KROVINIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 24
PATVIRTINTA
AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2007-01-31 sprendimu Nr.2
KROVINIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 24
(2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė suda- ryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigo- ja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti drau- dimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti drau- dimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildomos sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, ku- riuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu su- darytą draudimo sutartj. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkj vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai pati- kėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina drau- diminio jvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (frančizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną drau- dimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemo- ka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jran- ga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nusta- tyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustaty- tas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutar- tj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti drau- diką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj
– policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudi- ko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą infor- maciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui
draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nusta- tyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo su- tartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumo- kėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsiga- liojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudi- mo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties ga- liojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudi- mo laikotarpj.
4.6.2 Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmo- kos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais.
Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisy- klių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusiju- sių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudi- mo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažes- nė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama bau- džiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš as- mens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudi- mo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nuro- dyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padary- tą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nuro- dytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nuro- dytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai prane- šimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba nau- dos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom- piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu drau- dimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiun- timo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Krovinys – pervežamas turtas (jskaitant krovinio pakuotę), pakrautas j šio turto pervežimui pritaikytą transporto priemonę ar priemones. Toje pačioje transporto priemonėje esantys kroviniai, siunčiami pagal skirtingus važta- raščius, yra laikomi vienu kroviniu.
1.2. Krovinio pakuotė – mažmeninei prekybai naudojama pakuotė, iš kurios išpakuotas ar išpiltas krovinys gali būti tiesiogiai naudojamas pagal paskirtj. Pakuote nelaikomos krovinio paruošimo vežimui priemonės.
1.3. Paruošimo vežimui priemonės - dėžės, paletės, padėklai, konteineriai, sutvirtinimo rėmai, pertvaros, krovinj juo- siančios lanksčios apsaugos ar kita jranga, skirta apsaugoti krovinj nuo sugadinimo pervežimo metu, stambinti prekių vienetus siekiant optimizuoti pervežimą ar apsaugoti aplinką nuo krovinio poveikio.
1.4. Draudimo teritorija – teritorija, kurioje vežamas krovinys yra apdraustas draudimo sutarties sąlygomis.
1.5. CMR Konvencija – 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, jskaitant 1978
m. liepos 5 d. protokolą.
1.6. ATP susitarimas – 1970 m. rugsėjo 1 d. susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių.
1.7. Greitai gendantys kroviniai – kroviniai, kuriems taikomos ATP susitarimo nuostatos, ir kiti kroviniai, kurių vežimo metu turi būti palaikoma tam tikra apibrėžta temperatūra.
1.8. Pavojingi kroviniai – kroviniai, kurie dėl savo cheminių ar fizikinių savybių gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, aplinkai ar turtui ir kuriems suteikti identifikavimo numeriai yra jrašyti j Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą bei išvardyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą.
1.9. Palaidi kroviniai – nesupakuoti vienarūšiai skysti ar kieti birūs kroviniai, kurie yra beriami ar pilami tiesiai j trans- porto priemonę.
1.10. Negabaritiniai kroviniai - kroviniai, kurių aukštis, plotis ar ilgis yra didesni už juos vežančios transporto priemonės
ribas.
1.11. Elektronika - kompiuteriai ar jų komponentai, kompiuteriniai periferiniai jrenginiai, vaizdo ar garso technika, skai- tmeniniai fotoaparatai, nuotolinės komunikacijos jrenginiai, atminties kortelės, informacijos nešikliai ar kiti jrengi- niai, kurių esminę vertę sudaro elektroninės detalės.
1.12. Lengvai dūžtantys kroviniai – marmurinės ar akmeninės plokštės, porcelianas, krištolas, emaliuoti daiktai, stiklas ar gaminiai, kurių sudėtyje yra stiklo, optikos gaminiai, kiaušiniai ar keramikiniai daiktai.
1.13. Bendrųjų saugios veiklos reikalavimų nesilaikymas – priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas, specialių gabenimo sąlygų reikalaujančių krovinių vežimas nesilaikant tokių krovinių vežimą reglamentuojančių norminių aktų, krovinio sumaišymas su kito tipo kroviniu ar atsargomis, bet kuriuos veiksmus su kroviniu atliekančių as- menų, jskaitant, bet neapsiribojant, krovinj vežančios transporto priemonės valdytojus, neblaivumas ar kitoks apsvaigimas (remiantis tos valstybės, kurioje buvo nustatytas neblaivumo faktas, norminiais aktais), krovinio palikimas be priežiūros, krovinio atidavimas neteisėtam gavėjui ar tyčia sukelta žala.
1.14. Priešgaisrinės saugos reikalavimai – reikalavimai, išdėstyti Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse, kituo- se galiojančiuose standartuose, technologinėse sąlygose, elektros jrenginių jrengimo ir eksploatacijos taisyklėse ar kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose.
1.15. Krovinio palikimas be priežiūros – krovinj vežančios transporto priemonės palikimas be vairuotojo ar kito už krovinio saugumą atsakingo asmens ne degalinėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, siuntėjo ar gavėjo jmonių teritorijoje, vandens uosto teritorijoje (tik vandens transporto atveju), oro uosto teritorijoje (tik oro transporto atve- ju) ar geležinkelio stoties teritorijoje (tik geležinkelių transporto atveju) arba krovinio palikimas be vairuotojo ar kito oficialiai už krovinio saugumą atsakingo asmens degalinėje ar nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje ilgesniam kaip 1 valandos laikotarpiui.
1.16. Transporto priemonės netinkamumas eksploatacijai - galiojančio dokumento, patvirtinančio transporto priemonės tinkamą techninę būklę, neturėjimas, Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklėse apibrėžtų privalomų reikala-
vimų transporto priemonei nesilaikymas (tik kelių transporto atveju), transporto priemonės gamintojo eksploata- cinių reikalavimų nesilaikymas, transporto priemonės netinkamumas gabenti tam tikro tipo krovinj arba krovinio sugadinimą galintys jtakoti išoriškai pastebimi transporto priemonės pažeidimai. Laivai yra taip pat netinkami eksploatacijai, jei jie neatitinka Londono draudikų instituto Klasės sąlygos “Institute Classification Clause CL. 354 1/1/2001” ar draudiko draudėjui nurodytų kitų panašių sąlygų.
