Patvirtinta ADB „ERGO Lietuva“ Generalinio direktoriaus 2012-05-30 įsakymu Nr. 81. Galioja nuo 2012-07-01
ADB „ERGO Lietuva“
TRANSPORTO PRIemONIų VALDYTOJų CIVILINĖS ATSAkOmYBĖS SAVANORIŠkOJO DRAUDImO TAISYkLĖS (ERGO LIETUVA, TPVCASDT-2012) NR. 048
Patvirtinta ADB „ERGO Lietuva“ Generalinio direktoriaus 2012-05-30 įsakymu Nr. 81. Galioja nuo 2012-07-01
1. Bendrosios sąvokos 4
2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo suteikiama apsauga 5
3. Nedraudžiamieji jvykiai 6
4. Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys 7
5. Draudimo sutarties galiojimo terminai 8
6. Draudimo sutarties galiojimo teritorija 9
7. Draudimo sumos ir jmokos 10
8. Draudimo sutarties nutraukimas ir pasibaigimas 13
9. Žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarka 14
10. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka 15
11. Atsakomybė už draudimo Taisyklių pažeidimus 17
12. Baigiamosios nuostatos 19
1. BENDROSIOS SĄVOKOS
1.1. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutar- ties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.2. Draudikas – ADB “ERGO LIETUVA”.
1.3. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos standartinės draudi- mo sutarties sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis (toliau – Taisyklės).
1.4. Draudimo išmoka (toliau – išmoka) – draudiko mokama nukentė- jusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mo- kėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.
1.5. Draudžiamasis jvykis – jvykis, kurio metu teisėtai valdant ar naudojant draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę padaro- ma žala nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ar jo turtui, kai pagal de- liktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus apdraus- tos transporto priemonės valdytojas atsako už padarytą žalą.
1.6. Nedraudžiamasis jvykis – xxxxxx, kuriam jvykus draudikas nemo- ka draudimo išmokos.
1.7. Numatomas draudimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas drau- dimo liudijime. Jei draudimo liudijime nenurodyta kitaip, numatomas draudimo laikotarpis yra 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių. Tuo atveju, kai draudėjas tinkamai jvykdo pareigą sumokėti visą ar pirmą draudi- mo jmoką, numatomas draudimo laikotarpis sutampa su draudimo su- tarties galiojimo laikotarpiu.
1.8. Eismo jvykis – jvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmo- nių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas jvykio vietoje buvęs turtas.
1.9. Draudžiamojo jvykio žala (toliau – žala) – draudžiamojo jvykio metu padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėju- siam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip draudžiamojo jvykio padarinys.
1.10. Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per draudžiamąjj jvykj žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
1.11. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, pati- kėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.
1.12. Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam draudžiamojo jvy- kio metu padaryta žala ir kuris šių Taisyklių nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Draudėjas, transporto priemonės savinin- kas ar valdytojas bei jų šeimos nariai nelaikomi nukentėjusiais trečiais asmenimis.
1.13. Šeimos nariai – draudėjo, transporto priemonės savininko ar val- dytojo sutuoktiniai arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusi- tuokę asmenys, nepilnamečiai vaikai (jvaikiai), tėvai (jtėviai), senoliai, broliai, seserys, pilnamečiai vaikai (jvaikiai), jų sutuoktiniai (sugyventi- niai), vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkj su draudėju, transporto priemonės savininku ar valdytoju.
1.14. Žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui (toliau – žala asmeniui)
– žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Žalos asmeniui dydis nustatomas jstatymų nusta- tyta tvarka.
1.15. Žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui (toliau – žala turtui)
– nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala. Žalos turtui dydis nustatomas jstatymų nustatyta tvarka.
1.16. Didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.
1.17. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Draudimo jstatyme, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės priva- lomojo draudimo jstatyme ir Saugaus eismo automobilių keliais jstaty- me vartojamas sąvokas.
