21998A0710(01)
21998A0710(01)
L 194/16 EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYS 1998 7 10
SUSITARIMAS
tarp Europos bendrijos, Europos kosmoso agentūros ir Europos oro navigacijos saugos organizacijos dėl Europos indėlio j pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) kūrimą
EUROPOS BENDRIJA, toliau — Bendrija, atstovaujama
ir
EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRA, įsteigta vadovaujantis 1975 m. gegužės 30 d. pateikta pasirašyti Europos kosmoso agentūros (toliau – ESA) konvencija, atstovaujama generalinio direktoriaus Xxxxxxx Xxxxxx,
ir
EUROPOS ORO NAVIGACIJOS SAUGOS ORGANIZACIJA, įsteigta vadovaujantis 1960 m. gruodžio 13 d. Bendradarbia- vimo oro navigacijos srityje konvencija su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. protokolu (toliau – Eurokont- rolė), atstovaujama generalinio direktoriaus Xxxx Xxxxxxx,
(kartu toliau – Šalys),
PAŽYMĖDAMOS, kad palydovinės navigacijos tyrinėjimai iš mokslinių tyrimų virsta veikiančios taikomosios sistemos apibrėžimu, ir kad jie pasiekė pakankamą brandos laipsnį Europos indėliui į pasaulinės navigacijos palydovų sistemą, taip didindami Europos pramonės dalyvavimą šioje srityje;
PAŽYMĖDAMOS Europos Vyriausybių susidomėjimą Europos indėliu į palydovinę navigaciją, pareikštu 1994 m. birželio 10 d. vykusioje Europos civilinės aviacijos konferencijoje;
ATSIŽVELGDAMOS į 1994 m. birželio 14 d. Europos Bendrijų Komisijos (toliau – Komisija) pranešimą dėl palydovinės navigacijos paslaugų, 1994 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją, 1994 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos rezoliuciją dėl Europos indėlio į pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) kūrimą, 1995 m. kovo 14 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas, kviečiančias Europos Komisiją prisidėti prie pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS 1) įgyvendinimo, imantis visų reikiamų priemonių išnuomojant AOR-E ir IOR Xxxxxxxx XXX imtuvus, ir 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros;
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 1997 m. birželio 24 d. ESA taryba Europos kosmoso agentūros konvencijos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtino šį Susitarimą;
ATSIŽVELGDAMOS į Priemonę 83/22, kurios 1995 m. sausio 31 d. ėmėsi Eurokontrolės nuolatinis komitetas, vadovau- damasis Bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje konvencijos su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d., 11 straipsniu;
PRIPAŽINDAMOS būtinybę toliau derinti savo veiklą, kad būtų užtikrintas patikimas ir veiksmingas Europos dalyvavi- mas šioje plotmėje, visų pirma Xxxxxxxx XXX navigacijos naudingosios apkrovos pagrindu kuriant palydovinės navigacijos sistemą, todėl Šalys pateikė siūlymą dėl taip vadinamos Europos geostacionarios navigacijos tarnybos (EGNOS) sistemos, kurią 1994 m. lapkričio 21 d. ir 1995 m. lapkričio 15 d. priėmė Inmarsato taryba,
SUSITARĖ:
1 straipsnis
Tikslas
Šio Susitarimo tikslas – nustatyti Šalių bendradarbiavimą, kad būtų garantuojamas Europos indėlis į pasaulinės navigacijos palydovų sistemos kūrimą. Šiomis suderintomis pastangomis siekiama suteikti Europai tokią poziciją, kuri leistų teikti paly- dovų navigacijos paslaugas tiek, kiek tai yra įgyvendinama, ati- tinkančias civilių naudotojų operatyvinio naudojimo nepriklau- somai nuo kitų radijo navigacijos priemonių ir padėties reikala- vimus.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame Susitarime:
„Pasaulinė navigacijos palydovų sistema“ (toliau – GNSS) – tai pasaulinė palydovais grindžiama padėties, greičio ir laiko nustatymo sistema, nuolat atitinkanti potencialių nau- dotojų civilinėms reikmėms keliamus reikalavimus.
„GNSS 1“ – tai pradinis GNSS įdiegimo etapas, grindžiamas esamomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos karinėmis palydovinėmis navigacijos sistemomis, kurios praplečiamos taip sukurtomis civilinėmis sistemomis, kad naudotojas galėtų pakankamai savarankiškai atlikti visos sistemos monitoringą.
„GNSS 2“ – tai tarptautiniu mastu kontroliuojama ir val- doma pasaulinė navigacijos palydovų sistema, atitinkanti visų kategorijų naudotojų keliamus reikalavimus dėl padėties, greičio ir laiko nustatymo.
„Europos geostacionari navigacijos tarnyba“ (EGNOS) – tai europinė esamos palydovų navigacijos ir padėties nusta- tymo sistemos praplėtimo sistema, kurioje naudojami geos- tacionarieji palydovai, ir kuria siekiama pagerinti šių sis- temų darbą virš Europos bei užtikrinti pajėgumus virš visų geostacionariojo transliavimo zonų. EGNOS yra GNSS 1 europinis komponentas.
3 straipsnis
Taikymo sritis
Šalių bendradarbiavimo sritis nustato šis Susitarimas, o išsa- miau apibrėžia I ir II priedai. Jį sudaro ši veikla:
a) Europos indėlio į GNSS 1 operatyvinių pajėgumų parengi- mas ir tinkamumo patvirtinimas, naudojantis turimomis palydovų sistemomis ir visomis naudotojų poreikiams ten- kinti reikalingomis praplėtimo sistemomis;
b) kiekvienos iš Šalių veiksmų derinimas, kad būtų pasiekta didžiausių GNSS 1 operatyvinių pajėgumų;
c) lygiagrečiai su GNSS 1 – parengiamieji GNSS 2 apibrėžimo ir kūrimo darbai.
4 straipsnis
Šalių indėlis j GNSS 1
Šalys, vadovaudamosi savo atitinkamomis taisyklėmis ir tvarka, imasi būtinų priemonių ir deda visas galimas pastangas laiku prisidėti prie GNSS 1, kaip nurodyta II priede:
a) ESA teikia pagalbą įgyvendindama Telekomunikacijų sis- temų pažangiųjų tyrimų programą (ARTES), ypač jos 9 dalį, kuri aprėpia EGNOS techninius pakeitimus ir jos eksploata- vimą testavimo bei techninio tinkamumo patvirtinimo tiks- lais;
b) Eurokontrolė pateikia civilinės aviacijos naudotojų reikala- vimus ir derina kuriamą sistemą prie jų. Eurokontrolė taip pat remia Europos pastangas užtikrinti, kad GNSS pagal savo veikimą tiktų naudoti civilinei aviacijai;
c) Bendrija padeda konsoliduoti visų naudotojų reikalavimus ir derinti kuriamą sistemą prie jų, visų pirma įgyvendin- dama transeuropinių tinklų ir tyrimų bei taikomosios veik- los veiksmus, nepažeisdama tokių teisės aktų dėl techninio suderinimo procedūrų kaip tie, kurie reglamentuoja lėktuvų ir oro eismo valdymo įrangą.
Bendrija taip pat visų pirma numato EGNOS įdiegimą, imdamasi visų reikiamų priemonių, įskaitant geostaciona- riųjų imtuvų nuomą.
5 straipsnis
Šalių darbo susitarimai
1. Kad būtų užtikrinta pažangi Šalių bendradarbiavimo plėtra, įkuriamas iš Šalių atstovų susidedantis Jungtinis trišalis komitetas, kurio tikslas – stebėti, kaip įgyvendinamas šis Susita- rimas, formuluoti jo vykdymo gaires bei derinti bendrus jo vykdymo būdus. Jungtinis trišalis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus, o prireikus, paprašius vienai iš Šalių – ir dažniau, bei priima savo darbo tvarkos taisykles.
2. Jungtiniam trišaliam komitetui padeda sekretoriatas, kuris teikia kasdienę administracinę pagalbą ir paprašius organizuoja techninę paramą. Šalys, vadovaudamosi savo atitinkamomis tai- syklėmis ir tvarka, įsipareigoja drauge prisidėti prie šios admi- nistracinės pagalbos.
3. Jungtinis trišalis komitetas atlieka šiame Susitarime nuro- dytas užduotis:
a) keisdamasis informacija apie pažangą atliekant su šio Susi- tarimo taikymo sritimi susijusią veiklą ir atitinkamais su šiuo Susitarimu nustatytu Šalių indėliu susijusiais doku- mentais ir rezultatais;
b) kviesdamas kiekvienos iš Šalių atstovus dalyvauti posė- džiuose, susijusiuose su šio Susitarimo pagrindą sudarančia veikla;
c) keisdamasis informacija ir kiek galima labiau derindamas veiksmus prieš užmegzdamas ryšius su ne Europos trečio- siomis šalimis, jei šie ryšiai svarbūs šiam Susitarimui;
d) formuluodamas pasiūlymus dėl susitarimų, reikalingų atei- tyje veiksiančioms padėties nustatymo ir navigacijos paslaugoms;
e) teikdamas pasiūlymus dėl sekretoriato paramos organiza- vimo.
4. Jungtinis trišalis komitetas gali vienbalsiai priimtu spren- dimu patvirtinti visus I ir II priedų techninio turinio pakeitimus ir papildymus, neturinčius įtakos šio Susitarimo taikymo sričiai, ypač jo finansinėms ir veikimo nuostatoms.
6 straipsnis
Keitimasis informacija ir pranešimai
1. Kiekviena iš Šalių, remdamasi savo keitimosi informacija taisyklėmis, keičiasi su kitomis Šalimis visa turima informacija, kurios gali prireikti įgyvendinant šį Susitarimą.
2. Jei nenustatyta kitaip, nė viena iš Šalių neatskleidžia jokios informacijos, kuria keičiamasi įgyvendinant šį Susita- rimą, jokiam asmeniui, jei jis nėra jos darbuotojas arba nėra oficialiai įgaliotas tvarkyti tokią informaciją (įskaitant kiekvie- nos organizacijos valstybes nares), ir nenaudoja jos komerci- niais tikslais. Ši informacija gali būti pranešama tik tiek, kiek tai reikalinga šiam Susitarimui įgyvendinti, ir saugoma visiškai konfidencialiai.
7 straipsnis
Teisės ir nuosavybė
1. Kiekviena iš Šalių, vadovaudamasi savo taisyklėmis ir tvarka, administruoja arba išsaugo nuosavybės ir komercines teises į programinę įrangą, įrengimus ir dokumentus, kuriuos ji finansavo ir rengė atlikdama veiksmus, skirtus įgyvendinti šiam Susitarimui.
2. Šalys gali sudaryti specialius susitarimus dėl bendrų veiksmų šiam Susitarimui įgyvendinti.
8 straipsnis
Finansiniai susitarimai
1. Kiekviena iš Šalių, vykdydama šiuo Susitarimu ir prie- duose nustatytus įsipareigojimus, užtikrina, kad jos nustatyta tvarka būtų laiku sudaromi reikiami finansiniai susitarimai.
2. Atlikus EGNOS testavimą ir techninio tinkamumo patvir- tinimą, reikės sudaryti naujų finansinių susitarimų.
9 straipsnis
Sutarčių sudarymo jgaliojimai ir tvarka
Visi vienos Šalies sudaromi šiam Susitarimui įgyvendinti reika- lingi susitarimai sudaromi įprasta šios Šalies nustatyta tvarka, nepažeidžiant 7 straipsnio 2 dalies.
10 straipsnis
Atsakomybė
1. Šalys susitaria, kad, atliekant šiuo Susitarimu numatytus veiksmus, nė viena iš Šalių nereiškia pretenzijų jokiai kitai Šaliai dėl savo darbuotojų ar bet kurio kito jos vardu veikiančio asmens sužeidimo ar mirties, arba bet kokios rūšies žalos savo turtui ar jo praradimo dėl bet kurios Šalies kaltės, jei šis sužei- dimas, mirtis, žala arba praradimas buvo sukeltas dėl neatsar- gumo arba kitų priežasčių, išskyrus didelio neatsargumo arba sąmoningų nusižengimų atvejus.
2. Trečiajai šaliai pareiškus pretenziją dėl atitinkamo II priede nustatyto Šalių indėlio, kiekviena iš Šalių atsakinga tik tiek, kiek pretenzija yra susijusi su šios Šalies indėliu.
3. Šalys susitaria, kad už visas trečiųjų šalių pretenzijas dėl sudarytų sutarčių yra atsakinga tik atitinkamą sutartį su trečiąja šalimi dėl II priede nustatyto Šalių indėlio įgyvendinimo suda- riusi Šalis.
11 straipsnis
Force majeure
Nė viena iš Šalių nepažeidžia šio Susitarimo sąlygų, jei juo nus- tatyto indėlio ji neįgyvendino dėl force majeure.
12 straipsnis
Ryšiai su visuomene
1. Kiekviena iš Šalių iš anksto su kitomis Šalimis derina savo arba jungtinius ryšius su visuomene, susijusius su šio Susita- rimo dalyku.
2. Atliekant visus atitinkamus žiniasklaidos veiksmus, aiškiai nustatomas ir nurodomas kiekvienos iš Šalių vaidmuo įgyven- dinant šį Susitarimą.
3. Išsamūs susitarimai dėl šiame straipsnyje numatytų ryšių su visuomene veiksmų priimami bendrai.
13 straipsnis
Pakeitimai
1. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas tik visoms
Šalims raštu vieningai sutarus.
2. Iškilus sunkumams kuriai nors iš Šalių, jai įgyvendinant atitinkamą savo indėlį, įskaitant ir finansinį, Šalys susitaria Jungtiniame trišaliame komitete svarstyti, kaip galima būtų pasiekti planuoto indėlio ir tiek, kiek tai yra reikalinga, keisti šio Susitarimo tikslus bei turinį.
14 straipsnis
Trečiųjų šalių dalyvavimas
Prieš šio Susitarimo gali prisijungti kitos šalys, galinčios pri- sidėti prie juo nustatytų uždavinių įgyvendinimo. Šiuo tikslu daromi pakeitimai 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
15 straipsnis
Ginčų sprendimas
1. Visi tarp Šalių kylantys ginčai dėl šio Susitarimo ar jo priedų aiškinimo arba taikymo teikiami tiesioginėms derybos Jungtiniame trišaliame komitete.
2. Jei ginčo nepavyksta išspręsti 1 dalyje nustatyta tvarka, bet kuri iš Šalių gali pranešti kitoms Šalims apie arbitro pasky- rimą; tuomet kitos Šalys per du mėnesius skiria savo arbitrus.
3. Jungtinis trišalis komitetas vienbalsiu sprendimu papildo- mai skiria du arbitrus.
4. Arbitrų sprendimai priimami balsų dauguma.
5. Kiekviena iš ginčo šalių imasi atitinkamų veiksmų arbitrų sprendimams įgyvendinti.
16 straipsnis
Priedai
Šiame Susitarime yra I ir II priedai, kurie sudaro neatskiriamą jo dalį. 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta priedų papildymo ir kei- timo tvarka.
17 straipsnis
Įsigaliojimas ir nutraukimas
1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Xxxxx jį pasirašo, ir galioja tol, kol bus užbaigta I ir II prieduose nurodyta veikla arba iki tol, kai šis Susitarimas pakeičiamas kitu bendradarbia- vimo susitarimu.
2. Nepaisant 1 dalies, bet kuri iš Šalių gali nutraukti šį Susi- tarimą užbaigus EGNOS techninį ir operatyvinį tinkamumo patvirtinimą, prieš šešis mėnesius pranešusi apie savo ketini- mus kitoms Šalims.
3. Vienai iš Šalių nutraukus šį Susitarimą 2 dalyje nustatyta tvarka, Šalys susitaria dėl atitinkamų priemonių, kurių reikia imtis.
18 straipsnis
Autentiški tekstai
Šis Susitarimas sudarytas trim egzemplioriais danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų ir švedų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
En fe de lo cual, los abajo firmantes, debidamente facultados, han firmado el presente Acuerdo. Til bekræftelse heraf har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale.
Zu Xxxxxx dessen haben die hierzu gehörig befugten Unterzeichneten dieses Übereinkommen unterzeichnet.
Προς πίστωση των ανωτέρω, οι υπογράφοντες, δεόντως εξουσιοδοτηµένοι, υπέγραψαν την παρούσα συµφωνία.
In witness whereof, the undersigned, duly empowered to that effect, have signed this Agreement. En foi de quoi, les soussignés, dûment habilités, ont signé le présent accord.
In fede di che, i sottoscritti, debitamente autorizzati, hanno firmato il presente accordo.
Ten blijke waarvan de ondergetekenden, daartoe naar behoren gemachtigd, deze overeenkomst hebben ondertekend.
Em fé do que, os abaixo assinados, devidamente autorizados para o efeito, assinam o presente acordo. Tämän vakuudeksi alla mainitut täysivaltaiset edustajat ovat allekirjoittaneet tämän sopimuksen.
Till bevis härpå har undertecknade befullmäktigade undertecknat detta avtal.
Hecho en Luxemburgo, el dieciocho de junio de mil novecientos noventa y ocho. Udfaerdiget i Luxembourg, den attende juni nitten hundrede og otteoghalvfems. Geschehen zu Luxemburg am achtzehnten Juni neunzehnhundertachtundneunzig. Έγινε στο Λουξεµβουργο, στις δεκαοκτώ Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα οκτώ.
Done at Luxembourg on the eighteenth day of June in the year one thousand nine hundred and ninety- eight.
Fait á Luxembourg, le dix-huit juin mil neuf cent quatre-vingt-dix-huit. Fatto a Lussemburgo, addi diciotto giugno millenovecentonovantotto. Gedaan te Luxemburg, de achttiende juni negentienhonderd achtennegentig.
Feito no Luxemburgo, em dezoito de Junho de mil novecentos e noventa e oito.
Tehty Luxemburgissa kahdeksantenatoista päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksän-sataayhdeksänkym- mentäkahdeksan.
Som skedde i Luxemburg den artonde juni nittonhundranittioåtta.
Por la Comunidad Europea
For Det Europae iske Fae lleskab Für die Europäische Gemeinschaft
Για την Ευρωπαϊκή Υπηρεσία ∆ιαστήµατος
For the European Community Pour la Communauté européenne Per la Comunitá europea
Voor de Europese Gemeenschap Pela Comunidade Europeia Euroopan yhteisön puolesta
För Europeiska gemenskapen
Por la Agencia Espacial Europea
For Den Europæiske Rumorganisation
Für die Europäische Weltraumorganisation Για την Ευρωπαϊκή Υπηρεσία ∆ιαστήµατος For the European Space Agency
Pour l'Agence spatiale européenne Per l'Agenzia spaziale europea
Voor het Europees Ruimteagentschap Pela Agência Espacial Europeia Euroopan avaruusjärjestön puolesta För Europeiska rymdorganisationen
Por la Organización Europea para la Seguridad de la Navegación Aérea For Den Europæiske Organisation for Luftfartssikkerhed
Für die Europäische Organisation zur Sicherung der Luftfahrt Για τον Ευρωπαϊκό Οργανισµό για την Ασφάλεια τηζ Αεροναυτιλίας For the European Organisation for the Safety of Air Navigation
Pour l'Organisation européenne pour la sécurité de la navigation aérienne Per l'Organizzazione europea per la sicurezza della navigazione aerea Voor de Europese Organisatie voor de veiligheid van de luchtvaart
Pela Organização Europeia para a Segurança da Navegação Aérea Euroopan lentoturvallisuusjärjestön puolesta
För Europeiska organisationen för luftfartssäkerhet
I PRIEDAS
1. Įvadas
Šalių bendradarbiavimo sritys, kaip nurodyta šio Susitarimo 3 straipsnyje, išsamiau apibrėžiamos toliau pateikia- mame veiklos aprašyme.
2. Europos indėlis j GNSS 1: 3 straipsnio a dalis
Šį indėlį sudaro esamų palydovais paremtų radijo navigacijos ir padėties nustatymo sistemų praplėtimo sistemų kūrimas, siekiant atitikti civilių naudotojų reikalavimus (žemės, jūros, oro ir kitų netransportinių naudotojų reikala- vimus) virš Europos ir visų geostacionariųjų transliavimo zonų.
Jį sudaro ši pagrindinė veikla:
— naudotojų reikalavimų nustatymas,
— Europos geostacionari navigacijos tarnyba (EGNOS) – esamų palydovais paremtos radijo navigacijos ir padėties nustatymo sistemų praplėtimo sistemos, kurioje naudojami geostacionarieji palydovai, teikiantys papildomų palydovinio nuotolio matavimo pajėgumų, vientisumą ir teritorinę diferencinę informaciją naudotojams, kūrimas, testavimas, techninis ir operatyvinis suderinimas,
— papildomas praplėtimas (pvz., vietinis praplėtimas, imtuvų autonominio integralumo monitoringas ir t. t.),
— naudotojų įrangos kūrimas, testavimas ir suderinimas,
— Europos GNSS 1 dalių sertifikavimas.
Išsamesnis Europos indėlio į GNSS 1 aprašas pateikiamas II priede.
3. Perėjimas prie didžiausių operatyvinių pajėgumų GNSS 1: 3 straipsnio b dalis
Šalys nustato galimo tolesnio indėlio, skirto pasiekti GNSS 1 didžiausių operatyvinių pajėgumų, įgyvendinimo mechanizmus, kuriems visų pirma reikės papildomų erdvės pajėgumų.
4. GNSS 2 parengiamieji darbai: 3 straipsnio c dalis
Šalys drauge atlieka GNSS 2 apibrėžimo ir kūrimo parengiamuosius darbus, tarp jų tyrimus rengiantis demonstravi- mui orbitoje, kurie turi būti atlikti per 1997–2000 metų laikotarpį. Bus tiriamos galimos sistemos konfigūracijos, kad po to galima būtų nustatyti ir pradėti svarbiausius tyrimus bei technologijų pakeitimus ir atlikti pradinius atrinktų GNSS koncepcijų bandymus.
GNSS 2 parengiamuosius darbus sudaro:
— misijos apibrėžimas (papildomų naudotojų reikalavimų, signalų kūrimo reikalavimų nustatymas, demonstra- vimo sistemos taikomųjų programų apibrėžimas),
— sistemos apibrėžimas (sistemos variantai, demonstravimo sistemos kūrimas, demonstravimo programos api- brėžimas),
— pradinė kūrimo veikla rengiant GNSS 2 technologiją,
— eksperimentinės navigacijos naudingosios apkrovos kūrimas ir sistemos modeliavimo bandymų atlikimas bei skrydžių orbitoje demonstravimas,
— GNSS 2 architektūros kūrimas (visos palydovinės navigacijos sistemos, įskaitant logistikos ir veikimo aspektus, kūrimas).
II PRIEDAS
1. Įvadas
Šiame priede atskirai nurodomas kiekvienos iš Šalių indėlis, minimas 4 straipsnyje. Jis susijęs su EGNOS kūrimu, plėtra ir įdiegimu iki pirmojo įgyvendinimo etapo pabaigos, naudojant mažiausiai du geostacionariuosius navigaci- jos imtuvus. EGNOS aprašas pateikiamas toliau.