1.17. Krovinio vidinė savybė – krovinio savybė sugesti ar prarasti savo vertę, nepaisant protingų
1.18. Vienas draudiminis jvykis - jvykis arba keletas jvykių, kurių metu patirti nuostoliai yra atlyginami pagal draudimo sutarties sąlygas ir kuriuos lėmė ta pati priežastis tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje.
1.19. Žala – apdraustojo krovinio staigus, netikėtas ir nenumatytas sugadinimas arba dalinis ar visiškas praradimas ir dėl to patirtos išlaidos. Ši sąvoka neapima bet kurių netiesioginių nuostolių (negautų pajamų, finansinių nuostolių dėl konjunktūros, kainų, palūkanų normos ar valiutos kurso pasikeitimo ar kt.), išskyrus netiesioginius nuostolius, susijusius su Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 6.1.1-6.1.3 punktuose nurodytomis sumomis, jei draudėjas ir draudikas susitaria šias sumas jtraukti j draudimo sumą.
1.20. Krovinio dalinis praradimas (krovinio trūkumas) – krovinio dalies praradimas, kai krovinio vietų skaičius ar kiekis pristatomas mažesnis, nei buvo priimta vežti.
1.21. Krovinio visiškas praradimas – krovinio sunaikinimas ar esminis jo sugadinimas, dėl kurio krovinio remontas ekonomiškai nepagrjstas ar nejmanomas, arba krovinys yra dingęs, nežinant jo buvimo vietos.
1.22. Krovinio sugadinimas – bet koks krovinio ar jo dalies fizinės būklės pokytis, dėl kurio sumažėja krovinio ar jo dalies vertė.
1.23. Gaisras - ugnies išplitimas transporto priemonėje ar saugojimo vietoje ar smilkimas, kurio metu ugnis ar išsisky- rusi dėl smilkimo aukšta temperatūra sugadina krovinj.
1.24. Sprogimas - kietų, skystų ar dujinių medžiagų staigus tūrio padidėjimas, kurio metu pasireiškia didelės jėgos oro
banga.
1.25. Gamtinės jėgos – audra, potvynis, liūtis, kruša, žaibo jtrenkimas, sniego slėgis, grunto suslūgimas, žemės nuoš- liauža ar ugnikalnio išsiveržimas.
1.26. Audra – stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kai ardomi silpnesni pastatai, lūžta medžių šakos, išjudinami
lengvesni daiktai.
1.27. Potvynis – staigus vandens upėse arba ežeruose kilimas, dėl kurio gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių dalys, žemės ūkio kultūrų pasėlių plotai, automobilių kelių ruožai arba apgadinti dideli pramonės ar transporto objektai.
1.28. Liūtis – trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
1.29. Kruša – 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta ne žiemos metu per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
1.30. Žaibo jtrenkimas - tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su apdraustuoju kroviniu, kai juo prateka žaibo srovė.
1.31. Sniego slėgis – gamtos reiškinys, kai dėl nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, per 12 val. ir trumpesnj laiko- tarpj iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau, todėl susidaręs sniego sluoksnis savo svoriu gali sulaužyti ar kitaip sugadinti krovinj.
1.32. Grunto suslūgimas – vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimas dėl lietaus, podirvio vandens ir cheminių procesų dirvoje veikimo.
1.33. Transporto priemonės avarija – transporto priemonės susidūrimas su išoriniais objektais, apsivertimas, pasken- dimas, užplaukimas ant seklumos, transporto priemonės kritimas ar kurio nors daikto užkritimas ant jos, nuvažia- vimas nuo kelio ar bėgių.
1.34. Vagystė - krovinio trūkumas esant jsilaužimo pėdsakams j transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plom- ba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidi- mo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinj), konteinerj (nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažei- dimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinj), dėžę (pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinj) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinj), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius norminius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Kelių transporto atveju krovinj vežant be perkrovimų, kai yra jsilaužimo pėdsakai j dėžę, bet nėra jsilaužimo pėdsakų j krovinj vežančią transporto priemonę, krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste. Kai yra jsilaužimo pėdsakai j krovinio saugojimo vietą, tačiau nėra jsilaužimo pėdsakų j saugojimo vietoje esantj sandėlj, kuriame buvo sukrautas krovinys, arba nėra jsilaužimo pėdsakų j transporto priemonę, kurioje buvo sukrautas krovinys, toks krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste.
1.35. Plėšimas - krovinio arba jo dalies pagrobimas, kai krovinj gabenančios transporto priemonės valdytojo atžvilgiu panaudojama prievarta, jam priešinantis prieš krovinio atėmimą arba, kai jis krovinj atiduoda ar leidžia atimti, nes jam grasoma prievartos veiksmais, keliančiais pavojų jo sveikatai ar gyvybei.
1.36. Teroristinis aktas – veiksmas, jskaitant, bet tuo neapsiribojant, jėgos ar prievartos veiksmus ar grasinimus tokiais veiksmais, atitinkantis visus Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 1.36.1-1.36.3 punktuose apibrėžtus požy- mius:
1.36.1. tokj veiksmą jvykdo asmuo ar grupė asmenų, veikiantys savarankiškai arba bet kurios organizacijos ar vyriausybės vardu;
1.36.2. toks veiksmas jvykdomas dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių paskatų;
1.36.3. tokiu veiksmu siekiama jbauginti ar jtakoti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijas, bet kurias orga-
nizacijas, visuomenę ar tam tikrą visuomenės dalj.
1.37. Perkrovimas – prieš krovinio išvykimą iš išsiuntimo vietos numatytas iki 30 parų trunkantis krovinio perkėlimas iš vienos transporto priemonės j kitą, vykdomas tiesiogiai arba su tarpiniu sandėliavimu. Perkrovimas prasideda, kai nuimamos krovinio tvirtinimo priemonės, jei krovinys buvo tvirtinamas, ir krovinys iškeliamas iš jj vežusios trans- porto priemonės jrengimais ar rankomis, ir baigiasi, kai krovinys padedamas ant kitos krovinio vežimui skirtos transporto priemonės konstrukcinės dalies arba krovinys baigiamas tvirtinti, jei krovinys yra tvirtinamas.