2. TRANSPORTO PRIEMONIų VALDYTOJų CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS SAVANORIŠKOJO DRAUDIMO SUTEIKIAMA APSAUGA
2.1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savano- riškojo draudimo sutartimi pagal joje numatytas sąlygas yra sutei- kiama draudimo apsauga, viršijanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suteikiamos draudimo apsaugos apimtj. Šia sutartimi draudimo apsauga nėra suteikiama jvy- kiams, kurie pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomy- bės privalomąjj draudimą laikomi nedraudžiamaisiais.
2.2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savano- riškojo draudimo sutartimi (toliau – draudimo sutartis) apdraudžiama draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę naudojančių valdy- tojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šių Taisyklių 3 punkte numatytus nedraudžiamuosius atvejus.
2.3. Išmoka šių Taisyklių nustatyta tvarka mokama dėl nukentėju- siems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto prie- monę atsiranda civilinė atsakomybė.
2.4. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sa- vanoriškojo draudimo sutartj gali būti atlyginama neturtinė žala, jei tai aiškiai jvardinta draudimo sutartyje.
2.5. Šių Taisyklių nustatyta tvarka draudikas nemoka išmokos dėl ža- los padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui ar jo šeimos nariams, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko bei jų šeimos narių turtui.
3. NEDRAUDŽIAMIEJI įVYKIAI
3.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais, už kuriuos draudimo jmonė nepri- valo mokėti draudimo išmokų, laikomi jvykiai, kurie atsiranda:
3.1.1. kai transporto priemonė naudojama atlikti veiksmus, kurių atlikimui ji nėra pritaikyta, arba naudojama nesilaikant transporto priemonės gamintojo nustatytų eksploatavimo taisyklių;
3.1.2. kai transporto priemonė buvo remontuojama; atliekama jos techninė priežiūra ar aptarnavimas; keičiama transporto priemonės komplektacija ar jos dalys;
3.1.3. jei jvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvar- kinga; šių Taisyklių prasme transporto priemonė laikoma techniškai netvarkinga, kuomet ją naudoti draudžia teisės aktai. Ši išlyga ne- taikoma, kuomet apdraustos transporto priemonės techninė būklė neturėjo jtakos draudžiamojo jvykio kilimui;
3.1.4. dėl gaisro, kai apdraustoje transporto priemonėje arba šalia jos buvo naudojamas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naudoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles arba kai nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklų reikalavimų;
3.1.5. kai apdrausta specialios paskirties transporto priemone vyk- doma veikla, kuriai transporto priemonė yra skirta (pavyzdžiui: auto- kranas, autokopėčios, autobokštelis, gaisrinis automobilis, miškove- žis ir pan.);
3.1.6. kai transporto priemonė valdoma neteisėto valdytojo;
3.1.7. apdraustos transporto priemonės valdytojui neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę;
3.1.8. kai apdraustos transporto priemonės valdytojas pasišalino iš jvykio vietos;
3.1.9. kai transporto priemonė dalyvauja bet kokio pobūdžio važia- vimuose, kuriuose siekiama kuo didesnio greičio, kliūčių jveikimo ir/ arba reikalaujama ypatingo vairavimo meno, taip pat kai transporto priemonė naudojama mokymui vairuoti;
3.1.10. dėl darbo režimo ar darbo saugumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pažeidimo;
3.1.11. kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skir- tose teritorijose arba nedalyvavo kelių eisme: buvo garaže, remonto
dirbtuvėse, kitoje ne kelių eismui skirtoje vietoje, buvo naudojama darbams ne keliuose;
3.1.12. kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus, apsvaigu- sio nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų valdytojo, taip pat kai pastarasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo jvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; šių Taisyklių prasme neblaivumas ir apsvai- gimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustaty- tą tvarką;
3.1.13. kai transporto priemonės valdytojas, naudodamas transpor- to priemonę, nepakluso kelių policijos ar kitų kompetentingų institu- cijų pareigūnų reikalavimams;
3.1.14. dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio ne- atsargumo;
3.1.15. kai draudžiamasis jvykis organizuojamas tyčia ar transporto priemonė naudojama nusikalstamiems veiksmams atlikti;
3.1.16. dėl žemės drebėjimo, radiacijos, branduolinės energijos po- veikio;
3.1.17. kai bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos yra tiesiogiai ar ne- tiesiogiai sąlygotos arba susijusios su sekančiais jvykiais, neatsižvel- giant j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
3.1.17.1 karas, invazija, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo pa- skelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukili- mas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą, o taip pat streikas, lokautas, valdžios ar valdžios institucijų nurodymai ir/ar veiksmai;
3.1.17.2 bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai (terorizmas).
