PRIORITETO PRIEMONĖS „REGIONINIŲ EKONOMIKOS AUGIMO CENTRŲ PLĖTRA“ ĮGYVENDINIMO ATSKIRUOSE REGIONINIUOSE EKONOMIKOS AUGIMO CENTRUOSE IR JOS TĘSTINUMO VERTINIMAS

Paslaugų sutartis finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo

veiksmų programą

2007 – 2013 M. SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS 1

PRIORITETO PRIEMONĖS „REGIONINIŲ EKONOMIKOS AUGIMO CENTRŲ PLĖTRA“ ĮGYVENDINIMO ATSKIRUOSE REGIONINIUOSE EKONOMIKOS AUGIMO CENTRUOSE IR JOS TĘSTINUMO VERTINIMAS

GALUTINĖ ATASKAITA

Užsakovas: LR vidaus reikalų ministerija
Vertintojas: UAB „BGI Consulting“

Birželis, 2012 m.

2012 metų sausio 26 dieną tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir UAB „BGI Consulting“ pasirašyta sutartis Nr. 1VL-104 dėl 2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ įgyvendinimo atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose ir jos tęstinumo vertinimo paslaugų pirkimo.

Paslaugų techninėje specifikacijoje suformuotas vertinimo tikslas – paspartinti 2007– 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės

„Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ lėšų įsisavinimą ir rezultatų pasiekimą tikslinėse teritorijose bei įvertinti ES struktūrinės paramos teikimo galimybes pagal analogišką priemonę 2014–2020 metų laikotarpiu.

Vertinimo atlikimo laikotarpis: 2012 m. sausio 26 diena – 2012 m. birželio 26 diena.

Galutinėje vertinimo ataskaitoje pateikiama vertinimo tikslas ir uždaviniai, vertinimo metodikos aprašymas, analizė pagal vertinimo klausimus, vertinimo išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas, reikalingi priedai. Ataskaitos pradžioje pateikiama vertinimo ataskaitos santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.

Vertinimo ataskaitą redagavo lietuvių kalbos redaktorė Xxxxxxx Xxxxxxxxxx.

UAB „BGI Consulting“

Business | Government | Innovation

Didžioji g. 25-6, LT-01128 Vilnius, Lietuva Tel. + 000 0 000 0000

Fax. + 000 0 000 0000

el. p. xxxx@xxxxxxxxxxxxx.xx,

xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx

Turinys

Xxxxxxxxx 0

Summary 13

Santrumpos 22

Įvadas 23

1. Vertinimo tikslas, uždaviniai, metodika ir naudojami informacijos šaltiniai 24

2. Vertinimo analizė 32

2.1. Priemonės įgyvendinimo situacija vertinimo metu 32

2.2. Priemonės įgyvendinimą sąlygojantys veiksniai 35

2.2.1.Priemonės projektų planavimas 37

2.2.2. Paraiškų rengimas, vertinimas ir atranka 46

2.2.3. Projektų įgyvendinimas ir administravimas 50

2.2.4. Viešieji pirkimai 54

2.2.5. Stebėsena ir priežiūra 63

2.2.6. Priemonės valdymo ir įgyvendinimo sistemos vertinimo apibendrinimas 65

2.3. Priemonės tikslų ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslų pasiekimo įvertinimas 67

2.3.1. Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros įvertinimas 68

2.3.2. Regioniniams ekonomikos augimo centrams tekusios paramos sumos įvertinimas 75

2.3.3. Priemonės ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslai. Stebėsenos rodiklių tinkamumas 78

2.3.4. Priemonės investicijų turinys ir tinkamumas nustatytiems tikslams pasiekti 82

2.3.5. Planuojamas priemonės poveikis regioninei xxxxxxx 00

2.3.6. Priemonės įgyvendinimui skirtos lėšų sumos pakankamumo vertinimas 101

2.4. Priemonės tęstinumo regioniniuose centruose 2014-2020 metų laikotarpiu vertinimas 104

2.4. 1. ES struktūrinės paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams poreikio 2014-

2020 m. laikotarpiu vertinimas 104

2.4.2. 2014-2020 metų laikotarpiui skirtų intervencijų logika 108

3. Vertinimo išvados 117

4. Vertinimo rekomendacijos 125

Naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas 134

Priedai 136

Santrauka

Vertinimo tikslas ir uždaviniai.

Atlikto vertinimo tikslas – paspartinti 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ lėšų įsisavinimą ir rezultatų pasiekimą tikslinėse teritorijose bei įvertinti ES struktūrinės paramos teikimo galimybes pagal analogišką priemonę 2014-2020 metų laikotarpiu. Minėta priemone siekiama didinti teritorinę socialinę sanglaudą plėtotinuose regioniniuose ekonomikos augimo centruose: didinti patrauklumą investicijoms, gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką.

Siekiant vertinimo tikslo buvo įgyvendinti šie vertinimo uždaviniai:

- įvertinta priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ įgyvendinimo eiga atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose;

- nustatyta, ar įgyvendintų / įgyvendinamų / planuojamų įgyvendinti projektų pasiekti ir (ar) numatomi pasiekti rezultatai sudaro pakankamas prielaidas pasiekti priemonės

„Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytus tikslus;

- įvertintas priemonės tęstinumo regioniniuose centruose 2014-2020 metų laikotarpiu poreikis;

- pateiktos vertinimo išvados ir rekomendacijos einamajam bei ateinančiam ES struktūrinės paramos laikotarpiui.

Vertinimo metodika.

Vertinimo uždaviniai ir vertinimo klausimai buvo struktūrizuoti pagal Europos Komisijos Socialinės ir ekonominės plėtros vertinimo vadove ir LR finansų ministerijos išleistose ES struktūrinės paramos vertinimo metodinėse gairėse įvardytus vertinimo kriterijus: tinkamumą (įskaitant valdymo ir administravimo sistemos tinkamumą), poveikį, efektyvumą.

Pagrindiniai vertinimo metodai apėmė antrinių informacijos šaltinių analizę, anketinės projektų vykdytojų apklausos duomenų loginę analizę, verslo įmonių apklausos duomenų statistinę analizę, reprezentatyviausių priemonės projektų sąnaudų ir naudos analizę, ekspertines diskusijas ir ekspertinį vertinimą.

Priemonės įgyvendinimo situacija vertinimo metu.

Sutarčių su projektų vykdytojais sudarymo eiga, lyginant su priemonės planu1, vertintina kaip patenkinama. 2011 m. pabaigoje jau buvo sudaryta sutarčių už 79 proc. visų skirtų vertinamai priemonei ES lėšų, o žiūrint atskirai pagal savivaldybes, nė vienoje savivaldybėje šis rodiklis nebuvo žemesnis už priemonės planuose nurodytą dydį, lygų 71 proc. Pagal ES lėšų įsisavinimą, t.y. pripažinimą deklaruotinomis, 2011 metų pabaigoje bendras priemonės atsilikimas nuo priemonės plano buvo gan ryškus – lyginant su pradiniu priemonės planu net 23 procentiniai punktai. Tačiau, lyginant su ankstesniais metais, atsilikimas nuo priemonės planų pagal išlaidų pripažinimą deklaruotinomis mažėja.

Pagal iki 2011 m. pabaigos sudarytas sutartis siekiama stebėsenos (produkto) rodiklio

„Regioninių ekonomikos augimo centrų integruoti urbanistinės plėtros projektai“ reikšmė sudarė 59 vienetus, o atsižvelgiant ir į pateiktas paraiškas ši reikšmė sudarė 64 vienetus. Pasirašytų sutarčių ES išlaidų dalis nuo priemonei numatyto ES finansavimo sudarė 79,46 proc., tuo tarpu pačių sutarčių skaičius sudarė tik 59 proc. planuojamos produkto rodiklio reikšmės. Todėl planinė 100 projektų reikšmė galėtų būti pasiekta tik tuo atveju, jei likę projektai vidutiniškai bus 2,7 karto finansiškai mažesni, t. y. vienam projektui skirtas ES finansavimas vidutiniškai sudarytų 2,1 mln. Lt vietoje 5,6 mln. Lt siekiančio dabartinio vidurkio.

Rezultato rodiklis (metinis materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimas regioniniuose ekonomikos augimo centruose, palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu) istoriškai yra labai nepastovus ir labai priklausomas nuo Mažeikių rajono ir Visagino savivaldybėse atliekamų investicijų, susijusių su strateginiais objektais. Atskirų augimo centrų duomenys rodo, kad ne tik Mažeikiuose ir Visagine, bet ir kituose augimo centruose materialinės investicijos taip pat ženkliai svyruoja ir yra sietinos su momentiniu valstybinių ar privačių projektų vykdymu. Planinės priemonės rezultato rodiklio (indekso) reikšmės pasiekimą labiau gali paveikti ne priemonės parama, o kiti veiksniai, tarkime, stambių energetinių objektų plėtra.

Valdymo ir įgyvendinimo sistemos įtaka priemonės įgyvendinimui.

REAC savivaldybės susiduria su skirtingais iššūkiais ir problemomis įgyvendinant priemonės projektus. Žmogiškųjų išteklių pakankamumas projektų administravimo ir įgyvendinimo bei viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo etapuose yra santykinai reikšmingesnis projektų, o kartu ir priemonės, įgyvendinimo tempams. Analogiškai nustatyta, kad REAC savivaldybių administracijos procedūrų apibrėžtumas ir pakankamumas projektų planavimo etape (iki paraiškų rengimo) yra labai reikšmingas priemonės projektų įgyvendinimui

1 2007 m. gruodžio 19 d. LRV nutarimas Nr. 1449 ir 2008 m. liepos 23 d. LRV nutarimo Nr. 787 aktuali redakcija (galiojanti nuo 2012 m. sausio 29 d.).

laiku. Galima akcentuoti ir tai, kad žmogiškųjų išteklių pakankamumas kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu visuose priemonės projektų įgyvendinimo etapuose REAC savivaldybėse yra vienas reikšmingiausių, priemonės įgyvendinimą laiku lemiančių veiksnių.

Vertinant kiekvieno iš priemonės projektų valdymo ir įgyvendinimo etapų svarbą priemonės įgyvendinimo tempams, buvo nustatyta, kad efektyvus projektų įgyvendinimas ir administravimas bei profesionalus viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas turi didžiausią poveikį priemonės įgyvendinimui laiku. Be to, labai reikšmingą poveikį šiuose etapuose turi išoriniai veiksniai, kurie taip pat gali turėti įtakos ir priemonės įgyvendinimo tempams bei rezultatų pasiekimui. Konkrečios kiekviename iš priemonės projektų valdymo ir įgyvendinimo etapų kylančios problemos bei iššūkiai, turintys neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo tempams ir rezultatų pasiekimui, pateikiamos rekomendacijų lentelėje.

Priemonės tikslų ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslų pasiekimo vertinimas.