1.38. Tarpinis sandėliavimas – perkrovimo metu vykdomas krovinio saugojimas uždaroje ar aptvertoje patalpoje ar teritorijoje, kuris prasideda, kai iš krovinj atvežusios transporto priemonės ar keltuvo jrengimais ar rankomis iškeltas krovinys pa- dedamas ant žemės saugojimo vietoje ir baigiasi, kai krovinys pasibaigus saugojimui padedamas ant krovinio vežimui skirtos transporto priemonės ar keltuvo, skirtų krovinj išvežti iš saugojimo patalpos ar teritorijos, konstrukcinės dalies arba krovinys baigiamas tvirtinti prie šio keltuvo ar transporto priemonės, jei krovinys yra tvirtinamas.
1.39. Pakrovimas – veiksmas, kai krovinys pakeliamas nuo žemės jrengimais ar rankomis, toliau iki 50 metrų atstumą vežamas ar nešamas j transporto priemonę, kuri bus naudojama krovinio vežimui. Pakrovimas baigiasi, kai virši- jamas 50 metrų atstumas krovinio vežimo ar nešimo j transporto priemonę, kuri bus naudojama krovinio vežimui, metu, arba, jeigu šis atstumas nebuvo viršytas, kai krovinys padedamas ant krovinio vežimui skirtos transporto priemonės konstrukcinės dalies arba krovinys baigiamas tvirtinti, jei krovinys yra tvirtinamas.
1.40. Iškrovimas – veiksmas, kai pašalinamas tvirtinimas, jei krovinys buvo tvirtinamas, krovinys iškeliamas iš jj vežu- sios transporto priemonės jrengimais ar rankomis ir toliau iki 50 metrų atstumą vežamas ar nešamas j paskirties ar saugojimo vietą. Iškrovimas baigiasi, kai viršijamas 50 metrų atstumas krovinio vežimo ar nešimo iš jj vežusios transporto priemonės j paskirties ar saugojimo vietą metu, arba, jeigu šis atstumas nebuvo viršytas, kai krovinys padedamas ant žemės paskirties ar saugojimo vietoje.
1.41. Tvirtinimas – pakrovimo ar perkrovimo metu atliekamas krovinio pririšimas ar prikabinimas prie jj vešiančios transporto priemonės siekiant išvengti žalos.
1.42. Kombinuotas pervežimas – krovinio vežimas, kai jo metu yra vykdomas perkrovimas iš vienos transporto priemo- nės j kitą.
1.43. Nekombinuotas pervežimas - krovinio vežimas, kai krovinys neperkrautas pervežamas iš išsiuntimo j paskirties vietą ta pačia transporto priemone.
1.44. Vienkartinė krovinio draudimo sutartis – konkrečiai apibrėžto krovinio vežimo iš išsiuntimo j paskirties vietą, drau- dimo sutartis.
1.45. Ilgalaikė krovinių draudimo sutartis – krovinių, pradėtų vežti per draudimo sutarties galiojimo laikotarpj draudimo sutartyje apibrėžtomis sąlygomis, draudimo sutartis.
1.46. Būtinosios žalos mažinimo išlaidos – tikslingos, minimalios, mokėjimo dokumentais ar kitais draudikui priimtinais jrodymais pagrjstos krovinio žalai sumažinti ar žalos dydžiui jvertinti skirtos išlaidos arba išlaidos, draudėjo patir- tos laikantis draudiko nurodymų draudiminio jvykio metu, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Ši sąvoka neapima išlaidų, susijusių su oro, vandens ar dirvožemio užteršimu, draudiminio jvykio vietos sutvarkymu, krovi- nio sunaikinimu ar kita draudimo sutartimi apdraustų išlaidų.
1.47. Planuojama krovinių apyvarta – draudėjo jvertinimu pagrjsta ir prieš draudimo sutarties jsigaliojimo pradžią su draudiku sutarta arba draudimo sutarties galiojimo metu patikslinta per apibrėžtą ilgalaikės krovinių draudimo sutarties laikotarpj planuojamų pradėti vežti apdraustųjų krovinių verčių suma, j krovinių vertę jskaitant Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 6.1.1-6.1.3 punkte nurodytas sumas, jei dėl šių sumų jtraukimo j draudimo vertę draudėjas ir draudikas susitarė prieš draudimo sutarties jsigaliojimo pradžią.
1.48. Faktinė krovinių apyvarta – reali per apibrėžtą ilgalaikės krovinių draudimo sutarties laikotarpj pradėtų vežti kro- vinių verčių suma, j krovinių vertę jskaitant Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 6.1.1-6.1.3 punkte nurodytas sumas, jei dėl šių sumų jtraukimo j draudimo vertę draudėjas ir draudikas susitarė prieš draudimo sutarties jsiga- liojimo pradžią.
1.49. Krovinio vertė – krovinio pardavimo kaina išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu, kuri negali būti didesnė už ana- logiško krovinio vidutinę rinkos vertę išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu, arba, jeigu krovinio pardavimo kainos išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu nėra, analogiško krovinio vidutinė rinkos vertė išsiuntimo vietoje ir išsiuntimo metu.
1.50. Vidutinė rinkos vertė - pinigų suma, už kurią gali būti parduotas analogiškas krovinys, sudarius tiesioginj sandorj tarp norinčių tokj krovinj parduoti bei pirkti asmenų ir tinkamai pateikus rinkai, jei abi sandorio šalys veikia daly- kiškai, be prievartos ir nelemiant kitoms su tokiu sandoriu tiesiogiai nesusijusioms aplinkybėms. Tais atvejais, kai analogiškų krovinių pasiūla yra menka, vidutine rinkos verte laikomas asmenų, turinčių teisę vertinti tokj turtą, oficialus jvertinimas.
1.51. Maksimalus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limitas – ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse maksi- mali draudimo išmokų suma, kurią draudikas gali išmokėti draudėjui dėl visų apdraustiesiems kroviniams atsiti- kusių draudiminių jvykių per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpj ir Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 5.5.2 punkte apibrėžtą laikotarpj.
1.52. Maksimalus vieno jvykio draudiko atsakomybės limitas - ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse maksimali drau- dimo išmokų suma, kurią draudikas gali išmokėti draudėjui dėl kiekvieno apdraustiesiems kroviniams atsitikusio draudiminio jvykio, iš šios sumos išskaičiavus besąlyginę išskaitą.
