LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
XXXX XXXXXXX XXXXXXXXXXX
V kursas, 5 grupė
SKIRTINGŲ FIKSACIJOS SISTEMŲ, JUNGIANČIŲ
„OVERDENTURE“ TIPO PROTEZĄ ANT IMPLANTŲ, PANAUDOJIMAS LIETUVOS PROTEZUOJANČIŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ PRAKTIKOJE
Magistro studijų „Odontologija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Med. m. xx. Xxxxxx Xxxxxxxx
Kaunas, 2022
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SKIRTINGŲ FIKSACIJOS SISTEMŲ, JUNGIANČIŲ „OVERDENTURE“ TIPO PROTEZĄ ANT IMPLANTŲ, PANAUDOJIMAS LIETUVOS PROTEZUOJANČIŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ PRAKTIKOJE
Magistro studijų „Odontologija“ baigiamasis darbas
Darbą atliko magistrantas............................................................................................
(parašas)
............................................................................................
(vardas xxxxxxx, kursas, grupė)
20....m. ..............................
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ......................................................................................................
(parašas)
…………………………………………………………………….
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ................................
(mėnuo, diena)
Kaunas, 2022
MOKSLO TIRIAMOJO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO RECENZIJOS VERTINIMO FORMA
Įvertinimas: ...............................................................................................................................
Recenzentas: ..............................................................................................................................
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...........................................
Darbo apimtis........psl., literatūros sąraše yra ....šaltinių, darbe yra .....lentelių, paveikslų,
.........priedų.
Eil. Nr. | BMD dalys | BMD struktūrinių ir metodinių reikalavimų vertinimo kriterijai | Įvertinimas* (nuo 1 iki 10) |
1 | Santrauka | Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus? Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? | |
2 | Įvadas | Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? | |
3 | Tikslas uždaviniai | Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota hipotezė, tikslas ir uždaviniai? Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? | |
4 | Literatūros apžvalga | Ar tinkamai ir pakankamai išanalizuoti ir susisteminti aktualiausi, susiję su nagrinėjama tema, Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? | |
5 | Medžiaga ir metodai | Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti: - aprašyta tyrimo seka, vieta, aktualios datos, - aprašytas tyrimas, stengiantis išvengti sisteminių klaidų (tyrimo tipas, vertintojų skaičius ir panašiai), - sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės atrankos kriterijai; - aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.); - aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį. | |
6 | Rezultatai | Ar tinkamai pateikti tyrimų rezultatai: - išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius: - lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus ir ar lentelėse, paveiksluose ir tekste nesikartoja informacija; - tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė ir nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas. |
7 | Rezultatų aptarimas | Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas: - gautų rezultatų santykis ir interpretacija su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis; - Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? | |
8 | Išvados | Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius ir yra pagrįstos tik analizuojama medžiaga? Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? Pasiūlymai ir praktinės rekomendacijos (neprivalomi). | |
9 | Literatūros sąrašas | Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus ir ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos? Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? | |
10 | Bendri reikalavimai | Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? Ar yra tinkama darbo apimtis, struktūra, kalba, apipavidalinimas bei teksto kokybė? Ar neviršytas plagiato kiekis darbe >20% (nevertinama)? | |
*Galutinis įvertinimas (1 – 10 punktų įvertinimo vidurkis) |
Recenzento pastabos:
(recenzento vardas, xxxxxxx) (recenzento parašas)
TURINYS
1.1. Dengiamųjų protezų fiksacijos sistemų įvairovė 11
1.1.2. Magnetinė fiksacija 112
1.1.4. Lokatorinė fiksacija 14
1.1.5. Teleskopinė fiksacija 15
1.2. Veiksniai, turintys įtakos fiksavimo sistemos pasirinkimui 16
1.3.1. Techninės (mechaninės) komplikacijos 17
1.3.2. Biologinės komplikacijos 18
1.4. Pacientų požiūris į skirtingas fiksavimo sistemas 19
2.2. Tiriamieji, imties dydžio nustatymas 21
2.3. Anketinio tyrimo klausimyno struktūra 222
2.5. Naudota statistinė analizė 222
3.1. Respondentų demografiniai rodikliai 233
3.2. Svarbiausios „overdenture“ tipo protezo paskirtys 244
3.3. „Overdenture“ tipo protezo taikymas klinikinėje praktikoje 255
3.4. Priežasčių, dėl kurių vengiama klinikinėje praktikoje taikyti „overdenture“ tipo protezus, pasiskirstymas 266
3.5. „Overdenture“ tipo protezo naudojimo klinikinėje praktikoje dažnis 277
3.6. Dantų eilių defekto dydžio, atstatomo „overdenture“ tipo protezu, pasiskirstymas 28
3.7. Taikytos ir dabar taikomos „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemos 28
3.8. Veiksnių, lemiančių „overdenture“ protezo fiksavimo sistemos tipo pasirinkimą, svarba 299
3.9. Dažniausiai pacientų išsakomi nusiskundimai 31
3.10. Dažniausios komplikacijos, atsirandančios naudojant skirtingas „overdenture“ fiksacijos sistemas 332
3.11. Skirtingų fiksacijos sistemų elementų nusidėvėjimas 33
SANTRAUKA
SKIRTINGŲ FIKSACIJOS SISTEMŲ, JUNGIANČIŲ „OVERDENTURE“ TIPO PROTEZĄ ANT IMPLANTŲ, PANAUDOJIMAS LIETUVOS PROTEZUOJANČIŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ PRAKTIKOJE
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Alternatyva išimamiems plokšteliniams protezams – ant implantų fiksuoti „overdenture“ tipo protezai, turintys nemažai privalumų. Nors ir yra daug skirtingų šio protezo fiksacijų, tačiau pastebima, kad ne visi protezuojantys gydytojai odontologai, sudarydami gydymo planą, pasinaudoja galimybe taikyti šį protezavimo būdą. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo ir jo skirtingų fiksacijos sistemų panaudojimo apimtį bei jų pasirinkimo ypatumus Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų praktikoje.
Medžiaga ir metodai. 2021m. gruodžio mėn. – 2022m. kovo mėn. vykdyta protezuojančių Lietuvos gydytojų odontologų anketinė apklausa. Anketoje pateikti 5 demografiniai ir 11 specialiųjų klausimų. Specialiuoju klausimynu norėta išsiaiškinti ant implantų fiksuoto „overdenture“ taikymo klinikinėje praktikoje ypatumus. Pateikus popierinį bei siunčiant ir pasidalinus socialiniuose tinkluose elektroninį klausimyno variantą, gautos 209 tinkamai užpildytos anketos, kurių duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Excel 2013“ ir „IBM SPSS Statistics“ programas.
Rezultatai. Tiriamųjų grupę sudarė 126 protezuojantys BPG odontologai ir 83 odontologai ortopedai. Dažniausiai nurodytos „overdenture“ paskirtys: protezo atramos gerinimas, kramtymo, sąkandžio aukščio atstatymas. Lietuvos protezuojantys gydytojai odontologai dažniausiai „overdenture“ protezus naudoja bedančiams žandikauliams atstatyti ir juos prie implantų fiksuoja lokatorine arba sijine, o rečiausiai – magnetine fiksacija.
Išvados. Daugiau nei 50 % Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų klinikinėje praktikoje taiko ant implantų fiksuotus „overdenture“ ir skirtingas jų fiksacijas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių protezuojantys gydytojai odontologai vengia naudoti dengiamuosius protezus: abejojimas tokio protezavimo sėkmingumu, manymas, jog yra tinkamesnių būdų. Daugiausiai fiksacijos pasirinkimą lemia: paciento lūkesčiai, finansinės galimybės, žandikaulio atrofijos laipsnis, atstatomo defekto dydis, implantų ir likusių dantų būklė, kiekis, padėtis.
Raktiniai žodžiai. Prosthodontics; implant – supported overdentures; overdenture attachment systems; practice characteristics.
SUMMARY
THE USAGE OF VARIOUS ATTACHMENTS FOR IMPLANT – OVERDENTURES IN LITHUANIAN DENTISTS CLINICAL PRACTICE
Relevance of the problem and the aim of this study. An alternative to conventional removable dentures is implant – supported overdentures with a number of advantages. Although there are many different overdenture attachment systems, it can be noticed that not all dentists who deal with prosthetic procedures take the opportunity to use this method when creating a treatment plan. The aim of this study is to find out the spread of usage as well as the peculiarities of implant – supported overdentures and its different attachment systems in clinical practice of Lithuanian dentists.
Materials and the methods. A questionnaire survey of dentists, who apply prosthodontic procedures was carried out between December of 2021 and March of 2022. The survey consisted of 5 demographic and 11 special questions. The special questionnaire included questions to clarify the peculiarities of using implant – supported overdentures in clinical practice. The questionnaires were handed in paper form or sent via social networks. In total, 209 properly completed questionnaires were received. The data was analyzed using „Microsoft Excel 2013“ and „IBM SPSS Statistics“ software applications.
Results. Research group consisted of 126 general dentists, who apply prosthodontic procedures and 83 prosthodontists. The respondents indicated that the most common use cases of overdentures are to reduce prosthesis movements, to increase occlusal function and to maintain the occlusal vertical dimension. Lithuanian dentists who deal with prosthetic procedures mostly use overdenture for edentulous jaw restoration. The most common choice is locator or bar attachment and rarely use magnet attachment.
Conclusions. Over 50 % of Lithuanian dentists who apply prosthodontic procedures use implant – supported overdentures and different overdenture attachment systems in their clinical practice. The main reasons why dentists avoid using overdenture are doubting the success of such prosthetics and believing that there are more appropriate methods. The choice of overdenture attachment systems is largely determined by patient expectations, financial capabilities, the level of jaw atrophy, condition, quantity, position of dental implants and remaining teeth.
Key words. Prosthodontics; implant – supported overdentures; overdenture attachment systems; practice characteristics.
ĮVADAS
Dantys prarandami dėl prastos burnos higienos, ėduonies, periodonto ligų, traumų, įgimtų sklaidos sutrikimų, bendrinių ligų ir daugelio kitų priežasčių. Net ir vieno ar kelių dantų netekimas gali sąlygoti ne tik kramtymo bei fonetikos funkcijų sutrikimus, bet lemti ir su estetikos pokyčiais susijusias emocines, psichologines, socialines problemas [1, 2].
Veido - žandikaulio sistemos organai, netekus vieno ar dalies dantų, adaptuojasi, todėl formuojasi negrįžtami alveolinės ataugos būklės pokyčiai ir dantų eilių deformacijos [3, 4]. Bedantė šypsena atrodo neestetiškai, prastėja garsų tarimas, maisto smulkinimas, ties nosimi ir lūpų kampučiais ima formuotis raukšlės, įdumba skruostai, nyksta bedančio žandikaulio alveolinis kaulas, todėl atsiranda diskomfortas bendraujant, prastėja gyvenimo kokybė bei pasitikėjimas savimi [5, 6]. Žinoma, jog vienas iš geriausių būdų atkurti dantų, dantų eilių defektus yra jų atstatymas neišimamais protezais ant implantų, tačiau dėl finansinių apribojimų ar kontraindikacijų individualiais atvejais, ne kiekvienas gali rinktis šį protezavimo būdą [7]. Tokiu atveju, dažniausias bedančio paciento gydymas klinikinėje Lietuvos gydytojų odontologų praktikoje – protezavimas išimamais plokšteliniais protezais. Nors šis protezavimo būdas ir yra santykinai pigus, jis turi ir nemažai trūkumų: plokšteliniai protezai spaudimą perduoda gomuriui ir alveolinei ataugai, todėl yra traumuojama gleivinė, skatinama alveolinės ataugos atrofija. Plokšteliniai protezai nepasižymi geru
stabilumu, retencija [8], o ir kramtymo efektyvumas geriausiu atveju atstatomas tik iki 20-30 %.
Alternatyva išimamoms plokštelėms - dengiamieji (angl. overdenture) protezai [9]. Ortopedinės odontologijos terminų žodyne [10] „overdenture“ protezas apibrėžiamas kaip pilnas ar dalinis išimamas protezas, paremtas ant vienos ar kelių likusių natūralių dantų šaknų ar implantų. Lyginant su įprastais plokšteliniais išimamais protezais, naudojant dengiamąjį protezą, gerėja jo stabilumas, taktiliniai ir proprioreceptoriniai jutimai, didėja kramtymo efektyvumo atstatymas, mažėja žandikaulio alveolinės ataugos rezorbcija, o bendra dantų protezavimo kaina yra mažesnė nei protezuojant neišimamais protezais ant implantų [7, 9].
Pagrindinis uždavinys protezuojant dantų eilių defektus „overdenture“ tipo protezais - teisingas išimamo protezo fiksacijos metodo parinkimas [11]. Protezų fiksavimo sistema - mechaninis prietaisas skirtas protezo retencijai, stabilumui bei laikymuisi burnos ertmėje [10]. „Overdenture“ fiksavimo sistemų koncepcija sėkmingai klinikinėje praktikoje pradėta taikyti dar 1960 m., panaudojus sijinę ir rutulinę sistemą. Dabar sukurta daug skirtingų fiksavimo sistemų, jungiančių implantus su „overdenture“ tipo protezu, o implantais paremti dengiamieji protezai užtikrina protezo stabilumą ir kramtymo efektyvumo atstatymą [11]. Dėl šios priežasties protezuojantys Lietuvos gydytojai odontologai, sudarydami gydymo planą, turėtų pasinaudoti galimybe taikyti šį protezavimo
būdą savo klinikinėje praktikoje. Kol kas Lietuvoje statistikos apie „overdenture“ tipo protezo panaudojimo paplitimą, skirtingų fiksavimo sistemų pasirinkimo ypatumus protezuojančių gydytojų odontologų praktikoje nėra.
Darbo tikslas – išsiaiškinti ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo ir jo skirtingų fiksacijos sistemų panaudojimo apimtį bei jų pasirinkimo ypatumus Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų praktikoje.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokia dalis Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų savo klinikinėje praktikoje naudoja ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezus ir skirtingas jų fiksacijos sistemas.
2. Išsiaiškinti pagrindines priežastis, dėl kurių protezuojantys gydytojai odontologai vengia naudoti dengiamuosius protezus savo klinikinėje praktikoje.
3. Nurodyti pagrindinius veiksnius, nulemiančius „overdenture“ fiksacijos sistemos pasirinkimą skirtingose klinikinėse situacijose.
4. Išskirti dažniausius pacientų nusiskundimus ir pasitaikančias komplikacijas, naudojant skirtingas dengiamųjų protezų fiksacijos sistemas.
Hipotezės:
1. Ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezus naudoja nedidelė dalis Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų.
2. Didžioji dalis taikančiųjų savo klinikinėje praktikoje ant implantų fiksuoto „overdenture“
tipo protezus ir skirtingas jų fiksacijos sistemas yra gydytojai odontologai ortopedai.
3. Lietuvos protezuojantys gydytojai odontologai savo klinikinėje praktikoje dengiamuosius protezus ant implantų rečiausiai fiksuoja magnetine fiksavimo sistema.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dengiamųjų protezų fiksacijos sistemų įvairovė
Šiuolaikinės odontologijos praktikoje yra daug skirtingų fiksavimo sistemų, tvirtinančių išimamą protezą prie dantų implantų: rutulinė, lokatorinė, teleskopinė, magnetinė, sijinė ir kitos [12,13]. Visos jos, nors tarpusavyje ir skiriasi savo retencinėmis savybėmis, yra sukurtos mažinti vertikalų dantų protezo judėjimą ir gali būti naudojamos kaip pavieniai prie implanto montuojami tvirtinimo elementai arba prijungiami prie sijinės konstrukcijos [13, 14].
1.1.1. Rutulinė fiksacija
Rutulinė („ball“ tipo) fiksacija laikoma viena paprasčiausių ir dažniausiai taikomų ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo fiksacijos sistemų, nes yra santykinai nebrangi, bet praktiška bei efektyvi dantų protezavimo koncepcija [13,15,16]. Ją sudaro moteriškas komponentas (matrica) – metalinis ar nailonu padengtas fiksatorius, įmontuotas išimamo protezo bazėje, ir vyriškas komponentas (patrica) – į implantą įsuktas atraminis varžtas su sferine okliuzine dalimi - rutuline galvute (1 pav.) [13]. Nors skirtingų gamintojų rutulinės galvutės skersmuo skiriasi, tačiau jis svyruoja tarp 2-3 mm [17].
1 pav. Rutulinė fiksacijos sistema
Ši fiksavimo sistema užtikrina gerą retenciją bei paprastą protezo priežiūrą ir tinkamos higienos palaikymą. Negana to, „ball“ tipo fiksacija, dėl savo veikimo šarnyro principu, turi gana platų judesių apimties diapozoną [16]. Taikant šią sistemą nereikia daug vietos fiksavimo elementams tvirtinti, tačiau jos nerekomenduojama rinktis esant didelei implantų divergencijai žandikaulyje, nes, tokiu atveju, gali kilti sunkumų įdedant ar išimant protezą iš burnos, o atraminė dalis lengvai lūžti [16, 17]. Vis dėlto, rutulinė atraminio varžto galvutė pakankamai greitai nusidėvi, todėl ją reikia reguliariai keisti [16].
1.1.2. Magnetinė fiksacija
Magnetai protezams tvirtinti naudojami jau daugiau nei šešiasdešimt metų [16, 18]. Iš esmės tokią fiksavimo sistemą sudaro du magnetai: vienas pritvirtintas prie protezo, o kitas – prie implanto (2 pav.) [13]. Magnetas, įtvirtintas protezo akrilinėje bazėje dažniausiai yra cilindro arba kupolo formos neodimio geležies, boro (Nd-Fe-B) magnetas, traukiamas specialios feromagnetinės atramos, esančios ant implanto [15]. Magnetai būna korozijai atsparioje vadinamoje kapsulėje, kuri juos saugo nuo korozijos, tačiau kartu ir silpnina magnetų tarpusavio susijungimą, nes yra sudaromas papildomas medžiagos sluoksnis. Deja, tokia koroziją mažinanti sistema nėra visiškai patikima, nes esant blogam fiksavimo sistemos elementų pritvirtinimui, pastarieji gali lengvai surūdyti dėl seilių poveikio [17].
2 pav. Magnetinė fiksacijos sistema
Magnetinė dengiamųjų protezų fiksacijos sistema paprasta ir patogi tuo, kad ją galima naudoti esant nelygiagrečiai implantų padėčiai, o įsidedant dantų protezą į burną, magnetas suranda vadinamąjį protezo įdėjimo kelią ir yra pritraukiamas prie ant implanto fiksuoto magneto. Dėl šios priežasties ši sistema ypač rekomenduojama tiems pacientams, kurie dėl įvairių sutrikimų (pvz., sergantiems Parkinsono liga) turi funkciškai silpnus raumenis - magnetai ne tik išlaiko protezą stabilų, bet ir juos įsidėti reikia mažiau jėgos bei paciento pastangų [13, 16, 17].
1.1.3. Sijinė fiksacija
Sistemą sudaro metalinė sija, kuri jungia tarpusavyje du ar daugiau implantus ir fiksuoja išimamą protezą (3 pav.).
Tokia atskirus implantus jungianti konstrukcija užtikrina geresnę protezo retenciją, tolygesnį kramtymo jėgų pasiskirstymą bei turi didesnį mechaninį stabilumą ir atsparumą nusidėvėjimui nei pavieniai fiksacijos elementai [13, 15].
3 pav. Sijinė fiksacijos sistema
Sijinės fiksacijos konstrukcijos klasifikuojamos pagal įvorių kiekį į turinčias vieną ir kelias įvores. Sijos, turinčios tik vieną įvorę, turi būti išdėstomos vienoje tiesėje, todėl jomis negalima atkartoti alveolinės ataugos kreivumo. Dėl šios priežasties pastarosios naudojamos esant kvadratinės formos dantų lankams. Kelias įvores turinčios sijos, priešingai, ne tik padeda atkartoti lanko anteroposteriorinę formą, bet ir didina protezo fiksacijos standumą, nes mažina judesių susidarymą tarp sijos ir įvorių [15].
Taip pat sijos gali būti individualios arba jau pagamintos gamyklose. Pagamintos gamyklose sijos yra pigesnės, skirtingų dizainų bei funkcijų: sferinės („Ackermann“), rakto skylutės („Hader“), ovalios arba „U“ formos („Dolder“) [13,15,17]. „Dolder” sijinė juosta yra standi ir naudojama, kai protezuojama ant keturių implantų. “Hader” sija - pusiau lankstus tvirtinimo tipas, užtikrinantis šarnyrinius judesius. Apvalios formos sijos yra lanksčios ir sumažina implantams tenkančias skersines bei horizontalias jėgas [17]. Vis dėlto, taikant apvalias sijas, reikalingas dažnesnis užraktų aktyvavimas, todėl, kai protezuojama ant dviejų implantų, pirmenybė teikiama „U“ formos arba ovaliai sijai [15].
Praktikoje taikomos ir kartu su kitų sistemų (pvz., lokatorinės, rutulinės) fiksavimo elementais derinamos frezuotos sijos. Tokia konstrukcija turi dvigubą retenciją, tačiau užima didelį tūrį, todėl reikalauja pakankamai nemažos protezavimo erdvės [13].
Reiktų paminėti, jog sija turi būti kiek įmanoma horizontali ir pakankamai ilga (20-22mm), nes trumpa sija negali užtikrinti pakankamos retencijos ir protezo stabilumo [19]. Tarp sijos apatinio krašto ir alveolinės ataugos keteros turėtų būti ne mažesnis nei 2 mm atstumas, nes, esant mažesniam tarpui, didėja minkšto apnašo ir maisto likučių kaupimasis, sunkėja burnos higiena, o sijos spaudimas į burnos gleivinę gali sąlygoti dantenų hiperplaziją [13,19].
Sijinė konstrukcija yra brangi [16]. Šios fiksacijos nepatariama naudoti, jeigu implantai yra toli vienas nuo kito, nes tokiu atveju funkcijos metu alveolinis kaulas gaus didelį krūvį [13]. Esant
„V“ formos alveolinei keterai, sijinė fiksacijos sistema sumažina vietą liežuviui, todėl, esant tokiai situacijai, jos taikyti taip pat nerekomenduojama [16].
1.1.4. Lokatorinė fiksacija
Fiksavimo sistemos konstrukciją sudaro prie implanto tvirtinama atrama ir išimamo protezo bazėje esantis lokatoriaus metalinis korpusas, padengtas įvairių spalvų nailonu (4 pav.). Skirtinga nailono spalva atitinka skirtingą retencijos gebą [13]. Lokatorinė sistema pirmąkart pritaikyta tik 2001 m., tačiau dėl savo išskirtinių dizaino savybių greitai tapo viena iš populiariausių ant implantų fiksuoto „overdenture“ protezo fiksacijos sistemų [11, 19].
4 pav. Lokatorinė fiksacijos sistema
Daugumos fiksavimo sistemų tvirtinimo elementai gali deformuotis, jeigu pacientas, bandydamas pritaikyti protezą reikiamoje padėtyje, jų tinkamai neužfiksuoja ir norėdamas tai padaryti, ima kąsti į protezą. Dėl šios priežasties lokatorinė sistema pagaminta taip, kad dedant protezą į burnos ertmę, jį savaime fiksuotų tinkamoje padėtyje [19].
Lokatorinė sistema pasižymi gera retencija, nes nailoninis komponentas yra gaminamas su papildomu išsikišimu, kuris sujungia vidinį bei išorinį atramos paviršius ir taip padvigubina retencinio paviršiaus plotą. Kramtymo funkcijos bei protezo įdėjimo - išėmimo metu nailoninis komponentas metaliniame korpuse gali keisti savo padėtį implanto išilginės ašies atžvilgiu, todėl, ši fiksavimo sistema suteikia galimybę koreguoti 20° implantų sriegimo padėties nuokrypius. Taikant nailoną, kurio kontūrai neturi papildomo išsikišimo, lokatorinę sistemą galima naudoti net esant 40° implantų divergencijai [19].
Dar viena savybė, sąlygojanti platų lokatorinės sistemos taikymą klinikinėje praktikoje – palyginti maži matmenys. Jungiant lokatorinės sistemos elementus prie implantų su išorine jungtimi užtenka 3,17 mm, o prie implantų su vidine jungtimi vos 2,5 mm interokliuzinio aukščio. Lokatoriaus metalinis korpusas yra 5,5 mm pločio, todėl tarp gretimų implantų centrinių dalių turi būti ne mažesnis nei 6,5 mm tarpas, kad pritaikius šios sistemos tvirtinimo elementus, tarp jų liktų bent 1 mm [19].
Lokatorinės sistemos konstrukcija pasižymi dideliu tamprumu, todėl mažėja tiesioginis krūvis, tenkantis dantų implantams [19]. Be to, esant reikalui, fiksavimo elementai gali būti greitai ir lengvai pakeičiami [14].
1.1.5. Teleskopinė fiksacija
Teleskopinė fiksacija - fiksavimas dvigubais vainikėliais (5 pav.). Vidinė konstrukcijos dalis padengiama metaliniu vainikėliu ir cementuojama prie atramos, o išorinis vainikėlis standžiai sujungiamas su protezu [13, 20]. Protezo fiksacija gaunama tvirtinant išorinį vainikėlį prie vidinio. Išorinis vainikėlis gali būti be išreikštos anatominės formos arba turėti natūralaus danties anatominę formą, o vidinio vainikėlio konusiškumas (cilindro forma) užtikrina protezo laikomumą [20].
5 pav. Teleskopinė fiksacijos sistema
Pagal sienelių dizainą, teleskopiniai vainikėliai gali būti skirstomi į tris grupes: standžius (rigid) dvigubus vainikėlius (cilindriniai, kūginiai), tamprius (non-rigid) dvigubus vainikėlius bei modifikuoto dizaino teleskopinės fiksacijos vainikėlius, derinamus su papildomais kitų sistemų tvirtinimo elementais (pvz., magnetiniai teleskopiniai vainikėliai) [13, 20].
Standžią teleskopinę sistemą sudaro lygiagrečių sienelių išorinis ir vidinis vainikėliai, tarp kurių nėra jokio tarpo – gerą retenciją užtikrina tarp jų susidaranti trintis [21, 17]. Ilgainiui dėl didėjančios elementų kohezijos retencija dar labiau padidėja [17]. Didžioji dalis funkcinės kramtymo jėgos perduodama implantams, todėl didėja implantų ar jų dalių lūžių rizika [19].
Tarp išorinio bei vidinio tamprios sistemos vainikėlių, priešingai, okliuziniame paviršiuje bei vainikėlio kraštuose yra tarpelis, leidžiantis vertikalius judesius bei sumažinantis implanto sukimosi momentą [17]. Tarp šių vainikėlių nėra trinties, todėl retencijai užtikrinti reikia papildomų elementų (pvz., hibridinis teleskopinis vainikėlis su papildomu frikciniu kaiščiu) [21]. Tokia konstrukcija užtikrina lankstų atraminės dalies ir protezo tarpusavio veikimą bei tolygesnį jėgų paskirstymą, todėl didėja fiksacijos sistemos elementų ilgaamžiškumas [20].
Teleskopinė sistema rekomenduojama pacientams, kurių rankų judesių miklumas dėl tam tikrų priežasčių yra sumažėjęs, nes ji savaime fiksuoja protezą tinkamoje padėtyje [13, 16]. Protezo lengvas įsidėjimas bei išėmimas iš burnos ertmės lengvina jo priežiūrą bei burnos higieną [13].
1.2. Veiksniai, turintys įtakos fiksavimo sistemos pasirinkimui
Veiksniai, lemiantys „overdenture“ protezo fiksacijos sistemos pasirinkimą gali būti suskirstyti į dvi grupes: nuo paciento bei gydytojo odontologo priklausančius veiksnius. Paciento veiksniai apima jo burnos higienos įgūdžius, lūkesčius, finansines galimybes ir defekto srityje esančio kaulo kiekį bei būklę. Nuo gydytojo odontologo priklausančiams veiksniams priskiriama jo klinikinės praktikos patirtis, įgūdžiai bei asmeninis pasirinkimas individualioje klinikinėje situacijoje [11, 22]. Išskiriami ir kiti veiksniai, tokie kaip: bendradarbiaujančio dantų techniko žinios ir gebėjimai, žandikaulio morfologija, alveolinės ataugos forma ir rezorbcijos laipsnis, galimas vertikalus fiksavimo elementų aukštis, esamų implantų kiekis, jų padėtis, oseointegracija [11, 17, 19, 22].
Pacientams su didele žandikaulio alveolinės ataugos rezorbcija rekomenduojama sijinė arba teleskopinė fiksacija, nes šios sistemos užtikrina gerą horizontalų protezo stabilumą. Pacientams, kurių alveolinės ataugos rezorbcija nedidelė dažniausiai taikoma rutulinė, lokatorinė ar magnetinė fiksavimo sistema [17, 19]. Vis dėlto reiktų paminėti, kad magnetinė fiksavimo sistema greitai praranda savo pirminį stabilumą ir pasižymi silpniausia retencija lyginant su anksčiau minėtomis fiksavimo sistemomis. Esant siaurai alveolinei ataugai reiktų rinktis rutulinę ar lokatorinę fiksavimo sistemą, o renkantis sijinę fiksaciją būtina atsižvelgti į turimą vietą liežuviui [19].
Svarbu atkreipti dėmesį į esančių implantų kiekį, padėtį ir kampą [23]. Apatiniame žandikaulyje „overdenture“ tipo protezo stabilizaciją užtikrina du implantai [12]. Viršutiniame žandikaulyje rekomenduojama dengiamuosius protezus tvirtinti ant ne mažiau kaip keturių implantų [24]. Svarbus ir implantų padėties kampas. Pavyzdžiui, lokatorinė sistema naudojama esant net 40° implantų divergencijai [23]. Nustatyta, kad pagrindines komplikacijas naudojant rutulinę sistemą sąlygoja implantų pasvyrimas daugiau nei 30° skruostine ar liežuvine kryptimi, todėl, esant tokiai situacijai, rekomenduojama naudoti kampines atramas lygiagretumui pasiekti ir taip išvengti tvirtinimo elementų dėvėjimosi arba rinktis kitą fiksavimo sistemą, pvz., sijinę [17]. Didėjant divergencijai, mažėja retencijos ilgaamžiškumas, nes greičiau nusidėvi fiksavimo sistemos elementai [23]. Teleskopine ir magnetine fiksavimo sistemomis taip pat galima koreguoti nelygiagrečią implantų padėtį.
Reiktų įvertinti ir į vertikalų tarpžandikaulinį santykį, burnos gleivinės būklę, okliuzinę apkrovą, protezo stabilumo bei retencijos būtinybę, atsižvelgiant į individualias stomatognatinės sistemos anatomines bei funkcines ypatybes, paciento rankų motorinį miklumą, jo gebėjimą įsidėti bei išsiimti protezą iš burnos ertmės [23].
1.3. Komplikacijos
Protezuojant ant implantų paremtais „overdenture“ tipo protezais, komplikacijos yra gana dažnos [25]. Pastarosios gali būti techninės (mechaninės) bei biologinės [26]. Indijoje atliktame
tyrime pastebėta, jog protezuojant bedančius žandikaulius komplikacijos yra šiek tiek dažnesnės nei atkuriant dalinius dantų eilių defektus [27].
1.3.1. Techninės (mechaninės) komplikacijos
Didžioji dalis techninių (mechaninių) komplikacijų yra susijusi su protezo retencijos mechanizmais [25] ir apima implantų bei protezo konstrukcijos komponentų mechaninius pažeidimus: fiksacijos sistemos elementų lūžius, jų nusidėvėjimą, koroziją, įvorių nudilimą, fiksavimo varžto atsipalaidavimą, retencijos netekimą, sąlygojantį protezo nestabilumą ir pan. Nustatyta, kad tvirtinant dengiamuosius protezus viršutiniame žandikaulyje mechaninės komplikacijos yra dažnesnės nei fiksuojant juos apatiniame žandikaulyje. Vertinant skirtingų fiksacijos sistemų, tvirtinančių „overdenture“ tipo protezą ant implantų, komplikacijas, daugiausia tyrimų atlikta su sijine, rutuline bei magnetine fiksacijos sistemomis [26].
Naert ir kiti bendraautoriai atliktame tyrime lygino pacientų pasitenkinimą bei protezavimo ypatumus atkuriant apatinį dantų lanką „overdenture“ tipo protezu, fiksuotu ant dviejų implantų sijine, rutuline ir magnetine fiksacijomis. Pacientai atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į tris vienodo dydžio grupes, kurioms taikytos skirtingos fiksavimo sistemos. Dešimties metų stebėjimo laikotarpiu paaiškėjo, jog pacientų grupėje, kurioje taikyta rutulinė fiksacija, dažniausia mechaninė komplikacija
– fiksavimo varžto atsilaisvinimas bei rutulinės galvutės nusidėvėjimas, magnetinę sistemą taikytųjų grupėje – fiksavimo elementų nusidėvėjimas ir korozija, o sijinės fiksacijos sistemos grupėje – fiksavimo sistemos elementų reaktyvacijos būtinybė. Blogiausias protezo stabilumas bei didžiausias diskomfortas nustatytas naudojant magnetinę sistemą. Taip pat pastebėta, kad didžiausia vertikali retencijos jėga gaunama taikant rutulinę sistemą, šiek tiek mažesnė renkantis sijinę, o silpniausia – magnetinę fiksaciją. Mažiausias kiekis su protezo retencija susijusių komplikacijų buvo fiksuojant dengiamąjį protezą rutuline sistema [28].
Dažniausiai pasitaikančios mechaninės komplikacijos naudojant sijinę konstrukciją: atraminio varžto atsipalaidavimas ir protezo lūžiai [17]. Taikant sijinę fiksaciją, stebimas dažnesnis nevisiškas protezo nusėdimas nei renkantis kitas „overdenture“ tipo protezo fiksacijos sistemas. Taip pat galimas protezo bazės ar net pačios sijos lūžis [26]. Krennmair ir kiti bendraautoriai tyrime pastebėjo, kad standžiai (rigid) sijinei fiksacijai po protezavimo reikia retesnių korekcijų nei tampriai (non-rigid) apvalios formos sijinei fiksacijai. Ženklų standžios sijinės fiskacijos pranašumą lyginant su tampria, 2-5 metų stebėjimo laikotarpiu, pastebėjo ir Dudic bei Mericske-Stern [26].
2011 m. publikuotame straipsnyje S. Cakarer ir bendraautorių atliktame tyrime fiksuotas komplikacijų dažnumas taikant rutulinę bei sijinę tvirtinimo sistemas. Vidutinis stebėjimo laikas po protezavimo – 41,17 mėnesių. 70,6 % pastebėtų komplikacijų atvejų nustatyta taikant rutulinę fiksaciją, iš kurių dažniausios – implanto atmetimas, tvirtinimo elementų pakeitimo būtinybė,
gleivinės hiperplazija. Kiti 29,4% komplikacijų atvejų fiksuoti taikant sijinę sistemą, kurių dažniausia
– fiksacijos sistemos tvirtinimo elementų pakeitimo būtinybė [14].
Vis dėlto, nors lokatorinė sistema vertinama dėl nemažai gerų savybių, komplikacijos neišvengiamos ir taikant šią sistemą. 2017 m. publikuotoje sisteminėje straipsnių apžvalgoje minima, jog viena svarbiausių lokatorinės sistemos komplikacijų - retencijos praradimas, susijęs su nailoninio komponento susidėvėjimu. Taip pat išskiriami dengiamojo protezo dirbtinių dantų lūžiai bei protezo kraštinės adaptacijos praradimas [29]. Sahar A. Kortam ir Reem M. Abdeen tyrė komplikacijas, pasitaikančias tvirtinant „overdenture“ protezą prie implantų lokatorine sistema, esant skirtingoms okliuzijoms koncepcijoms. Pastebėta, kad dažniausios komplikacijos apatiniame žandikaulyje, esant subalansuotai okliuzijai buvo fiksacijos sistemos elementų nusidėvėjimas bei būtinybė juos pakeisti ir atraminio varžto atsipalaidavimas, rečiau – būtinybė perbazuoti protezą. Viršutiniame žandikaulyje šios komplikacijos pasitaikė dažniau. Kai implantai buvo įsriegti lingvaliau (lingvalinė okliuzijos koncepcija), komplikacijų, susijusių su fiksavimo sistemos elementų pažeidimu skaičius buvo žymiai mažesnis, tačiau dažnesnis protezo dirbtinių dantų nusidėvėjimas. Toks retesnis komplikacijų atvejų skaičius aiškinamas fiksacijos sistemos elementams tenkančia mažesne kramtymo jėga [30].
Ribotas ilgalaikių tyrimų kiekis apie komplikacijas naudojant teleskopinę fiksavimo sistemą [26]. Vienas iš svarbiausių šios sistemos trūkumas yra toks, jog implantams perduodama didžioji dalis kramtymo krūvio, taip sudarant sąlygas implantų pažeidimams ir lūžiams atsirasti [17]. Xxxxxxxx ir kiti bendraautoriai ištyrė nestandžių dvigubų teleskopinių vainikėlių funkciją dešimties metų stebėjimo laikotarpiu: 25 % tirtų atvejų nustatytas elementų atsicementavimas, 16,6 % atvejų – okliuzinio varžto atsilaisvinimas, 21,7 % atvejų atliktas „overdenture“ protezo perbazavimo [31].
1.3.2. Biologinės komplikacijos
Biologinės komplikacijos, atsirandančios protezuojant ant implantų, apima periimplantinių audinių ligas, kurios gali sąlygoti tiek minkštųjų, tiek kietųjų audinių, esančių aplink dantų implantą, pažeidimą. Joms priskiriamas periimplantinis mukozitas – grįžtamas tik minkštųjų audinių, supančių dantų implantą, uždegimas, pasireiškiantis jų paraudimu, patinimu bei kraujavimu po periodonto zondavimo ir periimplantitas – aplink implantą esančių minkštųjų ir kietųjų audinių uždegimas, susijęs su kliniškai svarbiu progresuojančiu alveolinio kaulo netekimu [32].
Periimplantinės ligos dažniausiai apibūdinamos kaip disbalanso tarp organizmo imuninio atsako ir bakterijų kiekio, rezultatas. Nors bakterinis apnašas yra pagrindinis šių ligų etiologinis veiksnys, jų vystymosi eigai turi įtakos ir kiti vietiniai (pvz., gilios periimplantinės kišenės, netinkama implanto padėtis) bei bendriniai (pvz., rūkymas, genetinis polinkis, imunosupresinės būklės) rizikos veiksniai. Kadangi apnašas yra pagrindinė biologinių komplikacijų priežastis, akivaizdu, jog yra glaudus ryšys tarp periimplanto audinių būklės ir prastos burnos higienos [32].
Aldhohrah ir kiti bendraautoriai literatūros apžvalgoje nurodė, jog tvirtinant apatiniame žandikaulyje „overdenture“ tipo protezą ant dviejų implantų rutuline, lokatorine, teleskopine, sijine ir magnetine fiksavimo sistemomis sąlygojama panašios apimties kaulinio audinio rezorbcija [33].
Anksčiau aprašytame A. Kortam ir Reem M. Abdeen tyrime biologinės komplikacijos, naudojant lokatorinę sistemą, apėmė mukozitą, dekubitalinių (lėtinių) opų susidarymą, skausmą, gleivinės hiperplaziją [30]. Xxxxxx Xxxxxxxxx ir bendraautoriai tyrime nustatė, jog naudojant teleskopinę ir rutulinę fiksavimo sistemas, periimplantinių audinių būklė yra panaši [34].
Chaware ir Xxxxxxx pastebėjo, kad periimplantinių audinių sveikatą sunkiau palaikyti naudojant sijinę konstrukciją nei naudojant kitas fiksavimo sistemas [11]. Sijinės fiksacijos elementai užima daug vietos, sunkina tinkamos higienos po sija palaikymą, todėl didėja rizika burnos gleivinės hiperplazijai bei uždegiminei reakcijai burnos minkštuosiuose audinuose atsirasti [13, 17, 26].
Kiti tyrimai parodė, jog naudojant magnetinę fiksaciją, nustatomas didelis besikaupiančio apnašo kiekis [16, 35]. Assad su bendraautoriais mano, kad ne tik pati konstrukcija, iškilusi virš burnos gleivinės, sulaiko apnašą, bet jį pritraukia ir patys magnetai. Taip pat didelį apnašo kiekį gali lemti tai, jog pacientai, kuriems „overdenture“ protezas fiksuotas magnetine sistema, dažnai skundžiasi prastu jų laikomumu, todėl jiems nėra motyvacijos ir tinkamai rūpintis burnos higiena [35].
1.4. Pacientų požiūris į skirtingas fiksavimo sistemas
Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose bandyta nustatyti pacientų požiūrį į skirtingas ant implantų
paremtų „overdenture“ tipo protezo fiksacijos sistemas [17]. Deja, nėra tyrimų, kuriuose būtų kartu lyginti pacientų atsiliepimai naudojant lokatorinę, rutulinę, teleskopinę, sijinę ir magnetinę fiksacijas, o duomenų apie pacientų palankumą teleskopinei fiksacijai itin mažai.
Sėkmingam protezavimui „overdenture“ tipo protezais ant implantų labai svarbi fiksacijos sistemos sukuriama retencinė jėga [16]. Savabi ir bendraautoriai taip pat teigia, kad paciento požiūriui į šiuos protezus didelę įtaką turi ilgainis retencijos praradimas po protezavimo. Šių autorių atliktoje apžvalgoje minima, kad penkių metų laikotarpiu sijinė sistema vidutiniškai netenka 44%, rutulinė 33%, o magnetinė sistema net 70 % pradinės retencijos [36].
Roza ir bendraautoriai savo literatūros apžvalgoje lygino pacientų palankumą skirtingoms dengiamųjų protezų fiksavimo sistemoms, tačiau nenurodė ženklaus skirtumo tarp rutulinės bei kitų fiksavimo sistemų ir nustatė, jog rutulinė fiksacija pranašesnė tik už magnetinę fiksacijos sistemą [37]. Dar kitoje straipnių apžvalgoje minima, kad didžiausią pacientų palankumą turėjo rutulinė sistema, šiek tiek mažesnį – lokatorinė ir sijinė sistemos, o mažiausią – magnetinė fiksacijos sistema [11]. Pastebėta, kad pirmais metais po protezavimo pacientų pasitenkinimas magnetine sistema yra didelis, tačiau ilgainiui skundų dėl elementų nusidėvėjimo bei retencijos netekimo vis daugėja [17].
Xxxxx Xxxxx Xxxxx Xxxxx ir bendraautorių atliktame tyrime vertintas pacientų požiūris į sijinę bei standžią teleskopinę fiksacijas. Nustatyta, kad pacientai, kuriems protezas tvirtintas sijine fiksacija buvo labiau patenkinti protezo stabilizacija bei retencija, tačiau dažniau skundėsi sunkesniu higienos palaikymu ir fonetikos problemomis nei tiriamieji, kuriems taikyta teleskopinė fiksacija [38].
