ORO IR KOMPLEKSIŠKAS EKOSISTEMŲ MONITORINGAS
Tvirtinu: Fizikos instituto direktorius
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx
2009 m. m÷n. d.
APLINKOS MONITORINGO UŽSAKOMOJO DARBO
ORO IR KOMPLEKSIŠKAS EKOSISTEMŲ MONITORINGAS
2008 m. birželio m÷n. 16 d. Sutarties Nr. 4F08-72
ATASKAITA
SUNKIŲJŲ METALŲ IR POLICIKLINIŲ AROMATINIŲ ANGLIAVANDENILIŲ ORE BEI ATMOSFEROS IŠKRITOSE TYRIMAI
Fizikos instituto Atmosferos užterštumo tyrimų laboratorija
Savanorių pr. 231
02300 Vilnius
Temos vadovas xx. X. Xxxxxxxx Vykdytojai: xx. X. Xxxxxxxx
xx. X. Xxxxxxx dr. A. Milukait÷ inž. L. Burneikait÷
Vilnius 2009
Įvadas
Aplinkos teršalų sud÷tin÷ dalis yra policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir sunkieji metalai. Daugelis jų pasižymi toksin÷mis savyb÷mis, yra pavojingi žmogui ir gyvajai gamtai, tod÷l svarbūs ne vien tik jų sklidimo ir nus÷dimo procesų tyrimai, bet taip pat svarbu nustatyti ir jų koncentracijos atmosferoje bei iškritusių ant žem÷s paviršiaus kiekių kitimo tendencijas.
Elektros energijos stotys, šiukšlių deginimo įmon÷s, naftos perdirbimo įmon÷s, individualių namų šildymas bei įvairios transporto priemon÷s yra pagrindiniai, aplinkos taršos benz(a)pirenu, šaltiniai. [1]. Atmosferoje benz(a)pirenas yra susijęs su smulkiomis aerozolin÷mis dalel÷mis. Apie 90 % B(a)P yra susiję su dalel÷mis, kurių aerodinaminis diametras yra mažesnis nei 3µm miesto aplinkoje ir daugiau nei 70% benz(a)pireno yra susiję su aerozolio submikronine frakcija (< 0,3 µm) fonin÷se vietov÷se. Atitinkamai benz(a)pireno gyvavimo laikas atmosferoje gali svyruoti nuo 19 iki 77 dienų, ko pasekoje jis gali būti transportuojamas dideliais atstumais [2]. Nežiūrint į benz(a)pireno stipriai išreikštą kancerogeninį poveikį ir plačiai paplitusius emisijos šaltinius, jo sisteminiai tyrimai Europoje buvo atliekami tik keliose monitoringo stotyse. Benz(a)pireno koncentracijos aplinkoje, jo šaltinių ir jo tolimojo pernešimo galimybių tyrimai buvo prad÷ti nuo 1995 metų ir, pagrinde, buvo susiję su tarptautin÷mis programomis (EMEP; HELCOM;EUROTRAC) [3,4] . Šių tyrimų rezultatai buvo panaudoti priimant Patvarių organinių teršalų tolimojo pernešimo Stokholmo konvenciją 2001 metais. Pradžioje benz(a)pireno koncentracijos monitoringas buvo atliekama 5-iose foninio monitoringo vietov÷se, o po 2001 metu jis yra tiriamas jau 14 foninio monitoringo stotyse , įtrauktose į EMEP tinklą. Šie tyrimo duomenys yra pateikti tinklalapyje: xxxx://xxx.XXXX.xxx.
Sisteminiai benz(a)pireno tyrimai atlikti Preilos foninių tyrimų stotyje nuo 1980 metų parod÷, kad benz(a)pireno vidutin÷ m÷nesin÷ koncentracija kito nuo 0,02 iki 1,72 ng/m3 šilto sezono metu (geguž÷-rugs÷jis) ir nuo 0,18 iki 3,30 ng/m3 šalto sezono metu (spalis-balandis), žymiai maž÷jant kancerogeno koncentracijai nuo 1999 metų [5]. Nuo 2004 metų benz(a)pireno m÷nesin÷ koncentracija Preilos foninių tyrimų stotyje kito 0.02 -
0.98 ng/m3 intervale (vidutin÷ metin÷ koncentracija 0.35 ng/m3) , o kaimynin÷je Latvijos foninio monitoringo stotyje, Rucavoje kito 0.01 - 1.18 ng/m3 intervale (vidutin÷ metin÷ koncentracija 0.26 ng/m3). Pagrindin÷ dalis ekstremaliai didelių koncentracijų abiejose fonin÷je stotyse buvo nustatyta, ateinant oro mas÷ms iš Juodojo trikampio (Čekijos, Vokietijos ir Lenkijos pasienio zonos) ir Pietin÷s Lenkijos dalies (Silezijos regiono) [6,7].
Lyginant benz(a)pireno koncentracijas Preilos foninių tyrimų stotyje su jo koncentracijomis, nustatytomis nuo 1994 metų, kitose šalyse , pasirod÷, kad jų reikšm÷s yra beveik eile didesn÷s nei Skandinavijos šalyse ir panašiame lygyje kaip Čekijos respublikoje. Tačiau benz(a)pireno koncentracijos kitimo tendencijos yra labai panašios į nustatytas Švedijos fonin÷se stotyse su ryškaus maž÷jimo tendencija nuo 1999 metų [5].
Metalai į atmosferą patenka tiek iš antropogeninių šaltinių – pramon÷s įmonių, šiluminių j÷gainių bei transporto priemonių, tiek ir iš natūralių šaltinių – vulkanų, d÷l dirvų erozijos, miškų gaisrų. Patekę į atmosferą metalai aerozolio dalelių sud÷tyje su oro srautais sklinda įvairiais atstumais ir sauso ar šlapio nus÷dimo būdu patenka į žem÷s bei vandens paviršių, iš kur jie toliau migruoja dirvožemyje, patenka į gruntinius vandenis, su up÷mis nunešami į jūras ir vandenynus, nus÷da vandens telkinių dugne. Sunkieji metalai gamtoje turi savybę kauptis, migruodami iš vienos gamtin÷s sistemos į kitą, o susikaupę neigiamai veikia gyvų organizmų gyvybines sistemas. Daugelis metalų pasižymi toksin÷mis savyb÷mis, o kai kurie pasižymi ir kancerogenin÷mis savyb÷mis, tod÷l yra pavojingi žmogui ir gyvajai gamtai. Tai sąlygoja jų sklidimo aplinkoje ir nus÷dimo procesų tyrimų svarbą globaliniu mastu.
Anksčiau atlikti sunkiųjų metalų koncentracijos ore bei krituliuose, o taip pat ir samanose steb÷jimai parod÷, kad antropogenin÷s kilm÷s metalų emisija pačioje Lietuvos teritorijoje yra nedidel÷. Skaičiavimai parod÷, kad maždaug 70 - 90 % teršalų yra atnešama tolimosios oro masių pernašos keliu iš Vakarų bei Centrin÷s Europos ir tik apie 10-30 % teršalų kiekio yra išplaunama krituliais Lietuvos teritorijoje [8,9,10,11]. Nuo 1987 metų Europoje (kiek v÷liau, maždaug nuo 1993 metų, ir Lietuvoje) palaipsniui pereita prie bešvinio benzino, tod÷l nors autotransporto srautai ir sparčiai did÷jo, bet per pastaruosius penkiolika metų švino emisija į aplinką sumaž÷jo apie 5 – 6 kartus. Pažangesnių technologijų bei valymo įrenginių gamyboje įdiegimas Vakarų Europoje tur÷jo didel÷s įtakos teršalų koncentracijos sumaž÷jimui Lietuvos oro baseine, ką rodo ir sunkiųjų metalų koncentracijos samanose maž÷jimo tendencijos [12]. Tai tik dar kartą patvirtino faktą, kad didžioji teršalų dalis atkeliauja į Lietuvą su oro mas÷mis iš Vakarų ir Pietų Europos..
Sunkiųjų metalų monitoringas krituliuose yra svarbesnis žem÷s ekosistemai už sunkiųjų metalų monitoringą ore. Krituliai d÷l savo nereguliarumo nors ir ne visiškai, bet iš dalies atspindi ir atmosferos užterštumą sunkiaisiais metalais. Tačiau tiriant sunkiųjų metalų koncentraciją krituliuose, galima žymiai tiksliau nei iš jų koncentracijos ore įvertinti sunkiųjų metalų srautą į žem÷s paviršių. Taip yra tod÷l, kad iš bendro
antropogenin÷s kilm÷s sunkiųjų metalų kiekio, nus÷dusio ant žem÷s paviršiaus, 70 ÷ 90 %
jų nus÷da su krituliais [13].
Darbo metodika
Kritulių bandiniai Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stotyse buvo renkami 2008 metų laikotarpyje. Aukštaitijos IM stotis yra išsid÷sčiosi rytų Lietuvoje tarp 26003‘20“ ir 26004‘50“ rytų ilgumos bei 55026‘00“ ir 55026‘53“ šiaur÷s platumos. Žemaitijos IM stotis yra šiaur÷s vakarų Lietuvoje tarp 21051‘56“ ir 21053‘10“ rytų ilgumos bei 56000‘19“ 56001‘05“ šiaur÷s platumos. Šiose stotyse buvo įrengta po tris rinktuvų laikiklius. Kiekvienam ruošiama pamaina. Kritulių bandiniai iš rinktuvų buvo imami kas savaitę ir kaupiami trijuose lygiagrečiuose, kiekvienam rinktuvų laikikliui priskirtuose induose visą m÷nesį – t.y. kas m÷nesį per abi stotis susidar÷ po šešis bandinius.. Laikikliui buvo skirta po du rinktuvus – vienas eksponuojamas savaitę, o kitas ruošiamas. Taip surinktuose bandiniuose buvo nustatyta Pb, Zn, Cr, Ni, Cu, Mn, Cd, As, Fe ir Hg koncentracija. Išanalizavus bandinius, matavimo iš lygiagrečių indų duomenys, atmetus išsišokusias vertes, buvo vidurkinami. Tai buvo daroma siekiant išvengti atsitiktinių užterštumų įtakos analiz÷s rezultatams.
Kritulių rinktuvus sudar÷ 1000 ml plastmasiniai buteliai, į kuriuos buvo įsukti 8.15 cm skersmens (52.15 cm2 ploto) piltuv÷liai. Prieš naudojimą tiek piltuv÷liai, tiek ir buteliai buvo pamerkti į 5% HNO3 vandeninį tirpalą ir laikomi tris paras, po to pamerkiami į 1% HNO3 vandeninį tirpalą ir laikomi savaitę, po ko praplaunami dejonizuotu vandeniu. Po ekspozicijos rinktuvai laikikliuose buvo keičiami. Nu÷mus rinktuvus, į juos buvo įpilama ypatingai švarios HNO3 tiek, kad rūgšties koncentracija bandinyje būtų lygi 0,2%. Rinktuvai laikomi parą, o po to bandiniai supilami į kiekvienam laikikliui priskirtą butelį. Rinktuvai buvo sveriami su krituliais ir išpylus kritulių vandenį – iš masių skirtumo buvo įvertinamas kritulių tūris. V÷liau buteliai buvo dedami į šaldytuvą ir laikomi ne aukštesn÷je kaip 50C temperatūroje. Panaudoti rinktuvai buvo ruošiami eilinei pamainai: dviems paroms pamerkiami į 5% HNO3 vandeninį tirpalą, po to trims paroms į 1% HNO3 vandeninį tirpalą, ir praplaunami dejonizuotu vandeniu.
Atmosferos aerozolio dalelių bandiniai buvo renkami siurbiant orą pro Whatman filtrus, esant 1m3/val. siurbimo greičiui. Filtrai buvo keičiami kas 3 – 4 dienos.
Surinkti už m÷nesį kritulių bandiniai ir Whatman filtrai buvo analizuojami Perkin- Elmer firmos atominiu absorbciniu spektrofotometru Zeeman/3030 pagal metodiką, aprašytą darbe [8].
Benz(a)pireno analizei aerozolio dalel÷s buvo renkamos ant stiklo pluošto filtrų (Xxxxxx Science Inc, Type A/E), esant 1m3/val. siurbimo greičiui. Filtrai buvo keičiami kas 3 - 4 dienos. Eksponuoti filtrai buvo saugomi šaldytuve ne ilgiau kaip 2 m÷nesius prieš atliekant analizę, kad išvengti tiriamų junginių degradacijos. Buvo nustatoma m÷nesin÷ benz(a)pireno koncentracija, sumuojant keletą m÷nesio filtrų.
Benz(a)pireno analiz÷ iš aerozolinių filtrų buvo atliekama trimis etapais: 1) organinių junginių ekstrakcija vibraciniu aparatu (8Hz) laike 1 valandos, 2) chromatografinio frakcionavimo ant Al2O3 heksano dietilo eterio mišiniu 10:1, 3) benz(a)pireno koncentracijos nustatymo chromatografijos eliuatuose spektrofluorescensin÷s analiz÷s metodu skysto azoto temperatūroje (77oK). Fluorescensijos sužadinimas prie λ = 298 nm ir emisijos prie λ = 403 nm. Metodo jautrumas 0,1 ng/ml eliuato [5,14].
Tyrimų rezultatai
Sunkiųjų metalų koncentracijos krituliuose vert÷s gautos 2008 m. Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stotyse yra pateiktos 1 lentel÷je. Iš lentel÷s matyti, kad sunkiųjų metalų koncentracija krituliuose didesn÷ Žemaitijos nei Aukštaitijos IM stotyje. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad žymią dalį teršalų Lietuva su oro mas÷mis gauna iš pramoninių vakarų ir centrin÷s Europos rajonų – dalis sunkiųjų metalų iš oro yra išplaunama vakarin÷je Lietuvos dalyje, o į rytinę šalies dalį patenka jau švaresn÷s, iš dalies išplautos oro mas÷s. Iš kitos pus÷s, oro masių pasiskirstymas pagal kryptis nors ir nedaug, bet skiriasi – toliau nuo jūros patenka mažesn÷ dalis dr÷gnesnių, lietų nešančių oro masių.
Sunkiųjų metalų įtaką žem÷s ekosistemai svarbiau yra vertinti pagal iškritusį su krituliais sunkiųjų metalų kiekį. 2 lentel÷je yra pateikti kritulių kiekiai ir su krituliais ant žem÷s paviršiaus iškritę sunkiųjų metalų kiekiai per m÷nesį. Kritulių kiekiai buvo įvertinti iš surinkto kritulių tūrio inde su piltuvu dalinant jį iš piltuvo ploto. Paskutin÷je eilut÷je pateikti procentiniai kritulių bei sunkiųjų metalų kiekių skirtumai tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių, Žemaitijos IM stoties vertes laikant šimtaprocentin÷mis.
1 lentel÷. Vidutin÷ m÷nesin÷ sunkiųjų metalų koncentracija krituliuose.
Metai, m÷nuo | Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | Hg |
C, μg· l-1 | ||||||||||
Aukštaitijos IM stotis | ||||||||||
2008 01 | 3,19 | 12,9 | 0,207 | 0,453 | 2,65 | 0,0605 | 0,427 | 136 | 5,11 | 0,0290 |
2008 02 | 5,84 | 21,4 | 0,232 | 0,929 | 2,98 | 0,140 | 0,316 | 124 | 0,874 | 0,0127 |
2008 03 | 3,04 | 14,2 | 0,233 | 0,544 | 2,12 | 0,0702 | 0,138 | 183 | 0,218 | 0,0160 |
2008 04 | 2,67 | 25,4 | 0,355 | 1,48 | 2,66 | 0,131 | 0,199 | 206 | 2,20 | 0,0240 |
2008 05 | 2,38 | 59,7 | 0,306 | 1,10 | 6,69 | 0,104 | 0,235 | 406 | 6,81 | 0,0156 |
2008 06 | 1,22 | 29,8 | 0,269 | 0,764 | 2,95 | 0,0424 | 0,230 | 265 | 4,04 | 0,0153 |
2008 07 | 1,99 | 26,5 | 0,323 | 0,588 | 3,57 | 0,0380 | 0,517 | 330 | 9,49 | 0,0102 |
2008 08 | 2,04 | 26,8 | 0,166 | 0,688 | 1,89 | 0,0548 | 0,320 | 124 | 3,90 | 0,0176 |
2008 09 | 2,05 | 52,9 | 0,360 | 1,68 | 2,94 | 0,111 | 0,306 | 187 | 3,94 | 0,0168 |
2008 10 | 3,18 | 25,3 | 0,323 | 0,994 | 2,28 | 0,0858 | 0,190 | 91,3 | 1,46 | 0,0191 |
2008 11 | 2,34 | 14,3 | 0,325 | 0,802 | 1,45 | 0,0612 | 0,108 | 106 | 2,40 | 0,0138 |
2008 12 | 2,35 | 15,7 | 0,272 | 0,642 | 1,56 | 0,0470 | 0,426 | 113 | 2,83 | 0,0232 |
Vidurkis* | 3,05 | 25,2 | 0,279 | 0,928 | 2,71 | 0,090 | 0,257 | 171 | 2,72 | 0,0185 |
Žemaitijos IM stotis | ||||||||||
2008 01 | 4,04 | 72,5 | 0,338 | 4,12 | 10,8 | 0,134 | 0,873 | 92,7 | 3,31 | |
2008 02 | 4,62 | 71,9 | 0,394 | 2,68 | 10,2 | 0,131 | 0,824 | 120 | 1,40 | |
2008 03 | 6,94 | 66,0 | 0,395 | 2,15 | 6,65 | 0,369 | 0,970 | 138 | 3,30 | |
2008 04 | 11,4 | 54,6 | 0,362 | 2,34 | 8,29 | 0,210 | 0,282 | 105 | 4,65 | |
2008 05 | 6,51 | 67,1 | 0,364 | 4,17 | 8,70 | 0,111 | 0,1633 | 640 | 7,28 | |
2008 06 | 6,58 | 13,9 | 1,02 | 0,791 | 4,84 | 0,0554 | 0,0551 | 168 | 4,62 | |
2008 07 | 2,83 | 11,9 | 0,653 | 0,614 | 3,29 | 0,0316 | 0,0521 | 176 | 3,10 | |
2008 08 | 1,32 | 6,26 | 0,295 | 0,333 | 1,41 | 0,0294 | 0,0062 | 47,1 | 1,68 | |
2008 09 | 1,51 | 7,71 | 0,346 | 0,315 | 0,146 | 0,0337 | 0,0683 | 82,0 | 1,90 | |
2008 10 | 0,323 | 11,5 | 0,269 | 0,530 | 1,57 | 0,0498 | 0,0086 | 98,0 | 2,25 | |
2008 11 | 3,80 | 24,7 | 0,330 | 1,92 | 3,98 | 0,114 | 0,0974 | 33,1 | 3,56 | |
2008 12 | 3,37 | 64,3 | 0,380 | 3,71 | 13,9 | 0,0727 | 0,0776 | 37,5 | 2,18 | |
Xxxxxxxx* | 3,88 | 46,6 | 0,376 | 2,21 | 7,02 | 0,121 | 0,430 | 107 | 2,68 | |
*vidurkiai skaičiuoti atsižvelgiant į kritulių kiekius.
Iš duomenų 2 lentel÷je matyti, kad rytin÷je Lietuvos dalyje, kuri toliau jūros, kritulių iškrito mažiau negu vakarin÷je Lietuvos dalyje. Kritulių kiekio pokyčio absoliutin÷ procentin÷ vert÷ mažesn÷ už sunkiųjų metalų kiekio procentines pokyčio vertes, o tai rodo, kad oro mas÷ vakarin÷je Lietuvos dalyje yra labiau užteršta. Kad oro mas÷s vakarin÷je Lietuvos dalyje labiau užterštos rodo ir 1 lentel÷s duomenys. Šios dvi priežastys ir lemia, kad žem÷s paviršiaus apkrova sunkiaisiais metalais vakarų Lietuvoje didesn÷ nei rytų Lietuvoje.
Iš 3 lentel÷s duomenų matyti, kad stebimas teigiamas koreliacinis ryšys tarp kritulių kiekio bei iškritusio sunkiųjų metalų kiekio. Tai rodo, kad krituliai įtakoja metalų nus÷dimą ant žem÷s paviršiaus. Nors ir silpnas, tačiau atvirkštinis koreliacinis ryšys tarp
kritulių kiekio ir daugumos sunkiųjų metalų koncentracijos krituliuose rodo, kad esant didesniam kritulių kiekiui oro mas÷ yra labiau išplauta ir krituliai surenka mažesnį sunkiųjų metalų kiekį, tod÷l ir vidutin÷ koncentracija yra mažesn÷.
2 lentel÷. Kritulių kiekiai ir sunkiųjų metalų, iškritusių su krituliais, kiekiai į kvadratinį metrą per m÷nesį.
Metai, m÷nuo | h, mm | Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | Hg |
Iškritęs kiekis, μg·m-2m÷n.-1 | |||||||||||
Aukštaitijos IM stotis | |||||||||||
2008 01 | 42,7 | 136 | 550 | 8,82 | 19,3 | 113 | 2,58 | 18,2 | 5801 | 218 | 1,24 |
2008 02 | 73,3 | 429 | 1570 | 17,0 | 68,2 | 219 | 10,3 | 23,2 | 9124 | 64,1 | 0,931 |
2008 03 | 58,7 | 178 | 834 | 13,7 | 31,9 | 124 | 4,12 | 8,08 | 10756 | 12,8 | 0,939 |
2008 04 | 80,5 | 215 | 2043 | 28,6 | 119 | 214 | 10,6 | 16,0 | 16585 | 177 | 1,93 |
2008 05 | 33,4 | 79,5 | 1993 | 10,2 | 36,6 | 223 | 3,46 | 7,84 | 13557 | 227 | 0,520 |
2008 06 | 28,7 | 34,9 | 853 | 7,71 | 21,9 | 84,5 | 1,22 | 6,60 | 7611 | 116 | 0,439 |
2008 07 | 11,5 | 22,9 | 305 | 3,71 | 6,76 | 41,1 | 0,437 | 5,95 | 3801 | 109 | 0,117 |
2008 08 | 37,0 | 75,4 | 994 | 6,14 | 25,4 | 69,9 | 2,03 | 11,8 | 4607 | 144 | 0,651 |
2008 09 | 23,2 | 47,5 | 1227 | 8,36 | 39,0 | 68,3 | 2,58 | 7,10 | 4343 | 91,5 | 0,390 |
2008 10 | 75,8 | 241 | 1918 | 24,5 | 75,4 | 173 | 6,50 | 14,4 | 6923 | 111 | 1,45 |
2008 11 | 29,4 | 69,0 | 420 | 9,57 | 23,6 | 42,6 | 1,80 | 3,16 | 3112 | 70,5 | 0,406 |
2008 12 | 28,9 | 67,9 | 454 | 7,85 | 18,5 | 44,9 | 1,36 | 12,3 | 3271 | 81,7 | 0,670 |
Σ = | 523 | 1596 | 13161 | 146 | 486 | 1417 | 47,0 | 135 | 89491 | 1423 | 9,68 |
Žemaitijos IM stotis | |||||||||||
2008 01 | 181 | 732 | 13115 | 61,2 | 745 | 1956 | 24,2 | 158 | 16786 | 600 | |
2008 02 | 265 | 1226 | 19073 | 105 | 712 | 2699 | 34,6 | 219 | 31892 | 371 | |
2008 03 | 105 | 726 | 6906 | 41,3 | 225 | 696 | 38,6 | 102 | 14435 | 346 | |
2008 04 | 47,9 | 546 | 2618 | 17,4 | 112 | 397 | 10,1 | 13,5 | 5020 | 223 | |
2008 05 | 24,9 | 162 | 1672 | 9,06 | 104 | 217 | 2,76 | 4,07 | 15946 | 181 | |
2008 06 | 40,5 | 266 | 563 | 41,1 | 32,0 | 196 | 2,24 | 2,23 | 6792 | 187 | |
2008 07 | 29,5 | 83,6 | 352 | 19,3 | 18,1 | 97,1 | 0,93 | 1,54 | 5183 | 91,5 | |
2008 08 | 65,2 | 86,4 | 408 | 19,2 | 21,7 | 91,6 | 1,92 | 0,41 | 3071 | 110 | |
2008 09 | 43,5 | 65,6 | 335 | 15,0 | 13,7 | 6,32 | 1,46 | 2,97 | 3565 | 82,8 | |
2008 10 | 201 | 64,7 | 2297 | 53,9 | 106 | 315 | 9,98 | 1,73 | 19661 | 451 | |
2008 11 | 109 | 416 | 2704 | 36,1 | 210 | 436 | 12,5 | 10,7 | 3626 | 390 | |
2008 12 | 103 | 347 | 6631 | 39,1 | 382 | 1428 | 7,49 | 8,00 | 3867 | 224 | |
Σ = | 1216 | 4722 | 56674 | 457 | 2682 | 8536 | 147 | 523 | 129843 | 3256 | |
Δ, % | 57,0 | 66,2 | 76,8 | 68,1 | 81,9 | 83,4 | 68,0 | 74,3 | 31,1 | 56,3 | |
3 lentel÷. Koreliacijos tarp m÷nesinių kritulių kiekių, iškritusių sunkiųjų metalų kiekių ir vidutin÷s m÷nesin÷s sunkiųjų metalų koncentracijos krituliuose koeficientų vert÷s.
Elementas | Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | Hg |
Kritulių kiekis su iškritusių metalų kiekiu | ||||||||||
Aukštaitijos IMS | 0,865 | 0,674 | 0,919 | 0,853 | 0,765 | 0,912 | 0,700 | 0,626 | -0,035 | 0,883 |
Žemaitijos IMS | 0,662 | 0,819 | 0,925 | 0,778 | 0,794 | 0,692 | 0,756 | 0,788 | 0,777 | |
Kritulių kiekis su su metalų koncentracija krituliuose | ||||||||||
Aukštaitijos IMS | 0,656 | -0,268 | -0,053 | 0,221 | -0,153 | 0,646 | -0,446 | -0,389 | -0,705 | 0,288 |
Žemaitijos IMS | -0,259 | 0,364 | -0,359 | 0,227 | 0,294 | 0,132 | 0,545 | -0,334 | -0,512 | |
Šioje trečioje ir kitose lentel÷se tamsiau pažym÷tos vert÷s rodo patikimesnį nei 95% koreliacinį ryšį ( r > 0,576, kai n = 12).
4 lentel÷. Koreliacijos koeficientų tarp sunkiųjų metalų koncentracijos krituliuose vert÷s.
Aukštaitijos IMS | ||||||||||
Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | Hg | |
Pb | 1,000 | -0,278 | -0,256 | -0,022 | -0,032 | 0,613 | -0,011 | -0,372 | -0,473 | -0,009 |
Zn | 1,000 | 0,410 | 0,654 | 0,770 | 0,362 | -0,033 | 0,648 | 0,418 | -0,264 | |
Cr | 1,000 | 0,682 | 0,214 | 0,299 | -0,209 | 0,290 | 0,147 | -0,169 | ||
Ni | 1,000 | 0,257 | 0,736 | -0,298 | 0,130 | -0,121 | -0,013 | |||
Cu | 1,000 | 0,299 | 0,084 | 0,859 | 0,565 | -0,237 | ||||
Cd | 1,000 | -0,308 | -0,014 | -0,378 | 0,024 | |||||
As | 1,000 | 0,138 | 0,629 | 0,132 | ||||||
Fe | 1,000 | 0,707 | -0,362 | |||||||
Mn | 1,000 | -0,178 | ||||||||
Hg | 1,000 | |||||||||
Žemaitijos IMS | ||||||||||
Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | ||
Pb | 1,000 | 0,526 | 0,239 | 0,415 | 0,460 | 0,643 | 0,335 | 0,295 | 0,628 | |
Zn | 1,000 | -0,263 | 0,915 | 0,899 | 0,627 | 0,735 | 0,283 | 0,263 | ||
Cr | 1,000 | -0,262 | -0,061 | -0,178 | -0,172 | 0,104 | 0,258 | |||
Ni | 1,000 | 0,900 | 0,381 | 0,492 | 0,389 | 0,416 | ||||
Cu | 1,000 | 0,360 | 0,492 | 0,154 | 0,204 | |||||
Cd | 1,000 | 0,745 | 0,048 | 0,219 | ||||||
As | 1,000 | -0,036 | -0,079 | |||||||
Fe | 1,000 | 0,802 | ||||||||
Mn | 1,000 | |||||||||
Tamsiau pažym÷tos vert÷s rodo patikimesnį nei 95% koreliacinį ryšį.
4 ir 5 lentel÷se yra pateiktos tarpusavio koreliacijos koeficientų vert÷s tarp sunkiųjų metalų koncentracijos krituliuose bei iškritusių su krituliais sunkiųjų metalų kiekiuose. Iš 4 lentel÷s matyti, kad tiek Aukštaitijos IMS, tiek ir Žemaitijos IMS stebimos trys koreliuojančios metalų grup÷s: Zn-Ni-Cu, Pb-Cd ir Mn-Fe. Mn ir Fe koreliacinis ryšys rodo, kad šie metalai yra gamtin÷s kilm÷s ir jų patekimo į atmosferą bei išplovimo iš jos mechanizmai yra vienodi. Išplovimo intensyvumas priklauso nuo aerozolio dalelių dydžio [15]. Metalai šiose dalel÷se pasiskirstę nevienodai, tod÷l ir koreliacinis ryšys tarp elementų koncentracijos pakinta. Tik÷tina, kad Zn-Ni-Cu bei Pb-Cd grup÷se šie metalai turi bendrus šaltinius ir jų pasiskirstymas pagal aerozolio dalelių dydį yra panašus. 5 lentel÷s duomenys
rodo, kad beveik visiems metalams iškritę su krituliais jų kiekiai gerai koreliuoja ir ypač Žemaitijos IMS, kur iškritusių kritulių kiekis didesnis.
5 lentel÷. Koreliacijos koeficientų tarp iškritusių su krituliais sunkiųjų metalų kiekių vert÷s.
Aukštaitijos IMS | ||||||||||
Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | Hg | |
Pb | 1,000 | 0,525 | 0,692 | 0,662 | 0,721 | 0,884 | 0,809 | 0,426 | -0,181 | 0,615 |
Zn | 1,000 | 0,749 | 0,819 | 0,878 | 0,751 | 0,392 | 0,749 | 0,338 | 0,566 | |
Cr | 1,000 | 0,951 | 0,731 | 0,883 | 0,507 | 0,664 | 0,042 | 0,878 | ||
Ni | 1,000 | 0,749 | 0,921 | 0,527 | 0,701 | 0,127 | 0,813 | |||
Cu | 1,000 | 0,832 | 0,583 | 0,850 | 0,344 | 0,632 | ||||
Cd | 1,000 | 0,711 | 0,687 | 0,018 | 0,764 | |||||
As | 1,000 | 0,285 | 0,195 | 0,672 | ||||||
Fe | 1,000 | 0,332 | 0,594 | |||||||
Mn | 1,000 | 0,250 | ||||||||
Hg | 1,000 | |||||||||
Žemaitijos IMS | ||||||||||
Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | ||
Pb | 1,000 | 0,910 | 0,775 | 0,823 | 0,856 | 0,878 | 0,913 | 0,645 | 0,561 | |
Zn | 1,000 | 0,875 | 0,956 | 0,979 | 0,808 | 0,955 | 0,759 | 0,636 | ||
Cr | 1,000 | 0,800 | 0,857 | 0,716 | 0,832 | 0,790 | 0,665 | |||
Ni | 1,000 | 0,970 | 0,709 | 0,882 | 0,639 | 0,724 | ||||
Cu | 1,000 | 0,706 | 0,885 | 0,676 | 0,603 | |||||
Cd | 1,000 | 0,862 | 0,671 | 0,666 | ||||||
As | 1,000 | 0,775 | 0,612 | |||||||
Fe | 1,000 | 0,578 | ||||||||
Mn | 1,000 | |||||||||
Tamsiau pažym÷tos vert÷s rodo patikimesnį nei 95% koreliacinį ryšį.
Paveiksle 1 pateikta sunkiųjų metalų koncentracijos krituliuose metin÷ eiga., o paveiksle 2 pateikta sunkiųjų metalų kiekių į m2 per m÷nesį, iškritusių su krituliais, metin÷ eiga. Matyti, kad atskiriems elementams sunkiųjų metalų koncentracijos krituliuose m÷nesin÷s vert÷s išsid÷sčiusios gana netolygiai tiek laiko, tiek ir stočių atžvilgiu, kai, tuo tarpu, toks nesutapimas tarp sunkiųjų metalų kiekių, iškritusių į m2 per m÷nesį yra žymiai mažesnis. Paveiksl÷lyje 3 yra pateikti vidutiniai m÷nesiniai kritulių kiekiai abiejose stotyse. Iš 2 ir 3 pav. matyti, kad sunkiųjų metalų kiekiai, iškritę į m2 per m÷nesį abiejose stotyse pasiskirstę panašiai, kaip ir kritulių kiekiai. Iš 5 lentel÷s duomenų ir 2 bei 3 pav. matyti, kad lemiamą įtaką žem÷s paviršiaus apkrovai turi krituliai, ką rodo ir darbo [16] duomenys.
Pb 12
10
8
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
6
4
2
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Zn 80,0
70,0
60,0
50,0
40,0
30,0
20,0
10,0
0,0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cr 1,2
1,0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
0,8
0,6
0,4
0,2
0,0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Ni 4,5
4,0
3,5
3,0
2,5
2,0
1,5
1,0
0,5
0,0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cu 16
14
12
10
8
6
4
2
0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cd 0,40
0,35
0,30
0,25
0,20
0,15
0,10
0,05
0,00
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
As 1,2
1,0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
0,8
0,6
0,4
0,2
0,0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Fe 700
600
500
400
300
200
100
0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Mn10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Aukštaitijos IMS Žemaitijos IMS
Hg 0,035
0,030
Aukštaitijos IMS
0,025
0,020
0,015
0,010
0,005
0,000
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
C, μg l-1
Pav.1. Vidutin÷ m÷nesin÷ Pb, Zn, Cr, Ni, Cu, Cd, As, Fe, Mn ir Hg koncentracija (C,μg·l-1) krituliuose Žemaitijos ir Aukštaitijos integruoto monitorinio stotyse 2008 m..
Pb 1400
1200
1000
800
600
400
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
200
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Zn 25000
20000
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
15000
10000
5000
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cr 120
100
80
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
60
40
20
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Ni 800
700
600
500
400
300
200
100
0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cu 3000
2500
2000
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1500
1000
500
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cd 45
40
35
30
25
20
15
10
5
0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
As 250
200
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
150
100
50
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Fe 35000
30000
25000
20000
15000
10000
5000
0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Mn700
600
500
400
300
200
100
0
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Hg 3
2
2
1
1
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Aukštaitijos IMS
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Kiekis, μg m-2m÷n.-1
Pav. 2. Iškritę Pb, Zn, Cr, Ni, Cu, Cd, As, Fe, Mn ir Hg m÷nesiniai kiekiai (μg) į žem÷s paviršiaus kvadratinį metrą Žemaitijos ir Aukštaitijos integruoto monitorinio stotyse 2008 m.
300
250
Aukštaitijos IMS
Žemaitijos IMS
200
150
100
50
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10 11 12
M÷nuo
Kritulių kiekis, mm per m÷n
Pav. 3. Vidutiniai m÷nesiniai kritulių kiekiai Aukštaitijos ir Žemaitijos IMS.
Koreliacijos koeficientų vert÷s tarp sunkiųjų metalų koncentracijos ore ir krituliuose Žemaitijos ir Aukštaitijos IMS pateiktos 6 lentel÷je. Matyti, kad stebimas Fe ir Mn tarp jų koncentracijos lietuje ir Cd tarp iškritusių jų kiekių atotykis.
6 lentel÷. Koreliacijos koeficientai tarp sunkiųjų metalų koncentracijos ore ir krituliuose Žemaitijos or Aukštaitijos IMS.
Elementas | Pagal koncentraciją krituliuose | Pagal iškritusią masę |
Pb | 0,313 | 0,376 |
Zn | -0,044 | 0,440 |
Cr | 0,166 | 0,132 |
Ni | 0,317 | 0,361 |
Cu | 0,043 | 0,368 |
Cd | 0,535 | 0,584 |
As | 0,076 | 0,465 |
Fe | 0,651 | 0,213 |
Mn | 0,577 | 0,447 |
Atliktų sunkiųjų metalų ir benzp(a)ireno koncentracijos matavimų duomenys Aukštaitijos IMS ore pateikti 7 lentel÷je ir 4 pav. Matyti, kad daugumos sunkiųjų metalų ir benzp(a)ireno koncentracija ore turi sezoninę eigą – Zn, Pb, As, Cd, Cu, B(a)P vasaros laikotarpiu yra mažesn÷, nei šaltuoju laikotarpiu, o Fe ir Mn – šaltuoju laikotarpiu mažesn÷ nei šiltuoju, t.y. atvirkščiai. Ni ir Zn koncentracijai ore ryškios sezonin÷s eigos n÷ra. Fe ir
Mn yra gamtin÷s kilm÷s, šaltuoju metų periodu žem÷s paviršius yra dr÷gnas arba uždengtas sniegu, tod÷l ir šių elementų patekimas į atmosferą yra apsunkintas.
7 lentel÷. Vidutin÷ m÷nesin÷ sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno koncentracija (ng·m-3) Aukštaitijos IMS ore 2008 m.
Metai, m÷nuo | Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn | B(a)P |
2008 01 | 6,22 | 10,92 | 0,17 | 0,39 | 1,25 | 0,11 | 0,52 | 22,19 | 2,46 | 0,34 |
2008 02 | 3,32 | 8,14 | 0,13 | 0,40 | 1,00 | 0,06 | 0,23 | 18,93 | 1,26 | 0,32 |
2008 03 | 2,55 | 6,70 | 0,12 | 0,32 | 0,73 | 0,06 | 0,14 | 18,40 | 1,48 | 0,19 |
2008 04 | 5,39 | 9,42 | 0,20 | 0,39 | 1,10 | 0,13 | 0,38 | 54,21 | 4,59 | 0,06 |
2008 05 | 2,07 | 4,63 | 0,15 | 0,26 | 0,65 | 0,03 | 0,18 | 57,13 | 4,57 | 0,04 |
2008 06 | 1,34 | 3,38 | 0,17 | 0,33 | 0,79 | 0,03 | 0,08 | 73,87 | 6,65 | 0,03 |
2008 07 | 0,69 | 3,86 | 0,15 | 0,32 | 0,82 | 0,03 | 0,09 | 59,97 | 5,24 | 0,02 |
2008 08 | 1,33 | 5,32 | 0,17 | 0,42 | 0,94 | 0,04 | 0,11 | 56,56 | 5,35 | 0,05 |
2008 09 | 5,81 | 10,21 | 0,27 | 0,44 | 1,19 | 0,10 | 0,51 | 66,21 | 4,72 | 0,03 |
2008 10 | 5,16 | 11,60 | 0,14 | 0,38 | 1,18 | 0,10 | 0,50 | 26,75 | 2,03 | 0,28 |
2008 11 | 1,94 | 4,21 | 0,04 | 0,10 | 0,37 | 0,04 | 0,13 | 6,80 | 0,63 | 0,31 |
2008 12 | 2,37 | 5,60 | 0,05 | 0,23 | 0,43 | 0,05 | 0,24 | 7,88 | 0,76 | 0,43 |
Vidurkis | 3,18 | 6,99 | 0,148 | 0,331 | 0,870 | 0,065 | 0,259 | 39,1 | 3,32 | 0,175 |
Benz(a)pireno m÷nesin÷ koncentracija Aukštaitijos IMS rodo ryškiai išreikštą sezoniškumą: jo koncentracija yra visa dydžių eile didesn÷ kūrenimo sezono metu. Tokia sezonin÷ eiga yra būdinga benz(a)pirenui d÷l jo, kaip organinio kuro degimo produkto, prigimties. Šiltuoju metų laikotarpiu (balandžio- rugs÷jo m÷nesiais) BaP koncentracija kito nuo 0.02 ng/m3 iki 0.05 ng/m3 , o šaltuoju metų laikotarpiu (spalio-kovo m÷nesiais) kito nuo 0.19 ng/m3 iki 0.43 ng/m3. Vidutin÷ metin÷ benz(a)pireno koncentracija 2008 m. buvo lygi 0.175 ng/m3. Lyginant 2008 m. ir 2007 m. benz(a)pireno koncentracijos duomenis Aukštaitijos IMS atmosferos ore, reikia pažym÷ti, kad ypatingo skirtumo nepasteb÷ta. Panašios benz(a)pireno koncentracijos buvo nustatytos ir Preilos foninių tyrimų stoties atmosferos ore 2008 metais.
Koreliacijos koeficientų tarp sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno koncentracijos ore vert÷s pateiktos 8 lentel÷je. Kaip ir buvo galima tik÷tis, labai gerai tarpusavyje koreliuoja Fe ir Mn koncentracija, o su jų koncentracija antikoreliuoja benz(a)pireno koncentracija. Išsiskiria tarpusavyje koreliuojančių elementų grup÷, tai As-Zn-Pb-Cu-Cd. Matyti, kad šie elementai turi bendrus antropogenin÷s kilm÷s šaltinius. Nors yra ir daugiau tarpusavyje koreliuojančių elementų, bet ryškesnių grupių nebestebima.
Fe 80
70
60
50
40
30
20
10
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Zn 14
12
10
8
6
4
2
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Mn 7
6
5
4
3
2
1
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Pb 7
6
5
4
3
2
1
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cu 1,4
1,2
1,0
0,8
0,6
0,4
0,2
0,0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
As 0,6
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
0,0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Ni 0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
0,0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cd 0,14
0,12
0,10
0,08
0,06
0,04
0,02
0,00
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
Cr 0,30
0,25
0,20
0,15
0,10
0,05
0,00
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
B(a)P0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
0,0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M÷nuo
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
C, ng m-3
Pav. 4. Vidutin÷ m÷nesin÷ sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno koncentracija (ng·m-3) Aukštaitijos IMS ore 2008 m.
8 lentel÷. Koreliacijos koeficientai tarp sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno koncentracijos ore.
Pb | Zn | Cr | Ni | Cu | Cd | As | Fe | Mn B(a)P | ||
Pb | 1,000 | 0,950 | 0,487 | 0,488 | 0,732 | 0,946 | 0,964 | -0,122 | -0,188 | 0,228 |
Zn | 1,000 | 0,453 | 0,594 | 0,798 | 0,911 | 0,940 | -0,185 | -0,250 | 0,275 | |
Cr | 1,000 | 0,829 | 0,800 | 0,461 | 0,467 | 0,753 | 0,690 | -0,674 | ||
Ni | 1,000 | 0,896 | 0,491 | 0,477 | 0,458 | 0,426 | -0,343 | |||
Cu | 1,000 | 0,719 | 0,723 | 0,330 | 0,299 | -0,208 | ||||
Cd | 1,000 | 0,879 | -0,111 | -0,157 | 0,173 | |||||
As | 1,000 | -0,100 | -0,168 | 0,247 | ||||||
Fe | 1,000 | 0,980 | -0,935 | |||||||
Mn | 1,000 | -0,906 | ||||||||
B(a)P | 1,000 | |||||||||
Daugiau informacijos galima gauti tik detaliai analizuojant trumpalaikius sunkiųjų metalų koncentracijos ore svyravimus, rišant juos su oro masių pernašomis bei meteorologiniais parametrais. Koncentracijos dydžius lemiančių faktorių įvairovę sunku, o dažniausiai ir neįmanoma nustatyti iš vidutinių m÷nesinių koncentracijų verčių analiz÷s. Tam būtų reikalingi ilgamečiai steb÷jimai.
Išvados
Žem÷s paviršiaus apkrova sunkiaisiais metalais yra didesn÷ vakarin÷je Lietuvos dalyje (Žemaitijos IMS) nei rytin÷je Lietuvos dalyje (Aukštaitijos IMS). Didesnę žem÷s paviršiaus apkrovą vakarų Lietuvoje sunkiaisiais metalais l÷m÷ šios priežastys: 1) oro mas÷s, iš kurių krituliais išplaunami sunkieji metalai, vakarų Lietuvoje yra labiau užterštos nei rytų Lietuvoje ir 2) vakarų Lietuvoje iškrito žymiai daugiau kritulių, o kartu su jais ir daugiau sunkiųjų metalų.
Sunkiųjų metalų koncentracija ore daugumai metalų turi sezoninę eiga: – Zn, Pb, As, Cd, Cu koncentracija vasaros laikotarpiu yra mažesn÷, nei šaltuoju laikotarpiu, o Fe ir Mn – šaltuoju laikotarpiu mažesn÷ nei šiltuoju.
Nustatyta, kad benz(a)pireno koncentracija atmosferos ore Aukštaitijos IMS turi aiškiai išreikštą sezoninę eigą; šilto sezono metu (balandis-rugs÷jis) benz(a)pireno koncentracija kito nuo 0,02 iki 0,05 ng/m3, o šalto sezono metu (spalis-kovas) kito nuo 0,19 iki 0,43 ng/m3. Vidutin÷ metin÷ benz(a)pireno koncentracija 2008 m. buvo lygi 0.175 ng/m3.
Lyginant 2008 m. ir 2007 m. benz(a)pireno ir sunkiųjų metalų koncentracijos duomenis Aukštaitijos IMS atmosferos ore ypatingo skirtumo nepasteb÷ta.
Literatūra
1. X.X.Xxx, M.V. Xxxxxxx, X.X.Xxxxxx (1981) Analytical chemistry of polycyclic aromatic compounds. Academic Press, New York.
2. X.X. Милукаите (1989). расспределение бенз(а)пирена по размерам атмосферных аэрозолей и время его пребывания в атмосфере. В сб.: Физика атмосферы. Вып. 13, Вильнюс, "Мокслас", с. 170-174.
3. Xxxxxx X.X. xx al., 1999. Technical Report. Appendix 1 to executive final summary report. Environmental cycling of selected persistent organic pollutants (POPs) in the Baltic region (Popcycling-Baltic project). Contract No ENV4-CT96-0214. CD- Rom.
4. Xxxxxxxx V., Xxxxxxxxxx X., Xxxxxx N., Xxxx T., Xxxx S., 2001. Assessment of POPs transport and accumulation in the environment. EMEP Report 2001/4. Meteorological synthesizing centre-East, Moscow.
5. X.Xxxxxxxxx (2006). Long-term trends of benzo(a)pyrene concentration on the eastern coast of the Baltic Sea.. Atmospheric Environment, 40, 2046-2057.
6. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxxx, X. Xxxxxx, X. Xxxxxxx. Differences in benzo(a)pyrene concentration in atmospheric air on a regional scale. J.Environmental and Chemical Physics, 2004, 26, 1, p. 14-21.
7. Milukait÷, A. Mikelinskien÷ X. Xxxxxxxxxx (2001). Characteristics of NO2, SO2, benzo(a)pyrene and soot concentration variation at the eastern coast of the Baltic sea. J. Water Air and Soil Pollution, 130, 1553-1558.
8. X. Xxxxxxxx. (1997) Qualitative and quantitative estimation of atmospheric trace metal deposition. PhD thesis, Institute of Physics, Vilnius, Lithuania.
9. X.Xxxxxxxx. (1999) Atmospheric trace metal deposition in Lithuania: metods and estimation // Xx. D. A. Lovejoy. Heavy Metals in the Environment: an Integrated Approach, Vilnius, Lithuania, 5-15.
10. X.Xxxxxxxx, X.Xxxxxxxx, X.Xxxxxxx. (1999) The influence of local processes on trace metal concentrations in long-range transported air masses. Environmental and Chemical Physics, (Vilnius), 21 (1), 31-36.
11. Xxxxxxxx X., Xxxxxxx X. and Kvietkus K. (1997) Extended study of atmospheric heavy metal deposition in Lithuania based on moss analysis. Environmental Monitoring & Assessment, 47, 135-152.
12. X. Xxxxxxx, X.Xxxxxxxx, X.Xxxxxxxx and X.Xxxxxxxx. (2004) The method of determination of heavy metals background concentration in the moss. Environmental and Chemical Physics (Vilnius), 26 (3), 109-117.
13. W. Xxxxxxxx, X. Xxxxxxx. (1984) Metals in the hydrocycle. Springer-Verlag. 352 p.
14. X.X. Милукаите. Тонкоструктурная спектрофлуориметрия. Метод добавок. В кн.: Унифицированные методы мониторинга фонового загрязнения природной среды. Совет экономической взаимопомощи. Москва, "Гидрометеоиздат", 1986, с. 103-112.
15. X.Xxxxxxx, X.Xxxxxxxxxxxx÷ and X.Xxxxxxxx. (2003) Estimation of heavy metal wach- out from the atmosphere. Environmental and Chemical Physics (Vilnius), 25 (1), 16-22.
16. X.Xxxxxxx, X.Xxxxxxxx, X.Xxxxxxxx. (2004) Variation tendencies of heavy metal concentrations in the air and precipitation. Environmental and Chemical Physics, (Vilnius), 26 (2), 61-67.
17. X. Xxxxxxxx (1994). Lietuvos klimatas.Vilnius, VU, 187 p.