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su draudimo liudijime išvardytų tipų kroviniais. Naudos gavėjas
privalo turėti teisėtą draudimo interesą j apdraustuosius krovinius.
2.2. Draudimo sutartimi draudžiamas atskiras krovinys vienkartine krovinio draudimo sutartimi arba faktinė krovinių apyvarta per draudimo liudijime apibrėžtą draudimo apsaugos laikotarpj ilgalaike krovinių draudimo sutartimi. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju kroviniai, kurie buvo pradėti vežti faktinei krovinių apyvartai nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios iki konkretaus krovinio išsiuntimo mėnesio pirmosios dienos, viršijus pla- nuojamą krovinių apyvartą, draudžiami pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.5 punkto nuostatas.
2.3. Draudimo objektas nėra turtiniai interesai, susiję su paruošimo vežimui priemonių, tauriųjų metalų ar jų gaminių, brangakmenių, meno kūrinių, antikvarinių vertybių, pinigų, vertybinių popierių, dokumentų, bet kurių kosminių aparatų, jų paleidimo jrangos ar jų dalių, palaikų, pašto siuntų, donoro organų, ginklų, radioaktyviųjų medžiagų, programinės jrangos, žmonių ar jstatymų draudžiamų krovinių vežimu.
2.4. Jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip, draudimo objektas nėra turtiniai interesai, susiję su ant denio veža- mais kroviniais, išskyrus konteineriuose gabenamus krovinius, nesavaeige vandens transporto priemone gabe- namais kroviniais, lengvai dūžtančiais kroviniais, greitai gendančiais kroviniais, pavojingais kroviniais, elektronika, lengvaisiais automobiliais, cementu, žuvų miltais, spiritu, alkoholiniais gėrimais (jskaitant, bet tuo neapsiribojant, alų, sidrą ir kitus silpnus alkoholinius gėrimus), tabaku ar jo gaminiais, gyvais gyvūnais.
2.5. Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 2.3 ir 2.4 punktų nuostatos galioja netgi tuo atveju, kai draudimo objektas draudimo polise yra apibrėžtas kaip visų rūšių kroviniai ar visų rūšių kroviniai su išvardytomis krovinių tipų išimti- mis.
2.6. Jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip, draudimo objektas nėra kroviniai, kai krovinio išsiuntimo ar paskirties vieta ar krovinio vežimo maršruto tarpinis etapas yra Italijos Respublikos teritorijoje j pietus nuo 41°50’ Šiaurės platumos lygiagretės, Juodkalnijos Respublikoje, Kosovo Provincijoje, Albanijos Respublikoje, Buvusioje Jugos- lavijos Respublikoje Makedonijoje, Armėnijos Respublikoje, Azerbaidžano Respublikoje, Gruzijoje (jskaitant, bet neapsiribojant, Abchaziją ir Šiaurės Osetijos Respubliką), Rusijos Šiaurės Kaukazo regione (Stavropolio Krašte, Karačai Čerkesijos Respublikoje, Kabardino Balkarijos Respublikoje, Ingušijos Respublikoje, Šiaurės Osetijos Respublikoje, Čečėnijos Respublikoje, Dagestano Respublikoje), Turkmėnistane, Uzbekistano Respublikoje, Kirgizijos Respublikoje, Tadžikistano Respublikoje, Afganistano Islamo Respublikoje, Pakistano Islamo Respubli- koje, Irano Islamo Respublikoje, Irako Respublikoje, Kuveito Valstybėje, Saudo Arabijos Karalystėje, Jordanijos Hašimitų Karalystėje, Sirijos Arabų Respublikoje, Izraelio valstybėje (jskaitant, bet neapsiribojant, Palestinos te- ritoriją), Indijos Respublikoje, Šri Lankos Demokratinėje Socialistinėje Respublikoje, Nepalo Karalystėje, Butano Karalystėje, Bangladešo Liaudies Respublikoje, Kambodžos Karalystėje, Laoso Liaudies Demokratinėje Res- publikoje, Afrikoje, Kubos Respublikoje, Haičio Respublikoje, Filipinų Respublikoje, Indonezijos Respublikoje, Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, j pietus nuo JAV esančių Šiaurės ar Pietų Amerikos žemynų vals- tybių kontinentinėje dalyje. Šiame Taisyklių punkte išvardyti draudimo objekto apribojimai galioja ir tuomet, kai draudimo liudijime draudimo teritorija yra apibrėžta nurodant daugiau kaip vieną valstybę apimantj regioną, arba Italijos Respublikos ar Rusijos Federacijos atveju nurodant vieną valstybę.
3. Draudiminiai jvykiai
3.1. Krovinys ar kroviniai apdraudžiami vienu iš Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 3.2 ar 3.3 punktuose apibrėžtų draudimo apsaugos variantų, kuris yra pažymimas draudimo liudijime. Kartu taip pat apdraudžiamos būtinosios žalos mažinimo išlaidos. Draudėjo ir draudiko susitarimu draudimo sutarčiai gali būti taikomos Taisyklių III dalyje išvardytos konkrečios draudimo apsaugos papildomos sąlygos ar sąlyga, tačiau tik tuo atveju, kai šių draudimo apsaugos papildomų sąlygų ar sąlygos taikymas yra pažymėtas draudimo liudijime.
3.2. A draudimo apsaugos variantu (visų rizikų draudimu) krovinys apdraudžiamas nuo visų žalų, išskyrus atvejus, apibrėžtus Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5 straipsnyje “Nedraudiminiai jvykiai” ar kituose Taisyklių punk- tuose.
3.3. B draudimo apsaugos variantu (pagrindinių rizikų draudimu) krovinys apdraudžiamas nuo žalų, atsitikusių dėl:
3.3.1. vagystės ar plėšimo;
3.3.2. gamtinių jėgų;
3.3.3. gaisro ar sprogimo;
3.3.4. transporto priemonės avarijos;
3.3.5. krovinio ar jo dalies nukritimo j transporto priemonę, ant žemės ar j vandenj pakrovimo, perkrovimo ar
iškrovimo metu.
3.3.6. Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 3.3.1-3.3.5 punktuose nurodytų rizikų, kai krovinys iškraunamas, lai- kinai sandėliuojamas ar pakraunamas uoste, sandėlyje, geležinkelio stotyje ar kitoje sandėliavimo vietoje, j kurią krovinys atvežamas atsitikus draudiminiam jvykiui, kai tolesnis krovinio vežimas j paskirties vietą dėl šio draudiminio jvykio yra laikinai sustabdytas.
