Turinys:

REKOMENDACIJOS DĖL TERITORINĖS ŠVIETIMO KOLEKTYVINĖS SUTARTIES

Turinys:

1. Kodėl savivaldybėms siūlome pasirašyti teritorines švietimo sektoriaus kolektyvines sutartis?

2. Koks turėtų būti teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties turinys?

3. Kas gali būti teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties šalimis?

4. Ar reikia sudaryti profesinių sąjungų jungtinę atstovybę?

5. Xxxxxx informavimo ir konsultavimo procedūros yra siūlomos?

6. Teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties registracija ir įsigaliojimas.

7. Teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties pavyzdžiai

Kodėl savivaldybėms siūlome pasirašyti teritorines švietimo sektoriaus kolektyvines sutartis?

Savivaldybės yra daugelio ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo mokyklų savininko teises atliekanti institucija, todėl su ja reikia tartis dėl tose įstaigose dirbančių žmonių socialinių, ekonominių bei teisinių problemų sprendimo. Valstybės teisės aktai – Švietimo, Vietos savivaldos ir kiti įstatymai – numato plačias savivaldybių teises tvarkyti švietimo reikalus.

Vietos savivaldos įstatyme numatytus vietos savivaldos principus – tokius kaip bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimą, savivaldybės gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumą, viešumą ir reagavimą į savivaldybės gyventojų nuomonę – realizuoti galima ir per kolektyvinius susitarimus su atskirų profesijų darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties buvimas, sudarys palankesnes sąlygas socialiniam dialogui plėtotis švietimo įstaigose, parodys tarimosi pavyzdį mokykloms, kurių vadovai, gavę iš profesinių organizacijų pasiūlymą pradėti derybas dėl įstaigų kolektyvinių sutarčių, dairosi į savivaldybės administraciją, bijodami patys imtis iniciatyvos pradėti kolektyvines derybas. Pasirašius teritorinę švietimo sektoriaus kolektyvinę sutartį ir joje numačius aptariamų klausimų ratą, savotiškai „išryškės“ savivaldybės galios švietime, kurių nemaža dalis mokytojų nemato. Kolektyvinė sutartis padės stiprinti savivaldybės atsakomybę už priimtus sprendimus ir profesinės sąjungos atsakomybę reiškiamą nuomone dėl priimtų teisės aktų bei jų įgyvendinimo. Kolektyvinės sutarties buvimas leis konstruktyviai spręsti socialinius konfliktus savivaldybėse, nes pasirašius kolektyvinę sutartį ir vykdant jos nuostatas, negalima streikuoti. Teritorinė kolektyvinė švietimo sutartis yra privaloma visoms sutartį sudariusios darbdavių organizacijos narėms – vadinasi, viena sutartimi galima pagerinti kelių šimtų, ar net kelių tūkstančių darbuotojų padėtį. Kolektyvinė sutartis yra atsiradusi kaip priemonė darbo sąlygų gerinimui, todėl akivaizdžiai matoma jos nauda kuomet savivaldybei ar darbdavių organizacijoms laiku vykdant visas kolektyvinėje sutartyje numatytos sąlygas, darbuotojai prisiima pareigą išsaugoti socialinę taiką (atsisakant streikuoti). Kolektyvine sutartimi

galima pasiekti realios šalių lygybės, neleidžiant darbdaviui pasinaudoti turimais ekonominiais ir organizaciniais pranašumais, bet tuo pačiu neleidžiant suabsoliutinti ir darbuotojų interesų, kadangi turi būti apsaugotos ir darbdavių, kaip savininkų teisės. Nuosavybės teisių apsaugą reikia derinti su darbuotojų fundamentalių teisių apsauga. Bendraujant su švietimo įstaigų darbuotojais, vadovais, savivaldybių atstovais, matosi požiūrių skirtingumai ne tik tarp kai kurių švietimo įstaigų, bet ir skirtingi požiūriai į probleminių situacijų sprendimą teritoriniu atžvilgiu. Turbūt neįmanoma, kad demokratiniai valdymo principai ir pažangūs problemų sprendimo būdai atsirastų vienu metu visoje Lietuvoje, jau vien dėl to, kad skirtingose savivaldybėse švietimo raikalus kuruoja skirtingi žmonės ir skirtingos partijos, galimai būna ir skirtingos problemos ir prioritetai. Bet pažanga prasideda visada nuo tų, kurie pirmieji parodo gerą ir tinkamą pavyzdį. Net ir DK 52 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad: „Jeigu šakos ar teritorinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra svarbios atitinkamai gamybos šakai, profesijai, socialinės apsaugos ir darbo ministras gali praplėsti šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties ar atskirų jos nuostatų taikymo sritį, nustatydamas, kad tas susitarimas taikomas visai šakai, profesijai, paslaugų sričiai ar tam tikrai teritorijai, jeigu tokį reikalavimą pateikė viena ar keletas dalyvaujančių šakos ar teritorinėje kolektyvinėje sutartyje darbuotojų arba darbdavių organizacijų.“ Kaip matome progresyvios ir pažangios idėjos gali būti pritaikytos visiems jei pamatoma akivaizdi to nauda, bet nebūtinai pinigais matuojama. Jeigu civiliniams sandoriams sudaryti yra paskirta šimtai civilinio kodekso straipsnių, beveik viskas labai griežtai reglamentuota, tai kolektyvinių sutarčių sudarymą reglamentuoja tik 20 Darbo kodekso strapsnių, o atskirai teritorinių kolektyvinių sudarčių sudarymą reglamentuoja tik 9 darbo kodekso straipsniai nuo DK 50 straipsnio iki DK 58 strapsnio. Kadangi kolektyvinių derybų ir kolektyvinių santykių pagrindas yra dialogas (partnerystė), todėl įstatymų leidėjai vadovaudamiesi TDO (Tarptautinės darbo organizacija) principais, kolektyvinių sutarčių šalims paliko daug laisvės kolektyvinėms deryboms ir tarpusavio teisių ir pareigų nustatymui dialogo keliu. Jei norime atsakyti į klausimą kodėl savivaldybėms siūlome pasirašyti teritorines švietimo sektoriaus kolektyvines sutartis, tuomet turime atsakyti į klausimą kam aplamai reikalinga teritorinė kolektyvinė švietimo sutartis. Taigi teritorinės švietimo kolektyvinės sutarties

reikalingumas, tai: švietimo sektoriaus specifikos reglamantavimas teritoriniu principu; šalių poreikių detalesnis identifikavimas teritorinių kolektyvinių sutarčių derybose; sutarties normos lengviau įgyvendinamos, nei „nuleidus iš viršaus“ įstatymą; galimybė lanksčiau pritaikyti įstatymą konkrečioje vietovėje (bendruomenėje); socialinių konfliktų prevencija.

Koks turėtų būti teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties turinys?

DK 50 straipsnis nurodo galimą teritorinės kolektyvinės sutarties turinį. Jame teigiama, teritorinė kolektyvinė sutartis nustato tam tikrų darbo, socialinių ir ekonominių problemų, kurios turi teritorinių ypatumų, sprendimo sąlygas. Detalizuojant, teigiama, jog teritorinėje kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos; darbo apmokėjimo sistema kainų, infliacijos didėjimo atvejais; specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos; socialinės partnerystės rėmimo priemonės, padedančios išvengti kolektyvinių ginčų, streikų; darbo normų, išdirbto laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus nustatymo, pakeitimo ir peržiūrėjimo tvarka; kitos šalims svarbios darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos. Taip turi būti numatyta kolektyvinės sutarties keitimo ir papildymo tvarka, galiojimo terminas, vykdymo kontrolė, atsakomybė už susitarimo pažeidimą ir kt.

Teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties turinys turi būti ruošiamas atsižvelgiant į du kriterijus. Pirmas, siūlomi tartis klausimai turi būti savivaldybės kompetencijoje. Antrasis, siūlomi tartis klausimai turi būti tiesiogiai susiję su švietimo įstaigų darbuotojų socialinės, ekonominės ir teisinės padėties pokyčiais. Kolektyvinės sutarties prigimtis, tai teisė į kolektyvinį reguliavimą įgyvendinamą sudarant kolektyvinę sutartį. Kitais žodžiais ją galima apibudinti kaip norminį susitarimą, sudaromą tarp darbuotojų ir darbdavio. Norminis susitarimas – ypatinga teisės akto rūšis, priimamas sutartiniu būdu ir jo turinį sudaro teisės normos, todėl kolektyvinė sutartis turi sutarties ir norminio akto bruožų. Kolektyvinė sutartis papildo valstybinį reguliavimą, nes jos normomis konkretinama įstatymų leidyba, užpildomos teisės spragos,

padidinamos darbuotojų darbo teisių garantijos, nustatant papildomas garantijas, lyginant su su galiojančių įstatymų įtvirtintomis lengvatomis ir privilegijomis. Nustatant teritorinės kolektyvinės sutarties turinį, šalys turi įvertinti įvairių (skirtingų) darbo teisės šaltinių suderinimo bendrąsias taisykles, nes pagal DK 4 straipsnio 4 dalį negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėti, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Būtinai norisi akcentuoti, kad jei įmonėse galioja kelios kolektyvinės sutartys ir kai kurios normos konkuruoja, tada taikomos tos kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios numato palankesnes sąlygas darbuotojams (DK 52 straisnio 3 dalis). Labai svarbu įsisąmoninti ko siekiate šia kolektyvine sutartimi. Todėl reikia iškelti problemą, išanalizuoti jos teisinį reguliavimą, suformuluoti pasiūlymą kaip ją spręsti tobulinant teisės aktus, užtikrinti, kad reikiami teisės aktai ar sprendimai būtų priimti.

Atsižvelgiant į teisės aktus ir susiklosčiusią situaciją švietimo organizavime, tikslingiausiai su savivaldybe tartis dėl šių klausimų:

a) Švietimo įstaigų biudžetų ir jų darbo užmokesčio fondų dydžio (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. ir 7 str. 7 d.). Nuo to, koks bus savivaldybės švietimo biudžetas ir kiek lėšų kiekvienoje įstaigoje bus skirta darbo užmokesčiui, tiesiogiai priklauso ir darbuotojų gaunami atlyginimai. Xxxxx svarbu konsultacijas pradėti ne tada kai jau suformuotas visos savivaldybės biudžeto projektas teikiamas svarstyti visuomenei, bet tai daryti tuo metu kai jis yra ruošiamas. Esminis dalykas – ieškoti galimybių konsultuotis, teikti pastabas bei pasiūlymus dėl planuojamų konkrečių švietimo įstaigų biudžetų. Praktika rodo, kad paprastai įstaiga savivaldybės administracijai pateikia planuojamą lėšų poreikį, tačiau jis dėl vienų ar kitų priežasčių (nevykdant konsultacijų, jos ir lieka nežinomos) sumažinamas. Kaip alternatyvą, kolektyvinėje sutartyje galima siūlyti konsultuotis dėl švietimo įstaigų biudžetų ir jų darbo užmokesčio fondų sudarymo principų. Tai būtų

„švelnesnė“ formuluotė, kuri įpareigotų konsultuotis dėl bendresnių dalykų: kriterijų, kuriais vadovaujamasi formuojant skirtingas ugdymo programas vykdančių švietimo įstaigų biudžetus (tai labai aktualu ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigoms).

b) Dėl mokinio krepšelio, kurį gali perskirstyti savivaldybė, naudojimo tvarkos (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. ir 7 str. 7 d.). Savivaldybės turi teisę nuo 2014 m. sausio 1 d. perskirstyti dalį mokinio krepšelio lėšų (miestų savivaldybės – 6 procentus, o rajonų – 7 procentus). Jos yra perskirstomos pagal savivaldybių tarybų patvirtintą tvarką ir joje būna numatyta, jog dalis lėšų yra skiriama profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti, neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias ugdymo programas, pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti mokyklose, bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti ir pan. Būtent šie pinigai ir yra išmokami pedagogams kaip dalis jų darbo užmokesčio. Iš esmės naudojant tą tikslinės valstybės dotacijos dalį yra galimybė išlaikyti tas bendrojo lavinimo mokyklas, kurioms dėl mažo mokinių skaičiaus ar dėl pačios finansavimo tvarkos trūkumų neužtenka lėšų normaliam funkcionavimui.

c) Dėl savivaldybės nustatomo mokesčio už ugdymą ikimokyklinio bei neformaliojo ugdymo įstaigose (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 ir 8 dalys). Darbuotojų atstovai turi būti suinteresuoti dalyvauti nustatant šiuos mokesčius, nes nuo jo dydžio iš dalies priklauso kiek vaikų ateis į šias ugdymo įstaigas ir todėl, kad dalis tų mokesčių patenka į įstaigų darbo užmokesčio fondus. Tai labiau pasakytina apie neformaliojo ugdymo įstaigas, nes tėvų sumokėti pinigai už vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigai dažniausiai naudojami ugdymo priemonėms pirkti.

d) Dėl savivaldybės mokyklų tinklo formavimo principų ir konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 4 d. ir 7 str. 7 d.). Visos savivaldybės turi pasitvirtinusios ilgalaikius mokyklų tinklo pertvarkos planus, su galimybe juos kasmet koreguoti. Vienoks ar kitoks šio klausimo sprendimas tiesiogiai lemia kaip keisis pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų darbo vietų skaičius, todėl darbuotojų atstovai gyvybiškai suinteresuoti dalyvauti jų sprendime. Šiuo metu savivaldybės yra pasitvirtinusios švietimo įstaigų pertvarkos planus iki 2015 metų, todėl artimiausiu metu prasidės svarstymai dėl tolimesnės perspektyvos. Šis klausimas yra itin aktualus ir dar dėl to, jog kasmet mažėja mokyklas lankančių mokinių skaičius, kas verčia savivaldybes galvoti ne tik apie mokyklų reorganizavimą, siekiant

geresnės ugdymo kokybės ar efektyvesnio lėšų panaudojimo, bet ir planuoti kai kurių mokyklų uždarymą.

e) Dėl klasių (grupių) komplektų skaičiaus nustatymo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8

d. ir 7 str. 7 d.). Pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymą iki kiekvienų metų kovo 31 d. savivaldybės turi nustatyti klasių komplektų ir grupių skaičių švietimo įstaigose (šiuos skaičius privalu patikslinti iki birželio 30 d.). Nuo klasių komplektų ir grupių skaičiaus labiausiai priklauso pedagogų darbo užmokesčio dydis, todėl darbuotojų atstovai turi dalyvauti sprendžiant šį klausimą.

f) Dėl mokinių (vaikų) priėmimo į savivaldybės švietimo įstaigas tvarkos (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8 d. ir 7 str. 7 d.). Paprastai savivaldybės yra pasitvirtinusios priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, į bendrojo ugdymo mokyklų 1, 5, 9 ir 11 klases tvarkas, kurių pagalba gali reguliuoti vaikų srautus. Mokinių skaičiaus įstaigoje skaičius lemia finansavimo dydį, klasių/grupių komplektų skaičių, o tai tiesiogiai susiję su pedagogų darbo užmokesčio dydžiu.

g) Dėl etatų normatyvų (didžiausio etatų skaičiaus) švietimo įstaigose (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8 d. ir 7 str. 7 d.). Šie sprendimai darbuotojų atstovams svarbūs dviem aspektais. Pirmas, tai etatų skaičius (visų pirma techniniams darbuotojams) lemia kiek bus darbo vietų ir kokios bus darbo apimtys (pvz. jei valytojų etatų skaičius bus sumažintas, tai likusioms padidės valomieji plotai). Antras, iš mokinio krepšelio yra skiriamos lėšos ir įstaigų administravimui, todėl nustačius per didelį pavaduotų ar kitų etatinių darbuotojų normatyvą, automatiškai mažės pinigų suma skiriama mokytojams.

h) Dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos bei lėšų, skiriamų šiai veiklai, dydžio (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 16 dalis). Dalyje savivaldybių yra priimtos vieningos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos, kuriose yra reglamentuota ir tai, kaip ir kam gali būti naudojamos tam skirtos lėšos. Todėl darbuotojų atstovai, siekdami padėti pedagogams vykdyti savo pareigą tobulinti kvalifikaciją ir teisę tai daryti už mokinio krepšelio pinigus, turi teisę išreikšti savo nuomonę ir šiuo klausimu.

i) Dėl pedagogų, netekusių ar greitai neteksiančių darbo dėl mokyklų tinklo tvarkymo, perkvalifikavimo ar įdarbinimo (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 16 dalis). Savivaldybių tarybos, tvirtindamos ilgalaikius mokyklų tinklo pertvarkos planus, prie jų privalo pridėti ir priedą, kuriame numatoma kiek pedagogų gali netekti darbo, kiek jų galima įdarbinti kitose švietimo įstaigose ar perkvalifikuoti. Šie klausimai gali būti sprendžiami ir atskirai, todėl darbuotojų atstovai turi teisę ir interesą dalyvauti tame procese.

j) Dėl galimybės kompensuoti kelionės išlaidas mokytojams, vykstantiems į darbą (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 33 dalis). Nors prieš kelis metus panaikinta LR Transporto lengvatų įstatymo nuostata, kuria savivaldybės buvo įpareigotos kompensuoti išlaidas mokytojams vykstantiems į darbą, tačiau tokia galimybė, jei savivaldybė suinteresuota tai daryti, liko. Ypač tai aktualu tose savivaldybėse, kur yra gerokai „paretintas“ mokyklų tinklas ir mokytojams tenka toli vykti į darbą arba dirbti keliose mokyklose.

k) Dėl išankstinės informacijos apie ruošiamus sprendimus teikimo darbuotojų atstovams, veikiantiems teritorijos įstaigose, tvarkos (LR Darbo kodekso 47 str.). Dėl šio dalyko galima tartis ir nustatant konkrečias konsultavimo bei informavimo procedūras, tačiau galima sutarti ir kokiomis formomis darbuotojai atstovai bus informuojami ir supažindinami su ruošiamais sprendimų projektais.

l) Dėl kitų sprendimų, turinčių įtaką savivaldybės švietimo įstaigų darbuotojų socialinei, ekonominei, teisinei padėčiai. Ši nuostata leidžia jau pasirašius kolektyvinę sutartį tartis ir dėl kitų dalykų, kurie sutarties šalims pasirodo esantys svarbūs, bet į kolektyvinę sutartį neįtraukti.

Kas gali būti teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties šalimis?

DK 51 str. 3 dalis numato, kad teritorinės kolektyvinės sutarties šalys yra toje teritorijoje (savivaldybėje, apskrityje) veikiančios profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos. DK 24 str. 4 dalis nurodo, kad socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos. Absoliučios daugumos savivaldybių mokyklų steigėjas yra savivaldybės, todėl ji ir yra viena iš kolektyvinės sutarties šalių. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir Panevėžio apygardos teismas. Išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-420/2013 pagal ieškovių Zarasų Xxxxxxxx Xxxxxx progimnazijos, Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos, Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ir Zarasų meno mokyklos ieškinius atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimui, trečiajam asmeniui Zarasų rajono savivaldybės tarybai dėl streiko pripažinimo neteisėtu, konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybė, kaip mokymo įstaigų steigėja, laikytina Zarasų rajono mokyklų (darbdavių) atstove, turinčia darbdavių organizacijų teises ir pareigas. Darbuotojams, pasirašant teritorinę švietimo sektoriaus kolektyvinę sutartį, atstovauja rajono švietimo profesinė sąjunga (profesinės sąjungos susivienijimas). Derybų metu, savivaldybių administracijų atstovai kartais klaidingai teigia, kad jie negali būti darbdaviais švietimo įstaigose dirbantiems darbuotojams, tačiau reikia pabrėžti, kad kolektyvinę sutartį pasirašo savivaldybė kaip darbdavių organizacija (žr. DK 51 str.).

Dažnai kyla klausimas – kodėl viena iš teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties šalių nėra mokyklų vadovai, kurie, kartu su darbuotojų atstovais, faktiškai turės įgyvendinti kolektyvinę sutartį. Darbo kodekso nuostata skelbia, kad teritorinės kolektyvinės sutarties šalimi gali būti darbdavių organizacijos, tuo tarpu mokyklų vadovai – darbdavių įgalioti asmenys – nei šalies, nei savivaldybių lygmeniu nėra susivieniję į darbdavių organizacijas.

Didžiausia mokyklų direktorius vienijanti organizacija – Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) – nėra darbdavių, t.y. mokyklų, o fizinių asmenų organizacija. Be to, LMVA teritoriniai padaliniai neturi savarankiško juridinio asmens statuso, todėl ir dėl šios priežasties negali būti kolektyvinės sutarties šalimi. Tiesa, išeitis galima įkūrus savarankišką vienetą – konkretaus rajono švietimo įstaigas (darbdavius) ar vadovus (darbdavio įgaliotus asmenis) vienijančią organizaciją ir įregistravus ją Juridinių asmenų registre. Tokiu keliu nuėjo Rokiškio rajono mokyklų vadovai. Nors ir daugumoje savivaldybių nėra švietimo įstaigas (darbdavius) ar vadovus (darbdavio įgaliotus asmenis) vienijančios organizacijos, tačiau mokyklų vadovai nelieka nuošalyje nuo teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties įgyvendinimo, nes jie yra įtraukiami į sutartyje numatytą trišalę švietimo tarybą, kurios steigimo galimybę numato DK 46 straipsnis: Įstatymų ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka gali būti steigiamos kitos trišalės ar dvišalės tarybos (komisijos, komitetai) darbo, užimtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei socialinės politikos įgyvendinimo klausimams nagrinėti ir spręsti lygiateisio trišalio ar dvišalio bendradarbiavimo pagrindu. Tokių trišalių ar dvišalių tarybų (komisijų, komitetų) sudarymo tvarką ir funkcijas nustato atitinkamų tarybų (komisijų, komitetų) nuostatai. Šiuos nuostatus įstatymų nustatytais atvejais tvirtina įstatymuose nurodyti subjektai arba kolektyvinių sutarčių subjektai.

Kalbant apie sutarties šalis labai svarbu, kad šalys tinkamai pasiruoštų deryboms dėl kolektyvinės sutarties. Derybose labai svarbu dalykiškai bendrauti. O kad dalykinis bendravimas būtų veiksmingas, jis turi būti argumentuotas. Visi argumentai turi remtis tikslia informacija, todėl prieš derybas labai svarbu pasitikslinti visų teisės aktų kuriais grįsite savo poziciją aktualumą, t.y. naudotis galiojančiomis teisės aktų redakcijomis, nes kitaip gali atsitikti situacija kuomet derybose šalys derasi dėl skirtingų dalykų, nes skirtingose teisės aktų redakcijose gali skirtis ne tik straipsnių traktuotės, bet ir tą patį klausimą reguliuoja skirtingi straipsniai. Labai svarbu yra derybininkų komanda (jos sudėtis, pasiskirstymas derybinėmis funkcijomis), bet šį kartą to nedetalizuosime.

Ar reikia sudaryti profesinių sąjungų jungtinę atstovybę?

DK 53 str. kalbant apie derybas dėl teritorinės kolektyvinės sutarties, teigiama, kad teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymą šio kodekso 48 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja

jos šalys, kurios taip pat nustato kolektyvinės sutarties parengimo, pasirašymo, papildymo ir pakeitimo tvarką, terminus bei kitus su tuo susijusius klausimus. Taip pat DK 53 str. komentare rašoma, "rekomenduojama sudaryti kolektyvinės sutarties parengimo ir priėmimo komisiją, kuri nustatytų derybų tvarką, projekto parengimo ir priėmimo terminus, Vyriausybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimo derybose galimybę, kolektyvinės sutarties pasirašymo, papildymo ir pakeitimo tvarką, terminus ir kita".

Tai darant laikomasi ir principų, kuriuos DK nustato derantis dėl įstaigos kolektyvinės sutarties. DK 60 str. reglamentuota, kad jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Analogija taikoma ir kelioms savivaldybės teritorijoje veikiančioms profesinėms organizacijoms, kurių įstatuose numatyta veiklos teritorija – konkreti savivaldybė. Nors Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, bet teritorine kolektyvine sutartimi siekiama dialogo ne tik tarp profesinės sąjungos ir savivaldybės, bet ir dialogo tarp toje savivaldybėje veikiančių profesinių sąjungų. Reikėtų bent informuoti kitas profesines sąjungas, kad inicijuojamos kolektyvinės derybos dėl teritorinės kolektyvinės sutarties, o jos jau pačios veikdamos savarankiškai, turėtų teisę spręsti ar prisijungti prie derybų ar jose nedalyvauti. Jei norą dalyvauti derybose dėl teritorinės kolektyvinės sutarties pareikštų kelios profesinės sąjungos, tuomet beabejo reikėtų sudaryti jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, priešingu atveju sudarius teritorinę kolektyvinę švietimo sektoriaus sutartį tarp savivaldybės ir vienos profesinės sąjungos, kitos gi turėtų pretekstą kaltinti slaptais susitarimais, diskriminavimu ir t.t. Žinoma, kad sudarius jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, galimi atvejai kuomet šioje jungtinėje atstovybėje išsiskirs atstovų nuomonės ar pozicijos, bet praktika rodo, kad tikra tiesa gimsta derybose, kuriose prioritetai atiduodami dialogui ir argumentuotos pozicijos apgynimui.

Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija).

Jeigu profesinių sąjungų atstovams teks sudarinėti jungtinę atstovybę, belieka tikėtis, kad iš kelių profesinių sąjungų sudarytos bendros atstovybės nariai turės reikiamas derybininkų savybes.

Xxxxxx informavimo ir konsultavimo procedūros yra siūlomos?

DK 47 straipsnio nuostatos numato, kad dėl konsultavimo ir informavimo procedūrų reikia susitarti kolektyvinėse sutartyse. Atsižvelgiant į savivaldybių veiklos ypatumus, siūlome tris informavimo bei konsultavimo procedūras.

1) Jei dėl klausimų, dėl kurių kolektyvinėje sutartyje numatyta tartis, sprendimo savivaldybės meras ar administracijos direktorius sukuria darbo grupę, į ją turi būti įtraukiamas ir rajono švietimo profesinės sąjungų susivienijimo atstovas.

2) Tačiau daugelį sprendimų projektų ruošia savivaldybės administracijos skyriai (dažniausiai švietimo skyrius), todėl šiuo atveju siūlome kitą procedūrą. Per sutartą laiką rajono švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas raštu supažindinamas su sprendimo projektu. Profesinės sąjungos pritarimas ar nepritarimas ar kita nuomonė pateikiama raštu ir įrašoma į sprendimo projekto aiškinamąjį raštą. Galima ir kiek kitokia procedūra. Profesinės sąjungos, susipažinusios su sprendimo projektu elektroninėje erdvėje, turi teisę pareikšti savo nuomonę raštu (pritarimą / nepritarimą ar kt.) ne vėliau kaip sutartu laiku iki tarybos posėdžio, kuriame bus svarstomas sprendimo projektas ir ši nuomonė bus tarybos nariams pateikiama prie sprendimo projekto kaip argumentuota darbuotojų atstovų pozicija.

3) Kartais dėl sutartų tartis klausimų įsakymus rašo kurio nors savivaldybės administracijos padalinio vadovas ir tuo atveju, per sutartą laiką rajono švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas raštu supažindinamas su įsakymo projektu. Profesinės sąjungos pritarimas ar nepritarimas ar kita nuomonė pateikiama raštu ir įrašoma į įsakymą po dokumentą rengusio darbuotojo pavarde.

Ruošiant teritorinės kolektyvinės sutarties projektą, siūlome visų pirma galvoti apie konsultavimo ir informavimo procedūras, o ne apie tai, dėl ko galima susitarti. Tai siūlome daryti dėl kelių priežasčių. Pirma, socialinio dialogo ir tarimosi tradicijos daugelyje šalies savivaldybių yra itin menkos, todėl nereikia turėti iliuzijų, kad iš karto pavyks pasirašyti pilnavertę kolektyvinę

sutartį. Antra, rajoninės švietimo profesinės sąjungos organizacijos šiuo metu nėra tiek pajėgios, kad įtikintų savivaldybes pasirašyti pilnavertes kolektyvines sutartis, nuosekliai įgyvendinti jų nuostatas ir kontroliuoti jų vykdymą. Trečia, konsultavimo ir informavimo procedūros yra aprašytos DK 47 str., t.y. jos yra teisiškai reglamentuotos, todėl jas galima detaliai aptarti kolektyvinėje sutartyje.

Teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties pasirašymas

Derybinėje teritorinės kolektyvinės švietimo sutarties rengimo grupėje suderėjus galutinį sutarties projektą, yra tam tikrų keblumų šalims pasirašyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 25 p. nuostatas, viena iš savivaldybės tarybos funkcijų yra savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo. Šioje tvarkoje ir reikia rasti kas gali pasirašyti teritorinę kolektyvinę sutartį ir kokias procedūras reikia atlikti iki pasirašymo. Praktikoje paaiškėjo, kad daugelio savivaldybių teisininkai nėra gerai susipažinę su minėtomis tvarkomis (jos dažnai yra priimtos prieš kelis ar net keliolika metų). Patartina patiems profesinės sąjungos atstovams susirasti ir išnagrinėti šias tvarkas ir pasiūlyti tinkamą sprendimą.

Nors Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 12 p. nurodo, kad meras gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis, tačiau paprastai teritorines kolektyvines švietimo sektoriaus sutartis pasirašo savivaldybės administracijos direktorius, įgaliotas savivaldybės tarybos sprendimu. Tačiau kai kuriose savivaldybėse (pvz. Šiaulių miesto ir Rokiškio rajono) savivaldybės administracijos direktoriai kolektyvines sutartis pasirašė ir be tarybos sprendimo, nes tokią teisę jiems suteikė minėta savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarka bei jų pareigybės aprašymas.

Teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties registracija ir įsigaliojimas

Pasirašius teritorinę švietimo kolektyvinę sutartį, būtina ją tinkamai įregistruoti, nes sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo datos (DK 55 str.). DK 54 straipsnyje nurodyta, kad teritorinės kolektyvinės sutartys registruojamos pareikštine tvarka. Jų registravimo tvarką nustatė Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1815 “Dėl nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarkos patvirtinimo“. Teritorinę kolektyvinę sutartį registruoti per dvidešimt dienų nuo jo pasirašymo pateikia šalis – darbdavių organizacija. Darbdavių organizacijai neįregistravus teritorinės kolektyvinės sutarties per nustatytą terminą, teisę pateikti registruoti teritorinę kolektyvinę sutartį įgyja kita sutarties šalis – profesinė sąjunga. Profesinė sąjunga teritorinę kolektyvinę sutartį pateikia registruoti per dešimt dienų nuo nurodyto termino pabaigos. Kaip parodė LŠPS praktika, daugelis savivaldybių administracijų nespėjo laiku įregistruoti sutarčių arba net nežinojo, kad tai turi padaryti. Kolektyvinės sutartys registruojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Darbdavių organizacijos atstovas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po kolektyvinės sutarties pasirašymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia šiuos dokumentus:

a) paraišką įregistruoti kolektyvinę sutartį (nurodydamas profesinių sąjungų ir darbdavių

organizacijų pavadinimus, buveines, telefono numerius, vadovų vardus ir pavardes, jeigu tai nenurodyta kolektyvinėje sutartyje);

b) šalių pasirašytą kolektyvinę sutartį (2 egzempliorius, turinčius vienodą teisinę galią, ir vieną kopiją, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka);

c) susirinkimo (konferencijos, suvažiavimo) dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo protokolo išrašą. Savivaldybių teritorinių švietimo sutarčių registravimo atveju, į ministeriją pristatyti reikia savivaldybės tarybos sprendimo kopiją bei tarybos posėdžio, kuriame buvo balsuojama dėl pritarimo sutarties pasirašymui, protokolo išrašą.

d) įgaliojimą atsiimti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įregistruotą kolektyvinę

sutartį.

Jei teritorinę kolektyvinę sutartį registruoja profesinė sąjunga, tai pristatyti turi tuos pačius

dokumentus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registruoja kolektyvines sutartis

nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo žurnale. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neregistruoja kolektyvinių sutarčių, kuriose yra taisymų, prierašų, užbrauktų žodžių, taip pat jeigu kolektyvinė sutartis yra iš dviejų ir daugiau lapų ir jie nesusiūti, nesunumeruoti, jeigu susiūtų lapų skaičius nepatvirtintas profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos vadovų ar įgaliotų atstovų parašais ir antspaudu (susiūtų ir sunumeruotų lapų skaičius, patvirtintas parašais ir antspaudu, įrašomas paskutiniame kolektyvinės sutarties puslapyje, prie susiuvimo vietos). Valstybės tarnautojas, atsakingas už kolektyvinių sutarčių registravimą, kolektyvinės sutarties tituliniame lape deda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudą, nurodo registravimo numerį, datą ir pasirašo, taip pat paskutinio lapo antrojoje pusėje, prie susiuvimo vietos, deda ministerijos spaudą, įrašo registravimo numerį, datą ir pasirašo. Įregistravus kolektyvinę sutartį, du egzemplioriai grąžinami darbdavių organizacijos atstovui. Darbdavių organizacijos atstovas antrąjį įregistruotos kolektyvinės sutarties egzempliorių įteikia kitai šaliai. Kopija saugoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Kad teritorinės švietimo kolektyvinės sutarties papildymai ir pakeitimai nebūtų tokie sudėtingi, kadangi gali keistis valdininkų atstovai, taip pat gali keistis ir profesinių sąjungų atstovai, todėl rekomenduojama sudaryti kolektyvinės sutarties parengimo ir priėmimo komisiją, kuri nustatytų derybų tvarką, terminus, Vyriausybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimo derybose galimybę, kolektyvinės sutarties pasirašymo, papildymo ir pakeitimo tvarką, terminus ir kita. Todėl galima nusimatyti paprastesnę papildymo ar pakeitimo tvarką nei įstatyme numatyta nutarties priėmimo tvarka.

Teritorinės kolektyvinės sutarties pavyzdžiai

Derybų su savivaldybių administracijomis metu, buvo paruošti du teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties variantai:

PAVYZDYS:

Variantas Nr. 1

TERITORINĖ SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO SEKTORIAUS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

....................... (data) ....................

...... miestas .....

Siekiant gerinti švietimo darbuotojų ekonomines ir socialines sąlygas bei stiprinti socialinę partnerystę savivaldybėje, šią kolektyvinę sutartį sudaro socialiniai partneriai

.................. savivaldybė, Darbo kodekso 24 straipsnio 4 dalies pagrindu prilyginama Darbdavių organizacijai, kurią atstovauja .................. savivaldybės meras         , toliau tekste vadinama - Savivaldybe, Darbdavių organizacija,

.................. švietimo profesinių sąjungų susivienijimas, kuriam atstovauja pirmininkas Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, toliau tekste vadinama – Profesine sąjunga,

kartu toliau vadinamos Šalimis, kiekviena atskirai - Šalimi.

2. Bendrosios nuostatos

2.1. Sutartis sudaryta ir taikoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Darbo kodeksu, LR švietimo įstatymu, LR vietos savivaldos įstatymu, LR Vyriausybės nutarimais, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir kitais LR teisės aktais.

2.2. Sutartis galioja terminuotai – 2 (du) metus nuo jos įsigaliojimo.

2.3. Sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo LR Darbo kodekso nustatyta tvarka.

2.4. Sutartis taikoma .................. savivaldybės švietimo įstaigoms, kurių steigėjas -..................

savivaldybė, bei šiose įstaigose dirbantiems pedagogams ir kitiems darbuotojams.

2.5. Sutarties sąlygų pakeitimai bei papildymai galioja ir yra neatskiriama šios Sutarties dalimi, jei jie yra sudaromi raštu ir yra pasirašyti abiejų šalių ir įregistruoti LR Darbo kodekso nustatyta tvarka.

2.6. Jeigu sutarties laikomasi, jos galiojimo laikotarpiu streikuoti draudžiama.

2.7. Jei Sutarties galiojimo laikotarpiu norminiai įsiteisėja teisės aktai, prieštaraujantys šios Sutarties nuostatoms, Sutarties nuostatų galiojimas sustabdomas, kol Xxxxx susitars dėl Sutarties nuostatų pakeitimo ar panaikinimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Nuostatos galiojimas sustabdomas tik po to, kai nuostatą stabdanti šalis išsiunčia kitai šaliai raštišką pranešimą, kuriame nurodoma, kurios nuostatos galiojimas stabdomas ir kada šaukiamas Šalių susitikimas. Vienos Sutarties nuostatos galiojimo sustabdymas neturi įtakos kitų Sutarties nuostatų galiojimui.

3. Susitarimo turinys

3.1. Vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje nustatytais principais:

- atstovaujamosios demokratijos,

- savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus,

- savivaldybės veiklos skaidrumo,

- viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principais

bei įgyvendinant Darbo kodekso 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais, Šalys susitaria, kad prieš savivaldybės tarybai ir/ar savivaldybės administracijai priimant sprendimus, Xxxxx konsultuojasi šiais klausimais:

a) Švietimo įstaigų biudžetų ir jų darbo užmokesčio fondų dydžio (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. ir 7 str. 7 d.).

b) Dėl mokinio krepšelio, kurį gali perskirstyti savivaldybė, naudojimo tvarkos (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. ir 7 str. 7 d.).

c) Dėl savivaldybės nustatomo mokesčio už ugdymą ikimokyklinio bei neformaliojo ugdymo įstaigose (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 ir 8 dalys).

d) Dėl savivaldybės mokyklų tinklo formavimo principų ir konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 4 d. ir 7 str. 7 d.).

e) Dėl klasių (grupių) komplektų skaičiaus nustatymo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8 d. ir 7 str. 7 d.).

f) Dėl mokinių (vaikų) priėmimo į savivaldybės švietimo įstaigas tvarkos (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8 d. ir 7 str. 7 d.).

g) Dėl etatų normatyvų švietimo įstaigose (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8 d. ir 7 str. 7 d.).

h) Dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos bei lėšų, skiriamų šiai veiklai, dydžio (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 16 dalis).

i) Dėl pedagogų, netekusių ar greitai neteksiančių darbo dėl mokyklų tinklo tvarkymo, perkvalifikavimo ar įdarbinimo (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 16 dalis).

j) Dėl galimybės kompensuoti kelionės išlaidas mokytojams, vykstantiems į darbą (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 33 dalis);

k) Dėl išankstinės informacijos apie ruošiamus sprendimus teikimo darbuotojų atstovams, veikiantiems teritorijos įstaigose, tvarkos (LR Darbo kodekso 47 str.).

l) Dėl kitų sprendimų, turinčių įtaką .................. savivaldybės švietimo įstaigų darbuotojų socialinei, ekonominei, teisinei padėčiai.

4. Sutarties įgyvendinimas ir kontrolė

4.1. Šia Sutartimi įsteigiama nuolatinė savivaldybės trišalė švietimo taryba (toliau –

Trišalė švietimo taryba), kurioje aptariami šios Sutarties 2 skyriuje nurodyti klausimai.

4.2. Trišalę švietimo tarybą sudaro Profesinės sąjungos, Savivaldybės bei ..................

savivaldybės švietimo įstaigų deleguoti atstovai po keturis nuo kiekvienos šalies.

4.3. Sprendimai Trišalėje švietimo taryboje priimami bendru sutarimu.

4.4. Trišalės švietimo tarybos veiklą detaliau reglamentuoja jos patvirtinti nuostatai.

4.5. Šalys sutaria, kad kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolę, vykdys Trišalė švietimo taryba.

5. Baigiamosios nuostatos

5.1. Sutartis sudaryta dviem juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai.

5.2. Nesutarimai ir ginčai, kylantys tarp šalių vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį, nagrinėjami LR Darbo kodekso X skyriaus nustatyta tvarka, o ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl šios sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo sprendžiami LR Darbo kodekso XIX skyriaus nustatyta tvarka.

SUTARTIES ŠALYS:

PAVYZDYS

Variantas Nr. 2

............................ RAJONO SAVIVALDYBĖS IR RAJONO ŠVIETIMO

PROFESINĖS SĄJUNGOS

TERITORINĖ ŠVIETIMO KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

2013 m. d. Nr.

.................

...................... rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), atstovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus ....................., ir ....................... rajono švietimo profesinė sąjunga

(toliau – Sąjunga), atstovaujama Sąjungos pirmininkės (-o) ........................, toliau bendrai vadinamos šalimis, kiekviena atskirai šalimi, siekdamos įgyvendinti rajono savivaldybės

tarybos .....(data)..... sprendimu Nr. ....... „..........(tikslus sprendimo pavadinimas. “

prisiimtus įsipareigojimus, pasirašo šią teritorinę švietimo kolektyvinę sutartį (toliau − Sutartis).

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šalys susitaria:

1.1. tarpusavio santykius grįsti lygiavertės partnerystės ir viešumo pagrindais, iškilusias problemas spręsti dialogu;

1.2. pripažinti, kad Savivaldybė, įgyvendinanti valstybinę švietimo politiką rajone, užtikrina valstybinės politikos vykdymą;

1.3. Sutartis taikoma rajono savivaldybės švietimo įstaigoms, kurių steigėjas yra

Savivaldybė, bei šiose įstaigose dirbantiems pedagogams ir kitiems darbuotojams.

1.4. konsultuotis dėl švietimo darbuotojų perkvalifikavimo, darbo saugos ir sveikatos sąlygų gerinimo, mokyklų pertvarkymo ir vystymosi klausimais ir konsultacijų rezultatus įforminti protokolu;

1.5. esant poreikiui ir Sutarties šalims sutarus, aptarti Sutarties vykdymą.

II. PEDAGOGŲ DARBO KRŪVIS

2. Savivaldybė iki kiekvienų metų spalio 1 d. patvirtins tikslų klasių, grupių komplektų skaičių kiekvienoje ugdymo įstaigoje.

III. SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS RĖMIMO PRIEMONĖS

3. Savivaldybė:

3.1. informuos iš anksto Sąjungą apie rengiamus ilgalaikius strateginius švietimo planus ir suteiks galimybę Sąjungos atstovams dalyvauti jų rengime;

3.2. kvies Sąjungos atstovus į Savivaldybės administracijos organizuojamus mokyklų vadovų pasitarimus;

3.3. esant poreikiui skelbs informaciją apie Xxxxxxxxx vykdymą ir priimtus sprendimus Savivaldybės interneto puslapyje;

3.4. tinklalapyje talpins informaciją, susijusią su rajono švietimo veikla;

3.5. rekomenduos rajono Švietimo pagalbos tarnybai organizuoti švietimo įstaigų

vadovų mokymą darbo santykius ir profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančių įstatymų klausimais;

3.6. rekomenduos ................. rajono Švietimo pagalbos tarnybai į pedagogų kvalifikacijos kėlimo planus įtraukti mokymus, susijusius su darbo santykiais ir profesinių sąjungų veikla;

3.7. pagal savo kompetenciją sieks, kad švietimo įstaigos aprūpintų darbuotojus ugdymo procesui įgyvendinti būtiniausiomis darbo priemonėmis: vadovėliais, metodine medžiaga, darbo įrankiais, medžiagomis, specialia apranga ir kitomis.

4. Sąjunga:

4.1. dalyvaus ilgalaikių strateginių švietimo planų rengime;

4.2. švietimo įstaigose mokys švietimo darbuotojus darbo saugos, pareigos ir atsakomybės bei profesinių sąjungų veiklos klausimais.

IV. DARBO SAUGA

5. Savivaldybė:

5.1. pagal savo kompetenciją rūpinsis, kad būtų nuolat kontroliuojama darbo saugos būklė mokyklose, ir esant reikalui, kartu su Sąjungos atstovais, parengs priemonių planą šiam darbui gerinti.

6. Sąjunga:

6.1. padės mokyklų direktoriams rengti mokyklos darbo saugos norminius dokumentus;

6.2. visuomeniniais pagrindais reguliariai kontroliuos darbo saugos būklę mokykloje ir įstatymų nustatyta tvarka reikalaus šalinti trūkumus ir apie tai informuos Savivaldybę;

6.3. gins mokyklų darbuotojų teises turėti sveikas ir saugias darbo sąlygas bei rūpintis mokyklų darbuotojų ar jų šeimos narių, nukentėjusių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, materialiniais interesais.

V. PROFESINĖS SĄJUNGOS IR JOS AKTYVO TEISINĖS GARANTIJOS

7. Savivaldybė:

7.1. esant poreikiui, teiks teisinę informaciją Sąjungai, būtiną vedant kolektyvines derybas, ginant darbo, socialinius bei ekonominius mokyklos darbuotojų interesus.

8. Sąjunga:

8.1. mokys profesinės sąjungos narius ir aktyvą darbo teisės, socialinio draudimo, darbo užmokesčio, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų pasirašymo, socialiniais ir ekonominiais klausimais;

8.2. supažindins mokyklų direktorius su Sąjungos tikslais, uždaviniais ir jos reikšme valstybės gyvenime;

8.3. padės mokyklų direktoriams įgyvendinti priemones kolektyvo narių socialiniams poreikiams tenkinti, darbo drausmei stiprinti.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9. Šalys susitaria, kad ginčai, kilę tarp švietimo įstaigų direktorių ir darbuotojų (Sąjungos narių) ir neišspręsti vietoje, sprendžiami dalyvaujant Savivaldybės ir Sąjungos atstovams. Prireikus derybose dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.

10. Savivaldybė ir Sąjunga per 14 dienų (nuo gavimo datos) peržiūri viena kitai pateiktas pretenzijas dėl šios Sutarties vykdymo trūkumų ir raštu pateikia kitai šaliai motyvuotą atsakymą.

11. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, vienas – Savivaldybei, kitas – Sąjungai. Abu egzemplioriai turi vienodą teisinę galią. Sutartį šalys pasirašo kiekviename lape.

12. Jei Sutarties galiojimo laikotarpiu keičiasi teisės aktai, reglamentuojantys šios Sutarties sudarymą, jos turinį, tai šalys turi raštu kreiptis viena į kitą informuodamos apie pasikeitusius teisės aktus bei sustabdydamos negaliojančių/pasikeitusių Sutarties nuostatų galiojimą (ne ilgiau kaip 1 (vienam) mėnesiui), kol šalys susitars dėl naujų Sutarties nuostatų išdėstymo. Vienos Sutarties nuostatos galiojimo sustabdymas neturi įtakos likusių Sutarties nuostatų galiojimui.

13. Visi šios Sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti įforminti raštu, pasirašyti šalies įgalioto asmens. Pakeitimai ir papildymai yra neatskiriama Sutarties dalis ir galioja kartu su šia Sutartimi, jie pateikiami registruoti Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1815.

14. Ši Sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo dienos ir galioja 2 (dvejus) metus. Sutartis vienašališkai nutraukiama perspėjus raštu kitą šalį ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.

15. Sutarties įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai, taip pat darbo įstatymų laikymosi kontrolės institucijos. Esant poreikiui ir Xxxxxxxxx šalims sutarus, gali būti steigiama Trišalė švietimo taryba, susidedanti iš Sąjungos, Savivaldybės ir ........... rajono savivaldybės švietimo įstaigų deleguotų asmenų.

16. Sutarties šalys ir rekvizitai: