MAISTO (VIRTUVĖS) ATLIEKŲ ATSKIRO SURINKIMO SISTEMOS KŪRIMO IR TOLIMESNIO TVARKYMO GALIMYBĖS BEI INFRASTRUKTŪROS POREIKIS KLAIPĖDOS REGIONE

AM	Aplinkos ministerija
BSA	Biologiškai skaidžios atliekos
ES	Europos Sąjunga
KRATC	UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
LR	Lietuvos Respublikos
MKA ŠGP	Mišrios komunalinės atliekos Šalutiniai gyvūniniai produktai
TIPK	Taršos integruota prevencija ir kontrolė
VATP	Valstybinis atliekų tvarkymo planas
VMVT ATT	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Atliekų tvarkymo taisyklės

Biologiškai skaidžios atliekos - bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos.

Komunalinės atliekos - buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios

savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

Biologinės atliekos - biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

Žaliosios atliekos - sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos.

ĮVADAS

Galimybių studijos objektas – Klaipėdos regiono maisto (virtuvės) atliekų iš namų ūkių tvarkymo sistema.

Galimybių studijos tikslas – išanalizuoti esamą Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą maisto (virtuvės) atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo atžvilgiu.

Galimybių studijos uždaviniai:

• Apžvelgti ES teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių biologinių atliekų tvarkymą;

• Išanalizuoti nacionalinius teisės aktus ir vietos lygmens strateginius ir plėtros dokumentus, kurie turi įtakos maisto (virtuvės) atliekų tvarkymui;

• Išanalizuoti komunalinių biologinių atliekų tvarkymo situaciją Klaipėdos regione;

• Išanalizuoti šiuo metu Klaipėdos mieste veikiančios atliekų tvarkymo infrastruktūros veiklos efektyvumą ir galimybes atskirai surinkti ir tvarkyti maisto (virtuvės) atliekas;

• Pasiūlyti maisto (virtuvės) atliekų tvarkymo alternatyvas Klaipėdos mieste;

• Atlikti alternatyvų analizę politiniu, teisiniu, aplinkosauginiu, ekonominiu ir techniniu požiūriu.

Rengiant studiją, pirmiausia išanalizuoti ES, nacionaliniai ir vietos lygmens teisės aktai ir kiti dokumentai, reglamentuojantys biologiškai skaidžių atliekų (BSA) tvarkymą. Didelis dėmesys skirtas naujai 2017 m. spalio 9 d. Atliekų tvarkymo taisyklių redakcijai, kurioje aiškiai nurodoma, kad miestai, turintys daugiau nei 50 000 gyventojų, privalo įdiegti naujas maisto ir virtuvės atliekų surinkimo iš namų ūkių sistemas. Valstybinis atliekų tvarkymo planas numato atliekų šalinimo sąvartyne mažimo užduotis kiekvienam regionui, o taip pat numato, kad iki 2019 m. savivaldybės ir regionų plėtros tarybos privalo įdiegti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto atliekoms apdoroti.

Galimybių studijoje, įvertinus regione esančius BSA surinkimo ir apdorojimo pajėgumus, nagrinėjamos šios alternatyvos:

0 ALTERNATYVA. Be atskiro surinkimo, deginimas su energijos išgavimu;

I ALTERNATYVA. Dalies maisto atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose;

II ALTERNATYVA. Xxxxxxxx surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose;

III ALTERNATYVA. Demonstracinis („pilotinis“) maisto atliekų surinkimo projektas.

1. Teisės aktų apžvalga

1.1 Europos Sąjungos teisės aktų apžvalga

Bendrosios atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje nuostatos ir visa atliekų tvarkymo sistema iki šiol remiasi pagrindinėmis „principų hierarchijos“ nuostatomis, kurių svarbiausia - atliekų prevencija. Tokiu atveju, kai atliekų negalima išvengti, turi būti vykdomas atliekų tvarkymas (apimant pakartotinį medžiagų ir energijos naudojimą) ir tik po to galima mažiausiai pageidaujama strategija – atliekų šalinimas į sąvartynus.

2008 metų lapkričio 19 d. ES pr imta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos atliekos traktuojamos kaip ištekliai. Tokiu būdu stengiamasi užtikrinti kuo aktyvesnį atliekų perdirbimą, keliant aplinkos apsaugos lygį ir didinant ekonominę naudą. Šioje direktyvoje nustatyti bendrieji atliekų tvarkymo reikalavimai, tokie kaip aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga apdorojant atliekas ir pirmenybė atliekų perdirbimui. Joje taip pat numatyti konkretūs su biologinėmis atliekomis susiję aspektai ir mechanizmas, kuriuo naudojantis galima nustatyti komposto kokybės kriterijus.

Pagal direktyvoje 2008/98/EB pateiktą biologinių atliekų apibrėžimą šioms atliekoms

priskiriama „sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto bei virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio sektorių liekanos, ir šis terminas neturėtų būti painiojamas su platesnę sąvoką žyminčiu biologiškai skaidžių atliekų terminu, kuris taip pat vartojamas kitų biologiškai skaidžių medžiagų, tokių kaip mediena, popierius, kartonas ir nuotekų dumblas, sąvokoms įvardyti“.

Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnyje „Biologinės atliekos” nustatyta, kad valstybės narės prireikus imasi priemonių skatinti: biologinių atliekų atskirą surinkimą kompostavimui ir biologinių atliekų fermentavimui; biologinių atliekų apdorojimą tokiu būdu, kuriuo įgyvendinama aukšto lygio aplinkos apsauga; aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą.

Bendrojoje atliekų direktyvoje valstybės - narės skatinamos atskirai rinkti biologines atliekas ir jas perdirbti, taip pat leidžiama, kad tokios atliekos būtų įskaičiuojamos į privalomuosius komunalinių

atliekų grąžinamojo perdirbimo rodiklius. Dokumente pateikti būtiniausi ES biologinių atliekų tvarkymo reikalavimai ir komposto, pagaminto iš biologinių atliekų, kokybės kriterijai, įskaitant atliekų

kilmei ir apdorojimo procesams keliamus reikalavimus. Direktyvoje nustatyti energijos vartojimo efektyvumo lygiai, kurių neužtikrinus komunalinių kietųjų atliekų deginimas negali būti laikomas energijos atgavimu. Tikimasi, kad ši sąlyga paskatins vengti deginti mažo šilumingumo biologines atliekas.

Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų nustatyti sąvartynų statybos, eksploatacijos, kiti reikalavimai bei atliekų priėmimo kriterijai, kad išvengti arba sumažinti sąvartynuose šalinimų atliekų keliamą pavojų aplinkai ir įmonių sveikatai. Direktyvoje nurodoma, kad atliekos gali būti vežamos į sąvartyną tik po pirminio apdorojimo: rūšiavimo, kompostavimo, deginimo ir kt. Valstybės narės įpareigojamos parengti nacionalines strategijas, kaip sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį. Strategijoje nurodomos priemonės, kaip panaudojant antriniu būdu, kompostuojant, gaminant biologines dujas ar regeneruojant medžiagas bei energiją vykdyti numatytas užduotis, t.y. užtikrinti, kad:

a) ne vėliau kaip iki 2010 m. sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekis bus sumažintas iki 75 % skaičiuojant nuo bendrojo biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio (pagal svorį), susidariusio 2000 m.;

b) ne vėliau kaip iki 2013 m. sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekis bus sumažintas iki 50 %;

c) ne vėliau kaip iki 2020 m. sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekis bus sumažintas iki 35 %.

2010 m. patvirtintame Komisijos Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2010)235 dėl tolimesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų aptariami būtiniausi veiksmai siekiant pagerinti biologinių atliekų tvarkymą, nagrinėjamos biologinių atliekų tvarkymo politikos pasirinkimo galimybės, pateikiamos Komisijos tyrimo išvados, rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų siekiant pasinaudoti visais tinkamo biologinių atliekų tvarkymo privalumais. Komunikate dar kartą akcentuojama, kad, siekiant aplinkosaugos tikslų, turi būti pasirenkamas finansiškai naudingiausias sprendimas.

Numatoma, kad iki 2020 m. komunalinių atliekų kiekis padidės vidutiniškai 10 %. Komunikate nustatyti veiksmai, kurių turi imtis valstybės narės:

✓ nacionaliniuose biologinių atliekų tvarkymo planuose tinkamai taikyti atliekų tvarkymo principų hierarchiją;

✓ vykdyti atliekų prevenciją;

✓ skatinti atskirą biologinių atliekų surinkimą ir jų biologinį apdorojimą (pabrėžta, kad aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiu perspektyviausi neišvengiamų biologinių atliekų tvarkymo būdai yra kompostavimas ir anaerobinis skaidymas);

✓ saugoti dirvožemį;

✓ skatinti komposto gamybą ir naudojimą;

✓ aktyviau siekti, kad neapdorotos atliekos visiškai nebūtų šalinamos sąvartynuose;

✓ skatinti energijos iš atliekų gamybą (2009/28/EB);

✓ tinkamai įgyvendinti ES teisines priemones, skirtas biologinių atliekų tvarkymo klausimui spręsti.

Biologinių atliekų tvarkymui turi įtakos ir šalutinius gyvūninius produktus reglamentuojantys ES lygmens teisės aktai:

• 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1069/2009/EB (Šalutinių gyvūninių produktų), kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas Nr. 1774/2002/EB;

• 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas Nr. 142/2011/EB, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1069/2009/EB, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą.

Reglamentas Nr. 142/2011/EB nustato, kad viešojo maitinimo atliekos – visos maisto, įskaitant kepimo aliejaus, atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves. Maisto atliekos priskiriamos 3 šalutinių gyvūninių produktų kategorijai (išskyrus atliekas iš tarptautinių transporto priemonių, kurios priskiriamos prie 1 kategorijos gyvūninės kilmės šalutinių produktų) ir gali būti perdirbamos taikant sterilizaciją slėgiu, perdirbamos kitais metodais (bus patvirtintos taisyklės), paverčiamos kompostu arba transformuojamos į biologines dujas.

Reglamentas Nr. 142/2011/EB nustato tam tikras išimtis viešojo maitinimo (maisto) atliekoms:

✓ Šalutinių gyvūninių produktų reglamentui (EB) Nr. 1069/2009 įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl šalutinių gyvūninių produktų, įskaitant maisto atliekas, transformavimo į biologines dujas ar kompostą parametrų;

✓ Iki bus pr imtos taisyklės valstybės narės gali pr imti arba palikti galioti nacionalines taisykles dėl maisto atliekų transformacijos, t.y. kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytuosius Komisijos reglamente (EB) Nr. 142/2011 reikalavimus, jeigu jais galima užtikrinti lygiavertį poveikį mažinant patogenus.

BSA tvarkymo klausimu ES politika – labai įvairi. Šiuo metu ES teisės aktais valstybių narių galimybės pasirinkti BSA apdorojimo ir perdirbimo būdus nėra ribojamos, jeigu valstybėse yra laikomasi tam tikrų direktyvose išdėstytų bendrųjų reikalavimų.

Svarbu, kad pasirinktos BSA apdorojimo alternatyvos būtų pagrįstos šalių nacionaliniuose, regioniniuose ar vietos lygmens teisės aktuose, atliekų tvarkymo planuose ir programose.

1.2 Nacionalinių teisinių reikalavimų apžvalga

Pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą yra LR atliekų tvarkymo įstatymas ir Atliekų tvarkymo taisyklės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savo teritorijose yra atsakingos savivaldos institucijos. Šis įstatymas įtvirtinta savivaldybių atsakomybę už visų komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant ir biologiškai skaidžias atliekas.

Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti pagrindiniai atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, vežimo, naudojimo, šalinimo ir kiti techniniai reikalavimai savivaldybių atliekų tvarkymo sistemoms bei įpareigojimai vietos valdžios institucijoms parengti atliekų tvarkymo taisykles, apibrėžiančias savivaldybių atliekų tvarkymo sistemų struktūrą ir veiklą. 2017 m. spalio 9 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-831 buvo patvirtinta nauja Atliekų tvarkymo taisyklių redakcija. Taisyklės įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. išskyrus 61 punktą, kuris įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Be bendrų atliekų tvarkymo reikalavimų, šiose taisyklėse nustatyti papildomi biologinių atliekų tvarkymo reikalavimai, kurie įpareigoja savivaldybes įdiegti naujas maisto ir virtuvės atliekų surinkimo sistemas:

60. Viešbučiai, moteliai, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos, maisto gamybos

ir prekybos įmonės turi vykdyti biologinių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, nemaišyti su

kitomis atliekomis, neužteršti jų pavojingomis medžiagomis ir užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą.

61. Savivaldybės privalo užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų, ir gali užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą kitose teritorijose, kuriose vykdyti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą ekonomiškai naudinga ar techniškai įmanoma. Savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus Taisyklių 62 punkto reikalavimus atitinkančiomis talpomis, užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą. Teritorijose, kur organizuotas namų ūkių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas, gyventojai privalo atskirai surinkti namų ūkiuose susidarančias maisto ir virtuvės atliekas ir atiduoti jas tvarkyti savivaldybės nustatyta tvarka.

62. Atskirai surinktos biologinės atliekos (išskyrus žaliąsias atliekas) gali būti laikinai laikomos tik uždarose, nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpų neturi tekėti skysčiai, sklisti kvapai, dulkės ir pan.

63. Komunalinės, gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančios biologiškai skaidžios atliekos turi būti tvarkomos pirmenybę teikiant kompostavimui arba biodujų gamybai ir likutinio substrato kompostavimui.

64. Biologinių atliekų turėtojai susidariusias ir išrūšiuotas biologines atliekas turi perdirbti (pavyzdžiui, kompostuojant, apdorojant anaerobiniu būdu įrenginiuose), kitaip panaudoti (pavyzdžiui, energijai gauti) laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas atliekų tvarkytojui ar šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonei, jei atliekos priskiriamos šalutiniams gyvūniniams produktams.

65. Žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei.

LR aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtinti Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyti

reikalavimai kompostavimo aikštelių įrengimui, komposto kokybės rodikliai, komposto naudojimo tręšimui reikalavimai ir šie reikalavimai atliekų kompostavimui.

Kompostuoti galima šias nepavojingas atliekas:

1. maitinimo įstaigose susidarančias maisto ruošimo atliekas ir netinkamus maisto produktus;

2. atskirai surinktas arba atskirtas (išrūšiuotas) biologiškai skaidžias atliekas iš komunalinių atliekų;

3. sodų ir želdynų priežiūros biologiškai skaidžias („žaliąsias“) atliekas;

4. natūralias nepavojingas žemės ūkio atliekas;

5. nepavojingas medienos apdorojimo atliekas;

6. gamybinės kilmės biologiškai skaidžias atliekas;

7. I ir II kategorijos, A ir B klasės dumblą pagal aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“, patvirtintą aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135) (toliau – Normatyvinis dokumentas LAND 20-2005).

Kompostuoti draudžiama: pavojingas, infekuotas ir kitas medicinines atliekas, veterinarinių laboratorijų ir ligoninių atliekas, kritusius gyvūnus, fekalijas, želdinių, apdorotų cheminės apsaugos priemonėmis, liekanas. Be to, kompostuojamose atliekose neturi būti radioaktyviųjų medžiagų, toksinių medžiagų, stiklo, dervų, tepalų ir pan.

Maisto atliekos, kurių tvarkymo nereglamentuoja Reglamentas 1774/2002, kompostavimo metu turi būti apdorojamos termiškai, temperatūrą išlaikant ne žemesnę kaip 70 0C, mažiausia išlaikymo trukmė – 1 val.

Dumblo kompostavimo proceso metu dumblo temperatūra turi būti išlaikoma ne žemesnė kaip 70 0C, išlaikant šią temperatūrą ne trumpiau kaip 1 savaitę.

Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas Nr. 1069/2009/EB Lietuvoje taikomas tiesiogiai.

Nacionaliniai teisės aktai, susiję su ŠGP reglamentavimu:

• Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90- 2639; 2000, Nr. 61-1804; 2010, Nr. 148-7563);

• Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 34-952);

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. B1-352 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių

produktų, skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 72-2734);

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. B1-189 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo maisto tvarkymo subjektuose reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 40-1304);

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. B1-558 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų bei gaišenų važtaraščių formų, jų pildymo nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 124-4438);

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. B1-190 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų patvirtinimo“.

Vadovaujantis ŠGP ir perdirbtų ŠGP tvarkymo ir apskaitos reikalavimais, mažmeninės ir didmeninės maisto produktų prekybos įmonės, mėsinės, viešojo maitinimo įmonės ir viešojo maitinimo atliekas, surinktas iš tarptautinių transporto priemonių, tvarkančios įmonės turi pildyti ŠGP apskaitos žurnalą ir teikti ataskaitas teritorinei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Apskaitą privalo vykdyti ir ŠGP tvarkančios įmonės.

Negyvūninių maisto produktų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja:

• Negyvūninių maisto produktų surinkimo, vežimo ir naudojimo gyvūnų šėrimui reikalavimai (Žin., 2006, Nr. 87-3448);

• Produktų, skirtų gyvūnų mitybai, privalomųjų saugos reikalavimų techninis reglamentas (Žin., 2003, Nr. 56-2501).

Negyvūninių maisto produktų surinkimo, vežimo ir naudojimo gyvūnų šėrimui reikalavimuose (Žin., 2006, Nr. 87-3448) apibrėžiama, kad negyvūniniai maisto produktai – tai surinkti negyvūninio maisto tvarkymo subjektuose, išskyrus viešojo maitinimo subjektus, kurie neturėjo kontakto su gyvūniniais produktais ir kurie dėl komercinių priežasčių (pvz.: mechaninis pakuotės pažeidimas, negyvūninio maisto produkto deformacija) netinkami maistui, tačiau nekelia pavojaus žmonių sveikatai (nėra pasibaigusio tinkamumo vartoti termino, be gedimo, puvimo, pelėjimo požymių, neužteršti pakuotės liekanomis ir kitomis medžiagomis, kenkėjais) ir pagal Produktų, skirtų gyvūnų mitybai, privalomųjų saugos reikalavimų techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 (Žin., 2003, Nr. 56-2501), tinka gyvūnų šėrimui.

Negyvūninių maisto produktų surinkimo, vežimo ir naudojimo gyvūnų šėrimui reikalavimais siekiama nustatyti dėl komercinių priežasčių netinkamų maistui, bet tinkančių gyvūnų šėrimui, negyvūninių maisto produktų surinkimo negyvūninio maisto tvarkymo subjektuose, vežimo ir jų naudojimo gyvūnams šerti tvarką. Kiekvienas ūkio subjektas, norintis gyvūnus šerti negyvūniniais maisto produktais, turi būti registruotas teritorinėje VMVT, kuriai ūkio subjektas turi pateikti laisvos formos prašymą.

Negyvūninių maisto produktų surinkimo, vežimo ir naudojimo gyvūnų šėrimui reikalavimais reglamentuojama, kokie negyvūniniai maisto produktai gali būti naudojami gyvūnų šėrimui. Šie produktai pateikiami reikalavimų 1 priede: grūdai ir jų produktai; duonos ir pyragų gaminiai (be įdarų su gyvūniniais produktais, išskyrus kiaušinių ir pieno produktus); makaronai; bulvės ir jų gaminiai; sėmenys; aliejus; saulėgrąžos; pupelės, pupos, kitos ankštinės kultūros; morkos; burokėliai; kopūstai, riešutai. Šiuose reikalavimuose taip pat nustatoma negyvūninių maisto produktų surinkimo ir laikymo tvarka iki jie bus ats imti iš jų tvarkymo subjekto. Taip pat reikalaujama, kad negyvūniniai maisto produktai būtų rūšiuojami pagal aukščiau išvardintas produktų grupes. Tik atskirai supakuotas skirtingų grupių atliekas leidžiama laikyti vienoje talpykloje.

1.3 Valstybinis atliekų tvarkymo planas

2014 m. balandžio 16 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 366 buvo patvirtintas Valstybinio atliekų tvarkymo plano (VATP) pakeitimas, kuriame viena iš užduočių yra užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

2014–2020 metų VAT plane numatyta, kad už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą, jų funkcionavimo užtikrinimą, ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimą atsakingos savivaldybės, kurios taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad atskirai būtų surenkamos šios komunalinės atliekos:

✓ pavojingosios atliekos;

✓ biologiškai skaidžios atliekos (žaliosios atliekos ir maisto / virtuvės atliekos);

✓ antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas;

✓ elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

✓ naudotos padangos;

✓ didelių gabaritų komunalinės atliekos (pavyzdžiui, baldai ir kitos);

✓ statybos ir griovimo atliekos;

✓ tekstilės atliekos;

✓ mišrios komunalinės atliekos (po rūšiavimo likusios atliekos).

Biologiškai skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, todėl šių atliekų tvarkymui skiriamas ypač didelis dėmesys. Siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikai nustatytas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotis, VATP regionams ir savivaldybėms nustatomos pereinamosios 2014–2015, 2016–2017, 2018–2019 ir 2020 metų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys pagal gyventojų skaičių. Klaipėdos regionui nustatytos užduotys pateiktos 1-oje lentelėje.

1 lentelė. KBS atliekų šalinimo sąvartynuose mažinmo užduotys.

Komunalinių atliekų tvarkymo regionai	Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis 2014–2015 metais, tonų per metus	Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis 2016–2017 metais, tonų per metus	Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis 2018–2019 metais, tonų per metus	Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis nuo 2020 metų, tonų per metus
Klaipėdos regionas	42 699	38 427	34 157	29 888
Klaipėdos m. sav.	20 421	18 378	16 336	14 294
Klaipėdos r. sav.	6 557	5 901	5 245	4 589
Kretingos r. sav.	5 215	4 693	4 172	3 650
Neringos sav.	337	303	269	236
Palangos m. sav.	1 979	1 781	1 583	1 385
Skuodo r. sav.	2 568	2 311	2 054	1 797
Šilutės r. sav.	5 623	5 061	4 499	3 936

Savivaldybės ir regionų plėtros tarybos privalo taip planuoti ir organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose būtų numatytos ir vykdomos šios biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros ir rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos plėtros užduotys:

❖ iki 2016 metų gyventojams ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kita), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo;

❖ iki 2016 metų baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos prieš jas perduodant naudoti energijai gauti;

❖ iki 2019 metų įdiegti maisto/virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto/virtuvės atliekoms apdoroti;

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą pagal galimybes suderinti su komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra.

Savivaldybės joms nustatytas užduotis gali vykdyti savarankiškai arba bendradarbiaudamos tarpusavyje, kurdamos regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir naudodamos regioninius komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo įrenginius. Tokiu atveju turi būti įvykdyta bendra komunalinių atliekų tvarkymo regionui nustatyta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis. Savivaldybių susitarimas dėl komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočių įvykdymo regiono mastu turi būti numatytas regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai turi kontroliuoti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduočių vykdymą.

Taigi, remiants VATP pakietimais, siekadamos įgyvendinti valstybinius tikslus, savivaldybės privalo investuoti į maisto/virtuvės atliekų surinkimo sistemas.

2. Komunalinių atliekų tvarkymo situacija Klaipėdos regione

2.1 Atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas Klaipėdos regione

Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione vykdomas vadovaujantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 planu. Pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo Klaipėdos regione tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, komunalinių atliekų tvarkymo principais ir siekiant įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo užduotis iki 2020 m., nustatyti šie Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai iki 2020 m.:

1 tikslas. Skatinti atliekų prevenciją, užtikrinant, kad Klaipėdos regiono teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis.

Atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

1.1. uždavinys. Šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos srityje.

1.2. uždavinys. Skatinti atliekų prevencijos veiklą ir paruošimo naudoti pakartotinai tinklus.

2 tikslas. Sumažinus sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekius, padidinti šių atliekų naudojimo apimtis.