3.4. Draudėjo ir draudiko susitarimu atskiriems kroviniams, maršrutams ar transporto priemonėms gali būti taikomi
skirtingi draudimo apsaugos variantai.
4. Nedraudiminiai jvykiai
4.1. Draudimo išmoka pagal bet kurj ar visus draudimo apsaugos variantus nemokama, jei apdraustasis krovinys patyrė žalą dėl bet kurio iš šių jvykių ar priežasčių (nedraudiminiai jvykiai):
4.1.1. krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo, xxxxxxxxx, vežėjo, ekspeditoriaus, sandėlio operatoriaus ar bet kurių as- menų, kuriems šiame punkte išvardyti asmenys pavedė atlikti su kroviniu susijusius veiksmus, bendrųjų saugios
veiklos reikalavimų nesilaikymo;
4.1.2. bet kurių jvykių, atsitikusių prieš draudimo apsaugos kroviniui jsigaliojimo pradžią;
4.1.3. natūralaus svorio ar tūrio sumažėjimo, defektų ar vidinių savybių;
4.1.4. rūdžių, oksidacijos, pelėsio ar spalvos praradimo, išskyrus tuos atvejus, kai jrodoma, kad tai atsirado dėl “B” draudimo apsaugos variante išvardytų jvykių ar priežasčių;
4.1.5. kirmėlių, lervų, vabzdžių, graužikų ar mikroorganizmų poveikio;
4.1.6. krovinio trūkumo, išskyrus tuos atvejus, kai jrodoma, kad jis atsirado dėl “B” draudimo apsaugos variante išvardytų jvykių ar priežasčių;
4.1.7. netinkamo krovinio sukrovimo j transporto priemonę, paruošimo vežimui priemonių naudojimo ar parinki- mo, netinkamo ar nepakankamo jpakavimo ar tvirtinimo, nepakankamo krovinio atšaldymo prieš pakrovi- mą;
4.1.8. krovinj vežančios transporto priemonės ar konteinerio netinkamumo eksploatacijai;
4.1.9. temperatūros poveikio, išskyrus tuos atvejus, kai jrodoma, kad jis atsirado dėl “B” draudimo apsaugos variante išvardytų jvykių ar dėl techniškai tvarkingos klimatą palaikančios jrangos, kurioje jrengtas tempe- ratūrą nuolat jrašinėjantis jtaisas, gedimo, su sąlyga, kad šis gedimas jvyko krovinio vežimo metu ir klimatą palaikanti jranga dėl gedimo neveikė ilgiau kaip 6 valandas;
4.1.10. krovinio vėlavimo, net jei vėlavimo priežastis yra apdraustoji rizika;
4.1.11. krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo, savininko, krovinio vežimui skirtos transporto priemonės savininko ar nuomotojo, vežėjo, ekspeditoriaus, sandėlio operatoriaus ar bet kurių asmenų, kuriems šiame punkte iš- vardyti asmenys pavedė atlikti su kroviniu susijusius veiksmus, bankroto, nemokumo ar finansinių jsiparei- gojimų nevykdymo;
4.1.12. karo ar jam prilygstančių jvykių, nepriklausomai nuo to, ar karo padėtis paskelbta, pilietinio karo, kari- nių mokymų ar pratybų, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kylančios pilietinės nesantaikos, priešiškų veiksmų, sukeltų kariaujančios pusės ar priešinantis jai, paliktų minų, torpedų, bombų ar kitų ginklų, jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip;
4.1.13. streiko, lokauto, darbo jėgos neramumų, riaušių, pilietinio judėjimo ar bet kurių mokėjimų, susijusių su šiomis rizikomis, jei draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip;
4.2. Nepriklausomai nuo Taisyklių III dalies draudimo apsaugos papildomų sąlygų Nr.24-1 “Karo rizikos draudimas” ar Nr.24-2 “Streikų rizikos draudimas” taikymo ar netaikymo, draudimo išmoka nemokama, jeigu krovinys patyrė žalą dėl bet kurio iš šių jvykių ar priežasčių (nedraudiminiai ivykiai):
4.2.1. dėl radioaktyvumo, toksiškumo, sprogumo ar kitų radioaktyviųjų medžiagų savybių atsiradusio poveikio;
4.2.2. atomine ar branduoline skilimo ar jungimosi ar kita panašia reakcija pagrjsto ginklo panaudojimo;
4.2.3. bet kurio cheminio, biologinio, biocheminio ar elektromagnetinio ginklo panaudojimo;
4.2.4. teroristinio akto;
4.2.5. bet kurių žalų perkrovimo metu valstybėje, kurioje vyksta pilietinis karas, karas ar jam prilygstantys jvykiai, nepriklausomai nuo to, ar karo padėtis paskelbta.
4.3. Neatlyginamos bet kurios žalos, kilusios todėl, kad draudėjas sąmoningai arba tyčia nesiėmė protingų priemonių draudiminio jvykio metu ar po jo gelbėti krovinj, užtikrinti jo apsaugą ir neleisti, kad jis toliau būtų gadinamas.
5. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis ir draudimo teritorija
5.1. Draudimo apsauga galioja tik tiems kroviniams, kurie yra vežami draudimo liudijime išvardytose valstybėse ar teritorijose draudimo liudijime išvardytais transporto priemonių tipais.
5.2. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis apibrėžiamas nurodant jo pradžios ir pabaigos datą ir laiką Lietuvos
Respublikos laiku.
5.3. Bet kuris krovinys, kuris iš krovinio išsiuntimo vietos buvo pradėtas vežti prieš draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio pradžią, yra neapdraustas.
5.4. Vienkartinėse krovinio draudimo sutartyse draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis reiškia laiko tarpą, per kurj atsitikusios žalos kroviniui, pradėtam gabenti šio laikotarpio metu, gali būti atlyginamos. Draudikas neatlygina vienkartinių krovinio draudimo sutarčių žalų, patirtų pasibaigus draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui.