Investicinių programų turinys yra orientuotas į miesto viešųjų erdvių tvarkymą, įskaitant miesto poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūros atnaujinimą ir apleistų miesto teritorijų regeneravimą. Toks investicinių programų turinys iš esmės atitinka vertinamos priemonės siekį gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką bei teoriškai atitinka vertinamos priemonės siekį didinti patrauklumą investicijoms.

Tačiau toks investicinių programų turinys gali tik labai ribotai prisidėti prie Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje keliamo tikslo plėtros laikotarpiu iki 2013 metų padidinti teritorinę socialinę sanglaudą, mažinant samdomojo darbo pajamų ir nedarbo lygio nuokrypį nuo šalies lygio. Vertintojai nemato pagrindo teigti, kad investicinių programų turinys yra netinkamas strategijoje numatytiems tikslams pasiekti, tačiau esamas investicinių programų turinys atspindi tik vieną iš daugelio dedamųjų, reikalingų strategijoje keliamiems tikslams pasiekti. Būtent yra jaučiamas likusių dedamųjų (žmogiškųjų išteklių tobulinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, verslo aplinkos gerinimo) finansavimo stygius. Be to, vertinimo laikotarpiu keturiuose augimo centruose 1 gyventojui tekusi paramos suma yra mažesnė nei didžiuosiuose miestuose, vadinasi, šiems augimo centrams nebuvo sudarytos prielaidos vytis didžiuosius miestus, taip realizuojant strategijos tikslus.

Priemonės aprašyme nustatytos remiamos veiklos2 iš esmės atspindi vertinamos priemonės siekį gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką bei teoriškai atitinka vertinamos priemonės siekį didinti

2 9.1.1. miesto viešųjų erdvių plėtra; 9.1.2. rekreacinių ir aktyvaus poilsio zonų sutvarkymas; 9.1.3. esamų pramoninių ir kitų pažeistų (apleistų) teritorijų regeneracija; 9.1.4. miestų viešųjų traukos centrų (pvz., kultūros

patrauklumą investicijoms, todėl priemonės aprašyme nustatytos remiamos veiklos vertinamos kaip tinkamos, siekiant priemonės tikslų. Vertintojų nuomone, kiek mažiau akivaizdus yra priemonės faktinių veiklų ryšys su siekiu didinti patrauklumą investicijoms - galima išskirti tik pavienius objektus, kurie aiškiai prisideda prie patrauklumo investicijoms didinimo.

Analogiškai vertintojų nuomonei dėl investicinių programų turinio tinkamumo Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje keliamiems tikslams pasiekti, vertinamos priemonės aprašyme nustatytas remiamų veiklų turinys tik iš dalies yra tinkamas strategijoje keliamam tikslui (padidinti teritorinę socialinę sanglaudą) pasiekti, kadangi esamas turinys nepadengia visų regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros veiksnių, konkrečiai, padengiama tik miesto viešųjų erdvių plėtra, tuo tarpu analizuojamuose regioniniuose centruose yra jaučiamas likusių dedamųjų (žmogiškųjų išteklių tobulinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, verslo aplinkos gerinimo) priemonių stygius.

Planuojamas priemonės poveikis regioninei plėtrai. Atlikta sąnaudų ir naudos analizė parodė, kad visų vertinimo metu įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų tikėtinas (diskontuotos) naudos ir sąnaudų santykis sudaro 1,243, t. y. vertinant iš šios dienos perspektyvos (perskaičiavus visus srautus į dabartinę vertę) projektų teikiama nauda 24 proc. viršija projektų sąnaudas. Tai gana nuosaikus įvertinimas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis projektų yra nukreipti į gatvių ir gyvenamųjų rajonų viešųjų erdvių sutvarkymą, kur vertinant naudas kyla daug neapibrėžtumų, todėl neatmetama tikimybė, kad tikroji tokių projektų ekonominė-socialinė grąža gali būti ir didesnė.

Skaičiuojant ES struktūrinės paramos intervencijų grąžą dažnai naudojami grąžos rodikliai, apskaičiuoti naudojant nediskontuotus srautus. Vertinamos priemonės atveju nediskontuotos naudos ir sąnaudų santykis sudarytų 1,98, imant 20 metų analizės laikotarpį. T. y. vienas įdėtas vertinamos priemonės litas per dvidešimt metų nuo priemonės įgyvendinimo pradžios generuos apie 2 litus ekonominės-socialinės naudos nominalia verte. Atsižvelgiant į tai, kad bendra pagal priemonę įgyvendinamų projektų išlaidų iš visų šaltinių suma sudarys 488,7 mln. litų, šių projektų sukurta nominali ekonominė-socialinė nauda per dvidešimt metų nuo priemonės įgyvendinimo pradžios sudarys apie 968 mln. litų. Todėl galima teigti, kad investicijos į regioninę plėtrą pasiteisins.

centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų) infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams; 9.2. parama inovatyvioms vietos gyventojų bendruomenės iniciatyvoms.

3 Naudojant 20 metų analizės laikotarpį ir Europos Komisijos 2008 m. išleistose „Investicinių projektų sąnaudų ir naudos analizės gairėse“ Sanglaudos šalims rekomenduojamą 5,5 proc. socialinę diskonto normą.

Priemonės tęstinumo regioniniuose centruose 2014-2020 metų laikotarpiu vertinimas.

Vertinamos priemonės remiamos veiklos (daugiausia nukreiptos į gyvenimo aplinką ir kokybę), atsižvelgus į jų dideles apimtis 2007-2013 m. laikotarpiu, 2014-2020 metų laikotarpiu nebebūtų pirmo būtinumo investicija analizuojamuose septyniuose regioniniuose augimo centruose. Vertintojai supranta 2014-2020 m. programavimo laikotarpio kryptis, pagal kurias mažiausiai 5 proc. ERPF lėšų turi būti skiriama integruotiesiems tvarios urbanistinės plėtros veiksmams4, tačiau miestai, kuriuose vertėtų tokius veiksmus įgyvendinti, turėtų būti kruopščiai atrinkti remiantis iš anksto nustatytais kriterijais. Užsienio patirtis rodo, kad tokių integruotųjų tvarios urbanistinės plėtros veiksmų įgyvendinimui dažnai pasirenkami didieji miestai.

Remiantis mokslinėje literatūroje pateiktomis įžvalgomis bei įmonių apklausos rezultatais, gali būti išskiriami tokie ES struktūrinės paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams prioritetai: žmogiškųjų išteklių tobulinimas; verslo aplinkos gerinimas / smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas; regioninių ekonomikos augimo centrų įmonių integracija į regioninius, šalies bei tarptautinius klasterius; parama vidutiniškai aukštų technologijų įmonių ar didesnės pridėtinės vertės gamybos ar paslaugų įmonių investicijoms į naują gamybos įrangą; mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas; investicijos į išskirtinumą turinčius potencialius turizmo traukos objektus. Visi siūlomi prioritetai galėtų būti įgyvendinti bendrų visai Lietuvai paramos priemonių rėmuose.

LR vidaus reikalų ministerija turėtų užtikrinti tokių prioritetų inkorporavimą į kitų šakinių ministerijų, pirmiausia LR ūkio, LR švietimo ir mokslo, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijų administruojamas priemones. Reikalingi mechanizmai galėtų apimti prioritetinius projektų atrankos kriterijus su dar didesniu prioritetinių balų skaičiumi regioniniuose centruose numatytiems vykdyti projektams. Turi būti siekiama, kad regioniniams centrams tenkančios paramos suma (matuojant 1 gyv.) viršytų didžiųjų miestų vidurkį.

Visų galimų priemonių tikslas būtų paskatinti regiono plėtrą išnaudojant specifinius regiono pranašumus ir ją tinkamai pozicionuojant į sektorines augimo strategijas.

Atsižvelgiant į tikslą, galimi ES struktūrinės paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams uždaviniai galėtų būti tokie: užtikrinti regioninių augimo centrų verslui reikalingus pokyčių nebijančios kvalifikuotos darbo jėgos poreikius; paskatinti vidutiniškai aukštų technologijų bei didesnės pridėtinės vertės gamybos ar paslaugų plėtrą regioniniuose augimo centruose; paskatinti regioninių augimo centrų verslo subjektų integraciją į klasterius ir padidinti

4 European Commsission. Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on specific provisions concerning the European Regional Development Fund and the Investment for growth and jobs goal and repealing Regulation (EC) No 1080/2006.

šių verslo subjektų konkurencingumą tarptautiniu lygiu; padidinti verslumo lygį regioniniuose augimo centruose; paskatinti regiono išskirtiniais privalumais grindžiamus verslus, kurie sėkmingai galėtų būti plėtojami nacionalinių sektorinių strategijų rėmuose.

Pagrindinės rekomendacijos.

Pagrindinės rekomendacijos pateikiamos pagal atskiras rekomendacijų temas.

Atsižvelgiant į valdymo ir įgyvendinimo sistemos vertinimo (parengto pagal 7 REAC savivaldybių atvejį) metu identifikuotas problemas atskirose srityse yra siūlomi jų sprendimo būdai, kurie yra aktualūs ir kitoms savivaldybėms įgyvendinant panašius infrastruktūrinius projektus bei gali pasitarnauti tobulinant 2014-2020 m. analogiškų priemonių valdymą ir įgyvendinimą.

Projektų planavimo srityje, siekiant REAC projektų planavimo efektyvumo ir savalaikiškumo, rekomenduojama užtikrinti analogiškų priemonių projektų planavimo integralumą su savivaldybės strateginiu plėtros planavimu, t.y. savivaldybės rengdamos strateginį plėtros planą turi iš anksto numatyti regiono ekonomikos augimą skatinančius projektus gana detalizuotame lygyje.

Projektų administravimo ir įgyvendinimo srityje, projektų vykdymo metu, sudarant paslaugų/prekių/rangos sutartis su tiekėjais, rekomenduojama numatyti griežtesnes sąlygas ir sankcijas sutarčių įgyvendinimo laiko grafiko, fizinių ir finansinių rodiklių įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu.

Viešųjų pirkimų vykdymo srityje, siekiant paspartinti priemonės lėšų įsisavinimą viešųjų pirkimų etape, rekomenduojama taikyti šias administracines priemones ir/ar veiklas:

- Mokymai viešųjų pirkimų specialistams, praktinės konsultacijos ir techninė pagalba dėl viešųjų pirkimų sąlygų ir techninės specifikacijos rengimo, viešųjų pirkimų techninių pasiūlymų vertinimo, pretenzijų nagrinėjimo bei teisminių procesų, susijusių su viešųjų pirkimų vykdymu;

- Tarpinės institucijos ir/ar vadovaujančiosios institucijos rekomendacijų teikimas projektų vykdytojams dėl aktyvesnio naudojimosi Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema;

- Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) prekių/paslaugų/darbų katalogo plėtra bei rekomendacijų teikimas projektų vykdytojams dėl aktyvesnio naudojimosi CPO paslaugomis.

Viešųjų pirkimų vykdymo srityje taip pat rekomenduojama sudėtingesnių objektų atžvilgiu naudoti ekonominio naudingumo kriterijų.

Stebėsenos ir priežiūros srityje pateikiamos šios rekomendacijos:

- Sudarant paslaugų teikimo sutartis su techninės priežiūros teikėju numatyti finansines sankcijas ir detalizuotas sutarties nutraukimo aplinkybes, esant netinkamam techninės priežiūros paslaugų vykdymui;

- Vykdant viešuosius pirkimus techninės priežiūros paslaugoms įsigyti, naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) teikiamomis paslaugomis;

- Didesnės svarbos projektuose, atliekant projektavimo, rangos, techninės priežiūros ir kitas veiklas, vadovautis FIDIC reglamentu.

Žmogiškųjų išteklių kokybės ir pakankamumo srityje rekomenduojama tarpinei institucijai, patvirtinus regioniniam ekonomikos augimui skatinti skirtas specifines priemones, organizuoti paramos gavėjams (konkrečiu atveju - savivaldybėms) informacijos sklaidą ir konsultacijas apie priemonės turinį ir esmę, taip užtikrinant aukštesnį projektų gavėjų informuotumą inicijuojamų ir vykdomų priemonių atžvilgiu, taip pat teikti techninę pagalbą ir informaciją viešųjų pirkimų bei kitais priemonės įgyvendinimo klausimais.

Vertinant įgyvendintų / įgyvendinamų / planuojamų įgyvendinti projektų pasiektus ar numatomus pasiekti rezultatus, pateikiamos toliau nurodytos rekomendacijos, kurios taip pat yra aktualios ir 2014-2020 m. laikotarpiui.

Rekomenduojama nustatyti geriau produkto mastus galinčius atspindėti produkto rodiklius,

pvz.:

- regeneruotų / sutvarkytų viešųjų erdvių plotas kvadratiniais metrais;

- renovuotų viešųjų pastatų plotas kvadratiniais metrais;

- pažeistų (apleistų) teritorijų, kurios buvo regeneruotos ekonominei plėtrai, plotas kvadratiniais metrais (arba hektarais);

- žemės, kurioje buvo atnaujinti inžinieriniai tinklai siekiant pritraukti investuotojus, plotas hektarais.

Rekomenduojama nustatyti labiau su vertinamos priemonės finansavimu priežasties–

pasekmės ryšiu susijusius rezultato rodiklius, pvz.:

- parengtose ekonominei plėtrai teritorijose įsikūrusių investuotojų skaičius;

- apsilankymų regeneruotuose viešosiose erdvėse skaičiaus padidėjimas (apklausos duomenys);

- pasitenkinimo regeneruotomis viešosiomis erdvėmis lygio padidėjimas (apklausos duomenys).

Rekomenduojama panašius produkto rodiklius taikyti ir galimų analogiškų investicijų 2014- 2020 m. laikotarpiu į apleistus didžiųjų miestų mikrorajonus atveju. Papildomai galėtų būti taikomas toks produkto rodiklis: gyventojų, gyvenančių integruotas miesto plėtros strategijas turinčiose teritorijose, skaičius.

Rekomenduojama arba didinti REAC galimybes dar 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu gauti finansavimą žmogiškųjų išteklių tobulinimo, verslo aplinkos gerinimo ir SVV konkurencingumo didinimo, klasterizacijos procesų skatinimo, inovacijų skatinimo srityse, orientuotose į konkrečių REAC išskirtinius pranašumus:

- numatant papildomus prioritetinius balus REAC teritorijoje įgyvendinamiems projektams;

- organizuojant REAC informacinius renginius, informuojančius apie galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, finansuojamomis iš ES struktūrinės paramos lėšų; iš dalies vertinamos priemonės sutaupytų lėšų ar kitų lėšų finansuojant verslo planų ar kitų atitinkamos paskirties dokumentų, reikalingų gauti ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas lengvatines paskolas, parengimo išlaidas,

arba peržiūrėti strateginio planavimo dokumentų nuostatas, susijusias su dabartinių regioninių ekonomikos augimo centrų vaidmeniu Lietuvos regioninės politikoje.

Jeigu po 2013 m. regioniniams ekonomikos augimo centrams yra numatomas toks pats vaidmuo Lietuvos regioninėje politikoje, rekomenduojama:

- identifikuoti ir patvirtinti adaptuotus, regioniniams ekonomikos augimo centrams tinkančius investicinius sprendimus MTEP ir inovacijų sistemos bei žmogiškųjų išteklių srityse;

- numatyti priemones, užtikrinančias tokių prioritetų inkorporavimą į kitų šakinių ministerijų, pirmiausia LR ūkio, LR švietimo ir mokslo, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijų administruojamas priemones.

Rekomenduojama 2014-2020 m. laikotarpiu, įgyvendinant analogiškas vertinamai priemonei investicijas, užtikrinti integruotųjų tvarios miestų plėtros veiksmų principo taikymą kaip galima platesne apimtimi.

Vertinant priemonės tęstinumą 2014–2020 m. laikotarpiu ir galimus paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams prioritetus, pateikiamos toliau nurodytos rekomendacijos.

Rekomenduojama užtikrinti, kad atrenkant urbanistines teritorijas, kuriose 2014-2020 m. laikotarpiu būtų taikomi integruotieji urbanistinės plėtros veiksmai, būtų vadovaujamasi iš anksto nustatytais ir tyrimų duomenimis pagrįstais kriterijais.

Jeigu po 2013 m. regioniniams ekonomikos augimo centrams yra numatomas toks pats vaidmuo Lietuvos regioninėje politikoje, rekomenduojama LR vidaus reikalų ministerijai numatyti priemones, užtikrinančias LR vidaus reikalų ministerijos aktyvų dalyvavimą bendrų paramos priemonių planavime, užtikrinti pakankamų svertų įtraukimą į bendrų priemonių paramos skirstymą, kad regioniniams ekonomikos augimo centrams tektų pakankama ES struktūrinės paramos suma šiose srityse: žmogiškųjų išteklių tobulinimas; verslo aplinkos gerinimas / smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas; regioninių ekonomikos augimo centrų įmonių integracija į regioninius, šalies bei tarptautinius klasterius; parama vidutiniškai aukštų technologijų įmonių ar didesnės pridėtinės vertės gamybos ar paslaugų įmonių investicijoms į naują gamybos įrangą; mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas; investicijos į išskirtinumą turinčius potencialius turizmo traukos objektus.

Summary

Evaluation aim and tasks.

The aim of evaluation is to increase absorption and achievement of results in the target areas of the measure “Development of regional economic growth centres” implemented under the 1st priority axis “Local and urban development, preservation of cultural heritage and protection of nature and its adaptation to development of tourism” of the Operational Programme for Promotion of Cohesion for 2007–2013 and to evaluate the EU structural assistance funding opportunities for a similar measure in the period 2014-2020. The aforementioned measure aims to increase territorial social cohesion in the regional economic growth centres that require development: increase the attractiveness for investment, improve life quality and environment.

To achieve the aim of the evaluation the following tasks were implemented:

- evaluation of measure “Development of regional economic growth centres” implementation in individual regional economic growth centres;

- assessment whether results achieved and (or) planed to be achieved of the projects implemented / under implementation / planed to be implemented ensure the accomplishment of the aims intended in the measure “Development of regional economic growth centres” and Lithuanian regional policy strategy until 2013;

- evaluation of the need of continuation of the measure in the regional economic growth centres in the period 2014-2020;

- providing evaluation results and recommendations for the current and upcoming EU structural assistance funding period.

Evaluation methodology.

The tasks and questions of the evaluation were structured according to the evaluation criteria indicated in the European Commission Social and Economic Development Manual and the Ministry of Finance of the Republic of Lithuania guidelines on the EU structural assistance evaluation: relevance (including relevance of management and administrative systems), impact, effectiveness.

The main evaluation methods consisted of the analysis of secondary information sources, logical analysis of the survey results of the project promoters, statistical analysis of business enterprises survey results, cost and benefits analysis of the most representative projects implemented under the measure, expert discussions and expert evaluation.

Measure implementation situation during assessment.

Process of concluding funding agreements with the selected project promoters, compared to a measure plan5, is assessed as satisfactory. At the end of 2011 concluded agreements amounted to 79% of all the EU funding provided to this measure. Evaluating different municipalities, in none of the municipalities this indicator was lower than percentage indicated in the plan of the measure (equal to 71%). Evaluation of the EU funding absorption (recognition as being declared) revealed that at the end of 2011 the total lag of measure by absorption, compared to the primary measure plan, was quite significant and consisted of 23 percentage points. However, compared to the previous years, the lag from measure plans by expenditure recognition as declared is decreasing.

According to funding agreements concluded to the end of 2011, the value of monitoring (output) indicator “Number of integrated urban development projects of regional economic growth centres” consisted of 59 units. The number of units increases to 64 by adding the number of not yet approved applications submitted. The EU funding foreseen in concluded agreements amounted to 79.46% of the EU funding foreseen for the measure while the number of agreements consisted only 59% of planned value of output indicator. As a result, the value of 100 projects could be achieved only if the remaining projects would be 2.7 times smaller financially (the average EU funding for the project would be 2.1 million Litas instead of current average value of

5.6 million Litas).

The result indicator (annual increase of index of investment in tangible fixed assets per one resident in regional economic growth centres comparing to the index of the Republic of Lithuania) historically is very unstable and depends on the investment into strategic objects in Mažeikiai district and Visaginas municipalities. Data of individual regional growth centres shows that investment in tangible fixed assets fluctuates significantly not only in Mažeikiai and Visaginas, but in other regional economic growth centres as well and is related to implementation of public or private projects. This indicates that value of the result indicator may be more influenced not by the measure implementation, but by other factors, such as the development of major energy facilities.

5 Government resolution No. 1449 of 19 December 2007 and actual version (from 29 January 2012) of Government

resolution No. 787 of 23 July 2008.

Influence of the management and implementation system on implementation of measure.

The municipalities of regional economic growth centres face different problems when implementing projects of the measure. The sufficiency of human resources in projects administration and implementation stages and public procurement organisation and execution stages has a relatively higher effect on pace of projects and measure implementation. Analogically, the description and adequacy of the procedures in the project planning stage (up to the preparation of applications) in the administrations of municipalities of regional economic growth centres have very significant impact on project implementation on time. The fact that sufficiency of human resources (both quantitative and qualitative) in the municipalities of regional economic growth centres is one of the most significant factors, ensuring project implementation on time, could be highlighted as well.

The results of the evaluation of importance of each of the project management and implementation stage for measure implementation pace showed that effective project implementation and administration as well as professional organization and execution of public procurement have the most significant impact on measure implementation on time. In addition to this, the external factors have very significant impact in these stages which may also affect the pace of measure implementation and achievement of the results. Specific problems and challenges indicated in each of the project management and implementation stages, having negative effect on the pace of measure implementation and achieving results, are provided in the table of the recommendations.

The assessment of achievement of aims of the measure and Lithuanian regional policy strategy until 2013.

Content of investment programmes is focused on the regeneration of urban public spaces, including renewal of infrastructure in urban leisure and recreational areas and regeneration of derelict urban areas. Such content of investment programmes is in principle in line with the aim of the measure to improve the life quality and environment and also theoretically is in line with the aim of the measure to improve attractiveness for investment.

However, such content of investment programmes may have very limited contribution to the aim of Lithuanian regional policy strategy until 2013 to increase territorial social cohesion, reducing the level of deviation of income from wage labour and of unemployment level from the national level. There is no reason to affirm that content of investment programmes is not suitable to achieve goals stated in the strategy, however, the current content of investment programmes

contributes to only one out of many components, required to achieve aims stated in the strategy. Namely, there is a lack of investment in other components (improvement of human resources, R&D, improvement of business environment). In addition to this, during evaluation period in four of regional economic growth centres amount of funding per capita was lower than in the big cities, thus not sufficient preconditions for some regional economic growth centres were created to catch up with the big cities, hereby achieving the aims stated in the strategy.

Supported activities6 indicated in the description of the measure in principle are in line with the aim to improve life quality and environment and theoretically is in line with the aim of the evaluated measure to increase attractiveness for investment. Thus, supported activities stated in the description of the measure are assessed as suitable for achieving the aims of the measure. Less obvious is the connection of the actual activities of the measure with the aim to increase attractiveness for investment because only very limited number of objects clearly contributes to the increase of the attractiveness for investment.

Analogically to the evaluators opinion on the relevance of contents of the investment programmes for achieving the aims of Lithuanian regional policy strategy until 2013, supported activities stated in the description of the measure are only partially relevant for achieving the aim of the strategy to increase territorial regional cohesion, because the current content of the activities does not cover all factors of regional economic growth centres development. More specifically, only the renewal of urban public spaces is covered, while there is a lack of investment in other components in the regional growth centres (human resources improvement, R&D, business environment improvement).

Planed impact of the measure on the regional development. Cost-benefit analysis revealed that likely (discounted) cost-benefit ratio of the all projects implemented or under implementation is 1.247. I. e. evaluating from current perspective (recalculating all cash flows into the present value) projects benefits are 24% higher than costs. This is quite moderated assessment, but it is important to note that the majority of funding was allocated to the renewal of the streets and public spaces in residential areas, where it is difficult to evaluate all benefits due to many indeterminacies. Because of that, it is likely that the real socio-economic benefits may be higher.

Calculating the return of the EU structural funding, undiscounted cash flows quite often are used. Using undiscounted cash flows, cost-benefits ratio would be 1.98, analysing the period of 20

69.1.1. development of urban public spaces; 9.1.2. regeneration of leisure and recreational areas; 9.1.3. regeneration of industrial and derelict (abandoned) territories; 9.1.4. renewal of urban public centres infrastructure (e. g. cultural centres, museums, public libraries) and adaptation to community needs; 9.2. support to innovative initiatives of local communities.

7 Calculated by using 20 year period and 5.5% social discount rate, provided in European Commission guidelines issued in 2008 “Guide to Cost-benefit analysis of investment projects”.

years (one Litas invested in the projects would generate nearly 2 Litas socio-economic benefits during 20 years from the start of implementation of the measure, taking nominal value). Taking into account that total expenditures of the measure would consist of 488.7 million Litas, total nominal socio-economic benefits would consist of nearly 968 million Litas during 20 years from the start of implementation of the measure. Because of this fact, it could be stated that investment in regional development would pay off.

Evaluation of continuation of the measure in the regional centres in the period 2014-

2020.

Taking into account the large scale of the measure in the period 2007-2013, activities supported by the evaluated measure (mostly contributing to the improvement of life quality and environment) would not be most necessary investments in seven regional economic growth centres in the period 2014-2020. Evaluators are aware of the provisions for the programming period of 2014-2020, stating that at least 5% of ERDF funding should be provided to the integrated sustainable urban development actions8, however, careful selection of urban areas for implementing such actions should be based on the predefined criterions. Experience of foreign countries shows that big cities are often selected for the implementation of integrated sustainable urban development actions.

Based on academic literature and the results of survey of business enterprises, the EU structural funding priorities for regional economic growth centres could be as follows: human resources improvement; improvement of business environment / improvement of competitiveness of small and medium enterprises; integration of enterprises situated in regional economic growth centres into regional, national and international clusters; support to medium-high-technology enterprises or to higher value added enterprises (in both manufacturing and services) for investments in production equipment; investment in unique potential tourism attraction objects. All priorities suggested could be implemented within the framework of general support measures designed for whole Lithuania.

The Ministry of Interior of the Republic of Lithuania should ensure the incorporation of such priorities into the measures, administered by other line ministries (first of all, the Ministry of Economy of the Republic of Lithuania, the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania, the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania). Necessary

8 European Commission. Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on specific provisions concerning the European Regional Development Fund and the Investment for growth and jobs goal and repealing Regulation (EC) No 1080/2006.

mechanisms could include the priority projects selection criteria with higher than the current priority scores to the projects in the regional centres. It should be ensured that amount of funding (per capita) for the regional economic growth centres exceeds the average of the big cities.

The main aim of all the possible measures would be to stimulate development of regions by using specific region advantages and positioning it into sectorial growth strategies.

The tasks of the EU structural funding for the regional economic growth centres could be as follows: ensure supply of qualified and quick to adopt labour force demanded by businesses; encourage development of medium-high-technology enterprises and development of higher value added enterprises (in both manufacturing and services) in the regional economic growth centres; encourage integration of enterprises situated in the regional economic growth centres into clusters and improve the competitiveness of aforementioned enterprises at international level; improve level of entrepreneurship; encourage development of business oriented into regional advantages that could be developed within the framework of national sectorial strategies.

Recommendations.

The recommendations are provided under the separate topics.

The recommendations provided for the problems, identified during the evaluation of the administrative and implementation system (based on the case of 7 municipalities of regional economic growth centres), are also relevant for the municipalities implementing similar infrastructure projects and might be helpful improving the administration and implementation of the similar measures in the period of 2014-2020.

During the process of the project planning, it is recommended to ensure integrity of the analogue measures with strategic plan of municipality (municipalities, during the process of strategic planning, should consider projects that improve regional development). This would ensure effectiveness and timeliness of the projects in the regional economic growth centres.

During the project administration and implementation, it is recommended to impose conditions and sanctions for the service providers in respect to timeliness of the contracts and physical and financial indicators.

During the organization of public procurement, the recommendations ensuring greater absorption of the funds are the following:

- Trainings for public procurement specialists, provision of practical consultations and technical support related to public procurement issues;

- Intermediate body and/or Managing authority should recommend project managers to use the Central public procurement information system more intensively.

- Development of Central contracting organization catalogue with goods/services/works and provision of recommendations to use the Central public procurement information system more intensively.

During public procurement it is also recommended to use economic efficiency criteria for more complex objects.

During the process of monitoring and supervision recommendations are as follows:

- During the contracting process with the technical supervision provider, financial sanctions and detailed circumstances of contract termination should be included in case supervision services are inappropriate;

- During the organization of public procurement for technical supervision services, the services of Central contracting organization should be used;

The regulation of FIDIC should be followed in more complex projects.

To ensure quality and sufficiency of human resources it is recommended for Intermediate body to organize dissemination of information and consultations for beneficiaries (in this example for the municipalities) including information about the measure. It would allow achieving better awareness of the measure initiated. Also, technical support and information about public procurement and other questions, related to the implementation of measures, should be provided.

After the evaluation of the results of the projects implemented / under implementation / planned to be implemented, recommendations are provided. The recommendations might be helpful for the period of 2014-2020 as well.

It is recommended to determine product indicators that would better reflect the scope of products:

- regenerated / renewed public spaces, measured in square meters;

- renovated public buildings, measured in square meters;

- degenerated territories being regenerated (measured in square meters or hectares);

- area, where communications have been renewed, in order to attract investors (measured in hectares).

It is recommended to determine result indicators that are more related in cause-effect relationship with the measure being financed:

- number of investors in the areas regenerated;

- increase in the number of visitors in the areas regenerated (according to the results of survey);

- increase in the level of satisfaction with the areas regenerated (according to the results of survey).

It is recommended to use such indicators during the evaluation of investment in degenerated districts in the big cities during the period 2014-2020. In addition, another indicator could be developed: number of residents, living in the territories with strategies of integrated urban development.

Also, it is recommended to either increase the possibilities of the regional economic growth centres during period 2007-2013 to receive financing in the following areas oriented into specific advantages of these centres: improvement of human resources, improvement of business environment and improvement of competitiveness of small and medium enterprises, stimulating clustering processes and innovations. This should be done by:

- foreseeing additional priority score points for projects in regional economic growth centres;

- organizing information events for regional economic growth centres, providing information about the possibilities to receive loans at more favourable conditions, funded by the EU structural funds; using part of saved measure’s funds or other funds to finance preparation of business plans or other documents needed to apply for loans at more favourable conditions,

or to reconsider strategic planning documents provisions, related to current role of regional economic growth centres in the Lithuanian regional policy.

In case regional economic growth centres have similar role in Lithuanian regional policy after 2013, it is recommended to:

- identify and approve solutions suitable for the regional economic growth centres in the areas of R&D and innovation system and improvement of human resources;

- foresee measures, ensuring incorporation of aforementioned priorities into measures administered by other line ministries (first of all, the Ministry of Economy of the Republic of Lithuania, the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania, the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania).

It is recommended to ensure the use of principle of integrated sustainable urban development actions as widely as possible when implementing analogue measures in the EU structural assistance funding period 2014-2020.

In the light of evaluation of continuation of the measure in the period 2014-2020 and possible assistance priorities for the regional economic growth centres the following recommendations are provided.

It is necessary to ensure that selection process of the urban territories for implementation of integrated sustainable urban development actions in the period 2014-2020 would be based on predetermined criteria justified by data obtained from research.

In case regional economic growth centres have similar role in Lithuanian regional policy after 2013, it is recommended for the Ministry of Interior of the Republic of Lithuania to foresee measures ensuring active involvement of the Ministry of Interior into planning process of measures common for all territories, to ensure the integration of adequate leverages into the allocation of such common measures support, thus achieving the sufficient EU structural assistance for the regional economic growth centres in the following areas: human resources improvement; improvement of business environment / improvement of competitiveness of small and medium enterprises; integration of enterprises situated in the regional economic growth centres into regional, national and international clusters; support to medium-high-technology enterprises or to higher value added enterprises (in both manufacturing and services) for investment in services and production equipment; stimulation of investment in R&D and innovation; investment into unique potential tourism attraction objects.

