VILNIAUS „AUŠROS“ MOKYKLOS-DARŽELIO STRATEGINIS PLANAS

PRITARTA

Vilniaus „Aušros“ mokyklos-darželio Tarybos nutarimu

2020 m. sausio mėn. 14 d.

protokolo Nr. 1

PRITARTA

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus

............................................. įsakymu ..............................

PATVIRTINTA

Vilniaus „Aušros“ mokyklos-darželio direktoriaus

........................................................... įsakymu Nr. ....................

VILNIAUS „AUŠROS“ MOKYKLOS-DARŽELIO STRATEGINIS PLANAS

2020–2024 M.

TURINYS

Įvadas. 3

1. Bendrosios žinios. 3

2. Bendrosios nuostatos. 4

3. Išorinė analizė 5

4. Vidinė analizė 8

5. Vidinės analizės suvestinė 17

6. SSGG analizės suvestinė 19

7. Strateginės išvados. 21

8. Mokyklos-darželio strategija 21

9. Strateginiai tikslai ir uždaviniai. 22

10. Strateginių tikslų įgyvendinimo programos 23

11. Strateginio plano stebėsenos sistema 27

ĮVADAS

Vilniaus „Aušros“ mokyklos-darželio strateginio plano tikslas- efektyviai ir tikslingai organizuoti mokyklos-darželio veiklą, telkti bendruomenę sprendžiant aktualias ugdymo problemas, numatyti, kaip bus įgyvendinami ugdymo veiklai keliami reikalavimai, pasirinkti reikiamas mokyklos- darželio veiklos kryptis ir prioritetus, iškelti tikslus ir uždavinius, suderinti mokyklos-darželio

veiklą su jos resursų baze, numatyti bei planuoti kaitos pokyčius.

Vilniaus „Aušros“ mokyklos-darželio 2020–2024 m. strateginis veiklos planas parengtas vadovaujantis:

• Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu (Žin., 1991,Nr. 23-593, 2003, Nr. 63-2853);

• Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“;

• Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 8.;

• Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta LR ŠMM ministro 2015-12-21 d. įsakymu Nr. V- 1308;

• Vilniaus miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiu plėtros planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 607;

• Mokyklos-darželio vidaus įsivertinimo išvadomis, plačiojo įsivertinimo rezultatais;

• Mokyklos-darželio bendruomenės narių pasiūlymais;

Mokyklos-darželio strateginį planą rengė 2019 m. birželio 6 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-60-(1.3.) sudaryta darbo grupė. Rengiant planą buvo laikomasi viešumo, partnerystės, bendravimo ir bendradarbiavimo principų.

Galutinis plano projektas svarstytas Mokytojų taryboje (2019-12-19 protokolo Nr. 2 ) ir Mokyklos-darželio taryboje (2020-01-14 protokolo Nr.1 ).

1. BENDROSIOS ŽINIOS

Įstaiga įsteigta 1987m. lapkričio 11 d. (kaip lopšelis-darželis), 1994 rugsėjo 1 d. reorganizuota į mokyklą-darželį.

Institucijos pavadinimas	Vilniaus „Aušros“ mokykla-darželis
Institucijos grupė	Mokykla-darželis
Steigėjas	Vilniaus miesto Savivaldybė
Teisinė forma	Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Tipas	Mokykla-darželis
Xxxxxxxxx	Xxxxxxxxxx paskirties mokykla
Mokomoji kalba	Lietuvių k.

Ugdymo forma	Dieninė, ugdymo proceso organizavimo būdas – kasdienis
Pagrindinė veiklos sritis	Švietimas
Rūšis	Ikimokyklinis ugdymas (su priešmokyklinio ugdymo grupėmis), bendrasis pradinis mokymas
Mokyklos-darželio adresas	Xxxxxxxx x. 5 , LT – 06140 Vilnius
Telefonas/faksas	(0-0) 0000000
El. pašto adresas	xxxxxxx@xxxxxx.xxxxxxx.xx.xx
Internetinės svetainės adresas	xxx.xxxxxx.xx

2. BENDROSIOS NUOSTATOS

Aušros“ mokykla-darželis – tai ugdymo institucija, teikianti šiuolaikinį ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, sudarantį sąlygas visapusiškai kurti nepakartojamą, laisvą, gražią asmenybę.

Mokykla-darželis sudaro palankias sąlygas atskleisti ir plėtoti savitus kiekvieno mokinio gebėjimus. Vyksta integruotas/ kontekstualus ugdymas – tai skirtingų mokymų dalykų jungimas į bendrą visumą. Taip mokydamiesi vaikai išmoksta lyginti, analizuoti, apibendrinti, kritiškai mąstyti. Vaikai geriausiai mokosi naują informaciją, siedami su jau turima patirtimi, skatinami dalintis įspūdžiais bei žiniomis.

Aktyviai taikomos ugdymo strategijos, IKT daug dėmesio skiriama kūrybiškumo, kritinio mąstymo bei emocinio intelekto ugdymui, kuris padeda kurti erdvę be patyčių bei darniai bendrauti tarpusavyje. Naudojamos savęs vertinimo priemonės, kurios padeda pasitikrinti ir įvertinti savo pasiekimus ir pažangą: kas sekasi puikiai, o kur reikėtų pasistengti. Pažanga ir tobulėjimas aptariami su vaikų tėvais individualių pokalbių metu.

Mokykla-darželis yra nuolat besimokanti, lanksti kaitai ir gyvenimo iššūkiams švietimo įstaiga, kurią noriai renkasi mokiniai ir jų tėvai. Mokytojai nuolat kelią kvalifikaciją, atsiliepia į šiuolaikinės pedagogikos reikalavimus.

Savitą mokyklos-darželio gyvenimą formuoja demokratiška ir tolerantiška aplinka. Ji sukuria palankias sąlygas asmenybės ugdymui. Mokyklos-darželio edukacinė aplinka jauki,

įkvepianti ir įvairi. Kuriama saugi ir maloni atmosfera – antrųjų namų erdvė, kurią bendruomenė tvarko ir puošia. Įrengta sporto salė, biblioteka – kaip daugiafunkcinis mokslo centras, valgykla, mokyklos kieme sporto aikštynas, lauko šaškių aikštelė, labirintas, amfiteatras ir kt.

Mokykloje-darželyje vyrauja ryškus bendruomeniškumas. Kūrybingi,

netradiciniai, prasmingi renginiai puoselėja mokyklos-darželio tradicijas – bendruomenės Sporto ir

šeimos šventė, Mokinių ir tėvų žinių viktorinos, projektas „Aušros“ nominacijos. Neatskiriama mokyklos-darželio gyvenimo dalis yra aktyvi savivalda. Ji telkia mokyklos-darželio bendruomenę prasmingiems darbams – projekto „Žaliųjų edukacinių erdvių kūrimas“ iniciatoriai.

Šios bendros mūsų visų pastangos – tai didelė jėga, nes esame bendruomenė ir esame žmonės pajėgūs kurti savitą, patraukią mokyklos-darželio kultūrą.

3. IŠORINĖ ANALIZĖ (PEST MATRICA)

VEIKSNIAI	GALIMYBĖS	GRĖSMĖS
Politiniai- teisiniai	Vyriausybės programoje numatyta suteikti daugiau savarankiškumo pačiai mokyklos bendruomenei bei nuo 2020 m. siūloma ankstinti privalomą ugdymą (pradėti mokymą 5-6 metų) Patvirtinta Geros mokyklos koncepcija. Vilniaus miesto savivaldybės padidėjęs finansavimas, didelis dėmesys Vilniaus švietimui leidžia kokybiškiau organizuoti veiklą.	Didelė teisės aktų kaita sudaro prielaidas neteisingai juos įgyvendinti. Geros mokyklos koncepcija nepagrįsta finansais. Palikus įstaigai susitarimų teisę dėl mokytojų darbo atlygio blogėja mokyklos mikroklimatas, nukenčia bendradarbiavimas.
Ekonominiai	Teisės aktai numato galimybę skirti 2 proc. GPM lėšų, kurias galima panaudoti mokyklos-darželio reikmėms. Savivaldybės strateginio plano nuostata atnaujinti ir plėsti Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų pastatus sudarys sąlygas renovuoti įstaigos mokyklos išorę ir vidų. Savivaldybės numatytame strateginiame plane numatytas ugdymo įstaigų aprūpinimas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis sudarys sąlygas gerinti edukacines aplinkas.	Neproporcinga miesto plėtra daro įtaką ugdymo įstaigų ugdytinių skaičiaus netolygiam pasiskirstymui. Skiriant nepakankamai finansavimo renovacijai, mokykla-darželis turės pati spręsti kasdieninio techninio pobūdžio klausimus, mažiau dėmesio skiriant ugdymo kokybei. Nedidėjant mokytojų atlyginimams, renkantis žemesnės kvalifikacijos specialistus, gali nukentėti ugdymo kokybė.
Socialiniai	Dėl ekonomikos augimo sostinėje didėjantis šeimų skaičius leidžia	Didėjant migracijai tikėtina padidės mokinių skaičius, tačiau be

	užtikrinti saugią emocinę mokyklos bendruomenės narių aplinką. Mokyklos-darželio geografinė padėtis leidžia tikėtis, kad ugdytinių skaičius nemažės. Ekonominė gerovė daro įtaką šeimų pragyvenimo lygiui; turėtų mažėti probleminių, finansiškai ir socialiai nestabilių šeimų ugdytinių skaičius. Lietuvos pertvarkoma vaiko teisių apsaugos sistema sudarys prielaidas efektyviau spręsti su vaikų ugdymu susijusius klausimus.	papildomo finansavimo jų ugdymas ir integracija apsunkinta ir xxxxxxxxxxx. Daugėja specialiųjų ugdymosi poreikių, emocijų sutrikimų ir elgesio problemų turinčių vaikų. Gyventojų emigracija sukels vaikų, paliktų be priežiūros, skaičiaus didėjimą.
Technologiniai	Naujų šiuolaikinių technologijų įsigijimas ir panaudojimas pagerins ugdymo procesą: bus patrauklesnis ir įvairus mokymas ir mokymasis. Yra specialistų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis ugdymo procese ir administravime. ES struktūrinių fondų ir LRV biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „ Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis“ pagerins ugdymo turinio įsisavinimą.	Šiuolaikinės technologijos dar mažai naudojamos kiekvieno ugdytinio mokymosi procese.
Edukaciniai	Bendrieji ugdymo planai sudaro galimybę pritaikyti ugdymo turinį mokyklos-darželio kontekstui ir bendruomenės poreikiams. Mokykloje-darželyje kuriama kolegialaus grįžtamojo ryšio sistema patobulins mokytojų profesionalumą.	Didėjant mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičiui klasėje, grupėje bei specialiųjų poreikių įvairovei, mokykla- darželis negali užtikrinti kokybiško ugdymo.

Savivaldybės strateginiame plane numatyti projektai, skatinantys žmonių kūrybiškumo ir iniciatyvumo ugdymą, sudarys sąlygas mokyklos-darželio ugdytinių ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų plėtotei. Ugdytinių galimybės dalyvauti miesto neformaliajame švietime ugdo jų kūrybiškumą. Per didelis ugdytinių skaičius apsunkina mokykloje-darželyje pozityvios aplinkos kūrimą.

