METODINĖS REKOMENDACIJOS PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOMS PROGRAMOMS LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA TURINYS

Šios metodinės rekomendacijos skirtos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių gimtosios kalbos mokytojams, įgyvendinantiems ar besirengiantiems įgyvendinti atnaujintą bendrąją lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo programą (toliau – programa) 5–10 klasėse. Mokyklos pagal atnaujintas programas pradės dirbti 2009–2010 mokslo metais nelyginėse klasėse. 2010–2011 – mokslo metais planuojama, kad visos klasės dirbs pagal atnaujintas Pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

Metodinių rekomendacijų tikslas – padėti lietuvių gimtosios kalbos mokytojams pasirengti įgyvendinti atnaujintą lietuvių kalbos ugdymo turinį. Metodinėse rekomendacijose pristatomi esminiai lietuvių gimtosios kalbos programos atnaujinimo aspektai, programos struktūra, integravimo galimybės, aptariami ugdymo proceso planavimo ir organizavimo ypatumai. Taip pat pateikiama ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo, aktyvaus mokymo(si) metodų taikymo lietuvių gimtosios kalbos ugdymo procese, formuojamojo ir diagnostinio vertinimo užduočių pavyzdžių ir jų komentarų. Kiekvieno skyrelio pabaigoje ir septintame skyriuje pateikiami aktualių šaltinių sąrašai.

Metodines rekomendacijas rengė Xxxxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxxxx Xxxxxxx.

Pavyzdžius teikė mokytojai Xxxx Xxxxxxxxx, Xxxxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxx.

Tikimės, kad pateikta metodinė medžiaga bus naudinga mokytojams įgyvendinant atnaujintą programą ir siekiant geresnių mokinių ugdymo(si) rezultatų.

2. PROGRAMOS ATNAUJINIMO ASPEKTAI

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, (Žin., 2008, Nr. 99–3848) patvirtintos atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Lietuvių gimtosios kalbos bendroji programa, kaip ir kitų kalbų srities mokomųjų dalykų bendrosios programos, pateikta šio įsakymo 3 priede.

Svarbiausi šiuolaikinio švietimo siekiniai – mokymasis gyventi kartu, mokymasis žinoti, mokymasis veikti ir mokymasis būti

Ugdymo turinio kaitą lemia daugybė veiksnių: politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai visuomenės gyvenimo pokyčiai, edukologijos mokslo raida, tyrimų duomenys apie ugdymo tikslų įgyvendinimo rezultatus. Svarbiausi šiuolaikinio švietimo siekiniai taikliai įvardyti UNESCO Švietimo komisijos pranešime „Mokymasis: vidinis lobis“ (1996) – tai mokymasis gyventi kartu, mokymasis žinoti, mokymasis veikti ir mokymasis būti. Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo turinio kaitos gaires apibrėžiantys dokumentai irgi akcentuoja panašius siekius. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje 2006–2012 metams teigiama, kad ugdymo turinio proceso tikslas – pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Ugdymas turi būti orientuotas į bendrąsias ir dalykines kompetencijas

Kas pasikeitė atnaujintoje programoje? Viena esminių sąvokų, kuri dažniausiai vartojama kalbant apie ugdymo turinio atnaujinimą – kompetencija. Tai žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įgalinanti kiekvieną asmenį gyventi visavertį asmeninį gyvenimą, siekti užsibrėžtų tikslų, mokytis visą gyvenimą, būti aktyviu piliečiu, dalyvauti visuomenės gyvenime, susirasti tinkamą darbą. 2003 metų ir ankstesnėse lietuvių gimtosios kalbos bendrosiose programose buvo akcentuojamas gebėjimų ugdymas. Atnaujintose programose teigiama, kad svarbūs ne tik kognityviniai, bet ir emociniai, socialiniai mokinių pasiekimai. Tad vienas svarbiausių kompetencijos dėmenų yra būtent teigiamos nuostatos. Esama ir teorinių bandymų tokį požiūrį pagrįsti. Pavyzdžiui, Xxxxxxx Xxxxxxx teigia, kad emocinė sritis iš esmės valdo metakognityvinę ir kognityvinę sritis, kitaip tariant, jei besimokantis žmogus nėra išsiugdęs teigiamų nuostatų, sunku tikėtis sėkmingos metakognityvinės ir kognityvinės veiklos. Atnaujintose Bendrosiose programose nuostatos laikomos integralia mokinių pasiekimų dalimi. Lietuvių gimtosios kalbos pamokose siekiama sudaryti sąlygas mokiniams suprasti skaitymo, rašymo, gebėjimo klausytis ir kalbėti vertę, patirti, kad šie gebėjimai svarbūs žmonėms kaip pasidalijimo patirtimi, mokymosi, kartu besimokančios bendruomenės kūrimo priemonės. Taip pat turi būti skatinamas mokinių įsipareigojimas aktyviai dalyvauti bendroje mokymosi veikloje, ugdomas asmeninio indėlio svarbos supratimas, atsakomybė už mokymosi rezultatus ir siekis tobulėti.

Labai svarbu, kad visų dalykų mokytojai įsipareigotų ugdyti ne tik dalykines, bet ir šias bendrąsias kompetencijas:

Mokėjimo mokytis

Komunikavimo

Pažinimo

Socialinę

Iniciatyvumo ir kūrybingumo

Asmeninę

Programoje – naujos struktūrinės dalys

Atnaujintose programose atsirado naujų struktūrinių dalių. Viena iš jų – mokinių gebėjimų raidos lentelė. Jos paskirtis – parodyti, kaip „auga“, sudėtingėja tas pats gebėjimas kiekviename aukštesniame koncentre. Šiame programos skyriuje pateikiama visų veiklos sričių – kalbėjimo ir klausymo, skaitymo, literatūros (kultūros) pažinimo, rašymo – gebėjimų raida. Tikimasi, kad šie gebėjimų raidos aprašai padės mokytojams planuoti ugdymo procesą išlaikant tęstinumą.

Toliau pateikiama gebėjimų raidos aprašo pavyzdžių (žr. 1 lentelę), kurie iliustruoja įvairių dalyko veiklos sričių gebėjimų „augimą“. Lentelėje kursyvu išskirti kiekviename aukštesniame koncentre atsirandantys nauji gebėjimų aspektai. Po lentele glaustai paaiškinta, kuriais aspektais gilinami ir plėtojami dalyko sričių gebėjimai kiekviename aukštesniame koncentre.

Veiklos sritis	5–6 klasės	7–8 klasės	9–10 klasės
Kalbėjimas ir klausymas	Dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, reikšti savo nuomonę.	Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, prieštarauti, argumentuoti.	Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.
Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas	Aptarti grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veiksmo vietą, laiką, veikėją, veiksmą). Grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose rasti nurodytas kalbinės raiškos priemones ir paaiškinti jų paskirtį.	Aptarti pasakojimo ar kalbėjimo situaciją, vaizduojamojo pasaulio elementus tradiciniuose grožiniuose kūriniuose. Mokytojo padedamam aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.	Aptarti pasakojimo ar kalbėjimo situaciją, vaizduojamojo pasaulio elementus tradiciniuose ir moderniuose grožiniuose kūriniuose. Aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.
Rašymas	Išsakyti savo nuomonę (pvz., apie perskaitytą knygą, įvykusį renginį), argumentuoti remiantis patirtimi. Planuoti naudojantis mokytojo pasiūlytomis strategijomis.	Išsakyti savo požiūrį, laikantis trinarės teksto struktūros, vidinės pastraipos struktūros reikalavimų. Tinkamai argumentuoti remiantis patirtimi ir kitais šaltiniais. Kaupti medžiagą rašymui ir planuoti taikant tinkamas strategijas. Planuoti rašymo užduočiai atlikti skirtą laiką.	Išsakyti savo požiūrį, nuosekliai plėtojant pagrindinę mintį, vertinti. Tinkamai argumentuoti remiantis įvairaus pobūdžio šaltiniais. Kaupti medžiagą rašymui ir planuoti taikant asmeniškai tinkamas strategijas. Planuoti rašymo užduočiai atlikti skirtą laiką.

1 lentelė. Įvairių dalyko sričių gebėjimų raidos pavyzdžiai.

Šaltinis: Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. 3 priedas. Kalbos, 2008 (Lietuvių gimtoji kalba, 464–468 psl.).

Gebėjimų raidos aprašas nurodo, ką turi gebėti dauguma mokinių, baigiančių tam tikrą koncentrą. Iš pateikto pavyzdžio matyti, kad gebėjimų raida aprašyta remiantis šiais principais:

sudėtingėja užduotys;
sudėtingėja mokymosi medžiaga;
vis daugiau remiamasi ne tik asmeniniu patyrimu, bet ir įvairių šaltinių studijavimu;
didėja naudojimosi strategijomis, gebėjimo atlikti užduotis savarankiškumo laipsnis.

Remiantis šiais principais programoje pateikiama visų veiklos sričių – kalbėjimo ir klausymo, skaitymo, literatūros (kultūros) pažinimo, rašymo – gebėjimų raida.

Pasikeitė mokinių pasiekimų aprašai

Remiantis pagrindine atnaujintosios programos sąvoka – kompetencija – ir jos struktūra, naujai sudaryti mokinių pasiekimų aprašai (žr. programos skyrius 8.3.1., 8.4.1., 8.5.1.). Kaip jau minėta, šiuose aprašuose kaip integrali pasiekimų dalis pateikti nuostatų aprašai. Be to, atnaujintuose mokinių pasiekimų aprašuose išsamiau aprašytos žinios ir supratimas, kurie reikalingi tam tikram gebėjimui išsiugdyti Toliau pateiktos ištraukos (žr. programos skyrius 8.3.1., 8.4.1., 8.5.1.) iš pagrindinio ugdymo pasiekimų aprašų.

Toliau pateikiamas 5 – 6 klasės koncentro rašymo pasiekimų aprašo pavyzdys ir šio pavyzdžio komentaras.

Mokinių pasiekimai
Nuostatos Vertinti rašymą kaip aseniškai vertingą veiklą, teikiančią saviraiškos, bendravimo galimybių. Noriai dalytis patyrimu, išsakant jį rašytine kalba. Siekti tobulinti savo rašytinės kalbos gebėjimus, priimti konstruktyvią grįžtamąją informaciją.
Gebėjimai	Žinios ir supratimas
<...> 3.1. B Siekiant sudominti, kurti nesudėtingos kompozicijos pasakojimus. Siekti gyvumo, vaizdumo naudojantis leksikos bei sintaksės teikiamomis galimybėmis.	<...> 3.1.4. Paaiškinti pasakojimo sandarą (užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga). 3.1.5. Siejant sakinius ir pasakojimo dalis vartoti įvardžius, prieveiksmius (laiko, vietos), prielinksnines konstrukcijas (pvz., iš pradžių), jungtukus. 3.1.6. Vartoti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius, kreipinius, įterpti į pasakojimą dialogus. 3.1.7. Vartoti sinonimus, kad būtų išvengta kartojimosi. Vartoti vaizdingus žodžius, frazeologizmus.

2 lentelė. Mokinių pasiekimai: rašymas.

Šaltinis: Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. 3 priedas. Kalbos, 2008 (Lietuvių gimtoji kalba, 476–478 psl.).

Pavyzdžio komentaras

Iš lentelėje pateikto rašymo gebėjimo aprašymo matome, kad skiltyje „Gebėjimai“ nurodoma, jog baigdamas šeštą klasę mokinys turėtų gebėti kurti nesudėtingos kompozicijos pasakojimą, naudodamasis leksikos ir sintaksės teikiamomis galimybėmis. Tas gebėjimas neišsiugdomas savaime. Reikia įvardyti, ką mokinys turėtų žinoti, suprasti ir gebėti atlikti (mokinių pasiekimų aprašo skiltis „Žinios ir supratimas“). Šiuo atveju mokinys turi pažinti pasakojimo sandarą, turi žinoti, kaip siejami sakiniai, turi išmanyti sintaksės ir leksikos galimybes (kaip kurti dialogus, įterpti juos į tekstą, kokius vartoti tinkamus jungtukus ir jungiamuosius žodžius, sinonimus, kad būtų išvengta kartojimosi, pasakyta vaizdingiau). Taigi programa teikia galimybių pamatyti ir kruopščiai suplanuoti mokymąsi, „žingsnelius“, kuriuos turi nueiti mokiniai, kad galėtų sėkmingai ugdytis tam tikrą gebėjimą. Ne mažiau svarbu, ar mokinys laiko rašymą asmeniškai vertinga veikla, ar yra nusiteikęs, įsipareigojęs kartu su kitais dalyvauti mokymosi veikloje, ar siekia tobulinti savo gebėjimus, suprantą grįžtamosios informacijos paskirtį.

Programoje sistemingai aprašyti mokymosi mokytis gebėjimai

Kitas reikšmingas dalykas yra tai, kad atnaujintoje programoje mokymosi mokytis gebėjimai yra sistemingai įtraukti į visų kalbinės veiklos sričių mokinių pasiekimų aprašus. Mokėjimas mokytis suprantamas kaip gebėjimų visuma, apimanti šiuos svarbiausius gebėjimus:

išsikelti mokymosi tikslus ir uždavinius;
pasirinkti tinkamas strategijas mokymosi problemoms spręsti;
stebėti ir koreguoti mokymosi veiklą;
apmąstyti atliktą darbą, padaryti išvadas apie mokymosi sėkmes ir tobulintinas sritis.

Mokiniai turi būti mokomi remiantis patirtimi išsikelti lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi uždavinius, numatyti, kaip jų siekti. Kuo jaunesnis mokinys, tuo daugiau paramos jam reikia. 9–10 klasė jau yra tas laikas, kai mokiniai turi susiformuoti kaip savarankiški besimokantieji, žinantys, kokios strategijos yra jiems asmeniškai tinkamos.

Ugdymo gairės: veiksmingi būdai, kaip mokytis ir mokyti

Dar vienas programos atnaujinimo aspektas yra tai, kad šalia mokinių pasiekimų aprašų pateikiamos ugdymo gairės. Tai yra tam tikros rekomendacinio pobūdžio nuorodos, kaip, programos rengėjų manymu, galėtų būti organizuojamas mokymas ir mokymasis, kad mokiniai sėkmingai pasiektų rezultatus, įvardytus gebėjimų apraše. Gairės grindžiamos konstruktyvistiniu požiūriu į mokymąsi: mokinys mokosi remdamasis tuo, ką jau žino, aktyviai konstruodamas savo žinojimą, veikdamas kartu su kitais. Kiekviena mokymosi veikla susideda iš trijų svarbiausių etapų. Pirmiausia išsiaiškinama, ką mokiniai žino, yra patyrę, tada aiškiai įvardijami mokymosi uždaviniai, aptariamos naujų žinių, naujos patirties taikymo galimybes. Kitas etapas – susidūrimo su nauja informacija etapas. Mokytojas turi apmąstyti būdus, kaip su ta informacija bus dirbama, kokios mokiniams bus siūlomos išbandyti mokymosi strategijos, kad šie galėtų stebėti, koreguoti savo suvokimą ar veiklą. Paskutinis, galbūt reikšmingiausias, yra apmąstymo etapas. Todėl kiekvienoje pamokoje svarbu apmąstyti, kas įvyko, kaip tai, kas sužinota, siejasi su turimomis žiniomis, taip pat turi būti skirta laiko klaidingiems įsitikinimams išsiaiškinti ir juos pakeisti.

Programos skyriuje „Turinio apimtis“ pateikti privalomosios literatūros sąrašai

Lietuvių gimtosios kalbos bendrųjų programų projektų svarstymo metu buvo pateikta pastabų, kad programoje nepakanka nurodyti literatūros atrankos principų, kad turėtų būti pateikti apibrėžtesni skaitytinos literatūros sąrašai. Ta mintis kildavo ir susitikimų su mokytojais metu. 11 –12 klasėse tikrai stinga laiko perskaityti ir išnagrinėti kultūrai pažinti svarbius tekstus, tad dalį kūrinių galima būtų įvardyti ir pagrindinės mokyklos programoje. Tai padėtų mokytojams užtikrinti pagrindinės ir vidurinės mokyklos programų turinio tęstinumą, išvengti kartojimosi, numatyti ugdymo turinį tais atvejais, kai mokiniai po aštuntos ar dešimtos klasės pereina iš vienos mokyklos į kitą. Mokytojai pageidavo, kad būtų pateikta konkretesnių nuorodų, kokius visuotinės vaikams ir jaunuoliams skirtos literatūros kūrinius pasirinkti, nes pasiūla labai didelė. Todėl Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos didaktikos, Lietuvių literatūros ir Visuotinės literatūros katedrų mokslininkų grupė parengė skaitytinos litaratūros sąrašus kiekvienam koncentrui. Taip pat grupė parengė ir rekomenduojamos literatūros sąrašus, kurie skelbiami Švietimo plėtotės centro svetainėje adresu xxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?-000000000.

Privalomosios literatūros sąrašais siekta apibrėžti tam tikrą mokinių kultūrinį patyrimą, kuriuo galėtume remtis ugdymo procese pažindami naujus dalykus, kuris taptų mokinių nuostatų formavimo šaltiniu, kultūrinės tapatybės formavimosi pagrindu. Jo tikrai neturėtume suprasti kaip šaltinių, iš kurių bus rengiami įvairūs patikrinimai, sąrašo. Mokytojai, atsižvelgdami į klasės poreikius, galimybes, asmeninius polinkius, turimus šaltinius, turėtų apsispręsti, kuriuos tekstus mokiniai nagrinės išsamiai, kuriems bus skiriama mažiau laiko, kurie taps savarankiško mokinių skaitymo ir individualiai atliekamų užduočių šaltiniu. Programos rengėjai rekomenduoja išsamiai nagrinėti lietuvių literatūros tekstus. Taip pat rekomenduojama per metus aptarti bent dvi knygas. Labai statintina praktika skirti vientisą pamokų ciklą pasirinktai knygai skaityti ir aptarti, įvairioms su skaitymu susijusioms kūrybinėms užduotims atlikti.

Gimtosios kalbos pamokose mokiniams turi būti sudarytos sąlygos ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas

Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinant atnaujintų bendrųjų programų turinį, mokiniams bus sudarytos sąlygos ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas. Toliau pateikiamas apibendrintas kompetencijų aprašas.

Mokiniai

laikys lietuvių kalbos ir kitų kalbų mokymąsi asmeniškai vertingu, nes jis padeda pažinti save ir pasaulį, bendrauti, tobulėti, dalyvauti visuomenės gyvenime, sėkmingai veikti savo kultūros ir daugiakultūrėje erdvėje;
pažins, gerbs ir puoselės savo tautos kultūros tradicijas, dabarties pasaulio vertybes, pripažins ir vertins kitas kultūras;
pažins grožinės literatūros savitumą, patirs estetinių išgyvenimų, supras esminių vertybių prasmę;
domėsis kultūriniu gyvenimu ir gebės kritiškai vertinti įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius;
suvoks, interpretuos ir kritiškai vertins įvairaus pobūdžio tekstus;
kurs įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose;
sąmoningai ugdysis, tobulins savo kalbinius gebėjimus: remsis kalbos ir literatūros žiniomis, taikys tinkamas strategijas, apmąstys ir planuos savo mokymosi veiklą, jausis atsakingi už mokymosi rezultatus.

Daugiau informacijos galite rasti šiuose šaltiniuose:

Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (Žin., 2007, Nr. 63-2440)

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. 3 priedas. Kalbos, 2008

R. J. Marzano. Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. V., 2005

X. Xxxxxxx, X. Prosniakova. Kas nauja atnaujintose programose. Gimtasis žodis, 2008, Nr. 11

3. DALYKO STRUKTŪRA

Programoje ugdymo turinys teikiamas dviejų klasių koncentrais. Kiekvieno koncentro ugdymo turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese susijusios kalbinės veiklos sritys:

Kalbėjimas ir klausymas;

Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas;

Rašymas.

Kalbos ir literatūros (kultūros) pažinimas integruojamas ugdant visų keturių kalbinės veiklos rūšių – kalbėjimo ir klausymo, skaitymo ir rašymo – gebėjimus. Apie šių kalbinės veiklos rūšių gebėjimų ir nuostatų ugdymo ypatumus išsamiau bus kalbama ketvirtame skyriuje Ugdymo procesas.

4. INTEGRAVIMO GALIMYBĖS

Kad mokiniai galėtų sėkmingai ugdytis bendrąsias kompetencijas, labai svarbu, kad visų dalykų mokytojai apgalvotų, kaip savo dalyko pamokose jie įgyvendins integruojamosiose programose numatytą ugdymo turinį, kokių sąsajų temų, problemų ir ugdomų gebėjimų aspektais galima rasti su kitais mokomaisiais dalykais.

Integruojamosios programos pateiktos bendrųjų programų 11 priede, pavadintame „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“. Lietuvių kalbos mokytojams dar svarbu susipažinti su informacinių technologijų programa (8 priedas) ir pilietiškumo ugdymo programa, pateikta socialinio ugdymo srityje (6 priedas), nes šiuos dalykus su lietuvių kalba sieja labai panaši paskirtis. Dalis minėtose programose numatyto ugdymo turinio integruota rengiant lietuvių kalbos bendrąją programą. Toliau pateikiama lentelė, kurioje glaustai paaiškinamos integruojamųjų programų ir realizavimo lietuvių kalbos pamokose galimybės ir ryšiai su informacinių technologijų bei pilietiškumo ugdymo programomis.

Programos pavadinimas	Programų integravimo su lietuvių kalba galimybės
Mokymosi mokytis	Mokymosi mokytis gebėjimai integruoti į visų gimtosios kalbos veiklos sričių pasiekimų aprašus (žr. kiekvieno koncentro skyrių Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės, turinio apimtis, vertinimas (1.10; 2.3; 3.3). Per gimtosios kalbos pamokas ugdoma mokinių nuostata, kad kiekvienas žmogus gali ir yra pajėgus tobulinti savo kalbėjimo ir klausymo, tekstų suvokimo ir rašymo gebėjimus. Mokiniai mokosi taikyti įvairias mokymosi strategijas, įvairiais būdais apmąsto atliktas užduotis, mokymosi metu įgytą patirtį, kad suprastų savo stiprybes ir tobulintinas sritis, išsikeltų mokymosi uždavinius. Su mokiniais turi būti kalbamasi ir apie tai, kaip per gimtosios kalbos pamokas įgyta patirtis gali padėti mokytis kitų dalykų ir kaip kitų dalykų žinios padeda mokantis kalbos.
Komunikavimo	Gimtosios kalbos ir kitų kalbų mokymasis yra esminis ugdant mokinių komunikavimo kompetenciją. Per šių dalykų pamokas įgyjama komunikavimui būtinų žinių: taisyklių, tekstų tipų, žanrų išmanymo, supratimo, kad kuriamo ar suprantamo teksto turinys ir raiška priklauso nuo komunikavimo tikslo, situacijos, adresato, adresanto, ugdomi gebėjimai veiksmingai kalbėti, klausyti, skaityti, rašyti atsižvelgiant į komunikavimo situaciją, adresatą, adresanto intencijas. Kitose pamokose šie gebėjimai gilinami ir plėtojami tinkamai ir taisyklingai vartojant dalykinėms sritims būdingas sąvokas, skaitant ir kuriant dalykams būdingus tekstus (matematikos, socialinio, socialinio, gamtamokslio, technologijų ugdymo srityse), suvokiant nežodinės raiškos priemonių prasmę ir vartojant jas prasmei kurti (meninio ugdymo srityje).
Darnaus vystymosi	Xxxxxxx vystymosi programoje pabrėžiama gamtinės aplinkos, kultūros, socialinio ir ekonominio visuomenės gyvenimo reiškinių tarpusavio priklausomybė, aktyvus kiekvieno asmens dalyvavimas kuriant kokybišką gyvenimą sau ir ateities kartoms. Lietuvių kalbos pamokose svarstomas socialinių, ekonominių reiškinių (pvz., globalizacijos) poveikis kalbai ir kultūrai. Numatant konkretųjį dalyko ugdymo turinį (skaitomų ir kuriamų tekstų tematiką ir problematiką) turėtų būti sudaryta galimybių svarstyti socialinių, ekonominių reiškinių (pvz., globalizacijos, informacinių technologijų) poveikį kalbai ir kultūrai. Į privalomosios literatūros sąrašą įtrauktų knygų – M. Ende Momo, arba nuostabus pasakojimas apie laiko vagis ir mergaitę, kurį žmonėms grąžino iš jų pavogtą laiką“, X. Xxxxx „Siuntėjas“ – aptarimas teikia galimybių svarstyti nedarnaus vystymosi apraiškas bei pasekmes.
Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių	Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių programą su gimtosios kalbos programa sieja emocinės, dvasinės žmogaus brandos puoselėjimas, pasitikėjimo savo jėgomis, gebėjimų numatyti ir svarstyti savo elgesio pasekmes, atsparumo nesėkmėms, gebėjimų valdyti stresus ir konfliktus ugdymas. Numatant konkretųjį dalyko ugdymo turinį (skaitomų ir kuriamų tekstų tematiką ir problematiką) svarbu sudaryti mokiniams galimybių apmąstyti fizinę ir psichinę sveikatą palaikančius ir žalojančius veiksnius, įvairių priklausomybių priežastis, pasekmes, atpažinti, kritiškai vertinti įvairias socialinio spaudimo apraiškas (pvz., pokalbiai, mokinių atliekami tyrimai apie tai, kokius jauno žmogaus įvaizdžius formuoja žiniasklaida, kokią įtaką ši informacija daro įvaizdžių neatitinkantiems jaunuoliams ir pan.), visaverčio emocinio gyvenimo reikšmę, atkaklias žmogaus pastangas atsitiesti, teigti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę išgyvenus nesėkmę ar nelaimę. Tolių galimybių teikia į privalomosios literatūros sąrašą įtrauktų knygų – F. H. Xxxxxxx „Paspaltingas sodas“ arba E. H. Xxxxxx „Poliana“ – aptarimas.
Kultūrinio sąmoningumo	Su kultūrinio sąmoningumo programa gimtosios kalbos programą sieja kultūrinės tapatybės formavimo, gebėjimų pažinti ir kūrybingai plėtoti kultūros tradiciją, atvirumo ir pagarbos kitoms kultūroms, estetinio jautrumo ugdymas. Šiems tikslams įgyvendinti iš esmės skirta gimtosios kalbos sritis – skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas.
Pilietiškumo ugdymo	Pilietiškumo ir lietuvių kalbos programas sieja bendras siekis ugdyti mokinių nusiteikimą ir gebėjimą aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti bendroje veikloje, kritiškai vertinti įvairiuose šaltiniuose reiškiamų požiūrių pagrįstumą, gebėjimą kultūringai ir konstruktyviai diskutuoti: išklausyti kitus, gerbti jų nuomonę, argumentuotai reikšti savo požiūrį, atsakyti už savo minčių tikrumą ir pasakymų tikslumą, polemizuoti, oponuoti nepažeidžiant savo paties ir kitų orumo. Lietuvių kalbos (ir kitų dalykų) pamokose svarbu ne tik skirti atskirą laiką šioms nuostatoms ir gebėjimams ugdytis, bet ir kurti tokią mokymosi aplinką, kad minėtų nuostatų laikymasis taptų kasdienės mokymosi veiklos požymiu. Per lietuvių kalbos pamokas mokiniai įgyja tinkamo kalbos vartojimo įvairiose viešojo gyvenimo situacijose pagrindus, išmoksta kurti aktyviai piliečio pozicijai reikšti vartojamus žanrus, pvz., diskusinį straipsnį, viešąją įtikinimo kalbą, protesto laišką ir pan. Numatant kalbėjimo ir rašymo veiklos, skaitomų tekstų tematiką, problematiką mokiniams siūloma diskutuoti aktualiomis pilietinės visuomenės gyvenimo temomis.
Informacinių technologijų	Gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis įtraukti į visų gimtosios kalbos veiklos sritčių gebėjimų aprašus. Kalbėdami mokiniai mokosi kurti logiškos struktūros pateiktis pateikčių rengykle ir jas komentuoti. Taip gali būti rengiami knygų, grupių diskusijų, projektinių darbų rezultatų pristatymai ir kt. Atlikdami rašymo užduotis mokiniai mokosi parengti tekstą tekstų rengykle, atsižvelgiant į rašymo tikslą parinkti tinkamą teksto maketą, naudotis papildomomis priemonėmis (šriftais, dydžiais, paryškinimais) prasmės niuansams perteikti. Atsižvelgdami į mokymosi tikslą mokiniai dirba su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos šaltiniais: jie ieško šaltinių internete, vertina jų informatyvumą, patikimumą. Taip pat mokiniai skatinami dalyvauti įvairiuose diskusijų forumuose, lankyti skaitytojams skirtas svetaines. Dirbami su informacinėmis technologijomis mokiniai mokosi tinkamai vartoti informacinių technologijų terminus.

3 lentelė. Integruojamųjų programų, pilietiškumo ugdymo ir informacinių technologijų programų integravimo su lietuvių kalba galimybės.

Kalbos mokymas per visų dalykų pamokas – veiksmingas būdas pagerinti ir kalbos, ir kitų dalykų pasiekimus

Lietuvių kalba susijusi su visais mokomaisiais dalykais abipusiais ryšiais. Viena vertus, kalbos mokymosi procese nuolat remiamasi kitų dalykų žiniomis, kita vertus, kalba yra dalykų mokymosi priemonė, kitų dalykų pamokose mokomasi vartoti dalykinę kalbą. Bendrosiose programose komunikavimo gebėjimai įtraukti į daugelio ugdymo sričių kompetencijų aprašus ir laikomi integralia dalykinės kompetencijos dalimi. Toliau pateikiame pavyzdžių, kaip aprašyti pagrindinio pasiekimų lygmens 9–10 klasių koncentro mokinių komunikavimo gebėjimai kitų dalykų bendrosiose programose.

Ugdymo sritis. Dalykas	Pagrindinio pasiekimų lygmens komunikavimo gebėjimų aprašas
Matematika	Teisingai supranta svarbiausias sąvokas, procedūras, apibrėžtas ugdymo turinio tematikoje, ir paprastų praktinio bei matematinio turinio uždavinių sąlygas. Daugeliu atvejų sugeba savais žodžiais interpretuoti ir aiškinti sąvokas, spendimus ar daromas logines išvadas. Teisingai ir aiškiai perteikia pagrindines mintis bei pateikia uždavinio sprendimą, tinkamai vartoja terminus ir simbolius <...>
Gamtamokslis ugdymas	Geba aiškiai dėstyti mintis raštu. <...> tinkamai perduoda informaciją apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, procesus, dėsningumus.
Socialinis ugdymas. Istorija	Išreiškia savo istorijos supratimą, dažniausiai tinkamai vartoja sąvokas, remiasi teorinėmis žiniomis.
Socialinis ugdymas. Geografija	Naudodamiesi geografinės informacijos šaltiniais, analizuoja ir lygina reiškinius bei procesus, vykstančius Lietuvos, Europos ir pasaulio erdvėje. Mokytojo padedami, geba apibendrinti ir įvairiomis formomis perteikti kitiems gautus rezultatus. Mokiniai stengiasi atsižvelgti į kritiką ir pastabas <...>
Socialinis ugdymas. Pilietiškumo ugdymas	Teisingai supranta įvairaus pobūdžio pranešimus. Turi savo nuomonę, geba ją išsakyti ir argumentuoti, geba išklausyti kitus.
Informacinės technologijos	Daugeliu atvejų teisingai ir tiksliai paaiškina užduoties sąlygą. Suprantamai paaiškina užduoties sprendimo būdus. Daugeliu atvejų suprantamai ir teisingai komentuoja savo veiksmus žodžiu ir raštu. Bendraudamas, keisdamasis patirtimi dažniausiai vartoja taisyklingus kompiuterijos ir informacinių technologijų terminus ir sąvokas. Taisyklingai lietuvių kalba bendrauja elektroniniu paštu ir pokalbių kanalu, paisydamas etikos taisyklių.

4 lentelė. Įvairių mokomųjų dalykų komunikavimo gebėjimų aprašų pavyzdžiai.

Komunikavimo gebėjimų įtraukimas į kitų ugdymo sričių programas sudaro prielaidas siekti veiksmingesnio kalbos ugdymo, nes mokykloje išplečiama sąmoningo mokymosi vartoti kalbą erdvė, dalykinės kalbos mokomasi autentiškose mokymosi situacijose. Dažnai svarstant kalbos mokymosi per visų dalykų pamokas galimybes akcentuojamas taisyklingas kalbos vartojimas, bendrųjų kalbos kultūros reikalavimų paisymas. Tai svarbus aspektas. Tačiau kalbos mokymasis per visų dalykų pamokas suprastinas plačiau. Mokiniai turi mokytis tinkamai ir taisyklingai vartoti dalyko sąvokas, aktyviai vartoti dalyko kalbą pristatydami žodžiu atliktas užduotis, diskutuodami grupėse, skaitydami, rašydami. Tai ypač svarbu mokiniams iš nepalankios socialinės aplinkos. Europos Tarybos dokumente „Mokiniai iš socialiai nepalankios aplinkos ir kalbų mokymasis“ teigiama, kad ši mokinių grupė patiria mokymosi sunkumų dėl to, kad kalba, kurią jie vartoja namuose, labai skiriasi nuo tos kalbos, kuri vartojama mokykloje. Sėkmingiau ši mokinių grupė mokosi tada, kai sudaroma galimybių aktyviai vartoti dalykinę kalbą bendradarbiaujant su bendraamžiais.

Mokytojų bendradarbiavimo kultūros puoselėjimas – svarbi ugdymo kokybės sąlyga

Xxxxxx ugdymas per visų dalykų pamokas reikalauja įvairių dalykų mokytojų bendradarbiavimo. Toje pačioje klasėje dirbantys mokytojai galėtų kartu aptarti, kokias skaitymo strategijas mokysis taikyti mokiniai, skaitydami dalykinius tekstus, kokias rašymo užduotis skirs kitų dalykų mokytojai, už kokių terminų taisyklingą vartojimą jie bus atsakingi. Kitų dalykų mokytojai kol kas neturi specialaus kalbinio pasirengimo, tad jiems gali būti reikalinga kolegų lituanistų pagalba. Bendradarbiavimo kultūra įpareigoja padėti kitiems, kita vertus, ji visuomet teikia galimybių mokytis iš kitų, siekti veiksmingesnio mokymo ir mokymosi.

Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos patirties pavyzdys. Žr. 9.1 priedą.

Daugiau informacijos galite rasti šiuose šaltiniuose:

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (11 priedas). Vilnius, 2008

5. UGDYMO PLANAVIMAS

5.1. Svarbiausios planavimo nuostatos

Planavimas turi būti grindžiamas aiškiu mokymosi tikslų ir uždavinių supratimu. Planuojant pirmiausia turi būti numatoma, ko mokiniai turėtų pasiekti: kokių gebėjimų, žinių ir supratimo jie turėtų įgyti, kokias nuostatas ugdytis, kokių nuostatų pokyčių tikimės. Tada numatoma, kaip mokiniai mokysis, kaip parodys, ko išmoko, kaip bus vertinama, kaip bus apmąstomas mokymosi procesas bei rezultatai, kaip gausime informacijos apie mokinių nuostatas.

Planuojant labai svarbu atsižvelgti į konkrečios klasės mokinių pasiekimų lygį, mokymosi poreikius, mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir mokymosi sąlygas.

Planuojant taip pat atsižvelgiama į mokyklos bendruomenės išsikeltus ugdymo tikslus ir prioritetus, į individualius paties mokytojo išsikeltus profesinio tobulėjimo tikslus. Kad mokiniai galėtų sėkmingai mokytis, mokytojas turėtų aiškiai suformuluotus mokymosi tikslus ir į rezultatą orientuotus uždavinius aptarti su mokiniais, paaiškinti praktines įgytų gebėjimų taikymo galimybes.

Mokytojo veiklos planavimo nereikėtų sutapatinti su plano užrašymu, nes ne viską įmanoma, būtina ir verta užrašyti. Planavimas veikiau suprastinas kaip procesas, reikalaujantis nuolat analizuoti, stebėti, kaupti informaciją, ją remiantis priimti sprendimus. Planuojant mokytojui gali padėti toliau pateikiami klausimai.

Situacijos analizė

Kokie yra mokinių poreikiai?
Kokie tikslai ir uždaviniai keliami valstybiniuose dokumentuose?
Kokie mokyklos tikslai ir prioritetai?
Kokie yra individualūs mokytojo tikslai?

Tikslų ir uždavinių formulavimas

Kokios vertybinės nuostatos formuotinos?
Kokie gebėjimai ugdytini?
Ką mokiniai turi žinoti ir suprasti?
Kokių rezultatų laukiama?
Kas ir kaip bus vertinama?

Turinio parinkimas

Kas numatyta bendrosiose programose?
Kas aktualu atsižvelgiant į mokinių patirtį,poreikius, interesus?
Kaip bus integruojamas ugdymo turinys?

Metodų parinkimas, veiklos organizavimas

Kaip bus skatinamas mokinių aktyvumas?
Kaip mokiniai kontroliuos savo mokymąsi, kokių strategijų mokysis?
Kokios bus sudarytos galimybės mokytis bendradarbiaujant?

Vertinimas

Ar buvo pasiekta užsibrėžtų uždavinių: kokie yra mokinių pasiekimai lyginant su programose numatytais?
Ar veiksmingas buvo mokymas ir mokymasis?
Kokios informacijos mokymosi proceso ir rezultatų analizė suteikia tolesniam mokinio mokymuisi ir mokytojo sprendimams?

5.2. Ilgalaikis ugdymo planavimas

Ilgalaikis planas sudaromas tam, kad

įsitikintume, jog bus siekiama bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų ugdymo);
numatytume, kaip bus atsižvelgiama į mokyklos bendruomenės nusimatytus prioritetus (pvz., numatomas laikas projektiniams darbams, tam tikra diskusijų, rašymo užduočių tematika);
koncentro ugdymo turinys paskirstytumėme klasėms;
ugdymo turinį suskirstytumėme į tam tikrus mokymosi etapus su apibrėžtais laukiamais rezultatais, numatytume dalyko vidinę integraciją ir diagnostinį vertinimą;
numatytume etapų išdėstymo tvarką;
apgalvotume preliminarų laiko paskirstymą.

Rekomendacijų rengėjų nuomone, tikslingiausia būtų ilgalaikį planą sudaryti visiems mokslo metams: taip patogiau ir paprasčiau tolygiai perskirstyti bendrosiose programose dvejiems metams numatytą ugdymo turinį.

Toliau pateikiamas ilgalaikio (metinio) plano pavyzdys. Ilgalaikių planų užrašymo formos, mokymosi etapų sudarymo principai gali būti ir kitokie.

Ilgalaikio (metų) plano 8 klasei pavyzdys

Dalykas: lietuvių kalba

Klasė: 8

Pamokų skaičius: 5 pamokos per savaitę (iš viso 185 pamokos)

Laikotarpis: 1 mokslo metai

Priemonės: Bendrosios programos; Xxxxxxxxxx G., Xxxxxxxxxxxxx X. Lietuvių kalba. Vadovėlis 8 klasei. Pirmoji, antroji knygos. – Kaunas: Šviesa, 2006; Xxxx X. Knygų dienos (1,2,3 dalis). Kaunas: Šviesa, 2007.

Tikslas

Sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai

Uždaviniai

Kad būtų pasiektas dalyko tikslas, mokiniai:

kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose;
ugdosi poreikį sąmoningai skaityti, gebėjimą kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus ir įvairias kultūrinio gyvenimo formas;
ugdosi poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, įgunda tikslingai taikyti įvairias strategijas;
pažįsta grožinės literatūros savitumą, patiria estetinių išgyvenimų, supranta esminių vertybių prasmę;
pažįsta kalbą ir literatūrą kaip tautos kultūros dalį, suvokia kultūros tradicijas ir jas kūrybingai plėtoja.

Vertinimas

Taikoma bendra mokyklos arba mokytojo parengta vertinimo sistema. Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Jis numatomas trumpalaikiuose planuose. Ilgalaikiame plane numatomos svarbiausios diagnostinės užduotys: pažymiais įvertinami rašiniai, teksto suvokimo užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai ir pan.

Etapo uždaviniai, laukiami rezultatai	Vertinimas		Pastabos
ĮVADAS (4-5 pamokos)
Išsikelti kalbinių gebėjimų tobulinimo uždavinius ir numatyti būdus, kaip jų siekti (1.10;2.3.C; 3.3.C)
1. AIŠKINAMĖS EPINIO VAIZDAVIMO YPATUMUS (35–37 pamokos)
Skaitydami epinius tekstus gebės daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas, interpretuoti, analizuoti testų raišką ir vertinti skaitomus tekstus. (2.1.A–2.1.C) Taikys tinkamas strategijas epiniams tekstams suvokti. (2.3) Gebės parašyti įtempto siužeto pasakojimą, motyvuotai siedami pasakojimo ir aprašymo elementus. (3.1.B.) Gebės taikyti pakartotas rašybos ir skyrybos taisykles. (3.2.)	Epinio teksto skaitymo ir suvokimo užduotis Kaupiamasis įvertinimas už atskiras veiklas, susijusias su epinių tekstų nagrinėjimu. Pakartojus kalbos dalis ir veiksmažodžio formas rašinys redaguojamas ir įvertinamas pažymiu^¹. Morfologijos ir rašybos kontrolinis darbas.		Užduoti perskaityti „Baltaragio malūną“
2. LYGINAME SKIRTINGAS INTERPRETACIJAS: K. B O R U T OS ,,B A L T A R A G I O M A L Ū N A S“ IR „VELNIO NUOTAKA“ (28–30 pamokų)
Skaitydami ir interpretuodamas Xxxxx Xxxxxxx romaną / romano ištraukas gebės daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas, paaiškinti kūrinyje vaizduojamas situacijas remdamiesi patirtimi, teksto visuma, aptarti vaizduojamojo pasaulio elementus, vertinti teksto turinį ir raišką. (2.1.A.–2.1.D ) Taikys tinkamas strategijas romano tekstui suvokti. (2.3) Palygins romaną ir kino filmą, aptars panašumus ir skirtumus (Venno diagrama). Gebės kurti samprotaujamojo tipo tekstą – veikėjo charakteristiką – siedami samprotavimo ir aprašymo elementus. (3.1.D) Gebės kaupti medžiagą rašymui ir planuoti rašymo užduočiai atlikti skirtą laiką. (3.3.A.) Atpažins tekste ir taisyklingai skirs išplėstines aplinkybes, išplėstinius dalyvinius ir būdvardinius, derinamuosius ir nederinamuosius pažyminius, priedėlius. (3.2.)	Išplėsti atsakymai į klausimus vertinami pažymiu. Pabaigus mokytis sintaksės dalykus rašinys vertinamas pažymiu. Sintaksės kontrolinis darbas		Surasti „Velnio nuotakos“ įrašą.
3. MOKOMĖS SUPRASTI IR KURTI AIŠKINAMUOSIUS TEKSTUS (15–20 pamokų)
Skaitydami negrožinius aiškinamuosius tekstus ir jų klausydamiesi – ras nurodytą informaciją, skirs esminę informaciją ir detales; – mokytojo padedami aptars, kaip kalbinės ir nekalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis siekiama padėti skaitytojui geriau suprasti tekstų informaciją, idėjas. – pagal pateiktus kriterijus vertins tekstų turinį ir raišką (2.1.A–2.1.C) Gebės žodžiu ir raštu paaiškinti procesus, reiškinius remdamiesi tinkamais aiškinimo modeliais ir tinkamai pasirinkdami kalbinę raišką. (1.5;3.1.C) Atpažins tekstuose kalbos dalis, gebės nurodyti jų gramatinius požymius, taisyklingai rašys.	Aiškinamojo pobūdžio rašinys vertinamas pažymiu. Morfologijos ir rašybos kontrolinis darbas
4. MOKOMĖS ARGUMENTUOTI (30–35 pamokos)
Skaitydami negrožinius diskusinio pobūdžio tekstus – darys teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamiesi tiesiogiai pasakytais dalykais ir potekste, nurodys teksto tikslą, temą, problemą, formuluos pagrindinę mintį, aptars vertybes – paaiškins netiesiogiai pasakytas mintis, reiškiamus požiūrius; – mokytojo padedami aptars, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui; –vertins diskusinių tekstų turinį ir raišką pagal pateiktus kriterijus, pagrįs vertinimus tekstu.(2.1.A – 2.1.D) Taikys tinkamas strategijas diskusiniam tekstui suvokti. (2.3.) Atsižvelgdami į mokymosi tikslą dirbs su skirtingo pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: savarankiškai susiras kelis šaltinius ir informaciją nurodyta tema. Tinkamai ją atsirinks, klasifikuos. Vertins šaltinius informatyvumo požiūriu. (2.2.) Dalyvaudami diskusijoje efektyviai klausysis, gebės klausti, atsakyti, prieštarauti, argumentuoti. (1.8.) Gebės išsakyti savo požiūrį raštu, laikydamiesi trinarės teksto struktūros, vidinės pastraipos struktūros reikalavimų. Xxxxxxxx argumentuos remdamiesi patirtimi ir kitais šaltiniais. (3.1.D.) Gebės skirti tikslinamąsias, išplėstines aplinkybes, vienarūšes sakinio dalis, įterpinius. Gebės nagrinėti sakinius sakinio dalimis, aiškindami skyrybą. Rašydami rašinį daugeliu atvejų tinkamai taikys vientisinio sakinio skyrybos taisykles, skirs elementarius sudėtinio prijungiamojo sakinio atvejus. Nurodys gero stiliaus požymius, sieks mintis formuluoti aiškiai, tiksliai, logiškai. (1.9.; 3.2.)	Diskusinio teksto suvokimo užduotis Sukauptos medžiagos lentelių komentarai. Pildomos ir aptariamos grupės diskusijos įsivertinimo formos. Diskusinis straipsnis pasirinkta tema. Švarraštis parengiamas pabaigus mokytis įterpinių skyrybos. Sintaksės ir skyrybos kontrolinis darbas.
5. AIŠKINAMĖS LYRINIO KŪRINIO SAVITUMUS (15–17 pamokų)
Skaitydami lyrinius tekstus gebės –daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nusakyti temą, nuotaiką, pagrindinę mintį, atpažinti aiškiai teigiamas visuotines vertybes; – paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, vaizduojamas situacijas remdamiesi patirtimi, įvairių sričių žiniomis, teksto visuma; – aptarti vaizduojamo pasaulio elementus (erdvę, laiką, vyksmą); – mokytojo padedami paaiškinti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio. (2.1.A–2.1.C) Taikys tinkamas strategijas lyriniams tekstams suvokti. (2.3) Apibūdins lietuvių kalbos garsų sistemą, taisyklingai tars ir kirčiuos lietuviškus ir dažniau vartojamus tarptautinius žodžius (ypač literatūros terminus), mokės naudotis kirčiavimo žodynu. (1.9; 3.2.)		Lyrinio teksto suvokimo užduotis. Fonetikos ir rašybos kontrolinis darbas.
6. AIŠKINAMĖS DRAMOS KŪRINIO YPATUMUS (20–22 pamokų)
Skaitydami draminius tekstus – darys teksto visumą apibendrinančias išvadas: aptars konfliktą, problemą, formuluos pagrindinę mintį, aptars vertybes; – paaiškins netiesiogiai pasakytas mintis, reiškiamus požiūrius; – mokytojo padedami aptars, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė. (2.1.A–2.1.C) Taikys tinkamas dramos tekstui suvokti strategijas. (2.3.) Gebės parsirengti ir pasakyti įtikinimo kalbą tinkamai komponuodami ir pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką. (1.7) Gebės rašyti įtikinamojo pobūdžio tekstus (pvz., asmeninį, dalykinį laišką) tinkamai vartodami leksines, gramatines, sintaksines priemones. (3.1.E)		Dramos teksto suvokimo užduotis Remiantis iš anksto susidarytais kriterijais aptariamos pasakytos kalbos. Kaupiamasis įvertinimas už atskiras rašymo užduotis, susijusias su įtikinamojo pobūdžio tekstų kūrimu.
7. TYRINĖJAME ŽINIASKLAIDOS TEKSTUS (12–15 pamokų)
Skaitydami žiniasklaidos (pvz., reklamos, jaunimui skirtos spaudos) tekstus ir jų klausydamiesi – nurodys tekstų tikslus, aptars teigiamas vertybes; – aptars, kaip kalbinės, vaizdinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui/ klausytojui. – gebės vertinti tekstus turinio (teigiamų vertybių) ir raiškos požiūriu pagal pateiktus kriterijus, pagrįsti vertinimus tekstu. (2.1.A–2.1.D) Gebės atlikti šaltinių tyrimą pagal pateiktas nuorodas ir pristatyti tyrimo rezultatus.		Remiantis kriterijais aptariami atlikti tyrimai ir jų pristatymai.
LAIKO REZERVAS (4–11 pamokų)

Ilgalaikio plano 8 klasei komentaras

Šiame ilgalaikiame plane numatyti pagrindiniai mokymosi etapai, esminiai laukiami rezultatai, mokymosi etapams skirtas laikas ir diagnostinis vertinimas. Kadangi 7–8 klasės koncentro pagrindinis akcentas yra mokymasis suprasti ir kurti įvairių tipų tekstus, pažinti literatūros rūšių specifiką, todėl šiame pavyzdyje ugdymo turinys skirstomas į etapus remiantis būtent šiuo principu (ne tuo pačiu principu sudarytas tik paskutinis mokymosi etapas „Tyrinėjame žiniasklaidos tekstus“). Toks mokymosi etapų sudarymo principas suteikia mokiniams galimybę nagrinėti tam tikro tipo ar rūšies tekstų specifiką, remtis tekstų tipų ir literatūros rūšių išmanymu skaitant ir patiems kuriant tekstus. Tokiu būdu siekiama kalbinės veiklos rūšių funkcinio integralumo. Taip pat kiekviename cikle numatyta mokytis ir kalbos sistemos dalykų, kurie pagal savo funkciją reikalingi numatytiems gebėjimams ugdytis (pvz., įterpinių vartojimo ir skyrybos mokomasi tuo metu, kai skaitomi, nagrinėjami ir kuriami samprotavimo (argumentavimo) tekstai. Kad mokiniai susidarytų kalbos sistemos vaizdą, numatomas laikas kalbos dalykams apibendrinti. Šiame plane morfologijos žinias numatyta apibendrinti trečiajame, fonetikos – penktajame cikle. Be to, kalbos dalykai nuolat kartojami atsižvelgiant į klasės ir individualius mokinių poreikius. Šios pamokos numatomos trumpalaikiuose planuose.

Šis planas yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip galima sudaryti ilgalaikį planą. Mokytojai gali rinktis ir kitokius mokymosi medžiagos grupavimo principus, planai gali skirtis konkretumu, detalumu, tačiau visuose planuose reikia numatyti laukiamus rezultatus, įsitikinti, kad ugdomi visi bendrosiose programose numatyti gebėjimai ir nuostatos.

5.3. Trumpalaikis (mokymosi etapo) planavimas

Trumpalaikio planavimo paskirtis – detalizuoti ilgalaikį planą. Planuojant etapą, konkretinami ilgalaikiame plane numatyti mokymosi uždaviniai, nustatoma kryptingai organizuoto mokymosi eiga, numatomas konkretusis turinys (skaitomi tekstai, diskusijų, rašinių temos), mokymosi metodai, vertinimo ir įsivertinimo veiklos. Trumpalaikiai planai turi būti atviri, lankstūs, koreguojami atsižvelgiant į mokymosi metu išryškėjančius mokinių poreikius. Kadangi mokytojai lituanistai turi daug savaitinių valandų, tai jų trumpalaikiai planai gali būti numatomi dalimis, pavyzdžiui, savaitei.

Trumpalaikių planų užrašymo formos gali būti įvairios.

Etapo („Aiškinamės epinio vaizdavimo ypatumus“) plano 8 klasei fragmento pavyzdys

Pavyzdį pateikė mokytoja metodininkė X.Xxxxxxxx

Laikas (savaitės)	Kalbinė veikla				Pastabos
Laikas (savaitės)	Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas	Kalbėjimas ir klausymas	Rašymas	Kalbos pažinimas	Pastabos
1	Epo „Kalevala“ ištraukų skaitymas ir aptarimas. remdamiesi skaitomu tekstu, mokiniai paaiškins epinio teksto esminius požymius; ras pagrindinius veikėjus ir apibūdins juos; skirs pasakotojo požiūrį ir veikėjo požiūrį; Epo „Kalevala“ ištraukų skaitymas ir aptarimas. mokiniai darys teksto visumą apibendrinančias išvadas: nusakys „Kalevalos“ temą, problemą; formuluos pagrindinę mintį, atpažins teigiamas visuotines vertybes.	Kalbėjimo ir klausymosi veiklai šiame etape atskiri mokymosi uždaviniai nekeliami, tačiau mokiniai bus skatinami įsitraukti į klausymosi ir kalbėjimo veiklą, kai skaitys, nagrinės epinius tekstus, skaitys, aptars pačių kuriamus pasakojimus.		Kartojimas. Kalbos dalys. Linksnių galūnių rašyba. atpažins žinomas kalbos dalis, nurodys gramatinius požymius; gebės taisyklingai rašyti paprastųjų ir įvaržiuotinių formų linksnių galūnes. Kartojimas. Veiksmažodžių pagrindinės formos, galūnių rašyba. gebės pasakyti pagrindines veiksmažodžių formas; gebės taisyklingai parašyti veiksmažodžių galūnes. Kartojimas. Neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų gramatiniai požymiai, daryba, vartojimas. atpažins neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas; gebės sudaryti jas iš reikiamos formos; - taisykingai vartos pusdalyvį ir padalyvį aplinkybėms reikšti.
2	X.Xxxxxxxxxxxx poemos „Gražina“ ištraukų skaitymas ir aptarimas. remdamiesi skaitomu tekstu, paaiškins epinio teksto esminius požymius; dirbami grupėmis aptars, kaip kuriama paslaptingumo atmosfera, intriga; gebės aptarti pasakotojo poziciją. X.Xxxxxxxxxxxx poemos „Gražina“ ištraukų skaitymas ir aptarimas. mokiniai skaitomoje ištraukoje ras meninį išvaizdos aprašymą, aptars, kaip jis kuriamas.	Grupės mokinių pristatymo apie X.Xxxxxxxxxxxx gyvenimą ir kūrybą klausymas ir aptarimas – kausydamiesi grupės pristatymo pasižymės svarbiausią informaciją; užduos pranešėjams klausimų norėdami pasitikslinti, išsiaiškinti dalykus. – aptars parengtą pristatymą pagal pateiktus kriterijus (informatyvumas, medžiagos atranka, pristatymo struktūra)	Pasirengimas pasakojimo, pagrįsto išmone, rašymui. mokiniai, mokytojo vadovaujami, aptars, kuo geras pasakojimas skiriasi nuo žinomų siužetų atpasakojimo, išsiaiškins gero pasakojimo požymius (intriguojanti pradžia, aplinkos ir veikėjų aprašymai, intrigos kūrimas ir išlaikymas, aiški poblema/ konfliktas, netikėta atomazga, kalbos vazdingumas, gebėjimas kurti įspūdį pasirenkant įvairios struktūros sakinius. mokiniai gebės nurodyti bent du būdus, kaip galima pradėti pasakojimą; sieks įtaigumo kurdami intriguojančią paskojimo pradžią, vertins vieni kitų sukurtus tekstus įtaigumo požiūriu. Pasakojimo rašymo pratybos: veiksmo aplinkybių vaizdavimas. remdamiesi pateikta vaizdine medžiaga mokiniai kurs aplinkos aprašymus siekdami tam tikro įspūdžio, vertins vieni kitų aprašymų įtaigumą.	Neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų rašyba. gebės taisyklingai parašyti neasmenuojamosios veiksmažodžio formos šaknį, atsižvelgdami į pamatinio žodžio šaknies rašybą; gebės taisyklingai parašyti dalyvio laikų galūnes; gebės taisyklingai parašyti nesamenuojamųjų veiksmažodžio formų priesagas.
3	X.Xxxxxxxxxxxx poemos „Gražina“ aptarimas. - dirbdami grupėmis mokiniai nagrinės Gražinos paveikslą (sudarys „minčių žemėlapį), darbo rezultatus pristatys klasei. X.Xxxxxxxxxxxx poemos aptarimas gebės įvardyti esminius poemos žanro požymius; mokiniai aptars poemos pagrindinę mintį, tekste teigiamas vertybes; išsakys argumentuotą požiūrį apie poemos meninį įtaigumą, aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui.		Pasakojimo rašymo pratybos: žmogaus aprašymas. mokiniai nagrinės mokytojo pateiktus žmogaus aprašymus, siekdami išsiaiškinti, kaip jis kuriamas, kas jį daro įtaigų (detalės vaidmuo); mokiniai kurs žmogaus aprašymus ir vertins vieni kitų aprašymų įtaigumą.	Įsivertinimo užduotis. dirbdami grupėmis mokiniai tikrinsis atliktą užduotį, tardamiesi su draugais ir mokytoju paaiškins padarytas klaidas, nusistatys tipiškas klaidas, numatys dalykus, kuriuos reikia papildomai pakartoti. Sakinio dalių ir skyrybos taisyklių kartojimas. ras sakinyje pagrindines ir antrininkes sakinio dalis. atpažins vienarūšes sakinio dalis, gebės jas skirti.
4	<…>			Kontrolinis darbas.

Etapo plano 5 klasei pavyzdys. Žr. 9.2. priedą.

Daugiau informacijos galite rasti šiuose šaltiniuose:

Xxxxxx R.I.. Mokomės mokyti. Margi raštai. V., 2008

Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinys. Mokomoji knyga mokytojams. – Vilnius: UAB „Lodvila“, 2008.

Petty G. Įrodymais grįstas mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2008

Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2006

Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika / Xxxxxx Xxxxxxx. – Vilnius: Garnelis, 2006

Dažniausiai mokytojų užduodami klausimai dėl planavimo. – xxx.xxxxxxxxxx.xx (žr. 2009–03–20)

6. UGDYMO PROCESAS

6.1. Ugdymo proceso organizavimo nuostatos

Mokiniai aktyviai mokosi, kai bendradarbiauja

Kalbos mokymasis suvokiamas kaip procesas, kai mokymosi laikas naudojamas aktyviai mokinių veiklai, dirbant individualiai ir grupėmis. Mokiniai aktyviai įsitraukia į mokymosi veiklą, kai yra skatinami stebėti ir koreguoti savo mokymąsi, taikyti įvairias mokymosi strategijas. Jau planuojant veiklą mokytojui labai svarbu atsakyti į klausimus: kaip bus skatinamas mokinių aktyvumas, kaip mokiniai kontroliuos savo mokymąsi, kokias mokymosi strategijas taikys? Mokiniai aktyviai mokosi, kai bendradarbiauja: keičiasi patirtimi, idėjomis, diskutuoja, kartu nagrinėja problemą, svarsto alternatyvas, ieško sprendimo.

Kad kiekvienas mokinys galėtų sėkmingai mokytis, užduotys turi būti individualizuojamos

Kad kiekvienas mokinys galėtų aktyviai ir sėkmingai mokytis, svarbu, kad užduotys būtų diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į visos klasės ir atskirų mokinių pasiekimų lygį, t. y., vengiama per sunkių, atskiram mokiniui ar grupei neįveikiamų užduočių ir lygiai taip pat – per lengvų, neskatinančių mokytis užduočių. Atsižvelgiant į skirtingus mokinių mokymosi stilius apgalvojama mokymo metodų įvairovė. Rekomenduojama sudaryti mokiniams kuo daugiau galimybių patiems pasirinkti užduotis, mokymosi būdus, atsižvelgiant į interesus, polinkius, išsikeltus mokymosi uždavinius.

Kalbos mokymasis turi būti grindžiamas mokinių patirtimi

Organizuojant ugdymo procesą turi būti siekiama, kad kalbinė veikla būtų aktualizuota, kontekstinė. Kalbos mokymasis turi būti grindžiamas mokinių patirtimi, ieškoma prasmingų mokymosi mokykloje ir gyvenimo už mokyklos ribų sąsajų. Kalbinė veikla siejama su situacijomis, artimomis natūraliam bendravimui, ieškoma galimybių mokiniams vartoti kalbą autentiškose situacijose (pvz., parengti pristatymą žemesnių klasių mokiniams, parengti kito mokomojo dalyko projektinio darbo viešą pristatymą, parengti interviu su įdomiu žmogumi, apsvarstyti klausimą, kuris aktualus klasei, mokyklos ar kaimo, miestelio bendruomenei ir pan.).

Ugdant komunikavimo kompetenciją siektina vidinės dalyko integracijos

Mokant kalbos labai svarbi vidinė dalyko integracija. Rašyti tekstą turi būti mokomasi nagrinėjant, kaip atsižvelgiant į komunikavimo tikslą komponuojami sakytiniai ir rašytiniai tekstai, kaip siejamos teksto dalys ir sakiniai, kaip pasirenkama kalbinė raiška. Teksto suvokimo gebėjimai ugdomi analizuojant parašyto teksto struktūrą, kalbinę raišką. Kalbos sistemos dalykų pažinimas sietinas su gebėjimų tinkamai, veiksmingai ir taisyklingai vartoti kalbą įvairiose situacijose ugdymu.

6.2. Pamokos planavimo ypatumai

Pamoka – pagrindinė mokymo ir mokymosi organizavimo forma, laboratorija, kurioje mokytojo atliekami nedideli profesiniai eksperimentai gali nulemti didelius ir reikšmingus pokyčius asmens ir visuomenės gyvenime. Nuo to, kaip organizuojame mokymą ir mokymąsi pamokoje, kokią mokymo ir mokymosi kultūrą puoselėjame, priklauso, kaip mokiniai apskritai supranta mokymosi esmę, savo vaidmenį mokymosi procese. Turėtume galvoti, kaip padėti pakeisti vis dar vyraujantį mokinių supratimą „esu mokomas ir kontroliuojamas“ supratimu „mokausi kartu su kitais, kitų padedamas ir padėdamas kitiems“.

Aptarkime du šiek tiek skirtingus tos pačios pamokos scenarijus.

Mokytojas planuoja pamoką, kurioje mokiniai tvirtins sudėtinio sakinio žinias ir supratimą, sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius. Jis parengia užduočių, kuriose reikia nustatyti sakinio rūšį pagal sandarą, padėti tinkamus skyrybos ženklus. Įprastai tokia veikla organizuojama taip: mokiniai individualiai atlieka užduotis, tada skaitoma po vieną atvejį ir aptariama. Tačiau to paties tikslo galime siekti ir šiek tiek kitaip organizuodami mokinių veiklą.

1. Mokiniai suskirstomi grupėmis pagal pasiekimų lygius arba ankstesnių tos temos pamokų įsivertinimo rezultatus.

2. Mokiniai atlieka mokytojo skirtas užduotis individualiai ir tada tikrinasi su grupės draugais. Mokinių paprašoma klaidas taisytis kitos spalvos rašikliu, klaustukais pažymėti atvejus, dėl kurių grupė nesutaria. Mokinių grupės kviečia mokytoją aptarti neaiškių atvejų. Mokytojas konsultuoja grupes, neskubėdamas pasakyti atsakymo, tačiau užduodamas papildomų klausimų, užduočių (pvz., paprašo nustatyti sakinių gramatinius centrus), nurodydamas teorinę medžiagą, kurią perskaičius būtų lengviau rasti teisingą atsakymą.

3. Mokytojas pateikia pratimus su teisingais atsakymais, grupės pasitikrina savo atsakymus. Aptariami atvejai, kuriuose mokiniai padarė klaidų, analizuojamos klaidų priežastys.

4. Dirbdami poromis mokiniai aptaria išsitaisytus darbus mėgindami nustatyti savo ir draugo padarytų klaidų pobūdį: jos tipiškos ar įvairios, kurie sudėtinio sakinio skyrybos atvejai vis dar neaiškūs.

5. Mokytojas gali paimti kelių mokinių darbus, kad sukauptų informacijos apie mokiniams vis dar neaiškius atvejus ir numatytų mokinių mokymosi poreikius atitinkančių pratybų.

Tokio veiklos organizavimo būdo privalumai:

Mokiniai dirba aktyviau. Įprastai mokiniai aktyviau įsitraukia į diskusijas su klasės draugais nei su mokytoju. Mokytoją jie laiko dalyko ekspertu ir todėl linkę greičiau sutikti su mokytojo nuomone, o ne aiškintis;
Mokiniams sudaroma galimybių kalbėtis, savais žodžiais išsakyti savo supratimą.
Mokytojas gali paskirstyti savo paramą atsižvelgdamas į mokinių poreikius. Kol auštesniųjų pasiekimų mokiniai dirba savarankiškai, mokytojas gali intensyviau konsultuoti žemesniųjų pasiekimų mokinių grupes.
Mokiniai skatinami įsivertinti, imtis atsakomybės už savo pasiekimus, mokosi mokytis.

Planuojant pamoką svarbu nepamiršti, kad mokymąsi pamokoje skatina

aiškūs mokymosi uždaviniai;
galimybės remtis turimomis žiniomis, patyrimu;
aktyvi veikla, bendradarbiavimo galimybės, įvairių strategijų taikymas;
konstruktyvi mokytojo ir klasės draugų grįžtamoji informacija;
laikas, skirtas individualiai ar grupės veiklai (rezultatui ir procesui) apmąstyti, aptarti, įsivertinti.

Svarbu tinkamai suformuluoti pamokos uždavinį

Pamokos uždaviniai formuluojami iš mokinio pozicijos. Jie orientuoti į tai, ką mokiniai išmoks per šią pamoką. Pamokos uždavinyje apibrėžiamas mokinių rezultatas, pasiekiamas per tam tikrą laiką (pamoką), kaip mokiniai parodys šį rezultatą ir kokiais kriterijais remdamiesi jį vertinsime. Mokymosi uždavinys (pagal R. Magerį) nurodo kokiomis sąlygomis (tinkamą veiklos kontekstą) ką mokiniai gebės atlikti (svarbiausią siekį) ir pagal kokius kriterijus bus vertinama (su kokiais mokymosi rezultatais ir kokiu kompetentingumu bus lyginama sėkmė).

Pavyzdžiui, suformuluotas toks uždavinys: Pagal duotą modelį mokiniai sukurs pasakojimą, atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę situaciją.

Sąlyga – pagal duotą modelį

Atlikimas – mokiniai sukurs pasakojimą

Kriterijus – atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę situaciją.

Mokymosi uždavinys turi būti

konkretus, aiškus, glaustas;
realiai pasiekiamas per tam tikrą laiką;
pamatuojamas (vengtina žodžių suvokti, suprasti, nes jie nėra pakankamai konkretūs - mokiniai gali nesuprasti, ko iš jų tikimasi, o mokytojui sunku nuspręsti, ar uždavinys įgyvendintas);
konstatuojamas kaip rezultatas (vartojami aktyvieji veiksmažodžiai arba frazės);

Taip uždavinius formuluojame planuodami visų gimtosios kalbos ugdymo sričių pamokas. Toliau pateikiama pamokos uždavinių formuluočių pavyzdžių.

Skaitydami nežinomą prozos tekstą, mokiniai išsamiai apibūdins pagrindinį veikėją (veikėjus).

Remdamiesi aptartais kriterijaisi mokiniai argumentuotai įvertins draugų pasakytas įtikinimo kalbas.

Rašydami tekstą, mokiniai taisyklingai skirs tiesioginę kalbą.

Gali būti formuluojami ne tik dalyko kalbos mokymosi uždaviniai, bet ir socialiniams gebėjimams formuoti skirti uždaviniai, pavyzdžiui:

Rengdamiesi grupės pristatymui, mokiniai pasidalins vaidmenimis atsižvelgdami į kiekvieno grupės nario sugebėjimus.

Sudarant diagramą aktyviai dalyvaus visi grupės nariai.

Tinkamai suformuluoti ir mokiniams suprantami mokymosi uždaviniai yra pagrindinis tikslingos veiklos pamokoje įrankis. Jie padeda mokytojui numatyti kryptingas mokymo ir mokymosi veiklas, susitarti su mokiniais dėl laukiamų rezultatų pamokos pabaigoje, įtraukti mokinius į mokymąsi, vertinimą ir įsivertinimą. Galima tikėtis, kad aiškiai suprasdami mokymosi uždavinius – savo „mokymosi kelionės nuorodas“– mokiniai pozityviau žvelgs į mokymąsi, labiau pasitikės savimi, supras mokymosi prasmingumą.

Įvairių mokymų metu aptarinėjant pamokų planus dažnai ryškėja dvi pamokos planavimo problemos: dažnai pernelyg daug siekiama nuveikti per vieną pamoką, kartais planuojama per daug ir nepakakankamai kryptingų veiklų. Gal verta žengti mažesniu žingsniu, bet sąmoningiau ir kryptingiau?

Kalbėdami apie konkerečius mokymosi uždavinius turime nepamiršti, kad ugdymo realybė daug sudėtingesnė. Juk pamokoje siekiame ilgalaikių, nepasiekiamų per vieną pamoką tikslų. Jie irgi turi būti mūsų mąstymo apie pamoką proceso dalis.

Taigi prieš pamoką verta paanalizuoti:

Kodėl ši pamoka vertinga?

Kaip ji siejasi su kitomis pamokomis, kaip bus remiamasi anksčiau įgytais mokinių įgūdžiais ir gebėjimais?

Kaip ji siejasi su mokinių asmenine patirtimi ir interesais?

Kokių dalyko žinių įgis, kokius dalyko gebėjimus ugdysis mokiniai?

Kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos?

Kaip bus skatinamas aktyvus mokymasis?

Kaip bus teikiama grįžtamoji informacija mokymosi metu?

Kaip bus vertinama ir įsivertinama atsižvelgiant į mokymosi uždavinius?

Atlikus bet kurį darbą, rūpi patyrinėti, kaip sekėsi, su kokiais sunkumais ar problemomis susidūrėme, todėl po pamokos tiktų pamąstyti keliant tokius klausimus:

Į kokį tolesnį mokymąsi gali orientuoti pamoka?

Kokius klausimus dar reikėtų išsiaiškinti?

Ką mokiniai turėtų daryti, kai ši pamoka baigsis?

Bendriausia pamokos struktūra galėtų būti tokia:

Įvadinė dalis

trumpa veikla, susijusi su praėjusia pamoka (gali ir nebūti);

mokymosi uždavinių apratimas;

motyvavimas, sudominimas, turimų žinių, patirties aktualizavimas.

Mokymosi veikla

naujos medžiagos pateikimas;

individualus, grupės ar visos klasės darbas su nauja medžiaga (praktinės užduotys, pratimai, teksto skaitymas ir aptarimas, teksto aptarimas nurodytu aspektu, trumpi rašiniai, diskusijos ir pan.).

Apibendrinimas

mokymosi veiklos rezultatų ir proceso aptartimas (pvz., parašyto teksto pavyzdžio aptarimas, grupės darbo pristatymas ir pan.), vertinimas ir įsivertinimas;

tolesnių mokymosi žingsnių numatymas.

6.3. Kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymas

Kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymas svarbus visose ugdymo pakopose. Bendrosiose programose mokymasis efektyviai kalbėti ir klausytis yra suprantamas kaip procesas, padedantis suprasti ir paaiškinti socialinius, kultūrinius ir mokslo dalykus, kaip esminis įrankis ugdantis mąstymo ir savo mokymosi reflektavimo gebėjimus. Kalbėjimo ir klausymo turėtų būti mokoma taip pat nuosekliai ir sistemingai kaip ir rašymo, skaitymo ar kalbos pažinimo.

Atsižvelgiant į Bendrosiose programose numatytus uždavinius tikimasi, kad mokymosi procese:

kalbėti ir klausyti bus mokomasi nuolat ir sistemingai;
visi kalbos mokymosi aspektai, susiję su kalbėjimu ir klausymu, mokiniams taps vertingi ir aiškūs;
bus vertinama tarmių įvairovė, mokiniai drąsiai kalbės tarmiškai tam tinkančiose situacijose;
mokiniai mokysis taisyklingos bendrinės tarties, jos mokantis bus atsižvelgiama į kalbinę aplinką;
kalbėjimas ir klausymas bus vertinamas ir akcentuojamas per visų dalykų pamokas kaip svarbus mokymosi įrankis;
planuojant mokyklos darbą bus atsižvelgiama į kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymą;

Kad galėtų sėkmingai ugdytis kalbėjimo ir klausymo gebėjimus, mokiniai turi

žinoti apie sakytinių tekstų tikslus;
nusimanyti apie adresatų įvairovę;
aiškiai suprasti, kokį vaidmenį jie kaip klausytojai prisiima;
atpažinti tekstų žanrus ir jiems būdingus požymius (debatai, įtikinimas, reklama ir pan);
žinoti problemų sprendimo grupių diskusijose strategijas;
žinoti strategijas, kaip elgtis suklydus.

Galima tokia kalbėjimo ir klausymo mokymosi schema:

Modelio (pavyzdžio) aptarimas

Mokymasis mokytojui padedant (aktyvios veiklos)

Savarankiška mokinio veikla (tikslingas strategijų pasirinkimas)

Įvairių pristatymų, kalbų, diskusijų stebėjimo ir aptarimo tikslas yra aiškintis, kaip kuriama prasmė:

kas yra sakoma (tema, potemės, argumentai, žodynas);
koks kalbėtojų ir klausytojų ryšys konkrečioje komunikacinėje situacijoje;
kaip yra sakoma ( struktūra, intonacija, gestai, vaizdinės priemonės).

Galima naudotis vaizdo įrašais, pačių mokinių filmuota medžiaga, stebėti renginius, TV laidas ir pan. Svarbu, kad tarp jų būtų ir tokių, kurios demonstruotų, kaip geri kalbėtojai ir klausytojai veikia, ir tokių, kurios teiktų galimybių analizuoti ir atrasti tobulintinus dalykus. Svarbu, kad prieš stebėjimą mokiniai gautų konkrečias užduotis, jas aptartų ir išsiaiškintų. Diskusijų aspektai galėtų būti

bendradarbiavimo gebėjimai;
pristatymo gebėjimai;
kalbėtojų ir klausytojų tikslas, kaip tai atsispindi jų elgesyje;
kaip klausytojai įtikinami (pralinksminami, palenkiami į savo pusę, skatinami atsakyti ir pan);
kalbos (pristatymo, diskusijos) turinys;
kalbos (pristatymo, diskusijos) struktūra;
kalbėjimo ypatumai (aiškumas, gyvumas, tonas, gestai ir pan.);
klausytojų nusiteikimas;

Stebėjimo kriterijus verta kurtis kartu su mokiniais.

Kai mokiniai mokosi mokytojui padedant (taiko, veikia pagal modelį, dirba grupėmis ar individualiai), svarbu, kad jie dalyvautų, veiktų praktiškai, eksperimentuotų, apmąstytų savo kalbėjimo ir klausymo veiklą, mokytųsi iš kitų, vertinų ir įsivertintų. Užduotys tokiam mokymuisi turėtų būti siejamos su kitomis kalbinės veiklos rūšimis: skaitymu ir rašymu.

Savarankiškai mokinio mokymosi veiklai skirtos užduotys turėtų ugdyti gebėjimus verbalizuoti savo idėjas ir jomis dalintis su kitais, praktiškai pritaikyti žinias. Tai galėtų būti nedideli individualūs ar grupiniai tyrinėjimai, jų pristatymai, išvadų rengimas, vadovavimas diskusijoms, neilgos kalbos.

Renkantis kalbėjimo ir klausymo veiklas svarbu apmąstyti, kokio rezultato siekiame. Pavyzdžiui, mokymasis mažomis grupelėmis labai tiks apibendrinti informaciją, parengti pristatymą, bet šis mokymosi būdas bus mažiau efektyvus patirto ar išgalvoto nuotykio pasakojimui. Reikėtų neužmiršti, kad pasirinkta veikla dažnai įtakoja kalbėjimo būdą ar kalbos tipą. Pavyzdžiui, diskusija 3–4 mokinių grupėje bus mažiau oficiali nei kalbėjimas „akvariume“ stebint visai klasei.

6.4. Rašymo gebėjimų ugdymas

Atnaujintoje lietuvių gimtosios kalbos programoje numatyta, kad mokiniai turi įgyti įvairios rašymo patirties, jiems turi būti sudaryta galimybių rašyti įvairiais tikslais įvairiems adresatams. Siekdami pagerinti mokinių dalykinio rašymo pasiekimus, modeliuojamoms rašymo užduotims turėtume suteikti komunikacinį krypingumą (aiškiai įvardyti rašymo tikslą ir adresatą), nagrinėti pakankamai įvairiais tikslais parašytų tekstų, suteikti pakankamai paramos rašymo metu, skatinti įsivertinimo praktiką. Bendroji rašymo gebėjimų ugdymo veiklų seka galėtų būti tokia:

Suformuluojamas aiškus rašymo tikslas ir mokymosi uždavinys
Nagrinėjamas pavyzdys
Rašoma kartu
Rašoma savarankiškai suteikiant paramą
Rašoma savarankiškai
Apmąstoma mokymosi veikla, išsikeliami mokymosi uždaviniai

Ši veiklų seka gali būti keičiama atsižvelgiant į mokinių amžių, rašymo gebėjimų lygį, sprendžiamos rašymo problemos specifiką. Tarkim, jei dirbama su vyresniais mokiniais, gali būti praleidžiamas pavyzdžio nagrinėjimo (kai mokiniai jau yra rašę atitinkamo žanro tekstą), rašymo kartu etapas. Jei mokomasi rašyti tinkamą įžangą, gali būti praleidžiamas rašymo suteikiant paramą etapas. Svarbu, kad prieš skiriant atlikti užduotį savarankiškai, kuri bus vertinama pažymiu, būtų atlikta tinkama pasirengimo veikla.

Suformuluojamas aiškus rašymo tikslas ir mokymosi uždavinys

Kiekviena rašymo veikla pradedama aptarimu, kokiu tikslu ir kam bus rašoma, kitaip tariant, apsvarstomas rašymo tikslas ir adresatas. Rašymo tikslo ir adresato suvokimas labai svarbus pasirenkant tinkamą teksto struktūrą, kalbinę raišką, turinį. Patekti įvertinimą (renginio, knygos), dalyvauti diskusijoje, įtikinti – trys rašymo tikslų pavyzdžiai. Mokiniai turėtų suprasti, kad visais atvejais pasirenkama samprotavimo struktūra, tačiau siekiant įtikinti turėtų būti pateikta daugiau retorinio pobūdžio argumentų.

Planuojant mokymosi veiklą, formuluojant mokymosi uždavinius svarbu atsižvelgti į mokinių pasirengimo lygį. Jei mokinių rašymo gebėjimai menkai išplėtoti, pirmiausia formuluojami uždaviniai atsižvelgiant į tikslą tinkamai parašyti tam tikrą teksto dalį (pvz., įžangą, dėstymo pastraipą, apibendrinimą). Po pamokų ciklo, skirto išmokti rašyti atskirus elementus, skiriama užduotis parašyti visą tekstą.

Jei mokinių rašymo gebėjimai pakankamai išplėtoti, mokiniai pajėgūs savarankiškai komponuoti tekstą, keliami specifiškesni, į mokiniams būdingas rašymo problemas nukreipti uždaviniai. Tarkim, jei pastebėta, kad mokiniai nemoka tinkamai cituoti, formuluojamas uždavinys parašyti diskusinį straipsnį, kuriame būtų panaudoti bent du skirtingai citavimo būdai. Kad mokiniai galėtų tai tinkamai atlikti, nagrinėjami įvairūs citatų įterpimo į savo rašomą tekstą ir perfrazavimo būdai, atliekamos pratybos, o tada šie įgūdžiai pritaikomi kuriant tekstą.

Nagrinėjamas pavyzdys

Gali būti nagrinėjamas visas tekstas ar jo atskiros dalys (tarkim, analizuojamos kelios diskusinio rašinio įžangos, kuriose taikomos skirtingos strategijos). Nagrinėjimo tikslas – išsiaiškinti įvairaus lygmens (teksto, sakinio, žodžio) susitarimus (konvencijas), kurių laikomasi siekiant vieno ar kito tikslo. Pati bendriausia nagrinėjamo pavyzdžio analizės klausimų schema gali būti tokia:

Tikslas

Koks teksto tikslas?
Kam tekstas skirtas?

Teksto lygmuo

Koks teksto žanras?
Kokios dalys sudaro tekstą? Kokia šių dalių paskirtis?
Kokias strategijas autorius taiko rašydamas įžangą, dėstymą, apibendrinimą?
Kaip siejamos atskiros teksto dalys?

Sakinio lygmuo

Xxxxx asmeniu pasakojama? Kodėl?
Kokios struktūros sakiniai vyrauja?
Kokios tipiškos sakinių siejimo priemonės vartojamos?

Žodžio lygmuo

Kas būdinga teksto leksikai?
Kur galima įžvelgti sąmoningus žodžių pasirinkimo atvejus? Kokio tikslo siekia autorius?

Rašoma kartu

Jei dirbama su jaunesnio amžiaus mokiniais ar mokinių rašymo gebėjimai menkai išvystyti, galima planuoti rašymo kartu veiklą. Mokytojas pats gali parodyti, kaip jis rašo (pvz., komponuoja pastraipą) arba tai galima daryti kartu su mokiniais. Geras būdas – naudoti multimedia projektorių. Ši priemonė suteikia mokiniams galimybę stebėti, kaip vyksta rašymo procesas „čia“ ir „ dabar“. Mokytojas gali skirti užduotį mokinių grupei parašyti teksto dalį. Mokiniai rašydami diskutuoja, kad priimtų bendrus spendimus, ir taip geriau supranta keliamus reikalavimus.

Rašoma suteikiant paramą

Mokiniams pateikiama užduočių, kurias atlikdami jie rašo remdamiesi tam tikra parama: rašo pagal pateiktą planą, nuorodas, sukuria tam tikrą teksto dalį, kai kita jau pateikta (pvz., pateiktas pastraipos teiginys, reikia argumentuoti arba patekti argumentai, reikia suformuluoti teiginius.)

Rašoma savarankiškai

Kai skiriama užduotis savarankiškai parašyti tekstą, rašymo veiklą reikėtų planuoti taip, kad mokiniai įgytų visų rašymo proceso etapų patirties ir įgustų taikyti tinkamas strategijas.

mokiniai turėtų įvairiais būdais rengtis rašymui (skaityti, rengti interviu, pažiūrėti filmą, laidą ir pan.);
mokiniai turėtų planuoti tekstus, taikydami jiems tinkančias planavimo strategijas. Kad galėtų pasirinkti sau tinkamas strategijas, jie turi pabandyti taikyti įvairius planavimo būdus;
mokiniai turėtų rašyti tekstų juodraščius bei su jais dirbti: skaityti balsu sau, skaityti kitiems, kad sulauktų klausimų, pastabų, patarimų. Mokiniai mokosi rašyti ir teikdami konstruktyvią grįžtamąją informaciją kitiems. Mokytojas turėtų inicijuoti bendrus ar individualius pokalbius su mokiniais, kurių metu mokiniai mokytųsi formuluoti iškylančias rašymo problemas ir ieškoti tinkamų sprendimų, sulauktų grįžtamosios informacijos ar galėtų konsultuotis rašydami juodraštį. Dėl to mokiniai didesnę dalį rašinių turėtų rašyti klasėje. Mokiniai turėtų įsivertinti parengtus juodraščius pagal pateiktus kriterijus. Geriau kriterijus parengti kaip klausimyną. Jis turi būti parengtas atsižvelgiant į rašymo tikslą ir išsikeltus mokymosi uždavinius. Mokiniai turėtų jį papildyti klausimais, atsižvelgdami į savo individualias rašymo problemas (pvz., mokiniai, kuriems sunkiai sekasi taikyti žodžių rašymo drauge ir skyrium taisykles, turėtų įsitraukti klausimą „Ar tinkamai parašyti žodžiai kartu ir skyrium?“ ir peržiūrėti rašinį vien tuo aspektu).
Mokiniai turėtų tobulinti savo juodraščius ir tada parengti švarraščius.

Apmąstoma mokymosi veikla, išsikeliami mokymosi uždaviniai

Po kiekvieno didesnio mokymosi veiklos ciklo (pvz., po to, kai parašytas rašinys taikant visus rašymo proceso etapus) mokytojas skatina mokinius apmąstyti, kas jiems pasisekė, kokias rašymo problemas pavyko išspęsti, kokias strategijas jie taikė; kas nepavyko, ką reikėtų tobulinti, kaip galima būtų tai padaryti.

Rašymo veiklai skirto pamokų ciklo pavyzdys („Mokomės rašyti oficialų laišką“) pateiktas 7.2. skyriuje „Vertinimo būdai: formuojamasis vertinimas“.

6.5. Skaitymo gebėjimų ugdymas

Skaitymo gebėjimų ugdymas labai svarbus įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą idėją. Kad galėtų sėkmingai mokytis įvairių dalykų bei nuolat mokytis vėliau, jauni žmonės jau mokykloje turi tapti sąmoningais savarankiškais skaitytojais, gebančiais susirasti, atsirinkti, kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus, apmąstyti skaitymo metu įgytą informaciją, idėjas. Veiksmingas yra toks skaitymas, kai informacija, idėjos transformuojamos į naujas žinias, naują supratimą, kai gebama remiantis skaitymo patyrimu priimti tam tikrus sprendimus, ką nors padaryti, veikti kitaip nei prieš skaitymą.

Pastarųjų dešimtmečių teksto suvokimo gebėjimų tyrėjai nurodo, kad geri skaitytojai skaito tekstą labai aktyviai: prieš skaitydami peržvelgia teksto visumą, mėgina numatyti, kas tekste bus kalbama, stebi, ar jų numatymai pasitvirtina, sieja teksto informaciją, idėjas su tuo, ką žino, yra patyrę, kvestionuoja, keičia savo pamatines žinias, jei jos neatitinka skaitomų dalykų, aiškinasi nežinomų žodžių reikšmę remdamiesi kontekstu, išskiria pagrindines idėjas ir svarsto, kaip jomis galėtų pasiremti spręsdami problemas, remiasi teksto struktūra ir t. t. Neįgudę skaitytojai to nedaro. Geri skaitytojai taip pat atpažįsta situacijas, kai jiems tekstas tampa neaiškus, ir taiko įvairias strategijas, kad įveiktų sunkumą. Tai vadinama „supratimo savikontrole“. Esminė tyrimų rekomendacija gebėjimų ugdymo procesui yra tokia: šių strategijų turi būti mokoma, mokytojas turi aiškiai parodyti, kada ir kaip šios strategijos taikomos, mokiniai mokytojo vadovaujami ir padedami mokosi taikyti šias strategijas skaitymo veikloje, kol tampa savarankiškais sąmoningais skaitytojais. Todėl teksto suvokimo gebėjimų ugdymas šiandienos mokykloje grindžiamas požiūriu, jog skaitymas yra procesas, kurio metu skaitytojas aktyviai ieško prasmės. Kad galėtų suvokti skaitomus tekstus, skaitytojas turi remtis jau turimomis žiniomis bei patirtimi (šią patirtį siekiama suaktyvinti veiksmais prieš skaitymą), nuolat stebėti ir koreguoti savo suvokimą (veikla skaitymo metu) ir žinoti, kokiais būdais galima tai padaryti (skaitymo strategijos), bei apmąstyti, ką perskaitė, susieti naują patyrimą su jau turimu ( veikla po skaitymo). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad skaitymas yra socialinis procesas: prasmės paieškos veiksmingesnės tada, kai sudaroma galimybių diskutuoti su kitais.

Toliau pateikiamas pamokos, kurioje mokiniai įvairiais būdais skatinami aktyviai įsitraukti į skaitymo ir supratimo veiklą, pavyzdys.

Pavyzdys

Pamokos^² apibūdinimas. Teksto skaitymo ir aptarimo procesas organizuojamas remiantis trijų etapų skaitymo proceso schema: veikla prieš skaitymą, veikla skaitymo metu, veikla po skaitymo. Tekstas skaitomas ir aptariamas dalimis. Mokytojas taip planuoja klasės diskusiją ir jai vadovauja, kad

mokiniai būtų skatinami numatyti teksto turinį ir struktūrą;
mokiniai būtų skatinami remtis teksto struktūros ir kalbinės raiškos išmanymu;
mokiniai būtų skatinami stebėti aiškumą (įvardyti nesuprantamas teksto vietas, diskutuoti apie sunkumų priežastis (nežinomi žodžiai, neaiški pastraipos struktūra ir pan.) ir sunkumų įveikos būdus; mokiniai turi būti skatinami verbalizuoti (mąstyti balsu) savo suvokimą;
mokiniams būtų išsamiai pademonstruota, kaip taikoma kuri nors strategija (pvz., neaiški sąvoka išsiaiškinama taikant įvairių sričių žinias);
mokiniai turėtų galimybių diskutuoti vienas su kitu tikslindamiesi savo suvokimą;
mokiniai apmąstytų įgytą skaitymo patirtį ne tik turinio, bet ir mokymosi suvokti tekstą aspektu.

Pamokos uždavinys. Skaitydami ir aptardami tekstą mokiniai įgis teksto suvokimo strategijų (rėmimasis teksto modeliu ir pastraipos struktūra, aiškumo stebėjimas, perfrazavimas) taikymo patirties.

I. Veikla prieš skaitymą. (Teksto peržvalgos prieš skaitymą tikslas – paskatinti mokinius pradėti mąstyti tekste aptariama tema, suaktyvinti pamatines žinias, kurios skaitymo metu bus siejamos su naujomis, numatyti galimą teksto turinį ir struktūrą)

Perskaitykite pavadinimą ir pamėginti numatyti teksto temą, problemą, tikslą.
Kodėl pasirinktas klausiamasis xxxxxxx, ką jis signalizuoja skaitytojui (požiūrį į reiškinį, jo vertinimą). Kaip pasikeistų skaitytojo hipotezė, jei tai būtų tiesioginis sakinys?
Į kokius klausimus gali būti mėginama atsakyti tekste?
Koks galėtų būti aiškinimo modelis: priežastis ir padarinys? problema ir jos sprendimas? sąvoką ir apibrėžimas? palyginimas ir supriešinimas?
Kas vaizduojama iliustracijoje? Ką tai galėtų reikšti [Mokiniams tai veikiausiai bus sunku. Galima suteikti paramą klausiant, kokie santykiai – draugiški ar priešiški – vaizduojami? Kodėl taip manote? Vėliau prie iliustracijos grįžtama skaitymo metu]

II. Veikla skaitymo metu (Detaliai skaitomas tekstas, aptariamos svarbiausios mintys, suvokimas pasitikrinamas perfrazuojant mintis savais žodžiais. Stebimas aiškumas: aptariamos vietos, kurias mokiniai nurodo kaip nepakankamai suprantamas, ieškoma sunkumų priežasčių ir jų įveikos būdų).

Skaitomas tekstas iki I pauzės. Mokinių prašoma stebėti, ar pirmosios dvi pastraipos patvirtina jų numatymus.

Vienas pasaulis – viena kalba?

Šiandien pasaulyje egzistuoja maždaug penki tūkstančiai gyvų kalbų. Tačiau per dvi savaites viena kalba išnyksta. Kasmet išnyksta dvidešimt penkios kalbos. Suskaičiavę suprasime, kad jei nesustabdysime šio proceso, po šimtmečio būsime praradę pusę lingvistinių turtų. Nyksta įvairios kalbos. Pakeliui į nebūtį yra 860 Papua Naujosios Gvinėjos ir 600 indoeuropiečių kalbų. Tą patį galima pasakyti apie Afrikos ar Indonezijos kalbas, kurias paprastai „praryja“ anglų – amerikiečių kalba. Tai tikras kataklizmas, į kurį niekas nekreipia dėmesio.

Ši problema turėtų jaudinti ne tik kalbininkus. Nykstančios kalbos – tai ne tekstai. Nyksta dalis mūsų civilizacijos. Kartu su kalba žūva savitas ir unikalus pasaulio suvokimo būdas. Kartu su kalba miršta poezija, mąstymo ypatumai ir kūrybos metodai. Tampame skurdesni.

I pauzė

Kaip vertinamas kalbų nykimo reiškinys? Iš ko skaitytojas tai supranta?
Savais žodžiais paaiškinkite, kaip supratote sakinio „Kartu su kalba žūsta savitas ir unikalus pasaulio suvokimo būdas“ mintį.
Ar tekste pakanka informacijos, kad skaitytojas aiškiai suprastų šią mintį? Jei ne, kaip ši pastraipa galėtų būti išplėtota?
Kokį aiškinimo modelį galime atpažinti remdamiesi perskaitytu fragmentu?
Kaip galėtume pasižymėti svarbiausią informaciją? [Sudaroma lentelės forma. Prisimenama, kaip gali būti reiškiama priežastis [prielinksnine konstrukcija, šalutiniu sakiniu]. Kad įsitikintumėte, kad tikrai nurodote priežastį, vartokite konstrukciją su dėl arba sakinį su nes]
Pradėkite pildyti lentelę remdamiesi perskaitytu fragmentu ir pildykite ją skaitydami likusią teksto dalį.

Reiškinys, apie kurį kalbama tekste:
Reiškinio priežastys	Reiškinio padariniai

Kyla klausimas, kaip ir kodėl kalbos miršta. Paprastai nykstanti kalba tampa auka kitos, dominuojančios, kalbos; šią kalbą vartoja galingesni, turintys valdžią arba turtingesni žmonės. „Geresnioji“ kalba teikia politinių, ekonominių pranašumų, o svarbiausia  yra prestižinė. Indijoje ir Afrikoje daugeliui kalbų, kurios atsispyrė kolonizatorių įtakai, šiandien kelia grėsmę plačiau vartojamos Indijos ar Afrikos kalbos. Svahili (Pietų Afrikoje), hausa (Nigerijoje ir Kamerūne) arba volof (Senegale) pavojingiausios kitoms kalboms, nes jos nekelia įtarimo ir nerimo dėl užsienietiškos kilmės ir yra prestižinės Afrikos kalbos.

Taigi egzistuoja „kalbos plėšrūnės“. „Plėšrūnėmis“ jos tampa dėl savo statuso. Iš pradžių viena greta kitos gyvuoja dvi kalbos: ta, kuria kalbama namie, ir viešoji kalba. Tai nelygiateisė dvikalbystė. Galų gale ateina laikas, kai gentinė kalba netenka reikšmės ir būna užmirštama. Šiandien daugybė kalbų yra pirmosios šio proceso stadijos – jos dar gyvos, bet vartojamos tik buitiniams pokalbiams. Kartais tokios kalbos pajėgia apsiginti, tačiau taip atsitinka gana retai. Kai kurios gentys Kenijoje praranda savo kalbą pereidamos nuo medžioklės ir rinkimo prie sėslios žemdirbystės.

Neretai tvirtinama, jog lingvistinės įvairovės nykimas yra natūralus procesas. Girdi, žmonijos istorijos priešaušryje tokios įvairovės nebuvo. Kai kurie antropologai kelia visuotinės motininės kalbos hipotezę. Tačiau lingvistai tvirtina, kad kalbos taip skiriasi viena nuo kitos, jog netgi prieš 40 tūkstančių metų tik atsiradus homo sapiens jau egzistavo kalbiniai skirtumai. Be to, kalbų skaičius nuolat kito. Pavyzdžiui, Renesanso laikais, kai lotynų kalba nustojo būti vienintelė rašto kalba, stojo kalbų įvairovės suklestėjimo laikotarpis: tada egzistavo apie 10 tūkstančių kalbų, du kartus daugiau nei šiandien. Tačiau paskui prasidėjo masinio jų nykimo fazė, kurią sukėlė visų pirma europiečių ekspansija į kitus žemynus ir jų kolonizacija. Misionieriai teigdavo čiabuviams, esą jų gimtoji kalba nepatinka Dievui, nes yra „velniška“. Australijoje XIX a. iš aborigenų buvo prievarta atimami vaikai ir auklėjami kalėjimo režimo internatuose, kur buvo vartojama tik anglų kalba. Taip sąmoningai išnaikinta šimtai kalbų.

Tačiau kalbos žūdavo ne tik dėl atėjūnų prievartos. Istorijoje buvo atvejų, kai žmonės, pavyzdžiui, galai, patys atsisakydavo savo kalbos, kad perimtų kitą, atveriančią kelią į pažangą. Po galų karo aristokratija siekė kuo greičiau romanizuotis ir į senosios kalbos šalininkus druidus žiūrėjo kaip į atskalūnus ar kvaištelėjusius kerėtojus. Po kurio laiko galų kalba išnyko. Šiandien susiduriame su labai panašia padėtimi. Skirtinguose pasaulio kraštuose turtingos ir įtakingos šeimos perima anglų kalbą kaip prestižinę. Anglų kalba, kaip kadaise lotynų, išstumia kitas kalbas.

II pauzė

Kurias vietas jums buvo sunku suprasti? Pacituokite. Pamėginkite paaiškinti, kodėl jos sunkiai suprantamos? Kaip galima įveikti šį sunkumą?
Kodėl sakinyje „Geresnioji“ kalba teikia politinių, ekonominių pranašumų, o svarbiausia — yra prestižinė“ žodis „geresnioji“ rašomas kabutėse?
Kurią teksto mintį iliustruoja paveikslėlis? Ar jis, Jūsų manymu, tinkamas.
Kodėl kai kurias atvejais vietinės kalbos gali būti pavojingesnės viena kitai nei svetimosios? [Mokiniams gali būti sunku atsakyti į šį klausimą, nes jiems gali būti nepažįstama tokia situacija, kai viena kitai grėsmę kelia vietinės kalbos. Tada mokytojas turi suteikti paramą patardamas, ką reikėtų daryti: rasti vietą tekste, kur apie tai kalbama, skaityti labai atidžiai, pamėginti išsiaiškinti, kuo kalbinė situacija Afrikoje skiriasi nuo Lietuvos kalbinės situacijos].
Savais žodžiais paaiškinkite, kaip supratote visuotinės motininės kalbos hipotezę. Atsakymą užrašykite. Aptariamos formuluotės. [Veikiausiai mokiniams bus sunku atlikti šią užduotį ir mokytojas turėtų mąstydamas balsu parodyti mokiniams, kaip galima aiškintis neaiškias vietas. Pvz., kad suprasčiau šios hipotezės esmę, turiu išsiaiškinti sąvoką motininė kalba. Ką tai galėtų reikšti? Žodžių darybos žinios man leidžia nustatyti, kad šis žodis giminiškas žodžiui motina. O kokia yra motinos esmė? Turėti vaikų. Galiu prisiminti iš biologijos sąvoką motininė ląstelė. Darau išvadą, kad tai yra kalba, iš kurios atsirado kitos kalbos. Taigi, kalbama apie spėjimą, jog kažkada kalbų įvairovės nebuvo, buvo tik viena kalba (remiuosi žodžiu visuotinė), iš kurios vėliau išsirutuliojo kitos kalbos].
Xxxxx argumentu mėginama paneigti visuotinės motininės kalbos hipotezę?
Kaip manote, apie ką galėtų būti kalbama toliau?
Skaitydami iki pabaigos pažymėkite teiginius, kurių mintį jums sunku suprasti. Įsivaizduokite, kad turite galimybę užduoti klausimą teksto autoriui, kad galėtumėte geriau suprasti. Suformuluokite tokį klausimą raštu.

Kalbant apie „mirusias“ kalbas, reikia pabrėžti, kad kalbos, priešingai nei gyvos būtybės, gali prisikelti, jei tik jos turėjo rašytinę tradiciją. Turime įrašų šumerų, hetitų kalbomis. Tai leidžia atkurti šių kalbų gramatiką, ir iš esmės jas būtų galima prikelti tarsi miegančiąsias gražuoles. Visi žinome tokios „prisikėlusios iš mirusiųjų“ kalbos pavyzdį – tai hebrajų kalba. 1920–1925 m. tai buvo kalba, mirusi prieš du su puse tūkstantmečio. Tik jauno Rusijos žydo Xxx Xxxxxx dėka buvo grįžta prie seniai pamirštos gimtosios kalbos. Kodėl? Ogi todėl, kad žydai turėjo literatūrą, būtent Bibliją. Taigi jei kokia nors bendruomenė iš tiesų nori prikelti savo kalbą, ji gali tai padaryti. Deja, išnykusių gentinių kalbų, kurios niekada neturėjo rašytinių tradicijų, prikelti neįmanoma, jei nėra išlikusio nė vieno šia kalba kalbančio žmogaus.

Paprastai išsaugoti kalbą padeda nacionalizmas. Kartais nacionalizmas gali netgi paskatinti kurti naujas kalbas. Pavyzdžiui, Kroatijoje remiantis Dubrovniko regiono dialektu bandoma sukurti kroatų kalbą, kuri skirtųsi nuo serbų kalbos. Tačiau Europoje, kur tautinėms kalboms priešintis svetimai įtakai nėra tokių priežasčių kaip Kroatijoje, pagrindinė kalbų išlikimo sąlyga šiandien yra ekonominis pajėgumas. Šiandien Europoje vienintelė teisinga reakcija į lingvistinį klausimą yra ekonominė reakcija.

Pagal „Šiaurės Atėnų“ publikaciją.

Pagal „L'Express“ parengė Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx

Aptariami mokinių suformuluoti klausimai.

III. Veiksmai po skaitymo. (Apibendrinimas, integravimas ir taikymas)

Kokių tikslų siekiama šiuo tekstu?
Aptarkite su draugais užpildytas lenteles. Jūsų nurodytos priežastys ir padariniai turėtų būti tokie pat, gali skirtis tik formuluotės, bet ne esmė. Ką reikėtų daryti, jei pastebėsite, kad jūsų atsakymai skiriasi iš esmės? [Reikia atkreipti dėmesį, kad aptardami lenteles mokiniai įsitikintų, ar jie atskyrė vieną priežastį nuo kitos, ar nenutiko taip, kad ta pati priežastis kitais žodžiais nurodyta du kartus].
Aptariami lentelių pildymo rezultatai kartu su klase. Mokinių prašoma pakomentuoti, kaip vyko aptarimo veikla. [Mokiniai turėtų nurodyti, kad jiems buvo sunku rasti priežastį, kad kalba gali žūti dėl genties gyvenimo būdo kaitos. Reikia pakalbėti su mokiniais, kodėl taip nutiko. Šiuo atveju skaitytoją klaidina ne visai tinkamas teksto komponavimas. Pirmieji du pastraipos teiginiai skaitytojui leidžia prognozuoti, jog bus aiškinama, kokios kalbos yra plėšrūnės, o minėtoji priežastis pasakyta paskutiniame sakinyje, nors tas sakinys turėtų būti pastraipos apibendrinimo sakinys, o ne nauja mintis. Tokio pavyzdžio aptarimu mokiniai skatinami aklai nepasitikėti spausdintu žodžiu, suprasti, kad netinkamai sukomponuoti tekstai gali trikdyti skaitytojus, svarbu tokias vietas atpažinti].
Jei turėtumėte galimybę patarti teksto rengėjui, kaip patobulinti tekstą, ką patartumėte?
Mokinių prašoma įvardyti, kokia informacija tekste jiems buvo visai nauja, ar nebuvo tokios, kuri prieštaravo jų pamatinėms žinioms?
Kaip manote, ar šiame straipsnyje aptartos grėsmės aktualios mūsų kalbai? Argumentuokite.
Kaip galėtų būti sprendžiama ši problema?
Kokia šio teksto skaitymo ir aptarimo metu įgyta patirtis jums atrodo svarbi jūsų teksto suvokimo gebėjimams tobulinti? Kaip šia patirtimi galėtumėte pasiremti kitose mokymosi situacijose?

