UAB MEDICINOS BANKAS

Mes atlikome UAB Medicinos bankas (toliau – „Bankas“) atskirųjų finansinių ataskaitų bei Banko ir jo dukterinių jmonių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (toliau – Grupė) (puslapiai nuo 32 iki 119), kurias sudaro 2019 m. gruodžio 31 d. Banko ir Grupės atskirosios ir konsoliduotosios finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų atskirosios ir konsoliduotosios pelno (nuostolių) ataskaitos, atskirosios ir konsoliduotosios bendrųjų pajamų ataskaitos, atskirosios ir konsoliduotosios nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, atskirosios ir konsoliduotosios pinigų srautų ataskaitos bei atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, jskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Banko ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. atskirąją ir konsoliduotąją finansinę padėtj ir tą dieną pasibaigusių metų atskiruosius ir konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir atskiruosius ir konsoliduotuosius pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Banko ir Grupės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą „Buhalterių profesionalų etikos kodeksą“ (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymu ir TBESV kodeksu.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito jrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrjsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant j atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas j jj yra aprašytas toliau.

Pagrindinis audito dalykas

Mūsų atsakas j audito dalyką

Paskolų ir gautinų sumų vertinimas (žr. 8 ir 26 pastabas atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse

ataskaitose)

Grupės paskolų ir gautinų sumų (toliau – paskolos) vertės sumažėjimas apskaičiuojamas skirstant Grupės paskolas ir gautinas sumas j homogenines grupes ir rizikos lygius. Grupės paskolos ir gautinos sumos skirstomos j 3 rizikos lygius, kur 1-as rizikos lygis – žemiausias, 3-ias rizikos lygis – aukščiausias.

Paskoloms skaičiuojami atidėjiniai skaičiuojami: kolektyviai - jvertinant tikėtinus nuostolius, vadovaujantis istorine informacija bei ekonominiais rodikliais arba individualiai – individualiu vertinimu, pagal rizikos lygj.

Be kitų, mes atlikome šias audito procedūras:

Identifikavome paskolų suteikimo procesą bei patikrinome šiame procese jdiegtas kontroles bei jų veiksmingumą: dėl paskolų rizikos stebėjimo, nuostolių jvykių identifikavimo, dėl laiku atliekamo užtikrinimo priemonių verčių peržiūrėjimo, vertės sumažėjimo apskaičiavimo tikslumo ir teisingumo, jskaitant kliento reitingo nustatymą ir rizikos lygio priskyrimą.

Rizikos vertinimui ir atidėjinių paskaičiavimo patikrinimui atsirinkome aukštesnės rizikos paskolas (jskaitant individualiai reikšmingas paskolas, paskolas kurioms užfiksuotas nuostolio jvykis, arba paskolas, kurioms dėl kitų priežasčių priskirtas 3 rizikos lygis).

Individualiai vertinamoms paskoloms skaičiuojami atidėjiniai dažniausiai susiję su reikšmingomis paskolų pozicijomis arba didesnio rizikos lygio paskolomis. Tiek kolektyviai, tiek individualiai vertinamų paskolų atidėjinių skaičiavimas yra susijęs su jvertinimais ir sprendimų priėmimu.

Mūsų nuomone, šie Banko ir Grupės atliekami jvertinimai bei pasirinktos prielaidos (palūkanų normos, grupės, reitingo priskyrimas, už paskolas jkeisto turto vertė ir realizavimo laikotarpis) tiek susijusios su paskolų grupių tikėtinais nuostoliais, tiek su individualiomis paskolomis, kurioms skaičiuojami pinigų srautai paskolos grąžinimui, turi reikšmingos jtakos Banko ir Grupės gautinų sumų ir paskolų vertei. Dėl šių priežasčių mes manome, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.

Patikrinome atsirinktas paskolas bei apklausėme atsakingus Banko darbuotojus ir identifikavome, ar paskolos srautas paskaičiuotas tinkamai ir ar paskolai nustatytas tinkamas rizikos lygis (t.y., ar taikomos prielaidos skaičiuojant srautą paskolai atgauti, taikoma diskonto norma ir užstato vertė yra pagrjsti).

Patikrinome jkeisto turto, kuris dažnai sudaro didžiąją dalj paskolų, turinčių vertės sumažėjimo požymių, būsimųjų pinigų srautų dalj, vertinimus ir identifikavome, ar vertinimams naudoti metodai ir prielaidos buvo tinkami ir logiški, ar nuo vertinimo atlikimo datos iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepasikeitė rinkos sąlygos ir vertinimas neturėtų būti atnaujintas.

Peržiūrėjome, ar kolektyviai vertinamoms paskoloms skaičiuojami atidėjiniai atitinka Banko ir Grupės atidėjinių skaičiavimo metodiką.

Įvertinome atskleidimų, susijusių su paskolomis ir gautinomis sumomis, pakankamumą ir teisingumą Banko ir Grupės finansinėse ataskaitose.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Grupės metiniame pranešime, jskaitant Xxxxxxxxx valdymo ataskaitą, tačiau ji neapima atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie atskirąsias ir konsoliduosiąs finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba, mūsų žinioms, pagrjstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šj faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome jvertinti, ar Grupės metiniame pranešime, jskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei ar Grupės metinis pranešimas, jskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrjsta atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Grupės metiniame pranešime, jskaitant Xxxxxxxxx valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Grupės metinis pranešimas, jskaitant Xxxxxxxxx valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR jmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės jstatymo reikalavimų ir LR jmonių finansinės atskaitomybės jstatymo reikalavimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines

ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas vadovybė privalo jvertinti Banko ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Banką ar Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Banko ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrjstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės jtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis atskirosiomis ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo

principo. Mes taip pat:

• Nustatome ir jvertiname atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką j tokią riziką ir surinkame pakankamų tinkamų audito jrodymų mūsų nuomonei pagrjsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Suprantame su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Banko ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrjstumą.

• Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Banko ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesj j susijusius atskleidimus atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi jvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bankas ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinj, jskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir jvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

• Surenkame pakankamų tinkamų audito jrodymų apie jmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtj ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, jskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrjstai vertinami, kaip turintys jtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal jstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrjstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2018 m. kovo 30 d. buvome pirmą kartą paskirti atlikti Banko ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Banko ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtintas 2 metams ir bendras nepertraukiamo paskyrimo laikotarpis yra 2 metai (2018 m. ir 2019 m. auditui).

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bankui ir Grupei ir jų Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir jsitikinimu, Bankui ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka taikomų jstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpj be Grupės metiniame pranešime arba atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose atskleistų paslaugų Bankui suteikėme šias paslaugas: atlikome Banko ir Grupės sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų už laikotarpj, pasibaigusj 2019 m. rugsėjo 30 d., auditą.

Audito, kurj atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxxx

Xxxxxxxxxxxx.

Auditorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx

Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000471

UAB „ROSK Consulting“

Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001407

Vilnius, Lietuva

2020 m. kovo 9 d.

METINIS VADOVYBĖS PRANEŠIMAS

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

2019-ieji metai.

Grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis

Pavadinimas UAB Medicinos bankas

Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė

Adresas Xxxxxxxxxxx x. 40, LT-01114 Vilnius Juridinio asmens kodas 112027077

Įregistravimo data ir vieta 1992 m. lapkričio 24 d., Vilnius (kaip KB Xxxxxxxxxx), o 1997 m. sausio 16 d. reorganizuotas į UAB Medicinos bankas.

Telefonas (0 0) 000 00 00

Faksas (0 0) 000 00 00

Elektroninio pašto adresas xxxx@xxxxxxx.xx Interneto svetainės adresas xxx.xxxxxxx.xx

Pagrindinės veiklos pobūdis. UAB Medicinos bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi Lietuvos banko licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Pavadinimas UAB „TG Invest-1“

Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė

Adresas Xxxxxxxxxxx x. 40-5, LT-01114 Vilnius Juridinio asmens kodas 302464707

Įregistravimo data ir vieta 2013 m. gegužės 17 d., Vilnius Telefonas 8 682 82107

Faksas (0 0) 000 00 00

Elektroninio pašto adresas x-xxxxxxxx@xxxxxxxx0.xx Interneto svetainės adresas xxx.xxxxxxxx.xx

Pagrindinės veiklos pobūdis. Nekilnojamojo turto valdymas ir vystymas. Pavadinimas UAB „Saugus kreditas“

Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė

Adresas Panerių g. 42, LT-03202 Vilnius Juridinio asmens kodas 302547722

Įregistravimo data ir vieta 2010 m. rugsėjo 1 d., Vilnius Telefonas 8 700 33303

Elektroninio pašto adresas xxxx@xxxxxxxxxxxxxx.xx Interneto svetainės adresas xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx

Pagrindinės veiklos pobūdis. Vartojimo paskolų teikimas fiziniams asmenims.

1. Objektyvi Banko ir Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga bei Grupės finansinių rezultatų analizė

2019 metais Grupė uždirbo 3,85 mln. eurų grynojo pelno, o Bankas – 3,99 mln. eurų. Rezultatui įtakos turėjo visų sričių banko veiklos pajamų didėjimas, ko pasekoje veiklos pajamos didėjo 19,11 proc. arba 3,17 mln. eurų. Grupės grynųjų palūkanų pajamos augo 22,45 proc. arba 1,68 mln. eurų, grynųjų paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos augo 18,06 proc. arba 0,95 mln. eurų, pajamos iš operacijų užsienio valiuta - 10,23 proc. arba 0,48 mln. eurų.

2019 metais Grupės veiklos išlaidos padidėjo 10,01 proc., arba 1,29 mln. eurų dėl atlyginimų ir nusidėvėjimo sąnaudų padidėjimo. Išlaidos, susijusios su Grupės paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliais, sumažėjo 0,34 mln. eurų.

2019 metų pabaigoje Grupės turtas sudarė 355,33 mln. eurų, per metus jis padidėjo 30,57 mln. eurų arba 9,41 proc. Grupės suteiktų paskolų portfelis per 2019 metus išaugo 21,21 proc. iki 208,28 mln. eurų. Bendrų Grupės atidėjinių paskoloms ir paskolų portfelio santykis per 2018 metus sumažėjo nuo 1,49 proc. metų pradžioje iki 0,57 proc. metų pabaigoje. Rodiklio sumažėjimą lėmė įvykęs sandoris dėl dalies probleminio portfelio pardavimo, už 1,3 mln. eurų (kreditorinių reikalavimų suma 11,7 mln. eurų.

Indėliai Banke per metus padidėjo 7,37 proc. iki 310,43 mln. eurų.

Grupės akcininkų nuosavybė 2019 metų pabaigoje buvo 34,37 mln. eurų, ji per metus išaugo 3,85 mln. eurų arba 12,61 proc. Grupės kapitalo pakankamumo rodiklis, atspindintis Grupės prisiimtos rizikos padengimą kapitalu ir Grupės stabilumą, per metus padidėjo nuo 17,66 proc. 2018 metų pabaigoje iki 17,76 proc. 2019 metų pabaigoje.

Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų apibūdinimas

Banko ir Grupės veiklos rizika valdoma laikantis principų, nustatytų Banko valdybos patvirtintoje Rizikos valdymo politikoje. Atitinkamos veiklos rizikos ribojamos taikant vidaus limitų sistemą. Grupės rizikos struktūra yra tradicinė, ją sudaro kredito, rinkos, likvidumo ir operacinė rizika. Valdydamas auškčiau aprašytas rizikas bankas nenaudoja apsidraudimo priemonių.

2019 metais Bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus ir reikalavimus: likvidumo bei didelių pozicijų reikalavimus ir kapitalo arba nuosavų lėšų reikalavimus.

Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

Kapitalo arba nuosavų lėšų reikalavimai – bankai turi tenkinti šiuos nuosavų lėšų reikalavimus:

• 4,5 % 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklį;

• 6 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą;

• 8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą.

Papildomi kapitalo rezervų reikalavimai:

• 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas;

• 1,0 proc.. anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas Lietuvoje esančioms pozicijoms

– Likvidumo normatyvas – Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR). Tai viena pagrindinių finansinių įstaigų likvidumo matavimo priemonių, kuri rodo, kiek itin likvidus turtas dengia trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis rodo, kaip gerai bendrovė yra pasiruošusi trumpalaikiams likvidumo sutrikimams. Pagal ES teisės aktuose numatomą privalomą reikalavimą Banko padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) negali būti mažesnis nei 100 proc.

– Didelių pozicijų reikalavimas – pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, t. y. suteiktos paskolos, taip pat bet kokia turto arba nebalansinio turto dalis, negali viršyti 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo.

Banko pagrindiniai pelningumo rodikliai

- Nuosavybės grąža (ROE)- Nuosavybės grąža yra rodiklis, kuris skaičiuojamas dalinant grynąjį pelną iš nuosavo kapitalo. Jis matuoja bendrovės pelningumą, parodydamas, kiek pelno bendrovė gali uždirbti iš akcininkų investicijų. Kuo didesnis rodiklis, tuo pelningesnės investicijos į bendrovės nuosavą kapitalą.

-Turto grąža (ROA)- Turto grąža yra rodiklis, kuris skaičiuojamas dalinant grynąjį pelną iš viso turto. Jis matuoja pelningumą ir valdymo efektyvumą, parodydamas, kaip gerai naudojamas turtas pelnui uždirbti. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau bendrovė naudoja savo turimą turtą uždirbdama grąžą akcininkams.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė ir Bankas patirs nuostolių dėl jų klientų ar kitų šalių nesugebėjimo laikytis sutartinių įsipareigojimų. Grupė ir Bankas valdo ir kontroliuoja kredito riziką, nustatydami priimtinos rizikos limitus individualiam skolininkui ir ūkio sektoriui bei kontroliuodami šių limitų vykdymą. Grupė yra sukūrusi kreditų kokybės peržiūros procedūras tam, kad iš anksto būtų nustatyti sandorio šalių kreditingumo pokyčiai, įskaitant reguliarią įkeitimų peržiūrą. Kredito kokybės peržiūros procesas leidžia Grupei įvertinti potencialius nuostolius, kurie gali atsirasti, ir imtis reikiamų veiksmų.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra rizika, kad nebus įmanoma surasti pakankamai lėšų, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, susiję su indėlių grąžinimu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, atėjus jų apmokėjimo terminui. Siekdami valdyti likvidumo riziką, Grupė ir Bankas kasdien stebi vidinius apribojimus ir būsimus tikėtinus pinigų srautus iš klientų ir bankinės veiklos, nes tai yra turto / įsipareigojimų valdymo proceso dalis.

Rinkos rizika

Grupė ir Bankas patiria riziką dėl galiojančių užsienio valiutos keitimo kursų svyravimo įtakos finansinei pozicijai ir pinigų srautams. Valiutos rizika yra valdoma kontroliuojant atskirai valiutos pozicijai nustatytus rizikos limitus. Pozicija yra kontroliuojama kas dieną. Banko politika yra siekti palaikyti atvirą valiutos poziciją kuo mažesnę.

Palūkanų normos rizika kyla dėl palūkanų normos pasikeitimo, kuris turės įtakos būsimiems pinigų srautams arba finansinių priemonių tikrosioms vertėms, galimybės. Valdyba yra nustačiusi palūkanų normų spragos limitą bei minimalios palūkanų normos maržos limitą, kurie yra kontroliuojami kas mėnesį. Palūkanų normos rizika yra prognozuojama pagal rinkos palūkanų normas ir valdoma derinant turto ir įsipareigojimų spragą pagal perkainojimo terminus.

Nekilnojamojo turto rinkos kainų rizika – rizika patirti nuostolius dėl mažo rinkos likvidumo, kuri neleidžia parduoti turto norimu laiku ir už norimą kainą, arba prarandama galimybė parduoti turimą turtą (investiciją). Ši rinkos rizika yra valdoma ir kontroliuojama atliekant nuolatinę rinkos stebėseną ir analizuojant prognozuojamus rinkos pokyčius.

Operacinė rizika

Operacinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl netinkamai veikiančių vidinių procesų, žmonių klaidų, sistemų sutrikimų arba išorinių veiksmų. Operacinės rizikos apibrėžimas taip pat apima teisinę ir reputacinę riziką.

Išsami informacija apie pagrindines rizikas ir Lietuvos banko nustatytų riziką ribojančių normatyvų vykdymą pateikta 2019 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 33 ir 34 pastabose.

2. Banko ir Grupės nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosauga ir personalu susijusi informacija

Bankas antrus metus iš eilės savo paramą skiria Pal. kun. Xxxxxx Xxxxxxxx hospisui Vilniuje, VšĮ Kauno hospiso namai Kaune, VšĮ Tėviškės namai Alytuje bei Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje.

2019 m. gruodžio 31 d. Banke dirbo 342 darbuotojai (2018 m. gruodžio 31 d. – 369 darbuotojų).

3. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti Grupės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

4. Duomenys apie savų akcijų supirkimą

Bankas ir Bankui bei Grupei priklausančios pavaldžiosios įmonės savo akcijų neturi. Per ataskaitinį laikotarpį dėl grupės įmonių reorganizavimo apjungimo būdu UAB Medicinos banko 2019 metais parduotos 37 735 paprastosios akcijos UAB „MB turtas“ buvo pripažintos kaip UAB „TG Invest-1“ savo pačios akcijų įsigijimas. Iki reorganizavimo paskelbimo UAB „MB turtas“ valdytos 76 354 akcijos buvo pripažintos kaip savo pačios valdomos akcijos bei buvo panaikintos.

5. Informacija apie Banko filialus ir atstovybes

2019 metų pabaigoje Bankas turėjo 49 klientų aptarnavimo padalinius: 6 filialus, 43 klientų aptarnavimo skyrius ir poskyrius įvairiuose Lietuvos regionuose.

Banko filialai:

Vilniaus filialas

Pamėnkalnio g. 40, LT-01114 Vilnius

Kauno filialas

Donelaičio g. 76 , LT-44248 Kaunas

Klaipėdos filialas

Minijos g. 90, LT-93234 Klaipėda

Šiaulių filialas

Varpo g. 25-10, LT-76298 Šiauliai

Panevėžio filialas

J. Basanavičiaus g. 3, LT-35182 Panevėžys

Lazdijų filialas

Seinų g. 5-41A, LT-67113 Lazdijai

6. Svarbūs įvykiai, buvę po ataskaitinių finansinių metų pabaigos

2020 m. sausio mėn. 30 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu, po 2018 m. atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) papildomas minimalus nuosavų lėšų reikalavimo dydis (Pillar II) 2,2 % buvo sumažintas iki 1,8 %. Taip pat šiuo nutarimu yra rekomenduojama turėti 1 proc. antros pakopos gairių kapitalo dydį, kuris turėtų būti įtrauktas į banko kapitalo planavimo ir rizikos valdymo sistemas.

7. Įmonės veiklos planai ir prognozės

Bankas yra parengęs strateginį planą 2019–2021 metų laikotarpiui.

Pagrindiniai Banko ir Grupės tikslai – užtikrinti pelningą ir sėkmingai augančią Banko ir Grupės veiklą, teikiant kokybiškas paslaugas tiksliniam Banko ir Grupės klientui – itin smulkaus, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Grupės valdymo struktūra užtikrina operatyvų ir kokybišką darbą su klientais, parenkant individualius, kliento poreikius atitinkančius sprendimus, bei greitai reaguojant į pokyčius finansų rinkose. Racionalus klientų aptarnavimo padalinių tinklas leidžia Grupei užsitikrinti augančias pajamas iš kasdienių finansinių paslaugų teikimo. Bankas numato intensyvią plėtrą automatiniuose sprendimuose, paremtuose informacinių technologijų sprendimais, kurie padėtų užtikrinti standartinių produktų paslaugos teikimo greitį bei padidintų teikiamų paslaugų konkurencingumą.

Atsižvelgdamas į išaugusius reguliavimo reikalavimus, ekonominę aplinką ir strateginį tikslą užtikrinti stabilią veiklą, Bankas skiria ypatingą dėmesį nuosavo kapitalo bazės didinimui. Įgyvendinant šią strategiją, toliau ketinama stiprinti Banko kapitalo bazę, 2019 - 2021 metais uždirbtą pelną pervedant į kapitalo rezervą.

8. Banko ir Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

UAB Medicinos banko Atlygio politikos naujos redakcijos, patvirtintos Banko Stebėtojų tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimu (protokolo Nr. N-33/19), nuostatos taikomos Banko ir Grupės įmonių darbuotojams. Politikoje nustatyti aiškūs atlygio už darbą principai, teisingai ir skaidriai atlyginti už darbą ir pasiektus rezultatus, motyvuoti, skatinti ir įgalinti darbuotojus didinti veiklos efektyvumą, kokybę, siekti Banko grupės tikslų, išlaikyti ir pritraukti kompetetingus darbuotojus. Politikos principai nustatomi taip, kad atitiktų ilgalaikius Banko grupės veikos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, padėtų išvengti interesų konflikto, taip pat užtikrintų investuotojų ir klientų apsaugos principus Banko grupei teikiant paslaugas.

Banko grupės darbuotojų atlygio sistemos sudedamosios dalys: pastovioji atlygio dalis, kintamoji atlygio dalis, piniginiai priedai prie pastovaus atlygio, papildomos proginės išmokos (pašalpos).

Pastovaus atlygio sistema remiasi pareigybių lygių matrica, pareigybių sugrupavimu į lygmenis, atsižvelgiant į pareigybės svarbą Banko grupės veiklai. Pareigybės lygis nustatomas vertinant reikiamą kompetenciją, atsakomybės lygį, savarankiškumą, kūrybiškumą, darbo sudėtingumą ir sąlygas.

Kintama atlygio dalis skiriama už nustatytų veiklos tikslų pasiekimą. Skiriama kintama dalis ir dydis nustatomas pagal pareigybių lygius, laikotarpį, per kurį veiklos rezultatus galima įvertinti: ketvirtinį ar metinį.

Visos nuostatos susijusios su Banko grupės darbuotojų pastoviąja ar kintamąja atlygio dalimi yra patvirtintos atitinkamuose UAB Medicinos banko Vidaus teisės aktuose.

Darbuotojui gali būti mokami priedai prie pastovaus atlygio už:

- papildomas (sugretintas) darbo pareigas;

- laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą;

- už laikinai padidėjusią darbų apimtį (darbo krūvį).

Papildomų proginių išmokų (pašalpų, dovanų) dydžiai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos nustatytos Banko vidaus teisės aktuose. Sprendimus dėl pastovaus atlygio darbuotojui nustatymo, piniginių priedų prie pastovaus atlygio, papildomų proginių išmokų nustatymo ir mokėjimo, priima Banko administracijos vadovas, laikydamasis šioje politikoje nustatytų principų bei kitų vidaus teisės aktų reikalavimų.

Už Atlygio politikos principų ir kintamojo atlygio apskaičiavimo modelių nustatymą, atsakinga Banko stebėtojų taryba. Bankas dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio bei masto nesteigia Atlygio komiteto. Jo funkcijas vykdo Banko stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba turi kompetentingai ir savarankiškai vertinti kintamojo atlygio politiką, praktiką ir užtikrinti, kad atlygio sistema atsižvelgtų į visas banko prisiimtos rizikos rūšis, banko kapitalą ir jo likvidumą bei būtų suderinama su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu bei Banko verslo strategija, tikslais, ilgalaikiais tęstinės veiklos interesais.

Bendroji kiekybinė informacija pagal verslo sritis:

2019 m.	Pastovus atlygis (tūkst. EUR)*	Kintamas atlygis (tūkst. EUR)	Gavėjų skaičius**
UAB Medicinos bankas	7 057	706	397
Banko vadovai (valdyba)	446	12	4
Darbuotojai, kurių priimami sprendimai gali turėti reikšmingos įtakos banko prisiimamai rizikai	767	154	19
Xxxx darbuotojai	5 844	540	374
Grupės įmonių darbuotojai	290	27	10
Iš viso Grupė	7 347	733	407

* Pateikiamos išmokėtos atlygio sumos be darbdavio mokesčių

** Gavėjų skaičius nurodytas įkaitant priimtus ir atleistus darbuotojus per 2019 m.

Kitos išmokos darbuotojams (priedai, proginės išmokos bei premijos) buvo skirtos pagal Banko vidaus teisės aktų nuostatas. Visas 2019 metais paskirtas kintamasis atlygis, premijos, priedai ir kitos išmokos buvo išmokėta grynaisiais pinigais.

Su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas:

2019 m.

Gavėjų skaičius

Išeitinių išmokų suma (tūkst. EUR)

Didžiausia suma vienam asmeniui

(tūkst. EUR)

Bankas

148

Banko grupės įmonės

9. Banko valdymas

Žemiau aprašomas banko taikomas valdymo kodeksas. Banko organai yra Banko visuotinis akcininkų susirinkimas, Banko stebėtojų taryba, Banko valdyba ir Banko administracijos vadovas (toliau – Banko vadovas). Banko valdymo organai yra Banko valdyba ir Banko administracijos vadovas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas kasmet, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Gali būti šaukiami ir neeiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Susirinkimo sušaukimo teisę turi Banko valdyba, Stebėtojų taryba, akcininkai, turintys 1/10 visų balsų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti atvejai, kada visuotinį akcininkų susirinkimą gali šaukti ir kiti asmenys.

Visuotinis akcininkų susirinkimas organizuojamas, balsavimas jame vykdomas, sprendimai priimami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Jei susirinkimas negali vykti dėl kvorumo nebuvimo (daugiau kaip 1/2 visų balsų), šaukiamas pakartotinis akcininkų susirinkimas, kuriame galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• keisti Banko įstatus, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis;

• keisti Banko buveinę;

• rinkti Banko stebėtojų tarybos narius;

• atšaukti Banko stebėtojų tarybą ar jos narius;

• rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

• tvirtinti Banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

• nustatyti Banko išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ir minimalią emisijos kainą; priimti sprendimą:

• išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

• atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Banko akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

• konvertuoti Banko vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;

• dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

• dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

• padidinti įstatinį kapitalą;

• sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus įstatymų numatytas išimtis;

• Bankui įsigyti savų akcijų;

• dėl Banko reorganizavimo ar atskyrimo ir tvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

• pertvarkyti Banką;

• likviduoti Banką, atšaukti Banko likvidavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

• rinkti ir atšaukti Banko likvidatorių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus klausimus, jei pagal įstatymus ir Banko įstatus tai nėra priskirta kitų Banko organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra banko valdymo organų funkcijos.

Banko stebėtojų taryba yra kolegialus priežiūros organas, prižiūrintis Banko veiklą. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas. Banko stebėtojų tarybą, sudaromą iš 4 (keturių) narių, renka visuotinis akcininkų susirinkimas ketveriems metams. Stebėtojų tarybos narius susirinkimui siūlo susirinkimo iniciatoriai arba akcininkai, turintys 1/20 Banko akcijų.

Kandidatai pasiūlomi iki susirinkimo arba susirinkimo metu. Jeigu kandidatai pasiūlomi iki susirinkimo, kiekvienas akcininkas gali susipažinti su Lietuvos Respublikos teisės aktų ir banko vidaus teisės aktų numatyta banko surinkta informacija apie kandidatą. Kiekvienas kandidatas į stebėtojų tarybos narius nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pasiūlytas prieš susirinkimą, ar jo metu, gali būti kviečiamas į susirinkimą ir jame praneša susirinkimui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Banku ir su kitais juridiniais asmenimis, susijusiais Banku.

Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi balsų skaičių, lygų balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra

– už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai.

Į šios kadencijos stebėtojų tarybą yra išrinktas 1 (vienas) nepriklausomas narys. Banko įstatai numato, kad stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Stebėtojų tarybos funkcijos:

• renka Banko valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų. Jeigu Bankas dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai yra tinkami toms pareigoms eiti;

• prižiūri Valdybos ir administracijos vadovo veiklą;

• priima Banko stebėtojų tarybos darbo reglamentą;

• tvirtina Banko veiklos planus;

• užtikrina, kad Banke būtų veiksmingos vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos;

• sudaro Audito komitetą ir tvirtina komiteto nuostatus;

• visuotiniam akcininkų susirinkimui teikia pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Banko veiklos strategijos, Banko metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Banko metinio pranešimo, taip pat valdybos bei administracijos vadovo veiklos;

• nustato skolinimo, kuris yra galimas tik pritarus stebėtojų tarybai, tvarką;

• teikia siūlymus valdybai ir Banko vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Banko įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

• svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal įstatymus ir Banko įstatus, taip pat pagal visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus turi svarstyti ar spręsti stebėtojų taryba.

Banko valdyba yra kolegialus Banko valdymo organas, kurį sudaro 4 (keturi) nariai. Ji vadovauja Bankui, tvarko jo reikalus ir už Banko finansinių paslaugų vykdymą atsako pagal įstatymus. Valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas. Valdybos narius renka, atšaukia ir prižiūri jos veiklą Banko stebėtojų taryba. Valdybos kadencija – ketveri metai, kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Banko valdyba svarsto ir tvirtina:

• Banko metinį pranešimą;

• Banko valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, taip pat pareigybes, į kurias darbuotojai priimami valdybai pritarus arba konkurso tvarka;

• Banko filialų, atstovybių ir kitų atskirų Banko padalinių nuostatus;

• Banko Paskolų komiteto, Rizikų valdymo komiteto nuostatus;

• nustato informaciją, kuri laikoma Banko komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.

Valdyba taip pat renka (skiria) ir atšaukia Banko administracijos vadovą bei jo pavaduotojus. Valdyba nustato Banko vadovo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdyba priima:

• sprendimus Bankui tapti kitų juridinių asmenų steigėju, dalyviu;

• sprendimus steigti Banko filialus, atstovybes bei kitus atskirus Banko padalinius ir nutraukti jų veiklą;

• sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

• sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

• sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

• sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo;

• sprendimus išleisti nekonvertuojamąsias obligacijas;

• valdybos darbo reglamentą;

• sprendimus kitais klausimais, kuriuos pagal įstatymus, Banko įstatus turi svarstyti ar spręsti valdyba.

Valdyba nustato:

• Banko obligacijų išleidimo tvarką. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo, valdyba turi teisę nustatyti papildomas jų išleidimo sąlygas ir tvirtinti obligacijų pasirašymo sutartis, kurias turi teisę pasirašyti Banko administracijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Valdyba vykdo susirinkimo ir tarybos priimtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina Banko vadovo pateiktą medžiagą apie:

• Banko veiklos planų įgyvendinimą;

• Banko veiklos organizavimą;

• Banko finansinę būklę;

• ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba taip pat analizuoja, vertina Banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui, taip pat sprendžia kitus Banko veiklos klausimus, jeigu jie pagal įstatymus arba Banko įstatus nepriskirti kitų Banko organų kompetencijai.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Administracijos vadovas yra vienasmenis Banko valdymo organas, kuris organizuoja Banko veiklą ir atlieka veiksmus, reikalingus jo funkcijoms vykdyti, Banko organų sprendimams įgyvendinti bei Banko veiklai užtikrinti.

Administracijos vadovo funkcijos:

• organizuoti kasdienę Banko veiklą;

• priimti į darbą ir atleisti Banko darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti nuobaudas. Banko vadovas turi teisę įgalioti kitą Banko darbuotoją atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus;

• be atskiro įgaliojimo atstovauti Bankui santykiuose su kitais asmenimis, teisme ir arbitraže;

• išduoti ir atšaukti įgaliojimus atstovauti Bankui;

• leisti įsakymus;

• atlikti kitus veiksmus, reikalingus savo funkcijoms atlikti, Banko organų sprendimams įgyvendinti bei Banko veiklai užtikrinti.

Administracijos vadovas atsako už:

• Banko veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą;

• metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Banko metinio pranešimo parengimą;

• sutarties su audito įmone sudarymą;

• informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai įstatymų nustatytais atvejais ar jų prašymu;

• Banko dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

• dokumentų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

• įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos informacijos viešą paskelbimą šaltiniuose, kurie nurodyti Banko įstatuose;

• informacijos pateikimą akcininkams;

• Banko akcininkų sąrašo sudarymą ir pateikimą juridinių asmenų registrui;

• kitų įstatymuose bei teisės aktuose, Banko įstatuose ir Banko vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Banko vadovas veikia Banko vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus išimtis, nustatytas įstatymuose, Banko įstatuose ar Banko organų sprendimuose.

Visuotiniuose Banko akcininkų susirinkimuose gali dalyvauti administracijos vadovas bei valdybos ir stebėtojų tarybos nariai.

3 stebėtojų tarybos nariai buvo išrinkti banko eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime 2016 m. kovo 30 d., o Xxxxxxxx Xxxxxxxx buvo išrinktas Stebėtojų tarybos nariu 2018-10-26 įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

2019-12-31 Banko stebėtojų tarybos nariais yra:

Xxxxxx, pavardė	Pareigos Banko stebėtojų taryboje	Darbovietė
Xxxxxxxx Xxxxxxxx	Stebėtojų tarybos pirmininkas	MB „Bratus“ vadovas, į.k.303046931, adresas: Xxxxxxxxxxx x.00- 00, Xxxxxxx
Xxxxx Xxxxxxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narė	UAB "Tg Invest-1"direktoriaus patarėja, į.k. 302464707, adresas: Xxxxxxxxxxx x. 40, Vilnius
Xxxxxxx Xxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	UAB Medicinos bankas, vadybininkas-valiutų dileris, į.k.112027077, adresas: Xxxxxxxxxxx x. 40, Vilnius
Xxxxxxxx Xxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	UAB „Civitta“ partneris-vadovas, į.k.302477747, adresas: Gedimino pr. 27, Vilnius

Šios Banko stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga 2020 m.

Banko stebėtojų tarybos nariams per 2019 m. už dalyvavimą stebėtojų tarybos veikloje darbo užmokesčio, premijų, priemokų, tantjemų ar kitų išmokų išmokėta nebuvo.

Banko valdybą sudaro 4 nariai. Banko valdyba skiria ir atšaukia Administracijos vadovą bei jo pavaduotojus kasdieninei banko veiklai organizuoti. Banko valdyba atsako už tai, kad banko veikla atitiktų įstatymus, kad būtų įgyvendinama banko stebėtojų tarybos nustatyta banko veiklos strategija, taip pat ji atsakinga už pagrindinių banko grupės veiklos politikų sukūrimą, jų periodinę peržiūrą ir vykdymo kontrolę. Banko valdyba taip pat atsakinga už rizikos, su kuria susiduria bankas, nustatymo, vertinimo, stebėjimo ir kontrolės bei atskaitomybės procesų sukūrimą ir tobulinimą, leistinų rizikos limitų nustatymą. Valdyba nustato, kaip bus panaudojamas banko kapitalas, skirtas rizikai padengti. Valdyba formuoja banko ir banko grupės vertybes ir priimtino elgesio kodeksą, užtikrina, kad banke ir grupėje veiktų efektyvi informavimo bei komunikavimo sistema.

Vardas, pavardė	Pareigos
Xxxxx Xxxxxxxxxxxx	Valdybos pirmininkė, administracijos vadovė
Xxxxx Xxxxx	Valdybos narys, administracijos vadovo pavaduotojas, Finansų tarnybos direktorius
Xxxx Xxxxxxxxx	Valdybos narys, administracijos vadovo pavaduotojas, Teisės ir atitikties tarnybos direktorius
Xxxxxx Xxxxxxxxx	Xxxxxxxx narys, administracijos vadovo pavaduotojas, Verslo valdymo tarnybos direktorius

Valdybos nariai buvo išrinkti banko stebėtojų tarybos posėdyje 2016 m. kovo 30 d. 2019-12-31 banko valdybos nariais yra:

Šios Banko valdybos narių kadencijos pabaiga 2020 m. Banko administracijos vadovas ir Banko valdybos nariai neužima kitų vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose subjektuose.

Vidutinis 2019 m. išmokėtas valdybos nario darbo užmokestis, įskaitant premijas, priemokas 67 tūkst. eurų (2018 m. 56 tūkst. eurų). Banko valdybos nariams per 2019 m. tantjemų nebuvo išmokėta. Banko valdybos nariams per 2018 m. premijų, priemokų, tantjemų nebuvo išmokėta.

Informacija apie principus dėl valdybos narių išrinkimo ir Banko įstatų pakeitimo

Banko valdybos narių išrinkimo principus reglamentuoja Banko įstatai, LR Akcinių bendrovių įstatymas, LR Bankų įstatymas. Banko vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, tiek kiek reglamentuoja aukščiau aprašytų įstatymų nuostatos.

Bankas vykdydamas valdybos narių atranką nedisriminuoja dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių nesusijusių su Darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Valdybos narių atrankos– suformuoti efektyviai veikiančią komandą, kuri ne tik gebėtų, bet ir norėtų siekti iškeltų Banko tikslų. Siekiant

kokybiškos valdybos narių atrankos, Banko grupė kandidatų į laisvas pozicijas paieškai naudoja modernias, inovatyvias priemones, su tikslu užtikrinti maksimalią informacijos sklaidą bei gero Banko grupės, kaip darbdavio, įvaizdžio palaikymą.

Pagrindiniai Darbuotojų atrankos kriterijai: Atitiktis Lietuvos banko keliamiems reikalavimams, Banko grupės vidaus teisės aktams; dalykinė kompetencija – tinkamas išsilavinimas, darbo patirtis, dalykinės žinios, įgūdžiai, sugebėjimai reikalingi būsimam darbui atlikti; asmeninės savybės, sąlygojančios ir veikiančios konkretaus darbo sėkmingą atlikimą.

Banko įstatų pakeitimai atliekami vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir Banko įstatais. Paskutinį kartą Banko įstatai buvo keisti 2016 m. kovo 31 d.

Banko komitetai

Bankas turi nuolat veikiančius nestruktūrinius padalinius – Paskolų, Vidaus audito ir Rizikų valdymo. Paskolų, Vidaus audito ir Rizikų valdymo sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato priežiūros institucijos teisės aktai, Įstatai, komitetų nuostatai ir kiti Banko organų priimti dokumentai.

Paskolų komitetas nagrinėja paskolų paraiškų dokumentus, sprendžia dėl paskolų suteikimo ir jų sąlygų keitimo, įvertina paskolos riziką, teikia pasiūlymus dėl paskolų teikimo, paskolų palūkanų normos, paskolų administravimo procedūrų tobulinimo ir atlieka kitas Valdybos patvirtintuose nuostatuose nustatytas funkcijas. Paskolų komitetą sudaro ir jo veiklą kontroliuoja Valdyba.

Duomenys apie Paskolų komiteto narius 2019 m. gruodžio 31 d.
	Vardas, pavardė
Pirmininkas	Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Nariai:	Xxxx Xxxxxxxxx
	Xxxxxxxxx Xxxxxx
	Xxxxxx Xxxxxx
	Xxxxxxx Xxxxxxx

Rizikų valdymo komitetas nustato, įvertina, stebi ir kontroliuoja visas rizikos rūšis, su kuriomis susiduria Bankas ir visa Banko finansinė grupė, taip pat kontroliuoja priimtinus rizikos parametrus, atlieka kitas jo nuostatuose nustatytas funkcijas. Rizikų valdymo komitetą sudaro ir jo veiklą kontroliuoja Valdyba.

Duomenys apie Rizikų valdymo komiteto narius 2019 m. gruodžio 31 d.
	Vardas, pavardė
Pirmininkas	Xxxxx Xxxxx
Xxxxxx:	Xxxxxxxxx Xxxxxxx
	Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx
	Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx
	Xxxxxx Xxxxxx

Banko audito komitetas periodiškai aptaria Banko vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą, koordinuoja ir periodiškai vertina vidaus audito skyriaus darbą, aptaria vidaus ir išorės audito patikrinimų rezultatus ir atlieka kitas priežiūros institucijos teisės aktuose ir Vidaus audito komiteto nuostatuose nustatytas funkcijas. Vidaus audito komitetą sudaro, jo nuostatus tvirtina ir veiklą kontroliuoja Taryba.

Duomenys apie Banko audito komiteto narius 2019 m. gruodžio 31 d.
	Vardas, pavardė
Pirmininkas	Xxxxx Xxxxxxxxxxxx
Nariai:	Xxxxxxxx Xxxxxxxx
	Xxxxxxx Xxxxxxx
	Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Banko valdymo organai yra Taryba, Valdyba ir Administracijos vadovas.

10. Banko veiklos vidaus kontrolė

Banko veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato įstatymai bei priežiūros institucijos teisės aktai. Banko veiklos vidaus kontrolę užtikrina patikima bei tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema ir nepriklausomas, tinkamai veikiantis Banko Audito skyrius.

Audito skyrius – Banko vidaus audito padalinys, kuriantis vidaus kontrolės sistemos vertinimo metodus, nagrinėjantis ir vertinantis, ar Banko vidaus kontrolės sistema yra tinkama ir veiksminga, ir kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros, tikrinantis, ar prisiimta rizika neviršija Banko nustatytų rizikos limitų ir kaip laikomasi teisės aktų bei priežiūros institucijos reikalavimų, kaip įgyvendinama Banko veiklos strategija, Banko politikos ir kaip laikomasi Banko tvarkų ir procedūrų, taip pat atliekantis kitas jo nuostatuose nustatytas funkcijas. Audito skyriaus sudarymo ir veiklos tvarką bei nuostatus tvirtina Vidaus audito komitetas.

11. Informacija apie xxxxxxxxx su susijusiomis šalimis

Bankas sudarydamas sunadorius su susijusiomis šalimis vadovaujasi rinkos kainomis, Bankas nesudarė sandorių su susijusiomis šalimis, kurie priskiriami prie neįprastos ūkinės veiklos ir (ar) daro reikšmingą įtaką bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams.

12. Informacija apie esamus balsavimo teisių apribojimus

2019 metų sausio 16 d. mirus pagrindiniam banko akcininkui Xxxxxxx Xxxxxxx, visas jam nuosavybės teise priklausiusias Banko parastąsias vardines akcijas (123 850 vnt.) paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu įgijo Xxxxxxxxxxxx Xxxxxxx. Kadangi įvyko universalus teisių ir pareigų perėjimas Xxxxxxxxxxxx Xxxxxxx, Bankų įstatymo 24 str. numatytas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti kvalifikuotojo įstatinio kapitalo ir balsavimo teisių dalies įsigyjimui nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Banko įstatymo 24 str. 4 d. nuostata laikytina, kad visa Xxxxxxxxxxx Xxxxxx turima banko įstatinio kapitalo ir balsavimo teisių dalis banko visuotiniame akcininkų susirinkime praranda balsavimo teisę. Suvaržytos akcijos sudaro 89,91 proc. nuo visų balsavimo teisę turinčių akcijų kiekio.

2020 m. kovo 9 d.

Valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Xxxxx Xxxxxxxxxxxx

Banko valdysenos ataskaita

(2019 x. xxxxxxxxxxxx xxxxxxx xxxxxxxxx priedas)

1. Nuoroda (nuorodos) į taikomą (taikomus) bendrovių valdymo kodeksą (kodeksus) ir kur jis (jie) viešai paskelbtas (paskelbti) ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką

UAB Medicinos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. Bankas vadovaujasi 2019 m. sausio 15 d. patvirtinta Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso redakcija ir pagal ją parengta valdysenos ataskaitos forma.

2. Jeigu nuo taikomo (taikomų) bendrovių valdymo kodekso (kodeksų) nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, nuostatos, nuo kurių nukrypstama ir (arba) kurių nesilaikoma, ir to priežastys

Informacija apie Xxxxxxxxx valdymo kodekso nuostatų laikymąsi ir (arba) jų nesilaikymą pateikiama stuktūrizuotoje lentelėje Nr. 2

2. Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės • Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1 Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip
1.2 Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip
1.3 Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
1.4 Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip
1.5 Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip/Ne	Bankas vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
1.6 Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo	Taip

pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
1.7 Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip
1.8 Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Bankas turi 3 akcininkus, todėl visus akcininkų balsavimo klausimus nuotoliniu būdu sprendžia išankstinio balsavimo būdu per paštą.
1.9 Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip/Ne	Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybą yra pateikiama prieš akcininkų susirinkimą tais atvejais, kai kandidatai yra pasiūlyti iš anksto. Akcininkų susirinkime, iki pradedant balsavimą, kandidatai į stebėtojų tarybos narius prisistato, pateikia apie save įstatymų nustatytą informaciją, atsako į akcininkų klausimus. Tinkamumą eiti stebėtojų tarybos nario pareigas vertina Lietuvos bankas. Banko metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose nurodoma atnaujinta informacija apie kolegialių organų narių išsilavinimą, profesinę patirtį ir einamas pareigas.
1.10 Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	Bankas vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
2 principas: Stebėtojų taryba 2.1 Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė • Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. • Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1 Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Taip
2.1.2 Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Taip
2.1.3 Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Taip
2.1.4 Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Taip
2.1.5 Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Taip
2.1.6 Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip
2.2 Stebėtojų tarybos sudarymas • Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1 Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip
2.2.2 Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Taip

2.2.3 Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip
2.2.4 Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip
2.2.5 Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybą yra pateikiama prieš akcininkų susirinkimą tais atvejais, kai kandidatai yra pasiūlyti iš anksto. Akcininkų susirinkime, iki pradedant balsavimą, kandidatai į stebėtojų tarybos narius prisistato, pateikia apie save įstatymų nustatytą informaciją, atsako į akcininkų klausimus. Tinkamumą eiti stebėtojų tarybos nario pareigas vertina Lietuvos bankas. Banko metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose nurodoma atnaujinta informacija apie kolegialių organų narių išsilavinimą, profesinę patirtį ir einamas pareigas.
2.2.6 Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip
2.2.7 Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip

3 principas: Valdyba 3.1 Valdybos funkcijos ir atsakomybė • Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1 Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Taip
3.1.2 Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip
3.1.3 Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip
3.1.4 Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip/Ne	Banko taikomos vidaus kontrolės, etikos ir atitkties procedūros siekiant atitikti EBPO reikalavimus bus koreguojamos per 2020 metus.
3.1.5 Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip

3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1 Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip
3.2.2 Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip
3.2.3 Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	Taip
3.2.4 Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	Taip
3.2.5 Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip
3.2.6 Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip
3.2.7 Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu
3.2.8 Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Ne	Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį tvirtina stebėtojų taryba.
3.2.9 Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip

3.2.10 Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip/Ne	Veiklos įvertinimo ataskaita, pagal LR teisės aktų reikalavimus teikiama Lietuvos bankui ir kitiems asmenims.
4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka • Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1 Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Taip
4.2 Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip
4.3 Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip
4.4 Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Taip
5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1 Komitetų paskirtis ir sudarymas • Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. • Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1 Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus.	Taip/Ne	Pagal Lietuvos bankų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, UAB Medicinos bankas nėra priskirtinas prie bankų, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties sudėtingumo, todėl neprivalo sudaryti skyrimo ir atlygio komitetų.
5.1.2 Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Neaktualu
5.1.3 Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Taip
5.1.4 Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip
5.1.5 Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	Taip/Ne	Visų komitetų įgaliojimus ir atskaitomybę nustato komitetų nuostatai, patvirtinti valdybos arba stebėtojų tarybos. Informaciją apie komitetų funkcijas, komitetų sudėtį Bankas skelbia metiniuose pranešimuose, tačiau šiame pranešime informacija apie komitetų posėdžių skaičių ir komiteto narių dalyvavimą nėra skelbiama.
5.1.6 Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip/Ne
5.2 Skyrimo komitetas
5.2.1 Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	Neaktualu

5.2.2 Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Neaktualu
5.3 Atlygio komitetas
• Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	Neaktualu
5.4 Audito komitetas
5.4.1 Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą.	Taip
5.4.2 Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	Taip
5.4.3 Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	Taip
5.4.4 Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	Taip
5.4.5 Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	Taip
5.4.6 Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Taip/Ne	Audito komitetas teikia metines ataskaitas, kas atitinka banko metinį ataskaitų tvirtinimo ciklą.

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas • Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. • Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7 principas: Xxxxxxxxx atlygio politika • Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1 Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip
7.2 Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip
7.3 Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip/Ne	Banko atlygio politika susieta su banko tvariais veiklos rezultatais, t.y. esant kintamai atlygio daliai didesnei nei 4000 eurų, jos išmoka yra skaidoma į dalis, kurios išmokamos per 3 metų laikotarpį bei siejamos su bendrovės veiklos rezultatais ateityje.

7.4 Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip
7.5 Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu
7.6 Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip/Ne	Atlyginimų politikos ataskaita rengiama pagal Lietuvos Banko nutarimu patvirtintus reikalavimus. Informacija apie Atlygio politikos įgyvendinimą pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešimuose tokia apimtimi, kiek numato galiojantys reikalavimai.
7.7 Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip/Ne	Banko atlygio politiką tvirtina Stebėtojų taryba.
8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje • Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1 Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip
8.2 Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip
8.3 Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip

8.4 Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Taip/Ne	Ataskaitos apie neteisėtą ar neetišką praktiką teikiamos valdybai.
9 principas: Informacijos atskleidimas • Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1 Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1 bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip
9.1.2 bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip
9.1.3 asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	Taip
9.1.4 bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip/Ne	Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas informuojamas Lietuvos bankas
9.1.5 esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Taip/Ne	Komitetų veiklos rezultatai teikiami valdybai arba stebėtojų tarybai
9.1.6 galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip
9.1.7 bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Informacija atskleista 31 pastaboje
9.1.8 pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
9.1.9 bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Taip
9.1.10 socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	Taip
9.2 Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip

9.3 Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	Taip
9.4 Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip
10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas • Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1 Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip
10.2 Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip
10.3 Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip

3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinamas su finansine atskaitomybe susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema

Bankas informaciją apie rizikos mastą pateikė 2019 x. xxxxxxxxxxx ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos 33 ir 34 pastaboje. Informacija apie rizikos valdymą, rizikos mažinimo priemones pateikta vadovybės metinio pranešimo rizikų aprašymo dalyse. Informacija apie banke įdiegtą vidaus kontrolės sistemą pateikia 2019 m. vadovybės metinio pranešimo 10 punkte.

4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Informacija aprašyta 2019 x. xxxxxxxxxxx ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos 1 pastaboje „Bendroji informacija“ 40 puslapyje

5. Informacija apie xxxxxxxxx su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnyje (nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas); fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai) ir sandorio vertę)

Per 2019 metus bankas neturėjo sandorių su susijusiomis šalimis, kurie atitiktų 372 straipsnyje nurodytus kriterijus.

6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas

Informacija aprašyta 2019 x. xxxxxxxxxxx ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos 1 pastaboje „Bendroji informacija“ 40 puslapyje

7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo

Informacija aprašyta 2019 x. xxxxxxxxxxx ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos 1 pastaboje „Bendroji informacija“ 40 puslapyje

8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus

Plačiau aprašoma 2019 m. vadovybės metinio pranešimo 9 punkte „Banko valdymas“.

9. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Plačiau aprašoma 2019 m. vadovybės metinio pranešimo 9 punkte „Banko valdymas“.

10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose

Plačiau aprašoma 2019 m. vadovybės metinio pranešimo 9 punkte „Banko valdymas“.

11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis

Plačiau aprašoma 2019 m. vadovybės metinio pranešimo 9 punkte „Banko valdymas“.

12. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys

Plačiau aprašoma 2019 m. vadovybės metinio pranešimo 9 punkte „Banko valdymas“.

13. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos)

Bankas duomenų apie akcininkų tarpusavio susitarimus, neturi.

VIDAUS KONTROLĖS VERTINIMAS

Atsižvelgiant į Bankui priimtiną rizikos lygį, yra kuriami integruoti ir visoje Banko grupėje diegiami rizikos valdymo principai. Rizikos valdymo principus reglamentuoja Banko grupės veiklos rizikos valdymo politika.

Banko grupės atlygio politika yra sudedamoji Banko grupės rizikos valdymo sistemos dalis. Atlygio politika derinama su Banko veiklos strategija, prisiimamu rizikos lygiu, Banko tikslais, vertybėmis ir ilgalaike vizija.

Banko vidaus kontrolės sistema – neatskiriama ir nenutrūkstama jo kasdieninės veiklos dalis. Visi Banko darbuotojai reikiamu lygiu yra atsakingi už Banko vidaus kontrolės procesų veikimą, kiekvienas darbuotojas dalyvauja vidaus kontrolės sistemoje ir gali daryti jai įtaką.

Vidaus kontrole siekiama užtikrinti Banko veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių bei kitų veiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą bei išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visu tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą.

Už atitikties funkcijos vykdymą Banke atsakingu paskirtas atitikties vadovas ir kiti Banke už atitikties funkcijos vykdymą jiems pavestose srityse atsakingais paskirti atitikties specialistai, kurie savo funkcijas vykdo nepriklausomai. Už atitiktį Banke, t. y. kad visų Banko darbuotojų veikla atitiktų Banko veiklą reguliuojančių įstatymų bei kt. teisės aktų reikalavimus, taip pat yra atsakingi visi Banko darbuotojai, kurie vykdydami savo funkcijas dalyvauja vidaus kontrolės sistemoje.

Banko grupės vidaus kontrolės sistemos, rizikų valdymo ir atitikties vertinimą atlieka Banko vidaus audito skyrius. Apie pastebėtus trūkumus ar pažeidimus Banko vidaus audito skyrius informuoja Banko vidaus audito komitetą ir Banko valdybą.

2020 m. kovo 9 d.

Valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Xxxxx Xxxxxxxxxxxx

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS

Grupė				Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	Turtas	Pasta- bos	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
		Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke
29 650	27 304	Grynieji pinigai		29 650	27 304
45 534	30 070	Lėšos centriniame banke	5	45 534	30 070
75 184	57 374			75 184	57 374
11 183	13 280	Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose	6	11 164	13 239
		Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą
10	41	Išvestinės finansinės priemonės	14	10	41
10	41			10	41
50 004	70 746	Skolos vertybiniai popieriai	7	50 004	70 746
		Paskolos ir gautinos sumos
192 409	159 017	Paskolos klientams	8	188 010	156 986
15 875	12 809	Gautinos sumos iš išperkamosios nuomos	8	15 875	12 809
208 284	171 826			203 885	169 795
-	-	Investicijos į patronuojamąsias įmones	12	6 687	7 521
1 423	3 018	Investicinis turtas	11	283	1 050
6 726	5 548	Ilgalaikis materialusis turtas	9	6 703	5 545
364	314	Nematerialusis turtas	10	341	267
		Mokesčių turtas
19	6	Einamojo laikotarpio mokesčių		19	6
1 400	1 925	Atidėtųjų mokesčių	28	1 400	1 925
1 419	1 931			1 419	1 931
737	685	Kitas turtas	13	691	621
355 334	324 763	Turto iš viso		356 371	328 130

Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 40 iki 119 puslapio, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS (TĘSINYS)

Grupė				Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė	Pasta- bos	2019 m. gruodžio 30 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
		Įsipareigojimai
3 036	228	Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	15	3 036	228
59	5	Išvestinės finansinės priemonės		59	5
310 431	289 126	Įsipareigojimai klientams	16	311 398	290 733
1 000	1 000	Subordinuotos paskolos	17	1 000	1 000
2 184	2 167	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	17	2 184	2 167
35	30	Atidėjiniai		66	30
		Mokesčių įsipareigojimai
234	-	Einamojo laikotarpio mokesčių		234	-
-	-	Atidėtųjų mokesčių		-	-
234	-			234	-
3 982	1 682	Kiti įsipareigojimai	18	3 804	3 368
320 961	294 238	Įsipareigojimai iš viso		321 781	297 531
		Akcininkų nuosavybė
19 948	19 948	Įregistruotas akcinis kapitalas		19 948	19 948
3 779	2 064	Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)		3 996	2 138
330	335	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas		330	335
10 316	8 178	Kiti rezervai	19	10 316	8 178
34 373	30 525	Akcininkų nuosavybė iš viso		34 590	30 599
355 334	324 763	Akcininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		356 371	328 130

Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 40 iki 119 puslapio, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos buvo patvirtintos išleidimui 2020 m. kovo 9 d. Šias finansines ataskaitas Banko vardu pasirašė:

Valdybos pirmininkė ir

administracijos vadovė X. Xxxxxxxxxxxx

Apskaitos ir ataskaitų departamento

direktorius, vyriausiasis buhalteris X. Xxxxxxx

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS

Grupė				Bankas
2019 m.	2018 m.		Pasta- bos	2019 m.	2018 m.
10 972	9 243	Palūkanų pajamos	21	10 391	9 113
(1 787)	(1 742)	Palūkanų sąnaudos	21	(1 787)	(1 742)
9 185	7 501	Grynosios palūkanų pajamos		8 604	7 371
6 683	5 674	Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos	22	6 919	5 675
(496)	(435)	Paslaugų mokesčių ir komisinių sąnaudos	22	(430)	(411)
6 187	5 239	Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos		6 489	5 264
-	-	Operacijų nuosavybės vertybiniais popieriais rezultatas grynąja verte		(740)	-
5 141	4 664	Operacijų užsienio valiuta pelnas grynąja verte	23	5 141	4 664
(241)	33	Operacijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis rezultatas grynąja verte	14	(241)	33
-	-	Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės pokytis		109	(1 119)
(606)	(993)	Operacijų investiciniu turtu rezultatas grynąja verte	24	(289)	(275)
121	169	Kitos pajamos	25	214	126
19 787	16 613	Veiklos pajamų iš viso		19 287	16 064
(974)	(1 313)	Paskolų ir kito finansinio turto vertės pokytis	26	(878)	(1 308)
18 813	15 300	Veiklos pajamos po vertės sumažėjimo ir atidėjinių sąnaudų		18 409	14 756
(8 663)	(7 866)	Atlyginimai ir priedai	27	(8 301)	(7 566)
(1 132)	(486)	Nusidėvėjimas		(1 126)	(484)
(137)	(161)	Amortizacija		(109)	(146)
(4 287)	(4 412)	Kitos veiklos sąnaudos	27	(4 136)	(4 136)
(14 219)	(12 925)	Veiklos sąnaudų iš viso		(13 672)	(12 332)
4 594	2 375	Veiklos pelnas		4 737	2 424
(746)	11	Pelno mokesčio sąnaudos	28	(746)	11
3 848	2 386	Ataskaitinio laikotarpio pelnas		3 991	2 435
3 848	2 386	Priskirtina Banko akcininkams		3 991	2 435

Valdybos pirmininkė ir

administracijos vadovė

X. Xxxxxxxxxxxx

Apskaitos ir ataskaitų departamento direktorius, vyriausiasis buhalteris

X. Xxxxxxx

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS

Bankas	2019 m.	2018 m.
Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą
Materialiojo turto perkainojimo pokytis	5	5
Materialiojo turto nusidėvėjimo perkėlimas, įvertinus mokesčių įtaką	(5)	(4)
Kiti	-	-
Straipsniai, kurie yra arba gali būti perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	1
Grynoji suma, perkelta į pelno (nuostolių) ataskaitą (galimas parduoti finansinis turtas)	-	-
Susiję mokesčiai	-	-
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), grynasis mokestinis rezultatas	-	1
Metų pelnas	3 991	2 435
Iš viso bendrųjų pajamų per metus	3 991	2 436
Priskirtina:
Banko akcininkams	3 991	2 436
Grupė	2019 m.	2018 m.
Straipsniai, kurie niekada nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą
Materialiojo turto perkainojimo pokytis	5	4
Materialiojo turto nusidėvėjimo perkėlimas, įvertinus mokesčių įtaką	(5)	(4)
Kiti	-	-
Straipsniai, kurie yra arba gali būti perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-
Susiję mokesčiai	-	-
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), grynasis mokestinis rezultatas	-	-
Metų pelnas	3 848	2 386
Iš viso bendrųjų pajamų per metus	3 848	2 386
Priskirtina:
Banko akcininkams	3 848	2 386

Valdybos pirmininkė ir

administracijos vadovė

X. Xxxxxxxxxxxx

Apskaitos ir ataskaitų departamento

direktorius, vyriausiasis buhalteris

X. Xxxxxxx

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS

Bankas

Pas- tabos nr.	Įregistruotas akcinis kapitalas	Nepaskirstyta s pelnas (nuostoliai)	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas	Kiti rezervai	Iš viso
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	19 948	852	339	6 326	27 465
Apskaitos principų pasikeitimo įtaka	-	(302)	-	-	(302)
Likutis 2018 m. sausio 1 d.	19 948	550	339	6 326	27 163
Pelnas (nuostoliai)	-	2 435	-	-	2 435
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	5	(4)	-	1
Operacijos su Banko savininkais
Pervedimai į rezervus	-	(852)	-	1 852	1 000
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	19 948	2 138	335	8 178	30 599

Pelnas (nuostoliai)		-	3 991	-	-	3 991
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	5	(5)	-	-
Operacijos su Banko savininkais
Pervedimai į rezervus	19	-	(2 138)	-	2 138	-
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.		19 948	3 996	330	10 316	34 590

(tęsinys kitame puslapyje)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 40 iki 119 puslapio, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS (TĘSINYS)

Grupė

Pas- tabos nr.	Įregistruotas akcinis kapitalas	Nepaskirstyta s pelnas (nuostoliai)	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas	Kiti rezervai	Iš viso
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	19 948	828	339	6 326	27 441
Apskaitos principų pasikeitimo įtaka	-	(302)	-	-	(302)
Likutis 2018 m. sausio 1 d.	19 948	526	339	6 326	27 139
Pelnas (nuostoliai)	-	2 386	-	-	2 386
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	4	(4)	-	-
Operacijos su Banko savininkais
Pervedimai į rezervus	-	(852)	-	1 852	1 000
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	19 948	2 064	335	8 178	30 525

Pelnas (nuostoliai)		-	3 848	-	-	3 848
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	5	(5)	-	-
Operacijos su Banko savininkais
Pervedimai į rezervus	19	-	(2 138)	-	2 138	-
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.		19 948	3 779	330	10 316	34 373

Valdybos pirmininkė ir

administracijos vadovė

X. Xxxxxxxxxxxx

Apskaitos ir ataskaitų departamento direktorius,

vyriausiasis buhalteris

X. Xxxxxxx

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS

Grupė				Bankas
2019 m.	2018 m.		Pasta- bos	2019 m.	2018 m.
		Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
3 848	2 386	Metų pelnas		3 991	2 435
		Nepiniginių pajamų ir sąnaudų atstatymai:
1 269	647	Nusidėvėjimas ir amortizacija	9, 10	1 235	630
(119)	(129)	Ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo ir investicinio turto pardavimo (pelnas) nuostoliai		(131)	42
974	1 283	Paskolų vertės sumažėjimas	26	878	1 278
-	-	Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas	12	(109)	1 119
621	1 131	Investicinio turto vertės sumažėjimas	11, 24	304	242
85	(60)	Išvestinių priemonių perkainojimas	14	85	(60)
19	58	Sukauptų atostoginių eliminavimas		10	38
746	(11)	Pelno mokesčio sąnaudos	28	746	(11)
(54)	(225)	Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		(70)	(225)
7 389	5 080	Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos prieš apyvartinio turto ir įsipareigojimų pokyčius		6 939	5 488
		Apyvartinio trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokytis:
59	(337)	Privalomųjų rezervų pasikeitimai		59	(337)
-	66	Lėšų bankuose pasikeitimai		-	66
(33 745)	(9 447)	Paskolos klientams		(31 691)	(7 952)
(3 661)	(970)	Gautinos sumos iš išperkamosios nuomos		(3 590)	(970)
(192)	(3 372)	Įsipareigojimų bankams ir kitoms kredito institucijoms pasikeitimai		(192)	(3 372)
23 250	34 776	Įsipareigojimų klientams pasikeitimai		22 610	35 318
1 329	2 535	Kito turto ir įsipareigojimų pasikeitimai		(495)	2 311
(5 571	28 331	Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos prieš pelno mokestį		(6 360)	30 552
-	(6)	(Sumokėtas) pelno mokestis		-	(6)
(5 571)	28 325	Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos po pelno mokesčio		(6 360)	30 546
		Pinigų srautai iš investicinės veiklos
(1 032)	(1 038)	Ilgalaikio nematerialiojo ir materialiojo turto (įsigijimas)	9, 10	(1 004)	(997)
(12)	(2)	Investicinio turto (įsigijimas)	11	-	(2)
1 173	3 263	Įplaukos iš materialiojo, nematerialiojo ir investicinio turto pardavimo		1 001	1 423
-	-	Investicijos į patronuojamąsias įmones		(2 335)	(2 201)
-	-	Patronuojamųjų įmonių pardavimas		2 752	-
-	-	Patronuojamosios įmonės likvidavimas		526	-
-	-	Avansai už patronuojamųjų įmonių pardavimą		-	1 781
(600)	-	Nuomos mokėjimų pagrindinės sumos dalis		(600)	-
43 494	22 526	Skolos vertybinių popierių išpirkimas		43 494	22 526
(22 752)	(53 412)	Skolos vertybinių popierių (įsigijimas)		(22 752)	(53 412)
20 271	(28 663)	Grynieji pinigų srautai investicinei veiklai		21 082	(30 882)

(tęsinys kitame puslapyje)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas nuo 40 iki 119 puslapio, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

ATSKIROJI IR KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS (TĘSINYS)

Grupė Bankas

2019 m.	2018 m.		Pasta- bos	2019 m.	2018 m.
		Pinigų srautai iš finansinės veiklos
-	1 000	Akcininko įnašai rezervams didinti	19	-	1 000
17	2 167	Išleistos obligacijos		17	2 167
- 3 000	- -	(Išpirktos) obligacijos Gautos paskolos naudojantis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis		- 3 000	- -
7 143	9 217	Gautos paskolos		7 143	9 217
(9 269)	(6 640)	(Grąžintos) paskolos		(9 269)	(6 640)
891	5 744	Grynieji pinigų srautai finansinei veiklai		891	5 744
181	(82)	Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui	23	181	(82)
15 772	5 324	Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		15 794	5 326
68 374	63 050	Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		68 333	63 007
84 146	68 374	Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	29	84 127	68 333
		Papildoma pagrindinės veiklos pinigų srautų informacija
11 954	9 742	Gautos palūkanos		11 388	9 769
(1 425)	(1 485)	(Sumokėtos) palūkanos		(1 425)	(1 485)

Valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė

X. Xxxxxxxxxxxx

Apskaitos ir ataskaitų departamento direktorius, vyriausiasis buhalteris

X. Xxxxxxx

1 pastaba Bendroji informacija

UAB Medicinos bankas (toliau – Bankas) buvo įkurtas 1992 m. lapkričio 24 d. (kaip KB Xxxxxxxxxx), o 1997 m. sausio 16 d. buvo reorganizuotas į UAB Medicinos bankas. Jo buveinės adresas yra:

Pamėnkalnio g. 40, Vilnius, Lietuva.

Bankas priima indėlius, išduoda paskolas, vykdo piniginius ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą bei teikia garantijas savo klientams. Bankas taip pat prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultacines ir saugojimo paslaugas. Bankas paslaugas teikia tiek verslo klientams, tiek fiziniams asmenims.

Grupės finansinės ataskaitos apima Banko ir jo visiškai valdomų patronuojamųjų įmonių „TG Invest-1“, (įmonės veikla yra nekilnojamojo turto valdymas ir vystymas) ir UAB „Saugus kreditas“ (įmonės veikla yra vartojimo paskolų teikimas fiziniams asmenims) finansines ataskaitas. UAB „TG Invest-1“ įsigyta 2013 m. gegužės 17 d., UAB „Saugus kreditas“ įsigyta 2017 m. spalio 17 d.

2019 m. gruodžio 31 d. Banke dirbo 342 darbuotojai (2018 m. gruodžio 31 d. – 369 darbuotojų). 2019 m. gruodžio 31 d.

	Turimų paprastųjų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis (proc.)
p. Xxxxxxxxxxxx Xxxxxxx	123 850	89,91
„Western Petroleum“ Ltd.	13 600	9,87
p. Xxxxxxx Xxxxxxx	300	0,22
Iš viso	137 750	100,00

Grupėje dirbo 352 darbuotojai (2018 m. gruodžio 31 d. – 384 darbuotojai). 2019 m. gruodžio 31 d. Banko akcininkai buvo šie:

2018 m. gruodžio 31 d. Banko akcininkai buvo šie:

	Turimų paprastųjų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis (proc.)
p. Xxxxxxx Xxxxxxx	123 850	89,91
„Western Petroleum“ Ltd.	13 600	9,87
p. Xxxxxxx Xxxxxxx	300	0,22
Iš viso	137 750	100,00

Banko pagrindinę akcijų dalį 89,91 proc., paveldėjimo pagrindu, yra įgijęs Xxxxxxxxxxxx Xxxxxxx. Iki bus gautas priežiūros institucijos sprendimas, Xxxxxxxxxxxx Xxxxxxx negali naudotis akcijų suteikiama balsavimo teise Banko visuotiniame akcininkų susirinkime.

Banko akcinį kapitalą sudaro 137 750 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 144,81 eurų. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo visiškai apmokėtos.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai

Atitikimo patvirtinimas

Atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES).

Vertinimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos istorinės savikainos principu, išskyrus finansinį turtą, apskaitytą tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, galimą parduoti finansinį turtą ir investicinį turtą, kuris yra apskaitytas tikrąja verte, ir pastatus, kurie yra apskaitomi perkainota verte.

2 Pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Šios finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais, kuri yra Banko ir jo patronuojamųjų įmonių funkcinė valiuta, nebent nurodyta kitaip.

Naujų ir peržiūrėtų standartų ir jų paaiškinimų įtaka finansinėms ataskaitoms Šiuo metu galiojantys standartai ir jų taikymas ir jų aiškinimai

Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai:

• 16-asis TFAS „Lizingas“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau):

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bankas ir Grupė pradėjo taikyti 16 TFAS ir ilgalaikio materialaus turto straipsnyje pripažino teises naudoti turtą. Bankas ir Grupė pasirinko taikyti supaprastintą perėjimo metodą ir neperskaičiavo palyginamosios finansinės informacijos už metus prieš standarto įdiegimą.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu yra nustatyta ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

• nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir

• nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

Nuomotojo apskaita pritaikius naująjį standartą didžiąja dalimi liko nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos yra išlaikyta.

Banko ir Grupės finansinėms ataskaitoms didžiausia įtaka yra dėl pastatų nuomos apskaitos. Bankas ir Grupė 2019 m. sausio 1 d. apskaitė tokią įtaką dėl perėjimo prie 16-ojo TFAS: Naudojimo teise valdomas turtas - 1 911 tūkst. eurų, nuomos įsipareigojimas - 1 911 tūkst. eurų. Reikšmingos įtakos pelno (nuostolių) ataskaitai nebuvo, bet pateikimas pelno (nuostolių) ataskaitoje pasikeitė, nes vietoje nuomos sąnaudų yra rodomos naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos.

• 9-ojo TFAS pakeitimai: Išankstinio apmokėjimo funkcijos su neigiama kompensacija (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d.

• 23-asis TFAAK „Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio traktavimo“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d.),

• 28-ojo TAS pakeitimai: Investicijos į asocijuotąsias ir jungtinės veiklos įmones (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d.);

• 19-ojo TAS pakeitimai: Plano pakeitimas, sumažinimas ar reguliavimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d.);

• Įvairių standartų pakeitimai „TFAS tobulinimai (2015-2017 ciklas)“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d.),

Aukščiau išvardintų standartų pakeitimų pritaikymas, išskyrus 16 TFAS, neturėjo reikšmingos įtakos Banko ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

Išleisti, bet dar neįsigalioję standartai

Bendrovė nepritaikė šių TFAS, kurie jau yra patvirtinti šių finansinių ataskaitų pasirašymo datą, bet dar neįsigalioję:

• Nuorodų į TFAS standartus koncepcijos pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d.);

• 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pakeitimai: Palūkanų normos etalono reforma (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d.);

• 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pakeitimai: Materialumo apibrėžimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020

m. sausio 1 d.).

Bankas ir Grupė mano, kad šių standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos Banko ir Grupės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

2 Pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

TASV išleisti, bet ES dar nepatvirtinti standartai ir aiškinimai

Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV), išskyrus žemiau išvardintus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie 2017 m. gruodžio 31

d. dar nebuvo patvirtinti ES (žemiau esančios galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi):

• 3-iojo TFAS Verslo jungimai pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d.);

• 17-asis TFAS Xxxxxxxx xxxxxxxx (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d.)

• 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d.).

Konsolidavimo pagrindas

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos kasmet už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir į jas įtraukiama patronuojantis Bankas ir jo kontroliuojamos patronuojamosios įmonės. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos rengiamos tiems patiems finansiniams metams ir taikant tuos pačius apskaitos principus.

Verslo jungimai

Verslo jungimus Grupė apskaito naudodama įsigijimo metodą, kai kontrolė yra perduodama Grupei. Įsigijimo metu perleistas atlygis paprastai vertinamas tikrąja verte, kaip ir identifikuojamas įsigytas grynasis turtas. Kasmet bet koks atsiradęs prestižas yra vertinamas dėl jo nuvertėjimo rizikos. Bet koks pelnas, gautas įsigyjant pigiau nei rinkos kaina, iš karto pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Sandorių sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis jas patyrus, išskyrus atvejus, kai jos susijusios su skolos ar nuosavybės vertybinių popierių išleidimu.

Perleistas atlygis neapima sumų, susijusių su ankstesnių sandorių padengimu. Šios sumos paprastai yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Bet koks neapibrėžtasis atlygis vertinamas tikrąja verte įsigijimo dieną. Jeigu prievolė mokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, yra klasifikuojama kaip nuosavybė, tokiu atveju ji nėra vertinama iš naujo ir atsiskaitymas apskaitomas nuosavybėje. Priešingu atveju vėlesni neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Patronuojamosios įmonės

Patronuojamosios įmonės yra Grupės kontroliuojami ūkio subjektai, į kuriuos investuojama. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, į kurį investuojama, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama. Grupė pakartotinai įvertina, ar kontroliuoja ūkio subjektą, į kurį investuojama, jeigu pasikeitė vienas arba keli kontrolės aspektai. Tai apima aplinkybes, kai turimos apsaugos teisės (pvz., teisės, atsirandančios dėl skolinimo santykių) tampa reikšmingomis ir suteikia Grupei galią valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.

Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra įtraukiamos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas nuo kontrolės atsiradimo dienos iki kontrolės praradimo dienos.

Nekontroliuojamos dalys

Įsigijimo dieną nekontroliuojamos dalys vertinamos įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga dalimi. Grupės dalių patronuojamojoje įmonėje pokyčiai, dėl kurių kontrolė nėra prarandama, yra apskaitomi kaip nuosavybės sandoriai.

Kontrolės praradimas

Grupei netekus patronuojamosios įmonės kontrolės, nutraukiamas patronuojamosios įmonės turto ir įsipareigojimų bei bet koks nekontroliuojamos dalies ir kitų nuosavybės dalių pripažinimas. Bet koks dėl to atsiradęs pelnas ar nuostolis yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Bet kokia išlaikyta dalis buvusioje patronuojamojoje įmonėje yra vertinama tikrąja verte kontrolės praradimo momentu.

Sandoriai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

Patronuojamosios įmonės atskirosiose finansinėse ataskaitose yra apskaitytos savikaina, atėmus vertės sumažėjimą. Tai reiškia, kad investicinės pajamos pripažįstamos tik tokiu atveju, kai Bankas gauna paskirstytą dalį nuo sukaupto investuotojo pelno po įsigijimo dienos. Papildomai gauta paskirstyta dalis yra laikoma atstatyta investicija ir yra pripažįstama kaip mažinanti investicijos savikainą.

2 Pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Informacija apie segmentus

Veiklos segmentai yra pateikiami atsižvelgiant į informaciją nagrinėjamą Banko Valdybos, kuri yra atsakinga už Grupės išteklių paskirstymą veiklos segmentams ir jų veiklos vertinimą.

Grupė turi šiuos tris verslo segmentus:

- Tradicinė bankininkystė ir skolinimas – apima tradicines paslaugas Banko klientams-itin smulkaus, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, namų ūkiams, įskaitant paskolų, išperkamosios nuomos ir bankinių paslaugų teikimą klientams;

- Iždas – apima bankinę iždo veiklą, įskaitant vertybinių popierių ir likvidumo portfelio valdymą, valiutos keitimą ir kt.

- Kita veikla – apima bankinę veiklą, kuri nepatenka į Tradicinės bankininkystės ir skolinimo ar Iždo segmentus, įskaitant pajamas (išlaidas) susijusias su investicijomis į patronuojamąsias įmones, operacijas investiciniu turtu, ir kitas grupės įmonių veiklos pajamas (sąnaudas);

Grupės segmentų veikla, išskyrus vartojimo paskolų teikimą, yra nekilnojamojo turto valdymas ir vystymas didžioji dalis Grupės išlaidų (pajamų) yra iš operacijų investiciniu turtu. Sandoriai su kitais verslo segmentais yra atliekami rinkos kainomis.

Ataskaitų, pateikiamų Banko vadovybei, pagrindinis rodiklis yra pelnas (nuostoliai) prieš mokesčius, kuris susideda iš grynųjų palūkanų pajamų, grynųjų komisinių pajamų, paskolų vertės sumažėjimo sąnaudų, operacijų investiciniu turtu rezultato grynąja verte, veiklos sąnaudų, amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudų bei kitų grynųjų pajamų.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai

Grupė ir Bankas pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai Grupė ir Bankas, remiantis finansinės priemonės sutartyje numatytomis sąlygomis, tampa viena iš sandorio šalių.

Pagal 9-ąjį TFAS Finansinis turtas – pinigai ir pinigų ekvivalentai, sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis, kitų įmonių nuosavybės priemonės ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačios Įmonės nuosavybės priemonėmis.

Finansinis turtas yra skirstomas:

• Finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;

• Finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant bendrosiomis pajamomis;

• Finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais;

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje nustatytus pinigų srautus;

• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje nustatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą;

• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, priskiriamas tas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas Finansiniam turtui vertinamam amortizuota savikaina ir Finansiniam turtui vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, punktuose nurodytoms finansinio turto grupėms. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas gali būti neatšaukiamai priskiriamas finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, jei toks priskyrimas panaikina arba sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus (apskaitos neatitikimus). Šis finansinis turtas vėliau negali būti perkeliamas į kitą finansinio turto grupę.

Finansinio turto kategorija nustatoma šio turto įsigijimo metu.

Finansinio turto pripažinimo momentas

Visi įprastiniai finansinio turto įsigijimai ir pardavimai, kuriems egzistuoja reguliuojančios institucijos ar rinkos susitarimų nustatytas laikotarpis, per kurį vertybiniai popieriai turi būti perduoti pirkėjui, apskaitoje pripažįstami atsiskaitymo metu, t. y. tada, kai turtas pristatomas Grupei arba kai Grupė jį pristato pirkėjui. Sandorio sudarymo dieną pripažįstamas nebalansinis įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansinį turtą, kuris nurašomas atsiskaitymo už vertybinius popierius metu.

Suteiktos paskolos yra apskaitomos amortizuota savikaina: iš paskolos pirminio pripažinimo metu įvertintos savikainos (kurią skaičiuojant įtraukiamos tiesioginės sandorio sudarymo išlaidos) atimami pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimai, sukaupto skirtumo tarp savikainos ir išpirkimo sumos amortizacija ir paskolos vertės sumažėjimo nuostoliai.

Verslo modelio įvertinimas. Grupės verslo modelio tikslas yra surinkti sutartinius pinigų srautus (held-to-collect), kai pinigų srautai yra vien tik pagrindinės sumos ir palūkanų nuo pagrindinės sumos mokėjimai. Grupėje nėra finansinių priemonių, kurių tikslas gauti pinigų srautus iš priemonių pardavimo. Kitų verslo modelių naudojimas nenumatytas.

Pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimas (angl. Solely payments of principal and interest (SPPI).Visos paskolos ir gautinos sumos įvertinamos atlikus SPPI testą. Vertinama ar pagrindinė suma yra finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu ir atitinka SPPI kriterijus. Ar gaunamos palūkanos yra atlygis už pinigų laiko vertę kredito rizikai, susijusiai su nepadengta pagrindine suma. Įvertinamas kredito rizikos elementas. Ar pinigų laiko vertės elementas sandoriams su fiksuotomis palūkanomis atitinka kriterijus. Kintančioms palūkanų normoms įvertinamas pinigų laiko vertės elemento pasikeitimas ir nustatoma, ar dėl pasikeitimų neatsiranda reikšmingo skirtumo tarp sutartinių pinigų srautų ir pinigų srautų, kurie susidarytų, jei pinigų laiko vertės elementas nesikeistų. Esant nereikšmingiems nukrypimams, konstatuotina, kad paskolos ir gautinos sumos atitinka SPPI reikalavimus.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Banke ir patronuojamose įmonėse amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas:

Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke; Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose; Skolos vertybiniai popieriai;

Paskolos ir gautinos sumos;

Kitas turtas ir kiti išankstiniai mokėjimai.

Grynuosius pinigus ir lėšas centriniame banke sudaro grynųjų pinigų ir kitų mokėjimo priemonių likučiai, lėšų likučiai korespondentinėse Lietuvos banko sąskaitoje, privalomosios atsargos.

Grynieji pinigai - tai grynieji pinigai kasoje, kurių apskaitinė vertė lygi jų tikrajai vertei. Lėšų centriniame banke tikroji vertė yra lygi apskaitinei vertei.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuris turi pastovius ir nustatytus mokėjimus ir kuris nėra kotiruojamas rinkoje. Šiai finansinio turto kategorijai priskiriami ir banko įsigyti (diskontuoti) vekseliai bei skolos įsipareigojimų supirkimas (faktoringas).

Kitas turtas ir kiti išankstiniai mokėjimai- tai sumokėtos piniginės lėšos už kurias dar nesuteiktos prekės ar paslaugos. Bankas išankstinius mokėjimus ir avansus apskaito sumokėtų arba piniginių lėšų verte.

Paskolų vertės sumažėjimas

Vertės sumažėjimo modelis (Tikėtinų kredito nuostolių skaičiavimo modelis) bus taikomas amortizuota savikaina arba tikrąja verte vertinamam finansiniam turtui, išskyrus investicijas į nuosavybės priemones. Atsižvelgiant į kredito rizikos pokytį nuo pradinio pripažinimo momento finansinės priemonės skirstomos į 3 rizikos lygius. Nebalansinėms pozicijoms tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami tokiu pat būdu kaip ir nuostoliai atitinkamoms balansinėms pozicijoms pagal atitinkamos balansinės pozicijos rizikos lygį.

Skolinimo pozicijos, nepaisant ar specialieji atidėjiniai nustatomi homogeninei grupei, ar individualiai, pergrupuojamos, kad nuolat vienodai reaguotų į kredito rizikos veiksnius, keičiantis makroekonominėms sąlygoms. Pergrupavus skolinimo pozicijas, atitinkamai perskaičiuojamos ir specialiųjų atidėjinių sumos.

Skolinimo pozicijos, įvertinus jų kredito riziką nuo pirminio pripažinimo, yra priskiriamos vienam iš trijų rizikos lygių:

1-am rizikos lygiui priskiriamos veiksnios pozicijos, kurių kredito rizika reikšmingai nepadidėjo, t. y. po pirminio paskolos pripažinimo nėra užfiksuotas kredito rizikos indikatorius ar nuostolio įvykis.

2-am rizikos lygiui priskiriamos pozicijos, kurioms užfiksuotas kredito rizikos indikatorius ar reikšmingas kredito rizikos padidėjimas.

3-iam rizikos lygiui priskiriamos neveiksnios paskolos ir kitos pozicijos, kurioms užfiksuotas tikėtinas įsipareigojimų neįvykdymas (nuostolio įvykis).

Skolinimo pozicijai specialieji atidėjiniai apskaičiuojami kolektyviai ar individualiai laikantis šių nuostatų:

1-am rizikos lygiui (maža kredito rizika) priskirtos skolinimo pozicijos vertinamos kolektyviai ir specialieji atidėjiniai įvertinami suma lygia 12-os mėnesių trukmės TKN (tikėtinas kredito nuostolis).