Santrumpos

BVP – bendrasis vidaus produktas

PFSA – projekto finansavimo sąlygų aprašas REAC – regioniniai ekonomikos augimo centrai RPD – Regioninės plėtros departamentas prie VRM RPT - regiono plėtros taryba

SFMIS – ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos posistemis

SPP –strateginis plėtros planas

SS VP – Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

SVP–strateginis veiklos planas

VP – veiksmų programa

VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Įvadas

Galutinė vertinimo ataskaita parengta pagal vertinimo paslaugų pirkimo sutarties 1 priedo

„Paslaugų techninė specifikacija“ reikalavimus. Šioje ataskaitoje pateikta vertinimo analizė pagal visus vertinimo klausimus, o taip pat vertinimo išvados ir rekomendacijos.

Vertinimo tikslas – paspartinti 2007-2013 m. SS VP 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ lėšų įsisavinimą ir rezultatų pasiekimą tikslinėse teritorijose bei įvertinti ES struktūrinės paramos teikimo galimybes pagal analogišką priemonę 2014-2020 metų laikotarpiu.

Vertinimo ataskaitoje pateikta vertinimo analizė suskirstyta į keturis skyrius. Pirmajame (2.1) skyriuje pateiktas priemonės įgyvendinimo situacijos vertinimas.

Antrajame (2.2) skyriuje pateikiamas priemonės valdymo ir įgyvendinimo sistemos vertinimas, įskaitant vertinimą, kaip priemonės įgyvendinimo tempą bei rezultatų pasiekimą veikia atskiri valdymo ir įgyvendinimo sistemos veiksmai, taip pat kiti veiksniai.

Trečiajame (2.3) vertinimo ataskaitos skyriuje pateikiamas vertinamos priemonės tikslų ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslų pasiekimo įvertinimas. Skyrius nuosekliai struktūruojamas į kelis poskyrius. Pirmiausia, pateikiamas regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros įvertinimas, ir šiame kontekste parodoma šiems centrams tekusi paramos suma ir jos pasiskirstymas pagal sritis lyginant su didžiaisiais miestais. Į nustatytą socialinės- ekonominės būklės ir gautos paramos (bendrai ir pagal sritis) santykį pažvelgta pro vertinamos priemonės ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslų prizmę. Tokiu būdu išryškėja vertinamos priemonės stebėsenos rodiklių tinkamumas, o taip pat priemonės investicijų turinio tinkamumas nustatytiems tikslams pasiekti. Galiausiai vertinamas planuojamas priemonės poveikis regioninei plėtrai (daugiausia remiantis sąnaudų ir naudos analize) bei priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų pakankamumas.

Paskutiniajame (2.4) vertinimo analizės skyriuje pateiktas priemonės tęstinumo regioniniuose centruose 2014-2020 metų laikotarpiu vertinimas, kuris susideda iš ES struktūrinės paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams poreikio 2014-2020 m. laikotarpiu vertinimo ir 2014-2020 metų laikotarpiui skirtų intervencijų logikos suformavimo.

1. Vertinimo tikslas, uždaviniai, metodika ir naudojami informacijos šaltiniai

Priemonė „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ padeda įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (toliau – SS VP) 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ uždavinį – mažinti pagrindinių ir kitų šalies miestų gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus, ypač daug dėmesio skirti būsto sąlygų pagerinimui probleminėse vietovėse.

Priemonės tikslas – didinti teritorinę socialinę sanglaudą plėtotinuose regioniniuose ekonomikos augimo centruose: didinti patrauklumą investicijoms, gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką. Šio tikslo siekiama kompleksiškai sprendžiant esamas regioninių ekonomikos augimo centrų problemas, tvarkant esamas ir plėtojant naujas miestų viešąsias erdves, taip didinant miestų zonų patrauklumą gyventojams, investuotojams, viešųjų erdvių saugumą, sudarant sąlygas geresniam miestų estetiniam vaizdui.

Vertinimo tikslas – paspartinti 2007-2013 m. SS VP 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ lėšų įsisavinimą ir rezultatų pasiekimą tikslinėse teritorijose bei įvertinti ES struktūrinės paramos teikimo galimybes pagal analogišką priemonę 2014-2020 metų laikotarpiu. Šis tikslas apima esamą ir būsimą programavimo laikotarpius: 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui svarbios rekomendacijos dėl savalaikio lėšų įsisavinimo ir rezultatų pasiekimo pagal planą, o 2014-2020 m. laikotarpiui aktualios projekcijos dėl galimų investicijų siekiant regioninės sanglaudos tikslų.

Siekiant vertinimo tikslo, įgyvendinti šie uždaviniai:

1. Įvertinti priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ įgyvendinimo eigą atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose. Buvo išnagrinėtos ir įvertintos priežastys, darančios įtaką priemonės įgyvendinimo tempams bei rezultatams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose. Taip pat išanalizuotas priemonės stebėsenos rodiklių tinkamumas.

2. Nustatyti, ar įgyvendintų / įgyvendinamų / planuojamų įgyvendinti projektų pasiekti ir (ar) numatomi pasiekti rezultatai sudaro pakankamas prielaidas pasiekti priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytus tikslus. Išnagrinėtas priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų pakankamumas, investicinių programų sudarymo ir paramos skyrimo procedūros, investicinių programų turinys. Taip pat įvertintas priemonės remiamų veiklų tinkamumas bei priemonės poveikis regioninei plėtrai.

3. Įvertinti priemonės tęstinumo regioniniuose centruose 2014-2020 metų laikotarpiu poreikį. Šio vertinimo metu buvo išanalizuota, kokie yra ES struktūrinės paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams poreikiai 2014 – 2020 m. laikotarpiu. Taip pat išnagrinėta, kokie pažangos vertinimo rodikliai galėtų būti taikomi. Įgyvendinant šį uždavinį buvo taip pat išanalizuoti naujojo periodo prioritetai, tikslai, uždaviniai, siektini rezultatai bei poveikis regioninei plėtrai 2014 – 2020 laikotarpiu.

4. Pateikti vertinimo išvadas ir rekomendacijas einamajam bei ateinančiam ES struktūrinės paramos laikotarpiui. Atsižvelgiant į vertinimo metu atliktos analizės rezultatus suformuotos įrodymais pagrįstos vertinimo išvados dėl ES paramos planavimo, administravimo, projektų įgyvendinimo. Pateikiamos rekomendacijos, kaip paspartinti lėšų įsisavinimą šiame periode bei kokios yra konkrečios administravimo, įgyvendinimo ir priežiūros priemonės skatinant ekonomikos augimo centrus.

Vertinimo uždaviniai ir vertinimo klausimai buvo sustruktūrinti pagal Europos Komisijos Socialinės ir ekonominės plėtros vertinimo vadove (angl. EVALSED – Evaluation of Social and Economic Development) ir LR finansų ministerijos išleistose ES struktūrinės paramos vertinimo metodinėse gairėse įvardytus vertinimo kriterijus. Vertintojų darbo grupė akcentuoja tokius vertinimo kriterijus:

- Tinkamumas, kuris apima priemonės atitikimą strateginiams tikslams, suformuotiems nacionalinės regioninės politikos plėtros dokumentuose, SS VP ir pan.

- Poveikis, pagal kurį vertinamas socialinis ir ekonominis pokytis, pasireiškiantis dėl programos (ar jos dalies) įgyvendinimo. Šio tyrimo metu vertinama, kiek esamas priemonės investicijų paketas yra potencialus pasiekti nacionalinės regioninės politikos plėtros dokumentuose, SS VP keliamus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinimas pagal poveikio kriterijų labai glaudžiai susijęs su tinkamumo klausimais (tiek ex-post, tiek ir ex-ante kontekste), kadangi būtent pagal poveikio pasireiškimo mastą (tikėtiną mastą) galima įvertinti, kiek yra tinkamos dabar pasirinktos investicijos ir kokios galėtų būti tinkamiausios 2014-2020 m. laikotarpiu.

- Efektyvumas. Šis vertinimo kriterijus iš esmės skirtas atsakyti, ar rezultatai pasiekti optimaliais kaštais. Reikia pastebėti, kad efektyvumas vertinamas kiek iš kitos pusės, t. y. siekiant atsakyti, ar skirtos lėšos yra pakankamos/adekvačios lyginant su vertinamai priemonei keliamais tikslais. Šiuo atveju akcentuotinas glaudus ryšys su priemonės poveikio (realaus ir galimo) kriterijumi, o efektyvumas įtraukiamas tiek, kiek poveikio mastas priklauso nuo finansinių indėlių.

- Valdymas ir administravimas. Šiame vertinime taip pat tikslinga peržiūrėti ir įvertinti atskirus priemonių valdymo ir įgyvendinimo (administravimo) sistemos aspektus, kurie daro reikšmingą įtaką vertinamos priemonės rezultatyvumui, efektyvumui, poveikiui.

Vertinimo metodika suformuota taip, kad leistų atsakyti į visus techninės specifikacijos klausimus.1 lentelėje pateikti pagrindiniai vertinimui naudoti informacijos šaltiniai ir metodai pagal vertinimo kriterijus ir klausimus.

1 lentelė. Pagrindiniai vertinimui naudoti informacijos šaltiniai ir vertinimo metodai

Kriterijai / Vertinimo klausimai	Pagrindiniai vertinimui naudoti informacijos šaltiniai ir vertinimo metodai
VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO SISTEMOS TINKAMUMAS
Kokios priežastys turi įtakos netolygiems šios priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose? (10.1.1.) Kokios priežastys gali turėti/turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų pasiekimui? (10.1.2.) Ar šiems tikslams pasiekti yra taikomos tinkamos regioninių centrų kompleksinės plėtros investicinių programų sudarymo ir paramos skyrimo procedūros? (10.2.2.) Kokias ES paramos planavimo, administravimo, projektų įgyvendinimo pamokas galima išskirti, vertinant priemonės įgyvendinimą einamuoju laikotarpiu? (10.4.1.)	SFMIS ir ES struktūrinės paramos svetainės (xxx.xxxxxxxx.xx) duomenų analizė Paramos planavimo dokumentų ir vertinamos priemonės administravimą reglamentuojančių dokumentų analizė Anketinė projektų vykdytojų apklausa Susitikimai su Vidaus reikalų ministerija Ekspertų nuomonė, atvejo analizė
Kokiomis konkrečiomis priemonėmis galima paspartinti priemonės lėšų įsisavinimą 2007- 2013 m. laikotarpiu? (10.4.2.) Kokios yra konkrečios priemonės dėl 2014- 2020 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos potencialiems regioniniams ekonomikos augimo centrams efektyvesnių administravimo, įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmų? (10.4.3.)	SFMIS ir ES struktūrinės paramos svetainės (xxx.xxxxxxxx.xx) duomenų analizė Paramos planavimo dokumentų ir vertinamos priemonės administravimą reglamentuojančių dokumentų analizė Anketinė projektų vykdytojų apklausa Ekspertinės diskusijos ir ekspertinis vertinimas Loginė analizė