Savarankiškai perskaitytos knygos aptarimo pamokos pavyzdys. Žr. 9.3. priedą.

6.6. Informacinių technologijų panaudojimo galimybės

Informacinės komunikacinės technolologijos teikia galimybių naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, mokytis (dirbti su tekstais) naudojantis mokomosiomis ir kitomis programomis, įvairiais būdais reikšti, pateikti savo idėjas ir tekstus, dirbti grupėmis ir individualiai, bendraujant ir bendradarbiaujant. Informacinės komunikacinės technolologijos gali padëti efektyviau ugdyti kalbos gebėjimus, sudominti mokinius, stiprinti jų kalbos mokymosi motyvaciją. Apie informacinių technologijų taikymo galimybes kalbai ugdyti plačiau rašoma 2005 išleistose rekomendacijose („Kalbinės kompetencijos ugdymas naudojantis mokomosiomis programomis“ – Kn. „Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos mokytojui“. Vilnius, 2005; el. variantas xxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?-0000000000 ), todėl čia pateikiami tik anksčiau minėtame leidinyje neaprašyti aspektai.

Taikant informacines komunikacines technolologijas svarbu atsižvelgti į tai, kad ši sritis labai sparčiai kinta. Planuojant mokymą ir mokymąsi reikėtų labai atidžiai peržiūrėti ne tik IKT dalyko programas, įvertinti esamą padėtį (patikrinti informacijos šaltinius, technines galimybes, įvertinti mokinių patirtį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties amžiaus mokinių darbo su IKT patirtis nevienoda. Todėl labai praverstų lietuvių kalbos ir informacinių technologijų mokytojų bendradarbiavimas.

Kompiuterinės grafinės informacijos tvarkymo programos „INSPIRATION“ naudojimas

Šią programą turi mokyklos, kurios dalyvavo projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Demonstracinę programos versiją galima parsisiųsti internetu (xxxx://xx.xxxxxxxxxxx.xxx/xx/xxxxx.xxx?xxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxxxxxxxxxx).

Kompiuterinė grafinė informacijos tvarkymo programa „Inspiration“ yra viena iš kompiuterinių mokomųjų programų, kurią sėkmingai galima naudoti lietuvių kalbos mokymuisi. Idėjoms ir informacijai pateikti ir susisteminti čia taikoma kompiuterinė grafika, tekstas, hipertekstas, animacija ir garsas.

Naudojant šią kompiuterinę programą mokiniams sudaromos sąlygos:

Išmokti keistis informacija, naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis;
Plėtoti savarankiško mokymosi ir savitvarkos gebėjimus;
Matyti idėjų ryšius;
Geriau suprasti, kaip galima sisteminti turimą informaciją;
Lengviau suprasti naujas sąvokas;
Apibendrinti išmoktus dalykus;
Dirbti komandoje, kurti bendras diagramas.

Kompiuterinės grafinės informacijos tvarkymo programos „Inspiration“ taikymo galimybės:

Voratinkliai – tai vaizdiniai žemėlapiai, kuriuose pateikiama skirtingų kategorijų informacija, susieta tarpusavyje. Įprastai pagrindinės kategorijos, sąvokos pateikiamos voratinklio centre ir nuo jų nurodomi ryšiai. Dažniausiai voratinkliai naudojami minčių audroms pavaizduoti, faktams prieš rašymo užduotis sisteminti, apsakymų bei romanų analizei, veikėjų apibūdinimui.
Minčių žemėlapiai naudojami raktinių sąvokų, simbolių susiejimui taip, kad būtų sudaromas galimų idėjų tinklas. Tai strategija, kuri skatina mokinį pavaizduoti tai, ko jis mokosi. Braižant nustatomi ryšiai padeda mokiniui suprasti įvairių sąvokų ir minčių santykius. Minčių žemėlapio dalys: apibrėžtas centras – tai pagrindinė sąvoka ar tema; akcentai – burbulais, rodyklėmis ar linijomis išryškinta svarbi informacija. Spalvos padeda įsiminti ir tvarkyti įvairias sąvokas, reikšminiai žodžiai įtraukia papildomas ar susijusias mintis, simboliai padeda susieti mintis bei nustatyti santykius, vaizdai padeda geriau įsiminti. Kurdami minčių žemėlapį prisiminkime, kad vaizdai yra svarbesni už žodžius, kad braižant žemėlapį reikšmė perteikiama vartojant kuo mažiau žodžių ir vaizdų, kad žemėlapis yra galvoje kilęs paveikslas, padedantis tvarkyti ir sklandžiai reikšti mintis.
Koncepcijų žemėlapiais grafiškai iliustruojami pateikiamos informacijos ryšiai. Šiuose žemėlapiuose 2 ar daugiau sąvokų yra jungiamos vartojant žodžius jų tarpusavio ryšiui nurodyti. Naudojant koncepcijų žemėlapius mokiniai skatinami sieti naujus faktus su jau turimomis žiniomis.

Pavyzdys. Pasirengimas rašiniui naudojantis INSPIRATION programa

Pavyzdį pateikė mokytoja X. Xxxxxxxxxx.

Pamokos kontekstas. Mokiniai skaito ir nagrinėja A. Xxxxxxxxxxxx „Gražiną“. Gražinos paveikslo analizei ir pasirengimui literatūriniam rašiniui skiriamos dvi pamokos. Rašinys rašomas trečią pamoką arba namuose kompiuteriu Word tekstų tvarkykle. Mokiniai moka dirbti su INSPIRATION programa. To jie išmoko per informatikos pamokas susitarus lietuvių kalbos ir informatikos mokytojams. Per lietuvių kalbos pamokas mokiniai keletą kartų yra kūrę minčių žemėlapius su šia programa grupėse ir individualiai, bet nėra jos naudoję planuodami rašinį. Šį kartą jie nenaudos simbolių ir paveikslėlių. Pamokos vyksta kompiuterių klasėje.

I pamoka. Prisimenami poemos veikėjai (atsakinėjama į mokytojos klausimus).

Gražinos paveikslą mokiniai detaliau nagrinėja poromis (prie vieno kompiuterio). Naudodamiesi tekstu, vadovėlio medžiaga ir klausimais, savo užrašais jie turi sukurti minčių žemėlapį, kuris padėtų atskleisti Gražinos paveikslą. Mokytojas nuolat stebi ir padeda. Pirmiausia paprašoma išskirti būdingus bruožus. Tai atlikus aptariamas porų darbas. Pristatoma nekartojant to, kas jau pasakyta. Mokytojas bruožus surašo ant lentos. Mokiniai papildo savo minčių žemėlapius. Toks buvo Rugilės ir Ievos žemėlapis šiame darbo etape:

Poros eina „nusirašinėti“, t.y. susikeičia vietomis, aptaria kitos poros darbą, pasižymi tai, kuo galėtų pasinaudoti, pažymi, jei draugų darbe pastebėjo netikslumų. Grįžę prie savo kompiuterio tobulina žemėlapius. Po šių veiklos Rugilės ir Ievos žemėlapis atrodo taip:

Aptariama, kaip sekėsi dirbti, ko išmokome, kas patiko. Atsakoma į kilusius klausimus, apsvarstoma, ką reikėtų padaryti kitą pamoką. Namuose siūloma surasti citatų, iliustruojančių Gražinos paveikslą.

II pamoka. Grįžtama prie minčių žemėlapių. Poros ieško citatų ar kitų argumentų, patvirtinančių jų teiginius, ir toliau kuria žemėlapį (rašo komentarus). Xxxxxx poros pristato savo darbus. Aptariama, kokiais būdais autorius kuria Gražinos paveikslą. Rugilės ir Ievos žemėlapis dabar toks:

Minčių žemėlapiai paverčiami tekstu. Mokiniai sutvarko tuos netikslumus, kurių nepastebėjo vaizde (pvz., skirstant atsirado tik viena mintis, komentaras pagrindžia ne tą teiginį ir pan.). Prisimenama ir aptariama rašinio struktūra. Tada vėl grįžtama į grafinę formą ir pažymimos trūkstamos plano dalys (pavaizduojama pagrindinė mintis, įžanga, pabaiga). Čia matome paskutinį Rugilės ir Ievos žemėlapio variantą:

Toliau dirbama individualiai mokytojai konsultuojant. Skiriami namų darbai – pasirinkti medžiagos rašiniui. Aptariama, kokia tai galėtų būti medžiaga.

Be mokomųjų kompiuterinių programų, aprašytų leidinyje „Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos mokytojui“, mokytojas gali naudotis ir kitais lietuvių kalbos mokymuisi skirtais produktais. Svetainėje „Kalbos namai“ (xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxxxxx_xxxxxxx&xxxxxxxxx&xxx00&Xxxxxxx00) galima rasti kalbos mokymuisi skirtų kompiuterinių žaidimų. Vienas iš jų GYVŪNŲ SPALVOS. Šis pažintinis žaidimas, iliustruotas gyvūnų nuotraukomis, visiems prieinamas internetu. Juo galima naudotis mokant leksikos.

Kitas žaidimas KIETI RIEŠUTĖLIAI. Šis žaidimas sugalvotas iš 8-ių teminių dalių (rašybos, kirčiavimo, morfologijos, žodžių sandaros, kalbos turtų ir kt.). Jis pirmiausia skirtas 5–12 klasių mokiniams mokytis taisyklingos lietuvių kalbos, tačiau jį žaisti galės kiekvienas, kas nori pasitikrinti, kaip moka lietuvių kalbą, ir patobulinti jos gebėjimu. Išleista pirmoji šio žaidimo kompaktinė plokštelė. „Xxxxx Xxxxxx. Kirčiavimas“. Ją galima įsigyti Lietuvių Kalbos Institute Vilniuje, X.Xxxxxxxx g. 5. Juo šiuo metu prekiauja ir keli interneto knygynai: xxxxxxxxxxxx.xx ir xxxxxxxxxxx.xx. Apie šio žaidimo pristatymą galima pasiskaityti adresu xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxxxx/xx_xx_xxxxxxxxxxx.xxx , o straipsnį lietuvių kalbos mokytojams galima rasti „Gimtojo žodžio“ 2008 m. 3 numeryje arba adresu xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxx_xxxxxxxxxx.xxx

Daugiau informacijos galima rasti šiuose šaltiniuose:

Xxxxxxxxxxxx X., Xxxxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxxxxxx X. Komunikacija: teorija ir praktika, Vilnius, 2005.

Xxxxxxx X. Mokymasis bendradarbiaujant.Kur jausmai ir protas susitinka. Vilnius, 2000.

Hiperreferatai ir žodžių sodai internete: xxxx://xxx.xxx.xx/xx/ (žr. 2009–03–15)

xxxx://xx.xxxxxxxxxxx.xxx (žr. 2009-03-15)

Informacija ir komunikacija. (Autorių kolektyvas.) Vilnius, 2001.

Kalbinės kompetencijos ugdymas naudojantis mokomosiomis programomis – Kn. „Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos mokytojui“. Vilnius, 2005

Xxxxxxxxxx, X. Socialinė komunikacija mokytojams. Vilnius, Vilniaus pedagoginis universitetas, 2005.

Purokuru V., Xxxxxxx E.-L. Virtualusis patirtimi pagrįstas mokymasis ir mokymasis bendradarbiaujant – kn. „Sėkmingo mokymosi link. V., 2004.

Ryklienė X. Bendravimas internetu: kalbėjimas rašant. – xxxx://xxxxxxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxxxx.xxx (žr. 2009–03–15)

Straupis T. Netiketo taisyklės. – xxxx://xxxxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxxx/xxx0000xx.xxxx. (žr. 2009–03–15)

Xxxxxxxxxx X., Xxxxxxxxxx X. Bendravimas internete. Vilnius, 2000

6.7. Mokymasis bendradarbiaujant

Mokymasis bendradarbiaujant (mokymasis mažomis grupėmis) yra viena iš tų mokymosi strategijų, kurios itin tinka kalbos mokymuisi, kadangi visa veikla yra grindžiama bendradarbiavimo skatinimu mažose grupėse, siekiama, kad kiekvienas mokinys, aktyviai bendraudamas, bendradarbiaudamas, atliktų užduotis ir geriau išmoktų tam tikrų dalykų. Moksliniai tyrimai bei mokytojų iš viso pasaulio patirtis rodo, kad mokymasis bendradarbiaujant gali būti taikomas labai plačiai: pradedant ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu ir baigiant suaugusiųjų švietimu, mokytojų rengimu.

Mokantis mažomis grupėmis, paprastai pasiekiama geresnių rezultatų, nes mokiniai labiau skatinami aiškintis ir suprasti. Pasak mokslininkų, taip yra iš esmės dėl to, kad tokia mokymosi forma mokiniams suteikia galimybę daugiau kalbėtis, tartis, palyginti savo bei kitų supratimą – veiksmingai plėtoti kritinio mąstymo gebėjimus. Tikėtina, kad mokymasis bendradarbiaujant skatina stipresnę mokymosi motyvaciją, daro teigiamą poveikį mokinių nuostatoms ir vertybėms.

Grupinis tyrimas

Grupinis tyrimas yra problemų sprendimu grindžiamas mokymosi metodas, kai mokiniai bendradarbiauja mažomis grupėmis, siekdami išsiaiškinti, ištyrinėti, susipažinti ir suprasti jų nagrinėjamą temą, klausimą. Mokiniai patys iškelia ir suformuluoja problemas, renka informaciją, ją apdoroja ir padaro išvadas. Mokiniai tardamiesi su mokytoju patys nusprendžia, ko mokytis, kaip mokytis ir ką reikia pasiekti. Tikslingai naudojamas šis metodas skatina mokinius domėtis kalba, suteikia galimybių mokytis ją tyrinėjant, remiantis savo ir kitų patirtimi, ieškant tinkamų mokymosi mokytis strategijų. Norint, kad Grupinio tyrimo metodas būtų efektyvus, reikia, kad mokiniai turėtų bendro darbo ir mokymosi kartu patirties, o mokytojai gebėtų padėti ir vadovauti nedidelėmis grupėmis dirbantiems mokiniams.

Grupinis tyrimas turi labai aiškią struktūrą, apimančią šešis etapus, kuriais vadovaudamasis mokytojas orientuoja mokinius tyrimo metu.

Apibrėžiamos temos ir suskirstoma į grupes.

Nėra bendrų taisyklių, kaip pasirinkti temą. Tačiau literatūroje galima aptikti kai kurių patarimų iš praktikos. Pirma, mokomasis dalykas mokiniams turi bent šiek tiek būti įdomus. Nereikėtų manyti, kad vien mokymo metodas gali sužadinti mokinių susidomėjimą ir norą mokytis. Antra, tema turėtų būti pateikiama kaip klausimai, turintys kelis galimus atsakymus, kuriems rasti galima naudoti įvairius būdus. Kitaip sakant, temą reikia suformuluoti taip, kad būtų keliami atviri klausimai ir netgi kuriami prieštaravimai. Trečia, tema turėtų būti gana plati, kad mokiniai galėtų įvardyti keletą aspektų ir ypatybių, kurias galima tirti. Grupiniam tyrimui paprastai labai tinka integruotos temos, apimančios keletą mokomųjų dalykų. Svarbu, mokytojas neverstų mokinių pasirinkti tam tikras temas, bet mokiniai patys apsispręstų, kas, jų manymu, yra svarbu ir įdomu jiems patiems.

Pasirinkus temą kiekvienas mokinys parašo keletą su tema susijusių klausimų, kurie jam yra įdomūs ir į kuriuos atsakius nagrinėjama tema pasidarytų suprantamesnė.

Vėliau dirbama poromis. Mokiniai apsikeičia klausimais ir juos palygina bei stengiasi suprasti, ką kitas turėjo galvoje ir ką nori sužinoti. Taip vieni kitiems padėdami jie gali sudaryti naują sąrašą iš penkių klausimų, kurie padėtų jiems geriau suprasti temą.

Tolesnis žingsnis – dvi poros sudaro keturių žmonių grupes. Šiose grupėse mokiniai aptaria savo klausimus ir tai, kas juos domina, dar kartą ir sudaro savo grupės klausimų sąrašą. Tame sąraše gali būti daugiau negu penki klausimai, bet grupė turėtų įsitikinti, kad kiekvienas grupės narys iškėlė bent vieną klausimą, kuris yra jam įdomus ir kurį jis norėtų tirti.

Visi klausimai suklasifikuojami į keturias arba šešias grupes, priklausomai nuo mokinių skaičiaus. Kiekvienai klausimų grupei galima duoti pavadinimą. Paskui kiekvienas mokinys turi pasirinkti vieną klausimų grupę, kuri jam įdomiausia ir apie kurią jis norėtų daugiau sužinoti, kad geriau suprastų temą. Mokiniai suskirstomi į grupes, remiantis juos dominančiais dalykais. Jeigu yra per didelių grupių (šeši arba daugiau), mokytojas galėtų pasiūlyti tokioms grupėms susiskirstyti į mažesnes.

Pirmoji Grupinio tyrimo pakopa yra labai svarbi, todėl ją reikia labai atidžiai įvykdyti. Mokiniai turėtų suprasti,

kad jų klausimai turėtų būti visumos dalimi;
kad pagrindinis tikslas yra pabandyti sužinoti apie visą temą, ne tik apie jos potemę.

Grupės planuoja tyrimą

Grupė gali aptarti bendras taisykles, kaip dirbti, ir įvertinti specifinius kiekvieno grupės nario interesus bei gebėjimus. Grupė taip pat sutaria, kad nuo šio momento jie dirba kaip komanda ir jos bendrai pasiektas rezultatas pateikiamas kaip visos grupės. Gerai, jei turima šiek tiek daugiau laiko komandoms susiformuoti ir susitelkti, pavyzdžiui, jei dar prieš pradedant tikrąjį tyrimą surandama laiko veiklai arba žaidimui, kurie skatina grupes ką nors nuveikti kartu.

Grupės planuoja,

kokios informacijos joms reikia,
kur tokią informaciją galima gauti,
kokiais būdais rinkti informaciją,
kaip ją apdoroti,
kas ir ką darys.

3. Grupės vykdo tyrimus

Šiame etape svarbiausia yra surinkti informaciją ir ja pasinaudojant atsakyti į klausimus. Tai ir yra tyrimo esmė, sykiu ir mokymasis spręsti problemas. Mokytojas gali padėti grupėms nurodydamas esamus informacijos šaltinius, bet nesuteikdamas jų tiesiogiai. Dažniausi ir įprasčiausi informacijos šaltiniai yra vadovėliai, bibliotekos, internetas, laikraščiai, žmonės. Be to, mokinius galima paraginti ieškoti informacijos iš specialistų/ ekspertų naudojantis elektroniniu paštu. Svarbiausia, kad būtų užtektinai šaltinių, iš kurių mokiniai galėtų stengtis gauti jų tyrimui reikalingą informaciją.

Silpnosiomis tokių mokyklinių projektų, kurių metu mokiniai renka informaciją ir daro išvadas, ypatybėmis laikytina tai, kad mokiniai informaciją iš pradinio šaltinio tiesiogiai perkelia į savo pranešimus. Todėl svarbu, kad mokiniai naudotųsi ir remtųsi įvairiais informacijos šaltiniais, o paskui pritaikytų tą informaciją pasirinktam objektui tyrinėti.

Taip pat svarbu, kad mokiniai iš tikrųjų stengtųsi ir mokytųsi spręsti savo problemas, kitaip sakant, kad jų veikla būtų orientuota į tyrimą. Praktiškai tai reiškia, kad veiklos tikslas yra išspręsti problemas ir rasti atsakymus į iš anksto suformuluotus klausimus.

4. Grupės planuoja pristatymus

Grupinis tyrimas skirtas ne tik tam, kad mokiniai išnagrinėtų pačių pasirinktas temas ir jas išnagrinėtų. Siekiama, kad visi mokiniai išsamiai sužinotų apie visas temas. Todėl labai svarbus Grupinio tyrimo etapas grupės tyrimo rezultatų ir išvadų pristatymas. Grupiniame tyrime keliamas tikslas parengti pristatymus taip įtaigiai ir įdomiai, kad jų klausantys mokiniai taip pat sužinotų apie tą temą. Sudaromas pristatymo kriterijų sąrašas, pvz.:

aiškumas,
kiekvieno grupės nario dalyvavimas pristatant,
gebėjimas išjudinti auditoriją,
aiškus pagrindinių dalykų formulavimas,
vaizdumas.

Šiais kriterijais reikėtų remtis įvertinant pristatymus. Mokytojas galėtų parengti įvertinimo lapus auditorijai, kad kiekviena grupė gautų grįžtamąją informaciją iš savo bendraklasių po pristatymo.

5. Grupės pristato savo darbą

Pristatant tyrimą, patartina iš anksto sudaryti tvarkaraštį, kad grupės galėtų suplanuoti savo pristatymus ir susieti juos su kitų grupių pristatymais. Taip pat svarbu, kad kiekviena grupė pristatymui turėtų tiek pat laiko, tarkime 15 minučių, įskaitant ir galimus auditorijos klausimus.

6. Bendras apmąstymas ir įvertinimas

Įvertinimas ir grįžtamoji informacija yra sudėtinė Grupinio tyrimo dalis. Tačiau įvertinant nebūtina kokybiškai patikrinti, ką mokiniai išmoko. Įvertinant visas dėmesys gali būti sutelkiamas į grupių, kaip socialinių elementų, mokymąsi ir veikimą. Apmąstyti skatinantys klausimai, kurių tikslas padėti mokiniams geriau suprasti mokymosi procesą ir jų socialinę elgseną nedidelėje grupėje, galėtų būti tokie:

Kaip sekėsi mokytis?
Kaip sekėsi dirbti jūsų grupei?
Ką kitąkart galima būtų padaryti geriau?

Mokytojas turėtų užduoti vieną iš šių klausimų ir duoti grupėms kelias minutes apsikeisti nuomonėmis pirmiausia savo komandoje. Po to grupės gali pasakyti kitiems savo nuomonę. Galiausiai mokytojas turėtų parengti atvirą ir sąžiningą informaciją apie tai, kaip sekėsi grupinis tyrimas, kokios teigiamos ir neigiamos ypatybės išryškėjo dirbant.

Grupinio tyrimo temų pavyzdžiai

Technologijų terminai ir jų leksikos bei kirčiavimo normos.

Mokiniai randa informacijos įvairiuose šaltiniuose (vadovėliuose, straipsniuose, internete), renka darbo įrankių ir procesų pavadinimus, vartojamus gimtojoje tarmėje, tyrinėja situaciją mokykloje (apklausia draugus, parengia interviu su technologijų mokytojais), apibendrina gautą informaciją, parengia kalbos patarimus technologijų kabinetui, pristato grupinio tyrinėjimo rezultatus.

Bendravimo internete žodynas.

Mokiniai nagrinėja virtualiųjų diskusijų, forumų, pokalbių kalbos pavyzdžius, aptaria komunikacinės situacijos ir priemonių įtaką kalbinei raiškai, sudaro frazių, simbolių, spalvų, garsų žodynėlį.

Durstinys

Esminis durstinio (kai kuriuose lietuviškuose vertimuose dar vadinamo mozaika) mokymosi bendradarbiaujant metodo bruožas yra tai, kad kiekvienas grupės narys tampa vieno kurio nors klausimo ekspertas ir moko kitus. Sudaromos nedidelės grupės (po 3–4 mokinius). Šios grupės vadinamos namų grupėmis. Kiekvienas grupės narys gauna skirtingą medžiagą (temą, klausimą, užduotį), kurią turės išmokti pats ir išmokyti kitus grupės narius. Mokytojas gali pats parengti medžiagą ar pateikti atitinkamai suskirstytą iš vadovėlio.

1 etapas. Mokiniai grupėse gauna skirtingą medžiagą ir ją pasiskirsto. Kiekvienas skaito savąją. Perskaitę pasako vieni kitiems savo nagrinėjamų klausimų tematiką.

2 etapas. Susiskirstoma į ekspertų grupes. Kiekvieną grupę sudaro tą pačią medžiagą (temą, klausimą, užduotį) gavę mokiniai. Jie kartu nagrinėja savo medžiagą ir planuoja, kaip mokys savo namų grupės draugus, perteiks informaciją, kad kiti ją suprastų. Jeigu mokiniai yra gerai įvaldę mokymosi bendradarbiaujant strategijas, mokytojas gali paprašyti, kad jie pasirengtų ir patikrinti, kaip draugai išmoko.

3 etapas. Mokiniai grįžta savo grupes ir iš eilės moko vieni kitus. Grupės tikslas – kad gerai visi išmoktų pateiktą medžiagą.

4 etapas. Įvertinama, kas išmokta ir kaip sekėsi mokytis. Vertinimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į mokymosi tikslus.

Rengiant skyrių apie mokymąsi bendradarbiaujant remtasi šia literatūra:

1. Bennet B., Xxxxxxxxx-Bennet C. Mokymasis bendradarbiaujant: kur jausmai ir protas susitinka. Vilnius, 2000.

2. Xxxxx P., Xxxxxxxx X., Xxx X., Xxxxxxxx X., Xxxxxxxx X. Working in the black box. Assessment for learning in the classroom, 2002.

3. Magnar N. Mokytis – tai atrasti. Vilnius, 1996.

4. Sahlberg P. Building Bridges for Learning. Helsinki, 2001

5. Sėkmingo mokymosi link. Vilnius, 2004.

Daugiau informacijos galite rasti šiuose šaltiniuose:

Aktyvaus mokymosi metodai. Garnelis. Vilnius,1999

Xxxxxx R. I. Mokomės mokyti. Margi raštai. Vilnius, 2008

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys. Vilnius, 2008

Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Garnelis. Vilnius, 2004

Petty G. Įrodymais grįstas mokymas. Tyto alba. 2008

Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Tyto alba. 2006

Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika / Xxxxxx Xxxxxxx. – Vilnius: Garnelis, 2006

7. VERTINIMAS

7.1. Vertinimo nuostatos

Apmąstant vertinimo praktiką, svarbu atsakyti į tris esminius klausimus: kodėl vertinama, kas vertinama ir kaip vertinama.