5.5. Ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis reiškia laiko tarpą, per kurj pra- sidėję krovinių vežimai yra draudžiami šiame Taisyklių punkte ir Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5.5.1-5.5.2 punktuose apibrėžtomis sąlygomis. Ilgalaikių krovinių draudimo sutarčių žalas dėl draudiminių jvykių draudikas gali atlyginti tik tuo atveju, kai sugadinamas ar visiškai ar dalinai prarandamas krovinys, kurio vežimas prasidėjo draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio metu ir yra bent viena iš šių aplinkybių:
5.5.1. draudiminis jvykis atsitiko draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio metu.
5.5.2. draudiminis jvykis atsitiko pasibaigus draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui, bet ne vėliau kaip praėjus 30 parų nuo krovinio išvykimo, ir krovinio vežimas prasidėjo ne vėliau kaip praėjus 7 paroms po draudiko draudėjui pateikto informacinio pranešimo, kuriuo draudikas informuoja draudėją, kad ilgalaikė krovinių draudimo sutartis nebus pratęsiama kitam draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui. Tokj pranešimą drau- dikas turi teisę atsiųsti draudėjui ne anksčiau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki draudimo apsaugos laiko- tarpio pabaigos datos.
5.6. Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5.7 – 5.11 punktai apibrėžia maksimalią draudimo apimtj, tačiau draudimo apsauga gali negalioti, jei yra bet kuri iš Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygų” 5.1, 5.3-5.5 punktuose apibrėžtų aplinkybių.
5.7. Jei Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5.4-5.6 punktai nenustato kitaip, nekombinuoto pervežimo atveju drau- diminė apsauga konkrečiam kroviniui pradeda galioti, kai krovinys pradedamas vežti iš išsiuntimo vietos, tęsiama jprasto pervežimo metu ir baigiasi, kai krovinys yra iškraunamas paskirties vietoje ar bet kurioje kitoje vietoje, išskyrus Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 3.3.6 punkte numatytą atvejj, arba yra Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5.9 punkte nurodyta aplinkybė.
5.8. Jei Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5.4-5.6 punktai nenustato kitaip, kombinuoto pervežimo atveju draudi- minė apsauga konkrečiam kroviniui pradeda galioti, kai krovinys pradedamas vežti iš išsiuntimo vietos, tęsiama jprasto pervežimo metu (išskyrus perkrovimų metu, jei draudimo liudijime nenurodyta kitaip) ir baigiasi, kai kro- vinys iškraunamas paskirties vietoje, tolimesnio ilgalaikio saugojimo vietoje, paskirstymo ribotoje geografinėje teritorijoje vietoje ar penktoje paeiliui perkrovimo vietoje arba yra Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5.9 punkte nurodyta aplinkybė.
5.9. Jei krovinj vežanti transporto priemonė atvyksta j paskirties vietą ar netoli jos ir nėra iškraunama, draudimo ap- sauga šiam kroviniui pasibaigia praėjus 10 parų nuo jūrinio laivo atvykimo ar 2 paroms nuo vidaus vandenų, oro, geležinkelio ar kelių transporto priemonės atvykimo.
5.10. Už papildomą draudimo jmoką draudėjo ir draudiko susitarimu draudimo apsauga, apibrėžta Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 5.7 ar 5.8 punktuose, gali prasidėti nuo pakrovimo pradžios momento ar apimti krovinio draudimą perkrovimo metu.
5.11. Jei draudėjas ir draudikas susitaria ir draudimo liudijime pažymima, kad kombinuoto pervežimo atveju galioja draudimo apsauga perkrovimo metu, krovinys tarpinio sandėliavimo metu draudžiamas tik Taisyklių draudimo ap- saugos varianto “B” (pagrindinių rizikų draudimas) sąlygomis, nepriklausomai nuo draudėjo pasirinkto draudimo apsaugos pervežimo metu varianto. Krovinio perkrovimo operacijos trukmė negali viršyti 30 parų, skaičiuojant nuo tos paros, kai krovinj vežusi transporto priemonė atvyksta j perkrovimo uosto teritoriją (oro ar vandens transporto atveju), geležinkelio stoties, kurioje bus vykdomas perkrovimas, teritoriją ar sandėlio, kuriame bus vyk- domas perkrovimas, teritoriją (kelių transporto atveju). Jei per šj laikotarpj krovinys neperkraunamas, draudimo apsauga konkrečiam kroviniui sustabdoma ir atnaujinama tik gavus raštišką draudiko sutikimą.
5.12. Jei jsigaliojus vienkartinei krovinio draudimo sutarčiai ir prasidėjus krovinio vežimui, keičiama krovinio paskirties vieta, draudimo apsauga nutrūksta ir atsinaujina nuo to momento, kai apie tokj pasikeitimą raštiškai informuo- jamas draudikas, gaunamas jo raštiškas sutikimas tokiam pakeitimui vykdyti ir sumokama draudiko nustatyta papildoma draudimo jmoka (jei draudikas ją nustato).
5.13. Jei krovinys vežamas j kelias paskirties vietas ir tai numatyta draudimo sutartyje, iškrovus krovinio dalj draudimo sutartis lieka galioti tik neiškrautai ir toliau vežamai apdraustojo krovinio daliai.
5.14. Draudėjo ir draudiko susitarimu vienkartine krovinio draudimo sutartimi krovinys gali būti iki 14 parų laikotarpiui apdraudžiamas eksponavimo parodoje metu Taisyklių draudimo apsaugos varianto “B” (pagrindinių rizikų drau- dimas) sąlygomis, tačiau tik tuo atveju, jei kartu su eksponavimo rizika bus draudžiama jprasta krovinio vežimo rizika.
6. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas.
6.1. Draudimo vertė yra lygi visų apdraustųjų krovinių vertei. Draudėjui ir draudikui susitarus, draudimo vertė gali būti didinama šiomis sumomis, kurios bendrai negali viršyti 20 procentų krovinio vertės:
6.1.1. xxxxxxxx vežimo j paskirties vietą užmokestis;
6.1.2. krovinio draudimo išlaidos;
6.1.3. su krovinio pardavimu susijęs pelnas, lygus 10% krovinio vertės.
6.2. Draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju, jos daliai. Nevisiško draudimo atveju draudimo išmoka apskaičiuojama Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygų” 6.4-6.6 punktuose nustatytu būdu.
6.3. Ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse draudėjas ir draudikas susitaria dėl maksimalaus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limito ir maksimalus vieno jvykio draudiko atsakomybės limito.