3.1.17.3 Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu 3.1.17.1 ir 3.1.17.2 punk- tuose nurodytų veiksmų ir jvykių ar bet kokiu kitu būdu susiję su
3.1.17.1 ir 3.1.17.2 punktuose nurodytais veiksmais ir/arba jvykiais.
3.2. Be šių Taisyklių 3.1 punkte išvardintų atvejų pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutartj taip pat nėra atlyginama:
3.2.1. žala, kuri atlygintina pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartj;
3.2.2. žala kartu važiavusiems asmenims, kurie yra transporto prie- monės bendrasavininkiai, teisėti valdytojai ar šeimos nariai;
3.2.3. žala, patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numiz- matikos ar panašių rinkinių arba daiktų;
3.2.4. žala dėl draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo ar ja gabenamų daiktų suga- dinimo, sunaikinimo ar netekimo;
3.2.5. žala dėl apdrausta transporto priemone velkamos (buksyruo- jamos) transporto priemonės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo, joje esančių asmenų sužalojimo ar ja gabenamų daiktų sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo;
3.2.6. žala dėl transporto priemonės valdytojo sutartinių jsipareigo- jimų nejvykdymo arba netinkamo vykdymo;
3.2.7. dėl gamtinei aplinkai padaryto poveikio kylančios žalos žmo- nėms (jų sveikatai ar gyvybei) arba daiktams, kurj (poveikj) sąlygoja pervežamas pavojingas krovinys.
4. DRAUDĖJO PRAŠYMO SUDARYTI DRAUDIMO SUTARTį FORMA IR TURINYS
4.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būti- nus draudimo sutarčiai sudaryti.
4.2. Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti patei- kiamas žodžiu. Draudikui pareikalavus, draudėjas prašymą sudaryti
draudimo sutartj pateikia raštu. Transporto priemonių valdytojų civili- nės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas nurodo pageidaujamos apdrausti transporto priemonės tipą, markę, modelj, valstybinj numerj, identifikacijos numerj, variklio darbo tūrj ir galingumą, draudimo laikotarpj ir teritoriją, draudimo sumas ir rizikas, kurias pageidauja apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savanorišku draudimu, bei privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žino- mos draudikui. Raštu pateikto prašymo originalas jteikiamas draudikui. Draudikui pareikalavus draudėjas privalo pateikti apžiūrai transporto priemonę, nurodomą draudimo sutartyje.
4.3. Draudėjas atsako už sudarant draudimo sutartj raštu ar žodžiu pateikiamų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartj, raštu pa- teiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias tu- rėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę rei- kalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.
4.4. Jei tas pats ar kitas draudėjas su vienu ar skirtingais draudikais sudarė kelias tos pačios transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutartis (dvi- gubas draudimas), tai jvykus draudžiamajam jvykiui draudimo išmoka pagal kiekvieną draudimo sutartj yra mokama proporcingai jose nuro- dytoms draudimo sumoms taip, kad bendra draudimo išmokų suma neviršytų viso žalos dydžio.
5. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAI
5.1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savano- riškojo draudimo sutartis sudaroma draudimo sutartyje nurodytam laikotarpiui.
5.2. Atskirame draudiko rašte gali būti nurodoma, kad draudikas su- teikia draudėjui laikinąją draudimo apsaugą, kol nėra baigtas rizikos jvertinimas arba nėra iki galo susitarta dėl draudimo jmokos dydžio. Laikina draudimo apsauga pasibaigia nuo to momento, kai draudikas nustato draudimo riziką, kai šalys susitaria dėl draudimo jmokos dy- džio arba nuo momento, nurodyto draudiko rašte. Laikinos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu taikomos visos šių Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios draudėjo ir draudiko statusą bei draudimo apsau- gos apimtj. Nesudarius draudimo sutarties, laikina draudimo apsauga yra laikoma negaliojančia nuo pat pirmos jos suteikimo dienos ir drau- dikas nėra jpareigotas mokėti draudimo išmokas už jvykius atsitikusius laikinos draudimo apsaugos laikotarpiu.
5.3. Draudėjui mirus, iš draudimo sutarties atsiradusios draudėjo tei- sės ir pareigos pereina jo jpėdiniams (teisių perėmėjams), jei tai jmano- ma pagal sutarties prigimtj, jstatymus ir turinj.
5.4. Pardavus apdraustą transporto priemonę arba kitokiu pagrindu pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, taip pat išper- kamosios ar veiklos nuomos atveju pasikeitus nuomininkui, teisės ir par- eigos pagal draudimo sutartj pereina naujajam transporto priemonės savininkui, jeigu buvęs arba naujasis transporto priemonės savininkas raštu pranešė draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą per 48 valan- das nuo transporto priemonės savininko pasikeitimo momento ir drau- dikas turėjo galimybę jvertinti naujojo transporto priemonės savininko draudimo riziką. Nepranešus draudikui apie transporto priemonės par- davimą arba savininko, nuomininko (išperkamosios ar veiklos nuomos atveju) pasikeitimą, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos.
5.5. Išmokėjus draudimo išmoką dėl nuostolių, mažesnių už drau- dimo sumą, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties ga- liojimo laikotarpio pabaigos likusiai draudimo sumos daliai. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką ar išmokas, kurių bendra suma lygi drau- dimo sumai, draudiko prievolės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutartj pasibaigia.
6. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO TERITORIJA
6.1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savano- riškojo draudimo apsauga galioja draudimo sutartyje nurodytoje teri- torijoje.
7. DRAUDIMO SUMOS IR įMOKOS
7.1. Xxxxxxxx xxxx.
7.1.1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sava- noriškojo draudimo sumos nustatomos sutarties šalių susitarimu.
7.1.2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sava- noriškojo draudimo sutartimi neatlyginama žala, kuri atlyginama pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalo- mojo draudimo sutartj.
7.1.3. Išmokėjus draudimo išmoką dėl nuostolių, mažesnių už drau- dimo sumą, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties ga- liojimo laikotarpio pabaigos likusiai draudimo sumos daliai.
7.2. Draudimo jmokų dydžius nustato draudikas.
7.3. Draudimo sutarties jsigaliojimo ir jmokos mokėjimo tvarka:
7.3.1. Visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t.y. draudimo su- tartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą drau- dimo jmoką, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo sutartyje numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje yra numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas:
7.3.1.1 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties suda- rymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudi- mo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo sutar- tyje nurodyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutar- ties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams.
7.3.1.2 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutar- ties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, apie kuriuos draudimo sutarties šalys nežinojo sudarydamos draudimo sutartj, jvyku- siems nuo sutartyje nurodytos numatomos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsigaliojimo momento (t.y. draudimo apsauga yra taikoma retroaktyviai).
7.3.1.3 Jei draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, pra- leidęs draudimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo terminą, tai neatsižvelgiant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokė- ta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje buvo numatytas vėles- nis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalioja tik nuo 3 kalendorinės dienos, einančios po draudimo jmokos sumokėjimo, 00 valandų, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo su- tarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams.
7.3.1.4 Visais šių Taisyklių 7.3.1 punkte numatytais atvejais draudimo apsauga pradedama taikyti ne anksčiau, nei draudimo sutartyje nurodyta numatomo draudimo laikotarpio pradžia.
