LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS VTPSI GINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ IR NUSTATANT JO PAŽEIDIMUS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS

SRITYSE

TURINYS

1. APIMTIS IR METODAI 2

2. ĮVADAS 4

3. KORUPCIJOS RIZIKA VTPSI GINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ IR NUSTATANT JO PAŽEIDIMUS TERITORIJŲ PLANAVIMO SRITYJE 6

3.1. Nepakankamai aktyvus VTPSI vaidmuo nustatant viešojo intereso pažeidimus teritorijų planavimo procese 7

3.1.1. netinkamas ir ydingas teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo planavimo procesas. 7

3.1.2. Vykdoma nepakankama teritorijų planavimo proceso patikra ir neaiškios, tarpusavyje nederančios teisės aktų normos 8

3.1.3. Teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika sudaro sąlygas savo turiniu esminiams pakeitimams taikant detaliojo plano koregavimo procedūrą, dėl to atsiranda piktnaudžiavimo rizika. 15

4. KORUPCIJOS RIZIKA VTPSI GINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ STATYBOS SRITYJE. 24

4.1. Netinkamas ir ydingas statybų priežiūros planavimo procesas 26

4.2. Nepakankamas ir neaiškus teisinis reglamentavimas tinkamam viešojo intereso gynimui ir jo pažeidimų nustatymui 28

4.2.1. aukštesnės galios teisės aktai nenustato viešojo intereso pažeidimo kriterijų statybų procese 28

4.2.2. Nepakankamai aiškiai apibrėžta VTPSI kreipimosi į prokuratūrą ir teismą kompetencija 28

4.2.3. Nepakankamas ir netikslus terminų skaičiavimo ir taikymo teisinis reguliavimas. 33

4.2.4. Neapibrėžti ir ilgi skundų nagrinėjimo terminai, institucija nagrinėja skundus dėl savo veiksmų. 34

4.3. Kiti teisinio reglamentavimo trūkumai, apsunkinantys viešojo intereso pažeidimų nustatymą ir jo gynimą 39

4.4. VTPSI atskirais atvejais netikrina statybos užbaigimo proceso vietoje. 41

4.5. Teisės aktai aiškiai neatskiria valstybės institucijų kompetencijos ribų. 42

4.6. Į sprendimo ginti viešąjį interesą priėmimo procesą, nepakankamai įtraukiami teisininkai. 45

5. MOTYVUOTOS IŠVADOS. 51

6. PASIŪLYMAI 52

Priedai:

1 priedas. Naudotų ir analizuotų teisės aktų ir dokumentų sąrašas. 55

1. APIMTIS IR METODAI

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) veiklos srityse korupcijos rizikos analizė atlikta antrą kartą1. Šios korupcijos rizikos analizės atlikimo metu analizuota VTPSI veikla ginant viešąjį interesą ir nustatant viešojo intereso pažeidimus teritorijų planavimo ir statybos srityse.

Analizuotas 2017–2018 metų laikotarpis.

Tikslas: antikorupciniu požiūriu įvertinti ir nustatyti rizikos veiksnius, galinčius lemti korupcijos riziką VTPSI ginant viešąjį interesą, nustatant viešojo intereso pažeidimus teritorijų planavimo ir statybos srityse, kreipiantis į prokuratūrą ar teismą ginant viešąjį interesą bei pateikti pasiūlymus, kurie pašalintų ar padėtų mažinti ir valdyti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, korupcijos riziką, teritorijų planavimo ir statybos srityse.

Uždaviniai:

1. Nustatyti teisinio reglamentavimo trūkumus, kurie sudaro prielaidų korupcijai pasireikšti.

2. Nustatyti teisės aktų įgyvendinimo problemas, susijusias su korupcija.

3. Išanalizuoti praktinį procedūrų vykdymą ir nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius.

4. Pasiūlyti korupcijos riziką ir jos veiksnius mažinančias priemones.

Objektas: VTPSI veikla organizuojant viešojo intereso pažeidimo nustatymo procedūras, nustatant viešojo intereso pažeidimus vykdant savo funkcijas.

Subjektas: VTPSI.

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė (analizuoti ir vertinti teisės aktai, dokumentai ir informacija nurodoma pirmame priede).

2. Teisės aktų praktinio įgyvendinimo analizė.

3. Interviu metodas (VTPSI darbuotojams pateikti klausimai).

4. Viešosios informacijos stebėjimas ir analizavimas.

1 2015 metais buvo atlikta korupcijos rizikos analizė VTPSI veiklos srityse: dokumentų, leidžiančių statyti naują statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą, išdavimo ir išdavimo teisėtumo tikrinimo srityje, statybos darbų vykdymo teisėtumo tikrinimo srityje, statybos užbaigimo procedūrų organizavimo, atlikimo ir šių procedūrų kontrolės srityje, skundų ir pranešimų nagrinėjimo, konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimo srityje, taip pat analizavo Inspekcijos veiklą tikrinant statybos vykdymo teisėtumą.

Atliekant korupcijos rizikos analizę buvo remtasi šia informacija2 :

1. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002

m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 , 15 punkte nurodytais duomenimis.

2. Teisės aktais, reglamentuojančiais įstaigų veiklos sritis, kuriose atliekama korupcijos rizikos

analizė.

3. STT turima, prieinama informacija, susijusia su įstaigų veiklos sritimis, kuriose atliekama

korupcijos rizikos analizė.

4. Kita informacija, reikalinga korupcijos rizikos analizei atlikti.

Korupcijos rizikos analizės išvados, padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir duomenų analize, vertinant:

1. Sociologinių tyrimų duomenis.

2. Galimybę vienam darbuotojui priimti sprendimus analizuojamose veiklos srityse.

3. Darbuotojų savarankiškumą priimant sprendimus ir sprendimų priėmimo diskreciją.

4. Darbuotojų priežiūros ir kontrolės lygį.

5. Reikalavimus laikytis įprastos darbo tvarkos.

6. Analizuojamose procedūrose dalyvaujančių įstaigų darbuotojų rotacijos lygį.

7. Atliekamos veiklos dokumentavimo reikalavimus.

8. Analizuojamos veiklos, dokumentų viešumą ir prieinamumą visuomenei.

Jeigu VTPSI prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė, buvo laikoma, kad jų nėra.

2 STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102, 14 p.

2. ĮVADAS

Viešojo intereso sąvoka plačiai vartojama teisės aktuose, ir nors teismai nagrinėja daug bylų, susijusių su viešojo intereso pažeidimu ir jo gynimu, tačiau nei teismų praktika, nei teisės aktai nepateikia vieno, aiškaus ir universalaus viešojo intereso apibrėžimo, kuriuo galėtų vadovautis atskiros institucijos nustatydamos jo pažeidimus ir jį gindamos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugsėjo 21

d. nutarime pasisakė, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir xxxx Xxxxxxxxxxxx0. 2007 m. gegužės 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad viešasis interesas yra labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse <...> gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams.“4 Palaikydamas šią poziciją, Konstitucinis Teismas savo praktikoje pasisakė apie teismams kylančią pareigą ginti viešąjį interesą:

„sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas.“5 Tokia praktika yra susiformavusi tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos bei atskirų užsienio valstybių teisinėse sistemose, t. y. teisė nuspręsti kas laikytina viešuoju interesu, atsižvelgiant į konkrečią situaciją palikta teismams. Teisės doktrinoje vyrauja nuomonė, kad viešojo intereso kategorijos turinį apibrėžti labai sunku ar neįmanoma, o nacionalinių teismų praktika vienareikšmiškai neapibrėžia viešojo intereso kategorijos turinio6. Nagrinėdamas bylas bei kartu

3 Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija),139 straipsnio 2, 3 dalių (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija), 308 straipsnio (2006 m. birželio 1 d. redakcija) 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 324 straipsnio 12, 13 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio (2004

m. liepos 8 d. redakcija) 9 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 448 straipsnio 7 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 454 straipsnio 5, 6 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 460 straipsnio 4, 5 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 285 straipsnio 2, 5 dalių (2002 m. vasario 28

d. redakcija), 286 straipsnio 1 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 288 straipsnio 4 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 289 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija),

320 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 325 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 358 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio (2003 m. sausio 21 m. redakcija) 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos prezidento 2003 m. vasario 19 d. dekretas Nr. 2067 "Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų pratęsimo", Lietuvos Respublikos prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 "Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo" ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Xxxxxxxxxx Xxxxxxx skiriamas šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininku, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

4 Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija), 11 straipsnio (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija) 1, 2 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

5 Ten pat.

6 Xxxxxxx X. Viešojo intereso gynimas: praktika ir problemos. Lietuvos advokatūra; Kūris E, Viešasis interesas: teisėkūra ir konstitucinė jurisprudencija; Krivka E. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese; Nekrošius V. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese ir Konstitucinio Teismo doktrina. Jurisprudencija; Trumpulis U. Viešojo intereso koncepcijų įvairovė ir jų

atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) suformulavo tokį viešojo intereso apibrėžimą – viešasis interesas – tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai7. Būtent šis viešojo intereso apibrėžimas vartojamas visuose vėlesniuose LVAT nutarimuose, kuriuose yra poreikis pateikti viešojo intereso sąvoką.

Apibendrinus nacionalinių teismų praktiką, pastebima, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), tiek LVAT, mano, kad viešasis interesas egzistuoja įvairių kategorijų bylose8, pavyzdžiui, bylos, susijusios su nusikaltimų užkardymu, jų tyrimu ir nustatymu9; žmonių sveikatos xxxxxxx00; daugiabučių namų tinkamu eksploatavimu bei jų išsaugojimu11; autoriaus teisių ir interesų pažeidimais12; aplinkos apsauga ir teritorijų planavimu13; tinkamu teisės normų laikymusi, priimtų administracinių (ar kitų) teisės aktų neprieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams14; tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu15; mokesčių surinkimu16; finansų sistemos stabilumu17; vartotojų, kaip silpnesniosios šalies, gynimu18; valstybės paslapties apsauga19; valstybinės kalbos vartojimu viešajame

vertinimas. Jurisprudencija; Xxxxxx E., Brazdeikis X. Visuomenės (viešojo) intereso gynimas planuojant teritorijas. Viešojo intereso gynimas: subalansuoto požiūrio link.

7 LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004 visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“

v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

8 Xxxxxx E., Xxxxxxxx X. Viešojo intereso nustatymas- objektyvieji kriterijai. Jurisprudencija.

9 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas „Dėl Telekomunikacijų, Operatyvinės veiklos įstatymų ir Baudžiamojo proceso kodekso“.

10 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas „Dėl farmacinės veiklos“.

11 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl narystės daugiabučių namų savininkų bendrijose“.

12 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas „Dėl autorinių teisių apsaugos“.

13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 14 - 86/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 822 -1678/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011.

14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 575

-1576/2008.

15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-279/2009.

16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1721/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 6 -206/2007.

17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013.

18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-536/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I 1 -01/2005.

19 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 14 - 741/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 502 -704/2008.

Lietuvos gyvenime20; geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu21; nekilnojamo turto (ypač žemės sklypų) privatizavimu bei nuosavybės teisės atkūrimu22 ir daugelyje kitų sričių.

Galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 2 dalies nuostata nurodo, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Pagal nurodomų teisės normų prasmę, viešasis interesas teisme gali būti ginamas esant dviem sąlygoms, t. y. viešasis interesas ginamas tik įstatymų nustatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. ABTĮ ir CPK normos, nurodančios subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą yra blanketinės, kurios nepateikia konkretaus subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą teismuose, sąrašo. Svarbu yra ir tai, kad įstatymai įtvirtina ne tik subjektus, bet ir sritis, kuriose jie turi teisę ginti viešąjį interesą teismine tvarka.

3. KORUPCIJOS RIZIKA VTPSI GINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ IR NUSTATANT JO PAŽEIDIMUS TERITORIJŲ PLANAVIMO SRITYJE

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų (NŽT ir VTPSI) teisė nustačius viešojo intereso pažeidimų teritorijų planavimo srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau būtina paminėti ir tai, kad įvykdytų pažeidimų (net jeigu jie pažeidžia viešąjį interesą) pašalinimą VTPSI teisės aktų nustatyta tvarka gali organizuoti nesikreipdama į prokuratūras ar teismus, pateikdama privalomuosius nurodymus pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Atliekant korupcijos rizikos analizę buvo siekiama nustatyti, ar teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas ir jo praktinis įgyvendinimas yra pakankami viešojo intereso gynimui ir jo pažeidimų nustatymui teritorijų planavimo procese, ar teisės aktuose nustatyti aiškūs ir skaidrūs sprendimų priėmimo

20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 143 -687/2008.

21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013.

22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-379/2012.

principai, kriterijai, procedūros, įvardinti sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir kompetencija.

VTPSI įgyvendinant viešojo intereso gynimo funkciją ir nustatant jo pažeidimus teritorijų planavimo procese, procedūrų pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau darytina išvada, kad priimant sprendimus dėl viešojo intereso gynimo būtinybės ar nustatant jo pažeidimus, egzistuoja korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

3.1. Nepakankamai aktyvus VTPSI vaidmuo nustatant viešojo intereso pažeidimus teritorijų planavimo procese:

3.1.1. Netinkamas ir ydingas teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo planavimo procesas

VTPSI nustatyti galimą viešojo intereso pažeidimą šioje srityje gali atlikdama teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą23, taip pat atvejais, kai į ją su skundu, pranešimu dėl atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams kreipiasi viešojo administravimo subjektai, fiziniai, juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos24.

Teritorijų planavimas ir šio proceso metu viešai apsvarstyti su visuomene, suderinti su institucijomis, patikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai iš esmės yra pirminė stadija, pagrindas ir vada naujoms statyboms atsirasti ir (ar) rekonstrukcijai vykdyti. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros rodikliai yra planuojami VTPSI metų veiklos planuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro. Dalis rodiklių, suplanuotų VTPSI 2017 metų veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-467 (su vėlesniais pakeitimais) ir VTPSI 2018 metų veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-172, pateikiama lentelėje.

23 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teritorijų planavimo valstybinė priežiūra apima: teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą; teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikimą; asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą; kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.

24 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 1 punktas; 5 straipsnis; 6 straipsnio 1 dalis,

1 punktas.

1 lentelė. Informacija apie suplanuotus teritorijų planavimo valstybinės priežiūros rodiklius

Teritorijų planavimo proceso vertinimo kriterijai, mato vienetai ir reikšmės	2017 metai	2018 metai
Teritorijų planavimo proceso patikrinimų, kurių metu nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai, dalis	5,5 proc.	5,4 proc.
Pagrįstų skundų ar pranešimų dėl pareigūnų netinkamai atliktų su teritorijų planavimu susijusių procedūrų dalis	14,7 proc.	14,7 proc.

Iš lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad metiniuose VTPSI veiklos planuose yra nustatytos procentinės reikšmės kiek teisės aktų pažeidimų teritorijų planavimo proceso patikrinimuose turėtų būti nustatyta tais metais. Manytina, kad toks planavimas, kai yra nustatomas tiksli procentinė išraiška kiek turėtų būti nustatyta teisės aktų pažeidimų, nėra tinkamas ir pakankamas bei galimai riboja VTPSI atsakingų tarnautojų iniciatyvumą pastebėti viešojo intereso pažeidimus ir laiku jį apginti. VTPSI metiniuose veiklos planuose neturėtų būti tvirtinamos procentinės išraiškos, konkretūs skaičiai, kiek teisės pažeidimų bus nustatyta, nes tokių rodiklių neįmanoma tiksliai prognozuoti. Antikorupciniu požiūriu, toks planavimas taip pat yra ydingas, kadangi suteikia galimybes korupcijai pasireikšti, kai jau esant pasiektam nustatytų pažeidimų skaičiui, naujų pažeidimų galima nenustatyti. Ir priešingai – nesant pasiektam numatytam nustatytų pažeidimų kiekiui, gali būti siekiama dirbtinai fiksuoti daugiau pažeidimų tam nesant realaus pagrindo, vien tam, kad būtų pasiekti suplanuoti rodikliai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Aplinkos ministerijai siūlome tvirtinant metinius VTPSI veiklos planus, vieną iš prioritetų numatyti teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros veiksmus, taip pat šiuose planuose vengti nustatinėti teritorijų planavimo proceso patikrinimų, kurių metu nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai, procentines ar skaitines išraiškas, tuo neribojant VTPSI galimybių tinkamai ir savalaikiai atlikti teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą.

3.1.2. Vykdoma nepakankama teritorijų planavimo proceso patikra ir neaiškios, tarpusavyje nederančios teisės aktų normos

Vadovaudamasi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1- 904/3D-844 (su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis (toliau – Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas), VTPSI atlieka kompleksinio, specialiojo ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo

dokumentų tikrinimą. Čia nurodoma ir kas konkrečiai dokumento tikrinimo metu turi būti tikrinama25 bei kada tikrinimas yra nutraukiamas. Čia kalbama apie teritorijų planavimo dokumentų patikrinimą jau galutiniame viso teritorijų planavimo dokumentų rengimo etape (informacija apie atliktus teritorijų planavimo dokumentų patikrinimus pateikiama lentelėje).