Kodėl vertinama? Vertinimas yra integrali mokymo bei mokymosi proceso dalis. Ugdymo procese renkama informacija apie klasės ir kiekvieno mokinio mokymosi stipriąsias vietas ir tobulintinas sritis, teikiama grįžtamoji informacija, atsižvelgiant į vertinimo informaciją koreguojamas pats mokymas. Taigi svarbiausias vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir siekti veiksmingesnio mokymo.

Vertinami turėtų būti ne tik rezultatai, konkretūs mokinių darbai, bet ir pats mokymosi procesas

Kas vertinama? Kalba yra mokomasis dalykas, apimantis platų gebėjimų spektrą. Planuojant vertinimą, svarbu įsitikinti, ar pakankamai dėmesio skiriama įvairių kalbinės veiklos rūšių – skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo – gebėjimams vertinti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vertinami turėtų būti ne tik rezultatai, konkretūs mokinių darbai, bet ir pats mokymosi procesas. Mokytojas turėtų nuolat stebėti, kalbėtis su mokiniais, kad išsiaiškintų, kaip jiems sekasi taikyti įvairias mokymosi strategijas, kaip jie geba mokytis bendradarbiaudami, kaip geba įvertinti save, išsikelti mokymosi tikslus ir jų siekti.

Įvairiais būdais turėtų būti vertinama mokinių kompetencija, t. y. žinios, gebėjimai ir nuostatos

Ne mažiau svarbu išsiaiškinti su mokomuoju dalyku susijusias mokinio nuostatas (ar mokinys suvokia kalbos mokymosi reikšmingumą, ar pasitiki savo jėgomis, ar nusiteikęs tobulinti savo kalbinius gebėjimus) ir mėginti jas koreguoti. Kad kalbinis ugdymas būtų visavertis, įvairiais būdais turėtų būti vertinama mokinių kompetencija, t. y. žinios, gebėjimai ir nuostatos, nes priešingu atveju kyla pavojus, kad nebus pasiekti mokymosi tikslai.

Proceso metu siektina suteikti kuo daugiau išsamios, konstruktyvios grįžtamosios informacijos

Kaip vertinama? Kad mokiniai galėtų sėkmingai mokytis, mokymosi proceso metu siektina suteikti kuo daugiau išsamios, konstruktyvios grįžtamosios informacijos. Mokytojas turėtų rasti galimybių svarstyti su mokiniais rašomų darbų juodraščius, aptarti rengiamus projektus, nurodyti jų tobulinimo galimybes. Darbų vertinimo kriterijai neturėtų būti tik priemonė, kuria naudojasi mokytojas, įvertindamas atliktas užduotis. Aiškūs, iš anksto pateikti, pavyzdžiais iliustruoti kriterijai turi būti mokymosi priemonė.

Į vertinimo veiklą įtraukiami ir mokiniai. Jie turėtų vertinti savo ir vieni kitų darbus, atsižvelgdami į mokymosi uždavinius, vadovaudamiesi vertinimo kriterijais. Tokia savęs vertinimo ir vienas kito vertinimo praktika neturėtų būti atsitiktinė, ji suprastina kaip tikslinga ir reguliari mokymosi veikla. Kad galėtų pateikti išsamios ir konstruktyvios grįžtamosios informacijos, mokytojas turi nuolat įvairiais būdais ją kaupti: mokinio pasiekimus lyginti su ankstesniais jo pasiekimais, numatytais rezultatais, stebėti, kaip mokinys dalyvauja mokymosi veikloje, ir pasižymėti pastabas, tikslingai analizuoti tam tikrais aspektais mokinių darbų pavyzdžius (pvz., rašinių, testų rinkinius), kalbėtis su mokiniais, tėvais, kitais mokytojais. Mokytojo suteikiama grįžtamoji informacija turėtų būti grindžiama mokinio mokymosi pažangos ir stipriųjų vietų nurodymu, sunkumų nustatymu ir galimybių jiems įveikti numatymu.

Taigi vertinimas labai svarbi ir ugdymo planavimo, ir ugdymo proceso dalis. Kituose skyreliuose bus aptariami vertinimo būdai – formuojamasis ir diagnostinis vertinimas, pateikiama formuojamojo vertinimo pavyzdžių.

7.2. Vertinimo būdai: formuojamasis vertinimas

Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymio parašymu, šio vertinimo paskirtis – padėti mokiniams mokytis, tapti sąmoningais ir savarankiškais besimokančiaisiais, suteikiant konstruktyvią grįžtamąją informaciją. Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokinių supratimą, gebėjimus, nuostatas rinkimas ir analizavimas, tos informacijos panaudojimas planuojant, koreguojant numatytas mokymosi veiklas, grįžtamosios informacijos mokiniams mokymosi proceso metu teikimas, mokinių įsivertinimo ir vienas kito vertinimo gebėjimų ugdymas.

Toliau pateikiame pamokų ciklo, kuriame taikomi įvairūs formuojamojo vertinimo būdai, pavyzdį.

Pavyzdys

Pavyzdį pateikė mokytoja ekspertė X.Xxxxxxx

Pamokų ciklas 7 klasei

Mokomės rašyti oficialų laišką

Ryšys su bendrosiomis programomis

Suprasti, kad teksto raiška priklauso nuo tikslo, adresato (1.9)

Pasirinkti kalbinę raišką ir pritaikyti turinį atsižvelgiant į komunikavimo situaciją ir adresatą (3.1.A)

Vartoti tinkamas įvardžio formas, kreipinius, mandagumo formules rašant vyresniems, vengti šnekamosios kalbos žodžių, frazių oficialiose situacijose (3.1.3.)

Išsakyti savo požiūrį, laikantis trinarės teksto struktūros, vidinės pastraipos struktūros reikalavimų (3.1.D).

Rašyti taisyklinga ir stilinga kalba: daugeliu atvejų tinkamai taikyti išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles, siekti mintis formuluoti aiškiai, tiksliai, glaustai, logiškai (3.2)

Ciklo mokymosi uždavinys

Atsižvelgdami į komunikavimo tikslą, situaciją ir adresatą mokiniai parašys oficialų laišką tinkamai pasirinkdami turinį ir kalbinę raišką, laikydamiesi žanro ir teksto struktūros reikalavimų.

1 pamoka

Situacija: Lietuvių kalbos vadovėlyje radome klaidų. Kyla mintis parašyti laišką (galbūt jo ir neišsiųsime) vadovėlio autorėms, kad pateiktume siūlymų, kaip vadovėlį galima patobulinti.

Pamokos uždavinys. Remdamiesi ankstesne rašymo patirtimi ir pateikstais pavyzdžiais mokiniai išsiaiškins ir gebės nurodyti oficialaus laiško žanrinius požymius.

1. Prisimename, ką žinome apie laiškus: kodėl jie rašomi? Kokie būna laiško rašymo tikslai? Kokie galimi adresatai? Kokius laiškus ir kodėl esame rašę?

2. Skaitome 6 kl. rašytus laiškus (laiškas Aurimo tėtei – pagal Vyt.Žilinskaitės apsakymą „Tėtis iš oranžinės planetos“)

3. Pokalbis – atsakymas į probleminį klausimą: AR TINKA ŠI LAIŠKO RAŠYMO PATIRTIS MŪSŲ SITUACIJAI? KUO IR KODĖL?

Atsakymus surašome į lentelę:

Xxxxx

Xxxxxxx

1. Yra laiško forma

1. Netinka laiško tikslas

2. Netinka stilius: ten buvo galima kalbėti apie jausmus – emocingiau.

3. Netinka situacija: laiškas 6 klasėje rašytas „apsimetus” Aurimo auklėtoja, dabar reikia rašyti savo vardu.

Kuo panašūs ir kuo skiriasi oficialūs dalykiniai ir asmeniniai laiškai? Dirbdami grupėmis užpildome lentelę remdamiesi savo patirtimi ir nagrinėdami pateiktus pavyzdžius Oficialus laiškas (pagal X.X.Xxxxxxx „Haris Poteris ir išminties akmuo“; Alma littera, 2001; 45 psl.); Neoficialus laiškas (pagal X.X.Xxxxxxx „Haris Poteris ir išminties akmuo“; Alma littera, 2001; 46 psl.).

	Oficialus laiškas	Neoficialus laiškas
Kreipinys	Oficialus, pagarbus, dažniausiai naudojamos tam tikros klišės, pvz.: Gerbiamas/-a X…	Gali būti neoficialus, gali būti jausmingas, juokingas ir pan., pvz.: Labas, mano saulyte! Xxxxxxxx; Xxxxxxx, mano šaunuolėli…
Parašas	Oficialus – vardas, pavardė.	Gali būti neoficialus, gali būti jausmingas, juokingas ir pan.
Tema	1 tema	Gali būti daug temų
Stilius	Dalykiškas, oficialus	Gali būti biutinis, beletristinis ar stilių mišinys.

6. Aptariamos mokinių užpildytos lentelės.

2 pamoka

Pamokos uždavinys: Skaitydami ir aptardami „Kalėdų senelio laišką supermamoms” atpažins jame oficialaus ir neoficialaus laiško požymius, paaiškins jų sąsajas su teksto prasme ir intencijomis. Dirbdami grupėmis mokės vienas kitą išklausyti ir suderinti nuomones.

1. Prisimename, ką sužinojome apie oficialųjį ir neoficialųjį laišką – panašumus ir skirtumus.

2. Ne visada oficialaus ir neoficialaus laiško ribos yra aiškios...Skaitome ir analizuojame Kalėdų Senelio laišką (žr. 9.4. priedą) supermamoms.

3. Mokiniai dirbdami grupėmis atsako į pateiktus klausimus.

Klausimai ir nagrinėjimo kryptys:

1. Aurėjos informacijoje teigiama, kad gautas oficialus laiškas nuo Kalėdų senelio. Pagrįskite arba paneikite tokį gautojo teksto žanrą.

2. Kuo prisistato laiško adresantas (t.y. siuntėjas)? Paaiškinkite ir pateikite pavyzdžių, kaip laiško siuntėjo prisiimtą vaidmenį atitinka laiško turinys ir stilius?

3. Paaiškinkite, kodėl dalis teksto yra paryškinta.

4. Kokios dvi problemos keliamos laiške? Suformuluokite jas.

5A. Kokią vienos problemos priežastį nurodo autorius trečioje pastraipoje?

5B. Kodėl apie pirmąją problemą kalbama mamoms, o ne vaikams?

4. Aptariami mokinių atsakymai. Diskutuojama, ar išnagrinėtas pavyzdys yra oficialaus laiško pavyzdys.

3 pamoka

Pamokos uždavinys. Remdamiesi oficialaus laiško reikalavimais sukurs tokio laiško vertinimo normas ir jas įsimins.

Pateiks kreipinio rašybos, skyrybos ir vartojimo pavyzdžių ir juos paaiškins.

1. Kuriame laiško vertinimo normas, vertinsime: kreipinį, parašą, prisistatymą, problemos išsakymo aiškumą, nuoseklumą ir stilių.

2. Kokių kalbos sistemos žinių mums reikės rašant laišką?

2A.Kreipiniai: 1. šauksmininko formų kartojimas; 2. kreipinių skyryba. Pratimų rašymas (galima medžiagą imti iš jaunesniųjų klasių pratybų sąsiuvinių ar vadovėlio)

2B. Stilistiniai kreipinių niuansai. Mokiniai nagrinėja mokytojo parinktus pavyzdžius iš įžymių žmonių laiškų ir iš kreipinių bando spėti, koks ryšys siejo tuos žmones.

4 pamoka

Pamokos uždavinys. Remdamiesi oficialaus laiško rašymo kriterijais ir pačių susidarytomis vertinimo normomis parašys oficialų laišką vadovėlio autorėms.

1. Formuluojamas rašymo tikslas: parašyti laišką vadovėlio autorėms, kad pateiktume siūlymų, kaip galima tobulinti vadovėlį.

2. Rašomas laiško juodraštis.

3. Vadovaujantis kriterijais juodraštis aptariamas su suolo draugu, atsižvelgiat į pastabas koreguojamas.

4. Mokytoja surenka laiškų juodraščius, kad sukauptų informacijos apie tai, kaip mokiniams sekėsi atlikti užduotį.

Mokytojo refleksija

Perskaičiusi darbus, pamačiau, kad daugelyje jų vaikai paprasčiausiai išliejo emocijas ir pyktį, nors gana mandagia forma, be to, sutirštino spalvas, hiperbolizavo situaciją teigdami, kad paliktos klaidos lemia jų likimus ir pan.. Tai būdinga paaugliams, tačiau būtina jiems parodyti ir leisti pajausti, kad visi mūsų veiksmai turi poveikį, kartais labai stiprų poveikį. Akivaizdu, kad reikia leisti paaugliams pamąstyti, kokia yra grįžtamosios informacijos teikimo prasmė – išbarti dėl paliktų klaidų ar padėti kitam patobulinti savo darbą? Reikia ta tema papildomo pokalbio.

Mokiniai laiškuose vartoja daug sudėtinių sakinių. Reikėtų priminti sudėtinių sakinių skyrybą pagal modelį.

5 pamoka

Pamokos uždavinys. Atsakydami į mokytojos klauismus, lygindami situacijas apibendrins ir padarys išvadas apie grįžtamosios informacijos pateikimo pobūdį ir tikslus.

1. Laiškas – tai poveikis adresatui. Mokomės mąstyti ir vertinti kitiems žmonėms daromą poveikį.

2. Ištraukos iš kino filmo „Xxxxx Xxxxxxx“ ( xxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXXXxxXX0xX , žr. 2009–03–15) peržiūra, aptarimas (kieno laiškas gaunamas, kaip ir kodėl reaguojama). Mokytoja trumpai papasakoja, kokio tai turinio laiškas ir kokį jis padarė poveikį Xxxxxx ir jo artimiems žmonėms.

3. Pokalbis: ko siekėte rašydami laišką vadovėlio autorėms? Pamodeliuokime situaciją, kaip autorės reaguoja, ką išgyvena, gal net kaip elgiasi gavę kiekvieno jūsų laišką. Jeigu laiškas – tai poveikis, tai kokį poveikį mes norime padaryti iš tikrųjų? Kaip jūs gyvenime elgiatės, kai norite padaryti GERĄ poveikį mamai / mokytojai? O kaip norėtumėte, kad elgtųsi mokytojas xxxxxxxxx poveikį jums, ar tiktų ir ar patiktų jūsų pradžioje išsakyti laiško rašymo tikslai: išbarti, pagąsdinti, „išsilieti“ ir pan.? Pamąstykime ir apie grįžtamąją informaciją - kodėl ji teikiama? Kad padėtume kitiems geriau atlikti darbą. Prisiminkite, kada kitų pateiktos pastabos jums padėjo tobulinti darbus, kada jautėtės įskaudinti? Nuo ko tai priklauso?

4. Apibendrinimas. Ką turime turėti omeny, kai teikiame kitiems grįžtamąją informaciją?

Mokytojos refleksija

Iš pradžių mokiniai labai įdomiai nurodė tikslus, ko jie siekė rašydami laišką vadovėlio autorėms: dažniausias atsakymas: „Norėjau išbarti“, „Norėjau pamokyti“, „Norėjau pagąsdinti“, „Išsilieti“ ir pan. Paskui, kai kalba pakrypo į tai, kaip jie patys norėtų, kad su jais gyvenime būtų elgiamasi (kad ir tada, kai padaro klaidų), jie tiesiog sumišo supratę, kad nevienodas taisykles taikė sau ir kitiems . Tik tada pradėta kalbėti apie tai, kas galėjo klaidą lemti (prielaida, kad autorės nelabai žino septintokų psichologiją ir mąstymo ypatumus, norėdamos palengvinti, įneša daug neaiškumų), ką reikėtų daryti, kad vadovėliai būtų įdomesni, iš jų būtų lengviau mokytis. Kalba pakrypo ir apie internetinius komentarus, jų tikslus, stilių, turinį. Akivaizdu, kad vaikams reikia ir tokios temos...

6 pamoka

Pamokos uždavinys. Skaitydami laiško pavyzdį nurodys trūkumus ir teiks siūlymų, kaip darbą tobulinti. Pritaikys draugų siūlymus savo darbui tobulinti.

1. Skaitome vieną laišką ir aptariame, kaip jį galima redaguoti.

Gerb. Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx ir Xxxxxx Xxxxxxxxxx,

Aš esu septintos klasės mokinė [Xxxxxx Xxxxxxx]. Mokausi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Šiais metais aš mokausi iš jūsų parašytų vadovėlių ir esu nusivylusi pateikiama informacija. Aš dažnai randu jūsų vadovėlyje trūkumų, vienas iš paskutiniųjų buvo pateiktas neteisingas užduoties atlikimo pavyzdys: tame pavyzdyje buvo neteisingai parašytos pagrindinės veksmažodžio formos. Visi mano klasės mokiniai atliko užduotį pagal pavyzdį, tačiau mokytoja pasakė jog pavyzdys yra neteisingas. Šią užduoties klaidą mes radome antrojoje knygoje šeštame puslapyje 238 pratime. Taigi prašau atsižvelgti į mūsų nuomonę ir nedaryti tokių klaidų, nes yra labai sunku mokytis iš vadovėlių kuriuose nuolat randame klaidų.

Pagarbiai

[Xxxxxx Xxxxxxx]

2007 12 20

Marijampolė

Mokiniai teikia siūlymus, kaip redaguoti:

Pakeisti kreipinį, nes dabartinis (su vardais ir pavardėmis) labiau primena šaukimą į teismą.
Labiau pabrėžti, kad rašančioji yra septintokė, paaiškinti, ką septintokui reiškia vadovėlis, kam jis reikalingas.
Per daug informacijos rašančioji pateikia apie save – ne visa ši informacija reikalinga.
Nereikia priekaištų, geriau akcentuoti kilnius rašymo tikslus.
Pateikti autorėms siūlymų, kaip pagerinti vadovėlį.
Nedramatinti situacijos, nehiperbolizuoti, rašyti tiesą.
Nekalbėti kaip lygus su lygiu, juk čia septintokė rašo nepažįstamoms moterims, kurių ir amžius, ir išsilavinimas kitoks nei vaiko.

2. Namuose skiriama užduotis patobulinti savo laiškus.

Čia pateikiamas to paties laiško, kuris buvo tobulinamas pagal pateiktas pastabas, pavyzdys.

Gerb.Xxxxxxx,

Aš esu septintos klasės mokinė [Vardas]. Šiais metais mokausi iš jūsų parašytų vadovėlių. Šį laišką rašau, norėdama jums pranešti apie vadovėlyje esančius trūkumus. Vienas iš jų yra antrosios dalies 6-ame puslapyje, 238 pratime, pateiktas neteisingas užduoties atlikimo pavyzdys. Tai ne vienintelė klaida, rasta jūsų vadovėlyje septintokams. Norėčiau, kad suprastumėte, jog labai sunku mokytis iš vadovėlių, kuriuose pasitaiko klaidingos informacijos, taisyklės pateiktos sudėtinga ir septintokams vaikams nesuprantama forma. Juk būtų įdomiau ir lengviau išmokti svarbiausius dalykus, jei jie būtų perteikti lentelės, piešinio ar kita vaikams prieinama forma. Manau, vadovėlyje reikėtų įdomesnių, linksmesnių uždavinių. Tada ir jums būtų smagiau skaityti moksleivių laiškus, kuriuose daug pagyrimų ir gerų atsiliepimų. Todėl prašyčiau atsižvelgti į šiuos patarimus ir vadovėlį padaryti tinkamesnį septintos klasės mokiniui.

Pagarbiai

[Xxxxxx Xxxxxxx]

2007 12 20

7 pamoka

Pamokos uždavinys. Pagal pateiktus sudėtinių prijungiamųjų sakinių modelius atpažins pratime ir savo sukurtame tekste sudėtinius sakinius ir taisyklingai juos išskirs.

1. Paaiškinama šalutinių sakinių skyryba pagal modelius (su jungtukais kuris, nors, tačiau, tad, jog, todėl, nes).

2. Ieškome šalutinių sakinių, atpažįstame jų modelius „Kalėdų Senelio laiške“.

3. Aliekamas skyrybos pratimas ir pasitikrinama.

4. Namų darbas: rasti (jei yra) šalutinius sakinius savo rašytame laiške ir padėti tinkamus skyrybos ženklus.

8 pamoka

Pamokos uždavinys. Skaitydami, lygindami savo anksčiau ir dabar rašytus laiškus apibendrins savo patirtį, suformuluos išvadas. Pasidalins jausmais ir idėjomis su klasės draugais.

1. Mokiniams vėl išdalijami jaunesniųjų klasių laiškai. Prašoma palyginti anksčiau ir dabar parašytus laiškus ir apmąstyti, kokios rašymo patirties jie jaučiasi įgiję.

2. Mokiniai aptaria savo refleksijas su grupe draugų ir pagrindines grupės mintis pristato visai klasei.

Pateikiame mokinių refkeksijos pavyzdžių.

Mano, kaip rašytojos, patirtis

Man visada buvo įdomu paskaityti savo senuosius rašinius ir šiandien mano noras išsipildė. Prisijuokiau, kiek galėjau: viename laiške, rašytame Xxxxxx tėčiui, pasirodo, aš turiu vaikų, man sunku juos prižiūrėti, bet vis tiek prižiūriu. Taip pat aš – darželio auklėtoja. Laiškas buvo toks juokingas, nes aš apsimečiau tuo, kuo nesu., bet vis vien parašiau nuoširdžiai. Tokia patirtis yra labai įdomi, linksma, ypač linksma. Pagalvoju: iš kur mano galvelėj atsirado tokios mintys? Visas stilius atrodo tragiškas, žodžiai kartojasi, bet tai leidžia pasimokyti iš savo klaidų. Dabar jau žinau, kaip rašyti oficialius ir kaip asmeninius laiškus. Oficialiame laiške neturi moralizuoti, o iškart rašyti tikslą. Rašydamas tokį laišką, negali būti tuo, kuo esi, turi rašyti kaip suaugęs žmogus, bet savimi gali pabūti asmeniniame laiške: čia gali rašyti, ką nori, nes asmeniniai laiškai rašomi draugams, o draugas visada tave supras.

Taigi kai paaugau, supratau tikrąją laiško esmę. Visada reikia galvoti, kam laiškas skirtas. Viename oficialiame laiške vadovėlio autorėms rašėme apie klaidas, kurias jos buvo padariusios vadovėlyje. Oficialus laiškas išėjo kaip asmeninis: drąsiai reiškiau savo nepasitenkinimą ir tai nebuvo panašu į oficialų laišką.

Taigi, nors mano rašymo patirtis dar nedidelė, bet jau nemažai išmokau. Tikrai daug paaugau kaip rašytoja.

Goda

Mano patirties apmąstymas

Xxxxxxx rašyti pradėjome jau nuo mažų dienų. Pirmieji mūsų rašyti laiškai buvo be galo paprasti, juos rašėme savo draugams. Vėliau, penktoje, šeštoje, klasėje, laiškus rašėme mokytojos paskirta tema. Šiandien, siekdama mums priminti vaikystės mintis, mąstymą, mokytoja mums išdalino laiškus, kuriuos rašėme būdami šeštoje klasėje. Perskaičius savo darbą mano veide atsirado šypsena. Tas laiškas toks nuoširdus, kad dabar labai abejoju, ar sugebėčiau parašyti tokį atvirą darbą. Manau, kad dabar rašyčiau daug oficialiau, neatskleisčiau tiek daug savo jausmų. Iš mokytojos pasakojimų supratau, jog norint savo laišku paveikti intelektualų žmogų reikia mokėti be emocijų išdėstyti problemą, neteikti informacijos, kuri adresataui visai neaktuali, stengtis, jog perskaitęs laišką jis suprastų, kad kažką reikia keisti, kad problema iš tiesų rimta, o ne kažkieno emocijų proveržis. Jeigu sugebėsim parašyti tokį laišką, jis gali turėti didelę įtaką ir rimtą poveikį adresataui.

Tai, kad keičiasi mūsų požiūris, labai normalu – mums augant, keičiasi mūsų mintys, mūsų suvokimas, bendravimo įgūdžiai, todėl ir mūsų mintys dabar liejasi kitaip. Tie linksmi, nerūpestingi, klaidingi, kiek įžūloki, bet labai nuoširdūs laiškai tarsi laivai išplaukia drauge su mano vaikyste. Tačiau ta patirtis, tie pirmieji mūsų darbai – tai nepaprasti pamatai mūsų ateičiai.

Ieva

Žmonės keičiasi

Xxxxxxxxxx savo senus rašomuosius darbus, aš pastebėjau, kad mano mąstysena visai pasikeitė. Senuose darbuose aš buvau jautresnis, nuoširdesnis, o dabar tas jautrumas, atrodo, lyg ėmė ir išgaravo... Tačiau šiais metais, palyginti su šeštos klasės rašinėliais, pamačiau, kad po truputį keičiasi mano raštas ir mąstysena, ir jau labiau susitelkiu į darbą ir dažniausiai bandau iškelti klausimą, kad nepadaryčiau klaidų kaip šeštoje klasėje. Aš pasikeičiau ir, manau, atrasiu savąjį rašymo stilių...

Šiais metais aš supratau, kad laiškai arba rašinėliai gali pakeisti žmogaus gyvenimą, ir kai parašiau oficialų laišką, supratau, kad nereikia išlieti pykčio, nes ir kiti žmonės turi jausmus ir gali įsižeisti.

Bent aš manau, kad tapau protingesnis ir labiau suaugęs.

Xxxxxxx

Rašymo patirtis, arba kas privertė mane susimąstyti

... Juokas juokais, bet, tiesą sakant, man tas laiškas Aurimo tėtei labiausiai įstrigo. Nėra jis idealus, bet privertė mane susimąstyti apie save, savo rašymo įgūdžius. Kažkodėl tas laiškas man pasirodė suvaržytas, jausmingas, bet kartu abejingas. Jei dabar reikėtų tą patį darbą parašyti iš naujo, manau, parašyčiau smulkiau ir gal geriau. Visgi tobulėju. Nerašyčiau visų tų pamokslų, šiais laikais nelabai ką jie padeda. Skaičiau ir savo draugės tą patį laišką. Privertė nusišypsoti – ak, tas vaikiškas naivumas...

