GALUTINĖS SĄLYGOS
Šis dokumentas yra originalo švedų kalba vertimas. Ginčo atveju viršenybė teikiama tekstui švedų kalba.
GALUTINĖS SĄLYGOS
Basic ir Extra tipų
susietos obligacijos „Žaliavos“
Nr. 4507,
išleistos pagal
„Nordea Bank AB (publ)“ ir „Nordea Bank Finland Plc“ Švedijos vidutinės trukmės skolinių įsipareigojimų programą 1
Šios susietųjų obligacijų emisijos sąlygas sudaro 2010 m. lapkričio 3 d. įsigaliojusios Vidutinės trukmės skolinių įsipareigojimų (VTSĮ) programos sąlygos, paskelbti papildomi prospektai ir šios Galutinės sąlygos. Bankų VTSĮ programos sąlygos išdėstytos Baziniame prospekte. Šiose Galutinėse sąlygose neapibrėžtos sąvokos turi tokią pat reikšmę kaip ir VTSĮ programos sąlygose.
Visą informaciją apie emitentą ir šį pasiūlymą gausite perskaitę Bazinį prospektą ir Galutines sąlygas. Bazinį prospektą ir Galutines sąlygas galima rasti tinklalapyje xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xx/xxxxx/xx-xxxxxxxxxxxxxx- obligacija-dokumentai, taip pat gauti iš „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus, banko „Nordea“ klientų aptarnavimo padaliniuose ir skyriuose.
INFORMACIJA APIE ŠIĄ OBLIGACIJŲ EMISIJĄ |
Obligacijų emisijos rūšis |
Basic ir Extra tipų susietos obligacijos „Žaliavos“ Nr. 4507 yra 3 metų trukmės indeksuotas skolinis įsipareigojimas, į kurį investuotas kapitalas (nominalioji vertė) investuotojams grąžinamas nustatytą obligacijų išpirkimo dieną. Šios obligacijos yra taupyti skirta investavimo priemonė, kaip tai apibrėžta Ilgalaikio taupymo įstatyme. Pajamos Galimos pajamos, apskaičiuojamos nuo kiekvienos obligacijos nominaliosios vertės, išmokamos obligacijų išpirkimo dieną. Pajamų gaunama, jei krepšelio, sudaryto iš šešių žaliavų, vertės pokytis yra teigiamas. Kitaip tariant, tuo atveju, jei teigiamas yra turto, su kuriuo susietos obligacijos, pradinės ir galutinės kainų skirtumas (atsižvelgiant į konkretų dalyvavimo koeficientą). Pajamos apskaičiuojamos taip: žaliavų krepšelio vertės pokytis x obligacijos nominalioji vertė x dalyvavimo koeficientas |
1 Laikydamasi Prospektų direktyvos nuostatų, Švedija teikia VTSĮ programos ataskaitas Suomijos finansinės priežiūros tarnybai ir atitinkamoms Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos bei Liuksemburgo tarnyboms.
Turto, su kuriuo susietos obligacijos, (žaliavų) vertės pokytis 2001 m. spalio mėn. – 2011 m. balandžio mėn.
Pradinis lygis indeksuotas 100 proc.
Commodity basket Corn
Oil
Coal
Cotton Sugar Copper
800%
700%
600%
500%
400%
300%
200%
100%
0%
10/2001 10/2002 10/2003 10/2004 10/2005 10/2006 10/2007 10/2008 10/2009 10/2010
Šaltinis: Bloomberg
Grafike vaizduojamos ankstesnės pajamos ar vertės. Šiais duomenimis negali būti grindžiamos patikimos būsimų pajamų ar verčių prielaidos.
Sumodeliuotas istorinis pajamingumas
Grafike parodytos galimos ankstesnių laikotarpių vertės suėjus terminui, jei būtų investuota pagal 2001 m. spalio mėn.– 2008 m. balandžio mėn. emisijų sąlygas, ir tiesioginių investicijų į indeksų krepšelį pajamos. Investicijų terminai tariamai būtų suėję 2004 m. spalio mėn.–2011 m. balandžio mėn. (stebėta kas savaitę).
Basic
Extra
Direct Investment
450%
400%
350%
300%
250%
200%
150%
100%
50%
0%
10/2004 10/2005 10/2006 10/2007 10/2008 10/2009 10/2010
Šaltiniai: Bloomberg ir Reuters.
Pajamingumo lentelė
Lentelėje pateikiami žaliavų krepšelio vertės pokyčiai, matomas poveikis (pagal emisijos sąlygas) obligacijų pajamingumui, kai žaliavų krepšelio vertė kyla ar krinta.
Indeksų | Žaliavos Basic | Žaliavos Extra | ||
krepšelio vertės pokytis pagal emisijos sąlygas | Emisijos kaina Dalyvavimo koeficientas Vertė suėjus terminui | 100 % 70 % Metinė grąža | Emisijos kaina Dalyvavimo koeficientas Vertė suėjus terminui | 110 % 200 % Metinė grąža |
100 % | 170 % | 19,3 % | 300 % | 39,7 % |
75 % | 153 % | 15,1 % | 250 % | 31,5 % |
50 % | 135 % | 10,5 % | 200 % | 22,1 % |
25 % | 118 % | 5,5 % | 150 % | 10,9 % |
0 % | 100 % | 0,0 % | 100 % | -3,1 % |
-25 % | 100 % | 0,0 % | 100 % | -3,1 % |
-50 % | 100 % | 0,0 % | 100 % | -3,1 % |
* Skaičiuojant pajamingumą atsižvelgiama į 10 proc. premiją.
Vidutinė vertė suėjus terminui | Vidutinė metinė grąža | |
Basic obligacijos Extra obligacijos Tiesioginės investicijos | 142,9 % 222,5 % 161,1 % | 12,6 % 26,5 % 17,2 % |
* Skaičiuojant pajamingumą atsižvelgiama į 10 proc. premiją.
RIZIKOS VEIKSNIAI |
Bendrieji veiksniai |
Investavimas į šias obligacijas susijęs su tam tikra rizika. Vienas iš rizikos veiksnių – emitento mokumas: emitentas gali tapti nemokus ir nepajėgus įvykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu atveju dėl emitento nemokumo ar iš dalies dėl to investuotojai gali prarasti investuotą kapitalą ir galimas pajamas. Investuotojai turėtų susipažinti su Bazinio prospekto skyriuje „Rizikos veiksniai” pateikta informacija. |
Rizika, susijusi su struktūriniais VTSĮ |
Kreditoriaus teisę į pajamas lemia indeksų krepšelio, sudaryto iš turto, su kuriuo susietos obligacijos, vertės pokytis ir pajamingumo struktūra. Vertei įtakos turi ne tik šio turto kainos svyravimai, bet ir jo kintamumas, akcijų koreliacija, rinkos palūkanų normos ir emitento finansavimo sąnaudų pokyčiai. Struktūrinių VTSĮ pajamingumo struktūra gali būti sudėtinga, todėl VTSĮ gali būti sunku lyginti su kitomis investavimo galimybėmis. Kartais pajamingumo struktūra gali apimti skolintų lėšų efektą, todėl netgi nedidelis turto, su kuriuo susietos obligacijos, vertės pokytis gali turėti pastebimą įtaką skolinių įsipareigojimų vertei ir pajamingumui. Ankstesnis investicijos pajamingumas nėra būsimų pajamų rodiklis. |
Papildoma rizika Jei žaliavų krepšelio vertės pokytis yra nulinis arba neigiamas, pajamų iš susietųjų obligacijų negaunama. Tokiu atveju išpirkimo suma lygi susietos obligacijos nominaliajai vertei, todėl investuotojai praranda galimą premiją. |
GALUTINĖS SUSIETŲJŲ OBLIGACIJŲ EMISIJOS SĄLYGOS
Emitentas | „Nordea Bank Finland Plc.“ | ||
Susietųjų obligacijų emisija | Susietųjų obligacijų emisijos numeris 4507. Obligaciją sudaro viena serija pavadinimu Susietos obligacijos „Žaliavos“. | ||
Obligacijų tipai | Seriją sudaro dviejų tipų obligacijos: Basic ir Extra. | ||
ISIN kodas | Basic Extra | 4507 A 4507 B | FI4000024096 FI4000024104 |
Įsigijimas | |||
Emisijos diena | Emisijos diena – 2011 m. balandžio 26 d. Jei tai ne darbo diena, emisijos diena nustatoma taikant darbo dienos taisyklę. | ||
Išpirkimo diena | Išpirkimo diena – 2014 m. birželio 14 d. Jei tai ne darbo diena, išpirkimo diena nustatoma taikant darbo dienos taisyklę. | ||
Pagrindinė suma | Bendra numatoma nominalioji susietųjų obligacijų emisijos suma yra daugiausia 100 000 000 eurų. Bendra nominalioji kiekvieno iš obligacijų tipų suma yra 50 000 000 eurų.2 | ||
Įsigijimo kaina | Obligacijos Basic: kintama, apytikriai 100 proc. nominaliosios sumos Obligacijos Extra: kintama, apytikriai 110 proc. nominaliosios sumos | ||
Nominalioji vertė | Minimali nominalioji susietos obligacijos vertė yra 1 000 eurų. Nominalioji skolinio įsipareigojimo suma yra 1 000 eurų. | ||
Valiuta | Euras (EUR) | ||
Skolinio įsipareigojimo reitingas | Skoliniai įsipareigojimai yra lygiaverčiai kitoms neužtikrintoms emitento gautinoms sumoms. | ||
Skolinio įsipareigojimo rūšis | Skolinis įsipareigojimas yra visa išpirkimo dieną grąžinama pagrindinė nominalioji suma. Premija (jei ji yra) negrąžinama. | ||
Pajamingumo struktūra | Struktūrinis vidutinės trukmės skolinis įsipareigojimas (VTSĮ). Palūkanos nuo pagrindinės skolinio įsipareigojimo sumos neskaičiuojamos, tačiau galimos pajamos, apskaičiuojamos nuo nominaliosios kiekvieno skolinio įsipareigojimo vertės, sumokamos išpirkimo dieną. | ||
Turtas, su kuriuo susietos obligacijos | Turtą, su kuriuo susietos obligacijos, sudaro ateities sandoriai dėl žaliavų, t. y. žaliavų tiekimo sutartys (toliau bendrai vadinami žaliavų krepšeliu). Žaliavos: | ||
2 Apskaičiuota apytikrė nominalioji vertė. Bendra nominalioji išleistų obligacijų vertė bus patvirtinta 2011 m. gegužės 23 d.
- Brent nafta (CO1 žaliava) - anglis (API 2, Argus McCloskey´s Coal Price Service) - varis (LOCADY žaliava) - grūdai (C1 žaliava) - cukrus (SB1 žaliava) - medvilnė (CT1 žaliava) Turtas, su kuriuo susietos obligacijos, – tai pirmojo sandorio dėl kiekvienos iš šių žaliavų kaina tam tikrą mėnesį. | |
Išpirkimo suma | Visa nominalioji skolinio įsipareigojimo suma ir galimos pajamos sumokamos obligacijos turėtojui išpirkimo dieną. |
Pajamos | Pajamos – tai didesnė iš toliau nurodytų sumų: žaliavų krepšelio vertės pokytis x skolinio įsipareigojimo nominalioji vertė x dalyvavimo koeficientas arba nulis. |
Dalyvavimo koeficientas | Basic tipo obligacijos: 70 proc. Extra tipo obligacijos: 200 proc. |
Žaliavų krepšelio vertės pokytis | Turto, su kuriuo susietos obligacijos, verčių pokyčių svertinis vidurkis: ∑6 ⎛Weight × ⎡Clo sin g Pr icec − ⎤⎞ ⎜ ⎟ ⎜ c ⎢ 1⎥⎟ c=1 ⎝ ⎣ Initial Pr icec ⎦⎠ Weight (svoris) – tai tam tikro turto, su kuriuo susietos obligacijos, svoris žaliavų krepšelyje c – turtas, su kuriuo susietos obligacijos |
Turto, su kuriuo susietos obligacijos, svoris | Kiekvieno turto, su kuriuo susietos obligacijos, svoris žaliavų krepšelyje yra 1/6. |
Pradinė kaina | Emitento patvirtinta turto, su kuriuo susietos obligacijos, kaina pradžios dienos pabaigoje. |
Pradžios diena | Pradžios diena – 2011 m. gegužės 27 d. Jei tai ne prekybos diena, pradžios diena nustatoma taikant prekybos dienos taisyklę ir atsižvelgiant į galimas išimtis dėl rinkos sutrikimų. |
Pabaigos kaina | Emitento patvirtinta turto, su kuriuo susietos obligacijos, vertė pradžios dieną ir pabaigos dieną, kai skelbiama oficiali šio turto pabaigos kaina. |
Pabaigos diena | Pabaigos diena – 2014 m. gegužės 30 d. Jei tai ne prekybos diena, pabaigos diena nustatoma taikant prekybos dienos taisyklę ir atsižvelgiant į galimas išimtis dėl rinkos sutrikimų. |
Galutinė kaina | Emitento patvirtinta turto, su kuriuo susietos obligacijos, pabaigos kaina pabaigos dieną. |
Prekybos diena | Prekybos diena – tai diena, kurią prekiaujama visu turtu, su kuriuo susietos obligacijos, sudarančiu žaliavų krepšelį, arba, sutrikus rinkai, juo prekiaujama tarptautinėse rinkose, kaip tai nustato emitentas. |
Prekybos dienos taisyklė | Kita prekybos diena. Jei dėl rinkos sutrikimo bet kurio turto, su kuriuo susietos obligacijos, vieneto vertės neįmanoma nustatyti tą pačią prekybos dieną, kaip ir kito turto, su kuriuo susietos obligacijos, tuomet to turto vienetas įvertinamas taip, kaip nurodyta dalyje „Rinkos sutrikimas“ (žr. toliau). |
Darbo diena | Darbo diena – tai diena, kurią paprastai dirba Suomijos bankai ir naudojama Europos centrinio banko Target sistema. |
Darbo dienos taisyklė | Kita darbo diena |
Birža | Jei kalbama apie bet kurio turto, su kuriuo susietos obligacijos, vienetus, birža laikoma įstaiga, kurioje bet kuriuo metu sudaroma daugiausiai su tuo turtu susijusių ateities sandorių, kaip tai nustato emitentas, arba kita šią įstaigą pakeičianti birža. |
Pasirinkimo ar ateities sandorių birža | Pasirinkimo ar ateities sandorių birža (atsižvelgiant į aplinkybes) – tai birža, kurioje, emitento nuomone, sudaroma daugiausiai turto, su kuriuo susietos obligacijos, pasirinkimo ir ateities sandorių, arba kuri nors kita ją pakeičianti birža. |
Rinkos sutrikimas | Rinkos sutrikimas, susijęs su turtu, su kuriuo susietos obligacijos, emitento nuomone, atsiranda dėl bet kurio iš šių įvykių: i. trūksta arba nevyksta turto, su kuriuo susietos obligacijos, kotiravimas, trūksta arba nėra jo sudėties ar neskaičiuojama vertė, trūksta arba nėra jo oficialios pabaigos kainos, ši kaina nebeskelbiama; ii. trūksta arba nevyksta turto, su kuriuo susietos obligacijos, vertės kotiravimas, trūksta arba nėra jo sudėties, vertė neskaičiuojama, neskelbiama arba visa tai daugiau nebeatliekama; iii. reikiamoje biržoje neprekiaujama įprastomis jos darbo valandomis; iv. sustabdoma arba labai apribojama prekyba turtu, su kuriuo susietos obligacijos; v. rinkos dalyviai nebeturi galimybės prekiauti turtu, su kuriuo susietos obligacijos, ar sužinoti jo vertės biržoje, jie negali sudaryti su šiuo turtu susijusių pasirinkimo ar ateities sandorių, taip pat tuo atveju, jei šių galimybių dėl kurios nors priežasties labai sumažėja; vi. iš esmės pasikeičia turto, su kuriuo susietos obligacijos, vertės skaičiavimo metodas; vii. iš esmės pasikeičia turto, su kuriuo susietos obligacijos, ar su šiuo turtu susijusio pasirinkimo ar ateities sandorio turinys, sudėtis ar struktūra; viii. po pradžios dienos imamos taikyti, pakeičiamos ar atšaukiamos mokesčių taikymo taisyklės, susijusios su turtu, su kuriuo susietos obligacijos, arba pasikeičia šiam turtui taikomų mokesčių skaičiavimas, |
todėl pradinė kaina tampa ne ta, kuri būtų buvusi, jei tokio taikymo, pakeitimo ar atšaukimo nebūtų buvę. Jei, emitento nuomone, pradžios ar pabaigos dieną rinka sutrikdoma, nustatant pradinę ar pabaigos kainą laikoma, kad pradžios ar pabaigos diena yra kita prekybos diena, kurią rinka nesutrikdyta. Emitentas turi teisę patvirtinti pabaigos kainą arba pakeisti ją kita protingai nustatyta kaina. Tačiau jei rinka neatsigauna penkias prekybos dienas iš eilės nuo pradžios ar pabaigos dienos arba kitą dieną, nustatytą atsižvelgiant į Galutines sąlygas, laikoma, kad šeštoji prekybos diena (ar kita atsižvelgiant į Galutines sąlygas nustatyta diena) yra pradžios ar pabaigos diena, neatsižvelgiant į tai, rinka sutrikdyta ar ne. Tokiu atveju emitentas turi patvirtinti arba pakeisti pabaigos kainą, kurios reikia skaičiuojant vertės pokytį. Jei, emitento nuomone, sutrikus rinkai neįmanoma patvirtinti ar pakeisti turto, su kuriuo susietos obligacijos, vertės arba tai neduos reikiamo rezultato, emitentas turi teisę iš anksto apskaičiuoti ir patvirtinti galimas pajamas. | |
Korekcijos | Jei turto, su kuriuo susietos obligacijos, pabaigos kaina pakoreguojama per 30 dienų nuo pradžios ar pabaigos dienos ir jei ši kaina taikoma nustatant vertės pokytį, emitentas privalo atlikti reikiamas korekcijas. |
Teisės aktų pasikeitimai | Jei, emitento nuomone, išleisti ar turėti struktūrinius VTSĮ būtų neteisėta, daug sunkiau negu anksčiau ar tai labai pakenktų emitento reputacijai arba jei būtų neteisėta ar daug sunkiau nei anksčiau arba labai pakenktų emitento reputacijai, jeigu emitentas ar kitas asmuo turėtų, įsigytų arba parduotų turtą, su kuriuo susietos obligacijos, ar jam prilygstančią išvestinę priemonę, kurią galima panaudoti su emitento susietųjų obligacijų emisija susijusiai rizikai apdrausti (pvz., akcijas, esančias šio turto dalimi), dėl įstatymo ar norminio akto ar pan. teisės akto pakeitimo arba dėl valdžios institucijų sprendimo ar jo taikymo, arba dėl mokėjimo atidėjimo, valiutos apribojimų, konfiskavimo, embargo ar boikoto, susijusio su centriniu banku, Švedijos valstybe, Suomijos valstybe ar tarptautine organizacija, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis (JT) ar Europos Sąjunga (ES), tuomet emitentas gali nuspręsti pakeisti turtą, su kuriuo susietos obligacijos, pakaitiniu turtu arba pakoreguoti pajamas. Jei emitentas mano, kad turto, su kuriuo susietos obligacijos, pakeitimas kitu arba skaičiavimo pakeitimas neduos reikiamų rezultatų, jis gali anksčiau apskaičiuoti ir patvirtinti pajamas. Toks išankstinis skaičiavimas turi būti pagrįstas vėliausiai paskelbta turto, su kuriuo susietos obligacijos, verte. Patvirtintą pajamų sumą ir palūkanų normą, kuri bus taikoma susietosioms obligacijoms ateityje, emitentas privalo pranešti kreditoriams. Emitentas privalo mokėti rinkos palūkanas nuo pagrindinės sumos. Išpirkimo suma ir palūkanos išmokamos išpirkimo dieną. Pasikeitus įstatymams, emitentas turi teisę savo nuožiūra papildyti ar pakeisti Galutines susietųjų obligacijų sąlygas. |
Padidėjusios rizikos valdymo sąnaudos | Jei, emitento nuomone, dėl įstatymo ar norminio akto ar pan. teisės akto pakeitimo arba dėl valdžios institucijų sprendimo ar jo taikymo labai padidės sąnaudos, susijusios su emitento turto, su kuriuo susietos obligacijos, turėjimu, įsigijimu ar pardavimu, arba rizikos valdymo sąnaudos, tuomet emitentas gali nuspręsti pakeisti turtą, su kuriuo susietos obligacijos, atitinkamu pakaitiniu turtu. |
Jei emitentas mano, kad turto, su kuriuo susietos obligacijos, pakeitimas kitu arba skaičiavimo pakeitimas neduos reikiamų rezultatų, jis gali anksčiau apskaičiuoti ir patvirtinti pajamas. Toks išankstinis skaičiavimas turi būti pagrįstas vėliausiai paskelbta turto, su kuriuo susietos obligacijos, verte. Patvirtintą pajamų sumą ir palūkanų normą, kuri bus taikoma susietosioms obligacijoms ateityje, emitentas privalo pranešti kreditoriams. Emitentas privalo mokėti rinkos palūkanas nuo pagrindinės sumos. Išpirkimo suma ir palūkanos išmokamos išpirkimo dieną. Išaugus rizikos valdymo sąnaudoms, emitentas turi teisę savo nuožiūra papildyti ar pakeisti Galutines susietųjų obligacijų sąlygas. | |
Rizikos valdymo nutraukimas | Norėdamas valdyti riziką, emitentas privalo turėti galimybę turėti nuosavybės teisę, įsigyti, iš naujo nustatyti turtą, su kuriuo susietos obligacijos, ar jo dalį, pakeisti šį turtą kitu, anuliuoti jį arba parduoti, sudaryti xxxxxxxxx, susijusius su šiuo turtu, ir daryti su šiuo turtu susijusias investicijas. Jei, emitento nuomone, nėra galimybės imtis šių priemonių arba tai padaryti sunku, emitentas gali nuspręsti pakeisti turtą, su kuriuo susietos obligacijos, atitinkamu pakaitiniu turtu. Jei emitentas neranda tinkamo pakaitinio turto, su kuriuo susietos obligacijos, arba mano, kad pakeitimas neduos reikiamų rezultatų, jis gali anksčiau apskaičiuoti pajamas ir nustatyti išpirkimo sumą. Nustatytą išpirkimo sumą ir palūkanų normą, kuri bus taikoma susietosioms obligacijoms ateityje, emitentas privalo pranešti kreditoriams. Emitentas privalo mokėti rinkos palūkanas nuo išpirkimo sumos. Išpirkimo suma ir palūkanos išmokamos išpirkimo dieną. Nutrūkus rizikos valdymui, emitentas turi teisę savo nuožiūra pakeisti Galutines susietųjų obligacijų sąlygas. |
Kitos sąlygos Buhalterinio pervedimo vertybinių popierių (VP) registravimas Kreditoriaus sutikimas atskleisti informaciją | Susietųjų obligacijų sąlygų 1 priedo pakeitimai šiai susietųjų obligacijų emisijai taikomi tiek, kiek jie susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriems taikomi Suomijos įstatymai. Buhalterinio pervedimo vertybiniai popieriai (VP) registruojami obligacijų įsigijusiam asmeniui atidarytoje buhalterinio pervedimo VP sąskaitoje ne vėliau kaip trečią darbo dieną nuo įsigijimo laikotarpio pabaigos pagal Buhalterinio pervedimo sistemos įstatymą, Buhalterinio pervedimo sąskaitų įstatymą ir „Euroclear Finland Ltd“ („EFi“) taisykles. Buhalterinio pervedimo VP gali būti laisvai perleidžiami tik įregistravus juos buhalterinio pervedimo VP sąskaitoje. „EFi“ privalo užtikrinti informacijos apie kreditorius slaptumą, todėl emitentas negali gauti tokios informacijos be kreditoriaus sutikimo. Kreditorius sutinka, kad emitentas turi teisę gauti, o „EFi“ emitento prašymu turi atskleisti informaciją apie kreditorių, įskaitant kreditoriaus vardą ir pavardę ar pavadinimą, informaciją ryšiams ir asmens ar įmonės kodą tam, kad būtų galima pranešti apie skolinius įsipareigojimus. |
Antrinė rinka | Esant įprastoms rinkos sąlygoms, emitentas skelbia susietųjų obligacijų atpirkimo kainą. Ji gali būti didesnė arba mažesnė už šių obligacijų nominaliąją vertę. |
Taikomi įstatymai | Suomijos įstatymai |
ATSAKOMYBĖ
Emitentas patvirtina, kad pirmiau išdėstytos papildomos sąlygos taikomos šiai susietųjų obligacijų emisijai kartu su Susietųjų obligacijų sąlygomis, ir įsipareigoja atlikti reikiamus mokėjimus.
2011 m. balandžio 21 d.
Helsinkis
„NORDEA BANK FINLAND PLC“
SUSIETŲJŲ OBLIGACIJŲ EMISIJOS DUOMENYS IR KITA INFORMACIJA
Emitentas | „Nordea Bank Finland Plc.“ |
Platinimas | Viešas platinimas |
Atsiskaitymo ir kliringo sistema | „Euroclear Finland Oy“ („EFi“) |
Įtraukimas į oficialiuosius sąrašus | Jei bendra įsigijimo suma sieks bent 200 000 eurų, bus pateikta paraiška „NASDAQ OMX Helsinki“ dėl šio skolinio įsipareigojimo įtraukimo į biržos sąrašus. |
Išlaidos | Numatomos išlaidos: - „EFi“ – 5 000 eurų, - paraiška „NASDAQ OMX Helsinki“ – 4 000 eurų. |
Susitarimas dėl taupymo | Susietos obligacijos – taupyti tinkama investavimo priemonė, kaip tai apibrėžta Ilgalaikio taupymo įstatyme. |
Struktūrinės sąnaudos | Susietųjų obligacijų struktūrinės sąnaudos pagrįstos pastoviųjų pajamų ir obligacijų emisiją sudarančių išvestinių investicijų vertėmis vertinimo dieną – 2011 m. balandžio 20 d. Metinės struktūrinės sąnaudos yra 0,8 proc. (iš viso apytikriai 2,4 proc.). Struktūrinės sąnaudos nustatomos kiekvienai obligacijai atskirai. Šias sąnaudas gali lemti, pavyzdžiui, rinkos sąlygos (kaip palūkanų normų pokyčiai ir rinkos kintamumas). Struktūrinės sąnaudos apima visas sąnaudas, emitento patiriamas dėl šių obligacijų. Pavyzdžiui, tai gali būti emisijos, licencijos, medžiagų, rinkodaros, atsiskaitymo ir saugojimo sąnaudos. Emitentas neima atskiro obligacijų įsigijimo ar saugojimo mokesčio. Lygindamas įvairių emitentų sąnaudas, investuotojas turi atsižvelgti į skirtingą rinkos dalyvių pajėgumą realizuoti pastoviąsias pajamas ir struktūrinius produktus sudarančias išvestines investicijas. |
Finansavimo lygis | Palūkanų norma, taikoma skaičiuojant nulinio kupono investiciją, yra 3 mėnesių EURIBOR, padidinta 0,35 procentinio punkto. |
Emisijos anuliavimas | Emitentas pasilieka teisę anuliuoti emisiją: 1) jei pasikeistų padėtis rinkoje; 2) jei bendra obligacijų įsigijimo suma būtų maža (mažiau kaip 2 mln. eurų); 3) jei įvyktų įvykis, kuris, emitento nuomone, kelia grėsmę sandorio sėkmei. Jei emisija anuliuojama, visos sumokėtos sumos grąžinamos. Palūkanos nuo grąžinamų sumų nemokamos. |
Mokesčiai | Pagal galiojančius įstatymus pajamų suma, išmokėta neribotos mokestinės atsakomybės Suomijos fiziniams asmenims ir mirusio asmens paveldėtojams už Suomijoje viešai išplatintus skolinius įsipareigojimus, yra pajamos, kaip apibrėžta Palūkanų pajamų mokesčio įstatyme. Visos pajamos, gautos sudarius antrinės rinkos sandorius, yra kapitalo pajamos, kaip apibrėžta Pajamų mokesčio įstatyme. Bendrovėms ar konsorciumams išmokama papildoma suma laikoma įprastinėmis apmokestinamomis pajamomis, išskyrus tuos atvejus, kai ne pelno siekiančios bendrovės atleidžiamos nuo mokesčių. |
Ši informacija negali būti interpretuojama kaip mokesčių konsultacija. Ji nėra išsami – tai bendro pobūdžio informacija apie tam tikras galiojančias nuostatas. Kreditorius turi įvertinti galimas mokestines pasekmes ir pasitarti su mokesčių konsultantu.