2 lentelė. Informacija apie atliktus teritorijų planavimo dokumentų patikrinimus26

Patikrinta teritorijų planavimo dokumentų	2017 metai	2018 metai
Išduota teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktų su teigiama išvada	506 vnt.	545 vnt.
Išduota teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktų su neigiama išvada	4 vnt.	6 vnt.
dėl nustatytų pažeidimų sustabdyti/nutraukti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai	121 vnt.	112 vnt.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas numato dar papildomas teritorijų planavimo dokumentų patikras skirtingose teritorijų planavimo proceso etapuose: parengiamojo, rengimo, baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijose. Šio įstatymo 4 ir 6 straipsniuose nurodoma, kad teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo, baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą valstybinės priežiūros institucijos atlieka kai:

25 7. Dokumento tikrinimo metu patikrinama, ar:

7.1. parengiamojo etapo procedūros ir priimti sprendimai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Jei Dokumento planavimo sąlygos buvo patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo nustatyta pažeidimų, patikrinama, ar jie pašalinti;

7.2. planavimo organizatorius yra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnyje;

7.3. Dokumento rengėjai ir vadovai turi teisę rengti Dokumentą ar vadovauti jo rengimui;

7.4. Dokumento sudėtis atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus;

7.5. Dokumento sprendiniai atitinka planavimo tikslus;

7.6. Dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams;

7.7. Dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus; ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai;

7.8. Dokumento viešumo užtikrinimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalį;

7.9. Dokumento derinimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 3 dalį.

26 Duomenys pateikiami metinėje VTPSI ataskaitoje ir VTPSI pateikti duomenys (prieiga internetu: xxxx://xxxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxx/xxxxx/XXX/0000x_%00xxxxxxx%00xxxxxxxxx_xxxxxxxxxxx.xxx).

• į jas su skundu ar pranešimu dėl atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams kreipiasi viešojo administravimo subjektai, fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos;

• pasirinktinai dėl atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams – pagal teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų darbo planus šių institucijų nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo proceso rengimo etape teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos valstybinę priežiūrą atlieka gavus skundų (pranešimų) dėl teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo metu priimtų administracinių sprendimų, atliktų procedūrų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams.

Cituojamose įstatymo straipsniuose taip pat konkrečiai nurodoma kas kokiame teritorijų planavimo procedūros etape turi būti tikrinama, pavyzdžiui, parengiamojo etapo metu, pagal kompetenciją turi būti tikrinama ar planavimo organizatorius turi teisę organizuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą; ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis; ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas; ar planavimo sąlygos išduotos teisės aktų nustatyta tvarka ir ar jų turinys atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; ar planavimo tikslai ir uždaviniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams; ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas sprendimas dėl teritorijų planavimo pradžios ir planavimo tikslų ir t. t.; viešinimo stadijos metu, turi būti tikrinama ar iki viešinimo stadijos pradžios buvo iki galo atliktos teritorijų planavimo proceso rengimo etapo visų stadijų procedūros, tai yra ar nustatyta tvarka atliktas esamos būklės įvertinimas; parengta teritorijos vystymo koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje ją buvo numatyta parengti; ar atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jeigu parengiamuoju etapu buvo priimtas sprendimas jį atlikti; ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta informacija apie susipažinimo su parengtu teritorijų planavimo dokumentu tvarką, šio dokumento viešos ekspozicijos vietą ir laiką, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką; ar teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliktas teritorijų planavimo dokumento viešas pristatymas ir konsultavimosi arba viešo svarstymo procedūros; ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento ir t.t.; derinimo stadijos metu tiri būti tikrinama ar teritorijų planavimo dokumentas suderintas Teritorijų planavimo komisijoje, jeigu toks derinimas privalomas, taip pat ar su visais šios komisijos nariais šis dokumentas suderintas; parengiamojo etapo procedūrų ir priimtų sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, jeigu tai nebuvo patikrinta; baigiamojo etapo viešinimo stadijos atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, jeigu tai nebuvo patikrinta; teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams ir t.t.

VTPSI informavo, kad teritorijų planavimo parengiamojo etapo valstybinę priežiūrą atlieka tiek pagal skundus, pranešimus, tiek pasirinktinai pagal sudaromus darbo planus. Šiuos darbo planus sudaro VTPSI Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas. Tačiau nėra aišku pagal kokius kriterijus yra atrenkami teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo dokumentai patikrai, nėra nustatyti jokie rizikos veiksnių atrankos modeliai ar mechanizmai, rodikliai, leidžiantys objektyviai atrinkti rizikingiausius subjektus.

VTPSI nurodo, kad teritorijų planavimo proceso rengimo etapo ir baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų planinės valstybinės priežiūros praktiškai neatlieka tiek dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, tiek dėl techninių galimybių, nustatytų trumpų terminų, kadangi šiuose etapuose teritorijų planavimo procesas yra labai dinamiškas, nuolat kintantis, VTPSI atsakingi asmenys nespėja ir neturi pakankamai galimybių šiame etape atlikti teritorijų planavimo proceso dokumentų patikrinimo. Taigi minėtais teritorijų planavimo procedūros tarpiniais etapais teritorijų planavimo proceso dokumentai lieka netikrinami. Teritorijų planavimo proceso dokumentai iš esmės yra patikrinami tik pačiame galutiniame etape, kuomet jie būna praėję visas būtinas stadijas ir procedūras. Darytina išvada, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 2, 3, 4 dalies normos praktikoje neveikia ir nėra taikomos. Xxxxxxxx, kad tai taip pat apsunkina viešojo intereso pažeidimų nustatymą ir jo apsaugą, nes laiku gali likti nepastebėti tam tikri teritorijų planavimo proceso procedūrų ar kiti pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad gavus teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą, iš esmės nėra kliūčių tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, o tai sudaro prielaidas gauti statybą leidžiantį dokumentą ir sukuria sąlygas teisėtiems lūkesčiams kilti. Tai vėliau gali apsunkinti viešojo intereso gynimą, o kartu nebūtų tinkamai užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Pažymėtina, kad tinkamas teritorijų planavimo proceso tikrinimas kiekviename etape leistų sutaupyti valstybės lėšas vėlesnėse sprendinių realizavimo stadijose, dalinai apsaugotų nuo ginčų (taip pat ir teisminių), kuomet, pradėjus statybos darbus, gyventojai ar vietos bendruomenės kreipiasi su skundais dėl galimų jų teisių pažeidimų ir tuo pagrindu stabdomi vystomi projektai.

Kaip rodo praktika, VTPSI nenagrinėja arba nepakankamai išsamiai nagrinėja esminių teritorijų planavimo sprendinių atitiktį teisės aktams, nors visuomeninės organizacijos (pavyzdžiui, Lietuvos architektų rūmai ar kitos organizacijos), savarankiškai įžvelgdamos viešojo intereso pažeidimus, kelia sistemines teritorijų planavimo problemas ir siekia viešąjį interesą ginti teisme. Pavyzdžiui, galima paminėti pavienių sklypų formavimo tendenciją, kuri šiuo metu yra praktikuojama, nors teritorijų planavimo nuostatos siekia planuoti visų pirma kvartalus. Planuojami pavieniai žemės sklypai, nedidelės teritorijos, kai dėl informacijos ir teritorijos vystymo galimybių ir poveikio aplinkiniams žemės sklypams analizės stokos, dažnai sudėtinga nustatyti ar detalusis planas apskritai atitinka Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus

teritorijų planavimo tikslus27, netgi tuo atveju, jei bendrojo plano rodikliai ir nėra pažeidžiami. Nors Teritorijų planavimo įstatymas su poįstatyminiu reguliavimu nustato tam tikras taisykles planuojant teritorijas, tačiau visgi daug laisvės yra paliekama planuotojams, tuo pačiu paliekant daug erdvės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms spręsti dėl rengiamų ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų turinio kokybės28.

Antikorupciniu požiūriu neaiškus teritorijų planavimo proceso tam tikrų etapų patikrinimo planų sudarymo mechanizmas, rizikos veiksnių atrankos modelio stoka, taip pat tam tikrų teritorijų planavimo proceso etapų nepriežiūra laikytini ydingais ir neatspariais korupcijai. Nesant aiškių taisyklių ir apribojimų suteikiamos galimai per plačios diskrecinės galios asmenims, padaliniams, sprendžiantiems dėl patikrinamų objektų ar subjektų įtraukimo į metinius patikrinimo planus. Nepakankamai aiškiai bei skaidriai atrenkant juos taip pat didėja korupcijos pasireiškimo tikimybė, kartu ir korupcijos rizika.

Kaip galimai ne visai išsamios teritorijų planavimo proceso patikros pavyzdys galėtų būti VTPSI veiksmai teritorijų planavimo proceso patikroje Konstitucijos pr. 18B, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, „Pagrindinio brėžinio“ tekstinių reglamentų 5 punkte nustatyta, kad „teritorijų užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai“. Ši Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane nustatyta išimtis praktikoje interpretuojama taip, kad tam tikrais atvejais, priėmus savivaldybės tarybos sprendimą, žemesnės galios teritorijų planavimo dokumentais (detaliuoju planu), nekeičiant (nekoreguojant) aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento (bendrojo plano), keičiami bendrajame plane nustatyti teritorijos naudojimo reglamentai. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali nuspręsti tam tikrais atvejais netaikyti pavyzdžiui, bendrajame plane nustatyto užstatymo aukščio ir (ar) intensyvumo. Šia išimtimi buvo pasinaudota planuojant „Lords LB Asset Management“ kompleksą „k18b“ (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-06-28 sprendimas Nr. 1-1032

„Dėl Bendrojo plano reglamento teritorijoje Konstitucijos pr. 18b“). Minimo sprendimo 1 punktu Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė, kad teritorijoje Konstitucijos pr. 18B nebūtų taikomas Bendrajame plane nustatyto aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentas, o 2 punktu leido teritorijoje Konstitucijos pr. 18B viršyti Bendrajame plane nustatytus aukščio ir užstatymo intensyvumo

27 Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti teritorijų planavimo tikslai: 1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; <...>; 5) kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų.

28 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo komentaras, 244 psl.

reglamentus. Dar 2017-06-27 į VTPSI raštu Nr. V11-189(1.12.) kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-04-14 sprendimo „Dėl bendrojo plano reglamento teritorijoje Konstitucijos pr. 18B“ projektu29, atkreipdama VTPSI dėmesį į galimus teritorijų planavimo pažeidimus, nurodydama argumentus. 2017-07-13 į VTPSI raštu Nr. 3-172 kreipėsi Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba, prašydama pagal kompetenciją įvertinti, ar aptariamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, ir jei bus nustatyti pažeidimai, prašo imtis VTPSI kompetencijai priskirtų veiksmų. Po daugiau nei mėnesio, t. y. 2017-08-22 VTPSI kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, prašydama raštu pagrįsti, kad taikant bendrojo plano išimtį Konstitucijos per. 18B atveju yra išpildytos šios sąlygos - aiškiai deklaruotas viešasis interesas, ypatinga urbanistinė situacija, išskirtinis pagrindimas. Savivaldybė 2017-09- 06 raštu Nr. 1D-11431 pateikė atsakymą VTPSI. 2017-11-07 Lietuvos architektų rūmai inicijavo norminę bylą dėl bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkto pažeidimų. Tačiau pažymėtina, kad VTPSI Lietuvos architektų rūmų inicijuotame teismo procese nedalyvauja, vykstant teisminiams ginčams, VTPSI pateikė teigiamą teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano sprendinių koregavimo) patikrinimo išvadą. Tačiau tokia VTPSI išvada paremta tik pakankamai abstrakčiais, bendro pobūdžio savivaldybės argumentais, kuriuos suformulavo suinteresuotas statytojas (savivaldybės rašte nurodoma, pavyzdžiui, kad „<...> Visuomenės interesą įgyvendinant projektą identifikavo uždarosios akcinės bendrovės “X“ analitikai <...>. Jų išvadose akcentuojamas pozityvus projekto įgyvendinimo socialinis – ekonominis efektas ir teigiama, kad plėtojant <...> teritoriją būtų sutvarkytos ir šiuolaikinius standartus atitinkančiai funkcijai pritaikytos ypatingą reikšmę Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams turinčios viešos erdvės“. Savivaldybės atsakyme taip pat nurodoma, kad pateikta architektūrinė koncepcija nėra pastato su priklausiniais techninis projektas ar baigta jo architektūros dalis, tai tarpinis darbų rezultatas, kuris ateityje bus tobulinamas). Svarstytina, ar pateiktų bendro pobūdžio viešojo intereso, ypatingos urbanistinės situacijos apibūdinimai gali būti laikomi pakankami, konkrečiai ir aiškiai pagrindžiantys, kodėl žemesnės galios teisės akte viršijami aukštesnės galios nustatyti aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentai, taip pat kuo yra išskirtinis šis pagrindimas. Institucijų veiksmai, vykstant teisminiam procesui, pavaizduoti lentelėje.

29 Šiame minimame projekte buvo numatyta pritarti, kad teritorijoje, kurioje planuojama statyti verslo centro „K18“ pastatą, nebūtų taikomi bendrajame plane nustatyti aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentai.

3 lentelė Institucijų veiksmai, vykstant teisminiam procesui30

Vilniaus BP išimties dėl k18b taikymas 2017-2019 VMS Taryba VTPSI VMS VMS 2017/06/28 pateikė patvirtino 2019/03/13 sprendimu teigiamą detaliojo išdav ė pritaiko BP tikrinimo plano statybą išimtį išv adą koregav imą leidžiantį 2018/05/14 2018/06/21 dokumentą 2017 m. 2018sausis 2019sausis LAR Teismas LAR Teismas Teismo VMS teismo skundžia atmeta - apskundė grąžina sprendimas apskundė procesas teismui BP LAR neturi o teismo bylą motyv ai teismo tęsiasi išimtį reikalav im nutartį nagrineti is pries VMS sprendimą 2017/11/07 teisės 2018/03/14 naujo praktiką 2018/11/16 2018/03/07 2018/04/26 2018/10/18 BP - Bendrasis planas
VMS Vilniaus miesto savivaldybė	LAR	Lietuvos architektų rūm VTPS Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
padalinys

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTPSI siūlome :

1) parengti rizikos veiksnių atrankos modelį, jame nustatant konkrečius rizikos kriterijus, pagal kuriuos objektyviai ir savalaikiai būtų atrenkami patikrai teritorijų planavimo dokumentai teritorijų planavimo proceso parengiamajame etape. Sudarant teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo valstybinės priežiūros darbo planus, siūlytina vadovautis naujai parengtuoju rizikos veiksnių atrankos modeliu;

2) vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatomis, ieškoti galimybių (techninių, žmogiškųjų išteklių) atlikti teritorijų planavimo proceso rengimo etapo ir baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą, kad teritorijų planavimo proceso pažeidimai ir spragos būtų aptinkami kuo ankstesnėse šio proceso stadijose, o viešajam interesui apginti reikėtų kuo mažesnių pastangų ir išteklių.

30 Lietuvos architektų rūmai savo internetinėje svetainėje 2019-03-14 patalpino pranešimą apie jų manymu neteisėtą statybos leidimą k18b, išduotą 2019-03-13. Pagal „Infostatyba“ duomenis, 2019-04-09 VTPSI pradėtas rengti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo aktas, baigtas 2019-05-07 (išvada – statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai). Be to, Seimo narys X. Xxxxxxxx, reaguodamas į Lietuvos architektų rūmų pranešimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas ginti viešąjį interesą.

3.1.3. Teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika sudaro sąlygas savo turiniu esminiams pakeitimams taikant detaliojo plano koregavimo procedūrą, dėl to atsiranda piktnaudžiavimo rizika

Pastebima dar viena aktuali problematika, tai - detaliųjų planų koregavimas. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos konkrečiai nurodo kokiais atvejais kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai keičiami (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu). Taigi įstatymo leidėjas nustatė du alternatyvius kriterijus – keitimas iš esmės arba visuomenės (viešojo) intereso buvimas. Ši straipsnio dalis taikoma ne bet kokių, o tik esminių kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimų bei su visuomenės interesu susijusių pakeitimų atveju31. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų koregavimas nustatomas tada, kai atliekami šio dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas, tai yra dokumentas modifikuojamas ne iš esmės32. Taigi, esant nepakankamai aiškiam teisiniam reglamentavimui, kuomet ne visuomet yra aišku kada kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimai yra esminiai, o kada ne, kyla klausimas kada turėtų būti atliekama teritorijų planavimo dokumento keitimo, o kada koregavimo procedūra.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje, VTPSI gaunamų skundų ir viešojoje erdvėje viešinamų33 atvejų analizė rodo, kad neretai kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentų koregavimu savivaldybių administracijos leidžia savo turiniu faktiškai esminius sprendinių keitimus, atitinkamai atsiranda piktnaudžiavimo rizika.

Detaliojo plano koregavimas vietoje pilnos teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūros remiasi savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais įsakymais tik vienam sklypui, o tai, atskirais atvejais gali atverti kelią esminiams detaliojo plano pokyčiams: esmingai išdidinant pastato tūrį, aukštingumą, keičiant sklypo paskirtį (pavyzdžiui, iš gyvenamosios į komercinę). Visa tai vyksta supaprastinta tvarka, ypač turint mintyje tai, kad detaliųjų planų koregavimo atvejais netaikoma bendroji detaliųjų planų viešinimo tvarka. Tokie, abejotini teritorijų planavimo dokumentų koregavimo atvejai

31 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo komentaras, 553 psl.