7.3.2. Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą - mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasirenka- mas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mo- kėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas draudimo jmokos priedas.
7.3.3. Jeigu sutarta metinę draudimo jmoką mokėti dalimis, tai:
7.3.3.1 po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos laikomos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;
7.3.3.2 draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti ati- dėtas einamųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas del- sia visiškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; draudikas vienašališkai išsiunčia draudėjui pranešimą apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomas draudėjui.
7.3.4. Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos dalies draudimo sutartyje numatytu terminu, draudikas išsiunčia draudėjui pranešimą raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavi- mo draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos draudimo da- lies apsauga bus sustabdyta ir draudėjui sumokėjus atidėtą draudimo jmokos dalj atnaujinta tik sekančią dieną po draudimo jmokos dalies sumokėjimo dienos. Jei draudžiamasis jvykis jvyko draudimo apsau- gos sustabdymo metu, tai draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Ši Taisyklių sąlyga netaikoma nesumokėjus visos ar pirmos draudimo jmokos, kadangi visais atvejais draudimo sutarties jsigalio- jimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu.
7.3.5. Jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, tai draudikas turi tei- sę, raštu pranešęs draudėjui, vienašališkai nutraukti draudimo su- tartj. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs draudimo sutartj, turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas.
7.3.6. Draudimo jmokos mokėjimo pagrindas yra draudiko surašy- tas oficialus dokumentas - draudimo liudijimas, jmokų sąskaita arba ją atitinkantis dokumentas.
7.3.7. Draudimo jmoka mokama draudimo jmonei grynaisiais pini- gais arba naudojantis banko paslaugomis.
7.3.8. Visi mokėjimai pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutartj yra atliekami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta - litais. Mokėjimai kitokia valiuta yra jmanomi, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės reika- lavimams.
8. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PASIBAIGIMAS
8.1. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartj, apie tai raštu jspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju sumokėta draudikui draudimo jmoka draudėjui negrąžinama. Draudikas turi teisę draudėjui grąžinti draudimo jmokos dalj, proporcingą likusiam nepanaudotam draudimo sutarties galiojimo laikui, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas bei pagal tą sutartj išmokėtas draudimo išmokas. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 15 procentų metinės draudimo jmokos.
8.2. Draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties nejvykdo ar netinkamai jvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Šiuo atveju sumokėta draudikui drau- dimo jmoka draudėjui negrąžinama.
9. ŽALOS NUSTATYMO IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA
9.1. Įvykus draudžiamajam jvykiui, su juo susijęs apdraustos trans- porto priemonės valdytojas privalo:
9.1.1. imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažin- ti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;
9.1.2. apie eismo jvykj nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais;
9.1.3. kitais atvejais informuoti atitinkamas kompetentingas vals- tybės institucijas (pavyzdžiui apie gaisrą pranešti priešgaisrinei gel- bėjimo tarnybai ir pan.)
9.1.4. tais atvejais, kai eismo jvykio dalyviai sutaria dėl eismo jvy- kio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos j eismo jvykio vietą, – eismo jvykio deklaracijoje nubraižyti eismo jvykio schemą, aprašyti eismo jvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas
eismo jvykio dalyvis neturi eismo jvykio deklaracijos, eismo jvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo jvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo jvykio daly- viai, transporto priemonės, eismo jvykio liudininkai, pateikiama in- formacija ir eismo jvykio aplinkybės patvirtinamos eismo jvykio da- lyvių parašais. Pildoma tiek eismo jvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo jvykio dalyvių;
9.1.5. per 7 kalendorines dienas nuo draudžiamojo jvykio dienos raštu pranešti draudikui apie draudžiamąjj jvykj, dėl kurio jis yra at- sakingas. Eismo jvykio atveju, pateikti draudikui eismo jvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo jvykio dalyvių pasirašytą doku- mentą apie jvykio aplinkybes;
9.1.6. per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinj dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiški- nimus ir turimą informaciją.