2-am rizikos lygiui (kredito rizika reikšmingai padidėjusi) priskirtos skolinimo pozicijos vertinamos kolektyviai, išskyrus klientų, kurių skolinimo pozicija bankui didesnė nei 500 000 Eur, ar kurie yra pradelsę mokėjimus bankui nuo 60 iki 90 kalendorinių dienų. Pastarosios skolinimo pozicijos yra vertinamos individualiai. Kolektyviai vertinamoms skolinimo pozicijoms specialiųjų atidėjinių suma apskaičiuojama remiantis neribotos trukmės laikotarpio TKN.

3-iam rizikos lygiui (kreditinių įsipareigojimų nevykdymas) priskirtos skolinimo pozicijos vertinamos individualiai.

Kitų aktyvų grupei priskiriamos skolinimo pozicijos, kurios neatitinka kriterijų, nustatytų kitoms homogeninėms grupėms. Skolinimo pozicijos Centriniame banke nevertinamos, nes daroma prielaida, kad jų kredito rizika labai maža ir nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėja.

Kolektyviai vertinamoms skolinimo pozicijoms TKN įvertinami naudojant Banko sukurtą modelį, kuriame pagal taikomą scenarijų kiekvienai homogeninei grupei apskaičiuojami vidiniai rizikos parametrai. Finansinių priemonių vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo tvarka aprašyta Tikėtinų kredito rizikos nuostolių vertinimo taisyklėse.

Paskolų balansinė vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą, ir vertės sumažėjimo suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą. Visoms finansinėms priemonėms po pirminio pripažinimo skolinimo pozicijos peržiūrimos, ne rečiau kaip kartą per metus atliekamas išsamus kliento rizikos profilio pasikeitimo įvertinimas, siekiant nustatyti kredito rizikos reikšmingumo padidėjimą. Kiekvieną mėnesį atliekamas rodiklių, nustatančių skolinimo pozicijos kredito rizikos sumažėjimą (padidėjimą) vertinimas, kuriais vadovaujantis anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas atstatomas arba padidinamas, koreguojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Vertės sumažėjimo nuostoliai susiję su pirminiu 9 TFAS taikymu, apskaitomi tiesiogiai per nuosavybę.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Faktoringo apskaita

Faktoringo sandoris yra finansavimo sandoris, kai grupė finansuoja savo klientus, pirkdamas jų reikalavimus. Įmonės perduoda bankui teises į ateityje gautinas sumas pagal sąskaitas. Faktoringo sandorius sudaro faktoringo sandoriai su regresu, kai grupė turi teisę parduoti atgal klientui pradelstą reikalavimą.

Faktoringo pajamas sudaro pagrindinės sutarties administravimo mokesčio suma, kuri mokama sudarant sutartį, o banko pajamomis pripažįstama proporcingai per sutarties laikotarpį; komisinis mokestis už sąskaitų administravimą, kuris pajamomis pripažįstamas sąskaitos apmokėjimo momentu, ir palūkanų pajamos, įtraukiamos į pajamas per faktoringo sutarties laikotarpį.

Į faktoringo likutį įtraukiama bendra neapmokėtų faktoringuojamų sąskaitų suma ir visos sukauptos sumos už neapmokėtas sąskaitas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Paskolų nurašymas

Kai nėra paskolų ir išankstinių apmokėjimų atgavimo tikimybės ir įkeistas turtas yra realizuotas, jos nurašomos, mažinant paskolų vertės sumažėjimo sumą. Sprendimą nurašyti paskolas priima Grupės ir Banko vadovybė. Susigrąžinus anksčiau nurašytas paskolas, pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Dalinis paskolų nurašymas, gali būti taikomas klientams, kurie turi įsipareigojimų nevykdančių klientų statusą, jei nėra jokios tikimybės, kad visa ar dalis Banko pretenzijų (pagrindinė kredito dalis, sukauptos palūkanos ir kiti mokesčiai) klientui bus padengta (pvz., klientui yra pradėtas bankroto procesas arba Bankas yra iniciavęs teisinius procesus, o esamo įkeisto turto nepakanka ir nėra tikimasi gauti pinigų srautų ar kito turto, kuriuo būtų galima visiškai padengti dalį pretenzijų).

Atpirkimo sandoriai

Parduoti pagal atpirkimo (repo) sutartis vertybiniai popieriai yra apskaitomi kaip prekybiniai ar investiciniai vertybiniai popieriai, priklausomai nuo įsigijimo metu nustatyto šių popierių klasifikavimo. Su šia atpirkimo sutartimi susijęs įsipareigojimas yra įtraukiamas į mokėtinas sumas bankams (kitiems klientams) ar bankų (kitų klienų) indėlius.

Išvestinės finansinės priemonės

Bankas naudoja išvestines finansines priemones, tokias kaip išankstiniai užsienio valiutos keitimo ir apsikeitimo sandoriai. Išvestinės finansinės priemonės yra apskaitomos tikrąja verte kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai neigiama. Išvestinės finansinės priemonės iš pradžių apskaitomos finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte realizavimo dieną. Išvestinių finansinių priemonių, laikomų prekybai, tikrosios vertės pasikeitimai yra įtraukiami ir grynąsias prekybos pajamas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės yra atskleidžiamos 14 pastaboje.

2019 m. ir 2018 m. Bankas klientams išdavė paskolas su kintama palūkanų norma, tačiau susitarimuose buvo nustatytos palūkanų normos apatinė riba. Ši riba yra neatsiejama susitarimų dalis. Apskaitos standartuose nurodyta, jog jei paskolos išdavimo metu apatinė palūkanų normos riba yra artima rinkos kintamai palūkanų normai, tuomet įterptinė išvestinė priemonė yra glaudžiai susijusi su pagrindine sutartimi, todėl gali būti apskaityta kartu.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir kitos skolintos lėšos

Išleistos finansinės priemonės ir jų sudėtinės dalys, kurių sutartyse yra numatytas įsipareigojimas sumokėti pinigus ar perduoti kitą finansinį turtą kitai šaliai ar padengti įsipareigojimą apsikeičiant fiksuota pinigų ar kito finansinio turto suma už fiksuotą Grupės ir Banko akcijų skaičių, yra apskaitomos kaip įsipareigojimai. Sudėtinių finansinių priemonių dalys, kurios turi tiek įsipareigojimų, tiek nuosavybės požymių, yra apskaitomos atskirai, nuosavybės daliai priskiriant sumą, likusią iš visos priemonės sumos, atėmus įsipareigojimo dalį, apskaičiuotą jos tikrąja verte išleidimo dieną.

Po pirminio pripažinimo išleisti skolos vertybiniai popieriai ir kitos skolintos lėšos, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte per pelną (nuostolius), yra apskaitomi amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normą. Amortizuota savikaina yra apskaičiuojama įtraukiant visas nuolaidas ir priemokas, atsiradusias išleidimo metu, taip pat kitas išlaidas, kurios yra sudėtinės apskaičiuotų palūkanų normos dalys.

Atpirkimo sandoriai

Parduoti pagal atpirkimo sandorius vertybiniai popieriai yra toliau pripažįstami finansinėse ataskaitose kaip prekybiniai ar investiciniai vertybiniai popieriai, o susijęs įsipareigojimas yra įtraukiamas, atitinkamai, į indėlius iš bankų, kitus indėlius ar klientų indėlius. Įsigyti pagal perpardavimo sandorius vertybiniai popieriai yra apskaitomi atitinkamai kaip paskolos arba išankstiniai apmokėjimai kitiems bankams ar klientams. Skirtumas tarp pardavimo ir atpirkimo kainų yra laikoma palūkanomis ir pripažįstama per atpirkimo sandorio galiojimo laiką, naudojant efektyvią palūkanų normą per visą laikotarpį.

Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra įtraukiami į finansines ataskaitas, nebent jie būtų parduoti trečiajai šaliai. Tokiu atveju įsipareigojimas šiuos vertybinius popierius grąžinti yra pripažįstamas tikrąja verte kaip prekybinis įsipareigojimas.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai – sutartiniai įsipareigojimai perduoti pinigus, kitą finansinį turtą arba pasikeisti finansinėmis priemonėmis galimai sau nepalankiomis sąlygomis ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačio Banko nuosavybės priemonėmis. Finansiniai įsipareigojimai skirstomi į:

• Amortizuota savikaina vertinamus finansinius įsipareigojimus;

• Vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami amortizuota savikaina vertinamiems finansiniams įsipareigojimams, išskyrus:

• vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, ir išvestines finansines priemones;

• finansinius įsipareigojimus, atsirandančius, jei finansinio turto perdavimas neatitinka pripažinimo nutraukimo kriterijų arba jei taikomas tolesnės kontrolės metodas;

• finansinių garantijų sutartis;

• įsipareigojimus suteikti paskolą, kuriai taikoma mažesnė nei rinkos palūkanų norma;

• neapibrėžtąjį atlygį, kuris buvo pripažintas verslo jungimo metu.

Finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, priskiriami tie finansiniai įsipareigojimai, kurie nepriskiriami amortizuota savikaina vertinamiems finansiniams įsipareigojimams nurodytai finansinių įsipareigojimų grupei. Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu gali būti neatšaukiamai priskiriami vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, jei:

• Finansinių įsipareigojimų arba finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupė valdoma ir jos rezultatai vertinami remiantis tikrąja verte pagal dokumentais patvirtintą rizikos valdymo arba investavimo strategiją;

• Toks priskyrimas panaikina arba sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus (apskaitos neatitikimus).

Šie finansiniai įsipareigojimai vėliau negali būti perkeliami į kitą finansinių įsipareigojimų grupę.

Grupė nėra priskyrusi jokių finansinių įsipareigojimų finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte pelne (nuostoliuose). Banke ir patronuojamųjų įmonėse amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai:

• Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms;

• Įsipareigojimai klientams;

• Subordinuotos paskolos;

• Kiti įsipareigojimai.

2 Pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengtas, atšauktas ar baigėsi jo terminas.

Kai esamas finansinis įsipareigojimas tam pačiam kreditoriui yra pakeičiamas kitu įsipareigojimu, su iš esmės kitomis sąlygomis, arba esamo įsipareigojimo sąlygos yra iš esmės pakeičiamos, tokie pakeitimai yra pripažįstami esamų įsipareigojimų pripažinimo nutraukimu ir naujų įsipareigojimų pripažinimu, skirtumą tarp jų apskaitinių verčių pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos einamojo laikotarpio sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Šios išmokos apima darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, premijas, mokamas atostogas ir kitas išmokas. Reikšmingų ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Socialinio draudimo įmokos

Bankas savo darbuotojų vardu moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) vadovaudamasi vietos teisiniais reikalavimais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis kaupimo principu ir įtraukiamos į personalo sąnaudas.

Užsienio valiutos

Sandoriai užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta yra konvertuojami į eurus pagal operacijos dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą atitinkamos valiutos ir euro kursą. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tokių operacijų atlikimo, bei piniginio turto ir įsipareigojimų kita valiuta nei eurai konvertavimo yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Piniginiai turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra įvertinami funkcine valiuta pagal atitinkamos valiutos nustatytą kursą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos datą. Valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami kaip pelnas arba nuostolis. Nepiniginiai elementai apskaitomi įsigijimo verte naudojant sandorio dieną galiojusį valiutos kursą, o nepiniginis turtas, apskaitomas tikrąja verte arba perkainota verte, konvertuojamas naudojant valiutos kursą, galiojusį tikrosios vertės nustatymo dieną.

Oficialūs pagrindinių naudojamų valiutų kursai, naudoti finansinės būklės ataskaitos straipsnių perkainojimui metų gale pateikiami žemiau (pateikiamas euro santykis su originalios valiutos vienetu):

	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
JAV doleriai	1,1189	1,1454

Palūkanų pajamos ir sąnaudos

Palūkanų pajamos ir sąnaudos yra pripažįstamos kaip pelnas arba nuostoliai kaupimo principu, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus grynųjų pinigų mokėjimus ir gavimus per finansinio turto arba įsipareigojimo trukmę (arba, kur reikia, trumpesnį laikotarpį) iki finansinio turto arba įsipareigojimo likutinės vertės. Komisiniai mokesčiai už paskolų suteikimą klientams (kartu su susijusiomis tiesioginėmis išlaidomis) yra atidedami ir pripažįstami kaip paskolų apskaičiuotų palūkanų normos koregavimas.

Apskaičiuotų palūkanų normos apskaičiavimas apima visus sumokėtus arba gautus mokesčius, sandorio sąnaudas, nuolaidas ir priemokas, kurie yra apskaičiuotų palūkanų normos sudedamoji dalis. Sandorio sąnaudas sudaro papildomos išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskiriamos finansinio turto arba įsipareigojimo įsigijimui, išleidimui arba pardavimui.

Mokesčiai ir komisiniai

Mokesčių ir komisinių pajamos ir sąnaudos, kurios yra finansinio turto ir įsipareigojimo efektyvios palūkanų normos sudedamoji dalis, yra įtraukiamos į efektyvios palūkanų normos įvertinimą.

Kitos pajamos iš mokesčių ir komisinių, įskaitant sąskaitų tvarkymo mokesčius, investicijų valdymo mokesčius, pardavimo komisinius, saugojimo mokesčius ir t. t., yra pripažįstamos kaupimo principu, kai atliekamos susijusios paslaugos. Kai, pasirašius paskolos sutartį, nesitikima, kad paskola bus išmokama, paskolos įsipareigojimo mokesčiai pripažįstami tiesiniu metodu per įsipareigojimo laikotarpį.

Kitos mokesčių ir komisinių sąnaudos daugiausia yra susijusios su operacijų ir paslaugų mokesčiais, kurie yra sumokami, kai šios paslaugos gaunamos.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Sąnaudos

Kitos sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos. Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma.

Dividendai

Dividendų pajamos pripažįstamos, kai įgyjama teisė gauti pajamas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grynieji pinigai, lėšos einamosiose sąskaitose Lietuvos banke ir kitų bankų korespondentinėse sąskaitose, dėl didelio jų likvidumo ir kurių terminas yra iki 3 mėnesių nuo įsigijimo dienos, pinigų srautų ataskaitoje laikomi pinigais ir pinigų ekvivalentais. Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Investicinis turtas

Investicinis turtas apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostolis tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į ilgalaikį materialųjį turtą, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei ilgalaikis materialusis turtas perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito remiantis visos jam taikytos aukščiau aprašyta ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

Nematerialusis turtas

Grupės ir Banko įsigytas nematerialusis turtas iš pradžių apskaitomas savikaina. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ribotas arba neribotas. Bankas ir Grupė neturi ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio naudingo tarnavimo laikas būtų neribotas.

Nematerialusis turtas su ribotu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas per jo naudingo tarnavimo laikotarpį ir yra įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizacijos laikotarpiai ir metodai, taikomi nematerialiajam turtui, kurio naudingo tarnavimo laikas yra ribotas, peržiūrimi ne rečiau kaip kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Išlaidos, susijusios su programinės įrangos palaikymu, yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

Vėlesnės nematerialiojo turto išlaidos kapitalizuojamos tik tada, kai dėl jų padidėja konkretaus turto, su kuriuo yra susijusios išlaidos, būsima ekonominė nauda. Visos kitos išlaidos yra nurašomos, kai patiriamos.

Nematerialiojo turto amortizacija pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstama tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką, nuo tos dienos, kai jį galima pradėti naudoti. Numatytas programinės įrangos naudingo tarnavimo laikas yra 3–7 metai.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas yra įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskiriamos turto įsigijimui. Nusipirkta programinė įranga, kuri yra būtina susijusios įrangos funkcionavimui, yra kapitalizuojama kaip dalis šios įrangos. Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Grupė ir Bankas ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Ilgalaikio materialiojo turto įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, kai patiriamos.

Kai turto arba įrangos dalių naudingo tarnavimo laikas yra skirtingas, jos yra apskaitomos kaip atskiras turtas arba įranga (pagrindinės sudedamosios dalys).

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumažinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui, pagal perkainotą apskaitinę šio turto vertę ir pagal jo pradinę savikainą, kuri tiesiogiai perkeliama į nepaskirstytą pelną.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas naudojant tiesinį nusidėvėjimo metodą, nurašant turto vertę per numatomą šio turto naudingo tarnavimo laiką.

Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis:

Pastatai 60–90 metų

Kompiuterių techninė įranga 3–6 metai Transporto priemonės 6 metai Įrenginiai ir priedai 3–10 metų

Nusidėvėjimo metodai, naudingas tarnavimo laikas ir likutinės vertės yra peržiūrimos ir koreguojamos, jei reikia, kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Nuomojamo turto pagerinimas yra amortizuojamas per likusį nuomos laikotarpį arba naudingo tarnavimo laiką, priklausomai nuo to, kuris trumpesnis. Turto naudingo tarnavimo laikas ir nusidėvėjimo pripažinimo metodika yra peržiūrimi ir, jei reikia, koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Tarpusavio užskaitos

Finansinis turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje ir grynoji suma pateikiama finansinės būklės ataskaitoje tada, ir tik tada, kai Grupė ir Bankas turi teisę sumas užskaityti tarpusavyje ir planuoja arba atsiskaityti grynąja verte arba parduoti turtą ir tuo pačiu metu padengti skolą.

Pajamos ir sąnaudos pateikiamos grynąja verte tik tada, kai tai leidžia apskaitos standartai; arba grynąja verte yra pateikiami pelnas ir nuostoliai iš panašių operacijų grupės, pvz., Grupės ir Banko prekybinės veiklos.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bankas gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Ten, kur tinkama, Grupė ir Bankas įvertina tikrąją instrumento vertę naudodami skelbiamą to instrumento kainą aktyvioje rinkoje. Rinka laikoma aktyvia, jei sandoriai su tuo turtu ar įsipareigojimais vyksta pakankamai dažnai ir pakankamai didele apimtimi, kad suteiktų nuolatinę informaciją apie kainas.

Tikroji finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama finansų rinkose, vertė nustatoma atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas. Finansinio turto įvertinimui naudojamos pirkimo kainos, o įsipareigojimų įvertinimui – pardavimo kainos. Jei nėra aktyvios rinkos, tikroji palūkanas uždirbančio turto vertė nustatoma remiantis diskontuota pinigų srautų verte, taikant tą pačią palūkanų normą tarpusavyje terminais ir rizika panašioms priemonėms. Nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių tikroji vertė nustatoma remiantis vertinimo metodais. Tokie metodai remiasi rinkos sąlygomis pastaruoju metu įvykusių sandorių kainomis iš esmės panašių priemonių rinkos kaina arba pinigų srautų analize.

Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Banko apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.

Nustatydami turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bankas remiasi stebimais rinkos duomenimis, kiek įmanoma.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose naudojamasis kintamaisiais:

• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);

• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);

• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta perkėlimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko. Daugiau informacijos apie tikrųjų verčių skaičiavimo prielaidas pateikiama žemiau paminėtose pastabose:

8 pastaba – Paskolos ir gautinos sumos 9 pastaba – Ilgalaikis materialusis turtas 11 pastaba – Investicinis turtas

30 pastaba – Finansinių priemonių tikrosios vertės

Pelnas ir nuostoliai dėl pakartotinio vertinimo

Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pokyčio, yra pripažįstami taip:

- Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje;

- Galimo parduoti finansinio turto pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose (išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius, užsienio valiutos keitimo pelną ar nuostolius, susijusius su skolos finansinėmis priemonėmis), kol turto pripažinimas bus nutrauktas. Tada sukauptas pelnas ar nuostoliai, apskaityti nuosavybėje, yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Galimo parduoti finansinio turto palūkanos yra pripažįstamos pajamomis pelno (nuostolių) ataskaitoje naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų amortizuota savikaina, pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai nutraukiamas finansinio turto ar įsipareigojimo pripažinimas, sumažėja jo vertė ir turtas yra amortizuojamas.

Nuoma

Pasirašius sutartį, Grupė įvertina, ar sutartis yra nuoma, ar ją sudaro nuoma. Grupė pripažįsta turto nuomos teisės turtą ir atitinkamą nuomos įsipareigojimą atsižvelgiant į visus nuomos susitarimus, kuriuose Grupė yra nuomininkas, išskyrus trumpalaikę nuomą (nuoma, kurios nuomos terminas yra 12 mėnesių ar trumpiau) ir mažos vertės turto nuomą (pvz., planšetinių kompiuterių ir asmeninių kompiuterių, nedidelių biuro baldų ir telefonų). Šiai nuomai Grupė pripažįsta nuomos įmokas kaip veiklos sąnaudas tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai tinka kitas sistemingas būdas labiau atspindintis laiko modelį, per kurį sunaudojama nuomojamo turto ekonominė nauda.

Nuomos įsipareigojimai iš pradžių yra įvertinami dabartine nuomos įmokų suma, kuri dar nėra sumokėta, vėliau ją diskontuojant naudojant nuomos sutartyje numatytas palūkanas. Jei nuomos sutartyje nėra nustatytos palūkanos, Grupė naudoja savo skolinimosi normą.

Nuomos įsipareigojimai įvertinami padidinant balansinę vertę, kad atspindėtų susijusių palūkanų dydį (naudojant efektyvios palūkanų normos metodą), ir sumažinant balansinę vertę, kad atspindėtų atliktus nuomos mokėjimus.

Turto nuomos teisės turtą sudaro pradinis atitinkamo nuomos įsipareigojimo įvertinimas, nuomos įmokos, sumokėtos dienos pradžioje arba anksčiau, atėmus gautas nuomos nuolaidas ir visas pradines tiesiogines išlaidas. Vėliau jie yra įvertinami savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Teisė naudoti turtą yra nudėvima per pagrindinio turto nuomos arba naudingo tarnavimo laiką, įvertinus kuris iš jų yra trumpesnis. Jei po turto nuomos yra perleidžiama nuosavybės teisė į pagrindinį turtą arba turto nuomos naudojimo teisių kaštai atspindi tai, kad Grupė tikisi įsivertinti turto įsigijimo opciją, susijusi turto naudojimo teisė yra nudėvima per pagrindinio turto naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto nuomos pradžios dienos.

Nuoma, kuriai Grupė yra nuomotoja, yra klasifikuojama kaip finansinė arba veiklos nuoma. Kai nuomos sąlygomis visa rizika ir nauda, susijusi su nuosavybe, perduodama nuomininkui, sutartis klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Visa kita nuoma klasifikuojama kaip veiklos nuoma.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Iš nuomininkų mokėtinos sumos pagal finansinę nuomą pripažįstamos gautinomis sumomis, atsižvelgiant į Grupės grynųjų investicijų į nuomą sumą. Pajamos iš finansinės nuomos yra paskirstomos apskaitiniams laikotarpiams, kad atspindėtų pastovią periodinę Grupės grynųjų investicijų grąžos normą.

Akcinis kapitalas

Akcinis kapitalas apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje jo pasirašyta verte.

Pelno mokestis

Pelno mokestis skaičiuojamas nuo metų pelno, įskaitant atidėtuosius mokesčius. Pelno mokestis skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių norminių aktų reikalavimais.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. nuo apmokestinamų pajamų. Vadovybė apskaičiuoja ir apskaito finansinėse ataskaitose su mokesčiais susijusias sąnaudas remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių perleidimo. Apskaičiuojant 2015 m. ir vėlesnių metų pelno mokestį, keliamų mokestinių nuostolių suma negali viršyti 70 procentų mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno dydžio. Nuostoliai iš vertybinių popierių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtieji mokesčiai apskaitomi taikant įsipareigojimų metodą. Atidėtasis pelno mokestis atspindi laikinus mokestinius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių, parodytų finansinėse ataskaitose, ir turto bei įsipareigojimų mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio turtas (įsipareigojimai) yra vertinami taikant pelno mokesčio normą, kuri galios, kai minėti laikini mokestiniai skirtumai realizuosis.

Atidėtasis mokesčio turtas apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje tada, kai vadovybė tikisi gauti tiek planuojamo mokestinio pelno artimoje ateityje, kad jo pakaktų turtui realizuoti. Jei yra tikėtina, kad dalies atidėtojo mokesčio turto realizuoti nepavyks, ši atidėtojo mokesčio dalis finansinėse ataskaitose nėra pripažįstama.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Pelno mokestis (tęsinys) Kiti mokesčiai

Nekilnojamojo turto metinio mokesčio tarifas siekia iki 3 proc. nuo ilgalaikio materialiojo ir perimto turto mokestinės vertės. Bankas taip pat privalo mokėti žemės ir žemės nuomos mokesčius, įmokas į garantinį fondą bei socialinio draudimo įmokas. Šie mokesčiai yra įtraukti į kitas sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nebalansiniai straipsniai

Visi įsipareigojimai, kurie ateityje gali būti pripažinti finansinės būklės ataskaitoje, yra apskaitomi kaip nebalansiniai įsipareigojimai. Tai leidžia Grupei ir Bankui nustatyti kapitalo poreikį ir pritraukti reikalingą finansavimą šiems įsipareigojimams padengti.

Susijusios šalys

Šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės nariai, jų artimieji ir jų kontroliuojami ūkio subjektai, ar artimi asmenys, galintys vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Banką ar daryti jam reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne tik į jų turinį.

Kreditavimo įsipareigojimai

Kreditavimo įsipareigojimai yra patvirtinti sprendimai padidinti paskolą, garantiją arba akredityvą. Grupės ir Banko kredito rizikos atžvilgiu visa nepanaudoto kreditavimo įsipareigojimo suma yra neapsaugota nuo galimų nuostolių. Dėl tam tikrų kreditavimo sąlygų, taikytinų klientams norint pasinaudoti kreditavimo įsipareigojimu, potencialių nuostolių suma yra mažesnė nei visas nepanaudotas kreditavimo įsipareigojimas. Kadangi ilgalaikiai kreditavimo įsipareigojimai turi didesnę kredito riziką nei trumpalaikiai įsipareigojimai, Grupė ir Bankas kontroliuoja kreditavimo įsipareigojimų terminus. Kreditavimo įsipareigojimai yra traktuojami kaip rizikingas turtas kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais.

Įprastinėmis verslo sąlygomis Grupė ir Bankas išleidžia finansines garantijas akredityvų, garantijų ir akceptų forma. Finansinės garantijos pirminio pripažinimo metu yra vertinamos tikrąja verte (gautos premijos suma) kitų įsipareigojimų straipsnyje. Po pirminio pripažinimo Grupės ir Banko įsipareigojimas yra vertinamas didesniąja iš amortizuotos premijos ir įvertintų išlaidų, kurių gali prireikti padengiant finansinius įsipareigojimus, susijusius su garantijomis, kai apmokėjimas yra tikėtinas.

Bet koks įsipareigojimo padidėjimas, susijęs su garantijomis, yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) vertės sumažėjimo sąnaudose. Gauta premija yra pripažįstama pelne (nuostoliuose) grynųjų mokesčių ir komisinių pajamų straipsnyje tiesiniu būdu per visą garantijos laikotarpį.

Garantijos yra neatšaukiami užtikrinimai, kad Grupė ir Bankas atsiskaitys kliento vardu su trečiosiomis šalimis, kai šis negalės įvykdyti savo įsipareigojimų trečiosioms šalims. Garantijos įvykdymo atveju ji yra apskaitoma finansinės būklės ataskaitoje ir yra įvertinama, ar neegzistuoja vertės sumažėjimo įrodymų. Iki garantijos įvykdymo ji pripažįstama kaip rizikingas turtas kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais.

Dokumentiniai ir verslo akredityvai yra rašytiniai susitarimai tarp Grupės ir Banko bei kliento, kurie numato, kad trečioji šalis iki numatytos sumos iš Grupės ir Banko gali gauti tam tikras sumas tam tikromis sąlygomis. Jie yra apdrausti prekių pristatymo, su kuriuo jie susiję, įkeitimu. Akredityvai yra pripažįstami rizikingu turtu kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais.

Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bankas ir Grupė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Sąnaudos, susijusios su atidėjinių apskaitymu, yra pripažįstamos kaip pelnas arba nuostolis. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai yra diskontuojami priešmokestine norma, kuri atspindi įsipareigojimui būdingą riziką. Kai taikomas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip skolinimosi sąnaudos.

2 pastaba Parengimo pagrindas ir reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra apskaitomi finansinėse ataskaitose, tačiau jie yra atskleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai yra mažai tikėtina, kad bus prarasta ekonominė nauda. Neapibrėžtas turtas nėra apskaitomas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidžiamas, jei iš jo yra tikimasi gauti ekonominės naudos.

Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

Įvykiai po metų pabaigos, suteikiantys papildomos informacijos apie Grupės ir Banko būklę finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), yra apskaityti finansinėse ataskaitose. Vėlesni reikšmingi įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose.

3 pastaba Vertinimų ir sprendimų naudojimas finansinėse ataskaitose

Vadovybė, rengdama finansines ataskaitas, turi padaryti tam tikrus vertinimus ir prielaidas, kurie turi įtakos atskleistoms turto, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų sumoms ir neapibrėžtumų atskleidimui. Šiose finansinėse ataskaitose reikšmingos sritys, kuriose naudojami vertinimai ir sprendimai, yra paskolų ir kitų gautinų sumų, amortizuota savikaina apskaitytų investicijų, investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas, tikrosios vertės nustatymas, atidėtojo mokesčio turto realizavimas, išperkamoji nuoma ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas bei veiklos tęstinumas.

Toliau yra pateiktos pagrindinės prielaidos, susijusios su ateities ir kitų įvertinimo sričių neapibrėžtumu finansinės būklės ataskaitos datą, kurios gali lemti reikšmingą turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės koregavimą ateinančiais finansiniais metais.

Paskolų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė ir Bankas nuolatos peržiūri paskolas ir gautinas sumas tam, kad nustatytų jų vertės sumažėjimą. Grupė ir Bankas įvertina vertės sumažėjimo sumą remiantis istorine patirtimi, kai klientas turi finansinių sunkumų ir yra panašių į jį skolininkų istorinių duomenų. Atitinkamai, Grupė ir Bankas įvertina būsimų pinigų srautų pokyčius, remdamiesi stebima informacija, rodančia nepalankius klientų grupės mokėjimų pokyčius arba valstybės ar vietinės reikšmės ekonomines sąlygas, kurios tiesiogiai susijusios su to turto grupės įsipareigojimų nevykdymu. Vadovybė naudoja skaičiavimus, kurie yra paremti istoriniais duomenimis apie nuostolius iš turto su panašiomis kredito charakteristikomis ir objektyviais įrodymais dėl vertės sumažėjimo, planuojant paskolų ar gautinų sumų grupės būsimus pinigų srautus. Tam, kad atspindėtų esamą situaciją, Grupė ir Bankas naudoja įvertinimus, koreguodamas informaciją apie paskolas ir gautinas sumas. Būsimų pinigų srautų sumos ir gavimo momento apskaičiavimo metodai yra nuolatos peržiūrimi tam, kad būtų sumažinti skirtumai tarp apskaičiuotų nuostolių sumų ir faktiškai patirtų nuostolių. Daugiau informacijos 8 ir 33 pastabose.

Investicinio turto tikroji vertė

Grupė investicinį turtą apskaito tikrąja verte, kurios pasikeitimai atvaizduoti kaip pelnas arba nuostolis. Pagal Banko ir Grupės politiką bent kartą per 3 metus investicinis turtas turi būti pervertinamas nepriklausomo išorės vertintojo. Daugiau informacijos pareikiama 11 pastaboje.

Ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė

Žemė ir pastatai yra vertinami perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atėmus vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimas atliekamas reguliariai, bent kartą per penkis metus, siekiant užtikrinti, kad pastatų balansinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės ataskaitų parengimo dieną. Tikrąją pastatų vertę nustato atestuoti nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai.

3 pastaba Vertinimų ir sprendimų naudojimas finansinėse ataskaitose (tęsinys)

Paskolų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (tęsinys)

Ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (tęsinys)

Nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas mažinamas metinio perkainotų pastatų nusidėvėjimo suma kasmet ir perkeliamas tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną.

Perkainojimo atveju, kai apskaičiuota turto tikroji vertė viršija jo balansinę vertę, balansinė vertė padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įtraukiama į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervą kaip kitos bendrosios pajamos nuosavybėje. Tačiau toks perkainojimo padidėjimas pripažįstamas kaip pajamos, jeigu neviršija anksčiau pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažinto perkainojimo sumažėjimo. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimosios sumos, kuri lygi turto įsigijimo savikainai, atėmus jo likutinę vertę. Daugiau informacijos pateikiama 9 pastaboje.

Skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimas

Paskolų ir gautinų sumų nurašymas

2014 metais Bankas pradėjo taikyti dalinį nurašymą. Dalinis nurašymas yra taikytinas tik klientams, kurie turi įsipareigojimų nevykdančių klientų statusą, jei nėra jokios tikimybės, kad visa ar dalis Banko pretenzijų (pagrindinė kredito dalis, sukauptos palūkanos ir kiti mokesčiai) klientui bus padengta (pvz., klientui yra pradėtas bankroto procesas arba Bankas yra iniciavęs teisinius procesus, o esamo įkeisto turto nepakanka ir nėra tikimasi gauti pinigų srautų ar kito turto, kuriuo būtų galima visiškai padengti dalį pretenzijų). Aukščiau aprašyto pokyčio įtaka atskleista 8 pastaboje.

Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas

Bankas atlieka investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimo patikrinimą, kai yra nustatomi vertės sumažėjimo požymiai. Vertindamas savo patronuojamųjų įmonių tikrąsias vertes, Bankas taiko pakoreguotos grynosios turto vertės metodą. Įvertinus patronuojamųjų įmonių veiklą, investicinė vertė yra nustatoma remiantis patronuojamųjų įmonių turto ir įsipareigojimų tikrosiomis vertėmis. Kiekvienų metų pabaigoje Bankas įvertina investicijų į kiekvieną patronuojamąją įmonę sumą ir palygina ją su patronuojamųjų įmonių turtu ir įsipareigojimais, įvertintais tikrąja verte. Patronuojamųjų įmonių valdomo investicinio turto vertė, nurodyta išorės vertinimo ataskaitose, yra koreguojama tam tikru koeficientu, nustatytu Banko vadovybės bei priklausančiu nuo investicinio turto rūšies bei susijusios rizikos (12 pastaba).

Koregavimai yra pripažįstami, kai įvertinus investicijos į patronuojamąsias įmones tikrąją vertę nustatoma Banko investicijos vertės sumažėjimo požymių.

Išperkamoji nuoma

Vadovybė įvertina, ar beveik visa rizika ir nauda, susijusios su finansinio turto ir išperkamąja nuoma nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduotos sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausios ir kas sudaro beveik visą riziką ir naudą.

Atidėtojo mokesčio turtas

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Grupė ir Bankas turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Vadovybė turi nustatyti, kokią atidėtojo mokesčio turto sumą galima pripažinti, atsižvelgiant į tikėtiną apmokestinamo pelno ateityje laiką ir dydį bei būsimas mokesčių planavimo strategijas (28 pastaba).

Dėl ateityje atsitiksiančių įvykių vertinimams naudotos prielaidos gali keistis. Tokių pokyčių įtaka vertinimams bus atspindėta finansinėse ataskaitose, kai jie bus nustatyti. Įvertinimų, taikomų paskolos vertės sumažėjimui, pokyčiai išdėstyti 33 pastaboje.

4 pastaba Veiklos tęstinumas

Atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos buvo parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu.

5 pastaba Lėšos centriniame banke

Grupė			Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
2 221	2 280	Privalomosios atsargos centriniame banke	2 221	2 280
43 313	27 790	Korespondentinė sąskaita centriniame banke	43 313	27 790
45 534	30 070	Lėšos centriniame banke	45 534	30 070

Bankas už privalomųjų atsargų laikymą moka atlyginimą, t. y. už visą privalomųjų atsargų dydį, pritaikius Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą. Be to, Lietuvos bankas (LB) apskaičiuoja palūkanų sumą už lėšas, viršijančias privalomųjų atsargų dydį, taikant Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe.

6 pastaba Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose

Grupė			Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
8 236	12 099	Lėšos korespondentinėse sąskaitose	8 217	12 058
2 947	1 181	Terminuotieji indėliai	2 947	1 181
11 183	13 280	Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose	11 164	13 239

Atidėjinių lėšoms bankuose ir kitose kredito institucijose judėjimas atskliestas 8 pastaboje.

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bankas įkeistų terminuotų indėlių neturėjo. 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bankas galimybei vykdyti valiutos keitimo sandorius užtikrinti Grupė ir Bankas įkeitė terminuotuosius indėlius, kurių apskaitinė vertė sudaro 1 181 tūkst. eurų.

7 pastaba Skolos vertybiniai popieriai

Skolos vertybinius popierius sudarė:

Bankas (Grupė)
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos	37 069	43 888
Ne finansų bendrovių obligacijos	260	1 148
Finansinių instucijų obligacijos	893	1 314
Islandijos Vyriausybės obligacijos	1 525	1 566
Ispanijos Karalystės obligacijos	-	1 002
Kroatijos Vyriausybės obligacijos	660	-
Latvijos Vyriausybės obligacijos	6 036	4 575
Lenkijos Vyriausybės obligacijos	1 555	3 005
Rumunijos Vyriausybės obligacijos	2 006	3 089
Slovėnijos Vyriausybės obligacijos	-	4 172
Švedijos Karalystės obligacijos	-	2 619
Suomijos Vyriausybės obligacijos	-	2 689
Vengrijos Vyriausybės obligacijos	-	1 679
Skolos vertybiniai popieriai	50 004	70 746

Atidėjinių skolos vertybiniams popieriams judėjimas atskliestas 8 pastaboje.

7 pastaba Skolos vertybiniai popieriai (tęsinys)

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bankas dalyvaudami ECB teikiamose tikslinėse ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose įkeitė amortizuota savikaina apskaitytos obligacijas, kurių apskaitinė vertė sudaro 7 163 tūkst. eurų (6 291 tūkst. eurų

2018 m. gruodžio 31 d.).

Amortizuota savikaina apskaitytų investicijų kuponai ir išpirkimo terminai:

2019			2018
	%	Išpirkimo terminas	%	Išpirkimo terminas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos	0 – 7,375	2020 – 2024	0 – 5,5	2019 – 2024
Ne finansų bendrovių obligacijos	4,5	2020	4-6	2019 – 2020
Finansinių instucijų obligacijos	1,375	2020	1,875	2019
Islandijos Vyriausybės obligacijos	2,5	2020	2,5	2020
Ispanijos Karalystės obligacijos	-	-	0,25	2019
Kroatijos Vyriausybės obligacijos	6,625	2020	-	-
Latvijos Vyriausybės obligacijos	0,5 – 2,75	2020	0,5 – 0,625	2019 – 2020
Lenkijos Vyriausybės obligacijos	0,875 – 4	2021	0,875 – 6,375	2019 – 2021
Slovėnijos Vyriausybės obligacijos	-	-	4,125	2019
Rumunijos Vyriausybės obligacijos	2,75 – 4,625	2020 – 2025	2,75 – 4,875	2019 – 2025
Švedijos Karalystės obligacijos	-	-	1,125	2019
Suomijos Vyriausybės obligacijos	-	-	1	2019
Vengrijos Vyriausybės obligacijos	-	-	4 – 6	2019

8 pastaba Paskolos ir gautinos sumos

Paskolas klientams ir gautinas sumas sudarė:

Bankas
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Paskolos klientams, įskaitant trumpalaikius diskontuotuosius vekselius	187 356	156 946
Sąskaitos kreditai	837	1 814
Faktoringas	763	589
Išperkamoji nuoma	16 002	12 992
	204 958	172 341
Atimti: atidėjiniai	(1 073)	(2 546)
Paskolos ir gautinos sumos, grynąja verte	203 885	169 795

Grupė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Paskolos klientams, įskaitant trumpalaikius diskontuotuosius vekselius	191 866	159 030
Sąskaitos kreditai	837	1 814
Faktoringas	763	589
Išperkamoji nuoma	16 002	12 992
	209 468	174 425
Atimti: atidėjiniai	(1 184)	(2 599)
Paskolos ir gautinos sumos, grynąja verte	208 284	171 826

Į lentelės Paskolos ir gautinos sumos, grynąja verte eilutę „atidėjiniai“ neįtraukiami atidėjiniai lėšoms bankuose ir skolos vertybiniams popieriams 50 tūkst. eurų. (2018 m. gruodžio 31 d. sudarė - 55 tūkst.).

2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Banko paskolų portfelio koncentraciją atspindi paskolos, suteiktos 10 didžiausių klientų, kurių sumos atitinkamai siekė 43 492 tūkst. eurų, arba 15,65 proc. viso Grupės ir 15,62 proc. Banko paskolų portfelio grynąja verte (2018 m. – 37 632 tūkst. eurų, arba 21,90 proc. viso Grupės ir 22,16 proc. Banko paskolų portfelio). Banko ir Grupės paskolų, suteiktų 10 didžiausių klientų, vertės sumažėjimas 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 123 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 77 tūkst. eurų).

Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčiai per 2019 m.:

Bankas
	2018 m. gruodžio 31 d.	Atidėjinių padidėjimas dėl įsigijimo	Atidėjinių sumažėjimas dėl pripažinimo nutraukimo	Atidėjinių pokyčiai (grynoji suma)	Atidėjinių sumažėjimas dėl nurašytų sumų	2019 m. gruodžio 31 d.
I lygis	(440)	(233)	58	67	-	(548)
Skolos vertybiniai popieriai	(42)	(15)	27	(9)	-	(39)
Valdžios sektoriaus institucijos	(41)	(14)	26	(9)	-	(38)
Kitos finansų institucijos	(1)	(1)	1	-	-	(1)
Ne finansų bendrovės	-	-	-	-	-	-
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(398)	(218)	31	76	-	(509)
Valdžios sektoriaus institucijos	(12)	-	2	-	-	(10)
Kredito įstaigos	(14)	(3)	3	3	-	(11)
Kitos finansų institucijos	(2)	(25)	2	(4)	-	(29)
Ne finansų bendrovės	(230)	(152)	20	27	-	(335)
Namų ūkiai	(140)	(38)	4	50	-	(124)
II lygis	(78)	(1)	1	17	-	(61)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(78)	(1)	1	17	-	(61)
Ne finansų bendrovės	(50)	(1)	1	30	-	(20)
Namų ūkiai	(28)	-	-	(13)	-	(41)
III lygis	(2 083)	(73)	3	(717)	2 356	(514)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(2 083)	(73)	3	(717)	2 356	(514)
Ne finansų bendrovės	(1 615)	(73)	3	(734)	2 201	(218)
Namų ūkiai	(468)	-	-	17	155	(296)
Bendra atidėjinių skolos priemonėms suma	(2 601)	(307)	62	(633)	2 356	(1 123)

			Grupė
	2018 m. gruodžio 31 d.	Atidėjinių padidėjimas dėl įsigijimo	Atidėjinių sumažėjimas dėl pripažinimo nutraukimo	Atidėjinių pokyčiai (grynoji suma)	Atidėjinių sumažėjimas dėl nurašytų sumų	2019 m. gruodžio 31 d.
I lygis	(457)	(294)	58	73	-	(620)
Skolos vertybiniai popieriai	(42)	(15)	27	(9)	-	(39)
Valdžios sektoriaus institucijos	(41)	(14)	26	(9)	-	(38)
Kitos finansų institucijos	(1)	(1)	1	-	-	(1)
Ne finansų bendrovės	-	-	-	-	-	-
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(415)	(279)	31	82	-	(581)
Valdžios sektoriaus institucijos	(12)	-	2	-	-	(10)
Kredito įstaigos	(14)	(3)	3	3	-	(11)
Kitos finansų institucijos	(2)	-	2	(4)	-	(4)
Ne finansų bendrovės	(230)	(152)	20	28	-	(334)
Namų ūkiai	(157)	(124)	4	55	-	(222)
II lygis	(79)	(4)	1	16	-	(66)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(79)	(4)	1	16	-	(66)
Ne finansų bendrovės	(50)	(1)	1	30	-	(20)
Namų ūkiai	(29)	(3)	-	(14)	-	(46)
III lygis	(2 118)	(92)	18	(783)	2 427	(548)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(2 118)	(92)	18	(783)	2 427	(548)
Ne finansų bendrovės	(1 615)	(73)	3	(736)	2 202	(219)
Namų ūkiai	(503)	(19)	15	(47)	225	(329)
Bendra atidėjinių skolos priemonėms suma	(2 654)	(390)	77	(694)	2 427	(1 234)

Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčiai per 2018 m.:

Bankas
	2018 m. sausio 01 d.	Pokyčiai dėl vertinimo metodikos pasikeitimo 9 IFRS įtaka	Atidėjinių padidėjimas dėl įsigijimo	Atidėjinių pokyčiai (grynoji suma)	Atidėjinių sumažėjimas dėl nurašytų sumų	2018 m. gruodžio 31 d.
I lygis	(227)	(196)	(170)	153	-	(440)
Skolos vertybiniai popieriai	-	(24)	(32)	14	-	(42)
Valdžios sektoriaus institucijos	-	(23)	(31)	13	-	(41)
Kitos finansų institucijos	-	-	(1)	-	-	(1)
Ne finansų bendrovės	-	(1)	-	1	-	-
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(227)	(172)	(138)	139	-	(398)
Valdžios sektoriaus institucijos	(5)	(6)	-	(1)	-	(12)
Kredito įstaigos	-	(20)	(2)	8	-	(14)
Kitos finansų institucijos	(2)	(1)	-	1	-	(2)
Ne finansų bendrovės	(139)	(93)	(107)	109	-	(230)
Namų ūkiai	(81)	(52)	(29)	22	-	(140)
II lygis	(9)	(25)	(3)	(41)	-	(78)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(9)	(25)	(3)	(41)	-	(78)
Ne finansų bendrovės	(7)	(21)	(1)	(21)	-	(50)
Namų ūkiai	(2)	(4)	(2)	(20)	-	(28)
III lygis	(5 470)	(55)	-	(1 377)	4 819	(2 083)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(5 470)	(55)	-	(1 377)	4 819	(2 083)
Ne finansų bendrovės	(3 473)	1	-	(742)	2 599	(1 615)
Namų ūkiai	(1 997)	(56)	-	(635)	2 220	(468)
Bendra atidėjinių skolos priemonėms suma	(5 706)	(276)	(173)	(1 265)	4 819	(2 601)

Grupė
	2018 m. sausio 01 d.	Pokyčiai dėl vertinimo metodikos pasikeitimo 9 IFRS įtaka	Atidėjinių padidėjimas dėl įsigijimo	Atidėjinių pokyčiai (grynoji suma)	Atidėjinių sumažėjimas dėl nurašytų sumų	2018 m. gruodžio 31 d.
I lygis	(228)	(196)	(187)	154	-	(457)
Skolos vertybiniai popieriai	-	(24)	(32)	14	-	(42)
Valdžios sektoriaus institucijos	-	(23)	(31)	13	-	(41)
Kitos finansų institucijos	-	-	(1)	-	-	(1)
Ne finansų bendrovės	-	(1)	-	1	-	-
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(228)	(172)	(155)	140	-	(415)
Valdžios sektoriaus institucijos	(5)	(6)	-	(1)	-	(12)
Kredito įstaigos	-	(20)	(2)	8	-	(14)
Kitos finansų institucijos	(2)	(1)	-	1	-	(2)
Ne finansų bendrovės	(139)	(93)	(107)	109	-	(230)
Namų ūkiai	(82)	(52)	(46)	23	-	(157)
II lygis	(11)	(25)	(4)	(39)	-	(79)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(11)	(25)	(4)	(39)	-	(79)
Ne finansų bendrovės	(7)	(21)	(1)	(21)	-	(50)
Namų ūkiai	(4)	(4)	(3)	(18)	-	(29)
III lygis	(5 514)	(55)	(4)	(1 364)	4 819	(2 118)
Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai	(5 514)	(55)	(4)	(1 364)	4 819	(2 118)
Ne finansų bendrovės	(3 473)	1	-	(742)	2 599	(1 615)
Namų ūkiai	(2 041)	(56)	(4)	(622)	2 220	(503)
Bendra atidėjinių skolos priemonėms suma	(5 753)	(276)	(195)	(1 249)	4 819	(2 654)

Nurašytų paskolų likutis 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,9 mln. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 9,9 mln. eurų). Per 2019 m. pajamos, gautos už grįžusias nurašytas paskolas, buvo 70 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 115 tūkst. eurų). 2019 m. už Banko perleidžiamas reikalavimo teisės gauta 1,2 mln. eurų Grupės 1,3 mln. eurų, kreditorinių reikalavimų suma Banko 9,99 mln. eurų Grupės - 11,7 mln. eurų.

2018 m. už Banko (Grupės) perleidžiamas reikalavimo teisės gauta 5,9 mln. eurų, kreditorinių reikalavimų suma 10,1 mln. eurų.

Vertės sumažėjimo skaičiavimo politika atskleista 2 pastaboje.

9 pastaba Ilgalaikis materialusis turtas

Lentelėje žemiau pateikiamas ilgalaikio materialiojo turto pasikeitimas:

Bankas	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita
	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita	Iš viso
Įsigijimo / perkainota vertė
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 723	1 064	2 418	8 205
Įsigijimai	2 253	304	176	2 733
Nurašymai ir pardavimai	(452)	(73)	(208)	(733)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	6 524	1 295	2 386	10 205
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	536	311	1 813	2 660
Nusidėvėjimas per metus	664	204	258	1126
Nurašymai ir pardavimai	(22)	(63)	(199)	(284)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	1 178	452	1 872	3 502
Likutinė vertė
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 187	753	605	5 545
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	5 346	843	514	6 703

Grupė	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita
	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita	Iš viso
Įsigijimo / perkainota vertė
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 723	1 064	2 423	8 210
Įsigijimai	2 000	000	000	2 759
Nurašymai ir pardavimai	(452)	(73)	(208)	(733)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	6 524	1 319	2 393	10 236
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	536	311	1 815	2 662
Nusidėvėjimas per metus	664	207	261	1 132
Nurašymai ir pardavimai	(22)	(63)	(199)	(284)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	1 178	455	1 877	3 510
Likutinė vertė
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 187	753	608	5 548
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	5 346	864	516	6 726

Bankas	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita
	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita	Iš viso
Įsigijimo / perkainota vertė
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	4 762	745	2 313	7 820
Įsigijimai	15	493	319	827
Nurašymai ir pardavimai	(54)	(174)	(214)	(442)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 723	1 064	2 418	8 205
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	479	259	1 744	2 482
Nusidėvėjimas per metus	57	150	277	484
Nurašymai ir pardavimai	-	(98)	(208)	(306)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	536	311	1 813	2 660
Likutinė vertė
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	4 283	486	569	5 338
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 187	753	605	5 545

Grupė	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita
	Žemė, pastatai ir kitas nekilnoja- masis turtas	Transporto priemonės	Biuro įranga ir kita	Iš viso
Įsigijimo / perkainota vertė
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	4 762	745	2 318	7 825
Įsigijimai	15	493	319	827
Nurašymai ir pardavimai	(54)	(174)	(214)	(442)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 723	1 064	2 423	8 210
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	000	000	0000	2 482
Nusidėvėjimas per metus	57	150	279	486
Nurašymai ir pardavimai	-	(98)	(208)	(306)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	536	311	1 815	2 662
Likutinė vertė
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	4 283	486	574	5 343
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	4 187	753	608	5 548

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bankas ir Grupė neturėjo ilgalaikio materialaus turto, įsigyto pagal išperkamosios nuomos sutartis.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Banko savo reikmėms naudojami pastatai buvo apskaityti perkainota verte. Dalis patalpų buvo renovuota, o 2016 metais pastato vertė pervertinta palyginamuoju metodu. Pagal įvertinimo ataskaitą pastato vertė apytiksliai lygi grynajai likutinei vertei, todėl paskutinio vertinimo įtaka nebuvo apskaityta. Jei pastatas būtų apskaitomas istorine savikaina, jo apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytų 3 579 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 3 629 tūkst. eurų).

Žemiau pateiktoje lentelėje parodytas vertinimo metodas, naudotas skaičiuojant tikrąją turto vertę, bei naudoti reikšmingi nestebimi kintamieji:

Rūšis

Vertinimo metodas

4 283 tūkst. eurų apskaitinės vertės ( be nusidėvėjimo) pastatai ir žemė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Kartą per penkerius metus nepriklausomas turto vertintojas įvertina Bankui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Paskutinis nekilnojamojo turto Klaipėdoje vertinimas buvo atliktas 2018 m., o pastatų Vilniuje ir Kaune – 2017 m., pateikiant skirtingais metodais apskaičiuotas vertinamo nekilnojamojo turto vertes: lyginamuoju metodu ir pajamų metodu. Tikroji vertė buvo nustatyta palyginus panašių pastatų ir žemės pardavimo kainas.

Ilgalaikis materialus turtas 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 6 703 tūkst. eurų, įskaitant turto nuomos teisę, kurios vertė 1 261 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. 5 545 tūkst. eurų, turto nuomos teisė – 0 eurų).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Grupė pradėjo taikyti 16 TFAS ir ilgalaikio materialaus turto straipsnyje pripažino teises naudoti turtą. Grupė pasirinko taikyti supaprastintą perėjimo metodą ir neperskaičiavo palyginamosios finansinės informacijos už metus prieš standarto įdiegimą.

Teisės naudoti turtą vertė nustatoma remiantis diskontuotais nuomos sutarties mokėjimais (įsipareigojimais) per vadovybės planuojamą nuomos laikotarpį. Šio turto nudėvėjimo terminas atitinka turto nuomos terminą.

Grupė 2019 m. sausio mėn. pripažino naudojimo teisių turtą, kurio vertė sudaro 1 911 tūkst. eurų. Trumpalaikė arba mažos vertės nuoma pripažįstama tiesiniu būdu kaupiant sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Turto nuomos teisės rūšis – pastatai. Turto nuomos teisės nusidėvėjimo išlaidos 2019 m. 608 tūkst. eurų.

10 pastaba Nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto pasikeitimas yra toks:

Bankas		Grupė
Programinė įranga		Programinė įranga
Įsigijimo vertė
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	2 169	2 241
Įsigijimai	183	187
Nurašymai ir pardavimai	(1)	(1)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	2 351	2 427
Sukaupta amortizacija
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	1 902	1 927
Priskaičiuota per metus	109	137
Nurašymai ir pardavimai	(1)	(1)
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	2 010	2 063
Likutinė vertė
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	267	314
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	341	364

Bankas		Grupė
Programinė įranga		Programinė įranga
Įsigijimo vertė
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	2 002	2 033
Įsigijimai	170	211
Nurašymai ir pardavimai	(3)	(3)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	2 169	2 241
Sukaupta amortizacija
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	1 759	1 769
Priskaičiuota per metus	146	161
Nurašymai ir pardavimai	(3)	(3)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	1 902	1 927
Likutinė vertė
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	243	264
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.	267	314

2019 m. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bankas ir Grupė neturėjo ilgalaikio nematerialiojo turto, įsigyto pagal išperkamosios nuomos sutartis.

11 pastaba Investicinis turtas

	Bankas
2019 m.	2018 m.
Likutis metų pradžioje	1 050	1 370
Įsigijimai	532	1 382
Pardavimai	(995)	(1 460)
Tikrosios vertės pokyčiai	(304)	(242)
Likutis metų pabaigoje	283	1 050

Grupė

2019 m..		2018 m.
Likutis metų pradžioje	3 018	6 213
Įsigijimai	603	1 407
Pardavimai	(1 577)	(3 471)
Tikrosios vertės pokyčiai	(621)	(1 131)
Likutis metų pabaigoje	1 423	3 018

Banko ir Grupės investicinio turto įsigijimus sudaro už nuvertėjusias paskolas perimtas turtas. Tai nėra operacija grynaisiais pinigais, todėl Banko ir Grupės investicinio turto įsigijimai atskirosiose ir konsoliduotosiose pinigų srautų ataskaitose lygūs nuliui. Parodoma tik dalis nesusijusi su skolininku. Dalis investicinio turto buvo parduota suteikiant paskolą įsigyjančiajam turtą, todėl pinigų srautų ataskaitoje pardavimo pajamos buvo sumažintos atitinkamai 219 tūkst. eurų Banke ir 629 tūkst. eurų Grupėje (2018 m. 77 tūkst.eurų Banke ir 418 tūkst. eurų Grupėje).

Patronuojamųjų įmonių valdomo investicinio turto tikroji vertė:

	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
UAB „MB turtas“	-	98
UAB „MB valda“	-	251
UAB „MB investicija“	-	229
UAB „TG Invest-1“	1 140	1 390
Iš viso	1 140	1 968

Investicinį turtą sudaro perimtas turtas už negrąžintas paskolas. Investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta naudojant išorinių vertintojų parengtas vertinimo ataskaitas. Be to, Banko vadovybė nusprendė naudoti koregavimo koeficientus, kurių išraiška keitėsi nuo 0,40 iki 0,80 (2018 metais nuo 0,39 iki 0,74) ir priklausė nuo investicinio turto rūšies, atsižvelgiant į turto likvidumą, PVM riziką, sąnaudas ir kitus veiksnius:

		2019 m.			2018 m.
Investicinio turto rūšis	Tikroji vertė, atspindėta vertinimo ataskaitose	Koregavimo koeficientas	Pakoreguota tikroji vertė	Tikroji vertė, atspindėta vertinimo ataskaitose	Koregavimo koeficientas	Pakoreguota tikroji vertė
Pastatai	808		404	1 759		1 221
Žemės sklypai	1 701		996	2 624		1 776
Kita	32		23	20		21
Iš viso	2 541	0.56	1 423	4 403	0.69	3 018

11 pastaba Investicinis turtas (tęsinys)

2019 m. Grupė pasamdė nepriklausomus turto vertintojus pakartotinai įvertinti investicinį turtą, kuris buvo vertintas prieš 4 metus, vadovaujantis Grupės apskaitos politikos reikalavimais. Iš nepriklausomų turto vertintojų buvo gauti turto vertinimai arba konsultacinės pažymos dėl tikėtinos turto pardavimo kainos. Turto pakartotini vertinimai atitinkamais metais turto grynosiomis vertėmis sudarė:

- 168 tūkst. eurų arba 11,78 proc. 2019 metais;

- 39 tūkst. eurų arba 2,75 proc. investicinio turto 2018 metais;

- 1 056 tūkst. eurų arba 74,18 proc. 2017 metais;

- 160 tūkst. eurų arba 11,3 proc. 2016 metais.

2019 metais Grupė pripažino 621 tūkst. eurų investicinio turto tikrosios vertės sumažėjimą (2018 m. gruodžio 31 d. – 1 131 tūkst. eurų).

Žemės, pastatų ir įrangos kainų intervalai, taikyti nustatant tikrąją vertę pagal jų paskirtį, buvo tokie:

2019 m. Bankas

Žemė	Kainos intervalai už arą, tūkst. Eurų
Žemės ūkio	0,07
Kita	0,50
Pastatai	Kainos intervalai už kvadratinį metrą, tūkst. Eurų
Komercinės paskirties patalpos	0,06–0,13
Gyvenamosios paskirties patalpos	1,28

Kitas turtas	Kainos intervalai, tūkst. Eurų
Kitas turtas (transporto priem, įrenginiai, baldai ir kt.)	23,44

2019 m. Grupė

Žemė	Kainos intervalai už arą, tūkst. Eurų
Žemės ūkio	0,04–0,55
Gyvenamosios paskirties	0,02–0,47
Kita	0,01–16,20
Pastatai	Kainos intervalai už kvadratinį metrą, tūkst. eurų
Komercinės paskirties patalpos	0,06–0,22
Gyvenamosios paskirties patalpos	1,28

Kitas turtas	Kainos intervalai, tūkst. Eurų
Kitas turtas (transporto priem, įrenginiai, baldai ir kt.)	23,44

Žemė	Kainos intervalai už arą, tūkst. Eurų
Žemės ūkio	0,02–0,08
Gyvenamosios paskirties	7,35
Kita	0,61
Pastatai	Kainos intervalai už kvadratinį metrą, tūkst. eurų
Komercinės paskirties patalpos	0,12–1,10
Gyvenamosios paskirties patalpos	0,45–9,32

11 pastaba Investicinis turtas (tęsinys) 2018 m. Bankas

Kitas turtas	Kainos intervalai, tūkst. Eurų
Kitas turtas (transporto priem.)	2,17 – 18,56

2018 m. Grupė

Žemė	Kainos intervalai už arą, tūkst. Eurų
Žemės ūkio	0,02–0,67
Gyvenamosios paskirties	0,01–7,35
Kita	0,01–16,20
Pastatai	Kainos intervalai už kvadratinį metrą, tūkst. eurų
Komercinės paskirties patalpos	0,12–1,10
Gyvenamosios paskirties patalpos	0,17–9,32

Kitas turtas	Kainos intervalai, tūkst. Eurų
Kitas turtas (transporto priem.)	2,17 – 18,56

Investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri nustatoma remiantis nepriklausomų vertintojų atliktu vertinimu, taikant lyginamosios vertės metodą, diskontuotų pinigų srautų iš nuomos ar kitų pajamų šaltinių ir sąnaudų vertinimo metodus. Lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių arba pasiūlymų kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Vertinant turtą šiuo metodu, taikomas pakeitimo kitu turtu principas. Diskontuotų pinigų srautų metodas: modelis yra paremtas diskontuotais laukiamais pinigų srautais iš nuomos ar kitų pajamų šaltinių. Atstatomosios vertės (sąnaudų) metodas – vertinimo metu nustatyta pinigų suma (sąnaudos), kurioms reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti).

Taikydamas lyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus) šioje vietovėje, jis turi išstudijuoti palyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti skirtumus. Norint apskaičiuoti patikslinimų dydžius, palyginami turimi duomenys ir nustatomi šie pataisos koeficientai: laiko pataisos, vietovės pataisos, finansavimo sąlygų pataisos ir kiti pataisos koeficientai, išreiškiantys vertinamo objekto ir palyginamojo analogo fizinių savybių ir naudojimo sąlygų skirtumus.

Investicinio turto tikrąją vertę nustatė išoriniai nepriklausomi turto vertintojai, turintys atitinkamą vertintojo kvalifikaciją bei patirties vertinant panašios kategorijos turtą panašioje vietoje. Nepriklausomi vertintojai Grupės investicinio turto portfelio tikrąją vertę vertina kas trejus metus. 2019 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo investicinio turto, kurio vertė sudarė 161 tūkst. eurų, kurio vertinimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus, 2018 m. gruodžio 31 d. - 88 tūkst. eurų, kurio vertinimas buvo atliktas daugiau nei prieš 4 metus.

Kaip minėta aukščiau, Banko vadovybė nusprendė išorės vertintojų nustatytai investicinio turto vertei taikyti tam tikrą koregavimo koeficientą, priklausantį nuo investicinio turto rūšies, kuris turėtų atsižvelgti į turto likvidumą, PVM riziką, sąnaudas ir kitus veiksnius.

11 pastaba Investicinis turtas (tęsinys)

1 423 tūkst. eurų vertės investicinio turto tikroji vertė buvo priskirta 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Žemiau pateiktoje lentelėje pavaizduotas investicinio turto tikrosios vertės nustatymo metodas bei naudoti reikšmingi nestebimi kintamieji:

Rūšis		Vertinimo metodas
243 tūkst. eurų komercinės paskirties turtas	45 tūkst. eurų 2 tūkst. eurų 196 tūkst. Eurų	Lyginamosios vertės metodas: tikroji vertė apskaičiuota remiantis panašių pastatų palyginamųjų pardavimų rezultatais. Lyginamosios vertės metodas: tikroji vertė apskaičiuota remiantis panašių pastatų palyginamųjų pardavimų rezultatais. Kaip pagalbinis naudojamas ir pajamų metodas, taikant kapitalizavimo skaičiavimo būdą. Pajamų metodas (diskontuotų pinigų srautų metodas).
161 tūkst. eurų vertės gyvenamosios paskirties patalpos	161 tūkst. eurų	Lyginamosios vertės metodas: tikroji vertė apskaičiuota remiantis panašių pastatų palyginamųjų pardavimų rezultatais.
23 tūkst. eurų vertės kitas turtas	23 tūkst. eurų	Lyginamosios vertės metodas: tikroji vertė apskaičiuota remiantis panašių transporto priemonių palyginamųjų pardavimų rezultatais.
72 tūkst. eurų vertės žemės ūkio žemė	72 tūkst. eurų	Lyginamosios vertės metodas: tikroji vertė apskaičiuota remiantis panašių žemės sklypų palyginamųjų pardavimų rezultatais.
529 tūkst. eurų vertės gyvenamosios paskirties žemė	529 tūkst. eurų	Lyginamosios vertės metodas: tikroji vertė apskaičiuota remiantis panašių žemės sklypų palyginamųjų pardavimų rezultatais.
395 tūkst. eurų vertės kitos paskirties žemė	395 tūkst. eurų	Lyginamosios vertės metodas: tikroji vertė apskaičiuota remiantis panašių žemės sklypų palyginamųjų pardavimų rezultatais.

12 pastaba Investicijos į patronuojamąsias įmones

Pagrindinė patronuojamųjų įmonių veikla yra nekilnojamojo turto valdymas ir vystymas.

2019 m. patronuojamosios įmonės patyrė 5 931 tūkst. eurų nuostolių (2018 m. – 1 168 tūkst. eurų nuostolių). Daugiausia įtakos tam turėjo nuosavybės vertybinių popierių perkainavimas 5 384 tūkst. eurų ir perimto turto pardavimas ir perkainojimas 317 tūkst. eurų nuostoliai (2018 m. – 718 tūkst. eurų perimto turto pardavimas ir perkainojimas).

2019 m. vykdytas ir 2019 m. lapkričio mėnesį baigtas dukterinių įmonių reorganizavimo procesas įmonių apjungimo būdu. Įmonės UAB „MB turtas“, UAB „MB valda“, UAB „MB investicija“ prijungtos prie UAB TG Invest-1. Vienas iš reorganizavimo etapų įmonių UAB „MB turtas“, UAB „MB valda“, UAB „MB investicija“ akcijų pardavimas (akcijų pardavimo rezultatas 740 tūkst. eurų nuostolis).

	Bankas
2019 m.	2018 m.
Likutis metų pradžioje	7 521	6 439
Įsigijimai	2 335	2 201
Pardavimai (įmonių reorganizavimas apjungimo būdu)	(2 752)	-
Įmonės SIA „Nida capital“ likvidavimas	(526)	-
Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės pokytis	109	(1 119)
(834)		1 082
Likutis metų pabaigoje	6 687	7 521

2019 m. gruodžio 31 d.	Nuosavybė (%)	Tiesiogiai valdoma (%)	Nominali vertė	Atidėjiniai	Finansinės būklės ataskaitoje parodyta vertė
UAB „TG Invest-1“	100	100	3 033	(916)	2 117
UAB „Saugus kreditas“	100	100	4 601	(31)	4 570
Iš viso			7 634	(947)	6 687
2018 m. gruodžio 31 d.		Tiesiogiai			Finansinės būklės
	Nuosavybė	valdoma	Nominali		ataskaitoje
	(proc.)	(%)	vertė	Atidėjiniai	parodyta vertė
UAB „MB Turtas“	100	22,46	753	(489)	264
UAB „MB Valda“	100	32,52	1 150	(314)	836
UAB „MB Investicija“	100	47,94	1 481	(469)	1 012
UAB „TG Invest-1“	100	73,22	3 587	(938)	2 649
SIA „Nida capital“	100	100	850	(324)	526
UAB „Saugus kreditas“	100	100	2 265	(31)	2 234
Iš viso			10 086	(2 565)	7 521

Investicijų į patronuojamąsias įmones tikrosios vertės nustatymas

Bankas atlieka investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimo patikrinimą, kai yra nustatoma vertės sumažėjimo požymių. Vertindamas patronuojamųjų įmonių tikrąsias vertes, Bankas taiko pakoreguotos grynosios turto vertės metodą. Patronuojamųjų įmonių valdomo investicinio turto vertė, nurodyta išorės vertinimo ataskaitose, yra koreguojama tam tikru koeficientu, nustatytu Banko vadovybės bei priklausančiu nuo investicinio turto rūšies ir susijusios rizikos (11 pastaba).

Koregavimai yra pripažįstami, kai įvertinus investicijos į patronuojamąsias įmones tikrąją vertę nustatoma Banko investicijos vertės sumažėjimo požymių.

13 pastaba Kitas turtas

Kitą turtą sudaro:

Grupė Bankas

2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
310	308	Išankstiniai apmokėjimai	306	291
14	46	Pirkėjų skolos	4	11
31	145	Gautinas PVM	30	145
352	120	Ateinančių laikotarpių sąnaudos	348	120
65	66	Kiti	38	54
772	685		726	621
(35)	-	Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai	(35)	-
737	685	Kitas turtas	691	621

14 pastaba Išvestinės finansinės priemonės Bankas (Grupė)

2019 m. gruodžio 31 d.	Sutarties suma Pirkimas	Tikroji vertė Turtas	Tikroji vertė Įsipareigojimai
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai (EUR)	8 369	10	40
Valiutos apsikeitimo sandoriai (EUR)	1 902	-	19
Valiutos apsikeitimo sandoriai (NOK)	508	-	-
		10	59

Bankas (Grupė)

2018 m. gruodžio 31 d.	Sutarties suma Pirkimas	Tikroji vertė Turtas	Tikroji vertė Įsipareigojimai
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai (EUR)	7 836	22	2
Valiutos apsikeitimo sandoriai (EUR)	2 468	19	1
Valiutos apsikeitimo sandoriai (NOK)	311	-	1
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai (USD)	297	-	1
		41	5

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bankas nebuvo įkeitę terminuotųjų indėlių, (2018 m. gruodžio 31 d. – 1 181 tūkst. eurų), išankstiniams valiutos pirkimo sandoriams užtikrinti.

Bankas naudoja užsienio valiutos išankstinius sandorius bei užsienio valiutos apsikeitimo sandorius kaip apsidraudimo nuo rizikos instrumentus, netaikydamas apsidraudimo nuo rizikos apskaitos metodo.

Bankas (Grupė)
2019 m.	2018 m.
Realizuotas rezultatas iš apsikeitimo sandorių operacijų	(12)	(20)
Realizuotas rezultatas iš išankstinių valiutos pirkimo sandorių operacijų	(180)	18
Nerealizuotas rezultatas iš apsikeitimo sandorių operacijų	(19)	16
Nerealizuotas rezultatas iš išankstinių valiutos pirkimo sandorių operacijų	(30)	19
Operacijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis rezultatas grynąja verte	(241)	33

15 pastaba Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms

Bankas (Grupė)
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Gautos paskolos naudojantis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis	3 000	-
Einamosios sąskaitos ir vienos nakties indėliai	36	228
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	3 036	228

2019 m. gruodžio 31 d. bankas buvo sudaręs paskolų su Lietuvos banku sandorius, kurių vertė 3 000 tūkst. eurų Eurosistemos pinigų politikos operacijoms vykdyti, kurių sandorio pabaigos terminas 2020 m. sausio 30 d.

Kaip užtikrinimo priemonė galimam dalyvavimui ECB tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose buvo įkeisti vertybiniai popieriai, kurių apskaitinė vertė sudaro 7 163 tūkst. eurų (6 291 tūkst. eurų 2018 gruodžio 31 d.), ir paskola, kurios vertė 1 361 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 1 364 tūkst. eurų) (7 ir 8 pastabos).

Įsipareigojimų bankams ir kitoms kredito institucijoms palūkanų normos 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 0 proc.).

16 pastaba Įsipareigojimai klientams

Įsipareigojimus klientams sudaro:

Grupė			Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
169 615	167 271	Sutarto termino indėliai	169 615	167 271
130 841	109 754	Einamosios sąskaitos	131 808	111 361
9 975	12 101	Paskolos iš fondų	9 975	12 101
310 431	289 126	Įsiskolinimai klientams	311 398	290 733
25 936	18 475	Tarp jų laikomi kaip užstatas už suteiktas garantijas ir paskolas	25 936	18 475

2019 m. gruodžio 31 d. Banko įsipareigojimai dešimčiai didžiausių klientų sudarė 27 803 tūkst. eurų arba 8,96 proc. visų Banko įsipareigojimų indėlininkams (2018 m. – 22 137 tūkst. eurų arba 7,61 proc.).

16 pastaba Įsipareigojimai klientams (tęsinys)

Įsipareigojimai klientams apima įsipareigojimus tokioms klientų grupėms:

Bankas
	2019 m. gruodžio 31 d.		2018 m. gruodžio 31 d.
	Einamosios sąskaitos	Sutarto termino indėliai		Einamosios sąskaitos	Sutarto termino indėliai
Indėliai
Valdžios sektoriaus institucijos	4 572	669		3 405	663
Kitos finansų institucijos	1 882	3 499		2 397	2 289
Ne finansų bendrovės	74 500	6 029		63 426	5 496
Namų ūkiai	50 854	159 418		42 133	158 823
Iš viso indėlų	131 808	169 615		111 361	167 271
Paskolos
	Trumpalaikės	Ilgalaikės		Trumpalaikės	Ilgalaikės
Paskolos iš fondų
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“	-	9 975		-	12 101
	-	9 975		-	12 101
Iš viso įsipareigojimų klientams	131 808	179 590		111 361	179 372

Grupė
	2019 m. gruodžio 31 d.		2018 m. gruodžio 31 d.
	Einamosios sąskaitos	Sutarto termino indėliai	Einamosios sąskaitos	Sutarto termino indėliai
Indėliai
Valdžios sektoriaus institucijos	4 572	669	3 405	663
Kitos finansų institucijos	1 882	3 499	2 163	2 289
Ne finansų bendrovės	73 533	6 029	62 053	5 496
Namų ūkiai	50 854	159 418	42 133	158 823
Iš viso indėlių	130 841	169 615	109 754	167 271
Paskolos
	Trumpalaikės	Ilgalaikės	Trumpalaikės	Ilgalaikės
Paskolos iš fondų
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“	-	9 975	-	12 101
	-	9 975	-	12 101
Iš viso įsipareigojimų klientams	130 841	179 590	109 754	179 372

17 pastaba Subordinuotos paskolos ir išleistos obligacijos (Bankas)

Subordinuotos paskolos

2016 m. lapkričio mėn. Bankas gavo 1 mln. eurų vertės subordinuotą paskolą iš pagrindinio Banko akcininko. Subordinuota paskola suteikta iki 2023 m. gruodžio 1 d. mokant fiksuotas 2 procentų metines palūkanas.

Lietuvos banko valdybos nutarimu Bankui leista gautą subordinuotąją paskolą įskaityti į Banko antro lygio kapitalą. Išleistos obligacijos

2018 m. liepos mėnesį Bankas išplatino subordinuotų skolos vertybinių popierių emisiją. 2019 m. gruodžio 31 d. išleistų skolos vertybinių popierių grynoji vertė 2 184 tūkst. eurų. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. UAB Medicinos banko obligacijos – ISIN kodas LT0000432114 įtrauktos į prekybą Nasdaq vertybinių popierių biržoje (trumpinys: OPMB070025A).

UAB Medicinos bankas obligacijų emisijos dydis – 2 210 000 eurų. Vienos obligacijos nominali vertė – 1 000 EUR. Metinė palūkanų norma – 7%, palūkanos mokamos du kartus per metus. Emisijos išpirkimo data – 2025 m. liepos 24 d.

18 pastaba Kiti įsipareigojimai

Kitus įsipareigojimus sudaro:

Grupė			Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
1 264	829	Sukauptos išmokos darbuotojams	1 206	809
68	59	Išankstiniai (avansiniai) mokėjimai	2	1 796
1 408	121	Sukauptos sąnaudos	1 408	121
414	-	PPP sustabdytos lėšos	414	-
218	-	Gautos įplaukos už paskolų portfelio (reikalavimo teisių) pardavimą	218	-
97	77	Ateinančių laikotarpių pajamos	97	77
-	215	Įsipareigojimai Valstybinio socialinio fondo valdybai	-	215
17	19	Suma, mokėtina Latvijos ir Estijos kelių transporto administracijai	17	19
297	115	Skolos teikėjams	263	94
199	247	Kiti	179	237
3 982	1 682	Kiti įsipareigojimai	3 804	3 368

19 pastaba Akcininkų nuosavybė

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Banko akcinį kapitalą sudarė 137 750 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė buvo lygi 144,81 eurų. Visos akcijos yra išleistos, patvirtintos ir visiškai apmokėtos. Akcijos nėra platinamos viešai.

Bankas (Grupė)
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Specialusis rezervas galimiems nuostoliams dengti	2 528	2 528
Privalomasis rezervas	291	184
Atsargos kapitalas	7 497	5 466
Kiti rezervai, iš viso	10 316	8 178

Už kiekvieną akciją suteikiama vienoda teisė balsuoti, gauti dividendus ir dalyvauti skirstant likusį turtą likvidavimo atveju. Grupės ir Banko kitus rezervus sudarė:

19 pastaba Akcininkų nuosavybė (tęsinys)

Rezervų aprašymas ir jų panaudojimo tikslai

Privalomasis rezervas

2019 m. gruodžio 31 d. Banko privalomasis rezervas buvo lygus 291 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. buvo 184 tūkst. eurų). Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Šis privalomasis rezervas gali būti panaudotas Banko veiklos nuostoliams padengti ir akciniam kapitalui padidinti.

Atsargos kapitalas

2019 m. gruodžio 31 d. Banko ir Grupės atsargos kapitalas sudarė 7 497 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 5 466 tūkst. eurų). Atsargos kapitalas 2018 m. buvo papildytas pagrindinio akcininko įnašu 1 000 tūkst. eurų ir pervedimu iš 2017 m. paskirstytino Banko pelno. Atsargos kapitalo tikslas yra užtikrinti Banko finansinį stabilumą. Šis atsargos kapitalas gali būti panaudotas Banko veiklos nuostoliams padengti ir akciniam kapitalui padidinti.

Specialus rezervas galimiems nuostoliams padengti

Bankas sudarė specialų rezervą galimiems nuostoliams dengti.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezerve apskaitomas pastatų tikrosios vertės padidėjimas ir sumažėjimas. Sumažėjimas apskaitomas iki tokios sumos, kuria anksčiau nuosavybėje buvo pripažintas konkretaus pastato vertės padidėjimas.

20 pastaba Sutartiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Sutartinius įsipareigojimus ir neapibrėžtumus sudarė:

Grupė			Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
		Kreditavimo įsipareigojimai ir garantijos
10 813	8 902	Kreditavimo įsipareigojimai	15 863	8 902
2 092	2 026	Garantijos	2 092	2 026
12 905	10 928		17 955	10 928
(35)	(30)	Atimti: atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimų ir garantijų sumai	(66)	(30)
12 870	10 898		17 889	10 898
(7 069)	(6 993)	Atimti: pinigai laikomi kaip užtikrinimo priemonė už akredityvus ir garantijas	(7 069)	(6 993)
5 801	3 905	Kreditavimo įsipareigojimų ir garantijų iš viso	10 820	3 905
		Veiklos nuomos įsipareigojimai
691	596	Ne vėliau kaip iki vienerių metų	676	581
701	854	Nuo vienerių iki penkerių metų	701	854
16	20	Po penkerių metų	16	20
1 408	1 470	Veiklos nuomos įsipareigojimų iš viso	1 393	1 455

2019 m. Banko veiklos nuomos sąnaudos sudarė 749 tūkst. eurų, Grupės - 768 tūkst. eurų. 2018 m. Banko veiklos nuomos sąnaudos sudarė 760 tūkst. eurų, Grupės - 779 tūkst. eurų

Neapibrėžti mokestiniai įsipareigojimai

Valstybinė mokesčių inspekcija nėra atlikusi visa apimančio Banko mokesčių patikrinimo nuo 2011 m. iki 2019 m. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atlikti Banko apskaitos knygų ir apskaitos įrašų patikrinimą bet kuriuo metu per 5 metų laikotarpį nuo ataskaitinių mokestinių metų pabaigos. Atlikusi patikrą, Valstybinė mokesčių inspekcija gali nustatyti papildomus mokesčius ar baudas. Vadovybei nėra žinoma jokių aplinkybių, dėl kurių gali atsirasti reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

Valstybinė mokesčių inspekcija atliko veiklos kontrolę už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

20 pastaba Sutartiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

Draudimas

Grupė priklauso privalomojo indėlių draudimo sistemai. Sistema veikia vadovaujantis Lietuvos įstatymais ir yra valdoma VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Draudimas padengia Banko įsipareigojimus privačių asmenų bei įmonių indėliams, kurių kiekvieno suma neviršija 100 000 eurų, verslo žlugimo atveju.

21 pastaba Grynosios palūkanų pajamos

Grupė 2019 m. 2018 m.			Bankas 2019 m. 2018 m.
9 300 7 341 167 545		Už klientams suteiktas paskolas Už paskolas klientams, kurioms apskaitytas vertės sumažėjimas, įskaitant delspinigius	8 728 7 213 159 545
756 562 136 180		Už išperkamąją nuomą, įskaitant delspinigius Delspinigiai (neįskaitant delspinigių už išperkamąją nuomą ir už paskolas klientams, kurioms apskaitytas vertės sumažėjimas)	756 562 135 178
496	539	Už skolos vertybinius popierius	496	539
117	76	Už lėšas bankuose ir kitose kredito institucijose	117	76
10 972	9 243	Palūkanų pajamos	10 391	9 113
(1 129)	(1 196)	Už įsipareigojimus indėlininkams, įskaitant akredityvus	(1 129)	(1 196)
(277)	(264)	Indėlių draudimas	(277)	(264)
(20)	(20)	Už subordinuotąsias paskolas	(20)	(20)
(172)	(75)	Už išleistus skolos vertybinius popierius	(172)	(75)
(9)	(20)	Porfelinių garantijų draudimas	(9)	(20)
(63)	-	Turto nuomos teisė	(63)	-
(117)	(167)	Už įsipareigojimus bankams ir kitoms kredito institucijoms	(117)	(167)
(1 787)	(1 742)	Palūkanų sąnaudos	(1 787)	(1 742)
9 185	7 501	Grynosios palūkanų pajamos	8 604	7 371

2019 m. Bankas gavo 147 tūkst. eurų (Grupė -148 tūkst.eurų) delspinigių pajamų (2018 m. Bankas -187 tūkst. eurų, Grupė

- 189 tūkst.eurų). Didžioji dalis šių delspinigių pajamų yra susijusios su neveiksnių paskolų padengimu. Bankas delspinigius pripažįsta pajamomis tik tada, kai yra žinoma, jog delspinigių pajamos bus gautos.

22 pastaba Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos

Grynąsias paslaugų mokesčių ir komisinių pajamas sudaro:

Grupė Bankas

2019 m.	2018 m.		2019 m.	2018 m.
2 531	2 141	Mokėjimo paslaugos	2 531	2 141
389	456	Pajamos iš valiutos keitimo	389	456
772	502	Banko sąskaitų aptarnavimas	772	502
1 619	1 271	Įmokų surinkimas	1 619	1 271
596	383	Tarpininkavimo pajamos	596	383
616	536	Iš grynųjų pinigų apyvartų	616	536
160	385	Kita	396	386
6 683	5 674	Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos	6 919	5 675
(69)	(72)	Nuomos mokestis pagal sutartis	(69)	(72)
(272)	(256)	Operacijos grynaisiais pinigais	(272)	(256)
(155)	(107)	Kita	(89)	(83)
(496)	(435)	Paslaugų mokesčių ir komisinių sąnaudos	(430)	(411)
6 187	5 239	Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos	6 489	5 264

23 pastaba Operacijų užsienio valiuta rezultatas grynąja verte

Bankas (Grupė)
2019 m.	2018 m.
Pelnas iš operacijų užsienio valiuta	4 960	4 746
Finansinės būklės ataskaitos straipsnių perkainojimas grynąja verte	181	(82)
Operacijų užsienio valiuta rezultatas grynąja verte	5 141	4 664

24 pastaba Operacijų investiciniu turtu rezultatas grynąja verte

Grupė Bankas

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

15	138	Realizuotas pelnas (nuostoliai)	15	(33)
(621)	(1 131)	Tikrosios vertės pokytis	(304) (242)
(606)	(993)	Operacijų investiciniu turtu rezultatas grynąja verte	(289) (275)

Daugiau informacijos apie investicinio turto tikrosios vertės pokytį galima rasti 11 pastaboje.

25 pastaba Kitos pajamos (sąnaudos)

Grupė Bankas

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

74	13	Pajamos iš NT pardavimo	74	13
-	12	Pajamos iš reikalavimo teisių pardavimo	-	-
14	28	Nuoma	14	18
-	-	Pajamos grupės viduje	101	11
-	10	Gautos baudos	-	10
33	106	Kitos pajamos (sąnaudos)	25	74
121	169	Kitų pajamų (sąnaudų) iš viso	214	126

26 pastaba Paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimas

Grupė Bankas

2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m.

		vertės sumažėjimo nuostoliai
(35)	-	Kito turto vertės sumažėjimo nuostoliai	(35)	-
70	115	Anksčiau nurašytų paskolų susigrąžinimas	70	115
(974)	(1 313)	Paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimo iš viso	(878)	(1 308)

(1 009) (1 428) Paskolų (įskaitant išperkamąją nuomą) ir gautinų sumų

(913) (1 423)

26 pastaba Paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

2019 m. ir 2018 m. paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai pagal svarbiausius veiksnius:

Grupė			Bankas
2019 m.	2018 m.		2019 m.	2018 m.
(519)	(1 273)	Dėl įkeisto turto vertės pasikeitimo	(519)	(1 273)
35	207	Dėl pinigų srauto pasikeitimo	35	195
(50)	(135)	Dėl įkeisto turto realizavimo laiko nukėlimo (praradimas laike)	(50)	(135)
(282)	(92)	Tikėtinų pinigų srautų praradimas	(186)	(92)
(82)	(24)	Administravimo išlaidos	(82)	(24)
(146)	(80)	Dėl bendros paskolų portfelio kredito rizikos	(146)	(62)
70	115	Pinigų srautas iš nurašytų paskolų	70	115
-	(31)	Kiti veiksniai	-	(32)
(974)	(1 313)	Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo iš viso	(878)	(1 308)

Vertės sumažėjimo pasiskirstymas pagal sektorius 2019 ir 2018 metais:

Grupė			Bankas
2019 m.	2018 m.		2019 m.	2018 m.
(78)	(403)	Nekilnojamojo turto operacijos	(78)	(403)
(58)	(185)	Privatūs asmenys	38	(180)
(66)	(9)	Gamyba	(66)	(9)
(45)	(15)	Statyba	(45)	(15)
(104)	(443)	Paslaugos	(104)	(443)
(305)	(273)	Prekyba	(305)	(273)
(1)	(2)	Žemės ūkis ir maisto pramonė	(1)	(2)
(235)	33	Transportas	(235)	33
-	(1)	Energetika	-	(1)
(87)	(14)	Finansinės paslaugos	(87)	(14)
5	(1)	Vietinė valdžia	5	(1)
(974)	(1 313)	Paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimo iš viso	(878)	(1 308)

27 pastaba Veiklos sąnaudos

Atlyginimai ir priedai bei veiklos sąnaudos yra šios:

Grupė			Bankas
2019 m.	2018 m.		2019 m.	2018 m.
		Atlyginimai ir priedai
(8 642)	(6 048)	Atlyginimai ir premijos	(8 282)	(5 820)
(21)	(1 818)	Socialinio draudimo išlaidos	(19)	(1 746)
(8 663)	(7 866)	Atlyginimų ir priedų iš viso	(8 301)	(7 566)

		Kitos veiklos sąnaudos
(361)	(862)	Turto nuomos ir patalpų išlaikymo išlaidos	(342)	(843)
(798)	(605)	Biuro aprūpinimo išlaidos	(798)	(605)
(351)	(354)	Mokėjimai banką aptarnaujančioms organizacijoms	(351)	(354)
(788)	(547)	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	(761)	(503)
(233)	(250)	Ryšių išlaidos	(231)	(250)
3	-	Skolų išieškojimo išlaidos	3	-
(347)	(427)	Transporto išlaidos	(345)	(427)
(56)	(96)	Investicinio turto išlaikymo išlaidos	(17)	(28)
(103)	(98)	Apsauga	(103)	(98)
(305)	(227)	Rinkodara ir reklama	(297)	(219)
(54)	(40)	Teisinės paslaugos ir konsultacijos	(29)	(40)
(55)	(27)	Personalo mokymai	(55)	(26)
(60)	(46)	Reprezentacija	(59)	(46)
(67)	(63)	Pastatų remonto išlaidos	(67)	(63)
(75)	(72)	Komandos formavimo renginio išlaidos (Banko renginiai)	(75)	(72)
(14)	(10)	Išlaidos labdarai ir paramai	(14)	(10)
(52)	(9)	Komandiruočių ir su jomis susijusios išlaidos	(51)	(9)
(38)	(37)	Mažavertis inventorius	(38)	(37)
(27)	(30)	Kanceliarinės prekės	(27)	(30)
(146)	(113)	Xxxxxxxx xxxxxxxx	(141)	(113)
(25)	(23)	Nario mokesčiai	(25)	(23)
(159)	(193)	Apskaitos ir tarpininkavimo paslaugos	(159)	(193)
(176)	(283)	Kita	(154)	(147)
(4 287)	(4 412)	Kitų veiklos sąnaudų iš viso	(4 136)	(4 136)

28 pastaba Pelno mokestis

Grupės ir Banko pelno mokesčio skaičiavimai pateikti žemiau:

Grupė			Bankas
2019 m.	2018 m.		2019 m.	2018 m.
(220)	(16)	Einamojo laikotarpio pelno mokestis	(220)	(16)
(526)	27	Atidėtojo mokesčio pokytis	(526)	27
(746)	11	Pelno mokesčio pajamų (sąnaudų) iš viso	(746)	11
		Atidėtojo pelno mokesčio komponentai
		Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
1 671	2 186	Keliamieji mokestiniai nuostoliai	1 312	1 925
106	19	Sukaupimai	106	19
101	78	Bendrai vertinamas paskolų vertės sumažėjimas	101	78
1 878	2 283	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	1 519	2 022
(355)	(261)	Atimti: nepripažinta atidėtojo pelno mokesčio turto dalis	4	-
1 523	2 022	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	1 523	2 022
		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
(58)	(60)	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	(58)	(60)
(65)	(37)	Kita	(65)	(37)
(123)	(97)	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	(123)	(97)
1 400	1 925	Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	1 400	1 925
		Atidėtojo pelno mokesčio pajamų (sąnaudų) pripažinimas:
1	1	Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje	1	1
(526)	27	Pelno (nuostolių) ataskaitoje	(526)	27

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas perkeliamiems mokestiniams nuostoliams, jeigu susijusios mokestinės naudos realizavimas ateityje yra tikėtinas. Atidėtojo pelno mokesčio turtas keliamiems mokestiniams nuostoliams, sudarantis 320 tūkst. eurų Banke ir 3 453 tūkst. eurų Grupėje, nebuvo pripažintas dėl realizavimo neapibrėžtumo.

Atidėtojo mokesčio komponentai, susiję su galimų parduoti finansinių priemonių ir ilgalaikio materialiojo turto perkainojimu, yra apskaityti nuosavybėje.

Sumos, apskaitytos kitose bendrosiose pajamose

Bankas (Grupė) 2019 m. 2018 m.

Mokesčių Po Mokesčių

Prieš

(sąnaudos) mokes-

Prieš

(sąnaudos) Po

	mokesčius	pajamos	čių	mokesčius	pajamos mokesčių
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	-	-		- -	- -
Galimi parduoti investiciniai vertybiniai popieriai	-	-		- -	- -
Iš viso	-	-		- -	- -
Efektyvaus mokesčių tarifo suderinimas

Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos šių metų rezultatui, gali būti suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis naudojant įstatymo patvirtintą pelno mokesčio tarifą priešmokestiniam pelnui, pateikiamos lentelėje:

	Grupė					Bankas
2019 m.		2018 m.			2019 m.		2018 m.
	4 834	2 375		Pelnas prieš mokesčius		4 737		2 424
15%	725	15%	356	Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. Tarifą	15%	711	15%	364
(16)%	(811)	(10)%	(227)	Neapmokestinamos pajamos	(6)%	(277)	(4)%	(92)
21%	1 013	16%	383	Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	9%	418	14%	343
-	-	-	-	Nepripažinto atidėtojo pelno mokesčio turto pokytis	-	-	-	-
				Mokestinių nuostolių panaudojimas			(17)
(14)%	(666)	(25)%	(600)	Mokestinių nuostolių panaudojimas	(12)%	(596)		(419)
-	-	-	-	Patronuojamosios įmonės mokestinių nuostolių panaudojimas	(1)%	(36)	(8)%	(180)
(1)%	(41)	(4)%	104	Einamųjų metų mokestiniai nuostoliai, kuriems nėra pripažinta atidėto pelno mokesčio turto	-	-	-	-
-	-	-	-	Anksčiau nepripažintų mokestinių nuostolių pripažinimas	-	-	-	-
(5) %	(220)	(0)%	(16)	Pelno mokesčio pajamų (sąnaudų) iš viso	(5) %	(220)	(0) %	(16)

Atidėtojo mokesčio likučių judėjimas Bankas (Grupė)				Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.
Grynasis likutis sausio 1 d.		Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	Grynoji vertė	Atidėtojo mokesčio turtas	Atidėtojo mokesčio įsipareigo- jimai
Ilgalaikis materialusis turtas	(59)	-	1	(58)	-	(58)
Galimi parduoti vertybiniai popieriai	-	-	-	-	-	-
Mokesčių nuostolių perkėlimas	1 925	(613)	-	1 312	1 312	-
Kitas mokesčių turtas	97	114	-	211	211	-
Kiti mokesčių įsipareigojimai	(38)	(27)	-	(65)	-	(65)
Iš viso	1 925	(526)	1	1 400	1 523	(123)
Likutis 2018 m. gruodžio 31 d.
Grynasis likutis sausio 1 d.		Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	Grynoji vertė	Atidėtojo mokesčio turtas	Atidėtojo mokesčio įsipareigo- jimai
Ilgalaikis materialusis turtas	(60)	-	1	(59)	-	(59)
Galimi parduoti vertybiniai popieriai	-	-	-	-	-	-
Mokesčių nuostolių perkėlimas	1 996	(71)	-	1 925	1 925	-
Kitas mokesčių turtas	54	43	-	97	97	-
Kiti mokesčių įsipareigojimai	(93)	55	-	(38)	-	(38)
Iš viso	1 897	27	1	1 925	2 022	(97)

29 pastaba Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentų pinigų srautų ataskaitoje sudaro:

Grupė			Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
29 650	27 304	Pinigai kasoje	29 650	27 304
43 313	27 790	Einamoji sąskaita Lietuvos banke	43 313	27 790
8 236	12 099	Einamosios sąskaitos kitose kredito institucijose	8 217	12 058
2 947	1 181	Terminuotieji indėliai kredito institucijose iki 90 dienų	2 947	1 181
84 146	68 374	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	84 127	68 333

30 pastaba Finansinių priemonių tikrosios vertės

Tikroji vertė apibrėžiama kaip suma, už kurią priemonė gali būti iškeista esamu momentu sudaromu sandoriu tarp ketinančių tai daryti šalių, esant galiojančioms rinkos sąlygoms, išskyrus priverstinio pardavimo, nesavanoriško likvidavimo ar pardavimo dėl spekuliacijos sandorius. Kadangi prekyba didžiąja dalimi Banko ir Grupės turimo finansinio turto ir įsipareigojimų nėra išvystyta, tikrosios vertės nustatymui reikia naudotis prielaidomis, paremtomis dabartinėmis ekonomikos sąlygomis ir konkrečiai priemonei būdinga rizika.

Yra laikoma, jog finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurių terminas yra trumpas (mažiau nei trys mėnesiai), apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei. Ši prielaida taip pat taikoma finansinėms priemonėms su kintama palūkanų norma, nes Grupė ir Bankas neidentifikavo reikšmingo kredito maržų pokyčio.

Turto ir įsipareigojimų su fiksuota palūkanų norma ir apskaitomų amortizuota savikaina tikroji vertė apskaičiuojama lyginant rinkos palūkanų normas su pirminio pripažinimo metu galiojusiomis palūkanų normomis, siūlomomis panašioms finansinėms priemonėms. Paskolų ir indėlių su fiksuota palūkanų norma apskaičiuota tikroji vertė yra paremta diskontuotais pinigų srautais, naudojant galiojusias rinkoje skolų su panašia kredito rizika ir terminu palūkanų normas.

Nustatant šių finansinių priemonių tikrąją vertę buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos: Grynieji pinigai. Tai yra grynieji pinigai kasoje, kurių apskaitinė vertė lygi jų tikrajai vertei. Lėšos centriniame banke. Lėšų Lietuvos banke tikroji vertė yra lygi apskaitinei vertei.

Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, ir galimas parduoti finansinis turtas. Šių investicijų apskaitinė vertė lygi jų tikrajai vertei.

Skolos vertybiniai popieriai. Jų tikroji vertė buvo apskaičiuota remiantis rinkos kaina.

Lėšos ir įsiskolinimai kredito institucijoms. Turto, kurio terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai, apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei dėl sąlyginai trumpo šios finansinės priemonės termino. Ilgesnio laikotarpio indėlių galiojančios palūkanų normos atspindi rinkos normas (dėl turto palūkanų perfiksavimo pagal rinkos palūkanų normas) ir dėl to tikroji vertė yra artima apskaitinei vertei.

Klientams suteiktos paskolos. Vertinimas buvo atliktas diskontuojant būsimus pinigų srautus kiekvienai paskolai per visą jos laikotarpį, naudojant rinkoje metų pabaigoje galiojusias palūkanų normas.

Įsipareigojimai klientams. Likučių, kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai, apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei dėl sąlyginai trumpo šios finansinės priemonės termino. Ilgesnio termino fiksuotas palūkanų normas turinčių indėlių ir kitų įsipareigojimų tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, taikomas naujoms skoloms su panašiais grąžinimo terminais ir kredito kokybe.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotosios paskolos. Tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant planuojamus būsimus pinigų srautus naudojant esamas rinkos palūkanų normas.

Žemiau lentelėje pateikiamos apskaitinės ir tikrosios finansinių priemonių, kurios finansinėse ataskaitose nėra apskaitytos tikrąja verte, vertės. Ši lentelė neapima nefinansinio turto ir nefinansinių įsipareigojimų tikrųjų verčių.

	2019 m. Apskaitinė		2018 m.
Bankas	2019 m. Apskaitinė		Apskaitinė vertė
	vertė	Tikroji vertė	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė
Finansinis turtas
Pinigai ir lėšos centriniame banke	75 184	75 184	57 374	57 374
Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose	11 164	11 164	13 239	13 239
Skolos vertybiniai popieriai	50 004	50 691	70 746	71 512
Paskolos ir gautinos sumos	203 885	208 152	169 795	173 082
Kitas turtas	41	41	55	55
Iš viso finansinio turto	340 278	345 232	311 209	315 262
Finansiniai įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	3 036	3 036	228	228
Įsipareigojimai klientams, įskaitant akredityvus	311 398	316 385	290 734	292 342
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	2 184	2 266	2 167	3 176
Subordinuotosios paskolos	1 000	1 000	1 000	1 000
Kiti įsipareigojimai	3 804	3 804	3 367	3 367
Iš viso finansinių įsipareigojimų	321 422	326 491	297 496	300 113

	2019 m.		2018 m.
Grupė	Apskaitinė vertė		Apskaitinė vertė
	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė
Finansinis turtas
Pinigai ir lėšos centriniame banke	75 184	75 184	57 374	57 374
Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose	11 183	11 183	13 280	13 280
Skolos vertybiniai popieriai	50 004	50 691	70 746	71 512
Xxxxxxxx ir gautinos sumos	208 284	210 498	171 826	175 113
Kitas turtas	41	41	55	55
Iš viso finansinio turto	344 696	347 597	313 281	317 334
Finansiniai įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	3 036	3 036	228	228
Įsipareigojimai klientams, įskaitant akredityvus	310 431	315 418	289 126	290 735
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	2 184	2 266	2 167	3 176
Subordinuotosios paskolos	1 000	1 000	1 000	1 000
Kiti įsipareigojimai	3 982	3 982	1 682	1 682
Iš viso finansinių įsipareigojimų	320 633	325 702	294 203	296 821

Finansinės priemonės, įvertintos tikrąja verte, šiose finansinėse ataskaitose pateiktos trimis tikrosios vertės lygiais: 1 lygis: identiško turto ar įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviose rinkose;

2 lygis: vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė; kai visi kintamieji, turintys reikšmingą įtaką apskaitytai tikrajai vertei, yra arba tiesiogiai, arba netiesiogiai stebimi rinkoje;

3 lygis: tikroji vertė apskaičiuota tokiais vertinimo metodais, kurių kintamieji, turintys reikšmingą įtaką apskaitytai tikrajai vertei, neparemti rinkoje stebimais duomenimis.

Visų Banko turimų išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė priskirta 2 lygiui. Didžiausią jų dalį sudaro palūkanų normos apsikeitimo ir valiutos išvestiniai sandoriai, kurie pervertinami diskontuotų pinigų srautų arba dabartinės vertės metodu. Visais atvejais vertinimas pagrįstas rinkoje prieinamais kintamaisiais. Skolos vertybinių popierių kainos atitinka rinkos kotiruotes, o atvejais, kai tam tikram vertybiniam popieriui nėra aktyvios rinkos, kaina nustatoma remiantis panašių rinkoje esančių vertybinių popierių kainomis. Tiek 2019 m. gruodžio 31 d., tiek 2018 m. gruodžio 31 d. dėl vertybinių popierių aktyvios rinkos nebuvimo Lietuvos bei užsienio komercinių bankų išleisti vertybiniai popieriai buvo priskirti 2 lygiui. Nei 2019 m., nei 2018 m. nebuvo finansinių priemonių judėjimo tarp 1 lygio ir 2 lygio.

Finansinių priemonių, apskaitytų tikrąja verte, išskaidymas pagal tikrosios vertės lygius:

Bankas (Grupė)

2019 m. gruodžio 31 d.	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Finansinis turtas
Išvestinės finansinės priemonės	-	10		10
Finansiniai įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės	-	59	-	59

Bankas (Grupė)

2018 m. gruodžio 31 d.	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Finansinis turtas
Išvestinės finansinės priemonės	-	41	-	41
Finansiniai įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės	-	5	-	5

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Žemiau lentelėje pateikiamos finansinės priemonės, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, ir jų analizė pagal tikrosios vertės hierarchijos lygį.

Bankas

2019 m. gruodžio 31 d.	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso apskaitinė vertė
Turtas
Grynieji pinigai ir lėšos bankuose	75 184	11 164	-	86 348
Skolos vertybiniai popieriai	-	50 004	-	50 004
Paskolos klientams	-	186 825	1 185	188 010
Xxxxxxxx sumos iš išperkamosios nuomos	-	14 464	1 411	15 875
Kitas turtas	-	41	-	41
Iš viso finansinio turto	75 184	262 498	2 596	340 278
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	-	3 036	-	3 036
Įsipareigojimai klientams	-	311 398	-	311 398
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	2 184	-	2 184
Subordinuotos paskolos		1 000		1 000
Kiti įsipareigojimai	-	3 804	-	3 804
Iš viso finansinių įsipareigojimų		321 422		321 422

Bankas

2018 m. gruodžio 31 d.	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso apskaitinė vertė
Turtas
Grynieji pinigai ir lėšos bankuose	57 374	13 239	-	70 613
Skolos vertybiniai popieriai	-	70 746	-	70 746
Paskolos klientams	-	154 524	2 462	156 986
Xxxxxxxx sumos iš išperkamosios nuomos	-	10 956	1 853	12 809
Kitas turtas	-	55	-	55
Iš viso finansinio turto	57 374	249 520	4 315	311 209
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	-	228	-	228
Įsipareigojimai klientams	-	290 733	-	290 733
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	2 167	-	2 167
Subordinuotos paskolos		1 000		1 000
Kiti įsipareigojimai	-	3 368	-	3 368
Iš viso finansinių įsipareigojimų		297 496		297 496

30 pastaba Finansinių priemonių tikrosios vertės (tęsinys) Grupė

2019 m. gruodžio 31 d.	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso apskaitinė vertė
Turtas
Grynieji pinigai ir lėšos bankuose	75 184	11 183	-	86 367
Skolos vertybiniai popieriai	-	50 004	-	50 004
Paskolos klientams	-	191 139	1 270	192 409
Xxxxxxxx sumos iš išperkamosios nuomos	-	14 464	1 411	15 875
Kitas turtas	-	41	-	41
Iš viso finansinio turto	75 184	266 831	2 681	344 696
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	-	3 036	-	3 036
Įsipareigojimai klientams	-	310 431	-	310 431
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	2 184	-	2 184
Subordinuota paskola		1 000		1 000
Kiti įsipareigojimai	-	3 982	-	3 982
Iš viso finansinių įsipareigojimų		320 633		320 633

Grupė

2018 m. gruodžio 31 d.	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso apskaitinė vertė
Turtas
Grynieji pinigai ir lėšos bankuose	57 374	13 280	-	70 654
Skolos vertybiniai popieriai	-	70 746	-	70 746
Paskolos klientams	-	156 513	2 504	159 017
Xxxxxxxx sumos iš išperkamosios nuomos	-	10 956	1 853	12 809
Kitas turtas	-	55	-	55
Iš viso finansinio turto	57 000	000 000	4 357	313 281
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito institucijoms	-	228	-	228
Įsipareigojimai klientams	-	289 126	-	289 126
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	2 167	-	2 167
Subordinuota paskola		1 000		1 000
Kiti įsipareigojimai	-	1 682	-	1 682
Iš viso finansinių įsipareigojimų	-	294 203	-	294 203

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami Banko ir Grupės naudojami vertinimo metodai, naudojami įvertinti 2 ir 3 lygio tikrąsias vertes (kai tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertės), bei reikšmingi nestebimi kintamieji:

Tipas	Vertinimo metodas	Reikšmingi nestebimi kintamieji

Amortizuota savikaina apskaitytos investicijos	Diskontuoti pinigų srautai	Diskonto normos
Paskolos ir gautinos sumos, paskolos bankams, paskolos finansinėms institucijoms, gautinos sumos iš išperkamosios nuomos	Diskontuoti pinigų srautai	Diskonto normos, bankroto tikimybė, tikėtinas naudingo tarnavimo laikotarpis
Įsipareigojimai klientams	Diskontuoti pinigų srautai	Diskonto normos
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	Diskontuoti pinigų srautai	Diskonto normos
Subordinuotosios paskolos	Diskontuoti pinigų srautai	Diskonto normos

31 pastaba Susijusių šalių sandoriai

Sandoriai tarp Grupės ir Banko ir jų susijusių šalių buvo atliekami normaliomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kaip ir sandoriai su nesusijusiomis šalimis.

Paskolų, terminuotųjų indėlių ir išleistų obligacijų likučiai metų pabaigoje ir susijusios išlaidos bei pajamos per metus yra pateikti žemiau:

Bankas, 2019 m.	Akcininkai	Patronuo- jamosios įmonės	Pagrindinis vadovaujantis personalas	Kiti*
2019 m. gruodžio 31 d. paskolų likutis grynąja verte	34	3 935	-	3 962
Palūkanų norma, proc.	6,58	4,2	-	2,0-4,5
Paskolų palūkanų pajamos	2	47	-	108
Paskolų vertės sumažėjimas	-	(25)	-	(12)
2019 m. gruodžio 31 d. terminuotieji indėliai	21	-	13	1 956
Indėlių palūkanų sąnaudos	(1)	-	-	(3)
Palūkanų norma, proc.	6,5	-	0,05-0,3	0–0,45
2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos iki pareikalavimo	65	967	97	2 427
2019 m. gruodžio 31 d. išleistos obligacijos	100	-	-	-
Obligacijų palūkanų sąnaudos	(7)	-	-	-
Palūkanų norma, proc.	7	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. subordinuotosios paskolos	1 000	-	-	-
Subordinuotųjų paskolų palūkanų sąnaudos	(20)	-	-	-
Palūkanų norma, proc.	2	-	-	-
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos	1	242	-	13
Paslaugų mokesčių ir komisinių išlaidos	-	-	-	(3)
Kitos veiklos pajamos	-	17	-	-
Kitos veiklos sąnaudos	-	-	-	(42)

Bankas, 2018 m.	Akcininkai	Patronuo- jamosios įmonės	Pagrindinis vadovaujantis personalas	Kiti*
2018 m. gruodžio 31 d. paskolų likutis grynąja verte	37	-	-	4 372
Palūkanų norma, proc.	6,58	-	-	2,0-4,5
Paskolų palūkanų pajamos	1	1	1	120
Paskolų vertės sumažėjimas	-	-	-	(14)
2018 m. gruodžio 31 d. terminuotieji indėliai	-	-	3	247
Indėlių palūkanų sąnaudos	-	-	-	(2)
Palūkanų norma, proc.	-	-	0,3	0,05–6,5
2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitos iki pareikalavimo	99	1 607	88	3 006
2018 m. gruodžio 31 d. išleistos obligacijos	100	-	-	-
Obligacijų palūkanų sąnaudos	(3)	-	-	-
Palūkanų norma, proc.	7	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. subordinuotosios paskolos	1 000	-	-	-
Subordinuotųjų paskolų palūkanų sąnaudos	(20)	-	-	-
Palūkanų norma, proc.	2	-	-	-
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos	1	2	-	17
Paslaugų mokesčių ir komisinių išlaidos	-	-	-	(3)
Kitos veiklos pajamos	-	11	-	-
Kitos veiklos sąnaudos	-	-	-	(59)

Grupė, 2019 m.	Akcininkai	Pagrindinis vadovaujantis personalas	Kiti*
2019 m. gruodžio 31 d. paskolų likutis grynąja verte	3	-	3 962
Palūkanų norma, proc.	6,58	-	2,0-4,5
Paskolų palūkanų pajamos	1	-	108
Paskolų vertės sumažėjimas	-	-	(12)
2019 m. gruodžio 31 d. terminuotieji indėliai	21	13	1 956
Indėlių palūkanų sąnaudos	(1)	-	(3)
Palūkanų norma, proc.	6,5	0,05-0,3	0–0,45
2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos iki pareikalavimo	65	97	2 427
2019 m. gruodžio 31 d. išleistos obligacijos	100	-	-
Obligacijų palūkanų sąnaudos	(7)	-	-
Palūkanų norma, proc.	7	-	-
2019 m. gruodžio 31 d. subordinuotosios paskolos	1 000	-	-
Subordinuotųjų paskolų palūkanų sąnaudos	(20)	-	-
Palūkanų norma, proc.	2	-	-
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos	1	-	13
Paslaugų mokesčių ir komisinių išlaidos	-	-	(3)
Kitos veiklos pajamos	-	-	-
Kitos veiklos sąnaudos	-	-	(42)

Grupė, 2018 m.	Akcininkai	Pagrindinis vadovaujantis personalas	Kiti*
2018 m. gruodžio 31 d. paskolų likutis grynąja verte	37	-	4 372
Palūkanų norma, proc.	6,58	-	2,0-4,5
Paskolų palūkanų pajamos	1	1	120
Paskolų vertės sumažėjimas	-	-	(14)
2018 m. gruodžio 31 d. terminuotieji indėliai	-	3	247
Indėlių palūkanų sąnaudos	-	-	(2)
Palūkanų norma, proc.	-	0,3	0,05–6,5
2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitos iki pareikalavimo	99	88	3 006
2018 m. gruodžio 31 d. išleistos obligacijos	100	-	-
Obligacijų palūkanų sąnaudos	(3)	-	-
Palūkanų norma, proc.	7	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. subordinuotosios paskolos	1 000	-	-
Subordinuotųjų paskolų palūkanų sąnaudos	(20)	-	-
Palūkanų norma, proc.	2	-	-
Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos	1	-	17
Paslaugų mokesčių ir komisinių išlaidos	-	-	(3)
Kitos veiklos pajamos	-	-	-
Kitos veiklos sąnaudos	-	-	(59)

* Kitos susijusios šalys yra Banko ir Grupės vadovybės narių ar Banko akcininkų bei kitų susijusių šalių kontroliuojamos bendrovės.