4.VIDINĖ ANALIZĖ

4.1. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA, ĮSTAIGOS VALDYMAS

VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

MOKYKLOS-DARŽELIO TARYBA

MOKYTOJŲ TARYBA

MOKYTOJŲ, AUKLĖTOJŲ KOLEGIJA

MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS

KOMISIJOS, GRUPĖS

KOMISIJOS, GRUPĖS

VAIKO GEROVĖS KOMISIJA

ATESTACIJOS KOMISIJA

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS UGDYMUI

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS ŪKIO REIKALAMS

MOKYTOJAI, IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGAI, LOGOPEDAS, MOKYTOJO PADĖJĖJAI

SEKRETORĖ

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAS

/DIETISTAS

PAGALBINIS PERSONALAS

VISOS DIENOS MOKYKLOS GRUPĖS MOKYTOJAI

BIBLIOTEKININKAS

1 pav. Vilniaus „Aušros“ mokyklos-darželio struktūra

Mokyklos-darželio administracija

1 lentelė

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Pareigybė ir pagrindinės funkcijos	Vadybinė kategorija
1.	Xxxxx Xxxxxxxxxx	Direktorė	I
2.	Xxxxxxx Xxxxxxxxx	Direktoriaus pavaduotoja xxxxxxx	XX
3.	Xxxxxx Xxxxxx	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui	nesuteikta
4.	Xxxx Xxxxxxxx	Direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams

Mokykloje-darželyje veikia:

• Mokyklos-darželio taryba;

• Mokytojų taryba;

• Mokytojų ir auklėtojų kolegijos;

• Vaikų grupių ir klasių tėvų komitetai;

• Vaiko gerovės komisija;

4.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

4.2.1. Ugdytiniai:

4.2.1.1. Ugdytinių kaita

Ugdytinių skaičiaus kaita 2015-2019 m.

200

180

160

140

120

100

80

60

40

20

0

                       173        175

147 150    

120

118

110

95

Fiksuojant ugdytinių skaičiaus dinamiką (2 pav.) matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. ugdytinių skaičius mokykloje-darželyje padidėjo: 46 ugdytiniais.

	2016-2017	2017-2018	2018-2019	2019-2020
Ugdytinių sk. darželyje	95	120	118	110
Mokinių sk. mokykloje	147	150	173	175

2 pav. Ugdytinių skaičiaus kaita

Komlektų skaičiaus kaita 2016-2019 m.

8

7

7

7

6

5

4

3

2

1

0

Fiksuojant komplektų skaičiaus dinamiką (3 pav.) matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. padidėjo 1 iki 2019 m. rugsėjo 1 d. komplektų skaičius mokykloje-darželyje padidėjo: 2 komplektais.

	6 6
				5			5			5
	4
	2016-2017						2017-2018			2018-2019			2019-2020
	Komplektų sk. darželyje	4					5			5			5
	Komplektų sk. mokykloje	6					6			7			7

3 pav. Komplektų skaičiaus kaita

Fiksuojant komplektų skaičiaus dinamiką (3 pav.) matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019

m. rugsėjo 1 d. komplektų skaičius mokykloje-darželyje padidėjo: 2 komplektais.

Išvados:

1. Per pastaruosius ketverius metus mokykloje-darželyje ikimokyklinėse-priešmokyklinėse grupėse ugdytinių skaičius išaugo 15 ugdytinių, 1-4 kl. mokinių skaičius – 28 mokiniais.

2. Nuo 2017 m. iki 2019 m. grupių, klasių komplektai padidėjo 1 klase, 1 grupe.

3. Didžiausias ugdytinių skaičiaus didėjimas darželyje vyko 2017–2018 m.m, mokykloje 2018– 2019 m.m.

4. Ikimokyklinėse-priešmokyklinėse grupėse vidutiniškai yra po 22 ugdytinius , o 1-4 kl. po 25 mokinius. Vidutinis ugdytinių, mokinių skaičius svyravo nežymiai.

4.2.1.2. Mokinių pažangumas ir lankomumo dinamika

Mokinių pažangumas 2016–2019 m.

70

60

60

50

40

30

20

10

0

Mokinių pažangumo suvestinė:

41
31
0	2	0
2016-2017				2017-2018		2018-2019
Nepatenkinamai besimokantys	0			2		0
Puikiai besimokantys	31			41		60

4 pav. Mokinių pažangumas 2016–2019 m.

1-4 kl. mokinių lankomumas 2016–2019 m.

5000

4500

4000

3500

3000

2500

2000

1500

1000

500

0

                        4743         

3649

3205

100

50

30

Metinis praleistų pamokų, dienų skaičius/ iš jų be pateisinamos priežasties

	2016-2017	2017-2018	2018-2019
Praleistos pamokos	3205	4743	3649
Iš viso nepateisinta pamokų	100	50	30

5 pav. 1-4 kl. mokinių lankomumas 2016–2019 m.

	2016-2017	2017-2018	2018-2019
Praleistos pamokos	12389	14291	12601
Iš viso nepateisinta pamokų	692	685	625

Darželio ugdytinių lankomumas 2016–2019 m.

16000

14291

14000

12389

12000

12601

10000

8000

6000

4000

2000

692

685

625

0

6 pav. Darželinukų lankomumas 2016–2019 m.

Išvados:

1. Sumažėjo nepažangių mokinių skaičius.

2. Padidėjo gerai besimokančių mokinių skaičius nuo 31 iki 60.

3. Geresnius pažangumo rodiklius lėmė geresnė ugdymo kokybė ir ugdymo priežiūra: ugdymo turinio modernizavimas, netradicinių ir inovatyvių mokymo strategijų naudojimas pamokose, didesnis dėmesys kiekvienam mokiniui, bendradarbiavimas su tėvais.

4. Nuo 2016–2019 m. pagerėjo mokinių lankomumas. Sumažėjo 70 proc. nepateisinamų pamokų skaičius.

5. Nuo 2016–2019 m. 12 proc. pagerėjo ugdytinių lankomumas darželyje. Sumažėjo 10 proc. nepateisintų dienų skaičius.

4.1.1.2. Specialiųjų poreikių ugdytinių kaita

Kaip matyti iš pateiktos 2 lentelės 2016–2017 m. m. mokykloje-darželyje ugdėsi- 5, 2017–2018 m.

m. –5, 2018–2019 m. m.– 5 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ugdytinių.