Užtat skaitydama ir taisydama oficialų laišką vadovėlio autorėms aš net nusivyliau savimi: juk prirašiau tiek nereikalingos informacijos apie save lyg būčiau pasaulio bamba. Parašiau nemandagiai – tarsi sakyčiau, kad jos yra kvailos, o aš parašyčiau daug geriau už jas.

Taigi, bėgant metams, visgi patirtis didėja ne tik rašant rašinėlius, bet ir šiaip – pasikeitė požiūris ir pati aš.

Edvilė

Komentaras

Planuojant mokymosi ciklą siekiama kalbinę veiklą sieti su situacijomis, kurios primena autentiškas. Suformuluotas komunikaciniu požiūriu kryptingas mokymosi uždavinys: aiškiai apibrėžtas rašymo tikslas ir adresatas.

Mokymosi cikle taikomi formuojamojo vertinimo būdai: prieš imantis rašymo veiklos svarstomi vertinimo kriterijai, mokiniai raginami vertinti vieni kitų darbus, svarstomas vieno darbo pavyzdys, pateikiami siūlymai, kaip jį tobulinti, mokiniai raginami apmąstyti įgytą mokymosi patirtį. Labai svarbu, kad mokytoja dėmesinga ir atvira mokymosi realybei: ji renka informaciją apie tai, kaip mokiniams sekasi, ir atsižvelgdama į tai, koreguoja mokymą. Šiame cikle matome, kaip mokytoja mėgina koreguoti mokinių požiūrį į klaidas, grįžtamosios informacijos teikimo paskirtį. Akivaizdu, kad siekiama ne tik ugdyti rašymo gebėjimus, bet ir formuoti nuostatas.

Mokiniai turėtų būti mokomi pateikti vienas kitam konstruktyvią grįžtamąją informaciją. Svarbu formuoti nuostatą, kad grįžtamoji informacija yra vertinga, ji padeda geriau atlikti užduotis, todėl nereikia jos vengti. Be to, reikia mokytis tinkamai ją teikti kitiems. Toliau pateikiamas pamokos, kurioje siekiama minėtų tikslų, pavyzdys.

Pavyzdys

Pavyzdį pateikė vyresnysis mokytojas X.Xxxxxx

Pamokos uždavinys:

Mokytojo vadovaujami mokiniai išsiaiškins, kokia grįžtamoji informacija vertinga rašytojui, ir gebės suformuluoti bent vieną grįžtamosios informacijos teiginį, padėsiantį autoriui tobulinti tekstą.

Mokymo būdai ir metodai: darbas grupėje, mokytojo aiškinimas, euristinis pokalbis – diskusija, garsinis skaitymas, rašytojo kėdė.

Naudota literatūra, papildoma medžiaga:

Xxxxxxxx X. Mes Varnų saloje. V., 1998.

Lietuvių kalba 5 klasei. V., 1997.

Xxxxxxxxxxx X. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai.V., 2002.

Lapai su grįžtamojo ryšio pavyzdžiais (žr. Priedą)

Pamokos situacija. Tai jau penkta pamoka, skirta X.Xxxxxxxx knygai „Mes Varnų saloje“. Ankstesnėse pamokose mokiniai dirbdami išsakė savo lūkesčius, mintis nepradėjus skaityti knygos, nagrinėjo pasirinktas ištraukas. Išnagrinėjus temas „Gyvūno aprašymas“ bei „Laiškas“ mokiniai rinkosi, kokį tekstą kurs. Galima buvo rinktis:

Laiško rašymas

Gyvūno aprašymas

Peliai po Jokės žūties

Xxxxxxxxx, kai jo vaikai paklysta xxxx

Xxxxxxxxx, kai Xxxxxxxx yra apkaltintas

Poniai Xxxxxxxx

Xxxxxxxxx, laukiančiai laiško žiemą

Xxxxxxxx

Xxxx

Jokė

Su mokiniais buvo aptarta visų temų tikslas, rašymo būdai, mokiniai į pamoką atėjo parašę savo kūrybinio darbo juodraštį (I variantą), kurį drauge su grupės nariais tobulins (skaitys, aptars ir redaguos kitą pamoką ir/ar namuose).

Pamokos eiga

Sužadinimas

Aiškinama, jog šiandieną svarbiausia bus tobulinti savo rašinius. Paaiškinama, kad rašantys įvairius tekstus žmones dažnai prašo kitų, kad paskaitytų jų darbus ir pateiktų pastabų. Geros pastabos padeda tobulinti tekstus.

Formuluojamas pamokos tikslas – pateikti draugams nors po vieną gerą pastabą, kuria būtų galima naudotis tobulinant kūrybinius darbus.

Prasmės suvokimas

Nagrinėjami pateikti grįžtamojo ryšio pavyzdžiai, mėginama suvokti, kodėl vienas ar kitas teiginys tinka, o kitas – jau nebe, siekiama apčiuopti, KOKS turi būti tas sakinys, kad būtų naudingas autoriui (Žr. priedą „Grįžtamosios informacijos pavyzdžiai“).

Mokiniai komentuoja pateiktus pavydžius, nurodydami, kas tinka, o kas nelabai.

Sutariama dėl darbo grupėse taisyklių – nesityčioti, dirbti bendradarbiaujant – dėl laiko – kiekvienam autoriui skiriama po 4 min.

Vyksta darbas, mokytojas stebi grupių darbą, kai reikia, įsiterpia ir suteikia paramą.

Klasės sprendimu tie autoriai, kurie nespėjo pristatyti darbo grupėje, sėda į rašytojo kėdę, skaito savo darbą visai klasei.

Klasė komentarus formuluoja principu PAGIRK PATARK PAKLAUSK.

Išsakomi įvairūs komentarai, vyksta diskusija, mokytojas stebi komentarų kokybę.

Prasmės apmąstymas

Pamokos pabaigoje dar sykį akcentuojama gebėjimo vertinti vienas kito darbus svarba tolesniam darbui – laiško arba aprašymo redagavimui bei tobulinimui.

Priedas

Grįžtamojo ryšio pavyzdžiai

Pagirk

Man patiko, nes buvo įdomu.
Patiko, kad Xxxxxxx aprašymas supintas su pasakojimu, nes tuomet darbas gyvesnis, jis labiau įtikina.
Šaunu, kad aprašydamas Bocmaną kalbi ne tik KOKS jis, bet ir KAIP mes suprantame tą jo savybę – tuomet aprašymas tampa aiškus ir tiems, kas neskaitė kūrinio.

Paklausk

Ar nereikėtų daugiau skirti dėmesio Tjorvenės paguodai – juk Bocmanas jos mylimiausias „nususėlis šunelis“, o dabar ji gali jo netekti?
Ar nereikėtų paaiškinti, kur dabar yra vaikai – juk neskaičiusiam žmogui gali būti neaiški Melkerio jaudulio priežastis?

Patark

Patariu pataisyti antrą pastraipą.
Trūksta paaiškinimo, kodėl savo laišku guodi Xxxxx – siūlau minėti Pelios liūdesio ir graudžios laiško intonacijos priežastį, nes tuomet bus aiškiau skaitytojui.

Aprašymas gan nuobodus, nes supiltos vien tik ypatybės ir neaišku, kodėl Mozė išlepęs – siūlau įterpti įvykių, įdėti pasakojimo elementų, nes tuomet aprašymas bus gyvesnis.

Kad mokiniai galėtų sėkmingai mokytis, reikia, kad jie gerai suprastų, kaip turi būti atlikta užduotis. To siekiama kartu su mokiniais sudarant užduoties vertinimo kriterijus, skatinant jais naudotis atliekant užduotis.

Darbo su knygos pristatymo vertinimo kriterijais pavyzdys. Žr. 9.5. priedą.

Būdų, skatinančių mokinių refleksiją, pavyzdžiai

Aptariant veiklą su mokiniais, galima vadovautis pateiktais metodais, skirtais veiklos apmąstymui:

lentelės pildymas:

Xxxxx	Xxxxx sužinoti	Xxxxxxx

b) užbaigimo kortelės:

Mokiniams išdalijamos spalvoto popieriaus juostelės. (Žalios spalvos juostelė – patarimai man tikrai labai pravers rašant tekstus; geltona – patarimai tikriausiai bus naudingi rašant tekstus; raudona – pratimai bus mažai naudingi rašant tekstus.)

c) ,,rašinėlis“:

Pamokos pabaigoje reikėtų leisti mokiniams padaryti naudingas išvadas apie tai, ko išmoko. Prašoma parašyti rašinėlį:

Kas patiko…

Kas nepatiko…

Paliko įspūdį …

Ką reikėtų keisti…

d) ,,šviesoforo“ spalvos:

Žalia – aišku, geltona – dar reikia pasimokyti, raudona – daug neaiškumų.

e) savęs įvertinimas:

Mokiniai pildo įsivertinimo formą. Atsakymus aptaria su mokytoju. Savęs įvertinimo formos gali būti sudaromos įvairioms mokymosi užduotims.

f) grupinė saviaukla:

Mokiniams dirbant grupėmis ir pabaigus grupinę veiklą, skiriama laiko grupei tą veiklą apmąstyti ir įvertinti.

g) nebaigti sakiniai:

Šis metodas sudaro galimybę mokiniui atvirai išreikšti savo nuomonę dėl jam skirtos užduoties. Sakiniai gali būti kuo įvairiausi, pvz.: ,,Stengiausi, kad”, ,,Viliuosi, kad ši veikla (pamoka) …”, ,,Galiu patvirtinti, jog ...“ , ,,Man sekėsi....“, „Abejoju, ar...“

h) siejimas:

Per apmąstymui skirtą laiką mokiniai gali susieti išdėstytą medžiagą į visumą. Pabaiga teikia galimybę užduoti sau svarbius klausimus:

Koks buvo pamokos uždavinys (tikslas)?
Ar aš ko nors svarbaus išmokau?
Ar daugiau suprantu?
Kaip iš šios patirties galiu pasimokyti?

Mokinių darbų aplankai

Dar viena įsivertinimo forma – mokinio darbų aplankas. Aplankuose kaupiami kontrolinių darbų, rašinių, kūrybinių užduočių, projektinių darbų pavyzdžiai, perskaitytų knygų anotacijos ar recenzijos, ekskursijų, išvykų, lankytų spektaklių, parodų atsiliepimai, nuotraukos, padėkos raštai ar kiti gebėjimus liudijantys dokumentai. Kad aplankas taptų įsivertinimo forma, mokiniai turėtų prie savo darbų pridėti ir samprotavimus apie darbus.

Įsivertinimas pagal aplanko turinį leidžia apžvelgti visus per trimestrą, pusmetį ar mokslo metus nuveiktus darbus, skatina mokinius analizuoti savo pasiekimus, stebėti, ko pasisekė išmokti, kas buvo veiksminga, ką darė ne taip.

7.3. Vertinimo būdai: diagnostinis vertinimas

Diagnostinis vertinimas, kaip rašoma „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256), – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Diagnostiniu vertinimu / vertinimo užduotimi matuojame mokinių gebėjimus: kurių susiformavę, kurių nepakankamai susiformavę, kurių visiškai nesusiformavę ir kurių viršija pagrindinį pasiekimų lygį. Taigi diagnostinis vertinimas padeda mokytojui nustatyti mokymosi stipriąsias puses ir mokymosi spragas, taip pat suteikti mokiniui reikiamą pagalbą bei numatyti tolesnius mokymosi žingsnius.

Mokytojo veikla čia labai svarbi, nes ketindamas taikyti diagnostinį vertinimą jis pirmiausia turi atsižvelgti į vertinimo tikslą, parinkti tinkamus, vertinimo tikslus atitinkančius diagnostinio vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo kriterijus, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą.

Svarbu, kad diagnostinis vertinimas būtų planuojamas kartu su ugdymo procesu, planuojant vertinimą remiamasi ugdymo programų reikalavimais, iškeltais tikslais. Su mokiniais reikia tartis, išsiaiškinti mokymosi uždavinius, vertinimo kriterijus. Vertinama turi būti tik tai, ko buvo mokyta.

Diagnostinės užduoties pavyzdys

Tikrinami gebėjimai

Sritis

Pasiekimai

IX klasė

Rašymas

Xxxxx įtikinamojo pobūdžio tekstus, polemizuojant su kitų požiūriais nurodant argumentų silpnumą, pasiūlant alternatyvų. Tinkamai pasirinkti kalbinės raiškos priemones.

Užduotis: įvestis, patarimai mokiniui, trukmė, apimtis

Jaunimo žurnalas kviečia diskutuoti aktualiomis temomis:

Bendravimas internete. Ką apie tai manai?
Būtina įvesti taisyklę: viešose vietose paaugliams leidžiama lankytis iki 22 valandos. Ką apie tai manai?

Pasirink vieną temą ir parašyk diskusinį straipsnį.

Rašydamas laikykis samprotaujamojo teksto kūrimo taisyklių:

suformuluok pagrindinę mintį, kurią stengsiesi įrodyti;
suformuluok ją pagrindžiančius teiginius ir juos argumentuok;
aptark ir įsivaizduojamus oponentų argumentus;
sugalvok patrauklų pavadinimą, atitinkantį straipsnio temą ir pagrindinę mintį;
tekstą skirk jaunimui, savo bendraamžiams;
rašydamas stenkis įtikinti;

Rašymo trukmė – 45 minutės.

8. ŠALTINIAI

Aktyvaus mokymosi metodai. Garnelis. Vilnius,1999

Xxxxxx R. I., Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 2004.

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys. Vilnius, 2008

Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (Žin., 2007, Nr. 63-2440)

Xxxxxxx X., Xxxxxxxxx-Xxxxxxx C., Xxxxxxx X. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000.

Buehl D., Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.

Xxxxxxxx, Xxxx Xxxxxxxxx. Neformaliojo vertinimo strategijos: kaip formuluoti klausimus, stebėti mokinius ir planuoti pamokas, kad jos skatintų tinkamai suvokti tekstą. Vilnius; Tyto alba, 2007.

Xxxxxx, Xxxxxxx-Xxxx. Vertinimo aplanka: kur, kada, kodėl ir kaip jį naudoti? Vilnius: Tyto alba, 2007.

Hiperreferatai ir žodžių sodai internete.- Prieiga per internetą 2009-03-17: xxxx://xxx.xxx.xx/xx/

Xxxxxxx X., Xxxxxxxxxxx H., Kas nauja atnaujintose programose. Gimtasis žodis, 2008, Nr. 11

Kaip keisti mokymo praktiką / ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių įvairovę. Vilnius: Žara, 2006.

Kalbinės kompetencijos ugdymas naudojantis mokomosiomis programomis. – Kn. „Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos mokytojui“. Vilnius, 2005

Kalbos testų ir jų užduočių rengimo gairės. Parengė Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxx. Vilnius: Apostrofa, 2006

Xxxxxxxxxx, Xxxxx, Xxxxxxxxxxxx Xxxx. Neprarastas pavasaris. Vilnius: Xxxxxxxx, 1999.

Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinys. Mokomoji knyga mokytojams. – Vilnius: UAB „Lodvila“, 2008

Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai ateities karjerai: Specializuota karjeros ugdymo programa pagrindinei mokyklai. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2006.

Kritinio mąstymo ugdymas. Teorija ir praktika. / Xxxxxx X. Xxxxxxxxxxxx. Vilnius: Garnelis, 2001.

Marzano R. J. Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara, 2005.

Metodinės rekomendacijos. Projekto Mokymosi krypties galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams medžiaga. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2008

Mokomosios programos: Kalbos namai.- Prieiga per internetą 2009-03-17: xxx.xxxxxxxxxxx.xx, Gyvūnų spalvos. – Prieiga per internetą 2009–03–17: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx_xxxxxxx/; MKŽ „Kieti riešutėliai“ . – Prieiga per internetą 2009–03–17: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxxxxx_xxxxxxx&xxxxxxxxx&xxx00&Xxxxxxx00; „Lietuvių kalbos rašybos kompiuterinis sąvadas; . – Mokomasis portalas pradinukams.– Prieiga per internetą 2009-03-17: xxx.xxxxxxxxx.xx; ,,Lietuvių tautosaka“; ,,Žodis po žodžio“; ,,Lietuvių rašytojai klasikai ir X. Xxxxxxxxxxx“; ,,Lietuvių etninė kultūra“; ,,Lietuviškos knygos metai“ ir kt.).

Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese. Projekto medžiaga.1, 2, 3 sąsiuviniai. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. 2002, 2003.

Paterson Katy. Pasiruošk... Dėmesio... Mokyk! Vilnius: Tyto alba, 2002.

Petty X., Įrodymais grįstas mokymas. Tyto alba. 2008

Petty X., Šiuolaikinis mokymas. Tyto alba. 2006

Pradinio ir pagrindinio bendrosios programos Vilnius, 2008.

Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ medžiaga. Prieiga per internetą 2009–03–20 xxxx://xxxxxxxxx.xxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx/

Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika / Xxxxxx Xxxxxxx. – Vilnius: Garnelis, 2006.

Xxxxxxxxxx X. Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius: Gimtasis Žodis, 2001.

Sėkmingo mokymosi link. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. 2004.

Vertinimas ugdymo procese. Knyga mokytojui. Vilnius, 2006

Xxxxxx Xxxx. Vertinimas: ką tai reiškia mokykloms? Vilnius: Garnelis, 2005.

xxx.xxxxxxxx.xx

xxx.xxxxxxx.xx

9. PRIEDAI

9.1. Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos patirties pavyzdys

Pavyzdį pateikė mokytoja ekspertė X. Xxxxxxxxxx

Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje parengta integruojamoji mokymosi mokytis gebėjimų ugdymo programa. Taip pat 6–11 klasėse organizuojama projektinė veikla, kuriai vykdyti skiriamas atskiras laikas. Mokymosi mokytis programa realizuojama visų dalykų ir projektinei veiklai skirtų pamokų metu. Čia pateikiamas mokymosi mokytis programos 8 klasei siektinų rezultatų aprašas ir suplanuotos pamokos.

	Tema	Integracija	Siektini rezultatai	Mokytojų suplanuotos pamokos
1.	Sąvokų planelio sudarymas, užduoties apibrėžimas	Dalyko pamokos, projekto pamokos	Mokiniai sudarydami sąvokų planelius gebės išsiaiškinti temą ir suformuluoti savo užduotį	Istorija (8a,8b,8c) – spalis Chemija (8a,8b,8c) – lapkritis
2.	Informacijos paieška enciklopedijose	Dalyko pamokos, projekto pamokos	Mokiniai žinos informacijos paieškos daugiatomėse enciklopedijose išdėstymo principus, dažniausiai enciklopedijose taikomus sutartinius ženklus, gebės surasti informaciją daugiatomėse enciklopedijose.	Muzika (8a,8b, 8c) – vasaris Chemija (8a,8b,8c) – kovas Projektas „Vinjetė“ - spalis Projektas „Sveika gyvensena“ – spalis Projektas „Skulptūrinė drožyba“ – spalis Projektas „Chemijos reakcijos“ – spalis Projektas „Išsipildymo akcija“ – spalis
3.	Knygos suradimas bibliotekos lentynose	Integruota informacinių gebėjimų ugdymo pamoka, projekto pamokos	Mokiniai suvoks grožinės ir mokslo populiariosios literatūros išdėstymo bibliotekoje principus, gebės savarankiškai susirasti knygą bibliotekoje.	Projektas „Vinjetė“ - rugsėjis Projektas „Sveika gyvensena“ – rugsėjis Projektas „Skulptūrinė drožyba“ – rugsėjis Projektas „Chemijos reakcijos“ – rugsėjis Projektas „Išsipildymo akcija“ – rugsėjis Informacinių gebėjimų ugdymas (8a,8b,8c) – sausis
4.	Informacijos paieška internete	Dalyko pamokos	Mokiniai gebės pateikti užklausą internete, skaityti paieškos rezultatus.	Istorija (8a, 8b, 8c) – gruodis Muzika (8a,8b) – sausis Technologijos (mergaitėms) – vasaris Etika (8a, 8b, 8c) – kovas Tikyba (8a, 8b, 8c) – balandis
5.	Naudotų šaltinių sąrašo sudarymas. Knygos metrika	Projekto pamokos, dalyko pamoka (dailė)	Mokiniai gilins naudotų šaltinių sąrašo sudarymo taisykles, praktiškai jas taikys. Per dailės pamokas mokydamiesi užrašyti piešinių metriką, palygins, kuo skiriasi piešinių metrika nuo knygų metrikos.	Dailė (8a,8b, 8c) – rugsėjis Projektas „Vinjetė“ – kovas Projektas „Sveika gyvensena“ – kovas Projektas „Skulptūrinė drožyba“ – kovas Projektas „Chemijos reakcijos“ – kovas Projektas „Išsipildymo akcija“ - kovas
6.	Teksto suvokimo gebėjimai	Dalyko pamokos	Skaitydami vadovėlio (mokslinį) tekstą mokiniai gebės taikyti įvairias skaitymo strategijas.	Lietuvių k. (8a, 8b, 8c) – strategija Pasakojimo planas Matematika (8a, 8b, 8c) – strategija Teksto uždavinio sąlygos scheminis užrašymas Chemija(8a, 8b, 8c) – strategija Sklandus kalbėjimas poromis Etika (8a, 8b, 8c) – strategija Ratu pagal abėcėlę Istorija (8a, 8b, 8c) – strategijos Struktūruoti užrašai, Ratu pagal abėcėlę Muzika (8a, 8b, 8c) – strategija Sąvokos ir apibrėžimo schema Žmogaus sauga (8a, 8b, 8c) – strategijos Skaitymas balsu, Kartojimas poromis Informaciniai gebėjimai (8a, 8b, 8c) – strategija Išankstiniai orientyrai
7.	Konspektavimas: užrašai	Xxxxxx pamokos, projekto pamokos	Skaitydami tekstą, klausydamiesi mokytojos pasakojimo mokiniai gebės parašyti konspektą laikydamiesi reikalavimų: palikti plačią paraštę pastaboms, paraštėje parašyti savo pastabas, kilusius klausimus, pažymėti teminius klausimus, pažymėti pagrindinius teiginius, įvesti sutartinius ženklus, įvesti trumpinius, pabraukti tai, kas įsidėmėtina, nubraižyti schemą arba įvesti sąrašą, užrašyti leidinio duomenis, atrinkti svarbiausią informaciją	Geografija (8a, 8b, 8c) – spalis Istorija (8a, 8b, 8c) – sausis Biologija (8a, 8b, 8c) – kovas
8.	Pagrindinės minties formulavimas	Dalyko pamokos	Mokiniai gebės pasakyti pagrindinę teksto mintį, suvoks, kuo skiriasi kūrinio tema nuo pagrindinės minties.	Lietuvių k. (8a, 8b, 8c) – rugsėjis, gruodis Geografija(8a, 8b, 8c) – spalis Istorija (8a, 8b, 8c) – sausis Chemija (8a, 8b, 8c) – vasaris Muzika (8a, 8b, 8c) – vasaris
9.	Teiginių formulavimas	Dalyko pamokos	Mokiniai gebės išskirti temos pagrindinius teiginius ir aiškiais sakiniais juos nusakyti.	Geografija (8a, 8b, 8c) – gruodis Biologija (8a, 8b, 8c) – sausis Istorija (8a, 8b, 8c) – vasaris Lietuvių (8a, 8b, 8c) – kovas Chemija (8a, 8b, 8c) – balandis
10.	Išvadų formulavimas	Projekto pamokos	Mokiniai gebės formuluoti konkrečias dalykines uždavinius atitinkančias išvadas, suvoks, kuo skiriasi išvados ir rezultatai.	Lietuvių (8a, 8b, 8c) – spalis Geografija (8a, 8b, 8c) – sausis Biologija (8a, 8b, 8c) – kovas Istorija (8a, 8b, 8c) –kovas Chemija (8a, 8b, 8c) – balandis Projektas „Vinjetė“ – vasaris Projektas „Sveika gyvensena“ – vasaris Projektas „Skulptūrinė drožyba“ – vasaris Projektas „Chemijos reakcijos“ – vasaris Projektas „Išsipildymo akcija“ – vasaris
11.	Elektroniniai katalogai	Informacinių gebėjimų ugdymo pamoka	Naudodamiesi elektroniniais katalogais mokiniai gebės pasitikrinti, ar bibliotekoje yra reikiama knyga, surasti knygą nurodyta tema	Informaciniai gebėjimai (8a, 8b, 8c) – vasaris, kovas
12.	Kalbos sakymas (žodinis pristatymas)	Projekto pamokos	Mokiniai žinos, kokia turi būti kalbos struktūra, kaip reikia pasiruošti kalbai, kaip paruošti demonstracines priemones, išsiaiškins stovėsenos, laikysenos, bendravimo su auditorija reikalavimus, kiekvienas mokinys pasakys viešą kalbą.	Projektas „Vinjetė“ - balandis Projektas „Sveika gyvensena“ – balandis Projektas „Skulptūrinė drožyba“ – balandis Projektas „Chemijos reakcijos“ – balandis Projektas „Išsipildymo akcija“ – balandis
13.	Etiškas informacijos vartojimas	Projekto pamokos	Mokiniai gebės etiškai vartoti informaciją, pagal taisykles įterpti citatas, užrašyti nuorodas.	Projektas „Vinjetė“ – spalis Projektas „Sveika gyvensena“ – spalis Projektas „Skulptūrinė drožyba“ – spalis Projektas „Chemijos reakcijos“ – spalis Projektas „Išsipildymo akcija“ – spalis
14.	Projekto rašto darbo parengimas	Projekto pamokos	Mokiniai gebės kiekvieną rašto darbo dalį (įžangą, dėstymą, išvadas, naudotų šaltinių sąrašą) parengti pagal mokykloje priimtus projekto rašto darbo parengimo reikalavimus.	Projektas „Vinjetė“ Projektas „Sveika gyvensena“ Projektas „Skulptūrinė drožyba“ Projektas „Chemijos reakcijos“ Projektas „Išsipildymo akcija“
15.	Planavimo gebėjimai	Projekto pamokos	Mokiniai gebės susidaryti savo veiklos planą, jį tikslinti.	Projektas „Vinjetė“ Projektas „Sveika gyvensena“ Projektas „Skulptūrinė drožyba“ Projektas „Chemijos reakcijos“ Projektas „Išsipildymo akcija“
16.	Įsivertinimas	Projekto pamokos	Mokiniai gebės konkrečiai ir kritiškai įsivertinti sukurtą produktą, savo indėlį į grupės darbą, savo veiklą, pasakytą kalbą, rašto darbą.	Projektas „Vinjetė“ - gegužė Projektas „Sveika gyvensena“ – gegužė Projektas „Skulptūrinė drožyba“ – gegužė Projektas „Chemijos reakcijos“ – gegužė Projektas „Išsipildymo akcija“ – gegužė

Komentaras

Iš pateikto aprašo matyti, kad mokyklos susidarytoje mokymosi mokytis programoje daug dėmesio skiriama skaitymo, rašymo, kalbėjimo gebėjimų ugdymui. Akivaizdu, kad mokyklos bendruomenė šiuos gebėjimus suvokia ne tik kaip gimtosios kalbos ugdymo objektą, bet ir kaip integralią mokymosi mokytis gebėjimų dalį. Taip mokiniams sudaroma daugiau galimybių vartoti kalbą autentiškose mokymosi situacijose (pvz., mokytis pristatyti žodžiu ir raštu projektinės veiklos rezultatus), taikyti tas pačias strategijas (pvz., teksto suvokimo) įvairių dalykų pamokose.