32 Ten pat.

33 Pavyzdžiui, prieiga internetu: xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxx/0000/00/00/xxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxx- visas-statybas-kontroliuojancias-istaigas-ir-prokuratura-8033116/

Prieiga internetu: xxxxx://xxx.00xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxx/xx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxxx- langais-piketas-del-beatodairisko-zveryno-tankinimo-973-1095280#_?copied ir daugelis kitų atvejų.

stebimi pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, tai Vytauto g. 35, kuomet vietoj buvusio viešojo tualeto pastatytas gyvenamųjų ir komercinių patalpų kompleksas34;

Miglos g. 55 sklype vietoj dabar esančio dviejų aukštų namo „rekonstrukcijos" būdu planuojamas statyti 32-dviejų butų daugiaaukštis. Šie procesai vykdomi detaliojo plano sprendinių koregavimo būdu, nes pagal planavimo iniciatorių nuomonę keičiami „neesminiai" dalykai - aukštingumas ir užstatymo tankumas35;

Airių g. 8, 10, 12 – savivaldybės administracija leido inicijuoti Airių g. kvartalą apimančios teritorijos detaliojo plano koregavimą36. Bendrajame plane visai Kalnėnų mikrorajono daliai į šiaurę nuo Juodupio gatvės numatytas vienodas teritorijos naudojimo būdas – mažaaukštė gyvenamoji, tikslinė paskirtis

– individualių namų statyba. 48 ha teritorijoje tik 2 kvartalai buvo priskirti mišriai statybai, kur galimi ir sublokuoti mažaaukščiai namai su komercinės paskirties patalpomis. Tačiau Airių gatvėje jokių sublokuotų

34Prieiga internetu: xxxxx://xxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx/0000-00-00-xxxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxx-xxxxxxx-xxxxxxxxx- zveryno-rajono-plano-sprendinius-sklype-vytauto-g-35/

35 Prieiga internetu: xxxxx://xxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx/0000-00-00-xxxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx- gyvenamojo-rajono-detaliojo-plano-registro-nr-t00054568-sprendinius-sklype-miglos-g-55-kadastro-nr-0101-0029306/

36 Prieiga internetu: xxxxx://xxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxx- teritorijos-detaliojo-plano-sprendiniu-koregavimas-sklypuose-airiu-g-8-10-ir-12/

namų statyba nebuvo numatyta, o pakoreguotas detalusis planas jau leidžia 3 konkrečiuose sklypuose vietoj individualių namų statyti sublokuotus. Net ir šiuo metu rengiamas naujas miesto bendrasis planas Kalnėnų rajono funkcinėje zonoje, apimančioje Airių ir gretimas gatves, numato tik vienbučių ir dvibučių namų statybą, viename sklype ne daugiau kaip 2 būstus;

VTPSI, kaip valstybės institucija, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti visuomenės ar jos dalies interesus. Tačiau, analizuojant pateiktus pavyzdžius, taip pat viešai prieinamą informaciją, darytina išvada, kad VTPSI, vykdydama teritorijų planavimo dokumentų patikrą, aukščiau minėtų klausimų (detaliųjų planų koregavimo teisėtumo, pavienių žemės sklypų, nedidelių teritorijų planavimo) paprastai nekelia ir teikia teigiamą teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo išvadą. Tai rodo ir anksčiau paminėti 2017 ir 2018 metų atliktų teritorijų planavimo dokumentų patikrinimų statistiniai rodikliai, pateikiami 2 lentelėje. Paminėtinas Sėlių g. 48, Vilniuje atvejis, kai dar 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą Nr. A30-649 „Dėl leidimo koreguoti Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinius sklype Sėlių g. 48 teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu“. Per 2018 metus visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“, taip pat daugiabučio namo Sėlių g. 29 savininkų bendrija į VTPSI kreipėsi 7 kartus (ir 4 kartus 2019 metais) dėl Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinių sklype adresu Sėlių g. 48, Vilniuje. Šios bendruomenės teikė skundus dėl detaliojo plano koregavimo teisėtumo, teikė ekspertų atskiras nuomones, nurodė konkrečius pažeidimus ir pan. VTPSI, įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus Detaliojo plano dokumentus, nustatė, kad planavimo tikslai ir uždaviniai neprieštarauja koreguojamojo detaliojo plano tikslams ir uždaviniams. Tačiau tik vietos bendruomenei ir suinteresuotai visuomenei nuosekliai ir atkakliai kreipiantis į visas institucijas, piketuojant, šiame teritorijų planavimo etape pavyko atkreipti VTPSI dėmesį, kad ši išsamiau įvertintų detaliojo plano pakeitimo projektą ir pakeistų savo poziciją37. VTPSI tik 2019-05-07 raštu Nr. 2D-

37 Žvėryno aktyvistai apėjo visas statybas kontroliuojančias įstaigas ir prokuratūrą „Anksčiau jie buvo pareiškę, kad užstatymo aukštis iki 22 metrų leistinas Žvėryno šiaurinės dalies planavimui, o šiai teritorijai, esančiai šalia kultūros vertybės, ant tvenkinio

6147 informavo suinteresuotos visuomenės atstovus, kad vis dėlto nustatė pažeidimus, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2019-04-18 privalomąjį nurodymą Nr. PN-321 ir įpareigojo pašalinti pažeidimus bei nevykdyti detaliojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Taip pat nutraukė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje 2019-04-08 pateikto detaliojo plano tikrinimą. Pažymėtina ir tai, kad teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktas iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo gali būti skundžiamas jį išdavusiai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai arba teismui.

Labai svarbu nustatyti ar savivaldybės administracijos priimtas sprendimas koreguoti detalųjį planą neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui, ar detaliojo plano procedūra apskritai vyksta teisėtai,

t. y. ar nėra atvejų, kuomet pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas atskirų teritorijų planai turi būti keičiami, o ne koreguojami. Pažymėtina, kad detaliojo plano koregavimo teisėtumo klausimas yra viešojo intereso objektas, be to tokiu veiksmu gali būti pažeistos tiek Teritorijų planavimo, tiek Bendrojo plano reikalavimų nuostatos. Aukščiau aptartos situacijos ir pavyzdžiai, bei kitos panašios situacijos planuojant teritorijas galimai susiklosto iš dalies ir dėl nepakankamai aiškaus teisinio reguliavimo. Kalbant apie

skardžio, neturėtų būti taikomas. Jų įsitikinimu, negalimas šiai teritorijai ir detaliojo plano siūlomas 70 procentų užstatymo tankis, kuris pažeistų ne tik kultūros vertybės vizualinę apsaugą, bet ir aplink esančios rekreacinės teritorijos egzistavimą“. Prieiga internetu: xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxx/0000/00/00/xxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxx-xxxxx-xxxxxxxx- kontroliuojancias-istaigas-ir-prokuratura-8033116/

Po Vilniaus savivaldybės langais – piketas dėl be atodairiško Žvėryno tankinimo „Šalia mūsų gyvenamųjų namų planuojami vystyti didelio masto verslo projektai, kurie inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais, toliau sėkmingai supaprastinta „koregavimo“ tvarka sėkmingai veriasi kelią į statybos leidimų išdavimą <...> Pažeidžiamas Žvėryno gyventojų viešasis interesas gyventi subalansuotoje aplinkoje, nėra sprendžiamos Žvėryno aplinkos kokybės, gyventojų gerovės, istorinio Žvėryno kraštovaizdžio, automobilių stovėjimo aikštelių, ekologinės problemos“. Prieiga internetu: xxxxx://xxx.00xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxx/xx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxxx-xxxxxxx- piketas-del-beatodairisko-zveryno-tankinimo-973-1095280#_?copied

kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimą ir koregavimą, atkreiptinas dėmesys ir į teisinio reguliavimo neaiškumą ir painumą. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje yra išvardyti atvejai, kada laikoma, jog yra atliekamas detaliojo plano koregavimas38. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), parengdama Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles39, jų 318 punkte įtvirtino ir daugiau atvejų, kada gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai40. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytose taisyklėse dar papildomai

38 Detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

39 Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01- 02 įsakymu Nr. D1-8

40 318.1. kai numatomas detaliojo plano sprendinių keitimas atitinka nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius;

318.2. kai priimtas atitinkamas teismo sprendimas;

318.3. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama:

318.3.1. statybos zona, statybos riba, statybos linija;

318.3.2. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos;

318.3.3. pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas;

318.3.4. automobilių stovėjimo vietų išdėstymas;

318.3.5. apželdinama teritorijos dalis;

318.3.6. planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

318.4. kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai:

318.4.1. detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje);

318.4.2. detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos;

318.4.3. detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos;

318.4.4. detaliajame plane panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;

318.4.5. galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių:

318.4.5.1. nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai:

318.4.5.1.1. kai nustatyti žemės sklypai pertvarkyti parengus žemės valdos projektą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju;

318.4.5.1.2. vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus ir (ar) prijungiant naujus žemės sklypus; 318.4.5.1.3. vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus, kai prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas;

318.4.5.2. keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV;

318.4.5.3. nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai);

318.4.5.4. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais, kai iki 2014 m. sausio 1 d. savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi ir trukdo įgyvendinti galiojančio detaliojo plano sprendinius.

įvedamos ir klaidos, spragos ir kolizijos sąvokos tiek bendruose, tiek detaliuose planuose, kurių pašalinimo atvejais yra taikoma ypač supaprastinta viešinimo tvarka. Šios definicijos nėra apibrėžiamos jokiuose aukštesnės galios teisės aktuose. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme41. Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principas42. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad minėtose taisyklėse išplėtus koregavimo atvejų sąrašą, ne tik peržengiamos vykdomajai valdžiai suteiktų galių ribos, bet ir sudaromos galimybės piktnaudžiauti teritorijų planavimo dokumentų koregavimo atvejais.

Pastebimas dar vienas antikorupciniu požiūriu ydingas ir taisytinas minėtų taisyklių aspektas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 143 punkte nurodoma, kad ši tvarka netaikoma bendrųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais taisyklių 139.3.1, 139.3.2, 139.3.3 punktuose, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. O Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 144 punkte įtvirtinta, kad šių taisyklių 139.3.1, 139.3.2, 139.3.3 punktuose nurodytais atvejais koreguotas bendrasis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės tarybos sprendimu. Šią nuostatą galima suprasti taip, kad tuo atveju jeigu bendrojo plano koregavimas vyksta dėl klaidos, spragos ar kolizijos - jo derinimas ir tikrinimas nevykdomas. Taigi dėl klaidos, spragos ar kolizijos koreguojami bendrieji planai VTPSI lieka nederinami ir netikrinami.

Manytina, kad atlikdama tinkamą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, didesnį dėmesį skirdama teritorijų planavimo dokumentuose pateikiamiems sprendiniams, VTPSI galėtų ir turėtų matyti piktnaudžiavimo teritorijų planavimo dokumentų koregavimu spragas, atvejus ir formuoti aiškią praktiką, kad tokio piktnaudžiavimo atvejų nepasitaikytų. Nors teritorijų planavimo valstybinė priežiūrą vykdančios institucijos (kartu ir VTPSI) dažniau akcentuoja teisinių reikalavimų laikymąsi parengtose teritorijų planavimo dokumentuose, nekvestionuojant urbanistinių sprendinių. Tai savo ruožtu kenkia rengiamų teritorijų planavimo dokumentų urbanistinei kokybei. Tačiau Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinus darnios plėtros reikalavimą, jo taip pat turi būti laikomasi, todėl teritorijų planavimo dokumentus derinančios

41 Konstitucinio Teismo 2006-03-14, 2009-06-22, 2013-11-06, 2013-12-11 nutarimai.

42 Konstitucinio Teismo 2002-08-21, 2004-12-13, 2011-09-28 nutarimai.

institucijoms formaliai yra suteikta galimybė reikalauti ir urbanistinės teritorijų planavimo dokumentų kokybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje pateikiamais duomenimis, detaliųjų planų koregavimo atvejų skaičius yra didelis, jų viešinimas vykdomas supaprastinta tvarka, valstybinio audito metu Valstybės kontrolė savo ataskaitoje Nr. VA – 3 pažymėjo, kad teritorijų planavimo valstybinė priežiūra šiame etape vykdoma nepakankamai. Apibendrinant turimus duomenis ir pateiktą informaciją, galima daryti prielaidą, kad VTPSI nėra pakankamai aktyvi aiškinantis ar tinkamai saugomas viešas interesas teritorijų planavimo srityje. Šią prielaidą patvirtina ir tai, kad 2017-2018 metais VTPSI nei karto nesikreipė į teismą ar Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo teritorijų planavimo srityje43. Susidaro įspūdis, kad yra apsiribojama formalia teritorijų planavimo dokumentų procedūrų priežiūra, labiau dėmesį skiriant jų formai, o ne turiniui, dėl to kyla klausimas ar galima tinkamai įgyvendinti VTPSI nuostatuose nurodytus tikslus44. Suprantama, kad tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape yra pateiktas VTPSI patikrinimo aktas (pritarimas parengtam teritorijų planavimo dokumentui), VTPSI nėra suinteresuota kelti viešojo intereso gynimo klausimo. Šią išvadą sustiprina taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019-03-07 raštu Nr. 17.2.-1172 pateikta nuomonė, susiformavusi praktiškai įgyvendinant viešojo intereso gynimo funkciją teritorijų planavimo srityje, kad VTPSI „jokie realūs <...> teritorijų planavimo valstybinės priežiūros veiksmai neatliekami, išvados padaromos remiantis esamais dokumentais, kuriuose išdėstyta suinteresuotų asmenų pozicija“. Todėl nors Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje yra išvardijami gėriai, kurie sudaro viešąjį interesą planuojant teritorijas45, tačiau VTPSI praktikoje ši teisės norma nėra taikoma ir naudojama pakankamai intensyviai. Be to, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje taip pat nustatyti terminai, kuriems pasibaigus, VTPSI nenagrinėjami skundai ar pranešimai dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo teisėtumo, taip pat ir dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, jei nuo sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą praėjo daugiau kaip vieni metai, o nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3

43 VTPSI 2019 m. kovo 6 d. raštas Nr. 2D-3107.

44 VTPSI veiklos tikslai: užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai; <...>; užtikrinti, kad administracinės paslaugos teritorijų planavimo ir statybos srityse būtų teikiamos skaidriai.

45 1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus.

metus, išskyrus atvejus, kai dėl to teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ar yra įtarimų, kad pažeistas viešas interesas. VTPSI atsisakius nagrinėti tokį skundą ar pranešimą, pareiškėjas dažnai kreipiasi į prokuratūrą. Be to, prokuratūros teigimu46, dažnai išsiskiria VTPSI ir prokuroro nuomonė, ką laikyti tapačiomis aplinkybėmis

– ginčo dalyką ir (ar) pagrindą, todėl, atskirais atvejais, galimai pažeistas viešas interesas gali likti neapgintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTPSI siūlome atliekant teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, didesnį dėmesį skirti teritorijų planavimo dokumentuose pateikiamiems sprendiniams, jų turiniui, atsižvelgiant į darnios plėtros reikalavimą, taip pat formuojant praktiką urbanistinės teritorijų planavimo dokumentų kokybės atžvilgiu.

Korupcijos rizikos analizės metu nustatytas dar vienas probleminis aspektas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR. 1.05.01:2017 45 punkto nuostatomis, šiuo metu statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Todėl statytojai realizuoja dar 2007 metais išduotus statybą leidžiančius dokumentus, nors per tokį ilgą laikotarpį pasikeitė teisinis reglamentavimas. Ginčai paprastai kyla tik prasidėjus statyboms, tada ir paaiškėja pažeidimai. Be to, tais atvejais kai statybą leidžiantis dokumentas atitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinius, tačiau pats teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja teisės aktams, apginti viešąjį interesą praktiškai nėra galimybės, nes ginčyti teritorijų planavimo dokumentams šiuo metu nustatytas naikinamasis terminas. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017 konstatavo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis taikoma visiems šioje nuostatoje nurodytiems visuomeninį (viešąjį) interesą ginančių subjektų reikalavimams, pareikštiems po 2014 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo atitinkamo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo datos. Tikėtina, kad šia teisės norma yra siekiama teisinių santykių stabilumo, bet, kaip rodo prokuratūros praktika47, atsiranda prielaida piktnaudžiavimui, išlaukus dviejų metų terminą ir nepradėjus statybų. Tais atvejais gali kilti abejonių dėl teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad tik išsprendus sistemines problemas per tinkamos praktikos formavimą ir teisinio reguliavimo tobulinimą būtų pasiektas interesų balansas (viešojo intereso apsauga vs privatūs interesai), sudarytos vienodos veiklos sąlygos verslui, visiems procese dalyvaujantiems,

46 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019-03-07 raštas STT Nr. 17.2.-1172

47 Prokuratūra taip pat atkreipė dėmesį į šį aspektą 2019-03-07 STT pateiktame rašte Nr. 17.2-1172.

tuo pačiu reikėtų mažiau valstybės lėšų viešojo intereso gynimui vėlesniuose etapuose. Tik aiškios ir nuoseklios taisyklės bei efektyvios jų laikymosi užtikrinimo priemonės leistų pasiekti teisinių santykių stabilumą, keltų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Todėl, siekdami skaidraus, aiškaus, teisiškai nepriekaištingo teritorijų planavimo proceso ir tinkamos, pakankamos šio proceso valstybinės priežiūros, Aplinkos ministerijai siūlome:

1) tobulinti Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsisakant naikinamojo termino, nustatyti, pavyzdžiui, vienerių metų terminą nuo statybos pradžios (tačiau bendras laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 10 metų, atsižvelgiant į bendrąjį 10 metų senaties terminą) arba įtvirtinti kitą alternatyvų reguliavimą, kuris leistų išvengti tokių atvejų, kai statybos pradžios momentui jau yra suėjęs senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo.

2) siekiant išvengti plečiamojo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų aiškinimo, tobulinti teisinį reglamentavimą ir keisti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318 punkto nuostatas, svarstant galimybę atsisakyti šiose taisyklėse įtvirtintų detaliųjų planų koregavimo atvejų.

3) tobulinti teisinį reglamentavimą ir keisti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 144 punkto nuostatas taip, kad koreguojami dėl klaidos, spragos ar kolizijos bendrieji planai būtų derinami ir tikrinami priežiūros institucijų.

4) atsižvelgiant į teisinio reguliavimo problemiškumą ir aktualumą, įvertinus Aplinkos ministerijoje, VTPSI ir kitose pavaldžiose įstaigose gautų skundų, ir pareiškimų turinį, taip pat viešojoje erdvėje keliamas sistemines, pasikartojančias problemas ir (ar) klausimus, siekiant identifikuoti teisinio reguliavimo problemas, spragas, jų tendencijas, nustatyti realų, tikrą teisės akto poveikį, vadovaujantis Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarkos aprašu48, sudaryti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimo srities), Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (detaliųjų planų koregavimo srityje) teisinio reguliavimo stebėsenos planus. Prireikus sudaryti teisinio reguliavimo stebėsenos darbo grupę, įtraukiant kitus teisinio reguliavimo stebėseną atliekančius subjektų, asociacijų, kitų įstaigų ir organizacijų atstovus ar nepriklausomus ekspertus.

48 Patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1R-142.

4. KORUPCIJOS RIZIKA VTPSI GINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ STATYBOS SRITYJE

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad VTPSI, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę, nustačiusi viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose papildomai yra nustatyti atskiri atvejai, kai VTPSI ar kitiems subjektams kyla pareiga imtis veiksmų galimai pažeisto viešojo intereso gynimui, pavyzdžiui:

1) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyti skundų VTPSI nagrinėjimo terminai, kurie netaikomi, esant galimam viešojo intereso pažeidimui. Tokiu būdu, ištyrus skundą ir ėmusis veiksmų dėl pažeidimų šalinimo, taip pat yra ginamas viešasis interesas (įskaitant kreipimąsi į teismą tais atvejais, kai pažeidimas gali būti šalinamas tik šiuo būdu);

2) Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) yra įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir šiuos dokumentus išdavę subjektai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis);

3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ yra nurodyta, kad:

149. Kai statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas, išduotas iki 2010-10-01) teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, teismas nepriėmė sprendimo dėl statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta ar pabaigta ir dėl jos nėra surašytas nurodymas, VTPSI, jei ji arba prokuratūra buvo pareiškėja bylose dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, taip pat visais atvejais, jei yra pagrindo manyti, kad pažeistas viešasis interesas:

149.2. nustačiusi, kad statybos padariniai (atliekant statybos darbus) nėra pašalinti ir gavusi iš IS

„Infostatyba“ arba savivaldybės administracijos informacijos, kad statytojui:

149.2.1. nėra išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, surinkusi dokumentus, nurodytus Reglamento 149.1.2 ir 149.1.3 papunktyje, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo dokumentų gavimo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl įpareigojimo pašalinti statybos padarinius, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje;

149.2.2. yra išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, patikrina jo teisėtumą ir nustačiusi,

kad:

149.2.2.1. naujas statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, o statybos darbai atitinka statinio

projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, priima sprendimą nesikeipti į teismą dėl statybos padarinių šalinimo;

149.2.2.2. naujas statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, bet statinys neatitinka esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, Inspekcija per 2 mėnesius nuo statinio atitikties statinio projektui surašymo dienos kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo;

149.2.2.4. naujas statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, per 2 mėnesius nuo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto surašymo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą tiek dėl naujo statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, tiek dėl statybos padarinių šalinimo.“

Taip pat būtina pažymėti, kad pagal nuo 2017-01-01 pasikeitusį teisinį reguliavimą, kai kurie VTPSI surašomi privalomieji nurodymai šalinti pažeidimus yra laikomi vykdomaisiais dokumentais (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis, 13 ir 14 straipsniai), todėl jų neįvykdžius, poreikio kreiptis į teismą nėra, pažeidimai yra šalinami specialia tvarka per privalomojo nurodymo terminą, o per šį terminą to neatlikus – taikomas priverstinis vykdymas.

Atliekant korupcijos rizikos analizę buvo siekiama nustatyti, ar teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra pakankamas viešojo intereso gynimui ir jo pažeidimų nustatymui statybos valstybinės priežiūros procesui, ar teisės aktuose nustatyti aiškūs ir skaidrūs sprendimų priėmimo principai, kriterijai, procedūros, sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir kompetencija.

VTPSI įgyvendinant viešojo intereso gynimo funkciją ir nustatant jo pažeidimus statybų priežiūros procese, procedūrų pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau darytina išvada, kad priimant sprendimus dėl viešojo intereso gynimo būtinybės ar nustatant jo pažeidimus, egzistuoja korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

4.1. Netinkamas ir ydingas statybų priežiūros planavimo procesas

VTPSI galimus viešojo intereso pažeidimus statybos srityje gali nustatyti nagrinėdama skundus ar pranešimus, vykdydama statybų valstybinę priežiūrą49 arba pagal kompetenciją vykdydama teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, pavyzdžiui, nagrinėdama prašymus, atlikdama planinius patikrinimus, savo iniciatyva tikrindama statybą, vykdydama reidus ir pan.

Prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūra, išduotų sąlygų ir teisėtumo tikrinimas, atsisakymo joms išduoti teisėtumo tikrinimas, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimas, reidų vykdymas organizuojami pagal VTPSI metinius veiklos planus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VTPSI statybos patikrinimus atlieka: 1) pagal metinius veiklos planus; 2) savo iniciatyva; 3) skundų ir pranešimų pagrindu; 4) vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus ir kitais atvejais.

Statybos valstybinės priežiūros siektini rodikliai, suplanuoti VTPSI 2017 metų veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-467 (su vėlesniais pakeitimais) ir VTPSI 2018 metų veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-172, pateikiami lentelėje.

49 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos valstybinę priežiūrą apima:

1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą;

2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą;

3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą;

4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą;

5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą;

6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą;

7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą;

8) statomų statinių avarijų tyrimą;

9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą;

10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą;

11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių;

12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

4 lentelė. Informacija apie suplanuotus statybos valstybinės priežiūros rodiklius 50

Statybų proceso vertinimo kriterijai, mato vienetai ir reikšmės	2017 metai	2018 metai
Statybos proceso patikrinimų, kurių metu nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai, dalis	5,5 proc.	5,4 proc.
Pagrįstų skundų ar pranešimų dėl pareigūnų netinkamai atliktų su statyba susijusių procedūrų dalis	14,9 proc.	14,7 proc.

Iš lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad metiniuose VTPSI veiklos planuose yra nustatytos procentinės reikšmės kiek esminių teisės aktų pažeidimų statybos proceso patikrinimuose turėtų būti nustatyta tais metais, taip pat kiek kiekybine išraiška turėtų padidėti pagrįstų skundų dėl pareigūnų netinkamai atliktų su statyba susijusių procedūrų. Manytina, kad toks planavimas, kai yra nustatomas tiksli procentinė išraiška kiek turėtų būti nustatyta teisės aktų pažeidimų, nėra tinkamas ir pakankamas bei galimai riboja VTPSI atsakingų tarnautojų iniciatyvumą pastebėti viešojo intereso pažeidimus ir laiku jį apginti. VTPSI metiniuose veiklos planuose neturėtų būti tvirtinamos procentinės išraiškos, konkretūs skaičiai, kiek teisės pažeidimų bus nustatyta ar pagrįstų skundų pateikta, nes tokių rodiklių neįmanoma tiksliai prognozuoti. Antikorupciniu požiūriu, toks planavimas taip pat yra ydingas, kadangi suteikia galimybes korupcijai pasireikšti, kai jau esant pasiektam nustatytų pažeidimų ar pagrįstų skundų, pranešimų skaičiui, naujų pažeidimų galima nenustatyti arba skundus, pranešimus laikyti nepagrįstais51.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siekiant skaidraus ir pakankamo statybos valstybinės priežiūros proceso, Aplinkos ministerijai siūlome tvirtinant metinius VTPSI veiklos planus, nenustatinėti statybos proceso patikrinimų, kurių metu nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai, taip pagrįstų skundų dalies nuo visų skundų procentines ar skaitines išraiškas, tuo neribojant VTPSI galimybių tinkamai ir savalaikiai atlikti statybos proceso valstybinę priežiūrą.

50 Duomenys pateikiami metinėje VTPSI ataskaitoje ir VTPSI pateikti duomenys (prieiga internetu: xxxx://xxxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxx/xxxxx/XXX/0000x_%00xxxxxxx%00xxxxxxxxx_xxxxxxxxxxx.xxx).

51 Strateginės planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimu Nr. 827 (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos nustato, kad <...> Kiekybiniais vertinimo kriterijais matuojama tai, kas gali būti suskaičiuojama, jie sudaromi remiantis kiekybine informacija, t. y. faktais, skaičiais, statistiniais ar institucijos duomenimis. Šie kriterijai parodo indėlius arba kiekybinę galutinio produkto ar rezultato apimtį. Kokybiniai vertinimo kriterijai parodo institucijos veiklos kokybines charakteristikas, t. y. jos gerėjimą arba blogėjimą (pavyzdžiui, ar rezultatai pasiekti laiku, ar jie atitinka vartotojų ar visuomenės poreikius, standartus ir kita). Jie gali būti sudaromi naudojant apklausų, tyrimų duomenis, apžvalgas, ekspertų ar specialių grupinių diskusijų medžiagą ir kitą kokybinę informaciją. Vertinimo kriterijų reikšmė turi leisti įvertinti pokyčių kryptį ir (ar) apimtį. Vertinimo kriterijaus patikimumas didesnis, kai jo reikšmę galima palyginti su tam tikru standartu ar norma arba (ir) atitinkamo kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos vertinimo kriterijaus reikšme, arba (ir) kitais socialiniais-ekonominiais rodikliais.

4.2. Nepakankamas ir neaiškus teisinis reglamentavimas tinkamam viešojo intereso gynimui ir jo pažeidimų nustatymui:

4.2.1. aukštesnės galios teisės aktai nenustato viešojo intereso pažeidimo kriterijų statybų procese

Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti gėriai, kurie sudaro visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas. Tačiau nei Statybos įstatymas, nei kitas teisės aktas nenumato tokio pobūdžio gėrių ar kriterijų, kurie padėtų įvertinti ir suprasti kas sudaro viešąjį interesą statybų procese, kokiais atvejais jis yra pažeidžiamas ir kada reikalinga jį ginti. Viešojo intereso gynimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apie Aplinkos ministerijos viršininko 2014-09-30 įsakymu Nr. 1V-128 (2016-12-23 įsakymo Nr. 1V-179 redakcija) (toliau – Viešojo intereso gynimo tvarkos aprašas) 11 punkte nurodoma į kokius kriterijus statybos valstybinės priežiūros specialistai, spręsdami dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, turi atsižvelgti, tai pažeidimai susiję su valstybės, savivaldybės žemės naudojimu, valdymu ar disponavimu, statybomis saugomose teritorijose, miškuose, visuomenės paskirties statiniuose ar teritorijose; pažeidimai susiję su imperatyviais paveldosaugos, aplinkos apsaugos reikalavimais; gresia statinių griūtis; kiti pažeidimai, susiję su visos visuomenės ar valstybės ar jos dalies interesų pažeidimu. Tačiau šie kriterijai pakankamai plačiai apibrėžti ir yra abstraktūs, pritaikomi ko ne visiems statybų proceso atvejams. VTPSI specialistų tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu VTPSI viršininko pavaduotojas priima sprendimą nagrinėti galimus viešojo intereso pažeidimus52, taip pat neatsispindi šių kriterijų. Todėl galima teigti, kad, viena vertus, per platus ir abstraktus kriterijų apibrėžtumas suteikia galimai per plačias diskrecines galias VTPSI inspektoriams, antra vertus palieka neaiškumo ir neapibrėžtumo tiems patiems inspektoriams nustatant galimus viešojo intereso pažeidimus. Dar daugiau, toks neišsamus viešojo intereso pažeidimų kriterijų reglamentavimas gali suponuoti problemas susijusias ne tik su viešojo intereso pažeidimų nustatymu statybų procese, bet ir su savalaikiu, tinkamu ir reikalingu viešojo intereso gynimu.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Aplinkos ministerijai siūlome nustatyti aiškius kriterijus, požymius, gėrius, kurie sudarytų viešąjį interesą statybos procese ir leistų valstybinės priežiūros institucijoms tinkamai identifikuoti galimus viešojo intereso pažeidimus statybos srityje ir tinkamai jį apginti ir įtvirtinti juos Statybos įstatyme, inicijuojant jo pakeitimus.

4.2.2. Nepakankamai aiškiai apibrėžta VTPSI kreipimosi į prokuratūrą ir teismą kompetencija

Veikdama pagal jai nustatytą kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka VTPSI kreipiasi į teismus dėl įvairių pažeidimų šalinimo, sprendimų panaikinimo, tuo gindama galimai pažeistą viešąjį interesą. Tačiau VTPSI teigimu53, tais atvejais, kai padaryti pažeidimai, kuriuos konstatuoti ir tirti nėra VTPSI kompetencija

52 Viešojo intereso gynimo tvarkos aprašo 7 punktas.

53 VTPSI 2019-01-28 raštas Nr. 2D-1278

(reikia ginčyti ne teritorijų planavimo ir statybos srityje priimtus sprendimus), taip pat tais atvejais, kai VTPSI negali įgyvendinti procesinių teisių (pavyzdžiui, dėl VTPSI darbuotojų kaltės yra praleisti terminai kreiptis į teismą arba yra poreikis ginčyti pačios VTPSI priimtus administracinius aktus), dėl tinkamo viešojo intereso apgynimo VTPSI kreipiasi į prokuratūrą. VTPSI taip pat teigia, kad kreiptis į prokuratūrą yra būtina ir tais atvejais, kai pažeidimai yra kompleksinio pobūdžio ir tinkamas viešojo intereso apgynimas yra galimas tik teisme, tiriant pažeidimų visumą (pavyzdžiui, yra poreikis ginčyti ir žemės valdymo pagrindus, ir planavimo procedūras, ir sklypų formavimo klausimus, statybą leidžiančius dokumentus ir pan.). VTPSI nuomone, tokiais atvejais pavienėms institucijoms inicijuojant atskirus teisminius procesus, viešojo intereso tinkamas apgynimas, įvertinimas ir jo pažeidimo šalinimas būtų komplikuotas ir neefektyvus.

Tačiau šios skirtybės, kokiomis aplinkybėmis VTPSI ketindama ginti galimai pažeistą viešą interesą turėtų kreiptis į teismą, o kokiomis į prokuratūrą, nėra reglamentuojamos jokiame teisės akte, net ir Viešojo intereso gynimo tvarkos apraše. Analizuojant VTPSI pateiktus dokumentus, susijusius su nustatytais viešojo intereso pažeidimo atvejais ir kreipimusis į teismą bei prokuratūrą, pastebima, kad iš pažiūros tapačiomis aplinkybėmis dėl viešojo intereso gynimo yra kreipiamasi į skirtingus subjektus, pavyzdžiui, 2017-06-28 VTPSI Vilniaus departamentas raštu Nr. 2D-8749 kreipėsi į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimo panaikinimo, o 2018-01-22 VTPSI Klaipėdos departamentas raštu Nr. 2D-937 kreipėsi į prokuratūrą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo. Manytina, kad aiškios, skaidrios ir teisiškai nepriekaištingos tvarkos stoka, antikorupciniu požiūriu laikytina ydinga ir taisytina.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, VTPSI siūlome tobulinti Viešojo intereso gynimo tvarkos aprašo nuostatas, aiškiai nustatant atvejus, kuriais VTPSI, gindama pažeistą viešąjį interesą, teikia ieškinius teismui, o kuriais kreipiasi į prokuratūrą, prašydama jos apginti pažeistą viešąjį interesą.

Statistinė informacija apie VTPSI kreipimusis į teismus ir prokuratūrą pateikiama lentelėje.

5 lentelė. VTPSI kreipimaisi į teismą ir prokuratūrą 2017-2018 m. dėl viešojo intereso gynimo statybų srityje

12 KREIPIMŲSI

VTPSI KREIPIMAISI Į PROKURATŪRĄ DĖL VIEŠOJO INTERESO GYNIMO 2017-2018 METAIS STATYBŲ SRITYJE

8 kartus prokuratūra atsisakė taikyti

viešojo intereso gynimo priemones

Dėl 2 kreipimųsi

laikoma, kad

viešasis interesas apgintas

1 ieškinys

tenkintas dalinai

1 atveju kreiptasi į kitą instituciją,

klausimą spręsti jos srityje

VTPSI KREIPIMAISI Į TEISMĄ DĖL VIEŠOJO INTERESO GYNIMO 2017-2018 METAIS

STATYBŲ SRITYJE

4 KREIPIMAISI

1 ieškinys tenkintas visiškai

2 bylos dar neišnagrinėtos

1 ieškinys tenkintas iš dalies

Korupcijos rizikos analizės metu buvo išnagrinėti visi VTPSI pateikti pažeisto viešojo intereso gynimo atvejai 2017-2018 metais, kreipimaisi į prokuratūrą, ieškiniai teismams, tarnybiniai pranešimai ir kita su tuo susijusi informacija. Per šį laikotarpį VTPSI 12 kartų kreipėsi į prokuratūrą prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Keipimųsi esmė buvo statybą leidžiančio dokumento, statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiais, statytojų deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, VTPSI išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo klausimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad visi 2017-2018 metų VTPSI kreipimaisi į prokuratūrą ir prašymai ginti viešąjį interesą buvo dėl ieškovo ir atsakovo sutapties, t. y. VTPSI prašė apginti pažeistą viešąjį interesą dėl savo atliktų vienokių ar kitokių veiksmų, prašydama panaikinti savo priimtus sprendimus, nes esant ieškovo ir atsakovo sutapčiai, Lietuvos Respublikos teismai civilines bylas nutraukia. Pavyzdžiui:

- VTPSI 2017-05-25 raštu Nr. 2D-7321 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pateikdama argumentą: Kadangi Inspekcija 2015-07-31 yra surašiusi ginčytiną teritorijų planavimo dokumento, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761, buvęs kodas G360K) Subačiaus g. 24, 26, 28 Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (teritorijos ribų planu ir paveldotvarkos projektu), patikrinimo aktą Nr. TP5-18 su teigiama išvada, ko pasėkoje Kultūros ministras 2015–08–31 įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtino ginčytiną specialųjį planą, Inspekcija negali kreiptis dėl minėto specialiojo plano galiojimo panaikinimo esant pareiškėjo ir atsakovo sutapčiai.

- VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-01-09 raštu Nr. 2D-193 kreipiasi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pateikdamas argumentą: Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas (statybos užbaigimo komisijos pirmininkas), priimdamas prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, minėtų pažeidimų nenustatė, prašymas buvo priimtas nagrinėti, statytojas apie pažeidimus neinformuotas; statybos užbaigimo komisija, atlikdama statybos užbaigimo procedūras, nurodytų pažeidimų nenustatė ir išdavė statybos užbaigimo aktą, tuo pažeisdama STR 1.11.01:2010 13.2, 13.3 ir 26 punktų reikalavimus. Darytina išvada, kad statybos užbaigimo aktas išduotas neteisėtai. Be to, panaikinus SLD kaip išduotą neteisėtai, naikintinas ir statybos užbaigimo aktas, kuris išduotas SLD pagrindu.

- VTPSI 2017-05-11 raštu Nr. 2D-6488 kreipiasi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pateikdama argumentą: <...>Remiantis tuo, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, t. y. Reglamento 1.07.01:2010 10 priedo 9 punkto nuostatas, todėl, panaikinus Statybą leidžiantį dokumentą kaip išduotą neteisėtai, naikintinas ir Statybos užbaigimo aktas, išduotas Statybą leidžiančio dokumento pagrindu. Nagrinėjamu atveju statybos užbaigimo komisijoje dalyvavo Kauno miesto savivaldybės administracijos, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“,

„Telia Kaunas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno tinklų plėtros skyriaus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento, Energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus atstovai (statybos užbaigimo komisijos nariai) ir Inspekcijos atstovas (statybos užbaigimo komisijos pirmininkas). Taigi ginčijant Statybos užbaigimo aktą susidaro tokia situacija, jog byloje ieškovu ir atsakovu taptų tas pats subjektas, t. y. Inspekcija<...>.

- VTPSI 2017-09-13 raštu Nr. 2D-12869 kreipiasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pateikdama argumentą: <...> Faktiškai įrengtų stoglangių kiekis <...>, neatitinka statinio projekto sprendinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka teisės aktų reikalavimų. <...> Inspekcija neturi galimybių ginčyti deklaracijos, nes Inspekciją ją registravo. Šiuo atveju ieškovo ir atsakovo sutaptis būtų kliūtimi pradedant teisminį procesą.

- VTPSI Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018-02-23 raštu Nr. 2D-2524 kreipiasi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pateikdamas argumentą: <...> iki pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nustačius kad pažyma išduota nepagrįstai, ji naikinama Inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkiu. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre 2018-01-08 išduotos pažymos pagrindu jau įregistruotos turtinės teisės į statomą objektą, todėl nėra galimybės pažymos panaikinti Inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkiu ir pažymos teisėtumo ir panaikinimo klausimas turi būti sprendžiamas teisme. Inspekcija savarankiškai kreiptis į teismą dėl pažymos teisėtumo ir panaikinimo negali, nes tokiu atveju ieškovas ir atsakovas sutaptų ir ginčas teisme būtų negalimas <...>.

- VTPSI 2018-04-18 raštu Nr. 2D-5232 kreipiasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pateikdama argumentą: <...> ginčijant statybos užbaigimo aktą susidaro tokia situacija, kai byloje ieškovu ir atsakovu taptų tas pats subjektas – Inspekcija. Inspekcija negali teikti teismui ieškinio, nes tokiu atveju būtų ieškovo ir atsakovo sutaptis ir byla būtų nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais. Šiuo atveju nesant galimybės Inspekcijai kreiptis į teismą, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prašome ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies dėl ūkinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti panaikinimo ir šio statinio išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuoti asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu ar savo iniciatyva – VTPSI bei kitos institucijos. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, kad statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Tokiu būdu, nors teisės aktuose ir numatytos galimybės pačiai VTPSI ginčyti savo pačios sprendimus, tačiau tai tampa neįmanoma dėl procesinių kliūčių, ieškovo ir atsakovo sutapties negalimumo, kadangi priešingas aiškinimas paneigtų paties teisminio proceso esmę, šalių rungtyniškumo principą ir pan. Šiais atvejais dėl viešojo intereso gynimo VTPSI kreipiasi į prokuratūrą. VTPSI nuomone, tokia praktika ydinga, ypač įvertinus tai, kad esant pažeidimams, kurių kontrolė priskiriama specialioms institucijoms (pvz., pažeidimai saugomose teritorijose, kultūros paveldo srityje, valstybinėje žemėje ir pan.), būtent jos turėtų būti suinteresuotos siekti apginti viešąjį interesą ir pašalinti pažeidimus, todėl VTPSI negalint pateikti ieškinio, minėtos institucijos turėtų inicijuoti bylas. Tačiau VTPSI teigia, kad jos praktikoje vengia tai daryti, net esant teisiniam pagrindui (minėtoms Statybos įstatymo nuostatoms dėl statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo dokumentų (aktų, deklaracijų) ginčijimo).

Analizuojant VTPSI kreipimusis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nustatyta, kad iš dvylikos atvejų, prokuratūra aštuoniais atvejais priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo

priemones, dažniausiai nematydama pagrindo ginčų teisinių santykių laikyti viešuoju interesu. Keturiais atvejais VTPSI šių nutarimų neskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Todėl nėra aišku ar tais atvejais iš tiesų nebuvo pažeistas viešasis interesas ar visuomenės interesai liko neapginti.

Taip pat pastebėtina, kad kartais kreipiamasi į prokurorus ar teismus dėl viešojo intereso gynimo ir naudojami resursai labai „smulkiose“ situacijose. Pavyzdžiui, prašoma prokurorų apginti viešąjį interesą dėl Pašilaičių g. 19 Vilniuje dalinai užimant valstybės žemės dalį, pastatyta 1,5 m aukščio tvora (kyla klausimas ar tai neturėtų būti kartu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencija); kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo nugriauti pagalbinį ūkinį pastatą Drabužininkų k, Trakų rajone ir pan.

LAT yra akcentavęs, kad ta aplinkybė, jog viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms, nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo ir nesudaro pagrindo atitinkamai valstybės institucijai nusišalinti ar kitaip faktiškai nevykdyti jai priskirtos veiklos54. Taip pat dažnu atveju VTPSI kreipiasi į prokuratūrą prašydama jos ginti viešąjį interesą, kurio pažeidimą lėmė tam tikri jos pačios (atskirais atvejais ne vien VTPSI) atlikti veiksmai ir priimti sprendimai, dėl to, praėjus laikui, VTPSI priversta ginčyti savo pačios specialistų priimtus sprendimus (kaip iliustruoja aukščiau pateikti pavyzdžiai). Antikorupciniu požiūriu tokia situacija laikytina neskaidri ir ydinga, reikalaujanti iškelti asmeninės sprendimus priimančių specialistų, inspektorių atsakomybės neišvengiamumo klausimą.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, VTPSI siūlome nustačius panašaus pobūdžio atvejus, kuomet tenka ginčyti savo institucijos anksčiau priimtus sprendimus, juos priėmusiems (ar tinkamų sprendimų nepriėmusiems) pareigūnams, po to, kai teismas konstatuoja vienokius ar kitokius teisės aktų pažeidimus, padarytus VTPSI darbuotojų, laikytis atsakomybės neišvengiamumo principo ir spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo.

4.2.3. Nepakankamas ir netikslus terminų skaičiavimo ir taikymo teisinis reguliavimas

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. LVAT praktika patvirtina55, jog tais atvejais, kai prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui. Jeigu nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, tai tokia situacija, kai kreipiamasi į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, vertintina kaip galinti turėti įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui. LVAT yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti administracinį aktą, taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas. Šis terminas, per kurį

54 LAT 2012 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012.

55 LVAT nutartys bylose Nr. A438 -372/2010, A575 -1 576/08. A10 -131/2007, A525 -908/2010, A438-2281/2011

xxxxxxxxxx, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą56. VTPSI vertinimu, teismų praktika dėl terminų skaičiavimo ir taikymo viešojo intereso gynimo bylose yra negausi, trūksta išsamesnių išaiškinimų.

Terminas, per kurį VTPSI turi kreiptis į prokuratūrą, nustačiusi viešojo intereso pažeidimo faktus, nėra reguliuojamas jokia teisės norma. Nagrinėjant VTPSI kreipimusis į prokuratūrą ir su tuo susijusius procedūrinius dokumentus, matyti, kad terminai nuo tarnybinio pranešimo, su siūlymu pradėti galimų viešojo intereso pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, surašymo iki pačio kreipimosi į prokuratūrą yra įvairūs – nuo 3 dienų iki 4 mėnesių. Antikorupciniu požiūriu netikslus, neapibrėžtas ir netinkamas terminų skaičiavimas laikytinas ydingu ir paliekančiu galimybę laiku nepradėti pažeisto viešojo intereso gynimo proceso. Manytina, kad teisinis reguliavimas turėtų būti konkrečiai apibrėžtas, nes teikiant ieškinius egzistuoja rizika pralaimėti bylas dėl senaties termino, dėl ko nukentės visuomenės (viešasis) interesas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, VTPSI siūlome vidaus teisės akte nustatyti terminą, per kurį VTPSI turi kreiptis į prokuratūrą nuo tarnybinio pranešimo, su siūlymu pradėti galimų viešojo intereso pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, surašymo.

Aplinkos ministerijai siūlome inicijuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo pakeitimus, jame nustatant aiškų naikinamąjį terminą valstybinei priežiūrai vykdyti ir institucijoms kreiptis į teismą.

4.2.4. Neapibrėžti ir ilgi skundų nagrinėjimo terminai, institucija nagrinėja skundus dėl savo veiksmų.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatyti bendri skundų nagrinėjimo terminai: <...> skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų <...>. Tačiau šie terminai nėra taikomi, kai yra įtarimų, kad galimai pažeistas viešasis interesas57. Tokiu būdu, be viešojo intereso identifikavimo problematikos, taip pat atsiranda ir kitos problemos, susijusius su neapibrėžtu laike viešojo intereso gynimu, kas taip pat sunkina ir tyrimą (VTPSI sunku nustatyti seniai įvykusius faktus ir reikšmingas aplinkybes). Be to, tai gali pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, proporcingumo ir stabilumo principus (ypač kai nagrinėjamas statybą leidžiančių dokumentų ir kitų administracinių sprendimų teisėtumas). Tokiais atvejais taip pat egzistuoja ir didelė tikimybė, kad teismai netenkins VTPSI ieškinių būtent dėl minėtų teisės principų galimo pažeidimo,

56 LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A20-335/2008

57 Skundų terminų nagrinėjimo išimtys numatytos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas, 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas, 6 dalies 1 punktas, 8 dalis.

taip pat įvertinę ir viešojo bei privataus intereso santykį. Šiais atvejais taip pat kyla grėsmės ne tik dėl didelių bylinėjimosi išlaidų, bet ir žalų reikalavimo iš valstybės. Toks neapibrėžtumas teisiniuose priežiūros santykiuose ydingas antikorupciniu požiūriu ir sudaro prielaidas korupcijos rizikai pasireikšti.

Kalbant apie skundų nagrinėjimą VTPSI, prokuratūra atkreipė dėmesį į tai, kad pasitaiko atvejų, kai VTPSI paskirti specialistai turintys padėti nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir ginti jį, ne tik kad nepadeda, bet dar ir klaidina prokurorą, kad nebūtų nustatytas padarytas teisės pažeidimas.

Pavyzdžiui58, 2018 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas UAB “(duomenys neskelbtini)” prašymas dėl sklypo nuomos teisėtumo ir viešojo intereso pažeidimo ištyrimo, kuriame nurodyta, kad 0,6270 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra išnuomotas UAB “(duomenys neskelbtini) ” pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o taip pat savavališkai šiame žemės sklype pastatytas sargo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Siekiant išsiaiškinti, ar pastatas žemės sklype, pastatytas nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių statybos leidimo išdavimo, statybos užbaigimą, nuostatas, buvo kreiptasi į Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl specialisto padėti nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus paskyrimo. Tam buvo deleguotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjas A.P. Pažymėtina, kad A. P. buvo statybos užbaigimo komisijos, kuri nustatė, kad kitos paskirties pastatas – sargo namelis, neypatingas statinys, nauja statyba, atitinka statinio projekto sprendinius, ir nustatė, kad statinio statyba baigta. Taip pat A. P. 2015 m. birželio 19 d. atliko statybos patikrinimą, nagrinėjant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus skundą dėl galimai savavališkai pastatyto pastato valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjas A. P., Šiaulių apygardos prokuratūroje paaiškino, kad statybos leidimas išduotas bei statybos užbaigimo aktas surašytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų: statybos leidimas išduotas galiojant valstybinės žemės nuomos sutarčiai ir tik statybos leidimui gauti reikėjo žemės nuomos sutarties, statybos darbai buvo vykdomi galiojant statybos leidimui (nustatyta pagal statytojo raštišką paaiškinimą). Po paskirto specialisto padėti nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus paaiškinimų, analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius statybos užbaigimą, nustatyta, kad statybų užbaigimo procedūra net negalėjo būti pradėta, t. y. negalėjo būti priimtas statytojo prašymas išduoti aktą. Nagrinėjamu atveju dėl valstybės

58 Informaciją STT pateikė Lietuvos respublikos generalinė prokuratūra 2019-04-16 raštu Nr. 17.2.-1876.

tarnautojo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo A. P. veiksmų, nagrinėjant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus skundą dėl galimai savavališkai pastatyto pastato valstybei priklausančiame žemės sklype bei pasirašant 2015 m. spalio 27 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60- 151027-00176 buvo sudarytos sąlygos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka. A. P., kaip specialisto teritorijų planavimo ir statybų srityje, kuris privalo gerai išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nuostatas, paskirto padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus, paaiškinimai prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms vertintini kaip siekis pateisinti savo veiksmus 2015 m. birželio 19 d. atliekant patikrinimą ir 2015 m. spalio 27 d. pasirašant Statybos užbaigimo aktą. A. P. neatliko savo pareigos padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad netinkama praktika, kai tas pats asmuo atlieka patikrinimą pagal skundą, tas pats asmuo skiriamas statybos užbaigimo komisijos pirmininku, o vėliau jis skiriamas kaip specialistas padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus. Tokiu atveju susidaro situacija, kad asmuo privalo vertinti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. VTPSI privalo užtikrinti, kad valstybės tarnautojas skiriamas kaip specialistas prokurorui padėti nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus, nebūtų susijęs su administracinių aktų, kurie vertinami prokuroro atliekamame tyrime, priėmimu. Kaip jau buvo minėta šios korupcijos rizikos analizės 3 skyriuje, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktai taip pat yra skundžiami juos išdavusiai institucijai.

Dar vienas pavyzdys dėl statybų žemės sklype A. Strazdelio g. 5, Vilniuje.

Advokatų bendrija kliento vardu VTPSI 2018-02-02, 2018-07-26, 2018-08-23 ir 2018-09-27 teikė skundus, pranešimus ir prašymus dėl galimai neteisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento vykdyti statybą žemės sklype A. Strazdelio g. 5, Vilniuje, prašydamas atlikti šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, sustabdyti neteisėtą statybą ir pašalinti statybos padarinius, prašymą nagrinėti skubos tvarka, nes dėl užtverto servituto, įvykus gaisrui, negalėjo privažiuoti gaisro gesinimo technika, kas sukėlė pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjai nurodė, kad projektinė dokumentacija, kurios pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, pažeidžia teisės aktų, nustatančių normatyvinius insoliacijos rodiklius, reikalavimus; su projektine dokumentacija, siekiant įgyti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikta galimai suklastota sutartis; projekto dalis „Sklypo sutvarkymas“ parengta specialisto neturinčio atestato šiai daliai rengti; pagal išduotą statybos leidimą statybos darbai žemės sklype negali būti vykdomi, nes Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad 2006 metais nustatytas servitutas buvo panaikintas neteisėtai, taip pat kad niekada neegzistavo materialinis pagrindas servituto panaikinimui ir

žemės sklype statybos darbai yra neteisėti; įgyvendinant projektinėje dokumentacijoje numatytus sprendinius yra nugriauta daugiau nei trečdalis istorinio kvartalo su dalimi Šv. Dvasios gatvės išklotinės ir pastato fasado, kurie yra saugotini; nėra Nacionalinės žemės tarnybos, kaip gretimo žemės sklypo savininko, sutikimo tvoros ir kitų pastatų statybai ant žemės sklypo ribos, t. y. nesilaikant nustatytų atstumų iki žemės sklypo, nors šie statiniai numatyti projekte.

Tačiau VTPSI nesiėmė jokių veiksmų ir šių pareiškėjų skundų nenagrinėjo, atsakymų nepateikė. Pareiškėjai 2018-09-27 raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydami užtikrinti skubų statybą leidžiančio dokumento statybai žemės sklype A. Strazdelio g. 5 išdavimo teisėtumo patikrinimą, nes VTPSI nepateikė atsakymo daugiau nei pusė metų. Raštas Aplinkos ministerijoje buvo gautas ir registruotas 2018-09-27, registracijos numeris D7-12658. Tačiau, kaip paaiškėjo pareiškėjui pasiteiravus po kurio laiko, minėtas raštas buvo perduotas nagrinėti pačiai VTPSI, o Aplinkos ministerijoje nagrinėjamas nebuvo. Aplinkos ministerija 2019-03-05 raštu įpareigojo VTPSI skubiai atsakyti į visus rašte keliamus pareiškėjo klausimus, įvertinti pateiktą informaciją ir darbuotojų veiksmus dėl praleistų terminų atsakant į siųstus pranešimus. Aplinkos ministerija atsakyme pareiškėjui taip pat pažymėjo, kad pagal pavestas jai funkcijas, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros ministerija nevykdo, taip pat nevertina pavaldžių institucijų, vykdant joms priskirtas funkcijas, priimtų administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

VTPSI 2019-04-30 pateikė atsakymą pareiškėjui, xxxxxxxxxx, kad:

- patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius dokumentus ir duomenis;

2018-09-17 atliko patikrinimą sklype, į patikrinimą buvo atvykę ir pareiškėjo atstovai. Patikrinimo pabaigti nepavyko, nes rangovas statytojos pasirinkimu pildo elektroninį statybos darbų žurnalą;

- 2019-03-04 raštu Nr. (23.5)-2D-3013 kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos59 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą dėl tarnybinės pagalbos;

- 2019-03-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl tyrimo atlikimo Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai nustatyti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2019-04-12 informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

VTPSI informavo pareiškėją, kad jo skundų nagrinėjimo terminas pratęsiamas ir bus išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų gavimo.