EGNOS sistema – tai esamų palydovais paremtos radijo navigacijos ir padėties nustatymo sistemų praplėtimo sis- tema, kurioje naudojami geostacionarieji palydovai, ir kuri pagerins šių sistemų darbą virš Europos ir apskritai virš visos geostacionariojo transliavimo zonos (-ų).
EGNOS, geostacionariuosiuose palydovuose naudodama navigacijos imtuvus ir apdorodama duomenis, gaunamus iš antžeminių monitoringo stočių, suteiks papildomų nuotolio matavimo pajėgumų, paslaugų vientisumą ir diferenci- nius tolimojo ryšio (WAD) taisymo duomenis. WAD paslaugos tikslas – didinti esamų palydovais paremtų radijo navigacijos sistemų tikslumą, ypač virš Europos. EGNOS sistema pagerins bendrą palydovinės navigacijos paslaugos prieinamumą.
EGNOS infrastruktūrą sudarys:
— misijos kontrolės centrai (MCC),
— navigacijos imtuvai geostacionariuosiuose palydovuose,
— sausumos antžeminės navigacijos stotys (NLES) navigacijos imtuvams pasiekti,
— nuotolio matavimo ir vientisumo monitoringo stotys (RIMS),
— praplėsta RIMS tiksliam geostacionariųjų palydovų, kuriuose įmontuoti navigacijos imtuvai, orbitos nustatymui,
— referencinių stočių tinklas, skirtas patvirtinti EGNOS apskaičiuotų WAD pataisymų teisingumui. Supaprastintos RIMS bus naudojamos kaip referencinės stotys.
2. ESA indėlis
ESA prisidės įgyvendindama savo ARTES programą, visų pirma jos 9 dalį. ESA įsipareigoja atlikti šiuos veiksmus:
— EGNOS projekto valdymas,
— misijos analizė ir sistemos apibrėžimas,
— pirminiai bandymai,
— testavimas ir modeliavimas,
— nuotolio matavimo sistemos kūrimas,
— vientisumo sistemos kūrimas,
— WAD sistemos kūrimas,
— EGNOS testavimas ir techninis suderinimas, įskaitant nuostatas dėl sausumos ryšių ir MCC einamąsias sąnaudas testavimo ir suderinimo laikotarpiu.
3. Eurokontrolės indėlis
Eurokontrolė, užsiimdama palydovinės navigacijos taikomųjų programų veikla ir glaudžiai bendradarbiaudama su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO), atlieka šiuos veiksmus:
— civilinės aviacijos naudotojų reikalavimų teikimas,
— veikimo testavimas ir suderinimas civilinės aviacijos GNSS 1 naudotojams. Jis aprėpia statiškus sausumos mata- vimus, specialiuosius skrydžių bandymus ir duomenų registravimo akcijas komerciniuose reisiniuose lėktu- vuose,
— parama veiklai Europoje siekiant užtikrinti, kad GNSS pagal savo veikimą būtų tinkama civilinei aviacijai. Šis darbas atliekamas kiek galima labiau bendradarbiaujant civilinės aviacijos aplinkoje, įskaitant Jungtines aviacijos institucijas (JAI).
4. Bendrijos indėlis
Xxxxxxxx, vadovaudamasi savo atitinkama tvarka, susijusia su transeuropiniais tinklais ir pagrindinėmis tyrimų ir tai- komosios veiklos programomis, prisideda prie šių užduočių:
— su GNSS 1 susijusių naudotojų reikalavimų konsolidavimas,
— GNSS 1 naudotojų įrangos standartizavimo programos kūrimas, plėtra ir rėmimas,
— naudotojų transporto priemonių integravimo aspektų analizė rengiantis suderinimo bandymams,
— mažiausiai dviejų palydovinių grandžių teikimas EGNOS sistemai įgyvendinti (visų pirma AOR-E ir IOR Inmar- sat III imtuvų ir reikiamų priemonių atitinkamose sausumos antžeminėse navigacijos stotyse nuoma),
— bandymų atlikimas veikimo sąlygomis, siekiant suderinti naudotojų reikalavimus ir naudotojų įrangos prototi- pus.