6.4. Vienkartinės krovinio draudimo sutarties atveju, jei draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas atlygina draudėjui tik tą dalj jo patirtų nuostolių, kuri yra proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
6.5. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju, jei draudimo vertė (faktinė krovinių apyvarta), apskaičiuota drau- diminio jvykio mėnesio pirmąją dieną, draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą) viršija daugiau kaip 30 procentų, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas draudėjui atlygina tik tą dalj jo patirtų nuostolių, kuri yra proporcinga draudimo sumos (planuojamos krovinių apyvartos) ir draudimo vertės (faktinės krovinių apyvartos), apskaičiuotos draudiminio jvykio mėnesio pirmąją dieną, santykiui.
6.6. Jei ilgalaikėje krovinių draudimo sutartyje konkretaus krovinio draudimo vertė yra didesnė už maksimalų vieno jvykio draudiko atsakomybės limitą, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas atlygina draudėjui tik tą dalj jo pa- tirtų nuostolių, kuri yra proporcinga maksimalaus vieno jvykio draudiko atsakomybės limito ir konkretaus krovinio draudimo vertės santykiui.
7. Draudimo jmokos apskaičiavimas
7.1. Prieš ilgalaikės krovinių draudimo sutarties jsigaliojimo pradžią draudėjas privalo sumokėti minimalią avansinę draudimo jmoką. Ji apskaičiuojama draudėjo pasirinktą draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą) daugi- nant iš draudiko nustatyto draudimo tarifo.
7.2. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėjus, kad draudimo vertė (faktinė krovinių apyvar-
ta) gali viršyti draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą), draudėjas apie tai privalo nedelsdamas pranešti draudikui ir sumokėti draudimo jmoką už pasirinktą papildomą draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą) pagal prieš draudimo sutarties jsigaliojimo pradžią nustatytą draudimo tarifą. Kitu atveju draudimo išmoka gali būti mokama Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.5 punkto nustatyta tvarka.
8. Rizikos pasikeitimo atvejai
8.1. Esminių aplinkybių, lemiančių draudimo rizikos padidejimą, pasikeitimo atvejai yra šie:
8.1.1. draudimo liudijime nurodyto krovinio apibūdinimo, vežimo teritorijos, krovinio gavėjo, vežėjo ar ekspedito- riaus, transporto priemonės pasikeitimas, papildomų perkrovimų vykdymas;
8.1.2. aplinkybių, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi j draudėją prašydamas suteikti informaciją, pasikeitimas;
8.1.3. esminių neramumų, susijusių su rizikomis, apibrėžtomis Taisyklių III dalies papildomose sąlygose Nr.24-1 “Karo rizikos draudimas”, Nr.24-2 “Streikų rizikos draudimas” ar kitose streikų ar karo rizikas j draudimo apsaugą jtraukiančiose sąlygose, atsiradimas.
9. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
9.1. Papildomai be pareigų, nurodytų Taisyklių I dalyje “Bendrosios sąlygos”, draudėjas draudimo sutarties galiojimo
metu privalo:
9.1.1. pervežant krovinius samdytu transportu iš ekspeditoriaus ar vežėjo kelių transportu reikalauti, kad jis būtų apsidraudęs civilinės atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ar dalinio ar visiško praradimo draudimu, ir per- vežimo ar ekspedijavimo sutartyse, apimančiose daugiau kaip tris krovinio vežimus, reikalauti šio draudimo liudijimo kopijos ir ją išsaugoti archyve.
9.1.2. ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju kas mėnesj sekti draudimo vertę (faktinę krovinių apyvartą) ir paaiškėjus, kad ji gali viršyti draudimo sumą (planuojamą krovinių apyvartą), iš karto apie tai pranešti draudikui ir sumokėti draudimo jmoką už pasirinktą papildomą draudimo sumą (planuojamą krovinių apy- vartą).
9.1.3. suteikti galimybę draudikui patikrinti buhalterinius draudėjo jrašus, susijusius su krovinių vežimu.
9.2. Papildomai draudėjas, jo darbuotojai ir vežėjai ar ekspeditoriai nuostolio atveju privalo:
9.2.1. imtis visų tikslingų priemonių nuostoliui išvengti ar jj sumažinti;
9.2.2. laiku pareikšti pretenzijas už padarytą žalą atsakingiems asmenims;
9.2.3. informuoti draudiką apie gautą nuostolio atlyginimą ir, jei nuostolj draudikas atlygino, per 14 parų grąžinti draudimo išmoką draudikui;
9.2.4. kartu su krovinio gavėju, krovinio siuntėju ar vežėju surašyti jvykio protokolą;
9.2.5. pareikalauti iš krovinio vežėjų, saugotojų, muitinės ar kitų kompetentingų tarnybų atstovų raštiškai patvirtinti žalą kroviniui;
9.2.6. jei atsiimant krovinj iš vežėjo, krovinys yra pažeistas arba jo trūksta, teisės aktų nustatyta tvarka jrašyti atitinkamas pastabas krovinio važtaraštyje, konosamente, atsakingam asmeniui pareikšti pretenziją;
9.2.7. draudikui pareikalavus, sudaryti sąlygas apžiūrėti krovinj.
9.3. Draudimo išmokai gauti, draudėjas privalo pateikti draudikui visus dokumentus ir kitus jrodymus, būtinus žalos ir konkretaus krovinio draudimo sumos dydžiui, žalos atsiradimo aplinkybėms ir priežastims nustatyti:
9.3.1. pretenzijos apskaičiavimą;
9.3.2. krovinio prekinę sąskaitą-faktūrą;
9.3.3. važtaraščius, konosamentus, užsakymą pervežimui ar krovinio pervežimo sutartj;
9.3.4. xxxxx xxxx xxxxxxxxxx dokumentus;
9.3.5. susirašinėjimą su krovinio siuntėju, kai nustatomas krovinio trūkumas, vežėjais, ekspeditoriais ar saugo- tojais dėl žalos atsiradimo priežasčių, dydžio ir aplinkybių bei draudėjo pretenziją jiems (pareikštą kaip tai numato atitinkamos krovinių vežimo taisyklės) už žalą kroviniui;
9.3.6. kompetentingų tarnybų pažymas;
9.3.7. Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, kai krovinj vežė draudėjo tiesiogiai sam- dytas vežėjas kelių transportu, arba ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, kai draudėjas samdė ekspeditorių;
9.3.8. ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju faktinės krovinių apyvartos nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios iki draudiminio jvykio mėnesio pirmosios dienos apskaičiavimą;
9.3.9. kitus draudiko pareikalautus pateikti dokumentus, kurie gali būti svarbūs žalos priežastims, dydžiui bei draudiko atsakomybei jvertinti.