9.2. Pretenziją dėl padarytos per draudžiamąjj jvykj žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus draudžiamojo jvykio ir žalos jrodymus, padėti jam nustatyti jvykio aplinkybes ir žalos dydj, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti drau- džiamojo jvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydj.
9.3. Pretenzija dėl padarytos žalos:
9.3.1. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltinin- kas) arba tiesiogiai draudikui.
9.3.2. Jei draudikui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentė- jusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija drau- dimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis j kaltinin- ką, kad jis atlygintų likusią žalos dalj.
9.4. Žalos nustatymas:
9.4.1. Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš drau- diko, pats ar per savo atstovą per 7 kalendorines dienas po drau- džiamojo jvykio dienos privalo raštu pranešti apie draudžiamąjj jvykj draudikui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie jvykj jis negali dėl svar- bių priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, atsitikus eismo jvy- kiui, pateikti eismo jvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo jvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie jvykio aplinkybes, jei j eis- mo jvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, draudžiamojo jvykio aplin- kybes ir dokumentus, jrodančius per draudžiamąjj jvykj padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais pa- tvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydj. Draudikui pateikti informaciją ir jrodymus apie iš kitų draudikų pagal kitas draudimo sutartis gautas draudimo išmokas, susijusias su draudžiamuoju jvy- kiu, dėl kurio yra reiškiama pretenzija.
9.4.2. Žalos dydj nustato draudikas. Draudikas nustato išmokos dydj, atsižvelgdamas j dokumentus ir informaciją, jrodančius draudiminio jvykio faktą ir eismo jvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydj, taip pat nukentėjusj trečiąjj asmenj gydžiusių medikų konsultacijas, siūlymus ir išvadas, paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Nustatant eismo jvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo jvykio dalyvių pasirašyta eismo jvykio dekla- racija ar kitu eismo jvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie jvykio aplinkybes, kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo jvykio aplinkybes bei kitais teisės aktais. Jeigu draudiko jgalio- tas asmuo neatvyko per šių Taisyklių 9.4.3 punkte nustatytą termi- ną, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydj. Tokiu atveju draudikas privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio tre- čiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis j ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
Draudikas turi teisę siųsti nukentėjusj trečiąjj asmenj atlikti medici- ninės apžiūros, apmokėdamas apžiūros išlaidas.
9.4.3. Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo iš- saugoti turtą tokj, koks jis buvo po draudžiamojo jvykio, tol, kol jj ap- žiūrės draudiko jgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko jgalio-
tam asmeniui xx apžiūrėti. Draudikas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie draudžiamąjj jvykj gavimo dienos, privalo nusiųsti jgaliotą asmenj apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
9.4.4. Žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas re- monto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Jeigu drau- dėjas atsisako remontuoti transporto priemonę, atlyginamos apskai- čiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvy- kio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuskaičiavus dalių nusidėvėjimą), jskaitant dalis, būtinas keisti dėl atliekamo remonto technologijos, nors šios dalys neturėjo tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio, dažymo darbų vertė, dažy- mo medžiagų vertė. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių jkainius, atitinkančius technologijos lygj, vadovaujantis gamyklos gamintojos rekomen- duojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos de- talės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičia- mos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu.
Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pa- gal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo jvykio. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. remontuo- ti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo jvykio arba didesnės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto priemonės dalys paliekamos draudėjui. Jų vertė at- skaitoma iš draudimo išmokos.
9.4.5. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti jvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuosto- lius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų jsigijimo, protezavi- mo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių jsi- gijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).
9.4.6. Žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo neteki- mo. Asmenims, turintiems teisę j žalos atlyginimą netekus maitinto- jo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę j žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.
9.4.7. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas draudikui dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Jei draudikas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nesutaria dėl neturtinės žalos atlygini- mo dydžio, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis j teismą. Pretenzijas dėl neturtinės žalos atlyginimo draudikas tenkina tik tuo atveju, jei draudiko jsipareigojimas atlyginti tokią žalą buvo aiškiai jvardintas draudimo sutartyje.
9.5. Išmokos mokėjimo principai:
9.5.1. Draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdyto- jui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
9.5.2. Išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės drau- dimo sutartj, kai velkama transporto priemonė eismo jvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas) prieš eismo jvykj atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal drau- dimo sutartj, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė
kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Išmoka dėl velka- ma transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos ža- los mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartj atsižvelgiant j tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė.
9.6. Išmokos mokėjimo tvarka
9.6.1. Draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzi- jos pateikimo dienos.
9.6.2. Jei per šių Taisyklių 9.6.1. punkte nurodytą terminą nejmano- ma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo jvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų jmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastan- gas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administra- cinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo jsitei- sėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.
9.6.3. Draudikas per 30 dienų (arba šių Taisyklių 9.6.2 punkte nuro- dytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir jrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką.
9.6.4. Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo jvykio faktas ir žalos dydis, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė draudi- kui turimus draudžiamojo jvykio ir žalos jrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su doku- mentais, galinčiais jrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydj, taip pat suteikė galimybę ištirti per draudžiamąjj jvykj padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydj, atsižvelgdamas j šių Taisyklių
9.4.2. punkto nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokj, koks jis buvo po draudžiamojo jvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus jpareigojimus ir tai turėjo jtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas gali sumažinti išmoką.
9.6.5. Draudikas moka per draudžiamąjj jvykj nukentėjusiam trečia- jam asmeniui tik jrodymais pagrjstos per draudžiamąjj jvykj padary- tos žalos dydžio išmoką, neviršijančią draudimo sutartyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrjstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą nukentėjusiam tre- čiajam asmeniui, išmoka draudėjui mokama tik tuo atveju, jei drau- dėjas buvo gavęs draudiko rašytinj sutikimą atlyginti žalą arba jei draudėjas jrodo, kad draudikas nepagrjstai nedavė tokio sutikimo.
9.6.6. Tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai at- lyginti neužtenka draudimo sumos, draudikas moka išmokas propor- cingai kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtai žalai.
9.6.7. Jeigu išmokėjus išmoką paaiškėja, kad teisę j padarytos per draudžiamąjj jvykj žalos atlyginimą turi ir kiti nukentėję tretieji as- menys, negavę išmokos, draudikas turi išmokėti išmoką šiems asme- nims, neviršydamas likusios draudimo sumos.
9.6.8. Žala nustatoma pagal šias taisykles ir deliktinę (dėl ža- los padarymo) civilinę atsakomybę reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.
10. DRAUDIKO TEISIų IR PAREIGų PAGAL DRAUDIMO SUTARTį PERLEIDIMO KITAM AR KITIEMS DRAUDIKAMS TVARKA
10.1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą pa- skelbti 2 (dviejuose) dienraščiuose, kurie platinami visoje Lietuvos Res- publikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną drau- dėją. Skelbimuose dienraščiuose ir rašytinėje informacijoje draudėjui draudikas privalo nurodyti terminą (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudi- kui dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.
10.2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo terminui, draudikas privalo kreip- tis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo per- leisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
10.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudi- mo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimą.
10.3.1. Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidi- mas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“
10.4. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo su- tartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėne- sj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).
11. ATSAKOMYBĖ UŽ DRAUDIMO TAISYKLIų PAŽEIDIMUS
11.1. Draudimo sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąly- gas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.
11.2. Draudėjas ar draudikas laikomi pažeidusiais draudimo sutarties sąlygas tik nustačius jų kaltę.
11.3. Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimą ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo jgalioti asmenys (trans- porto priemonės teisėtas valdytojas, naudotojas ir pan.) ar kiti asme- nys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.
12. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12.1. Su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiš- kimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Jei pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas nepranešė apie tai draudikui, tai draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiški- mai ir pranešimai laikomi jteiktais draudėjui.
12.2. Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo, sprendžiami derybų keliu.
12.3. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp drau- dėjo ir draudiko sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos jstatymus.
Generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
Valdybos pirmininkas Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx