SAVANORIŠKOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos

SAVANORIŠKOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos j Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais

EUROPOS SĄJUNGA,

toliau – Sąjunga, ir

INDONEZIJOS RESPUBLIKA,

toliau – Indonezija, toliau kartu – Xxxxx,

PRISIMINDAMOS Indonezijos Respublikos ir Europos bendrijos 2009 m. lapkričio 9 d. Džakartoje pasirašytą pagrindų susitarimą dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo;

ATSIŽVELGDAMOS j glaudų Sąjungos ir Indonezijos bendradarbiavimą, visų pirma pagal 1980 m. Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalių narių) bendradarbiavimo susitarimą;

PRISIMINDAMOS Rytų Azijos ir kitų regionų šalių jsipareigojimą, prisiimtą 2001 m. rugsėjo 13 d. Balio deklaracija dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), nedelsiant imtis veiksmų siekiant stiprinti nacionalines pastangas ir dvišalj, regioninj ir daugiašalj bendradarbiavimą sprendžiant miškų teisės aktų pažeidimų klausimą ir kovojant su miški­ ninkystės srities nusikalstumumu, ypač neteisėtu medienos kirtimu, su tuo susijusia neteisėta prekyba ir korupcija ir jų neigiamu poveikiu teisinei valstybei;

ATKREIPDAMOS dėmesj j Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų plano, kuriuo pirmiausia sprendžiama neatidėliotina neteisėto miškų kirtimo ir su juo susijusios prekybos problema;

REMDAMOSI Indonezijos Respublikos Miškininkystės ministro ir už plėtrą bei aplinkos apsaugą atsakingų Europos Komi­ sijos narių bendru pareiškimu, pasirašytu 2007 m. sausio 8 d. Briuselyje;

ATSIŽVELGDAMOS j 1992 m. Teisiškai nejpareigojantj autoritetingą pareiškimą dėl pasaulinio konsensuso principų, susijusių su visų rūšių miškų valdymu, apsauga ir tvariu vystymusi, ir j Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos priimtą teisiškai nejpareigojančią priemonę, susijusią su visų rūšių miškais;

SUVOKDAMOS 1992 m. Rio de Žaneiro aplinkos ir vystymosi deklaracijos principų reikšmingumą siekiant užtikrinti tvarų miškų valdymą, ypač 10 principo dėl visuomenės informuotumo ir dalyvavimo sprendžiant aplinkosaugos problemas ir 22 principo dėl esminio senųjų vietos gyventojų ir kitų vietos bendruomenių vaidmens valdant ir kuriant aplinką, svarbą;

PRIPAŽINDAMOS Indonezijos Respublikos Vyriausybės pastangas skatinti gerą miškų valdymą, mištų teisės aktų vykdymą ir prekybą teisėta mediena, naudojantis ir Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) (Sistem Verifikasi Legalitas Kayu (SVLK)), parengta vykstant procesui, kuriame dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, ir laikantis gero valdymo, patikimumo ir reprezentatyvumo principų;

PRIPAŽINDAMOS, kad Indonezijos MTUS siekiama užtikrinti visų medienos produktų teisinę atitiktj;

PRIPAŽINDAMOS, kad FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimo jgyvendinimu bus pagerintas tvarus miškų valdymas ir bus padedama kovoti su klimato kaita mažinant dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekj ir skatinant gamtos išsaugojimą, tvarią miškotvarką ir anglies dioksido sankaupų miškuose didinimą (pagal REDD + procesą);

ATSIŽVELGDAMOS j Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), ypač reikalavimą, kad leidimus eksportuoti I, II ar III prieduose išvardytų rūšių egzempliorius CITES konvencijos šalys išduotų tik tam tikromis sąlygomis, be kita ko j tai, kad šie egzemplioriai nebūtų jsigyti pažeidžiant tos šalies faunos ir floros apsaugos teisės aktų;

PASIRYŽUSIOS, kad Šalys siektų kuo labiau sumažinti neigiamą poveikj vietos bendruomenėms ir skurstantiems gyven­ tojams, kuris gali būti tiesiogiai susijęs su šio Susitarimo jgyvendinimu;

ATSIŽVELGDAMOS j svarbą, kurią Šalys teikia tarptautiniu mastu sutartiems vystymosi tikslams ir Jungtinių Tautų Tūks­ tantmečio vystymosi tikslams;

ATSIŽVELGDAMOS j svarbą, kurią Šalys teikia daugiašalių prekybos sistemų reglamentavimo principams ir taisyklėms, ypač 1994 m. Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos bei kituose daugiašaliuose susitarimuose, kuriais jsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (PPO), nustatytoms teisėms ir pareigoms, ir būtinybei juos taikyti skaidriai ir nediskrimi­ nuojant;

ATSIŽVELGDAMOS j 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui j Europos bendriją sukūrimo ir 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS abipusės pagarbos, suverenumo, lygybės ir nediskriminavimo principus ir pripažindamos naudą, kurią šalys gauna pagal šj Susitarimą;

REMDAMOSI atitinkamais Šalių jstatymais ir kitais teisės aktais;

SUSITARIA:

1 straipsnis

Tikslas

1. Šio Susitarimo tikslas, atitinkantis Šalių bendrą jsipareigojimą tvariai valdyti visų rūšių miškus – sukurti teisinj pagrindą, kuriuo būtų užtikrinta, kad visi iš Indonezijos j Sąjungą importuojami medienos produktai, kuriems taikomas šis Susitarimas, būtų teisėtai pagaminti, ir taip skatinti prekybą medienos produktais.

2. Šis Susitarimas taip pat yra Šalių dialogo ir bendradarbiavimo pagrindas, kuris padės ir paskatins visiškai jgyvendinti šj Susitarimą, pagerins miškų teisės aktų vykdymą ir miškų valdymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) importas j Sąjungą – medienos produktų išleidimas j laisvą apyvartą Sąjungoje, kaip apibrėžta 1992 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 79 straipsnyje; šie produktai negali būti laikomi „nekomercinio pobūdžio prekėmis“, kaip apibrėžta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, jgyven­ dinimo nuostatas, 1 straipsnio 6 dalyje;

b) eksportas – medienos produktų fizinis išvežimas arba paėmimas iš bet kurios Indonezijos geografinės teritorijos dalies;

c) medienos produktai – IA ir IB prieduose išvardyti produktai;

d) SS kodas – keturių arba šešių skaitmenų prekės kodas, pateiktas Suderintoje prekių aprašymo ir kodavimo sistemoje, nustatytoje Pasaulio muitinių organizacijos tarptautinėje Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konven­ cijoje;

e) FLEGT licencija – Indonezijos patikrintas teisinis dokumentas („V-legal“), kuriuo patvirtinama, kad j Sąjungą ekspor­ tuojamą siuntą sudarantys medienos produktai pagaminti teisėtai. FLEGT licencija yra rašytinė arba elektroninė;

f) licencijas išduodanti institucija – jstaiga, kurią Indonezija jgaliojo išduoti ir tvirtinti FLEGT licencijas;

g) kompetentingos institucijos – institucijos, kurias Sąjungos valstybės narės paskyrė priimti, pripažinti ir tikrinti FLEGT licencijas;

h) siunta – medienos produktų, kuriems išduota FLEGT licencija, kiekis, siunčiamas Indonezijos siuntėjo ir Sąjungos muitinės jstaigoje pateikiamas išleisti j laisvą apyvartą;

i) teisėtai pagaminta mediena – iš nukirstos arba importuotos medienos laikantis II priede nurodytų teisės aktų nuostatų pagaminti medienos produktai.

3 straipsnis

FLEGT licencijavimo schema

1. Šio Susitarimo Šalys taiko viena kitai miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos licencijavimo schemą (toliau – FLEGT licencijavimo schema). Joje nustatomos procedūros ir reikalavimai, kuriais siekiama patikrinti ir patvirtinti, išduodant FLEGT licencijas, kad j Sąjunga siunčiami medienos produktai pagaminti teisėtai. Laikydamasi 2005 m. gruo­ džio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2173/2005 Sąjunga priima tik tas iš Indonezijos j Sąjungą importuojamas siuntas, kurių FLEGT licencijos išduotos.

2. FLEGT licencijavimo schema taikoma j IA priede išvardytiems medienos produktams.

3. IB priede išvardyti medienos produktai negali būti eksportuojami iš Indonezijos ir negali būti išduotos tų produktų FLEGT licencijos.

4. Šalys susitaria imtis visų būtinų priemonių FLEGT licencijavimo schemai jgyvendinti pagal šio Susitarimo nuostatas.

4 straipsnis

Licencijas išduodančios institucijos

1. Licencijas išduodanti institucija tikrina, ar medienos produktai pagaminti teisėtai pagal II priede nurodytus teisės aktus. Licencijas išduodanti institucija išduoda teisėtai pagamintų medienos produktų eksporto j Sąjungą siuntų FLEGT licencijas.

2. Licenciją išduodanti institucija neišduoda FLEGT licencijų, jei medienos produktus, kuriuos sudaro arba juose yra medienos produktų, iš trečiosios šalies j Indoneziją importuotų tokiu pavidalu, kuriuo draudžiama eksportuoti tos trečiosios šalies jstatymais, arba jei yra jrodymų, kad tie medienos produktai buvo pagaminti pažeidžiant šalies, kurioje medžiai buvo nukirsti, jstatymus.

3. Licencijas išduodanti institucija laikosi FLEGT licencijų išdavimo procedūrų ir skelbia jas viešai. Be to, licencijas išduodanti institucija saugos jrašus apie visas siuntas, kurių FLEGT licencijos išduotos, ir, laikydamasi su duomenų apsauga susijusių nacionalinių teisės aktų, pateiks šiuos jrašus nepriklausomiems stebėtojams, kartu neatskleisdama konfidencialios eksportuotojų informacijos, susijusios su nuosavybe.

4. Indonezija sukuria Licencijų informacijos skyrių, kuris bus kompetentingų institucijų ir licencijas išduodančių institucijų, kaip nustatyta III ir V prieduose, ryšių palaikymo punktas.

5. Indonezija Europos Komisijai perduoda licencijas išduodančios institucijos ir Licencijų informacijos skyriaus kontak­ tinius duomenis. Šią informaciją Xxxxx skelbia viešai.

5 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Prieš išleisdamos siuntas j laisvą apyvartą Sąjungoje, kompetentingos institucijos patikrina, ar išduotos visų siuntų galiojančios FLEGT licencijos. Jei dėl FLEGT licencijos galiojimo kyla abejonių, siuntos išleidimas j laisvą apyvartą gali būti sustabdytas, o siunta sulaikyta.

2. Kompetentingos institucijos registruoja ir kasmet viešai skelbia informaciją apie gautas FLEGT licencijas.

3. Kompetentingos institucijos suteikia asmenims arba organizacijoms, paskirtiems nepriklausomais rinkos stebėtojais, galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais ir duomenimis, laikydamosi nacionalinių duomenų apsaugos teisės aktų.

4. Kompetentingos institucijos nevykdo 5 straipsnio 1 dalyje aprašytų veiksmų medienos produktų, pagamintų iš CITES prieduose išvardytų rūšių medžių, siuntų atveju, nes jiems taikomos nuostatos dėl tikrinimo, nustatytos 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą.

5. Europos Komisija praneša Indonezijai kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis. Šią informaciją Xxxxx skelbia viešai.

6 straipsnis

FLEGT licencijos

1. Licencijas išduodanti institucija FLEGT licencijas išduoda siekdama patvirtinti, kad medienos produktai pagaminti teisėtai.

2. FLEGT licencija rengiama ir pildoma anglų kalba.

3. Bendru susitarimu Xxxxx gali sukurti elektronines FLEGT licencijų išdavimo, perdavimo ir priėmimo sistemas.

4. Licencijos techninės specifikacijos nustatytos IV priede. FLEGT licencijų išdavimo procedūra nustatyta V priede.

7 straipsnis

Teisėtai pagamintos medienos tikrinimas

1. Indonezija jgyvendina MTUS, skirtą patikrinti, ar siuntai skirti medienos produktai pagaminti teisėtai ir užtikrinti, kad j Sąjungą būtų eksportuojamos tik taip patikrintos siuntos.

2. Sistema, naudojama siekiant patikrinti, ar medienos produktų siuntos paruoštos iš teisėtai pagamintų produktų, nustatyta V priede.

8 straipsnis

Siuntų, kurių FLEGT licencijos išduotos, išleidimas

1. Siuntų, kurių FLEGT licencijos išduotos, išleidimo j laisvą apyvartą Sąjungoje procedūros aprašytos III priede.

2. Kai kompetentingos institucijos turi pakankamą pagrindą jtarti, kad licencija negalioja, yra neautentiška arba neati­ tinka siuntos, kuriai ji skirta, gali būti taikomos III priede pateiktos procedūros.

3. Jei konsultuojantis dėl FLEGT licencijų nuolat iškyla nesutarimų arba sunkumų, klausimas gali būti perduotas nagrinėti Jungtiniam Susitarimo jgyvendinimo komitetui.

9 straipsnis

Pažeidimai

Šalys informuoja viena kitą, jei jtaria arba jei gauna jrodymų apie bet kokj vengimą taikyti FLEGT licencijavimo sistemą arba su ja susijusius pažeidimus, jskaitant:

a) vengiama laikytis prekybos taisyklių, visų pirma prekybos srautus iš Indonezijos j Sąjungą nukreipiant per trečiąją šalj;

b) FLEGT licencijas, skirtas medienos produktams, kurių sudėtyje yra medienos iš trečiųjų šalių, kuri, kaip jtariama, yra neteisėtai pagaminta; arba

c) sukčiavimą jsigyjant arba naudojant FLEGT licencijas.

10 straipsnis

Indonezijos MTUS ir kitų priemonių taikymas

1. Naudodamasi Indonezijos MTUS Indonezija tikrina ne j Sąjungos rinkas eksportuojamos medienos ir vidaus rinkoje parduodamos medienos teisėtumą ir siekia patikrinti, ar medienos produktų importas teisėtas, pasinaudodama, kai jmanoma, šiam Susitarimui jgyvendinti sukurta sistema.

2. Remdama šias pastangas Europos Sąjunga skatina naudoti pirmiau minėtą sistemą prekybos kitose tarptautinėse rinkose ir su trečiosiomis šalimis atveju.

3. Sąjunga jgyvendina priemones, skirtas užkirsti kelią pateikti Sąjungos rinkai neteisėtai nukirstą medieną ir iš jos pagamintus produktus.

11 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas jgyvendinant šj Susitarimą

1. Indonezija reguliariai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis dėl šio Susitarimo jgyvendinimo, ir šiuo klausimu skatina taikyti atitinkamas konsultacijų strategijas, metodus ir programas.

2. Sąjunga šio Susitarimo jgyvendinimo klausimais reguliariai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelg­ dama j jsipareigojimus pagal 1998 m. Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant spren­ dimus ir teisės kreiptis j teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją).

12 straipsnis

Socialinė apsauga

1. Norėdamos kuo labiau sumažinti galimą neigiamą Susitarimo poveikj Šalys susitaria siekti geriau suprasti jo poveikj medienos pramonei ir poveikj atitinkamuose nacionaliniuose jstatymuose ir kituose teisės aktuose aprašytų senųjų vietos gyventojų bei vietos bendruomenių, kurioms gali būti daromas jtaka, gyvensenai.

2. Šalys stebi šio Susitarimo poveikj šioms bendruomenėms ir kitiems 1 dalyje nustatytiems dalyviams, kartu imdamosi pagrjstų priemonių, kad sušvelnintų bet kokj neigiamą poveikj. Šalys gali susitarti dėl papildomų neigiamo poveikio mažinimo priemonių.

13 straipsnis

Su rinka susijusios skatinamosios priemonės

Atsižvelgdama j savo tarptautinius jsipareigojimus, Sąjunga siekia skatinti medienos produktų, kuriems taikomas šis Susitarimas, patekimą j savo rinką. Tokios pastangos visų pirma apims priemones, kuriomis siekiama paremti:

a) viešojo ir privataus pirkimo politiką, kuria pripažjstamas teisėtai nukirstų medienos produktų tiekimas ir užtikrinama tokių produktų rinka; taip pat

b) palankesnę nuomonę apie produktus Sąjungos rinkoje, kurių FLEGT licencijos išduotos.

14 straipsnis

Jungtinis Susitarimo jgyvendinimo komitetas

1. Šalys sukuria jungtinj mechanizmą (toliau – Jungtinis Susitarimo jgyvendinimo komitetas arba JĮK) šio Susitarimo

jgyvendinimo ir peržiūros klausimams spręsti.

2. Kiekviena šalis j komitetą paskiria savo atstovus. Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. JĮK bendrai pirmininkauja vyresnieji pareigūnai – vienas iš Sąjungos ir vienas iš Indonezijos.

3. JĮK nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4. JĮK renkasi ne rečiau kaip kartą per metus Šalių iš anksto sutartą dieną ir nagrinėja iš anksto sutartą darbotvarkę. Bet kurios Šalies prašymu gali būti rengiami papildomi posėdžiai.

5. JĮK:

a) svarsto ir priima bendras šio Susitarimo jgyvendinimo priemones;

b) peržiūri ir stebi bendrą pažangą jgyvendinant šj Susitarimą, jskaitant MTUS ir su rinka susijusių priemonių veikimą, remdamasis su mechanizmais, nustatytais pagal 15 straipsnj, susijusiomis išvadomis ir ataskaitomis;

c) jvertina naudą ir problemas, susijusias su šio Susitarimo jgyvendinimu, ir priima sprendimą dėl taisomųjų priemonių;

d) išnagrinėja ataskaitas ir skundus, susijusius su FLEGT licencijavimo schemos taikymu kurios nors iš Šalių teritorijoje;

e) susitaria dėl dienos, nuo kurios FLEGT licencijavimo schema pradės veikti po TLAS veikimo jvertinimo remiantis VIII priede nustatytais kriterijais;

f) nustato bendradarbiavimo sritis šio Susitarimo jgyvendinimui paremti;

g) prireikus sukuria pagalbines jstaigas darbui, kuriam reikia specialių žinių, atlikti;

h) rengia, tvirtina, platina ir viešai skelbia metines ataskaitas, posėdžių ataskaitas ir kitus dokumentus, susijusius su savo darbu;

i) vykdo bet kokias kitas užduotis, kurias jis gali sutikti vykdyti.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

Šalys sutaria naudoti su toliau nurodytais dviem mechanizmais susijusias ataskaitas ir išvadas šio Susitarimo jgyvendi­

nimui ir veiksmingumui jvertinti.

a) Indonezija, pasikonsultavusi su Sąjunga, naudojasi periodinio vertintojo paslaugomis VI priede nustatytoms užduotims atlikti.

b) Sąjunga, pasikonsultavusi su Indonezija, naudojasi nepriklausomo rinkos stebėtojo paslaugomis VII priede nustatytoms užduotims atlikti.

16 straipsnis

Papildomos priemonės

1. Bet kokie skiriami ištekliai, būtini taikant priemones, padedančias jgyvendinti šj Susitarimą, nustatytas pagal 14 straipsnio 5 dalies f punktą, turi būti nustatyti atsižvelgiant j bendradarbiavimui su Indonezija taikomus Sąjungos ir jos valstybių narių programavimo veiksmus.

2. Šalys užtikrina, kad veikla, susijusi su šio Susitarimo jgyvendinimu, būtų derinama su dabartinėmis arba būsimomis vystymosi programomis ir iniciatyvomis.

17 straipsnis

Ataskaitos ir informacijos atskleidimas visuomenei

1. Šalys užtikrina, kad JĮK veikla būtų kuo skaidresnė. JĮK darbo ataskaitos rengiamos bendrai ir skelbiamos viešai.

2. JĮK viešai skelbia metinę ataskaitą, kurioje, inter alia, pateikiama informacija apie:

a) medienos produktų, j Sąjungą eksportuotų pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekius pagal atitinkamas SS pozicijas;

b) Indonezijos išduotų FLEGT licencijų skaičių;

c) pažangą siekiant šio Susitarimo tikslų, ir klausimus, susijusius su jo jgyvendinimu;

d) veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų eksportui, importui, pateikimui vietos rinkai arba pardavimui joje;

e) medienos ir medienos produktų, importuojamų j Indoneziją, kiekius ir veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų importui ir išsaugoti FLEGT licencijavimo schemos patikimumą;

f) FLEGT licencijavimo schemos reikalavimų nesilaikymo atvejus ir priemones, kurių imtasi jiems spręsti;

g) medienos produktų, j Sąjungą importuotų pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekius pagal atitinkamas SS pozicijas, ir Sąjungos valstybę narę, kurioje jvykdytas importas j Sąjungą;

h) Sąjungos gautų FLEGT licencijų skaičių;

i) atvejų, kai buvo konsultuotasi pagal 8 straipsnio 2 dalj, skaičių ir su tais atvejais susijusj medienos produktų kiekj.

3. Kad pasiektų tikslą pagerinti miškų sektoriaus valdymą ir skaidrumą ir stebėti šio Susitarimo jgyvendinimą ir jo poveikj Indonezijoje ir Sąjungoje, Šalys susitaria, kad informacija, nurodyta IX priede, būtų skelbiama viešai.

4. Šalys susitaria neatskleisti konfidencialios informacijos, kuria keičiamasi pagal šj Susitarimą, laikydamosi savo atitinkamų teisės aktų. Šalys visuomenei neatskleidžia ir savo valdžios institucijoms neleidžia atskleisti informacijos, kuria keičiamasi pagal šj Susitarimą, susijusios su prekybos paslaptimis, ar konfidencialios verslo informacijos.

18 straipsnis

Pranešimas apie jgyvendinimą

1. Už oficialius pranešimus apie šio Susitarimo jgyvendinimą atsakingi Šalių atstovai yra:

Indonezijoje: Sąjungoje:

Miškininkystės ministerijos Miškų naudojimo skyriaus generalinis direktorius

Europos Sąjungos delegacijos Indonezijoje vadovas

2. Šalys laiku perduoda viena kitai šiam Susitarimui jgyvendinti būtiną informaciją, jskaitant informaciją apie 1 dalies pakeitimus.

19 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytomis sąlygomis taikomas teritorijai, kurioje taikytina ši Sutartis, ir Indonezijos teritorijai.

20 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Visus su šio Susitarimo taikymu arba aiškinimu susijusius ginčus Šalys stengiasi išspręsti, rengdamos neatidėliotinas konsultacijas.

2. Jei per du mėnesius nuo pirminio prašymo konsultuotis pateikimo dienos ginčas negali būti išspręstas konsultuo­ jantis, kiekviena Šalis ginčą gali perduoti nagrinėti Jungtiniam Susitarimo jgyvendinimo komitetui, kuris stengiasi xx išspręsti. JĮK suteikiama visa svarbi informacija, reikalinga nuodugniai ištirti padėtj, kad būtų rastas priimtinas sprendimas. Šiuo tikslu JĮK privalo išnagrinėti visas galimybes užtikrinti veiksmingą šio Susitarimo jgyvendinimą.

3. Jei JĮK nepajėgia per du mėnesius išspręsti ginčo, Xxxxx gali kartu prašyti trečiosios šalies geranoriškos pagalbos ar tarpininkavimo.

4. Jei ginčo nepavyksta išspręsti 3 dalyje nustatyta tvarka, bet kuri iš Šalių gali pranešti kitai Šaliai apie arbitro paskyrimą; tuomet kita Šalis per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pirmojo arbitro paskyrimo turi paskirti antrąjj arbitrą. Per du mėnesius nuo antrojo arbitro paskyrimo Šalys kartu paskiria trečiąjj arbitrą.

5. Arbitrų sprendimai priimami balsų dauguma per šešis mėnesius nuo trečiojo arbitro paskyrimo dienos.

6. Arbitro sprendimas Šalims privalomas ir neskundžiamas.

7. JĮK nustato arbitražo tvarką.

21 straipsnis

Sustabdymas

1. Jeigu Šalis nori sustabdyti šio Susitarimo taikymą, ji apie savo ketinimą raštu praneša kitai Šaliai. Tada Šalys aptaria šj klausimą.

2. Kiekviena Šalis gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą. Apie sprendimą sustabdyti ir šio sprendimo priežastis raštu pranešama kitai Šaliai.

3. Šio Susitarimo sąlygos nustoja galioti po trisdešimties kalendorinių dienų nuo pranešimo dienos.

4. Šis Susitarimas vėl taikomas po trisdešimties kalendorinių dienų nuo tada, kai jo taikymą sustabdžiusi Šalis kitai Šaliai praneša, kad sustabdymo priežastys nebegalioja.

22 straipsnis

Daliniai pakeitimai

1. Kiekviena Šalis, norinti atlikti šio Susitarimo pakeitimus, tokj pasiūlymą pateikia ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kito JĮK posėdžio. Komitetas išnagrinėja pasiūlymą ir, jei susitaria, pateikia rekomendaciją. Jei šalys sutinka su rekomendacija, jos ją patvirtina pagal savo vidaus tvarką.

2. Visi pakeitimai, kuriuos minėtu būdu patvirtina Šalys, jsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po mėnesio, kurj Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą, dieną.

3. JĮK gali priimti šio Susitarimo priedų pakeitimus.

4. Pakeitimai diplomatiniais kanalais teikiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Indonezijos Respublikos Užsienio reikalų ministrui.

23 straipsnis

Įsigaliojimas, galiojimo trukmė ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas jsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po mėnesio, kurj Šalys raštu praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų atitinkamų procedūrų užbaigimą, dieną.

2. Pranešimas diplomatiniais kanalais teikiamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Indonezijos Respublikos Užsienio reikalų ministrui.

3. Šis Susitarimas sudaromas penkerių metų laikotarpiui. Po to jis pratęsiamas dar penkeriems metams, nebent, likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki Susitarimo galiojimo pabaigos, viena Šalis atsisako jj pratęsti, apie tai raštu praneš­ dama kitai Šaliai.

4. Bet kuri Šalis gali nutraukti šj Susitarimą, apie tai raštu pranešdama kitai Šaliai. Susitarimas baigiamas taikyti praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.

24 straipsnis

Priedai

Susitarimo priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

25 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir indoneziečių (Bahasa Indonesia) kalbomis, kurių tekstai yra autentiški. Skirtingo aiškinimo atveju redakcija anglų kalba yra viršesnė.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai jgalioti asmenys pasirašė šj Susitarimą.

Съставено в Брюксел на тридесети септември две хиляди и тринадесета година. Hecho en Bruselas, el treinta de septiembre de dos mil trece.

V Bruselu dne třicátého září dva tisíce třináct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredivte september to tusind og tretten. Geschehen zu Brüssel am dreißigsten September zweitausenddreizehn.