2 lentelė

Metai	Vaikų ir moksleivių skaičius, kuriems nustatyti dideli, vidutiniai spec. poreikiai			Logopedo pagalbą mokinių skaičius		gaunančių	vaikų	ir
	Ikimokyklinio ugdymo grupės	Priešmokyklinio ugdymo grupės	1-4 kl. mokiniai	Ikimokyklinio ugdymo grupės	Priešmokyklinio ugdymo grupės	1-4 kl. mokiniai
2016–2017 m.m.	-	1(dideli. spec. poreikiai)	3 (vid. spec. poreikiai)	10	10	26
			1(dideli spec. poreikiai)
2017–2018 m.m.	-	-	2 (dideli spec. poreikiai)	13	7	25
			3 (vid. spec. poreikiai)
2018–2019 m.m.	1 (dideli. spec. poreikiai)	-	2 (dideli spec. porekiai)	17	7	25
			2 (vid. spec. poreikiai)

Išvados:

1. Analizuojant trejų metų statistinius duomenis, matyti, kad mokinių, turinčių specialiųjų poreikių skaičius didėja pradinėse klasėse.

2. Didelę dalį specialiųjų poreikių vaikų sutrikimų sudaro kalbos ir komunikacijos sutrikimai. Su visais šiais vaikais dirba logopedas.

4.2.2. Ugdytojai:

4.2.2.1. Mokytojų išsilavinimas

3 lentelė

	Iš viso darbuotojų 2019-09-01	Įgytas išsilavinimas
		Aukštasis	Iš jų: ikimokyklinis ugd./pradinis ugdymas/kt.	Aukštesnysis	Iš jų: ikimokyklinis ugd./ pradinis ugdymas/kt.	Nebaigtas aukštasis /vidurinis
Direktorius	1	1	1/0/0	0
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui	2	2	1/1/0	0
Ikimokyklinio ugdymo pedagogas	10	7	7/1/3	2	5/0/0	1
Pradinio ugdymo pedagogas	7	7	3/6/1	0
Muzikos mokytojas	1	1	0/0/1	0
Anglų k. mokytojas	1	1	0/0/1	0
Tikybos mokytojas	1	1	0/0/1	0
Šokio mokytojas	1	1	0/0/1	0
Fizinio ugdymo mokytojas	1	1	0/0/1	0
Socialinis pedagogas	1	1	0/0/1	0
Visos dienos grupės mokytojas	3	2	0/0/2	0		1
Logopedas	1	1	0/0/1	0
Iš viso pedagogų	30	26	5/8/6	2	5/0/0	2

4.2.2.2. Mokytojų kvalifikacija

4 lentelė

Mokytojų kvalifikacija 2019-09-01
Be kvalifikacijos	Mokytojas	Vyr. mokytojas	Metodininkas
4	10	7	9

4.2.2.3. Mokytojų darbo stažas

5 lentelė

Iki 4 metų	Nuo 4 iki 10 metų	Nuo 10 iki 14 metų	Nuo 15 metų ir daugiau
8	5	5	12

4.2.2.4. Mokytojų amžius 6 lentelė

Pedagogų sk./Pedagogų amžius(vidurkis) 2019-09-01	Iki 25 m.	26-29 m.	30-39 m.	40-44 m.	45-49 m.	50-54 m.	55-59 m.	60-64 m.	Virš 65 m.
	2	4	6	3	5	2	3	4	1

Išvados:

1. Didžiąją kolektyvo dalį sudaro moterys.

2. 87 proc. mokytojų turi aukštąjį išsilavinimą.

3. 87 proc. mokyklos-darželio mokytojų turi pedagogo kvalifikaciją ir ji pakankamai aukšta: 34 proc. mokytojų, 23 proc. vyresniųjų mokytojų, 30 proc. mokytojai metodininkai.

4. Darbuotojų kaita pastebima. Kasmet keičiasi 2-3 pedagoginiai darbuotojai. Dauguma iš jų išeina į užtarnautą poilsį.

5. Pedagoginių darbuotojų amžiaus vidurkis 45 m.

4.3. FINANSINIAI IŠTEKLIAI

Mokyklos-darželio finansinius išteklius sudaro: Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto asignavimai, valstybės (mokinio krepšelio)lėšos, tėvų mokesčio (ugdymo) lėšos, finansinės lėšos iš 2 proc.

pajamų mokesčio paramos.

Finansiniai ištekliai valdomi skaidriai, įstatymų nustatyta tvarka. Teikiamos finansinės ataskaitos mokyklos-darželio bendruomenei tėvų komitetų susirinkimų, Mokytojų tarybos, Mokyklos-darželio tarybos posėdžių metu. Skelbiami mokyklos-darželio internetinėje svetainėje: xxx.xxxxxx.xx Xxxxxx:

1. Ugdymo įstaiga racionaliai planuoja ir panaudoja finansinius išteklius.

4.4. PLANAVIMO STRUKTŪRA

Planavimo sistemą sudaro mokyklos-darželio strateginis planas, metinis mokyklos-darželio veiklos planas, mokyklos-darželio ugdymo planas, mokytojų, auklėtojų kolegijų metiniai veiklos planai, mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai, klasių vadovų veikos planai, neformalaus ugdymo planai.

Planams sukurti sudaromos darbo grupės, o pasiūlymai ir idėjos planams teikiami mokytojų kolegijų susirinkimų ir pasitarimų metu. Strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti kasmet rengiamas metinis veiklos planas. Plane numatomos per metus vykdomos priemonės. Kasmet

atliekama tų metų mokyklos-darželio veiklos stebėsena ir analizė, įsivertinimas ir strateginių nuostatų koregavimas, nustatomi prioritetai.

Išvados:

1. Mokykloje-darželyje yra susitarta dėl planavimo struktūros ir planavimo formų;

2. Siekiant dermės tarp įvairių planų tikslų ir uždavinių, planai tarpusavyje yra derinami;

3. Planavimo formos ir procedūros nuolatos tobulinamos, siekiant kuo didesnio visos mokyklos- darželio bendruomenės veiklos efektyvumo.

4.5. VIDAUS IR IŠORĖS DARBO KONTROLĖS SISTEMA

Mokykloje-darželyje sukurta ugdomojo proceso ir priežiūros sistema. Priežiūrą vykdo direktorė ir direktorės pavaduotojos ugdymui. Stebėsenos rezultatai su mokytojais aptariami individualiai,

mokytojų, auklėtojų kolegijose, mokytojų tarybos posėdžiuose. Įstaigoje vykdomas veiklos kokybės įsivertinimas. Mokykloje-darželyje ugdymo proceso priežiūra vykdoma pagal numatytą planą ir veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Ūkinės veiklos kontrolę vykdo direktorės pavaduotoja ūkiui.