Atliekų naudojimas, įskaitant atliekų deginimą išgaunant energiją, taip pat prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo ir mažina sąvartyne šalinamų atliekų kiekius.

2.1. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis.

2.2. uždavinys. Plėsti biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto atliekų) rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo apimtis.

2.3. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, siekiant atskirtas biologiškai skaidžias atliekas panaudoti energijos gamybai.

2.4. uždavinys. Naudoti komunalinių atliekų energetinius išteklius.

3 tikslas. Skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo apimtis.

Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą.

3.1. uždavinys. Plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis.

3.2. uždavinys. Plėsti kitų perdirbimui tinkamų atliekų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis.

3.3. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas, tobulinant komunalinių atliekų apmokestinimo sistemą.

3.4. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant perdirbimui tinkamas antrines žaliavas.

4 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą.

4.1. uždavinys. Užtikrinti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą.

4.2. uždavinys. Užtikrinti, kad į mišrių komunalinių atliekų srautą patektų kuo mažiau pavojingųjų atliekų.

4.3. uždavinys. Plėtoti Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

4.4. uždavinys. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

4.5. uždavinys. Vykdyti atliekų monitoringą.

4.6. uždavinys. Stiprinti KRATC ir savivaldybių darbuotojų administracinius gebėjimus.

2.1.1 Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo planas

Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo planas patvirtinas Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-130 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2013- 2020 m. komunalinių atliekų tvarkymo plano patvirtinimo.”

Šiuo metu Klaipėdos mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, atskirtos viešojo maitinimo įstaigų maisto (virtuvės) atliekos dažniausiai nemokamai atiduodamos sušerti gyvūnams, o panaudotas aliejus – superkamas; daugiausia negamybinių maisto (virtuvės) atliekų susidaro mažmeninės prekybos centruose (daržovės, vaisiai, kulinarijos cechų atliekos), tačiau jos taip

pat atiduodamos sušerti. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonėms.

Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys:

1 Užduotis. Užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos (ĮVYKDYTA);

2 Užduotis. Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos, neviršytų didžiausių leistinų šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekių;

- 2013 − 2019 m. – 27 500 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų

(ĮVYKDYTA. 2016 m. Klaipėdos miesto savivaldybė pašalino tik 485,29 t.);

- Nuo 2020 m. – 19 300 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

3 Užduotis. Ne vėliau kaip nuo 2013 metų užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos apdorotos, t. y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti, atliekos (ĮVYKDYTA).

4 Užduotis. Iki 2015 m. užtikrinti atskirų surinkimo sistemų sukūrimą (bent popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo) ir veiksmingą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą – taikyti diferencijuotas įmokas už nerūšiuotų komunalinių atliekų ir išrūšiuotų antrinių žaliavų (bent tokių kaip popierius ir kartonas, metalas, plastikas ir stiklas) surinkimą ir tvarkymą. (ĮVYKDYTA).

5 Užduotis. Iki 2020 m. paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) bent tokių komunalinių atliekų (įskaitant pakuočių atliekas) kaip popierius ir kartonas, metalas, plastikas ir stiklas ir kitos kilmės atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas. (ĮVYKDYTA, 2016 m. – 83 %).

Vadovaujantis atliekų tvarkymo prioritetais ir siekiant įgyvendinti valstybės nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis Klaipėdos miesto savivaldybei, nustatyti šie Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai iki 2020 m.:

1 tikslas. Skatinti atliekų prevenciją, užtikrinant, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis.

1.1. uždavinys. Šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos srityje.

1.2. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis.

1.3. uždavinys. Skatinti atliekų prevencijos veiklą ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tinklus.

2 tikslas. Skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo (įskaitant kompostavimo) ir naudojimo apimtis.

2.1. uždavinys. Plėsti antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis.

2.2. uždavinys. Plėsti kitų perdirbimui (įskaitant kompostavimą) tinkamų atliekų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis.

2.3. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas.

2.4. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant perdirbimui tinkamas antrines žaliavas.

2.5. uždavinys. Naudoti komunalinių atliekų energetinius išteklius.

3 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą.

3.1. uždavinys. Užtikrinti, kad į mišrių komunalinių atliekų srautą patektų kuo mažiau pavojingų atliekų.

3.2. uždavinys. Plėtoti Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

3.3. uždavinys. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

3.4. uždavinys. Vykdyti atliekų monitoringą.

3.5. uždavinys. Stiprinti KRATC ir savivaldybės darbuotojų administracinius gebėjimus.

2.1.2 Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo planas

Naujas Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo planas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T11-43 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano 2014-2020 m.”

Pagrindiniai komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vystymo prioritetai ir kryptys 2014-2020 metų laikotarpiu yra:

• Skatinti atliekų prevenciją ir atliekų prevencijos veiklą bei paruošimo naudoti pakartotinai tinklus;

• Mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį;

• Užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą, tobulinti esamas atliekų tvarkymo sistemas;

• Tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo teisinę bazę;

• Efektyvinti atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo ir atliekų tvarkymo užduočių vykdymo kontrolę;

• Didinti visuomenės sąmoningumą, tobulinti institucijų darbuotojų kvalifikaciją atliekų tvarkymo srityje.

Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo plane nustatytos šios užduotys, susijusios su maisto atliekų šalinimu:

✓ Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos, neviršytų VATP numatytų užduočių;

✓ Iki 2019 metų įdiegti atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo sistemą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktų maisto/virtuvės atliekų apdorojimui.

Planuojama, kad dalis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose susidarančių biologiškai skaidžių atliekų bus kompostuojamos jų susidarymo vietose. Siekiant savivaldybėje įgyvendinti maisto/ virtuvės atliekų tvarkymo užduotį, prieš imantis priemonių rekomenduojama atsižvelgti į regioniniame atliekų tvarkymo plane numatytos galimybių studijos dėl maisto/ virtuvės atliekų surinkimo ir apdorojimo rezultatus.

2.1.3 Kretingos rajono atliekų tvarkymo planas

Kretingos rajono savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T2- 317 patvirtino Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planą.

Šiame plane numatyti tokie uždaviniai:

1. Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų:

• 2014–2015 m. – 5.215 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

• 2016–2017 m. – 4.693 tonos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

• 2018–2019 m. – 4.172 tonos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

• nuo 2020 m. – 3.650 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

2. Iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

3. Iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

4. Užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti.

2 lentelėje pateiktos sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys.

Iki 2019 m. Kretingos rajone planuojama įdiegti maisto/virtuvės atliekų surinkimo sistemas.

Draudimas įmonėms maisto/virtuvės atliekas dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius yra atitinkamai numatytas Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.

2 lentelė. Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys.

Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys
.	239.1.	Iki 2016 metų gyventojams ir kitiems asmenims (pvz., gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo vietoje.	Savivaldybė: surinkti ir pagal galimybes tvarkyti (kompostuoti) žaliąsias atliekas. Regioniniu principu: kompostuoti surinktas žaliąsias atliekas regioninėje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje.
.	239.2.	Iki 2016 metų baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos, prieš jas perduodant naudoti energijai gauti.	Regioniniu principu: savivaldybėms bendradarbiaujant – per sukurtą Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, t. y. planuojamą įgyvendinti mechaninio apdorojimo įrenginio statybos Klaipėdos regioniniame sąvartyne projektą.
.	239.3.	Iki 2019 metų įdiegti maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto / virtuvės atliekoms apdoroti.	Savivaldybė: surinkti maisto / virtuvės atliekas. Regioniniu principu: apdoroti surinktas maisto / virtuvės atliekas regioniniame įrenginyje, prieš tai atlikus bandomąjį maisto / virtuvės atliekų surinkimo projektą regiono mastu ir parengus galimybių studiją dėl regioninių apdorojimo pajėgumų reikalingumo.
.	239.4.	Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą pagal galimybes suderinti su komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra.	Regioniniu principu: parengti galimybių studiją dėl regioninių maisto / virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumų reikalingumo, įvertinant galimybes panaudoti komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūrą.

2.1.4 Neringos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planas

Neringos savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m. patvritintas Neringos miesto savivaldybės 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-235. Nustatytos šios valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys, kurias privalo įgyvendinti Neringos miesto savivaldybė:

1. Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų:

- 2014–2015 m. – 337 tonas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

- 2016–2017 m. – 303 tonas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

- 2018–2019 m. – 269 tonas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

- nuo 2020 m. – 236 tonas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

2. Iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

3. Iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys analogiškos kaip ir Kretingos rajono savivaldybės (žiūrėti 2 lentelę). Neringos miesto savivaldybės planuose taip pat yra užduotis, įdiegti maisto (virtuvės) atliekų surinkimo sistemas.

Neringos savivaldybėje (kaip ir visame Klaipėdos regione) atskirtos viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos vietų maisto/virtuvės atliekos pagal sutartis atiduodamos registruotiems šių atliekų tvarkytojams, o panaudotas aliejus – superkamas. Dėl didelio žvejybos ūkine veikla užs imančių smulkiųjų verslininkų skaičiaus, savivaldybės teritorijoje susidaro dideli kiekiai žuvininkystės atliekų. Įvertinus centralizuoto tokių atliekų tvarkymo būtinybę, savivaldybėje numatyta pradėti eksploatuoti specialius kompostavimo įrenginius.

2.1.5 Palangos miesto atliekų tvarkymo palnas

Palangos miesto atliekų tvarkymo planas patvirtintas Palangos miesto tarybos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-288. Plane nustatytos šios užduotys:

1. Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų:

- 2014-2015 m. – 1979 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

- 2016-2017 m. – 1781 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

- 2018-2019 m. – 1583 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

- nuo 2020 m. – 1385 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

2. Iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

3. Iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

2.1.6 Skuodo rajono atliekų tvarkymo planas

Skuodo rajono atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas patvirtintas Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T9-130. Numatyti tokie uždaviniai:

1. Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų:

• 2014–2015 m. – 2 568 tonas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

• 2016–2017 m. – 2 311 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

• 2018–2019 m. – 2 054 tonas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

• nuo 2020 m. – 1 797 tonas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

2. Iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

3. Iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys analogiškos kaip ir Neringos, Palangos, Kretingos rajono savivaldybėse (2 lentelė).

Skuodo miesto savivaldybės planuose taip pat yra užduotis, įdiegti maisto (virtuvės) atliekų surinkimo sistemas.

2.1.7 Šilutės rajono atliekų tvarkymo planas

Šilutės rajono atliekų tvarkymo planas patvirtinas Šilutės rajono tarybos 2015

m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-170. Plane numatyti tokie uždavinai:

1. Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

2. Iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį).

3. Iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį).

Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys analogiškos ir kitose savivaldybėse (3 lentelė).

3 lentelė. Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, tonos per metus.

2014-2015 m.	2016-2017 m.	2018-2019 m.	Nuo2020 m
5623	5061	4499	3936

Taigi, išnagrinėjus Klaipėdos regiono savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo planus, galima daryti išvadas:

1. Visos savivaldybės siekia sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekius, kuo daugiau perdirbti ar kitaip panaudoti komunalines atliekas.

2. Klaipėdos r., Kretingo r., Xxxxxxxx m, Palangos m., Skuodo r. ir Šilutės r. savivaldybės planuoja nuo 2019 m. įdiegti maisto/virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto/virtuvės atliekoms apdoroti. Surinktas maisto/virtuvės atliekas planuojma apdoroti regioniniame įrenginyje, prieš tai atlikus bandomąjį maisto/virtuvės atliekų surinkimo projektą regiono mastu ir parengus galimybių studiją dėl regioninių apdorojimo pajėgumų reikalingumo.

3. Klaipėdos miesto savivaldybė nėra numačiusi šios biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduoties. Nors jai vienai galioja naujos ATT, kurios nuo 2019 m. įpareigoja savivaldybes, užtikrinti iš gyventojų susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų, ir gali užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą kitose teritorijose, kuriose vykdyti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą ekonomiškai naudinga ar techniškai įmanoma.

2.2 Klaipėdos regiono atliekų sudėties tyrimo rezultatai

Pagrindinis dėmesys, nagrinėjant komunalinių atliekų tvarkymo situaciją Klaipėdos regione skiriamas komunalinėms biologinėms atliekoms, kurių šalinimas sąvartyne turėtų būti mažinamas, vykdant Valstybinio atliekų tvarkymo plano užduotis.

Didžioji dalis Klaipėdos regione susidarančių maisto ir kitų biologiškai skaidžių atliekų patenka į sąvartyną kartu su mišrių komunalinių atliekų srautu. Pagal AM viešai skelbiamus duomenis, viso per 2016 m. buvo surinkta MKA 102927,58 tonų, iš kurių BSA sudarė 34996,533 tonų, maisto atliekos 12177,353 tonų. 1 paveiksle pateikta savivaldybių lyginamoji analizė tarp į Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartyną pr imamų mišrių komunalinių atliekų ir jose esančių biologiškai skaidžių ir maisto atliekų kiekių. Iš pateiktų duomenų matyti, kad daugiausia MKA (52854,11 t), BSA (20993,65 t), maisto atliekų (7970,4 t) atvežama iš Klaipėdos miesto.

Šilutės r.

98 3526,27

6,80

11501,22

Skuodo r.

21 3271,91

1,46

4229,24

Kretingos r.

1 3271,91

177,84

13014,77

Palangos m.

569,15

2174,36

9048,5

Neringos

172,26

543,20

BSA (t)

Maisto atliekos (t) MKA (t)

1834,5

Klaipėdos r.

1 3305,92

089,44

10445,24

Klaipėdos m.

7970,40

20993,65

52854,11

10000 20000 30000 40000 50000 60000

Paveikslas Nr.1. Klaipėdos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne priimamų mišrių komunalinių,

biologiškai skaidžių ir maisto atliekų kiekiai 2016 m.

Pr imamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai, atliekami kasmet 4 kartus per metus: žiemą (pasirinktinai gruodžio, sausio arba vasario mėnesį), pavasarį (pasirinktinai kovo, balandžio arba gegužės mėnesį), vasarą (pasirinktinai birželio, liepos arba rugpjūčio mėnesį), rudenį (pasirinktinai rugsėjo, spalio arba lapkričio mėnesį).

4 lentelė. Klaipėdos miesto biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje.

Atskiros komunalinių atliekų rūšys	Klaipėdos m. ( % )
Atskiros komunalinių atliekų rūšys	pavasaris	vasara	ruduo	Xxxxx	Xxxxxxxx
Popieriaus ir kartono atliekos, įsk. pakuotes	8,70	12,27	12,64	13,44	11,76
Žaliosios	24,38	-	5,25	-	7,41
Medienos, įsk. pakuotes, atliekos	10,59	0,37	1,36	0,7	3,26
Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	2,84	30,59	15,38	11,52	15,08
Natūralaus pluošto audinių atliekos	2,64	1,46	1,95	2,79	2,21
Kitos biologiškai skaidžios atliekos	-	-	-	-	-
Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	49,15	44,69	36,58	28,45	39,72

Klaipėdos miesto savivaldybės 2016 metų biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje, įvertinant skirtingus sezonus, pavaizduota 4 lentelėje. Visos komunalinės BSA vidutiniškai sudaro 39,72 % visų atliekų kiekio. Iš jų daugiausia (15,08 %)

– BS maisto gamybos atliekos.

5 lentelė. Klaipėdos rajono biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje.

Atskiros komunalinių atliekų rūšys	Klaipėdos raj. (% )
Atskiros komunalinių atliekų rūšys	pavasaris	vasara	ruduo	Žiema	vidurkis
Popieriaus ir kartono atliekos, įsk. pakuotes	-	2,08	5,95	13,44	7,16
Žaliosios	-	8,9	0,7	2,19	3,93
Medienos, įsk. pakuotes, atliekos	-	-	0,35	-	0,12
Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	-	3,27	13,64	14,38	10,43
Natūralaus pluošto audinių atliekos	-	10,68	14,68	4,68	10,01
Kitos biologiškai skaidžios atliekos	-	-	-	-
Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	-	24,930	35,320	34,690	31,65

Klaipėdos rajono savivaldybės biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje, įvertinant 2016 metų skirtingus sezonus, pavaizduota 5 lentelėje. Visos komunalinės BSA sudaro vidutiniškai 31,65 % visų atliekų kiekio. Iš jų daugiausia 10,43 % sudaro BS maisto gamybos atliekos.

6 lentelė. Kretingos rajono biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje.

Atskiros komunalinių atliekų rūšys	Kretingos raj. (% )
Atskiros komunalinių atliekų rūšys	pavasaris	vasara	ruduo	Žiema	vidurkis
Popieriaus ir kartono atliekos, įsk. pakuotes	4,24	6,87	2,01	5	4,53
Žaliosios	1,13	-	24,37	-	6,38
Medienos, įsk. pakuotes, atliekos	-	-	-	0,63	0,16
Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	3,96	5,07	9,04	18,12	9,05
Natūralaus pluošto audinių atliekos	5,36	1,49	3,27	10	5,03
Kitos biologiškai skaidžios atliekos	-	-	-	-
Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	14,69	13,43	38,69	33,75	25,14

Kretingos rajono savivaldybės biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje, įvertinant 2016 m. skirtingus sezonus, pavaizduota 6 lentelėje. Visos komunalinės BSA sudaro vidutiniškai 25,14 % visų atliekų kiekio. Iš jų daugiausia 9,05 % sudaro maisto gamybos atliekos.

Palangos savivaldybės biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje, įvertinant skirtingus 2016 metų sezonus, pavaizduota 7 lentelėje. Visos komunalinės BSA sudaro vidutiniškai 24,03 % visų atliekų kiekio. Iš jų 6,29 % sudaro maisto gamybos atliekos. Palangos mieste didesnę dalį sudaro popieriaus ir kartono atliekos.

7 lentelė. Palangos biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje.

Atskiros komunalinių atliekų rūšys	Palangos m. ( % )
Atskiros komunalinių atliekų rūšys	pavasaris	vasara	ruduo	Žiema	vidurkis
Popieriaus ir kartono atliekos, įsk. pakuotes	3,59	13,52	10,98	8,85	9,24
Žaliosios	0,51	10,2	7,01	0,58	4,58
Medienos, įsk. pakuotes, atliekos	1,8	-	-	-	0,45
Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	2,56	5,36	4,27	12,98	6,29
Natūralaus pluošto audinių atliekos	5,13	3,06	3,66	2,07	3,48
Kitos biologiškai skaidžios atliekos	-	-	-	-
Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	13,59	32,14	25,92	24,48	24,03

Neringos savivaldybės biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje, įvertinant skirtingus 2016 metų sezonus, pavaizduota 8 lentelėje Nr. 8. Visos komunalinės BSA sudaro vidutiniškai 29,61 % visų atliekų kiekio. Iš jų 9,39 % - BS maisto gamybos atliekos.

8 lentelė. Neringos m.biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje.

Atskiros komunalinių atliekų rūšys	Neringos m. ( % )
Atskiros komunalinių atliekų rūšys	pavasaris	vasara	ruduo	Žiema	vidurkis
Popieriaus ir kartono atliekos, įsk. pakuotes	9,94	6,06	8,38	8,24	8,16
Žaliosios	19,55	-	11,18	1,65	8,10
Medienos, įsk. pakuotes, atliekos	0,32	-	0,93	0,55	0,45
Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	7,69	7,13	1,86	20,88	9,39
Natūralaus pluošto audinių atliekos	1,92	2,49	7,46	2,20	3,52
Kitos biologiškai skaidžios atliekos	-	-	-	-
Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	39,420	15,680	29,810	33,52	29,61

Šilutės rajono savivaldybės biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje, įvertinant 2016 metų skirtingus sezonus, pavaizduota 9 lentelėje Nr. 9. Visos komunalinės BSA sudaro vidutiniškai 30,66 % visų atliekų kiekio. Iš jų 8,58 % sudaro maisto gamybos atliekos. Daugiausia surenkama žaliųjų atliekų.

9 lentelė. Šilutės raj. biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje.

Atskiros komunalinių atliekų rūšys	Šilutės raj.( %)
Atskiros komunalinių atliekų rūšys	pavasaris	vasara	ruduo	žiema	vidurkis
Popieriaus ir kartono atliekos, įsk. pakuotes	7,36	1,67	9,17	4,9	5,78
Žaliosios	13,45	21,67	1,22	1,44	9,45
Medienos, įsk. pakuotes, atliekos	1,02	-	0,61	-	0,41
Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	1,02	5,66	14,37	13,26	8,58
Natūralaus pluošto audinių atliekos	5,58	8	2,15	10,08	6,45
Kitos biologiškai skaidžios atliekos	-	-	-	-
Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	28,43	37	27,52	29,68	30,66

Skuodo rajono savivaldybės biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje, įvertinant 2016 m. skirtingus sezonus, pavaizduota 10 lentelėje. Visos komunalinės BSA sudaro vidutiniškai 27,93 % visų atliekų kiekio. Iš jų 4,80 % sudaro maisto gamybos atliekos. Skuodo rajone daugiausia surenkama žaliųjų atliekų.

10 lentelė. Skuodo raj. biologiškai skaidžių atliekų dalis komunalinių atliekų sudėtyje.

Atskiros komunalinių atliekų rūšys	Skuodo raj. (% )
Atskiros komunalinių atliekų rūšys	pavasaris	vasara	ruduo	žiema	vidurkis
Popieriaus ir kartono atliekos, įsk. pakuotes	6,45	1,1	5,93	8,58	5,52
Žaliosios	3,49	26,1	5,93	-	8,88
Medienos, įsk. pakuotes, atliekos	-	-	-	0,3	0,08
Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos	2,15	6,25	3,39	7,4	4,80
Natūralaus pluošto audinių atliekos	9,95	5,52	7,35	11,83	8,66
Kitos biologiškai skaidžios atliekos	-	-	-	-
Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos	22,04	38,97	22,6	28,11	27,93

Įvertinus visų Klaipėdos regiono savivaldybių duomenis, biologiškai skaidžios atliekos Klaipėdos regione priklausomai nuo savivaldybės bendrame atliekų sraute sudaro nuo

24 iki 31 %. Maisto atliekų kiekis bendrame sraute priklausomai nuo savivaldybės svyruoja nuo 5 iki 15 %. Daugiausia biologiškai skaidžių ir maisto atliekų bendrame atliekų sraute pasitaiko Klaipėdos mieste.

Atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad savivaldybės privalo užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų, o toks Klaipėdos regione tik vienas miestas – Klaipėda.

Nors Klaipėdos regione šalinamų BSA kiekis neviršyja VATP Klaipėdos regionui ir savivaldybėms nustatytų didžiausių leistinų dydžių, bet kaip jau minėta, naujoji ATT redakcija įpareigoja Klaipėdos miesto savivaldybę imtis priemonių, kad būtų užtikrintas atskiras maisto/virtuvės atliekų surinkimas iš gyventojų.

Duomenys apie 2016 metais sąvartyne pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų grynąjį kiekį bei palyginimas su didžiausiu leistinu pašalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekiu pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė. Klaipėdos regioniniame sąvartyne 2016 metais pašalintas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų grynasis kiekis.

Komunalinių atliekų tvarkymo regionas	Didžiausias leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis 2016 metais, tonų per metus	2016 metais pašalintas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis tonomis, per metus	Užduoties įvykdymas
Klaipėdos regionas	38 427	1244,233	Įvykdyta
Klaipėdos m. sav.	18 378	485,29	įvykdyta
Klaipėdos r. sav.	5 901	4,258	įvykdyta
Kretingos r. sav.	4 693	12,91	įvykdyta
Neringos sav.	303	0	įvykdyta
Palangos m. sav.	1 781	0	įvykdyta
Skuodo r. sav.	2 311	0	įvykdyta
Šilutės r. sav.	5 061	741,775	įvykdyta

2016 metais Klaipėdos regioniniame sąvartyne pašalintas biologiškai skaidžių atliekų grynasis kiekis – 1244,233 tonos, leidžiamas pašalinti kiekis – 38 427 tonų. Pilnai įvykdyta užduotis dėl biologiškai skaidžių atliekų šalinimo.