Kahe tuhande kolmeteistkümnenda aasta septembrikuu kolmekümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τριάντα Σεπτεμβρίου δύο χιλιάδες δεκατρία.

Done at Brussels on the thirtieth day of September in the year two thousand and thirteen. Fait à Bruxelles, le trente septembre deux mille treize.

Sastavljeno u Bruxellesu tridesetog rujna dvije tisuće trinaeste. Fatto a Bruxelles, addì trenta settembre duemilatredici.

Briselē, divi tūkstoši trīspadsmitā gada trīsdesmitajā septembrī.

Priimta du tūkstančiai tryliktų metų rugsėjo trisdešimtą dieną Briuselyje.

Xxxx Xxxxxxxxxxx, a kétezer-tizenharmadik év szeptember havának harmincadik napján. Magħmul fi Brussell, fit-tletin jum ta’ Settembru tas-sena elfejn u tlettax.

Gedaan te Brussel, de dertigste september tweeduizend dertien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzydziestego września roku dwa tysiące trzynastego. Feito em Bruxelas, em trinta de setembro de dois mil e treze.

Întocmit la Bruxelles la treizeci septembrie două mii treisprezece. V Bruseli tridsiateho septembra dvetisíctrinásť.

V Bruslju, dne tridesetega septembra leta dva tisoč trinajst.

Tehty Brysselissä kolmantenakymmenentenä päivänä syyskuuta vuonna kaksituhattakolmetoista. Som skedde i Bryssel den trettionde september tjugohundratretton.

Dibuat di Brussel, pada tanggal tiga puluh bulan September tahun dua ribu tiga belas.

За Европейския съюз Por la Unión Europea Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union Für die Europäische Union Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση For the European Union Pour l'Union européenne Za Europsku uniju

Per l'Unione europea Eiropas Savienības vārdā – Europos Sąjungos vardu Az Európai Unió részéről Għall-Unjoni Ewropea Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo Euroopan unionin puolesta För Europeiska unionen Untuk Uni Eropa

За Република Индонезия

Por la República de Indonesia Za Indonéskou republiku

For Republikken Indonesien Für die Republik Indonesien Indoneesia Vabariigi nimel

Για τη Δημοκρατία της Ινδονησίας For the Republic of Indonesia Pour la République d'Indonésie Za Republiku Indoneziju

Per la Repubblica di Indonesia Indonēzijas Republikas vārdā – Indonezijos Respublikos vardu Az Indonéz Köztársaság részéről Għar-Repubblika tal-Indoneżja Voor de Republiek Indonesië

W imieniu Republiki Indonezji Pela República da Indonésia Pentru Republica Indonezia

Za Indonézsku republiku Za Republiko Indonezijo

Indonesian tasavallan puolesta För Republiken Indonesien Untuk Republik Indonesia

I PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMA ŠI SUTARTIS

Šio priedo sąrašas parengtas pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą, nustatytą Pasaulio muitinių sąjungos tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijoje.

IA PRIEDAS

SUDERINTI MEDIENOS IR MEDIENOS PRODUKTŲ, KURIEMS TAIKOMA FLEGT LICENCIJAVIMO SCHEMA, PREKIŲ KODAI

44 skyrius

SS Kodai	Aprašymas
	Malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą; medienos skiedros arba drožlės; pjuvenos, medienos atliekos ir atraižos, neaglomeruotos arba aglomeruotos ir turinčios rąstgalių, briketų, granulių arba panašų pavidalą.
4401.21	- Medienos skiedros arba drožlės – spygliuočių
4401.22	- Medienos skiedros arba drožlės – ne spygliuočių
Ex.4404	- Plonų juostelių pavidalo ir panaši mediena
Ex.4407	Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės; obliuota, šlifuota arba sujungta galais.
4408	Vienasluoksnės faneros lakštai (jskaitant išpjautus drožiant sluoksniuotąją medieną), skirti klijuo­ tinei fanerai arba panašiai sluoksniuotajai medienai gaminti, taip pat kita mediena, kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais:
	Mediena (jskaitant tarpusavyje nesujungtas parketlentes ir lentjuostes, skirtas parketo grindims), ištisai profiliuota (su spraudžiais, išdrožomis, jlaidais, nuožulnomis, V formos sąlaidomis, užkar­ pomis, išpjauta pagal šabloną, suapvalinta arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais:
4409.10	- Spygliuočių
4409.29	- Ne spygliuočių (kita)
4410	Medienos drožlių plokštės, orientuotosios skiedrelių plokštės (OSB) ir panašios plokštės (pavyz­ džiui, plostekių plokštės (waferboard)) iš medienos arba iš kitų panašių j medieną medžiagų, aglomeruotos arba neaglomeruotos dervomis arba kitais organiniais rišikliais.
4411	Medienos plaušo plokštės iš medienos arba iš kitų panašių j medieną medžiagų, surištos arba nesurištos dervomis arba kitomis organinėmis medžiagomis.
4412	Klijuotinė fanera, faneruotosios plokštės ir panaši sluoksniuotoji mediena
4413	Tankioji mediena, turinti blokų, plokščių, lentjuosčių arba profilių pavidalą
4414	Mediniai paveikslų, fotografijų, veidrodžių ir panašių daiktų rėmai:
4415	Medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara; mediniai kabelių būgnai; padėklai, dėžiniai padėklai ir kiti mediniai krovimo skydai; mediniai padėklų apvadai:
4416	Medinės statinės, statinaitės, kubilai, puskubiliai ir kiti kubilių gaminiai bei jų dalys, jskaitant statinių šulus

SS Kodai	Aprašymas
4417	Mediniai jrankiai, jrankių korpusai, jrankių rankenos, šluotų, šepečių ir teptukų korpusai ir kotai; mediniai kurpaliai ir kailiamaučiai
4418	Statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos, jskaitant akytosios medienos plokštes, sumon­ tuotas grindų plokštes, malksnas ir skalas:
Ex.4421.90	- Mediniai grindų blokai

47 skyrius

SS Kodai	Aprašymas
	Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)
4701	- Mechaninė medienos plaušiena
4702	- Cheminė medienos plaušiena, tirpiosios rūšys
4703	- Cheminė medienos plaušiena, natroninė arba sulfatinė, išskyrus tirpiąsiarūšis:
4704	- Cheminė medienos plaušiena, sulfitinė, išskyrus tirpiąsias rūšis:
4705	- Medienos plaušiena, gauta derinant mechaninj ir cheminj medienos plaušienos gavimo procesus

48 skirsnis

SS Kodai	Aprašymas
4802	Nepadengtas popierius ir kartonas, naudojami rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams, neperforuotas perforuotųjų kortų ir perforuotųjų juostų ritininis arba stačiakampiais (jskaitant kvadratinius) lakštais popierius, išskyrus popierių, klasifikuojamą 4801 arba 4803 pozi­ cijoje; rankų darbo popierius ir kartonas:
4803	Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, jspaustinis arba nejspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritininis arba lakštinis:
4804	Nepadengtas ritininis arba lakštinis kraftpopieris ir kartonas, išskyrus klasifikuojamus 4802 arba 4803 pozicijoje:
4805	Kitas nepadengtas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas, toliau neapdorotas ir neperdirbtas, išskyrus šio skirsnio 3 pastaboje nurodytus būdus:
4806	Augalinis pergaminas, riebalams nelaidus popierius, kalkės, blizgusis pergamentinis popierius ir kitas blizgusis, skaidrus arba pusiau permatomas ritininis arba lakštinis popierius:
4807	Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (pagamintas adhezyvu suklijuojant plokščius popieriaus arba kartono sluoksnius), nepadengtu paviršiumi arba nejmirkytas, viduje sutvirtintas arba nesutvirtintas:
4808	Gofruotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų), krepiniai, klostyti, jspaustiniai arba perforuoti, išskyrus popieriaus rūšis, aprašytas 4803 pozicijoje:
4809	Anglinis popierius (kalkė), savaiminio kopijavimo popierius ir kitas kopijavimo arba atspaudimo ritininis arba lakštinis popierius (jskaitant padengtą arba jmirkytą popierių, naudojamą kopijavimo aparatų matricoms arba ofsetinėms plokštėms), su atspaudais arba be atspaudų:

SS Kodai	Aprašymas
4810	Popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, dažytu ar nedažytu, dekoruotu ar nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (jskaitant kvadratinius) lakštais:
4811	Popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, jmirkyti, padengti, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba su atspaudais, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (jskaitant kvadratinius), išskyrus prekes, aprašytas 4803, 4809 arba 4810 pozicijoje:
4812	Filtravimo blokai, plokštės ir plokštelės iš popieriaus plaušienos
4813	Rūkomasis popierius, supjaustytas arba nesupjaustytas pagal nustatytus matmenis, taip pat knygelių arba tūtelių pavidalo:
4814	Popieriniai apmušalai ir panašios sienų dangos; permatomos popierinės langų dangos:
4816	Anglinis popierius (kalkė), savaiminio kopijavimo popierius ir kitas kopijavimo arba atspaudimo popierius (išskyrus klasifikuojamus 4809 pozicijoje), popierinės kopijavimo aparatų matricos ir popierinės ofsetinės plokštės, supakuoti arba nesupakuoti dėžėse:
4817	Vokai, kortelės laiškams, paprastieji atvirlaiškiai ir susirašinėjimo kortelės iš popieriaus arba kartono; dėžutės, maišeliai, aplankai ir rašymo rinkiniai iš popieriaus arba kartono su popieriniais raštinės reikmenimis:
4818	Tualetinis popierius ir panašus popierius, celiuliozinė vata arba celiuliozės pluoštų klodai, skirti naudoti buityje arba sanitarijos tikslams, susukti j ritinėlius, kurių plotis ne didesnis kaip 36 cm, arba supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą; nosinės, higieninės servetėlės, rankšluos­ čiai, staltiesės, stalo servetėlės, kūdikių vystyklai, tamponai, paklodės ir panašūs buitiniai, higieni­ niai arba ligoninėse naudojami dirbiniai, drabužiai ir drabužių priedai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, celiuliozinės vatos arba celiuliozinių pluoštų klodų:
4821	Visų rūšių etiketės iš popieriaus arba kartono, su atspaudais arba be atspaudų:
4822	Ritės, šeivos, verpimo šeivos ir panašūs laikikliai iš popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono (perforuoti arba neperforuoti, sukietinti arba nesukietinti):
4823	Kitas popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, supjaustyti pagal nusta­ tytus matmenis arba formą; kiti dirbiniai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, kartono, celiulio­ zinės vatos arba celiuliozinių pluoštų klodų:

94 skyrius

SS Kodai	Aprašymas
9401.61. 9401.69.	Kiti sėdimieji baldai su mediniais karkasais: - Apmušti - Kiti
9403.30 9403.40 9403.50 9403.60	Kiti baldai ir jų dalys: - Mediniai biuro baldai: - Mediniai virtuvės baldai: - Mediniai miegamųjų baldai - Kiti mediniai baldai:
Ex. 9406.00.	- Surenkamieji mediniai statiniai

IB PRIEDAS

SUDERINTI MEDIENOS, KURIĄ DRAUDŽIAMA EKSPORTUOTI PAGAL INDONEZIJOS TEISĘ, PREKIŲ KODAI

44 skyrius

SS Kodai	Aprašymas
4403	Padarinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvj arba neaptašyta:
Ex. 4404	Lankinė mediena; perskelti mediniai poliai; medinės kartys, kuolai, stulpeliai ir mietai, nusmailintu galu, bet išilgai neperpjauti; medinės lazdos, grubiai aptašytos, bet nenutekintos, lenktos arba kitais būdais apdorotos, tinkamos naudoti lazdų, skėčių, jrankių rankenoms arba panašiems gaminiams gaminti.
4406	Mediniai geležinkelio arba tramvajaus bėgių pabėgiai:
Ex. 4407	Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės; neobliuota, nešlifuota arba nesujungta galais.

II PRIEDAS

TEISĖTUMO APIBRĖŽTIS

Įžanga

Indonezijos mediena laikoma teisėta, kai patikrinus nustatoma, kad jos kilmė ir gamybos procesas, taip pat paskesnė perdirbimo, transportavimo ir prekybos veikla atitinka visus taikomus Indonezijos jstatymus ir kitus teisės aktus.

Indonezijoje yra penki pagrindiniais jstatymais ir kitais teisės aktais bei procedūromis paremti teisėtumo standartai, nustatyti kaip principai, kriterijai, rodikliai ir tikrinimo kriterijai.

Šie penki standartai yra:

— Teisėtumo standartas Nr. 1. Koncesijų gamybinio miško zonose valstybei priklausančioje žemėje standartas;

— Teisėtumo standartas Nr. 2. Standartas, taikomas želdinamiems bendruomenių miškams ir bendruomenių miškams, esantiems gamybinių miškų zonose valstybei priklausančioje žemėje

— Teisėtumo standartas Nr. 3. Privatiems miškams taikomas standartas

— Teisėtumo standartas Nr. 4. Ne miško zonose valstybei priklausančioje žemėje esančios medienos naudojimo teisių standartas

— Teisėtumo standartas Nr. 5. Pirminių ir vartotojų grandies medienos produktų pramonės standartas Šie penki teisėtumo standartai taikomi skirtingų rūšių medienos leidimams, kaip nustatyta šioje lentelėje:

Leidimo rūšis	Aprašymas	Žemės nuosavybė / išteklių valdymas arba naudojimas	Taikomas teisėtumo standartas
IUPHHK-HA/HPH	Leidimas naudoti natūralių miškų produktus	Valstybės nuosavybė / valdoma jmonės	1
IUPHHK-HTI/HPHTI	Leidimas sukurti ir valdyti gamybinj želdinamą mišką	Valstybės nuosavybė / valdoma jmonės	1
IUPHHK-RE	Leidimas atkurti miško ekosistemą	Valstybės nuosavybė / valdoma jmonės	1
IUPHHK- HTR	Bendruomenės želdinamų miškų leidimas	Valstybės nuosavybė / valdoma bendruomenės	2
IUPHHK-HKM	Bendruomenės miško valdymo leidimas	Valstybės nuosavybė / valdoma bendruomenės	2
Privati žemė	Leidimas nereikalingas	Xxxxxxx nuosavybė / privatus naudojimas	3
IPK/ILS	Leidimas naudoti medieną iš ne miško zonų	Valstybės nuosavybė / privatus naudojimas	4
IUIPHHK	Leidimas jsteigti ir valdyti pirminio perdirbimo jmonę	Netaikoma	5
IUI Lanjutan arba IPKL	Leidimas jsteigti ir valdyti antrinio perdirbimo jmonę	Netaikoma	5

Šie penki teisėtumo standartai ir susiję tikrinimo kriterijai pateikti toliau.

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/269

II PRIEDAS. TEISĖTUMO STANDARTAS NR. 1. KONCESIJŲ GAMYBINIO MIŠKO ZONOSE STANDARTAI

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai (1)
1	P1. Teritorijos teisinis statusas ir teisė ja naudotis	K1.1 Administracinis miško valdymo vienetas (koncesi­ ninkai) yra gamybinio miško zonoje.	1.1.1 Leidimo turėtojas gali jrodyti, kad medienos naudojimo leidimas (IUPHHK) yra galiojantis	Teisę naudoti mišką pagal konce­ sijos sutartj patvirtinantis sertifika­ tas	Vyriausybės reglamentas PP72/2010 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P50/2010 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P12/2010
				Įrodymas, kad sumokėtas mokestis už medienos produktų naudojimo leidimą.
2.	P2. Medžių kirtimo sistemos reikala­ vimų ir procedūrų laikymasis.	K2.1 Leidimo turėtojas turi kirta­ vietės medžių kirtimo planą, kurj patvirtino kompeten­ tingos administracinės institucijos.	2.1.1 Kompetentinga administra­ cinė institucija patvirtino darbo plano dokumentus: pagrindinj planą, metinj darbo planą, jskaitant jų priedus.	Patvirtintas pagrindinis planas ir priedai parengti remiantis išsamia miško inventorizacija, kurią atliko techniškai kompetentingi darbuo­ tojai. Patvirtintas metinis darbo planas, parengtas pagal pagrindinj planą. Techniškai kompetentingų darbuo­ tojų sudaryti žemėlapiai, kuriuose pateiktas darbo plane nurodytų teritorijų išdėstymas ir pažymėtos jų ribos Žemėlapis, kuriame pažymėtos metiniame darbo plane nurodytos zonos, kuriose medžiai nekertami, taip pat jrodymai, kad laikomasi reikalavimų darbų vykdymo vietoje.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P62/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P56/2009, Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P60/2011
				Medžių kirtimo vietos (blokai arba kvartalai) yra aiškiai pažymėtos žemėlapyje ir patikrintos darbų vykdymo vietoje.

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai (1)
		K2.2 Darbo planas yra galiojantis	2.2.1 Miško kirtimo leidimo turė­ tojas turi galiojantj darbo planą, parengtą laikantis taikytinų reglamentų reika­ lavimų	Medienos produktų naudojimo pagrindinis planas ir priedai (gali būti priimtinos ir rengiamos paraiškos).	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P62/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P56/2009 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P60/2011
				Vieta teritorijose, kuriose numatyti medžių kirtimo darbai, ir numa­ tytas išvežti natūralaus miško rąstų kiekis atitinka nurodytuosius darbo plane.
			2.2.1 Visos medžių kirtimo jrangos naudojimo leidimai yra galiojantys ir gali būti patikrinti darbų vykdymo vietoje (netaikoma vals­ tybinei miško ruošos jmonei)	Įrangos naudojimo ir perkėlimo leidimas	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P53/2009
3.	P3. Transportavimo arba apvalių rąstų nuosavybės pakei­ timo teisėtumas.	K3.1 Leidimo turėtojai užtikrina, kad visi rąstai, transportuo­ jami iš rąstų saugyklos miške pirminių miško produktų pramonės subjektui arba registruotam prekiautojui rąstais, jskaitant transportavimą per tarpinę rąstų saugyklą, yra praktiškai nustatyti ir kartu pateikti galiojantys dokumentai.	3.1.1 Visi didelio skersmens nukirstų medžių rąstai arba komerciniais tikslais išvežti rąstai nurodyti medienos gamybos ataskaitoje	Patvirtinti su medienos gamybos ataskaita susiję dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P55/2006
			3.1.2 Bet kokiai medienai, išvežtai iš teritorijų, kurioms suteiktas leidimas, pateiktas galiojantis transportavimo dokumentas.	Galiojantys transportavimo doku­ mentai ir priedai pateikiami trans­ portuojant rąstus iš rąstų saugyklos pirminių medienos produktų pramonės subjektui arba regist­ ruotam prekiautojui rąstais, jskai­ tant transportavimą per tarpinę rąstų saugyklą	Miškininkystės ministro reglamentas P55/2006
			3.1.3 Apvalūs rąstai atvežti iš teritorijų, kurioms suteiktas leidimas kirsti mišką	Medienos administracija ženklina rąstus tam tikru ženklu ir (arba) brūkšniniu kodu (PUHH).	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006
				Leidimo turėtojas medieną ženklina sistemingai.

LT

L 150/270

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai (1)
		K3.2 Leidimo turėtojas sumokėjo taikytinus mokesčius už medienos išvežimą komerci­ niais tikslais	3.2.1 Leidimo turėtojas pateikia jrodymą, kad sumokėjo mokestj Miškų atkūrimo fondui ir (arba) miško išteklių mokestj, kuris nustatytas pagal apdorotų rąstų kiekj ir taikytiną tarifą.	Mokėjimo pavedimai miškų atkū­ rimo fondams ir (arba) miško išteklių mokesčio sumokėjimas.	Vyriausybės reglamentas PP22/1997 Vyriausybės reglamentas PP 51/1998 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P18/2007 Prekybos ministro reglamentas 22/M-DAG/PER/4/2012 Vyriausybės reglamentas PP59/1998
				Įrodymas, kad mokestis Miškų atkūrimo fondui ir (arba) miško išteklių mokestis buvo sumokėtas, bei atsiskaitymo lapeliai.
				Mokestis, sumokėtas Miškų atkū­ rimo fondui, ir (arba) miško išteklių mokestis nustatytas pagal paruoštų rąstų kiekj ir taikytiną tarifą.
		K3.3 Transportavimas tarp salų ir prekyba jose	3.3.1 Rąstus transportuojantys leidimo turėtojai yra regist­ ruoti prekybą mediena tarp salų vykdantys prekiautojai (PKAPT).	Tarp salų vykdomos prekybos mediena (PKAPT) dokumentai	Pramonės ir prekybos ministro reglamentas 68/2003 Bendras miškininkystės ministro, transporto ministro ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 22/2003
			3.3.2 Laivas, kuriuo transportuo­ jami apvalūs rąstai, plaukioja su Indonezijos vėliava ir turi galiojantj leidimą veiklai vykdyti.	Registracijos dokumentai, kuriuose nurodyti laivo duomenys, ir galio­ jantis leidimas.	Pramonės ir prekybos ministro reglamentas 68/2003 Xxxxxxx xxxxxxxxxxxxxx ministro, transporto ministro ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 22/2003
4.	P4. Reikalavimų, susi­ jusių su medžių kirtimui būdingais aplinkos ir sociali­ niais aspektais, laikymasis	K4.1 Leidimo turėtojas turi patvirtintą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentą ir jgyvendino šiame doku­ mente nurodytas priemones.	4.1.1 Leidimo turėtojas turi kompetentingų institucijų patvirtintus PAV dokumen­ tus, kurie taikomi visam vykdomų darbų plotui.	PAV dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/1999 Xxxxxxxxxxxxxx ir miškų želdinimo ministro reglamentas 602/1998

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/271

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai (1)
			4.1.2 Leidimo turėtojas turi aplinkos valdymo plano ir aplinkos stebėsenos plano jgyvendinimo ataskaitas, kuriose nurodyta, kokių priemonių imtasi siekiant sumažinti poveikj aplinkai ir sukurti socialinę naudą.	Aplinkos valdymo plano ir aplinkos stebėsenos plano doku­ mentai	Vyriausybės reglamentas PP27/1999
				Aplinkos valdymo plano jgyvendi­ nimo ir didelio poveikio aplinkai bei socialinio poveikio stebėsenos jrodymas
5.	P5. Darbo teisės aktų ir reglamentų reikalavimų laiky­ masis	K.5.1 Darbuotojų saugos ir svei­ katos (DSS) reikalavimų vykdymas	5.1.1 Parengtos DSS procedūros ir jų jgyvendinimas	DSS procedūrų jgyvendinimas	Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 01/1978 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P12/2009
				Darbuotojų saugą ir sveikatą užtik­ rinanti jranga
				Įrašai apie sužeidimus darbe
		K.5.2 Darbuotojų teisių paisymas	5.2.1 Darbuotojų asociacijų laisvė	Darbuotojai yra profsąjungų nariai arba jmonės politika, suteikianti galimybę darbuotojams jkurti prof­ sąjungas arba dalyvauti jų veikloje	Teisės aktas Nr. 21/2000 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2001
			5.2.2 Sudarytos kolektyvinės darbo sutartys	Kolektyvinės darbo sutartys arba dokumentai, susiję su jmonės poli­ tika dėl darbo teisių taikymo	Teisės aktas Nr. 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
			5.2.3 Įmonė nejdarbina nepilna­ mečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Teisės aktas Nr. 13/2003 Teisės aktas Nr. 23/2003 Teisės aktas Nr. 20/2009

LT

L 150/272

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

(1) Nurodomi pagrindiniai reglamentai, jskaitant paskesnius dalinius pakeitimus.

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/273

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 2 STANDARTAS, TAIKOMAS ŽELDINAMIEMS BENDRUOMENIŲ MIŠKAMS IR BENDRUOMENIŲ MIŠKAMS, ESANTIEMS GAMYBINIŲ MIŠKŲ ZONOSE

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
1.	P1. Teisinis teritorijos statusas ir teisė ja naudotis	K1.1 Miško valdymo vienetas yra gamybinio miško zonoje.	1.1.1 Leidimo turėtojas gali jrodyti, kad medienos naudojimo leidimas (IUPHHK) yra galiojantis.	Teisę naudoti mišką pagal konce­ sijos sutartj patvirtinantis sertifika­ tas	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2011 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P37/2007 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P49/2008 ir Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P12/2010
				Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad mokestis už leidimą naudoti medienos produktus buvo sumo­ kėtas.
2.	P2. Medžių kirtimo sistemos reikala­ vimų ir procedūrų laikymasis	K2.1 Leidimo turėtojas turi medžių kirtimo planą, taikomą teritorijai, kurj patvirtino kompetentingos administracinės institucijos	2.1.1 Kompetentinga administra­ cinė institucija patvirtino metinio darbo plano doku­ mentą.	Patvirtintas metinio darbo plano dokumentas.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P62/2008
				Žemėlapis, kuriame pažymėtos metiniame darbo plane nurodytos zonos, kuriose medžiai nekertami, taip pat jrodymai, kad laikomasi reikalavimų darbų vykdymo vietoje.
				Medžių kirtimo vieta (blokai) yra aiškiai pažymėta ir gali būti patik­ rinta darbų vykdymo vietoje.
		K2.2 Darbo planas yra galiojantis	2.2.1 Miško kirtimo leidimo turė­ tojas turi galiojantj darbo planą, parengtą laikantis taikytinų reglamentų reika­ xxxxxxx.	Medienos produktų naudojimo pagrindinis planas ir priedai (gali būti priimtinos ir rengiamos paraiškos)	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P62/2008
				Vieta miško teritorijoje, kurioje numatyti medžių kirtimo darbai, ir numatytas išvežti rąstų kiekis turi atitikti nurodytus darbo plane.

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
			2.2.2 Visos medžių kirtimo jrangos naudojimo leidimai yra galiojantys ir gali būti praktiškai patikrinti darbų vietoje.	Įrangos naudojimo ir perkėlimo leidimai.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P53/2009.
		K2.3 Leidimo turėtojai užtikrina, kad visi rąstai, transportuo­ jami iš miške esančios rąstų saugyklos pirminių miško produktų pramonės subjektui arba registruotam prekiautojui rąstais, jskaitant transportavimą per tarpinę rąstų saugyklą, yra praktiškai nustatyti ir kartu pateikti galiojantys dokumentai.	2.3.1 Visi didelio skersmens nukirstų medžių rąstai arba komerciniais tikslais išvežti rąstai nurodyti medienos gamybos ataskaitoje.	Patvirtinti su medienos gamybos ataskaita susiję dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P55/2006
			2.3.2 Pateiktas teisinis visų rąstų, transportavimo iš teritorijos, kuriai suteiktas leidimas, dokumentas.	Teisiniai transportavimo doku­ mentai ir susiję priedai, kuriais patvirtinamas transportavimas iš rąstų saugyklos j tarpinę rąstų saugyklą ir iš tarpinės rąstų saugyklos pirminės produkcijos pramonės subjektui ir (arba) regist­ ruotam prekiautojui rąstais.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006
			2.3.3 Apvalūs rąstai atvežti iš teritorijų, kurioms suteiktas leidimas kirsti mišką	Medienos administracija ženklina rąstus tam tikru ženklu ir (arba) brūkšniniu kodu (PUHH).	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006
				Leidimo turėtojas medieną ženklina sistemingai.
			2.3.4 Leidimo turėtojas gali jrodyti, kad transportuojant rąstus iš rąstų saugyklos buvo pateikti rąstų trans­ portavimo dokumentai.	Rąstų transportavimo dokumentas ir kartu pateiktas rąstų sąrašas.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006

LT

L 150/274

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
		K2.4 Leidimo turėtojas sumokėjo taikytinus mokesčius, kurie privalomi norint išvežti medieną komerciniais tiks­ lais	2.4.1 Leidimo turėtojai pateikia jrodymą, kad sumokėjo miško išteklių mokestj, nustatytą pagal paruoštų rąstų kiekj ir taikytiną tarifą.	Miško išteklių mokesčio mokėjimo pavedimas	Miškininkystės ministro reglamentas P18/2007 Xxxxxxxx ministro reglamentas 22/M-DAG/PER/4/2012
				Įrodymas, kad miško išteklių mokestis sumokėtas
				Miško išteklių mokestis nustatytas pagal paruoštų rąstų kiekj ir taiky­ tiną tarifą.
3.	P3. Reikalavimų, susi­ jusių su medžių kirtimui būdingais aplinkos apsaugos ir socialiniais aspektais, laikyma­ sis	K3.1 Leidimo turėtojas turi patvirtintą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentą ir jgyvendino jame nuro­ dytas priemones.	3.1.1 Leidimo turėtojas turi poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentus, kuriuos patvirtino kompetentingos institucijos ir kurie taikomi visam vykdomų darbų plotui.	PAV dokumentai	Xxxxxxxxxxxxxx ir miškų želdinimo ministro reglamentas 622/1999
			3.1.2 Leidimo turėtojas turi aplinkos apsaugos valdymo ir stebėsenos priemonių jgyvendinimo ataskaitas, kurios parengtos siekiant sumažinti poveikj aplinkai ir sukurti socialinę naudą.	Susiję aplinkos apsaugos valdymo ir stebėsenos dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/1999
				Įrodymas, kad yra jgyvendinamos aplinkos apsaugos valdymo ir didelio poveikio aplinkai bei socia­ linio poveikio stebėsenos priemo­ nės

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/275

LT

L 150/276

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 3. PRIVATIEMS MIŠKAMS TAIKOMAS STANDARTAS

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
1.	P1. Galimybė patik­ rinti, ar mediena priklauso nuosa­ vybės teise	K1.1 Nuosavybės teisės j žemę, susijusios su medžių kirtimo plotu, suteikimo teisėtumas.	1.1.1 Privatus žemės arba miško savininkas gali jrodyti, kad žemė ar miškas jam priklauso nuosavybės teise arba kad jis gali pasinaudoti teisėmis j žemę.	Galiojantys žemės nuosavybės arba žemės valdymo dokumentai (kom­ petentingų institucijų pripažinti nuosavybės teisės j žemę doku­ mentai)	Teisės aktas Nr. 5/1960 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P33/2010 Vyriausybės reglamentas PP12/1998 Prekybos ministro reglamentas 36/2007 Prekybos ministro reglamentas 37/2007 Teisės aktas Nr. 6/1983 Teisės aktas Nr. 13/2003 Teisės aktas Nr. 23/2003 Teisės aktas Nr. 20/2009
				Žemės jdirbimo teisė. Įmonės jsteigimo aktas Prekybos veiklą vykdančių jmonių verslo licencija (SIUP) Įmonės jregistravimas (TDP) Mokesčių mokėtojo jregistravimas (NPWP)
				Privataus miško ploto žemėlapis, kuriame nurodytos miške nubrėžtos ribos.
			1.1.2 Valdymo vienetai (nuosa­ vybės teise priklausantys vienam asmeniui arba grupei) pateikia galiojančius medienos transportavimo dokumentus.	Medienos kilmės sertifikatas arba rąstų transportavimo dokumentas	Miškininkystės ministro reglamentas P30/2012
				Sąskaita faktūra ir (arba) kasos čekis ir (arba) pažyma apie sumokėtą krovinių vežimo mokestj.
			1.1.3 Valdymo vienetai pateikia jrodymą, kad prieš perduo­ dant žemės valdymo teises sumokėjo su medžiais xxxxx xxxxxx taikytinus mokesčius.	Įrodymas, kad buvo sumokėtas mokestis Miškų atkūrimo fondui ir (arba) miško išteklių mokestis ir kad valstybei buvo sumokėta nenukirsto miško vertę atitinkanti kompensacija.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P18/2007

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
2.	P2. Reikalavimų, susi­ jusių su medžių kirtimui būdingais aplinkos ir sociali­ niais aspektais, laikymasis kai teritorijoje naudo­ jamasi žemės jdir­ bimo teisėmis.	K2.1 Leidimo turėtojas turi patvirtintą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentą ir jgyvendino jame nuro­ dytas priemones.	2.1.1 Leidimo turėtojas turi PAV dokumentus, kuriuos patvir­ tino kompetentingos institucijos ir kurie taikomi visam vykdomų darbų plotui.	PAV dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/1999 Xxxxxxxxxxxxxx ir miškų želdinimo ministro reglamentas 602/1998
3.	P3. Darbo teisės aktų ir reglamentų reikalavimų laiky­ masis, kai teritori­ joje naudojamasi žemės jdirbimo teisėmis.	K3.1 Darbuotojų saugos ir svei­ katos (DSS) reikalavimų vykdymas	3.1.1 Parengtos DSS procedūros ir jų jgyvendinimas	DSS procedūrų jgyvendinimas	Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 01/1978 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P12/2009
				Darbuotojų saugą ir sveikatą užtik­ rinanti jranga
				Įrašai apie sužeidimus darbe
		K.3.2 Darbuotojų teisių paisymas	3.2.1 Darbuotojų asociacijų laisvė	Darbuotojai yra profsąjungų nariai arba jmonės politika, suteikianti galimybę darbuotojams jkurti prof­ sąjungas arba dalyvauti jų veikloje	Teisės aktas Nr. 21/2000 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2001
			3.2.2 Sudarytos kolektyvinės darbo sutartys	Kolektyvinės darbo sutartys arba dokumentai, susiję su jmonės poli­ tika dėl darbo teisių taikymo	Teisės aktas Nr. 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
			3.2.3 Įmonė nejdarbina nepilna­ mečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Teisės aktas Nr. 13/2003 Teisės aktas Nr. 23/2003 Teisės aktas Nr. 20/2009

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/277

LT

L 150/278

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 4. NE MIŠKO ZONOSE VALSTYBEI PRIKLAUSANČIOJE ŽEMĖJE ESANČIOS MEDIENOS NAUDOJIMO TEISIŲ STANDARTAS

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
1.	P1. Teisinis teritorijos statusas ir teisė ja naudotis	K.1.1. Medžių kirtimo leidimas, galiojantis ne miško zonoje, kuriuo teisinis miško statusas nekeičiamas.	1.1.1 Medžių kirtimo darbus leidžiama vykdyti nuomoja­ moje teritorijoje pagal kitą teisėtą leidimą (ILS) ir (arba) žemės panaudojimo leidimus (IPK).	Kiti teisėti leidimai ir (arba) žemės panaudojimo leidimai, išduoti medžių kirtimo darbams vykdyti nuomojamoje teritorijoje.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P18/2011
				Žemėlapiai, pateikti kartu su kitais nuomojamoje teritorijoje galiojan­ čiais teisėtais leidimais ir (arba) žemės panaudojimo leidimais, ir jrodymai, kad darbų vykdymo vietoje laikomasi reikalavimų.
		K1.2 Medžių kirtimo leidimas, galiojantis ne miško zonoje, kuriuo pakeičiamas teisinis miško statusas.	1.2.1 Medžių kirtimo darbus leidžiama vykdyti pagal žemės panaudojimo leidimą (IPK).	Verslo leidimas ir kartu pateikti žemėlapiai (šis reikalavimas taikomas ir žemės panaudojimo leidimo turėtojams, ir verslo leidimo turėtojams)	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P14/2011 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P33/2010
				Žemės panaudojimo leidimas, galiojantis žemės panaudojimo teritorijose
				Žemėlapiai, pateikti kartu su žemės panaudojimo leidimu
				Dokumentai, kuriais suteikiamas leidimas keisti teisinj miško statusą (šis reikalavimas taikomas ir žemės panaudojimo leidimo turėtojams, ir verslo leidimo turėtojams)
		K1.3 Leidimas išvežti medienos produktus iš valstybinio miško teritorijos, skirtos želdinti mišką miško atkū­ rimo tikslu	1.3.1. Medžių kirtimo darbus leidžiama vykdyti pagal leidimą išvežti medienos produktus iš miško atkū­ rimo tikslu želdinamų miškų, esančių teritorijose, skirtose želdinti miškus miško atkūrimo tikslu.	Leidimas išvežti medienos produktus iš miško atkūrimo tikslu želdinamų miškų	Miškininkystės ministro reglamentas P59/2011
				Žemėlapiai, pateikti kartu su leidimu išvežti medienos produktus iš miško atkūrimo tikslu želdinamų miškų ir jrodymai, kad darbų vykdymo vietoje laikomasi reikala­ vimų

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
2.	P2. Teisinių medžių kirtimo ir rąstų transportavimo sistemų ir proce­ dūrų reikalavimų laikymasis	K2.1 Žemės panaudojimo leidimų ir (arba) kitų teisėtų leidimų išdavimo planas ir plano jgyvendinimas atitinka žemės naudojimo plana­ vimo reikalavimus.	2.1.1 Patvirtintas darbo planas, skirtas teritorijoms, kuriose galioja žemės panaudojimo leidimas ir (arba) kiti teisėti leidimai	Žemės panaudojimo leidimų ir (arba) kitų teisėtų leidimų išdavimo darbo plano dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P53/2009
				Xxxxxxxxxxx xxxxxxx naudojimo leidimas
			2.1.2 Leidimo turėtojas gali jrodyti, kad transportuojami rąstai yra atvežti iš teritorijų, kuriose galioja žemės panaudojimo leidimas ir (arba) kiti naudojimo leidi­ mai	Miško inventorizacijos dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006
				Su medienos gamybos ataskaita susiję dokumentai (LHP)
		K2.2 Vyriausybės mokesčių sumokėjimas ir medienos transportavimo reikalavimų laikymasis	2.2.1 Mokesčių sumokėjimo jrodymas.	Įrodymas, kad buvo sumokėtas mokestis Miškų atkūrimo fondui ir miško išteklių mokestis ir kad valstybei buvo sumokėta nenu­ kirsto miško vertei lygi kompensa­ cija.	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P18/2007
			2.2.2 Leidimo turėtojas turi galio­ jančius medienos transpor­ tavimo dokumentus	Rąstų transportavimo sąskaita faktūra (FAKB) ir mažo skersmens rąstų sąrašas	Miškininkystės ministro reglamentas P55/2006
				Rąstų nuosavybės teisėtumo doku­ mentas (SKSKB) ir didelio skers­ mens rąstų sąrašas
3.	P3. Darbo teisės aktų ir reglamentų reikalavimų laiky­ masis	K.3.1 Darbuotojų saugos ir svei­ katos (DSS) reikalavimų vykdymas	3.1.1 Parengtos DSS procedūros ir jų jgyvendinimas	DSS procedūrų jgyvendinimas	Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 01/1978 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P12/2009
				Darbuotojų saugą ir sveikatą užtik­ rinanti jranga
				Įrašai apie sužeidimus darbe

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/279

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
		K.3.2 Darbuotojų teisių paisymas	3.2.1 Darbuotojų asociacijų laisvė	Darbuotojai yra profsąjungų nariai arba jmonės politika, suteikianti galimybę darbuotojams jkurti prof­ sąjungas arba dalyvauti jų veikloje	Teisės aktas Nr. 21/2000 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2001
			3.2.2 Sudarytos kolektyvinės darbo sutartys	Kolektyvinės darbo sutartys arba dokumentai, susiję su jmonės poli­ tika dėl darbo teisių taikymo	Teisės aktas Nr. 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
			3.2.3 Įmonė nejdarbina nepilna­ mečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Teisės aktas Nr. 13/2003 Teisės aktas Nr. 23/2003 Teisės aktas Nr. 20/2009

LT

L 150/280

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/281

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 5. PIRMINIŲ IR VARTOTOJŲ GRANDIES MEDIENOS PRODUKTŲ PRAMONĖS STANDARTAS

Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
P1. Medienos produktų perdir­ bimo pramonės subjektai palaiko teisėtą prekybą mediena.	K1.1 Verslo padaliniai: a) perdirbamosios pramonės subjektai ir b) perdirbtų produktų eksportuotojai turi galiojančius leidimus	1.1.1 Perdirbamosios pramonės padaliniai turi galiojančius leidimus	Įmonės jsteigimo aktas ir naujausi akto pakeitimai (Įmonės jsteigimo aktas)	Teisingumo ir žmogaus teisių ministro reglamentas M.01-HT.10/2006 Prekybos ministro reglamentas 36/2007 Prekybos ministro reglamentas 37/2007 Teisės aktas Nr. 6/1983 Vyriausybės reglamentas PP80/2007 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P35/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P16/2007 Prekybos ministro reglamentas 39/2011 Xxxxxxxx ministro reglamentas 41/2008 Aplinkos ministro reglamentas 13/2010
			Xxxxxxxx vykdyti prekybos veiklą (verslo licencija/SIUP) arba prekybos leidimas, kuris gali būti pramoninės veiklos leidimas (IUI) arba nuolatinis verslo leidimas (IUT) arba pramoninės veiklos registravimo sertifikatas (TDI)
			Neigiamo poveikio leidimas (jmonei išduodamas leidimas dėl poveikio aplinkai, kurioje ji vykdo savo veiklą)
			Įmonės jregistravimo sertifikatas (TDP)
			Mokesčių mokėtojo kodas (NPWP)
			Galimybė susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo dokumentais
			Galimybė susipažinti su pramoninės veiklos leidimu (IUI) arba nuolatiniu verslo leidimu (IUT) arba pramoninės veiklos registravimo sertifikatu (TDI)

Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
			Parengta žaliavų atsargų, skirtų pirminių medienos produktų pramonei (IPHH), planavimo sistema (RPBBI).
		1.1.2 Perdirbtos medienos produktų eksportuotojai turi galiojančius ir medienos produktų gamintojo, ir eksportuotojo leidimus.	Eksportuotojams suteiktas registruoto miškų pramonės produktų eksportuo­ tojo (ETPIK) statusas.	Prekybos ministro reglamentas P64/2012
	K1.2 Verslo padaliniai, t. y. amatininkų grupės ir (arba) šeimos jmonės yra teisiškai užsiregistravusios.	1.2.1 Verslo grupės (kooperatinės bendrovės ir (arba) ribotos atsakomybės akcinės bendrijos (CV) ir (arba) kitos verslo grupės) yra teisiškai užsiregistravusios.	Įsisteigimo aktas	Teisės aktas Nr. 6/1983
			Mokesčių mokėtojo jregistravimas (NPWP)
		1.2.2 Prekiautojai perdirbtos medienos produktais yra teisiškai užsiregistravę eksportuotojai ir jiems medžiagas tiekia mažos ir vidutinės sertifikuotos perdirbimo jmonės, neužsi­ registravusios kaip ekspor­ tuotojai	Prekiautojų jregistravimas gamybos nevykdančiais miškų pramonės produktų eksportuotojais (ETPIK Non Produsen).	Prekybos ministro reglamentas P64/2012
			Bendradarbiavimo su perdirbamosios pramonės padaliniu, turinčiu medienos teisėtumo sertifikatą, sutartis (S-LK)
P2. Verslo padaliniai taiko medienos atsekamumo sistemą, kuria užtikrinama gali­ mybė nustatyti medienos kilmę	K2.1 Sistemos, kurią taikant nustatoma medienos produktams naudojamos medienos kilmė, jdiegimas ir taikymas.	2.1.1 Verslo padaliniai gali jrodyti, kad mediena gauta iš teisėtų šaltinių.	Pirkimo ir pardavimo dokumentai ir (arba) medžiagų tiekimo sutartis ir (arba) pirkimą patvirtinantis doku­ mentas kartu pateikiant medienos produktų teisėtumo dokumentus ir (arba) medienos produktų teisėtumo patvirtinimą	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P30/2012 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P62/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P56/2009

LT

L 150/282

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
			Patvirtinta medienos transportavimo ataskaita ir (arba) transportavimo jrodymas ir (arba) oficiali medienos patikrinimo ataskaita; medienos produktų teisėtumo patvirtinimas
			Importuojant medieną pateikiami pranešimo apie importą dokumentai, informacija dėl medienos kilmės ir dokumentai, kuriais patvirtinamas medienos teisėtumas ir medžių kirtimo šalis
			Rąstų gabenimo dokumentai
			Transportavimo dokumentai (SKAU/ Nota) ir atitinkamos oficialios vietos valdžios pareigūno ataskaitos dėl medienos iš išardytų pastatų ir (arba) konstrukcijų, iš žemės iškastos medienos ir užkastos medienos naudo­ jimo.
			Transportavimo dokumentai, t. y. FAKO/ Nota, dėl pramoninių medienos atliekų
			Dokumentai ir (arba) ataskaitos dėl apvalių rąstų atsargų kiekio pokyčių (LMKB) ir (arba) ataskaitos dėl mažo skersmens apvalių rąstų atsargų kiekio pokyčių (LMKBK) ir (arba) ataskaitos dėl perdirbtos medienos produktų atsargų kiekio pokyčių (LMHHOK)
			Patvirtinamieji dokumentai, t. y. žaliavų atsargų planavimo dokumentas (RPBBI), sprendimo, kuriuo oficialiai patvirti­ namas metinis darbo planas, doku­ mentas (SK RKT)

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/283

Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
		2.1.2 Verslo padaliniai taiko medienos atsekamumo sistemą ir veiklą vykdo neviršydami leistino gamybos lygio	Žaliavų naudojimo ir produkcijos kiekio ataskaitos (duomenis renkant realiuoju laiku).	Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006 Xxxxxxxx ministro reglamentas 41/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P35//2008
			Perdirbtų produktų produkcijos kiekio ataskaitos.
			Gamybos padalinio produkcijos kiekis neviršija leistinų gamybos pajėgumų.
		2.1.3 Gamybos procese bendra­ darbiaujant su kita Šalimi (kitu pramonės atstovu arba su amatininkais ir (arba) šeimos jmonėmis) užtikri­ namas medienos atsekamu­ mas	Su kita Šalimi sudaryta bendradarbia­ vimo arba paslaugų teikimo sutartis dėl produktų perdirbimo	Prekybos ministro reglamentas 37/M-DAG/PER/9/2007 Teisės aktas Nr. 6/1983 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P35/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P16/2007 Xxxxxxxx ministro reglamentas 39/M- DAG/PER/12/2011 Xxxxxxxx ministro reglamentas 41/M- IND/PER/6/2008 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P55/2006
			Bendradarbiaujanti Šalis turi galiojan­ čius leidimus, kaip nustatyta pagal 1 principą
			Pagamintų produktų atskyrimas.
			Dokumentai, susiję su žaliavomis, procesais, gamyba ir, jei taikytina, eksportu, jei eksportą vykdo verslo padalinys ir (arba) kita jmonė, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis.

LT

L 150/284

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
P3. Prekybos perdirbta mediena arba perdirbtos medienos nuosa­ vybės pakeitimo teisėtumas	K3.1 Transportavimas tarp salų ir prekyba jose atitinka galio­ jančius teisės aktus.	3.1.1 Verslo padalinys, transpor­ tuojantis perdirbtos medienos produktus tarp salų, yra registruotas prekybą mediena tarp salų vykdantis prekiautojas (PKAPT).	Tarp salų vykdomos prekybos mediena (PKAPT) dokumentai	Pramonės ir prekybos ministro regla­ mentas 68/MPP/Kep/2/2003 Bendras miškininkystės ministro, trans­ porto ministro ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 22/2003
			Tarp salų vykdomos prekybos mediena (PKAPT) ataskaitos
		3.1.2 Laivas, kuriuo transportuo­ jama perdirbta mediena, plaukioja su Indonezijos vėliava, ir turi galiojančius leidimus veiklai vykdyti.	Dokumentai, kuriuose nurodyti laivo duomenys. Registracijos dokumentai, kuriuose nurodyti laivo duomenys ir pateiktas galiojantis leidimas.	Miškininkystės ministro reglamentas P55/2006 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P30/2012 Transporto ministro reglamentas KM71/2005 Laivo duomenys atitinka laivo žurnale arba medienos transportavimo doku­ mentuose nurodytus duomenis
			Xxxxxxx xxxxxxxxxxxxxx ministro, trans­ porto ministro ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 22/2003
		3.1.3 Registruoti prekybą mediena tarp salų vykdantys prekiautojai (PKAPT) gali jrodyti, kad transportuojama mediena gauta iš teisėtų šaltinių.	Laivo žurnalas arba medienos trans­ portavimo dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P55/2006 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas P30/2012 Xxxxxxx xxxxxxxxxxxxxx ministro, trans­ porto ministro ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 22/2003
			Medienos administracija ženklina rąstus tam tikru ženklu ir (arba) brūkšniniu kodu (PUHH).

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/285

Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
	K3.2 Eksportui skirtos perdirbtos medienos transportavimas atitinka galiojančius teisės aktus.	3.2.1 Eksportui skirtai perdirbtai medienai transportuoti skirti pranešimai apie eksportą (PEB)	PEB	Teisės aktas Nr. 17/2006 (Muitinė) Finansų ministro reglamentas 223/PMK.011/2008. Muitų sąjungos generalinio direktorato reglamentas P-40/BC/2008 Muitų sąjungos generalinio direktorato reglamentas P-06/BC/2009 Prekybos ministro reglamentas P64/2012 Prezidento dekretas 43/1978 Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentas 447/2003
			Pakuočių sąrašas
			Sąskaita faktūra
			Važtaraštis
			Eksporto licencijos („V-Legal“ doku­ mentai)
			Produktų, kuriems taikomas privalomas techninio patikrinimo reikalavimas, techninio patikrinimo rezultatai (eks­ perto ataskaita)
			Įrodymas, kad sumokėtas eksporto mokestis, jei taikytina.
			Kiti susiję dokumentai (jskaitant CITES leidimus) dėl medienos rūšių, kurių prekyba ribojama
P4. Darbo teisės aktų, susijusių su perdirbamąja pramone, regla­ mentų reikalavimų vykdymas	K.4.1 Darbuotojų saugos ir svei­ katos (DSS) reikalavimų vykdymas	4.1.1 Parengtos DSS procedūros ir jų jgyvendinimas	DSS procedūrų jgyvendinimas.	Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 01/1978 Miškininkystės ministro reglamentas P12/2009
			DSS jranga, pvz., lengvieji gesintuvai, asmeninės apsaugos priemonės ir evakuacijos schemos
			Įrašai apie sužeidimus darbe

LT

L 150/286

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
	K.4.2 Darbuotojų teisių paisymas	4.2.1 Darbuotojų asociacijų laisvė	Profsąjunga arba jmonės politika, suteikianti galimybę darbuotojams jkurti profsąjungą arba dalyvauti prof­ sąjungos veikloje	Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2001
		4.2.2 Parengtos kolektyvinės darbo sutartys arba jmonės politika dėl darbo teisių taikymo	Parengtos kolektyvinės darbo sutartys arba dokumentai, susiję su jmonės politika dėl darbo teisių taikymo	Teisės aktas Nr. 13/2013 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
		4.2.3 Įmonė nejdarbina nepilna­ mečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Teisės aktas Nr. 13/2003 Teisės aktas Nr. 23/2003 Teisės aktas Nr. 20/2009

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/287

III PRIEDAS

MEDIENOS PRODUKTŲ, KURIŲ FLEGT LICENCIJOS IŠDUOTOS, IŠLEIDIMO Į LAISVĄ APYVARTĄ SĄJUNGOJE IR INDONEZIJOJE SĄLYGOS

1. LICENCIJŲ PATEIKIMAS

1.1. Licencija pateikiama Sąjungos valstybės narės, kurioje norima siuntą, kuriai reikalinga ta licencija, išleisti j laisvą apyvartą, kompetentingoms institucijoms. Tai gali būti atliekama elektroninėmis arba kitomis operatyviomis prie­ monėmis.

1.2. Licencija priimama, jeigu ji atitinka visus IV priede nustatytus reikalavimus ir jei laikoma, kad pagal šio priedo 3, 4 ir 5 straipsnius jos nereikia papildomai tikrinti.

1.3. Licencija gali būti pateikta iki siuntos, kuriai ji reikalinga, atvežimo.

2. LICENCIJOS PRIĖMIMAS

2.1. IV priede nustatytų reikalavimų ir specifikacijų neatitinkančios licencijos laikomos negaliojančiomis.

2.2. Ištrynus ar pakeitus duomenis, licencija nepripažjstama, išskyrus tada, kai tokj ištrynimą ar pakeitimą patvirtina licencijas išduodanti institucija.

2.3. Licencija laikoma negaliojančia, jeigu jos pateikimo kompetentingai institucijai data yra vėlesnė nei licencijoje nurodyta galiojimo pabaigos data. Joks licencijos galiojimo pratęsimas nepripažjstamas, išskyrus tada, kai pratęsimą patvirtina licencijas išduodanti institucija.

2.4. Joks dublikatas arba pakaitinė licencija nepripažjstama, išskyrus tada, kai juos išduoda ir patvirtina licencijas išduo­ danti institucija.

2.5. Kai pagal šj priedą reikalinga išsamesnė informacija apie licenciją arba siuntą, licencija pripažjstama tik gavus reikiamą informaciją.

2.6. Jei siuntos, pateiktos išleisti j laisvą apyvartą, medienos produktų tūris ar svoris ir atitinkamoje licencijoje nurodytas tūris ar svoris skiriasi ne daugiau kaip 10 procentų laikoma, kad siunta atitinka licencijoje pateiktą informaciją apie tūrj ar svorj.

2.7. Pripažinusi licenciją, kompetentinga institucija, atsižvelgdama j galiojančius teisės aktus ir procedūras, apie tai praneša muitinės tarnyboms.

3. LICENCIJOS GALIOJIMO IR AUTENTIŠKUMO PATIKRINIMAS

3.1. Suabejojusi licencijos, dublikato arba pakaitinės licencijos galiojimu arba autentiškumu, kompetentinga institucija gali paprašyti informaciją apie licencijas teikiančio skyriaus pateikti papildomos informacijos.

3.2. Informaciją apie licencijas teikiantis skyrius gali prašyti kompetentingos institucijos atsiųsti tos licencijos kopiją.

3.3. Jeigu licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri patvirtinama antspaudu „Dublikatas“, ir ją perduoda kompetentingai institucijai.

3.4. Jei informaciją apie licencijas teikiantis skyrius per 21 kalendorinę dieną nuo prašymo pateikti papildomos infor­ macijos, kaip nurodyta šio priedo 3.1 straipsnyje, nepateikia atsakymo, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažjsta.

3.5. Jeigu licencijos galiojimas patvirtinamas, informaciją apie licencijas teikiantis skyrius apie tai praneša kompetentingai institucijai, pageidautina, elektroniniu būdu. Grąžinamos kopijos patvirtinamos antspaudu „Patvirtinta [data]“.

3.6. Jeigu gavus papildomos informacijos ir atlikus tolesnj tyrimą paaiškėja, kad licencija negalioja, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažjsta.

4. LICENCIJOS ATITIKTIES SIUNTAI TIKRINIMAS

4.1. Jei prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą dėl licencijos pripažinimo siuntą reikia papildomai patikrinti, gali būti tikrinama, ar ši siunta atitinka licencijoje pateiktą informaciją ir (arba) licenciją išduodančios institucijos padarytus su atitinkama licencija susijusius jrašus.

4.2. Kilus abejonėms dėl siuntos atitikties licencijai, atitinkama kompetentinga institucija gali prašyti informaciją apie licencijas teikiančio skyriaus pateikti išsamesnj paaiškinimą.

4.3. Informaciją apie licencijas teikiantis skyrius gali prašyti kompetentingos institucijos atsiųsti tos licencijos arba pakaitinės licencijos kopiją.

4.4. Jeigu licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri turi būti patvirtinta antspaudu „Dublikatas“, ir ją perduoda kompetentingai institucijai.

4.5. Jei per 21 kalendorinę dieną nuo prašymo pateikti išsamesnj paaiškinimą, kaip nurodyta 4.2 straipsnyje, dienos atsakymas nepateikiamas, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažjsta.

4.6. Jeigu gavus papildomos informacijos ir atlikus tolesnj tyrimą paaiškėja, kad atitinkama siunta neatitinka licencijoje pateiktos informacijos ir (arba) licenciją išduodančios institucijos padarytų su atitinkama licencija susijusių jrašų, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažjsta.

5. KITI KLAUSIMAI

5.1. Išlaidas, patiriamas laikotarpiu, kol baigiamas patikrinimas, padengia importuotojas, išskyrus tada, kai pagal susijusios Sąjungos valstybės narės galiojančius teisės aktus ir procedūras yra nustatyta kitaip.

5.2. Jei tikrinant licencijas nuolat iškyla nesutarimų arba sunkumų, klausimas gali būti perduotas nagrinėti Jungtiniam Susitarimo jgyvendinimo komitetui.

6. ES MUITINĖS DEKLARACIJA

6.1. Bendrojo administracinio dokumento, kuris pateikiamas muitinei deklaruojant medienos produktus tam, kad juos būtų galima išleisti j laisvą apyvartą, 44 langelyje nurodomas šioje deklaracijoje deklaruojamų medienos produktų licencijos numeris.

6.2. Jei muitinės deklaracija parengta naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, nuoroda pateikiama atitinkamame langelyje.

7. IŠLEIDIMAS Į LAISVĄ APYVARTĄ

7.1. Medienos produktų siuntos j laisvą apyvartą išleidžiamos tik tinkamai baigus 2.7 straipsnyje aprašytą procedūrą.

IV PRIEDAS

FLEGT LICENCIJOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI IR TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

1. FLEGT LICENCIJOMS TAIKOMI BENDRI REIKALAVIMAI

1.1. FLEGT licencija yra rašytinė arba elektroninė.

1.2. Tiek rašytinėse, tiek elektroninėse licencijose pateikiama 1 priedėlyje nurodyta informacija pagal 2 priedėlyje nusta­ tytas pildymo instrukcijas.

1.3. FLEGT licencija numeruojama taip, kad Sąjungos rinkoms skirtų siuntų FLEGT licenciją Xxxxx galėtų atskirti nuo ne Sąjungos rinkoms skirtų siuntų „V-legal“ dokumento.

1.4. FLEGT licencija jsigalioja jos išdavimo dieną.

1.5. FLEGT licencija galioja ne ilgiau kaip keturis mėnesius. Licencijoje nurodoma galiojimo pabaigos data.

1.6. Pasibaigus galiojimui, FLEGT licencija laikoma nebegaliojančia. Force majeure aplinkybėmis arba dėl kitų pagrjstų priežasčių, kurių licencijos turėtojas negali kontroliuoti, licencijas išduodanti institucija gali pratęsti licencijos galio­ jimo laikotarpj dar dviems mėnesiams. Nusprendusi pratęsti galiojimo laikotarpj ji nurodo ir patvirtina naują galiojimo pabaigos datą.

1.7. Jeigu medienos produktai, kurių licencija išduota, prarandami arba sunaikinami ir Sąjungos nepasiekia, FLEGT licencija laikoma nebegaliojančia ir grąžinama licencijas išduodančiai institucijai.

2. RAŠYTINIŲ FLEGT LICENCIJŲ TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

2.1. Rašytinės licencijos yra 1 priedėlyje nustatytos formos.

2.2. Popieriaus formatas – A4. Popierius turi būti su vandens ženklais, vaizduojančiais logotipą, kuris reljefiniu būdu atspaudžiamas ant popieriaus kartu su antspaudu.

2.3. FLEGT licencija pildoma rašomąja mašinėle arba kompiuteriu. Prireikus ji gali būti pildoma ranka.

2.4. Licencijas išduodančios institucijos antspaudai dedami antspaudu. Tačiau vietoj reljefinio arba perforuoto spaudo gali būti naudojamas licencijas išduodančios institucijos antspaudas.

2.5. Įrašydama skiriamą kiekj, licencijas išduodanti institucija taiko bet kokj apsaugotą nuo klastojimo būdą, kad nebūtų jmanoma jterpti skaitmenų ar nuorodų.

2.6. Formoje negali būti nei taisymų, nei papildomų jrašų, nebent jų autentiškumą savo antspaudu ir parašu patvirtino licencijas išduodanti institucija.

2.7. FLEGT licencija spausdinama ir pildoma anglų kalba.

3. FLEGT LICENCIJŲ EGZEMPLIORIAI

3.1. Parengiami šie septyni FLEGT licencijos egzemplioriai:

i. kompetentingai institucijai skirtas originalas, išspausdintas baltame popieriuje,

ii. paskirties šalies muitinei skirta kopija, išspausdinta geltoname popieriuje,

iii. importuotojui skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

iv. licencijas išduodančiai institucijai skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

v. licencijos turėtojui skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

vi. informaciją apie licencijas teikiančiam skyriui skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

vii. Indonezijos muitinei skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje.

3.2. Egzemplioriai, ant kurių nurodyta „Originalas“, „Kopija paskirties šalies muitinei“ ir „Kopija importuotojui“, atiduo­ damos licencijos turėtojui, kuris jas siunčia importuotojui. Importuotojas pateikia originalą kompetentingai institu­ cijai, o atitinkamą kopiją – Sąjungos valstybės narės, kurioje siunta, kurios licencija išduota, yra deklaruojama kaip išleistina j laisvą apyvartą, muitinei. Trečiąjj egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija importuotojui“, importuotojas saugo savo archyvuose.

3.3. Ketvirtąjj egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija licencijas išduodančiai institucijai“, licencijas išduodanti institucija saugo savo archyvuose ir ateityje gali naudoti išduotoms licencijoms tikrinti.

3.4. Penktąjj egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija licencijos turėtojui“, licencijos turėtojas saugo savo archyvuose.

3.5. Šeštąjj egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija informaciją apie licencijas teikiančiam skyriui“, informaciją apie licencijas teikiantis skyrius saugo savo archyvuose.

3.6. Septintasis egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija Indonezijos muitinei“, atiduodamas Indonezijos muitinei, kad jj naudotų eksporto tikslais.

4. FLEGT LICENCIJOS PAMETIMAS, VAGYSTĖ ARBA SUNAIKINIMAS

4.1. Jeigu pametamas, pavagiamas arba sunaikinamas egzempliorius, ant kurio nurodyta „Originalas“, arba egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija paskirties šalies muitinei“, arba abu egzemplioriai, licencijos turėtojas arba jo jgaliotasis atstovas gali prašyti licencijas išduodančios institucijos, kad ši išduotų jam pakaitinę kopiją. Kartu su prašymu licencijos turėtojas arba jo jgaliotasis atstovas pateikia paaiškinimą, kaip originalas ir (arba) kopija buvo pamesti.

4.2. Jei paaiškinimas tinkamas, licencijas išduodanti institucija pakaitinę kopiją išduoda per penkias darbo dienas nuo licencijos turėtojo prašymo gavimo dienos.

4.3. Pakaitinėse kopijose pateikiama tokia pati informacija ir jrašai, jskaitant licencijos numerj, kokie buvo pateikti licencijoje, kuri pakeičiama šiomis kopijomis, ir xxxx xxxxxxx „Pakaitinė licencija“.

4.4. Jeigu randama pamesta arba pavogta licencija, ji nenaudojama ir turi būti grąžinta licencijas išduodančiai institucijai.

5. ELEKTRONINIŲ FLEGT LICENCIJŲ TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

5.1. FLEGT licencija gali būti rengiama ir išduodama naudojant kompiuterines sistemas.

5.2. Europos Sąjungos valstybėse narėse, neprisijungusiose prie kompiuterinės sistemos, rengiama rašytinė licencija.

Priedėliai

1. Licencijos forma

2. Pildymo instrukcijos

1 priedėlis

LICENCIJOS FORMA

2 priedėlis

PILDYMO INSTRUKCIJOS

Bendrieji reikalavimai:

— Pildykite didžiosiomis raidėmis.

— Nurodyti ISO kodai – tai tarptautiniai standartiniai dviejų raidžių kiekvienos šalies kodai.

— 2 langelj pildo tik Indonezijos valdžios institucijos.

— A ir B dalys pildomos tik kai FLEGT licencija išduodama Europos Sąjungai skirtiems produktams.

A dalis	Paskirties šalis	Įrašyti „Europos Sąjunga“, jeigu licencija išduodama Europos Sąjungai skirtai siuntai.
B dalis	FLEGT licencija	Įrašyti „FLEGT“, jeigu licencija išduodama Europos Sąjungai skirtai siuntai.

1 langelis	Leidimą išduodanti institu­ cija	Nurodyti licencijas išduodančios institucijos pavadinimą, adresą ir registracijos numerj.
2 langelis	Informacija, skirta Indone­ zijos valdžios institucijoms	Nurodyti importuotojo pavadinimą ir adresą, siuntos bendrą vertę (JAV dole­ riais) bei paskirties šalies ir, jei taikytina, tranzito šalies pavadinimą bei dviejų raidžių ISO kodą.
3 langelis	„V-Legal“ dokumento ir (arba) licencijos numeris	Nurodyti išduodamos licencijos (dokumento) numerj.
4 langelis	Galiojimo pabaigos data	Licencijos galiojimo trukmė.
5 langelis	Eksporto šalis	Šalis partnerė, iš kurios medienos produktai eksportuojami j ES.
6 langelis	ISO kodas	Nurodyti 5 langelyje nurodytos šalies partnerės dviejų raidžių ISO kodą.
7 langelis	Transporto priemonė	Nurodyti eksportuoti naudojamą transporto priemonę.
8 langelis	Licencijos turėtojas	Nurodyti eksportuotojo pavadinimą ir adresą, jskaitant registruoto eksportuo­ tojo ETPIK ir mokesčių mokėtojo kodus.
9 langelis	Komercinis aprašas	Pateikti komercinj medienos produkto (-ų) aprašą. Aprašas turi būti pakan­ kamai išsamus, kad būtų galima klasifikuoti pagal suderintos sistemos (HS) kodus.
10 langelis	SS kodas	Originale, kopijoje paskirties šalies muitinei ir kopijoje importuotojui nuro­ dyti keturių arba šešių skaitmenų prekės kodą, nustatytą pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą. Kopijose, skirtose Indonezijos valdžios institucijoms (IV priedo 3.1 straipsnio iv–vii punktuose nurodytos kopijos), nurodyti dešimties skaitmenų prekės kodą, nustatytą pagal Indonezijos muitų tarifų nomenklatūrą.
11 langelis	Bendrinis ir mokslinis pavadinimai	Nurodyti bendrinius ir mokslinius medienos rūšies, naudojamos produktui pagaminti, pavadinimus. Jei produktas pagamintas iš kelių rūšių medienos, jas jrašykite atskiroje eilutėje. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba sudedamoji dalis pagaminta iš jvairių rūšių medienos ir tų rūšių nebejmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).

12 langelis	Medžių kirtimo šalys	Nurodyti šalis, kuriose buvo nukirsti 10 langelyje jvardytos rūšies medžiai. Jei produktas pagamintas iš kelių rūšių medienos, išvardykite visus naudotos medienos šaltinius. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba sudedamoji dalis pagaminta iš jvairių rūšių medienos ir tų rūšių nebe­ jmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
13 langelis	ISO kodai	Nurodyti 12 langelyje nurodytų šalių ISO kodus. Šio langelio galima nepil­ dyti, jeigu sudėtinis produktas arba sudedamoji dalis pagaminta iš jvairių rūšių medienos ir tų rūšių nebejmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
14 langelis	Tūris (m3)	Nurodyti visą tūrj, išreikštą kubiniais metrais. Galima nepildyti, jeigu užpil­ domas 15 langelis.
15 langelis	Grynasis svoris (kg)	Nurodyti grynąjj siuntos svorj (kg) svėrimo metu. Šis svoris – grynoji medienos produktų masė be tiesioginių talpyklų arba pakuočių, išskyrus atramas, tarpiklius, lipdukus ir pan.
16 langelis	Vienetų skaičius	Nurodyti vienetų skaičių, jei taip patogiausia matuoti pagaminto produkto kiekj. Šio langelio galima nepildyti.
17 langelis	Skiriamieji ženklai	Nurodyti brūkšninj kodą ir visus skiriamuosius ženklus, jei tokių yra, pvz., partijos numerj, važtaraščio numerj. Šio langelio galima nepildyti.
18 langelis	Leidimą išdavusios institu­ cijos antspaudas ir parašas	Šiame langelyje pasirašo jgaliotasis pareigūnas ir uždeda oficialų licenciją išduodančios institucijos antspaudą. Nurodomi pasirašiusiųjų asmenų vardai ir pavardės, vieta ir data.

V PRIEDAS

INDONEZIJOS MEDIENOS TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO SISTEMA

1. ĮŽANGA

Tikslas. Užtikrinti, kad su apvalių rąstų ir perdirbtų medienos produktų gamyba susijęs kirtimas, transportavimas, perdirbimas ir pardavimas atitiktų atitinkamus Indonezijos jstatymus ir teisės aktus.

Indonezija, garsėjanti savo pirmaujančiu vaidmeniu kovojant su neteisėtu miško kirtimu ir prekyba neteisėta mediena ir medienos produktais, Balyje 2001 m. rugsėjo mėn. surengė Rytų Azijos ministrų konferenciją dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), po kurios buvo priimta Deklaracija dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (Balio deklaracija). Nuo tada Indonezija buvo viena iš tarptautinio bendradarbiavimo kovojant su neteisėtu kirtimu ir susijusia prekyba lyderė.

Kaip dalis tarptautinių pastangų sprendžiant šiuos klausimus, vis daugiau šalių vartotojų jsipareigojo imtis prie­ monių, kad savo rinkose užkirstų kelią prekybai neteisėta mediena, o šalys gamintojos jsipareigojo sukurti mecha­ nizmą, kuriuo užtikrinamas jų medienos produktų teisėtumas. Svarbu sukurti patikimą sistemą, kuria užtikrinamas kirtimo, transportavimo, perdirbimo ir prekybos mediena ir perdirbtais medienos produktais teisėtumas.

Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) užtikrinama, kad mediena ir medienos produktai, pagaminti ir perdirbti Indonezijoje, būtų gauti iš teisėtų šaltinių ir visiškai atitiktų Indonezijos jstatymus ir kitus teisės aktus, kaip patikrinta nepriklausomo audito ir kontroliuojama pilietinės visuomenės.

1.1. Indonezijos jstatymai ir kiti teisės aktai – MTUS pagrindas

Indonezijos reglamentu dėl tvarios miškotvarkos veiklos rezultatų vertinimo ir medienos teisėtumo tikrinimo valstybiniuose ir privačiuose miškuose standartų ir gairių (Miškininkystės ministro reglamentas P.38/Menhut- II/2009) nustatoma MTUS ir tvarumo schema (SFM), siekiant gerinti miškų valdymą, pažaboti neteisėtą miškų kirtimą ir susijusią prekybą mediena, taip pat užtikrinti patikimumą ir pagerinti Indonezijos medienos produktų jvaizdj.

MTUS sudaro tokie elementai:

1. teisėtumo standartai,

2. tiekimo grandinės kontrolė,

3. tikrinimo procedūros,

4. licencijavimo schema,

5. stebėsena.

MTUS yra pagrindinė sistema, naudojama siekiant užtikrinti Indonezijoje pagamintos medienos ir medienos produktų, skirtų eksportuoti j Sąjungą ir j kitas rinkas, teisėtumą.

1.2. MTUS kūrimas. Daugiašalis procesas

Nuo 2003 m. daug Indonezijos miškininkystės suinteresuotųjų šalių aktyviai dalyvavo rengiant, jgyvendinant ir vertinant MTUS, taip prisidedant prie geresnės proceso priežiūros, skaidrumo ir patikimumo. 2009 m. remiantis proceso, kuriame dalyvavo daug suinteresuotųjų šalių, rezultatais buvo parengtas Miškininkystės ministro regla­ mentas P.38/Menhut-II/2009, o po jo Miško naudojimo GD techninės gairės Nr. 6/VI-SET/2009 ir Nr. 02/VI- BPPHH/2010.

2. MTUS TAIKYMO SRITIS

Indonezijos miško ištekliai iš esmės gali būti dviejų nuosavybės tipų: valstybiniai miškai ir privatūs miškai / žemė. Valstybinius miškus sudaro gamybiniai miškai, skirti ilgalaikei tvariai medienos gamybai pagal jvairias leidimų rūšis, ir miško vietovės, kurių paskirtis gali būti pakeista j ne miškininkystės paskirties teritorijas, pavyzdžiui, gyvenviečių arba želdinių teritorijas. MTUS taikymas valstybiniams ir privatiems miškams bei žemei nustatytas II priede.

MTUS taikomas pagal visų tipų leidimus gautai medienai ir medienos produktams, taip pat visų medienos prekiautojų, tolesnių perdirbėjų ir eksportuotojų veiklai.

Pagal MTUS reikalaujama, kad importuota mediena ir medienos produktai būtų jforminami muitinėje ir atitiktų Indonezijos importo taisykles. Kartu su importuota mediena ir medienos produktais turi būti pateikiami doku­ mentai, kuriais užtikrinamas medienos teisėtumas kirtimo šalyje. Importuota mediena ir medienos produktai turės patekti j kontroliuojamą tiekimo grandinę, atitinkančią Indonezijos taisykles ir teisės aktus. Indonezija pateiks gaires, kaip jgyvendinti pirmiau išdėstytus reikalavimus.

Kai kurių medienos produktų sudėtyje gali būti perdirbtų medžiagų. Indonezija pateikia gaires, kaip perdirbtos medžiagos naudojamos pagal MTUS.

Konfiskuota mediena j MTUS nejtraukta ir todėl jai negali būti taikoma FLEGT licencija.

MTUS taikoma vidaus ir tarptautinėms rinkoms skirtiems medienos produktams. Bus tikrinamas visų Indonezijos gamintojų, perdirbėjų, ir prekiautojų (veiklos vykdytojų), jskaitant tų, kurie tiekia produktus vidaus rinkai, teisė­ tumas.

2.1. MTUS teisėtumo standartai

MTUS numatyti penki medienos teisėtumo standartai. Šie standartai ir jų tikrinimo gairės pateikiamos II priede.

Į MTUS taip pat jtraukti tvarios miškotvarkos rezultatų vertinimo standartai ir gairės (SFM). Vertinant tvarią miškotvarką pagal tvarios miškotvarkos standartą taip pat patikrinama, ar audituojamasis subjektas atitinka atitin­ kamus teisėtumo kriterijus. Valstybei priklausančioje žemėje (nuolatinėje miško teritorijoje) esančiose gamybinių miškų zonose veikiančios organizacijos, kurioms išduoti tvarios miškotvarkos pažymėjimai, atitinka teisėtumo ir tvarios miškotvarkos standartus.

3. MEDIENOS TIEKIMO GRANDINĖS KONTROLĖ

Leidimo turėtojas (koncesijų atveju), žemės savininkas (privačios žemės atveju) arba jmonė (prekiautojų, perdirbėjų ir eksportuotojų atveju) turi jrodyti, kad kiekvienas jų tiekimo grandinės mazgas yra kontroliuojamas ir registruo­ jamas dokumentuose, kaip nustatyta Xxxxxxxxxxxxxx ministro reglamentuose P.55/Menhut-II/2006 ir P.30/Menhut- II/2012 (toliau – reglamentai). Šiuose reglamentuose reikalaujama, kad apylinkės ir rajono miškininkystės parei­ gūnai atliktų patikras vietoje ir patvirtintų leidimo turėtojų, žemės savininkų arba perdirbėjų kiekviename tiekimo grandinės mazge pateiktus dokumentus.

Veiklos kontrolė kiekviename tiekimo grandinės etape apibendrinta 1 schemoje. Kuriamos importo gairės.

Prie visų siuntų tiekimo grandinėje turi būti pateikti atitinkami transportavimo dokumentai. Bendrovės turi taikyti tinkamas sistemas, kad atskirtų medieną ir medienos produktus iš patikrintų šaltinių nuo medienos ir medienos produktų iš kitų šaltinių, ir saugoti jrašus, rodančius produktų iš šių dviejų šaltinių atskyrimą. Bendrovės kiekvie­ name tiekimo grandinės etape turi registruoti ar susiję rąstai, produktai ar medienos siuntos yra patvirtinti pagal MTUS.

Tiekimo grandinės ūkio subjektai turi saugoti jrašus apie gautą, laikomą, perdirbtą ir pristatytą medieną ir medienos produktus, kad vėliau būtų galima palyginti tiekimo grandinės mazgų kiekybinius duomenis. Tokie duomenys turi būti pateikti apylinkių ir rajonų miškininkystės pareigūnams palyginimo bandymams atlikti. Pagrin­ dinė kiekvieno tiekimo grandinės etapo veikla ir procedūros, jskaitant palyginimo, išsamiau paaiškinta šio priedo priedėlyje.

1 schema. Tiekimo grandinės kontrolės schema, kurioje nurodyti kiekviename tiekimo grandinės etape reikalaujami pagrindiniai dokumentai.

4. TEISĖTUMO TIKRINIMO IR EKSPORTO LICENCIJŲ IŠDAVIMO INSTITUCINĖ SANDARA

4.1. Įžanga

Indonezijos MTUS grindžiama vadinamuoju j veiklos vykdytoją orientuotu licencijų išdavimu, kuris labai susijęs su produktų valdymo ar miškotvarkos sertifikavimo sistemomis. Indonezijos Miškininkystės ministerija paskyrė kelias atitikties vertinimo jstaigas (LP ir LV), kurioms ji leidžia tikrinti medienos gamintojų, prekiautojų, perdirbėjų ir eksportuotojų (veiklos vykdytojų) veiksmų teisėtumą.

Atitikties vertinimo jstaigos (AVĮ) yra akredituotos Indonezijos nacionalinėje akreditacijos jstaigoje (NAĮ). Į AVĮ kreipiasi veiklos vykdytojai, kurie nori savo veiklą sertifikuoti kaip teisėtą ir kurie turi veikti pagal atitinkamas ISO gaires. Jos praneša auditų rezultatus audituojamajam subjektui ir Miškininkystės ministerijai.

AVĮ užtikrina, kad audituojamieji subjektai veiktų pagal II priede pateiktą Indonezijos teisėtumo apibrėžtj, apimančią kontrolę siekiant užkirsti kelią žaliavos, gautos iš nežinomų šaltinų, patekimui j tiekimo grandines. Kai nustatoma, kad audituojamasis subjektas atitinka reikalavimus, išduodamas teisėtumo pažymėjimas, galiojantis 3 (trejus) metus.

LV taip pat veikia kaip eksporto licencijas išduodanti institucija ir atlieka patikrintų eksportuotojų tiekimo gran­ dinės kontrolės sistemų patikras. Jeigu sistemos atitinka reikalavimus, jos išduoda eksporto licencijas kaip patikrintą teisinj dokumentą („V-Legal“). Taigi, eksportas be eksporto leidimo yra draudžiamas.

Indonezija priėmė reglamentą, kuriuo suteikiama teisė pilietinės visuomenės grupėms prieštarauti dėl AVĮ atlie­ kamo veiklos vykdytojo teisėtumo patikrinimo arba neteisėtos veiklos vykdant darbus atveju. Esant nusiskundimų dėl vertinimo jstaigos veiksmų pilietinės visuomenės grupės gali teikti skundus nacionalinei akreditacijos jstaigai.

Įvairių subjektų, dalyvaujančių jgyvendinant MTUS, ryšys parodytas 2 schemoje.

4.2. Atitikties vertinimo jstaigos

Atitikties vertinimo jstaigos atlieka esminj vaidmenj Indonezijos sistemoje. Jos yra pasamdytos tikrinti atskirų tiekimo grandinės bendrovių gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą, jskaitant tiekimo grandinės patikimumą. LV taip pat teikia atskirų eksportuojamos medienos siuntų patikrintus teisinius dokumentus.

AVĮ yra dviejų rūšių: i) vertinimo jstaigos (Lembaga Penilai/LP), vykdančios miškotvarkos skyrių veiklos auditą pagal tvarumo standartus, ir ii) tikrinimo jstaigos (Lembaga Verifikasi / LV), kurios vykdo miškotvarkos skyrių ir su miškininkyste susijusių sektorių auditą pagal teisėtumo standartus.

Siekiant užtikrinti, kad šie auditai, kuriais tikrinami teisėtumo standartai, kaip nustatyta II priede, būtų aukščiausios kokybės, LP ir LV privalo sukurti būtinas valdymo sistemas, kuriomis sprendžiami kompetencijos, nuoseklumo, nešališkumo, skaidrumo ir vertinimo proceso reikalavimai, kaip išdėstyta ISO/IEC 17021 (tvarios miškotvarkos standarte LP atveju) ir (arba) ISO/IEC 65 vadove (teisėtumo standartuose LV atveju). Šie reikalavimai išdėstyti MTUS gairėse.

LV taip pat gali veikti kaip licencijas išduodančios institucijos. Šiuo atveju LV išduoda eksporto licencijas, apiman­ čias medienos produktus, skirtus tarptautinėms rinkoms. Ne Sąjungos rinkų atveju licencijas išduodančios institu­ cijos išduos patvirtintus teisinius dokumentus, o Sąjungos rinkos atveju bus išduotos FLEGT licencijos remiantis IV priede išdėstytais reikalavimais. Indonezija rengia išsamias procedūras dėl patikrinto teisinio dokumento arba FLEGT licencijų eksporto siuntų atveju.

LV samdo audituojamieji subjektai, kad ji atliktų teisėtumo auditą ir išduotų MTUS teisėtumo pažymėjimus bei patikrintą teisinj dokumentą arba FLEGT licencijas eksporto j tarptautines rinkas atveju. LP atliks medienos gamybos koncesijų auditą pagal tvarios miškotvarkos standartą. LP neišduoda eksporto licencijų.

4.3. Akreditacijos jstaiga

Indonezijos nacionalinė akreditacijos jstaiga (NAĮ, Komite Akreditasi Nasional) yra atsakinga už atitikties vertinimo

jstaigos akreditaciją. Kilus problemų dėl LP ar LV, skundus galima pateikti NAĮ.

2009 m. liepos 14 d. NAĮ su Miškininkystės ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl MTUS akreditacijos paslaugų teikimo. NAĮ yra nepriklausoma akreditacijos jstaiga, jsteigta Vyriausybės reglamentu (Peraturan Pemerin­ tah/PP) 102/2000 dėl nacionalinės standartizacijos ir Prezidento dekretu (Keputusan Presiden/Keppres) 78/2001 dėl Nacionalinio akreditacijos komiteto.

NAĮ veikia vadovaudamasi ISO/IEC 17011 (Bendrieji akreditacijos jstaigų, akredituojančių atitikties vertinimo jstaigas, reikalavimai). Ji parengė MTUS taikomus vidaus patvirtinamuosius dokumentus dėl LP (DPLS 13) ir LV (DPLS 14) akreditacijos. Be to, NAĮ parengs reikalavimus ir gaires dėl LV akreditacijos už eksporto licencijas.

NAĮ tarptautiniu mastu pripažinta Ramiojo vandenyno akreditacijos bendradarbiavimo asociacijos ir tarptautinio akreditacijos forumo (Pacific Accreditation Cooperation (PAC) and the International Accreditation Forum (IAF)) kaip akredituoti sertifikavimo jstaigas, vykdančias kokybės valdymo sistemų, aplinkos valdymo sistemų ir produktų sertifikavimą, jgaliota jstaiga. NAĮ taip pat pripažjstama Azijos ir Ramiojo vandenyno laboratorijų akreditacijos bendradarbiavimo ir Tarptautinio laboratorijų akreditacijos bendradarbiavimo asociacijos (Asia Pacific Laboratory Accreditation Cooperation (APLAC) and the International Laboratory Accreditation Cooperation (ILAC)).

4.4. Audituojamieji subjektai

Audituojamieji subjektai yra veiklos vykdytojai, kuriems taikomas teisėtumo tikrinimas. Tai yra ir miškotvarkos skyrius (koncesininkus arba medienos naudojimo leidimo turėtojus, bendruomenių miškų leidimo turėtojus, priva­ čius miškų ir (arba) žemės savininkus) ir su miškininkyste susijusią pramonę. Miškotvarkos skyriai ir su miškinin­ kyste susijusios pramonės šakos turi atitikti taikomą MTUS standartą. Eksporto tikslais su miškininkyste susijusios pramonės šakos turi atitikti eksporto licencijų reikalavimus. Sistema suteikia galimybę audituojamiesiems subjek­ tams teikti apeliacijas LP arba LV dėl audito vykdymo arba rezultatų.

4.5. Nepriklausomas stebėtojas

Pilietinė visuomenė atlieka itin svarbų vaidmenj vykdant nepriklausomą MTUS stebėseną. Nepriklausomo stebėtojo išvados gali būti naudojamos vykdant periodinj vertinimą, kurj reikalaujama vykdyti pagal šj Susitarimą.

Su vertinimu susijusių pažeidimų atveju pilietinės visuomenės skundai tiesiogiai teikiami atitinkamai LP arba LV. Jeigu nepateikiamas tinkamas atsakymas j skundus, pilietinės visuomenės subjektai gali pateikti ataskaitą NAĮ. Su akreditacija susijusių pažeidimų atveju skundai teikiami tiesiogiai NAĮ. Jeigu pilietinės visuomenės subjektai nustato veiklos vykdytojų pažeidimus, jie gali pateikti skundus atitinkamai LP arba LV.

4.6. Vyriausybė

Miškininkystės ministerija reglamentuoja MTUS ir leidžia akredituotoms LP vykdyti tvarios miškotvarkos vertinimą, o LV – vykdyti teisėtumo tikrinimą ir išduoti patikrintus teisinius dokumentus.

Be to, Xxxxxxxxxxxxxx ministerija taip pat valdo Licencijų informacijos skyrių, kuris yra atsakingas už informacijos mainus ir kuris gauna ir saugo atitinkamus duomenis ir informaciją apie patikrintų teisinių dokumentų išdavimą bei atsako j kompetentingų institucijų ar suinteresuotųjų šalių užklausas.

5. TEISĖTUMO TIKRINIMAS

5.1. Įžanga

Indonezijos mediena laikoma teisėta, kai patikrinus nustatoma, kad jos kilmė ir gamybos procesas, taip pat paskesnė perdirbimo, transportavimo ir prekybos veikla atitinka visus taikomus Indonezijos jstatymus ir kitus teisės aktus, kaip nustatyta II priede. LV atlieka atitikties vertinimus, siekdama patikrinti atitiktj reikalavimams.

5.2. Teisėtumo tikrinimo procesas

Pagal ISO/IEC 65 vadovą ir MTUS gaires teisėtumo tikrinimo procesą sudaro šios dalys:

Paraiška ir sutarties sudarymas. Leidimo turėtojas pateikia LV paraišką, kurioje apibrėžiama tikrinimo apimtis, leidimo turėtojo profilis ir kita reikiama informacija. Prieš pradedant patikrą leidimo turėtojas ir LV turi sudaryti sutartj, kurioje būtų nustatytos tikrinimo sąlygos.

Patikros planas. Pasirašius patikros sutartj LV parengia patikros planą, kuriuo be kita ko paskiriama audito grupė, nustatoma patikros programa ir veiklos tvarkaraštis. Planas nusiunčiamas audituojamajam subjektui ir sutariama dėl patikros veiklos datų. Ši informacija iš anksto pateikiama nepriklausomiems stebėtojams LV ir Miškininkystės ministerijos interneto svetainėse arba žiniasklaidoje.

Patikros veikla. Patikros auditą sudaro trys etapai: i) audito pradžios posėdis, (ii) dokumentų patikra ir stebėsena vietoje ir iii) baigiamasis audito posėdis.

— Audito pražios posėdis. Su audituojamuoju subjektu aptariamas audito tikslas, apimtis, tvarkaraštis ir metodika siekiant audituojamajam subjektui suteikti galimybę užduoti klausimus apie patikros veiklos metodus ir vykdymą;

— Dokumentų patikra ir stebėsenos vietoje etapas. Siekiant sukaupti duomenis apie tai, kaip audituojamasis subjektas laikosi Indonezijos MTUS reikalavimų, LV patikrina audituojamojo subjekto sistemas ir procedūras, atitinkamus dokumentus ir jrašus. LV atlieka patikras vietoje, siekdama patikrinti atitiktj, be kita ko vykdydama oficialių patikros ataskaitų kryžminj tikrinimą. LV taip pat tikrina audituojamojo subjekto medienos atseka­ mumo sistemą, siekdama remiantis tinkamais jrodymais jsitikinti, jog visa mediena atitinka teisėtumo reikala­ vimus.

— Baigiamasis audito posėdis. Audituojamajam subjektui pateikiami patikros rezultatai, ypač susiję su bet kokiais reikalavimų nesilaikymo atvejais, kurie gali būti nustatyti. Audituojamasis subjektas gali iškelti klausimų dėl patikros rezultatų ir pateikti paaiškinimų dėl LV pateiktų duomenų.

Ataskaitų rengimas ir sprendimų priėmimas. Audito grupė parengia patikros ataskaitą, laikydamasi Xxxxxxxxxxxxxx ministerijos nustatytos struktūros. Ataskaita pateikiama audituojamajam subjektui per keturiolika kalendorinių dienų nuo baigiamojo audito posėdžio. Ataskaitos kopija, kuri apima visų atvejų, kai nesilaikoma reikalavimų, aprašymą, pateikiama Xxxxxxxxxxxxxx ministerijai.

Ši ataskaita visų pirma yra naudojama siekiant priimti sprendimą dėl LV patikros audito rezultatų. LV priima sprendimą, ar išduoti teisėtumo pažymėjimą, remdamasi audito grupės parengta patikros ataskaita.

Reikalavimų nesilaikymo atvejais LV neišduos teisėtumo pažymėjimo, o tai gali užkirsti kelią medienai patekti j medienos, kurios teisėtumas patvirtintas, tiekimo grandinę. Išsprendęs reikalavimų nesilaikymo klausimą veiklos vykdytojas gali iš naujo teikti prašymą patikrinti teisėtumą.

Tikrinimo metu LV nustatytus ir Miškininkystės ministerijai praneštais pažeidimų atvejais atsakingos valdžios institucijos taiko administracines arba teismines procedūras. Jei jtariama, kad veiklos vykdytojas pažeidė taisykles, nacionalinės, apylinkės ir rajonų valdžios institucijos gali nuspręsti sustabdyti veiklos vykdytojo veiklą.

Teisėtumo pažymėjimo išdavimas ir pakartotinis pažymėjimo išdavimas. LV išduoda teisėtumo pažymėjimą, jeigu nustatoma, kad audituojamasis subjektas atitinka visus teisėtumo standarto rodiklius, jskaitant medienos tiekimo grandinės kontrolės taisykles.

LV gali bet kuriuo metu Xxxxxxxxxxxxxx ministerijai pranešti apie išduotus, pakeistus ir panaikintus pažymėjimus ir pažymėjimus, kurių galiojimas sustabdytas, ir kas tris mėnesius pateikia ataskaitą. Xxxxxxxxxxxxxx ministerija šias ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje.

Teisėtumo pažymėjimas galioja trejų metų laikotarpiu, po kurio turi būti atliktas pakartotinis ūkio subjekto auditas naujam pažymėjimui gauti. Naujas pažymėjimas turi būti išduotas nepasibaigus esamo pažymėjimo galiojimui.

Priežiūra. Ūkio subjektams, turintiems teisėtumo pažymėjimą, taikoma metinė priežiūra, vykdoma pagal pirmiau išdėstytos tikrinimo veiklos principus. LV taip pat gali atlikti priežiūros veiksmus iki planuojamo metinio audito, jeigu patikros apimtis buvo išplėsta.

Priežiūros grupė parengia priežiūros ataskaitą. Ataskaitos kopija, jskaitant nustatytų atvejų, kai nesilaikoma reika­ lavimų, aprašymą, pateikiama Xxxxxxxxxxxxxx ministerijai. Vykdant priežiūrą nustačius reikalavimų nesilaikymo atvejų bus sustabdytas teisėtumo pažymėjimo galiojimas arba panaikintas pažymėjimas.

Priežiūros metu LV nustatytus ir Miškininkystės ministerijai praneštų pažeidimų atvejais atitinkamos valdžios institucijos taiko administracines arba teismines procedūras.

Specialūs auditai. Ūkio subjektai, turintys teisėtumo pažymėjimą, privalo LV pranešti apie bet kokius reikšmingus nuosavybės, struktūros, valdymo ir veiklos pasikeitimus, kurie daro poveikj jo teisėtumo tikrinimui pažymėjimo galiojimo laikotarpiu. LV gali atlikti specialius auditus, siekdama ištirti bet kokius skundus, pateiktus nepriklausomų stebėtojų, valdžios institucijų ar kitų suinteresuotųjų šalių, arba gavus ūkio subjekto ataskaitą apie pasikeitimus, kurie turi jtakos jo teisėtumo kontrolei.

5.3. Vyriausybės atsakomybė už vykdymą

Miškininkystės ministerija ir apylinkių bei rajonų miškų tarnybos yra atsakingos už medienos tiekimo grandinės kontrolę ir susijusių dokumentų (pvz., metinių darbo planų, rąstų kirtimo ataskaitų, rąstų balanso ataskaitų, transportavimo dokumentų, rąstų, žaliavų ar perdirbtų produktų balanso ataskaitas ir produkcijos dokumentų) patikrą. Neatitikimų atveju miškininkystės pareigūnai gali sustabdyti kontrolės dokumentų patvirtinimą ir taip sustabdyti veiklos vykdymą.

Miškininkystės pareigūnų arba nepriklausomų stebėtojų nustatyti pažeidimai pranešami LV. LV, atlikusi patikrini­ mus, gali sustabdyti išduoto teisėtumo pažymėjimo galiojimą arba jj panaikinti. Miškininkystės pareigūnai gali imtis tinkamų tolesnių veiksmų pagal reguliavimo procedūras.

Miškininkystės ministerija taip pat gauna patikros ataskaitų bei paskesnių priežiūros ir specialių LV išduotų auditų ataskaitų kopijas. LV, miškininkystės pareigūnų arba nepriklausomų stebėtojų nustatyti pažeidimų atvejais taikomos administracinės ir teisminės procedūros. Jei jtariama, kad veiklos vykdytojas pažeidė taisykles, nacionalinės, apylinkės ir rajonų valdžios institucijos gali nuspręsti sustabdyti arba nutraukti veiklos vykdytojo veiklą.

6. FLEGT LICENCIJŲ IŠDAVIMAS

Indonezijos FLEGT licencija vadinama patvirtintu teisiniu dokumentu (angl. V-Legal Document). Tai yra eksporto licencija, kuria teikiama jrodymų, kad eksportuoti medienos produktai atitinka Indonezijos teisėtumo reikalavimus, kaip nustatyta II priede, ir buvo gauti per tiekimo grandinę, kurioje vykdoma tinkama kontrolė, apsauganti nuo medienos iš nežinomų šaltinių patekimo. Patikrintą teisinj dokumentą išduoda LV, kurios veikia kaip licencijas išduodančios institucijos, ir jis bus naudojamas kaip FLEGT licencija siuntų j Sąjungą atveju, kai tik Šalys sutars pradėti taikyti FLEGT licencijavimo schemą.

Indonezija aiškiai apibrėš patikrintų teisinių dokumentų išdavimo tvarką ir informuos apie šias procedūras ekspor­ tuotojus ir visas kitas susijusias šalis per licencijavimo institucijų (LV) ir Miškininkystės ministerijos interneto svetainę.

Miškininkystės ministerija sukūrė Licencijų informacijos skyrių, siekdama, kad būtų tvarkoma duomenų bazė, j kurią būtų jtraukti visi patikrintų teisinių dokumentų ir LV nustatytos neatitikties reikalavimams ataskaitų kopijos. Patikrinto teisinio dokumento arba FLEGT licencijos autentiškumo, išsamumo ir galiojimo tyrimo atveju Sąjungos kompetentingos institucijos kreipsis j Miškininkystės ministerijos Licencijų informacijos skyrių, prašydamos pateikti išsamesnių paaiškinimų. Šis skyrius susisieks su atitinkama LV. Gavęs informaciją iš LV, Licencijų informacijos skyrius atsakys kompetentingoms institucijoms.

Patikrintas teisinis dokumentas išduodamas toje vietoje, kurioje eksporto siunta yra nustatoma, prieš pervežant j

eksporto vietą. Taikoma tvarka nurodoma toliau.

6.1. Patikrintą teisinj dokumentą išduoda LV, kuri yra sudariusi sutartj su eksportuotoju dėl eksportuotinų medienos produktų siuntos.

6.2. Per eksportuotojo vidaus atsekamumo sistemą pateikiami jrodymai dėl eksportuojamos medienos, kuriai išduota eksporto licencija, teisėtumo. Ši sistema turi apimti bent jau visas su tiekimo grandine susijusias kontrolės prie­ monės nuo tada, kai žaliavos (pvz., rąstai arba pusiau perdirbti produktai) buvo išsiųstos j perdirbimo gamyklą, pačioje gamyklos teritorijoje ir nuo gamyklos iki eksporto vietos.

6.2.1. Pirminio perdirbimo pramonės atveju eksportuotojo atsekamumo sistema turi apimti bent jau transportavimą iš laikinos rąstų saugyklos ar rąstų sandėlio ir visus vėlesnius etapus iki eksporto vietos.

6.2.2. Antrinio perdirbimo atveju atsekamumo sistema turi apimti bent jau transportavimą iš pirminio perdirbimo vietos ir visus vėlesnius etapus iki eksporto vietos.

6.2.3. Jeigu atsekamumo sistemą tvarko eksportuotojas, bet kuris ankstesnis tiekimo grandinės etapas, kaip nurodyta

6.2.1 ir 6.2.2 punktuose, taip pat turi būti jtrauktas j eksportuotojo vidaus atsekamumo sistemą.

6.2.4. Jeigu ją tvarko kitas nei eksportuotojas juridinis subjektas, LV patikrina, kad ankstesni tiekimo grandinės etapai, kaip nurodyta 6.2.1 ir 6.2.2 punktuose, būtų kontroliuojami eksportuotojo tiekėjo (-ų) arba tolesnio tiekėjo (-ų), ir kad transporto dokumentuose būtų nurodyta, ar mediena gauta (arba negauta) iš kirtavietės, kurios teisėtumo pažymėjimas nesuteiktas.

6.2.5. Kad būtų išduotas patikrintas teisinis dokumentas, visi eksportuotojo tiekimo grandinės, susijusios su siunta, tiekėjai turi turėti galiojantj teisėtumo arba tvarios miškotvarkos pažymėjimą ir turi jrodyti, kad visais tiekimo grandinės etapais mediena, kurios teisėtumas patikrintas, buvo laikoma atskirai nuo prekių, kurios tiekiamos be galiojančio teisėtumo ar tvarios miškotvarkos pažymėjimo.

6.3. Siekdama gauti patikrintą teisinj dokumentą bendrovė turi būti registruota kaip eksportuotoja (ETPIK turėtoja), kuriai išduotas galiojantis teisėtumo pažymėjimas. ETPIK turėtojas pateikia paraišką LV, pridėdamas šiuos doku­ mentus, kuriais jrodoma, kad produkto sudėtyje esanti medienos žaliava gauta tik iš patikrintų ir teisėtų šaltinių:

6.3.1. visų nuo paskutiniojo audito atlikimo (daugiausiai 12 mėnesių laikotarpiu) gamyklos gautų medienos ar žaliavų transportavimo dokumentų suvestinę; taip pat

6.3.2. nuo paskutinio audito (daugiausiai 12 mėnesių laikotarpiu) medienos ar žaliavų balanso ataskaitas ir perdirbtos medienos balanso ataskaitas.

6.4. Tada LV atlieka šiuos tikrinimo veiksmus:

6.4.1. duomenų sutikrinimą, remdamasi transportavimo dokumentų suvestinėmis, medienos ar žaliavų balanso ataskaita ir perdirbtos medienos balanso ataskaita;

6.4.2. panaudojimo normos pagal kiekvieno produkto tipą kontrolės veiksmus, remdamasi medienos ar žaliavų balanso ataskaitos ir perdirbtos medienos balanso ataskaitos analize;

6.4.3. prireikus, po duomenų sutikrinimo gali būti rengiami apsilankymai vietoje, siekiant užtikrinti suderinamumą su patikrintame teisiniame dokumente pateiktina informacija. Tai gali būti daroma atliekant eksporto siuntų imties patikrą ir tikrinant gamyklos veiklą bei duomenų registravimą.

6.5. Patikros rezultatai:

6.5.1. Jei ETPIK turėtojas laikosi teisėtumo ir tiekimo grandinės reikalavimų, LV išduoda IV priede nurodytos formos patikrintą teisinj dokumentą.

6.5.2. Pirmiau minėtus reikalavimus atitinkančiam ETPIK turėtojui leidžiama ant produktų ir (arba) pakuočių naudoti atitikties ženklą. Rengiamos atitikties ženklo naudojimo gairės.

6.5.3. Jei ETPIK turėtojas neatitinka teisėtumo ir tiekimo grandinės reikalavimų, LV vietoj patikrinto teisinio dokumento parengia neatitikties reikalavimams ataskaitą.

6.6. LV turi:

6.6.1. per dvidešimt keturias valandas nuo to momento, kai buvo priimtas sprendimas, Xxxxxxxxxxxxxx ministerijai pateikti patikrinto teisinio dokumento arba neatitikties reikalavimams ataskaitos kopiją;

6.6.2. kartą per tris mėnesius Miškininkystės ministerijai pateikti išsamią ataskaitą ir viešą ataskaitos santrauką, kurioje nurodoma, kiek patikrintų teisinių dokumentų išduota ir kiek bei kokios rūšies neatitikimų nustatyta; jų kopijos pateikiamos NAĮ, Prekybos ministerijai ir Pramonės ministerijai.

7. STEBĖSENA

Indonezijos MTUS apima pilietinės visuomenės stebėseną (nepriklausoma stebėseną) ir išsamų vertinimą. Siekiant sistemą FLEGT SPS atveju padaryti dar patikimesnę, pridedamas periodinio vertinimo elementas.

Nepriklausomą vertinimą atlieka pilietinė visuomenė, ir taip jvertinama, kaip veiklos vykdytojai, LP ir LV laikosi Indonezijos MTUS reikalavimų, jskaitant akreditacijos standartus ir gaires. Pilietinė visuomenė šiuo tikslu apibrė­ žiama kaip Indonezijos teisiniai subjektai, jskaitant miškininkystės NVO, miško vietovėse ir aplink jas gyvenančias bendruomenes ir atskirus Indonezijos piliečius.

Išsamų vertinimą atlieka jvairių suinteresuotųjų šalių grupė, kuri peržiūri Indonezijos MTUS ir nustato trūkumus bei galimus Miškininkystės ministerijos reikalaujamus sistemos patobulinimus.

Periodiniu vertinimu siekiama teikti nepriklausomą patikinimą, kad Indonezijos MTUS veikia kaip nurodyta, taip padidinant išduotų FLEGT licencijų patikimumą. Atliekant periodinj vertinimą naudojamasi nepriklausomo verti­ nimo ir išsamaus vertinimo išvadomis ir rekomendacijomis. Periodinio vertinimo sąlygos yra nustatytos VI priede.

Priedėlis

TIEKIMO GRANDINĖS KONTROLĖ

1. IŠ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ GAUTOS MEDIENOS TIEKIMO GRANDINĖS VEIKLOS KONTROLĖS APRAŠYMAS

1.1. Kirtavietė

a) Pagrindinė veikla:

— leidimo turėtojas atlieka medienos inventorizaciją (medžių inventorizaciją);

— leidimo turėtojas parengia medienos inventorizacijos ataskaitą;

— rajono miškininkystės pareigūnas patikrina ir patvirtina medienos inventorizacijos ataskaitą;

— leidimo turėtojas pateikia pasiūlytą metinj darbo planą;

— apylinkės miškininkystės pareigūnas patvirtina metinj darbo planą;

— leidimo turėtojas atlieka miško kirtimo darbus, jskaitant rąstų vilkimą j laikiną rąstų saugyklą.

b) Procedūros:

— leidimo turėtojas atlieka medienos inventorizaciją (medžių inventorizaciją) naudodamas korteles. Šios kortelės susideda iš trijų atskiriamų dalių, tvirtinamų prie kelmo, nukirsto rąsto ir veiklos vykdytojo ataskaitos. Kiekvienoje dalyje pateikiama medienai sekti reikalinga informacija, jskaitant medžio numerj ir vietą;

— leidimo turėtojas parengia medienos inventorizacijos ataskaitą, kurioje, naudojant oficialias Miškininkystės ministerijos formas, pateikiama informacija apie kertamų medžių skaičių, numatomą apimtj, preliminariai nustatytas rūšis ir kirstinų medžių vietą, taip pat tos informacijos santrauka;

— leidimo turėtojas pateikia medienos inventorizacijos ataskaitą rajono miškininkystės pareigūnui. Xxxxxxxxxx atlieka imtimi grindžiamą dokumentų patikrą pagal medienos inventorizacijos ataskaitą ir patikrą vietoje. Jeigu viskas tvarkoje, pareigūnas ataskaitą patvirtina;

— medienos inventorizacijos ataskaita remiamasi siūlomame metiniame darbo plane, kurj rengia leidimo turė­ tojas ir pateikia apylinkės miškininkystės pareigūnui peržiūrėti ir patvirtinti. Pareigūnas peržiūri siūlomą metinj darbo planą ir jj sutikrina su patvirtinta medienos inventorizacijos ataskaita ir, jeigu viskas yra tvarkoje, darbo planą patvirtina;

— kai pareigūnas patvirtina metinj darbo planą, leidimo turėtojas gali pradėti medžių kirtimo darbus;

— kirtimo darbų metu naudojamos kortelės, siekiant užtikrinti, kad rąstas yra iš patvirtintos kirtavietės, kaip aprašyta pirmiau.

1.2. Laikina rąstų saugykla

a) Pagrindinė veikla:

— prireikus, rąstų pjovimas ir ženklinimas, atliekamas leidimo turėtojo, siekiant užtikrinti suderinamumą su rąstų gamybos ataskaita;

— leidimo turėtojas matuoja rąstų tūrj ir rūšiuoja pagal kokybę;

— leidimo turėtojas parengia rąstų sąrašą;

— leidimo turėtojas teikia siūlomą rąstų gamybos ataskaitą;

— rajono miškininkystės pareigūnas patvirtina rąstų gamybos ataskaitą.

b) Procedūros:

— leidimo turėtojas paženklina visus supjaustytus rąstus;

— nuolatinj fizinj rąstų ženklinimą sudaro pirminis medžio identifikavimo numeris ir kiti ženklai, leidžiantys rąstą susieti su patvirtinta kirtaviete;

— leidimo turėtojas išmatuoja visų rąstų tūrj ir rūšiuoja pagal kokybę bei jrašo rąstų duomenis j rąstų sąrašą, naudodamas oficialią Miškininkystės ministerijos formą;

— remdamasis rąstų sąrašu leidimo turėtojas parengia periodinę rąstų gamybos ataskaitą ir ataskaitos santrauką, naudodamas oficialias Miškininkystės ministerijos formas;

— leidimo turėtojas reguliariai pateikia rąstų gamybos ataskaitą ir santrauką rajono miškininkystės pareigūnui, kad šis jas patvirtintų;

— rajono miškininkystės pareigūnas fiziškai patikrina ataskaitų imtj. Fizinės patikros rezultatai susumuojami rąstų patikros sąraše, naudojant oficialią Miškininkystės ministerijos formą;

— jeigu fizinės patikros rezultatai yra teigiami, pareigūnas patvirtina rąstų gamybos ataskaitą;

— pareigūnui patikrinus rąstus, jie sukraunami atskirai nuo nepatikrintų rąstų;

— rąstų gamybos ataskaita naudojama apskaičiuojant reikiamą miško išteklių mokestj ir mokestj Miško atkūrimo fondui (jei taikoma).

c) Duomenų sutikrinimas:

Natūralaus miško koncesijų atveju –

rajono miškininkystės pareigūnas sutikrina išvežtų ir rąstų gamybos ataskaitoje deklaruotų rąstų skaičių, korteles ir bendrą visų rąstų tūrj su metiniame darbo plane patvirtintomis kvotomis.

Želdinamų miškų koncesijos atveju:

rajono miškininkystės pareigūnas sutikrina išvežtų ir rąstų gamybos ataskaitoje deklaruotų rąstų bendrą tūrj su metiniame darbo plane patvirtintomis kvotomis.

1.3. Rąstų sandėlis

Rąstai transportuojami iš laikinos rąstų saugyklos j rąstų sandėlius ir tada arba tiesiogiai transportuojami j perdir­ bimo gamyklą arba j tarpinj sandėlj.

a) Pagrindinė veikla:

— leidimo turėtojas parengia rąstų sąrašą;

— rajono miškininkystės tarnyba išrašo sąskaitas faktūras ir leidimo turėtojas sumoka atitinkamą sumą j Miško išteklių atkūrimo fondą ir atitinkamą miško išteklių mokestj. Remdamasis rąstų sąrašu rajono miškininkystės pareigūnas atlieka patikrą vietoje;

— jeigu patikros vietoje rezultatas yra teigiamas, pareigūnas išduoda rąstų transportavimo dokumentą, prie kurio pridedamas rąstų sąrašas;

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą.

b) Procedūros:

— leidimo turėtojas rajono miškininkystės pareigūnui, atsakingam už sąskaitų išrašymą, pateikia prašymą pagal prie prašymo pridedamą rąstų sąrašą nustatyti reikiamus mokesčius;

— remiantis minėtu prašymu, rajono miškininkystės pareigūnas išrašo sąskaitą faktūrą arba sąskaitas faktūras, kurias leidimo turėtojas turi sumokėti;

— leidimo turėtojas sumoka sumą, nustatytą Miško išteklių mokesčio ir (arba) atželdinimo fondo sąskaitoje (-ose) faktūroje (-ose), o rajono miškininkystės pareigūnas išduoda šj mokėjimą patvirtinantj kvitą (-us);

— leidimo turėtojas pateikia prašymą išduoti rąstų transportavimo dokumentus, kartu pateikdamas mokėjimo kvitą, rąstų sąrašą ir rąstų balanso ataskaitą;

— rajono miškininkystės pareigūnas vykdo vežtinų rąstų administracines ir fizines patikras ir parengia patikros ataskaitą;

— jeigu patikros rezultatai teigiami, rajono miškininkystės pareigūnas išduoda rąstų transportavimo dokumentus;

— leidimo turėtojas parengia (atnaujina) rąstų balanso ataskaitą, siekdamas užregistruoti rąstų sandėlyje gaunamų, saugomų ir išvežamų rąstų kiekj.

c) Duomenų sutikrinimas

Rajono miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų balanso ataskaitą, palygindamas j sandėlj atvežtų, iš jo išvežtų ir jame laikomų rąstų kiekj, remdamasis rąstų gamybos ataskaitomis ir atitinkamais rąstų transportavimo doku­ mentais.

1.4. Tarpinis rąstų sandėlis

Tarpiniai rąstų sandėliai naudojami, jei rąstai nevežami iš pagal koncesijos sutartj naudojamos teritorijos tiesiai j

gamyklą. Tarpiniai rąstų sandėliai naudojami visų pirma rąstų gabenimui tarp salų arba jei keičiama transporto rūšis.

Leidimą jsteigti tarpinj rąstų sandėlj suteikia miškininkystės pareigūnas, remdamasis leidimo turėtojo pateiktu pasi­ ūlymu. Tarpinio rąstų sandėlio leidimas galioja penkerius metus, tačiau gali būti pratęstas miško pareigūnui persvars­ čius ir patvirtinus jo trukmę.

a) Pagrindinė veikla:

— pareigūnas nutraukia rąstų transportavimo dokumento galiojimą;

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą;

— leidimo turėtojas parengia rąstų sąrašą;

— leidimo turėtojas užpildo rąstų transportavimo dokumentą pagal Miškininkystės ministerijos pateiktą formą.

b) Procedūros

— rajono miškininkystės pareigūnas fiziškai patikrina atvežamų rąstų skaičių, rūšis ir matmenis, juos suskaičiuo­ damas arba, jeigu rąstų skaičius didesnis kaip 100, imties pagrindu;

— jeigu patikros rezultatai teigiami, pareigūnas nutraukia jvežamų rąstų transportavimo dokumento galiojimą;

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą kaip priemonę kontroliuoti rąstų atvežimą j tarpinj rąstų sandėlj ir išvežimą iš jo;

— išvežamų rąstų atveju leidimo turėtojas parengia rąstų sąrašą, kuris yra susietas su ankstesniais rąstų trans­ portavimo dokumentais;

— leidimo turėtojas užpildo rąstų transportavimo dokumentą, skirtą rąstams pervežti iš tarpinio rąstų sandėlio.

c) Duomenų sutikrinimas

Rajono miškininkystės pareigūnas patikrina iš rąstų sandėlio vežamų rąstų ir j tarpinj rąstų sandėlj atvežamų rąstų skaičiaus atitikimą.

Leidimo turėtojas atnaujina rąstų balanso ataskaitą, kurioje jrašomi rąstų jvežimo j tarpinj rąstų sandėlj, išvežimo iš jo ir laikymo jame duomenys, remiantis atitinkamais rąstų transportavimo dokumentais.

2. IŠ PRIVAČIŲ MIŠKŲ (ŽEMĖS) GAUTOS MEDIENOS TIEKIMO GRANDINĖS VEIKLOS KONTROLĖS APRAŠYMAS

Miško kirtimo darbai privačiuose miškuose (žemėje) yra reglamentuojami Miškininkystės ministro reglamentu P.30/ Menhut II/2012 (toliau – reglamentas).

Nėra jokių teisinių reikalavimų privatiems miškų (žemės) savininkams pritvirtinti identifikavimo ženklus ant kirsti atrinktų medžių arba ant rąstų. Paprastai privačios nuosavybės miškuose (žemėje) nukirsta mediena rąstų sandėliuose ir tarpiniuose rąstų sandėliuose nelaikoma.

Medienos iš privačių miškų ar žemės kontrolės procedūros skiriasi priklausomai nuo to, ar rąstai gauti iš medžių, augusių žemės nuosavybės teisės gavimo metu, ar rąstai gauti iš medžių, pasodintų nuo tada, kai žemės nuosavybės teisė buvo gauta. Jos taip pat priklauso nuo nukirstų medžių rūšies. Miško išteklių mokestis ir mokestis miško atželdinimo fondui taikomi rąstų iš medžių, kurie augo toje teritorijoje, kai žemės nuosavybės teisė buvo suteikta, atveju, tačiau netaikomi rąstų iš medžių, kurie buvo pasodinti po žemės nuosavybės teisių suteikimo, atveju.

Kai rąstai gauti iš medžių, pasodintų po žemės nuosavybės teisių suteikimo, galimi du scenarijai:

— reglamento 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų rūšių atveju savininkas parengia sąskaitą faktūrą, kuri yra trans­ portavimo dokumentas;

— kitų rūšių atveju transportavimo dokumentą išduoda kaimo vadovas arba paskirtas pareigūnas.

Kai rąstai gaunami iš medžių, augusių toje vietoje prieš suteikiant žemės nuosavybės teises, rajono miškininkystės pareigūnas išduoda transportavimo dokumentą.

Kirtavietė / laikina rąstų saugykla

a) Pagrindinė veikla:

— nuosavybės teisių pripažinimas;

— prireikus, supjaustymas;

— matavimas;

— rąstų sąrašo parengimas;

— rajono miškininkystės tarnyba išrašo sąskaitas faktūras ir savininkas sumoka sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą Miško išteklių mokestj ir (arba) mokestj miško atželdinimo fondui;

— transportavimo dokumento išdavimas arba parengimas.

b) Procedūros:

— privataus miško ar žemės savininkas prašo pripažinti jo nuosavybės teises;

— kai miško ir žemės nuosavybės teisė yra pripažinta, savininkas, atlikus rąstų matavimus, parengia rąstų sąrašą. Kai rąstai gaunami iš medžių, augusių toje vietoje prieš suteikiant žemės nuosavybės teises:

— savininkas rajono miškininkystės pareigūnui pateikia rąstų sąrašą ir prašymą sumokėti miško išteklių mokestj ir mokestj Miško atželdinimo fondui;

— pareigūnas atlieka dokumentų patikrą ir fizinę rąstų patikrą (matmenų, nustatytų rūšių ir rąstų skaičiaus);

— jeigu dokumentų patikros ir fizinės patikros rezultatai teigiami, rajono miškininkystės pareigūnas išduoda miško išteklių mokesčio ir mokesčio Miško atželdinimo fondui sąskaitą faktūrą, pagal kurią savininkas turi sumokėti mokestj;

— žemės savininkas kaimo vadovui pateikia miško išteklių mokesčio ir mokesčio Xxxxx atželdinimo fondui sumokėjimo kvitą, kartu su prašymu išduoti rąstų transportavimo dokumentą;

— kaimo vadovas atlieka dokumentų patikrą ir fizinę rąstų patikrą (matmenų, nustatytų rūšių ir rąstų skaičiaus);

— remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, kaimo vadovas išduoda rąstų transportavimo dokumentą; Jeigu rąstai gauti iš medžių, pasodintų po žemės nuosavybės teisės suteikimo:

reglamento 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų rūšių atveju –

— savininkas paženklina rąstus ir nustato jų rūšis;

— savininkas parengia rąstų sąrašą;

— remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, savininkas parengia sąskaitas faktūras pagal Miškininkystės ministerijos pateiktą formą, kuri taip pat naudojama kaip transportavimo dokumentas;

kitų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje neišvardytų rūšių atveju –

— savininkas paženklina rąstus ir nustato jų rūšis;

— savininkas parengia rąstų sąrašą. Savininkas pateikia rąstų sąrašą ir prašymą išduoti rąstų transportavimo dokumentą kaimo vadovui ar paskirtam pareigūnui;

— kaimo vadovas arba paskirtas pareigūnas atlieka dokumentų patikrą ir fizinę rąstų patikrą (nustatytų rūšių, rąstų skaičius, kirtimo vietos);

— remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, kaimo vadovas arba paskirtas pareigūnas išduoda rąstų transportavimo dokumentą pagal Miškininkystės ministerijos pateiktą formą;

c) Duomenų sutikrinimas

Kaimo vadovas, paskirtas pareigūnas arba rajono miškininkystės pareigūnas palygina nukirstų rąstų kiekj su rąstų sąrašu.

3. PRAMONEI IR EKSPORTUI SKIRTOS MEDIENOS TIEKIMO GRANDINĖS VEIKLOS KONTROLĖS APRAŠYMAS

3.1. Pirminio perdirbimo / integruota pramonė

a) Pagrindinė veikla:

— perdirbimo gamykla parengia rąstų balanso ataskaitą;

— rajono miškininkystės pareigūnas atlieka fizinę rąstų patikrą;

— pareigūnas nutraukia rąstų transportavimo dokumento galiojimą;

— gamykla parengia žaliavų ir produktų išeigos ataskaitą;

— gamykla parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą;

— gamykla užpildo medienos produktų transportavimo dokumentą pagal Miškininkystės ministerijos pateiktą formą;

— parengiama gamyklos medienos produktų pardavimo ataskaita.

b) Procedūros:

— gamykla parengia rąstų balanso ataskaitą kaip priemonę fiksuoti rąstų srautus j gamyklą ir jos viduje;

— gamykla rajono miškininkystės pareigūnui pateikia rąstų transportavimo dokumentų, atitinkančių kiekvieną gamyklos gautą rąstų partiją, kopijas;

— pareigūnas patikrina ataskaitų informaciją, palygindamas ją su fiziniais produktais. Tai gali būti daroma imties pagrindu, jeigu yra daugiau kaip 100 vienetų;

— jeigu patikros rezultatai teigiami, pareigūnas nutraukia rąstų transportavimo dokumentų galiojimą;

— pareigūnas jtraukia j bylą rąstų transportavimo dokumentų kopijas ir pagal Miškininkystės ministerijos formą parengia rąstų transportavimo dokumentų suvestinj sąrašą;

— rąstų transportavimo dokumentų, kurių galiojimą pareigūnas nutraukė, kopijos perduodamos bendrovei, kad ši jas jtrauktų j bylą;

— rąstų transportavimo dokumentų santrauka kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikiama apylinkės miškininkystės tarnybai;

— gamykla parengia gamybos linijos žaliavų ir produktų išeigos ataskaitą, siekiant kontroliuoti rąstų sąnaudas ir medienos produktų apimtj bei apskaičiuoti panaudojimo normą;

— gamykla parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą, siekiant registruoti medienos produktų srautus gamyklos viduje, iš jos bei atsargų kiekius;

— bendrovė arba gamykla apylinkės miškininkystės tarnybai reguliariai siunčia gamyklos pardavimo ataskaitas.

c) Duomenų sutikrinimas

Bendrovė patikrina rąstų balanso ataskaitą, palygindama jvežamų, išvežamų ir saugomų rąstų duomenis, remda­ masi rąstų transportavimo dokumentais.

Gamybos išeigos ataskaita naudojama siekiant patikrinti gamybos linijos sąnaudas pagal produkcijos apimtj, o panaudojimo norma yra palyginama su paskelbta vidutine norma.

Gamykla patikrina perdirbtų produktų balanso ataskaitą, palygindama produktų srautus j gamyklą, iš jos ir atsargų kiekj, remdamasi medienos produktų transportavimo dokumentais.

Rajono miškininkystės pareigūnas patikrina bendrovės suderintus duomenis.

3.2. Antrinio perdirbimo pramonė

a) Pagrindinė veikla:

— gamykla parengia perdirbtos medienos (pusgaminių) ir perdirbtų produktų balanso ataskaitas;

— gamykla parengia sąskaitas faktūras, kurios taip pat naudojamos kaip perdirbtos medienos produktų trans­ portavimo dokumentai;

— gamykla parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą;

— bendrovė arba gamykla parengia pardavimo ataskaitą.

b) Procedūros:

— gamykla jtraukia j bylą perdirbtos medienos transportavimo dokumentus (gaunamų medžiagų) ir parengia šių dokumentų santrauką, kuri pateikiama apylinkės miškininkystės pareigūnui;

— gamykla naudoja gamybos linijų perdirbtos medienos ir perdirbtų produktų išeigos ataskaitas, siekdama registruoti medžiagų srautus j gamyklą, produkcijos apimtj ir apskaičiuoti žaliavų panaudojimo normą;

— gamykla parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą, siekiant patikrinti medžiagų srautus j gamyklą, medienos produktų produkcijos apimtj ir turimas atsargas. Bendrovė arba gamykla parengia perdirbtų produktų sąskaitas faktūras, kurios taip pat naudojamos kaip transportavimo dokumentas, ir sąskaitų faktūrų kopijas jtraukia j bylą. Medienos produktų sąrašas pridedamas prie kiekvienos sąskaitos faktūros;

— jmonė arba gamykla pardavimo ataskaitas siunčia apylinkės miškų tarnybai.

c) Duomenų sutikrinimas

Gamykla patikrina perdirbtos medienos balanso ataskaitą, palygindama medžiagų srautus j gamyklą, iš jos ir sandėliuojamų medžiagų kiekj, remdamasi perdirbtos medienos transportavimo dokumentais ir perdirbtos medienos išeigos ataskaita.

Gamybos išeigos ataskaita naudojama siekiant patikrinti gamybos linijų sąnaudas ir produkcijos apimtj bei

jvertinti panaudojimo normą.

Gamykla patikrina perdirbtų produktų balanso ataskaitą, palygindama produktų srautus j gamyklą, iš jos ir produktų atsargų kiekj, remdamasi sąskaitomis faktūromis.

Tai, kas išdėstyta pirmiau, tikrinama pagal Miškų naudojimo generalinio direktoriaus reglamentą P.8/VI- BPPHH/2011.

4. EKSPORTAS

Medienos, gautos iš valstybinių miškų ir privačių miškų arba žemės, procedūros ir sutikrinimo procesai yra tapatūs.

a) Pagrindinė veikla:

— Prekybos ministerija eksportuotojui išduoda miškininkystės pramonės produktų registruotų eksportuotojų sertifikatą (ETPIK);

— eksportuotojas prašo išduoti kiekvienos eksporto siuntos patikrintą teisinj dokumentą/FLEGT licenciją;

— LV patikrina, ar jvykdytos atitinkamos sąlygos ir išduoda patikrintą teisinj dokumentą/FLEGT licenciją;

— eksportuotojas parengia savo eksporto deklaracijos dokumentą, kuris pateikiamas muitinei;

— muitinė muitiniam jforminimui atlikti išduoda eksporto patvirtinimo dokumentą.

b) Procedūros:

— eksportuotojas prašo LV išduoti patikrintą teisinj dokumentą/FLEGT licenciją;

— LV, atlikusi dokumentų ir fizinę patikrą, išduoda patikrintą teisinj dokumentą/FLEGT licenciją, siekdama užtikrinti, kad mediena arba medienos produktai gauti iš šaltinių, kurių teisėtumas patikrintas, ir kad jie pagaminti pagal II priede pateiktą teisėtumo apibrėžtj;

— eksportuotojas muitinei patvirtinti pateikia eksporto deklaracijos dokumentą, prie kurio pridedama sąskaita faktūra, pakuočių sąrašas, eksporto muito sumokėjimo kvitas (Bukti Setor Bea Keluar) (jeigu reglamentuojama), ETPIK sertifikatas, patikrintas teisinis dokumentas/FLEGT licencija, eksporto leidimas (Surat Persetujuan Ekspor) (jeigu reglamentuojama), inspektorius ataskaita (jeigu reglamentuojama) ir CITES dokumentas (jeigu taikoma);

— jeigu eksporto deklaracijos dokumento patikros rezultatai teigiami, muitinė išduoda eksporto patvirtinimo dokumentą (Nota Pelayanan Ekspor).

VI PRIEDAS

PERIODINIO VERTINIMO SĄLYGOS

1. TIKSLAS

Periodinis vertinimas yra nepriklausomos trečiosios šalies, vadinamos vertintoju, atliekamas nepriklausomas vertini­ mas. Periodinio vertinimo tikslas – užtikrinti, kad MTUS veiktų kaip nustatyta, padidinant pagal šj Susitarimą išduotų FLEGT licencijų patikimumą.

2. APIMTIS

Periodinis vertinimas apima:

1. kontrolės priemonių veikimą nuo gamybos miške vietos iki medienos produktų eksporto vietos;

2. duomenų valdymą ir MTUS grindžiamos medienos atsekamumo sistemas, FLEGT licencijų išdavimą bei šiam Susitarimui svarbius gamybos, licencijavimo ir prekybos statistinius duomenis.

3. VERTINIMO ATASKAITOS

Vykdant periodinj vertinimą parengiamos reguliarios ataskaitos, kuriose pateikiamos vertinimo išvados ir rekomen­ dacijos dėl priemonių, kurių reikia imtis, kad būtų pašalintos vertinimu nustatytos spragos ir sistemos trūkumai.

4. PAGRINDINĖ VEIKLA

Periodinio vertinimo veikla be kita ko apima:

a) kontrolės funkcijas vykdančių jstaigų atitikties auditą pagal MTUS nuostatas;

b) tiekimo grandinės kontrolės priemonių nuo gamybos miške vietos iki eksporto iš Indonezijos vietos veiksmin­ gumo jvertinimą;

c) duomenų tvarkymo tinkamumo ir medienos atsekamumo sistemų, kuriomis remiama MTUS, vertinimą ir FLEGT licencijų išdavimą;

d) reikalavimų nesilaikymo atvejų ir sistemos nesklandumų nustatymą ir registravimą bei reikiamų taisomųjų veiksmų paskyrimą;

e) anksčiau nustatytų ir rekomenduotų taisomųjų veiksmų veiksmingo jgyvendinimo jvertinimą;

f) išvadų Jungtiniam Susitarimo jgyvendinimo komitetui teikimą.

5. VERTINIMO METODIKA

5.1. Vertintojas naudoja dokumentuotą ir jrodymais pagrjstą metodiką, atitinkančią ISO/IEC 19011 arba tapataus stan­ darto reikalavimus. Ji apima tinkamas susijusių dokumentų patikras, organizacijų, atsakingų už MTUS jgyvendinimą, veiklos procedūras ir jrašus, reikalavimų nesilaikymo atvejų ir sistemos trūkumų nustatymą ir prašymų dėl atitin­ kamų taisomųjų veiksmų išdavimą.

5.2. Vertintojas be kita ko:

a) peržiūri nepriklausomų vertinimo ir patikros jstaigų (LP ir LV) akreditacijos procesą;

b) peržiūri dokumentais nustatytas kiekvienos jstaigos, susijusios su MTUS jgyvendinimo kontrolės, kuria siekiama užtikrinti jos išsamumą ir nuoseklumą, procedūras;

c) išnagrinėja dokumentais nustatytas procedūras ir jrašus, jskaitant darbo praktiką, apsilankymo tarnybose, miško kirtimo vietovėse, rąstų sandėliuose ar baseinuose, miško kontrolės postuose, gamyklose ir eksporto bei importo vietose metu;

d) išnagrinėja informaciją, surinktą reguliavimo ir vykdymą užtikrinančių jstaigų, LP ir LV bei kitų jstaigų, MTUS nustatytų reikalavimų laikymuisi tikrinti;

e) išnagrinėja privačiojo sektoriaus organizacijų, susijusių su MTUS jgyvendinimu, duomenų rinkimo praktiką;

f) jvertina galimybes gauti viešai prieinamą IX priede nurodytą informaciją, jskaitant informacijos atskleidimo tvarkos veiksmingumą;

g) naudojasi nepriklausomos stebėsenos ir išsamaus vertinimo ataskaitų, taip pat nepriklausomo rinkos stebėtojo ataskaitų išvadomis ir rekomendacijomis;

h) siekia sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomonę ir pasinaudoti iš suinteresuotųjų šalių, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su MTUS jgyvendinimu, gauta informacija, taip pat

i) naudoja tinkamus ėminių atrankos ir tikrinimo metodus, kad būtų galima jvertinti miškų reguliavimo agentūrų, LP ir LV, pramonės jmonių ir kitų atitinkamų visų lygmenų subjektų miškininkystės veiklą, tiekimo grandinės kontrolę, medienos perdirbimo ir eksporto licencijavimą, jskaitant kryžminius patikrinimus pagal Sąjungos teikiamą informaciją apie medienos importą iš Indonezijos, vykdančių subjektų darbą.

6. VERTINTOJO KVALIFIKACIJA

Vertintojas turi būti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka trečioji šalis, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a) vertintojas turi jrodyti kvalifikaciją ir gebėjimą atitikti ISO/IEC 65 vadovo ir ISO/IEC 17021 arba lygiaverčių standartų reikalavimus, jskaitant kvalifikaciją teikti vertinimo paslaugas, susijusias su miškų sektoriumi ir miško produktų tiekimo grandinėmis;

b) vertintojas turi būti tiesiogiai nesusijęs su Indonezijos arba Sąjungos miškotvarka, medienos perdirbimu, prekyba mediena arba miškų sektoriaus kontrole;

c) vertintojas turi būti nepriklausomas nuo visų kitų MTUS elementų, o Indonezijos miškų reguliavimo institucijos turi jdiegti sistemas, kad būtų išvengta interesų konflikto. Vertintojas turi pranešti apie bet kokj galintj kilti interesų konfliktą ir imtis veiksmingų priemonių jam sušvelninti;

d) vertintojas ir jo darbuotojai, vykdantys vertinimo užduotis, turi būti jrodę turintys patirties vykdyti atogrąžų miško valdymo, medienos perdirbimo pramonės ir susijusių tiekimo grandinės kontrolės priemonių auditą;

e) vertintojas turi būti nustatęs su veikla susijusių skundų priėmimo ir nagrinėjimo mechanizmą.

7. ATASKAITŲ TEIKIMAS

7.1. Periodinio vertinimo ataskaita apima: i) išsamią ataskaitą, kurią sudaro visa reikiama informacija apie vertinimą, jo išvadas (jskaitant reikalavimų nesilaikymo ir sistemos trūkumų atvejus) ir rekomendacijas; ii) viešą ataskaitos sant­ rauką, paremtą visa ataskaita ir apimančią pagrindines išvadas ir rekomendacijas.

7.2. Prieš skelbiant viešai, išsami ataskaita ir vieša ataskaitos santrauka teikiama JĮK, kad šis su jomis susipažintų ir jas patvirtintų.

7.3. JĮK prašymu vertintojas turi suteikti papildomą informaciją, kad pagrjstų arba paaiškintų savo išvadas.

7.4. Vertintojas turi pranešti JĮK apie visus gautus skundus ir veiksmus, kurių buvo imtasi jiems išspręsti.

8. KONFIDENCIALUMAS

Vykdydamas savo užduotis vertintojas turi išlaikyti gaunamų duomenų konfidencialumą.

9. PASKYRIMAS, PERIODIŠKUMAS IR FINANSAVIMAS

9.1. Vertintoją skiria Indonezija, JĮK pasikonsultavusi su Sąjunga.

9.2. Periodinis vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas dvylika mėnesių, pradedant nuo pagal Susitarimo 14 straipsnio 5 dalies e punkte JĮK sutartos datos.

9.3. Dėl periodinio vertinimo finansavimo sprendžia JĮK.

VII PRIEDAS

NEPRIKLAUSOMOS RINKOS STEBĖSENOS SĄLYGOS

1. NEPRIKLAUSOMOS RINKOS STEBĖSENOS TIKSLAS

Nepriklausoma rinkos stebėsena (NRS) yra nepriklausomos trečiosios šalies, vadinamos stebėtoju, vykdoma rinkos stebėsena. Nepriklausomos rinkos stebėsenos tikslas – surinkti informaciją apie Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, priėmimą Sąjungos rinkoje, ir ją analizuoti, taip pat peržiūrėti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, bei susijusių iniciatyvų, kaip antai viešojo ir privataus pirkimo politikos, poveikj.

2. TAIKYMO SRITIS

NRS apima:

2.1. Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, išleidimą j laisvą apyvartą jvežimo j Sąjungą punktuose;

2.2. Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, pardavimo Sąjungos rinkoje rezultatus ir su rinka susijusių priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga, atsižvelgdama j Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, paklausą, poveikj;

2.3. medienos, kuriai nesuteikta FLEGT licencija, pardavimo Sąjungos rinkoje rezultatus ir su rinka susijusių priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga, atsižvelgdama j medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, paklausą, poveikj;

2.4. kitų su rinka susijusių priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga, kaip antai viešojo pirkimo politikos, aplinkai nekenksmingos statybos kodeksų ir privačiojo sektoriaus veiksmų, kaip antai prekybos praktikos ir jmonių socialinės atsakomybės kodeksų, poveikio tyrimą.

3. NRS ATASKAITOS

Vykdant NRS teikiamos reguliarios ataskaitos Jungtiniam Susitarimo jgyvendinimo komitetui (JĮK), kuriose patei­ kiamos išvados ir rekomendacijos dėl priemonių, kuriomis siekiama stiprinti Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, padėtj Sąjungos rinkoje ir geriau jgyvendinti su rinka susijusias priemones, skirtas išvengti neteisėtos medienos patekimo j Sąjungos rinką.

4. PAGRINDINĖ VEIKLA

NRS be kita ko apima:

4.1. vertinimą, kaip antai:

a) politikos priemonių, skirtų kovoti su neteisėtos medienos prekyba Sąjungoje, jgyvendinimo pažangos ir poveikio vertinimą;

b) medienos ir medienos produktų Sąjungos importo iš Indonezijos ir kitų SPS sudariusių ir SPS nesudariusių medieną eksportuojančių šalių tendencijų vertinimą;

c) lobistinių grupių veiksmų, kurie gali turėti jtakos medienos ir medienos produktų paklausai, arba Indonezijos medienos produktų prekybos rinkų vertinimą;

4.2. ataskaitų teikimo metu nustatytus faktus ir rekomendacijas JĮK.

5. STEBĖSENOS METODIKA

5.1. Stebėtojas taiko dokumentais ir duomenimis pagrjstą metodiką. Ji apima tinkamą reikiamų dokumentų analizę, turimų prekybos duomenų ir informacijos nenuoseklumo atvejų nustatymą ir išsamius pokalbius su atitinkamais veikėjais dėl pagrindinių poveikio rodiklių ir su rinka susijusių priemonių efektyvumo.

5.2. Stebėtojas be kita ko stebi ir analizuoja:

a) su mediena ir medienos produktais susijusią esamą padėtj ir tendencijas Sąjungos rinkoje;

b) viešojo pirkimo politiką ir medienos bei medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, taip pat medienos bei medienos produktų, kuriems nesuteikta FLEGT licencija, reglamentavimą;

c) teisės aktus, darančius poveikj medienos pramonei, prekybai mediena ir medienos produktais Sąjungoje ir medienos bei medienos produktų importui j Sąjungą;

d) medienos ir medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, bei medienos ir medienos produktų, kuriems nesuteikta FLEGT licencija, kainų skirtumus Sąjungoje;

e) medienos ir medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, priėmimą Sąjungos rinkoje, jvaizdj ir rinkos dalj;

f) medienos ir medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, ir medienos ir medienos produktų, kuriems nesuteikta FLEGT licencija, importo iš Indonezijos, taip pat kitų SPS pasirašiusių ir SPS nepasirašiusių ekspor­ tuojančių šalių, apimties ir vertės statistinius duomenis ir tendencijas;

g) teisinių priemonių ir procesų, kuriais kompetentingos institucijos ir pasienio kontrolės jstaigos Sąjungoje tvirtina FLEGT licencijas ir išleidžia siuntas j laisvą apyvartą bei skiria nuobaudas už reikalavimų nesilaikymą, aprašymus ir bet kokius pakeitimus;

h) galimus sunkumus ir apribojimus, su kuriais susiduria eksportuotojai ir importuotojai, norėdami j Sąjungą atvežti medieną, kuriai suteikta FLEGT licencija;

i) medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, skatinimo Sąjungoje kampanijų veiksmingumą;

5.3. Stebėtojas rekomenduoja rinkos skatinimo veiksmus, kad būtų toliau gerinamas Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, priėmimas rinkoje.

6. NEPRIKLAUSOMO RINKOS STEBĖTOJO KVALIFIKACIJOS

Stebėtojas turi:

a) būti nepriklausoma trečioji šalis, jrodžiusi savo profesionalumą ir sąžiningumą stebint Sąjungos medienos ir medienos produktų rinką ir susijusius prekybos aspektus;

b) būti susipažinęs su Indonezijos medienos rinka ir prekyba jos mediena, visų pirma kietmedžiu, ir medienos produktais, ir tų Sąjungos šalių, kurios gamina panašius produktus, rinkomis ir prekyba;

c) būti jdiegęs sistemas, padedančias išvengti interesų konfliktų. Stebėtojas praneša apie bet kokj galintj kilti interesų konfliktą ir imasi veiksmingų priemonių jam sušvelninti.

7. ATASKAITŲ TEIKIMAS

7.1. Ataskaitos teikiamos kas dvejus metus ir jas sudaro: i) išsami ataskaita, kurioje pateikiamos visos atitinkamos išvados ir rekomendacijos; ii) ataskaitos santrauka, parengta pagal išsamią ataskaitą.

7.2. Prieš skelbiant viešai, išsami ataskaita ir ataskaitos santrauka teikiama JĮK, kad šis su jomis susipažintų ir jas patvirtintų.

7.3. JĮK prašymu stebėtojas suteikia papildomą informaciją, kad pagrjstų arba paaiškintų savo išvadas.

8. KONFIDENCIALUMAS

Stebėtojas išlaiko duomenų, kuriuos jis gauna vykdydamas savo užduotis, konfidencialumą.

9. PASKYRIMAS, PERIODIŠKUMAS IR FINANSAVIMAS

9.1. Stebėtoją skiria Sąjunga, JĮK pasikonsultavusi su Indonezija.

9.2. NRS atliekamas ne rečiau kaip kas dvidešimt keturis mėnesius, pradedant nuo pagal Susitarimo 14 straipsnio 5e dalj JĮK sutartos datos.

9.3. Dėl NRS finansavimo sprendžia JĮK.

VIII PRIEDAS

INDONEZIJOS MEDIENOS TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO SISTEMOS VEIKIMO VERTINIMO KRITERIJAI

APLINKYBĖS

Prieš pradedant išduoti FLEGT medienos eksporto j Sąjungą licencijas bus atliktas Indonezijos MTUS nepriklausomas techninis vertinimas. Šiuo techniniu vertinimu bus siekiama: i) išnagrinėti MTUS veikimą praktiškai, siekiant nustatyti, ar ja pasiekiama numatomų rezultatų ir ii) išnagrinėti bet kokius pakeitimus, padarytus MTUS po šio Susitarimo pasirašymo.

Šio vertinimo kriterijai yra tokie.

1. teisėtumo apibrėžtis;

2. tiekimo grandinės kontrolė;

3. tikrinimo procedūros;

4. eksporto licencijų išdavimas;

5. nepriklausoma stebėsena.

1. TEISĖTUMO APIBRĖŽTIS

Teisėtai pagaminta mediena turi būti apibrėžta pagal galiojančius Indonezijos teisės aktus. Naudojama apibrėžtis turi būti vienareikšmė, objektyviai patikrinama ir pritaikoma kasdienėje veikloje; be to, j ją turi būti jtraukti bent tie jstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamos šios sritys:

— miško kirtimo teisės: teisių kirsti mišką suteikimas vyriausybės teisėtai nustatytose ir (arba) vyriausybės leidinyje paskelbtose ribose;

— miško darbai: teisinių miškotvarkos reikalavimų laikymasis, taip pat susijusių aplinkosaugos ir darbo teisės aktų laikymasis;

— rinkliavos ir mokesčiai: teisinių reikalavimų dėl mokesčių, gamtos išteklių naudojimo mokesčių ir rinkliavų, tiesiogiai susijusių su miško kirtimu ir miško kirtimo teisėmis, laikymasis;

— kiti naudotojai: kitų šalių valdymo teisių arba žemės ir išteklių naudojimo teisių (jeigu tokios teisės yra), kurioms gali turėti jtakos teisių kirsti mišką suteikimas, paisymas;

— prekyba ir muitai: teisinių prekybos ir muitinės procedūrų reikalavimų laikymasis. Pagrindiniai klausimai:

— Ar nuo šio Susitarimo sudarymo buvo padaryta teisėtumo apibrėžties ir teisėtumo tikrinimo standartų pakei­ timų?

— Xx x XX priede pateikiamą teisėtumo apibrėžtj jtraukti atitinkami darbo jstatymai ir kiti teisės aktai? Teisėtumo apibrėžties pakeitimų atveju pagrindiniai klausimai bus tokie:

— Ar dėl šių pakeitimų buvo konsultuotasi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis ir ar atliekant bet kokius paskesnius teisėtumo tikrinimo sistemos pakeitimus buvo tinkamai atsižvelgta j jų nuomonę?

— Ar galima aiškiai nustatyti teisinę priemonę, kuria pagrjstas kiekvienas naujas apibrėžties elementas? Ar nurodyti kriterijai ir rodikliai, kurie gali būti naudojami patikrinti, kaip laikomasi kiekvieno apibrėžties elemento? Ar kriterijai ir rodikliai yra aiškūs, objektyvūs ir pritaikomi kasdienėje veikloje?

— Ar iš šių kriterijų ir rodiklių aiškiai matomos visų susijusių šalių funkcijos ir pareigos ir ar atliekant patikrą vertinami visų šalių veiklos rezultatai?

— Ar j teisėtumo apibrėžtj jtraukti pagrindiniai galiojantys pirmiau nurodytų sričių jstatymai ir kiti teisės aktai? Jei ne, kodėl tam tikros jstatymų ir kitų teisės aktų sritys nejtrauktos j apibrėžtj?

2. TIEKIMO GRANDINĖS KONTROLĖ

Taikant tiekimo grandinės kontrolės sistemas turi būti užtikrintas patikimas medienos produktų atsekamumas per visą tiekimo grandinę nuo kirtavietės arba importo vietos iki eksporto vietos. Ne visuomet būtina užtikrinti fizinę galimybę atsekti rąsto, rąstų krovinio arba medienos produkto judėjimą nuo eksporto vietos iki kilmės miško, tačiau visuomet būtina užtikrinti atsekamumą nuo miško iki pirmosios surinkimo vietos (pvz., medienos terminalo arba perdirbimo jmonės).

2.1. Naudojimo teisės

Aiškiai nustatytos teritorijos, kuriose suteiktos teisės naudoti miško išteklius, ir jvardyti šių teisių turėtojai. Pagrindiniai klausimai:

— Ar taikant kontrolės sistemą užtikrinama, kad j tiekimo grandinę patektų tik mediena, gauta iš miško teritorijos, kurios naudojimo teisės suteiktos ir yra galiojančios?

— Ar taikant kontrolės sistemą užtikrinama, kad miško kirtimo darbus atliekančioms jmonėms būtų suteiktos tinkamos susijusių miško teritorijų naudojimo teisės?

— Ar teisių kirsti mišką suteikimo procedūros ir informacija apie tokias teises, jskaitant informuojančią apie jų turėtojus, skelbiamos viešai?

2.2. Tiekimo grandinės kontrolės metodai

Parengtos veiksmingos medienos atsekamumo visoje tiekimo grandinėje nuo kirtavietės iki eksporto vietos priemo­ nės. Gali būti taikomi jvairūs medienos identifikavimo metodai: nuo atskiriems produktams skirtų lipdukų naudo­ jimo iki rėmimosi krovinio arba partijos lydraščiais. Pasirenkant metodą turi būti atsižvelgiama j medienos rūšj ir vertę bei sumaišymo su nežinoma arba neteisėta mediena riziką.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar pagal kontrolės sistemą nustatomi ir apibūdinami visi galimi tiekimo grandinių variantai, jskaitant skirtingus medienos šaltinius?

— Ar pagal kontrolės sistemą nustatomi ir apibūdinami visi tiekimo grandinės etapai?

— Ar nustatyti ir dokumentuose aprašyti metodai, kuriais remiantis nustatoma produkto kilmė ir jgyvendinama sumaišymo toliau nurodytuose tiekimo grandinės etapuose su žaliava, gauta iš nežinomų šaltinų, prevencija?

— augančių medžių etapu;

— rąstų miške etapu;

— transportavimo ir laikino saugojimo (rąstų sandėliuose (baseinuose), laikinuose rąstų sandėliuose (baseinuose)) etapu;

— atvežimo j perdirbimo jmonę ir medžiagų saugojimo etapu;

— atvežimo j perdirbimo jmonės gamybos linijas ir išvežimo iš jų etapu;

— perdirbtų produktų saugojimo perdirbimo jmonėje etapu;

— išvežimo iš perdirbimo jmonės ir transportavimo etapu;

— atvežimo j eksporto vietą etapu.

— Kokios organizacijos yra atsakingos už medienos judėjimo kontrolę? Ar jos turi tinkamų žmogiškųjų ir kitų išteklių kontrolės veiklai vykdyti?

— Jeigu konkrečiai nustatoma, kad nepatikrinta mediena pateko j tiekimo grandinę, ar nustatyta kontrolės sistemos trūkumų, pvz., nėra prieš nukirtimą augančių medžių iš privačių miškų ir žemės inventorizacijos dokumento?

— Ar Indonezijoje vykdoma politika dėl Indonezijos MTUS taikymo perdirbtoms medžiagoms ir, jei taip, ar buvo parengtos gairės, kaip perdirbtas medžiagas jtraukti j MTUS taikymo sritj?

2.3. Kiekybinių duomenų valdymas

Parengtos patikimos ir veiksmingos medienos produktų kiekio matavimo ir registravimo kiekviename tiekimo grandinės etape priemonės, jskaitant patikimus ir tikslius kiekvienoje kirtavietėje augančių medžių tūrio apskaičia­ vimus prieš kirtimą.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar pagal kontrolės sistemą parengti kiekybiniai sąnaudų ir produkcijos duomenys, jskaitant, kai tinkama, perskai­ čiavimo koeficientai, šiais tiekimo grandinės etapais?

— augančių medžių etapu;

— rąstų miške (laikinose rąstų saugyklose) etapu;

— vežamos ir saugomos medienos (rąstų sandėliuose (baseinuose), tarpiniuose rąstų sandėliuose (baseinuose)) etapu;

— atvežimo j perdirbimo jmonę ir medžiagų saugojimo etapu;

— atvežimo j gamybos linijas ir išvežimo iš jų etapu;

— perdirbtų produktų saugojimo perdirbimo jmonėje etapu;

— išvežimo iš perdirbimo jmonės ir transportavimo etapu;

— atvežimo j eksporto vietą etapu.

— Kurios organizacijos yra atsakingos už kiekybinių duomenų jrašų saugojimą? Ar jose yra panankamai personalo ir jrangos?

— Kokia yra kontroliuojamų duomenų kokybė?

— Ar visi kiekybiniai duomenys registruojami taip, kad kiekius laiku būtų galima sutikrinti su pirmesnių ir paskesnių tiekimo grandinės etapų kiekybiniais duomenimis?

— Kokia informacija apie tiekimo grandinės kontrolę skelbiama viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

2.4. Medienos, kurios teisėtumas patikrintas, atskyrimas nuo medienos, gautos iš nežinomų šaltinių Pagrindiniai klausimai:

— Ar taikomos pakankamos kontrolės priemonės, siekiant atskirti medieną, gautą iš nežinomų šaltinių, arba iškirstą neturint teisėto miško kirtimo teisių?

— Kokios kontrolės priemonės taikomos, siekiant užtikrinti, kad patikrintos ir nepatikrintos medžiagos būtų atskirtos per visą tiekimo grandinę?

2.5. Importuoti medienos produktai

Taikomos tinkamos kontrolės priemonės, skirtos užtikrinti, kad importuojama mediena ir medienos produktai būtų importuojami teisėtai.

Pagrindiniai klausimai:

— Xxxx xxxxxxx, kad medienos arba medienos produktų importas yra teisėtas?

— Kokių dokumentų reikalaujama siekiant nustatyti kirtimo šalj ir užtikrinti, kad importuoti produktai būtų pagaminti iš teisėtai nukirstų medžių, kaip nurodyta V priede?

— Ar pagal MTUS nustatoma importuota mediena ir medienos produktai visoje tiekimo grandinėje iki kol jie yra sumaišomi perdirbtiems produktams gaminti?

— Jei naudojama importuota mediena, ar pagal FLEGT licenciją galima nustatyti iškirstos medienos kilmės šalj (nebūtina atsakyti atkurtų produktų atveju)?

3. PATIKROS PROCEDŪROS

Patikros procedūromis vykdoma pakankama kontrolė medienos teisėtumui užtikrinti. Patikra turi būti pakankamai patikima ir veiksminga, kad būtų galima nustatyti visus reikalavimų nesilaikymo miške arba tiekimo grandinėje atvejus ir laiku imtis priemonių.

3.1. Organizavimas

Patikrą atlieka trečiosios šalies organizacija, turinti pakankamų išteklių, tinkamas valdymo sistemas ir kvalifikuotą bei parengtą personalą, taip pat patikimas ir veiksmingas interesų konfliktų kontrolės priemones.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar tikrinimo organizacijos turi galiojantj Nacionalinės akreditacijos jstaigos (NAĮ) išduotą akreditacijos pažymėjimą?

— Ar vyriausybė paskiria organizacijas patikros užduotims atlikti? Ar jgaliojimai (ir susijusios pareigos) yra aiškūs ir viešai paskelbti?

— Ar aiškiai apibrėžtos ir jgyvendinamos institucijų funkcijos ir pareigos?

— Ar už patikrą atsakingos organizacijos turi tinkamų išteklių atitikties teisėtumo apibrėžčiai ir medienos tiekimo grandinės kontrolės sistemoms tikrinti?

— Ar už patikrą atsakingos organizacijos turi dokumentuose aprašytą valdymo sistemą, kuria:

— būtų užtikrinta, jog jos darbuotojai turi reikiamą kompetenciją ir patirtj veiksmingai patikrai atlikti?

— užtikrinama vidaus kontrolė ir (arba) priežiūra?

— nustatytos interesų konfliktų kontrolės priemonės?

— užtikrinamas sistemos skaidrumas?

— apibrėžiama patikros metodika ir užtikrinamas jos taikymas?

3.2. Atitikties teisėtumo apibrėžčiai tikrinimas

Aiškiai apibrėžta, kas turi būti patikrinta. Patikros metodika aprašyta dokumentuose, ją taikant užtikrinamas sistemingas, skaidrus, jrodymais pagrjstas, reguliarus ir visas apibrėžties dalis apimantis patikros procesas.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar patikros organizacijų naudojama patikros metodika apima visus teisėtumo apibrėžties elementus ir visų rodiklių atitikties patikras?

— Ar už patikrą atsakingos organizacijos:

— tikrina dokumentus, veiklos jrašus ir veiksmus vietoje (be kita ko, vykdydamos patikras, apie kurias nepra­ nešama iš anksto)?

— renka informaciją iš išorės suinteresuotųjų šalių?

— registruoja savo tikrinimo veiklą?

— Ar patikros rezultatai skelbiami viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

3.3. Kontrolės sistemų, kuriomis užtikrinamas tiekimo grandinės patikimumas, patikra

Aiškiai apibrėžti tikrintini visą tiekimo grandinę apimantys kriterijai ir rodikliai. Patikros metodika aprašyta doku­ mentuose, pagal šią metodiką užtikrinamas sistemingas, skaidrus, jrodymais pagrjstas, reguliarus ir visus kriterijus ir rodiklius apimantis patikros procesas ir numatyta reguliariai ir neatidėliojant sutikrinti kiekvieno grandinės etapo duomenis.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar patikros metodika apima visų tiekimo grandinės kontrolės priemonių patikras? Ar tai aiškiai nurodyta patikros metodikoje?

— Kaip jrodoma, kad tiekimo grandinės kontrolės priemonių patikros atliktos?

— Kokios organizacijos yra atsakingos už duomenų tikrinimą? Ar jos turi tinkamų žmogiškųjų ir kitų išteklių duomenų valdymo veiklai vykdyti?

— Ar esama metodų, pagal kuriuos galima patikrinti augančių medžių, nukirstų rąstų ir medienos, atvežtos j

perdirbimo jmonę arba eksporto vietą, atitikimą?

— Ar lentpjūvėse ir kitose jmonėse parengti neperdirbtos medienos ir perdirbtų produktų kiekio nuoseklumo vertinimo metodai? Ar šiuose metoduose pateikiami perskaičiavimo koeficientai ir ar jie reguliariai atnaujinami?

— Kokiomis informacinėmis sistemomis ir technologijomis naudojamasi duomenims saugoti, tikrinti ir registruoti?

Ar jdiegtos veiksmingos duomenų apsaugos sistemos?

— Ar tiekimo grandinės kontrolės patikros rezultatai skelbiami viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

3.4. Skundų nagrinėjimo mechanizmai

Parengti tinkami skundų ir ginčų dėl patikros proceso nagrinėjimo mechanizmai. Pagrindiniai klausimai:

— Ar patikrą vykdančios organizacijos yra parengusios skundų nagrinėjimo mechanizmą, kuriuo gali pasinaudoti visos suinteresuotosios šalys?

— Ar patikrą vykdančios organizacijos yra parengusios mechanizmus, pagal kuriuos gaunami nepriklausomų stebė­ tojų skundai ir j juos atsakoma?

— Ar patikrą vykdančios organizacijos yra parengusios mechanizmus, pagal kuriuos būtų gaunami pranešimai apie valdžios pareigūnų nustatytus pažeidimus ir j juos atsakoma?

— Ar yra aišku, kaip skundai priimami, registruojami, (prireikus) perduodami nagrinėti aukštesniu lygmeniu ir j juos atsakoma?

3.5. Mechanizmai, taikomi reikalavimų nesilaikymo atvejais

Nustatyti atitinkami mechanizmai, taikomi reikalavimų nesilaikymo atvejais, nustatytais per patikros procesą arba pagal pateiktus skundus ir atliekant nepriklausomą stebėseną.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar yra veiksmingas ir veikiantis mechanizmas, pagal kurj, nustačius pažeidimų, būtų reikalaujama, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, atsižvelgiant j patikros rezultatus?

— Ar patikros sistemoje nustatytas minėtas reikalavimas?

— Ar parengtos reikalavimų nesilaikymo atvejų administravimo priemonės? Ar jos praktiškai taikomos?

— Ar tinkamai registruojami reikalavimų nesilaikymo ir patikros rezultatų ištaisymo atvejai arba kiti veiksmai, kurių buvo imtasi? Ar vertinamas tokių veiksmų veiksmingumas?

— Ar parengtas jvairių patikrą vykdančių organizacijų ataskaitų apie patikros išvadas teikimo vyriausybei mecha­ nizmas?

— Kokia informacija apie reikalavimų nesilaikymo atvejus skelbiama viešai?

4. EKSPORTO LICENCIJŲ IŠDAVIMAS

Indonezija visą atsakomybę už patikrinto teisinio dokumento / FLEGT licencijų išdavimą paskyrė licencijas išduo­ dančioms jstaigoms. FLEGT licencijos išduodamos kiekvienai Sąjungai skirtai siuntai.

4.1. Organizacinė struktūra Pagrindiniai klausimai:

— Kokioms organizacijoms pavesta išduoti FLEGT licencijas?

— Ar licencijas išduodanti jstaiga turi galiojantj NAĮ išduotą akreditacijos pažymėjimą?

— Ar aiškiai apibrėžtos ir viešai paskelbtos licencijas išduodančios jstaigos ir jos personalo funkcijos, susijusios su FLEGT licencijų išdavimu?

— Ar nustatyti licencijas išduodančios jstaigos personalo kompetencijos reikalavimai ir vidaus kontrolės priemonės?

— Ar licencijas išduodanti jstaiga turi tinkamų išteklių jai pavestoms užduotims vykdyti?

4.2. Patikrintų teisinių dokumentų išdavimas ir jų naudojimas išduodant FLEGT licencijas

Imtasi tinkamų priemonių, kad patikrinti teisiniai dokumentai būtų naudojami išduodant FLEGT licencijas. Pagrindiniai klausimai:

— Ar licencijas išduodanti jstaiga taiko viešas dokumentais pagrjstas procedūras patikrintam teisiniam dokumentui išduoti?

— Kaip jsitikinama, kad šios procedūros tinkamai taikomos praktiškai?

— Ar tinkamai registruojamas patikrintų teisinių dokumentų išdavimas ir atvejai, kai patikrinti teisiniai dokumentai nebuvo išduoti? Ar iš jrašų aiškiai matyti, kuo remiantis išduoti patikrinti teisiniai dokumentai?

— Ar licencijas išduodanti institucija yra parengusi tinkamas procedūras, kuriomis užtikrinama, kad visos medienos siuntos atitinka teisėtumo apibrėžties ir tiekimo grandinės kontrolės reikalavimus?

— Ar licencijų išdavimo reikalavimai buvo aiškiai apibrėžti ir pateikti eksportuotojams ir kitoms susijusioms šalims?

— Kokia informacija apie išduotas licencijas skelbiama viešai?

— Ar FLEGT licencijos atitinka IV priede išdėstytas technines specifikacijas?

— Ar Indonezija parengė FLEGT licencijų numeravimo sistemą, kuri leistų atskirti FLEGT licencijas, skirtas Sąjungos rinkai, ir patikrintus teisinius dokumentus, skirtus ne Sąjungos rinkoms?

4.3. Klausimai apie išduotas FLEGT licencijas

Parengtas tinkamas mechanizmas, taikomas tvarkant kompetentingų institucijų užklausas apie FLEGT licencijas, kaip nustatyta III priede.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar Licencijų informacijos skyriui pavesta, be kita ko, priimti kompetentingų institucijų užklausas ir j jas atsakyti?

— Ar sukurtos aiškios Licencijų informacijos skyriaus ir kompetentingų institucijų ryšių palaikymo procedūros?

— Ar sukurtos aiškios Licencijų informacijos skyriaus ir licencijų išdavimo institucijų ryšių palaikymo procedūros?

— Ar yra būdų Indonezijos arba tarptautiniams suinteresuotiesiems subjektams –pasiteirauti apie išduotas FLEGT licencijas?

4.4. Skundų nagrinėjimo mechanizmas

Parengtas tinkamas skundų ir ginčų dėl licencijų nagrinėjimo mechanizmas. Šis mechanizmas suteikia galimybę nagrinėti visus skundus dėl licencijavimo schemos veikimo.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar jdiegta ir visoms suinteresuotosioms šalims prieinama dokumentuose aprašyta skundų nagrinėjimo procedūra?

— Ar aišku, kaip skundai priimami, registruojami, (prireikus) perduodami nagrinėti aukštesniu lygmeniu ir kaip j

juos atsakoma?

5. NEPRIKLAUSOMA STEBĖSENA

Nepriklausomą stebėseną (NS) vykdo Indonezijos pilietinė visuomenė ir ji yra nepriklausoma nuo kitų MTUS subjektų (dalyvaujančių miško išteklių valdymo arba reglamentavimo procese bei dalyvaujančių nepriklausomo audito procese). Vienas iš pagrindinių tikslų yra ir toliau išlaikyti MTUS patikimumą vykdant patikros stebėseną.

Indonezija oficialiai pripažino NS funkciją ir suteikia galimybę pilietinei visuomenei teikti skundus, jeigu nustatoma akreditavimo, vertinimo ir licencijų išdavimo procesų pažeidimų.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar vyriausybė paskelbė NS gaires viešai?

— Ar gairėse pateikiami aiškūs reikalavimai dėl organizacijų tinkamumo atlikti NS funkcijas, siekiant užtikrinti nešališkumą ir išvengti interesų konfliktų?

— Ar gairėse pateiktos procedūros, pagal kurias galima susipažinti su IX priede pateikta informacija?

— Ar pilietinė visuomenė praktiškai gali susipažinti su IX priede pateikta informacija?

— Ar gairėse nurodyta skundų teikimo tvarka? Ar šios procedūros yra prieinamos viešai?

— Ar parengtos ir išaiškintos ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo visuomenei nuostatos, taikomos patikras vykdančioms organizacijoms?

IX PRIEDAS

INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS VISUOMENEI

1. ĮŽANGA

Šalys yra jsipareigojusios užtikrinti, kad su miškininkyste susijusi informacija būtų pateikta visuomenei.

Siekiant šio tikslo šiame priede pateikiama: i) su miškininkyste susijusi visuomenei pateiktina informacija, ii) jstaigos, atsakingos už tokios informacijos pateikimą ir iii) susipažinimo su ja mechanizmai.

Siekiama užtikrinti, kad 1) JĮK veiksmai šio Susitarimo jgyvendinimo metu būtų skaidrūs ir suprantami; 2) būtų nustatytas Šalims, taip pat atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, skirtas mechanizmas gauti su miškininkyste susijusią informaciją; 3) MTUS veikimas būtų stiprinamas teikiant informaciją nepriklausomai stebėsenai vykdyti; ir

4) būtų pasiekti platesni šio Susitarimo tikslai. Galimybė visuomenei gauti informaciją yra svarbus Indonezijos miškų valdymo stiprinimo veiksnys.

2. PRIEIGOS PRIE INFORMACIJOS MECHANIZMAI

Šis priedas atitinka Indonezijos informacijos laisvės jstatymą Nr. 14/2008. Pagal šj jstatymą kiekviena viešoji institucija privalo parengti nuostatas dėl visuomenės teisės gauti informaciją. Įstatyme skiriama keturių kategorijų informacija: 1) prieinama ir reguliariai platinama informacija; 2) informacija, kuri turi būti atskleista nedelsiant; 3) nuolat prieinama informacija, kuri pateikiama paprašius; ir 4) riboto naudojimo arba konfidenciali informacija.

Miškininkystės ministerija, apylinkių ir rajonų tarnybos, nacionalinė akreditacijos jstaiga (NAĮ), atitikties vertinimo jstaiga (AVĮ), licencijas išduodančios jstaigos yra svarbios su MTUS veikimu susijusios institucijos, todėl jos privalo pagal savo kompetenciją atskleisti su miškininkyste susijusią informaciją visuomenei.

Siekiant jgyvendinti minėtą jstatymą Miškininkystės ministerija, apylinkės ir rajonų tarnybos ir visos kitos viešosios agentūros, jskaitant NAĮ, parengė arba rengia procedūras dėl informacijos atskleidimo visuomenei.

NAĮ taip pat turi skelbti informaciją viešai pagal ISO/IEC 17011:2004 8.2 sąlygą (Akreditacijos jstaigos jpareigojimas). Patikros organizacijos ir licencijų išdavimo jstaigos turi skelbti informaciją viešai pagal Xxxxxxxxxxxxxx ministro regla­ mentus ir ISO/IEC 17021:2006 8.1 sąlygą (Viešai prieinama informacija) ir ISO/IEC vadovo 65:1996 4.8 sąlygą (Dokumentacija).

Pilietinės visuomenės organizacijos veikia kaip vienas iš su miškininkyste susijusios informacijos šaltinių pagal Miški­ ninkystės ministro reglamentus.

Miškininkystės ministras 2011 m. vasario 2 d. paskelbė Reglamentą Nr. P.7/Menhut-II/2011, kuriame numatyta, kad prašymai suteikti Miškininkystės ministerijos turimą informaciją turi būti adresuojami Miškininkystės ministerijos Viešųjų ryšių centro direktoriui pagal vieno langelio informacijos politiką. Xxxxxxxxxxxxxx ministerija rengia tolesnes jgyvendinimo gaires. Su regioninių, apylinkių ir rajonų miškininkystės tarnybų turima informacija gali būti susipažjs­ tama tiesiogiai.

Kas šis priedas būtų tinkamai taikomas, turi būti parengtos ir patvirtintos minėtoms institucijoms taikomos prašymų susipažinti su informacija tenkinimo procedūros, gairės arba nurodymai. Be to, bus paaiškintos ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo visuomenei nuostatos, taikomos patikrą vykdančioms organizacijoms bei licencijas išduodan­ čioms jstaigoms.

3. INFORMACIJOS, NAUDOJAMOS SUSTIPRINTI MTUS VEIKIMO STEBĖSENĄ IR VERTINIMĄ, KATEGORIJOS

Įstatymai ir kiti teisės aktai. Visi teisėtumo standartuose nustatyti jstatymai, kiti teisės aktai, standartai bei gairės.

Žemės ir miško skyrimas. Žemės skyrimo žemėlapiai ir apylinkės erdvės planai, žemės skyrimo procedūros, miško koncesijos ar naudojimo teisės bei kitos eksploatavimo ir perdirbimo teisės, taip pat susiję dokumentai, pavyzdžiui, koncesijos žemėlapiai, miško ploto atidavimo naudoti leidimas, žemės nuosavybės dokumentai ir žemės nuosavybės žemėlapiai.

Miškotvarkos praktika. Miško naudojimo planai, metiniai darbo planai, jskaitant žemėlapius ir jrangos leidimus, konsultacinių susitikimų su bendruomenėmis, gyvenančiomis leidimo apimamoje teritorijoje ir aplink ją, rengiamų siekiant parengti metinius darbo planus, protokolai, miško medienos naudojimo darbo planas ir priedai, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai ir viešųjų konsultacinių susitikimų, rengiamų siekiant rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, protokolai, rąstų gamybos ataskaitos ir valstybei priklausančių miškų ir žemės inventorizacijos duomenys.

Transportavimo ir tiekimo grandinės informacija, pvz., rąstų arba miško produktų transportavimo dokumentai bei priedai ir medienos sutikrinimo ataskaitos, medienos transportavimo tarp salų registracijos dokumentai ir dokumentai, kuriais jrodoma laivo tapatybė.

Perdirbimo ir pramonės jmonių duomenys, pvz., bendrovės steigimo dokumentai, verslo licencija ir jmonės registra­ cijos numeris, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, jmonės verslo licencija arba pramonės jmonės registracijos numeriai, pramoninių žaliavų pirminės miško pramonės jmonėms tiekimo planai, miško pramonės produktų ekspor­ tuotojo registracija, žaliavų ir perdirbtų produktų ataskaitos, teisių j perdirbimą turėtojų sąrašas ir antrinio perdirbimo jmonių duomenys.

Su mišku susiję mokesčiai, pvz., sumokėti mokesčiai už plotą ir mokėjimo pagal sąskaitas faktūras kvitai, mokėjimo nurodymai ir miško išteklių mokesčio ir mokesčio Miško atželdinimo fondui sąskaitos faktūros.

Tikrinimo ir licencijavimo informacija. Kokybės gairės ir akreditacijos procedūrų standartas; kiekvienos akredituotos AVĮ pavadinimas ir adresas, akreditacijos data ir akreditacijos galiojimo pabaigos data; akreditacijos sritys; su kiekvienu pažymėjimu susijusių AVĮ darbuotojų (auditorių, sprendimus priimančių asmenų) sąrašas; paaiškinimas, kas laikoma komerciniu požiūriu konfidencialia informacija; audito planas, kuriame nustatomos viešųjų konsultacijų datos; AVĮ pranešimas apie auditą; viešųjų konsultacijų su AVĮ protokolas, jskaitant dalyvių sąrašą; audito rezultatų vieša sant­ rauka; audito jstaigos pažymėjimo išdavimo ataskaitų santrauka; visų auditų būsenos ataskaita, kurioje nurodoma, kiek yra pažymėjimų, kurių galiojimas pasibaigęs, kiek nesuteiktų, šiuo metu rengiamų, suteiktų ir panaikintų pažymėjimų, ir pažymėjimų, kurių galiojimas sustabdytas, taip pat nurodomi bet kokie šios informacijos pasikeitimai; reikalavimų, susijusių su auditu ir licencijų išdavimu, nesilaikymo atvejai, ir veiksmai, kurių imtasi šiems atvejams spręsti; išduotos eksporto licencijos; reguliarios licencijas išduodančių institucijų ataskaitų santraukos.

Stebėsenos ir skundų pateikimo procedūros. Įprastos skundų NAĮ, patikros jstaigoms ir licencijas išduodančioms institucijoms pateikimo procedūros, jskaitant procedūras, taikomas stebint ataskaitų pažangą ir užbaigiant su jomis susijusj procesą.

Miškų stebėsenai svarbių pagrindinių dokumentų sąrašas, tuos dokumentus turinčių agentūrų sąrašas ir procedūra, pagal kurią ši informacija gali būti gaunama, pateikiami šio priedo priedėlyje.

4. INFORMACIJOS, NAUDOJAMOS SUSTIPRINTI PLATESNIUS SPS TIKSLUS, KATEGORIJOS

1. JĮK svarstymų jrašai.

2. JĮK metinė ataskaita, kurioje xxxxxxxx:

a) iš Indonezijos j Sąjungą pagal FLEGT licencijavimo schemą eksportuotų medienos produktų kiekiai pagal atitinkamas SS pozicijas ir Sąjungos valstybė narė, kurioje jvykdytas importas j Sąjungą;

b) Indonezijos išduotų FLEGT licencijų skaičius;

c) pažanga siekiant šio Susitarimo tikslų ir su jo jgyvendinimu susiję klausimai;

d) veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų eksportui, importui, pateikimui vietos rinkai arba pardavimui joje;

e) medienos ir medienos produktų, importuotų j Indoneziją, kiekiai ir veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų importui ir užtikrinti FLEGT licencijavimo schemos patikimumą;

f) FLEGT licencijavimo schemos reikalavimų nesilaikymo atvejai ir veiksmai, kurių imtasi jiems spręsti;

g) medienos produktų, importuotų j Sąjungą pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekiai pagal atitinkamą SS poziciją ir Sąjungos valstybė narė, kurioje jvykdytas importas j Sąjungą;

h) gautų FLEGT licencijų skaičius, kurias Sąjunga gavo iš Indonezijos;

i) atvejų, kuriais vyko kompetentingų institucijų ir Indonezijos Licencijų informacijos skyriaus konsultacijos, skaičius ir su jais susijusių medienos produktų kiekis;

3. Periodinio vertinimo išsami ataskaita ir ataskaitos santrauka.

4. NRS išsami ataskaita ir ataskaitos santrauka.

5. Skundai dėl periodinio vertinimo ir NRS ir kaip jie buvo tvarkomi.

6. Šio Susitarimo jgyvendinimo tvarkaraštis ir veiklos, kurios buvo imtasi, apžvalga.

7. Bet kokie kiti duomenys ir informacija, susijusi su šio Susitarimo jgyvendinimu ir veikimu, pavyzdžiui: Teisinė informacija

— Šio Susitarimo, jo priedo ir visų pakeitimų tekstas

— Visų jstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų II priede, tekstas

— Įgyvendinimo taisyklės ir procedūros Gamybos informacija

— Bendra metinė Indonezijos medienos gamyba;

— Per metus eksportuotų (iš viso ir j Sąjungą) medienos produktų apimtis; Informacija apie koncesijų paskyrimą

— Bendras plotas, kuriam skirtos miškininkystės koncesijos;

— Koncesijų sąrašas, bendrovių, kurioms jos buvo skirtos, pavadinimai ir bendrovių, kurios jas tvarko, pavadini­ mai;

— Visų medžių kirtimo koncesijų teritorijų žemėlapis;

— Registruotų miškininkystės jmonių (gamybos, perdirbimo, prekybos ir eksporto) sąrašas;

— Miškininkystės jmonių, kurioms suteiktas MTUS pažymėjimas (gamybos, perdirbimo, prekybos ir eksporto), sąrašas;

Informacija apie tvarkymą

— Tvarkomų koncesijų sąrašas, jas išskirstant pagal rūšis;

— Sertifikuotų miškininkystės koncesijų sąrašas ir pažymėjimo, pagal kurj jos tvarkomos, rūšis; Informacija apie jstaigas

— Indonezijos licencijas išduodančių institucijų sąrašas su adresu ir kontaktiniais duomenimis;

— Licencijų informacijos skyriaus adresas ir kontaktiniai duomenys;

— Sąjungos kompetentingų institucijų sąrašas su adresu ir kontaktiniais duomenimis. Ši informacija bus pateikta Šalių interneto svetainėse.

5. VIEŠO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS

Įgyvendindamos šj priedą Šalys jvertina:

— poreikj stiprinti nepriklausomai stebėsenai vykdyti skirtos viešosios informacijos naudojimą gebėjimai;

— poreikj didinti viešojo sektoriaus ir suinteresuotųjų šalių informuotumą apie šiame Susitarime pateiktas viešo informacijos atskleidimo nuostatas.

2014 5 20

Priedėlis.

MTUS TIKRINIMUI, STEBĖSENAI IR VEIKIMUI PAGERINTI REIKALINGA INFORMACIJA

Nr. Viešai skelbtinas dokumentas Įstaigos, kuriose dokumentas laikomas Informacijos kategorija

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/331

MEDIENA IŠ VALSTYBEI PRIKLAUSANČIOJE ŽEMĖJE ESANČIŲ MIŠKŲ (IUPHHK-HA/HPH, IUPHHK-HTI/HPHTI,IUPHHK RE) ir MEDIENA IŠ VALSTYBEI PRIKLAUSANČIOJE ŽEMĖJE ESANČIŲ MIŠKŲ, VALDOMŲ VIETOS BENDRUOMENIŲ (IUPHHK-HTR, IUPHHK-HKM)

1	Miško koncesijos teisių leidimai (SK IUPHHK-HA/HPH, IUPHHK-HTI/HPHTI, IUPHHK RE)	Miškininkystės ministerija (BUK); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
2	Koncesijos žemėlapiai	Miškininkystės ministerija (BAPLAN); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
3	Gamybinių miškų medienos naudojimo leidimai (SK IUPHHK-HTR, IUPHHK-HKm)	Miškininkystės ministerija (BUK); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
4	Gamybinių miškų medienos naudojimo žemėlapiai	Miškininkystės ministerija (BAPLAN); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
5	Miško naudojimo planas (TGHK)	Miškininkystės ministerija (BAPLAN); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
6	Miškų medienos naudojimo darbo planas (RKUPHHK) ir prie­ dai, jskaitant jrangos leidimą	Miškininkystės ministerija (BUK)	3
7	IIUPHHK mokėjimo nurodymo leidimo mokestis (SPP) ir mokėjimo kvitas	Miškininkystės ministerija (BUK)	3
8	Metinis darbo planas (RKT/planas) su žemėlapiu	Apylinkės miškininkystės tarnybos; kopijos rajono tarnybose	3
9	Inventorizacijos ir gamybos ataskaitos (LHP ir LHC) dokumen­ tai	Rajono miškininkystės tarnybos; kopijos apylinkės tarnybose	3
10	Transporto dokumentai (skshh)	Rajono miškininkystės tarnyba; kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose	3
11	Rąstų sutikrinimo ataskaita (LMKB)	Rajono miškininkystės tarnybos ir vietos Miškininkystės ministerijos skyrius (BP2HP)	3
12	Mokėjimo nurodymas ir gamybos mokesčio kvitas (SPP) (pagal rąstus / tūrj)	Rajono miškininkystės tarnybos	3

Nr.	Viešai skelbtinas dokumentas	Įstaigos, kuriose dokumentas laikomas	Informacijos kategorija
13	Miško išteklių mokesčio ir mokesčio Miško atželdinimo fondui sumokėjimo kvitas (PSDH arba DR natūralių miškų licencijos turėtojams arba PSDH želdinių miško licencijos turėtojams)	Rajono miškininkystės tarnyba	3
14	Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentai (AMDAL, ANDAL, RKL ir RPL)	Apylinkės arba rajono aplinkos apsaugos tarnyba (BAPEDALDA arba BLH); kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK)	3

LT

L 150/332

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

MEDIENA IŠ PRIVAČIOS ŽEMĖS

15	Galiojantis žemės nuosavybės dokumentas	Nacionalinė arba apylinkės/rajono žemės tarnyba (BPN)	3
16	Žemės nuosavybės teisės/vietovės žemėlapis	Nacionalinė arba apylinkės/rajono žemės tarnyba (BPN)	3
17	Rąstų transportavimo SKAU arba SKSKB dokumentas, antspauduotas KR (bendruomenės mediena)	Kaimo vadovas (SKAU); kopijos rajono miškininkystės tarnybose (SKSKB-KR ir SKAU)	3

2014 5 20

MEDIENA IŠ KEIČIAMOS MIŠKO PASKIRTIES ŽEMĖS (IPK)

18	Medienos panaudojimo licencijos: ILS/IPK, jskaitant jrangos leidimą	Apylinkės ir rajono miškininkystės tarnybos	3
19	Žemėlapiai pridėti prie ILS/IPK	Apylinkės ir rajono miškininkystės tarnybos	3
20	Miško ploto atidavimo naudoti leidimas	Miškininkystės ministerija (BAPLAN) ir Miškininkystės ministerijos apylinkės padalinys (BPKH)	3
21	Darbo planas IPK/ILS	Rajono miškininkystės tarnybos	3
22	Valstybei priklausančios miško paskirties žemės, kurios paskirtj rengiamasi pakeisti, miško išteklių inventorizacijos duomenys (dalis IPK/ILS darbo plane)	Rajono miškininkystės tarnybos	3
23	Medienos gamybos dokumentas (LHP)	Rajono miškininkystės tarnybos	3
24	DR ir PSDH mokėjimo kvitas (žr. Nr. 13)	Rajono miškininkystės tarnybos; kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK)	3
25	Transportavimo dokumentai FAKB ir priedai KBK bei SKSKB ir priedai KB	Rajono miškininkystės tarnybos	3

Nr. Viešai skelbtinas dokumentas Įstaigos, kuriose dokumentas laikomas Informacijos kategorija

LT

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/333

SU MIŠKININKYSTE SUSIJUSI PRAMONĖ

26	Įmonės steigimo dokumentas	Teisės ir žmogaus teisių ministerija; pirminės ir integruotos pramonės, kurios pajėgumai viršija 6 000 m3, atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK); 6 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos apylinkių ir rajonų miškininkystės tarnybose; antrinės pramonės atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje.	3
27	Verslo licencija (SIUP)	Vietos investicijų tarnyba arba investicijų koordinavimo agentūra (BKPMD), Prekybos ministerija. Antrinės pramonės atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje.	3
28	Įmonės jregistravimo numeris (TDP)	Vietos investicijų tarnyba arba investicijų koordinavimo agentūra (BKPMD) ir Prekybos ministerija.	3
29	Poveikio aplinkai vertinimas ((EIA) (UKL/UPL ir SPPL)	Apylinkės ir rajono aplinkos apsaugos tarnybos (BAPEDALDA arba BLH); kopijos vietos prekybos tarnyboje arba investicijų koordinavimo agentūroje (BKPMD)	3
30	Pramonės verslo licencija (IUI) arba pramonės registracijos numeris (TDI)	Pirminės ir integruotos pramonės, kurios pajėgumai viršija 6 000 m3, atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK); 6 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose, o 2 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos rajono miškininkystės tarnybose; antrinės pramonės atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje.	3
31	Pramonės žaliavų tiekimo planas (RPBBI) pirminei miško produktų pramonei (IPHH)	Pirminės ir integruotos pramonės, kurios pajėgumai viršija 6 000 m3, atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK); atveju, 6 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos apylinkės miškinin­ kystės tarnybose, o 2 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos rajono miškininkystės tarny­ bose; kopijos apylinkės ir rajono miškininkystės tarnybose.	3
32	Miško pramonės produktų registruotasis eksportuotojas (ETPIK)	Xxxxxxxx xxxxxxxxxxx	0
33	Transporto dokumentai (SKSKB, FAKB, SKAU ir/arba FAKO)	Kaimo vadovas (SKAU); kopijos rajono miškininkystės tarnybose (SKSKB-KR, SKAU), FAKO kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose	3
34	Dokumentai, rodantys apvalių rąstų atsargų pokyčius (LMKB/ LMKBK)	Rajono miškininkystės tarnybos	3
35	Perdirbtų produktų ataskaita (LMOHHK)	Rajono miškininkystės tarnybos, kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose	3
36	Prekybos mediena tarp salų dokumentas (PKAPT)	Prekybos ministerija (vidaus prekybos GD)	3
37	Laivo identifikaciją rodantis dokumentas	Vietos uostų administravimo tarnyba (pavaldi Transporto ministerijai); kopija Indonezijos klasifika­ vimo biure (BKI)	3

Nr. Viešai skelbtinas dokumentas Įstaigos, kuriose dokumentas laikomas Informacijos kategorija

LT

L 150/334

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2014 5 20

KITA SUSIJUSI INFORMACIJA

38	Įstatymai ir kiti teisės aktai. Visi teisėtumo standartuose nusta­ tyti jstatymai, kiti teisės aktai, standartai bei gairės.	Miškininkystės ministerija, apylinkės arba rajono miškininkystės tarnybos	3
39	Tikrinimo ir licencijavimo informacija.
	a) kokybės gairės ir akreditacijos procedūrų standartas;	Nacionalinė akreditacijos jstaiga (KAN)	1
	b) kiekvienos akredituotos atitikties vertinimo jstaigos pavadi­ nimas ir adresas (LP ir LV)	Nacionalinė akreditacijos jstaiga (KAN)	1
	c) su kiekvienu pažymėjimu susijusių darbuotojų (auditorių, sprendimus priimančių asmenų) sąrašas;	Atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV), Miškininkystės ministerija	1
	d) paaiškinimas, kas laikoma komerciniu požiūriu konfiden­ cialia informacija	Atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV)	1
	e) audito planas siekiant sužinoti viešųjų konsultacijų laiką, audito jstaigos pranešimas apie auditą, audito rezultatų viešoji santrauka, audito jstaigos išduotų pažymėjimų atas­ kaitų santrauka	Atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV)	1
40	Auditų būsenos ataskaitos:
	a) pažymėjimų, kurių galiojimas pasibaigęs, nesuteiktų, šiuo metu rengiamų, suteiktų ir panaikintų pažymėjimų bei pažymėjimų, kurių galiojimas sustabdytas, skaičius; taip pat nurodomi bet kokie šios informacijos pasikeitimai;	Atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV)	1
	b) reikalavimų, susijusių su auditu ir licencijų išdavimu, nesi­ laikymo atvejai ir veiksmai, kurių imtasi šiems atvejams spręsti;	Atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV)	3
	c) išduotos eksporto licencijos (patikrintas teisinis doku­ mentas „V-Legal“); reguliarios licencijavimo jstaigos ataskai­ tos	Atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV)	1

Nr.	Viešai skelbtinas dokumentas	Įstaigos, kuriose dokumentas laikomas	Informacijos kategorija
41	Stebėsenos ir skundų teikimo procedūros.
	a) jprastos skundų akreditacijos jstaigai ir kiekvienai audito jstaigai teikimo procedūros	Nacionalinė akreditacijos jstaiga (KAN), atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV)	1
	b) stebėsenai ir skundų teikimui taikomos pilietinės visuo­ menės procedūros, pilietinės visuomenės stebėtojo ataskai­ tos	Miškininkystės ministerija, nepriklausomas stebėtojas	1
	c) dokumentai, skirti stebėti pažangą sprendžiant skundus	Nacionalinė akreditacijos jstaiga (KAN), atitikties vertinimo jstaigos (LP ir LV)	3

LT

2014 5 20

Informacijos gavimo procedūros:

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

— Informacijos laisvės jstatyme (UU 14/2008) nustatyta keturių kategorijų informacija: 1) prieinama ir reguliariai aktyviai platinama informacija; 2) informacija, kuri turi būti atskleista nedelsiant; 3) nuolat prieinama informacija, kuri pateikiama paprašius, ir 4) riboto naudojimo arba konfidenciali informacija.

— Informacijos laisvės jstatymo 3 kategorijos informacija paviešinama pateikus prašymą atitinkamai paskirtai jstaigai, priklausančiai tam tikrai institucijai, pvz., Miškininkystės ministerijos Viešųjų ryšių centrui (PPID). Kiekviena jstaiga pagal Informacijos laisvės jstatymą nustato savo su viešos informacijos teikimu susijusias jgyvendinimo taisykles.

L 150/335

— Kai kuri informacija, pagal Informacijos laisvės jstatymą priklausanti 3 kategorijai, skelbiama atitinkamų jstaigų svetainėse. Ši informacija, be kita ko, apima dekretus ir reglamentus, žemės paskyrimo žemėlapius, miško naudojimo planus.