Išvada:

1. Mokyklos-darželio veikla stebima visose mokyklos-darželio pavaldumo pakopose.

2. Mokykloje-darželyje sukurta aiški planavimo ir refleksijos struktūra.

4.6. RYŠIŲ SISTEMA

Visi mokyklos-darželio kompiuteriai prijungti prie internetinio ryšio, yra vienas telefono abonentas.

Naudojamasi elektroninio pašto, elektroninio dienyno xxx.xxxx.xx paslaugomis, mokinių ir

mokytojų registrais, NEC sistema KELTAS, švietimo valdymo informacine sistema ŠVIS. Bankų pavedimai, vietiniai ir tarpiniai mokėjimai bei kitos operacijos atliekamos naudojant bankų

internetines sistemas. Mokiniams, jų tėvams žinios apie mokyklos-darželio veiklą skelbiamos interneto tinklalapyje xxxx://xxx.xxxxxx.xx. Esantys maršrutizatoriai ne visada pajėgūs aptarnauti turimas ryšio priemones.

Išvada:

1. Mokyklos-darželio ryšių sistema tenkina pagrindinius bendruomenės poreikius.

5. VIDINĖS ANALIZĖS SUVESTINĖ

Kriterijus	Stipriosios pusės	Silpnosios pusės
1. REZULTATAI 1.1. Asmenybės branda 1.2. Pasiekimai ir pažanga	Nuo 2017 m. mokykloje-darželyje skiriamas dėmesys mokinio individualiai pažangai. Kuriama ir nuolat tobulinama bendra individualios pažangos stebėjimo sistema. Mokinių ugdymo(si) pasiekimai atitinka Bendrosiose ugdymo programose keliamus tikslus ir mokykloje besimokančių mokinių galias. Mokiniai yra įvairių olimpiadų, konkursų nugalėtojai. Mokykla-darželis atsakingai ir tikslingai teikia duomenis apie mokinių ir mokyklos pasiekimus mokinių tėvams, reguliariai organizuoja tėvų susirinkimus, individualių pokalbių dienas. Mokykla-darželis dalyvauja NMPP vykdyme, kurių duomenys leidžia analizuoti mokyklos-darželio pasiekimus, daromą pažangą, įsivertinti tarp šalies mokyklų įvairiais pjūviais. Remiantis gautomis išvadomis, koreguojamas ugdymo turinys ir ugdymo procesas.	Įsivertinimas mokiniams ne visada teikia augimo džiaugsmo ir atrodo prasmingas, ypatingai kai pažangos nėra arba ji nežymi. Reikėtų siekti, kad mokinių pasiekimų ir pažangos įsivertinimo sistema būtų taikoma vieningai. Nors gauti (NMPP, testų) rezultatai apibendrinami, jie nepakankamai analizuojami, nenuosekliai panaudojami tobulinat ugdymo procesą.
2. UGDYMAS(IS) IR MOKINIŲ PATIRTYS 2.1. Ugdymo(si) planavimas	Mokyklos-darželio mokytojai, žino, ko siekia ugdydami mokinius, tai daro pagrįstai ir tikslingai.	Skiriama nepakankamai dėmesio mokytojo dialogui su mokiniais, padedant išsikelti mokymosi tikslus.

2.2. Vadovavimas mokymuisi 2.3. Mokymosi patirtys 2.4. Vertinimas ugdant	Ugdymo poreikiams lanksčiai pritaikomas mokymosi laikas, tvarkaraščiai. Mokykloje-darželyje veikia daug būrelių, kurie tenkina įvairius vaikų poreikius. Pakankamai sėkmingai teikiama savalaikė pedagoginė, psichologinė, socialinė pagalba mokiniams. Mokykla-darželis bendradarbiauja su spec. tarnybomis. Dauguma mokytojų planuoja ir pasirenka prasmingas ugdymo(si) veiklas, taiko įvairius mokymosi būdus, formas. Mokykla-darželis atsakingai ir tikslingai teikia duomenis apie mokinių ir mokyklos pasiekimus mokinių tėvams, reguliariai organizuoja tėvų susirinkimus, individualių pokalbių dienas.	Daugiau dėmesio skirti ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui. Nepakankamai aiškios mokytojo ir mokinio sutartos elgesio taisyklės. Per mažai dėmesio skiriama mokant mokinius įsivertinti.
3. UGDYMO(SI) APLINKA 2.1. Įgalinti mokytis fizinė aplinka 2.2. Mokymasis be sienų	Mokyklos-darželio interjeras kuria gerą nuotaiką bei mokinių amžiui derantį jaukumą, ugdo darnos jausmą ir gerą skonį. Erdvės funkcionalios, lengvai pertvarkomos ir pritaikomos skirtingiems ugdymo(si) poreikiams: pamokoms ir popamokinei veiklai, individualiam, partneriškam, grupių darbui, mokymuisi su mokytojais ar savarankiškai.	Mokyklos-darželio teritorijoje ir jos viduje sukurtos erdvės nepakankamai išnaudojamos ugdymo procesui. Nepakankamai efektyviai išnaudojamos informacinės, komunikacinės technologijos.

	Įrengtos zonos aktyviam ir pasyviam poilsiui, bendravimui. Mokyklos-darželio patalpos dekoruojamos mokinių darbai. Ugdymui išradingai pritaikoma mokyklos teritorija -“klasės lauke”, amfiteatras. Mokytojai aktyviai organizuoja mokinių pažintinį, edukacinį mokymą ne mokykloje.
4. LYDERYSTĖ IR VADYBA 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas. 4.2. Mokymasis ir veikimas komandomis 4.3. Asmeninis meistriškumas	Mokykloje-darželyje susitarta dėl vizijos bendrumo. Bendruomenės nariai atsakingai dalyvauja įgyvendindami išsikeltus mokyklos-darželio tikslus ir uždavinius. Sąmoningas ir kryptingas mokymasis vyksta įvairiose mokytojų komandose.	Mokykloje-darželyje nepakankamai įsitvirtinę kolegiškos paramos formos (apsilankymas kolegų pamokose) Nepakankamai aktyvūs mokinių tėvai. Menkai atskleista mokyklos-darželio vieta bendruomenėje.

6. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ

Stipriosios pusės	Silpnosios pusės
- Ugdymasis (mokymasis): įdomus ir auginantis atviras ir patirtinis, personalizuotas ir savivaldis, interaktyvus. - Ugdymo turinys provokuojantis, pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius. - Mokyklos-darželio bendruomenė: besimokanti organizacija. - Ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali.	₋ Lyderystės sklaida būdinga nedaugeliui mokytojų. ₋ Mokyklos-darželio bendruomenės nariai nepakankamai įsitraukia į mokyklos- darželio veiklos planavimo, įgyvendinimo ir įsivertinimo veiklas. ₋ Nepakankamai diferencijuojama ir individualizuojama ugdytinių veikla pamokoje, orientuojamasi į didesnį/mažesnį užduočių skaičių, o ne diferencijavimą pagal skirtingus gebėjimus.

- Ugdymo integralumas (įvairiapusė popamokinė veikla, sudaranti galimybes mokiniams atskleisti savo gebėjimus bei turiningai leisti laisvalaikį).	₋ Vertinimas kaip ugdymas. ₋ Vadovavimas mokymuisi (šiuolaikinių mokymo metodų, integruoto ugdymo stoka, nepakankamas dėmesys mokymui mokytis). ₋ Pedagogai per mažai naudojasi galimybėmis dalytis gerąja patirtimi savo iniciatyva. ₋ Mokyklos-darželio ir tėvų bendradarbiavimas dar nepilnai grindžiamas partnerystės principu.
Galimybės	Grėsmės
x Xxxxxxxxxxxxx xxxxxxxx atsakomybe, savo gebėjimais aktyviau įtraukti kolegas į organizuojamą veiklą. ₋ Gerosios patirties sklaida ne tik miesto, šalies, bet ir mokyklos mastu plėtojant pagalbą vienas kitam. ₋ Kuriant komandas, įtraukti visus pedagoginius darbuotojus taip ugdant lyderius ir siekiant pozityvaus vienas kito vertinimo. ₋ Komandinio darbo stiprinimas. ₋ Iškilus spręstinai situacijai siekti abipusio pozityvaus bendradarbiavimo. ₋ Ugdytis gebėjimą pastebėti ir džiaugtis kolegų ir jų mokinių sėkme ₋ Aktyviai bendradarbiauti mokytojų ir auklėtojų kolegijų lygmenyje analizuojant darbo kokybę bei priimant sprendimus darbo kokybei gerinti. ₋ Kompleksiškai, bendradarbiaujant: vaikas- pedagogas-tėvai- specialistai spręsti mokymosi ir elgesio problemas.	₋ Savęs xxxxxxx kaip xxxxxxx vieneto kolektyve apsunkina bendruomenės kaip visumos veiklą. ₋ Tėvų dalyvavimas daugiau epizodinis nei nuoseklus, sistemingas, grįstas daugiau įtraukimu nei įsitraukimu. ₋ Tėvų užimtumas, mažina galimybes bendradarbiauti. ₋ Nepasitikėjimas ir netikėjimas siūlomos pagalbos nauda, vaikui. ₋ Didėjantis mokinių, turinčių elgesio ir emocijų, sveikatos sutrikimų, skaičius.

7. STRATEGINĖS IŠVADOS

Atsižvelgiant į vidaus ir išorės veiksnius, atlikus SSGG analizę, atlikus bendruomenės apklausą buvo nustatytos strateginės kryptys, leisiančios užtikrinti mokyklos-darželio mokinių ugdymo kokybinius pokyčius 2020-2024 metais.

Būtina:

1. Sutelkti mokyklos-darželio bendruomenės narių pastangas mokymo ir mokymosi kokybės gerinimui, ypatingą dėmesį skiriant mokinių mokymosi motyvacijai, mokėjimui mokytis,

mokymuisi bendradarbiaujant, kiekvieno mokinio individualios mokymosi pažangos

identifikavimui bei analizavimui, mokytojo ir mokinio dialogui, edukacinių erdvių kūrimui ir esamų edukacinių erdvių efektyviam panaudojimui siekiant asmenybės ūgties, atskleidžiant ir ugdant kiekvieno mokinio gebėjimus.

2. Skatinti mokytojų bendradarbiavimą įgyvendinant ugdymo turinį, jį individualizuojant, diferencijuojant, pritaikant gabių mokinių ugdymui, gerinant pamokos vadybą, klasės valdymą bei pamokos struktūrą, ieškant naujų ugdymo formų ir metodų.

3. Užtikrinti mokiniams veiksmingą pedagoginę, psichologinę, socialinę pagalbą.

4. Mokyklos-darželio strateginį valdymą nukreipti bendruomenės narių bendruomeniškumo ir lyderystės įgalinimui, užtikrinti veiksmingą intelektualinių ir materialinių mokyklos-darželio išteklių tobulinimą.

5. Aktyviau įsitraukti visai bendruomenei į mokyklos-darželio teigiamo mikroklimato kūrimą.

Siekti visapusiško švietimo dalyvių poreikių tenkinimo, kurti darbingą ir pozityvią emocinę aplinką mokykloje-darželyje.

8. MOKYKLOS- DARŽELIO STRATEGIJA MISIJA

„Aušros“ mokykla-darželis – ugdymo institucija, teikianti šiuolaikišką ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, sudaranti sąlygas visapusiškai kurti nepakartojamą, laisvą, gražią asmenybę.

VIZIJA

Moderni, ieškanti naujovių ir jas diegianti, kūrybiškai dirbanti, kryptingai ir sistemingai formuojanti ugdytinių kultūrą. „Aušra“- prasmės, atradimų ir smagaus mokymosi mokykla.

FILOSOFIJA

Sėkmingo ugdymo paslaptis – pagarba mokiniui.