3. Maisto (virtuvės) atliekų Klaipėdos mieste surenkamo kiekio prognozė

Atskira maisto (virtuvės) atliekų surinkimo praktika jau apie 15 metų taikoma eilėje ES šalių: Austrijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Katalonijoje (Ispanija) ir tam tikruose Italijos regionuose. Vienose šalyse visos biologinės atliekos iš gyventojų renkamos kartu, kitose maisto atliekos surenkamos atskirai nuo žaliųjų atliekų, nes žaliųjų atliekų kompostavimui taikomi mažesni reikalavimai ir jų tvarkymas kainuoja pigiau, negu maisto atliekų.

Šiame skyriuje pateikti vertinimai, kiek, vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, bei vadovaujantis faktiniais vietos gyventojų rūšiavimo įgūdžių duomenimis, būtų galima atskirai surinkti maisto (virtuvės) atliekų.

3.1 Galimų surinkti maisto atliekų kiekių vertinimas pagal ES šalyse surenkamus maisto atliekų kiekius vienam gyventojui

Užsienio šalių patirtis rodo, kad maisto atliekų surinkimas iš kaimiškų teritorijų nėra tikslingas, nes gyventojai turi galimybes šias atliekas sukompostuoti arba sušerti naminiams gyvūnams. Todėl vertinant galimus iš gyventojų surinkti maisto (virtuvės) atliekų kiekius, reikia pagrindinį dėmesį skirti Klaipėdos miesto gyventojams. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad geriausiai rūšiuojama ir geriausios kokybės maisto atliekos surenkamos iš individualių namų valdų, o daugiabučių namų gyventojai vangiau rūšiuoja maisto atliekas ir jose daugiau priemaišų.

12 lentelė. Maisto atliekų surinkimas Klaipėdos mieste iš gyventojų, vertinant pagal vid. išrūšiuojamų maisto atliekų kiekius 1 gyv.

Savivaldybė

Gyventojų skaičius

Galimo surinkti maisto atliekų kiekio

vertinimas, t/m

Gyv.

daugiab.

Gyv.

individ.

Daugiab. n. (30 kg

gyv.)

Individ. n. (50 kg

gyv.)

Iš

viso

Klaipėdos

155663

8182

4670

409

5079

12 lentelėje pateikta informacija, kiek būtų surinkta maisto atliekų iš miesto gyventojų, jeigu daroma prielaida, kad vienas statistinis daugiabučio gyventojas iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirtų 30 kg maisto atliekų, o individualaus namo gyventojas – 50 kg per metus. Tokie maisto atliekų kiekiai surenkami Vokietijos didmiesčiuose, kur atliekų rūšiavimas yra gana išplėtotas, todėl šiuos vertinimus galima vertinti kaip labai optimistinius.

Pagal pateiktus duomenis, Klaipėdos mieste iš daugiabučių namų tikėtina surinkti 4670 t maisto atliekų, iš individualių namų - 409 t per metus. Viso 5079 t per metus.

WRAP parengtose metodinėse rekomendacijose dėl maisto atliekų surinkimo Jungtinėje Karalystėje nustatyta, kad vienas namų ūkis per savaitę išrūšiuoja nuo 2,5 iki 4 kg maisto atliekų per savaitę. 13 lentelėje pateikti skaičiavimai, kiek būtų galima surinkti maisto atliekų, jeigu kiekvienas namų ūkis individualiame name per metus išrūšiuotų 130 kg, o kiekvienas namų ūkis daugiabučiame name per metus išrūšiuotų 91 kg maisto atliekų (t.y. 1/3 mažiau, nei individualiuose namuose).

13 lentelė. Galimas biologinių atliekų surinkimas iš gyventojų Klaipėdos mieste pagal vid. namų ūkiuose išrūšiuojamų atliekų kiekius.

Savivaldybė

Maisto atliekos, t/m

Iš viso

Individ. n.

Daugiabučiuose

Klaipėdos m.

6989

406

6583

Apibendrinant abu anksčiau pateiktus galimų surinkti maisto atliekų kiekių vertinimus, galima optimistiškai prognozuoti, kad iš Klaipėdos miesto gyventojų būtų galima surinkti nuo 5 iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų per metus.

3.2 Galimų surinkti maisto atliekų kiekių vertinimas pagal kitų komunalinių atliekų rūšiavimo rezultatus Klaipėdos mieste.

Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje yra pateikta viešai skelbiama apibendrinta informacija apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas Lietuvos savivaldybėse (2016 m.). Išnagrinėjus pateiktą informaciją galime teigti, kad Klaipėdos miesto gyventojai nuo visų komunaliniame atliekų sraute esančių atliekų išrūšiuoja apie 18 %. Reiškia klaipėdiečių rūšiavimo įgūdžius galėtume įvertinti 18 %. Kai tuo tarpu, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje šie skaičiai svyruoja nuo 70 iki 80 %.

Atliekant mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus aukščiau buvo nustatyta, kad didžiausią biologiškai skaidžių atliekų dalį sudaro maisto atliekos, t. y. 7970,4 t/m.

Apibendrinant anksčiau pateiktų galimų surinkti maisto ir išrūšiuojamų kitų atliekų kiekių vertinimus, galima teigti, kad iš Klaipėdos miesto gyventojų realiai būtų galima surinkti apie 1,5 tūkst. tonų maisto/virtuvės atliekų per metus.

4. Maisto (virtuvės) atliekų tvarkymo Klaipėdos mieste alternatyvų analizė

4.1 Nulinės alternatyvos (be atskiro maisto atliekų surinkimo) analizė

Analizuojant maisto (virtuvės) atliekų Klaipėdos mieste alterantyvas, tikslinga įvertinti nulinę alternatyvą. Šios alternatyvos atveju, atskiras maisto (virtuvės) atliekų surinkimas ir tvarkymas nebūtų organizuojamas – šios atliekos būtų tvarkomos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, t.y. maisto atliekos būtų sudeginamos kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis atliekų deginimo įrenginyje, išgaunant šilumą ir elektros energiją. 14 lentelėje pateikiami šios alternatyvos privalumai ir trūkumai.

14 lentelė. Nulinės alternatyvos privalumai ir trūkumai.

Privalumai

Trūkumai

• Naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis: deginamos biologinės atliekos laikomos anglies dioksido neišskiriančiu atsinaujinančių išteklių kuru.

• Efektyviai gaunama šiluma ir elektra, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius – atliekas.

• Nereikia keisti esamos komunalinių atliekų surinkimo sistemos.

• Įvykdomos VATP užduotys.

• Nereikia keisti galiojančių teisės aktų.

• Dėl drėgnų maisto atliekų deginimo veiksmingumas mažėja.

• Atliekas sudeginus, į aplinką nėra grąžinamos maistinės medžiagos.

• Prieštarauja ATT naujai redakcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 m. komunalinių atliekų tvarkymo plane nėra nuostatos apie atskirą maisto (virtuvės) atliekų surinkimą, todėl šių atliekų deginimas kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis buvo viena iš pagrindinių atliekų apdorojimo priemonių. Tačiau būtina pabrėžti, kad naujos ATT nuo 2019 m. įpareigoja Klaipėdos miesto savivaldybę įdiegti rūšiuojamąjį maisto (virtuvės) atliekų surinkimą jų susidarymo vietoje. Todėl dabartinė atliekų surinkimo sistema Klaipėdos mieste turi būti keičiama ir maisto virtuvės atliekos turi būti surenkamos atskirai. Nulinė alternatyva, įvertinus jos technines galimybes ir ekonominį naudingumą, gali būti taikoma kitose Klapėdos regiono savivaldybėse, kurioms pagal naują ATT redakciją nėra privaloma įdiegti atskirą maisto atliekų surinkimo sistemą.

4.2 Pirma alternatyva. Dalies maisto atliekų atskiras surinkimas ir kompostavimas

Pirmoji alternatyva remiasi faktu, kad Glaudėnų k. esančios Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Statinio techniniame projekte ir kituose norminiuose aktuose numatyta, kad su žaliosiomis atliekomis gali būti kompostuojama ir dalis maisto atliekų (vaisiai, dažovės). Tokiu atveju, atiranda galimybė Klaipėdos miesto savivaldybėje surinkti dalį maisto atliekų (vaisius ir daržoves) ir jas kompostuoti atviruose kaupuose. Atliekų surinkimas būtų vykdomas vadovaujantis galiojančiomis taisyklėsmis, kuomet kartu su žaliosiomis atliekomis būtų surenkamas ir dalis maisto atliekų. Be to, panaudojus ES sanglaudos fondo lėšas, planuojama įsigyti įvairios talpos atliekų surinkimo konteinerius ir juos išdalinus Klaipėdos miesto gyventojams, surinkti dalį maisto atliekų. Ši alternatyva reiklauja mažai papildomų kaštų ir investicijų į naujas technologijas.

Vadovaujantis Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, žaliosios atliekos yra surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (išskyrus žiemos laikotarpiu – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei. Nuo 2018 m. žaliųjų atliekų surinkimą Klaipėdos mieste iš gyventojų vykdo įmonė UAB

„Ecoservice Klaipėda“.

Surinktos žaliosios atliekos vežamos į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Čia jos kompostuojamos atviruose kaupuose.

4.2.1 Dalies maisto atiekų surinkimo metodai ir jų pajėgumai

Klaipėdos miesto savivaldybė yra pavedusi KRATC nupirkti papildomus konteinerius žaliųjų atliekų surinkimui. Panaudojus šiuos konteinerius iš gyventojų be žaliųjų atliekų būtų galima surinkti ir dalį maisto atliekų (t.y. daržovių ir vaisų atliekas).

Siekiant apskaičiuoti, kokį kiekį vaisių, daržovių atliekų būtų galima surinkti naudojant konteinerius, skirtus žaliųjų atliekų surinkimui, buvo remtasi Glaudėnų k. esančios Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Statinio techniniame projekte pateiktais parametrais. Kaip pateikta 15 lentelėje kompostuojamų atliekų vidutinis tankis 0,6 t/m3.

15 lentelė. Glaudėnų k. Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės techniniai rodikliai (dalis).

II.	Kompostuojamų atliekų ir komposto rodikliai
1.	Kompostavimo aikštelės metinis pajėgumas : - kompostuojamų atliekų kiekis - paruošto komposto kiekis	t t	2500 1250
2.	Kompostuojamų atliekų vidutinis tankis	t/m3	0,6
3.	Metinis kompostuojamų atliekų tūris	m3	1500
4.	Metinis komposto tūris su 50% tūrio sumažėjimu	m3	750
5.	Komposto ruošimo trukmė	mėn	5 ÷ 11

Techniniame projekte taip pat numatyti surenkamų atliekų srautai. Paskaičiuota, kad iš visų žaliųjų atliekų, kurios patenka į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles 10 % sudaro daržovių lapai ir vaisiai.

Žaliųjų atliekų srautai ( %)

Žolė

Daržovių lapai, vaisiai

Šiaudai

Medienos atliekos

Lapai

Paveikslas Nr. 2. Žalių atliekų srautai (%)

Iki šiol jau 1600 namų valdų yra aprūpintos namudinio kompostavimo dėžėmis (0,6 m3 talpos). 2018 m. numatyta papildomai nupirkti 2000 vnt. (0,24 m3 talpos) žaliųjų atliekų konteinerių, kurie bus išdalinti indvidualioms valdoms, esančioms Klaipėdos miesto teritorijoje. Kitiems individualių namų savininkams, planuojama nupirkti ir išdalinti 500 vnt. (0,9 m3 talpos) namudinių kompostavimo konteinerių. Į šiuos konteinerius individualių namų savininkai galėtų mesti ne tik žaliąsiais atliekas, bet ir dalį maisto atliekų, t.y. vaisius bei daržoves. Daugiabučių namų gyventojams planuojama pastatyti 80 požeminių žaliųjų atliekų

konteinerių (5 m3 talpos). Į šiuos požeminius konteinerius daugiabučių namų gyventojai galėtų mesti žaliąsias, vaisių ir daržovių atliekas.

