TURINYS

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė XXXXXXXX,XXXXXXXXX AS

Data: 2022-08-26 12:18:50

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“

TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI

EUROPOS SĄJUNGOJE UŽ 6 MĖN. LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2022 BIRŽELIO 30 D. (NEAUDITUOTA)

2022 rugpjūčio 26 d.

TURINYS

TARPINĖ FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 6

TARPINĖ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 7

TARPINĖ NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 8

TARPINĖ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 9

TARPINIS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 10-20

TARPINIS ŠEŠIŲ MĖNESIŲ PRANEŠIMAS 21-31

TARPINĖ FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

TURTAS	Pastabos	2022.06.30		2021.12.31
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas		-		-
Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais	3.1	150 812 398		142 264 193
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	3.12	4 929		4 929
Ilgalaikio turto iš viso		150 817 327		142 269 122
Trumpalaikis turtas
Kitas trumpalaikis turtas	3.2	123 719		159 399
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3.3	25 508 382		585 662
Trumpalaikis turtas iš viso		25 632 101		745 061
TURTO IŠ VISO		176 449 428		143 014 183

NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI	Pastabos
Nuosavybė
Įstatinis kapitalas	3.4	101 200 000		101 200 000
Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)		(24 665 499)		(8 026 183)
Nuosavybė iš viso		76 534 501		93 173 817
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Išleistos obligacijos	3.5	99 896 391		49 830 758
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		99 896 391		49 830 758
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Mokėtinos sumos darbuotojams	3.6	12 335		5 058
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	3.7	6 201		4 550
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		18 536		9 608
Įsipareigojimų iš viso		99 914 927		49 840 366
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		176 449 428		143 014 183

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis
Tarpinės finansinės ataskaitos sudarytos ir pasirašytos 2022 rugpjūčio 26 d.
UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Generalinis direktorius		Xxxx Xxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

TARPINĖ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Pastabos
VEIKLOS PAJAMOS		Laikotarpis, pasibaigęs     2022.06.30		Finansiniai metai, pasibaigę   2021.12.31
Pardavimai		-		-
Pardavimų (savikaina)		-		-
Kitos pajamos (perparduotos)		-		-
BENDRASIS PELNAS		-		-
Veiklos (sąnaudos)	3.8	(78 225)		(241 460)
Kitos sąnaudos	3.9	(109 295)		(22 129)
XXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIAI)		(187 520)		(263 589)
Finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, vertės sumažėjimas	3.10	(16 451 795)		(4 860 624)
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ		(16 639 316)		(5 124 213)
Pelno mokesčio (sąnaudos) nauda	3.12	-		-
XXXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIAI)	3.12	(16 639 316)		(5 124 213)
KITOS BENDROSIOS PAJAMOS		-		-
BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO		-		-
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis) (Eur vienai akcijai)	3.11	(1,6442)		(0,506)

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Tarpinės finansinės ataskaitos sudarytos ir pasirašytos 2022 rugpjūčio 26 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Generalinis direktorius		Xxxx Xxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

TARPINĖ NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

	Įstatinis kapitalas	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	100 200 000	(0 000 000)	00 000 000
Įstatinio kapitalo suformavimas	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis)	-	(5 124 213)	(5 124 213)
Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)	1 000 000	-	1 000 000
Dividendai	-	-	-
Kitos išmokos savininkams	-	-	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	101 200 000	(0 000 000)	00 000 000
Įstatinio kapitalo suformavimas	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis)	-	(16 639 316)	(16 639316)
Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)	-	-	-
Dividendai	-	-	-
Kitos išmokos savininkams	-	-	-
Likutis 2022 m. birželio 30 d.	101 200 000	(00 000 000)	00 000 000

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Tarpinės finansinės ataskaitos sudarytos ir pasirašytos 2022 rugpjūčio 26 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Generalinis direktorius		Xxxx Xxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

TARPINĖ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Pastabos
		Laikotarpis, pasibaigęs 2022.06.30	Finansiniai metai, pasibaigę 2021.12.31
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio išmokos		(89 880)	(500 080)
Darbo užmokesčio mokėjimai		(25 255)	(36 240)
Sumokėti mokesčiai		(21 200)	(32 064)
Pinigų išmokos tiekėjams		(21 224)	(60 990)
Su obligacijų leidimu susijusios išlaidos		(16 725)	(101 100)
Garantinė įmoka		-	(150 000)
Papildomas banko sąskaitos tvarkymo mokestis		-	(108 055)
Kitos išmokos		(5 476)	(11 631)
Ataskaitinio laikotarpio įplaukos		12 600	-
Ataskaitinio laikotarpio pinigų įplaukos		12 600	-
		(77 280)	(500 080)
Investicijų įsigijimas	3.1	(25 000 000)	(143 000 000)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(25 000 000)	(143 000 000)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Obligacijų išleidimo įplaukos		50 000 000	49 908 000
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		50 000 000	49 908 000
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui		-	-
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas)		24 922 720	143 500 080
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		585 662	94 177 742
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	3.3	25 508 382	585 662

Tarpinės finansinės ataskaitos sudarytos ir pasirašytos 2022 rugpjūčio 26 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Generalinis direktorius		Xxxx Xxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

TARPINIS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Bendroji informacija

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – „Bendrovė“ arba „Įmonė“) yra Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Gedimino pr. 38, Vilnius,

Lietuvos Respublika

Bendrovės veiklos sritys yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones.

Bendrovė įregistruota 2020 m. rugpjūčio 26 dieną. 2022 m. birželio 30 d. Bendrovės 100 % įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos Respublikai k.111105555.

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 101 200 000 eurų, jį sudaro 10 120 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR. 2022 m. birželio 30 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2022 m. birželio 30 d. vidutinis metinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 1.

2. FINANSNINIŲ ATASKAITŲ PARENGIMO PAGRINDAS

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės laikotarpio, pasibaigusio 2022 m. birželio 30 d., tarpines finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Atitikties patvirtinimas

Įmonė parengė tarpines finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

2.2. Tarpinių finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Tarpinės finansinės ataskaitos parengtos istoriniu įsigijimo savikainos pagrindu. Įmonės finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

Finansinės ataskaitos yra pateikiamos eurais (EUR).

Toliau pateikta apskaitos politika buvo nuosekliai taikoma visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.3. Nuosavas kapitalas

Nuosavu kapitalu priskiriama apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas (rezultatai), privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai).

Pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitomas ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiamas visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis apskaitoma ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai (straipsniui).

Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos akcinės bendrovės akcijas), akcijų emisijos kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei. Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik nominalioji akcijų vertė. Jei emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

Jei yra priimtas sprendimas didinti arba mažinti įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas arba mažėjimas apskaitoje registruojamas tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti akcinės bendrovės įstatai.

2.4. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų sumokėjimo laiką.

Šiuo metu bendrovės sąnaudas sudaro darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai, atostogų kaupiniai, apskaitos paslaugos sąnaudos, draudimo sąnaudos, valdybos narių atlygiai, darbuotojų atrankos ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos.

2.5. Nuoma

Pagal TFAS 16 nuoma apibrėžiama kaip sutartis, ar dalis sutarties, kuria perduodama teisė naudoti turtą (pagrindinį turtą) tam tikram laikotarpiui mainais į atlyginimą. Pagal tokią sutartį, naujasis modelis reikalauja nuomininką pripažinti naudojimo teise valdomą turtą bei susijusį nuomos įsipareigojimą. Naudojimo teise valdomas turtas yra nudėvimas, o įsipareigojimui kaupiamos palūkanos.

2.5.1. Įmonė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Įmonės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Įmonės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

2.6. Užsienio valiutos

Įmonės veiklos finansiniai rezultatai bei finansinė būklė yra pateikiamos eurais, kurie yra Įmonės funkcinė valiuta ir Įmonės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami per pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolį.

2.7. Xxxxx mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

2.7.1. Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Įmonės įsipareigojimas dėl einamųjų metų pelno mokesčio apskaičiuojamas naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio yra 15 proc.

2.7.2. Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniesiems skirtumams. Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks atidėtasis turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra daroma įtaka nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitinio periodo pabaigos datą ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai ir turtas yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Įmonė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

2.7.3. Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje, tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje. Kai einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis kyla iš verslo jungimo pirminio pripažinimo, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

Atidėtasis mokesčio turtas apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje tada, kai vadovybė tikisi gauti tiek planuojamo mokestinio pelno artimoje ateityje, kad jo pakaktų turtui realizuoti. Jei yra tikėtina, kad dalies atidėtojo mokesčio turto realizuoti nepavyks, ši atidėtojo mokesčio dalis finansinėse ataskaitose nėra pripažįstama.

2.8. Finansinės priemonės

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Įmonė tampa finansinės priemonės sutarties šalimi.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu yra vertinami tikrąja verte. Sandorio išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinio turto įsigijimui ar išleidimui (išskyrus finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami per pelną ar nuostolius), pirminio pripažinimo metu yra pridedamos arba atimamos atitinkamai iš finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės. Sandorio išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansiniam turtui ar finansiniams įsipareigojimams, pateikiamiems tikrąja verte per pelną ar nuostolius, yra iš karto pripažįstamos pelne ar nuostoliuose.

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną įmonę atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Pripažinimas ir pripažinimo nutraukimas finansinės būklės ataskaitoje

Bendrovė pripažįsta finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą savo finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai ji tampa priemonės sutartinių sąlygų šalimi.

Bendrovė finansinio turto pirkimą ar pardavimą pripažįsta arba jo pripažinimą nutraukia sandorio sudarymo dieną. Bendrovė finansinio turto pripažinimą nutraukia finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai:

− baigiasi sutartinių teisių į pinigų srautus iš finansinio turto galiojimo terminas; arba

− ji perduoda finansinį turtą kitai šaliai.

Bendrovė nustoja pripažinti finansinį įsipareigojimą (ar finansinio įsipareigojimo dalį) finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai šis įsipareigojimas panaikinamas, t. y. kai sutartyje nurodyta prievolė:

− įvykdoma; arba

− atšaukiama; arba

− baigiasi jos galiojimo laikas.

Bendrovė finansinį turtą skirsto į vieną iš šių kategorijų:

− vertinamas amortizuota savikaina,

− vertinamas tikrąja verte, o vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Bendrovė priskiria skolos finansinį turtą tinkamai kategorijai, priklausomai nuo finansinio turto valdymo verslo modelio ir sutartinių pinigų srautų požymių atitinkamam finansiniam turtui. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas pagal tai, kaip visos finansinio turto grupės yra valdomos kartu siekiant konkretaus Bendrovės verslo tikslo.

Bendrovės investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, kuomet Xxxxxxxx nekontroliuoja bei neturi reikšmingos įtakos įmonei, į kurią investavo, apskaitomos tikrąja verte, kurių vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamo turto priskiria prekybos gautinas sumas, suteiktas paskolas, kitas finansinio turto gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Bendrovė visus finansinius įsipareigojimus vertinami amortizuota savikaina.

Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos įsipareigojimus, obligacijas, pasiskolintas sumas. Obligacijų pirminio pripažinimo metu su obligacijų platinimu susijusios išlaidos bei platinimo metu susidaręs diskontas yra pripažįstami obligacijų įsigijimo savikaina ir pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje per obligacijų terminą (iki jų išpirkimo), naudojant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, pinigai kelyje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės iki trijų mėnesių labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.9. Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

2.10. Vertinimas tikrąja verte

Daugelis Įmonės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Įmonė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra

nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Įmonė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Įmonė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

2.11. Susijusios šalys

Susijusiomis su Įmone šalimis pripažįstami akcininkai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

2.12. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus verslo jungimuose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.13. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

2.14. Palyginamoji informacija

Palyginamoji informacija bendrųjų pajamų ataskaitoje patikslinta pagal ataskaitinio laikotarpio klasifikavimą, išskiriant Personalo sąnaudas ir Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.

2.15. Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir vadovybės sprendimai

Xxxxxxxx atliko analizę ir padarė išvadą, kad ji neturi KŪB „Pagalbos verslui fondas“ (toliau – Fondas) kontrolės, bei nedaro Fondui reikšmingos įtakos. Ataskaitiniu laikotarpiu Xxxxxxxx neturėjo galios valdyti Fondo, neturėjo balsavimo teisių kurias suteikia nuosavybės priemonės, neturėjo galimybės vadovauti svarbiai veiklai tiesiogiai ar per kitus ūkio subjektus. Bendrovė turi teisę gauti kintamą grąžą,

tačiau negali tiesiogiai priimti sprendimų dėl kintamosios grąžos dydžio ar laikotarpio, kurį ji būtų išmokama.

Bendrovės investicija į Fondą yra vertinama tikrąja verte, kuri nustatoma Fondo grynojo turto pagrindu. Visos Fondo investicijos yra vertinamos tikrąja verte, o Fondo trumpalaikių gautinų ir mokėtinų sumų bei pinigų ir pinigų ekvivalentų balansinė vertė yra labai artima jų tikrajai vertei, todėl Fondo grynasis turtas taip pat yra vertinamas tikrąja verte.

2.16. Pirminis ataskaitiniu laikotarpiu galiojusių naujų galiojančių standartų pataisų taikymas

Įmonė yra priėm visus naujus ir peržiūrėtus Standartus ir aiškinimus, kurie yra svarbūs jos veiklai ir galioja ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d.

(a) Šie nauji standartai, pataisos ir aiškinimai yra privalomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d.

16 TFAS „Lizingas“ pataisos: su COVID-19 susijusios nuomos lengvatos po 2021 m. birželio 30

d. (pakeitimai) (išleista 2021 m. kovo 31 d., galioja nuo 2021 m. balandžio 1 d.)

Šiais pakeitimais išplečiama 2020 m. pakeitimų taikymo sritis, prailginant tinkamumo taikyti praktinį tikslą laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

2020 m. gegužės 28 x. xxxxxxx išleido su COVID-19 susijusias nuomos lengvatas, kuriomis buvo pakeistas 16 TFAS „Lizingas“. 2020 m. pakeitimai leidžia nuomininkams praktiškai nevertinti, ar nuomos lengvatos, atsirandančios dėl tiesioginės COVID-19 pandemijos pasekmės, yra nuomos modifikacijos, o vietoj to apskaityti šias nuomos lengvatas taip, lyg tai nebūtų nuomos pakeitimai. Be kitų sąlygų, 2020 m. pakeitimai leidžia nuomininkui praktinį patarimą taikyti tik nuomos nuolaidoms, kurių nuomos įmokų sumažinimas turi įtakos tik mokėjimams, kurie iš pradžių buvo sumokėti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau. Jei nuomos koncesija sumažina nuomos mokesčius ir iki 30 d. 2021 m. birželio mėn. 16-asis TFAS neleidžia tai koncesijai taikyti praktinio tikslo.

Pataisos Europos Sąjungoje galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. Įmonės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms, nes per ataskaitinį laikotarpį nebuvo gauta reikšmingų nuolaidų ir nesitikima gauti vėlesniais laikotarpiais.

Palūkanų normos lyginamojo indekso reforma – 2 etapas – 9 TFAS, 39 TAS, 7 TFAS, 4 TFAS ir 16 TFAS (pakeitimai) (išleista 2020 m. rugpjūčio 27 d., galioja nuo 2021 m. sausio 1 d.)

Šios pataisos suteikia laikinų lengvatų, susijusių su finansinės atskaitomybės padariniais, kai tarpbankinė siūloma palūkanų norma (IBOR) pakeičiama alternatyvia beveik nerizikinga palūkanų norma (RFR).

Pakeitimai apima šiuos praktinius tikslus:

- Praktinis patarimas reikalauti, kad sutarčių pakeitimai arba pinigų srautų pokyčiai, kurių tiesiogiai reikalauja reforma, būtų traktuojami kaip kintamos palūkanų normos pokyčiai, lygiaverčiai rinkos palūkanų normos pokyčiams.

- Leisti atlikti apsidraudimo ženklinimo ir apsidraudimo dokumentų pakeitimus, kurių reikalaujama pagal IBOR reformą, nenutraukiant apsidraudimo santykių.

- Suteikti laikiną nuolaidą subjektams, kad jie neprivalėtų laikytis atskirai nustatomo reikalavimo, kai RFR priemonė yra priskirta rizikos komponento apsidraudimui.

Pataisos Europos Sąjungoje galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau. Įmonės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos: palūkanų normos lyginamojo indekso reforma

(paskelbta 2020 m. rugpjūčio 27 d., įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir turi būti taikoma atgaline data)

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pakeitimais bus baigtas antrasis etapas, skirtas problemoms, kurios gali turėti įtakos finansinei atskaitomybei, kai esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas pakeičiamas nerizikinga palūkanų norma (RFR). Šie pakeitimai neturės įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.

(b) Standartai ir pakeitimai, kurie buvo patvirtinti, bet dar neįsigalioja ir nebuvo pritaikyti iš anksto

Žemiau pateikiami nauji standartai, pataisos ir aiškinimai, kurie nėra privalomi 2021 m. sausio 1 d. prasidedančiam ataskaitiniam laikotarpiui ir nebuvo pritaikyti anksčiau laiko rengiant šias finansines ataskaitas:

3 TFAS „Verslo jungimai“; 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“; 37 TAS

„Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas bei metiniai patobulinimai 2018–2020 m.“ (pakeitimai) (visi išleisti 2020 m. gegužės 14 d., galioja nuo 2022 m. sausio 1 d.).

TASV paskelbė siauros apimties TFAS standartų pakeitimus:

- 3 TFAS „Verslo jungimai“ (pakeitimai) atnaujina 3 TFAS nuorodą į Finansinės atskaitomybės konceptualiąją sistemą, nekeičiant verslo jungimų apskaitos reikalavimų.

- 16 TAS Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (pakeitimai) draudžia įmonei iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atskaityti sumas, gautas pardavus daiktus, pagamintus, kai įmonė ruošia turtą pagal paskirtį. Vietoj to, įmonė tokias pardavimo pajamas ir susijusias išlaidas pripažins SPLOCI pelne arba nuostoliuose.

- 37 TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ (pakeitimai) nurodo, kokias išlaidas įmonė įtraukia nustatydama sutarties įvykdymo išlaidas, siekdama įvertinti, ar sutartis yra nuostolinga.

- 2018–2020 m. kasmetiniai patobulinimai atlieka nedidelius 1 TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“, 9 TFAS „Finansinės priemonės“, 41 TAS

„Žemės ūkis“ ir iliustruojamųjų pavyzdžių, pateikiamų kartu su 16 TFAS „Nuoma“, pataisas.

Pataisos Europos Sąjungoje taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022

m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau leidžiama jas taikyti anksčiau.

Šiuo metu Įmonės vadovybė vertina šių pakeitimų poveikį Įmonės finansinėms ataskaitoms.

17-ojo ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos draudikams (paskelbta 2020 m. birželio 25 d., įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d., bet ne prieš patvirtinant ES).

17-ojo TFAS pataisos įsigalioja retrospektyviai metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir leidžiama taikyti anksčiau. Pakeitimais siekiama padėti įmonėms įgyvendinti standartą. Visų pirma, pakeitimais siekiama sumažinti išlaidas, supaprastinant kai kuriuos standarto reikalavimus, palengvinant finansinių rezultatų paaiškinimą ir palengvinant perėjimą, atidedant standarto įsigaliojimo datą iki 2023 m. 17 pirmą kartą.

4-ojo TFAS pakeitimais pakeičiamas 4 TFAS Draudimo sutartyse nustatytas laikino atleidimo nuo 9- ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo terminas, todėl ūkio subjektai privalėtų taikyti 9-ąjį TFAS metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Vadovybė įvertino, kad šie pakeitimai neturės jokios įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.

17 TFAS: Xxxxxxxx xxxxxxxx (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtins ES).

Standartas galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, leidžiamas ankstesnis taikymas, jei taip pat buvo taikomas ir 15 TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“ ir 9 TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovo mėn. posėdyje valdyba nusprendė nukelti įsigaliojimo datą iki 2023 m. 17 TFAS „Draudimo sutartys“ nustato sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principus. Taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų taikomi turimoms perdraudimo sutartims ir investicinėms sutartims su savo nuožiūra dalyvaujančiomis savybėmis. Tikslas yra užtikrinti, kad subjektai teiktų svarbią informaciją tokiu būdu, kuris tiksliai atspindėtų tas sutartis. Ši informacija suteikia finansinių ataskaitų naudotojams pagrindą įvertinti sutarčių, kurioms taikomas 17 TFAS, poveikį įmonės finansinei būklei, finansinei veiklai ir pinigų srautams. Šis TFAS neturės jokios įtakos Įmonės finansinei būklei ar veiklos rezultatams, kadangi draudimo paslaugos nėra teikiamos.

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (išleista 2021 m. gegužės 7 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtino ES).

Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitytinų laikinųjų skirtumų sumas. Pakeitimai galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. ES pataisoms dar nepatvirtino. Įmonė dar neįvertino šių pakeitimų įgyvendinimo įtakos.

8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų pakeitimai ir klaidos: apskaitinių įvertinimų apibrėžimas“ pataisos (išleista 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtino ES).

Pakeitimais pateikiamas naujas apskaitinių įvertinimų apibrėžimas, apibrėžiamas kaip piniginės sumos finansinėse ataskaitose, kurioms taikomas vertinimo neapibrėžtumas. Taip pat pataisos paaiškina, kas yra apskaitinių įvertinimų pakeitimai ir kuo jie skiriasi nuo apskaitos politikos pakeitimų ir klaidų taisymo.

Pakeitimai įsigalioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai leidžiama taikyti anksčiau, ir taikomi apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų pokyčiams, įvykstantiems to laikotarpio pradžioje arba vėliau. ES pataisoms dar nepatvirtino. Įmonė dar neįvertino šių pakeitimų įgyvendinimo įtakos.

1 TAS pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius ir įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius arba ilgalaikius (išleistas atitinkamai 2020 m. sausio 23 d. ir 2020 m. liepos 15 d., įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei nepatvirtino ES) .

Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą, padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės būklės ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turi būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pakeitimai turi įtakos įsipareigojimų pateikimui finansinės būklės ataskaitoje ir nekeičia esamų reikalavimų dėl bet kokio turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų įvertinimo ar pripažinimo laiko, nei informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie tuos straipsnius. Taip pat pataisomis patikslinami skolos, už kurią gali atsiskaityti įmonė, išleidžiant nuosavas nuosavybės priemones, klasifikavimo reikalavimai. Įmonė šiuo metu vertina šio pakeitimo įtaką savo finansinėms ataskaitoms.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS praktikos pareiškimo „Apskaitos politikos atskleidimas“ pataisos (išleista 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtino ES).

Pataisos galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, jei leidžiama taikyti anksčiau. Pakeitimuose pateikiamos gairės dėl reikšmingumo sprendimų taikymo atskleidžiant apskaitos politiką. Visų pirma, 1-ojo TAS pakeitimais reikalavimas atskleisti „reikšmingą“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „esminę“ apskaitos politiką. Be to, praktikos ataskaitoje pateikiamos gairės ir iliustruojantys pavyzdžiai, padedantys taikyti reikšmingumo

koncepciją priimant sprendimus dėl apskaitos politikos atskleidimo. ES pataisoms dar nepatvirtino. Įmonė dar neįvertino šių pakeitimų įgyvendinimo įtakos.

2.17. Finansinių rizikų ir kapitalo valdymas

Bet kokio pobūdžio investavimas neatsiejamai susijęs su rizika. Investicijos į Fondą yra susijusios su ilgalaike rizika. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias Bendrovė patiria savo kasdieninėje veikloje, yra kredito rizika, operacinė rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika, vertybinių popierių kainų svyravimo rizika. Optimalus ir subalansuotas rizikos valdymas yra pagrindas siekiant efektyviai užtikrinti Bendrovės veiklos stabilumą.

Kredito rizika. Tai rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei. Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad sandoriai būtų sudaromi su patikimais klientais ir sandorių suma neviršytų kredito rizikos apribojimų. Bendrovė nėra suteikusi garantijų už kitų šalių prievoles. Bendrovė susiduria su rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei

Operacinė rizika. Tai rizika patirti tiesioginių ar/ir netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ar/ir neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų ir technologijų veiklos sutrikimų arba dėl išorės veiksnių įtakos. Operacinės rizikos valdymas vykdomas, įgyvendinant vidaus kontrolės funkciją, nustatant galimą nenumatytos rizikos pasireiškimą ribojančias tvarkas ir veiklos tęstinumo planus, įvertinant Bendrovės teikiamų paslaugų priimtinumą, analizuojant Bendrovėje vykstančius procesus ir procedūras, identifikuojant rizikos faktorius ir įvertinant jų kontrolės pakankamumą.

Likvidumo rizika. Tai rizika nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų. Bendrovė likvidumo riziką valdo, palaikydama pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį, užsitikrindama finansavimą, numatytų įsipareigojimų vykdymą.