(R. V. Emersonas)

9. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tikslas. 1. Tobulinti ugdymo kokybę, užtikrinti ugdymo turinio kaitą, atitinkančią šiuolaikinius ugdymo tikslus.

Uždaviniai:

1.1. Siekti ugdymo strategijų įvairovės ugdymo veiklose.

1.2. Tobulinti ir įgyvendinti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, skatinančio mokinių motyvaciją, tvarką.

Tikslas. 2. Plėtoti mokyklos-darželio bendruomenės bendradarbiavimą siekiant pozityvių santykių.

Uždaviniai:

2.1. Tobulinti pedagogų komandinį darbą plėtojant lyderystę;

2.2. Stiprinti pedagogų ir ugdytinių pozityvaus bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją.

2.3. Ugdyti mokinių sveikatingumą.

2.4. Kurti dinamiškas, atviras ir funkcionalias ugdymo(si) aplinkas, stimuliuojančias mokymąsi, skatinančias mąstymą, bendradarbiavimą ir emocinę sveikatą.

10. STRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS

I PROGRAMA. UGDYMO(SI ) VEIKLOS KOKYBĖS TOBULINIMAS
1. Tikslas. Tobulinti ugdymo kokybę, užtikrinti ugdymo turinio kaitą, atitinkančią šiuolaikinius ugdymo(si) tikslus.
1.1. Uždavinys. Siekti ugdymo strategijų įvairovės ugdymo veiklose.
Įgyvendinimo priemonės	Atsakingi, vykdytojai	Vykdymo data	Kaštai	Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai
1.1.1. Taikyti mokymąsi skatinančias strategijas	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Ne mažiau kaip 70 proc. stebėtų pamokų bus taikomi Mąstymo mokyklos įrankiai: mąstymo žemėlapiai, mąstymo raktai, mąstymo kepurės, aukštesnio mąstymo klausimai. „Aušros“ mokykla-darželis taps Mąstymo mokykla.
1.1.2. Įtraukti į ugdymo procesą tiriamąją ir gamtamokslinę veiklą.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	80 proc. mokytojų ugdymo procese vykdys tiriamąją ir gamtamokslinę veiklą.
1.1.3. Taikyti probleminio mokymo metodiką.	Mokytojai Pavaduotoja ugdymui	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	50 proc. mokytojų ugdymo procese taikys probleminio mokymo strategijas.
1.1.4. Plėsti mokymąsi be sienų.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Kiekvienais metais bent kartą kiekvienas mokytojas pritaiko mokyklos teritoriją ugdymui. Kasmet kiekvienoje analizuotas ir aptartas mokytojo mokymo už klasės ribų pavyzdys, priimti sprendimai dėl naujų galimybių. Sukurta „Aušros“ mokyklos- darželio mokymosi be sienų koncepcija.
1.1.5. Individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir individualios pažangos stebėjimo rezultatus 80 proc. mokytojų pamokose individualizuos, diferencijuos ir suasmenins užduotis.

1.1.6. Integruoti IKT į ugdymo/si procesą.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	100 proc. mokytojų integruos IKT į ugdymo/si procesą.
1.2. Uždavinys. Tobulinti ir įgyvendinti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, skatinančio mokinių motyvaciją, tvarką.
1.2.1. Atnaujinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą.	Pavaduotoja ugdymui Darbo grupė	2020	Žmogiškieji ištekliai	Parengtas atnaujintas mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas.
1.2.2. Stebėti ir fiksuoti vaiko individualią pažangą.	Pavaduotoja ugdymui Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	100 proc. mokytojų stebės ir fiksuos vaiko individualią pažangą.
1.2.3. Naudoti kuo įvairesnius įsivertinimo instrumentus pamokose/veiklose.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	100 proc. mokytojų išbandys bent po 5 skirtingus įsivertinimo būdus.
1.2.4. Organizuoti mokinių veiklos įsivertinimą ir individualius pokalbius apie asmeninę pažangą, tolesnius ugdymo tikslus.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	2 kartus per metus organizuoti individualūs pokalbiai su mokiniais. 50 proc. I-ų klasių mokinių mokslo metų pabaigoje gebės įsivertinti savo pasiekimus. 100 proc. II-IV klasių mokinių gebės įsivertinti savo pasiekimus. 20 proc. mokinių gebės numatyti tolesnius ugdymosi tikslus.
II PROGRAMA. MOKYKLOS-DARŽELIO BENDRUOMENĖS NARIŲ PARTNERYSTĖS STIPRINIMAS
2. Tikslas. Plėtoti mokyklos-darželio bendruomenės bendradarbiavimą siekiant pozityvių santykių.
2.1. Uždavinys. Tobulinti pedagogų komandinį darbą plėtojant lyderystę.
2.1.1. Įtraukti mokytojus į komandinį darbą mokykloje-darželyje.	Pavaduotoja ugdymui Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	100 proc. mokytojų įtraukti į komandinį darbą