16 lentelė. Dalies maisto atiekų surinkimo, tvarkymo būdai ir jų pajėgumai.

2000 vnt (0,24 m3 )	Atliekų kiekis(t)/1 konteineris	Vaisių, daržovių kiekis (t)/ konteineris	1	Vaisių, daržovių kiekis(t)/ 2000 konteinerių	Viso per metus (t) (52 k, 2000 konteinerių) Surenkama apvažiavimo būdu
	0,144	0,0144		28,8	1497,6
500 vnt (0,9 m3)	Atliekų kiekis(t)/1 konteineris	Vaisių, daržovių kiekis (t)/ konteineris	1	Vaisių, daržovių kiekis(t)/ 500 konteinerių - kompostinių	Viso per metus (t) (500 konteinerių, surenkama sutvarkoma namų valdoje)	ir
	0,54	0,054		14,58	14,58
80 vnt (5 m3 )	Atliekų kiekis(t)/1 konteineris	Vaisių, daržovių kiekis (t)/ konteineris	1	Vaisių, daržovių kiekis(t)/ 80 konteinerių	Viso per metus (t) (80 konteinerių, 52 k) Surenkama apvažiavimo būdu
	3	0,3		24	1248
VISO (t)					2760,18

16 lentelėje pateikti duomenys, kiek tonų vaisių, daržovių ir maisto ruošimo atliekų galima būtų surinkti panaudojus minėtus konteinerius ir kompostines. Atliekant skaičiavimus, daryta prielaida, kad viename konteineryje surinktų žaliųjų atliekų, daržovės ir vaisiai sudaro

10 %, o kompostuojamų atliekų vidutinis tankis 0,6 t/m3. Konteineriai bus aptarnaujami 1 kartą per savaitę, 52 kartus per metus. Namudinio kompostavimo ciklas vieneri metai. Tokiu atveju planuojama surinkti 2746,6 t. vaisių, daržovių atliekų, nes 14,58 t tikėtinai bus panaudotos individualių namų gyventojų reikmėms.

4.2.2 Atliekų komostavimas atviruose kaupuose

Kompostavimo procesui didelės įtakos turi aplinkos faktoriai (temperatūra ir krituliai) ir mikroorganizmų rūšys bei jų kiekis. Norint tinkamai sukompostuoti žaliąsias atliekas reikalinga aukšta temperatūra (45 – 60 °C), tam kad įvairios bakterijos ir mikroorganizmai turėtų palankias sąlygas vystytis ir kompostuojamoms biodegraduojančioms medžiagoms skaidyti. Kompostavimas vykdomas ir šaltuoju sezonu, kai biodegradavimo procesai vyksta lėčiau, todėl kompostuojant žiemos kaupai nevartomi, kad neatšaldyti komposto ir nestabdyti kompostavimo procesų. Komposto ruošimui, priežiūrai, apdorojimui bei galutiniam produkto išgavimui reikalingi šie technologiniai įrenginiai:

- medžio atliekų smulkintuvas,

- pakrovėjas su priekiniu kaušu,

- komposto sijojimo įrenginys.

Žaliųjų atliekų aikštelės veikla bei darbo taisyklės reglamentuotos, kaip to reikalauja

Atliekų priėmimas

Komposto ruošimas ir maišymas

Komposto krovimas į kaupus

Kaupų vartymas (aeravimas) ir laistymas

Komposto sijojimas, brandinimas ir saugojimas

„Atliekų tvarkymo taisyklių“ II skyrius, kuriame surašytos procedūros bei dokumentai, kurie reikalingi aikštelės veiklai vykdyti. Pagrindiniai atliekų surinkimo ir kompostavimo etapai yra šie:

Kompostuoti atvežtose atliekose negali būti draudžiamų (gyvulinės kilmės), netinkamų atliekų, kurios gali pakenkti kompostavimo procesui ir komposto kokybei. Suskirstytos pagal rūšis kompostavimui ruošiamos atliekos turi būti sukrautos į kūgius. Aikštelės darbuotojai turi užtikrinti, kad atliekos būtų pr imtos ir tinkamai laikantis visų reikalavimų.

Ruošiant kompostą reikia tinkamai parinkti kompostuojamos masės sudėtį, kurios pagrindinis parametras yra anglies ir azoto santykis (C:N). Norint tinkamai paruošti komposto mišinį, reikėtų stengtis išlaikyti anglies ir azoto santykį nuo 25:1 iki 35:1. Jei komposto mišinio C:N santykis didesnis nei 35:1, kompostavimo procesas sulėtėja, jei komposto C:N santykis mažiau nei 25:1, atsiranda kvapų problema, amoniako išsiskyrimas ir kompostavimo proceso pagreitėjimas.

Kompostuojamų atliekų maišymo proporcija parenkama atsižvelgiant į gaunamo mišinio drėgmę, tankį ir C:N santykį, nes nuo to priklausys komposto kokybė ir kompostavimo proceso eiga. Idealus drėgmės kiekis komposto kaupe yra nuo 50 iki 60 %, C:N santykis turi būti tarp 25:1 ir 35:1, o idealus kompostuojamų atliekų lyginamasis tankis yra 0,5 kg/l.

Komposto kaupai formuojami pagal tokį pagrindinį reikalavimą – kaupo plotis turi būti du kartus didesnis už kaupo aukštį. Tokiu būdu suformuotų kaupų vidinė dalis yra apsaugota nuo išorės sąlygų ir kompostavimosi procesas nesustoja net ir šaltojo sezono metu. Viename komposto kaupe talpinama apie 375 m3 atliekų, o bendras metinio komposto kaupų

minimalus tūris apie 1500 m3. Kaupas kraunamas paeiliui nuo rytinės kompostavimo aikštelės pusės. Kaupo viršus užapvalinamas, kad lyjant lietui vanduo nepermerktų kaupo, taip atšaldydamas kaupą ir pažeisdamas vykstančius biodegradacijos procesus, o nubėgtų paviršiumi. Sausuoju vasaros periodu norint, kad lietaus metu patektų kiek galima daugiau vandens į atliekų kaupą, jo viršų su pakrovėjo kaušu reikia padaryti šiek tiek plokščią, taip lietaus vanduo pateks tiesiai į atliekų kaupą ir nereikės jo papildomai drėkinti. Tokiu būdu bus išvengta kaupo perdžiūvimo ir papildomo laistymo.

17 lentelė. Kompostuojamų atliekų parametrai.

Atliekos	Drėgmės kiekis, %	C, %	N, %	C:N	Tankis, kg/l
„Žaliosios atliekos“	30,00	50,00	1,00	50:1	0,30
Smulkinta žolė	82,00	57,80	3,40	17:1	0,80
Žolė	82,00	52,31	3,40	15:1	0,18
Lapai	80,00	48,60	0,90	54:1	0,27
Suslėgti šlapi lapai	38,00	42,22	0,90	47:1	0,30
Žali lapai	65,00	48,32	1,30	37:1	0,18
Nukritę sausi lapai	15,00	42,22	0,90	47:1	0,06
Pjuvenos	39,00	45,00	0,24	188:1	0,24
Krūmų genėjimo atliekos	15,00	53,00	1,00	53:1	0,26
Šiaudai	12,00	14,18	0,40	35:1	0,13
Medžių genėjimo atliekos	70,00	49,60	3,10	16:1	0,77
Daržovių atliekos	87,00	34,75	3,20	11:1	0,95
Medžio nuolaužos	40,00	20,38	0,09	226:1	0,24
Medžio žievė	20,00	50,00	0,10	500:1	0,24

Kompostuojant atliekas atviruose kaupuose galima juos vartyti nuo dviejų kartų per savaitę iki vieno karto per metus. Kuo dažniau vartomi kaupai, tuo greičiau atliekos susikompostuoja. Kompostuojant atliekas drėgmės kiekis tūrėtų būti 65 %, jei drėgmės sumažėja iki 40 %, reikalingas kaupų laistymas. Nustačius, kad komposto kaupuose yra mažai vandens, reikia juos kuo skubiau palaistyti.

Komposto sijojimas vyksta su mobiliu sijojimo agregatu. Komposto sijojimo metu išrūšiuojamos dar nesusikompostavusios stambios atliekos, kurios grąžinamos į komposto paruošimo zoną ir maišomos su naujomis atliekomis, arba atsitiktinai patekusios plastiko ir kitokios dalelės išvežamos į atliekų priėmimo aikštelę. Išsijotas kompostas kraunamas į didelį komposto brandinimo kaupą, kur kompostas stabilizuojasi.

Komposto brandinimas užtrunka ne mažiau kaip 30 dienų. Paruoštas kompostas sandėliavimui sukraunamas į vieną didelį kaupą, kurį patartina uždengti plėvele, kad apsaugoti nuo sniego ir lietaus.

Padidėjus atliekų kiekiui, būtų tikslinga įsigyti papildomą įrangą, skirtą kaupų vartymui.

18 lentelė. Pirmos alternatyvos privalumai ir trūkumai.

Privalumai

Trūkumai

• Nereikia keisti esamos komunalinių atliekų surinkimo sistemos.

• Praktiškai nesikeičia atliekų surinkimo kaštai.

• Su kompostu į aplinką grąžinamos maistinės medžiagos.

• Reikalingi tik daliniai teisinės bazės keitimai.

• Įvykdomos VATP užduotys.

• Būdingi nemalonūs kvapai.

• Surenkama tik dalis maisto atliekų (vaisiai, daržovės) ir jo ruošimo atliekų.

• Didėlė tikimybė, kad šios atliekos bus užterštos ir tai įtakos komposto kokybę.

• Sudėtingas kontrolės mechanizmas.

• Tikėtina papildomi kaštai dėl naujai atsiradusių konteinerių aptarnavimo technologinio pasikeitimo.

4.3 Antros alternatyvos analizė. Atskiras maisto ( virtuvės) atliekų surinkimas

Atskiras maisto (virtuvės) atliekų surinkimas iš gyventojų jau eilę metų taikomas kai kuriuose ES šalyse. Priešingai nei dalinis maisto atliekų surinkimas, šis metodas užtikrina galimybę surinkti visas maisto (virtuvės) atliekas, kaip tai numatyta VATP pakeitimuose. Remiantis ES šalių praktika, paskaičiuota, kad organizuojant atskirą maisto (virtuvės) atliekų surinkimą, tikėtina maksimaliai surinkti iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų per metus, tačiau atsižvelgiant į Klaipėdos miesto gyventojų rūšiavimo įpročius tikėtina, kad pirmus 3-4 metus bus surinkta ne daugiau kaip 1,5 tūkst. maisto atliekų. Tačiau iš anskto sunku įvertinti ar surinktas kompostas nebus užterštas ir kiek laiko ir kaštų prireiks pakeisti gyventojų įpročius bei išspręsti problemas, susijusias su higiena ir nemaloniais kvapais.

Atskiras maisto atliekų surinkimas turėtų būti integruojamas į bendrą komunalinių atliekų surinkimo sistemą. Surinktos maisto altiekos turėtų būti apdorojamos regioninių atliekų tvarkytojų. Todėl šiame skyriuje atliekama priemonių ir techninių galimybių analizė, vertinami atskiro maisto atliekų surinkimo kaštai.

4.3.1 Maisto atliekų atskiro surinkimo priemonės

Šiuo metu Klaipėdos mieste maisto (virtuvės) atliekos atskirai yra surenkamos tik iš įmonių, kurių ūkinėje veikloje susidaro minėtos atliekos. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, įmonės susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose , kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.

Organizuojant maisto atliekų surinkimą iš gyventojų, būtina gyventojus aprūpinti specialiomis priemonėmis, kurios skiriasi individualių namų ir daugiabučių gyventojams.

