VERTINIMO PLANAS
Patvirtinta Stebėsenos komiteto 2023.10.10 protokolu Nr. 1VL-1480
VERTINIMO PLANAS
SIENŲ VALDYMO IR VIZŲ POLITIKOS FINANSINĖS PARAMOS PRIEMONĖS, ĮTRAUKTOS Į INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO FONDĄ, IR VIDAUS SAUGUMO FONDO 2021–2027 M. PROGRAMOMS
1. Vertinimo plano tikslas | 1.1. Suplanuoti Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – SVVP), bei Vidaus saugumo fondo (toliau – VSF) 2021–2027 m. programų (toliau kartu – programos) vertinimo procesą; 1.2. Informuoti Europos Komisiją, partnerius ir visuomenę apie planuojamus programų vertinimus. |
2. Vertinamos programos | 2.1. SVVP 2021–2027 m. programa (programa skelbiama tinklapyje: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx-xxxxxxxx); 2.2. VSF 2021–2027 m. programa (programa skelbiama tinklapyje: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxx-xxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxx). |
3. Vertinimų rūšys ir jų terminai | 3.1. Laikotarpio vidurio vertinimas – iki 2024 m. kovo 31 d. (ar kito Europos Komisijos nustatyto termino) 3.2. Galutinis (poveikio) vertinimas – iki 2029 m. birželio 30 d. (ar kito Europos Komisijos nustatyto termino) |
4. Vertinamas programų įgyvendinimo laikotarpis | 4.1. Laikotarpio vidurio vertinimui – 2021-01-01 – 2023-12-30. 4.2. Galutiniam vertinimui – programų įgyvendinimo laikotarpis (bus patikslinta prieš galutinį (poveikio) vertinimą). |
5. Vertinimo procese dalyvaujantys subjektai ir jų funkcijos | 5.1. Vadovaujančioji institucija – rengia programų vertinimo planą, organizuoja nepriklausomų vertintojų atranką, užtikrina, kad nepriklausomi vertintojai gautų visą reikalingą informaciją apie programų valdymą ir kontrolę, teikia Europos Komisijai programų vertinimo ataskaitą (-as). |
5.2. Tarpinė institucija – užtikrina, kad pagal kompetenciją rengiami ir gaunami dokumentai, reikalingi nepriklausomam ekspertiniam vertinimui užtikrinti, būtų tinkamai saugomi ir prieinami turintiems teisę juos tikrinti ar gauti asmenims. | |
5.3. Projektų vykdytojai – bendradarbiauja nepriklausomais vertintojais, turinčiais teisę vykdyti programų vertinimus, ir teikia jų prašomą informaciją bei dokumentus. | |
5.4. Nepriklausomi vertintojai – atlieka programų vertinimą, pristato tarpinius ir galutinius atliekamo vertinimo rezultatus vadovaujančiajai institucijai (prireikus – ir Stebėsenos komitetui) ir teikia jai vertinimo ataskaitą (-as) vertinimo paslaugų sutartyje nustatytais terminais. | |
5.5. Stebėsenos komitetas – svarsto ir tvirtina programų vertinimo planą ir jo pakeitimus bei stebi ir vertina programų įgyvendinimą ir pažangą, padarytą siekiant programų tikslų, nagrinėja programų įgyvendinimo rezultatus ir jiems poveikį darančius veiksnius bei priemones, kurių imtasi, teikia rekomendacijas vadovaujančiajai institucijai dėl programų įgyvendinimo tobulinimo, komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimo bei kitų BNR 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų klausimų, įskaitant vertinimų pažangą, vertinimų santraukas ir veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į išvadas. | |
6. Vertintojai ir jų atranka | Vertinimus atliks funkciškai nepriklausomi išorės ekspertai, atrinkti viešųjų pirkimų būdu. Vertinimo paslaugų pirkimą organizuoja vadovaujančioji institucija. Atrenkant vertintojus bus užtikrinama, kad vertintojai yra nešališki ir funkciškai nepriklausomi nuo programų valdyme dalyvaujančių institucijų ir projektų vykdytojų. Vertintojų atrankos kriterijai, reikalavimai vertintojų komandai bus nustatyti vertinimo paslaugų pirkimo dokumentuose. |
