ERGO visų rizikų transporto priemonių kasko draudimas


ERGO Insurance SE Lietuvos filialas


ERGO visų rizikų transporto priemonių kasko draudimas

Galioja nuo 2013 06 01


Apdrausti – reiškia suprasti

norėtume atkreipti dėmesj j draudimo sutarties sudarymo ypatumus. Taip pat priminti, kad draudimo sutartis yra ir ERGO, ir Jūsų jsipareigoji- mas. Todėl siekdami abipusio supratimo, ir norėdami užtikrinti patogų ir saugų transporto priemonių kasko draudimo vartojimą, norėtume šioje dalyje pateikti informaciją, kuri yra svarbi ir neatsiejama nuo sutarties sudarymo.


Kodėl Jums naudinga draustis ERGO visų rizikų kasko draudimu?

Visų Rizikų kasko draudimas suteikia transporto priemonės apsaugą nuo bet kokio staigaus nenumatyto jvykio, kurio metu sugadinama, su- naikinama ar pavagiama transporto priemonė, išskyrus atvejus, kurie draudimo taisyklėse yra jvardyti kaip nedraudžiamieji. Dažniausiai au- tomobilis sugadinamas eismo jvykio ar vagystės metu, tačiau yra daug kitokių jvykių, kuriuos numatyti yra labai sunku ar netgi nejmanoma. Jei draudžiatės ne visų rizikų draudimu (kai išvardinami konkretūs draudžia- mieji jvykiai), todėl galimi atvejai, kai draudimo apsauga nebus suteikta, nors jvykis draudimo taisyklėse nebuvo jvardytas kaip nedraudžiamasis. Renkantis ERGO visų rizikų kasko draudimą Jūs apsaugosite savo trans- porto priemonę nuo jvairiausių atsitikimų, kurių metu gali būti patiriami nuostoliai dėl transporto priemonės sugadinimo ar vagystės.


Susipažinimas su draudimo taisyklėmis ir teikiama draudimo apsauga

Pageidaujant turėti pilnavertę draudimo apsaugą, būtina suprasti, nuo ko norėtumėte apsaugoti savo transporto priemonę ir tuo pačiu savo finan- sinę padėtj netikėto jvykio atveju. Automobilis gali būti sugadintas ne tik eismo jvykio ar vagystės metu, tačiau ir jam stovint kieme ar automobilių saugojimo aikštelėje ar gaisro metu. Šios taisyklės yra parengtos „Visų rizikų“ draudimo principu ir pritaikytos apsaugoti Jūsų finansinj stabilu- mą Jūsų transporto priemonės sugadinimo atveju, jvykus dalių ar paties automobilio vagystei bei prireikus skubios pagalbos kelyje, kai transporto priemone nejmanoma tęsti kelionės dėl gedimo ar bet kurio kito jvykio, iš- skyrus atsitikimus, nurodytus transporto priemonių draudimo taisyklėse

„Nedraudžiamųjų jvykių“ (3) bei „Draudimo išmokos nemokėjimo priežas- tys“ (4) dalyse. Daugeliu atvejų, be jokio papildomo mokesčio suteiksime Jums galimybę pasinaudoti pakaitiniu automobiliu, kol Jūsų automobilis bus remontuojamas. Maksimalus pakaitinio automobilio suteikimo laikas vieno draudžiamojo jvykio atveju yra ribojamas 7 arba 21 diena, priklau- somai nuo sutarto nuomos termino draudimo sutartyje.


Kokia būtina informacija sudarant sutartj ir kas nuo jos priklauso?

Draudimo apsauga suteikiama atsižvelgiant j Jūsų pateiktą informaciją apie automobilj, jo saugojimo sistemas (signalizaciją), vairuotojų, kurie naudojasi Jūsų automobiliu, vairavimo patirtj bei automobiliu atliekamą veiklą (pvz. automobilis naudojamas asmeniniams tikslams arba verslui vykdyti (pvz. nuomai, taksi ir t.t). ERGO konsultantai, turėdami šią infor- maciją, gali Jums pasiūlyti geriausiai Jūsų poreikius atitinkančią draudi- mo apsaugą. Jūsų pateiktos informacijos tikslumas padės sudaryti tokią draudimo sutartj, kuri garantuos tinkamo dydžio ir apimties pagalbą jvy- kus draudžiamajam jvykiui.

Draudimo sutarties informacija

Draudimo sutartyje yra nurodoma, koks automobilis ir nuo kokių jvy- kių yra apdraustas, kokiam laikotarpiui ir kokioje teritorijoje suteikiama draudimo apsauga. Sudarius draudimo sutartj, mes rūpinamės, kad Jus pasiektų informacija apie atidėtus draudimo jmokos mokėjimo terminus, draudimo sutarties pabaigą bei kitas ERGO teikiamas draudimo paslau- gas ir akcijas, ir apie tai Jums pranešame raštu. Todėl labai svarbu, kad kontaktai – Jūsų adresas, telefonas – būtų teisingai nurodyti sutartyje. Šie rekvizitai naudojami Jus informuojant apie Jūsų patirtos žalos dėl trans- porto priemonės sugadinimo ar vagystės kompensavimą.


Įvykių registravimas, konsultavimas ir pagalba

Automobilio sugadinimas ar vagystė nėra jprasta situacija, todėl dažnai ieškoma pagalbos ar patarimo draugų, pažjstamų. Tokią pagalbą ir kon- sultaciją Jums suteiks ERGO darbuotojai, budintys 24 valandas per parą, paskambinus telefonu 1887. Jūsų jvykis bus užregistruotas, suteikta infor- macija, kaip elgtis atsitikus nelaimei, iškviesta pagalbos kelyje tarnyba, suteiktas pakaitinis automobilis.


Išskaitos dydžiai. Kodėl jie nustatomi?

Draudžiant lengvuosius automobilius, dažniausiai praktikoje taikoma 300 Lt arba 400 Lt dydžio automobilio sugadinimo atveju, bei 5 proc. arba 10 proc. dydžio vagystės atveju, išskaita. Tokia suma arba žalos dalimi Jūs patys dalyvaujate kiekvienos žalos atveju. Ilgametė ERGO patirtis ir jvykių administravimo praktika leidžia teigti, kad tokio dydžio išskaitos leidžia ženkliai sumažinti draudimo jmoką, tačiau už priimtiną kainą jsigyti „Visų rizikų“ transporto priemonių kasko draudimo apsaugą bei sukaupti dides- nę nuolaidą pratęsiant draudimo sutartj.


Kaip atlyginama Jūsų patirta žala dėl automobilio sugadinimo, vagys- tės ar gedimo?

Jei automobilis sugadinamas, atlyginamos jo remonto išlaidos. Dažniausiai ERGO klientai automobilius remontuoja ERGO partnerių servi- suose, ir tai suteikia galimybę greičiau nustatyti remonto apimtj ir atlikti kokybišką remontą. Automobilio vagystės atveju atlyginamos išlaidos, reikalingos tokiam pat automobiliui jsigyti. Jeigu automobilis sugedo ke- lyje, nedelsiant organizuosime techninę pagalbą, apmokėsime Jūsų toli- mesnę kelionę ar viešbučio išlaidas. Visais numatytais atvejais suteiksime nemokamą pakaitinj automobilj.

Išsami žalos nustatymo ir išmokų apskaičiavimo tvarka yra nurody- ta „Žalos nustatymo tvarka (6) ir „Draudimo išmokų apskaičiavimo“ (7) dalyse.


Ar tinkamai vykdoma sutartis?

Draudimo sutartis yra ERGO ir Jūsų susitarimas, kuris kiekvieną šalj jparei- goja tinkamai vykdyti savo pareigas, jos yra pateiktos skiltyse „Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu“ (15) bei „Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju“ (5). Pagrindiniai drau- dimo bendrovės jsipareigojimai yra paprasti – per jmanomai trumpą lai- ką ir teisingai atlyginti žalą, tačiau ERGO, siekdama būti patikimu Jūsų finansinio saugumo garantu, vykdo ir kitus verslo etikos jsipareigojimus: informuoja apie atidėtų jmokų mokėjimo terminus, primena apie besibai- giančią sutartj, taip pat –primenama, jei buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingi išmokai išmokėti.


ERGO Insurance SE Lietuvos filialas


Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030

Galioja nuo 2013 06 01


1 Draudžiamieji jvykiai

2 Draudimo galiojimo teritorija

3 Nedraudžiamieji jvykiai

4 Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys

5 Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

6 Žalos nustatymo tvarka

7 Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka

8 Draudimo išmokos mokėjimo terminai

9 Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys

10 Draudimo objektas

11 Draudimo sumų, jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo

12 Draudimo sutarties galiojimo terminai

13 Dvigubas draudimas, draudimas padidintomis ir sumažintomis sumomis

14 Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos

15 Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

16 Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos.

17 Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka

18 Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus

19 Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai

20 Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

21 Xxxxxxxxxx draudimo taisyklių sąvokos


1 Draudžiamieji jvykiai

1.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas (išskyrus Nedraudžiamuosius jvykius, nurodytus šių taisyklių 3. punkte ir Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus, nurodytus šių taisyklių 4. punkte), susi- jęs su apdraustos transporto priemonės sugadinimu ar sunaikinimu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos da- lis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai jrengta papildoma jranga, kuriai žala buvo padaryta dėl šiame punkte nurodyto draudžiamojo jvykio, yra apdrausta tik tokiu atveju, jei draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dy- dis nurodyti šių taisyklių 7.1 punkte.

1.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kai vairuojant ap- draustą transporto priemonę buvo sužaloti ar žuvo apdraustieji asmenys. Draudimo apsauga taip pat galioja dėl nelaimingų atsitikimų apdraustie- siems jlipant j ir išlipant iš apdraustos transporto priemonės. Apdraustieji asmenys apdraudžiami pagal vieną iš šių sistemų - bendrąją sistemą arba vietų sistemą. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dydis nuro- dyti šių taisyklių 7.2 punkte.

1.3 Pagalbos kelyje draudimas. Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to ats- kirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime, apdraudžiamos draudė- jo išlaidos, susijusios su:

1.3.1 neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:

a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transpor- to priemonės apgadinimui:

tuo atveju, kai tęsti kelionę transporto priemone keltų pavojų kitiems eismo dalyviams, sukeltų didesnius transporto priemonės gedimus ar tęsti kelionę dėl gedimų ar apgadinimo yra nejmanoma, draudi- kas organizuoja techninės pagalbos automobilio atvykimą ir apmo- ka išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu jvykio vie- toje; transporto priemonės užklimpimas (sniege, purve ar smėlyje), kuris jvyko kelių eismui skirtose teritorijose, laikomas neatidėliotinos pagalbos jvykiu.

b) degalų pristatymu:

tuo atveju, kai transporto priemonei netikėtai pasibaigė degalai, ap- mokamos degalų pristatymo išlaidos (jskaitant ir išlaidas už degalus iki 5 litrų).

c) transporto priemonės transportavimas po gedimo:

jei transporto priemonės negalima paruošti tolimesnei eksploataci- jai jvykio vietoje, draudikas organizuoja transporto priemonės trans- portavimą iš jvykio vietos iki artimiausios transporto priemonių re- monto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jskaitant ir bagažą, bei ne verslo tikslais vežamą krovinj, ir apmoka transportavimo išlaidas;

d) transporto priemonės transportavimu po eismo jvykio:

jei transporto priemonė eismo jvykio metu yra apgadinta ir tolimes- nis tokios transporto priemonės eksploatavimas keltų pavojų eismo dalyviams ar eksploatavimas nėra jmanomas, draudikas organizuo- ja transporto priemonės transportavimą iš jvykio vietos iki artimiau- sios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jskaitant ir bagažą, bei ne verslo tikslais vežamą krovinj, ir apmoka transportavimo išlaidas;

1.3.2 kelionės pratęsimu ar grjžimu atgal:

jei dėl gedimo ar apgadinimo transporto priemonės, kuria draudėjas ar apdrausti asmenys pradėjo kelionę, nejmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, draudikas organizuoja kelionę atgal iki draudėjo ar ap- draustų asmenų nuolatinės gyvenamos vietos arba tolimesnę kelionę iki numatytos vietos ir kelionę atgal nuo numatytos vietos iki nuolati- nės gyvenamos vietos ir apmoka kelionės išlaidas;

1.3.3 nakvyne:

jei dėl gedimo ar apgadinimo transporto priemonės, kuria draudėjas ar apdrausti asmenys pradėjo kelionę ir dar nėra nuvykę iki numatytos vietos, nejmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, draudėjui pagei- daujant, draudikas padės surasti vietą nakvynei ir apmokės vienos na- kvynės išlaidas.