Atskiro maisto atliekų surinkimo atveju kiekvienas individualus namas turi būti aprūpintas specialiomis tokių atliekų surinkimo priemonėmis, t.y. surinkimo talpomis su spec. maišais. Maišelių naudojimas skirtas sudaryti galimybę kartu su daržovių, vaisių atliekomis surinkti mėsos ar žuvies likučius, nepritraukiant parazitų, išvengiant filtrato ir išlaikant aukščiau minėtas talpas kiek įmanoma švaresnes. Maišeliai gali būti pagaminti iš biologiškai skaidžių ar plastikinių medžiagų. Plastikiniai maišeliai yra pigesni, bet tada reikalinga papildomai investuoti į maisto atliekų paruošimo kompostavimui įrangą (maišelių praplėšėjus, sietus), todėl pirmenybė daugelyje Europos savivaldybių teikiama biologiškai skaidžių maišelių naudojimui.

Paveikslas Nr. 3. Konteiriai (60 l) skirti individualiems namams.

Pripildyti maišeliai turi būti perkelti į kiekvienam individualiam namui skirtas talpas. Pavyzdžiui, 60 litrų talpos (žr. paveikslą Nr. 3) gali būti pasirinktos individualių namų ir sodų rajonuose, tam, kad būtų sumažintas atliekų surinkimo laikas (pakrovimas – rankinis) ir būtų išvengta žaliųjų atliekų išmetimo į maisto atliekų konteinerius. Klaipėdos mieste, šiuo metu yra 3121 individualus namas, jiems turėtų būti išdalinti specialūs konteineriai.

Paveikslas Nr. 4. Konteiriai skirti daugiabučių mikrorajonams (1100 l).

Klaipėdos mieste yra 40 mikrorajonų, kuriuose yra daugiabučiai namai. Atskiram maisto atliekų surinkimui kiekviename mikrorajone, šalia kitų atliekų surinkimo konteinerių, būtų pastatyta 10 vnt. konteinerių, kurių talpa nuo 1100 litrų (pav. Nr. 4). Daugiabučių gyventojai maisto atliekas privalės atskirti iš bendro mišrių atliekų kiekio ir mesti į specialios paskirties konteinerius. Maisto surinkimui pageidautina naudoti biologiškai suyrančius maišelius.

Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą ir higieną maisto atliekos tiek iš individualių, tiek iš daugiabučių namų turi būti surenkamos ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Surinkimo dažnumas svarbus faktorius norint išvengti, pirmiausia, nemalonių kvapų.

4.3.2 Maisto atliekų perdirbimas

Klaipėdos regione šiuo metu yra du atliekų tvarkytojai, kurie turi teisę perdirbti maisto atliekas. Tai - UAB „Toksika“ ir UAB „Branda LT“.

UAB „Toksika“ turi teisę kompostuoti ne tik maisto, bet ir žaliąsias atliekas. Stambios medienos atliekos yra susmulkinamos smulkintuvu ir kartu su kitomis atliekomis paskirstomos kompostavimo duobėje. Traktoriaus pagalba kompostuojamos medžiagos yra periodiškai vartomos, kad patektų oras. Kompostavimo aikštelės pajėgumas yra tik 50 t/metus, todėl pagamintas kompostas naudojamas savo reikmėms.

UAB „Branda LT“ pr imamos perdirbimui biologiškai suyrančios atliekos: ŠGP, augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktai, medienos atliekos, žaliosios atliekos. Gamybos procesas vykdomas kompostavimo reaktoriaus kaupuose sukraunant susmulkintas bioskaidžias atliekas. Bioatliekos maišomos su atliekų masę rišančiomis medžiagomis: durpėmis, smulkinta mediena, kartonu, bei kitomis bioskaidžiomis.

Paveikslas Nr. 5. Maisto atliekų smulkinimo įrenginys.

Kaupai yra uždengiami unikalia visus kompostavimo gamybai keliamus reikalavimus atitinkančia specialios Goretex technologijos danga (pav. Nr.6).

Paveikslas Nr. 6. Goretex technologijos danga.

Danga su specialia Goretex technologija kompostavimo metu sąlygoja deguonies (O2) ir anglies dioksido (CO2) pralaidumą išorėn, o šilumos, sieros vandenilio (H2S) ir metano dujų (CH4), susidarančių atliekų po danga puvimo proceso metu, sulaikymą. Komposto gamybos reaktoriuje vienu metu gali būti kompostuojama penkiuose kaupuose, kurie pilami 30 m ilgio,

6 m pločio ir 3 m aukščio. Tuo būdu, vienu metu gali būti kompostuojama 2000 kubinių metrų atliekų, po 400 kubinius metrus viename kaupe.

Paveikslas Nr. 7. Komposto brandinimas.

Proceso metu gauta mežiaga - kompostas yra brandinamas lauke ir po 2-3 mėnesių išsijojamas mechaniniu sijotuvu ir sandeliuojamas po stogine arba lauke, priklausomai nuo jo kokybės ir paskirties. Įrenginio projektinis pajėgumas 25000 t/m.

Artimiausiu metu Klaipėdos regione sukurti papildomų maisto atliekų tvarkymo objektų šiuo metu nėra planuojama.

Jeigu būtų numatyta įsirengti naujus maisto (virtuvės) atliekų ir kitų ŠGP tvarkymo įrenginius, tikėtina, kad būtų pasirinktas anaerobinis jų tvarkymo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad ŠGP, o tai iš dalies yra ir maisto (virtuvės) atliekos, kontrolę ir sistemos funkcionavimą prižiūri Maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Šiai dienai ši srtitis varžoma sudėtingų reguliavimo mechanizmų, leidimų sistemų.

Taip pat yra teorinė galimybė vežti surinktas maisto (virtuvės) atliekas į Telšių regioninį atliekų tvarkymo centrą, kuris turi įsirengęs MBA, tačiau neturi leidimo tokių atliekų priėmimui iš Klaipėdos, todėl šiuo metu visiškai neaiški atliekų pridavimo kaina.

4.3.3 Atskiro maisto atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų analizė

Siekiant išsiaiškinti kaštus, buvo atlikta maisto atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių apklausa. Atliekų tvarkytojų buvo prašoma pateikti komercinius pasūlymus, kiek kainuotų maisto atliekų surinkimas, gyventojų aprūpinimas surinkimo priemonėmis bei jų sutvarkymas. Tiekiant pasiūlymus, buvo reikalaujama atsižvelgti į šiuos faktus:

✓ Klaipėdos mieste yra 40 mikrorajonų kuriuose yra daugiabučių namų. Kiekviename mikrorajone reikalaujama pastayti po 10 vnt. (1,1 m3 talpos) maisto atliekų surinkimo konteinerių. Iš viso 400 vnt.

✓ Klaipėdos mieste yra 3121 individualios namų valdos. Kiekviena namų valda turėtų būti aprūpinta 50 ar 60 litrų talpos priemonėmis su spec. maišais.

✓ Aptarnavimo dažnis – 1 kartas per savaitę. Paslaugos atlikimo xxxxxx 0 xxxxx.

✓ Planuojamas maksimalus kiekis yra 7 tūkst. t.

Apklausos objektas – atskiro maisto atliekų surinkimo ir tvarkymo kuriamos ekonominės naudos vertinimas.

Apklausos tikslas – išsiaiškinti realią situaciją maisto atliekų surinkimo ir tvarkymo sektoriuje. Siekiant iškelto tikslo, sprendžiamas uždavinys, ar atskiras maisto atliekų surinkimas ir tvarkymas nepabrangintų šiuo metu Klaipėdos mieste teikiamų atliekų tvarkymo paslaugos kainos.

Buvo apklaustos septynios maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės. Iš gautų atsakymų nustatyta, kad paslaugų teikimo kaina svyruoja nuo 489 tūkst. iki 530 tūkst. eur/per metus. Pasiūlytoje kainoje įskaičiuotas pilnas atliekų turėtojų aprūpinimas visomis reikalingomis rinkimo / rūšiavimo priemonėmis, atliekų surinkimas bei

galutinis sutvarkymas. Įvertinus tai, kad teikiamų paslaugų metu bus surinktas maksimalus maisto/virtuvės atliekų kiekis, tai vienos tonos maisto virtuvės atliekų kaina apie 70 Eur už toną. O tai yra maždaug šiai dienai gaunamas koncesininko mokesčio dydis. (Koncesijos mokestis – nustatytas koncesijos mokestis už vienos komunalinių atliekų tonos sutvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybėje, Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka mokamas Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui KRATC). Tačiau realiai, pagal apskaičiuotus galimus maisto (virtuvės) atliekų surenkamus kiekius, tokių atliekų surinkimo ir tvarkymo kaina svyruoja nuo 70 iki 300 Eur.

19 lentelėje pateikiami antros alternatyvos trūkumai ir privalumai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios alternatyvos atveju trūkumų yra žymiai daugiau nei privalumų.

19 lentelė. Antros alternatyvos privalumai ir trūkumai.

Privalumai

Trūkumai

• Įvykdomi visi keliami teisės aktų reikalavimai.

• Su kompostu į aplinką grąžinamos maistinės medžiagos.

• Dėl drėgnų maisto atliekų atskyrimo padidės likusių komunalinių atliekų šiluminė vertė, antrinių žaliavų kokybė.

• Būdingi nemalonūs kvapai.

• Kaštai didesni už šiuo metu esančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos.

• Didėlė tikimybė, kad šios atliekos bus užterštos ir tai įtakos komposto kokybę.

• Psichologinis nepasitenkinimas.

• Gyventojų pasipirešinimas (tiek surinkimo, tiek tvarkymo vietose).

• Sudėtingas kontrolės mechanizmas.

• Reikalingas savivaldybių dokumentų pakeitimas (ATT, Klp. m. ATT, koncesijos sutarties ir kt.).

• Surinkėjų ir tvarkytojų maža pasiūla rinkoje.

• Papildoma mokestinė našta gyventojams.

4.4 Trečia alternatyva. Pilotinis (bandomasis) projektas

Prieš pasirenkant vieną iš alternatyvų, tikslinga įgyvendinti atskiro maisto atliekų surinkimo iš gyventojų pilotinį (bandomąjį) projektą Klaipėdos mieste. Bandomasis projektas turėtų apimti tuos gyvenamuosius rajonus, kur egzistuoja teorinė galimybė surinkti didžiausius šių atliekų kiekius ir kuriuose vyrauja įvairaus tipo namų valdos (individualūs namai, sodo bendrijos, daugiabučiai). Remiantis Klaipėdos miesto Gyvenamųjų rajonų schema, būtų tikslinga pasirinkti Mažojo kaimelio ir Miško kvartalo rajonus. Mažojo kaimelio

rajonas apima individualius namus ir sodų bendrijas (viso 211 namų valdos). Miško kvartalo rajonas apima 38 daugiabučius (viso 1520 butai).

Paveikslas Nr. 8. Mažojo kaimenio rajonas ir Miško kvartalo rajonas

Atliekos galėtų būti renkamos į specialius konteinerius, kuriuos šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų tuštinti bent 1 kartą per savaitę (esant poreikiui, didinant iki 2 kartų per savaitę), šiltuoju metų laikotarpiu – 2–3 kartus per savaitę. Bandomasis projektas turėtų trukti visus metus. Atskirai surinktos maisto atliekos galėtų būti perduodamos tvarkyti esamiems ŠGP tvarkytojams.

Remiantis užsienio šalių praktika ir gyventojų esamais gebėjimais rūšiuoti (aptarta 3.1 ir 3.2 skyriuose), atlikti preliminarūs skaičiavimai, kiek tonų maisto (virtuvės) atliekų būtų galima surinkti bandomojo projekto metu iš Mažojo kaimelio bei Miško kvartalo rajonų. 20 lentelėje pateikti duomenys apie planuojamus surinkti atliekų kiekius. Daroma prielaida, kad maksimaliai per vienerius metus iš vieno individualaus namų ūkio galima surinkti 130 kg maisto atliekų, iš vieno daugiabučio - 91 kg.

20 lentelė. Planuojami surinkti maisto atliekų kiekiai per 1 metus (t)

Xxxxxxx	Xxxxxx kaimelio	Miško kvartalo
Individualūs namai (įskaitant ir sodų paskirties statinius)	211
Daugiabučiai		1520
Planuojamas surinkti maisto atliekų kiekis t	27	138
VISO (t)	165

Atsižvelgiant į pilotinio projekto rezultatus, t.y. paaiškėjus faktiškai surenkamų maisto atliekų kiekiams ir kokybei, įvertinus finansinius išteklius, kitas aplinkybes, galėtų būti priimtas pagrįstas sprendimas dėl maisto atliekų surinkimo Klaipėdos mieste.

4.5 Maisto (virtuvės) atliekų tvarkymo alternatyvų analizė

Aspektai

0 ALTERNATYVA

Be atskiro surinkimo, deginimas su energijos išgavimu

I ALTERNATYVA

Dalies maisto atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose

II ALTERNATYVA

Atskiras surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose

III ALTERNATYVA

Demonstracinis

(„pilotinis“) maisto atliekų surinkimo projektas

Teisinis ir politinis

1. Leidžia įvykdyti biologiškai skaidžių atliekų šalinimo mažinimo užduotis.

2. Atliekų deginimui pagal nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją skiriamas žemesnis prioritetas, lyginant su perdirbimu.

3. Nuo 2019 m. naujos ATT įpareigoja Klaipėdos miesto savivaldybę įdiegti rūšiuojamąjį maisto atliekų surinkimą iš gyventojų jų

susidarymo vietoje, todėl Klaipėdos miestui ši alternatyva nėra galima.

4. Nulinė alternatyva, įvertinus jos technines galimybes ir ekonominį naudingumą, gali būti taikoma kitose Klapėdos regiono savivaldybėse, kurioms nėra privaloma įdiegti atskirą maisto atliekų surinkimo sistemą.

1. Leidžia įvykdyti biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotis.

2. Atliekų deginimui pagal nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją skiriamas žemesnis prioritetas, lyginant su perdirbimu.

3. Leidžia įvykdyti naujus ATT reikalavimus nuo 2019 m. vykdyti atskirą maisto (virtuvės) atliekų surinkimą

miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50000 gyventojų.

1. Leidžia įvykdyti biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotis.

2. Leidžia įvykdyti naujus ATT reikalavimus nuo 2019 m. vykdyti atskirą maisto (virtuvės) atliekų surinkimą

miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50000 gyventojų.

3. Reikia įvertinti atsiskaitymo mechanizmą tarp savivaldybės ir

administratoriaus, t. y., ar tai neprieštarauja šiuo metu galiojantiems teisės aktams.

1. Reikia įvertinti atsiskaitymo mechanizmą tarp savivaldybės ir

administratoriaus, t. y ar tai neprieštarauja šiuo metu galiojantiems teisės aktams.

2. Leidžia įvykdyti biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotis.

Aspektai

0 ALTERNATYVA

Be atskiro surinkimo, deginimas su energijos išgavimu

I ALTERNATYVA

Dalies maisto atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose

II ALTERNATYVA

Atskiras surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose

III ALTERNATYVA

Demonstracinis

(„pilotinis“) maisto atliekų surinkimo projektas

Aplinkosauginis

1. Išvengiama biologiniam apdorojimui būdingų nemalonių kvapų.

2. Aplinkos taršos požiūriu šiuolaikinės atliekų deginimo technologijos yra pažangios ir atitinka ES GPGB.

3. Neigiamas

visuomenės požiūris į atliekų deginimą.

1. Išvengiama biologiniam apdorojimui būdingų nemalonių kvapų.

2. Su kompostu į aplinką grąžinamos maistinės medžiagos.

1. Biologiniam apdorojimui būdingos nekontroliuojamos oro teršalų emisijos ir nemalonūs kvapai.

2. Su kompostu į aplinką grąžinamos maistinės medžiagos.

3. Neigiamas visuomenės požiūris į maisto atliekų surinkimą iš daugiabučių.

1. Biologiniam apdorojimui būdingos nekontroliuojamos oro teršalų emisijos ir nemalonūs kvapai.

2. Su kompostu į aplinką grąžinamos maistinės medžiagos.

3. Neigiamas visuomenės požiūris į maisto atliekų surinkimą iš daugiabučių.

Technologinis

1. Nereikia keisti esamos komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos – atliekų deginimo įrenginyje maisto atliekos gali būti deginamos su mišrių komunalinių atliekų srautu.

2. Atliekų deginimas yra technologiškai sudėtingas procesas.

3. Deginant atliekas, turi būti užtikrintas pastovus atliekų

srautas, technologiškai sudėtinga stabdyti ir paleisti įrenginį.

4. Didelė patirtis.

1. Yra didelė tikimybė, kad šios atliekos bus stipriai užterštos, kas įtakos komposto kokybę.

2. Užtektų turimų ir planuojamų

surinkimo priemonių.

3. Nereikėtų naujų

įrenginių, t.y. užtektų turimos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, esančios Glaudėnų k., Klaipėdos raj., juos modernizuojant ar pritaikant.

1. Reikalingas atskiras maisto atliekų

surinkimas.

2. Didelė tikimybė, kad šios atliekos bus stipriai užterštos, kas įtakos komposto kokybę.

3. Maisto atliekų tvarkymo pajėgumus Klaipėdos regione atitinka tik viena įmonė: UAB

„Branda LT“.

4. Reikalingas UAB

„Branda LT“ ūkinės veiklos modernizavimas.

1. Yra didelė tikimybė, kad šios atliekos bus stipriai užterštos, kas įtakos komposto kokybę.

2. Nustačius, kad gyventojai gerai rūšiuoja maisto atliekas galima

svarstyti ir apie modernios infrastruktūros įrengimą.

Aspektai

0 ALTERNATYVA

Be atskiro surinkimo, deginimas su energijos išgavimu

I ALTERNATYVA

Dalies maisto atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose

II ALTERNATYVA

Atskiras surinkimas ir tvarkymas esamuose įrenginiuose

III ALTERNATYVA

Demonstracinis

(„pilotinis“) maisto atliekų surinkimo projektas

Ekonominis

1. Nereikia investuoti į naują atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

2. Komunalinių atliekų surinkimo kaina

nesikeis, nes nereikia

organizuoti atskiro maisto atliekų tvarkymo surinkimo.

1. Komunalinių atliekų surinkimo kaina nesikeis, nes

nereikės investuoti į naują atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

2. Komposto rinka Lietuvoje mažai išvystyta, todėl sunku vertinti

galimas komposto realizavimo pajamas.

3. Galimas nežymus kainos padidėjimas dėl atsiradusių konteinerių technologinio aptarnavimo skirtumų.

1. Padidims atliekų surinkimo ir

sutvarkymo kainą, nes maisto atliekų kiekis yra ganėtinai mažas, kad būtų galima mažinti mišrių komunalinių atliekų išvežimų dažnumą.

2. Maisto atliekų tvarkytojų Klaipėdos regione konkurencija yra gana maža, todėl aukščiau minėtų atliekų sutvarkymo kaina gali nuolat didėti.

3. Komposto rinka Lietuvoje mažai išvystyta, todėl sunku vertinti

galimas komposto realizavimo pajamas.

4. Gali keistis komunalinių atliekų surinkimo kaina.

1. Projektas leis įvertinti kiekį bei pagrįsti finansinius išteklius, t.y, tiksliau išsiaiškinti ar keisis komunalinių atliekų surinkimo kaina.

2. Leis įvertinti esamos komunalinių atliekų surinkimo sistemos

keitimo galimybes, t y. pasvasrtyti apie mišrių komunalinių atliekų aptarnavimo dažnio mažinimą.

3. Papildomi pilotinio projekto kaštai.

IŠVADOS

1. Pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybės privalo užtikrinti, kad BSA patekimas į savartynus mažėtų, kaip tai nurodyta VATP 2014–2020 metų plane bei pabrėžiama kiekvienos savaldybės atliekų tvarkymo plane. Pažymėtina, kad visos Klaipėdos regiono savivaldybės aukščiau nurodytą užduotį jau įvykdė.

2. Pasikeitusios Atliekų tvarkymo taisyklės, įpareigoja didžiųjų miestų savivaldybes iki 2019 m. įdiegti atskirą maisto (virtuvės) atliekų surinkimo sistemą. Klaipėdos regione, tik Klaipėdos miesto savivalybė privalo įgyvendinti šias nuostatas, nepaisant to, kad VATP tikslai BSA tvarkymui pasiekti.

3. Kadangi Kretingos, Neringos, Palangos, Klaipėdos raj., Skuodo ir Šilutės savivaldybėms nėra teisiškai privaloma organizuoti atskiro maisto atliekų surinkimo iš gyventojų, šiose savivaldybėse biologiškai skaidžios atliekos gali būti ir toliau tvarkomos kartu su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis deginimo įrenginyje, išgaunant šilumą ir energiją.

4. Atliekų tvarkymo sistemos keitimas, įvedant atskirą maisto atliekų surinkimą iš gyventojų, sąlygotų daugumos Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo dokumentų keitimą. Be to, reikėtų įvertinti ir Koncesijos sutarties tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus (KRATC) koregavimo aplinkybes.

5. Klaipėdos miesto savivaldybė privalo organizuoti atskirą maisto virtuvės atliekų surinkimą ir apdoroti jas esamuose įrengimuose. Prieš įgyvendinant atskirą surinkimą, rekomenduotina atlikti demonstracinį projektą, kuris leistų nustatyti tikslesnius surinkimo kiekius, atliekų kokybę, ekonominę naudą bei kaštus. Tinkamai pagrįsti atskiro maisto (virtuvės) atliekų surinkimo (ne)būtinumą, (ne)ekonomiškumą ir pan.

Literatūra

1. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2008/98/EB. 2008 m. lapkričio 19 d. xxxx://xxx-xxx.xxxxxx.xx/xxxxx

2. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų. 1999 m. balandžio 26 d.

3. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009. xxxx://xxx-xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxx

4. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011 2011 m. vasario 25 d. xxxx://xxx-xxx.xxxxxx.xx/xxxxx-xxxxxxx/XX/XXX/?xxxxxxxxx:00000X0000

5. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.0X00000000X0

6. Atliekų tvarkymo taisyklės. Aktuali redakcija patvirtinta 2017 m. spalio 9 d.zLR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-831.

xxxxx://x-xxxxxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxxxXxx/xx/XXX/XXXX.00000/xXxxXXXXXx

7. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai. xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.XX0000000X0X/XXxxXxXxXX

8. Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas Nr. 1069/2009/EB.

9. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 planas. Patvirtintas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 51/3S-27.

10. Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m. Patvirtintas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T11-43

11. Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas. Patvirtintas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T2-317.

12. Neringos savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2014-2020 m. Patvirtintas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-235.

13. Palangos miesto atliekų tvarkymo planas patvirtintas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-288.

14. Skuodo rajono atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T9-130.

15. Šilutės rajono atliekų tvarkymo planas patvirtinas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-170.

16. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas. Patvirtintas LR vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 366 redakcija.

17. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų atliekų tvarkymo planas. Patvirtintas 2013 m. gegužės 30 d. Nr. T2-130. xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.000000

18. Aplinkos ministerija. Viešai skelbiamios savivaldybių ataskaitos.

19. Statistikos departamentas.Viešai skelbiama statistinė informacija.

20. Food Waste Collection Guidance.Xxxx Xxxxxxx, WRAP ROTATE

21. xxxx://xxxxx-xxxxxxxxxx.xx/xxxxx/xx- content/uploads/2015

22. xxxx://xxxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxx-xxxxxxx- food-waste-2/

23. Institution of Mechanical Engineers. (2013). Global Food Waste Not, Want Not. xxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxx/000/xx000x/xx000x00.xxx

Document Metadata

Table of Contents

MAISTO (VIRTUVĖS) ATLIEKŲ ATSKIRO SURINKIMO SISTEMOS KŪRIMO IR TOLIMESNIO TVARKYMO GALIMYBĖS BEI INFRASTRUKTŪROS POREIKIS KLAIPĖDOS REGIONE

Document Metadata