Kriterijai / Vertinimo klausimai	Pagrindiniai vertinimui naudoti informacijos šaltiniai ir vertinimo metodai
TINKAMUMAS
Ar nustatyti priemonės stebėsenos rodikliai yra tinkami, siekiant įvertinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslo „Sudaryti visas reikiamas prielaidas vietos plėtros potencialui stiprėti ir atsiskleisti“ ir prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ tikslo „Paskatinti efektyvų vietos potencialo panaudojimą ūkio plėtrai“ pasiekimą? (10.1.3.)	Paramos planavimo dokumentų ir kitų strateginio planavimo dokumentų analizė SFMIS duomenų analizė Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė Giluminiai interviu Ekspertinis vertinimas Verslo įmonių apklausa
Ar investicinių programų turinys yra tinkamas šiems tikslams pasiekti? (10.2.3.) Ar priemonės aprašyme nustatytos remiamos veiklos yra tinkamos, siekiant minėtų tikslų? (10.2.4.)	Paramos planavimo dokumentų ir kitų strateginio planavimo dokumentų analizė SFMIS ir ES struktūrinės paramos svetainės (xxx.xxxxxxxx.xx) duomenų analizė Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė Regioninių augimo centrų teorijų, atliktų studijų analizė Verslo įmonių apklausa, statistinė apklausos duomenų analizė Giluminiai interviu Ekspertinės diskusijos ir ekspertinis vertinimas Loginė analizė
Ex-ante: Ar yra, ir jeigu taip, tai kokie ES struktūrinės paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams poreikiai 2014-2020 m. laikotarpiu? (10.3.1.) Kokie yra galimi ES struktūrinės paramos regioniniams ekonomikos augimo centrams prioritetai, tikslai, uždaviniai, siektini rezultatai bei poveikis regioninei plėtrai 2014-2020 m. laikotarpiu? (10.3.2.) Kokie galėtų būti taikomi įvairių lygmenų (prioriteto, priemonės) pažangos vertinimo rodikliai? (10.3.3.)	Paramos planavimo dokumentų ir kitų strateginio planavimo dokumentų analizė SFMIS ir ES struktūrinės paramos svetainės (xxx.xxxxxxxx.xx) duomenų analizė Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė Regioninių augimo centrų teorijų, atliktų studijų analizė Verslo įmonių apklausa, statistinė apklausos duomenų analizė Giluminiai interviu Ekspertinės diskusijos ir ekspertinis vertinimas Loginė analizė

Kriterijai / Vertinimo klausimai	Pagrindiniai vertinimui naudoti informacijos šaltiniai ir vertinimo metodai
POVEIKIS
Ar, atsižvelgiant į priemonės tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytus tikslus, priemonės įgyvendinimui skirta pakankamai lėšų? (10.2.1.) (poveikio vertinimas su tinkamumo, efektyvumo elementais)	Paramos planavimo dokumentų ir kitų strateginio planavimo dokumentų analizė SFMIS ir ES struktūrinės paramos svetainės (xxx.xxxxxxxx.xx) duomenų analizė Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė Regioninių augimo centrų teorijų, atliktų studijų analizė Verslo įmonių apklausa, statistinė apklausos duomenų analizė Giluminiai interviu Ekspertinės diskusijos ir ekspertinis vertinimas Loginė analizė
Koks yra planuojamas priemonės poveikis regioninei plėtrai? Ar investicijos į regioninę plėtrą pasiteisins? (10.2.5.)	Paramos planavimo dokumentų ir kitų strateginio planavimo dokumentų analizė SFMIS ir ES struktūrinės paramos svetainės (xxx.xxxxxxxx.xx) duomenų analizė Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė Regioninių augimo centrų teorijų, atliktų studijų analizė Verslo įmonių apklausa, statistinė apklausos duomenų analizė Reprezentatyviausių projektų paraiškų (B dalies bei preliminaraus projekto) medžiagos analizė Sąnaudų ir naudos analizės metodas Giluminiai interviu Ekspertinės diskusijos ir ekspertinis vertinimas Loginė analizė

Toliau pateikiama informacija apie naudotus pirminius ir antrinius informacijos šaltinius.

Pirminiai informacijos šaltiniai.

Vienas svarbiausių naudotų pirminių informacijos šaltinių – regioninių ekonomikos augimo centrų verslininkų apklausa (klausimynas pateiktas 3 priede), leidusi surinkti informaciją apie

didžiausias analizuojamuose centruose egzistuojančias plėtros kliūtis, jos veiksnių išskirtinumą, miesto valdžios veiksmus, labiausiai galinčius paskatinti plėtrą, ir pan.

Kitas naudotas pirminis informacijos šaltinis – projektų vykdytojų apklausa, siekiant pasitikrinti vertintojų prielaidas apie vertinamos priemonės finansuojamų projektų galimas naudas ir sąnaudas bei tikėtinus jų įverčius. Vertintojų sudarytos prielaidos su atrinktus projektus kuravusiais augimo centrų savivaldybių administracijos darbuotojais buvo suderintos specialių klausimynų forma.

Taip pat projektų vykdytojų apklausa buvo atlikta siekiant išsiaiškinti projektų planavimo ir įgyvendinimo metu kilusias problemas ir jų priežastis (klausimynas pateiktas šios ataskaitos 6 priede).

Antriniai informacijos šaltiniai.

Naudoti antriniai duomenų šaltiniai apima ES lygmenyje parengtus dokumentus, Lietuvos paramos planavimo dokumentus ir kitus strateginio planavimo dokumentus, mokslinę literatūrą, atliktus vertinimus ir studijas, duomenų bazių informaciją.

ES lygmens dokumentai apima tokius dokumentus kaip Reglamento, skirto Europos Regioninės plėtos fondui 2014-2020 m. laikotarpiu, projektas, Europos Komisijos gairių dėl ES sanglaudos politikos stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu projektas ir pan.

Paramos planavimo dokumentai apima Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, veiksmų programas ir jų priedus, vertinamos priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašus, Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo planą, kitus dokumentus.

Surinkti ir analizuoti kiti strateginio planavimo dokumentai apima Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategiją, Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007– 2010 bei 2011-2013 metų programas, regioninių centrų kompleksinės plėtros investicines programas, kitus dokumentus.

Vertinimui naudoti ir kiti LR vidaus reikalų ministerijos pateikti bei vertintojų papildomai surinkti antriniai šaltiniai.

LR vidaus reikalų ministerijos yra pateikti tokie svarbiausi dokumentai: vertinamos priemonės projektų paraiškos ir projektams parengti preliminarūs projektai, taip pat ankstesniu programavimo laikotarpiu įgyvendintų panašių projektų galimybių studijos, 2008 m. LR vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktas teritorinės socialinės sanglaudos ekspertinis įvertinimas, regioninių ekonomikos augimo centrų kompleksinės plėtros galimybių studijos.

Vertintojų surinkti antriniai šaltiniai apima tokius dokumentus kaip EoRPA ir OECD atliktos studijos regioninės politikos srityje, taip pat ECOTEC atliktas 2001-2006 m. laikotarpio URBAN iniciatyvos ex-post vertinimas. Taip pat naudoti mokslinės literatūros šaltiniai, nagrinėjantys regionų ir miestų augimo veiksnius ir jų svarbą, įskaitant OECD ir ekonomisto

X. Xxxxxxxxx atliktus darbus bei Europos Komisijos užsakymu atliktas studijas9.

Svarbus šaltinis buvo ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos posistemio (SFMIS) duomenys. Šis šaltinis reikalingas vertinant priemonės įgyvendinimo pagal atskirus regioninius ekonomikos augimo centrus tempus, rodiklių tinkamumą ir kitais tikslais. Vertinimo tikslais taip pat naudoti ES struktūrinės paramos svetainės ir Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazės duomenys.

Vertintojo pastabos. Atsižvelgdama į Techninėje specifikacijoje suformuluotą vertinimo objektą, vertintojų darbo grupė darė prielaidą, kad Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos nuostatos, teikiančios didelį vaidmenį regioniniams ekonomikos augimo centrams, iš esmės nesikeis ir ateinančiame periode (teritorinės koncentracijos prasme, laikantis bendrų ES tendencijų). Todėl atliekamos vertinimo veiklos buvo orientuotos į investicijų poreikio, krypčių ir lauktinų rezultatų nustatymą būtent tokių koncentruotų centrų augimui, kurio pasekmėje stiprėtų ir aplinkinės teritorijos. Kita vertus, nebuvo iš anksto atmesta galimybė siūlyti ir kitas finansavimo alternatyvas, jei būtų matoma, kad tam tikros alternatyvios investicijos galėtų geriau prisidėti prie Lietuvos regioninės politikos tikslų.

Statistinių duomenų problemos sprendimas (savivaldybių ar miestų duomenys). Tam tikrą statistinių duomenų problemą kėlė tai, kad, remiantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos ir kitų susijusių dokumentų nuostatomis, regioniniai ekonomikos augimo centrai suprantami kaip miestai, kurie daugeliu atvejų nesutampa su savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Tuo tarpu visi reikalingi statistiniai duomenys yra skelbiami savivaldybių lygiu (yra retų išimčių, pvz., yra skelbiamas gyventojų skaičius Lietuvos miestuose ir miesteliuose). Lygiai taip pat ES struktūrinės paramos svetainėje (xxx.xxxxxxxx.xx) smulkiausias duomenų klasifikavimo lygis yra savivaldybė. Dėl minėtų statistikos duomenų prieinamumo aplinkybių atliekamame vertinime teko remtis savivaldybių duomenimis. Tai yra

9 Pvz., Cambridge Econometrics. Analysis of the Main Factors of Regional Growth: An in-depth study of the best and worst performing European regions. – A revised Annual Report (Year 1) for The European Commission, Directorate General Regional Policy. – 2009.

priimtina, kadangi du augimo centrai sutampa su savivaldybėmis, o kitų centrų gyventojai užima kritinę masę šių centrų savivaldybėse (žr. 1 priedą). Be to, pagal patvirtiną priemonės VP3-1.1- VRM-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ įgyvendinimo rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodiką šios priemonės rezultato rodiklis taip pat stebimas remiantis savivaldybių duomenimis.

2. Vertinimo analizė

2.1. Priemonės įgyvendinimo situacija vertinimo metu

Į techninę specifikaciją įtrauktas uždavinys „Įvertinti priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ įgyvendinimo eigą atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose (10.1)“. Priemonės eigą rodo kontraktavimas, įsisavinimas (faktiškai pripažintos deklaruotinomis lėšos arba fizinių rodiklių reikšmių faktinis pasiekimas) ir fakto palyginimas su planais.

Finansinis kontraktavimas ir įsisavinimas.

100%

90%

Alytaus miesto

80%

70%

60%

57%

71%

50%

40%

30%

20%

10%

0%

43%

Marijampolės

Mažeikių raj. Tauragės raj. Telšių raj.