59 Kultūros paveldas savo kompetencijos ribose nenustatė pažeidimų dėl vykdomų statybų šiame žemės sklype.

Nors statyba, vykdoma žemės sklype A. Strazdelio g. 5 yra net kelių priežiūros institucijų kompetencijos ribose, t. y. tiek Kultūros paveldo departamento, tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek VTPSI, tačiau nei viena iš institucijų laiku ir tinkamai nesiėmė veiksmų galimiems teisės pažeidimams, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimui nustatyti, taip pat laiku ir operatyviai apginti galimai pažeistus viešuosius gėrius. VTPSI, o kartu ir Aplinkos ministerija, neužtikrino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl skundų nagrinėjimo tinkamo įgyvendinimo. Taip pat ši situacija iliustruoja ne tik galimo viešojo intereso pažeidimo nenustatymą, bet ir ydingą skundų nagrinėjimo tvarką, kuomet VTPSI perduodami nagrinėti jos pačios skundžiami veiksmai ar neveikimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, Aplinkos ministerijai siūlome atsisakyti ydingos praktikos pavesti institucijai, kurios veiksmai (ar neveikimas) yra skundžiami, nagrinėti skundus savo pačios atžvilgiu ir tai aiškiai įtvirtinti teisės aktuose.

Taip pat siekdami išvengti problemų, susijusių su:

- neapibrėžtu laike viešojo intereso gynimu, sunkinančių ir patį tyrimą (VTPSI sunku nustatyti seniai įvykusius faktus ir reikšmingas aplinkybes);

- galimybe pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, proporcingumo ir stabilumo principus (ypač kai nagrinėjamas statybą leidžiančių dokumentų ir kitų administracinių sprendimų teisėtumas);

- egzistuojančia tikimybe, kad teismai netenkins VTPSI ieškinių būtent dėl minėtų teisės principų galimo pažeidimo, taip pat įvertinę ir viešojo bei privataus intereso santykį;

- kylančia grėsme ne tik dėl didelių bylinėjimosi išlaidų, bet ir žalų reikalavimo iš valstybės

Aplinkos ministerijai siūlome inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, juose įtvirtinant saugiklius viešojo ir privataus intereso dermei ginti, svarstyti galimybę apie didesnį visuomenės ir viešąjį interesą ginančių subjektų įsitraukimą į pirmines statybos stadijas (iki leidimo išdavimo ir iš karto jį išdavus), trumpinti skundų nagrinėjimo terminus dėl administracinių sprendimų (išskyrus nusikalstamų veikų atvejus), orientuotis į rizikingiausių objektų platesnį ir išsamesnį tikrinimą VTPSI, peržiūrint pačios VTPSI veiklos modelį (kadangi šiuo metu plačios apimties paslaugų teikimas ir galimai nepakankami žmogiškieji ištekliai neleidžia užtikrinti efektyvaus modelio).

4.3. Kiti teisinio reglamentavimo trūkumai, apsunkinantys viešojo intereso pažeidimų nustatymą ir jo gynimą

Nors iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų VTPSI kyla prievolė atlikti šių procesų valstybinę priežiūrą, tačiau pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnį VTPSI nepriskirta funkcija atlikti kadastrinių ir/ar geodezinių matavimų. Todėl valstybės institucijos negali suteikti prokurorui kvalifikuotos pagalbos nustatant galimus viešojo intereso pažeidimus (pavyzdžiui, dėl pastatų minimalaus atstumo iki sklypo ribos, statinio aukščio). Šią problematiką iškėlė Lietuvos Respublikos

generalinė prokuratūra gindama viešąjį interesą, nes ji taip pat negali atlikti tokio pobūdžio matavimų, nes iškiltų būtinybė samdyti matininką. VTPSI išvadą, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, daro pagal statytojo pateiktus kadastrinius ir geodezinius matavimus. Prokuratūros teigimu, užklausus ar nepažeisti insoliacijos reikalavimai, VTPSI remiasi projekto bendrosios dalies aiškinamuoju raštu, kuriame deklaruojama, kad projektuojamo namo statybos darbai neturės įtakos gyventojams ir kaimyninėms teritorijoms bei tuo, kad projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams patikrino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prokuratūros teigimu, tokiu būdu realūs statybos ir teritorijų planavimo valstybinės priežiūros veiksmai neatliekami, išvados daromos remiantis suinteresuotų asmenų pateiktais dokumentais.

Teisinis reglamentavimas nenumato aiškių kriterijų, kada galima vertinti, kad pastatas daugiabutis, o ne dvibutis. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nenustato vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų sąvokų ar kriterijų. Nors minėto reglamento paskirtis yra nustatyti mažiausius techninius reikalavimus vienbučiams, dvibučiams ir sublokuotiems gyvenamiesiems pastatams, kurie taikomi projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, tačiau nei šis reglamentas, nei kiti teisės aktai neatskleidžia šių definicijų atskirties kriterijų. Dėl to gali susidaryti sąlygos korupcijos rizikos veiksniams pasireikšti, pasinaudojant nepakankamu teisiniu reguliavimu, gali būti piktnaudžiaujama siekiant vykdyti nepagrįstas statybas. Kai toks pastatas pastatomas, nėra draudimo jame suformuoti ne du, o daugiau nekilnojamojo turto vienetų, taip vienbutis ar dvibutis tampa daugiabučiu. Tokiu būdu sukuriamas statybos „teisėtumas“ kelia visuomenės nepasitenkinimą, tačiau, nesant aiškių atskyrimo kriterijų, VTPSI yra sunkiau ginti pažeistą viešąjį interesą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba dar 2014 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-5288 “Dėl teritorijų planavimo normų ir statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” ir teikė pastabas dėl aptariamų sąvokų tikslinimo. Tačiau į pastabas nebuvo atsižvelgta.

Paminėtinas pavyzdys dėl daugiabučio statybos žemės sklype Žirgo g. 129-129D, Vilniuje.

Į VTPSI 2017-09-07 kreipėsi Vilniaus miesto Mileišiškių sodų 3-osios gatvės gyventojai, taip pat 2018-02-19 ir 2018-05-22 Saulėtekio gyventojų bendruomenė su pranešimais apie galimai neteisėtos statybos atvejį, kuomet galimai pažeidžiant statybos techninį reglamentą ir pažeidžiant statybos leidime nustatytus ribojimus (leidžiamą butų skaičių), butai, kurių kiekvieno plotas pagal statybos leidimą turi sudaryti apie 126 kv. m. vienbučiuose ir dvibučiuose namuose Žirgo g. 129-129D, Vilniuje, skaidomi į smulkesnes patalpas (apie 63 kv. m.), nors pagal statybos leidimą toks skaidymas yra draudžiamas, tam nepritaikyta infrastuktūra, neįrengtos automobilių parkavimo vietos, nesilaikoma pastatams privalomų

atstumų nuo sklypų ribų ir t.t. Todėl suinteresuota visuomenė prašo imtis veiksmų ir apginti pažeistą viešąjį interesą.

Gyventojų bendruomenės, besikreipiančios į VTPSI (taip ir į kitas institucijas) savo pareiškimuose nurodo, kad „šiais adresais UAB „X“ parduoda ne vienbučius 136 kv. m butus, o jų dalis po 68 kv. m., t. y. vienbučius galimai neteisėtai skaido į du būstus, nors Vilniaus m. savivaldybės išduotame statybos leidimas išduotas 10 butų”. Vietos bendruomenė nurodo, kad „tokiam skaičiui butų trūksta ploto automobilių parkavimui ir bloginamos visų aplink gyvenančių bendruomenės gyventojų sąlygos, grubiai pažeidžiami statybos leidimo ribojimai“. Pareiškėjai taip pat nurodė ir konkrečius nekilnojamojo turto pardavimo portale skelbiamus vienbučio namo Žirgo g. 129A pardavimo dalimis faktus: „parduodama buto dalis skelbiama kaip ½ namo dalis, kurios plotas lygus pusei vienbučio ploto – 68,5 kv. m. (tai vienbučio dalis esanti 1 aukšte); kito vienbučio Žirgo g. 129-129D pardavimo skaidant jį į dvi dalis faktas – plotas sudaro 68,2 kv.

x. xxxxx; vienbučio Žirgo g.129-129D pardavimo skaidant jį į du butus faktas, plotas sudaro 68,5 kv. m., parduodama vienbučio pusė 2 aukšte. Pareiškime taip pat nurodoma, kad nors statybos leidime minėtais adresais leista pastatyti tik 10 butų, prie kiekvieno iš butų jau iš anksto buvo įrengta po du „Lietuvos dujų“ dujų įvadus“.

Atsakydama į šiuos pranešimus, VTPSI informavo, kad atlikto tyrimo metu patikrinus ir įvertinus sklypuose esamų statinių projektinius sprendinius, nustatančius butų kiekius pastatuose negali teigti, jog statomi daugiabučiai namai. Patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba” esančią informaciją, nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išduodamas statybos leidimus, leidžiančius sklypuose statyti vieno buto blokuotus gyvenamuosius namus, patikrino projektinius bei infrastruktūros sprendimus ir pritarė jų įgyvendinimui. Patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba” informaciją, statytojo (toliau – Statytojas) prašymų gauti leidimus skaidyti pastatytus vieno buto blokuotus gyvenamuosius namus, esančius Žirgo g. 129, Vilniuje (toliau – Sklypai), į mažesnio ploto turtinius vienetus, nenustatyta. Įvertinus IS „Infostatyba“ gautą informaciją, kad Statytojas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją gauti statybos leidimams dėl pastatytų vieno buto gyvenamųjų blokuotų namų sklypuose paskirties keitimo dalijant ar atidalijant patalpas, negali teigti, jog statant vieno buto blokuotus gyvenamuosius namus sklypuose buvo pažeistos Statybos įstatymo ar Reglamento nuostatos.

Šis pavyzdys iliustruoja ne tik minėtą vienbučio ir dvibučio pastato definicijų stoką, bet ir parodo tai, kad VTPSI nepakankamai nuodugniai atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, pasikliaudama vien statytojo, kaip suinteresuoto asmens pateikiama informacija, šiuos procesus vertindama ir kontroliuodama pasinaudojant informacinių sistemų teikiama informacija, o ne vykdydama realią statybos

procesų priežiūrą. Tokiu būdu galimi viešojo intereso pažeidimai galimai ne visada lieka pastebėti ir juolab apginti, kas sukelia visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijų skaidrumu. Šią problematiką pastebėjo ir Valstybės kontrolė bei pažymėjo 2019-06-11 valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2 „Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Aplinkos ministerija siūlome tobulinti Statybos techninio reglamento nuostatas, jame aiškiai nustatant vartojamų sąvokų „vienbutis namas“ ir dvibutis namas“ apibrėžimus, taip pat apibrėžti šių kategorijų pastatams keliamus kriterijus ir reikalavimus.

VTPSI nurodo, kad tais atvejais, kai kreipėsi į teismus dėl dvibučių / daugiabučių statybų, teismai priima sprendimus ginančius statytojus (civilinė byla Nr. e2-54-549/2019 - priteisė iš VTPSI virš 12 000 eurų bylinėjimosi išlaidų; civilinė byla Nr. e2-69-549/2019 - priteisė iš VTPSI virš 5000 eurų bylinėjimosi išlaidų). Aiškus teisinis reglamentavimas ir sąvokų bei kategorijų nustatymas, galimai leistų taip pat formuoti kitokią, palankesnę teismų praktiką.

4.4. VTPSI atskirais atvejais netikrina statybos užbaigimo proceso vietoje

Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimi, priklausomai nuo statinio statybos rūšies (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas ar remontas) ir statinių klasifikavimo (ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingas), statyba yra baigiama:

- išdavus statybos užbaigimo aktą;

- surašius arba patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą;

- ar atlikus statinio ekspertizę.

Tačiau VTPSI inspektorius, tvirtindamas deklaraciją dėl statybos užbaigimo, neprivalo vizualiai patikrinti, ar pastatyta tai, kas buvo numatyta ir leista statyti gavus statybą leidžiantį dokumentą. VTPSI specialistas, tvirtindamas statybos užbaigimo deklaraciją, atlieka tik elektroniniu būdu pateiktų dokumentų patikrą ir iš jų sprendžia, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytas normas. VTPSI pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams.

VTPSI inspektoriams netikrinant statybos užbaigimo fakto ir rezultato vizualiai vietoje, kyla ne tik korupcijos pasireiškimo, piktnaudžiavimo pažeisti privalomus statybai reikalavimus ir nesąžiningo elgesio rizika, bet ir mažėja tikimybė bei galimybės nustatyti viešojo intereso pažeidimus60.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekdama kuo skaidresnio statybų užbaigimo proceso ir rezultatų, VTPSI siūlome nustatyti aiškius ir pamatuojamus kriterijus (rizikingumo reikšmes ar kt.), pagal kuriuos privalomai būtų atliekami rizikingiausių objektų vizualūs patikrinimai.

60 Šią problematiką akcentuoja ir Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą. 2019-06-11 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2

„Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams“.

4.5. Teisės aktai aiškiai neatskiria valstybės institucijų kompetencijos ribų.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas, kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

Teisės aktai numato tik bendrą valstybės institucijų teisę kreiptis į teismą, tačiau nėra aiškiai atribota, kokiais atvejais kuri institucija tai turi daryti. Todėl susidaro situacijos, kai institucijos viena kitai siūlo kreiptis į teismą, bet nei viena nesiima iniciatyvos ir tokiu būdu galimai nukenčia viešasis interesas, dėl kurio gynimo procesas taip ir lieka neinicijuotas.

Tokią situaciją iliustruoja pavyzdys su pastato rekonstravimu Vilniuje, Vilniaus g. 18. Šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nustatęs pažeidimus, raštais prašo VTPSI kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, o VTPSI nurodo, kad Kultūros paveldo departamentas taip pat turi tokią pat teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ginčyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo klausimą ir gali tai daryti savarankiškai. Kultūros paveldo departamentas akcentuoja, jog VTPSI savo iniciatyva gina viešąjį interesą kultūros paveldo srityje. Pavyzdžiui, VTPSI 2018-08-03 pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-1068-433/2018) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „Misionierių namai“ išduoto statybos leidimo panaikinimo, tačiau Vilniaus g. 18 atveju tai daryti atsisakė. Nėra aiškūs VTSPI kaip institucijos motyvai, kuomet vienais atvejais kultūros paveldo srityje ji savo iniciatyvą gina viešąjį interesą, o kitoje – ne.

Paminėtinas pavyzdys dėl pastate, esančiame Laisvės al. 42, Kaune atliktų/atliekamų statybos

darbų.

2016-06-09 UAB „Lelija“ VTPSI Kauno departamentui (kartu ir Kultūros paveldo departamentui)

pateikė skundą, kuriame nurodė, kad virš UAB „Lelija“ pastato stogo ant gretimo pastato, esančio Laisvės al. 42, Kaune, sienos įrengti nauji langai, o nuo UAB „Lelija“ pastato nugriautas kaminas ir lietvamzdis, užmūrytos evakuacijos durys, pravestas dujotiekis, išvesta ventiliacijos anga ir prašė VTPSI patikrinti pastate Laivės al. 42, Kaune vykdomų darbų teisėtumą, sustabdyti pastato niokojimą, pašalinti pažeidimus. Nors Kauno departamentas nustatė, kad pastate įrengti du tūriniai švieslangiai ir pastato mansardos sienoje su UAB „Lelija“ esantys langai įrengti neturint statybą leidžiančio dokumento, tačiau nutraukė 2016-06-09 skundo nagrinėjimą, remdamasis aplinkybe, kad dėl atliktų statybos darbų deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo ir patvirtinimo praėjo daugiau nei vieneri metai, o kitas skundo aplinkybes pripažino nepagrįstomis. Šį Kauno departamento sprendimą UAB „Lelija“ apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2017-05-11 sprendimu administracinėje byloje UAB „Lelija“ skundą patenkino ir panaikino Kauno departamento sprendimą kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis ir įpareigojo skundą nagrinėti iš naujo. Tačiau Kauno departamentas 2017-07-27 sprendimu Nr. 2D-10577 ir 2017-07-31 sprendimu Nr. 2D-10738 UAB ,,Lelija" skundo nagrinėjimą nutraukė dar kartą, t. y. iš esmės priėmė tokį pati sprendimą, kurį Kauno apygardos administracinis teismas panaikino kaip nepagrįstą. 2017

m. spalio mėnesį, VTPSI atsižvelgiant į UAB „Lelija“ 2017-08-25 rašte nurodytas aplinkybes dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, prašė Kultūros paveldo departamento pagal kompetenciją priimti sprendimą dėl galimybės kreiptis į teismą Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje numatyta tvarka, kadangi pastatas Laisvės al. 42, Kaune, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 1998-10-28 įsakymo Nr. 292 pagrindu, yra įregistruotas nekilnojamųjų kultūros vertybių (teritorijoje jų apsaugos zonoje), yra kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys ir patenka į gatvių užstatymo išklotinės ribas. Kultūros paveldo departamentas savo ruožtu nurodė, kad pastatas Laisvės al. 42, Kaune patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies teritoriją, tačiau nėra registruotas Kultūros vertybių registre, taip pat pažymėjo, kad VTPSI nustatyti savavališkai atlikti statybos darbai pastate Laisvės per. 42, Kaune: įrengti langai xxxxxxxxx sienoje, papildomai įrengti švieslangiai ir įrengtas pastato apšiltinimas nepažeidžia kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių. Atsižvelgdamas į tai, Kultūros paveldo departamentas nemato pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Ši situacija iliustruoja ne tik valstybės institucijų kompetencijų aiškaus atskyrimo stoką, neapginto galimai pažeisto viešojo intereso atvejį, kai nei viena institucija nesiima iniciatyvos ginti pažeisto intereso, bet parodo ir tai, kad labai panašiose situacijose valstybinės priežiūros institucijos elgiasi skirtingai.