Rinkos rizika. Tai rizika, kad Xxxxxxxx patirs nuostolių dėl rinkos kintamųjų svyravimo. Bendrovei aktualiausios vertybinių popierių kainų svyravimo rizika. Taip pat Xxxxxxxx neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimų riziką. Bendrovė visas turimas finansines lėšas investuoja į KŪB „Pagalbos verslui fondas“. Kadangi Xxxxxxxx visas operacijas vykdo eurais, o atviros užsienio valiutos pozicijos yra nereikšmingos, Bendrovės valiutos kurso rizika yra nereikšminga.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba pasirinkimo sandorių („opcionų“) kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių. Kitaip tariant tikroji vertė tai kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė vertinimo dieną gali patekti. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Ten, kur tinkama, tikroji vertė nustatoma pagal skelbiamą kainą aktyvioje rinkoje, taikant diskontuotos pinigų srautų vertės ir pasirinkimo sandorio įkainojimo modelius. Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė, kiek įmanoma, remiasi stebimais rinkos duomenimis. Tikrosios vertės yra priskiriamos skirtingiems tikrosios vertės lygiams pagal vertinimo metoduose taikomus kintamuosius:

- 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto ar įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

- 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

- 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji). Xxxxxxxxx investicija į Fondą priskiriama 3 lygio hierarchijai.

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa

nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta perkėlimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Finansinės būklės ataskaitoje pateiktos turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės 2021 m. gruodžio 31 d. nesiskiria nuo turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių.

Investicijos į Fondą tikroji vertė svyruoja priklausomai nuo Fondo atliktų investicijų tikrosios vertės svyravimų, o pastarieji yra skaičiuojami remiantis diskontuotų piniginių srautų metodu. Diskonto normai kintant 1% dydžiu į neigiamą ir į teigiamą pusę, Fondo portfelio tikroji vertė atitinkamai kinta + 3,37 mln. Eur ir - 5,07 mln. Eur. dydžiais. Diskonto normai didėjant 0,5% intervalu, tikroji portfelio vertė mažėja vidutiniškai po 3,04 mln. Eur, diskonto normai mažėjant 0,5% intervalu - tikroji portfelio vertė didėja po 1,17 mln. Eur.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Xxxxxxxx išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo teikiamą naudą. Bendrovės valdyba kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų teisės aktuose ir paskolų sutartyse nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją.

Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali išleisti naujas akcijas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme reikalaujama, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2021 ir 2022 m. Bendrovė laikėsi minėto įstatymo reikalavimo.

3. PASTABOS

3.1. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais

Bendrovė pagal 2020 m. spalio 6 d. Dalyvių sutarties, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Sutarties), nuostatas įsipareigojo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti iki 000 000 000 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt milijonų eurų). Bendrovės įsipareigojimas investuoti apima visus pervedimus pagal Mokėjimo pašaukimus ir bet kuriuo atveju pervedimų suma negali viršyti įsipareigojimo investuoti nurodytos sumos.

Bendrovė pagal pašaukimą investavo 7 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“, lėšos buvo pervestos 2020.11.26 dieną. Ši investicija 2020 metų pabaigai buvo perkainuota, jos vertė sumažėjo 2 875 183 EUR ir 2020.12.31 dienai siekė 4 124 817 EUR. Per 2021 m. pagal pašaukimus investavo

143 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas“, 11 000 000 EUR lėšos buvo pervestos 2021.03.22

dieną, 82 000 000 EUR lėšos buvo pervestos 2021.03.25 dieną, 30 000 000 EUR lėšos buvo

pervestos 2021.10.04 dieną, 20 000 000 EUR lėšos buvo pervestos 2021.12.06 dieną. 143 000 000 EUR investicijos vertė metų pabaigai buvo sumažinta 4 860 624 EUR suma ir 2021.12.31 dienai siekė

142 264 193 EUR. Per laikotarpį nuo 2022 sausio 1 d. iki 2022 birželio 30 d. pagal pašaukimą investavo 25 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas” lėšos buvo pervestos 2022.03.10 dieną.

Nors Xxxxxxxxx apskaitos politikoje nurodyta, kad investicijos perkainavimas vykdomas vieną kartą per metus – metų pabaigoje, tačiau gavus KŪB „Pagalbos verslui fondas“ neaudituotas pusmetines ataskaitas dėl reikšmingo vertės pasikeitimo, buvo nuspręsta investicijos perkainavimą atlikti birželio 30 dienai. Investicijos vertė metų pabaigai buvo sumažinta 16 451 795 EUR suma ir 2022.06.30 dienai

siekė 150 812 398 EUR.,

Bendrovė turi teisę pasitraukti iš KŪB „Pagalbos verslui fondas“ veiklos pagal sutartyje aprašytas taisykles. Pasitraukiant su Bendrove atsiskaitoma vadovaujantis šiais principais: (a) jeigu Fondas likviduojamas, su bendrove atsiskaitoma pagal Sutarties 12 punkto taisykles – realizavus turtą, sumokėjus Fondo mokesčius, pervedamos piniginės lėšos; (b) jeigu Bendrovės teises ir pareigas Fondo atžvilgiu perima kitas asmuo, Bendrovės pasitraukimo sąlygos (įskaitant Pašauktų įsipareigojimų grąžinimą) aptariamos atskirame susitarime tarp Bendrovės, Tikrojo nario ir perimančio asmens (naujojo Komanditoriaus); (c) jeigu Bendrovė pasitraukia iš Fondo be teisių ir pareigų perleidimo trečiajam asmeniui, Pašauktų įsipareigojimų atžvilgiu su Bendrove atsiskaitoma pagal Sutarties 12 punkto taisykles – turtas realizuojamas, sumokami Fondo mokesčiai, pervedamos lėšos (o Nepašaukti Bendrovės įsipareigojimai pasibaigia).

3.2. Kitas trumpalaikis turtas

Kitą trumpalaikį turtą birželio 30 d. sudarė:

	Laikotarpis, pasibaigęs 2022.06.30	Metai, pasibaigę 2021.12.31
Išankstiniai mokėjimai tiekėjams	-	12 500
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos	123 719	146 798
Iš viso	123 719	159 398

Nei 2021 m., nei 2022 m. birželio 30 d., Bendrovė neturėjo gautinų sumų iš susijusių šalių.

3.3. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:

	Metai, pasibaigę 2022.06.30	Metai, pasibaigę 2021.12.31
Pinigai banke	25 508 382	585 662
Iš viso	25 508 382	585 662

3.4. Įstatinis kapitalas

Pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Steigimo sutartį, Akcininkai įnešė 100 200 000 EUR įstatiniam kapitalui suformuoti. Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės nematerialiosios ir jų skaičius yra 10 020 000 vnt.

2021 m. kovo 17 dieną buvo įregistruotas įstatinio kapitalo didinimas ir papildomai išleista 100 000 vnt. paprastų vardinių nematerialiųjų akcijų. Ataskaitų sudarymo dienai Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 101 200 000 eurų, jį sudaro 10 120 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR. Visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

3.5. Išleistos obligacijos

2021 metais Išleistos 1 serijos 2 dalys obligacijų emisijų, kurių bendra vertė 50 000 000 EUR (ISIN kodas LT0000405664) (atitinkami Bendrovės vadybos sprendimai priimti 2021 m. liepos 9 d. Nr. 25, 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 27, 2021 m. lapkričio 25 d. Nr. 30 ir 31)

2022 metais išleista 2 serijos 1 dalies obligacijų emisija, kurios vertė 25 000 000 EUR (ISIN kodas LT0000406258) (atitinkami Bendrovės vadybos sprendimai priimti 2022 m. kovo 1 d. Nr. 3 ir Nr. 4.)

Atsižvelgiant į (i) Bendrovės vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių, užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, programos iki 400 000 000 EUR (angl. EUR 400,000,000 Medium Term Note Programme guaranteed by the Republic of Lithuania) (toliau – Programa) ir jos informacinio memorandumo (toliau – Informacinis memorandumas) nuostatas (atnaujinta Programa ir jos Informacinis memorandumas xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxx valdybos 2022 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 7),

(ii) po investuotojų apklausų pateiktus rezultatus, taip pat į (iii) Programos organizatoriaus Luminor Bank AS Lietuvos filialo rekomendacijas, išleisti bendros 25 000 000 EUR nominalios vertės Bendrovės obligacijų 3 serijos 1 dalies emisiją pagal Programą ir Informacinį memorandumą, ISIN LT0000406613.