Utenos raj. Visagino

Visi augimo centrai

Priemonės planas

2009 2010 2011

55%

41%

47%

41%

35%

57%

42%

57%

54%

55%

54%

51%

53%

73%

72%

71%

93%

98%

73%

95%

79%

Sutarčių su projektų vykdytojais sudarymo eiga, lyginant su priemonės planu10, vertintina kaip patenkinama. Kontraktavimo įsibėgėjimas kiek atsiliko nuo priemonės plano – 2009 metais faktas nuo plano atsiliko 8 procentiniais punktais, o ypač didelis atsilikimas buvo Marijampolės, Tauragės raj. ir Telšių raj. savivaldybėse (žr. 1 paveikslą). 2010 metais atsilikimas nuo plano sumažėjo iki 4 procentinių punktų, o atskirų savivaldybių situacija taip pat pagerėjo. Tuo tarpu 2011 m. pabaigoje jau buvo sukontraktuota 79 proc. visų skirtų vertinamai priemonei ES lėšų, o žiūrint atskirai pagal savivaldybes, nė vienoje savivaldybėje šis rodiklis nebuvo žemesnis už priemonės planuose nurodytą dydį, lygų 71 proc.

23%

15%

1%

1 paveikslas. Vertinamos priemonės ES lėšų kontraktavimas, proc. nuo numatytos ES lėšų sumos, ir palyginimas su priemonės planu (sudaryta vertintojų pagal SFMIS ir LRV nutarimu patvirtino SS VP priedo duomenis)

10 2007 m. gruodžio 19 d. LRV nutarimas Nr. 1449 ir 2008 m. liepos 23 d. LRV nutarimo Nr. 787 aktuali redakcija (galiojanti nuo 2012 m. sausio 29 d.).

100%

90%

80%

70%

60%

56%

50%

44%

43%

40%

33%

30%

29%

20%

10%

Alytus

Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxx Tauragė

Telšiai Utena Visaginas

Visi augimo centrai

2007 pab. priemonės planas 2012 pr. priemonės planas

0%

0%

2009

2010

2011

44%

40%

Nors VRM su Marijampolės, Tauragės raj. ir Telšių raj. savivaldybėmis 2009 metais sudarė itin mažai sutarčių, tačiau nepaisant šio fakto pagal išlaidų pripažinimą deklaruotinomis minėtos savivaldybės 2011 metų pabaigoje neatsiliko nuo kitų savivaldybių (žr. 2 paveikslą). 2011 metų pabaigoje bendras priemonės atsilikimas nuo priemonės plano buvo gan ryškus – lyginant su pradiniu priemonės planu net 23 procentiniai punktai. Ypač didelis atsilikimas pastebimas Visagino ir Mažeikių raj. savivaldybėse, nors su jomis VRM iki 2009 m. pabaigos pasirašė sutarčių dėl planinę reikšmę iš esmės atitinkančios sumos (žr. ankstesnį 1 paveikslą). Tai rodo, kad patvirtinti šių savivaldybių pateikti projektai galėjo būti nepakankamai gerai parengti.

0%

1%

4%

5%

1%

14%

0%

3%

19%

11%

8%

12%

5%

36%

8%

15%

37%

35%

21%

32%

15%

33%

2 paveikslas. Vertinamos priemonės ES lėšų pripažinimas deklaruotinomis, proc. nuo numatytos ES lėšų sumos, ir palyginimas su priemonės planu (sudaryta vertintojų pagal SFMIS ir LRV nutarimu patvirtino SS VP priedo (2007 m. ir 2012 m. redakcijų) duomenis)

Teigiamai vertintinas faktas, kad lyginant su ankstesniais metais atsilikimas nuo priemonės planų pagal išlaidų pripažinimą deklaruotinomis mažėja. Be to, vertinamai priemonei buvo nustatytos kiek didesnės planinės reikšmės, lyginant su ES fondų lėšų naudojimo planuose pateiktomis VRM administruojamos SS VP prioriteto dalies, pagal kurią įgyvendinama vertinama priemonė, siektinomis reikšmėmis (žr. 3 paveikslą). Nors priemonės įgyvendinimas ženkliai atsilieka nuo 2009 m. pradžioje patvirtinto VRM administruojamos prioriteto dalies plano, tačiau apčiuopiamai viršija 2011 m. pabaigoje patvirtintą analogišką planą. Tai leidžia manyti, kad faktinis priemonės įgyvendinimas lenkia kitų pagal tą patį prioritetą VRM administruojamų priemonių įgyvendinimą.

100%

Alytus

90%

Marijampolė

80%

Mažeikiai

70%

Tauragė

60%

53%

Telšiai

50%

Utena

40%

33%

30%

26%

Visaginas

20%

Visi augimo centrai

14%

10%

9%

2%

0%

2009

2010

2011

2009 pr. ES fondų lėšų

naudojimo planas

2011 pab. ES fondų lėšų naudojimo planas

0%

1%

4%

5%

1%

14%

0%

3%

19%

11%

8%

12%

5%

36%

8%

15%

37%

35%

21%

32%

44%

40%

15%

33%

3 paveikslas. Vertinamos priemonės ES lėšų pripažinimas deklaruotinomis, proc. nuo numatytos ES lėšų sumos, ir palyginimas su SS VP 1 prioriteto planu (sudaryta vertintojų pagal SFMIS ir ES fondų lėšų naudojimo plano (2009 ir 2011 m. redakcijų) duomenis)

Fizinių rodiklių kontraktavimas.

Šiuo metu patvirtinti du analizuojamos priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai:

• regioninių ekonomikos augimo centrų integruotų urbanistinės plėtros projektų skaičius (produkto rodiklis); rodiklis bus pasiektas, kai bus įgyvendinta 100 regioninių ekonomikos augimo centrų integruotų urbanistinės plėtros projektų;

• metinis materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimas regioniniuose ekonomikos augimo centruose, palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu (rezultato rodiklis); rodiklis bus pasiektas, kai metinis materialinių investicijų indeksas vienam gyventojui regioniniuose ekonomikos augimo centruose palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu 2015 m. bus 1,1.

Remiantis VRM pateiktais SFMIS duomenimis11, pagal iki 2011 m. pabaigos sudarytas sutartis siekiama stebėsenos rodiklio „Regioninių ekonomikos augimo centrų integruoti urbanistinės plėtros projektai“ reikšmė sudarė 59 vienetus, o pridėjus pateiktas paraiškas ši reikšmė sudarė 64 vienetus. Pasirašytų sutarčių ES išlaidų dalis nuo priemonei numatyto ES finansavimo sudarė 79,46 proc., tuo tarpu pačių sutarčių skaičius sudarė tik 59 proc. planuojamos produkto rodiklio reikšmės. Todėl planinė 100 projektų reikšmė galėtų būti pasiekta tik tuo

11 Veiksmų programų ir veiksmų programų įgyvendinimo priemonių stebėsenos rodiklių pasiekimų pažangos būklės ataskaitos duomenys.

atveju, jei likę projektai vidutiniškai bus 2,7 karto finansiškai mažesni, t. y. vienam projektui skirtas ES finansavimas vidutiniškai sudarytų 2,1 mln. Lt vietoje 5,6 mln. Lt siekiančio dabartinio vidurkio.

Rezultato rodiklis (metinis materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimas regioniniuose ekonomikos augimo centruose palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu) istoriškai yra labai nepastovus (žr. 35 paveikslą kitame skyriuje) ir labai priklausomas nuo Mažeikių r. ir Visagino savivaldybėse atliekamų investicijų, susijusių su strateginiais objektais (žr. 34 paveikslą kitame skyriuje). Atskirų augimo centrų duomenys rodo, kad ne tik Mažeikiuose ir Visagine, bet ir kituose augimo centruose materialinės investicijos taip pat ženkliai svyruoja ir yra sietinos su momentiniu valstybinių ar privačių projektų vykdymu. Planinės priemonės rezultato rodiklio (indekso) reikšmės pasiekimą labiau gali paveikti ne priemonės parama, o, tarkime, naujos atominės elektrinės statyba. Apibendrinant, remiantis šiuo rodikliu nėra tikslinga vertinti priemonės įgyvendinimo eigą bei rezultatyvumą, kadangi šio rodiklio reikšmė yra labiausiai priklausoma nuo momentinių viešųjų ar privačių investicijų, o ypač nuo Mažeikių ir Visagino strateginiuose energetiniuose objektuose vykdomų investicijų (pasiūlymai dėl rodiklių pateikti 2.4.2 poskyrio pabaigoje).

2.2. Priemonės įgyvendinimą sąlygojantys veiksniai

Šiame skyriuje atliekamas vertinimas pagal penkis klausimus:

• Kokios priežastys turi įtakos netolygiems šios priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose? (10.1.1)

• Kokios priežastys gali turėti/turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų pasiekimui? (10.1.2)

• Ar šiems tikslams pasiekti yra taikomos tinkamos regioninių centrų kompleksinės plėtros investicinių programų sudarymo ir paramos skyrimo procedūros? (10.2.2)

• Kokias ES paramos planavimo, administravimo, projektų įgyvendinimo pamokas galima išskirti, vertinant priemonės įgyvendinimą einamuoju laikotarpiu? (10.4.1)

• Kokiomis konkrečiomis priemonėmis galima paspartinti priemonės lėšų įsisavinimą 2007- 2013 m. laikotarpiu?(10.4.2)

Priemonė įgyvendinama regioninio planavimo būdu – valdymo ir įgyvendinimo sistema, atsakingų institucijų tarpusavio ryšiai ir panašūs klausimai dažnai yra įvairiasluoksniai, o

atsakomybės padalintos. Priemonės valdymo ir įgyvendinimo ciklas yra analogiškas bet kurios viešosios programos ar projekto valdymo ir įgyvendinimo ciklui (žr. 3 paveikslą), tačiau siekiant atsakyti į vertinimo uždavinius ir klausimus, jis yra detalizuojamas ir išskaidomas į smulkesnius komponentus.

9. 2014-2020 m.

periodo planavimas

8. Vertinimas

1. Priemonės planavimas

2. Planavimas augimo centrų lygmenyje

6. Projektų stebėsena ir priežiūra (REAC

lygmenyje)

PPrriieemmoonnėėss„„RReeggiioonniinniiųų eekkoonnoommiikkoossaauuggiimmoo cceennttrrųųppllėėttrraa““vvaallddyymmooiirr jgjgyyvveennddiinniimmoocciikkllaass

3. Projektų rengimas, paraiškų vertinimas ir

atranka

5. Viešieji pirkimai

4. Projektų jgyvendinimas ir administravimas

4 paveikslas. 2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ valdymo ir įgyvendinimo ciklas

Priemonės valdymo ir įgyvendinimo sistemą sudaro:

• VRM, kuri administruoja priemonę ir atlieka tarpinės institucijos funkcijas;

• Savivaldybių institucijos dalyvauja planuojant priemonę regioninių ekonomikos augimo centrų lygmenyje. Savivaldybių institucijos taip pat yra pagal priemonę įgyvendinamų projektų vykdytojos;

• RPD prie VRM dalyvauja planuojant priemonę regioninių ekonomikos augimo centrų lygmenyje ir įgyvendina regionų plėtros tarybų sekretoriatų funkcijas;

• RPT dalyvauja planavimo etape bei atlieka projektų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą;

• CPVA atlieka įgyvendinančiosios institucijos funkcijas.