Jeigu draudėjas ar apdrausti asmenys pasinaudojo kelionės pratęsimo ar grjžimo atgal paslauga, draudikas neapmoka nakvynės išlaidų;

1.3.4 prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:

jeigu kelionės metu draudėjas ar apdrausti asmenys pametė apdraus- tos transporto priemonės raktelius, draudikas organizuoja transporto priemonės savininko turimų atsarginių raktelių, esančių jo nurodytoje vietoje atsiuntimą ir apmoka persiuntimo išlaidas;

1.3.5 pagalba remontuojant automobilj;


ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 302912288. PVM kodas LT100007345010. Telefonai: 1887, (0 0) 000 0000. Faksas (0 0) 000 0000. El. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, VĮ Registrų centras, Vilniaus filialas.

Filialo steigėjas ER GO Insurance SE. Įmonės kodas 10017013. PVM kodas EE100295906. Adresas A. H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Respublika. Duomenys kaupiami ir saugomi Harju apskrities teismo registrų skyriuje.

2

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonę reikia remontuoti, draudikas padeda surasti transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančią bendrovę. Už draudiko pasiūlytų transporto priemonių remon- to paslaugas teikiančios bendrovės pasirinkimą atsako draudėjas. Už atliktų darbų kokybę atsako transporto priemonių remonto paslaugas teikianti bendrovė.

1.3.6 Pakaitinio automobilio suteikimas:

Jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuoja- ma su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas teikiančioje bendrovėje, draudikas apmoka pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Pakaitinis automobilis suteikiamas atsižvelgiant j re- montuojamos transporto priemonės klasę (dydj), bet ne aukštesnės nei kompaktinės klasės.

1.3.7 grjžimu/nuvykimu j/iš autoservisą (-o):

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuojama su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančioje bendrovėje, draudikas apmoka draudėjo išlaidas dėl parvy- kimo j gyvenamąją vietą iš transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės bei išlaidas dėl nuvykimo atsiimti suremontuo- tos transporto priemonės.

Pagalbos kelyje draudimo paslaugos suteikiamos ir su tuo susijusios išlai- dos atlyginamos draudėjui, apdraustos transporto priemonės vairuotojui ir keleiviams.

1.4 „Mobilus kasko“ draudimas: draudžiamuoju jvykiu šių taisyklių prasme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs kelių eismo jvykis, kurio metu buvo sugadinta, sunaikinta transporto priemo- nė, nenurodyta draudimo sutartyje ir nuosavybės teise nepriklausanti draudėjui (jskaitant ir jungtinės nuosavybės atvejj), bet teisėtu pagrindu laikinai perduota vairuoti draudėjui (draudimo išmoka nustatoma atsi- žvelgiant j 7.4 punkto sąlygas).


2 Draudimo galiojimo teritorija

2.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimo, keleivių drau- dimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo apsauga galioja geografinėje Europos teritorijoje.

2.2 Pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja vienoje iš žemiau nuro- dytų teritorijų:

2.2.1 Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2.2.2 geografinėje Europoje.


3 Nedraudžiamieji jvykiai

3.1 Nedraudžiamaisiais jvykiais, už kuriuos draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi jvykiai, kurių metu žala padaroma drau- dimo objektui:

3.1.1 kai transporto priemonė naudojama atlikti veiksmus, kurių at- likimui ji nėra pritaikyta, arba naudojama nesilaikant transporto prie- monės eksploatavimo taisyklių;

3.1.2 jei jvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvar- kinga. Ši išlyga netaikoma, kuomet nėra priežastinio ryšio tarp drau- džiamojo jvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės;

3.1.3 kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemo- nėje dėl jos eksploatavimo, išskyrus pagalbos kelyje draudimo atvejus;

3.1.4 dėl darbo režimo ar darbo saugumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pažeidimo;

3.1.5 dėl gaisro, kai apdraustoje transporto priemonėje arba šalia jos buvo naudojamas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naudoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles;

3.1.6 kai specialios paskirties transporto priemonė, kurios pagrindi- nė paskirtis yra specialia jranga atlikti specialias funkcijas, atlieka šias funkcijas (pavyzdžiui: autokranas, autokopėčios, autobokštelis, gaisri- nis automobilis, miškovežis ir pan.);

3.1.7 kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skir- tose teritorijose;

3.1.8 kai transporto priemonė dalyvauja bet kokio pobūdžio važiavi- muose, kuriuose siekiama kuo didesnio greičio, kliūčių jveikimo ir/ arba reikalaujama ypatingo vairavimo meno, taip pat kai transporto priemo- nė naudojama mokymui vairuoti;

3.1.9 kai transporto priemonė valdoma neteisėto valdytojo, išsky- rus tuos atvejus, kai transporto priemonė apgadinama vagystės ar plė- šimo metu;

3.1.10 apdraustos transporto priemonės valdytojui neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės arba neturint teisės vai- ruoti transporto priemonę;

3.1.11 kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus, apsvaigu- sio nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų valdytojo, taip pat kai pastarasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo jvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigi- mo patikrinimo; šių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas su- prantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką;

3.1.12 kai transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, nepakluso kelių policijos ar kitų kompetentingų institucijų pareigūnų reikalavimams;

3.1.13 dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo;

3.1.14 kai draudžiamasis jvykis organizuojamas tyčia ar transporto priemonė naudojama nusikalstamiems veiksmams atlikti;

3.1.15 dėl žemės drebėjimo, radiacijos, branduolinės energijos poveikio;

3.1.16 bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos yra tiesiogiai ar netiesio- giai sąlygotos arba susijusios su sekančiais jvykiais, neatsižvelgiant j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos kitos priežastys ir aplinkybės:

a) karas, invazija, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramu- mai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą, o taip pat streikas, lokautas, valdžios ar valdžios institucijų nurodymai ir/ar veiksmai;

b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai (terorizmas).

Pagal šią išlygą neatlyginama taip pat žala, nuostoliai arba išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu a) ir b) papunkčiuose nurodytų veiksmų ir jvykių ar bet kokiu kitu būdu susiję su šio punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytais veiksmais ir/arba jvykiais.

3.2 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas

3.2.1 Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardytų nedraudžiamųjų jvykių, transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas taip pat neatlygina:

3.2.1.1 žalos, padarytos padangoms; žala dėl padangų sugadini- mo ar sunaikinimo atlyginama tik kaip eismo jvykio pasekmė, kai šio jvykio metu buvo sugadintos ir kitos apdraustos transporto priemo- nės dalys;

3.2.1.2 žalos transporto priemonės elektros instaliacijai, atsiradu- sios dėl trumpojo jungimo joje;

3.2.1.3 žalos dėl medžiagos, iš kurios padaryta transporto prie- monė, savaiminių jskilimų ar trūkimų arba detalės (-ių) funkcijos (-ų) praradimo, senėjimo ar korozijos (pavyzdžiui: lingių išsitiesinimo, lonžeronų jtrūkimo, stiklo trūkimo, surūdijimo ir pan.);

3.2.1.4 žalos transporto priemonės dalims, atskirtoms nuo trans- porto priemonės (nesukomplektuotoms su ja), išskyrus šių taisyklių

7.1.9. d punkto nurodytą atvejj;

3.2.1.5 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transpor- to priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba nejjungtos ir/ar neveikiančios ser- gėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje;

3.2.1.6 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei draudikui ne- pateikiami transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dang- čio) rakteliai, ar sergėjimo sistemos (signalizacijos) valdymo pultai;

3.2.1.7 žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto pa- ties draudėjo ar jo jgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su trans- porto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone;

3.2.1.8 žalos, atsiradusios dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo su- gadinimo ar sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu;

3.2.1.9 žalos, atsiradusios dėl to, kad apdraustą transporto prie- monę apgadina ja vežamas krovinys. Šis punktas netaikomas, jei nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia žalos dalis padaryta

transporto priemonei dėl krovinio poveikio ir kokia žalos dalis buvo padaryta dėl poveikio iš išorės. Taip pat šis punktas netaikomas, jei- gu krovinio padaryta žala apdraustai transporto priemonei atsiran- da dėl kitų eismo dalyvių (išskyrus apdraustos transporto priemonės vairuotoją) kaltės, kurie atitinkamų institucijų yra pripažinti jvykio kaltininkais;

3.2.1.10 žalos, atsiradusios dėl krovinio pakrovimo j ar iškrovimo iš apdraustos transporto priemonės;

3.2.1.11 žalos, atsiradusios transporto priemonę pakraunant ar iš- kraunant, tikslu transportuoti sausumos, vandens ar oro transportu;

3.2.1.12 žalos dėl transporto priemonės salono dalių (jrangos) ište- pimo, subraižymo, suplėšymo padaryto apdraustos transporto prie- monės valdytojo, keleivių ar naminių gyvūnų;

3.2.1.13 už transporto priemonės pakeitimus, pagerinimus, už re- montą dėl susidėvėjimo, vertės ar išvaizdos pabloginimo bei galin- gumo sumažėjimo, pervežimo, skubaus detalių pristatymo išlaidų, išlaidų dėl transporto priemonės prastovų bei degalų sąnaudų, išlai- dų transporto priemonės skysčiams, kurie buvo pakeisti (išleisti) dėl atliekamo remonto technologijos, bet ne dėl tiesioginio draudžiamo- jo jvykio poveikio. Draudikas taip pat neapmokama baudų, kurias dėl draudžiamojo jvykio turėjo sumokėti draudėjas.

3.3 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

3.3.1 Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų neapima:

3.3.1.1 nelaimingų atsitikimų dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei šiame punk- te išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitiki- mo, kuris pagal šias taisykles laikomas draudžiamuoju jvykiu;

3.3.1.2 nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustasis asmuo sąmoningai darydamas ar rengdamasis padaryti nusikaltimą;

3.3.1.3 nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustieji asme- nys dėl prieš juos jvykdytos nusikalstamos veikos;

3.3.1.4 nelaimingų atsitikimų kelionėse, kurios rengiamos, vykdo- mos ar tęsiamos, apie tai nežinant jgaliotiesiems naudotis transpor- to priemone asmenims ar prieš jų valią;

3.3.1.5 infekcinių susirgimų, išskyrus tų, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose taisy- klėse, metu. Nežymūs odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per juos tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės ir stabligės atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas šių taisyklių 3.3.1.6 punktas;

3.3.1.6 sveikatos sutrikimų dėl gydymo ar operacijų, kurias ap- draustasis atlieka sau ar leidžia atlikti. Jeigu operacija ar gydymas (spindulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtinas dėl ne- laimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudžiamasis jvykis;

3.3.1.7 pilvo ertmės ar pilvo apatinės dalies pažeidimų (trūkio, iš- varžos); draudimo apsauga galioja ir šiuo atveju, jei tokius pažeidi- mus sąlygoja išorinis poveikis, numatytas šiose taisyklėse;

3.3.1.8 raiščių disko sužalojimų, taip pat kraujavimo iš vidaus organų ir smegenų; šiais atvejais draudimo apsauga galioja, jei jų pagrindinė priežastis buvo nelaimingas atsitikimas, vertinamas kaip draudžiamasis jvykis;

3.3.1.9 patologinių sutrikimų dėl psichinių reakcijų, nepriklauso- mai nuo to, kas jas sukėlė.

3.4 Pagalbos kelyje draudimas:

3.4.1 Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių, Pagalbos kelyje draudimas taip pat neatlygina išlaidų:

3.4.2 kurios atsiranda be draudiko ar jo jgalioto atstovo pasamdytų jmonių tiesioginio dalyvavimo;

3.4.3 dėl jvykio, kurj sąlygoja pasikartojantis transporto priemonės gedimas (-ai), kai transporto priemonė buvo eksploatuojama nepašali- nus (nesuremontavus) techninės priežasties, dėl kurios jau buvo suteik- ta pagalbos kelyje paslauga.

4 Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys

4.1 Jeigu draudėjas nevykdo šių taisyklių 5.1.1 punkte nustatytos par- eigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

4.2 Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu:

4.2.1 draudėjas nevykdė 5.1.2 - 5.1.13, 5.2 - 5.4, 7.1.6 punktuose nu- matytų pareigų ar tvarkos. Sprendimą dėl draudimo išmokos sumaži- nimo priima draudikas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas;

4.2.2 jvykus transporto priemonės vagystei ir nustačius, kad faktinis apdraustos transporto priemonės raktų skaičius neatitinka draudimo liudijime nurodyto skaičiaus. Šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.;

4.2.3 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai; Šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.;

4.2.4 Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, draudimo išmoka mažinama 50 proc.

4.3 Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo, jeigu:

4.3.1 draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveiki- mas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

4.3.2 draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl žalos, padarytos transporto priemonei, ar iš kito draudiko;

4.3.3 draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, at- sisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, kurią atlygo draudikas, arba jeigu pasinaudoti šia teise tapo nejma- noma dėl draudėjo kaltės. Jei draudimo išmoka buvo išmokėta ir dėl šiame punkte nurodytų draudėjo veiksmų draudikui tapo nejmanoma pasinaudoti reikalavimo teise, asmeniui atsakingam už padarytą žalą, draudikas turi teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti gautą draudimo iš- moką ar atitinkamą jos dalj;

4.3.4 draudėjas ar jo jgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisin- gą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjj jvykj.