Taip pat paminėtinas pavyzdys su Pranciškonų g. 4A, Vilniuje statybomis, kai nuo 2016 metų pradėti statybos darbai, nuolat gaunami gyventojų bei suinteresuotos visuomenės skundai dėl galimai savavališkų statybų, kompetentingos institucijos atlieka patikrinimo veiksmus, nustato pažeidimus, tačiau

nei viena institucija nesiima iniciatyvos tinkamai apginti galimai pažeistą viešąjį interesą. Tokių situacijų ir atvejų kultūros paveldo, valstybės saugomose teritorijose atsiranda nuolat, todėl nesant aiškiam institucijų funkcijų ir kompetencijų atskyrimui, ne tik kad atsiranda sąlygos korupcijos veiksniams, nesąžiningam elgesiui bei piktnaudžiavimui pasireikšti, bet ir galimai pažeistas viešas interesas dažnu atveju lieka neapgintas.

Būtina paminėti, kad viešojo intereso gynimo atvejais yra dažnai siekiama pašalinti neteisėtos statybos padarinius valstybinėje žemėje, saugomose teritorijose, taip pat išspręsti kompleksinius klausimus dėl žemės formavimo, neteisėto perdavimo valdyti, teritorijų planavimo, statybos procedūrų (įskaitant statybos leidimus, statybos užbaigimo dokumentus) teisėtumo ir pažeidimų šalinimo (pavyzdžiui, Kuršių nerijoje, Pavilnių regioniniame parke, Palangos centrinėje dalyje ir pan.). Tokiu būdu kyla poreikis ginčyti ir sudarytus sandorius, o VTPSI tokios teisės neturi. Tokios situacijos kyla galimai dėl to, kad laiku nebuvo užkirstas kelias viešojo intereso pažeidimui ir jis nebuvo tinkamai apsaugotas dėl tinkamų ir savalaikių valstybinės priežiūros institucijų veiksmų pradinėse statybos ar teritorijų planavimo stadijose, taip pat dėl teisinio reglamentavimo spragų. Kas ir šiuo atveju atveria kelią korupciniu požiūriu neigiamoms pasekmėms pasireikšti ir viešajam interesui likti pažeistam.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Aplinkos ministerijai siūlome:

- tikslinti teisinį reglamentavimą, aiškiai atskiriant valstybės institucijų kompetencijų ribas, įgyvendinant Statybų įstatymo 27 ir 28 straipsnių nuostatas, t. y. kuriais atvejais kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo privalo VTPSI, kuriais atvejais Kultūros paveldo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos. Galėtų būti svarstoma galimybė tikslinti teisės akto nuostatas, nustatant, kad jei pažeidimai yra būtent specialiose srityse, tokiu atveju bylas inicijuoja būtent specifinę priežiūrą vykdantys subjektai, o esant bendro pobūdžio pažeidimams (pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pažeidimas), tokiu atveju veiksmų privalo imtis VTPSI.

4.6. Į sprendimo ginti viešąjį interesą priėmimo procesą nepakankamai įtraukiami teisininkai

Viešojo intereso gynimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodoma, kad VTPSI specialistas, pagal kompetenciją vykdydamas funkcijas, nustatęs galimus viešojo intereso pažeidimus <...>, pateikia VTPSI viršininko pavaduotojui <...>su tiesioginiu vadovu ir departamento <...> vadovu suderintą tarnybinį pranešimą su siūlymu pradėti galimų viešojo intereso pažeidimų nagrinėjimo procedūrą. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu VTPSI viršininko pavaduotojas priima sprendimą ar nagrinėti galimus viešojo intereso pažeidimus <...>.

Kaip matyti iš VTPSI pateiktų procedūrinių dokumentų, nors pačius ieškinius teismams ir kreipimusis į prokuratūrą surašo teisininkai, tačiau visą pirminę informaciją renka, parengia rašytinę išvadą apie nustatytus teisės pažeidimus (kuri yra pagrindas atsakingiems VTPSI teisininkams parengti ieškinį ar kreipimąsi į prokuratūrą) ir galimus viešojo intereso pažeidimus turi nustatyti VTPSI inspektorius. Galutinį sprendimą dėl viešojo intereso gynimo ir jo pažeidimo fakto priima vienas ar keli asmenys, kurių veiklos sritis nėra teisė. Tokie asmenys, galimai neturėdami specialių teisinių žinių, kurios padėtų tinkamai įvertinti tokias teisines kategorijas kaip: nepažeisti teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai ir pan., tačiau turi jas įvertinti bei priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo. O esant kelių viešųjų interesų konkurencijai, ir nusprendus, kad kreipiantis į teismą dėl vieno iš jų gynimo kiti viešieji interesai gali būti pažeisti arba nebus tinkamai apginti racionaliomis sąnaudomis, turi būti identifikuoti visi konkuruojantys viešieji interesai, t. y. atskleistas kiekvieno viešojo intereso turinys ir išdėstyti motyvai, kodėl vienam ar keliems viešiesiems interesams konkrečiu atveju teikiama pirmenybė.

Manytina, kad atlikti visus šiuos veiksmus ir išmanyti teisinius viešojo intereso pažeidimo aspektus VTPSI inspektoriams, kurių veiklos sritis ar išsilavinimas nėra teisė, yra sudėtinga. Dėl to kyla grėsmė nenustatyti dalies viešojo intereso pažeidimo faktų ar nematyti poreikio ginti viešąjį interesą.

VTPSI nurodo, kad jos specialistams ginant viešąjį interesą taip pat kyla ir žalos tikimybė, įvertinus tai, kad statiniai dažnai jau būna perleisti sąžiningiems įgijėjams, taip pat statyba įvykdyta administracinių sprendimų pagrindu. VTPSI teigia, kad ieškinių dėl žalos, kurie buvo pateikti po viešojo intereso gynimo bylų jau yra ne viena, taip pat yra įgyvendinusi ir regresą į buvusius apskričių viršininkų administracijų darbuotojus61. Taigi dėl kylančios žalos grėsmės ir galimo regreso baimės, galimai VTPSI inspektoriai taip pat vengia ginti viešąjį interesą ir inicijuoti kreipimąsi į teismą ar prokuratūrą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTPSI siūlome į viešojo intereso pažeidimo nustatymo procesą kuo ankstesnėse stadijose įtraukti VTPSI teisininkus, pavyzdžiui, VTPSI specialistui nustačius galimus viešojo intereso pažeidimus ir teikiant VTPSI viršininko pavaduotojui su tiesioginiu vadovu ir departamento vadovu suderintą tarnybinį pranešimą su siūlymu pradėti galimų viešojo intereso pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, šį tarnybinį pranešimą taip pat derinti ir su VTPSI Teisės skyriumi, taip pat šį skyrių įtraukiant ir į galutinio sprendimo dėl viešojo intereso gynimo derinimo stadiją. Atitinkamai siūlome tikslinti Viešojo intereso gynimo tvarkos aprašo nuostatas.

Pavyzdys, parodantis VTPSI, kaip valstybinės statybos priežiūros institucijos nenuoseklumą ir fragmentiškumą, galėtų būti statybos Dainavos g. 3 ir 5, Vilniuje.

61 VTPSI paminėjo bylas L. Rėzos g. 1A, Neringoje, taip pat Elijos kvartalo savininkų ieškinį dėl žalos, „Prostinvest“ bylą.

VTPSI 2018-03-12 gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštą Nr. 2S-2772 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, kuriuo buvo prašoma „pateikti visą turimą ir surinktą medžiagą dėl detaliojo planavimo dokumentų nesilaikymo, statybos leidimo (Dainavos g. 3 ir 5, Vilniuje) išdavimo procedūrų, kai vietoje rekonstrukcijos yra vykdoma nauja statyba ir statybos darbų, keliančių gretimų gyvenamųjų namų griūties grėsmę, vykdomo aukščiau nurodytu adresu patikrinimo bei vertinimo ir nurodyti kokių teisinių priemonių bei procedūrų bus imtasi nustatytiems pažeidimams pašalinti.“ VTPSI patikrino statytojui išduoto statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą ir 2018-05-10 surašė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktus (2018-05-10 patikrinimo aktai Nr. PS1-14-(15.5) ir Nr. PS1-13-(15.5)), kuriuose nurodė, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai. Projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų, dokumentų sudėties neatitiktys ir kiti teisės aktų pažeidimai užfiksuoti aktuose. Statytojas UAB „LIVE SQUARE LT“, vykdantis statybas žemės sklype Dainavos g. 3 ir 5, 2018- 06-20 raštais pateikė paaiškinimus dėl VTPSI 2018-05-10 patikrinimo aktuose Nr. PS1-14-(15.5) ir Nr. PS1- 13-(15.5) nustatytų pažeidimų bei tai pagrindžiančius dokumentus.

VTPSI patikrinimo akte Nr. (15.5)-PS1-14 (Dainavos g. 3) aprašyti šie pažeidimai:

1) Nepateikti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Minimo akto 1.5 punkte buvo nustatyta, kad „Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatomis rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus bei statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Prie prašymo išduoti SLD pateiktas vieno iš dviejų žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0040:261 Dainavos g. 5, Vilniuje, bendraturčių sutikimas. Dalį (278/2473) žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0040:261 Dainavos g. 5, Vilniuje, nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, patikėjimo teise – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės žemės valdytojo sutikimas prie prašymo išduoti SLD nepateiktas“. Savo rašte statytojas UAB „LIVE SQUARE LT“ (toliau – Statytojas) nurodė, kad „UAB „Partnerystės projektai“, davė sutikimą statybos darbams pagal išduotą Statybos leidimą, ir kaip besiribojančio žemės sklypo dalies savininkas, ir kaip šio žemės sklypo 278/2473 dalies nuomininkas pagal 2016-11-30 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-466- (14.49.57.) ir 2017-06-06 susitarimą Nr. 49SŽN-193-(14.49.57.)“, bei kartu su raštu pateikė anksčiau minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties bei susitarimo kopijas, kurios nebuvo pridėtos prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

To paties akto 2.2 punkte nurodyta, kad „detaliojo plano tekstinių reglamentų g dalyje nurodyta, kad „techninio projekto rengimo statiniai žemės sklype turi būti išdėstyti laikantis reglamentuojamų minimalių atstumų iki sklypo ribos arba gavus kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus raštu.. Prie

prašymo išduoti SLD nepateiktas valstybinės žemės valdytojo sutikimas, atitinkantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatas, dėl administracinio pastato statybos ant sklypo ribos, bei konsolinių pastato dalių, kurios suprojektuotos už sklypo ribų“. “. Statytojas prie rašto pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018-02-28 rašto Nr. 49SJN-501-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją, kuriame nurodyta, kad „planuojamam statyti viešbučio ir administraciniam pastatui nustatytas perimetrinis užstatymo tipas, o planuojamas įrengti pastato konsolinės konstrukcijos traktuojate kaip fasado elementus, kurios bus įrengiamos nuo pastato antrojo aukšto, t. y. jos bus tvirtinamos aukščiau nei 2,5 metro nuo žemės paviršiaus ir konsolių projekciją į viešos erdvės (valstybinės žemės) teritoriją yra mažesnė nei 2 metrai, bei atstumas nuo šių konstrukcijų iki gatvės važiuojamosios dalies bus didesnis nei 1 metras, vadovaujantis Statybos techninio reglamento 7 priedo 9.3 papunkčiu, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi tokiems statybos darbams, todėl Skyrius atsisako išduoti sutikimą statyti viešbutį ir administracinį pastatą žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0040:257) Dainavos g. 3, Vilniuje, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“.

2) Statinio projekto sudėtis ir įforminimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aptariamojo akto

2.7. punkte nurodyta „Trūkstamos projekto dalys: sklypo sutvarkymas (sklypo planas); konstrukcijų; gamybos (paslaugų) technologijos; vandentiekio ir nuotekų šalinimo; šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo; elektrotechnikos; elektroninių ryšių (telekomunikacijų); apsauginės signalizacijos; procesų valdymo ir automatizacijos; gaisrinės saugos; pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo“. Statytojas rašte nurodė, kad „Techninis projektas buvo parengtas pilnos apimties, pagal teisės aktų reikalavimus, kaip tai yra nurodyta projekto sudėties žiniaraštyje ir bendrosios projekto ekspertizės akte, Statybos leidimui gauti buvo pateiktos tik tos projekto dalys, kurios yra nurodytos Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte – bendroji dalis ir architektūros dalis (kadangi kultūros paveldo tvarkybos dalies šiam projektui neprivaloma rengti). Reaguodama į šį statytojo komentarą, VTPSI pati pažymi, kad 2017-12-14 ji pati teikdama tiesioginę konsultaciją internetu, taip pat patvirtino, kad teikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti projektas pridedamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos sudėties.

Patikrinimo akte Nr. PS1-13-(15.5) (Dainavos g. 5) nurodomi šie pažeidimai:

1) Nepateiktas žemės sklypo bendraturčio sutikimas statytojo teisei įgyvendinti. Akto 1.4 punkte buvo nustatyta, kad „Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu viena iš sąlygų statytojo teisei įgyvendinti yra „statytojas žemės sklypą, kuriame statoma statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais“. Dalį (278/2473) žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0040:261 Dainavos g. 5, Vilniuje, nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, patikėjimo teise – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės žemės valdytojo sutikimas prie prašymo išduoti SLD nepateiktas“.

2) Nepateikti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Akto 1.5 ir 3.4 punktuose nurodytas analogiškas trūkumas „Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatomis rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius mažesniais nei norminiai atstumai nuo sklypo ribos. Prie prašymo išduoti SLD nepateiktas žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0040:313 Gedimino g. 46, Vilniuje, valdytojo sutikimas“ Statytojas rašte nurodė, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte numatyta, kad Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Taip pat to paties STR 7 priedo 9 punkte numatyta ir kita išimtis, kad „Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems:

<...> 9.3 teritorijose, kuriose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1931 punkte taip pat numatyta, kad „šio Reglamento 193 punkto reikalavimai statinių statybai išlaikant norminius atstumus iki sklypo ribos netaikoma žemės sklypuose, kuriuose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas“. Statytojas Xxxxx xxxxxx, kad rekonstruojant pastatą (1094-0453-6023), priblokuotą prie gyvenamojo namo Gedimino g. 48, į statomo pastato A korpusą, rekonstruojamo pastato siena projekte palikta nepakitusi, siekiant pagrįsti sklype istoriškai susiformavusį perimetrinį užstatymą.

Dėl statybos leidžiančio dokumento adresu Xxxxxxxx x. 3, Vilniuje VTPSI Kauno departamento darbuotoja, nagrinėjusi Statytojo raštu pateiktus atsakymus ir dokumentus, sutiko su Statytojo išdėstytais argumentais ir savo tarnybiniame pranešime VTPSI viršininko pavaduotojui siūlė naikinti patikrinimo aktą Nr. PS1-14-(15.5), dėl ko nustatyti pažeidimai tapo nelaikomi pažeidimais ir pagrindo kreiptis į teismą dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo neliko.

VTPSI 2018-07-10 pateikė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą statybai žemės sklype Dainavos g. 5, nustačiusi, kad jis išduotas neteisėtai, be to Nacionalinė žemės tarnyba, kaip bendrosios nuosavybės teise su UAB „Partnerystės projektai“ valdanti žemės sklypą Xxxxxxxx x. 0, nebuvo suteikusi leidimo vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus šiame žemės sklype. 2018-07-19 VTPSI pateikė tam pačiam teismui patikslintą ieškinį, o 2018-07-25 pateikiamas teismui pareiškimas dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio atsiėmimo. Motyvuojama tuo, kad statytojo atstovas 2018-07-24 pateikė VTPSI Nacionalinės žemės tarnybos 2018-07-24 raštą, kuriame nurodyta, kad Tarnybos įgaliotas pareigūnas, įgyvendindamas

bendraturčio teises į bendrosios nuosavybės teise su kitais asmenimis Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus, neprieštarauja, kad statytojas UAB „Partnerystės projektai“ vykdytų statybos (rekonstrukcijos) darbus žemės sklype Dainavos g. 5, Vilniuje, pagal statytojui išduotą statybą leidžiantį dokumentą (nors pastatai jau buvo pastatyti). Taip pat VTPSI viršininko pavaduotojo 2018-08-03 potvarkiais Nr. P1-53 Nr. P1-55 buvo panaikinti anksčiau minėti VTPSI patikrinimo aktai. Motyvuojant tuo, kad Statytojas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus žemės sklype Dainavos g. 5, Vilniuje, o dėl kitų nustatytų pažeidimų, nurodytų patikrinimo akte Nr. PS1-13-(15.5) VTPSI sutiko su Statytojo pateiktais paaiškinimais dėl jų, dėl to minėtų pažeidimų jau nelaikė pažeidimais.

Tokiu būdu nei viena iš valstybinės priežiūros institucijų nesiėmė pakankamai nuoseklių ir intensyvių veiksmų, gindama galimai pažeistą viešąjį interesą. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad statyba galimai viršijo detaliajame plane numatytus teritorijos tvarkymo reglamentus, nes vadovaujantis Vilniaus miesto teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, žemės sklypas patenka į miesto centro ir svarbiausių lokalių centrų funkcinę zoną, kurioje reglamentuotas maksimalus užstatymo intensyvumas sklypuose iki 3 bei maksimalus pastatų aukštingumas iki 35 m. Šiuo atveju pati vietos bendruomenė buvo priversta kreiptis į prokuratūrą ir teismą bei ginti pažeistą viešąjį interesą. VTPSI šioje civilinėje byloje, kurioje ieškovas yra daugiabučių namų Gedimino pr. 46 ir 48 savininkų bendrija, yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-10- 22 pateikė atsiliepimą, tačiau 2019-06-12 paskirtame teismo posėdyje bylą prašė nagrinėti VTPSI atstovui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į šioje korupcijos rizikos analizėje išdėstytą informaciją ir nustatytą problematiką, Aplinkos ministerijai siūlome įvertinti šiuo metu egzistuojantį teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros modelį ir, vengiant VTPSI veiklos nenuoseklumo bei valstybės institucijų veiklos fragmentiškumo (tarpusavio sąveikos ir veiksmų suderinamumo stokos), svarstyti galimybę keisti jo įgyvendinimą, valstybinę priežiūrą kryptingai koncentruojant į pirmines statybos ir teritorijų planavimo stadijas, trumpinti atitinkamų tikrinimų terminus, siekiant išvengti tiek statybos padarinių šalinimo, tiek galimų privačių subjektų teisių pažeidimų62, tiek žalos iš valstybės priteisimo bei laiku nustatant viešojo (visuomenės) intereso pažeidimus, užkardant juos ankstyvose stadijose, neatsiradus didelės žalos ir sudėtingų, negrįžtamų procesų pasekmėms.

62 Europos Žmogaus teisių teismo byla Tumeliai prieš Lietuvą (peticija Nr. 25545/14) . Prieiga internetu: xxxx://xxx-xxxxxxxx-xxxx.xx/xxxxxxx/XXXXXXXX_0000_xxxxxxxxxx.xxx

5. MOTYVUOTOS IŠVADOS

1. Išanalizavus VTPSI veiklą ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus teritorijų planavimo srityje, darytina išvada, kad šioje srityje yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

1.1. Nepakankamai aktyvus VTPSI vaidmuo nustatant viešojo intereso pažeidimus teritorijų planavimo procese:

1.1.1. netinkamas ir ydingas teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo planavimo procesas

(motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 3 skyriuje, 7–8 psl.).

1.1.2. Vykdoma nepakankama teritorijų planavimo proceso patikra ir neaiškios, tarpusavyje nederančios teisės aktų normos (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 3 skyriuje, 9-15 psl.).

1.1.3. Teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika sudaro sąlygas savo turiniu esminiams pakeitimams taikant detaliojo plano koregavimo procedūrą, dėl to atsiranda piktnaudžiavimo rizika (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 3 skyriuje, 16–22 psl.).

2. Išanalizavus VTPSI veiklą ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus statybos srityje, darytina išvada, kad šioje srityje yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

2.1. Netinkamas ir ydingas statybų priežiūros planavimo procesas (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 25–26 psl.).

2.2. Nepakankamas ir neaiškus teisinis reglamentavimas tinkamam viešojo intereso gynimui ir jo pažeidimų nustatymui:

2.2.1. aukštesnės galios teisės aktai nenustato viešojo intereso pažeidimo kriterijų statybų procese

(motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 27 psl.).

2.2.2. Nepakankamai aiškiai apibrėžta VTPSI kreipimosi į prokuratūrą ir teismą kompetencija

(motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 27-32 psl.).

2.2.3. Nepakankamas ir netikslus terminų skaičiavimo ir taikymo teisinis reguliavimas (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 32-33 psl.).

2.2.4. Neapibrėžti ir ilgi skundų nagrinėjimo terminai, institucija nagrinėja skundus dėl savo veiksmų (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 33-37 psl.).

2.3. Kiti teisinio reglamentavimo trūkumai, apsunkinantys viešojo intereso pažeidimų nustatymą ir jo gynimą (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 37-39 psl.).

2.4. VTPSI atskirais atvejais netikrina statybos užbaigimo proceso vietoje (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 39-40 psl.).

2.5. Teisės aktai aiškiai neatskiria valstybės institucijų kompetencijos ribų (motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 40-43 psl.).

2.6. Į spendimo ginti viešąjį interesą priėmimo procesą nepakankamai įtraukiami teisininkai

(motyvai išdėstyti korupcijos rizikos analizės 4 skyriuje, 43-44 psl.).

6. PASIŪLYMAI

1. Siekdami sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką VTPSI ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus teritorijų planavimo srityje, siūlome VTPSI įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

1.1. parengti rizikos veiksnių atrankos modelį, jame nustatant konkrečius rizikos kriterijus, pagal kuriuos objektyviai ir savalaikiai būtų atrenkami patikrai teritorijų planavimo dokumentai teritorijų planavimo proceso parengiamajame etape. Sudarant teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo valstybinės priežiūros darbo planus, siūlytina vadovautis naujai parengtuoju rizikos veiksnių atrankos modeliu;

1.2. vadovaujantis teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatomis, ieškoti galimybių (techninių, žmogiškųjų išteklių) atlikti teritorijų planavimo proceso rengimo etapo ir baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą, kad teritorijų planavimo proceso pažeidimai ir spragos būtų aptinkami kuo ankstesnėse šio proceso stadijose, o viešajam interesui apginti reikėtų kuo mažesnių pastangų ir išteklių.

1.3. atliekant teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, didesnį dėmesį skirti teritorijų planavimo dokumentuose pateikiamiems sprendiniams, jų turiniui, atsižvelgiant į darnios plėtros reikalavimą, taip pat formuojant praktiką urbanistinės teritorijų planavimo dokumentų kokybės atžvilgiu.

Aplinkos ministerijai siūlome įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

1.1. tvirtinant metinius VTPSI veiklos planus, vieną iš prioritetų numatyti teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros veiksmus, taip pat šiuose planuose vengti nustatinėti teritorijų planavimo proceso patikrinimų, kurių metu nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai, tuo neribojant VTPSI galimybių tinkamai ir savalaikiai atlikti teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą;

1.2 tobulinti Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsisakant naikinamojo termino, nustatyti, pavyzdžiui, vienerių metų terminą nuo statybos pradžios (tačiau bendras laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 10 metų, atsižvelgiant į bendrąjį 10 metų senaties terminą) arba įtvirtinti kitą alternatyvų reguliavimą, kuris leistų išvengti tokių atvejų, kai statybos pradžios momentui jau yra suėjęs senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo1.3. siekiant išvengti plečiamojo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų aiškinimo, tobulinti teisinį reglamentavimą ir keisti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318 punkto nuostatas, svarstant galimybę atsisakyti šiose taisyklėse įtvirtintų detaliųjų planų koregavimo atvejų.

1.4. tobulinti teisinį reglamentavimą ir keisti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 144 punkto nuostatas taip, kad koreguojami dėl klaidos, spragos ar kolizijos bendrieji planai būtų derinami ir tikrinami priežiūros institucijų.

1.5. atsižvelgiant į teisinio reguliavimo problemiškumą ir aktualumą, įvertinus Aplinkos ministerijoje, VTPSI ir kitose pavaldžiose įstaigose gautų skundų, ir pareiškimų turinį, taip pat viešojoje erdvėje keliamas sistemines, pasikartojančias problemas ir (ar) klausimus, siekiant identifikuoti teisinio reguliavimo problemas, spragas, jų tendencijas, nustatyti realų, tikrą teisės akto poveikį, vadovaujantis Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarkos aprašu, sudaryti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimo srities), Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (detaliųjų planų koregavimo srityje) teisinio reguliavimo stebėsenos planus. Prireikus sudaryti teisinio reguliavimo stebėsenos darbo grupę, įtraukiant kitus teisinio reguliavimo stebėseną atliekančius subjektų, asociacijų, kitų įstaigų ir organizacijų atstovus ar nepriklausomus ekspertus.

2. Siekdami sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką VTPSI ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus statybos srityje, siūlome VTPSI įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

2.1. tobulinti Viešojo intereso gynimo tvarkos aprašo nuostatas, aiškiai nustatant atvejus, kuriais VTPSI, gindama pažeistą viešąjį interesą, teikia ieškinius teismui, o kuriais kreipiasi į prokuratūrą, prašydama jos apginti pažeistą viešąjį interesą.

2.2. nustačius atvejus, kuomet tenka ginčyti savo institucijos anksčiau priimtus sprendimus, juos priėmusiems (ar tinkamų sprendimų nepriėmusiems) pareigūnams, ir kai teismas konstatuoja vienokius ar kitokius teisės aktų pažeidimus, padarytus dėl VTPSI darbuotojų kaltės, laikytis atsakomybės neišvengiamumo principo ir taikyti tarnybinę atsakomybę.

2.3.vidaus teisės akte nustatyti terminą, per kurį VTPSI turi kreiptis į prokuratūrą nuo tarnybinio pranešimo, su siūlymu pradėti galimų viešojo intereso pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, surašymo.

2.4. nustatyti aiškius ir pamatuojamus kriterijus (rizikingumo reikšmes ar kt.), pagal kuriuos privalomai būtų atliekami rizikingiausių objektų vizualūs patikrinimai.

2.5. į viešojo intereso pažeidimo nustatymo procesą kuo ankstesnėse stadijose įtraukti VTPSI teisininkus, pavyzdžiui, VTPSI specialistui nustačius galimus viešojo intereso pažeidimus ir teikiant VTPSI viršininko pavaduotojui su tiesioginiu vadovu ir departamento vadovu (pareigybės pagal šiuo metu galiojančią VTPSI struktūrą) suderintą tarnybinį pranešimą su siūlymu pradėti galimų viešojo intereso pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, šį tarnybinį pranešimą taip pat derinti ir su VTPSI Teisės skyriumi, taip

pat šį skyrių įtraukiant ir į galutinio sprendimo dėl viešojo intereso gynimo derinimo stadiją. Atitinkamai siūlome tikslinti Viešojo intereso gynimo tvarkos aprašo nuostatas.

Aplinkos ministerijai siūlome įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

2.1. tvirtinant metinius VTPSI veiklos planus, nenustatinėti statybos proceso patikrinimų, kurių metu nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai, taip pat pagrįstų skundų dalies dėl pareigūnų netinkamai atliktų su statyba susijusių procedūrų procentines ar skaitines išraiškas, tuo neribojant VTPSI galimybių tinkamai ir savalaikiai atlikti statybos proceso valstybinę priežiūrą.

2.2. nustatyti aiškius kriterijus, požymius, gėrius, kurie sudarytų viešąjį interesą statybos procese ir leistų valstybinės priežiūros institucijoms tinkamai identifikuoti galimus viešojo intereso pažeidimus statybos srityje ir tinkamai jį apginti ir įtvirtinti juos Statybos įstatyme, inicijuojant jo pakeitimus.

2.3. inicijuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo pakeitimus, jame nustatant aiškų naikinamąjį terminą valstybinei priežiūrai vykdyti ir institucijoms kreiptis į teismą.

2.4. atsisakyti ydingos praktikos pavesti institucijai, kurios veiksmai (ar neveikimas) yra skundžiami, nagrinėti skundus savo pačios atžvilgiu.

2.5. inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, juose įtvirtinant saugiklius viešojo ir privataus intereso dermei ginti, svarstyti galimybę apie didesnį visuomenės ir viešąjį interesą ginančių subjektų įsitraukimą į pirmines statybos stadijas (iki leidimo išdavimo ir iš karto jį išdavus), trumpinti skundų nagrinėjimo terminus dėl administracinių sprendimų (išskyrus nusikalstamų veikų atvejus), orientuotis į rizikingiausių objektų platesnį ir išsamesnį tikrinimą VTPSI, peržiūrint pačios VTPSI veiklos modelį (kadangi šiuo metu plačios apimties paslaugų teikimas ir galimai nepakankami žmogiškieji ištekliai neleidžia užtikrinti efektyvaus modelio).

2.6. tobulinti Statybos techninio reglamento nuostatas, jame aiškiai nustatant jame vartojamų sąvokų „vienbutis namas“ ir dvibutis namas“ apibrėžimus, taip pat apibrėžti šių kategorijų pastatams keliamus kriterijus ir reikalavimus.

2.7. tikslinti teisinį reglamentavimą, aiškiai atskiriant valstybės institucijų kompetencijų ribas, įgyvendinant Statybų įstatymo 27 ir 28 straipsnių nuostatas, t. y. kuriais atvejais kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo privalo VTPSI, kuriais atvejais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos. Siūlome tikslinti teisės akto nuostatas, nustatant, kad jei pažeidimai yra būtent specialiose srityse, tokiu atveju bylas inicijuoja būtent

specifinę priežiūrą vykdantys subjektai, o esant bendro pobūdžio pažeidimams (pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pažeidimas), tokiu atveju veiksmų privalo imtis VTPSI.

2.8. įvertinti šiuo metu egzistuojantį teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros modelį ir svarstyti galimybę keisti jo įgyvendinimą, valstybinę priežiūrą koncentruojant į pirmines statybos ir teritorijų planavimo stadijas, trumpinti atitinkamų tikrinimų terminus, siekiant išvengti tiek statybos padarinių šalinimo, tiek galimų privačių subjektų teisių pažeidimų, tiek žalos iš valstybės priteisimo bei laiku nustatant viešojo (visuomenės) intereso pažeidimus, užkardant juos ankstyvose stadijose, neatsiradus didelės žalos ir sudėtingų, negrįžtamų procesų pasekmėms.

Direktoriaus pavaduotojas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Rengėja Xxxx Xxxxxxxxx, tel. (8 706) 62 741, el. p. xxxx.xxxxxxxxx@xxx.xx

Rengėjos tiesioginis vadovas Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx, tel. (8 706) 62745, el. p. vidmantas.meckauskas@stt.l

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės VTPSI veiklos srityse

1 priedas

ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ ANALIZUOTI IR VERTINTI TEISĖS AKTAI, DOKUMENTAI IR INFORMACIJA

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.

7. Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 1220 redakcija) „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

8. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

9. Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1- 904/3D-844 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

10. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl Statybos techninis reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“.

11. Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1R-142.

12. Statybos valstybinės priežiūros proceso aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1V-163 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1V-163 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos valstybinės priežiūros proceso aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“

13. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo proceso tikrinimo aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1V-148 (su vėlesniais pakeitimais)

„Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo proceso tikrinimo aprašo patvirtinimo“.

14. Viešojo intereso gynimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos

prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-128 (su vėlesniais pakeitimais)

„Dėl viešojo intereso gynimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kiti dokumentai:

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 metų veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1- 467 (su vėlesniais pakeitimais).

2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 metų veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-172.

3. Teritorijų planavimo įstatymo komentaras.

4. Valstybinio audito 2014 m. gegužės 23 d. ataskaita Nr. VA-P-40-1-6

4. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. KS-187.

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017-11-06 pažyma Nr. 4D-2016/1/742.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019-03-07 ir 2019-04-16 raštais Nr. 17.2.-1172 ir Nr. 17.2.-1876 pateikta informacija.

7. VTPSI 2019-01-28 ir 2019-03-06 raštais Nr. 2D-1278 ir 2D-3107 bei elektroniniu paštu teikta informacija.

8. VTPSI 2017-2018 metais ieškiniai teismus bei kreipimaisi prokuratūrą bei su tuo susijusi medžiaga.

9. 2017-2018 m. VTPSI sudarytos taikos sutartys: 2017-01-18 Nr. SU-19; 2017-06-05 Nr. SU-104;

2017-08-04 Nr. SU-134; 2017-11-15 Nr. Su-190; 2017-12-18 Nr. SU-224; 2018-01-09 Nr. SU-5; 2018-01-

18 Nr. SU-8; 2018-01-31 Nr. SU-13; 2018-02-07 Nr. SU-29; 2018-03-07 Nr. SU-46; 2018-08-17 Nr. SU-

185; 2018-11-23 Nr. SU-269; 2017-02-21 Nr. SU-43; 2017-04-18 Nr. SU-77; 2017-05-03 Nr. SU-84; 2018-

02-15 Nr. SU-32; 2018-06-11 Nr. SU-146; 2018-06-25 Nr. SU-157; 2018-11-14 Nr. SU-260; 2018-11-19 Nr. SU-264; 2017-01-02 Nr. 4D-3; 2017-02-01 Nr. 4D-379; 2017-05-22 Nr. SU-101; 2017-11-20 Nr. SU- 195.

10. Moksliniai straipsniai: monografija Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai; X. Xxxxxxxxx. Viešojo intereso koncepcijų įvairovė ir jų vertinimas; X. Xxxxxx, X. Lankelis Viešojo intereso nustatymas – objektyvieji kriterijai; X. Xxxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxx Visuomenės interesų apsaugos problema planuojant teritorijas; D. raižys Viešojo intereso gynimas planuojant teritorijas: perspektyvinės tendencijos; X. Xxxxxx Ar viešojo intereso gynimas ir nuosavybės teisių apsauga gali harmoningai derėti?; X. Xxxxxxx Viešojo intereso gynimas: praktika ir problemos. Lietuvos advokatūra; E. Xxxxx Xxxxxxxx interesas: teisėkūra ir konstitucinė jurisprudencija; X. Xxxxxx Viešojo intereso gynimas civiliniame procese; X. Xxxxxxxxx Viešojo intereso gynimas civiliniame procese ir Konstitucinio Teismo doktrina. Jurisprudencija; Xxxxxx E., Brazdeikis X. Visuomenės (viešojo) intereso gynimas planuojant teritorijas. Viešojo intereso gynimas: subalansuoto požiūrio link.

11. Analizuoti Konstitucinio Teismo nutarimai, LAT ir LVAT praktika viešojo intereso gynimo

aspektu.