9.2. Etapo plano 5 klasei pavyzdys

Pavyzdį rengė ugdymo turinio konsultantų grupė

Etapo pavadinimas. Pasakojimo kūrimas

Uždaviniai

Baigę ciklą mokiniai

bus įgiję pasakojamojo tipo teksto skaitymo patirties, žinos taikytinas teksto suvokimo strategijas (esminiai teksto suvokimo klausimai, skaitymas su numatymu);
aptars kūrinio veiksmo aplinkybes, veiksmą, veikėjus;
žodžiu papasakos nuotykį ar įvykį, grįstą patirtimi ar išmone, laikydamiesi laiko sekos principo.
gebės savarankiškai sukurti nuoseklų pasakojimą, vaizdumo siekdami leksikos ir sintaksės teikiamomis galimybėmis.
atpažins elementarios raiškos pagrindines ir antrininkes sakinio dalis, taisyklingai skirs vienarūšes sakinio dalis;
skirs, atpažins tekste ir gebės xxxxxxx sinominus, xxxxxxxxx, frazeologizmus.

Eil. Nr.	Pamokos tema	Mokymosi uždaviniai	Mokymosi veiklos ir vertinimas	Pastabos
1.	Kas būdinga pasakojimui?	Remdamiesi konkrečiu tekstu gebės įvardyti pasakojimo, kaip teksto tipo, požymius.	Mokiniai supažindinami su etapo tikslais, laukiamais rezultatais. Prisimenama, kas žinoma apie pasakojimą, kaip teksto tipą, iš pradinių kasių kurso. Dirdami grupėmis mokiniai skaito pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo pavyzdžius, atpažįsta pasakojimą ir nurodo jo požymius. Vertinimas. Aptariami grupių parengti atsakymai.
2.	Ką būtina suprasti skaitant kiekvieną pasakojimą?	Atpažins pasakojimo elementus skaitomame tekste (veiksmo aplinkybės, veiksmo eigą, veikėjai).	Skaitymo su numatymu būdu skaitomas ir aptariamas pasirinktas pasakojimas. Aptariamos veiksmo aplinkybės, veikėjai paveikslai, veiksmo eiga, teksto tema ir pagrindinė mintis, teksto įtaigumas (vertinimas). Vertinimas. Susidaroma esminių teksto suvokimo klausimų atmintinė.
3.	Pasakojimo kūrimas žodžiu	Perkurs pasakojimą laikydamiesi laiko sekos principo, išlaikydami pasakojimo perspektyvą.	Klausoma pasakojimo (įrašo arba mokytojo pasakojimo). Aptariama pasakojimo sandara, įtaigumas. Ta pati istorija pasakojama iš skirtingų veikėjų pozicijų („akiniai“). Vertinimas. Aptariama, kaip sekėsi pasakoti.
4 –5	Pagrindinės ir antrininkės sakinio dalys	Atpažins sakinyje pagrindines ir antrininkes sakinio dalis.	Prisimenama ir pakartojama tai, kas išmokta pradinėse klasėse (prisimenami klausimai, pildoma sakinio dalių santykius vaizduojanti schema). Sintaksinio nagrinėjimo pratybos. Vertinimas. Sintaksinio nagrinėjimo pratimas.
6.	Vienarūšės sakinio dalys. Vienarūšių sakinio dalių skyryba	Atpažins vienarūšes sakinio dalis ir jas taisyklingai skirs.	Prisimenama, kas žinoma iš pradinių klasių (pratybos). Plėtojama ir gilinama vienarūšių sakinio dalių supratimas, skyrybos įgūdžiai (pasakojamojo pobūdžio teksto nagrinėjimas, pratybos). Vertinimas. Skyrybos pratimas.
7.	Pamoka pagal individualius poreikius		Grupinis darbas, pratybos pagal poreikius. Vertinimas. Mokytojas teikia grupėms grįžtamąją informaciją.
8 –9.	Pasakojimo planavimas ir juodraščio rašymas	Mokytojo vadovaujami aptars pasakojimų, kuriuos ketinama rašyti, vertinimo kriterijus. Mokytojo padedami ir remdamiesi pasakojimo schema planuos savo pasakojimą ir rašys juodraštį paisydami pasakojimo sandaros reikalavimų.	Mokytojo vadovaujami atsako į klausimą „Kokį pasakojimą laikysime geru?“ Prisimenami pasakojimo elementai, aptariama schema. Planuojamas pasakojimas (individuali veikla). Planai aptariami grupėse, 2–3 pavyzdžiai – su visa klase. Vertinimas. Suteikiama grįžtamoji informacija apie planus. Pradedamas rašyti pasakojimo juodraštis (baigiama rašyti namuose).
10.	Kaip rašytojai siekia kalbos vaizdingumo? Kalbos pažinimo pamoka (leksika: sinonimai, antonimai, frazeologizmai).	Naudodamiesi mokomąja medžiaga bei mokytojo aiškinimu atpažins leksikos priemones (sinonimus, frazeologizmus) ir kurdami tekstus pagal galimybes juos vartos.	Teksto nagrinėjimas. Pasakojimas žodžiu, mokantis tinkamai vartoti sinonimus ir antonimus. Frazeologizmo samprata, reikšmių paieška Frazeologizmų žodyne. Vertinimas („šviesoforas“). Mokytojo pagalba atsakant į klausimus.
11.	Kaip rašytojai siekia pasakojimo gyvumo? Kalbos pažinimo pamoka (sintaksė: sakinių tipai, kreipiniai, dialogai).	Naudodamiesi vadovėlio medžiaga, kurs dialogus vartodami juose įvairių tipų sakinių bei kreipinių ir teisingai juos išskirdami.	Užduotis – atkurti girdėtą dialogą. Aptariama dialogo reikšmė pasakojimo įtaigumui. Kuriami trumpi vaizdeliai su 2–3 veikėjų dialogais, ieškoma žodžio „kalbėti“ sinonimų.
12.	Pasakojimo tekstų redagavimas	Taikydami įgytas žinias, mokiniai redaguos savo juodraščius pavartodami sinonimų, frazeologizmų ir įterpdami dialogų.	Redaguojami juodraščiai. Konsultuojamasi su draugais ir mokytoju. 2–3 mokiniai kviečiami į „rašytojo kėdę“. Jie skaito pasakojimus, mokytojas ir mokiniai teikia grįžtamąją informaciją.
13.	Juodraščių svarstymas.	Dirbdami grupėmis aptars savo ir draugų rašinių juodraščius, ras būtinus pasakojimo sandaros elementus ir bent tris aptartas leksikos priemones.	Darbas porose (skaito draugo rašinį ir randa būtinus pasakojimo elementus ir aptartas leksikos priemones). Poros darbo rezultatus aptaria ketvertukuose (dvi poros), pataria vieni kitiems, nusprendžia, kam dar reikėtų mokytojo pagalbos (jei reikia). Kiekvienas savo juodraštyje pasižymi, ką nori patobulinti, pasiremdamas per pamoką įgyta patirtimi.
14 15.	Pasakojimų aptarimas ir taisymas (Ši pamoka bus kitame cikle, kai mokytojas ištaisys mokinių rašinius).	Aptardami rašinius, įvertins savo darbus, įvardindami sėkmes ir nesėkmes.	Rašinio peržiūra individualiai, įvertinimo aptarimas. Sėkmių ir trūkumų įvardijimas (lentelė). Mokytojo nurodytų trūkumų taisymas. Bandymai įsivardyti, kas pavyko, ką norėtų išmokti, kad kitą kartą parašytų geriau.

9.3. Savarankiškai perskaitytos knygos aptarimo pamokos pavyzdys

Pavyzdį pateikė mokytoja metodininkė X.Xxxxxxxxx

Nagrinėjame N. Ammaniti romaną ,,Aš nebijau“

(9 klasė)

Pamokos^³ kontekstas. Perskaičiusi X.Xxxxxxxx romaną „Aš nebijau“ mokytoja pagalvojo, kad knyga galėtų būti įdomi jos mokomiems aštuntokams. Xx atnešė knygą į klasę ir paklausė, gal kas norėtų šią knygą perskaityti. Norinčių atsirado. Kai knygą perskaitė keli mokiniai, jie pasiūlė aptarti ją su visa klase. Susitarta, kad per 1,5 mėnesio knygą perskaitys visi klasės mokiniai.

Pamokos uždavinys. Dirbdami grupėmis mokiniai išnagrinės romaną nurodytu aspektu pagal pateiktas nuorodas ir pristatys darbo rezultatus visai klasei.

1. Pamokos pradžioje mokytoja paaiškina, kaip bus dirbama su romanu, ką mokiniai turės atlikti, kas ir kaip bus vertinama. Iš pradžių dirbant grupėmis bus nagrinėjami tam tikri romano aspektai. Darbo rezultatus reikės pristatyti visai klasei. Grupės darbas ir pristatymas bus vertinami taškais. Svarbiausi kriterijai – pristatymo išsamumas, daromų išvadų pagrįstumas. Baigus grupės darbą kiekvienas mokinys bus paprašytas įvertinti savo ir kitų grupės narių indėlį į bendrą grupės darbą. Xxxxx svarbu aktyviai dalyvauti grupių pristatymų aptarime, diskutuoti, užduoti klausimų, nes vėliau kiekvienam reikės parašyti rašinį remiantis romanu. Bus skirta laiko suplanuoti rašinį, aptarti planus su grupės draugais, rašinio juodraštis bus rašomas namuose, viena pamoka bus skirta juodraščiams su grupe draugų aptarti. Rašinio temą galima bus pasirinkti iš dviejų nurodytų arba pasiūlyti savo suformuluotą temą ir aptarti ją su mokytoja. Numatytos tokios rašinių temos: Xxxxxxx paveikslas arba Žmogiškumo ir žvėriškumo priešprieša X.Xxxxxxxx romane „Aš nebijau“.

2. Mokiniai prašomi pasidalyti įspūdžiais apie perskaitytą knygą: paaiškinti kodėl knyga patiko/ nepatiko, kas padarė didžiausią įspūdį, atsakyti į klausimą, ar teisūs buvo tie mokiniai, kurie primygtinai siūlė knygą perskaityti visai klasei. Pokalbio metu paaiškėjo, kad knyga visiems patiko, kai kurie buvo matę ir kino filmą.

3. Mokiniai suskirstomi grupėmis ir pateikiamas užduotys (žr. priedą). Darbui skiriama 35 min. Skirdama užduotį mokytoja atkreipia dėmesį, kad visi grupės nariai turi būti pasirengę pristatyti grupės darbą, nes baigus darbą mokytoja nuspręs, kuriuos mokinius pakviesti pristatyti. Mokytoja stebi grupių darbą, mokinių įsitraukimą.

4. Grupės pristato darbo išnagrinėtus klausimus. Mokytoja ir kiti klasės mokiniai užduoda klausimų pristatančiai grupei.

5. Mokytoja paprašo mokinių parašyti refleksiją, kaip jie suprato romano prasmę iki aptarimo, ar aptarimas su grupės draugas ir klase suteikė naujų įžvalgų? Kokių? Mokiniai perskaito refleksijas grupės draugams, kelios refleksijos perskaitomos visai klasei. Mokytoja refleksijas surenka ir perskaito, kad sukauptų informacijos apie veiklos veiksmingumą, apie tai, kokį poveikį darbas grupėse ir klasės diskusija daro mokinių įžvalgų plėtotei

Priedas. Užduotys darbui grupėse.

I grupė

Vaikų žaidimai N. Ammaniti romane ,,Aš nebijau“

Išvardinkite grupės narius, trumpai juos apibūdinkite (Kodėl jie laikosi įsikibę šios grupės? Ką jie siekia įrodyti paklusdami prievartai? Kuo išskirtinė Mikelės padėtis?).
Charakterizuokite grupės vadeivą (amžius, būdas, požiūris į silpnesnius, jiems skiriamas užduotis – bausmes).
Xxxxxxx paslaptis: kaip ir kodėl sužinoję paslaptį reaguoja grupės vaikai, ką tai pasako apie jų draugystės tikrumą? Išdavystės samprata romane.
Palyginkite vaikų grupės,, veiklą“ su romano suaugusiųjų ,, veikla“.

II grupė

Mikelės šeima romane

1. Apibūdinkite motiną, kaip žmoną, kaip motiną, kaip mažos bendruomenės narę.

2. Apibūdinkite tėvą, kaip vyrą, kaip šeimos galvą ir maitintoją, kaip šeimos ryšio su pasauliu palaikytoją, kaip bendruomenės narį, kaip savo vaikų tėvą. Kodėl jis dalyvauja kaimo vyrų nusikaltime?

3. Charakterizuokite Xxxxxx, kaip sūnų ir vyresnįjį brolį.

4. Apibūdinkite Mariją, kaip dukterį, kaip jaunėlę sesutę, kaip mažiausią ir silpniausią šeimos narę.

APIBENDRINIMAS Manant, kad obuolys nuo obels netoli nurieda, ko reikėtų laukti iš šios šeimos vaikų? Kaip į šį klausimą atsakoma romane?

III grupė

Kaimelio suaugusiųjų ,, verslas‘‘ romane

Kokį planą jie buvo surezgę iš pradžių?
Kodėl taip ilgai ir nežmoniškomis sąlygomis slepia Filipą?
Kaip vertinate faktą, jog visa kompanija per televiziją žiūri Filipo motinos kreipimąsi į pagrobėjus ir niekaip į tai nereaguoja? Kaip, jūsų manymu, apibūdina pagrobėjus tas faktas, jog jie patys turi vaikų?
Kodėl iš pradžių Xxxxxx prisireikia perkelti, o vėliau juo atsikratyti?

APIBENDRINIMAS Remdamiesi romanu pagrįskite arba paneikite teiginį: ,,Žmogus žmogui – vilkas“,

IV grupė

Baimės motyvas romane, baimės – drąsos priešprieša

1.Xxxxxxx xxxxxxxx, košmarų veikėjai, pokalbis su tėvu apie savo baimes ir tėvo patarimai, kaip nugalėti baimę.

2. Kaip tėvo žodžiai, kad bijoti tereikia žmonių, siejasi su romano siužetu, su tėvo nusikaltimu.

3. Ko bijo Xxxxxx, ko – Xxxxxxx? Palyginkite abu vaikus. Kaip jums atrodo, kodėl autorius akcentuoja jų vienmetystę.

4. Ko bijo kaimelio suaugusieji? Kaip baimė žmogų nužmogina žmogų?

APIBENDRINIMAS Remdamiesi romanu, pagrįskite arba paneikite šį teiginį. Įveikti baimę – įveikti save, įrodyti sau ir pasauliui, kad svarbiausias – ne tu, o kitas, dar silpnesnis žmogus.

V grupė

Metaforinė romano erdvės prasmė

1. Kaimelio nuošalumo įtaka romano įvykiams: kaip atsiskyrimas nuo kitų žmonių veikia kaimelio žmones? Kaip jie vertina savo gyvenimą, ko siekia ir kokia kaina?

2. Saulės išsvilintų laukų įvaizdis romane. Karščio, tvankumo prasmė.

3. Mikelės namų erdvės ankštumas: motinos kontrolė, kaip varžantis veiksnys.Kodėl Xxxxxx nuolat vėluoja namo, kaip juose jaučiasi, kodėl jam atgrasus tėvo draugas?

4. Duobė, kurioje slepiamas Xxxxxxx, – kapo užuomina? Kaip duobės atgrasumas charakterizuoja berniuką ten laikančius žmones?

APIBENDRINIMAS Pagrįskite arba paneikite teiginį: ,,Romano erdvė – dvasinio žmonių susvetimėjimo ženklas“.

VI grupė

Metaforinė romano laiko prasmė

Metų laiko simboliškumas romane: kokį derlių brandina ši nežmoniškai karšta vasara?
Naktis – paros metas ir nuoroda į žmonių dvasinį aklumą. Kodėl suaugusieji savo kėslus įgyvendina naktį?
Diena – paprastai veiklos, darbo laikas- romane tampa sunkaus miego metu. Ko siekiama vaizduojant sutrikdytą paros ciklą?
Kodėl vaikų dieną žaidžiami žaidimai primena suaugusiųjų nakties darbelius? Kodėl Xxxxxx nepaklūsta draudimams ir vis tiek gelbėja Filipą? Paaiškinkite, kodėl finalinė romano scena vyksta tarsi apgraibomis, vienam veikėjui menkai įžiūrint kitą?

APIBENDRINIMAS Tinka ar ne romanui posakis – laikas užgydo visas žaizdas? Kokias žaizdas turės šįkart užgydyti laikas?

9.4. Tekstas, naudojamas pamokų cikle „Mokomės rašyti oficialų laišką“

Aurėja

2005 12 02

Supermamos, mes gavome oficialų laišką nuo Kalėdų Senelio. Jis kviečia mus padiskutuoti apie laiške išdėstytas problemas. Paskaitykite:

Gerbiamos supermamos,

Į jus kreipiasi Kalėdų Senelis. Mano pašto pagrindinė paslauga yra Kalėdų Senelio laiškas geram vaikui, kurį tėveliai ir seneliai gali užsakyti savo atžaloms. Pūga pro mūsų kaminą kasdien pripusto daugybę vaikų laiškų.

Xxxxx pasidalinti savo širdies skausmu, kurį jaučiu skaitydamas vaikų laiškus. Nors visi laiškai man yra labai mieli ir brangūs, tačiau jų rašyba verčia mūsų paštininkus iš letenų. Klaidos iš vaikų laiškų kemša pašto kaminą. Katinas Gudraūsis pirmosiomis dienomis labai stipriai triūsė taisydamas tas klaidas, o dabar jau susirgo, tad esame priversti publikuoti laiškus su klaidomis.

Šis atvejis atskleidė, kad gerais save laikantys vaikais mano, jog siųsti šventinius sveikinimus ir linkėjimus su kaminą griaunančiomis klaidomis yra kultūringa. Aš turiu įtarimą, kad šeimos neberašo kalėdinių sveikinimų nei laiškų, todėl ir vaikai nebemoka rašyti laiškų. Tai mane labai liūdina.

Kadangi esu nepataisomai didaktinis personažas ir mano prigimtis neleidžia nusižengti šioms nuostatoms, prašau padiskutuoti, koks mamoms yra geras vaikas, ką jos mano apie laiškų ir sveikinimų rašymą?, ir oficialiu laišku Kalėdų paštui atsakyti.

Dar vienas opus klausimas iš vaikų laiškų. Jie spėja, kad staigmenas prie kalėdinės eglutės palieka ne Kalėdų Senelis, t.y. aš, o tėveliai. Prašome paskatinti mamas surasti gudresnių būdų ir vietų savo atžaloms stebinti šventą naktį ir neužimti mano nuo seno užpatentuotos vietos. Tiesa, aš truputį pastambėjau, tad perduokite, kad mamos pasirūpintų gerai išvalyti kaminus iki Kalėdų ir taip pat nepamirštų išblizginti langų, nes per aprūkusius stiklus nesimato, ką veikia geri vaikai.

Su didele pagarba kolegėms mamoms
Kalėdų Senelis

9.5. Darbo su knygos pristatymo krieterijais pavyzdys

Situacija. 8 klasės mokiniams skiriama užduotis parengti knygos pristatymą. Turėtų būti dirbama nedidelėmis grupėmis (po 3 mokinius). Tai mokiniams nėra visai nauja užduotis, tokią užduotį jie yra atlikę 7 klasėje.

1. Veikla pradedama nuo tarimosi dėl kriterijų. Xxxxxxxxx, kokį pristatymą laikysime geru, mokiniai įvardija tokius kriterijus:

pristatymas turės aiškią sandarą: įžangą, dėstymą, pabaigą;
knyga nebus atpasakojama, iš pristatymo paaiškės svarbiausios mintys, kodėl patiko knyga, kodėl ją verta skaityti;
autoriai sugalvos naujų idėjų, kaip pristatyti įdomiau;
autoriai pasirinks knygos esmę atitinkančią vaizdinę medžiagą;
po pristatymo kiti norės perskaityti knygą;
grupės nariai pasiskirstys darbus po lygiai;
bus kalbama taisyklingai, nevartojama „ta prasme“ ir kitų nereikalingų žodžių

2. Atsižvelgdama į ankstesnę patirtį, būdingus tokių darbų trūkumus mokytoja parengia kiekvieno kriterijaus kokybės aprašus (žr. priedą) ir juos pristato mokiniams prieš rengiant pristatymus. Susitariama dėl pristatymo trukmės (7–10 min). Mokinių grupės pasirenka knygas ir per sutartą laiką parengia knygos pristatymą.

3. Pristatomos knygos. Stebintys pristatymą mokiniai prašomi pagal pateiktus kriterijus pasižymėti pastabų ir vertinimus pirmiausia aptarti grupėse. Aptariant pristatymą kartu pirmiausia įsivertina patys pristatymo autoriai. Jie atsako į klausimus: ką mums pasisekė padaryti gerai, kuo esame patenkinti? Ką kitą kartą darytume kitaip? Ko jaučiamės išmokę ir ką dar turėtume išmokti? Tada vertinimus pateikia klasės draugai. Mokytoja aptaria su pristatymo autoriais įsivertinimus, klasės draugų, savo vertinimus ir parašo įvertinimą.

Priedas

Kriterijų aprašai	Komentarai, pastabos, pasiūlymai
1. Pristatymo struktūra, nuoseklumas 3 – aiški pradžia ir pabaiga, gerai apgalvota dėstymo dalių seka; 2 – stinga pradžios arba pabaigos, dėstymas pakankamai gerai apgalvotas, yra nežymių trūkumų; 1 – pradžia, pabaiga ir dėstymo dalių seka turi trūkumų; 0 – klausytojui visai neaiški pristatymo struktūra.
2. Knygos esmės atskleidimas 3 – pristatymo autoriai puikiai atskleidė knygos esmę, išsamiai aptarė knygos problemas ir idėjas; argumentuotai vertino; 2 – aiški knygos esmė, kai kurie teiginiai galėtų būti išsamiau pagrįsti; 1 – sakomi tik pagrindiniai teiginiai, bet jie menkai pagrindžiami; dominuoja ne idėjų, o turinio pristatymas. 0 – papasakotas tik knygos turinys.
3. Pristatymo originalumas 3 – pasirinkta visai originali forma; 2 – dalis sprendimų originalūs, dalis kartojama; 1 – pasirinkta praėjusių metų struktūra.
4. Vaizdumas 2 – tinkamas, gerai apgalvotas, atitinka knygos idėją, estetiškas ir tvarkingas; 1 – pastebėta trūkumų; 0 – šiam aspektui rengiant pristatymą neskirta dėmesio.
5. Kontaktas su auditorija, gebėjimas įtikinti 3 – kalbėtojai pasitiki savo jėgomis, nuoširdžiai bendrauja su auditorija, naudoja įvairius poveikio klausytojui būdus, beveik visa auditorija susidomi knyga; 2 – kalbėtojai pasitiki savo jėgomis, stinga įtaigumo, dalis auditorijos susidomi knyga; 1 – kalbėtojai stengiasi bendrauti su auditorija, bet ne visada pavyksta; jaučiamas susikaustymas.
6. Darbų pasiskirstymas 2 – grupei pavyko pasiskirstyti darbus tolygiai ir rengiant, ir pristatant; 1 – ne visai tolygiai pasiskirstyti darbai; 0 – akivaizdus darbo pasiskirstymo netolygumas.
7. Laikas 2 – laikomasi susitarimo dėl pristatymo apimties (nukrypstama ne daugiau kaip 3 min); 1 – stengiamasi laikytis susitarimo dėl pristatymo apimties (nukrypstama ne daugiau kaip 5 min); 0 – nepaisoma susitarimo dėl pristatymo apimties (nukrypstama daugiau kaip 5 min).
8. Pastangos 2 – akivaizdu, kad įdėta labai daug pastangų; 1 – įdėta pastangų, bet ne visos galimybės išnaudotos; 0 – atmestinai atliktas darbas.
9. Kalbos sklandumas, taisyklingumas 2 – kalbama taisyklingai, sklandžiai, be pertarų; 1 – daroma viena kita klaida; 0 – daroma daug klaidų.

1 Rašinių aptarimo ir taisymo veiklai skirtos pamokos numatomos kitame cikle rengiant trumpalaikius planus.

2 Veikla suplanuota dviem pamokoms.

3 Veikla suplanuota dviem pamokom.

Document Metadata

Table of Contents

METODINĖS REKOMENDACIJOS PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOMS PROGRAMOMS LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA TURINYS

Document Metadata