DARBUOTOJU
DARBUOTOJU
KASMETINĖS ATOSTOGOS
Pagal Darbo kodekso 165 straipsnj kasmetinės atos- togos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas lai- kotarpis, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir dar- bingumui susigrgžinti, paliekant darbo vietg (pareigas) ir mokant vidutin¡ darbo užmokest¡. čios atostogos su- teikiamos už darbą, atliekamą pagal darbo sutartj, to- dėl asmenys, užsiimantys veikla pagal verslo liudijimą, autorinę sutartj, taip pat pagal rangos, atlygintiny pas- laugy teikimo bei kitas Civilinio kodekso reguliuojamas sutartis, neturi darbo santykiy su atitinkamais subjek- tais, todėl jiems kasmetinės atostogos nepriklauso.
Kasmetiniy atostogy suteikimo darbuotojams tvar- ką reglamentuoja Darbo kodeksas (DK) ir jj lydintys teisės aktai. Jy pagrindines nuostatas ir aptarsime šia- me straipsnyje. Atskiry valstybės institucijy (pavyzdžiui: valstybės tarnyby, vidaus reikaly tarnyby ir kt.) tarnau- tojams ir pareigūnams teisę j kasmetines atostogas bei jy suteikimo ypatumus nustato kiti teisės aktai. Apie juos šiame straipsnyje nekalbėsime.
Xxxxxxxx XXXxXXXxXxXX
Teisininkas
J RISTAS
Nr. 5 2009 gegu ė
3
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Atostogy trukmė
Minimalios kasmetinės atostogos
DK 165 srr. 2 dalis nusraro rri- j rūši kasmerines arosrogas: mi- nimalias, pailgintas ir papildomas. Vis ši arosrog rrukmė skaičiuo- jama kalendorinėmis dienomis (ro- liau – k. d.), ber j arosrog laik& nejskairomos švenči dienos,
nurodyros DK 162 srraipsnyje. Todėl, kai arosrog laikorarpis su- rampa su švenči dienomis, arosro- g rrukmė aririnkamai pailgėja, ber arlyginimas u+ arosrogas dėl ro ne- perskaičiuojamas. Gabrė+rina, kad kai kurios dienos valsrybėje yra pa- skelbros arminrinomis, račiau jos ne- ruri jokios jrakos arosrog rrukmei. DK 166 srr. 1 dalis nusraro 28 k. d. tr kmės kasmetiωes mi-
ωimalias atostogas visiems
darb otojams, xxxxxxxx, ar jie dirba vis& ar ne vis& xxxxx dien& (savairg) ir pagrindiniame, ir ne- pagrindiniame darbe kiroje darbo- vierėje.
DK 166 srr. 2 dalyje yra nu- sraryros 35 k. d. tr kmės kas- metiωės miωimalios atostogos, k rios s teikiamos dirbaω- tiems ωejgaliesiems (vis gr - pi iωvalidams), ωepilωame- čiams, taip pat darb otojams,
Užs. v107-jr
vieωiems α giωαωtiems vαik" iki 16 met αr ωejgαl vαik" iki 18 met .
Nr. 5 2009 gegu ė
Lieruvos Aukščiausiasis Teis- mas (LAT) 200ß m. rugsėjo 29 d. išaiškinime Aß-91 („Teism prak- rika“ Nr. 20, 200ß m.) nurodė, kad DK 166 srr. 2 d. 2 punkre jrvirrinra reisės norma raikoma darbuorojams, kurie faktičkai vie- ui augiua vaiką, pavyzd+iui: yra našlys (našlė), vieniša morina, vie- nas iš vaiko rėv arlieka laisvės ar- ėmimo bausmg ar jam (ne)rermi- nuorai apribora rėvysrės reisė, yra išsiruokgs ar gyvena skyrium ir reis- mo sprendimu vaiko gyvenamoji viera yra nusraryra su juo, ir kirais arvejais. Toks s&rašas nėra baigri- nis, nes prakrikoje galimos ir kiros siruacijos, kai bus laikoma, kad darbuorojas fakriškai vienas augi- na vaik&. Kad ši reisės norma būr
raikoma, neruri reikšmės rai, ar
4 darbuorojas vienas išlaiko augina-
J RISTAS
x& xxxx&, ar xxxxx iš vaiko rėv irgi vykdo pareig& xxxxxxxxxxx išlaikyri savo nepilnamečius vaikus, r. y. moka alimenrus. Minima lengva- ra raip par raikoma ir pagal jsrary- m& xxxxxxxxx vaiko globėjui.
Pailgintos kasmetinės atostogos
DK 16; srraipsnis nusraro pαilgiωtαs iki 58 k. d. tr kmės kαsmetiωes αtostogαs kαi k ri kαtegorij dαrb otojαms, k ri dαrbαs s sijęs s didesωe ωervi- ωe, emociωe, protiωe jtαmpα bei profesiωe rizikα, tαip pαt k ri dαrbo s"lygos yrα specifiωės. Vy- riausybė 200ß m. liepos 18 d. nu- rarimu Nr. 941 (Šin., 200ß, Nr. ;ß-ßß;5 ir kr.) yra parvirri- nusi darbuoroj , rurinči reisg j
Teisė j kasmetines atostogas už pirmuosius darbo metus atsiranda tik po šešiy mėnesiy nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos
»
bet kuriuo darbo mety laikotarpiu pagal kasmetiniy atostogy suteikimo eilę.
rokias pailginras arosrogas, karego- xxx s&raš& ir jame nusračiusi kon- kreči& pailginr arosrog rrukmg kiekvienai rokiai darbuoroj kare- gorijai. Taip par Vyriausybė pave- dė kerurioms minisrerijoms parvir- rinri s&rašus pareigybi r darbuoroj , kurie ruri reisg j kas- merines pailginras arosrogas. Tai buvo padaryra Švierimo ir mokslo minisrerijos 200ß m. spalio 9 d. jsakymu Nr. @SAK-140;, Kulrū- ros minisrerijos 200ß m. lapkričio 6 d. jsakymu Nr. @v-ß95, Sociali- nės apsaugos ir darbo minisrerijos 200ß m. lapkričio 21 d. jsakymu Nr. A1-181 bei Aplinkos minis- rerijos 2005 m. gruod+io ß0 d. jsa- kymu Nr. D1-658 (Šin., 2006, Nr. 4-126).
35 k. d. tr kmės αtostogos.
Vyriausybės nurarimu Nr. 941 35
k. d. tr kmės kαsmetiωės αtosto- gos ω stαtytos sveikαtos prie*iū- ros speciαlistαms, teikiαωtiems sveikαtos prie*iūros pαslα gαs, ir kαrt s jαis dirbαωtiems
dαrb otojαms, kurie riesiogiai ap- rarnauja pacienrus arba dirba ro- mis pačiomis s&lygomis jmonėse, jsraigose ir organizacijose. Kai ku- riems šios karegorijos darbuoro- jams priklauso ilgesnės rrukmės arosrogos.
Farmacijos specialisrai, kuri pareigybi aprašyme nurodyra vie- na ar kelios iš ši veikl : konrro- liuoja (riria) vaisr ir vaisrini me- d+iag kokybg; gamina vaisrus ir vaisrines med+iagas; pakuoja vais- rus ir vaisrines med+iagas; priima ir (ar) komplekruoja vaisrus pagal u+sakymus; išduoda (parduoda) vaisrus ir vaisrines med+iagas vais- rinėse, ruri reisg j ß5 k. d. rrukmės kasmerines arosrogas.
Aplinkos minisrerijai pavald+i jsraig darbuorojams, kurie ima mėginius ir arlieka cheminius, eko- roksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius ryrimus bei maravi- mus, raip par nusraryros ß5 k. d. rrukmės kasmerinės arosrogos. To- kios par rrukmės kasmerinėmis arosrogomis naudojasi darbuoro- jai, kurie dirba riesiogiai su gyvū- n parologine med+iaga susijusj darb& arba arlieka bakreriologinius, virusologinius, serologinius, xxxx- xxxxxxxxxx, parologinius anaromi- nius, parazirologinius, mikologi- nius, xxxxxxxxx, roksikologinius, biocheminius, radiologinius, mo- lekulinius ryrimus, susijusius su gy- vūnais.
Naujai reglamenruoras kasme-
rini arosrog sureikimas jūrinin- kams, dirbanriems Lieruvos Res- publikos jūr laiv regisrre jregisrruoruose laivuose, bei dar- buorojams, dirbanriems pagal dar- bo surarris +vejybos laivuose, u+si- imančiuose versline ir specialia
+vejyba. Xxxxx asmenims raip par
nusraryros ß5 k. d. rrukmės kas- merinės arosrogos.
Darbuorojai, dirbanrys sociali- nj darb& kardomojo kalinimo ir laisvės arėmimo vierose, švierimo jsraigose, nesracionariose socialini paslaug jsraigose, skirrose asme- nims su proro ar psichine negalia, laikino gyvenimo namuose, raip par kiri darbuorojai, dirbanrys so- cialinj darb& (pagal pareigybės ap- rašym&) su socialinės rizikos suau- gusiais asmenimis, socialinės rizikos šeimomis, asmenimis su proro ar psichine negalia, ir dar- buorojai, dirbanrys socialinj dar- b& ir reikianrys socialines paslau- gas asmens namuose (pagal pareigybės aprašym&), ruri reisg j ß5 k. d. kasmerines arosrogas.
62 k. d. tr kmės atostogos. Kasmerinės 42 k. d. rrukmės aros- rogos nusraryros šiems darbuoro-
apylinki pediarrams ir karru dir- banriems slaugyrojams.
Be ro, sveikaros prie+iūros dar- buorojai, dirbanrys psichiarrinio profilio sveikaros prie+iūros jsrai- gose, surrikusio vysrymosi kūdiki namuose, švierimo jsraigose ir so- cialinės globos jsraigose, psicholo- gai, dirbanrys psichiarrinio profi- lio sveikaros prie+iūros jsraigose, surrikusio vysrymosi kūdiki na- muose ir socialinės globos jsraigo- se (išskyrus vaik globos jsraigas), darbuorojai, dirbanrys socialinj darb& sracionariose socialinės glo- bos jsraigose, psichiarrinio profi- lio sveikaros prie+iūros jsraigose ir surrikusio vysrymosi kūdiki na- muose, ruri reisė j 42 k. d. kasme- rines arosrogas. Tokios par rruk- mės arosrogomis naudojasi ir vairuorojai, dirbanrys greirosios medicinos pagalbos sroryse ar sky-
riuose.
kasmerinės arosrogos. Nurodyr karegorij darbuoroj s&rašai ir kasmerini pailginr arosrog rrukmė nusraroma kolekryvinėje surarryje.
Nr. 5 2009 gegu ė
56 k. d. tr kmės atostogos. Vy- riausybės nurarime Nr. 941 nusra- ryra, kad ikimokyklinio ugdymo jsraig , bendrojo lavinimo mokyk- l , profesinio mokymo jsraig , aukš- r j mokykl , neformaliojo švieri- mo jsraig , psichologini , pedago- gini psichologini rarnyb , vaik globos jsraig ir surrikusio vysrymosi kūdiki nam pedagoginiai darbuo- rojai ruri reisg j 56 k. d. rrukmės kasmerines arosrogas.
Tokios par rrukmės kasmerinė- mis arosrogomis naudojasi moks- lo ir srudij insrirucij mokslo dar- buorojai, r. y. vyriausieji mokslo darbuorojai, vyresnieji mokslo dar-
buorojai, mokslo darbuorojai, jau-
jams: rearro ir koncerrini organi-
Ignalinos arominės elekrrinės
nesnieji mokslo darbuorojai. 5
zacij kūrybiniams darbuorojams; sveikaros prie+iūros darbuorojams, dirbanriems pirminio lygio sracio- nariose asmens sveikaros prie+iū- ros jsraigose ar padaliniuose, am- bularorijose, kaimo medicinos punkruose ir kr.; sveikaros prie+iū- ros darbuorojams, reikianriems skubi& medicinos pagalb& (pagal pareigybi aprašym&), raip par sveikaros prie+iūros darbuorojams, dirbanriems parologijos, reismo medicinos ir kiruose padaliniuose (jeigu darbas yra riesiogiai susijgs su lavon skrodimu ir iš lavon pa- imr mėgini ryrimu), laborarori- jose su rrečiosios ar kervirrosios grupės parogeniniais virusinės ar bakrerinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spinduliuorės šalriniais; šeimos (bendrosios prak- rikos) gydyrojams; gydyrojams apy- linki rerapeurams bei gydyrojams
darbuorojams, kuri darbas susi- jgs su didesne nervine, emocine, prorine jrampa ir profesine rizi- ka, arsi+velgianr j specifines dar- bo s&lygas, priklauso iki 42 k. d.
J RISTAS
Atostogos aviacijos darb oto- jams. Gilorai insrrukroriai, vyriau- sieji navigaroriai, navigaroriai in- srrukroriai, skraidanrieji in+inieriai
insrrukroriai t ri teisę j 58 k. d. kasmetiωes atostogas, jeigu kiek- vieno iš j bendras skryd+i laikas yra ne rrumpesnis kaip 210 valan- d per merus. Tokios rrukmės arosrogos priklauso ir orlaivi va- dams, pilorams, navigaroriams, skraidanriesiems in+inieriams bei operaroriams, orlaivi palydo- vams, jeigu bendras skryd+i lai- kas sudaro ne ma+iau kaip ß50 va- land per merus. Tokiomis arosrogomis raip par naudojasi ir pilorai bandyrojai, jeigu bendras skryd+i laikas yra ne rrumpesnis kaip 120 valand per merus.
Nr. 5 2009 gegu ė
Šiam skraidančiajam persona- lui arosrogos skaičiuojamos raip: prie 28 k. d. pridedamos arosrog dienos arsi+velgianr j rai (propor- cingai), kiek iš viso valand jie skraidė ar reikė navigacijos paslau- gas rais merais, ir esanr čia nuro-
dyram bendram skryd+i laikui,
6 sureikiamos 58 k. d. rrukmės kas-
J RISTAS
merinės arosrogos.
Kasmerinės 48 k. d. rrukmės arosrogos priklauso valsrybės jmo- nės „Oro navigacija“ darbuoro- jams – skryd+i vadovams, vyres- niesiems skryd+i vadovams, jeigu jie reikė oro navigacijos paslaugas ne ma+iau kaip 500 valand per merus, raip par skryd+i vadovams insrrukroriams, skryd+i valdymo cenrr pamain viršininkams, jei- gu jie reikė rokias paslaugas ne ma-
+iau kaip 150 valand per merus.
Papildomos atostogos
DK 168 srr. 1 dalis nusraro, kad darbuorojams, dirbanriems jmo- nėse, jsraigose ir organizacijose, kasmetiωės papildomos atosto- gos s teikiamos šiais atvejais:
1) kai dirbaxa apliukoje,
Darbdavys neturi teisės vienašališkai suteikti kitokios trukmės kasmetines atostogas, nei sulygta, ar reikalauti, kad darbuotojas rašyty prašymą suteikti ne penkiy (nuo pirmadienio iki penktadienio), o septyniy (nuo pirma- dienio iki sekmadienio) dieny kasmetines atostogas.
»
ueatitiukaučioje uorxali dar- bo sąlyg ; 2) už ilgalaiky ueper- traukiaxąjy darbą toje darbo- vietėje ir ß) dėl ypatiugo darb pobūdžio. Vyriausybė 200ß m. baland+io 22 d. nurarimu Nr. 49; (Šin., 200ß, Nr. ß9-1;8;) parvir- rino roki arosrog rrukmg, j su- reikimo s&lygas bei rvark&.
Vyriausybės nurarime Nr. 49; nusraryra, kad dirbanriesiems dar- bo aplinkoje, kurioje sveikarai kenksming veiksni dyd+iai vir- šija darbuoroj saugos ir sveikaros reisės akr nusraryrus leisrinus ri- binius dyd+ius (kiekius) ir rechni- nėmis ar kiromis priemonėmis j suma+inri iki sveikarai nekenks- ming dyd+i nejmanoma, surei- kiamos kasmerinės papildomos arosrogos. Šios atostogos skiria- mos ωe ilgesωės kaip 5 kaleωdo- riωi dieω , skaiči ojam pagal tai, kiek iš viso valaωd tokioje apliωkoje darb otojas dirbo tais darbo metais. Xxx xxxxxxx aplin- koje buvo dirbra iki 20 proc. dar- bo laiko, sureikiama 1 k. d., nuo 20 iki 40 proc. – 2 k. d., nuo 40
iki 60 proc. – ß k. d., nuo 60 iki 80 proc. – 4 k. d. ir nuo 80 iki 100 proc. – 5 k. d. papildom arosrog kiekvienais darbo merais. Darbuorojams, t riωtiems di- desωj ωeg 10 met ωepertra - kiam"jj darbo sta*" toje darbo- vietėje, s teikiamos 3 k. d. tr kmės kasmetiωės papildomos atostogos, o u+ kiekvien paskes- ni 5 mer darbo sra+& roje dar- bovierėje dar duodama po vien& kalendoring roki arosrog dien&. @ ilgalaikj neperrraukiam&jj darbo roje darbovierėje sra+&, su- reikianrj reisg gauri rokias arosro- gas, jskairomas čia fakriškai dirb- ras laikas ir kiri DK 1;0 srr. 1 dalyje nurodyri laikorarpiai. Gas- rariesiems priklauso laikas, per kurj darbuorojui buvo išsaugoma dar- bo viera ir mokamos išmokos – li- gos pašalpa, nėšrumo ir gimdymo meru morinysrės pašalpa, sureik- ros kasmerinės arosrogos, nemoka- mos arosrogos iki 14 dien , raip par iki ß0 dien nemokamos aros- rogos nejgaliesiems (invalidams) ir kiri laikorarpiai. Ber j šj sra+& ne- jskairomas laikas, kai darbuorojas buvo vaiko iki rrej mer prie+iū- ros arosrogose, raip par laikas, dirb- ras jmonėje, iš kurios j ši& darbo- vierg darbuorojas buvo perkelras darbdavi susirarimu ar kirais pa- grindais, nenurraukiančiais darbo sra+o (2R Konstitucinio Teismo 200ƒ m. gruodžio ƒ d. nutarimas,
Šin., 200ƒ, Wr. 131-S30)).
Gaprasrai ωepertra kiamasis sta*as skaiči ojamas ω o tos die- ωos, kai darb otojas pask tiωj kart" jsidarbiωo šioje darbovietė- je. Kirokia siruacija yra ruo arveju, kai darbuorojas yra arleid+iamas iš darbo ir kir& xxxx& vėl priimamas dirbri j r& xxxx& darbovierg. LAT,
nagrinėdamas ieškovo R. Č. gr&-
+inimo j darb& xxx&, xxxxxx, kad rokiais arvejai yra išsaugomas dar- buorojo darbo sanryki rgsrinumas (2AT 2000 m. rugsėjo 11 d. nutar- tis civilinėje byloje Wr. 3K-3-ƒ6S/ 2000).
Dviej kaleωdoriωi dieω kasmetiωės papildomos atosto- gos * ypatiωg" darb pobūdj s teikiamos darb otojams, k - ri darbas (ωe ma*ia kaip p sė viso darbo laiko per met s, * k ri os s teikiamos atostogos) atliekamas kelioωėje, la ko s"- lygomis, s sijęs s va*iavim ar yra kilωojamojo pobūd*io, ir dėl ro jiems kompensuojamos su ruo susijusios padidėjusios išlaidos pa- gal Vyriausybės 200ß m. sausio
28 x. xxxxxxx& Nr. 116 „Dėl Kompensuojam išmok dyd+io ir mokėjimo rvarkos parvirrinimo“
(Šin., 200ß, Nr. 11-41ß ir kr.).
keliais šiame nurarime išvardyrais pagrindais, karru su kasmerinėmis minimaliomis arosrogomis jo pa- siriωkim s teikiamos tik vieωos rūšies kasmetiωės papildomos atostogos. Šali susirarimu rokios arosrogos duodamos karru su kas- merinėmis minimaliomis arosro- gomis arba arskirai, o darbo surar- ries šalims ruo klausimu nesurarus, abiej rūši arosrogos sureikiamos vienu meru.
Kity rūšiy atostogos
DK 168 srr. 2 dalyje nurody- ra, kad darbo, kolekryvinėje surar- ryse arba darbo rvarkos raisyklėse gali būti ω statomos ilgesωės tr kmės ir kit rūši , ωeg ω - matyta Darbo kodekse, kasme- tiωės papildomos atostogos. Ši nuosrara yra pakarrora ir DK 185
srraipsnyje: kolekryvinėse arba dar-
1 dalis nusraro, kad u+ papildomai dirbr& darb& poilsio ir švenči die- nomis, kai jis nebuvo numaryras pagal grafik&, xxxxxxx ne ma+es- nis kaip dvigubas valandinis arly- gis. Jeigu darbuorojas pageidauja, miωėtas darbas gali būti kom- peωs ojamas s teikiaωt per mė- ωesj kit" poilsio dieω" arba t" dieω" pridedaωt prie kasmetiωi atostog , mokanr u+ j& darbuoro- jo vidurinj darbo u+mokesrj.
Nr. 5 2009 gegu ė
DK 155 srr. ß dalyje jrvirrinra, kad u+ budėjim& jmonėje ar na- muose, kai viršijama darbo laiko rrukmė, per arrimiausi& mėnesj privalo būri sureikiamas poilsio lai- kas rokios par rrukmės, kaip bu- dėjimas jmonėje ar darbo laikui prilyginras budėjimas namuose, ar- ba u+ jj mokama kaip u+ viršva- landinj darb&, arba darbuorojo pa- geidavimu šis poilsio laikas gali
būri pridedamas prie kasmerini
bo surarryse gali būri nusraryros il-
arosrog . 7
DK 1;1 srr. 2 dalis nusraro, kad, kai arsiranda reisė gauri kas- merines pailginras ir kasmerines papildomas arosrogas, darb oto- j pasiriωkim arba tik s teikia- mos DK 164 straipsωyje ω ro- dytos kasmetiωės pailgiωtos atostogos, arba kasmetiωės pa- pildomos atostogos pridedamos prie DK 166 str. pirmoje ar aωt- roje dalyse jvardyt kasmetiωi miωimali atostog (28 arba ß5 k. d.). Xxxxxxxxx darbuorojui yra parogiau naudoris vien pailgin- romis arosrogomis, kurios yra il- gesnės negu minimali ir papildo- m kasmerini arosrog rrukmės bendra suma.
Be ro, Vyriausybės nurarime
Nr. 49; yra nusraryra, kad, kai dar- buorojas vienu meru ruri reisg gauri kasmerines papildomas arosrogas
gesnės rrukmės ir kir rūši aros- rogos, papildomos lengvaros pasirinkri kasmerini arosrog lai- k&, nusraryri didesni u+mokesčiai u+ kasmerines ir rikslines arosro- gas, negu garanruoja DK. Ber šios lengvaros, išskyrus papildom& lengvar& pasirinkri kasmerini arosrog laik&, negali būri numa- ryros kolekryvinėse ir darbo surar- ryse, sudaromose jsraigose ir orga- nizacijose, kurios yra išlaikomos iš valsrybės, savivaldybi ir Valsrybi- nio socialinio draudimo fondo biud+er bei kir valsrybės jsreig- r fond lėš , raip par surarryse, sudaromose Lieruvos banke.
Gaminėrina ir dar viena aplin-
kybė – galimybė prie arosrog pri- jungri papildomas dienas, sureik- ras u+ viršvalandinj darb& ar budėjim& namuose. DK 194 srr.
Atostogy suteikimo tvarka
J RISTAS
DK 169 srr. 1 dalis nusraro, kad kasmetiωės atostogos * kiekvieω s darbo met s s tei- kiamos tais pačiais darbo metais. Jeigu darbuorojas dėl koki nors prie+asči rais darbo merais nepa- sinaudojo priklausančiomis kas- merinėmis arosrogomis, jos surei- kiamos vėlesniu laiku rais pačiais ar kirais darbo merais, nenusraranr joki rermin .
Darbo merai, u+ kuriuos surei- kiamos arosrogos, prasideda nuo darbuorojo priėmimo j darb& die- nos ir apima dvylikos mėnesi lai- korarpj, j kurj jskairomas darbo laikas, raip par kiri periodai, prily- ginami darbo sra+ui, išvardyri DK 1;0 srr. 1 dalyje. Jeigu rais darbo
Nr. 5 2009 gegu ė
merais yra period , kurie nejskai- romi j darbo mer laik& sureikianr kasmerines arosrogas, šios arosro- gos sureikiamos proporcingai dirb- ram laikui. Tarkime, darbuorojas, rurinris reisg j 28 k. d. rrukmės kas- merines arosrogas, per darbo me- r laikorarpj nuo 2008 m. rugpjū- čio 12 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. naudojosi ;5 k. d. rrukmės nemokamomis arosrogomis. Iš pasrar j dien dvi savairės jskai- romos j laik&, u+ kurj sureikiamos kasmerinės arosrogos (DK 1;0 srr. 1 d. 6 p.), o likg du mėnesiai – ne- jskairomi. Gareikroje siruacijoje rais darbo merais darbuorojui priklau- syr 2ß k. d. rrukmės kasmerinės arosrogos (28 k. d. : 12 mėn. × 10 mėn.).
tostogos už pirxuosius xe- tus. Teisė j kasmerines arosrogas
* pirm osi s darbo met s at-
8 siraωda tik po šeši mėωesi ωe-
J RISTAS
pertra kiamojo darbo toje dar- bovietėje (DK 169 srr. 1 d.). Ši nuosrara nėra imperaryvi, rodėl darbdavys ruri reisg sureikri darbuorojui rokias arosrogas, nors
jis pirmaisiais darbo merais darbo- vierėje ir nebūr išdirbgs šeši mė- nesi . Tačiau nesuėjus šiam rer- minui, darbuorojo prašymu kasmerinės arosrogos privalo būri sureikros morerims prieš nėšrumo ir gimdymo arosrogas arba po j , raip par kirais kolekryvinėje surar- ryje numaryrais arvejais. Be ro, mo- kymo jsraig pedagogams pirmai- siais darbo merais kasmerinės arosrogos duodamos moksleivi ir srudenr vasaros arosrog meru, nearsi+velgianr j rai, kada šie pe- dagogai pradėjo dirbri roje moky- mo jsraigoje.
xxxxxxxx už paskesuius xe- tus. U+ anrruosius ir paskesnius darbo merus kasmerinės arosrogos sureikiamos ber kuriuo darbo me- r laikorarpiu pagal kasmetiωi atostog s teikimo eilę. Milės su- darymo rvarka paprasrai regla- menruojama kolekryvinėje surar- ryje, o jeigu rokios surarrys nesudaromos, kasmerini arosro- g laikas nusraromas darbdavio ir darbuorojo susirarimu (DK 169 srr. 2 d.).
Darbdaviai da+nai kalendori- ni mer prad+ioje sudaro grafi- k&, pagal kurj darbuorojams yra su- reikiamos kasmerinės arosrogos. Manyrume, kad rokia arosrog ei- lės sudarymo rvarka (kai nėra ko- lekryvinės surarries) yra priimrina. Tačiau kai arosrog grafikas suda- romas rokiu būdu, darbuorojams prieš rai rurėr būri sureikra gali- mybė pareikšri savo pageidavimus, kad darbdavys, nusrarydamas aros- rog laik&, xxxx+velgr j darbuoro- j reises ir reisėrus inreresus.
Tokios pozicijos laikomasi reis- m prakrikoje. LAT, kasacine rvar- ka išnagrinėjgs ieškovo X. X. xxx& dėl arosrog , nurodė, jog arosrog sureikimo prad+ia ir pabaiga ruri būri nusraryros arsi+velgianr riek j darbuorojo, riek ir j darbdavio rei- ses ir reisėrus inreresus. Darbo rei- sės reguliavimo merodas yra ne rik adminisrracinis, ber ir civilinis, ku- ris remiasi šali savarankiškumu bei sanryki dispoziryviškumu. Todėl logiška, kad realiz oti tei- sę j kasmetiωes atostogas ar ωe darb otojas pasireωka savaraω- kiškai ir priverstiωis toki atos- tog s teikimas ωėra galimas (2AT 2001 m. +ovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Wr. 3K-3-3S2/ 2001).
Teisė pasiriukti atostog lai- ką. DK 169 srr. 4 dalyje nurody- ra, kad tam tikri darb otojai t - ri pirm mo teisę pasiriωkti kasmetiωi atostog laik" po še- ši mėωesi ωepertra kiamojo darbo roje jmonėje. Tokia reisė priklauso nepilnamečiams iki 18 mer , nėščioms morerims, darbuo- rojams, vieniems auginanriems vaik& iki 14 mer arba nejgal vai- k& iki 18 mer .
Be ro, DK 169 srr. 5, 6, ; ir 8 dalyse yra jvardyri ram rikri dar- b otojai, k ri atostog laikas gali būti deriωamas prie tam tik- r apliωkybi . Gavyzd+iui, su- ruokriniui jo pageidavimu kasme- rinės arosrogos sureikiamos
+monos nėšrumo ir gimdymo aros- rog meru. Asmenims, kurie mo- kosi nenurraukdami darbo, kasme- rinės arosrogos j pageidavimu derinamos prie egzamin , jskair laikymo, diplominio darbo rengi- mo, laborarorini darb ir konsul- racij laiko. Darbuorojams, slau- ganriems namie ligonius ir nejgaliuosius, raip par asmenims, serganriems chroniškomis ligomis, kuri paūmėjimas priklauso nuo armosferos s&lyg , kasmerinės arosrogos sureikiamos j pageidau- jamu laiku pagal medicinos jsrai- gos išduor& rekomendacij&.
rrukmės nemokamos arosrogos, sureikiamos darbuorojams, slau- ganriems nejgal asmenj; reisėro srreiko laikas; priversrinės pra- vaikšros laikas, kai darbuorojas per reism& yra gr&+inras j anksres- njjj darb&, ir kai kurie kiri laiko- rarpiai.
tostog skaidyxas. Darbuo- rojo pageidavimu kasmetiωės atostogos gali būti s teikiamos dalimis, ber ir ruo arveju kiekvie- ωais darbo metais vieωa atosto- g dalis (ωebūtiωai pirma) t ri būti ωe tr mpesωė kaip 16 k. d. (DK 1;2 srr.). Karrais darbuoro- jai šias arosrogas pageidauja gauri po kelias dienas (da+niausiai nuo pirmadienio iki penkradienio, siekdami išvengri poilsio dien , kurios jskaičiuojamos j arosrog laik&) ir rokiu būdu pailginri ben-
dr& arosrog rrukmg.
Teisė atčaukti ič atostog . DK 1;ß srraipsnis nusraro, kad atša k- ti iš kasmetiωi atostog leid*ia- ma tik darb otoj i s tik s, ro- dėl jo arsisakymas būri aršaukram iš arosrog negali būri verrinamas kaip darbo drausmės pa+eidimas. Kai darbuorojas aršaukiamas iš arosrog , nepanaudora arosrog dalis sureikiama kiru laiku, rodėl nepanaudoros arosrog dalies aros- roginiai pinigai rurėr būri gr&+inri j darbovierės kas&. Jei ro padaryri nėra galimybės, iš darbuorojui vė- liau priskaičiuoro darbo u+mokes- čio šie pinigai išskairomi kaip gau- ras avansas, nes, kai darbuorojas dirba, kasmerini arosrog nelei- d+iama pakeisri pinigine kompen-
Nr. 5 2009 gegu ė
sacija (DK 1;; srr. 1 d.).
Galixybė perkelti ar prat@s- ti atostogas. DK 1;4 srraipsnyje jvirrinra galimybė perkelti kas-
Darbo stažas gauti atostogas.
Valsrybinė darbo inspekcija
metiωes atostogas j kit" laik" tik 9
DK 1;0 srr. 1 dalyje nusraryra, kad j dvylikos mėωesi tr kmės dar- bo met s, * k ri os s teikia- mos kasmetiωės atostogos, jskai- tomas: darbuorojo fakriškai dirbras laikas; periodai, per kuriuos pagal jsrarymus jam buvo išsaugora dar- bo viera (pareigos) ir visas darbo u+mokesris ar jo dalis arba moka- ma sripendija bei kiros išmokos (iš- skyrus laik&, kai darbuorojas yra iš- ėjgs vaiko iki rrej mer prie+iūros arosrog , nors ruo meru jam būr mokama morinysrės (rėvysrės) pa- šalpa); laikas, kurio meru gaura li- gos arba morinysrės pašalpa; mo- kamos kasmerinės arosrogos; ne didesnės kaip 14 k. d. rrukmės ne- mokamos arosrogos; ne didesnės kaip ß0 k. d. rrukmės nemokamos arosrogos, sureikiamos nejgalie- siems; ne didesnės kaip ß0 k. d.
inrernero sverainėje išaiškino, kad kasmerini arosrog eilės sudary- mo rvarka nusraroma kolekryvi- nėje surarryje, o ren, kur rokia su- rarris nesudaroma, – šali susirarimu (DK 169 srr. 1 d.). To- dėl darbdavys privalo sureikri ro- kios rrukmės kasmerines arosro- gas, dėl koki sulygra ir koki prašo darbuorojas. Darbdavys ωet ri teisės vieωašališkai s - teikti kitokios tr kmės kasme- tiωes atostogas, ωei s lygta, ar reikala ti, kad darb otojas ra- šyt prašym" s teikti ωe peωki (ω o pirmadieωio iki peωkta- dieωio), o septyωi (ω o pirma- dieωio iki sekmadieωio) dieω kasmetiωes atostogas. Šiuo arve- ju darbo u+mokesris u+ kasmeri- nes arosrogas raip par mokamas u+ penkias kalendorines dienas.
darb otojo prašym arba s ti- kim . Be ro, arosrogos raip par perkeliamos, kai j meru pars dar- buorojas yra laikinai nedarbingas, jgyja reisg j rikslines ar nemokamas arosrogas, arleid+iamas nuo darbo arlikri valsrybines ar visuomenines pareigas arba kai dalyvauja likvi- duojanr srichini nelaimi ir ava- rij padarinius.
J RISTAS
Jeigu minėros prie+asrys arsira- do iki kasmerini arosrog pra- d+ios, darbuorojui susirarus su ad- minisrracija, arosrogos perkeliamos j kir& xxxx&. Jei rokios prie+asrys ar- sirado kasmerini arosrog meru, šios atostogos pratęsiamos atitiω- kam dieω skaiči mi arba dar- buorojo ir adminisrracijos susira- rimu nepanaudor arosrog dalis perkeliama j kir& laik&. Gerkelros kasmerinės arosrogos paprasrai
J RISTAS
Nr. 5 2009 gegu ė
10
sureikiamos rais pačiais darbo me- rais, ber darbuorojo prašymu arba surikimu rokia nepanaudor aros- rog dalis gali būri nukelra ir j ki- rus darbo merus (DK 1;4 srr. ß d.).
Xxxxxxxxx, kai dirbama pagal ¡vairias darbo sutartis
Darbuorojui, vienu meru dirbančiam keliose darbovierėse, kasmerinės arosrogos riek pagrin- dinėje, riek ir nepagrindinėje dar- bovierėje sureikiamos bendra rvar- ka ir rarpusavyje nėra saisromos joki s&lyg , ber esanr galimybei jos galėr būri sureikiamos ruo pa- čiu meru, kad darbuorojas galėr rinkamai pailsėri.
Kai toje pačioje darbovietėje asm o dirba pagal kelias darbo s tartis, jam kasmetiωės atosto- gos abiej ose darb ose gali būti s teiktos t o pači arba skirtiω- g laik . Jeigu arosrogos duoda- mos ruo pačiu meru, arosroginiai pinigai apskaičiuojami arskirai pagal kiekvien& darbo surarrj, ber išmokama bendra suma, nuo ku- rios ir apskaičiuojami aririnkami mokesčiai.
Kai dirbama pagal kelias dar- bo surarris, račiau reisės akrai nu- sraro skirringos rrukmės kasmeri- nes arosrogas, darbuorojui,
norinčiam pasinaudori ilgiausios rrukmės arosrogomis, pagal kolek- ryving surarrj galėr būri sureikros nemokamos arosrogos rose parei- gose, kuriose numaryros rrumpes- nės rrukmės arosrogos, o nesanr kolekryvinės surarries darbuorojo prašymu darbdavys galėr leisri jam r& xxxx& nearvykri j darb& (DK 14ß srr. 2 d. 2 p.).
tostogos dirbaut ue visą dar- bo laiką. DK 146 srr. ß dalis nu- sraro, kad darbinė veikla ne viso dar- bo laiko s&lygomis nesukelia joki apribojim nusraranr kasmerini arosrog rrukmg. Iš šios reisės nor- mos seka, kad tokiomis s"lygomis dirbaωčiam darb otoj i kasme- tiωės atostogos ωėra tr mpiωa- mos, bet mokėjimo * jas dydis prikla so ω o darb otojo t rimo vid tiωio darbo *mokesčio ir dirbamo darbo laiko rrukmės.
Jeigu darbuorojui jo surikimu ar prašymu per darbo merus prieš arosrog prad+ios mėnesj buvo nu- sraryra skirringa darbo laiko rruk- mė, vidurinis vienos darbo dienos (valandos) u+mokesris apskaičiuo- jamas arsi+velgianr j darbuorojui nusraryros darbo laiko rrukmės sanrykj su jmonės darbo laiko rrukme pagal Darbo kodeks&. Ši rvarka raip par raikoma nusraranr
darbuorojui piniging kompensaci- j& u+ nepanaudoras kasmerines arosrogas.
xxxxxxxx, kai darbas laikiuas
ar se&ouiuis. Gagal Vyriausybės 200ß m. rugpjūčio 19 d. nurarim& Nr. 104ß (Šin., 200ß, Nr. 81(1)-
ß690) laikinoji darbo surarris ne il- gesniam kaip dviej mėnesi lai- kui gali būri sudaroma skubiems ar rrumpalaikiams darbams arlik- ri, laikinai nesanriems (dėl ligos, arosrog ir pan.) darbuorojams pa- vaduori arba su srudenrais, moks- leiviais j arosrog meru. Laikiωie- siems darb otojams atostogos ωes teikiamos, o nurraukus laiki- n&j& darbo surarrj jiems vieroje arosrog išmokama piniginė kom- pensacija.
Kai arliekami Vyriausybės 1994 m. kovo ; d. nurarime Nr. 154 (Šin., 1994, Nr. 19-ß1ß)
Užs. 1909
numaryri sezoniniai darbai (j s&- raše yra jvardyra daugiau negu ß0 pavadinim darbinė veikla), dir- baωtiems vieω" sezoω" darb o- tojams kasmetiωės atostogos ωe- s teikiamos, o arleid+ianr juos iš darbo vieroje kasmerini arosrog išmokama piniginė kompensacija. Darbuorojams, kuriems pasibaigus sezoniniam darbui darbo surarris prargsiama kiram sezonui, ωeω - tra kiaωt darbo saωtyki , kas- metiωės atostogos s teikiamos tarpsezoωiωi laikotarpi rais pa- čiais darbo merais arba ir ne rarp- sezoniniu laikorarpiu, jeigu rai nu- maryra kolekryvinėje ar darbo surarryje.
Atostogy suteikimas atleidžiant iš darbo
DK 1;; srraipsnis dra d*ia dir- baωtiems darb otojams vietoje
kasmetiωi miωimali , pailgiωt ir papildοm atοstοg išmοkėti piωigiωę kοmpeωsacij". Arlei- d+ianr darbuoroj& iš darbo (išsky- rus arvejus, kai arleid+iama dėl jo paries kalrės), nepanaudoros kasme- rinės arosrogos sureikiamos jo pa- geidavimu, nukelianr arleidimo da- r&, ir ruomer arleidimo iš darbo diena yra laikoma kira diena po arosrog paskurinės dienos. Šiuo ar- veju kasmerinės arosrogos sureikia- mos nearsi+velgianr j nepanaudor arosrog laik& ir neribojanr j rruk- mės. Tačiau laikiniesiems ir sezo- niniams darbuorojams kasmerinės arosrogos nesureikiamos, o šiuos darbuorojus arleid+ianr iš darbo, jiems vieroje arosrog išmokama pi- niginė kompensacija.
Jeigu dėl nurraukiam darbo
sanryki nėra galimybės sureikri kasmerini arosrog arba jeigu dar-
buorojas nepageidauja jomis pasi-
prieš tris kaleωdοriωes dieωas iki kasmetiωi atοstοg prad*iοs. Jeigu darbo u+mokesris u+ arosro- gas nusraryru laiku nebuvo sumo- kėras ne dėl darbuorojo kalrės, kas- merinės arosrogos prargsiamos riek dien , kiek buvo delsiama sumo- kėri darbo u+mokesrj, ir u+ prargs- r& xxxx& mokama kaip u+ arosrogas (DK 1;6 srr. 2 d.). Darbuorojo ra- šyriniu prašymu arosroginiai pini- gai gali būri išmokami ir vėlesniu laiku. Ιšeiωaωčiam atοstοga ti darb οtοj i t ο laik prikla - saωtis darbο *mοkestis gali būti išmοkamas jmοωėje ω statyt laik , r. y. nebūrinai karru su aros- roginiais pinigais.
Nors kasmerini arosrog rruk-
mė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, u+ arosrogas mokama pa- gal ram laikorarpiui renkančias dar- bo dienas. Vidurinis darbo u+mo-
kesris u+ kasmerines arosrogas
išskaičiuojamas gyvenroj pajam mokesris ir sveikaros draudimo bei socialinio draudimo jmokos. Msanr suminei darbo laiko apskairai, rai- komas penki dien darbo savai- rės grafikas, jeigu nenusraryra dar rrumpesnė darbo savairė.
Nr. 5 2009 gegu ė
Kaip jau minėra, jeigu dar- buorojui jo surikimu ar prašymu per darbo merus prieš arosrog prad+ios mėnesj buvo nusraryra skirringa darbo laiko rrukmė, vi- durinis vienos dienos (valandos) darbo u+mokesris apskaičiuoja- mas arsi+velgianr j darbuorojui nusraryros darbo laiko rrukmės sanrykj su jmonės darbo laiko rrukme pagal Darbo kodeks&. Ši rvarka raikoma raip par nusraranr darbuorojui piniging kompensa- cij& u+ nepanaudoras kasmerines arosrogas, kai jis yra arleid+iamas iš darbo.
Jeigu kasmerinėmis arosrogo-
J RISTAS
naudori, jam atleidimο iš darbο
apskaičiuojamas pagal Vyriausybės
mis darbuorojas pasinaudojo u+ vi-
11
atvej vietοje atοstοg s mοka- ma piωigiωė kοmpeωsacija. Kom- pensacijos dydis nusraromas rokiu būdu: nepanaudor arosrog kalen- dorini dien suma dauginama iš merinio darbo dien koeficienro (pagal darbuorojo ar jmonės darbo (pamainos) grafik&) ir iš darbuoro- jo vidurinio vienos darbo dienos u+- mokesčio. Merinis darbo dien ko- eficienras 2009 merais, esanr penki darbo dien savairei, yra 0,;, o kai nusraryra šeši darbo dien savai- rė – 0,86 (SADM 2008 m. gruo- d+io ß0 d. jsakymas Nr. A1-429, Šin., 2009, Nr. 1-9).
Atlyginimo už atostogas apskaičiavimas
Arlyginimas u+ arosrogas priva- lo būri išmokėras ωe vėlia kaip
200ß m. gegu+ės 2; d. nurarimu Nr. 650 (Šin., 200ß, Nr. 52-2ß26
ir kr.) parvirrinr& xxxxx& iš rrij pas- kurini prieš arosrogas einanči ka- lendorini mėnesi darbuorojui priskaičiuoro darbo u+mokesčio. Gaura bendra suma dalijama iš fak- riškai per r& laikorarpj dirbr dien (valand ) skaičiaus, jskairanr dirb- ras poilsio ir švenči dienas, raip par be svarbi prie+asči nedirbras dar- bo dienas (valandas), ir rokiu būdu nusraromas vienos darbo dienos (valandos) vidurinis arlygis.
Minėru būdu nusraryras vieωοs dieωοs (valaωdοs) vid tiωis atly- gis da giωamas iš atοstοg lai- kοtarpi i pagal darb οtοjο ar darbοvietės darbο grafik" teω- kaωči darbο dieω (valaωd ) skaičia s. Ga ta s ma ir s da- rys atοstοgiωj atlygiωim", iš kurio
sus darbo merus, o vėliau su juo darbiniai sanrykiai nurraukiami nepasibaigus riems darbo merams, darbdavys ruri reisg išskaičiuori iš darbuorojui priklausančio darbo u+mokesčio arosroginj arlyginim& u+ neišdirbras arosrog dienas ar- ba juos išieškori per reism&. Tačiau pagal DK 224 srr. 2 d. 2 punkr& išskaita * šias dieωas ωedarοma, kai darb οtοjas iš darbο atlei- d*iamas ωesaωt jο kaltės, pavyz- d+iui, jeigu su juo darbo surarris nurraukiama jo paries prašymu ar jj pripa+inus nedarbingu arba kai jis arleid+iamas iš darbo dėl dar- buoroj skaičiaus ma+inimo ir ki- rais arvejais (2AT 2004 m. sausio 2) d. ičaič+inimas A3-)ƒ („Teismç pra+ti+a“ Wr. 20, 2003 m.).