Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos PAGRINDŲ SUSITARIMAS
Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos PAGRINDŲ SUSITARIMAS
dėl partnerystės ir bendradarbiavimo
EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga, ir
BELGIJOS KARALYSTĖ, BULGARIJOS RESPUBLIKA, ČEKIJOS RESPUBLIKA, DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, ESTIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, ITALIJOS RESPUBLIKA, KIPRO RESPUBLIKA, LATVIJOS RESPUBLIKA, LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, VENGRIJOS RESPUBLIKA,
MALTA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, LENKIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, RUMUNIJA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA, SLOVAKIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, viena Šalis, ir
MONGOLIJOS VYRIAUSYBĖ, toliau – Mongolija, kita Šalis,
toliau kartu – Xxxxx,
ATSIŽVELGDAMOS j tradicinius Šalių draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,
KADANGI Šalys ypač daug dėmesio skiria savo tarpusavio santykių visapusiškam pobūdžiui,
KADANGI Šalys mano, kad šis susitarimas yra platesnių ir nuoseklių jų tarpusavio santykių, grindžiamų susitarimais, kurių šalimis jos yra, dalis,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo jsipareigojimą stiprinti demokratijos principų laikymąsi, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagrindines laisves, jskaitant mažumų teises, kaip nustatyta, inter alia, Jungtinių Tautų chartijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS jsipareigojimą vadovautis teisinės valstybės principais, tarptautine teise, gero valdymo principu ir kovoti su korupcija, taip pat norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant j tvaraus vystymosi principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, grindžiamą bendromis vertybėmis,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant j visus tvaraus vystymosi principo aspektus,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo jsipareigojimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą ir užtikrinti veiksmingus daugiašalius santykius bei taikų ginčų sprendimą, šiais tikslais visų pirma bendradarbiaujant Jungtinėse Tautose,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą stiprinti bendradarbiavimą politikos ir ekonomikos, taip pat tarptautinio stabilumo, teisingumo ir saugumo srityse, kaip pagrindinę tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, skurdo mažinimo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų jgyvendinimo prielaidą,
KADANGI Šalys terorizmą laiko grėsme pasaulio saugumui ir nori stiprinti tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje, laikydamosi atitinkamų JT Saugumo Tarybos dokumentų, visų pirma JT ST Rezoliucijos Nr. 1373. 2003 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje priimtoje Europos saugumo strategijoje nurodyta, kad terorizmas yra viena iš pagrindinių grėsmių saugumui. Todėl Europos Sąjunga jgyvendino pagrindines priemones, jskaitant 2001 m. priimtą ir 2004 m. atnaujintą Kovos su terorizmu veiksmų planą bei 2004 m. kovo 25 d. po Madrido teroro aktų priimtą svarbią Deklaraciją dėl kovos su terorizmu. Be to, 2005 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė ES kovos su terorizmu strategiją,
IŠREIKŠDAMOS savo besąlygišką jsipareigojimą užkirsti kelią visoms terorizmo formoms ir su jomis kovoti, taip pat stiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir kovą su organizuotu nusikalstamumu,
KADANGI Šalys patvirtina, kad veiksmingos kovos su terorizmu priemonės ir žmogaus teisių apsauga yra vienas kitą papildantys ir stiprinantys tikslai,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti ir kad jų veiksmingą persekiojimą reikėtų užtikrinti imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant pasaulinj bendradarbiavimą,
ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad taikos ir tarptautinio teisingumo plėtojimui labai svarbu, kad buvo jsteigtas ir veiksmingai veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas, taip pat j tai, kad Europos Sąjungos Taryba 2003 m. birželio 16 d. priėmė bendrąją poziciją dėl TBT, o 2004 m. vasario 4 d. – veiksmų planą.
KADANGI Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui, ir siekia stiprinti tarpusavio dialogą bei bendradarbiavimą šioje srityje. Visos tarptautinės bendruomenės jsipareigojimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu grindžiamas bendru sutarimu priimta JT ST Rezoliucija Nr. 1540. 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino ES ginklų neplatinimo klausimo jtraukimo j ES santykius su trečiosiomis šalimis politiką. Be to, 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė kovos su ginklų platinimu strategiją,
KADANGI Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad šaulių ir lengvieji ginklai (ŠLG) kelią vis didesnę grėsmę taikai, saugumui ir vystymuisi, ir 2006 m. sausio 13 d. priėmė kovos su neteisėtu ŠLG bei jų šaudmenų kaupimu strategiją. kurioje Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę užtikrinti išsamią ir nuoseklią saugumo ir vystymosi politikos koncepciją,
IŠREIKŠDAMOS besąlygišką jsipareigojimą skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, jskaitant aplinkos apsaugą ir veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, aprūpinimą maistu ir veiksmingą tarptautiniu mastu pripažintų darbo ir socialinių standartų propagavimą ir jgyvendinimą,
PABRĖŽDAMOS, kaip svarbu gilinti santykius ir bendradarbiavimą tokiose srityse kaip readmisija, prieglobstis ir vizų politika, ir kartu spręsti migracijos ir prekybos žmonėmis problemas,
DAR KARTĄ PABRĖŽDAMOS prekybos – visų pirma žaliavomis – svarbą tarpusavio santykiams ir norą Prekybos ir Investicijų pakomitetyje susitarti dėl specialiųjų žaliavų taisyklių,
PAŽYMĖDAMOS, kad j Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies III dalies taikymo sritj patenkančios šio susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Arijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos daliai, o kaip atskiroms susitariančiosioms šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija kartu praneštų Mongolijai, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnj nebėra saistoma kaip Europos Sąjungos dalis, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Mongolijai apie bet kokj savo pozicijos pasikeitimą; tokiu atveju susitarimo nuostatos joms privalomos kaip atskiroms susitariančiosioms šalims. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų Sutarčių pridėtą protokolą dėl Danijos pozicijos,
PATVIRTINDAMOS savo jsipareigojimą stiprinti dabartinius Šalių santykius siekiant išplėsti bendradarbiavimą ir bendrą norą jtvirtinti, pagilinti ir jvairinti tarpusavio santykius Šalims svarbiose srityse, vadovaujantis lygybės, nediskriminavimo ir abipusės naudos principais,
SUSITARĖ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Bendrieji principai
1. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose jtvirtintų demokratijos principų ir pagrindinių žmogaus teisių, taip pat teisinės valstybės principo paisymas yra abiejų Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas.
2. Šalys puoselėja Jungtinių Tautų chartijoje išdėstytas bendras vertybes.
3. Šalys patvirtina jsipareigojimą remti visus tvaraus vystymosi aspektus, bendradarbiauti sprendžiant su klimato kaita ir globalizacija susijusias problemas ir prisidėti siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, jskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Šalys dar kartą patvirtintina, kad pasisako už aukštą aplinkos apsaugos lygj ir integruotas socialines struktūras.
4. Šalys dar kartą patvirtina, kad laikosi 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo ir pritaria tvirtesniam bendradarbiavimui siekiant toliau gerinti vystymosi rezultatus.
5. Šalys dar kartą patvirtina, kad pasisako už gero valdymo principų taikymą, jskaitant teismų nepriklausomumą ir kovą su korupcija.
2 straipsnis
Bendradarbiavimo tikslai
Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys jsipareigoja plėtoti išsamų dialogą ir skatinti tolesnj bendradarbiavimą visuose joms svarbiuose sektoriuose. Jos visų pirma stengiasi:
a) politikos ir ekonomikos klausimais pradėti bendradarbiauti visuose svarbiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose;
b) pradėti bendradarbiauti kovojant su sunkiais tarptautinės bendruomenės susirūpinimą keliančiais nusikaltimais;
c) pradėti bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu ir šaulių ir lengvųjų ginklų srityje;
d) siekdamos abipusės naudos plėtoti prekybą ir investicijas tarp Šalių; pradėti bendradarbiauti visose abiem Šalims svarbiose prekybos ir su investicijomis susijusiose srityse, siekdamos palengvinti prekybos ir investicijų srautus, taip pat užkirsti kelią prekybos ir investicijų kliūtims ir jas pašalinti;
e) pradėti bendradarbiauti teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, jskaitant teisinės valstybės principą ir teisinj bendradar biavimą, duomenų apsaugą, migraciją, neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis, kovą su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, tarptautiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir nelegaliais narkotikais;
f) pradėti bendradarbiauti visuose kituose abiem Šalims svarbiuose sektoriuose, visų pirma makroekonomikos politikos ir finansinių paslaugų, mokesčių ir muitų, jskaitant gerą administravimą mokesčių srityje, pramonės politikos ir mažųjų bei vidutinių jmonių (VMĮ), informacinės visuomenės, audiovizualiniame ir žiniasklaidos, mokslo ir technologijų, energetikos, transporto, švietimo ir kultūros, aplinkos ir gamtos išteklių, žemės ūkio ir kaimo plėtros, sveikatos, užimtumo ir socialinių reikalų, taip pat statistikos sektoriuose;
g) skatinti aktyvesnj abiejų Šalių dalyvavimą subregioninėse ir regioninėse bendradarbiavimo programose, kuriose gali dalyvauti kita Šalis;
h) didinti Šalių svarbą ir matomumą viena kitos regionuose;
i) skatinti žmonių tarpusavio supratimą seminaruose, konferencijose, jaunimo mainų; programose ir kituose renginiuose bendradarbiaujant jvairiems nevalstybiniams subjektams, pavyzdžiui, ekspertų grupėms, akademinei bendruomenei, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai;
j) skatinti panaikinti skurdą siekiant tvaraus vystymosi ir palaipsniui integruoti Mongoliją j pasaulio ekonomiką.
3 straipsnis
Kova su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu
1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo j taikinj priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui.
2. Todėl Xxxxx susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklais ir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimu, besąlygiškai laikydamosi savo galiojančių jsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautines nusigin klavimo ir neplatinimo sutartis ir susitarimus bei kitus atitinkamus tarptautinius jsipareigojimus, pavyzdžiui pagal JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją Nr. 1540, ir juos jgyvendindamos nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis susitarimo elementas.
3. Be to, Xxxxx susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklųir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimu:
— imdamosi priemonių, siekdamos pasirašyti ir ratifikuoti visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prireikus prie jų prisijungti ir juos visiškai jgyvendinti;
— sukurdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kuria būtų kontroliuojamas su MNG susijusių prekių eksportas ir tranzitas, jskaitant MNG dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir užtikrinamos veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus.
4. Šalys susitaria pradėti nuolatinj politinj dialogą, kuris papildys ir jtvirtins šias nuostatas. Toks dialogas gali būti vedamas regioniniu lygiu.
4 straipsnis
Šaulių ir lengvieji ginklai
1. Šalys pripažjsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, taip pat jų šaudmenų gamyba, perdavimas ir paleidimas j apyvartą, pernelyg didelis jų kiekių kaupimas, netinkamas tvarkymas, nepakankama atsargų apsauga ir nekontro liuojamas platinimas ir toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.
2. Šalys susitaria laikytis ir besąlygiškai jgyvendinti savo atitinkamus jsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, taip pat jų šaudmenimis problemas pagal galiojančius tarptautinius susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat jsipareigojimus pagal kitus atitinkamus šios srities tarptautinius dokumentus, pavyzdžiui, JT neteisėtos prekybos ŠLG visų jų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo veiksmų programą.
3. Šalys jsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti pastangų kovoti su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, taip pat jų šaudmenimis koordinavimą, papildomumą ir tarpusavio sąveiką pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygiu ir susitaria pradėti nuolatinj politinj dialogą, kuris papildys ir jtvirtins šias nuostatas.
5 straipsnis
Sunkūs tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys nusikaltimai (Tarptautinis baudžiamasis teismas)
1. Šalys dar kartą patvirtina, kad už visos tarptautinės bendruomenės susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus būtina bausti, o atitinkamai nacionalinio arba tarptautinio lygmens, jskaitant Tarptautinj baudžiamąjj teismą, priemonėmis turi būti užtikrinta, kad už juos bus veiksmingai traukiama atsakomybėn. Šalys mano, kad veiksmingai veikiančio Tarptautinio baudžiamojo teismo jsteigimas yra labai reikšmingas taikos ir tarptautinio teisingumo plėtojimui.
2. Šalys susitaria bendradarbiauti ir prireikus imtis būtinų priemonių Romos statuto ir susijusių dokumentų univer salumui ir vientisumui besąlygiškai remti, taip pat stiprinti savo bendradarbiavimą su TBT. Šalys jsipareigoja jgyvendinti Romos statutą ir imtis būtinų veiksmų susijusiems dokumentams (pavyzdžiui, Susitarimui dėl TBT privilegijų ir imunitetų) ratifikuoti.
3. Šalys sutaria, kad šiais klausimais būtų naudinga užmegzti tarpusavio dialogą.
6 straipsnis
Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje
1. Šalys dar kartą patvirtina kovos su terorizmu svarbą ir vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinėmis konven cijomis, jskaitant tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių konvencijas, savo jstatymais bei kitais teisės aktais ir atsižvelgdamos j JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, išdėstytą 2006 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/288, susitaria bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią teroro aktams ir neleisti jų vykdyti.
2. Šalys tai daro visų pirma:
a) visiškai jgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1373 ir 1267 bei paskesnes rezoliucijas, jskaitant 1822, taip pat visas kitas atitinkamas JT rezoliucijas ir besąlygiškai laikydamosi savo jsipareigojimų pagal kitas atitinkamas tarptautines konvencijas ir dokumentus;
b) keisdamosi informacija apie teroristus, teroristų grupuotes ir jų rėmimo tinklus pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas;
c) keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir metodus, jskaitant technines ir mokymo sritis, ir dalydamosi terorizmo prevencijos patirtimi;
d) bendradarbiaudamos taip, kad būtų sustiprintas tarptautinis sutarimas dėl kovos su terorizmu, jskaitant teisinę teroro aktų apibrėžtj, o ypač siekdamos susitarimo dėl Bendrosios tarptautinio terorizmo konvencijos;
e) keisdamosi atitinkama geriausia praktika žmogaus teisių apsaugos srityje, kuri būtų pasitelkiama kovojant su terorizmu;
f) ASEM veiksmingai jgyvendindamos ir stiprindamos tarpusavio bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
DVIŠALIS, REGIONINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
7 straipsnis
Mongolijos ir ES bendradarbiavimas principų, normų ir standartų srityse
1. Šalys susitaria siekti Mongolijoje bendrųjų Europos principų, normų ir standartų, o kad jie būtų jvesti ir jgyvendinti – bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija ir dalijimąsi patirtimi.
2. Šalys stengiasi stiprinti savo institucijų dialogą ir bendradarbiavimą standartizacijos klausimais; jis Šalių susitarimu gali apimti bendradarbiavimo pagrindų, palengvinsiančių keitimąsi ekspertais, informacija ir žiniomis, sukūrimą.
8 straipsnis
Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose
1. Šalys jsipareigoja keistis nuomonėmis ir bendradarbiauti regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organiza cijose, kaip antai Jungtinės Tautos ir atitinkamos Jungtinių Tautų agentūros, programos ir organizacijos, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis (DBS) bei Europos ir Azijos susitikimai (ASEM).
2. Šalys taip pat susitaria šiuo susitarimu reglamentuojamose srityse skatinti ekspertų grupių, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia, mokymo programų rengimą, praktinius užsiėmimus ir seminarus, ekspertų mainus, tyrimus ir kitas Šalių sutartas priemones.
9 straipsnis
Regioninis ir dvišalis bendradarbiavimas
1. Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šj susitarimą, skirdamos deramą dėmesj dvišalio bendradarbiavimo klausimams, abi Šalys susitaria kiekviename sektoriuje atitinkamą veiklą vykdyti dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą. Pasirinkdamos tinkamą lygj, Šalys stengsis kiek jmanoma didinti poveikj visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos j politines ir institucines jgyvendinimo galimybes ir užtikrindamos nuoseklumą kitos veiklos, kurioje dalyvauja Europos Sąjunga ir kiti ASEM partneriai, atžvilgiu.
2. Prireikus Šalys gali nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimui susitarime reglamentuojamose arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos j savo išteklius.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT TVARAUS VYSTYMOSI
10 straipsnis
Bendrieji principai
1. Pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – mažinti skurdą jgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, siekiant tvaraus vystymosi ir integracijos j pasaulio ekonomiką. Šalys susitaria palaikyti nuolatinj dialogą vystomojo bendradarbiavimo klausimais, atsižvelgdamos j savo prioritetus ir abiem Šalims svarbias sritis.
2. Šalių vystomojo bendradarbiavimo strategijomis, inter alia, siekiama:
a) skatinti gyventojų ir socialinj vystymąsi;
b) siekti tvaraus ekonomikos augimo;
c) skatinti aplinkos tvarumą, atkūrimą ir geriausią patirtj bei gamtos išteklių išsaugojimą;
d) užkirsti kelią klimato kaitos padariniams ir juos šalinti;
e) remti strategijas ir priemones, kuriomis siekiama palaipsniui toliau integruotis j pasaulio ekonomiką ir tarptautinės prekybos sistemą;
f) tęsti veiklą siekiant laikytis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos efektyvumo, Akros veiksmų darbotvarkės ir kitų tarptautinių jsipareigojimų, kurių tikslas – gerinti pagalbos teikimą ir veiksmingumą.
11 straipsnis
Ekonominis vystymasis
1. Šalys siekia skatinti stabilų ekonomikos augimą, skurdo ir socialinių bei ekonomių skirtumų mažinimą.
2. Šalys patvirtina savo jsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir dar kartą pabrėžia savo jsipareigojimą laikytis 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos efektyvumo.
3. Be to, j susitarimą turėtų būti siekiama jtraukti jsipareigojimus, susijusius su socialiniais ir ekologiniais prekybos aspektais, dar kartą patvirtinant, kad prekyba visais aspektais turėtų skatinti tvarų vystymąsi, be to, susitarimu turėtų būti skatinama vertinti ekonominj, socialinj ir ekologinj prekybos poveikj.
12 straipsnis
Socialinis vystymasis
1. Šalys pabrėžia, kad ekonominė ir socialinė politika turėtų viena kitą stiprinti ir kad itin svarbu sukurti deramas darbo sąlygas, jos taip pat jsipareigoja remti socialinj dialogą.
2. Šalys siekia prisidėti prie veiksmingo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo standartų jgyvendinimo ir stiprinti bendradarbiavimą užimtumo ir socialiniais klausimais.
3. Šalys taip pat siekia skatinti tokią politiką, kuria ekologišku ir tvariu būdu siekiama užtikrinti pakankamą gyventojų aprūpinimą maistu, o gyvulių – pašarais.
13 straipsnis
Aplinka
1. Šalys dar kartą patvirtintina, kad siekiant tvaraus vystymosi būtina užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygj, gamtos išteklių bei biologinės jvairovės, jskaitant miškus, išsaugojimą ir valdymą.
2. Šalys siekia skatinti daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ratifikavimą, jgyvendinimą ir laikymąsi.
3. Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą visuotinais aplinkos klausimais, visų pirma susijusiais su klimato kaita.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ KLAUSIMAIS
14 straipsnis
Bendrieji principai
1. Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir padėtų plėtoti daugiašalės prekybos sistemą.
2. Šalys jsipareigoja savo abipusei naudai kuo labiau skatinti tarpusavio prekybinių mainų plėtojimą ir jvairovę. Jos jsipareigoja suteikti geresnes patekimo j rinką sąlygas, šalindamos prekybos kliūtis, pirmiausia laiku panaikindamos netarifines kliūtis ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos j šioje srityje tarptautinių organizacijų atliktą darbą.
3. Pripažindamos, kad prekyba būtina vystymuisi ir kad pagalba pagal prekybos lengvatų programas yra naudinga besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad pagerintų savo konsultacijas dėl tokios pagalbos, besąlygiškai laikydamosi PPO taisyklių.
4. Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, aprūpinimo maistu, vartotojų apsaugos ir aplinkos politikos, raidą.
5. Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos plėtoti tarpusavio santykius prekybos ir investicijų srityse, jskaitant prekybos problemų sprendimą, inter alia, 10–27 straipsniuose nurodytose srityse.
15 straipsnis
Sanitarijos ir fitosanitarijos (SF) klausimai
1. Šalys bendradarbiauja aprūpinimo maistu ir sanitarijos bei fitosanitarijos klausimais, kad Šalių teritorijoje apsaugotų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ir sveikatą.
2. Šalys aptaria ir keičiasi informacija apie atitinkamas savo priemones pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SF), Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC), Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Maisto kodekso komisijos (Codex) nuostatas.
3. Šalys susitaria gerinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą sanitarijos bei fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės klausimais. Tokie gebėjimai stiprinami atsižvelgiant j kiekvienos Šalies poreikius ir siekiant vienai Šaliai padėti laikytis kitos Šalies teisinių reikalavimų.
4. Šalys nedelsdamos pradeda dialogą, gavusios kitos Šalies prašymą apsvarstyti sanitarijos ir fitosanitarijos klausimus arba kitus skubius su šiuo straipsniu susijusius klausimus.
16 straipsnis
Techninės prekybos kliūtys (TPK)
Šalys skatina taikyti tarptautinius standartus, taip pat bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie standartus, atitikties vertinimo procedūras ir techninius reglamentus, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TPK).
17 straipsnis
Bendradarbiavimas muitų srityje
1. Ypatingą dėmesj Šalys skiria tarptautinės prekybos patikimumo ir saugumo gerinimui, jskaitant transporto paslaugas, veiksmingą muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių jgyvendinimą, taip pat darnaus požiūrio j prekybos lengvinimą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais užtikrinimą.
2. Neatmesdamos galimybės bendradarbiauti kitais šiame susitarime numatytais būdais, Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos ateityje apsvarstyti galimybę sudaryti protokolus dėl bendradarbiavimo muitų srityje ir dėl abipusės pagalbos, laikydamosi šiame susitarime nustatytos institucinės struktūros.
18 straipsnis
Prekybos lengvinimas
Šalys dalijasi importo, eksporto, tranzito ir kitų muitinės procedūrų supaprastinimo patirtimi ir tiria jų supaprastinimo galimybes, užtikrina muitų ir prekybos nuostatų skaidrumą, plėtoja bendradarbiavimą muitų srityje ir veiksmingus abipusės administracinės pagalbos mechanizmus ir siekia bendro sutarimo ir bendrų veiksmų jgyvendindamos atitinkamas tarptautines iniciatyvas, inter alia, prekybai palengvinti.
19 straipsnis
Investicijos
Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos abipusėms investicijoms palankią ir stabilią aplinką, palaikydamos nuolatinj dialogą, kuriuo siekiama pagerinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administra cinius mechanizmus, kuriais palengvinami investicijų srautai, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras taisykles ir vienodas sąlygas Šalių investuotojams.
20 straipsnis
Konkurencijos politika
Šalys skatina veiksmingą konkurencijos taisyklių jvedimą ir taikymą, taip pat informacijos sklaidą, kad kitos Šalies rinkose veikiančioms jmonėms būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir teisinis tikrumas. Šalys keičiasi nuomonėmis su antikonkurencine veikla, galinčia neigiamai paveikti dvišalę prekybą ir investicijų srautus, susijusiais klausimais.
21 straipsnis
Paslaugos
Šalys veda nuolatinj dialogą, kuriuo visų pirma siekiama keistis informacija apie atitinkamus nacionalinės teisės aktus, skatinti patekimą j viena kitos rinkas, taip pat galimybę naudotis kapitalo ištekliais bei technologijomis ir skatinti prekybą paslaugomis tarp regionų ir trečiųjų šalių rinkose.
22 straipsnis
Kapitalo judėjimas
Šalys stengiasi lengvinti kapitalo judėjimą siekdamos remti susitarimo tikslus.
23 straipsnis
Viešieji pirkimai
Šalys siekia nustatyti procedūrines taisykles, jskaitant tinkamas skaidrumo ir apskundimo nuostatas, kuriomis remiamas veiksmingos pirkimų sistemos, kuri viešuosiuose pirkimuose skatintų optimalų kainos ir kokybės santykj ir lengvintų tarptautinę prekybą, sukūrimas.
Siekdamos abipusės naudos Šalys bendradarbiauja, kad viena kitai atvertų savo viešųjų pirkimų rinkas.
24 straipsnis
Skaidrumas
Šalys suvokia skaidrumo ir tinkamų procedūrų svarbą taikant savo su prekyba susijusius jstatymus ir kitus teisės aktus ir šiuo tikslu dar kartą patvirtina savo jsipareigojimus, nustatytus 1994 m. GATT X straipsnyje ir GATS III straipsnyje.
25 straipsnis
Žaliavos
1. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti tarpusavio supratimą žaliavų srityje.
2. Bendradarbiaujant ir skatinant tarpusavio supratimą reikėtų aptarti tokias temas kaip žaliavų sektoriaus reglamen tavimo pagrindai (jskaitant kalnakasybos pajamų naudojimą socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir aplinkos apsaugos bei saugumo nuostatas, susijusias su kalnakasybos ir žaliavų sektoriais) ir prekyba žaliavomis. Siekdamos skatinti tvirtesnj bendradarbiavimą ir geresnj tarpusavio supratimą, Šalys gali prašyti žaliavų klausimais surengti ad hoc susitikimus.
3. Šalys pripažjsta, kad skaidri, nediskriminacinė, iškraipymų nesukelianti ir taisyklėmis pagrjsta aplinka yra geriausias būdas sukurti sąlygas, palankias tiesioginėms užsienio investicijoms j žaliavų gamybą ir prekybą jomis.
4. Atsižvelgdamos j savo ekonominę politiką bei tikslus ir siekdamos plėtoti prekybą, Šalys susitaria skatinti bendra darbiavimą prekybos žaliavomis kliūtims pašalinti.
5. Šalies prašymu bet kuris prekybos žaliavomis klausimas gali būti keliamas ir svarstomas jungtinio komiteto ir pakomitečio, kurie turi jgaliojimus pagal 56 straipsnj priimti sprendimus laikydamiesi pirmesnėse dalyse nustatytų principų, posėdžiuose.
26 straipsnis
Regioninė politika
Šalys skatina regionų vystymosi politiką.
27 straipsnis
Intelektinės nuosavybės apsauga
1. Šalys dar kartą patvirtina, kad labai didelę reikšmę teikia intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir jsipareigoja numatyti reikiamas priemones, siekdamos užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tokių teisių apsaugą ir jgyvendinimą, visų pirma, kiek tai susiję su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.
Be to, Xxxxx susitaria kuo skubiau sudaryti dvišalj susitarimą dėl geografinių nuorodų.
2. Šalys keičiasi informacija ir patirtimi tokiais klausimais, kaip intelektinės nuosavybės teisių jgyvendinimo praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga ir veiksmingas taikymas, tokių teisių pažeidimo prevencija, kova su falsifikavimu ir piratavimu, visų pirma vykdant muitinių ir kitų tinkamų formų bendradarbiavimą ir steigiant bei stiprinant tokių teisių kontrolei bei apsaugai skirtas organizacijas. Šalys padeda viena kitai gerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, naudojimą ir pardavimą atsižvelgiant j Europos patirtj ir skleisti atitinkamas žinias.
28 straipsnis
Prekybos ir investicijų pakomitetis
1. Steigiamas Prekybos ir investicijų pakomitetis.
2. Pakomitetis padeda jungtiniam komitetui vykdyti uždavinius, susijusius su šiame skyriuje reglamentuojamomis sritimis.
3. Pakomitetis priima savo darbo tvarkos taisykles.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO, LAISVĖS IR SAUGUMO SRITYJE
29 straipsnis
Teisinė valstybė ir teisinis bendradarbiavimas
1. Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, Šalys ypatingą svarbą teikia teisinės valstybės ir institucijų stiprinimui visais lygiais, visų pirma teisėsaugos ir teisingumo jgyvendinimo srityse.
2. Šalių bendradarbiavimas taip pat apima abipusj keitimąsi informacija apie teisės sistemas ir teisės aktus. Šalys stengiasi plėtoti abipusę teisinę pagalbą vadovaudamosi esamais teisiniais pagrindais.
30 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
1. Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos asmens duomenų apsaugos lygj pakelti iki aukščiausių tarptautinių standartų, inter alia, jtvirtintų JT Kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gairėse (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija49/95).
2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali, inter alia, apimti techninę pagalbą, teikiamą keičiantis informacija ir žiniomis.
31 straipsnis
Bendradarbiavimas migracijos srityje
1. Šalys pradeda bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią neteisėtam jų pilietybę turinčių fizinių asmenų atvykimui j kitos Šalies teritoriją ir buvimui joje.
2. Bendradarbiaudamos neteisėtos imigracijos prevencijos srityje, Šalys susitaria nedelsdamos atgal priimti savo piliečius, neatitinkančius arba nebeatitinkančius galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo kitos Šalies teritorijoje sąlygų. Šalys savo piliečiams suteikia šiems tikslams tinkamus asmens dokumentus. Jei grąžintinas asmuo neturi jokio dokumento ar kitų savo pilietybės jrodymų, konkrečios valstybės narės arba Mongolijos kompetentingos diplomatinės arba konsulinės atstovybės Mongolijos arba konkrečios valstybės narės prašymu tą asmenj apklausia, kad nustatytų jo pilietybę.
3. Atitinkamomis dvišalio bendradarbiavimo priemonėmis ES teiks finansinę pagalbą šiam susitarimui jgyvendinti.
4. Šalys susitaria kitos Šalies prašymu pradėti derybas dėl ES ir Mongolijos susitarimo, kuriuo reglamentuojami specialūs Šalių jsipareigojimai atgal priimti savo piliečius, jskaitant jsipareigojimus atgal priimti kitų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės.
32 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais
1. Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti darnų požiūrj, pagrjstą veiksmingu kompetentingų institucijų, jskaitant sveikatos, teisingumo, muitinės ir vidaus reikalų bei kituose svarbiuose sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, siekdamos laikantis žmogaus teisių sumažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą ir paklausą. Bendradar biavimu taip pat siekiama sumažinti narkotikų sukeltą žalą, imtis priemonių prieš sintetinių narkotikų gamybą, prekybą ir vartojimą ir veiksmingiau užkirsti kelią prekursorių naudojimui neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai.
2. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, atitinkančiais reikšmingas tarptautines konvencijas, Politinę deklaraciją ir specialiąją Deklaraciją dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintą 1998 m. birželio mėn. 20-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specia liojoje sesijoje (JTGASS) dėl narkotikų, taip pat 2009 m. kovo mėn. 52-ojoje Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje priimtą politinę deklaraciją ir veiksmų planą.
3. Šalių bendradarbiavimas apima techninę ir administracinę pagalbą, visų pirma šiose srityse: nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės politikos rengimas, nacionalinių institucijų ir informacijos centrų steigimas, pilietinės visuomenės pastangų narkotikų srityje rėmimas, taip pat pastangos mažinti narkotikų paklausą ir jų sukeliamą žalą, darbuotojų rengimas, narkotikų moksliniai tyrimai ir prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevencija. Šalys gali susitarti jtraukti kitas sritis.
33 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija
Šalys susitaria bendradarbiauti kovojant su organizuotu, ekonominiu bei finansiniu nusikalstamumu ir korupcija. Tokiu bendradarbiavimu visų pirma siekiama jgyvendinti ir skatinti taikyti atitinkamus tarptautinius standartus ir dokumentus, kaip antai JT konvenciją prieš tarptautinj organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomus protokolus ir JT konvenciją prieš korupciją.
34 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu
1. Šalys sutaria dėl poreikio dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansų sistemos, su finansais nesusijusi komercinė veikla ir profesijos būtų naudojamos pinigams, gautiems iš bet kokios sunkios nusikalstamos veiklos, pavyzdžiui, prekybos narkotikais ir korupcijos, plauti.
2. Xxx Xxxxx susitaria skatinti teikti techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama padėti rengti ir jgyvendinti teisės aktus, taip pat užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu mechanizmų veikimą. Bendradarbiaujant visų pirma sudaromos sąlygos pagal atitinkamus teisės aktus keistis susijusia informacija ir priimti tinkamus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartus, kurie būtų lygiaverčiai Sąjungos ir šioje srityje veikiančių tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), taikomiems standartams.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMAS KITUOSE SEKTORIUOSE
35 straipsnis
Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje
1. Šalys susitaria bendradarbiauti propaguojant ir veiksmingai saugant žmogaus teises, inter alia, ratifikuodamos ir jgyvendindamos tarptautinius žmogaus teisų dokumentus.
2. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:
a) paramą nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano rengimui ir jgyvendinimui,
b) žmogaus teisių propagavimą ir švietimą žmogaus teisių klausimais;
c) žmogaus teisių srityje veikiančių nacionalinių ir regioninių institucijų stiprinimą;
d) turiningo ir išsamaus dialogo žmogaus teisių klausimais užmezgimą;
e) bendradarbiavimo su žmogaus teisių srityje veikiančiomis Jungtinių Tautų institucijomis stiprinimą.
36 straipsnis
Bendradarbiavimas finansinių paslaugų srityje
1. Šalys susitaria siekti labiau derinti savo taisykles ir standartus ir stiprinti bendradarbiavimą bankininkystės, draudimo ir kitų finansų sektoriaus sričių apskaitos, priežiūros ir reguliavimo sistemoms tobulinti.
2. Šalys bendradarbiauja siekdamos plėtoti teisinius reguliavimo pagrindus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, taip pat pagal dvišalio bendradarbiavimo nuostatas Mongolijos kapitalo rinkoje pradėti taikyti jmonių valdymo ir tarptautinius apskaitos standartus, laikantis GATS ir PPO jsipareigojimo, susijusio su abipusiu susitarimu finansinių paslaugų klausimais.
37 straipsnis
Ekonominės politikos dialogas
1. Šalys susitaria bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija apie savo ekonomikos tendencijas bei politiką ir dalijantis ekonominės politikos koordinavimo patirtimi regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos kontekste.
2. Šalys stengiasi intensyvinti savo institucijų dialogą ekonomikos klausimais, kuris Šalių sutarimu gali apimti tokias sritis kaip pinigų politika, fiskalinė politika, jskaitant jmonių apmokestinimą, viešieji finansai, makroekonomikos stabili zavimas ir užsienio skola.
3. Šalys bendradarbiauja ir skatina tarpusavio supratimą ekonomikos jvairinimo ir pramonės plėtros srityje.
38 straipsnis
Geras administravimas mokesčių srityje
Siekdamos stiprinti ir plėtoti ūkinę veiklą ir kartu atsižvelgti j poreikj plėtoti tinkamus reguliavimo pagrindus, Šalys pripažjsta ir jsipareigoja mokesčių srityje laikytis gero administravimo principų, kuriuos ES lygiu jsipareigojo taikyti valstybės narės. Tuo tikslu, nepažeisdamos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos, Šalys gerina tarptautinj bendradar biavimą mokesčių srityje, lengvina teisėtų mokestinių pajamų surinkimą ir kuria veiksmingo minėtų principų jgyvendinimo priemones.
39 straipsnis
Pramonės politika ir mažųjų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimas
Atsižvelgdamos j savo ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusj bendradar biavimą visose tam tinkamose srityse mažų ir vidutinių jmonių konkurencingumui gerinti, inter alia:
a) keisdamosi informacija ir patirtimi, kaip sukurti pagrindines sąlygas mažų ir vidutinių jmonių konkuren cingumui gerinti;
b) skatindamos ūkio subjektų ryšius, remdamos bendras investicijas ir bendrų jmonių bei informacijos tinklų kūrimą, visų pirma pasinaudodamos galiojančiomis Europos Sąjungos horizontaliomis programomis, ypač skatindamos, kad partneriai keistųsi programine ir technine jranga;
c) teikdamos informaciją, skatindamos inovacijas ir keisdamosi geriausia patirtimi, susijusia su galimybėmis gauti finansavimą, inter alia, ir mikro bei mažoms jmonėms;
d) sukurdamos palankias sąlygas atitinkamai Šalių privataus sektoriaus veiklai ir ją remdamos;
e) skatindamos deramą darbą, jmonių socialinę atsakomybę bei atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, jskaitant tausų vartojimą ir gamybą. Vykdant šj bendradarbiavimą atsižvelgiama j vartotojo požiūriu svarbius klausimus, kaip antai informacija apie gaminj ir vartotojo vaidmuo rinkoje;
f) abipusiu sutarimu pasirinktose pramonės srityse vykdydamos bendrus mokslinių tyrimų projektus ir bendradar biaudamos standartų, atitikties vertinimo procedūrų ir techninių reglamentų klausimais,
g) teikdamos informaciją apie nuotekų valymo metodų ir technologijų modernizavimą odos perdirbimo sektoriuje,
h) abiem Šalims prieinamais veikiančiais tinklais keisdamosi informacija ir rekomenduodamos partnerius bei bendradar biavimo galimybes prekybos ir investicijų srityje,
i) remdamos abiejų Šalių privačių jmonių, visų pirma VMĮ, bendradarbiavimą,
j) svarstydamos galimybę pradėti derybas dėl papildomo susitarimo dėl keitimosi informacija, intensyvesniam bendra darbiavimui skirtų praktinių užsiėmimų ir kitų abiejų Šalių VMĮ rėmimo renginių,
k) teikdamos informaciją apie techninę pagalbą maisto ir žemės ūkio produktų eksportui j Europos rinką pagal Europos Sąjungos lengvatų sistemą.
40 straipsnis
Turizmas
1. Vadovaudamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, grindžiamais vietine programa „Darbotvarkė 21“, Šalys siekia gerinti keitimąsi informacija ir nustatyti geriausią praktiką, kad būtų užtikrinta darni ir tvari turizmo plėtra.
2. Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą saugodamos ir optimaliai išnaudodamos gamtos ir kultūros paveldo potencialą, mažindamos neigiamą turizmo poveikj ir didindamos teigiamą turizmo verslo indėlj j tvarų vietos bendruomenių vystymąsi, inter alia, plėtodamos ekologinj turizmą ir kartu puoselėdamos vietos ir čiabuvių bendruomenių vientisumą bei interesus ir gerindamos turizmo pramonės mokymus.
41 straipsnis
Informacinė visuomenė
1. Pripažindamos, kad informacinės ir ryšių technologijos yra reikšmingas šiuolaikinio gyvenimo elementas ir yra gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys stengiasi keistis nuomonėmis apie savo vykdomą šios srities politiką, taip siekdamos skatinti ekonominj vystymąsi.
2. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, inter alia, skiriama:
a) dalyvavimui išsamiame regioniniame dialoge apie jvairius informacinės visuomenės aspektus, visų pirma elektroninių ryšių politikos ir reglamentavimo, jskaitant universaliąsias paslaugas, licencijavimą ir bendrus leidimus, privatumo bei asmens duomenų apsaugą ir reguliavimo institucijos nepriklausomumą bei veiksmingumą;
b) Šalių ir Azijos tinklų ir paslaugų sujungimui ir sąveikai;
c) naujų informacijos ir ryšių technologijų standartizavimui ir sklaidai;
d) Šalių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo informacijos ir ryšių technologijų srityje skatinimui;
e) bendradarbiavimui skaitmeninės televizijos srityje, jskaitant keitimąsi jos jdiegimo patirtimi, reglamentavimo aspektais ir visų pirma dažnių valdymą bei tyrimus;
f) bendradarbiavimui vykdant mokslinių tyrimų projektus informacijos ir ryšių technologijų srityje;
g) informacijos ir ryšių technologijų saugumo aspektams, taip pat kovai su elektroniniais nusikaltimais;
h) telekomunikacijų, jskaitant radijo jrangą, atitikties vertinimui;
i) bendradarbiavimui plėtojant plačiajuostj tinklą;
j) keitimuisi informacija apie informacijos ir ryšių technologijų konkurencijos politiką.
42 straipsnis
Audiovizualinis ir žiniasklaidos sektorius
Šalys skatins, rems ir lengvins atitinkamų savo institucijų ir subjektų mainus, bendradarbiavimą ir dialogą audiovizua liniame ir žiniasklaidos sektoriuje. Jos susitaria šiose srityse pradėti nuolatinj dialogą.
43 straipsnis
Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse
1. Šalys susitaria savo abipusei naudai bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje abiem Šalims svarbiuose sektoriuose.
2. Bendradarbiaujant siekiama šių tikslų:
a) skatinti keistis informacija ir praktine patirtimi mokslo ir technologijų srityje, jskaitant informaciją apie atitinkamos politikos ir programų jgyvendinimą;
b) skatinti Šalių mokslo bendruomenių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų bei pramonės partnerystes mokslinių tyrimų srityje;
c) skatinti mokslininkų mokymus ir mobilumą;
d) remti savo aukštojo mokslo jstaigų, mokslinių tyrimų centrų ir pramonės, jskaitant mažas ir vidutines jmones, dalyvavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose.
3. Bendradarbiavimas gali vykti rengiant bendrus mokslinių tyrimų projektus ir mainus, mokslininkų suvažiavimus ir mokymus pagal tarptautines mokymo ir mobilumo programas ir mainus, užtikrinant kuo platesnę mokslinių tyrimų, mokymosi rezultatų ir geriausios praktikos sklaidą.
4. Bendradarbiaujama laikantis abiejų Šalių jstatymų ir kitų teisės aktų. Bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas abipusiškumo, vienodo vertinimo ir abipusės naudos principais ir užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugą.
5. Šalys susitaria dėti visas pastangas, kad visuomenė būtų geriau informuota apie jų mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo programų teikiamas galimybes.
44 straipsnis
Energetika
1. Šalys stengiasi glaudžiau bendradarbiauti energetikos sektoriuje, siekdamos:
a) gerinti energetinj saugumą, inter alia, jvairinant energijos šaltinius ir kuriant naujus, naujoviškus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tarp jų biokurą ir biomasę, vėjo, saulės energiją ir hidroenergiją, taip pat remti tinkamų politikos pagrindų kūrimą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai būtų sukurtos palankios investicijų ir konkurencijos sąlygos, ir jų jtraukimą j atitinkamas politikos sritis;
b) racionaliai naudoti energiją tiek pasiūlos, tiek paklausos lygiu, didinant energijos vartojimo efektyvumą energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir galutinio vartojimo etapuose;
c) skatinti taikyti tarptautiniu mastu pripažintus branduolinės saugos, saugumo, branduolinių medžiagų neplatinimo ir apsaugos standartus;
d) skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvarios energijos gamybos ir tvaraus energijos naudojimo, perdavimą;
e) stiprinti šios srities gebėjimus ir lengvinti investicijas vadovaujantis skaidriomis, nediskriminuojančiomis ir su rinka suderinamomis taisyklėmis.
2. Šiuo tikslu Šalys susitaria savo abipusei naudai skatinti ryšius bei bendrus mokslinius tyrimus visų pirma per atitinkamas regionines ir tarptautines organizacijas. Nurodydamos 43 straipsnj ir 2002 m. Johanesburge jvykusio Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (PVSTVK) išvadas, Šalys pabrėžia būtinybę jvertinti galimybės naudotis energijos paslaugomis prieinama kaina ir tvarios plėtros sąsajas. Ši veikla gali būti skatinama ir Europos Sąjungos energetikos iniciatyva, pradėta PVSTVK.
3. Prekyba branduolinėmis medžiagomis vykdoma laikantis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatų. Prireikus prekyba branduolinėmis medžiagomis gali būti sureglamentuota specialiu Europos atominės energijos bendrijos ir Mongolijos susitarimu.
45 straipsnis
Transportas
1. Šalys susitaria bendradarbiauti atitinkamose transporto politikos srityse, siekdamos gerinti investavimo galimybes ir prekių bei keleivių judėjimą, skatinti aviacijos patikimumą bei saugumą, kovą su piratavimu, saugoti aplinką ir didinti savo transporto sistemų efektyvumą.
2. Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys siekia skatinti:
a) keistis informacija apie savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto ir kaimo transportą, aviaciją, transporto logistiką ir daugiarūšio transporto tinklų sujungimą bei sąveiką, taip pat kelių, geležinkelių ir oro uostų valdymą;
b) vystyti palydovinę navigaciją, ypač atsižvelgiant j abiem Šalims naudingus reglamentavimo, pramonės ir rinkos vystymosi aspektus. Šiuo tikslu bus svarstomos Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos EGNOS ir Galileo;
c) plėtoti dialogą oro transporto paslaugų srityje, siekiant jvertinti tolesnio santykių plėtojimo galimybes tokiose srityse kaip skrydžių sauga, aviacijos saugumas, aplinka, oro eismo valdymas, konkurencijos teisės taikymas ir ekonominis oro transporto pramonės reguliavimas, kad būtų remiamas reglamentavimo derinimas ir pašalintos verslui kylančios kliūtys. Toliau turėtų būti skatinami abiem Šalims svarbūs civilinės aviacijos srities bendradarbiavimo projektai. Tuo remdamosi Šalys jvertins glaudesnio bendradarbiavimo civilinės aviacijos srityje mastą;
d) mažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekj;
e) jgyvendinti saugumo, saugos ir aplinkosaugos standartus, pirmiausia oro transporto srityse, atsižvelgiant j atitinkamas tarptautines konvencijas;
f) bendradarbiauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti geresnj tarptautinės teisės aktų ir šiame straipsnyje iškeltų tikslų vykdymą.
46 straipsnis
Švietimas ir kultūra
1. Siekdamos gerinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūra, Šalys susitaria skatinti bendradar biavimą švietimo ir kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos j savo jvairovę. Šiuo tikslu Xxxxx rems ir skatins savo kultūros institutų ir pilietinės visuomenės veiklą.
2. Šalys siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas jvairiose kultūros srityse, jskaitant bendradarbiavimą paveldo saugojimo srityje, tinkamai atsižvelgdamos j kultūrų jvairovę.
3. Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, UNESCO, siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų jvairovę, taip pat saugodamos kultūros paveldą. Kiek tai susiję su kultūrų jvairove, Xxxxx taip pat susitaria skatinti ratifikuoti ir jgyvendinti 2005 m. spalio 20 d. priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos jvairovės apsaugos ir skatinimo.
4. Be to, Šalys ypatingą dėmesj skiria priemonėms, skirtoms užmegzti atitinkamų jų specializuotų jstaigų ryšius ir skatinti informacijos, praktinės patirties, studentų, ekspertų, jaunimo bei jaunų darbuotojų ir techninių išteklių mainus, pasinaudojant Azijai skirtų Sąjungos programų teikiamomis galimybėmis švietimo ir kultūros srityje bei abiejų Šalių šioje srityje jgyta patirtimi. Be to, abi Šalys susitaria skatinti atitinkamų aukštojo mokslo programų, pavyzdžiui, Erasmus Mundus programos, jgyvendinimą, siekdamos aukštojo mokslo srityje remti bendradarbiavimą bei modernizavimą ir akademinj mobilumą.
47 straipsnis
Aplinka, klimato kaita ir gamtos ištekliai
1. Šalys sutaria, kad reikia tvariai saugoti bei valdyti gamtos išteklius ir biologinę jvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.
2. Šalys sutaria, kad bendradarbiavimas šioje srityje skatina saugoti ir gerinti aplinką, siekiant tvaraus vystymosi. Pagal šj susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys atsižvelgia j Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais išvadas ir atitinkamų daugiašalių aplinkos susitarimų jgyvendinimą.
3. Šalys susitaria bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kad prisitaikytų prie neigiamų klimato kaitos padarinių, mažintų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekj, o savo ekonomiką orientuotų j tvarų augimą, grindžiamą anglies dioksido kiekio mažinimu. Šiuo tikslu Šalys tirs anglies dioksido rinkos mechanizmų naudojimo galimybes.
4. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos stiprinti veiksmingą prekybos ir aplinkos politikos sąveiką ir aplinkos aspektus jtraukti j visus bendradarbiavimo sektorius.
5. Šalys stengiasi tęsti ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą pagal regionines aplinkos apsaugos programas, ypač kiek jis susijęs su:
a) sąmoningumo aplinkos klausimais propagavimu ir skatinimu aktyviau dalyvauti vietos lygiu, jskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą jgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi iniciatyvas;
b) kova su klimato kaita, ypač su jos padariniais aplinkai ir gamtos ištekliams;
c) dalyvavimo daugiašaliuose aplinkos susitarimuose, jskaitant biologinę jvairovę bei biologinę saugą ir cheminius pavojus, ir jų jgyvendinimo gebėjimų stiprinimu;
d) aplinką tausojančių technologijų, produktų ir paslaugų propagavimu ir naudojimu, inter alia, taikant reglamentavimo ir ekologijos požiūriu pagrjstas priemones;
e) geresniu miškų tvarkymu, inter alia, kovojant su savavališku miško kirtimu bei susijusia prekyba ir skatinant tvarią miškotvarką;
f) neteisėto kietų ir pavojingų atliekų ir produktų iš gyvų pakitusių organizmų vežimo j kitas valstybes prevencija;
g) aplinkos oro kokybės, aplinkai nekenksmingo atliekų tvarkymo, tvaraus integruoto vandens išteklių ir cheminių medžiagų valdymo gerinimu ir tvaraus vartojimo bei tvarios gamybos skatinimu;
h) dirvožemio apsauga bei išsaugojimu ir tvaria žemėtvarka;
i) veiksmingu nacionalinių parkų tvarkymu ir biologinės jvairovės teritorijų bei pažeidžiamų ekosistemų nustatymu ir išsaugojimu, tinkamai atsižvelgiant j tose teritorijose arba netoli jų gyvenančias vietos bendruomenes ir čiabuvius.
6. Šalys skatina abipuses galimybes naudotis jų šios srities programomis, laikantis specialiųjų tokių programų sąlygų:
a) vandens išteklių stebėjimo tinklo sukūrimas ir jo modernizavimas,
b) vandens nudruskinimo ir pakartotinio naudojimo technologijų jdiegimas,
c) ekologinio turizmo plėtojimas.
48 straipsnis
Žemės ūkis, gyvulininkystė, žuvininkystė ir kaimo plėtra
Šalys susitaria skatinti dialogą žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės ir kaimo plėtros srityse. Jos keisis informacija ir plėtos santykius, susijusius su:
a) žemės ūkio politika ir bendra tarptautine maisto ir žemės ūkio perspektyva;
b) galimybėmis lengvinti prekybą augalais, gyvūnais, gyvuliais ir jų produktais siekiant kaimo vietovėse toliau plėtoti lengvąją pramonę;
c) gyvūnų ir gyvulių gerove;
d) kaimo plėtros politika;
e) vietos subjektų ir ūkio subjektų keitimusi informacija ir bendradarbiavimo tinklais visų pirma tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir technologijų perdavimas;
f) augalų, gyvūnų ir gyvulių sveikatos ir kokybės politika, visų pirma su saugomomis geografinėmis nuorodomis;
g) bendradarbiavimu dėl tarptautinėms žemės ūkio organizacijoms pateiktų pasiūlymų ir iniciatyvų;
h) tvaraus ir ekologiško žemės ūkio vystymu, jskaitant augalininkystę, biokurą ir biotechnologijų perdavimą;
i) augalų jvairovės apsauga, sėklininkystės technologijomis, žemės ūkio biotechnologijomis;
j) žemės ūkio ir gyvulininkystės duomenų bazių ir informacinių tinklų kūrimu;
k) žemės ūkio ir veterinarijos sektoriaus mokymais.
49 straipsnis
Sveikata
1. Šalys susitaria bendradarbiauti sveikatos sektoriuje tokiose srityse kaip sveikatos sistemos reforma, pagrindinės užkrečiamos ligos ir kitos grėsmės sveikatai, neužkrečiamos ligos ir tarptautiniai sveikatos susitarimai, siekdamos pagerinti sveikatingumo sąlygas ir visuomenės sveikatą.
2. Bendradarbiaujama daugiausia šiais būdais:
a) jgyvendinant išsamias programas, kuriomis siekiama sisteminės sveikatos sektoriaus reformos, jskaitant sveikatos sistemos, sveikatos paslaugų bei sveikatingumo sąlygų ir informacijos apie sveikatą gerinimą;
b) taikant bendras epidemiologijos priemones, jskaitant bendradarbiavimą išankstinės grėsmių sveikatai, pavyzdžiui, paukščių ir pandeminio gripo ir kitų pagrindinių užkrečiamų ligų, prevencijos srityje;
c) vykdant neužkrečiamų ligų prevenciją ir kontrolę keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, skatinant sveiką gyvenseną, sprendžiant su svarbiausiais sveikatos veiksniais, pavyzdžiui, mityba, narkomanija, alkoholizmu ir priklau somybe nuo tabako, susijusius klausimus;
d) skatinant jgyvendinti tarptautinius sveikatos susitarimus, pavyzdžiui, Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir Tarptautines sveikatos taisykles.
50 straipsnis
Užimtumas ir socialiniai reikalai
1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti užimtumo ir socialinių reikalų srityje, jskaitant bendradarbiavimą regioninės ir socialinės sanglaudos, sveikatos ir darbo saugos, lyčių lygybės ir deramo darbo srityse, siekdamos stiprinti socialinj globalizacijos aspektą.
2. Šalys dar kartą patvirtina būtinybę remti visiems naudingą globalizacijos procesą ir kaip esminę tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo prielaidą skatinti visišką bei našų užimtumą ir deramą darbą, kaip patvirtinta 2005 m. spalio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/1 (Pasaulio aukščiausio lygio susitikimo rezultatai) ir 2006 m. liepos mėn. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos aukšto lygio susitikime priimtoje ministrų deklaracijoje (JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba E/2006/L.8, 2006 m. liepos 5 d.). Xxxxx atsižvelgia j savo ekonominės ir socialinės padėties ypatumus ir skirtumus.
3. Šalys dar kartą patvirtina savo jsipareigojimus besąlygiškai laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo ir socialinių standartų, nustatytų visų pirma 1998 m. TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje ir 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, ir juos veiksmingai jgyvendinti. Pagal šj susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys turėtų atsižvelgti j jgyvendintus daugiašalius socialinių reikalų ir darbo susitarimus. Šalys susitaria bendradarbiauti ir prireikus teikti techninę pagalbą, siekdamos ratifikuoti ir veiksmingai jgyvendinti visas 1998 m. TDO deklaracijoje minimas TDO konvencijas ir kitas atitinkamas konvencijas.
4. Bendradarbiavimo formos gali apimti, inter alia, Šalių sutartas konkrečias programas ir projektus, taip pat dialogą, bendradarbiavimą ir iniciatyvas abiem Šalims svarbiomis temomis dvišaliu arba daugiašaliu lygmeniu, pavyzdžiui, TDO.
51 straipsnis
Statistika
1. Šalys susitaria skatinti statistinių metodų ir praktikos, jskaitant statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą, derinimą, kad jos abiem Šalims priimtinu pagrindu galėtų naudotis prekybos prekėmis ir paslaugomis statistika ir apskritai visų šiuo susitarimu reglamentuojamų sričių, kurių duomenis galima rinkti, apdoroti, analizuoti ir skleisti, statistika.
2. Šalys susitaria skatinti kompetentingų institucijų tiesioginių ryšių užmezgimą siekdamos stiprinti draugišką bendra darbiavimą statistikos srityje, statistikos tarnybų gebėjimus modernizuojant ir tobulinant statistikos sistemos kokybę ir gerinant žmogiškuosius išteklius, rengiant atitinkamų sričių mokymus ir remiant nacionalinės statistikos sistemos, jskaitant būtiną infrastruktūrą, kūrimą pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką.
3. Bendradarbiavimas apima abiem Šalims svarbius sektorius, didžiausią dėmesj teikiant šioms sritims:
I. Ekonominė statistika
a) nacionalinės sąskaitos;
b) jmonių statistika ir registracija;
c) žemės ūkis / žemdirbystė, gyvulininkystė, kaimo plėtra;
d) aplinka ir iškasenų ištekliai;
e) pramonė;
f) užsienio prekyba prekėmis ir paslaugomis;
g) didmeninės ir mažmeninės prekybos statistika;
h) duomenų taisymo politika;
i) aprūpinimas maistu;
j) mokėjimų balansas.
II. Socialinė statistika
a) lyčių statistika;
b) migracijos statistika;
c) namų ūkių tyrimas.
III. Informacinės technologijos
a) keitimasis patirtimi, susijusia su elektronine technologija ir informacijos saugumo, apsaugos, kaupimo ir privatumo užtikrinimo metodologija, ir šios patirties jgyvendinimas;
b) keitimasis patirtimi, susijusia su patogioje naudotis interneto svetainėje patalpintos elektroninės vartotojų duomenų bazės kūrimu ir šios srities mokymais;
c) parama Mongolijos nacionalinės statistikos tarnybos informacinių technologijų specialistams kuriant informacijos duomenų bazę;
d) bendradarbiavimas, susijęs su vartotojų informavimu apie informacijos duomenų bazę.
52 straipsnis
Pilietinė visuomenė
1. Šalys pripažjsta organizuotos pilietinės visuomenės, visų pirma akademinės visuomenės, vaidmenj ir galimą indėlj plėtojant dialogą ir bendradarbiavimą pagal šj susitarimą ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene ir jos veiksmingą dalyvavimą.
2. Vadovaudamasi konkrečios Šalies teisės bei administracinėmis nuostatomis, organizuota pilietinė visuomenė gali:
a) laikydamasi demokratijos principų dalyvauti formuojant politiką šalies lygiu;
b) gauti informacijos apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorinės politikos, ypač su jos veikla susijusiose srityse, jskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir tokiose konsultacijose dalyvauti;
c) gauti finansinius išteklius, jei tai leidžia konkrečios Šalies vidaus taisyklės, o ypač svarbiose srityse – gauti paramą gebėjimams stiprinti;
d) dalyvauti jgyvendinant bendradarbiavimo programas su jos veikla susijusiose srityse.
53 straipsnis
Bendradarbiavimas valstybės ir viešosios administracijos modernizavimo srityje
Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos modernizuoti viešąją administraciją. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio skiriama:
a) organizacinio veiksmingumo gerinimui;
b) institucijų veiksmingumo teikiant paslaugas didinimui;
c) viešųjų išteklių valdymo skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti;
d) teisės ir institucinės sistemos tobulinimui;
e) politikos formavimo ir jgyvendinimo gebėjimų (viešųjų paslaugų teikimas, biudžeto formavimas ir vykdymas, antiko rupcija) stiprinimui;
f) teismų sistemos stiprinimui; ir
g) saugumo sistemos reformavimui.
54 straipsnis
Bendradarbiavimas nelaimių rizikos valdymo (NRV) srityje
1. Šalys susitaria intensyviau bendradarbiauti NRV srityje, nuolat kurdamos ir jgyvendindamos priemones, kuriomis mažinama rizika vietos bendruomenėms ir visuose visuomenės lygmenyse valdomi gaivalinių nelaimių padariniai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama prevenciniams veiksmams ir iniciatyviam požiūriui sprendžiant pavojaus ir rizikos problemas, siekiant mažinti su gaivalinėmis nelaimėmis susijusią riziką ar pažeidžiamumą.
2. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio skiriama šiems programos elementams:
a) gaivalinių nelaimių rizikos mažinimas arba prevencija ir padarinių švelninimas;
b) žinių valdymas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir švietimas siekiant visais lygiais sukurti saugumo ir atsparumo kultūrą;
c) pasirengimas nelaimėms;
d) nelaimių valdymų politikos formavimas, institucinių gebėjimų stiprinimas ir sutarimo siekimas;
e) reagavimas j nelaimes;
f) nelaimių rizikos vertinimas ir stebėjimas.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖS
55 straipsnis
Bendradarbiavimo ištekliai ir finansinių interesų apsauga
1. Siekdamos jgyvendinti šiame susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos j savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti tinkamus išteklius, jskaitant finansinius išteklius.
2. Šalys susitaria skatinti plėtoti ir jgyvendinti abipusę techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama veiksmingai užtikrinti jų finansinius interesus vystymosi pagalbos srityje ir vykdant kitą finansuojamą bendradarbiavimo veiklą. Šalys nedelsdamos reaguoja j kitos Šalies teismų ir (arba) tyrimo jstaigų, siekiančių geriau kovoti su sukčiavimu ir pažeidimais, prašymus suteikti abipusę administracinę pagalbą.
3. Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Mongolijoje, laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų.
4. Finansinę pagalbą šalys jgyvendina laikydamosi patikimo finansų valdymo principų ir bendradarbiauja užtikrinant Europos Sąjungos ir Mongolijos finansinių interesų apsaugą. Šalys imasi veiksmingų sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos nelegalios veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonių, inter alia, šio susitarimo reglamentuojamose srityse teikdamos abipusę administracinę ir teisinę pagalbą. Bet kuriame kitame būsimame Šalių susitarime arba finansavimo priemonėje Šalys numato specialią finansinio bendradarbiavimo nuostatą, kuria reglamentuojami patikrinimai vietoje, patikros, kontrolė ir kovos su sukčiavimu priemonės, jskaitant ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) taikomas priemones.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
INSTITUCINĖ STRUKTŪRA
56 straipsnis
Jungtinis komitetas
1. Pagal šj susitarimą Šalys susitaria jsteigti jungtinj komitetą, sudarytą iš abiejų Šalių atitinkamo aukšto lygio atstovų. Šio komiteto uždaviniai:
a) užtikrinti tinkamą šio susitarimo veikimą ir jgyvendinimą;
b) nustatyti prioritetus atsižvelgiant j šio susitarimo tikslus;
c) teikti rekomendacijas šio susitarimo tikslams pasiekti.
2. Siekiant šio susitarimo tikslų, jungtinis komitetas ir 28 straipsniu jsteigtas pakomitetis turi jgaliojimus susitarime numatytais atvejais priimti sprendimus. Sprendimai priimami Šalių sutarimu, užbaigus atitinkamas vidaus procedūras, skirtas abiejų Šalių pozicijai nustatyti. Sprendimai Šalims privalomi, jos imasi būtinų jų jgyvendinimo priemonių.
3. Xxxxxxxx posėdžius jungtinis komitetas rengia kiekvienais metais pakaitomis Xxxx Xxxxxx ir Xxxxxxxxxx abipusiu sutarimu nustatytu metu. Šalių sutarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu.
4. Jungtinis komitetas gali steigti specializuotas darbo grupes, kurios jam padėtų vykdyti uždavinius. Kiekviename jungtinio komiteto posėdyje šios darbo grupės jam pateikia išsamias savo veiklos ataskaitas.
5. Šalys susitaria, kad jungtinio komiteto uždavinys taip pat yra užtikrinti, kad visi Šalių sudaryti arba būsimi sektoriniai susitarimai ar protokolai būtų tinkamai taikomi.
6. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
IX ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57 straipsnis
Būsimų pakeitimų sąlyga
1. Siekdamos tvirčiau bendradarbiauti Šalys abipusiu sutarimu gali išplėsti šj susitarimą, taip pat jj papildyti konkrečių sektorių ir veiklos susitarimais arba protokolais.
2. Įgyvendindama šj susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama j taikant šj susitarimą jgytą patirtj.
58 straipsnis
Kiti susitarimai
Nepažeidžiant atitinkamų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, nei šis susitarimas, nei pagal jj vykdomos priemonės neturi poveikio valstybių narių teisėms pradėti dvišalj bendradarbiavimą su Mongolija ar prireikus su Mongolija sudaryti naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.
Šis susitarimas neturi poveikio trečiųjų asmenų atžvilgiu Šalių prisiimtų jsipareigojimų vykdymui ar jgyvendinimui.
59 straipsnis
Įsipareigojimų vykdymas
1. Kiekviena Šalis gali kreiptis j jungtinj komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo.
2. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo tam tikrų šiuo susitarimu numatytų savo jsipareigojimų, ji gali imtis tinkamų priemonių.
3. Išskyrus ypatingos skubos atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia jungtiniam komitetui visą reikalingą informaciją, būtiną padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas.
4. Pasirenkant priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo šio susitarimo veikimą. Apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo.
5. Šalys susitaria, kad siekiant šj susitarimą tinkamai aiškinti ir praktiškai taikyti, 3 dalyje minimas terminas
„ypatingos skubos atvejai“ reiškia vienos iš Šalių padarytą esminj susitarimo pažeidimą. Esminiu susitarimo pažeidimu laikoma:
i) bendrosiomis tarptautinės teisės taisyklėmis nesankcionuotas atsisakymas vykdyti susitarimą arba
ii) esminės susitarimo normos, t. y. 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio, pažeidimas.
60 straipsnis
Palengvinimas
Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šj susitarimą, abi Šalys susitaria pagal savo vidaus taisykles ir teisės aktus jgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems pareigūnams ir ekspertams sudaryti sąlygas, būtinas jų funkcijoms vykdyti.
61 straipsnis
Teritorinis taikymas
Susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje galioja Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, tose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir Mongolijos teritorijoje.
62 straipsnis
Šalių sąvokos apibrėžtis
Šiame susitarime „Šalys“ – Sąjunga ar jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant j atitinkamą jų kompetenciją, ir Mongolija.
63 straipsnis
Įsigaliojimas ir trukmė
1. Šis susitarimas jsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai paskutinė Šalis praneša kitai Šaliai, kad šiuo tikslu būtinos teisinės procedūros yra baigtos.
2. Šis susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitam vienerių metų laikotarpiui, jei Xxxxx ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio susitarimo.
3. Bet kuris šio susitarimo iš dalies pakeitiamas atliekamas Šalių susitarimu. Bet kurie pakeitimai jsigalioja tik po to, kai paskutinė Šalis kitai Šaliai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai.
4. Jei viena Šalis žaliavų eksportui numato griežtesnę prekybos tvarką nei galiojo susitarimo parafavimo metu, pavyzdžiui, nustato naujus draudimus, apribojimus, muitus ar kitokias rinkliavas, kurios neatitinka 1994 m. GATT VIII, XI, XX arba XXI straipsnių nuostatose numatytų reikalavimų, arba joms netaikoma PPO išimtis ar pagal 56 straipsnj nepritarė jungtinis komitetas arba Prekybos ir investicijų pakomitetis, kita Šalis pagal 59 straipsnio 3 ir 4 dalis gali imtis tinkamų priemonių.
5. Šj susitarimą viena Šalis gali nutraukti kitai Šaliai pateikdama raštišką denonsavimo pranešimą. Susitarimo nutraukimas jsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą.
64 straipsnis
Pranešimai
Pranešimai pagal 63 straipsnj teikiami atitinkamai Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Mongolijos užsienio reikalų ministerijai.
65 straipsnis
Autentiškas tekstas
Šis susitarimas parengtas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir mongolų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.
Съставено в Улан Батор на тридесети април две хиляди и тринадесета година. Hecho en Xxxx Xxxxx, el treinta de abril de dos mil trece.
V Ulánbátaru dne třicátého dubna dva tisíce třináct. Udfærdiget i Ulaanbaatar den tredivte april to tusind og tretten
Geschehen zu Ulan-Bator am dreißigsten April zweitausenddreizehn.
Kahe tuhande kolmeteistkümnenda aasta aprillikuu kolmekümnendal päeval Ulaanbaataris. Έγινε στο Ουλάν Μπατόρ, στις τριάντα Απριλίου δύο χιλιάδες δεκατρία.
Done at Ulaanbaatar on the thirtieth day of April in the year two thousand and thirteen. Fait à Oulan-Bator, le trente avril deux mille treize.
Fatto a Ulan-Bator, addì trenta aprile duemilatredici. Ulanbatorā, divi tūkstoši trīspadsmitā gada trīsdesmitajā aprīlī.
Priimta du tūkstančiai tryliktų metų balandžio trisdešimtą dieną Xxxx Xxxxxx.
Kelt Ulánbátorban, a kétezer-tizenharmadik év április havának harmincadik napján. Magħmul f'Ulaanbaatar, fit-tletin jum ta’ April tas-sena elfejn u tlettax.
Gedaan te Ulaanbaatar, de dertigste april tweeduizend vier dertien.
Sporządzono w Xxxx Xxxxx dnia trzydziestego kwietnia roku dwa tysiące trzynastego. Feito em Ulaanbaatar, em trinta de abril de dois mil e treze.
Întocmit la Xxxx Xxxxx la treizeci aprilie două mii treisprezece. V Ulanbátare tridsiateho apríla dvetisíctrinásť.
V Ulaanbaatarju, dne tridesetega aprila leta dva tisoč trinajst.
Tehty Ulaanbaatarissa kolmantenakymmenentenä päivänä huhtikuuta vuonna kaksituhattakolmetoista. Som skedde i Ulaanbaatar den trettionde april tjugohundratretton.
Xxxx xxxxxxxxxxxx Улаанбаатар хотноо 2013 оны 4 д гээр сарын 30-ны д р йлдэв.
Voor het Koninkrijk België Pour le Royaume de Belgique Für das Königreich Belgien
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.
Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.
Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.
За Република България
Za Českou republiku
For Kongeriget Danmark
Für die Bundesrepublik Deutschland
Eesti Vabariigi nimel
Thar cheann Na hÉireann For Ireland
Για την Ελληνική Δημοκρατία
Por el Reino de España
Pour la République française
Per la Repubblica italiana
Για την Κυπριακή Δημοκρατία
Latvijas Republikas vārdā –
Lietuvos Respublikos vardu
Pour la Grand-Duché de Luxembourg
A Magyar Köztársaság részéről
Għal Malta
Voor het Koninkrijk der Nederlanden
Für die Republik Österreich
W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej
Pela República Portuguesa
Pentru România
Za Republiko Slovenijo
Za Slovenskú republiku
Suomen tasavallan puolesta För Republiken Finland
För Konungariket Sverige
For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
За Европейския съюз Рог la Unión Europea Za Evropskou unii
For Den Europæiske Union Für die Europäische Union Euroopa Liidu nimel
Για την Ευρωπαϊκή Ένωση For the European Union Pour l'Union européenne Per l'Unione europea Eiropas Savienības vārdā – Europos Sąjungos vardu Az Európai Unió részéről Għall-Unjoni Ewropea Voor de Europese Unie
W imieniu Unii Europejskiej Pela União Europeia
Pentru Uniunea Europeană Za Európsku úniu
Za Evropsko unijo Euroopan unionin puolesta För Europeiska unionen
Монгол Улсын Засгийн газрыг т л лж