Vokietijoje Christos Alamanos ir bendraautorių atliktame tyrime tirtas pacientų pasitenkinimas po protezavimo „overdenture“ tipo protezais fiksuotais lokatorine sistema. 86% apklaustųjų atsiliepimai buvo teigiami ir susiję su komfortiškumu bei gera protezo retencija. Didžioji dalis apklaustųjų atsakė, jog jų normalus kramtymas nebuvo sutrikdytas, o burnos higienos palaikymas netapo sudėtingas. Trečdalis respondentų pažymėjo, kad po protezavimo esanti retencija greitai sumažėja. 80 % respondentų pripažino, kad pakeitus nusidėvėjusį lokatorinės konstrukcijos nailoninį komponentą, retencija vėl tampa gera, tačiau net du trečdaliai tyrime dalyvavusių pacientų atsakė, kad toks nuolatinis sistemos elementų keitimas yra per brangus. Neatsižvelgiant į išlaidas nusidėvėjusiems sistemos elementams keisti, nustatytas aukštas pacientų pasitenkinimas lokatorine fiksacija [39].
Taigi, pastebėta, kad tik magnetinė sistema prasčiau vertinama pacientų [17], o rutulinė bei lokatorinė sistemos, lyginant su kitomis, klinikinėje praktikoje turi šiokį tokį pranašumą vertinant pacientų patiriamą komfortą po protezavimo [11, 16].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC-OF-09) (priedas Nr.1). Anoniminės anketos preambulėje tiriamieji informuoti, kad jų atsakymai išliks konfidencialūs ir bus panaudoti tik studijų tikslams. Kiekvienas respondentas užpildydamas apklausą sutiko, kad pateikti duomenys bus įtraukti į statistinę analizę.
2.2. Tiriamieji, imties dydžio nustatymas
Planuojant atlikti anketinės apklausos tyrimą, labai svarbu nustatyti mažiausią reprezentatyvią imtį, kurią ištyrus būtų galima gauti statistiškai reikšmingus rezultatus bei patikimas išvadas. Dažniausiai mums aktualaus požymio pasiskirstymas tiriamoje populiacijoje yra nežinomas, o tam, jog jį įvertinti, reikia ištirti visą generalinę aibę. Kadangi toks požymio vertinimas tiriamosios visumos atžvilgiu sudėtingas, atliekant empirinius tyrimus, svarbus išankstinės atrankos atlikimas – atsitiktinis tiriamųjų dalies, turinčios visai populiacijai būdingus parametrus, parinkimas. Nustačius nagrinėjamo požymio pasiskirstymą šioje imtyje, daromos išvados apie jo pasiskirstymą visoje generalinėje aibėje. Empirinio tyrimo validumui nustatyti, imties tūris paskaičiuotas pagal V.
I. Paniotto formulę: 𝑛 = 1 .
∆2+1
𝑁
Čia: n – imties dydis (reikiamas respondentų skaičius); N – generalinės visumos dydis;
∆ - imties paklaidos dydis (kadangi tiriamas gydytojų odontologų subjektyvūs pasirinkimai, o ne objektyvūs kiekybiniai parametrai, tai leistinoji paklaida tyrime neviršija 9%).
Šio tyrimo pagrindiniai atrankos kriterijai atitinkamai – Lietuvoje galiojanti gydytojo odontologo ir odontologo ortopedo praktikos licencija. Remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT) tinklalapyje (xxxxx://xxxxxxxxxxxxxx.xxxxxx.xxx.xx/Xxxxxxx/XxxxxxXxxxxxxxxxXxxxx) pateiktu licencijų sąrašu, dabar Lietuvoje išduota 3922 aktyvių licencijų, suteikiančių teisę verstis gydytojo odontologo praktika ir
251 aktyvių licencijų, suteikiančių teisę verstis gydytojo odontologo ortopedo praktika, todėl,
gydytojų odontologų imties dydis: 𝑛1
1
=
∆2+ 1
𝑁
1
0,092+ 1
=
3922
= 120,
gydytojų odontologų ortopedų imties dydis: 𝑛2
1
=
∆2+ 1
𝑁
1
0,092+ 1
=
251
= 83.
Taigi, jog tyrimas būtų patikimas ir jo rezultatus būtų galima apibendrinti visai generalinei aibei su 9 % paklaida, naudojant V.I. Paniotto formulę, apskaičiuota, kad reikia apklausti ne mažiau kaip 120 gydytojus odontologus ir 83 gydytojus odontologus ortopedus.
2.3. Anketinio tyrimo klausimyno struktūra
Anketinė apklausa (priedas Nr.2) sudaryta iš preambulės bei 16 klausimų, parinktų atsižvelgiant į išsikeltą tyrimo tikslą ir uždavinius. Klausimai suskirstyti į dvi dalis. Pirmoje dalyje pateiktas demografinis klausimynas, skirtas respondento asmeninei informacijai (lytis, amžius, turima licencija, darbovietė, profesinės darbo praktikos stažas) surinkti. Antra anketinės apklausos dalis – specialusis klausimynas. Pastarasis apima klausimus, susijusius su asmenine respondento klinikinės praktikos patirtimi taikant skirtingas ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo fiksacijos sistemas (klinikinėje praktikoje taikytos ir dabar taikomos fiksavimo sistemos, jų taikymo dažnis, buvusios komplikacijos, pacientų nusiskundimai, fiksacijos elementų nusidėvėjimo atvejų dažnis). Taip pat apklaustųjų prašyta nurodyti, jų nuomone, pagrindines „overdenture“ tipo protezo paskirtis bei pateikti svarbą atskiriems kriterijams, renkantis fiksacijos sistemos tipą. Respondentai, kurie dengiamųjų protezų savo klinikinėje praktikoje niekada netaikė arba seniau taikė, o dabar nebe, nukreipti atsakyti į klausimą, susijusį su priežastimis, kurios lėmė tokį jų apsisprendimą.
2.4. Tyrimo organizavimas
Anketinė apklausa pradėta 2021 m. gruodžio 2 d., baigta 2022 m. kovo 4 d. Internetinėje svetainėje xxx.xxxxxxxxxxxx.xx sudaryto klausimyno el. nuoroda buvo pasidalinta Facebook tinklalapio „Lietuvos odontologijos profesionalai“ grupėje. Pastebėjus vangų respondentų atsakomumą, anketinė apklausa atsitiktiniu būdu asmeniškai siųsta gydytojams odontologams bei gydytojams odontologams ortopedams. Taip pat išdalintos popierinės anketos LSMU dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje dirbantiems gydytojams odontologams ortopedams. Iš viso gauti 215 respondentų atsakymai, iš kurių 6 anketos buvo užpildytos netinkamai, todėl neįtrauktos į duomenų analizę.
2.5. Naudota statistinė analizė
Tyrimo metu surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Excel 2013“ ir
„IBM SPSS Statistics“ programinę įrangą. Naudota aprašomoji statistika – absoliutūs dydžiai (n) bei procentinės reikšmės (%). Duomenys pateikti diagramose ir lentelėse. Siekiant nustatyti kokybinių požymių tarpusavio ryšį ir kokybinių požymių reikšmių pasiskirstymą, taikytas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Ryšys laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Respondentų demografiniai rodikliai
Odontologai ortopedai
34.94
65.06
Gydytojai odontologai
20.63
79.37
0
10
20
30
vyrai
40
moterys
50
60
70
80
90 Proc.
Licencija
Tyrimo metu surinkta bendroji respondentų socialinė – demografinė informacija (priedas Nr. 3, lentelė Nr.7). Atliekant anketinę apklausą tyrime dalyvavo 209 respondentai (vidutinis amžius 41,04 metai), iš kurių 60,29 % (n = 126) - gydytojai odontologai ir 39,71 % (n = 83) - gydytojai odontologai ortopedai. Didžiąją dalį apklaustųjų, ir gydytojų odontologų, ir gydytojų odontologų ortopedų grupėje, sudarė moterys (6 pav.).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Gauti duomenys apie respondentų profesinės darbo praktikos stažą suskirstyti į 6 grupes: gydytojai odontologai rezidentai, mažesnę nei 5 metų, 5 – 10 metų, 10 – 15 metų, 15 – 20 metų bei 20 metų ir didesnę darbo patirtį turintys protezuojantys gydytojai odontologai (priedas Nr. 3). Toks respondentų kontingento suskirstymas į šias grupes atliktas siekiant palyginti mažiau ir daugiau metų darbo patirties turinčių apklausoje dalyvavusių gydytojų odontologų atsakymus. Aktyviausiai anketinėje apklausoje dalyvavo gydytojai odontologai bei gydytojai odontologai ortopedai, turintys ne mažesnį nei 20 metų profesinės darbo praktikos stažą.
Daugiau nei pusė apklaustųjų (54 % (n = 68) gydytojų odontologų ir 71,1 % (n = 59) gydytojų odontologų ortopedų) užsiima tik privačia praktika. Mažiausia dalis respondentų - 22,2 % (n = 28) gydytojų odontologų ir 8,4 % (n = 7) odontologų ortopedų dirba tik valstybinėje gydymo įstaigoje. Likusioji dalis apklausoje dalyvavusių protezuojančių gydytojų odontologų (23,8 % (n = 30) gydytojų odontologų ir 20,5 % (n = 17) odontologų ortopedų) dirba ir valstybinėje, ir privačioje gydymo įstaigoje (priedas Nr. 3, 12 pav.).
3.2. Svarbiausios „overdenture“ tipo protezo paskirtys
Anketinės apklausos metu bandyta patikrinti, ar svarbiausi dengiamojo protezo panaudojimo tikslai yra vienodai suprantami visų joje dalyvavusių respondentų, todėl, nepriklausomai, ar jie savo klinikinėje praktikoje yra taikę šiuos protezus ar ne, klausta, kokios, jų nuomone, yra svarbiausios
kita 0.5
sąkandžio aukščio atstatymas alveolinės ataugos rezorbcijos mažinimas
49.8
46.4
proprioreceptorinių ir taktilinių jutimų gerinimas 20.6
protezo atramos gerinimas 64.6
kalbos funkcijos atstatymas 23.4
kramtymo funkcijos atstatymas 84.2
estetinės funkcijos atstatymas 42.1
0
20
40
60
80
100 Proc.
Paskirtis
„overdenture“ tipo protezo paskirtys. Grafinis rezultatų pasiskirstymas pateiktas 7 pav.
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal svarbiausių „overdenture“ tipo protezo paskirčių suvokimą
Dažniausiai pasirinkti atsakymai į šį klausimą buvo „kramtymo funkcijos atstatymas“ (84,2
%, n = 176), „protezo atramos gerinimas“ (64,6 %, n = 135) bei „sąkandžio aukščio atstatymas“ (49,8%, n=104). Maždaug penktadalis apklaustųjų sutiko, kad prie pagrindinių „overdenture“ tipo protezo paskirčių priskiriamas kalbos funkcijos atstatymas (23,4 %, n = 49) bei proprioreceptorinių ir taktilinių jutimų gerinimas“ (20,6 %, n = 43). Vienas iš respondent (0,5 %, n = 1) pasirinko atsakymą „kita“ ir nurodė, kad dengiamieji protezai skirti paciento gyvenimo kokybei gerinti.
Apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijus (χ2) (p < 0,05), nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp apklausoje dalyvavusiųjų turimos licencijos bei „overdenture“ tipo protezo paskirčių pasiskirstymo (1 lentelė).
Lentelė Nr. 1. „Overdenture“ tipo protezo paskirčių suvokimo pasiskirstymas tarp skirtingą licenciją turinčių respondentų.
„Overdenture“ tipo protezo paskirtys | Gydytojai odontologai n, % | Odontologai ortopedai n, % | χ2 testo p reikšmė |
estetinės funkcijos atstatymas | 38 (30,2) | 50 (60,2) | 0,000016 |
kramtymo funkcijos atstatymas | 104 (82,5) | 72 (86,7) | 0,414 |
kalbos funkcijos atstatymas | 23 (18,3) | 26 (31,3) | 0,029 |
Lentelės Nr. 1 tęsinys kitame puslapyje
Lentelės Nr. 1 tęsinys
protezo atramos gerinimas | 70 (55,6) | 65 (78,3) | 0,000762 |
proprioreceptorinių ir taktilinių jutimų gerinimas | 14 (11,1) | 29 (34,9) | 0,00003 |
alveolinės ataugos rezorbcijos mažinimas | 47 (37,3) | 50 (60,2) | 0,001 |
sąkandžio aukščio atstatymas | 54 (42,9) | 50 (60,2) | 0,014 |
kita | 1 (0,5) | 0 | 0,416 |
χ2 – Chi-kvadrato testas; n – respondentų skaičius. Statistiškai reikšminga, kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Procentiškai didesnė dalis odontologų ortopedų akcentavo sąkandžio aukščio, estetinės bei kalbos funkcijos atstatymo, proprioreceptorinių ir taktilinių jutimų gerinimo, alveolinės ataugos rezorbcijos mažinimo naudą, taikant „overdenture“ tipo protezą.
3.3. „Overdenture“ tipo protezo taikymas klinikinėje praktikoje
Anoniminės apkausos rezultatai parodė, kad daugiau nei pusę visų respondentų (57,9 %, n = 121) savo klinikinėje praktikoje naudoja „overdenture“ tipo protezus, šiek tiek daugiau nei trečdalis (36,4 %, n = 76) niekada nenaudojo, o 5,7 % (n = 12) anksčiau naudojo, o dabar nebenaudoja šio tipo protezų.
Apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijų (χ2) (p < 0,05), nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2 = 42,514, df = 2, p < 0,001) tarp respondentų savo klinikinėje praktikoje naudojančių
Odontologai ortopedai
8.4
9.6
81.9
4
Gydytojai odontologai
54
42.1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Naudoja
90 Proc.
Naudojo, bet dabar nebe
Niekada nenaudojo
Licencija
„overdenture“ tipo protezus ir jų turimos licencijos (8 pav.).
8 pav. „Overdenture“ tipo protezo naudojimo klinikinėje praktikoje pasiskirstymas
Net 81,9 % (n = 68) odontologų ortopedų savo klinikinėje praktikoje naudoja dengiamuosius protezus ir tik maža dalis niekada nenaudojo (9,6 %, n = 8) arba anksčiau naudojo šio tipo protezus, bet dabar nebe (8,4 %, n = 7). Tuo tarpu daugiau nei pusė gydytojų odontologų savo klinikinėje praktikoje niekada netaikė (54 %, n = 68) ar nebetaiko (8,4 %, n = 7) „overdenture“ tipo protezų.
Apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijus (χ2) (p < 0,05), pastebėti reikšmingi (χ2 = 38,217 , df = 4, p < 0,001) skirtumai ir tarp „overdenture“ tipo protezų taikymo klinikinėje praktikoje
pasiskirstymo bei respondento darbovietės. Dauguma respondentų, dirbančiųjų tik privačiame sektoriuje (71,7 %, n = 91) ar dirbančiųjų ir valstybinėje, ir privačioje gydymo įstaigoje (53,2 %, n = 25), savo klinikinėje praktikoje naudoja dengiamuosius protezus. Maža dalis apklaustųjų (14,3 %, n
= 5), dirbančių tik valstybinėje gydymo įstaigoje, nurodė taikantys „overdenture“ tipo protezus.
Lyginant „overdenture“ tipo protezų taikymo klinikinėje praktikoje pasiskirstymą ir gydytojų turimą darbo stažą nepastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo (p > 0,05).
3.4. Priežasčių, dėl kurių vengiama klinikinėje praktikoje taikyti „overdenture“ tipo protezus, pasiskirstymas
Respondentų, kurie savo klinikinėje praktikoje niekada nenaudojo arba anksčiau naudojo dengiamuosius protezus, bet dabar nebe, klausta apie priežastis, lėmusias tokį jų apsisprendimą. Apklausos rezultatai parodė, kad pagrindinės priežastys, kodėl apklaustieji netaiko ar nebetaiko
„overdenture“ tipo protezų – abejojimas protezavimo „overdenture“ tipo protezais sėkmingumu (37,5
60
50
40
30
20
10
0
48.86
37.5
14.77
6.82
11.36
13.64
5.68
11.36
užima per per daug
daug laiko sudėtinga
per didelis ar
per didelio laipsnio
komplikacijų
skaičius
trūksta žinių
bei
abejojimas
tokio
yra
protezavimas
kita
kompetencijos protezavimo
sėkmingumu
tinkamesnių „overdenture“
protezavimo tipo protezais
būdų
yra per
brangus
Priežastys
Proc.
%, n = 33) bei manymas, jog yra tinkamesnių protezavimo būdų (48,86 %, n = 43) (9 pav.).
9 pav. Priežasčių, dėl kurių respondentai vengia naudoti „overdenture“ tipo protezus, pasiskirstymas Dalis apklausoje dalyvavusiųjų (11,36 %, n = 10) pasirinko galimą klausimo variantą „kita“
ir nurodė kitas priežastis - respondentai, kurie niekada nėra taikę dengiamųjų protezų nurodė, kad neimplantuoja, neprotezuoja ant implantų ar nebuvo tinkamo klinikinio atvejo. Apklaustieji, kurie anksčiau taikė „overdenture“ tipo protezus, o dabar nebe, įvardino, kad tokį jų apsisprendimą nulėmė tai, jog toks gydymo būdas nepasiteisino, buvo per didelis kiekis komplikacijų, yra tinkamesnių protezavimo būdų ar tiesiog dabar nebeturi implantuojančio kolegos.
Apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijus (χ2) (p < 0,05), nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas rodantis, jog dirbantys ir privačioje, ir valstybinėje gydymo įstaigoje respondentai kaip dažniausią priežastį nurodė, kad šiam gydymo metodui trūksta žinių bei kompetencijos (73,3 %) (χ2
= 22,818 , df = 2, p < 0,001) bei jis yra per daug sudėtingas (66,7 %) (χ2 = 11,065 , df = 2, p = 0,004).
Dengiamųjų protezų netaikymo klinikinėje praktikoje priežastys tarp skirtingą licenciją ar darbo patirtį turinčių protezuojančių gydytojų odontologų reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05), tačiau reiktų paminėti, kad nė vienas odontologas ortopedas nenurodė tokių „overdenture“ tipo protezų nenaudojimo priežasčių kaip „ši procedūra yra per daug sudėtinga“, „trūksta žinių bei kompetencijos atlikti tokį protezavimą“ ar „ši procedūra užima per daug laiko“.
3.5. „Overdenture“ tipo protezo naudojimo klinikinėje praktikoje dažnis
Gydytojų, kurie savo klinikinėje praktikoje taiko „overdenture“ tipo protezus, prašyta nurodyti, kiek dažnai jie tai daro, pasirenkant vieną iš keturių galimų atsakymo variantų („dažnai“,
„reguliariai“, „kartais“, „retai“). Atsakymą „dažnai“ pasirinko 7,44 % (n = 9), „reguliariai“ – 23,14
% (n = 28), „kartais“ - 33,88 % (n = 41), „retai“ – 35,54 % (n = 43) visų respondentų.
22.05
Odontologai ortopedai
38.24
26.47
13.24
52.83
Gydytojai odontologai
28.3
18.87
0
0
10
20
Kartais
30
Reguliariai
40
50
60
Proc.
Retai
Dažnai
Licencija
Pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys (χ2 = 16,562, df = 3, p = 0,000869, (p < 0,05)) tarp protezuojančių gydytojų odontologų turimos licencijos ir „overdenture“ taikymo dažnio. Grafinis rezultatų pasiskirstymas pateiktas 10 pav.
10 pav. „Overdenture“ tipo protezo taikymo klinikinėje praktikoje dažnio pasiskirstymas Odontologai ortopedai dažniausiai rinkosi atsakymą „kartais“ - daugiau nei 2 naujiems
pacientams per du metus (38,24 %, n = 26), o rečiausiai nurodė, kad „overdenture“ tipo protezus naudoja dažnai - daugiau nei 2 naujiems pacientams per pusmetį (13,24 %, n = 9). Gydytojų odontologų grupėje maždaug pusė respondentų (52,83 %, n = 28) atsakė, kad dengiamaisiais protezus naudoja retai - mažiau nei 2 naujiems pacientams per du metus, o dažno taikymo nenurodė nei vienas iš šių respondentų.
Apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijus (χ2) (p < 0,05), nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp „overdenture“ tipo protezo klinikinėje praktikoje taikymo dažnio ir respondentų darbovietės (χ2 = 2,686 , df = 6, p = 0,847, (p > 0,05)) ar darbo stažo (χ2 = 4,207 , df = 3, p = 0,239, (p>0,05)).
3.6. Dantų eilių defekto dydžio, atstatomo „overdenture“ tipo protezu, pasiskirstymas
Respondentų, kurie savo klinikinėje praktikoje taiko „overdenture“ tipo protezus prašyta nurodyti, kokio dydžio dantų eilių defektus šiuo protezu atstato dažniausiai - dalinį dantų lankų
defektą, bedančius žandikaulius ar apylygiai ir dalinius dantų lankų defektus, ir bedančius žandikaulius. Visi respondentai, nepriklausomai nuo jų lyties, turimos licencijos, darbo stažo bei vietos, nurodė, kad dažniausiai „overdenture“ naudoja protezuojant bedančius žandikaulius.
3.7. Taikytos ir dabar taikomos „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemos
„Overdenture“ tipo protezą naudojančių gydytojų klausta, kokias jo fiksavimo sistemas savo klinikinėje praktikoje jie yra taikę ir kokias taiko dabar. Surinkti duomenys pateikti lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2. Skirtingų „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemų taikymo pasiskirstymas.
Fiksacijos tipas | Yra taikę n, % | Dabar taiko n, % | Nebetaiko n, % |
Lokatorinė | 105 (86,77) | 99 (81,81) | 6 (8,7) |
Rutulinė | 69 (57,02) | 16 (13,22) | 53 (76,81) |
Sijinė | 59 (48,76) | 57 (47,1) | 2 (3,39) |
Magnetinė | 20 (16,52) | 7 (5,79) | 13 (65) |
Teleskopinė | 16 (13,22) | 9 (7,44) | 7 (43,75) |
n – respondentų skaičius.
Dabar protezuojantys gydytojai odontologai dažniausiai naudoja lokatorinę bei sijinę fiksaciją ir tik maža dalis apklausoje dalyvavusiųjų renkasi rutulinę, magnetinę ar teleskopinę fiksavimo sistemą. Net 76,81 % (n = 53) respondentų, kurie seniau taikė rutulinę fiksaciją, dabar jos savo klinikinėje praktikoje nebetaiko. Nemaža dalis apklaustųjų nebesirenka ir magnetinės bei teleskopinės fiksavimo sistemų. Lokatorinės ir sijinės fiksacijos savo klinikinėje praktikoje atsisakė taikyti procentiškai maža dalis apklausoje dalyvavusių gydytojų odontologų.
Naudojant Chi-kvadrato kriterijų (χ2) (p < 0,05), palygintas penkių sistemų (lokatorinės, rutulinės, sijinės, magnetinės, teleskopinės) taikymo klinikinėje praktikoje ryšys su turima protezuojančių gydytojų odontologų licencija, tačiau statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos tik su magnetine ir teleskopine fiksavimo sistemomis (3 lentelė).
Lentelė Nr. 3. Skirtingų „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemų naudojimo klinikinėje praktikoje pasiskirstymas tarp respondentų, turinčių skirtingą licenciją
Fiksacijos tipas | Gydytojai odontologai n, % | Odontologai ortopedai n, % | χ2 testo p reikšmė |
Yra taikę | |||
Lokatorinė | 45 (84,9) | 60 (88,24) | 0,592 |
Rutulinė | 29 (54,7) | 40 (58,82) | 0,651 |
Sijinė | 23 (43,4) | 36 (52,94) | 0,297 |
Magnetinė | 4 (7,55) | 16 (23,53) | 0,019 |
Teleskopinė | 4 (7,55) | 12 (17,65) | 0,104 |
Dabar taiko | |||
Lokatorinė | 42 (79,24) | 57 (83,28) | 0,517 |
Rutulinė | 6 (11,3) | 10 (14,7) | 0,585 |
Sijinė | 21 (39,6) | 36 (52,94) | 0,145 |
Magnetinė | 0 | 7 (10,29) | 0,016 |
Teleskopinė | 0 | 9 (13,24) | 0,006 |
χ2 – Chi-kvadrato testas; n – respondentų skaičius. Statistiškai reikšminga, kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Skliaustuose nurodyta procentinė respondentų dalis nuo bendro „overdenture“ tipo protezą naudojančių gydytojų odontologų arba odontologų ortopedų skaičiaus.
Nei vienas apklausoje dalyvavęs gydytojas odontologas savo praktikoje nenaudoja magnetinės fiksavimo sistemos, kai tuo tarpu maždaug dešimtadalis odontologų ortopedų grupės respondentų savo klinikinėje praktikoje taiko magnetinę bei teleskopinę fiksaciją.
Su kitais respondentų duomenimis (darboviete, darbo stažu, lytimi) ir jų taikytomis bei taikomomis skirtingų „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemomis reikšmingų sąsajų nenustatyta (p>0,05).
3.8. Veiksnių, lemiančių „overdenture“ protezo fiksavimo sistemos tipo pasirinkimą,
svarba
Visų respondentų, kurie savo klinikinėje praktikoje taiko „overdenture“ tipo protezus (n = 121), prašyta nurodyti, kiek kiekvienas pateiktas veiksnys jiems yra svarbus (labai svarbus, svarbus, vidutiniškai svarbus, nesvarbus, visiškai nesvarbus) renkantis dengiamojo protezo fiksavimo sistemos tipą.
Iš gautų rezultatų matome, jog didžiajai daliai protezuojančių gydytojų odontologų labai svarbūs paciento pageidavimai, lūkesčiai bei finansinės galimybės (43 %, n = 52) (11 pav.).
Didžioji dalis respondentų pažymėjo, kad renkantis fiksacijos tipą yra svarbi burnos ertmės higiena (n = 66), žandikaulio atrofijos laipsnis (n = 60), likusių dantų kiekis, būklė (n = 56), jų padėtis, tarpžandikaulinis santykis bei defekto dydis (n = 51). Dauguma apklausoje dalyvavusiųjų nusprendė, jog jų turima kompetencija, patirtis bei įgūdžiai, pačios procedūros sudėtingumas (n = 56), žinios apie galimas komplikacijas (n = 48), darbo laikas (n = 43) ir ekonominiai aspektai (n = 41) yra vidutiniškai svarbūs kriterijai. Net penktadalis (n = 24) gydytojų odontologų pripažino, jog žinios apie galimas komplikacijas jiems nesvarbios, o 27,3 % (n=33) respondentų atsakė, kad tarpžandikaulinis santykis nesvarbus ar visiškai nesvarbus, renkantis „overdenture“ fiksavimo sistemą. Nė vienam iš apklaustųjų nėra nesvarbi ar visiškai nesvarbi paciento burnos ertmės higiena, jo bendra sveikatos būklė, pageidavimai, lūkesčiai, finansinės galimybės.
Kaulo kokybė ir kiekybė
Likusių dantų/ implantų padėtis Burnos ertmės higiena Tarpžandikaulinis santykis Žandikaulio atrofijos laipsnis Žinios apie galimas komplikacijas
Defekto dydis Likusių dantų kiekis, būklė
Paciento bendra sveikatos būklė Procedūros sudėtingumas
Paciento pageidavimai, finansinės galimybės Kompetencija, patirtis ir įgūdžiai
Darbo laikas
Ekonominiai aspektai
22.3
52.1
36.4
34.7
21.5 4.1
18.2 3.3
10.7
7.4
15.7
7.4
9.1
42.2
42.2
54.6
23.1
49.6
14.9
23.1
33.1
39.7
42.2
38.8
12.4
5.8 5.8
19.8
6.6 3.3
33.1
46.3
19
11.6
40.5
37.2
46.3
43
40.5
11.6
36.4
46.3
29.8
5.8
29.8
35.5
33.9
11.6 6.6 2.5
40.5
5
16.5
5.8
27.3
16.5
0
10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Proc.
labai svarbu svarbu vidutiniškai svarbu nesvarbu visiškai nesvarbu
7.4
14.1
11 pav. Kriterijų, renkantis „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemą, svarbos suvokimo pasiskirstymas tarp respondentų
Apklaustieji, užsiimantys tik privačia praktika, akcentavo ekonominių aspektų bei darbo laiko svarbą (χ2 = 6,718, df = 2, p = 0,01). Dauguma nurodžiusių, kad žinios apie galimas komplikacijas yra nesvarbios, dirba tik valstybinėse (χ2 = 9,773, df = 3, p = 0,021) arba ir valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose (χ2 = 9,501, df = 2, p = 0,042). Vertintas ir kitų kriterijų ryšys su respondentų turima licencija, darboviete, darbo stažu bei lytimi tačiau priklausomybių, kurios būtų statistiškai reikšmingos nebuvo rasta.
3.9. Dažniausiai pacientų išsakomi nusiskundimai
Apklausoje dalyvavę protezuojantys gydytojai odontologai nurodė pacientų, kuriems
„overdenture“ tipo protezai fiksuoti skirtingomis fiksacijos sistemomis, dažniausiai išsakomus nusiskundimus. Gauti duomenys pateikti lentelėje Nr.4.
Lentelė Nr. 4. Dažniausiai pacientų, kuriems taikytos skirtingos „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemos, išsakomų nusiskundimų pasiskirstymas
Rutulinė n, % | Sijinė n, % | Magnetinė n, % | Teleskopinė n, % | Lokatorinė n, % | χ2 testo p reikšmė | |
Uždegimas | 18 (26,1) | 12 (20,3) | 4 (20) | 0 | 17 (16,2) | 0,156 |
Diskomfortas | 17 (24,6) | 0 | 5 (25) | 0 | 22 (21) | 0,000341 |
Bendriniai negalavimai | 0 | 0 | 0 | 0 | 1 (0,95) | 0,815 |
Skausmas | 12 (17,4) | 13 (22) | 2 (10) | 0 | 27 (25,7) | 0,099 |
Sudėtinga burnos higiena | 21 (30,4) | 28 (47,5) | 5 (25) | 5 (31,3) | 35 (33,3) | 0,217 |
Stabilumo, retencijos trūkumas | 26 (37,7) | 0 | 9 (45) | 6 (37,5) | 25 (23,8) | 0,000002 |
Didelis besikaupiančio apnašo kiekis | 18 (26,1) | 20 (33,9) | 5 (25) | 5 (31,3) | 22 (21) | 0,472 |
Kita | 2 (2,9) | 2 (3,4) | 0 | 0 | 0 | 0,340 |
χ2 – Chi-kvadrato testas; n – respondentų skaičius. Statistiškai reikšminga, kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Skliaustuose nurodyta procentinė respondentų dalis nuo bendro atitinkamą „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemą naudojusių apklaustųjų kiekio.
Procentiškai mažiausiai nusiskundimų išsako pacientai, kuriems taikyta teleskopinė arba sijinė fiksavimo sistema, o daugiausiai tie, kuriems dengiamasis protezas fiksuotas magnetine arba rutuline fiksacija. Lokatorinės ir sijinės fiksavimo sistemų grupėse dažniausiai išsakomas skundas – sudėtingas tinkamos burnos higienos palaikymas, o rutulinės, magnetinės bei teleskopinės – protezo stabilumo ir retencijos trūkumas.
Naudojant Chi-kvadrato kriterijų (χ2) (p < 0,05), palygintas penkių sistemų (lokatorinės, rutulinės, sijinės, magnetinės, teleskopinės) taikymo klinikinėje praktikoje ryšys su pacientų, kuriems dengiamasis protezas fiksuotas viena iš šių sistemų, išsakomais skundais. Statistiškai reikšmingas ryšys pastebėtas tik su nusiskundimu diskomfortu bei dideliu besikaupiančio apnašo kiekiu (lentelė Nr. 4). Diskomfortu nesiskundė tik pacientai, kuriems dengiamasis protezas fiksuotas sijine arba teleskopine fiksacija, kai tuo tarpu kitų sistemų (lokatorinės, rutulinės, magnetinės) grupėse šio skundo dažnis buvo panašus. Stabilumo bei retencijos trūkumu daugiausiai nusiskundimų pateikia
pacientai, kuriems taikyta magnetinė sistema. Nebuvo pažymėtas nė vienas atvejis, kai stabilumo ir retencijos trūkumu skųstųsi pacientai, kurių „overdenture“ tipo protezas fiksuotas sija.
Kiti nusiskundimai, taikant skirtingas fiksavimo sistemas reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Kitokius pacientų skundus respondentai nurodė prie sijinės ir rutulinės fiksacijos, tačiau tiksliai jų neįvardino. Tik vienas respondentas, kuris savo klinikinėje praktikoje taiko lokatorinę fiksaciją, nurodė paciento nusiskundimą bendriniais negalavimais. Kitose grupėse šio skundo nebuvo.
3.10. Dažniausios komplikacijos, atsirandančios naudojant skirtingas „overdenture“
fiksacijos sistemas
Priešpaskutiniame klausime apklausoje dalyvavę protezuojantys gydytojai odontologai pažymėjo dažniausiai pastebėtas komplikacijas, susijusias su jų klinikinėje praktikoje taikytomis skirtingomis „overdenture“ tipo protezo fiksacijos sistemomis (lentelė Nr.5).
Lentelė Nr. 5. Dažniausių komplikacijų, atsirandančių taikant skirtingas „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemas, pasiskirstymas
Rutulinė n, % | Sijinė n, % | Magnetinė n, % | Teleskopinė n, % | Lokatorinė n, % | χ2 testo p reikšmė | |
Protezo nestabilumas | 20 (29) | 0 | 9 (56,3) | 3 (18,8) | 18 (17,1) | 0,000014 |
Minkštųjų audinių uždegimas | 8 (11,6) | 23 (39) | 8 (50) | 5 (31,3) | 32 (30,5) | 0,006 |
Elementų lūžis, nusidėvėjimas | 29 (42) | 2 (3,4) | 2 (10) | 2 (12,5) | 14 (13,3) | < 0,001 |
Protezo lūžis | 10 (14,5) | 13 (22) | 2 (10) | 2 (12,5) | 6 (5,7) | 0,043 |
Įvorių nudilimas | 26 (37,7) | 17 (28,8) | 0 | 0 | 38 (36,2) | 0,000692 |
Kita | 1 (1,4) | 0 | 1 (5) | 0 | 1 (0,95) | 0,451 |
χ2 – Chi-kvadrato testas; n – respondentų skaičius. Statistiškai reikšminga, kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Skliaustuose nurodyta procentinė respondentų dalis nuo bendro atitinkamą „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemą naudojusių apklaustųjų skaičiaus.
Procentiškai daugiausiai komplikacijų pastebėta rutulinės bei magnetinės, šiek tiek mažiau – lokatorinės ir mažiausiai – sijinės bei teleskopinės fiksacijos sistemų grupėse. Naudojant Chi – kvadrato kriterijų (χ2) (p < 0,05), rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dengiamojo protezo fiksacijos tipo ir komplikacijų, atsirandančių jas taikant. Protezo nestabilumas bei minkštųjų audinių uždegimas dažniausiai pastebėtas taikant magnetinę fiksaciją ir nustatytas ne mažiau nei pusę atvejų, kai buvo taikoma ši sistema. Dažniausia komplikacija, nurodyta respondentų, kurie taikė sijinę ar teleskopinę fiksaciją – minkštųjų audinių uždegimas, lokatorinę sistemą – įvorių nudilimas bei
minkštųjų audinių uždegimas, rutulinę sistemą – jos elementų lūžis ar nusidėvėjimas. Protezo nestabilumas nenustatytas tik taikant sijinę fiksavimo sistemą. Prie kitų komplikacijų, galimų taikant rutulinę sistemą, respondentai nurodė rutulio nudilimą, taikant magnetinę sistemą – koroziją, o lokatorinę – protezo trynimą.
3.11. Skirtingų fiksacijos sistemų elementų nusidėvėjimas
Paskutiniu anketinės apklausos klausimu respondentų teirautasi, po kiek vidutiniškai laiko, baigus protezavimą ant implantų fiksuotais „overdenture“ tipo protezais, pacientai kreipiasi dėl fiksacijos sistemos elementų nusidėvėjimo. Išanalizavus gautus duomenis (lentelė Nr. 6) ir paskaičiavus Chi-kvadrato kriterijų (χ2) (p < 0,05) pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2
= 53,514 , df = 4, p = < 0,001, p < 0,05) tarp skirtingų fiksacijos tipų ir laikotarpio, po kurio pacientai praneša apie jiems taikytos fiksavimo sistemos elementų nusidėvėjimą.
Lentelė Nr. 6. Laikotarpio, per kurį nusidėvi skirtingų fiksacijos sistemų elementai, pasiskirstymas
Rutulinė fiksacija n, % | Sijinė fiksacija n, % | Magnetinė fiksacija n, % | Teleskopinė fiksacija n, % | Lokatorinė fiksacija n, % | |
Po < 0,5 metų | 6 (8,7) | 0 | 0 | 0 | 2 (1,9) |
Po 0,5 – 1,5 metų | 34 (49,3) | 7 (11,9) | 4 (20) | 0 | 16 (15,2) |
Po >1,5 metų | 15 (21,7) | 12 (20,3) | 0 | 2 (12,5) | 34 (32,4) |
Tokių atvejų nebuvo | 14 (20,3) | 40 (67,8) | 16 (80) | 14 (87,5) | 53 (50,5) |
n – respondentų skaičius.
Beveik pusė (49,3 %, n = 34) apklausoje dalyvavusiųjų, kurie dengiamuosius protezus fiksavo rutuline sistema, pažymėjo, kad pacientai dėl šios problemos dažniausiai kreipiasi maždaug po 0,5 – 1,5 metų po protezavimo. Sijinės, magnetinės bei teleskopinės fiksacijos grupėse respondentai dažniausiai nurodė, kad jų klinikinėje praktikoje nebuvo atvejų, kai pacientai kreiptųsi dėl fiksacijos sistemos elementų nusidėvėjimo. 50,5 % (n = 53) protezuojančių gydytojų odontologų, kurie yra taikę lokatorinę fiksaciją taip pat nurodė, kad tokių atvejų jų praktikoje nepasitaikė, tačiau net trečdalis (32,4 %, n = 34) nurodė, kad pacientai kreipiasi po daugiau nei 1,5 metų, maždaug šeštadalis (15,2
%, n = 16) ir tik 1,9 % (n = 2), kad po mažiau nei pusmečio.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimų, kuriuose kartu būtų išskirti skirtingų ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemų (lokatorinės, rutulinės, magnetinės, teleskopinės, sijinės) pasirinkimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ypatumai, nerasta. Atlikus šį tyrimą ir jo metu surinktų duomenų statistinę analizę, vertinta Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų skirtingų fiksacijų, taikomų dengiamajam protezui ant implantų fiksuoti, panaudojimo apimtis ir jų pasirinkimo ypatumai, atsižvelgiant į jų lytį, darbovietę, turimą licenciją bei darbo patirtį.
Svarbiausias „overdenture“ tipo protezo paskirtis respondentai suvokė skirtingai, tačiau dažniausiai nurodė protezo atramos gerinimo, kramtymo ir sąkandžio aukščio atstatymo funkciją. Be šių paskirčių odontologai ortopedai dažniau nei gydytojai odontologai nurodė dar ir estetinės, kalbos funkcijų atstatymą bei proprioreceptorinių jutimų gerinimą. Indijoje aprašytame klinikiniame atvejyje teigiama, kad ant implantų fiksuoti dengiamieji protezai pasižymi savybėmis ne tik atstatyti kramtymo bei estetikos funkcijas, užtikrinti protezo laikomumą, stabilumą, bet ir sumažinti alveolinės ataugos rezorbciją, pagerinti taktilinius jutimus [40]. Nors alveolinės ataugos rezorbcijos mažinimas ir proprioreceptorinių jutimų gerinimas – vieni iš svarbiausių dengiamųjų protezų privalumų, šias
„overdenture“ tipo protezo paskirtis pažymėjo mažiau nei pusę tyrime dalyvavusių respondentų. Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad nepakankamas dengiamųjų protezų svarbos suvokimas gali turėti įtakos toliau aprašytam kai kurių respondentų apsisprendimui klinikinėje praktikoje netaikyti „overdenture“ tipo protezų ir rinktis kitą protezavimo būdą.
Xxxxxx E Xxxxxxxx ir kitų bendraautorių atliktame tyrime pastebėta, kad skirtingose šalyse
„overdenture“ tipo protezo taikymo klinikinėje praktikoje apimtys labai skiriasi [41]. Mūsų atliktame tyrime net 57,9 % visų dalyvavusių respondentų nurodė, kad taiko ant implantų fiksuotą
„overdenture“ savo klinikinėje praktikoje, todėl hipotezė, kad šio tipo protezus naudoja tik nedidelė dalis Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų, atmetama. Analizuojant gautus duomenis nustatyta, jog gydytojai odontologai dengiamuosius protezus taiko žymiai rečiau nei odontologai ortopedai. Tokie gauti rezultatai leidžia patvirtinti antrą hipotezę, jog dauguma taikančiųjų šio tipo protezus ir skirtingas jų fiksacijos sistemas yra odontologai ortopedai. Xxxx Xxxxxxxxx ir bendraautoriai savo atliktame tyrime vertino įvairių šalių odontologų ortopedų protezavimo ant implantų apimtį bei kitus su juo susijusius ypatumus ir nustatė, kad vidutiniškai beveik pusė gydytojų ortopedų savo klinikinėje praktikoje „overdenture“ tipo protezą taiko daugiau nei 10 kartų per metus [42]. Mūsų atliktame tyrime nustatytas ne toks dažnas šių protezų panaudojimas klinikinėje praktikoje
– didžioji dalis odontologų ortopedų nurodė taikantys ant implantų fiksuotus dengiamuosius protezus tik daugiau nei 2 naujiems pacientams per du metus. Taip pat pastebėta, kad ant implantų fiksuotas
„overdenture“ tipo protezas dažniausiai naudojamas bedančiams žandikauliams atstatyti.
Respondentai, savo klinikinėje praktikoje netaikantys ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo, dažniausiai nurodė, kad abejoja šio metodo sėkmingumu ar mano, kad yra tinkamesnių būdų atstatyti dantų, dantų eilių defektus. Dalis gydytojų odontologų pripažino, jog toks gydymo metodas užima per daug laiko, yra sudėtingas ir jam atlikti neužtenka turimų žinių, kompetencijos.
Anksčiau minėtame Amerikoje atliktame tyrime nustatyta, kad iš mūsų tirtų fiksacijų dažniausiai yra naudojama lokatorinė, kiek mažiau rutulinė bei sijinė, o rečiausiai – magnetinė ar teleskopinė fiksavimo sistemos [42]. Lietuvos protezuojantys gydytojai odontologai, nors ir yra savo klinikinėje praktikoje išbandę įvairių fiksacijų, dažniausiai dengiamuosius protezus prie implantų fiksuoja lokatorine arba sijine sistema. Nemaža dalis bandė savo praktikoje taikyti rutulinę, magnetinę bei teleskopinę fiksacijas, bet ilgainiui jų atsisakė. Apskritai, tik maža dalis respondentų, iš kurių dauguma odontologų ortopedų, yra taikę magnetinę ar teleskopinę fiksacijas. Šie gauti rezultatai sutampa su Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis [42] ir patvirtina trečią hipotezę, kad Lietuvos protezuojantys gydytojai odontologai savo klinikinėje praktikoje dengiamuosius protezus ant implantų rečiausiai fiksuoja magnetine fiksavimo sistema.
