REKOMENDACIJOS1
REKOMENDACIJOS1
Viešojo sektoriaus šakos kolektyvinei sutarčiai
Šakos kolektyvine sutartimi laikoma tokia kolektyvinė sutartis, kuri nustato atitinkamos šakos socialinės ir ekonominės plėtros kryptis, darbuotojų (profesinių grupių) darbo organizavimo ir darbo apmokėjimo sąlygas bei socialines garantijas.
Kolektyvinė sutartis turi būti sudaroma neviršijant jos šalių kompetencijos ir negali numatyti nuostatų, kurios viršytų šalims suteiktus įgaliojimus. Šis reikalavimas ypač svarbus darbdavių atstovams, nes jie prisiima įsipareigojimą užtikrinti kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sąlygas bei jas įgyvendinti.
Teisė laisvai nustatyti kolektyvinės sutarties turinį yra vienas svarbiausių kolektyvinių darbo santykių reguliavimo elementų. Darbo įstatymai numato tam tikras imperatyvias nuostatas, įtvirtina darbo santykių šalių teises ir pareigas, tačiau detaliai nereguliuoja šių teisių ir pareigų įgyvendinimo mechanizmo. Tai paliekama kolektyvinių sutarčių prerogatyvai. Kolektyvinės sutarties šalys turi teisę nustatyti derybose svarstytinus klausimus, kurie sudarys kolektyvinės sutarties turinį. Tačiau jį nustatant būtina atsižvelgti į galiojančių darbo įstatymų nuostatas. Šalys, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose bet kuriuo lygiu, privalo vadovautis in favorem principu – susitarti dėl darbuotojams naudingesnių sąlygų bei papildomų garantijų nei nustatyta teisės aktuose, nebent darbo įstatymai tiesiogiai įtvirtina galimybę nustatyti darbuotojų sąlygas in peius (t.y. pabloginti darbuotojų padėtį, lyginant su galiojančiais teisės aktais).
Darbo kodeksas nenustato išsamaus šakos kolektyvinės sutarties sąlygų sąrašo. Kolektyvinės sutarties turinys ir struktūra nustatoma šalių tarpusavio suderinta valia. Kolektyvinėje sutartyje taip pat gali būti aptariami klausimai, kurie nėra sureguliuoti įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais.
Šakos kolektyvinėje sutartyje reikėtų vengti spręsti socialinius-politinius, taip pat nuo šalių kompetencijos tiesiogiai nepriklausančius ekonominius klausimus. Šiuo tikslu galima pasirašyti socialinius susitarimus, ketinimų protokolus ir pan. Tuo tarpu kolektyvinėje sutartyje, kurios normatyvinės nuostatos, sutinkamai su Darbo kodekso 3 straipsniu, laikomos vienu iš darbo teisės šaltinių reikėtų nustatyti darbo santykių dalyvių teises ir pareigas, darbuotojų garantijas ir pan. Kitaip tariant, kolektyvinėje sutartyje turėtų iš esmės vyrauti norminės sąlygos, todėl rekomenduojama kiek įmanoma vengti informacinių sąlygų, t. y. Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų perrašymų.
REKOMENDUOJAMA (PAVYZDINĖ) KOLEKTYVINĖS SUTARTIES STRUKTŪRA IR NUOSTATOS:
I. Bendrosios nuostatos
Šioje sutarties dalyje neturi būti perteklinių nuostatų ir įsipareigojimų. Joje turėtų būti įvardijami tik pagrindiniai aspektai, susiję su sutartimi ir jos šalimis. Siūlytina šioje dalyje išdėstyti šias pagrindines nuostatas:
1. Numatyti sutarties tikslą – pavyzdžiui,
„Sutarties tikslas – derinti šalių interesus, siekiant plėtoti socialinę partnerystę ir skatinti bendradarbiavimą tarp šalių darbuotojų darbo, ekonominių, socialinių klausimų atžvilgiu.“
2. Galima nurodyti pagrindinius socialinės partnerystės principus, kuriais grindžiama sutartis ir tolimesnis (po sutarties pasirašymo) šalių bendradarbiavimas – pavyzdžiui,
„Santykiai tarp sutarties šalių grindžiami šiais principais: (i) šalių lygiateisiškumu, geranoriškumu, sąžiningumu, tarpusavio pagarba; (ii) savanoriškumu ir savarankiškumu, priimant šalis liečiančius sprendimus; (iii) įstatymo viršenybe ir kitų teisės aktų nepažeidžiamumu; (iv) savalaikiu objektyvios informacijos, reikalingos susitarimams pasiekti, suteikimu; (v) realiu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu; (vi) aiškiai reglamentuotais informavimo ir konsultavimo santykiais tarp šalių.“
1 Parengta įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą Nr. MIP-093/2014
3. Pagrindiniai ir bendro pobūdžio šalių įsipareigojimai, kurie nurodo sutarties vykdymo ir socialinio bendradarbiavimo siekius – pavyzdžiui,
„Šalys įsipareigoja: (i) geranoriškai vykdyti šią sutartį; (ii) laiku keistis informacija, reikalinga šios sutarties tikslams pasiekti; (iii) nustatyti konsultavimosi ir keitimosi informacija tvarką; (iv) padėti viena kitai siekti sutartyje nustatytų tikslų; (v) gerbti šalių steigimo dokumentuose užsibrėžtus tikslus.“
4. Sutarties taikymo ypatumai, t. y. nurodoma kam bus taikoma sutartis, jeigu šakoje yra įstaigų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali prisiimti sutarties įsipareigojimų, šiame punkte tai taip pat turi būti nurodoma (pažymimos išimtys iš taikymo apimties) – pavyzdžiui,
„Ši sutartis taikoma visiems švietimo sektoriaus darbuotojams, išskyrus aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų darbuotojus.“
5. Siūlytina aptarti santykį tarp šios sutarties ir jau sudarytų ar numatomų sudaryti įstaigų kolektyvinių sutarčių – pavyzdžiui,
„Šios sutarties nuostatos detalizuojamos šakoje veikiančių įstaigų kolektyvinėse sutartyse. Įstaigų kolektyvinės sutartys negali prieštarauti šiai sutarčiai ar bloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato ši sutartis.“
II. Konsultavimas ir informavimas
Šioje sutarties dalyje aptariami ir nustatomi principiniai komunikavimo tarp šalių klausimai, apsikeičiamos informacijos turinys (apimtis), terminai, kurių turi laikytis šalys teikdamos viena kitai informaciją – pavyzdžiui,
„1. Šalys keičiasi informacija apie siūlomus (rengiamus) naujų teisės aktų, susijusių su esminiais policijos darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų pokyčiais, projektus.
2. Darbdavys/darbdavių organizacija įsipareigoja, rengiant sprendimus dėl norminių teisės aktų, susijusių su darbuotojų darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis, priėmimo, iš anksto per protingą terminą konsultuotis su profesine sąjunga.
3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su darbuotojų darbo, profesinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis bei garantijomis (jei tai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms) per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Informacijos pateikimo terminas Šalių susitarimu gali būti pratęstas.
4. Darbdavys/darbdavių organizacija ne rečiau kaip du kartus per metus informuoja profesines sąjungas apie įstaigos finansinę padėtį, konsultuojasi su profesinėmis sąjungomis dėl biudžeto planavimo, panaudojimo, o profesinės sąjungos turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus minėtais klausimais.“
III. Darbuotojų darbo ypatumai
Atsižvelgiant į tai, kad viešajame sektoriuje daugelį darbo sąlygų reguliuoja norminiai teisės aktai, šioje sutarties dalyje siūlytina aptarti arba tuos klausimus, kurie norminiuose teisės aktuose nesureguliuoti, arba kuriuos reikia (ir galima) detalizuoti. Todėl didesne ar mažesne apimtimi galėtų būti aptarti šie klausimai:
1. Priėmimo į darbą ypatumai – pavyzdžiui,
(1) ribojama galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis; (2) ribojama galimybė samdyti laikinuosius (nuomojamus) darbuotojus; (3) susitariama dėl konkursinių pareigų, konkurso tvarkos ir sąlygų visoje šakoje suvienodinimo ir privalomo profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo konkurso komisijoje; (4) numatoma pirmenybės teisė įdarbinti buvusius ir ne dėl jų kaltės nutraukusius darbo sutartis įstaigos darbuotojus.
2. Darbo ir poilsio laiko ypatumai
Atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojų darbo ir poilsio laikas yra gana išsamiai ir imperatyviai sureguliuotas norminiais teisės aktais, šio reguliavimo iš esmės pakeisti šakos kolektyvine sutartimi negalima. Be to, skirtingose viešojo sektoriaus srityse netgi skiriasi darbo bei poilsio laiko trukmė, kuri taipogi yra imperatyviai nustatyta. Todėl šie klausimai turėtų būti aptariami nepažeidžiant ir neperžengiant norminio teisinio reguliavimo nustatytų ribų ir, pavyzdžiui, pateikiant nuorodą į galiojančią bendrą tvarką:
„Darbo ir poilsio laikas šakoje veikiančiose įstaigose organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Vyriausybės nutarimais bei kiekvienoje įstaigoje tvirtinamomis Darbo tvarkos taisyklėmis.“
Galima aptarti tokius klausimus kaip darbo laiko grafikų sudarymo atvejai, t. y. kada tokie grafikai būtini, kokia tvarka jie tvirtinami ir pan.:
„Šakoje veikiančių įstaigų darbo (pamainų) pradžios ir pabaigos laikas derinamas su profesine sąjunga. Xxxxx (pamainų) grafikus tvirtina įstaigos vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas. Įstaigos darbo grafikai ir jų pakeitimai privalomai derinami su profesinėmis sąjungomis tik to joms raštu pareikalavus iš įstaigos vadovo ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki jų paskelbimo viešai. Per tris darbo dienas negavus atsakymo iš profesinės sąjungos, laikoma, kad grafikas suderintas.“
arba
“Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo (pamainų) grafikai teisės aktų nustatyta tvarka paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Vėliau grafikai gali būti keičiami tik ypatingais atvejais (darbuotojų ligos, neatvykimo į darbą ir kitais svarbiais atvejais).“
Taip pat galima aptarti kai kuriuos organizacinius poilsio laiko, kasmetinių ir kitų atostogų suteikimo klausimus – pavyzdžiui,
„Darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, jeigu jie to pageidauja ir jei nebus sutrikdytas įstaigos ar jos padalinio darbas, turi būti sudaryta galimybė ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai atostogauti mokinių vasaros atostogų metu.“
arba
„Šakoje veikiančiose įstaigose privalomai turi būti sudaromi kasmetinių atostogų suteikimo grafikai. Kasmetines atostogas suteikiant dalimis, rekomenduojama jų neskaidyti daugiau kaip į dvi dalis, išskyrus nenumatytus ir svarbius atvejus.“
3. Darbo užmokestis
Nepaisant to, kad darbo užmokesčio klausimai ir rodikliai viešajame sektoriuje yra norminio teisinio reguliavimo, viešųjų finansų valdymo ir biudžeto asignavimų objektas, šakos kolektyvinėje sutartyje galima aptarti kai kuriuos darbo užmokesčio klausimus, kiek šalys, ypač darbdavys, yra tam įgaliotos ir gali prisiimti atsakomybę. Pavyzdžiui, galima numatyti tam tikrus finansinių perspektyvų įsipareigojimus:
„Siekti didinti institucijose finansavimo lygį, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis būtų ne mažesnis už šalies atlyginimų vidurkį palyginus su praėjusiais metais, o kitų darbuotojų minimalus darbo užmokestis būtų ne mažiau nei 25% didesnis už šalies minimalų darbo užmokestį.“
Tačiau reikėtų vengti tokių įsipareigojimų, kurių šalys objektyviai negalės įvykdyti, pavyzdžiui, „Iki 2016 m. sausio 1 d. grąžinti į pirmykštę padėtį ekonominės krizės metu sumažintą bazinę mėnesinę algą“, bet galima numatyti, kad:
„Darbdavys priimdamas naujas šakos darbuotojų darbo apmokėjimo strategijas, tvarkas tai daro tik po konsultacijų su profesine sąjunga.“
4. Darbo santykių pasibaigimas
Šakos kolektyvine sutartimi, taikoma viešojo sektoriaus darbuotojams, iš esmės negalima numatyti papildomų garantijų, kurios pareikalautų papildomų finansinių resursų. Tačiau galima aptarti kai kuriuos organizacinius klausimus, tam tikra apimtimi – ir darbuotojų garantijas, kaip rekomendacines gaires šakoje veikiančioms įstaigoms, kas leistų užkirsti kelią nevienodam darbuotojų traktavimui ir pan. Pavyzdžiui, galima numatyti išeitinės kompensacijos ribas ar jų dydžio nustatymo kriterijus, kai nutraukiamos darbo sutartys šalių susitarimu; galima koreguoti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus, numatyti kitas papildomas garantijas, kurios nepareikalautų esminių papildomų finansinių lėšų.
IV. Kvalifikacijos kėlimas ir profesinis tobulėjimas
Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, profesinis tobulėjimas pastaruoju metu yra itin svarbus aspektas darbo aplinkoje. Tačiau daugelyje viešojo sektoriaus įstaigų tam skiriamas dėmesys skiriasi – nuo itin detaliai sureguliuoto ir išties itin didelį dėmesį šiems klausimams skiriamo reguliavimo iki gana minimalaus dėmesio. Akivaizdu, kad tiek tarp skirtingo to paties sektoriaus įstaigų, tiek pačiame sektoriuje yra didelis skirtumas ir netgi poreikis bei galimybės darbuotojų kvalifikavimui ir profesiniam mokymui. Todėl šakos kolektyvinėje sutartyje turėtų būti aptariami bendri įsipareigojimai, perspektyvinės gairės ir rekomendacijos ar net detalesni nurodymai atitinkamo sektoriaus įstaigoms darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo klausimais.
1. Numatoma darbuotojų pareiga kelti ir tobulinti kvalifikaciją – pavyzdžiui,
„Šakoje veikiančių įstaigų darbuotojai privalo tobulinti ar kelti savo kvalifikaciją, vadovaudamiesi jų darbo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, o įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas karjerai ir darbuotojo kvalifikacijai tobulinti.“
2. Šalių įsipareigojimai dėl kvalifikacijos sistemos – pavyzdžiui,
„Šalys sieks sukurti veiksmingą kvalifikacijos tobulinimo planavimo sistemą.“
3. Numatoma, kad rengiant mokymų, kvalifikacijos kėlimo planus, strategijas dalyvauja profesinės sąjungos atstovai – pavyzdžiui,
„Rengiant darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo planus, nustatant mokymų poreikį, dalyvauja profesinės sąjungos atstovai.“
4. Galima numatyti bendrai visoms įstaigoms taikomą mokymo išlaidų kompensavimo tvarką – pavyzdžiui,
„Su darbuotoju, siunčiamu kelti kvalifikaciją, gali būti pasirašoma sutartis, numatanti, kad, atleidus jį iš darbo dėl darbuotojo kaltės ar jo prašymu be svarbios priežasties, jis privalės atlyginti įstaigai jos turėtas išlaidas darbuotojui mokyti, kvalifikacijai kelti, stažuotėms. Įsipareigojimų terminas negali viršyti metų, skaičiuojant nuo mokymų pabaigos. Išlaidos mažinamos proporcingai išdirbtam laikui.“
V. Sauga ir sveikata darbe
Saugos ir sveikatos darbe klausimai yra aktualūs tiek šakos, tiek įstaigos lygmeniu. Todėl atitinkamai turėtų būti formuluojamos sutarties nuostatos. Šakos sutartyje rekomenduojama nustatyti bendrus saugos ir sveikatos politikos principus, gaires, rekomendacijas ar netgi nurodymus įstaigoms (darbdaviams).
1. Įvardijami esminiai/pagrindiniai saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo principai – pavyzdžiui,
„(i) darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas, palyginus su darbo rezultatais; (ii) darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; (iii) darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje; (iv) ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymas.“
2. Siūlytina atkreipti dėmesį į streso ir smurto darbe prevenciją – pavyzdžiui,
„Darbdavys/darbdavių organizacija privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Darbdavys/darbdavių organizacija imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.“
3. Xxxxxx numatyti, kad sutarties šalys kasmet įvertina nelaimingų atsitikimų darbe situaciją šakoje ir atsižvelgiant į tai, priima rekomendacijas įstaigoms.
4. Galima numatyti, kad šalys kartu tvirtina saugos darbe mokymų, darbo aplinkos gerinimo, modernizavimo planus.
VI. Baigiamosios nuostatos
Šioje baigiamojoje sutarties dalyje turi būti įtvirtinami visi organizaciniai ir techniniai sutarties galiojimo, vykdymo, kontrolės ir susiję klausimai. Kaip antai:
1. Sutarties įsigaliojimo momentas ir galiojimo trukmė – pavyzdžiui,
„Sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir galioja 1 (2, 3) metus, o Šalims nepareiškus noro nutraukti, jos galiojimas pratęsiamas dar vieneriems (2, 3) metams.“
2. Supažindinimo su sutarties tekstu ir jos skelbimo darbuotojams tvarka – pavyzdžiui,
„Sutarties tekstas ir visa informacija apie jos vykdymą yra skelbiama šalių internetiniuose tinklapiuose. Įsigaliojus Sutarčiai, Darbdavys/darbdavių organizacija įsipareigoja jos kopiją su nuoroda į elektroninę Sutarties versiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiųsti visoms šakoje veikiančioms įstaigoms ir įgalioja šių įstaigų vadovus supažindinti su Sutartimi visus darbuotojus.“
3. Sutarties keitimo ir papildymo tvarka, jei iškiltų tokia būtinybė – pavyzdžiui,
„Sutartis keičiama ar papildoma Šalių susitarimu, pasirašant sutarties pakeitimo ar papildymo protokolą, kuris įregistruojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.“
4. Sutarties vykdymo kontrolės ir atskaitomybės tvarka bei sąlygos – pavyzdžiui,
„Šalys ne rečiau kaip du kartus per metus (gegužės ir lapkričio mėn.) organizuoja susitikimą Sutarties vykdymo ir su tuo susijusiems klausimams aptarti.“
5. Sutarties nutraukimo iki jos pasibaigimo tvarka ir sąlygos – pavyzdžiui,
“Bet kuri iš Šalių turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, apie tai raštu pranešus kitai Šaliai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pranešimą apie Sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.“