9.4. Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties galiojimo metu draudikas neprivalo draudėjui siųsti jokių pranešimų ar paraginimų apskaičiuoti faktinę krovinių apyvartą.
9.5. Jei ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju draudėjas atsitikus draudiminiam jvykiui draudiko neinformuoja apie draudimo vertę (faktinę krovinių apyvartą), apskaičiuotą draudiminio jvykio mėnesio pirmąją dieną, draudi- kas turi teisę sustabdyti draudimo išmokos mokėjimą, kol draudėjas pateiks šiuos duomenis.
9.6. Xxxxxxxx, kurių imasi draudėjas ar draudikas, kad išgelbėtų, apsaugotų ar atgautų apdraustą krovinj, negali būti laikomi atleidimu nuo jsipareigojimų, atsisakymu nuo pretenzijų ar kitu bet kurios šalies teisių apribojimu.
9.7. Draudikas turi teisę draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavęs draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 25 proc.
nuo grąžintinos draudėjui jmokos, bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygj (MGL), patvirtintą Lietuvos
Respublikos Seimo).
10. Nuostolio nustatymas
10.1. Nuostolio atlyginimas neturi duoti materialinės naudos krovinio siuntėjui, krovinio gavėjui, vežėjui, ekspeditoriui, bet kuriam asmeniui, j kurio priežiūrą perduodamas krovinys, ar kitiems asmenims, reiškiantiems pretenziją dėl krovinio.
10.2. Nuostolių atlyginimui pagal krovinių draudimo sutartj gauti, draudėjas ar naudos gavėjas privalo turėti draudimo interesą j apdraustąjj turtą nuostolio atsiradimo momentu.
10.3. Jei atsitikus draudiminiam jvykiui paaiškėja, kad draudėjas ar naudos gavėjas akivaizdžiai nepatyrė Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 6.1.1-6.1.3 punktuose apibrėžtų finansinių nuostolių, draudimo išmoka yra sumažina- ma šių finansinių nuostolių dydžiu.
10.4. Tuo atveju, kai krovinj sudaro dvi ar daugiau komplektuojančių dalių, draudikas atlygina tik sugadintos ar praras- tos krovinio dalies vertę, neatsižvelgdamas j tos dalies kaip komplektą sudarančio komponento ypatingą vertę.
10.5. Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas ar jo atstovas gali atvykti j draudimo vietą, surašyti turto suga- dinimo aktą ir užfiksuoti draudiminio jvykio metu padarytą žalą.
10.6. Pagrjstas žalos dydis nustatomas vadovaujantis draudiko surinktais, draudėjo, su krovinio vežimu susijusių as- menų, draudiko jgaliotų atstovų (avarinių komisarų) ir draudiminj jvykj užregistravusių ir ištyrusių kompetentingų valstybės tarnybų pateiktais dokumentais.
11. Draudimo išmokos mokėjimas
11.1. Draudimo išmoka už kiekvieną draudiminj jvykj negali viršyti draudimo sumos vienkartinėse krovinio draudimo sutartyse ir maksimalaus vieno jvykio draudiko atsakomybės limito ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse, iš- skaičiavus besąlyginę išskaitą.
11.2. Draudiko išmokėtų draudimo išmokų suma pagal ilgalaikę krovinių draudimo sutartj negali viršyti maksimalaus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limito. Bet kuriuo ilgalaikės krovinių draudimo sutarties galiojimo mo- mentu galioja tokio dydžio maksimalus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limitas, kuris lieka iš draudi- mo liudijime nurodyto maksimalaus draudimo laikotarpio draudiko atsakomybės limito atėmus pagal šią draudimo sutartj išmokėtas draudimo išmokas.
11.3. Draudikas atlygina draudėjo būtinąsias žalos mažinimo išlaidas, tačiau tik draudimo liudijime apibrėžtos būtinųjų žalos mažinimo išlaidų draudimo sumos ribose.
11.4. Taisyklių II dalies “Draudimo sąlygos” 6.1.1-6.1.3 punktuose apibrėžti finansiniai nuostoliai atlyginami proporcin- gai krovinio žalos ir prieš draudiminj jvykj buvusios viso krovinio vertės santykiui.
11.5. Draudikas draudimo išmoką gali sumažinti pretenzijos už žalą atsakingam asmeniui dydžiu, jei draudėjas be draudiko pritarimo atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją jgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo kaltės arba draudėjas krovinj vežti patikėjo ekspeditoriui ar vežėjui, neapsidraudusiems civilinės atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ar dalinio ar visiško praradimo draudimu, dėl ko nepavyko jgyvendinti subrogacijos.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
III DALIS
DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMOS SĄLYGOS PAPILDOMA SĄLYGA NR. 24-1
“KARO RIZIKOS DRAUDIMAS”
1.1. Jei draudimo apsaugos papildomos sąlygos Nr. 24-1 “Karo rizikos draudimas” taikymas yra nurodytas draudimo liudijime, krovinj vežant jūrų ar oro transportu krovinys papildomai apdraudžiamas dėl žalų, sukeltų karo ar jam prilygstančių jvykių, nepriklausomai nuo to, ar karo padėtis paskelbta, pilietinio karo, karinių mokymų ar pratybų, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kylančios pilietinės nesantaikos, priešiškų veiksmų, sukeltų kariaujančios pusės ar priešinantis jai, paliktų minų, torpedų, bombų ar kitų ginklų.
PAPILDOMA SĄLYGA NR. 24-2 “STREIKŲ RIZIKOS DRAUDIMAS”
1.1. Jei draudimo apsaugos papildomos sąlygos Nr. 24-2 “Streikų rizikos draudimas” taikymas yra nurodytas draudi-
mo liudijime, krovinj vežant jūrų ar oro transportu krovinys papildomai apdraudžiamas dėl žalų, sukeltų streikų, lokautų, darbo jėgos neramumų, riaušių ar pilietinio judėjimo.