5 Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

5.1 Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudėjas privalo:

5.1.1 apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj per 7 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką; apie apdraustos transporto priemonės va- gystę draudikui būtina pranešti raštu (faksu, elektroniniu paštu) per

48 valandas. Pranešimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo momento kada draudėjas ar jo atstovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie draudžiamąjj jvykj;

5.1.2 draudėjas, siekdamas gauti pagalbos kelyje draudimo išlaidų atlyginimą, jvykus draudžiamajam jvykiui, privalo iš jvykio vietos ne- delsdamas informuoti draudiką ar jo jgaliotą atstovą pagalbos kelyje draudimo kortelėje, išduodamoje kartu su draudimo liudijimu, nurody- tais telefonais bei vykdyti draudiko ar jo jgalioto atstovo nurodymus. Pagalbos kelyje draudimo kortelėje nurodytais telefonais draudikas yra pasiekiamas bet kuriuo paros metu;

5.1.3 apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj nedelsiant pranešti policijai, jei:

- eismo jvykio metu buvo sužeistas (- i) ar žuvo žmogus (-nės);

- eismo jvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių as- menų eismo jvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai trans- porto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra mažesnė nei 4.000 Lt;

- su eismo jvykiu susiję dalyviai nesutaria dėl eismo jvykio aplinky- bių (pavyzdžiui, nesutariama, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo jvykio);

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta dėl materialių objektų užkritimo ant jos ir padaryta žala yra didesnė kaip 4.000 Lt;

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta nežinomų tre- čiųjų asmenų (išskyrus vagystės ar plėšimo atvejj) ir padaryta žala yra didesnė kaip 4.000 Lt;

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė kaip

4.000 Lt;

- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta dėl kelio defekto (duobė, kelio paviršiuje esantys požeminių komunikacijų elementai ir pan.) ir žala yra didesnė kaip 4.000 Lt;

- pavagiama ar plėšimo būdu užvaldoma apdrausta transporto priemonė ar jos dalys;

- to reikalauja jvykio valstybėje galiojantys teisės aktai;

Taip pat priklausomai nuo jvykio pobūdžio draudėjas privalo nedelsiant pranešti kitai kompetentingai institucijai (pavyzdžiui: gaisro atveju - priešgaisrinės apsaugos tarnybai; sužalojimo, mirties atveju - medici- nos jstaigai ir pan.) ir jos protokolą ar pažymą pateikti draudikui.

5.1.4 nepalikti eismo jvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

5.1.5 teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie jvykj ir ją ne- delsiant pristatyti draudikui;

5.1.6 užpildyti ir pateikti draudikui eismo jvykio deklaraciją tais atvejais, kai ji pagal jvykio vietos teisės aktus privalo būti pildoma;

5.1.7 imtis jam prieinamų protingų priemonių, dėl kurių būtų iš- vengta žalos arba ji būtų sumažinta, ir laikytis draudiko nurodymų, jei tokie buvo duoti;

5.1.8 stengtis, kad kaip galima greičiau būtų paruošiami draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;

5.1.9 leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimus, su- teikti draudikui visą jvykio tyrimui reikalingą informaciją ir pateikti draudiko reikalaujamus dokumentus;

5.1.10 jei dėl draudžiamojo jvykio būtų pradėtas policijos ar kitų kom- petentingų institucijų tyrimas apie tai nedelsdamas pranešti draudikui raštu;

5.1.11 jei iškeliama byla teisme, perleisti bylos vedimą draudikui, o draudiko paskirtam advokatui suteikti jgaliojimus ir visą reikiamą informaciją;

5.1.12 atsitikus draudžiamajam jvykiui, kurio atveju numatoma draudimo išmoka pagal keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, jei tai jmanoma, nedelsdamas iškviesti gydytoją ir apie jvykj pranešti draudikui, vykdyti gydytojo nurodymus, ir imtis kitų priemonių suma- žinti nelaimingo atsitikimo pasekmes;

5.1.13 suteikti galimybę draudiko jpareigotam gydytojui apžiūrėti apdraustąjj.

5.2 Prieš remontuodamas transporto priemonę ar kitaip ją panaudo- damas, draudėjas privalo iš anksto raštu gauti draudiko nurodymus bei, draudikui pareikalavus, pateikti transporto priemonės remonto sąmatas; draudėjas taip pat privalo sudaryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadin- tą ir/ar sunaikintą transporto priemonę;

5.3 Jei nelaimingas atsitikimas baigėsi mirtimi, apie tai būtina raštu pranešti draudikui per 3 kalendorines dienas (72 valandas), net jeigu apie patj nelaimingą atsitikimą jau buvo pranešta. Draudikas turi teisę reika- lauti, kad skrodimą atliktų jo paskirtas gydytojas.

5.4 draudėjas neturi teisės be išankstinio rašytinio draudiko sutikimo pilnai ar dalinai pripažinti ar patenkinti žalos atlyginimo reikalavimų.


6 Žalos nustatymo tvarka

6.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas ir pagalbos kely- je draudimas:

6.1.1 Gavęs raštišką pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, draudikas ar jo atstovas nedelsdamas pateikia draudėjui arba asmeniui, turin- čiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie draudžia- mąjj jvykj anketą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą draudžiamojo jvykio aplinkybių aprašymą, jeigu šis, draudiko nuomo- ne, nėra pakankamai išsamus.

6.1.2 Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo raštu kiek galima išsamiau atsakyti j draudiko anketos klausi- mus ir pateikti užpildytą anketą draudikui.

6.1.3 Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka draudžiamojo jvykio tyrimą, kurio metu gali būti apklausiami jvykio liudininkai, apžiū- rima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, ku- riose sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąrašai, ir kitokios organizacijos, jmonės ar jstaigos. Prireikus draudikas daro nuotraukas; transporto priemonės vagystės atveju – raktų techni- nę ekspertizę.

6.1.4 Išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių ver- tei, kuri buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, nustato draudiko pa- skirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jei nesusitariama kitaip. Tas pats galioja ir nu- statant transporto priemonės vertę prieš draudžiamąjj jvykj, taip pat transporto priemonės dalių po jvykio likutinę vertę.

6.1.5 Xxxxxxxx xxxxxxxx asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties. Ekspertais drau- dikas negali skirti asmenų, kurie yra draudėjo konkurentai ar turi su jais verslo ryšių, taip pat asmenų, kurie dirba pas draudiko konkurentus arba verslo partnerius, arba su jais susiję panašiais ryšiais.

6.1.6 Ekspertų išvadose draudiko pasirinkimu gali būti nurodoma: sunaikintų, sugadintų ar dingusių detalių sąrašas, jų vertės prieš drau- džiamąjj jvykj, remonto darbų vertė, keičiamų detalių kaina, jvertinus transporto priemonės nusidėvėjimą, sunaikintų, sugadintų detalių likutinės vertės, kita žalai nustatyti reikalinga informacija. Draudikas apmoka jo paskirtos apimties ekspertizės išlaidas. Išlaidas už ekspertų paslaugas, viršijančias draudiko paskirtas, apmoka draudėjas. Ekspertų veiksmai nepanaikina ir nekeičia draudėjo pareigų pagal šių draudimo taisyklių 5 punktą.

6.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

6.2.1 Gavęs raštišką pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudi- kas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turin- čiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimin- gą atsitikimą anketą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą draudžiamojo jvykio aplinkybių aprašymą, jeigu šis, draudiko nuomo- ne, nėra pakankamai išsamus.

6.2.2 Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo raštu kiek galima išsamiau atsakyti j draudiko anketos klausi- mus ir pateikti užpildytą anketą draudikui.

6.2.3 Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo at- sitikimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudininkai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gy- dymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų są- rašai, ir kitokios organizacijos, jmonės ar jstaigos. Prireikus draudikas daro nuotraukas.

6.2.4 Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicininės tarny- bos darbuotojai, atsižvelgdami j nukentėjusi asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.

Draudiko medicininės tarnybos darbuotojų išvados yra privalomos drau- dėjui, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.


7 Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka

7.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas:

7.1.1 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ drau- dimo apsaugos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Jeigu draudėjas atsisako remontuoti transporto priemonę, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą trans- porto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuskaičiavus dalių nusidėvėjimą), jskaitant dalis, būtinas keisti dėl atliekamo remonto technologijos, nors šios dalys neturėjo tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio, dažymo darbų vertė, dažymo medžiagų vertė. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidu-

tinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių jkainius, atitinkančius tech- nologijos lygj, vadovaujantis gamyklos gamintojos rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu.

Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir liku- tinę vertę po draudžiamojo jvykio. Transporto priemonė laikoma su- naikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo jvy- kio arba didesnės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto priemonės dalys paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos.

Vagystės ar plėšimo atveju, draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos.

7.1.2 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „nauja verte“ drau- dimo apsaugos variantu, žala dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas analogiškai 7.1.1 punkto pirmoje dalyje nurodytai tvarkai, tačiau keičia- moms transporto priemonės dalims netaikant nuvertėjimo.

Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiš- kai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertės iki draudžiamojo jvykio arba didesnės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto priemonės dalys paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos.

Vagystės ar plėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei. Draudimo išmo- ka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos.

7.1.3 Draudimo išmoka, jskaitant pridėtinės vertės mokestj (PVM), yra mokama, jeigu yra tenkinamos šios abi sąlygos:

- transporto priemonė yra faktiškai suremontuota ir už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM;

- Draudėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės j PVM atskaitą.

7.1.4 Tuo atveju kai transporto priemonės remontas po draudžia- mojo jvykio yra ekonomiškai tikslingas, bet draudėjas atsisako re- montuoti savo transporto priemonę ir nesutinka su draudiko apskai- čiuotomis būtinomis remonto išlaidomis, draudikas pateikia draudėjui transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios (-ų) bendrovės (-ių) konkretų (-čius) pasiūlymą (-us) dėl transporto priemonės remonto atstatant ją j tokią pat būklę, kokia buvo prieš jvykstant draudžiama- jam jvykiui, bei išmoka išmoką, vadovaujantis minėtais konkrečiu (-ais) remonto pasiūlymu (-ais).

Jeigu transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo atveju draudėjas (ar naudos gavėjas) nesutinka su draudiko ar nepriklausomo vertinto- jo atliktu pavogtos ar sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės nustatymu draudžiamojo jvykio dienai, draudikas turi teisę dėl ap- draustos transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo patirtą nuos- tolj draudėjui kompensuoti, perleidžiant jo nuosavybėn analogiškos apdraustajai transporto priemonei vertės draudžiamojo jvykio dieną (vertę koreguojant pagal draudimo sutartyje numatytas išskaitų ir kitų draudėjui tenkančių mokėjimų sumas), tos pačios markės ir modelio transporto priemonę.

7.1.5 Jei draudimo išmoka mokama pagal išankstinę transporto priemonės remonto sąmatą (numatomas remonto išlaidas), draudimo apsauga sugadintų dalių atžvilgiu bus suteikiama tik atskirai suderinus su draudiku. Prieš suteikiant draudimo apsaugą draudėjas privalo pa- teikti draudikui suremontuotą transporto priemonę apžiūrai.

Tuo atveju, jei sugadinamas tik transporto priemonės stiklas (-ai) ar žibintas (-ai), draudimo išmoka mokama tik pateikus transporto prie- monės remonto apmokėjimo dokumentus.

7.1.6 Jei draudžiamasis jvykis atsitiko už Lietuvos Respublikos te- ritorijos ribų, transporto priemonės remonto kitoje valstybėje išlaidos atlyginamos tokios, kurios buvo būtinos atlikti, kad būtų užtikrintas saugus eismas, prieš tai suderinus remonto apimtis ir sąlygas su drau- diku ir gavus iš jo rašytinj patvirtinimą. Jeigu remonto išlaidos nevir- šija 4.000 Lt, transporto priemonės remontas gali būti atliekamas be

išankstinio raštiško suderinimo su draudiku, jei draudėjas, prieš atlie- kant transporto priemonės remonto darbus, padarė jos sugadinimų nuotraukas.

7.1.7 Jei po draudžiamojo jvykio remontuojant transporto prie- monę pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvėji- mą. Detalių (išskyrus transporto priemonės padangas), kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas, atsi- žvelgiant j Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir trans- porto priemonių vertinimo instrukciją, pagal šiame punkte pateiktą lentelę. Padangų nusidėvėjimo laipsnis nustatomas pagal galiojančią kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją.



Transporto priemonių amžius metais

Detalių nusidėvėjimo laipsnis, proc.

Lengviesiems automo- biliams (pagal variklio darbo tūrj, cm3)

Autobusams, krovini- niams automobiliams ir jų priekaboms (puspriekabėms), spe- cialiesiems automobi- liams ir jų priekaboms (puspriekabėms)


Gyvenamosioms priekaboms, gyvenamiesiems automobiliams, motociklams


iki 1.000

nuo 1.001

iki

2.000

dau- giau kaip 2.000

Iki 1 metų

0

0

0

0

0

1

0

0

0

0

0

2

0

0

0

0

0

3

0

0

0

0

0

4

10

8

6

10

5

5

18

15

12

15

10

6

26

22

18

20

15

7

34

29

24

25

20

8

42

37

31

30

25

9

53

43

37

35

30

10

59

49

43

40

35

11

65

55

50

45

40

12

70

61

56

50

45

13

70

67

62

55

50

14

70

70

67

60

50

15

70

70

70

65

50

Daugiau kaip 15

70

70

70

70

50


Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime, pažeistoms dėvėtoms detalėms (išskyrus trans- porto priemonės padangas), pakeičiant jas naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis yra netaikomas detalių nusidėvėjimo laipsnis. Šiuo atveju, draudimo išmoka mokama, kai draudėjas pateikia transporto priemonės remonto apmokėjimo dokumentus.

7.1.8 Draudimo liudijime gali būti nustatytas išskaitos dydis, kuris galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudžiamajam jvykiui, išskyrus šiuos atvejus:

7.1.8.1 Jei draudžiamasis jvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas jgyja atgręžtinio reikalavimo teisę j draudžiamojo jvykio kaltininką, kurio duomenys draudikui yra žinomi, tai draudimo išmo- ka mokama, netaikant išskaitos (išskyrus išskaitą, numatytą vagys- tės atveju). Jei draudžiamasis jvykis atsitiko dėl abipusės draudžia- mojo jvykio dalyvių kaltės, išskaita taikoma proporcingai draudėjo kaltės dydžiui;

7.1.8.2 šių taisyklių 7.1.9 punkte nurodytus atvejus;

7.1.8.3 kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra ne trum- pesnis kaip vieneri metai ir draudžiamojo jvykio metu sugadinamas tik transporto priemonės stiklas (-ai), draudimo išmoka dėl tokios ža- los mokama netaikant iškaitos, jeigu tai nurodyta draudimo liudijime ir jei tenkinamos šios sąlygos:

- stiklas (-ai) sugadinamas (-i) pirmą kartą per draudimo sutarties galiojimo laikotarpj;

arba

- stiklas (-ai) yra remontuojamas.

7.1.9 Xxxxxxx, kai jvykus draudžiamajam jvykiui, draudimo išmoka vieno jvykio atveju negali viršyti:

a) 150 Lt apdraustos transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (jskaitant jų rėmelj) vagystės ar sunaikinimo atveju;

b) 300 Lt transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai jreng- tos automagnetolos sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju, jei dėl jos apdraudimo nebuvo atskirai susitarta ir nurodyta draudimo liudijime;

c) 1.000 Lt apdraustos transporto priemonės draudžiamojo jvykio metu sugadintų ne gamyklos gamintojos sukomplektuotų sergėjimo sistemų atveju. Transporto priemonės visiško sunaikinimo ar vagys- tės atveju žala, padaryta šioms sergėjimo sistemoms, neatlyginama. Šios sąlygos netaikomos, jei ne gamyklos gamintojos sukomplektuo- tos sergėjimo sistemos buvo apdraustos kaip papildoma jranga ir tai buvo nurodyta draudimo liudijime;

d) 1.000 Lt transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dang- čio) raktelių, spynelių, sergėjimo sistemų kodų ar pačių sergėjimo sistemų keitimo, jei transporto priemonės degimo ar durų (bagaži- nės dangčio) rakteliai buvo pavogti iš transporto priemonės valdy- tojo gyvenamosios vietos jsilaužiant j ją arba panaudojus prievartą prieš teisėtą valdytoją. Vagystės ar prievartos atvejis šiose taisyklėse numatytais terminais turi būti registruotas teisėsaugos institucijose;

e) 100 Lt transporto priemonės dokumentų ar vairuotojo pažymė- jimo vagystės atveju. Atlyginamos šių dokumentų gamybos išlaidos tais atvejais, kai transporto priemonės dokumentai ar vairuotojo pa- žymėjimas buvo pavogti iš transporto priemonės valdytojo (nebuvo apdraustoje transporto priemonėje) ir šis faktas buvo registruotas teisėsaugos institucijose;

f) 500 Lt transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdu- tės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju;

g) 5% draudimo išmokos dydžio, bet ne daugiau kaip 5.000 Lt (iki 300 Lt nėra taikomas procentinis išmokos dydžio apribojimas) ap- draustos transporto priemonės iškėlimo iš jvykio vietos ir krovimo j kitą transporto priemonę atveju bei būtinos transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos iš autoavarijos vietos iki ar- timiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos; Draudikas apmoka didesnes transportavimo išlaidas tuo atveju, jei šios išlaidos padė- jo sumažinti nuostolių dydj dėl transporto priemonės apgadinimo (sugadinimo) draudžiamojo jvykio metu ir jei jų dydis buvo iš anksto raštu suderintas su draudiku.

Tuo atveju, kai draudžiamojo jvykio metu buvo sugadinta tik velkan- čioji transporto priemonė, o velkamoji (priekaba) transporto priemo- nė nebuvo sugadinta, velkamosios (priekabos) transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos apmokomos tokia pat apimtimi kaip ir velkančiosios transporto priemonės.

h) 300 Lt papildomos vienkartinio transportavimo išlaidos iki trans- porto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės, jei drau- dėjui buvo suteikta pagalbos kelyje paslauga „transporto priemonės transportavimas“ (1.3.1 c punktas) ir transporto priemonė buvo nu- gabenta ne j transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią bendrovę;

i) 500 Lt transporto priemonės saugojimo iki 7 (septynių) kalendo- rinių dienų laikotarpiui, jeigu transporto priemonė iki jos paruošimo eksploatacijai arba iki jos nugabenimo j transporto priemonių re- monto paslaugas teikiančią bendrovę turi būti saugoma;

j) 200 Lt panaudoto gesintuvo ir/ar pirmosios pagalbos rinkinio, bu- vusius apdraustoje ar pagalbą suteikusioje transporto priemonėje;

k) 500 Lt už pagalbą suteikusios transporto priemonės salono valy- mą, kai salonas buvo suteptas transportuojant draudžiamojo jvykio metu sužeistus apdraustuosius asmenis.

7.1.10 Atgauta transporto priemonė

Paaiškėjus pavogtos transporto priemonės buvimo vietai, draudėjas privalo apie tai nedelsdamas pranešti raštu draudikui.

Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, prilygstančią apdraustos transporto priemonės vertei, jgyja šios transporto priemonės savininko teises.

Jeigu draudėjas turi teisėtą galimybę atgauti pavogtą transporto prie- monę po to, kai už ją gavo draudimo išmoką, tai jis privalo grąžinti drau- dimo išmoką arba perleisti transporto priemonę draudikui. Gavęs drau-

diko raštišką reikalavimą, draudėjas per 14 kalendorinių dienų privalo pasirinkti ar grąžinti draudimo išmoką draudikui, ar draudikui perleisti atgautą transporto priemonę. Praėjus šiam terminui, pasirinkimo teisė pereina draudikui.

7.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

7.2.1 Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicininės tar- nybos darbuotojai, vadovaudamiesi priedu Nr. 1 prie Transporto prie- monių draudimo taisyklių Nr. 030, atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą. Jei dėl nelaimingo atsitikimo suža- lota kūno dalis, vidaus ar jutimo organai, kurių netekimas nenumatytas minėtame priede, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai vadovaujantis draudiko medicininės tarnybos darbuotojų išvadomis.

7.3 Pagalbos kelyje draudimas

7.3.1 Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo sutartyje, apdraudžiamos draudėjo išlaidos, susiju- sios su:

7.3.1.1 neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:

a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transpor- to priemonės apgadinimui:

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmo- ka šiuo atveju negali viršyti 300 Lt (jskaitant keičiamas techninės pa- galbos automobilyje esančias jprastines detales), jeigu nesusitarta kitaip;

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 700 Lt (jskaitant keičiamas techninės pagalbos automobilyje esan- čias jprastines detales), jeigu nesusitarta kitaip.

b) degalų pristatymu:

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmo- ka šiuo atveju negali viršyti 600 Lt, jeigu nesusitarta kitaip;

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti

1.000 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

c) transporto priemonės transportavimas po gedimo:

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transportavi- mas vykdomas iki artimiausios transporto priemonių remonto pas- laugas teikiančių bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jeigu nesusitarta kitaip;

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti

2.000 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

d) transporto priemonės transportavimu po eismo jvykio:

Jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transportavi- mas vykdomas iki artimiausios transporto priemonių remonto pas- laugas teikiančių bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jeigu nesusitarta kitaip.

Tuo atveju kai draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, tai draudimo iš- moka šiuo atveju negali viršyti 2.000 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

7.3.1.2 kelionės pratęsimu ir grjžimu atgal:

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmo- ka šiuo atveju negali viršyti 300 Lt, jeigu nesusitarta kitaip;

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 500 Lt vienam asmeniui, visa išmoka negali viršyti 2.500 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

7.3.1.3 nakvyne:

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmo- ka šiuo atveju negali viršyti 200 Lt vienam asmeniui, visa išmoka ne- gali viršyti 800 Lt, jeigu nesusitarta kitaip;

jei draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo ap- sauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 200 Lt vienam asmeniui, visa išmoka negali viršyti 1.000 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

7.3.1.4 prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmo- ka šiuo atveju negali viršyti 100 Lt, jeigu nesusitarta kitaip;

jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje drau- dimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 200 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

7.3.1.5 grjžimas/nuvykimas j/iš autoservisą:

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuoja- ma su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslau- gas teikiančioje bendrovėje, draudikas apmoka draudėjo išlaidas dėl parvykimo j gyvenamąją vietą iš transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės bei išlaidas dėl nuvykimo atsiimti suremontuotos transporto priemonės. Jeigu draudimo liudijime nu- matyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršy- ti 100 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

Tuo atveju kai draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, tai draudimo iš- moka šiuo atveju negali viršyti 200 Lt, jeigu nesusitarta kitaip.

7.3.1.6 pakaitinio automobilio suteikimas:

Pakaitinis automobilis yra suteikiamas draudėjui jei draudžiamasis jvykis atitinka visas šias sąlygas:

- jeigu po draudžiamojo jvykio (jskaitant tiek pagalbos kelyje, tiek transporto priemonės Visų Rizikų kasko draudimo draudžiamuosius jvykius) transporto priemonė, atsižvelgiant j būtinus gamyklos ga- mintojos rekomenduojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo darbų technologiją, remontuojama ilgiau kaip 24 val. su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas teikiančioje bendrovėje;

- pakaitinis automobilis suteikiamas apdraustos transporto prie- monės remonto (gedimo šalinimo) laikotarpiui Lietuvoje, kai drau- dėjas negali naudotis apdrausta transporto priemone. Pakaitinio automobilio terminas suteikiamas atsižvelgiant j remonto trukmę, būtinus gamyklos gamintojos rekomenduojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo darbų technologiją; priklausomai nuo drau- dimo liudijime nurodyto pakaitinio automobilio suteikimo termino, laikotarpis gali būti iki 7 dienų neviršijant 1.000 Lt sumos arba iki 21 dienos, neviršijant 2.000 Lt sumos už visą pakaitinio automobilio nuomos laikotarpj;

- pakaitinis automobilis suteikiamas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y. jei draudimo sutartis pasibaigia, draudėjui nesutei- kiama galimybė naudotis pakaitiniu automobiliu, išskyrus atvejus, jei draudimo sutartis pratęsiama vienerių metų laikotarpiui;

- pakaitinio automobilio suteikimą organizuoja draudikas, drau- dėjui kreipusis pagalbos kelyje kortelėje, išduotoje kartu su draudi- mo liudijimu, nurodytais telefonais. Xxxxxxxxx automobilj iš nuomos punkto, sudarydamas nuomos sutartj, pasiima ir pasinaudojęs pri- stato pats draudėjas. Draudikas nėra atsakingas už pakaitiniam au- tomobiliui padarytą žalą bei kitas draudėjo patirtas išlaidas dėl šio automobilio eksploatavimo.

7.3.1.7 pagalba remontuojant automobilj:

jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonę reikia remontuoti, draudikas padeda surasti transporto priemonių remonto paslaugas teikiančias bendroves. Už draudiko pasiūlytų transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės pasirinkimą atsako drau- dėjas. Už atliktų darbų kokybę atsako transporto priemonių remonto paslaugas teikianti bendrovė.

7.3.2 Bendra draudimo išmoka dėl pagalbos kelyje draudžiamojo jvykio, jeigu draudimo liudijime nenumatyta kitaip, negali viršyti:

- 4.200 Lt, kai draudimo galiojimo teritorija Lietuvos Respublika;

- 11.600 Lt kai draudimo galiojimo teritorija geografinėje Europa (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją).

7.4 „Mobilus kasko“ draudimas:

7.4.1 Draudimo išmoka, taikant 1.000 Lt išskaitą (neatsižvelgiant j eismo jvykio kaltininką), dėl transporto priemonės sugadinimo, sunaiki- nimo eismo jvykio metu negali viršyti 5.000 Lt ir mokama jei draudžia- masis jvykis atitinka visas šias sąlygas:

- draudėjas yra fizinis asmuo;

- transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui (ne draudėjui), tačiau draudėjui buvo teisėtu pagrindu lai- kinai perduota vairuoti šią transporto priemonę;

- draudėjui teisėtu pagrindu laikinai perduota vairuoti transporto priemonė nėra apdrausta Sausumos transporto priemonių draudi- mu pagal kitą draudimo sutartj, sudarytą su bet kuria draudimo pas- laugas teikiančia bendrove;

- eismo jvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų transpor- to priemonei, sveikatai ar gyvybei;

- eismo jvykio metu draudėjas, yra sudaręs transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimo su pagalbos kelyje ir keleivių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų sutartj pagal šias draudimo taisykles.

7.4.2 Šiam draudžiamajam jvykiui yra taikomos visos šių taisyklių nuostatos.

7.5 Draudėjo turėtos būtinos išlaidos, mažinant žalą ar vykdant drau- diko nurodymus, neatsižvelgiant j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato, atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir trans- porto priemonės rinkos vertės santykiui (nevisiškas draudimas), nepai- sant to, kad šios išlaidos kartu su žalos transporto priemonei dydžiu viršija draudimo sumą.


8 Draudimo išmokos mokėjimo terminai

8.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas, transporto priemonės nuomos draudimas ir pagalbos kelyje draudimas:

8.1.1 Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vė- liau kaip per septynias dienas, o juridiniam asmeniui - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikš- minga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumo- kėtos draudimo jmokos.

8.1.2 Jei reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepareiškiamas teisme jstatyme nustatytais terminais, po to, kai draudikas jj atmetė, draudi- kas reikalavimų nepriima.

8.1.3 Draudikas gali atidėti draudimo išmokos mokėjimą tol, kol ne- sibaigia administracinis ar teisminis procesas dėl draudžiamojo jvykio, pradėtas prieš draudėją ar asmenj, turintj teisę gauti draudimo išmoką.

8.1.4 Draudikas neturi teisės:

- išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudžiamojo jvykio buvimu;

- atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

8.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:

8.2.1 Medicinines išlaidas iki 0,1 proc. nuo draudimo sumos, būtinas nejgalumo lygiui nustatyti ir reikalavimo teisei j draudimo išmoką pa- grjsti, apmoka draudikas.

8.2.2 Jei draudikas pripažjsta reikalavimą arba draudėjas ir draudi- kas susitaria dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrindo ir dydžio, tai draudikas išmoka draudimo išmoką 8.1.1 punkte nustatyta tvarka.

8.2.3 Draudėjas ir draudikas turi teisę per trejus metus po nelaimin- go atsitikimo kasmet mediciniškai iš naujo nustatyti nejgalumo lygj. Pasibaigus trejų metų laikotarpiui po nelaimingo atsitikimo, nejgalumo lygis nėra pakartotinai nustatomas, tačiau yra vadovaujamasi paskuti- nj kartą nustatytu iki pasibaigiant trejų metų laikotarpiui po nelaimingo atsitikimo ir patvirtintu medicininiais dokumentais nejgalumo lygiu. Jei remiantis galutine diagnoze yra nustatomas didesnis nejgalumo lygis

nei buvo anksčiau nustatytas, tai tokiu atveju skirtumas, susidaręs tarp jau išmokėtos draudimo išmokos (priedo prie draudimo išmokos) ir draudimo išmokos (priedo prie draudimo išmokos) apskaičiuotos pagal naujai nustatytą nejgalumo lygj, yra išmokamas draudėjui. Priešingu atveju, t.y. kai remiantis galutine diagnoze yra nustatomas mažesnis nejgalumo lygis, skirtumas yra grąžinamas draudikui.


9 Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys

9.1 Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikia- mas žodžiu. Draudikui pareikalavus, draudėjas prašymą sudaryti draudi- mo sutartj pateikia raštu.

9.2 Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per at- stovą. Draudikas turi teisę pareikalauti pateikti dokumentus, patvirtinan- čius atstovo jgaliojimus.

9.3 Draudėjas atsako už sudarant draudimo sutartj raštu ar žodžiu pateikiamų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartj, raštu pa- teiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudi- kui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti es- minės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jta- kos draudžiamajam jvykiui.


10 Draudimo objektas

10.1 Priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, transporto priemonių draudimo objektu gali būti turtiniai interesai:

10.1.1 susiję su apdraustos transporto priemonės valdymu, naudoji- mu, disponavimu arba su teisėtu pagrindu laikinai perduotos draudėjui transporto priemonės vairavimu;

10.1.2 susiję su nelaimingais atsitikimais dėl apdraustos transporto priemonės valdymo, naudojimo, disponavimo.


11 Draudimo sumų, jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo

11.1 Xxxxxxxx xxxx

11.1.1 Transporto priemonė apdraudžiama vienu iš šių draudimo va- riantų - „rinkos verte“ arba „nauja verte“.

11.1.2 Apdraustųjų sveikata bei gyvybė draudžiama draudėjo pasi- rinktomis draudimo sumomis nuo mirties, nejgalumo, laikino nejgalu- mo ar kūno sužalojimo.

11.1.3 Pagalbos kelyje draudimo suma nustatoma sutarties šalių susitarimu.

11.1.4 Išmokėjus draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo su- mos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties galio- jimo laikotarpio pabaigos visai draudimo sumai, numatytai draudimo sutartyje. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką dėl transporto prie- monės sunaikinimo, vagystės ar plėšimo, draudiko prievolės pasibaigia pagal visas draudimo sutarties dalis.

11.2 Draudimo jmoka apskaičiuojama:

11.2.1 draudžiant transporto priemonę - pagal draudėjo prašyme nurodytos transporto priemonės tipą, markę, modelj, variklio darbo tūrj, keliamąją galią, draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, draudi- mo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jvertinimui ir draudimo jmokos apskaičiavimui;

11.2.2 draudžiant keleivius nuo nelaimingų atsitikimų - pagal drau- dėjo prašyme nurodytą draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, drau- dimo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jvertinimui ir draudimo jmokos apskaičiavimui;

11.2.3 draudžiant pagalbos kelyje draudimu – pagal draudėjo prašy- me nurodytą draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, draudimo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jver- tinimui ir draudimo jmokos apskaičiavimui.

11.3 Draudimo sutarties jsigaliojimo ir jmokos mokėjimo tvarka:

11.3.1 Visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t.y. draudimo sutartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo sutartyje numatyta, kad visa ar pir- ma draudimo jmoka privalo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje yra numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas:

11.3.1.1 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudary- mo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo sutartyje nuro- dyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigalioji- mo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams;

11.3.1.2 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti drau- dimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo draudi- mo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, apie kuriuos draudimo sutarties šalys nežinojo sudarydamos draudimo sutartj, jvykusiems nuo sutartyje nurodytos numatomos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir va- landos iki sutarties jsigaliojimo momento (t.y. draudimo apsauga yra taikoma retroaktyviai);

11.3.1.3 Jei draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, pra- leidęs draudimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo terminą, tai neatsižvelgiant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje buvo numatytas vėlesnis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalioja tik nuo 3 kalen- dorinės dienos, einančios po draudimo jmokos sumokėjimo, 00 va- landų, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams;

11.3.1.4 Visais šių taisyklių 11.3.1 punkte numatytais atvejais drau- dimo apsauga pradedama taikyti ne anksčiau, nei draudimo sutar- tyje nurodyta numatomo draudimo laikotarpio pradžia.

11.3.2 Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą - mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasirenkamas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:

a) mokant kas pusmetj - 3%,

b) mokant kas ketvirtj - 5%,

11.3.3 Jeigu sutarta metinę draudimo jmoką mokėti xxxxxxx, tai:

a) po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos laikomos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;

b) draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti atidėtas eina- mųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas delsia visiškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; draudikas vienašališkai iš- siunčia draudėjui pranešimą apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomas draudėjui.

Laikotarpis

Procentai nuo metinės draudimo jmokos

15 dienų

15

1 mėnuo

20

2 mėnesiai

30

3 mėnesiai

40

4 mėnesiai

50

5 mėnesiai

55

6 mėnesiai

60

7 mėnesiai

70

8 mėnesiai

80

9 mėnesiai

85

10 mėnesių

90

11 mėnesių

95

11.4 Jeigu transporto priemonių draudimo sutartis sudaryta trumpes- niam nei vienerių metų laikotarpiui, tai draudimo jmoka už draudimo lai- kotarpj apskaičiuojama tokiais procentais nuo metinės draudimo jmokos:

11.5 Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos dalies draudi- mo sutartyje numatytu terminu, draudikas išsiunčia draudėjui pranešimą raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos draudimo dalies apsauga bus sustabdyta ir draudėjui sumokėjus atidėtą draudimo jmokos dalj atnau- jinta tik sekančią dieną po draudimo jmokos dalies sumokėjimo dienos. Jei draudžiamasis jvykis jvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas nemoka draudimo išmokos. Ši taisyklių sąlyga netaikoma nesumokėjus visos ar pirmos draudimo jmokos, kadangi visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudi- mo jmokos sumokėjimu.

11.6 Jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos nesu- mokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, tai draudikas turi teisę, raštu pranešęs, draudėjui vienašališkai nutraukti draudimo sutartj. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs draudimo sutartj, turi teisę j iki draudimo sutar- ties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas.

11.7 Xxxxxxxx jmokos mokėjimo pagrindas yra draudiko surašytas ofi- cialus dokumentas - draudimo liudijimas, jmokų sąskaita arba ją atitin- kantis dokumentas.

11.8 Xxxxxxxx jmoka mokama draudimo jmonei grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis.

11.9 Visi mokėjimai pagal transporto priemonių draudimo sutartj yra atliekami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta - litais. Mokėjimai ki- tokia valiuta yra jmanomi, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės norminiams aktams.


12 Draudimo sutarties galiojimo terminai

12.1 Transporto priemonių draudimo sutartis sudaroma draudimo liudi- jime nurodytam laikotarpiui.

12.2 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimo sutarties „naujos vertės“ draudimo varianto apsauga gali galioti ne ilgiau kaip du pirmuo- sius draudimo metus. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nėra pasibaigęs po šių dviejų draudimo metų, automatiškai pradeda galioti draudimas „rinkos verte“.

12.3 Atskirame draudiko rašte gali būti nurodoma, kad draudikas su- teikia draudėjui laikinąją draudimo apsaugą, kol nėra baigtas rizikos jvertinimas arba nėra galutinai susitarta dėl draudimo jmokos dydžio. Laikinoji draudimo apsauga pasibaigia nuo to momento, kai draudikas nustato draudimo riziką, kai šalys susitaria dėl draudimo jmokos dydžio arba nuo momento, nurodyto draudiko rašte. Laikinosios draudimo ap- saugos galiojimo laikotarpiu taikomos visos šių taisyklių nuostatos, re- glamentuojančios draudėjo ir draudiko statusą bei draudimo apsaugos apimtj. Nesudarius draudimo sutarties, laikina draudimo apsauga yra laikoma negaliojančia nuo pat pirmos jos suteikimo dienos ir draudikas nėra jpareigotas mokėti draudimo išmokas už jvykius atsitikusius laikinos draudimo apsaugos laikotarpiu.

12.4 Draudėjui mirus, iš draudimo sutarties atsiradusios draudėjo teisės ir pareigos pereina jo jpėdiniams (teisių perėmėjams), jei tai jmanoma pa- gal sutarties prigimtj, jstatymus ir turinj.

12.5 Pardavus apdraustą transporto priemonę arba kitokiu pagrindu pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, taip pat išperka- mosios ar veiklos nuomos atveju pasikeitus nuomininkui, teisės ir parei- gos pagal draudimo sutartj pereina naujajam transporto priemonės savi- ninkui, jeigu buvęs arba naujasis transporto priemonės savininkas raštu pranešė draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą per 48 valandas nuo transporto priemonės savininko pasikeitimo momento ir draudikas turė- jo galimybę jvertinti naujojo transporto priemonės savininko draudimo riziką. Nepranešus draudikui apie transporto priemonės pardavimą arba savininko, nuomininko (išperkamosios ar veiklos nuomos atveju) pasikei- timą, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos.

12.6 Draudikui išmokėjus draudimo išmoką transporto priemonės su- naikinimo, vagystės ar plėšimo atveju, draudimo sutartis pasibaigia, ne- atsižvelgiant j draudimo sutartyje nurodytą laikotarpj, t.y draudiko prie- volės, esant tokiam atvejui, pasibaigia.

13 Dvigubas draudimas, draudimas padidintomis ir sumažintomis sumomis

13.1 Jei tas pats ar kitas draudėjas sudarė kelias tos pačios transporto priemonės draudimo sutartis (dvigubas draudimas), tai draudimo išmoka mokama proporcingai sudarytų draudimo sutarčių draudimo sumoms, kad bendra draudimo išmoka neviršytų viso žalos dydžio.

13.2 Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma virši- ja apdraustos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, tai draudimo sutartis negalioja tai draudimo sumos daliai, kuri vir- šija draudimo vertę. Tačiau išmokėta draudimo vertę viršijanti draudimo išmoka negali būti išieškota. Jeigu draudimo jmokos mokamos periodiš- kai ir nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma viršija apdraustos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, o visa draudimo jmoka dar nėra sumokėta, likusi mokėti draudi- mo jmokos dalis sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimo dydžiui.

13.3 Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra mažesnė už apdraustos transporto priemonės rinkos vertę draudimo su- tarties sudarymo dieną, tai, jvykus draudžiamajam jvykiui, draudimo iš- moka yra apskaičiuojama sumažinant ją pagal draudimo sumos ir trans- porto priemonės rinkos vertės, sudarant draudimo sutartj, santykj.


14 Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos

14.1 Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti drau- dimo sutartj, pateikti reikalingą informaciją apie pageidaujamą apdraus- ti transporto priemonę, jeigu ši informacija susijusi su draudimo rizikos vertinimu.

14.2 Draudikas privalo sudaryti sąlygas draudėjui susipažinti su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą bei draudimo rūšies taisyklių kopiją.

14.3 Draudėjas, prašydamas sudaryti draudimo sutartj, privalo pateikti teisingus duomenis draudimo jmokoms apskaičiuoti bei apdraudžiamą transporto priemonę draudiko apžiūrai. Prašydamas sudaryti draudimo sutartj, draudėjas privalo išsamiai informuoti draudiką apie draudžiamos transporto priemonės jsigytų raktų skaičių ir argumentuotai raštu pagrjsti trūkstamų raktų skaičių.

14.4 Draudikas turi teisę nedrausti rizikų, kurios, jo objektyviu vertinimu, yra nepageidaujamos draudimo jmonei.


15 Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

15.1 Draudikas privalo:

15.1.1 atsitikus draudžiamajam jvykiui, šiose taisyklėse numatytais terminais mokėti draudimo išmokas;

15.1.2 draudėjui raštu pareikalavus ir apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinan- čius dokumentus;

15.1.3 neskelbti gautos vykdant draudimo sutartj informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymų nustaty- tus atvejus.

15.2 Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina šios išmokos dydžio reikalavimo teisė, kurią draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, turi asmeniui, atsakingam už žalos padarymą; draudi- kui ši teisė nepereina draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.

15.3 Draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir jrodymus, taip pat pranešti jam visą informaciją, kuri reikalinga jgyvendinti perėjusią draudikui reikalavi- mo teisę.

15.4 Draudėjas privalo:

15.4.1 laiku mokėti draudimo jmokas ar jos dalis;

15.4.2 suteikti draudimo jmonei informaciją apie pasikeitusius ap- draustos transporto priemonės duomenis, taip pat informaciją apie su- darytas ar ketinamas sudaryti tų pačių transporto priemonių draudimo sutartis;

15.4.3 nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 48 valandas, raštu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudikas, at- sižvelgdamas j naujai atsiradusias aplinkybes, turi teisę reikalauti pa-

keisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmokos, draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėmis. Jei draudėjas nustatytu terminu nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tai draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo jmokos. Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą.

15.4.4 transporto priemonės rakto (-ų), degimo arba durų (bagažinės dangčio) spynelių dingimo atveju pakeisti naujais visus raktų komplek- tus bei degimo ir durų, bagažinės dangčio spyneles. Sergėjimo sistemų pulto (-ų) dingimo atveju turi būti keičiami sergėjimo sistemų kodai, jei to techniškai nėra galimybės atlikti, draudėjas privalo pakeisti sergėji- mo sistemą. Atskirais atvejais draudikas turi teisę nustatyti individua- lius reikalavimus, kurie raštu pranešami draudėjui.

15.5 Jeigu transporto priemonių draudimo liudijime, be draudėjo, yra nurodomi ir kiti asmenys, tai visos šių taisyklių bei draudimo sutarties nuostatos, kuriose minimas draudėjas, atitinkamai taikomos ir tiems asmenims.


16 Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos

16.1 Visi draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami išrašant draudimo sutarties priedus. Pakeitimai ir papildymai jsigalioja nuo priede prie draudimo sutarties nurodytos datos.

16.2 Visi draudikui skirti raštai, pranešimai ir paaiškinimai išdėstomi raš- tu valstybine kalba ir adresuojami draudiko centrinei būstinei arba siun- čiami registruotu laišku transporto priemonių draudimo liudijime nurody- tais adresais. Draudimo tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus arba paaiškinimus.

16.3 Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutar- ties jsigaliojimo išnyko galimybės jvykti draudžiamajam jvykiui arba drau- džiamoji rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir kt.). Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

16.4 Jeigu draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atve- ju nutraukiama draudėjo iniciatyva, sumokėta draudikui draudimo jmoka draudėjui negrąžinama. Draudikas turi teisę draudėjui grąžinti draudimo jmokos dalj, proporcingą likusiam nepanaudotam draudimo sutarties ga- liojimo laikui, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlai- das bei pagal tą sutartj išmokėtas draudimo išmokas. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 10 procentų metinės draudimo jmokos.

16.5 Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nutraukta visa arba tik atskira jos dalis (transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas, nuomos, keleivių draudimas nuo nelaimingų at- sitikimų, pagalbos kelyje draudimas), atsižvelgiant j 16.4 punkto sąlygas. Tai turi būti padaryta raštu, pagal galimybes registruotu laišku, ir adre- satą šis laiškas turi pasiekti ne vėliau nei diena prieš draudimo sutarties nutraukimo dieną.

16.6 Draudimo sutarčiai nejsigaliojus, atsižvelgiant j 11.3.1 punkte nu- rodytas sąlygas, draudikas neprivalo apie draudimo sutarties negaliojimą specialiai pranešti draudėjui.


17 Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka

17.1 Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti 2 (dviejuose) dienraščiuose, kurie platinami visoje Lietuvos Respublikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną draudė- ją. Skelbimuose dienraščiuose ir rašytinėje informacijoje draudėjui drau- dikas privalo nurodyti terminą (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudikui dėl keti- nimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj

17.2 Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo terminui, draudikas privalo kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.

17.3 Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudi- mo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimą.

Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“

17.4 Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutar- tis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudi- mo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).


18 Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus

18.1 Draudimo sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąlygas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.

18.2 Draudėjas ar draudikas laikomi pažeidusiais draudimo sutarties są- lygas tik nustačius jų kaltę.

18.3 Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimą ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo jgalioti asmenys (transpor- to priemonės teisėtas valdytojas, naudotojas ir pan.) ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.


19 Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai

Jeigu draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, draudėjas neturi teisės be kito asmens sutikimo disponuoti teisėmis pagal draudimo sutar- tj: gauti draudimo išmoką, perduoti jo teises kitiems asmenims. Draudimo išmoka kitam asmeniui, bet ne draudėjui, mokama, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje. Tik gavus raštišką draudimo sutartyje nurodyto nau- dos gavėjo sutikimą, draudimo išmoka mokama draudėjui.


20 Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

20.1 Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu.

20.2 Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp draudėjo ir draudiko sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos jstatymu.


21 Xxxxxxxxxx draudimo taisyklių sąvokos

21.1 Apdraustieji asmenys - turintys teisę naudotis transporto prie- mone keleiviai (jskaitant vairuoją) jvykio metu, esantys transporto prie- monėje, kuri nurodyta draudimo liudijime, ir apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų.

21.2 Bendra sistema – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų va- riantas, kai draudimo suma transporto priemonėje esantiems keleiviams kiekvienam asmeniui dalijama proporcingai lygiomis dalimis.

21.3 Didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.

21.4 Draudėjas - asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.

Draudikas – ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą.

21.5 Draudimo taisyklės – draudiko parengtos standartinės draudimo sutarties sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

21.6 Draudimo sutartis – sutartis, kuria draudikas jsipareigoja už nusta- tytą draudimo jmoką (premiją) sumokėti draudimo išmoką draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, rašytinis prašymas su- daryti draudimo sutartj (jei jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, drau- dimo sutarties sąlygos, priedai.

21.7 Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.

21.8 Draudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

21.9 Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirti- nantis draudimo sutarties sudarymą.

21.10 Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo jvykio (draudžia- mųjų jvykių) metu patirtą žalą.

21.11 Draudimas „Rinkos verte“ - tai draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo re- monto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, atsižvelgiant j jų, šiose taisyklėse nurodytą, nuvertėjimą. Vagystės, plėšimo ar sunaikinimo atveju draudikas atlygina nuostolius, prilygstančius transporto priemo- nės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, tačiau ne dides- nius nei draudimo suma.

21.12 Draudimas „Nauja verte“ – tai draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo re- monto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių naujai vertei atkurti, nejvertinant dalių nuvertėjimo. Vagystės, plėšimo atveju draudikas atlygina nuostolius, prilygstančius naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei, kuri nekinta visą draudimo sutarties galioji- mo laikotarpj, tačiau ne ilgiau negu dvejus pirmuosius draudimo metus.

21.13 Draudimo metai – draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, lygus 12 (dvylikai) kalendorinių mėnesių.

21.14 Draudimo teritorija – geografinė teritorija, kurioje atsitikusiam draudžiamajam jvykiui galioja draudimo apsauga.

21.15 Gaisras - ugnis, atsiradusi ne jai skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo ir galinti plisti savaime.

21.16 Išskaita - pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju apmoka pats draudėjas. Draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus išskaitą. Išskaita gali būti iš- reikšta pinigų suma ir/arba procentais nuo nuostolio dydžio.

21.17 Laikinas nejgalumas – trumpalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir/ar psichinės funkcijos. Laikinas nejgalumas ir draudimo išmokos dydis nustatomas šiose taisyklėse numatyta tvarka.

21.18 Nedraudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuo- se nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

21.19 Nejgalumas – ilgalaikis ir nuolatinis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir/ar psichinės funkcijos arba jų netenkama. Nejgalumas ir draudimo išmokos dydis nu- statomas šiose taisyklėse numatyta tvarka.

21.20 Nejgalumo lygis – asmens fizinių ir/ar psichinių funkcijų sutrikimo ir/ar netekimo dydis, nustatytas šių taisyklių numatyta tvarka.

21.21 Nelaimingas atsitikimas - atvejis, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai arba ati- mama gyvybė.

21.22 Numatomas draudimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas drau- dimo liudijime. Jei draudimo liudijime nenurodyta kitaip, numatomas draudimo laikotarpis yra 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių. Tuo atveju, kai draudėjas tinkamai jvykdo pareigą sumokėti visą ar pirmą draudimo jmoką, numatomas draudimo laikotarpis sutampa su draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

21.23 Pagalba kelyje – jvykis, kai draudėjas ar teisėtas transporto prie- monės valdytojas, pradėjęs kelionę iš nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl apdraustos transporto priemonės techninio gedimo, apgadinimo ar kitų jvykių, nurodytų šių taisyklių 1.3 punkte negali toliau tęsti numatytos kelionės. Transporto priemonės apgadinimas pagalbos kelyje draudimo atveju yra suprantamas kaip staigus ir betarpiškas mechaninės jėgos po- veikis apdraustai transporto priemonei, dėl kurio nebegalima toliau sau- giai naudoti transporto priemonės.

21.24 Rizikos padidėjimas po draudimo sutarties sudarymo yra tuomet, kai dėl pasikeitusių transporto priemonės eksploatavimo sąlygų ar aplin- kybių (pavyzdžiui: transporto priemonės naudojimas taksi, inkasacijai, nuomai ar panašioms paslaugoms teikti, draudimo sutartyje numatytų transporto priemonę vairuojančių asmenų grupės vairuotojų stažo suma- žėjimas) arba techninių charakteristikų pasikeičia draudimo rizika, ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, kurią nurodė prašyme su- daryti draudimo sutartj draudėjas (pvz.: transporto priemonės rakto (-ų) dingimas, papildomų raktų pasigaminimas, transporto priemonės sergė- jimo sistemos pulto (-ų) dingimas, degimo arba durų (bagažinės dang- čio) spynelių vagystė ar sugadinimas, transporto priemonės dokumentų dingimas, transporto priemonės išregistravimas iš valstybinio registro ir panašūs atvejai).

21.25 Techniškai netvarkinga transporto priemonė - transporto prie- monė laikoma techniškai netvarkinga, kuomet draudžiama ją eksplo- atuoti pagal kelių eismo taisykles (Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėse numatyti „Motorinių transporto priemonių techninės būklės reikalavimai“).

21.26 Teroristiniai aktai (terorizmas) - reiškia pavojaus žmogaus gyvy- bei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą panaudo- jant arba grasinant panaudoti jėgą (pavyzdžiui: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas me- džiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, reli- ginių, ideologinių ar etninių tikslų, tame tarpe ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę ir/ar visuomenę ar jos dalj.