7. Preliminarus tvarkaraštis | Planuojami šie vertinimo proceso organizavimo etapai: • Vertinimo plano projekto pateikimas Europos Komisijai; |
• Vertinimo plano pateikimas svarstyti ir tvirtinti Stebėsenos komitetui; • Vertinimo plano paskelbimas interneto svetainėje; • Vertinimo paslaugų pirkimo dokumentų parengimas ir pirkimų organizavimas; • Vertintojų atranka ir vertinimo paslaugų sutarties sudarymas; • Vertinimo atlikimas ir tarpinių vertinimo rezultatų pristatymas vadovaujančiajai institucijai; • Vertinimo ataskaitos parengimas ir galutinių vertinimo rezultatų pristatymas vadovaujančiajai institucijai; • Vertinimo ataskaitos pateikimas Europos Komisijai; • Vertinimo ataskaitos pristatymas Stebėsenos komitetui; • Vertinimo ataskaitos paskelbimas interneto svetainėje. Vertinimo plano parengimo preliminarus tvarkaraštis: • 2023 m. II–III ketv. – vertinimo plano projekto pateikimas Europos Komisijai; • 2023 m. III–IV ketv. – vertinimo plano pateikimas svarstyti ir tvirtinti Stebėsenos komitetu; • 2023 m. III–IV ketv. – vertinimo plano paskelbimas interneto svetainėje. Laikotarpio vidurio vertinimo preliminarus tvarkaraštis: • 2023 m. III ketv. – vertinimo paslaugų pirkimo dokumentų parengimas ir pirkimų organizavimas; • 2023 m. IV ketv. – vertintojų atranka ir vertinimo paslaugų sutarties sudarymas; • 2023 m. IV ketv.–2024 m. I ketv. – vertinimo atlikimas, tarpinių ir galutinių vertinimo rezultatų pristatymas vadovaujančiajai institucijai bei vertinimo ataskaitos parengimas; • iki 2024 m. kovo 31 d. (ar kito Europos Komisijos nustatyto termino) – vertinimo ataskaitos pateikimas Europos Komisijai; • 2024 m. I-II ketv. – vertinimo ataskaitos pristatymas Stebėsenos komitetui; • 2024 m. II ketv. – vertinimo ataskaitos paskelbimas interneto svetainėje. Galutinio vertinimo proceso preliminarus tvarkaraštis bus numatytas vėlesniame etape. | |
8. Preliminarus biudžetas | Vertinimo paslaugų pirkimo paslaugos apmokamos iš programų techninės pagalbos lėšų. Planuojamas vertinimo paslaugų pirkimo biudžetas numatomas vadovaujančiosios institucijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų plane. |
9. Vertinimo kriterijai | Privalomi vertinimo kriterijai: 9.1. Efektyvumas (effectiveness); 9.2. Veiksmingumas (efficiency); 9.3. Aktualumas (relevance); 9.4. Suderinamumas (coherence); 9.5. Sąjungos pridėtinė vertė (Union added value). Privalomi vertinimo kriterijai bus nustatyti vertinimo paslaugų pirkimo dokumentuose. Vertinimo paslaugų pirkimo dokumentuose taip pat gali būti nustatomi papildomi vertinimo kriterijai / vertinimo aspektai, pvz., komunikacija, matomumas, horizontalūs principai, programos rodikliai, geroji praktika ir (ar) kitos prioritetinės sritys. |
10. Vertinimų apimtis ir vertinimo klausimai | Vertinimų metu turi būti įvertinta programų intervencijos logika, atsižvelgiant į šio vertinimo plano 9 punkte nurodytus vertinimų kriterijus ir programos konkretaus tikslo lygmeniu įvertinant esamą situaciją, galimas programų spragas ir pakitusius poreikius. Vertinimai turi apimti programas, įskaitant jose numatytus konkrečius veiksmus, temines priemones ar kitas papildomai skiriamas lėšas. Vertinimo metu gautos išvados ir teikiamos rekomendacijos turi būti pagrįstos kritiškai įvertintais įrodymais. Laikotarpio vidurio vertinimo metu turėtų būti: - įvertinta pažanga siekiant programose nustatytų tikslų su turimais programose suplanuotais ištekliais, atsižvelgiant į programų patvirtinimo momentą ir faktinę jų įgyvendinimo pradžią; - suderinamumas su kitais finansavimo šaltiniais ir programomis; - nustatyti veiksniai, įtakojantys programose numatytų tikslų ir priemonių įgyvendinimą, ir prireikus – pasiūlytos naujos / papildomos priemonės, pateikiamos rekomendacijos ir (ar) atitinkamos programos korekcijos. Rekomendacijos turi būti aiškios ir realios, nurodant adresatą ir jam rekomenduojamus atlikti veiksmus; - įvertintos programų ir jų projektų valdymo procedūros, ypatingai programos rodiklių stebėsenos tvarka. Vertinant nustatytas programų ir jų projektų valdymo procedūras, reikėtų atsižvelgti į nacionalinių strateginį valdymą reglamentuojančių teisės aktų (pvz., Strateginio valdymo metodikos) reikalavimų įtaką programos bei projektų valdymui; - įvertinti kiti programos valdymui ir įgyvendinimui svarbūs aspektai. Atliekant galutinį vertinimą turėtų būti įvertintas programų įgyvendinimo poveikis ir kiti aspektai, aktualūs atsižvelgiant į programų įgyvendinimo etapą ir pasiektus rezultatus. Preliminarūs vertinimo klausimai pateikiami šio vertinimo plano priede. |
11. Vertinimo metodai ir reikalavimai duomenims | Vertinimų metu turi būti naudojami tinkami vertinimo metodai bei patikimi duomenys. Vertinimo metu gali būti naudojami programos intervencijos logikos rekonstravimo, vertinimo matricos, poreikių įvertinimo, suinteresuotų šalių žemėlapio ir konsultacijų strategijos sudarymo, programos finansinės ir įgyvendinimo pažangos analizės, kitų duomenų / dokumentų analizės, interviu, modeliavimo, apibendrinimo ir kitus metodus. Konkrečius vertinimui aktualius metodus pasiūlo vertintojas vertinimo paslaugų pirkimo metu. Duomenys vertinimui atlikti renkami iš projektų vykdytojų teikiamų projektų įgyvendinimo dokumentų, tarpinės institucijos teikiamų ataskaitų vadovaujančiajai institucijai, vadovaujančiosios institucijos teikiamų ataskaitų Europos Komisijai, audito institucijos atliktų auditų dokumentų, Stebėsenos komiteto veiklos dokumentų, elektroninio keitimosi duomenimis sistemos (VSFSVVP IS), Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, vadovaujančiosios ir tarpinės institucijų interneto svetainių, statistinių duomenų bei kitų prieinamų duomenų šaltinių. |
12. Vertinimo ataskaitų paskelbimas | Parengtos vertinimo ataskaitos bus paskelbtos vadovaujančiosios institucijos tinklapyje xxx.xxx.xx ir xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx, kaip numatyta Bendrųjų nuostatų reglamento (toliau – BNR) 44 straipsnio 7 dalyje. Vertinimo ataskaitos taip pat bus pristatytos SVVP ir VSF Stebėsenos komitetui, kaip numatyta BNR 40 straipsnio 1 (e) dalyje. |
13. Vertinimo rezultatų panaudojimas | Pagrindiniai vertinimo rezultatų panaudojimo būdai: - vertinimuose pateiktų įžvalgų ir pasiūlymų naudojimas priimamiems sprendimams pagrįsti; - vertinimuose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas. Pasibaigus vertinimams stebimas vertinimuose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas. Prireikus vadovaujančioji institucija imasi veiksmų rekomendacijoms įgyvendinti ir informuoja Stebėsenos komitetą apie rekomendacijų įgyvendinimo pažangą. |
Vertinimo plano priedas
PRELIMINARŪS VERTINIMO KLAUSIMAI PAGAL PRIVALOMUS VERTINIMO KRITERIJUS
Vertinimo kriterijus | Vertinimo klausimai | Preliminarūs vertinimo aspektai |
Aktualumas (relevance); | Kiek programa atitinka besikeičiančius poreikius / esamą situaciją? | - suinteresuotosios šalys yra tinkamai nustatytos pagal teisinėje bazėje nurodytus tikslus; - poreikių analizė, kuri įtakojo programos parengimą ir joje nurodytą išteklių paskirstymą, atitinka esamą situaciją ir esamus suinteresuotųjų šalių poreikius; - šiems poreikiams tenkinti parengta programos strategija, kurios siekiama išskaidant konkrečiais etapais ir tikslais, naudojant proporcingus išteklius; - programoje numatytų įgyvendinimo priemonių sąrašas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, yra tinkamas patenkinti esamus ir būsimus tikslinių grupių / suinteresuotųjų šalių poreikius; -… |
Kiek programa gali prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių / esamos situacijos? | - poreikių vertinimas atliekamas ir atnaujinamas reguliariai arba kai atsiranda atitinkami poreikiai / pokyčiai esamoje situacijoje; - partneriai / Stebėsenos komitetas gali laiku pateikti informaciją apie besikeičiančius poreikius ir aktualius įvykius; - planuojant programos veiksmus / projektus yra pakankamai lankstumo; - prireikus neesminiai programos pakeitimai gali būti greitai atlikti; - yra nustatytos taisyklės ir procedūros, užtikrinančios, kad esminiai programos pakeitimai bus atlikti laiku, jei atsiranda naujų poreikių; - jeigu po programos patvirtinimo pasikeičia poreikiai, programos strategija ar veiksmas / projektas gali būti laiku pritaikyti arba nauji poreikiai įtraukti per teminę priemonę; -… | |
Efektyvumas (effectiveness); | Kokia programos įgyvendinimo pažanga siekiant joje nustatytų tikslų? | - pradėti įgyvendinti programoje numatyti veiksmai pagal visus atitinkamus konkrečius tikslus ir intervencinių priemonių rūšį, išskyrus atvejus, kai planuojant veiksmų įgyvendinimo pradžia buvo numatyta vėlesniu metu; - ankstyva pažanga siekiant tarpinių ir siektinų reikšmių, atsižvelgiant į programos patvirtinimo momentą, atitinka lūkesčius; - iššūkiai, turintys įtakos programos tikslų įgyvendinimui ir pažangai, yra tinkamai nustatyti ir susieti su veiksmingais jų įveikimo planais; - programa remia intervencinių priemonių rūšis ir veiksmų tipus, kurie, remiantis turimais įrodymais, yra žinomi kaip veiksmingi (įskaitant, pvz., atitinkamą akademinę literatūrą, ankstesnių programų ex-post vertinimą ir pan.); - kai taikoma, įgyvendinant programą naudojamasi turima gerąja praktika; |
-…. | ||
Kiek stebėjimo ir vertinimo sistema yra tinkama informuoti apie pažangą siekiant programoje nustatytų tikslų? | - yra sukurta elektroninių duomenų mainų sistema (tarp vadovaujančios ir tarpinės institucijų bei projektų vykdytojų) duomenų registravimui ir saugojimui, siekiant užtikrinti stebėjimo ir vertinimo sistemos veikimą; - duomenų teikimo procese dalyvaujantys subjektai tinkamai supranta duomenų teikimo reikalavimus ir prireikus organizuojami atitinkami mokymai arba informacinės sesijos; - ataskaitos apie produkto ir rezultatų rodiklius teisingai atspindi rodiklių pasiekimo lygį (nėra pranešamos per mažos / per didelės rodiklių reikšmės) - pasiekti programos rodikliai atspindi pagrindinius programos pasiekimus, atitinkančius programos intervencijos logiką; - projektų veiklos įgyvendinimo rodikliai naudojami siekiant užpildyti bet kokią spragą programos rodikliuose, pagrįstuose programos intervencijos logika; - bendras saugomų duomenų rinkinys sukuria pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima įvertinti finansavimo poveikį (t. y. programai priskirtinas poveikis, turintis aiškų priežastinį ryšį); -…. | |
Kaip užtikrinamas atitinkamų partnerių dalyvavimas visuose programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose? | - yra sukurta strategija, kaip nustatyti, informuoti ir pasiekti tinkamiausius partnerius ir užtikrinti jų atstovavimą Stebėsenos komitete; - programavimo etape buvo nustatyti ir įtraukti susiję partneriai; - susiję partneriai dalyvauja Stebėsenos komitete, kaip apibrėžta atitinkamose Stebėsenos komiteto procedūrose; - nustatyta tvarka, leidžianti partneriams dalyvauti visuose programos ciklo etapuose; -… | |
Kiek programos įgyvendinimas neprieštarauja arba skatina horizontaliųjų principų įgyvendinimą? | - yra nustatytos tinkamos organizacinės ir procedūrinės priemonės, užtikrinančios, kad įgyvendinant programą būtų laikomasi ES pagrindinių teisų chartijos nuostatų – BNR 9 str. 1 d.; - yra nustatytos tinkamos organizacinės ir procedūrinės priemonės, užtikrinančios, kad visuose programos rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapuose būtų atlikti tinkami veiksmai neprieštaraujant ir (ar) skatinant lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą – BNR 9 str. 2 d.; - yra nustatytos tinkamos organizacinės ir procedūrinės priemonės, leidžiančios imtis atitinkamų veiksmų užkirsti kelią diskriminacijai visais pagrindais ir visuose programavimo ciklo etapuose – BNR 9 str. 3 d.; - yra nustatytos tinkamos priemonės, užtikrinančios, kad programos įgyvendinimas būtų suderintas su darnaus vystymosi tikslu, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą – BNR 9 str. 4 d.; -… | |
Kiek programa yra efektyvi vykdant komunikacijos veiklą apie finansavimo galimybes bei pasiektus rezultatus? | - komunikacijos veikla pasiekia tikslinę auditoriją ir yra vykdoma tinkamai derinant komunikacijos kanalus ir platformas, įskaitant žiniasklaidą; - finansavimo galimybės yra tinkamai reklamuojamos ir pasiekia nustatytą tikslinę potencialių paramos gavėjų grupę -… |
Veiksmingumas (efficiency); | Kokia apimtimi programa finansuoja ekonomiškai efektyvias priemones? | - programa remia intervencinių priemonių rūšis ir veiksmų tipus, kurie, remiantis turimais įrodymais, įskaitant, pvz., atitinkamą akademinę literatūrą, ankstesnių programų ex-post vertinimą ir pan., yra žinomi kaip veiksmingi, ekonomiški; - ankstyvieji veiksmų / projektų įgyvendinimo įrodymai rodo, kad juose naudojama vieneto kaina atitinka arba yra mažesnė už esamą rinkos kainą / vidurkius; - vieneto kainos skirtumus tarp panašių veiksmų / projektų toje pačioje programoje galima paaiškinti ir pateisinti (pvz., siūlomo finansavimo intensyvumo, kokybės skirtumai, novatoriškumas ir pan.) -… |
Kiek valdymo ir kontrolės sistema yra efektyvi? | - kaip nustatyta teisinėje bazėje, valdymo ir kontrolės sistema siekiama užtikrinti efektyvias projektų atrankos, valdymo, Stebėsenos komiteto veiklos, apskaitos funkcijos vykdymo ir kiekvieno projekto duomenų įrašymo ir saugojimo funkcijas; - administracinė našta yra proporcinga visiems įgyvendinantiems subjektams (vadovaujančiajai ir tarpinei institucijoms), pvz., palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu / panašioms tikslinėms grupėms siūlomos panašios paslaugos be programos paramos; - administracinė našta yra proporcinga visiems projektų vykdytojams, pvz., palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu / panašioms tikslinėms grupėms siūlomos panašios paslaugos be programos paramos; – administracinė našta yra proporcinga visiems galutiniams naudos gavėjams, pvz., palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu / panašioms tikslinėms grupėms siūlomos panašios paslaugos be programos paramos; - nacionaliniu lygmeniu nėra perteklinių reikalavimų (pvz., iš vadovaujančiosios, tarpinės ir (ar) audito institucijų), t. y. reikalavimai nėra aiškinami griežčiau nei nustatyta teisinėje bazėje ar atitinkamuose metodiniuose išaiškinimuose valstybėms narėms, išskyrus atvejus, kai yra pateisinamos priežastys; - ES lygmeniu nėra perteklinių reikalavimų, t. y. reikalavimai nėra aiškinami griežčiau nei nustatyta teisinėje bazėje, išskyrus atvejus, kai yra pateisinamos priežastys; - naudojamos supaprastintai apmokamų išlaidų galimybės; - prireikus valdymo ir kontrolės sistemai stiprinti naudojama techninė pagalba; -… | |