2.1.2. Stiprinti mokytojų auklėtojų kolegijų veiklą	Pavaduotoja ugdymui Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Nuolat (kiekvieną mėn. paskutinę savaitę) vyks mokytojų kolegijos posėdžiai. Skleidžiamos pedagoginės naujienos ir metodinės naujienos, dalijamasi gerąją pedagogine patirtimi. Tikslingas dalykinis ir metodinis mokytojų bendradarbiavimas.
2.1.3. Diegti kolegialaus grįžtamojo ryšio sistemą.	Pavaduotoja ugdymui Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Sukurta kolegialaus grįžtamojo ryšio sistema mokykloje-darželyje. Parengtas atvirų pamokų vedimo tvarkaraštis. Kiekvienas pedagogas parodys bent po vieną atvirą pamoką, kuriose taikomos šiuolaikinio mokymo(si) paradigmos, kolega -kolegai suteiks grįžtamąjį ryšį, išskirdami mokymosi paradigmos elementus.
2.1.4. Sukurti mentorių tinklą „Mentorių ratą“, dirbant komandiniu principu.	Pavaduotoja ugdymui Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Sukurtas mentorių tinklas. Pradedančiųjų mokytojų darbą koordinuoja ir jiems pagalbą teikia kvalifikuoti, turintys nemažą darbo patirtį įstaigos pedagogai.
2.1.5. Plėtoti vadovų ir darbuotojų bendravimą, siekiant efektyvios mokyklos-darželio veiklos.	Pavaduotoja ugdymui Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Kiekvienais metais suorganizuotas mokyklos- darželio darbuotojų ir vadovų metinis pokalbis. Mokytojai įsivertins savo veiklas remdamiesi duomenų analize grindžiamais sėkmės kriterijais ir išskirdami 2 stipriąsias ir 1 tobulintiną sritį.
2.2. Uždavinys. Stiprinti pedagogų ir ugdytinių pozityvaus bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją.
2.2.1. Vykdyti prevencines ir socialines veiklas.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Vykdomos 2-3 prevencinės, socialinės veiklos ugdytiniams, ugdančios socialinius, emocinius gebėjimus.
2.2.2. Parengti bendruomenės susitarimai dėl pozityvaus elgesio.	Mokytojai	2020	Žmogiškieji ištekliai	Peržiūrėti ir pakoreguoti dokumentai: mokinių elgesio taisyklės, mokymo sutartys, darbo tvarkos taisyklės, mokytojų etikos kodeksas, bei formos. Parengtas „Aušros“ mokyklos-darželio bendruomenės kodeksas.

2.2.3. Taikyti įvairius klasės valdymo būdus.	Mokytojai		Žmogiškieji ištekliai	Mokytojai tikslingai taikys bent 5 klasės valdymo būdus. Pagerės klasių mikroklimatas, sumažės patyčių mastas. Kryptingai vykdoma klasės vadovo veiklos stebėsena ir vertinimas
2.2.4. Atlikti mokinių gebėjimų, mokymosi, elgesio problemų identifikavimo tyrimus.	VGK komisijos nariai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Kasmet bus atliekami 2-3 tyrimai, kurie pristatomi bendruomenei kartu su rekomendacijomis, kaip spręsti problemas. Tyrimai parodys 5-10 proc. gerėjantį mokinių mokymosi kokybę ir mokymosi pažanga pasieks 99-100 proc.
2.2.5. Organizuoti bendrus mokytojų- mokinių- tėvų renginius.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Suorganizuoti 2 kultūros renginiai mokyklos bendruomenei.
2.3. Uždavinys. Ugdyti mokinių sveikatingumą
2.3.1. Organizuoti sportinius renginius.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Suorganizuoti 1-2 renginiai per metus.
2.3.2. Dalyvauti išorės inicijuojamuose sporto renginiuose.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	Visos klasės dalyvaus bent 1 renginyje.
2.3.3. Parengti aktyvių, prasmingų pertraukų modelį				Parengtas aktyvių, prasmingų pertraukų modelis. Tinkamas mokinių režimas mokykloje: mokymosi ir poilsio laikas.
2.3.4. Organizuoti sveikatingumą ugdančias veiklas.	Mokytojai	2020–2024	Žmogiškieji ištekliai	2-4 veiklos per metus.
2.4. Uždavinys. Kurti dinamiškas, atviras ir funkcionalias ugdymo(si) aplinkas, stimuliuojančias mokymąsi, skatinančias mąstymą, bendradarbiavimą ir emocinę sveikatą.
2.4.1. Atnaujinti pagal galimybes mokyklos patalpas	Direktorė	2020–2024	Mokinio krepšelio lėšos	Pagerės mokymosi ir darbo sąlygos(atnaujintos bent 2 patalpos per mokslo metus)

	Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams
2.4.2. Aprūpinti klases, grupes šiuolaikiškomis priemonėmis	Direktorė Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams	2020–2024	Mokinio krepšelio lėšos	Bent pusė patalpų bus aprūpintos šiuolaikiškomis priemonėmis.
2.4.3. Įkurti sensorinį kambarį.	Direktorė Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams	2020–2024	Mokinio krepšelio lėšos	Įrengta saugi erdvė-sensorinis kambarys- kuriame sensorinė aplinka leis vaikams nusiraminti, pailsėti, susikaupti.
2.4.4. Įrengti poilsio zonas	Direktorė Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams	2020–2024	Mokinio krepšelio lėšos	Įrengtos 2-3 poilsio kampeliai ugdytiniams, platinamos ir tobulinamos poilsio zonos.

11. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

1. Strateginio plano įgyvendinimo stebėsena vyksta sistemingai viso jo įgyvendinimo metu. Strateginis planas gali būti koreguojamas kiekvienų metų pabaigoje.

2. Mokyklos-darželio bendruomenė stebi ir vertina strateginio plano įgyvendinimą, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas.

3. Mokyklos-darželio tikslai ir uždaviniai įgyvendinami kasmet sudarant mokyklos-darželio metinį veiklos planą.

4. Mokyklos-darželio ugdymo planas, metinis veiklos planas, mokytojų, auklėtojų kolegijų veiklos planai turi derėti su mokyklos-darželio strateginiu planu.

5. Metų pabaigoje mokytojų, mokyklos-darželio tarybose aptariamas strateginio plano įgyvendinimas.

6. Strateginio plano įgyvendinimo priežiūrą vykdo mokyklos-darželio strateginio plano ir veiklos plano vykdymo priežiūros grupė Iki kiekvienų metų sausio 15 d. pateikia praėjusių metų strateginio plano strateginių tikslų pasiekimų analizę mokyklos-darželio bendruomenei.

7. Stebėsenos duomenys fiksuojami strateginio plano strateginių tikslų pasiekimų analizės formoje, kuri iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikiama Švietimo, kultūros ir sporto departamentui už praėjusius kalendorinius metus.

VILNIAUS „AUŠROS“ MOKYKLOS-DARŽELIO STRATEGINIŲ TIKSLŲ PASIEKIMŲ ANALIZĖS FORMA

Tikslas
Uždaviniai	Planuotas pasiekimas	Pasiektas rezultatas	Planuoti finansiniai ištekliai	Panaudoti finansiniai ištekliai
1.
2.
3.
Išvados apie pasiektą tikslą