3.6. Mokėtinos sumos darbuotojams

Mokėtinos sumos:

	Laikotarpis, pasibaigęs 2022.06.30	Metai, pasibaigę 2021.12.31
Mokėtinas darbo užmokestis	3 128	574
Mokėtini mokesčiai	3 039	-
Atostogų kaupimai	6 168	4 484
Iš viso	12 335	4 584

3.7. Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos

Mokėtinos sumos:

	Laikotarpis, pasibaigęs 2022.06.30	Metai, pasibaigę 2021.12.31
Mokėtini atlygiai valdybos nariams	2 701	2 701
Mokėtini mokesčiai nuo valdybos narių atlygio	840	925
Trumpalaikės skolos tiekėjams	2 660	924
Iš viso	6 201	4 550

3.8. Veiklos sąnaudos

Veiklos sąnaudas sudarė:	Laikotarpis, pasibaigęs 2022.06.30	Metai, pasibaigę 2021.12.31
Darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai	(50 648)	(60 614)
Valdybos narių atlygio sąnaudos	(8 400)	(15 600)
Apskaitos sąnaudos	(7 768)	(8 349)
Audito sąnaudos	-	(10 925)
Banko mokesčių sąnaudos	(74)	(109 987)
Teisinių paslaugų sąnaudos	(3 509)	(16 096)
Kitos administracinės sąnaudos	(7 826)	(19 889)
Iš viso	(78 225)	(241 460)

3.9. Kitos sąnaudos

Kitas sąnaudas gruodžio 31 d. sudarė:

	Laikotarpis, pasibaigęs 2022.06.30	Metai, pasibaigę 2021.12.31
Ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo/platinimo sąnaudos	(41 110)	(17 590)
Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	(68 185)	(4 539)
Iš viso	(109 295)	(22 129)

3.10. Finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, vertės sumažėjimas.

Finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, vertės sumažėjimas sudarė:

	Laikotarpis, pasibaigęs 2022.06.30	Metai, pasibaigę 2021.12.31
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos	(16 451 795)	(4 860 624)
Iš viso	(16 451 795)	(4 860 624)

3.11. Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)

Paprastasis vienai akcijai tenkinantis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Svertinis akcijų vidurkis 2022 metais sudarė 10 120 000 vnt.

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai:	2022 m.	2021 m.
Sausis – birželis Sausis – gruodis
Grynasis pelnas (nuostolis)	(16 639 316)	(5 124 213)
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis	10 120 000	10 120 000
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)	(1,6442)	(0,506)

3.12. Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis

Pelno mokestį už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:	Metai, pasibaigę	Metai, pasibaigę
	2022.06.30	2021.12.31
Apmokestinamosios pajamos	-	-
Visos sąnaudos:	(16 639 316)	(5 124 213)
Leidžiami atskaitymai	(187 521)	(263 531)
Neleidžiami atskaitymai	16 451 795	4 860 682
Pelnas (nuostolis)	(187 521)	(263 531)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo keliamųjų nuostolių	-	-
Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo keliamųjų nuostolių	-        28 128	39 530
Pelno mokestis	-	-

2022 m. sausio 1 d- birželio 30 d. Bendrovė veikė nuostolingai.

Pelno mokesčio sąnaudas už laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d. bendrųjų pajamų ataskaitoje sudaro:

Laikotarpis, pasibaigęs	Metai, pasibaigę
2022.06.30	2021.12.31
Pelno mokesčio sąnaudos	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos/ (sąnaudos)	-	-
Iš viso	-	-

Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus. 2022 m. birželio 30 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo 15 proc. Atidėtojo pelno mokesčio turtas realizuojamas, kai įmonė tikisi generuoti pelną ateityje.

3.13. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Bendrovės vadovai yra generalinis direktorius ir valdybos nariai. Kitomis susijusiomis šalimis yra laikomas Fondas.

2022 metais Xxxxxxxx turėjo vieną sandorį su susijusia šalimi, pagal pašaukimą investavo 25 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“.

Darbo užmokestis pagrindiniams vadovams
	2022 06 30	2021 m.
Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos darbuotojams	48 965	57 275
Atlygiai valdybos nariams	8 400	15 600
Iš viso	57 365	72 875

3.14. Teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti finansinės būklės ataskaitoje

Lietuvos Respublika garantavo už Bendrovės išleidžiamas obligacijas iki 150 000 000 EUR.

3.15. Įvykiai po tarpinės finansinės būklės ataskaitos datos

Bendrovė pagal 2022.06.20 d. raštą Nr. SR-PVF-2022-6 dėl mokėjimo pašaukimo investavo 25 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“, lėšos buvo pervestos 2022.07.08 dieną

Vykstantis karas Ukrainoje ir susijusios sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos Federaciją, gali turėti globalios įtakos Europos ekonomikai. Bendrovė neturi jokių tiesioginių sąsajų su Ukraina, Rusija ar Baltarusija, tačiau Xxxxxx yra suteikęs finansavimą klientams, kurių veikla tiesiogiai ir/ar netiesiogiai

susijusi su minėtomis šalimis. Fondo klientų finansiniai sunkumai gali neigiamai įtakoti Fondo finansinio turto vertę, ir atitinkamai tai gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos Bendrovės investicijos į Fondą vertinimui. Įtaka bendrai ekonominei situacijai gali reikalauti tam tikrų prielaidų ir įvertinimų peržiūros. Šiuo metu vadovybė negali patikimai įvertinti šių įvykių įtaką, nes situacija keičiasi kasdien.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Generalinis direktorius		Xxxx Xxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ TARPINIS ŠEŠIŲ MĖNESIŲ PRANEŠIMAS

Žemiau pateikiamas bendrovės 2022 tarpinio šešių mėnesių pranešimo (arba tarpinės veiklos ataskaitos) atitikties valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo gairių, NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (arba Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo) nuostatoms bei kitoms gerosioms atskaitomybės praktikoms vertinimas.

ĮMONĖS VEIKLOS APRAŠYMAS IR TIKSLAI

Bendra informacija

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – VIKA arba Bendrovė), yra Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė įregistruota 2020 m. rugpjūčio 26 dieną.

Bendrovė registruota adresu Gedimino pr. 38, Vilnius. Bendrovės mokesčių mokėtojo kodas – 305611945.

Elektroninis paštas: xxxx@xxxx.xx Akcininkas: Valstybė

Valstybei atstovaujanti institucija: LR Finansų ministerija Valstybei priklausanti dalis: 100%

Vadovo žodis

Valstybės investicinis kapitalas (VIKA) buvo įkurta padėti Lietuvos verslui įveikti pandemijos sukeltus iššūkius. 2022 metais valstybės ir kapitalo rinkoje pritrauktas lėšas VIKA investavo į Valstybės investicijų valdymo agentūros valdomą Pagalbos verslui fondą taip suteikdama finansinę pagalbą verslui ir skatindama kapitalo rinką.

Nepaisant šiais metais susiklosčiusios sudėtingos geopolitinės situacijos, kuri reikšmingai daro poveikį finansų rinkoms ir jų dalyviams, VIKA kapitalo rinkoje pritraukė 50 mln. EUR,

išplatinant dvi obligacijų emisijas po 25 mln. Eur. Visos VIKA obligacijos yra listinguojamos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje ir gali dalyvauti Europos centrinio banko pinigų politikos operacijose.

VIKA planus investuoti į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ lemia realus Lietuvos verslo įmonių poreikis. Kviečiu Jus susipažinti su veiklos rezultatais.

VIKA veiklos aprašymas ir veiklos modelis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones.

VIKA – tai 2020 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta bendrovė, kuri yra KŪB „Pagalbos verslui fondas“ komanditorė, suteikianti valstybės įnašą į šį fondą.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte dėl valstybės (VIKA akcininko) lūkesčių VIKA buvo nurodyti pagrindiniai jos veiklai keliami lūkesčiai, įskaitant skolos vertybinių popierių (SVP) emisijai keliamus reikalavimus:

• VIKA SVP emisijos būdu turi pritraukti 400 mln. EUR lėšų bei siekti, kad VIKA veikla nebūtų nuostolinga.

• VIKA turi užtikrinti, kad pritrauktų lėšų bendra kaina atitiktų geriausias rinkos sąlygas SVP emisijos išleidimo metu, pasinaudojant visais įmanomais SVP emisijos ir viso finansinio ciklo kaštus optimizuojančiais sprendimais, pavyzdžiui, pasitelkiant kredito reitingo nustatymo ir kitas priemones.

• VIKA turi įdiegti tinkamas rizikų valdymo priemones.

Atsižvelgiant į valstybės lūkesčius VIKA veiklai, lėšų iš privačių investuotojų pritraukimui buvo patvirtinta 400 mln. Eur SVP programa su besąlygine valstybės garantija. Minėtai programai tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ suteikė „A“ reitingą. Obligacijų programos vertybiniai popieriai pagal poreikį yra išleidžiami dalimis. Šio pranešimo dienai valstybė VIKA yra suteikusi 150 mln. EUR garantiją obligacijų programai užtikrinti. Svarbu paminėti, kad VIKA platinami SVP nepatvirtina jokių teisių į nekilnojamuosius pagal prigimtį daiktus ar prekes, taip pat nepatvirtina teisių ar pareigų įsigyti ar perleisti tokius vertybinius popierius.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ per 2022 m. viso išleido SVP už 50 milijonų eurų.

Visos bendrovės išplatintos obligacijos įtraukiamos į Nasdaq Baltijos Skolos vertybinių popierių sąrašą nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Obligacijų įsipareigojimams užtikrinti suteikta valstybės garantija.

VIKA SVP emisijos platinimo procesas yra standartinis ir atitinka rinkoje šiuo metu taikomą praktiką. Kadangi VIKA yra naujai įsteigta bendrovė, kuri neturi kompetencijos savarankiškai išplatinti SVP emisijos, VIKA samdė teisinių ir finansinių paslaugų tiekėjus dėl tokių paslaugų suteikimo. Luminor Bank AS Lietuvos filialas kaip SVP emisijos platinimo organizatorius, įsipareigojo tarpininkauti SVP emisijos platinimo procese nuo jo pradžios iki pat pabaigos, t.y. įsipareigojo teikti visas paslaugas, susijusias su SVP emisija ir jos siūlymu trečiosioms šalims, įskaitant pasirengimą SVP emisijai, SVP emisijos organizavimą, SVP siūlymą investuotojams, koordinavimą SVP emisijos išorinio nepriklausomo kredito reitingo gavimo procese ir pan.

Raštu yra sutarta, jog VIKA už organizatoriaus suteiktas tarpininkavimo SVP sandoriuose paslaugas sumokės atitinkamo procentinio dydžio užmokestį nuo iš SVP gautų pajamų, bet tik tuo atveju, jeigu sėkmingai išplatinama VIKA SVP emisija. Jeigu organizatoriui nepavyktų išplatinti VIKA SVP emisijos,

t.y. suteikti pagrindinės tarpininkavimo SVP sandoriuose paslaugos, organizatorius iš VIKA jokio atlygio negautų.

Pagrindinė VIKA veikla apima:

⮚ VIKA perduoto valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą;

⮚ VIKA veiklos tikslui įgyvendinti skirtų juridinių asmenų steigimą, finansavimą ir dalyvavimą jų veikloje;

⮚ obligacijų leidimą;

⮚ privačių investicijų pritraukimą.

Pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Steigimo sutartį, Akcininkas įnešė 100 200 000 EUR įstatiniam kapitalui suformuoti. Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės nematerialiosios ir jų skaičius yra 10 020 000 vnt.

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 101 200 000 EUR, jį sudaro 10 120 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR.

2022 m. birželio 30 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

Įmonė parengė tarpines finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Veiklos per ataskaitinį laikotarpį aprašymas

2022 m. sausio 26 d. LR Vyriausybė pritarė nacionalinių plėtros įstaigų – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ ir UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ konsolidavimui uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ pagrindu, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai įgyvendinant valstybės, kaip konsoliduotos nacionalinės plėtros įstaigos akcininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Šiuo metu įtakos Bendrovės veiklai nėra galimybės įvertinti, nes nebuvo tolesnių sprendimų, kada ir kaip reforma turi būti įgyvendinta.

2022 m. buvo patvirtinti atnaujinti Bendrovės įstatai du kartus. Naujų įstatų registravimo juridinių asmenų registre: 2022 m. kovo 24 d. ir 2022 m. birželio 27 d.

2022 m. kovo 8 d. išleista 2 serijos 1 dalies 25 000 000 EUR obligacijų emisija (ISIN kodas LT0000406258) pagal 400 milijonų eurų programą (Bendrovės vadybos sprendimas priimtas 2022 m. kovo 1 d. Nr. 4). Vienos obligacijos nominali vertė – 1000 eurų. Obligacijų išpirkimo data – 2025 m. kovo 8 d., su galimybe išpirkti Bendrovės pareikalavimu suėjus 2 (dviejų) metų terminui. 2022 m. kovo 10 d. Bendrovė gautas 25 000 000 EUR lėšas pagal pareikalavimą investavo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“.

2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė visas valstybei nuosavybės teise priklausančias ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos patikėjimo teise valdomas 10 120 000 (dešimt milijonų vienas šimtas dvidešimt tūkstančių) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 10 (dešimt) eurų ir kurios suteikia 100 procentų balsų UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, perduoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Nuo 2022 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai yra perduotos valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise visos Bendrovės akcijos.

2022 m. birželio 27 d. UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ valdyba priėmė sprendimą priimti ir patvirtinti Bendrovės vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių (obligacijų), užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, atnaujintą programą iki 400 000 000 EUR bei jos informacinį memorandumą, kuriame išdėstytos atnaujintos Programos sąlygos.

Atsižvelgiant į (i) Bendrovės vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių, užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, programos iki 400 000 000 EUR (angl. EUR 400,000,000 Medium Term Note Programme guaranteed by the Republic of Lithuania) (toliau – Programa) ir jos informacinio memorandumo (toliau – Informacinis memorandumas) nuostatas (atnaujinta Programa ir jos Informacinis memorandumas xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxx valdybos 2022 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 7),

(ii) po investuotojų apklausų pateiktus rezultatus, taip pat į (iii) Programos organizatoriaus Luminor Bank AS Lietuvos filialo rekomendacijas, išleisti bendros 25 000 000 EUR nominalios vertės Bendrovės obligacijų 3 serijos 1 dalies emisiją pagal Programą ir Informacinį memorandumą, ISIN LT0000406613.

Svarbūs įvykiai po 2022 birželio 30 d.

Bendrovė pagal 2022.06.20 d. raštą Nr. SR-PVF-2022-6 dėl mokėjimo pašaukimo investavo 25 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“, lėšos buvo pervestos 2022.07.08 dieną

STRATEGIJA IR JOS ĮGYVENDINIMAS

Bendrovės strateginės kryptys, misija, vizija ir tikslai

Pagrindinė VIKA veiklos tikslas – padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte dėl valstybės (kaip VIKA xxxxxxxx xxxxxxxxx) lūkesčių VIKA suformuotas lūkestis, kad VIKA bendradarbiaus su uždarąja akcine bendrove Valstybės investicijų valdymo agentūra ir per kartu įsteigtą komanditinę ūkinę bendriją

„Pagalbos verslui fondas“ (toliau – Fondas) padės atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones. Tuo tikslu, jei bus poreikis, VIKA iš privačių investuotojų turi siekti pritraukti iki 400 mln. Eur lėšų ir jas investuoti.

Bendrovės veiklos sritys ir kryptis yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones. Svarbu paminėti, kad specifinė VIKA veiklos paskirtis lemia, kad VIK misija, strategija ir vizija nėra atskirtos atskiruose dokumentuose, o yra apibrėžtos VIKA akcininko lūkesčių laiške ir sutapta su nustatytais VIKA veiklos tikslais.

Darnumas

Bendrovės pozicija maksimaliai atliepti darnumo ir tvarumo klausimus kasdieninėje veikloje. Bendrovės veiklos specifika ir 1 darbuotojo buvimas lemia, kad bendrovė neturi įsigijusi jokio turto, nenuomoja ar kitais pagrindais nenaudoja bendrovės biuro, transporto priemonių ar kitų įrenginių bei neturi kitų tiesioginių sąnaudų, kurios darytų poveikį aplinkai, todėl atitinkamai atlikti pagrindinių aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių poveikių analizę nėra tikslinga. Dar daugiau bendrovė atlikdama viešuosius pirkimus per organizaciją CPO LT skatina ir siekia žaliųjų pirkimų atitikties.

Bendrovės veiklos planai ir prognozės

Bendrovė pagal 2020 m. spalio 6 d. Dalyvių sutarties, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nuostatas įsipareigojo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti iki 250 mln. EUR. Bendrovės įsipareigojimas investuoti apima visus pervedimus pagal mokėjimo pašaukimus ir bet kuriuo atveju pervedimų suma negali viršyti įsipareigojimo investuoti nurodytos sumos. Kita vertus, Xxxxxxxx turi resursų didinti įsipareigojimus ir investuoti iki 500 mln. EUR, nes turi patvirtintą 400 mln. EUR obligacijų programą, o 100 mln. EUR turėjo nuosavų lėšų.

Pasiektų veiklos rezultatų atitiktis nustatytiems tikslams

Per 2022 m. pagal pašaukimus Bendrovė investavo 50 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas“,

t.y. Bendrovė 2022 m. kovo 10 d. Bendrovė 25 mln. EUR lėšas pagal pareikalavimą investavo į KŪB

„Pagalbos verslui fondas“ ir pagal 2022.06.20 d. raštą Nr. SR-PVF-2022-6 dėl mokėjimo pašaukimo investavo 25 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“, lėšos buvo pervestos 2022.07.08 dieną

2022 metais išleistos 2 serijos pirmos dalies 25 milijonų eurų obligacijos. Vienos obligacijos nominali vertė – 1000 eurų. Obligacijų išpirkimo data – 2025 m. rugsėjo 22 d, taip pat 3 serijos 1 dalies 25 milijonų eurų obligacijos. Vienos obligacijos nominali vertė – 1000 eurų. Obligacijų išpirkimo data – 2027 m. birželio 30 d

Iš viso Bendrovė pagal 2020 m. spalio 6 d. Dalyvių sutarties, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nuostatas įsipareigojo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti iki 000 000 000 EUR.

Bendrovė ir toliau leis obligacijas pagal vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių, užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, programą iki 400 mln. EUR.

FINANSINIŲ IR VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ

Pajamos

Bendrovė 2021 m. ir 2022 m. pajamų neuždirbo. Bendrovės veikos modelis yra sukonstruotas taip, kad Xxxxxxxx be investicijų su grąža gavimo papildomų pajamų artimiausiu metu neplanuoja.

1 lentelėje pateikiame preliminarius duomenis, kurie kaip verslo plano dalis buvo teikti valstybės garantijai gauti.

1 lentelė

Eil. Nr.	Pavadinimas	Iš viso (EUR)	Metai
			2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	2028
1	Bendrovės įstatinis kapitalas ir lėšos už išleistas obligacijas	251 200 000	161 200 000	90 000 000	-	-	-	-	-	-
2	Bendrovės investicijos į Fondą	000 000 000	160 000 000	90 000 000	-	-	-	-	-	-
3	Bendrovės kaštai	5 180 239	397 004	660 388	1 057 021	1 000 000	000 998	559 841	295 983	295 983
4	Obligacijų supirkimas	150 000 000	-	-	-	60 000 000	50 000 000	40 000 000	-	-
5	Gautini mokėjimai iš Fondo (su hurdle rate grąža)	267 139 814	-	1 700 000	61 200 000	1 200 000	110 941 505	24 480 339	50 201 665	17 416 306

Sąnaudos

Bendrovės sąnaudos veiklai vykdyti, kitos sąnaudos, finansinės ir ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos 2022 m. sudarė 16,6 mln. Eur.

Bendrovės veiklos rezultatas

Bendrovės grynasis nuostolis 2022 m. 16,6 mln. EUR Pagrindinė grynojo nuostolio augimo priežastis

– ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos.

Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)

Paprastasis vienai akcijai tenkinantis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Svertinis akcijų vidurkis 2022 metais sudarė 10 120 000 vnt.

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai:	2022 m.	2021 m.
Grynasis pelnas (nuostolis)	(16 639 316)	(2 901 970)
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis	10 120 000	10 020 000
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)	(1,6442)	(0,290)

3 lentelė Bendrovės balanso grupės ir jų pokyčiai

Balanso analizė	2022 06 30	2021 12 31		Pokytis Eur		Pokytis %
Ilgalaikis turtas	150 817 327	142 269 122		8 548 205		6
Trumpalaikis turtas	25 632 101	745 061	24 887 040		3 340
XXXXX IŠ VISO	150 817 327	143 014 183		7 803 144		5
Nuosavybė iš viso	76 534 501	93 173 817	-	16 639 316	-	18
Ilgalaikiai įsipareigojimai	9 000 000 000	49 830 758		9 950 065 633		19 968
Trumpalaikiai įsipareigojimai	18 536	9 608	8 928		93
ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO	99 914 927	49 840 366		50 074 561		100

2022 06 30 Bendrovė banko sąskaitoje turėjo EUR 25 508 382. Per laikotarpį 2022 01 01- 2022 06 30 metus pagal pašaukimus į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ buvo pervesta 25 000 000 EUR.

4 lentelė Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai

Pagrindiniai finansiniai rodikliai 2022 06 30 2021 12 31
Pajamos	-		-
Sąnaudos		16 639 316		5 124 213
Grynasis nuostolis	-	16 639 316	-	5 124 213
Likvidumo rodikliai
Einamojo likvidumo koeficientas		1 382,83		77,55
Kritinio likvidumo koeficientas		1 382,83		77,55
Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis		1 376,15		60,96
Apyvartinis kapitalas	25 000 000		000 000
Pelningumo rodikliai
Vidutinė turto grąža ROA %		-10,4%		-4,2%
Nuosavo kapitalo pelningumas ROE %		-21,7%		-5,5%
Skolos-nuosavybės koeficientas	1,31		0,53

Visi šiame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti ES, jeigu nenurodyta kitaip.

RIZIKOS VEIKSNIAI

Pagrindiniai rizikos veiksniai ir jų valdymo politika

Bendrovės veikla privalo atitikti 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. C(2020)3534 (final). „Valstybės pagalba SA 57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“ su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatas (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tokia bendrovės veiklos specifika lemia, kad rizikų valdymo politikos poreikio ribotumą. Kita vertus, bendrai bendrovėje yra įdiegtos bendros rizikų valdymo kontrolės.

Kredito rizika. Tai rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei. Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad sandoriai būtų sudaromi su patikimais klientais ir sandorių suma neviršytų kredito rizikos apribojimų. Bendrovė nėra suteikusi garantijų už kitų šalių prievoles. Bendrovė susiduria su rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei.

Operacinė rizika. Tai rizika patirti tiesioginių ar/ir netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ar/ir neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų ir technologijų veiklos sutrikimų arba dėl išorės veiksnių įtakos. Operacinės rizikos valdymas vykdomas, įgyvendinant vidaus kontrolės funkciją, nustatant galimą nenumatytos rizikos pasireiškimą ribojančias tvarkas ir veiklos tęstinumo planus, įvertinant Bendrovės teikiamų paslaugų priimtinumą, analizuojant Bendrovėje vykstančius procesus ir procedūras, identifikuojant rizikos faktorius ir įvertinant jų kontrolės pakankamumą.

Likvidumo rizika. Tai rizika nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų. Bendrovė likvidumo riziką valdo, palaikydama pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį, užsitikrindama finansavimą, numatytų įsipareigojimų vykdymą.

Rinkos rizika. Tai rizika, kad Xxxxxxxx patirs nuostolių dėl rinkos kintamųjų svyravimo. Bendrovei aktualiausios vertybinių popierių kainų svyravimo rizika. Taip pat Xxxxxxxx neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimų riziką. Bendrovė visas turimas finansines lėšas investuoja į KŪB „Pagalbos verslui fondas“. Kadangi Xxxxxxxx visas operacijas vykdo eurais, o atviros užsienio valiutos pozicijos yra nereikšmingos, Bendrovės valiutos kurso rizika yra nereikšminga.

INVESTICINIAI PROJEKTAI

Svarbiausi vykdomi ir įvykdyti investiciniai projektai.

Per 2020 m. Bendrovė turėjo įsipareigojimą 100 mln. EUR, iš kurių 2020 metais Xxxxxxxx turėjo vieną sandorį su susijusia šalimi, pagal pašaukimą ir investavo 7 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo įsipareigojimą pagal dalyvių sutartį su KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti 93 mln. EUR. 2020 m. gruodžio 31 dienai Bendrovė šį įsipareigojimą laikė neapibrėžtu ir finansinės būklės ataskaitoje jo nenurodo.

Per 2021 m. pagal pašaukimus Bendrovė investavo 143 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas“.

Per 2022 m. pagal pašaukimus Bendrovė investavo 50 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas“: 25 mln eur Bendrovė investavo 2022 m. kovo 10 d. ir 25 mln. EUR pagal 2022.06.20 d. raštą Nr. SR- PVF-2022-6 dėl mokėjimo pašaukimo investavo lėšas pervedė 2022.07.08 dieną

Iš viso Bendrovė pagal 2020 m. spalio 6 d. Dalyvių sutarties, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nuostatas įsipareigojo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti iki 000 000 000 EUR.

Planuojami investiciniai projektai

Xxxxxxxx planuoja esant KŪB „Pagalbos verslui fondas“ poreikiui tęsti investicijas.

Pagal galiojančią dalyvių sutartį, bendrovė gali investuoti iki 250 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas (iki 2022 m. birželio 30 d. VIKA investavo 150 mln. EUR). Bendrovė pagal 400 mln. EUR patvirtintą programą gali leisti obligacijas ir taip pritraukti papildomų lėšų, jei bendrovė prisiimtų papildomus įsipareigojimus.

Xxxxxxxx be investicijų į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ kitų investicijų neplanavo.

Investicijų politika

Bendrovės veiklos specifika lemia, kad investicijų politikos poreikis yra ribotas. Bendrovės veikla grįsta 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. C(2020)3534 (final). „Valstybės pagalba SA 57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“ su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

ĮMONĖS VALDYMO STRUKTŪRA, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAI

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai, jų teisės

2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė visas valstybei nuosavybės teise priklausančias ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos patikėjimo teise valdomas, t.y. 10 120 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurios suteikia 100 procentų balsų VIKA visuotiniame akcininkų susirinkime, perduoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Nuo 2022 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai yra perduotos valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise visos Bendrovės akcijos.

VIKA akcininkų teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

VIKA akcijų suteikiamos teisės įgyvendinamos Akcinių bendrovių įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, taip pat Bendrovės Įstatų nustatyta tvarka.

2022 m. birželio 30 d. Bendrovės 100 % įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos Respublikai k.111105555.

Bendrovės valdymo organai (struktūra)

VIKA valdymo organai yra šie:

• visuotinis akcininkų susirinkimas

• valdyba

• VIKA vadovas (generalinis direktorius)

Bendrovė kartu su kita bendrove (UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra) yra KŪB ,,Pagalbos verslui fondas" steigėja.

Bendrovės vadovai yra generalinis direktorius ir valdybos nariai. Susijusiomis su Įmone šalimis pripažįstami akcininkai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

Bendrovėje yra patvirtinta valdymo struktūra ir pareigybės (žr. 2 pav. žemiau). Vadovaujantis VIKA akcininko lūkesčių laiške numatytais efektyvumo tikslais, bendrovė be vadovo jokių papildomų darbuotojų nesamdė.

2 paveikslas. Bendrovės valdymo struktūra

Bendrovės valdybos sudėtis, kadencijos pradžia/pabaiga

Valdybos pirmininkas - Xxxxxxx Xxxxxx. Valdybos narys išrinktas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Valdybos narys - Xxxxx Xxxxx, Valdybos nariu išrinktas 2020 m. gruodžio 03 d.

Valdybos narys - Xxxxx Xxxxx Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento direktorius, Valdybos nariu išrinktas 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Valdybos narys Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx buvo atšauktas iš Valdybos narių 2020 m. lapkričio 19 d., nes buvo paskirtas UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ generaliniu direktoriumi (paskirtas Valdybos nariu buvo pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Sutartį.)

Valdybos sudarymui taikomi atrankos principai

Valdybos narius 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdybos ir atskirų jos narių išrinkimo ir atšaukimo tvarka sutampa su nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Valdybą sudaro 3 nariai, iš kurių du yra nepriklausomi nariai. Valdybos kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka sutampa su nustatyta Akcinių Bendrovių įstatyme.

Valdyba taip pat turi šią papildomą kompetenciją:

- svarsto ir tvirtina laikinai laisvų lėšų investavimo politiką,

- duoda pritarimą VIKA vadovui dėl sandorio, kurio vertė didesnė kaip 50 000 EUR (penkiasdešimt tūkstančių Eur) be PVM, sudarymo,

- svarsto ir priima sprendimus, kuriais vykdomi atitinkami visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai,

- svarsto ir priima sprendimus išleisi VIKA obligacijas, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje,

- nustato VIKA vadovo veiklai vertinti taikomus rodiklius ir jų planinius dydžius, nuo kurių priklauso VIKA vadovo mėnesinės algos kintamosios dalies dydis.

Bendrovėje nėra sudaryta komitetų. Audito komiteto funkcijų, numatytų teisės aktuose, atlikimas yra deleguotas valdybai.

Bendrovės vadovas, jo kvalifikacija, kitos užimamos pareigos ir darbo užmokestis

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

20 metų profesinės patirties komercinės ir verslo teisės srityje, gilios žinios apie įmonių valdymą, verslo plėtrą ir strategiją, susijungimus ir įsigijimus bei daugiašalių kompleksinių projektų valdymą.

Kita veikla: UAB „EPSO-G“ nepriklausomas valdybos narys ir audito komiteto narys, nepriklausomas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ valdybos narys.

Ankstesnė veikla: UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ nepriklausomas valdybos narys, nepriklausomas valstybinės įmonės „Infostruktūra“ valdybos narys, UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos narys, generalinis direktorius bei susijusių ar kontroliuojančių bendrovių teisininkas.

Priskaitytas darbo užmokestis Xxxxxxxxx vadovui už 2022 m. – 48 965 Eur.

Visuotinis akcininkų susirinkimas ir jo veikla

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo, sprendimų priėmimo tvarka sutampa su nurodytąja Akcinių bendrovių įstatyme, išskyrus įstatų 23 punkte nurodytus atvejus. Jeigu visų VIKA akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi šią papildomą kompetenciją:

• Nustatyti valdybos ir komitetų (jei tokie sudaromi) narių atlygio už veiklą atitinkamai valdyboje

ir atitinkamuose komitetuose nustatymo tvarką;

• Priimti sprendimus dėl sutarčių su valdybos ir komitetų (jei tokie sudaromi) nariais sudarymo ir jų sąlygų nustatymo, įskaitant ir maksimalaus atlygio dydį valdybos ir atitinkamų komitetų nariams ir pirmininkui;

• Nustatyti valdybai ir audito komitetui (jei toks sudaromas) tikslus ir atskaitomybės už jų veiklą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvarką.

DARBO UŽMOKESTIS IR PERSONALAS

Bendras pusės metų darbo užmokesčio fondas – 48 965 EUR. Bendrovė neturi Personalo (žm. išteklių valdymo) politikos.

Vidutinis darbuotojų mėn. darbo užmokestis (bruto) pagal einamas pareigas birželio 30 dienai: Generalinis direktorius

2022 – 4 531,20 EUR

Bendrovės vadovo atlygio politika: Xxxxxxxxx vadovui nustatyta pastovioji mėnesinės algos dalis. Mėnesinės algos kintamoji dalis valdybos sprendimu gali būti nustatoma procentais finansiniams metams arba ketvirčiui, įvertinus atitinkamai praėjusių finansinių metų arba praėjusio ketvirčio darbuotojo užduočių ir darbdavio veiklos vertinimo rodiklių darbuotojo mėnesinės algos kintamajai daliai nustatyti pasiekimą. Mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 % darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.

Valdybos narių faktinis atlygis per einamuosius metus

Darbo užmokestis Valdybos nariams skiriamas pagal sudarytas Sutartis dėl Valdybos nario veiklos tarp Xxxxxxxx atstovaujančio generalinio direktoriaus Xxxxxxx Xxxxxxxxxx ir Valdybos narių.

Už nepriklausomo valdybos nario veiklą mokamas fiksuotas atlygis – 2200 Eur per ketvirtį valdybos nariui, jei jis yra valdybos pirmininkas ir 2000 Eur per ketvirtį valdybos nariui, jei jis nėra valdybos pirmininkas. Visais atvejais atlygio suma nepriklausomam valdybos nariui per ketvirtį negali viršyti 1/4 dalies praėjusio ketvirčio 3 mėnesinių darbo užmokesčio dydžių nustatytų Bendrovės vadovui arba 1/3 dalies praėjusio ketvirčio 3 mėnesinių darbo užmokesčio dydžių nustatytų Bendrovės vadovui, jei nepriklausomas valdybos narys yra valdybos pirmininkas. Atlygis proporcingai mažinamas arba visai nemokamas, jeigu nepriklausomas valdybos narys nepareiškė nuomonės darbotvarkės klausimais ir nebalsavo dėl jų arba nedalyvavo valdybos posėdžiuose.

Priskaitytas darbo užmokestis Valdybos nariams už 2022 m. – 8 400 EUR.

DIVIDENDŲ POLITIKA

Bendrovė nėra išmokėjusi dividendų. Vadovaujantis VIKA akcininko lūkesčių laišku, kuriame formuojamas tikslas, kad bendrovės veikla nebūtų nuostolinga (ROE>0). Bendrovei dividendų ir pelno įmokų mokėjimo tvarką ir galimus dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas

„Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“.

INFORMACIJA APIE DUKTERINES (ASOCIJUOTAS) ĮMONES

Bendrovė yra įmonės KŪB ,,Pagalbos verslui fondas" komanditorė.

KŪB "Pagalbos verslui fondas" įsteigtas įgyvendinat Europos Komisijos sprendimą NDr.oCku(2m02e0n)tą35e3l4ektroniniu

„Valstybės pagalba SA.57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fonpdaarsa“.šuVaplsatsybirėašį ė Pagalbos verslui fondą investuos per UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, o foINndGąAv,aČldĖoSUNAIEBNĖ

„Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (VIVA), kaip numatyta 2020 m. gegužės 6. dD. LaRtaV:y2ri0a2us2y-b0ė8s-26 12:11:53

nutarime Nr. 512.