Grupė

Išmokas pagrindiniam vadovaujančiam personalui sudarė:

2019 m.	2018 m.
Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos	510	338
Socialinis draudimas	9	106
Išmokų pagrindiniam vadovaujančiam personalui iš viso	519	444

Pagrindinį vadovaujantį personalą sudaro valdybos ir administracijos nariai bei patronuojamųjų įmonių vadovai.

32 pastaba Informacija apie segmentus

Grupės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2019 m. gruodžio 31d. pasibaigusių finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau.

2019 m. gruodžio 31 d.
Tradicinė bankininkystė ir skolinimas		Iždas	Kita veikla	Eliminavimai	Iš viso
Vidinės	47	-	-	(47)	-
Išorinės	10 354	612	6	-	10 972
Palūkanų pajamos	10 401	612	6	(47)	10 972
Vidinės	(47)	-	-	47	-
Išorinės	(1 498)	(289)	-	-	(1 787)
Palūkanų sąnaudos	(1 545)	(289)	-	47	(1 787)
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	8 856	323	6	-	9 185
Grynosios palūkanų pajamos	8 856	323	6	-	9 185
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	6 394	-	(12)	(195)	6 187
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos	6 394	-	(12)	(195)	6 187
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	15 250	323	(6)	(195)	15 372
Grynosios palūkanų, paslaugų ir komisinių pajamos	15 250	323	(6)	(195)	15 372
Vidinės	-	-	(1 182)	1 182	-
Išorinės	(10 253)	(216)	(2 481)	-	(12 950)
Veiklos sąnaudos	(10 253)	(216)	(3 663)	1 182	(12 950)

Amortizacija	(137)	-	-	-	(137)
Nusidevėjimas	(1 132)	-	-	-	(1 132)

Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	(974)	-	-	-	(974)
Vertės sumažėjimo sąnaudos	(974)	-	-	-	(974)
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	4 395	505	(485)	-	4 415
Kitos grynosios pajamos	4 395	505	(485)	-	4 415
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	7 149	612	(0 000)	000	0 000
Pelno mokestis	(746)	-	-	-	(746)
Segmento pelnas(nuostoliai) po apmokestinimo	6 403	612	(0 000)	000	0 000
Nekontroliuojanti dalis	-	-	-	-	-
Pelnas (nuostoliai), priskirtinas Banko akcininkams	6 403	612	(0 000)	000	0 000
Iš viso segmento turto	251 520	113 411	2 211	(11 808)	355 334
Iš viso segmento įsipareigojimų	317 670	8 200	73	(4 982)	320 961
Grynasis segmento turtas (akcininkų nuosavybė)	(00 000)	000 000	0 000	(6 826)	34 373

32 pastaba Informacija apie segmentus (tęsinys)

Grupės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2018 m. gruodžio 31d. pasibaigusių finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau.

2018 m. gruodžio 31 d.
Tradicinė bankininkystė ir skolinimas		Iždas	Kita veikla	Eliminavimai	Iš viso
Vidinės	2	-	-	(2)	-
Išorinės	8 673	561	9	-	9 243
Palūkanų pajamos	8 675	561	9	(2)	9 243
Vidinės	(2)	-	-	2	-
Išorinės	(1 479)	(263)	-	-	(1 742)
Palūkanų sąnaudos	(1 481)	(263)	-	2	(1 742)
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	7 194	298	9	-	7 501
Grynosios palūkanų pajamos	7 194	298	9	-	7 501
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	5 241	-	(2)	-	5 239
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos	5 241	-	(2)	-	5 239
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	12 435	298	7	-	12 740
Grynosios palūkanų, paslaugų ir komisinių pajamos	12 435	298	7	-	12 740
Vidinės	-	-	(1 130)	1 130	-
Išorinės	(11 576)	(277)	(425)	-	(12 278)
Veiklos sąnaudos	(11 576)	(277)	(1 555)	1 130	(12 278)

Amortizacija	(161)	-	-	-	(161)
Nusidevėjimas	(486)	-	-	-	(486)

Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	(1 257)	(56)	-	-	(1 313)
Vertės sumažėjimo sąnaudos	(1 257)	(56)	-	-	(1 313)
Vidinės	-	-	-	-	-
Išorinės	4 299	398	(824)	-	3 873
Kitos grynosios pajamos	4 299	398	(824)	-	3 873
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	3 254	363	(2 372)	1 130	2 375
Pelno mokestis	11	-	-	-	11
Segmento pelnas(nuostoliai) po apmokestinimo	3 265	363	(2 372)	1 130	2 386
Nekontroliuojanti dalis	-	-	-	-	-
Pelnas (nuostoliai), priskirtinas Banko akcininkams	3 265	363	(2 372)	1 130	2 386
Iš viso segmento turto	215 095	115 162	13 080	(18 574)	324 763
Iš viso segmento įsipareigojimų	289 856	7 709	76	(3 403)	294 238
Grynasis segmento turtas (akcininkų nuosavybė)	(00 000)	000 000	00 000	(15 171)	30 525

Grupės turto ir pajamų pasiskirstymas pagal geografinius segmentus

Visas Grupės ilgalaikis turtas, išskyrus finansinį turtą, yra Lietuvoje. Grupė neuždirbo pajamų kitose šalyse.

33 pastaba Rizikos valdymas

Rizika yra įgimta Banko ir Grupės veikla, ji yra valdoma per nuolatinio atpažinimo, įvertinimo ir kontrolės procesus, priklausomus nuo rizikos limitų ir kitų kontrolių. Šis rizikos valdymo procesas yra svarbus Banko ir Grupės tęstiniam pelningumui, ir kiekvienas darbuotojas Banke bei Grupėje yra atsakingas už rizikas, kiek tai susiję su jo atsakomybe.

Grupė ir Bankas patiria kredito, likvidumo, rinkos bei veiklos rizikas. Rizikos valdymo struktūra

Valdyba yra atsakinga už rizikų nustatymą ir kontrolę; taip pat yra atskiri nepriklausomi padaliniai, atsakingi už rizikų valdymą ir priežiūrą.

Valdyba

Valdyba yra atsakinga už bendrą rizikos valdymą ir už rizikos valdymo strategijų bei principų tvirtinimą.

Stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra atsakinga už bendrą rizikos valdymo proceso priežiūrą Banke ir Grupėje.

Rizikų valdymo komitetas

Rizikų valdymo komitetas atsakingas už rizikos strategiją ir principų, sistemos, politikų ir limitų įgyvendinimą. Jis yra atsakingas už pagrindinių rizikų padarinius bei valdo ir kontroliuoja tiesioginius rizikos valdymo sprendimus.

Audito komitetas

Audito komitetas periodiškai aptaria Banko vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą, koordinuoja ir periodiškai vertina vidaus audito darbą, stebi ir vertina vidaus bei išorės audito patikrinimų rezultatus.

Finansų ir rizikų valdymo departamentas

Finansų ir rizikų valdymo departamentas yra atsakingas už kontrolių atitikimą rizikos valdymo principams, politikai ir limitams Grupėje ir Banke.

Kreditų departamentas

Kreditų departamentas yra atsakingas už nepriklausomą paskolų ir konkretaus skolininko rizikos vertinimą, paskolų administravimo bei vidaus kontrolės procesą, jo reglamentavimą ir tobulinimą.

Iždo departamentas

Iždo departamentas yra atsakingas už Banko turto ir įsipareigojimų bei bendros finansų struktūros valdymą. Jis taip pat pirmiausiai atsakingas už Grupės ir Banko finansavimo ir likvidumo rizikas.

Banko audito skyrius

Rizikos valdymo procesai Grupėje ir Banke yra kasmet audituojami vidaus audito, kuris patikrina ir procedūrų pakankamumą, Banko ir Grupės procedūrų laikymąsi. Vidaus auditas aptaria visų įvertinimų rezultatus su vadovybe ir skelbia jų išvadas bei rekomendacijas Audito komitetui.

33 pastaba Rizikos valdymas (tęsinys)

Rizikos valdymo ir pranešimo sistemos

Grupė ir Bankas taiko kredito rizikos valdymo priemones, kurios galėtų būti išskirtos į dvi rūšis:

1) Priemonės, kurios padeda išvengti neužtikrintų rizikingų paskolų finansavimo;

2) Priemonės, kurios užtikrina efektyvią Banko turto kokybės stebėjimo sistemą.

Priemonės, kurios padeda išvengti neužtikrintų rizikingų paskolų finansavimo, apima:

1) Kelių pakopų sprendimų priėmimą ir jo patvirtinimo sistemą;

2) Rizikos paskirstymą tarp struktūrinių lygių – limito įvedimą;

3) Užtikrinimo priemonę dėl kreditų grąžinimo (užstatas).

Kelių pakopų sprendimų priėmimu ir jo patvirtinimo sistema siekiama užtikrinti, kad paskolų išdavimas nebūtų vieno žmogaus sprendimas. Vietoj to turėtų būti tariamasi su kitais įgaliotais Banko darbuotojais, pavyzdžiui, Banko paskolų komitetu, Banko Valdyba ar Taryba. Yra nustatytos tam tikros įgalioto personalo ribos dėl kreditų teikimo įgyvendinimo bei kitų asmenų patvirtinimo. Ribų nustatymas priklauso nuo įgaliotų asmenų kvalifikacijos, patirties ir jų valdomų skyrių efektyvumo; skyrių komitetuose ir Banko paskolų komitete atsižvelgiama į Komiteto nario kvalifikaciją, patirtį ir regiono, kuriame įsikūręs atitinkamas skyrius, ekonominę veiklą, paskolų portfelio kokybę ir kitus veiksnius.

Labai svarbu tiksliai išanalizuoti visą informaciją apie klientą prieš suteikiant paskolą. Paskolų analizavimo tikslas yra kiek įmanoma geriau įvertinti kliento statusą ir srities, kurioje klientas parduoda prekes ar teikia paslaugas, perspektyvas. Banko nustatyta paskolų grąžinimo tvarka turi būti pakankamai užtikrinta, kad minimizuotų paskolos grąžinimo rizikas. Užtikrinimo priemonė turi būti pasirinkta atitinkamai pagal kredito tipą. Prieš išduodamas paskolą, Bankas pirmiausia išanalizuoja skolininko finansinį pajėgumą ir kredito grąžinimo galimybes pagal skolininko pinigų srautus.

Banko saugumo ir patikimumo palaikymo pagrindinis principas yra kreditų administravimas ir nuolatinis kreditų stebėjimas. Deramas kredito administravimas apima laiku atliekamus skolininko kredito bylos atnaujinimus, kurie pateikia naujausią su skolininku susijusią finansinę informaciją, laiku atliekamą šios informacijos įvedimą į duomenų bazę ir įvairių dokumentų bei jų pataisų parengimą.

Banko Finansų ir rizikų valdymo departamentas renka informaciją apie išorines sąlygas, kredito portfelio augimą, su rizika susijusias išlaidas, didžiausias iš klientų gautinas sumas, kreditų pasiskirstymą pagal ekonominę veiklą, pradelstus paskolos grąžinimo terminus, didžiausius klientus, kurie gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, kreditų portfelio pagal analizę rizikos homogenines grupes, įvykusius pasikeitimus rizikos lygiuose. Ši informacija yra pateikiama atsakingam vadovybės personalui.

Bankas nustato ir įgyvendina procedūras, tobulina informacines sistemas, skirtas atskirų kreditų bei paskolų portfelių stebėjimui. Ankstyvi galimo paskolos vertės sumažėjimo požymiai ir kitos operacijos yra įtrauktos į šias procedūras.

Rizikų priežiūra ir kontrolė yra pirmiausia atliekama remiantis Grupės ir Banko nustatytais limitais. Šie limitai atspindi Grupės ir Banko verslo strategiją, rinkos aplinką bei Bankui ir Grupei priimtiną rizikos lygį.

Visą verslą apimanti informacija yra peržiūrima ir apdorojama tam, kad iš anksto būtų išanalizuotos, kontroliuotos ir nustatytos rizikos. Ši informacija yra pristatoma ir paaiškinama Valdybai, Rizikos valdymo komitetui ir kiekvieno verslo padalinio vadovui.

Ataskaita apima bendrą kredito riziką, limitų pažeidimus, likvidumo koeficientą ir rizikos profilio pasikeitimą. Stebėtojų taryba gauna išsamią rizikos ataskaitą kartą per ketvirtį, ji yra skirta pateikti visą reikiamą informaciją Grupei ir Bankui vertinant bei darant išvadas dėl rizikų.

Valdyba kasdien yra informuojama apie vidinių limitų panaudojimą, nuosavybės investicijų ir likvidumo analizę.

33 pastaba Rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė ir Bankas patirs nuostolių dėl jų klientų ar kitų šalių nesugebėjimo laikytis sutartinių įsipareigojimų. Grupė ir Bankas valdo ir kontroliuoja kredito riziką, nustatydami priimtinos rizikos limitus individualiam skolininkui ir ūkio sektoriui bei kontroliuodami šių limitų pažeidimo galimybes. Grupė ir Bankas yra sukūrę kreditų kokybės peržiūros procedūras tam, kad iš anksto būtų nustatyti sandorio šalių kreditingumo pokyčiai, įskaitant reguliarią įkeitimų peržiūrą. Kredito kokybės peržiūros procesas leidžia Grupei ir Bankui įvertinti potencialius nuostolius, kurie gali atsirasti, ir imtis reikiamų veiksmų. Bankas išleidžia klientams garantijas, kurios reikalauja, jog Bankas atliktų jų sąskaita mokėjimus. Jos sukuria Bankui panašias rizikas kaip paskolos ir šios rizikos yra mažinamos naudojant tuos pačius kontrolės procesus ir politikas.

Tais atvejais, kai tikėtinas pinigų srautas iš probleminių paskolų yra numatomas iš užstato pardavimo, turimo užstato vertė yra svarbus įvertis apskaičiuojant paskolų nuvertėjimo nuostolius ir gautinas sumas. Nekilnojamojo turto rinkos kainų jautrumo analizė pateikta dalyje „Rinkos rizika“.

Maksimali kredito rizika, neįskaitant įkeisto turto ar kitų kredito užtikrinimo priemonių

Toliau pateiktoje lentelėje yra atskleista maksimali kredito rizika. Maksimali rizika yra atskleista grynąja verte prieš įkeitimo sutarčių įtaką.

Grupė			Bankas
2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.		2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
		Finansinės būklės ataskaitos straipsniai, išskyrus prekybinę ir investicinę veiklą
45 534	30 070	Lėšos Lietuvos banke	45 534	30 070
11 183	13 280	Lėšos bankuose	11 164	13 239
192 409	159 017	Suteiktos paskolos klientams	188 010	156 986
15 875	12 809	Xxxxxxxx sumos iš išperkamosios nuomos	15 875	12 809
265 001	215 176		000 000	000 104
		Nebalansiniai straipsniai
2 088	2 022	Garantijos	2 088	2 022
10 782	8 876	Kreditavimo įsipareigojimai	15 801	8 876
277 871	226 074	Balansinių ir nebalansinių straipsnių, išskyrus prekybinę ir investicinę veiklą, iš viso	278 472	224 002
		Prekybinė ir investicinė veikla
		Finansinis turtas. apskaitytas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą
10	41	Išvestinės finansinės priemonės	10	41
		Finansinis turtas apskaitytas amortizuota savikaina
50 004	70 746	Skolos vertybiniai popieriai	50 004	70 746
50 014	70 787	Prekybinės ir investicinės veiklos iš viso	50 014	70 787
41	55	Kitas finansinis turtas	41	55
327 926	296 916	Bendra kredito rizika	328 527	294 844

Pasirašyti sutartiniai įsipareigojimai atskleidžiami žemiau esančioje lentelėje pagal kategorijas. Pasirašytų sutartinių įsipareigojimų lentelėje pateiktos sumos turi būti suprantamos kaip išankstiniai įsipareigojimai. Garantijų ir akredityvų sumos atvaizduoja galimus maksimalius apskaitinius nuostolius ataskaitos pateikimo dienai, jei kita sutartį pasirašiusi šalis nevykdytų savo įsipareigojimų.

33 pastaba Rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Bankas
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Pasirašyti sutartiniai įsipareigojimai
Paskolų ir kredito linijų įsipareigojimai	13 365	6 767
Sąskaitos kreditavimo įsipareigojimai	2 436	2 109
Garantijos ir akredityvai	2 088	2 022
Iš viso	17 889	10 898

Maksimali kredito rizika, neįskaitant įkeisto turto ar kitų kredito užtikrinimo priemonių (tęsinys)

Grupė
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Pasirašyti sutartiniai įsipareigojimai
Paskolų ir kredito linijų įsipareigojimai	8 346	6 767
Sąskaitos kreditavimo įsipareigojimai	2 436	2 109
Garantijos ir akredityvai	2 088	2 022
Iš viso	12 870	10 898

Aukščiau nurodyta bendra pasirašytų sutartinių įsipareigojimų suma nebūtinai atspindi būsimojo pinigų srauto reikalavimų, nes šie įsipareigojimai gali pasibaigti arba būti nutraukti neįvykus išmokėjimams.

Bankas (Grupė)
Pagrindinės apriboto (įkeisto ar kitaip apriboto) turto grupės:	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Lėšos bankuose	-	1 181
Skolos vertybiniai popieriai	7 163	6 291
Išduotos paskolos	14 452	1 364
Iš viso	21 615	8 836

Lentelėse pateikiamas prekybos ir investicinės veiklos išskaidymas pagal tipą ir reitingą:

Bankas (Grupė)
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Vyriausybės obligacijos	48 851	68 284
Regioninės valdžios obligacijos	-	878
Daugiašalių plėtros bankų obligacijos	893	1 314
Banko ir įmonių obligacijos	260	270
Išvestinės finansinės priemonės	10	41
Iš viso	50 014	70 787
Obligacijos pagal reitingo klases	Bankas (Grupė)
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Aukštas balas (AAA-A)	47 078	65 709
Standartinis balas (B-BBB+)	2 926	5 037
Nereitinguota	-	-
Iš viso	50 004	70 746

33 pastaba Rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Maksimalios kredito rizikos koncentracija

Prekybinės ir investicinės veiklos analizė pagal geografinius regionus pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Bankas (Grupė)
	2019 m. gruodžio 31 d.				2018 m. gruodžio 31 d.
Obligacijos pagal geografinius regionus	Vyriausybės obligacijos	Bankų obliga- cijos	Finan- sinių institu- cijų obliga- cijos	Ne finansinių institucijų obliga- cijos	Vyriau- sybės obliga- cijos	Bankų obliga- cijos	Finansi- nių institu- cijų obliga- cijos	Ne finansi- nių institu- cijų obliga- cijos
Lietuva	37 069	-	-	-	43 887	-	-	-
Islandija	1 525	-	-	-	1 567	-	-	-
Ispanija		-	-	-	1 002	-	-	-
Kroatija	660	-	-	-	-	-	-	-
Latvija	6 036	-	-	-	4 575	-	-	-
Lenkija	1 555	-	-	-	3 005	-	-	-
Rumunija	2 006	-	-	-	3 089	-	-	-
Slovėnija	-	-	-	-	4 172	-	-	-
Švedija	-	-	-	-	2 619	-	-	-
Vengrija	-	-	-	-	1 679	-	-	-
Vokietija	-	-	-	-	-	-	-	878
Estija	-	-	-	260	-	-	-	270
Suomija	-	-	-	-	2 689	-	-	-
Belgija	-	-	-	-	-	-	-	-
Liuksemburga s	-	893	-	-	-	1 314	-	-
Iš viso	48 851	893	-	260	68 284	1 314	-	1 148

Prekybinėje ir investicinėje veikloje Grupė ir Bankas neturėjo pradelstų ar nuvertėjusių sumų.

Prekybinėje ir investicinėje veikloje Grupė ir Bankas priskyrė nuo „AAA“ iki „A“ (pagal Fitch reitingus arba panašios tarptautinės reitingo agentūros ekvivalentus) reitingo obligacijas aukštam balui, nuo „BBB“ iki „B“ obligacijas – standartiniam balui.

Įmonių ir bankų obligacijos pagal sektorių

Bankas (Grupė)
	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Finansai (Bankas)	893	1 314
Energetika	260	270
Bendroji viešojo valdymo veikla	-	878
Iš viso	1 153	2 462

Grupė valdo, riboja ir kontroliuoja kredito rizikos koncentraciją – tiksliau, individualių sandorio šalių, susijusių sandorio šalių grupių ir ekonomikos sektorių riziką.

Be Lietuvos banko nustatytų reikalavimų, ribojančių vieno skolininko bei didelių skolinimų riziką, Grupė taip pat nustatė rizikos ribojimo reikalavimą, neleidžiantį, kad skolininkų įsipareigojimai viršytų 15 proc. nustatytų vidaus limitų. Didžiausias Lietuvos banko rizikos reikalavimas vienam skolininkui yra 25 proc. Banko kredito rizikos koncentracija yra nurodyta 33 pastaboje Kredito rizika.

33 pastaba Rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Maksimalios kredito rizikos koncentracija (tęsinys)

Grupė taip pat nustato ūkio sektoriaus limitus, t. y. tam tikrų ūkio sektorių Grupės lygyje galima koncentracija yra apribota vidinių skolinimo limitų. Nustatyta procentinė ribos dalis ir apimtis riboja skolinimą skirtingiems ūkio sektoriams tam, kad Grupė nebūtų priklausoma nuo nei vieno šalies ekonomikos sektoriaus.

Rizika pagal geografinius regionus

Geografinės koncentracijos rizika nėra pripažinta Grupės veikloje, kadangi laikomasi orientavimosi į vietinius klientus principo. Banko maksimali kredito rizika vienam klientui ar sandorio šaliai prieš vertės sumažėjimą 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 6 986 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 5 841 tūkst. eurų), po visų kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 6 986 tūkst. eurų (2018 m. gruodžio 31 d. – 5 832 tūkst. eurų). Santykis su Banko kapitalu

– 20,95 proc. (2018 m. gruodžio 31 d. – 22,75 proc.).

Bankas, 2019 m.	Juridiniai asmenys	Fiziniai asmenys	Iš viso
Lietuva	245 122	22 890	268 012
JAV	13	-	13
Vokietija	-	21	21
Austrija	5 273	-	5 273
Rusija	3 901	231	4 132
Baltarusija	-	65	65
Lenkija	17	-	17
Prancūzija	-	154	154
Didžioji Britanija	-	231	231
Kroatija	-	-	-
Kitos šalys	290	264	554
Iš viso	254 616	23 856	278 472

Grupė, 2019 m.	Juridiniai asmenys	Fiziniai Asmenys	Iš viso
Lietuva	244 521	22 890	267 411
JAV	13	-	13
Vokietija	-	21	21
Austrija	5 273	-	5 273
Rusija	3 901	231	4132
Baltarusija	-	65	65
Lenkija	17	-	17
Prancūzija	-	154	154
Didžioji Britanija	-	231	231
Kroatija	-	-	-
Kitos šalys	290	264	554
Iš viso	254 015	23 856	277 871

33 pastaba Rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Maksimalios kredito rizikos koncentracija (tęsinys)

Rizika pagal geografinius regionus (tęsinys)

Bankas, 2018 m.	Juridiniai asmenys	Fiziniai Asmenys	Iš viso
Lietuva	195 354	22 846	218 200
JAV	5	-	5
Vokietija	-	23	23
Austrija	2 476	-	2 476
Rusija	1 470	305	1 775
Baltarusija	-	91	91
Lenkija	26	-	26
Prancūzija	-	176	176
Didžioji Britanija	14	244	258
Kroatija	450	-	450
Kitos šalys	177	345	522
Iš viso	199 972	24 030	224 002
Grupė, 2018 m.	Juridiniai asmenys	Fiziniai Asmenys	Iš viso
Lietuva	195 579	24 651	220 230
JAV	5	-	5
Vokietija	-	24	24
Austrija	2 476	-	2 476
Rusija	1 470	305	1 775
Baltarusija	-	91	91
Lenkija	26	-	26
Prancūzija	-	176	176
Didžioji Britanija	14	244	258
Kroatija	450	-	450
Kitos šalys	219	344	563
Iš viso	200 239	25 835	226 074

33 pastaba Rizikos valdymas (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Maksimalios kredito rizikos koncentracija (tęsinys)

Rizika pagal ūkio sektorių

Banko ir Grupės finansinio turto kredito rizikos prieš įkeitimus skaidymas pagal ūkio sektorius yra toks:

Grupė			Bankas
2019 m.	2018 m.		2019 m.	2018 m.
gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.		gruodžio 31 d.
245 855	200 239	Juridiniai asmenys	254 618	199 972
18 165	21 688	Prekybos bendrovės	18 165	21 688
45 388	21 974	Nekilnojamojo turto operacijos	45 388	21 974
6 321	5 391	Statyba	6 321	5 391
14 413	13 334	Transportas	14 413	13 334
11 742	9 127	Gamyba	11 742	9 127
50 581	42 167	Paslaugos	50 409	41 941
32 031	30 118	Žemės ūkis ir maisto pramonė	32 031	30 118
3 230	4 651	Energetika	3 230	4 651
62 397	49 237	Finansinės paslaugos	71 332	49 196
1 587	2 552	Vietinė valdžia	1 587	2 552
32 016	25 835	Fiziniai asmenys	23 854	24 030
277 871	226 074	Iš viso	278 472	224 002

Įkeitimai ir kitos kreditų užtikrinimo priemonės

Reikalaujama įkeitimo suma ir rūšis priklauso nuo kitos šalies kredito rizikos įvertinimo. Taip pat yra patvirtintos rekomendacijos dėl įkeitimo rūšies priimtinumo ir vertinimo parametrų.

Paskolų vertinime galimybė grąžinti paskolą yra pirminis kriterijus, nors ir Grupė, ir Bankas visada reikalauja įkeitimo. Tinkami įkeitimai yra skirstomi į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, garantijas draudimą, finansinį turtą ir kitus. Nustatant dabartinę paskolos vertę, tinkamas įkeitimui turtas yra įvertinamas jo tikrąja verte, atsižvelgiant į įkeitimo perėmimo ir pardavimo sąnaudas. Kai nekilnojamasis turtas yra pervertinamas, Grupė ir Bankas taip pat atsižvelgia į jo likvidumą ir naudingo tarnavimo laikotarpį.

Pagal Banko užtikrinimo priemonių vertinimo politiką, skirtingų rūšių užtikrinimo priemonės pervertinamos skirtingu periodiškumu: gyvenamieji pastatai turi būti pervertinami bent kas 5 metus, komercinis turtas – bent kas 4 metus, žemės – ne rečiau kaip kas 3-5 metus, transporto priemonės – kas 1 metus, kitos užtikrinimo priemonės – nuo 1 iki 3 metų. Be to, esant reikšmingiems kainų kritimams nekilnojamojo turto rinkoje ar kitiems reikšmingiems pokyčiams ekonominėje aplinkoje, reikalaujama perkainoti visas nekilnojamojo turto užtikrinimo priemones.

Likusios užtikrinimo priemonės tikroji vertė nustatoma pasitelkiant tiek vidinius vertintojus, tiek vertintojus iš išorės.

Document Metadata

Table of Contents

UAB MEDICINOS BANKAS

Document Metadata