Tyrimu išsiaiškinta, jog svarbiausias veiksnys, į kurį protezuojantys gydytojai odontologai atsižvelgia besirinkdami fiksavimo sistemą – paciento norai, lūkesčiai ir finansinės galimybės. Jų pasirinkimui didelės įtakos turi ir žandikaulio atrofijos laipsnis, atstatomo defekto dydis, implantų ir likusių dantų būklė, kiekis, padėtis. 27,3 % respondentų nurodė, kad tarpžandikaulinis santykis nėra svarbus kriterijus, renkantis fiksaciją. Tokią nuomonę dažniausiai pateikė respondentai savo klinikinėje praktikoje taikantys tik lokatorinę fiksaciją – ne veltui naudojant šią sistemą reikalingas interokliuzinio aukščio kiekis yra palyginti mažas [19].
Dažniausiai nusiskundimų sulaukia ir daugiausiai komplikacijų pastebi protezuojantys gydytojai odontologai, kurie savo pacientams „overdenture“ tipo protezą fiksuoja magnetine arba rutuline, šiek tiek rečiau – lokatorine, rečiausiai – teleskopine ar sijine fiksacija. Brazilijoje [37] ir Indijoje [11] atliktuose tyrimuose taip pat nustatyta, kad magnetinė dengiamojo protezo fiksacija yra prasčiau vertinama pacientų nei kitos fiksavimo sistemos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad sijinė fiksacija pasižymi geriausiu protezo stabilumu. Vienas respondentas pažymėjo, jog pacientas, kuriam taikyta lokatorinė fiksacija, skundėsi bendriniais negalavimais, tačiau, kadangi toks atvejis pavienis, galima manyti, kad tam įtakos turėjo kiti veiksniai, o ne naudota protezo fiksacija. Nors beveik visi pacientų nusiskundimai, taikant skirtingas fiksavimo sistemas, statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau matome tendenciją, kad visų fiksacijų grupėse nustatytas didelis besikaupiančio apnašo kiekis ir sudėtinga burnos higiena. Pagal surinktus apklausos duomenis nustatyta, kad pagrindiniai magnetinės sistemos trūkumai – protezo nestabilumas ir uždegiminė aplinkinių minkštųjų audinių reakcija, lokatorinės ir sijinės sistemų – sudėtinga burnos higiena bei uždegimo pasireiškimas. Taip pat pastebėtas procentiškai dažnas
lokatorinės sistemos įvorių nudilimas ir rutulinės sistemos elementų polinkis pakankamai greitai nusidėvėti ar lūžti (po 0,5 – 1,5 metų po protezavimo). Sijinės, magnetinės, lokatorinės, teleskopinės fiksacijos grupėse respondentai dažniausiai nurodė, kad nebuvo atvejų, kai pacientai kreiptųsi dėl fiksacijos sistemos elementų nusidėvėjimo. Vis dėlto, net trečdalis lokatorinę sistemą taikančių respondentų pažymėjo, kad pacientai dėl šios problemos kreipiasi po daugiau nei 1,5 metų, o sijinę – po 0,5 – 1,5 metų ar vėliau. Tokie gauti rezultatai labai skiriasi nuo S. H. Chaware ir S. T. Thakkar atliktos metaanalizės duomenų, kad sijinės ir lokatorinės fiksacijos patvarumas vidutiniu trijų metų stebėjimo laikotarpiu siekia net 97 %, rutulinės – 96 – 100%, o magnetinės 90 – 92 % [11]. Kitų autorių duomenų apie teleskopinės fiksacijos patvarumą nepavyko rasti. Įvertinus anksčiau aprašytų tyrimų, kuriuos atliko Xxxxx [28] ir Xxxxxxxx [31] su savo bendraautorais, rezultatus ir atsižvelgus į tai, kad magnetinės ir teleskopinės fiksacijos grupėse respondentų kiekis buvo mažas, būtų klaidinga teigti, kad šios sistemos patvaresnės nei kitos darbe aprašytos fiksacijos.
Statistiškai reikšmingi fiksavimo sistemų taikymo ypatumų skirtumai dažniausiai pastebėti tarp skirtingą licenciją turinčių Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų. Įvertinus gydytojų darbo stažą, lytį, darbovietę, retai rasta statistiškai reikšmingų priklausomybių – „overdenture“ tipo protezo fiksacijos pasirinkimui ir jos taikymo klinikinėje praktikoje ypatumams šie veiksniai neturi didelės įtakos.
Kadangi anksčiau nebuvo atlikta panašių anketinės apklausos tyrimų, kuriuose būtų analizuojami visi šiame darbe aprašyti ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemų taikymo klinikinėje praktikoje ypatumai, nėra galimybės surinktų rezultatų palyginti su kitų autorių gautais duomenimis. Nors tyrimo imties dydis buvo reprezentatyvus, rezultatai gali būti ne visiškai tikslūs dėl nevienodai pasiskirsčiusio respondentų skaičiaus skirtingose tiriamųjų grupėse. Dėl šios priežasties, tikėtina, kad apklausus daugiau protezuojančių gydytojų odontologų ir iš šios grupės sudarius vienodo dydžio atsitiktines imtis, padidėtų tyrimo patikimumas ir būtų stebimi didesnio, arba priešingai, mažesnio stiprumo ryšiai tarp kintamųjų.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Tyrimo autoriui interesų konflikto nebuvo.
IŠVADOS
1. Daugiau nei pusė Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų savo klinikinėje praktikoje taiko ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezus ir skirtingas jų fiksacijos sistemas.
2. Pagrindinės priežastys, dėl kurių protezuojantys gydytojai odontologai vengia naudoti dengiamuosius protezus savo klinikinėje praktikoje, apima abejojimą protezavimo šio tipo protezais sėkmingumu ir manymą, jog yra tinkamesnių protezavimo būdų.
3. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys „overdenture“ fiksacijos sistemos pasirinkimą skirtingose klinikinėse situacijose: paciento lūkesčiai bei finansinės galimybės, žandikaulio atrofijos laipsnis, atstatomo defekto dydis, implantų ir likusių dantų būklė, kiekis, padėtis.
4. Dažniausiai pacientų, kuriems „overdenture“ tipo protezas fiksuotas lokatorine ar sijine fiksacija, išsakomas nusiskundimas – sudėtinga burnos higiena, o pacientų, kuriems taikyta rutulinė, magnetinė arba teleskopinė fiksavimo sistema – protezo stabilumo ir retencijos trūkumas. Dažniausia komplikacija, pasitaikanti naudojant sijinę ar teleskopinę fiksaciją – minkštųjų audinių uždegimas, magnetinę – protezo nestabilumas, lokatorinę – įvorių nudilimas bei minkštųjų audinių uždegimas, rutulinę fiksavimo sistemą – jos elementų lūžis ar nusidėvėjimas.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Xxxxxx M, Xxxxx MS, Xxxxxx X, Xxx K, Xxxxx P, Xxxxxx X. Does tooth loss have an emotional effect? A cross-sectional and comparative study on nondenture wearers and complete denture wearers. J Indian Assoc Public Health Dent. 2017;15(3):247.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxxxxx.xxxxxx_00_00
2. Xxxx SU, Ghani F, Xxxxx X. The effect of some missing teeth on a subjects’ oral health related quality of life. Pak J Med Sci Q. 2018;34(6):1457–62.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.00000/xxxx.000.00000
3. Xxxxxxxx X, Xxxxxxxx I, Xxxxxx X. The rise and fall of the alveolar process: Dependency of teeth and metabolic aspects. Arch Oral Biol. 2018;96:195–200.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/x.xxxxxxxxxxx.0000.00.000
4. Sykes LM, Xxxxxxxxx C, Xxxxx X. Alveolar bone resorption following tooth extraction characteristically illustrated. South African Dental Journal. 2021;76(9).
5. Saintrain MV de L, xx Xxxxx XXX. Impact of tooth loss on the quality of life: Impact of tooth loss on the quality of life. Gerodontology. 2012;29(2):e632–6.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/x.0000-0000.0000.00000.x
6. Xxxxx X, Xxx HK. Effect of esthetic defects in anterior teeth on the emotional and social well- being of children: A survey. Int J Clin Pediatr Dent. 2019;12(3):229–32.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xx-xxxxxxxx-00000-0000
7. Johar AO. Clinical performance of implant overdenture versus fixed detachable prosthesis. J Contemp Dent Pract. 2018;19(12):1480–6.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xx-xxxxxxxx-00000-0000
8. Xxxx XX, Xxxxxx X. Dental Prostheses. In: Xxxx X, editor. Advanced Ceramics for Dentistry. Waltham, MA : Butterworth-Heinemann; 2014. p. 23-49.
9. Xxxxxxxxx X. Rehabilitation of Both Failing Implants and Remaining Dentition with Implant Overdentures: A Case Report. Oral Health. 2020;
10. Ferro KJ. The Glossary of Prosthodontic Terms. The journal of prosthetic dentistry. Ninth Edition. 2017 May; 117(5)1-103.
11. Chaware SH, Thakkar ST. A systematic review and meta-analysis of the attachments used in implant-supported overdentures. J Indian Prosthodont Soc. 2020;20(3):255–68.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxxx.xxxx_000_00
12. Turker N, Buyukkaplan US. Effects of overdenture attachment systems with different working principles on stress transmission: A three-dimensional finite element study. J Adv Prosthodont. 2020;12(6):351–60.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxx.0000.00.0.000
13. Xxxxxxx XX, Xxxxxx X, Xxxxxxxxx X. Implant-supported overdentures: clinical review. IEJDTR. 2017;6(2):403–11.
14. Cakarer S, Can T, Xxxxxxxx M, Xxxxxx C. Complications associated with the ball, bar and Locator attachments for implant-supported overdentures. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2011;16(7):e953-9.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxxxxxx.00000
15. Xxxxxxxx X , Xxxxxxxx PA , Manoj AA. Attachments Used with Implant Supported Overdenture: A Review. International Journal of Science and Healthcare Research. 2021; 6(1):105-109.
URL: xxxxx://xxxxx.xxx/XXXXX_Xxx.0_Xxxxx.0_Xxx0000/XXXXX000.xxx
16. Xxxxxxxxxxx B, Xxxx X, Xxxxxxx A, Xxxxxxxxxx S, Xxxxxxxxx X. Biomechanical aspects of various attachments for implant overdentures: A review. Polymers (Basel). 2021;13(19):3248. URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxxxx00000000
17. Deniz ST. Attachment systems used in implant supported overdenture prostheses. In: Xxxxxxxxxxxx X, editor. Research & Reviews in Health Sciences - I. 2021. p. 131–45.
18. Xxx E, Xxxx X-X. The influence of the number and the type of magnetic attachment on the retention of mandibular mini implant overdenture. J Adv Prosthodont. 2017;9(1):14–21.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxx.0000.0.0.00
19. Xxxxxx X, Obeid G. Principles of Attachment Selection for Implant Supported Overdentures. SROMS. 2011;19(6):1–36.
20. Xxxx X. Telescopic double crowns in prosthodontics. International Journal of Dental Research. 2021;8(2):17–23.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.00000/xxxx.x0x0.00000
21. Xxx X-X, Xxx X-X. Clinical outcomes of rigid and non-rigid telescopic double-crown-retained removable dental prostheses: An analytical review. J Adv Prosthodont. 2020;12(1):38–48. URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxx.0000.00.0.00
22. Owda A-JW. Implant Overdenture - A Review to Highlight the Concept. J Dent Oral Health Cosmesis. 2020;5.
23. Meghea DM, Preoteasa CT, Xxxxxxxxx E. Attachment systems for implant overdentures. Literature review. Romanian Journal of Oral Rehabilitation. 2014;6(4):51–6.
24. Xxxxxxxxx FD, Xxxxx GD, Xxxxxxxxx U, Xxxxx M, Lanza A. The number of implants required to support a maxillary overdenture: a systematic review and meta-analysis. J Prosthodont Res. 2019;
25. Goodacre BJ, Goodacre SE, Goodacre CJ. Prosthetic complications with implant prostheses(2001-2017). Eur J Oral Implantol. 2018;11(1):27–36.
26. Xxxxxxxxxxxx M, Xxx W, Strub J-R. Prosthodontic complications with implant overdentures: a systematic literature review. Int J Prosthodont. 2010;23(3):195–203.
27. Somayaji NS, Rajguru JP. Clinical evaluation of prosthetic complications in patients treated with implant supported over-denture. J Adv Med Dent Scie Res. 2017;5(7):39–42.
28. Xxxxx I, Xxxxxxx G, Xxxxxxxx M. Prosthetic aspects and patient satisfaction with two-implant- retained mandibular overdentures: a 10-year randomized clinical study. Int J Prosthodont. 2004;17(4):401–10.
29. Miler AMQP, Xxxxxxx XXX, Xxxxx JM de C, Xxxxxx JCR, da Xxxxx MHGF. Locator® attachment system for implant overdentures: a systematic review. Stomatologija. 2017;19(4):124–9.
30. Xxxxxx S, Xxxxxx X. Prosthetic complications and maintenance of implant retained maxillary and mandibular overdentures constructed with fully balanced and lingualized occlusal schemes : Randomized control clinical trial. Egypt Dent J. 2021;67(3):2321–32.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.00000/xxx.0000.00000.0000
31. Xxxxxxxx SM, Xxxxxxx A, Xxxxx F, Xxxxxxxx MG, Xxxxx H-P. Mandibular two-implant telescopic overdentures. Clin Oral Implants Res. 2004;15(5):560–9.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/x.0000-0000.0000.00000.x
32. Xxxxxxxxx CE, Xxxxx X. Biological complications in implant-supported oral rehabilitation: as the pendulum swings back towards endodontics and tooth preservation. Evid-based endod. 2017;2(1). URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/x00000-000-0000-0
33. Aldhohrah T, Xxxxxxx MA, Xxxx X. Effect of 2-implant mandibular overdenture with different attachments and loading protocols on peri-implant health and prosthetic complications: A systematic review and network meta-analysis. J Prosthet Dent. 2021;
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/x.xxxxxxxx.0000.00.000
34. Krennmair G, Xxxxxxxxxx M, Krainhöfner M, Xxxxxxxxxxx X. Implant-supported mandibular overdentures retained with ball or telescopic crown attachments: a 3-year prospective study. Int J Prosthodont. 2006;19(2):164–70.
35. Xxxxxx X, Xxxxxx SR, Xxx JH, Xxxxxxxx MI. Magnet-retained implant-supported overdentures: review and 1-year clinical rep ort. J Can Dent Assoc. 2010;76.
36. Xxxxxx O, Xxxxxxxxxxxx F, Yordshahian F. Retention of implant-supported overdenture with bar/clip and stud attachment designs. J Oral Implantol. 2013;39(2):140–7.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/XXXX-XXX-X-00-00000
37. Xxxx XXXXX, de Xxxxx Xxxx X, Guerra CMF, Pellizzer EP, Xxxxx Xxxxxx BG da, Xxxxxx SLD de. Do ball-type attachment systems for overdenture result in better patient-satisfaction? A systematic review of randomized crossover clinical trial. Saudi Dent J. 2021;33(6):299–307. URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/x.xxxxxx.0000.00.000
38. Allah A, Xxxxxx AF. Milled bar versus rigid telescopic attachment for mandibular implant supported overdentures. A study of patient satisfaction and oral health quality of life. Egyptian dental journal. 2020;66(2).
39. Alamanos C, Xxxxxxx M, Xxxxxxxxxx M, Xxxxxx S. Patient satisfaction with Locator-retained overdentures. J Clin Mol Med. 2018;1(3).
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.00000/xxxx.0000000
40. Xxxxx Xxxxxx X, Xxxxx O, Xxxxxxx P, Xxxxxxxx F, Xxxxxx H, Xxxxxxx X. Implant supported overdenture: A case report. IP Xxx xxxxxxxxxxx restor dent. 2021;7(1):50–4.
URL: xxxx://xx.xxx.xxx/00.00000/x.xxxx.0000.000
41. Xxxxxxxx GE, Xxxxxxxxx M, de Baat C, Xxxx M, Xxxxx D, Xxxxxxx P, et al. A survey of the use of mandibular implant overdentures in 10 countries. Int J Prosthodont. 2004;17(2):211–7.
42. Xxxxxxxxx, X., & Xxxxxxxx, G. E. (2019). An international survey among prosthodontists of the use of mandibular implant-supported dental prostheses: Survey of use of mandibular implant prostheses. Journal of Prosthodontics: Official Journal of the American College of Prosthodontists, 28(2), e622–e626.
URL: xxxxx://xxx.xxx/00.0000/xxxx.00000
PAVEIKSLAI:
1. Themes UFO. Implant overdentures. Pocket Dentistry. 2015 [cited 2022 Apr 7]. URL: xxxxx://xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxx-xxxxxxxxxxxx/
2. Xxxxxxxxxx.xxx. [cited 2022 Apr 7].
URL: xxxxx://xxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/XXXX-
3. Xxxxxxxxx.xxx. [cited 2022 Apr 7].
URL: xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxxxxxxxxxxx/
4. LOCATOR overdenture implant 2.9mm Platform Diameter X 10mm Length 2.5mm cuff height. Xxxxxxxx.xxx. [cited 2022 Apr 7].
URL: xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/xxxx-0-0xx-x-00xx-0-0xx-xxxx
5. Telescopic-attachment [Internet]. Ten Implant Centre. 2016 [cited 2022 Apr 7]. URL: xxxxx://xxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/
PRIEDAI
Priedas Nr.1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro pritarimas tyrimui
Priedas Nr.2. Anketinė apklausa Gerb. respondente,
esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto V kurso studentė Xxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx. Magistro baigiamajame darbe atlieku tyrimą, kurio tikslas - išsiaiškinti skirtingų ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo fiksacijos sistemų panaudojimo paplitimą ir jų pasirinkimo ypatumus Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų praktikoje.
Prašau atsakyti į visus anketoje pateiktus klausimus, tinkamiausią atsakymą pažymint langelyje × arba parašant savo nuomonę nurodytose vietose. Anketa yra anoniminė, o Jūsų atsakymai konfidencialūs ir bus panaudoti tik studijų tikslams.
Iškilus klausimams, kreiptis el.paštu: xxxxxxxxxxx@xxxxx.xxx Dėkoju už Jūsų nuoširdžius atsakymus ir sugaištą laiką!
Apklausa
I dalis. Demografinis klausimynas
1. Jūsų lytis:
□ vyras;
□ moteris;
2. Amžius (įrašykite);
3. Jūs esate:
□ gydytojas odontologas – ortopedas;
□ protezuojantis bendros praktikos gydytojas odontologas;
□ protezuojantis kitos srities gydytojas odontologas – specialistas;
4. Darbovietė:
□ valstybinė gydymo įstaiga;
□ privati praktika;
□ ir valstybinė gydymo įstaiga, ir privati praktika.
5. Jūsų profesinės darbo praktikos stažas:
□ (įrašykite);
□ esu gydytojas rezidentas;
II dalis. Specialusis klausimynas
1. Kokios, Jūsų nuomone, yra svarbiausios „overdenture“ tipo protezo paskirtys? (galimi keli atsakymai)
□ estetinės funkcijos atstatymas;
□ kramtymo funkcijos atstatymas;
□ kalbos funkcijos atstatymas;
□ protezo atramos gerinimas;
□ proprioreceptorinių ir taktilinių jutimų gerinimas;
□ alveolinės ataugos rezorbcijos mažinimas;
□ sąkandžio aukščio atstatymas;
□ kita (įrašykite).
2. Savo klinikinėje praktikoje, Jūs:
□ naudojate „overdenture“ tipo protezus (praleiskite klausimą Nr. 3 ir pereikite klausimo Nr. 4);
□ niekada nenaudojote „overdenture“ tipo protezų (pereikite prie Nr. 3 klausimo);
□ anksčiau naudojote, bet dabar nebe (pereikite prie Nr. 3 klausimo).
3. Priežastis (-ys), dėl kurios (-ių) nenaudojate arba anksčiau naudojote, bet dabar nebenaudojate „overdenture“ tipo protezų:
□ ši procedūra užima per daug laiko;
□ ši procedūra yra per daug sudėtinga;
□ manote, kad protezuojant šio tipo protezais galimas per didelis ar per didelio laipsnio komplikacijų skaičius, kuris pateisintų tokio gydymo reikalingumą;
□ trūksta žinių bei kompetencijos atlikti tokį protezavimą;
□ abejojate protezavimo „overdenture“ tipo protezais sėkmingumu;
□ manote, kad yra tinkamesnių protezavimo būdų;
□ manote, kad protezavimas „overdenture“ tipo protezais yra per brangus;
□ kita (įrašykite).
4. „Overdenture“ tipo protezus naudojate:
□ dažnai (daugiau nei 2 naujiems pacientams per pusmetį);
□ reguliariai (daugiau nei 2 naujiems pacientams per metus);
□ kartais (daugiau nei 2 naujiems pacientams per du metus);
□ retai (mažiau nei 2 naujiems pacientams per du metus).
5. Kurias „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemas esate taikę savo klinikinėje praktikoje? (galimi keli atsakymai)
□ lokatorinę („locator“) fiksaciją;
□ rutulinę („ball“ tipo) fiksaciją;
□ sijinę („bar“ tipo) fiksaciją;
□ magnetinę („magnet“ tipo) fiksaciją;
□ teleskopinę („telescopic“ tipo) fiksaciją.
6. Kokias “overdenture” tipo protezo fiksavimo sistemas dabar taikote savo klinikinėje praktikoje? (galimi keli atsakymai)
□ lokatorinę („locator“) fiksaciją;
□ rutulinę („ball“ tipo) fiksaciją;
□ sijinę („bar“ tipo) fiksaciją;
□ magnetinę („magnet“ tipo) fiksaciją;
□ teleskopinę („telescopic“ tipo) fiksaciją.
7. Savo klinikinėje praktikoje „overdenture“ tipo protezais dažniau atstatote:
□ dalinį dantų lankų defektą;
□ bedančius žandikaulius;
□ apylygiai ir dalinius dantų lankų defektus, ir bedančius žandikaulius.
8. Prie visų pasirinkimo kriterijų pažymėkite, kiek kiekvienas veiksnys yra Jums svarbus renkantis „overdenture“ protezo fiksavimo sistemos tipą.
Labai svarbu | Svarbu | Vidutiniškai svarbu | Nesvarbu | Visiškai nesvarbu | |
Ekonominiai aspektai | |||||
Darbo laikas | |||||
Kompetencija, patirtis ir įgūdžiai | |||||
Paciento pageidavimai, lūkesčiai, finansinės galimybės | |||||
Procedūros sudėtingumas | |||||
Paciento bendra sveikatos būklė, sisteminiai sutrikimai | |||||
Likusių dantų kiekis, būklė | |||||
Defekto dydis | |||||
Žinios apie galimas komplikacijas | |||||
Anatominė žandikaulio būklė (atrofijos laipsnis) | |||||
VŽ ir AŽ tarpusavio ryšys (tarpžandikaulinis santykis) | |||||
Burnos ertmės higiena | |||||
Likusių dantų/ implantų padėtis | |||||
Kaulo kokybė ir kiekybė |
9. Kokie dažniausi Jūsų pacientų, kuriems taikote „overdenture“ tipo protezus, išsakomi nusiskundimai? (Atsakymus žymėkite prie tų sistemų, kurias esate taikę savo klinikinėje praktikoje)
Pacientų, kuriems taikyta rutulinė fiksacija, nusiskundimai | Pacientų, kuriems taikyta sijinė fiksacija, nusiskundimai | Pacientų, kuriems taikyta magnetinė fiksacija, nusiskundimai | Pacientų, kuriems taikyta teleskopinė fiksacija, nusiskundimai | Pacientų, kuriems taikyta lokatorinė fiksacija, nusiskundimai | |
Uždegimas | |||||
Diskomfortas | |||||
Bendriniai negalavimai | |||||
Skausmas | |||||
Sudėtinga burnos higiena | |||||
Stabilumo, retencijos trūkumas | |||||
Didelis besikaupiančio apnašo kiekis | |||||
Kita (įrašykite) |
10. Kokios komplikacijos dažniausiai pasitaiko taikant skirtingas „overdenture“ tipo protezo fiksacijos sistemas? (Atsakymus žymėkite prie tų sistemų, kurias esate taikę savo klinikinėje praktikoje)
Taikant rutulinę fiksaciją | Taikant sijinę fiksaciją | Taikant magnetinę fiksaciją | Taikant teleskopinę fiksaciją | Taikant lokatorinę fiksaciją | |
Protezo nestabilumas | |||||
Minkštųjų audinių uždegimas | |||||
Fiksacijos sistemos elementų lūžis, nusidėvėjimas | |||||
Protezo lūžis | |||||
Įvorių nudilimas | |||||
Kita (įrašykite) |
11. Po kiek vidutiniškai laiko, baigus protezavimą „overdenture“ tipo protezais, pacientai kreipiasi dėl fiksacijos sistemos elementų nusidėvėjimo? (Atsakymus žymėkite prie tų sistemų, kurias esate taikę savo klinikinėje praktikoje)
Kai protezuojant taikyta rutulinė fiksacija | Kai protezuojant taikyta sijinė fiksacija | Kai protezuojant taikyta magnetinė fiksacija | Kai protezuojant taikyta teleskopinė fiksacija | Kai protezuojant taikyta lokatorinė fiksacija | |
Po < 0,5 metų | |||||
Po 0,5-1,5 metų | |||||
Po >1,5 metų | |||||
Tokių atvejų Jūsų klinikinėje praktikoje nebuvo |
Priedas Nr. 3. Lentelės, paveikslai.
Lentelė Nr. 7. Bendroji respondentų socialinė – demografinė informacija
Charakteristika | Gydytojas odontologas ortopedas n, % | Protezuojantis BPG odontologas n, % | |
Lytis | Moteris | 54 (65,1) | 100 (79,4) |
Vyras | 29 (34,9) | 26 (20,6) | |
Darbovietė | Valstybinė gydymo įstaiga | 7 (8,4) | 28 (22,2) |
Privati praktika | 59 (71,1) | 68 (54) | |
Ir valstybinė gydymo įstaiga, ir privati praktika | 17 (20,5) | 30 (23,8) | |
Profesinės darbo praktikos stažas | Gydytojas odontologas rezidentas | 8 (9,64) | 0 (0) |
< 5 metai | 4 (4,82) | 17 (13,49) | |
5-10 metų | 15 (18,07) | 22 (17,46) | |
10-15 metų | 17 (20,48) | 21 (16,67) | |
15-20 metų | 9 (10,84) | 24 (19,04) | |
20 metų ir daugiau | 30 (36,14) | 42 (33,3) | |
23.8
Gydytojai odontologai
54
22.2
20.5
Odontologai ortopedai
71.1
8.4
0
10
20
30
40
50
60
70
80 Proc.
Ir valstybinė gydymo įstaiga, ir privati praktika
Privati praktika
Valstybinė gydymo įstaiga
Licencija
n – respondentų skaičius.
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbovietę
40
33.3
36.14
30
20
17.46
16.67
19.04
18.07
20.48
13.49
9.64
10.84
10
4.82
0
0
Gydytojai odontologai
Odontologai ortopedai
Licencija
gydytojai rezidentai < 5 metai 5 - 10 metų 10 - 15 metų 15 - 20 metų 20 metų ir daugiau
80
74.3
71.7
60
53.2
42.6
40
23.6
20
14.3
11.4
4.7
3
0
Valstybinė gydymo įstaiga
Privati praktika
Ir valstybinė gydymo įstaiga, ir privati
praktika
Naudoja Niekada nenaudojo Naudojo, bet dabar nebe
Proc.
Proc.
13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą
60
50
40
30
20
10
0
49.3246.67
38.36
33.33 33.33
13.6
17.8
8.22
13.613.33
5.476.67
10.9
0
0
0
užima per daug per daug
laiko sudėtinga
per didelis ar
per didelio laipsnio
komplikacijų skaičius
trūksta žinių abejotinas
protezavimo
yra
tinkamesnių
kompetencijos „overdenture“ protezavimo
tipo protezais
sėkmingumas
būdų
protezavimas
„overdenture“ tipo protezais yra per brangus
kita
bei
Gydytojai odontologai Odontologai ortopedai
Proc.
14 pav. „Overdenture“ tipo protezo naudojimo klinikinėje praktikoje pasiskirstymas tarp skirtingose darbovietėse dirbančių respondentų
15 pav. Priežasčių, dėl kurių respondentai nenaudoja arba nebenaudoja „overdenture“ tipo protezų, pasiskirstymas tarp skirtingą licenciją turinčių apklaustųjų