21.27 Transporto priemonė – gamyklos gamintojos sukomplektuota seri- jiniu būdu pagaminta sausumos (išskyrus geležinkelio transporto priemo- nes) transporto priemonė su jai išduotu valstybinio numerio ženklu.

21.28 Transporto priemonės dokumentai – tokie dokumentai, kurie pa- tvirtina automobilio tapatumą ir liudija teisėto valdymo faktą (pavyzdžiui: registracijos liudijimas, transporto priemonės jsigijimą liudijantys doku- mentai ir panašūs dokumentai).

21.29 Transporto priemonės eksploatavimo taisyklės – gamyklos ga- mintojos instrukcija (taisyklės) dėl transporto priemonės valdymo ir eksploatavimo.

21.30 Transporto priemonės ar jos dalių vagystė - svetimo turto pagro- bimas; transporto priemonės plėšimas - svetimo turto pagrobimas, pa- naudojant fizinj smurtą ar grasinimus tuoj pat jj panaudoti arba kitaip at- imant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Šių taisyklių prasme nei vagyste, nei plėšimu nėra laikomi ir pagal šias taisykles nėra apdrau- džiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto paties draudėjo ar jo jgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

21.31 Transporto priemonės papildoma jranga - transporto priemonėje neserijiniu būdu (ne gamyklos gamintojos) stacionariai jrengta ir sukom- plektuota papildoma jranga: garso, vaizdo, telekomunikacinė aparatūra, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai, slenksčiai, lankai, kitos trans- porto priemonės apdailos dalys bei aksesuarai, sergėjimo sistema.

21.32 Sprogimas yra dujų ar garų plėtimusi pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas.

21.33 Vietų sistema – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų va- riantas, kai vienoda draudimo suma apdraudžiama kiekviena transporto priemonėje jrengta sėdima vieta. Jeigu draudžiamojo jvykio metu apdr- austoje transporto priemonėje buvo daugiau keleivių, negu tai numaty- ta gamyklos gamintojos normatyvuose, draudimo išmoka, tenkanti nu- kentėjusiam keleiviui, yra mažinama proporcingai gamyklos gamintojos jrengtų sėdimų vietų skaičiaus ir faktiškai automobilyje buvusių keleivių skaičiaus santykiu.


Valdybos pirmininkas

Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx


Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

Priedas Nr. 1

prie Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030

1. Nejgalumo lygio nustatymo lentelė:


Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

I. Centrinė nervų sistema


1.

Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos:


1.1.

Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas;

100

1.2.

Apatinių galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu

70


1.3.

Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj


50


1.4.

2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj


40


1.5.

Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); kalbos sutrikimai; ryškus koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; vidutinio dažnumo (5 -10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai; Parkinsono sindromas


30

1.6.

Koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; reti (3-4 per metus) epilepsijos priepuoliai;

15

1.7.

Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai; pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai

7

Pastaba: liekamuosius reiškinius priskirti tam tikrai grupei galima tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. Mokant draudimo išmoką dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių pagal 1 straipsnį ir esant galūnių funkcijos sutrikimui, draudimo išmokos, įtvirtintos šios dalies X skyriuje, nėra mokamos.

II. Galvaniniai ir periferiniai nervai


2.

Trauminiai galvinių nervų sužalojimai

Pastaba: draudimo išmoka mokama esant neuropatijos klinikai nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus.


2.1.

Vienpusis

5

2.2.

Dvipusis

10

3.

Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas

Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu yra judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimas bei odos trofikos sutrikimas.

25


4.

Periferinių nervų vientisumo pažeidimas:

Pastaba: draudimo išmoka mokama esant neuropatijos klinikai. Jeigu vienoje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka mokama tik dėl vieno nervo sužalojimo. Kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius.


4.1.

Nervų sužalojimas dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityse

5

4.2.

Nervų sužalojimas žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityse

10

III. Regos organai


5.

Vienos akies akomodacijos paralyžius

10

6.

Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmoka priklauso nuo: regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo.

10-20


7.

Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse):

0,4

0,3 - 0,1

mažiau nei 0,1.


10

20

25

8.

Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj. Draudimo išmoka priklauso nuo voko nudribimo laipsnio.

5-10

9.

Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas)

20

10.

Regos organų sužalojimo pasekmės:

obuolio dislokacija; ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginės akies traumos).

10


11.

Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas, rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija

Pastaba: jeigu po akies traumos yra keletas padarinių kurie nurodyti 10 ir 11 straipsniuose, tai draudimo išmoka mokama pagal

vieną iš straipsnių (sunkiausią sužalojimą).


5

12.

Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas

100

13.

Visiškas regėjimo netekimas viena akimi

45

14.

Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo

Pastaba: regėjimo aštrumas nustatomas pagal 1 lentelę, kiekvienos akies atskirai.


1 lentelė


Regėjimo aštrumas

Regėjimo aštrumas

Iki traumos

Po traumos

Procentai (%)

Iki traumos

Po traumos

Procentai (%)


1,0

0,7

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

3

5

7

10

15

20

30

45


0,5


0,3 - 0,2

0,1

<0,1

0,0


2

7

10

20


0,9

0,7 – 0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

3

5

10

15

20

30

45


0,4


0,1

<0,1

0,0


5

10

20


0,8

0,6 – 0,5

0,4 – 0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

2

7

15

20

30

45


0,3

0,4 – 0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

5

10

15

25


0,7

0,5 – 0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

2

7

15

20

25

40


0,2


0,1

<0,1

0,0


5

10

20


0,6

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

1

3

10

15

20

30


0,1

<0,1

0,0

10

20


<0,1


0,0


10

Pastabos:

Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies.

Dėl traumos sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, vertinama kiekviena akis atskirai. Abiejų akių regėjimo netekimu laikomas geriau matančios akies regėjimo netekimas.


Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

IV. Klausos organai


15.

Smarkūs vestibiulinės funkcijos sutrikimai:

daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena.

30

16.

Viso ausies kaušelio netekimas

20

17.

Klausos susilpnėjimas viena ausimi

Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas.


17.1.

Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant - nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db)

5

17.2.

Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db)

10

18.

Visiškas kurtumas viena ausimi (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db).

15

19.

Visiškas kurtumas abejomis ausimis

60

V. Kvėpavimo sistema


20.

Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas

30

21.

Nosies sparnelių ir galiuko netekimas

15

22.

Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas

10


Kvėpavimo nosimi sutrikimas



Draudimo išmoka priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas


23.

380 – 400 ml/sek.):

a ) Stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 ml/sek.);


5


b) Visiškas abipusis (0 ml/sek.).

10

24.

Uoslės ir skonio netekimas

15

25.

Uoslės netekimas

10

26.

Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai

2


Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

27.

Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas:


27.1.

Nuolat jkištas tracheostominis vamzdelis

40

27.2.

Disfonija

10

27.3.

Afonija

30

27.4.

Artikuliacijos sutrikimas

15

28.

Kvėpavimo organų pažeidimo atvejis, dėl kurio yra:


28.1.

I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas

10

28.2.

II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas

40

28.3.

III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas

60

29.

Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui

10

Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 29 straipsnį, tai mokant pagal 28 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.


VI. Širdies ir kraujagyslių sistema



30.

Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo:

(vertinami širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymiai pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginiai, ultragarsinis tyrimas, ilgalaikis EKG ir AKS sekimas)


30.1.

I laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra nedideli objektyviai nustatomi: pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, patinimai

15

30.2.

II laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra dideli objektyviai nustatomi: stiprus dusulys fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimai, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas

40

30.3.

III laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra labai dideli objektyviai nustatomi: kvėpavimo ritmo sutrikimas, ritmo sutrikimai, stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, nuolatinis patinimas

70

31.

Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo:


31.1.

Nedidelis - patinimai, pulsacijos susilpnėjimas

5

31.2.

Didelis - patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas

10

31.3.

Labai didelis - patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai

15

Pastaba: liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai.

VII. Virškinimo organai


32.

Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų:


32.1.

Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas

7

32.2.

Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija

25

33.

Apatinio žandikaulio netekimas:

Pastaba: esant žandikaulio netekimui draudimo išmoka pagal kramtymo sutrikimų 32 punktą nemokama.


33.1.

Dalies žandikaulio

15

33.2.

Viso žandikaulio

50

34.

Liežuvio netekimas:


34.1.

Iki vidurinio trečdalio

15

34.2.

Nuo viduriniojo trečdalio ir daugiau

30

34.3.

Visiškas netekimas

50

35.

Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas

15

36.

Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo:

Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais


36.1.

Sunkiai ryjamas minkštas maistas

10

36.2.

Sunkiai ryjamas skystas maistas

30

36.3.

Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma).

80

37.

Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo:


37.1.

Išmatų nelaikymas

40

37.2.

Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas

15

37.3.

Dirbtinė išeinamoji anga

30

37.4.

Kasos endokrininės funkcijos sutrikimas

30

37.5.

Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas

5

37.6.

Kepenų II laipsnio nepakankamumas

45

37.7.

Kepenų III laipsnio nepakankamumas

80

38.

Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta:


38.1.

Kepenų dalis ar tulžies pūslė

15

38.2.

Blužnis

15

38.3.

Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno

25

38.4.

Visas skrandis

40

Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal 38 straipsnį, tai pagal šio priedo laikino neįgalumo nustatymo lentelės 4.1 punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama.

Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 38 straipsnį, tai mokant pagal 37 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.


Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)


VIII. Šlapimo ir lytinė sistema



39.

Inksto pašalinimas

Jeigu draudimo išmoka mokama pagal šj straipsnj, tai pagal šio priedo laikino nejgalumo nustatymo lentelės 4.1 punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama.


25

40.

Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:



40.1.

Inkstų funkcijos sutrikimas:

a) II laipsnio nepakankamumas;

b) III laipsnio nepakankamumas.

Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 39 straipsnį, tai mokant pagal 40.1. straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.


40

80

40.2.

Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas. Išmokos dydis priklauso nuo susiaurėjimo bei tūrio sumažėjimo laipsnio.

10-25

40.3.

Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose.

30

41.

Lyties organų sužalojimo pasekmės:


41.1.

Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė

15

41.2.

Pašalinta dalis vyro varpos

25

41.3.

Pašalinta visa vyro varpa

40


41.4.

Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: kai moters amžius iki 40 metų;

kai moters amžius virš 40 metų.


40

20

IX. Minkštųjų audinių sužalojimai


42.

Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių labai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo.

10

43.

Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę:


43.1.

Užima mažiau kaip 1% ploto

1

43.2.

Užima 1-2% ploto

2

43.3.

Užima 3-4% ploto

4

43.4.

Užima 5-10% ploto

5

43.5.

Užima daugiau kaip 10% ploto

8

43.6.

Užima daugiau kaip 15% ploto

10

Pastaba: apdraustojo delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. Randai vertinami praėjus po traumos ne mažiau vieneriems metams.

X. Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas


Stuburas

44.

Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos:


44.1.

Draudimo išmoka mokama pagal šio priedo 1 arba 3 straipsnj, priklausomai nuo draudžiamojo jvykio pasekmės


Pečių lankas; peties sąnarys

45.

Peties sąnario nejudrumas po žastikaulio galvos rezekcijos

40

46.

Peties sąnario nejudrumas

30

47.

Peties sąnario ribotas judrumas

10

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Pečių lanko ir peties sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Ranka

48.

Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas

75

49.

Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje

70

50.

Rankos netekimas – bigė žasto apatiniame trečdalyje

65

51.

Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje

65

52.

Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario


Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Rankos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Alkūnės sąnarys

53.

Alkūnės sąnario nejudrumas

20

54.

Alkūnės sąnario ribotas judrumas

7

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Alkūnės sąnąrio funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Riešo sąnarys; plaštaka

55.

Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių

55

56.

Riešo sąnario nejudrumas

20

57.

Riešo sąnario ribotas judrumas

5


58.

Plaštakos funkcijos sutrikimas

Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 58 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.


5-35

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiui) arba kairė ranka (kairiarankiui) – papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Riešo sąnario ir plaštakos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.


Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

Plaštakos pirštai

59.

Pirmasis (nykštys) pirštas:


59.1.

Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis

5

59.2.

Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis

8

59.3.

Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis

15

59.4.

Piršto netekimas

20

59.5.

Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi

25

60.

Nykščio sąnario nejudrumas

5

61.

Nykščio delninio piršto sąnario nejudrumas

10

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius

62.

Antrasis (smilius) pirštas:


62.1.

Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis

4

62.2.

Pilnai amputuotas vidurinis pirštakaulis

8

62.3.

Pamatinio pirštakaulio amputacija

10

62.4.

Piršto netekimas

12

62.5.

Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi

15

62.6.

Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno- piršto sąnario ankilozė

4

62.7.

Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė

8

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius

63.

Trečiasis (didysis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:


63.1.

Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis

2

63.2.

Bigė viduriniojo arba pamatinio pirštakaulio

5

63.3.

Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi

15

63.4.

Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė

1

63.5.

Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat trijų piršto sąnarių ankilozė.

3

64.

Dviejų vienos rankos pirštų netekimas:


64.1.

Pirmojo ir antrojo pirštų

35

64.2.

Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5)

25

64.3.

Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5)

15

64.4.

Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5).

10

65.

Trijų vienos rankos pirštų netekimas:


65.1.

Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5)

40

65.2.

Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)

35

65.3.

Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)

30

65.4.

Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)

25

66.

Keturių vienos rankos pirštų netekimas

40

Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju.

67.

Visų vienos plaštakos pirštų netekimas

45

Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal plaštakos pirštų sužalojimo straipsnius. Plaštakos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

KOJA

68.

Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:

70

68.1.

Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje, kai iki traumos koja buvo vienintelė

90

69.

Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje

60

70.

Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm

5

71.

Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:

50

71.1.

Vienintelės kojos blauzdos netekimas.

80

72.

Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje

45

Pastaba: kojos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Klubo sąnarys

73.

Klubo sąnario nejudrumas

35

74.

Klubo sąnario ribotas judrumas

8

Pastaba: klubo sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Kelio sąnarys

75.

Sąnario nejudrumas

30

76.

Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo

8

77.

Riboti kelio sąnario judesiai

5

Pastaba: kelio sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Čiurnos sąnarys; pėda

78.

Čiurnos sąnario nejudrumas

20

79.

Riboti čiurnos sąnario judesiai

5

80.

Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais

40

81.

Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje

30


82.

Pėdos funkcijos sutrikimas dėl deformacijos, nesuaugusio lūžimo.

Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 82 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.


15

Pastaba: čiurnos sąnario ir pėdos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.

Straipsnio Nr.

Straipsnio pavadinimas

Nejgalumo lygis (%)

Pėdos pirštai

83.

Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų- pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

20

84.

Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi

15

85.

Pirmojo piršto netekimas dėl pado- piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

5

86.

Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas

2

87.

Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:


87.1.

Dėl egzartikuliacijos pado- piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu

2

87.2.

Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalim

5

87.3.

Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo

1

Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. Pėdos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą.


X. Kita


88.

Kalbos netekimas



2. Kaulų lūžių nustatymo lentelė


Straipsnio Nr.

Xxxxxx

Xxxxxxxx išmoka (%)

1. Kaukolė:

1.1.

Kaukolės skliauto kaulai

10

1.2.

Kaukolės pamato kaulai

15

1.3.

Kaukolės skliauto ir pamato kaulai

20

2. Veido kaulai:

2.1.

Skruostakaulio, viršutinio žandikaulio

7

2.2.

Apatinio žandikaulio

6

2.3.

Nosies kaulų

3

2.4.

Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo

4

Pastaba: žandikaulio apatinės alveolinės ataugos lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžimu. Lūžus žandikauliui abiejose pusėse, draudimo išmoka mokama vieną kartą.

3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/ arba šaknies), visiškas išnirimas:

3.1.

netekus 1 danties

4

3.2.

netekus nuo 2 iki 3 dantų

8

3.3.

netekus nuo 4 iki 5 dantų

10

3.4.

netekus 6 ir daugiau dantų

12

Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo atvejais (danties ar jo šaknies lūžimas, danties išnirimas, įmušimas į alveolę, danties vainiko ne mažiau kaip 1/4 nuskėlimas) mokami 2% už vieną traumuotą dantį. Netekus parodontozės pažeisto danties išmoka mažinama 50%.

4. Stuburas:

4.1.

Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko

Pastaba: lūžus 3 ar daugiau slankstelių, mokama ne daugiau kaip 25%.

12

4.2.

Slankstelio skersinės, juosmeninės ar keterinės ataugų

3

4.3.

Kryžkaulio

10

4.4.

Uodegikaulio

3

5. Krūtinkaulis ir šonkaulis:

5.1.

Krūtinkaulio

5

5.2.

Šonkaulių (iki 2)

3

5.3.

Šonkaulių (3 ir daugiau)

4

5.4.

Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse

6

Pastaba: jeigu šonkaulių lūžimas sukėlė pneumotoraksą, hemotoraksą, trauminę pneumoniją, eksudacinį pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija), tai prie atitinkamos draudimo išmokos pridedami papildomai 2 procentiniai punktai.

6. Ranka:

6.1.

Mentės, raktikaulio

5

6.2.

Žastikaulio artimojo galo lūžiai

9

6.3.

Žastikaulio kūno

10

6.4.

Žastikaulio tolimojo galo lūžiai

8

6.5.

Dilbio kaulų (vieno kaulo)

5

6.6.

Dilbio dviejų kaulų lūžiai

10

6.7.

Riešo kaulų (išskyrus laivelio)

3

6.8.

Laivelio

5

6.9.

Delnakaulių; dėl kiekvieno kaulo, bet ne daugiau 6%

3

6.10.

Nykščio (pamatinio)

3

6.11.

Nykščio (naginio pirštakaulio)

2

6.12.

Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio, bet ne daugiau 4%)

2

6.13.

Rankos pirštų (naginio pirštakaulio)

1

Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis.


7. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis):

7.1.

Gūžduobės lūžimas

12

7.2.

Sąvaržos plyšimas ir kaulų lūžimas

13

7.3.

Daugiau kaip dviejų kaulų lūžimas

8

7.4.

Vienos sąvaržos plyšimas

7

7.5.

Vieno kaulo lūžimas

5

8. Koja:

8.1.

Šlaunikaulio gūbrių

8

8.2.

Šlaunikaulio galvos ir (arba) kaklo

14

8.3.

Šlaunikaulio kūno

10

8.4.

Šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarinių paviršių

10

8.5.

Girnelės

8

8.6.

Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies)

8

8.7.

Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies

5

8.8.

Šeivikaulio, išorinės kulkšnies

5

8.9.

Blauzdikaulio ir šeivikaulio

10

8.10.

Kulnakaulio, šokikaulio

7

8.11.

Kitų čiurnos ir pėdos kaulų (padikaulių), bet ne daugiau kaip 8

4

8.12.

Pėdos II-V pirštakaulių, bet ne daugiau kaip 3%

1

8.13.

Didžiojo kojos piršto

2

Pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis.

9. Kita:

9.1.

Kaulo jskilimas

1


9.2.

Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu) papildomai išmokamas priedas 30 % prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos dėl to kaulo lūžio (bet ne daugiau kaip vieną kartą)

9.3.

Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, prie draudimo išmokos pridedamas nurodyto 15 % dydžio priedas

Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudžiamojo įvykio metu) vertinamas kaip vienas lūžis. Įvykus pakartotinam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, mokama 50 % draudimo išmokos mokamos dėl to kaulo lūžio. Jeigu draudžiamojo įvykio metu įvyko keleto kaulų lūžiai, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100 % draudimo sumos dėl kaulų lūžių.


3. Laikino nejgalumo nustatymo lentelė:


Straipsnio Nr.

Xxxxxx

Xxxxxxxx išmoka (%)

1. Galvos ir stuburo smegenų traumos:

1.1.

Galvos smegenų kraujosruva (hematoma)

10

1.2.

Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu

18

1.3.

Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas stacionare ne trumpiau kaip 3 dienas

6

1.4.

Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare iki 2 dienų

4

1.5.

Galvos smegenų sumušimas (kontūzija)

8

1.6.

Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas stacionare

5

1.7.

Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai

4

1.8.

Stuburo smegenų sumušimas (kontūzija)

7

1.9.

Stuburo smegenų suspaudimas

15

Pastaba: esant galvos ir nugaros smegenų traumoms, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. Pirmoji ir paskutinioji gydymo stacionare diena laikoma viena diena.

2. Sąnarių (kaulų) išnirimas:

2.1.

Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, girnelės, kelio – išnirimas

5

2.2.

Sąnarių - peties, alkūnės, klubo, kelio, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti

7

2.3.

Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti

5

2.4.

Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas

3

2.5.

Pirštakaulių išnirimas

1

Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimai vertinami kaip vienas išnirimas.

2.6.

Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/ raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu

2

2.7.

Xxxxxxxx išnirimas

4

2.8.

Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas

5

2.9.

Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas

7

2.10.

Stuburo kaklinės dalies slankstelio (-ių) panirimas

3

Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.


3. Raiščių, raumenų, sausgyslių, meniskų plyšimas:

3.1.

Meniskų plyšimas

Pastaba: traumos atveju plyšus vieno kelio abiem meniskams, draudimo išmoka mokama kaip esant vieno menisko plyšimui.

4

3.2.

Meniskų ir šoninių ir/ar kryžminių raiščių plyšimas

6

3.3.

Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas)

1

3.4.

Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas)

2

3.5.

Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota)

2

3.6.

Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota)

3

3.7.

Peties, alkūnės, klubo sąnario, kelio, raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas)

5

3.8.

Peties, alkūnės, klubo sąnario, kelio, raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota).

6

3.9.

Achilo sausgyslės plyšimas (jei nebuvo operuota)

4

3.10.

Achilo sausgyslės plyšimas (jei buvo operuota)

7

Pastaba: dalinio raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimo atvejais bei esant degenaraciniams pokyčiams galūnėse draudimo išmoka yra mažinama 50%. Pakartotino menisko, raiščių, sausgyslių plyšimo atveju yra mokama 50% draudimo išmokos. Jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.

4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas:

4.1.

Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti

6

4.2.

Krūtinės ląstos sužalojimas sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą

2

4.3.

Krūtinės ląstos sužalojimas sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šių būklių gydymui buvo būtina chirurginė intervencija)

4

4.4.

Akies kiaurinis sužalojimas

5

4.5.

Junginės, ragenos erozijos su svetimkūniais, kai apdraustasis buvo gydomas ambulatoriškai daugiau kaip 6 dienas

1

4.6.

Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos

3

4.7.

Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 3 cm., dėl kurių reikėjo siūti audinius; Veido ir kaklo srities minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 1 cm

2

4.8.

Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius

1

4.9.

Piršto žaizda su nago nuplėšimu

1

4.10.

Durtiniai sužalojimai, kai dėl vieno sužalojimo yra pažeidžiami oda, poodžio ir raumenų sluoksniai

1

4.11.

Daugybiniai kąstiniai sužalojimai su minkštųjų audinių defektais, kai yra pažeidžiama daugiau negu viena kūno vieta ir vienas sužalojimas apima 0,25% ir daugiau kūno paviršiaus

5


4.12.

Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę daugybines hematomas (kraujo išsiliejimus), antkaulio uždegimus, osteomielitą, flegmonas, fistules

Pastaba: draudimo išmoka daugybinių hematomų (kraujo išsiliejimų) atveju mokama, jeigu nesirezorbavusios kraujosruvos

išlieka, praėjus po traumos daugiau kaip 3 savaitėms, kiekvienos iš jų plotas viršija 5 cm2 ir jų skaičius yra ne mažesnis negu 3.


3


4.13.

Gilūs odos nubrozdinimai (siekiantys spenelinj sluoksnj ir giliau), kurie lokalizuojasi skirtingose kūno vietose

Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu odos nubrozdinimai siekia spenelinį sluoksnį ir giliau, lokalizuojasi skirtingose anatominėse struktūrose, bent vieno iš jų plotas yra ne mažesnis negu 2% kūno paviršiaus ploto ir asmuo buvo nedarbingas daugiau nei 6 dienas.


2

4.14

Trauminis, posthemoraginis, anafilaksinis šokas, riebalinė embolija

6

Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.

5. Apsinuodijimai (kai apdraustasis gydytas stacionare):

5.1.

Nuo 3 iki 6 dienų

2

5.2.

Nuo 7 iki 15 dienų

4

5.3.

Daugiau kaip 15 dienų

7

6. Terminiai ir cheminiai nudegimai, nušalimai:

6.1.

II ° nudegimai ne mažesni kaip 1 % kūno paviršiaus ploto

3

6.2.

II ° nudegimai ne mažesni kaip 5 % kūno paviršiaus ploto

5

6.3.

III ° nudegimai iki 2 % kūno paviršiaus ploto

4

6.4.

III ° nudegimai ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto

6

6.5.

III ° akių nudegimai

4

6.6.

Platus I ° nudegimas sukėlęs nudegiminę ligą

5

6.7.

III ° nušalimai ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto

5

Pastaba: kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui.

7. Nėštumo netekimas


Draudimo išmoka yra mokama, jeigu nėštumo nutraukimas yra sukeltas draudžiamojo jvykio ir nėštumo trukmė yra ilgesnė negu 22 savaitės.

20

8. Erkinis encefalitas, erkinis mielitas, erkinis encefalomielitas (kai apdraustasis gydytas stacionare):

8.1.

Nuo 3 iki 7 dienų

2

8.2.

Nuo 8 iki 15 dienų

4

8.3.

Daugiau kaip 15 dienų

7

9.

Laimo liga (apdraustajam nustačius ligą)


10. Kiti sužalojimai:

10.1

Alkūnės, peties, klubo, kaklo, kelio, riešo, čiurnos raiščių patempimas


Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys, sausgyslės, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.

Document Metadata

Filed: March 29th, 2010