Kokie įmanomi tolimesni / papildomi supaprastinimai / palengvinimai? | - yra įrodymų, kad teisiniai reikalavimai, taisyklėse nustatytos procedūros ar praktika sukuria neproporcingą administracinę naštą ES ar valstybių narių lygmeniu, ir yra konkrečių alternatyvų; - yra galimybė papildomai naudoti supaprastintai apmokamų išlaidų galimybes ir finansavimą, nesusietą su išlaidomis; - yra įrodymų, kad trūksta koordinavimo tarp programos įgyvendinime dalyvaujančių subjektų, dėl ko atsiranda pvz., nuoseklumo stoka, padidėjusi administracinė našta ir kt.; - yra problemų, susijusių su elektroninėmis duomenų mainų sistemomis, dėl kurių atsiranda vėlavimų ir kurias galima / reikia spręsti; -… | |
Suderinamumas (coherence); | Kokiu mastu programa yra suderinama su | – yra sukurtos struktūros, organizaciniai susitarimai ar koordinavimo mechanizmai, užtikrinantys koordinavimą, skirtingų valdymo mechanizmų papildomumą ir, jei reikia, sinergiją; |
kitomis iniciatyvomis, kurios remiamos pagal šią politikos sritį, ypač su parama pagal teminę priemonę skirtinguose valdymo mechanizmuose? | - koordinavimo mechanizmai ir susitarimai naudojami reguliariai ir sėkmingai; - tariamas sutapimas yra pateisinamas objektyviomis priežastimis (pvz., ta pati tikslinė grupė, bet kitokio tipo priemonė / skirtingi poreikiai / skirtingas pasirengimas pasirinktai finansavimo paramos rūšiai); - programa atitinka dabartines politikos darbotvarkes ES ir nacionaliniu lygiu; - yra tarpžinybinio bendradarbiavimo įrodymų; -… | |
Kokiu mastu programa yra suderinama su kitais ES fondais (įskaitant kitus vidaus reikalų fondus), o ypač su ES išorės veiksmas? | - yra sukurtos struktūros, organizaciniai susitarimai ar koordinavimo mechanizmai, užtikrinantys koordinavimą, papildomumą ir, jei reikia, sinergiją su kitais ES fondais, ypač sanglaudos politika ir ES išoriniais veiksmais; - koordinavimo mechanizmai ir susitarimai naudojami reguliariai ir sėkmingai; - tariamas sutapimas yra pateisinamas objektyviomis priežastimis (pvz., ta pati tikslinė grupė, bet kitokio tipo priemonė / skirtingi poreikiai / skirtingas pasirengimas pasirinktai finansavimo paramos rūšiai); - programa papildo įvairias politikos darbotvarkes, papildydama kitų ES lėšų siūlomą paramą; -… | |
Sąjungos pridėtinė vertė (Union added value). | Kokiu mastu programa generuoja ES pridėtinę vertę? | - programa orientuota į sritis, intervencijas ir tikslines grupes, kuriose ES lygmeniu galima pasiekti didesnius rezultatus nei tuos, kuriuos valstybės narės gali pasiekti veikdamos savarankiškai, pvz.: - yra įrodymų apie apimties poveikį, t. y. siūlomos papildomos tikslinės grupės arba papildomos intervencinių priemonių rūšys; - yra įrodymų apie masto poveikį, t. y. didesnis siūlomų paslaugų / galutinių naudos gavėjų skaičius. - yra įrodymų apie funkcijų poveikį, t. y. dalyvaujančių subjektų mokymąsi ir padidėjusį gebėjimą valdyti viešąją paramą; - nėra jokių priklausomybės įrodymų, t. y. sistemingo investicijų, pagrįstų nacionaliniais ištekliais, trūkumo atitinkamoms paslaugoms, kurios teikiamos tik iš ES fondų paramos. -… |