Priemonės valdymo ir įgyvendinimo sistemos analizė ir vertinimas svarbūs siekiant identifikuoti priežastis, kurios gali turėti įtakos projektų, įgyvendinamų pagal priemonę, taip pat ir pačios priemonės įgyvendinimo tempams, rezultatų pasiekimui. Toliau pateikiamas priemonės

„Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ valdymo ir įgyvendinimo sistemos vertinimas pagal atskirus priemonės projektų įgyvendinimo etapus. Siekiant atsakyti į iškeltus vertinimo klausimus didžiausias dėmesys skiriamas projektų vykdytojų lygmeniui.

2.2.1.Priemonės projektų planavimas

Kaip nustatyta „Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse“12, už ES fondų lėšų dalies, kuri skiriama regionų projektams įgyvendinti, planavimą ir skirstymą tarp regionų koordinavimą bei LR valstybės biudžeto lėšų, skiriamų regionų projektams įgyvendinti, planavimą ir dvigubo tos pačios veiklos tų pačių išlaidų finansavimo rizikos prevencijos vykdymą atsakinga LR vidaus reikalų ministerija. VRM kaip tarpinė institucija administruoja 8 priemones, kurioms taikoma regionų projektų atranka, tarp jų ir priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“, kurios, kaip ir kitų regioniniu planavimo būdu įgyvendinamų priemonių planavimas pirmiausia vykdomas ministerijos lygmeniu, atitinkamai pagal tam tikrus kriterijus paskirstant numatytas lėšas tarp regionų.

Paskirsčius priemonei skirtas lėšas tarp regionų, toliau planavimas vykdomas regioniniuose ekonomikos augimo centruose į procesą įsitraukiant regioninių ekonomikos augimo centrų savivaldybių institucijoms. Kaip apibrėžta „Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų regionų projektų atrankos tvarkos apraše“13, Savivaldybių institucijos, atsižvelgiant į regionų poreikius, paramos regionui limitus bei savivaldybių strateginius planus ir juose numatytas priemones, teikia projektinius pasiūlymus RPT dėl regiono plėtros projektų.

Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimui apskrityse buvo įsteigtas Regioninės plėtros departamentas prie VRM, RPD skyriams apskrityse priskirtos funkcijos, anksčiau priklausiusios regiono plėtros tarybos sekretoriatui. RPD skyriai apskrityse kviečia teikti projektinius pasiūlymus dėl pagal priemonę įgyvendinamų regiono plėtros projektų, o vėliau apibendrina savivaldybių siūlymus, atlieka pirminį jų administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimą ir teikia projektinių pasiūlymų suvestinę svarstyti RPT. RPT svarsto

12 Patvirtinta LRV 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139

13 Patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 352

pateiktus apibendrintus projektinius pasiūlymus dėl regiono plėtros projektų, numatytų įgyvendinti pagal priemonę, ir sudaro regiono plėtros projektų bei rezervinių projektų sąrašą. Iškilus poreikiui, RPT gali keisti regionų plėtros ir rezervinių regiono projektų sąrašą. RPD skyriai atlieka informavimo funkcijas – apie patvirtintus priemonės regionų projektų sąrašus informuoja atitinkamas institucijas ir paskelbia juos VRM internetiniame tinklalapyje.

Planavimo patirties analizė

Šiame poskyryje analizuojama priemonės projektų planavimo patirtis regioninių ekonomikos augimo centrų lygmenyje. Analizė remiasi detalia regioninių ekonomikos augimo centrų savivaldybių administracijos tarnautojų pateikta informacija. Šios informacijos pagrindu vertintojai siekia nustatyti, kaip vyko REAC projektų planavimo etapas, ar jis buvo sklandus ir efektyvus, kokie pagrindiniai iššūkiai ar problemos iškilo identifikuojant projektų idėjas ir rengiant pačius projektus.

Atlikus visų REAC pateiktos informacijos analizę buvo nustatyta, kad savivaldybės iki Regioninių centrų kompleksinių plėtros investicinių programų parengimo nebuvo identifikavusios galimų su priemonės tikslais ir uždaviniais susijusių investicinių projektų idėjų. Regioninių centrų kompleksinės plėtros galimybių studijos, kurių parengimą 2006 m. inicijavo VRM, buvo reikšminga pagalba tiek regioniniams augimo centrams, tiek VRM nustatant potencialias investicijų kryptis ir konkrečias projektines idėjas. Regioninių ekonominio augimo centrų kompleksinių plėtros galimybių studijų, Regioninės politikos strategijos, Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos ir jos priedo, REAC savivaldybių strateginių plėtros planų pagrindu 2008 m. buvo patvirtintos visų REAC plėtros investicinės programos14.

Rengiant regioninių centrų kompleksinės plėtros investicines programas, identifikuojant konkrečias projektų idėjas bei prioritetizuojant investicinius projektus, savivaldybės taikė įvairius planavimo metodus ir instrumentus. 4 iš 7 REAC taikė SSGG analizės bei gyventojų apklausos instrumentus planuojant ir prioritetizuojant konkrečius projektus, numatytus įgyvendinti pagal priemonę. Mažesnė dalis REAC taikė sudėtingesnius planavimo ir projektų prioritetizavimo metodus, pvz., sąnaudų – naudos analizę taikė tik 2 savivaldybės. Pabrėžtina tai, kad didžioji dalis

14 Alytaus regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa Marijampolės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa Mažeikių regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa Tauragės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa Telšių regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa Utenos regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa Visagino regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinė programa

REAC (5) siekė užtikrinti maksimalų projektų atitikimą planavimo dokumentų atžvilgiu, kas atspindi santykinai hierarchizuotą regioninės politikos planavimo ir įgyvendinimo mechanizmą (žr. 5 paveikslą).

0,0%

REAC dalis, proc.

20,0% 40,0% 60,0%

80,0%

SSGG analizė

57,1%

Sąnaudų – naudos analizė

28,6%

Gyventojų apklausos

57,1%

Atitikimo planavimo dokumentams analizė

71,4%

Kitų savivaldybių patirties analizė

14,3%

Tarptautinės patirties analizė 0,0%

Kita 0,0%

5 paveikslas. REAC savivaldybių naudojami priemonės projektų planavimo metodai ir instrumentai

Planuojant priemonės projektus, savivaldybės gana rezultatyviai realizavo institucinės bei visuomeninės partnerystės principą. Apklausos duomenimis, į priemonės projektų planavimą gyventojai buvo įtraukti 5 REAC atveju, o socialiniai ir ekonominiai partneriai buvo įtraukti 3 REAC atveju. Savivaldybių tarnautojai pabrėžė, kad VRM vaidmuo planuojant priemonės projektus taip pat buvo reikšmingas, t.y. 5 REAC nurodė, kad VRM buvo įtraukta į priemonės projektų planavimo procesą. Regioninių plėtros tarybų bei ekspertų vaidmuo planuojant priemonės projektus buvo santykinai mažiau reikšmingas (žr. 6 paveikslą).

REAC dalis, proc.

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Savivaldybės atstovai

85,7%

Gyventojai

71,4%

RPT

28,6%

Ekspertai

14,3%

Socialiniai – ekonominiai partneriai

42,9%

Vidaus reikalų ministerija

71,4%

Kita 0,0%

6 paveikslas. Suinteresuotų pusių įtraukimas į REAC projektų planavimo procesą

Išoriniai ištekliai rengiant projektų, numatytų įgyvendinti pagal vertinamą priemonę, idėjas ir/ar vertinant jų alternatyvas buvo pasitelkti ribotai – 2 REAC nurodė, kad buvo samdyti išoriniai konsultantai. Šių REAC savivaldybių atstovai, paprašyti įvertinti išorinių konsultantų suteiktų paslaugų kokybę, nurodė, kad suteiktos paslaugos buvo vidutiniškos kokybės (t.y. buvo įvertintos 3 balais iš 515).

Vertinant sunkumus, su kuriais susidūrė REAC savivaldybių tarnautojai vykdant projektų pagal Priemonę planavimą, buvo nustatyta, kad pagrindinis iššūkis yra projektų idėjų derinimas su priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašu (bet tai daugiau būdinga paraiškų rengimo procesui nei projektų idėjų planavimo etapui). Šią problemą identifikavo visos 7 REAC savivaldybės. Po vieną REAC savivaldybę nurodė, kad sudėtinga suformuoti pačias projektų idėjas, stringa projektų derinimas RPT. Kitų reikšmingesnių iššūkių priemonės projektų planavimo procese savivaldybės nenurodė.

Projektų planavimo efektyvumą ir kokybę iš dalies atspindi ir projektams įgyvendinti skirtų lėšų pakankamumo vertinimas. REAC savivaldybių atstovai buvo paklausti, ar pagal priemonę įgyvendinamų projektų numatytiems tikslams pasiekti pakanka skirtų lėšų. Didžioji dauguma REAC savivaldybių (5) nurodė, kad projektų numatytiems tikslams pasiekti lėšų nepakanka ir tik viena savivaldybė nurodė, kad projektų grupei skirta lėšų apimtis yra optimali. Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, lėšų trūkumas projektų tikslams pasiekti sudaro nuo 7,5 proc. iki 30 proc. nuo priemonės projektų įgyvendinimui skirtų lėšų. Vidutiniškai, nevertinant atskirų REAC projektų finansavimo apimčių, tai sudaro apie 16,7 proc. Tačiau svarbu paminėti,

15 Skalėje 1-5, 5 reiškia, kad paslaugos aukštos kokybės, 1, kad paslaugos nekokybiškos.

kad daugeliu atvejų projektuose buvo viršytas suplanuotas biudžetas.

Tokia situacija, esant ribotam visos priemonės finansavimui, leidžia manyti, kad arba projektų planavimas nebuvo efektyvus numatant per mažai lėšų konkretiems projektams, arba lėšos buvo išskaidytos per dideliam skaičiui projektų ir tai apribojo reikšmingiausių projektų tikslų realizavimą.

Vertinant priemonės projektų planavimo etapo trukmę, vertintojai suskaidė planavimo etapą į atskirus procesus – (1) projekto idėjos identifikavimas ir tvirtinimas (savivaldybės lygmenyje);

(2) projektinio pasiūlymo rengimas ir pateikimas RPT (įskaitant koregavimą); (3) projektinio pasiūlymo vertinimas ir įtraukimas į regiono projektų sąrašą. Remiantis REAC savivaldybių pateiktais duomenimis, projekto idėjos identifikavimas ir tvirtinimas (savivaldybės lygmenyje) užtruko nuo 1 iki 12 mėn., o vidutiniškai sudarė 6 mėn. (žr. 7 paveikslą). Projektinio pasiūlymo rengimas ir pateikimas RPT (įskaitant koregavimą) užtruko nuo 1 iki 2,5 mėn. ir vidutiniškai sudarė 1,7 mėn. Projektinio pasiūlymo vertinimas ir įtraukimas į regiono projektų sąrašą užėmė nuo 1 iki 2 mėn. ir vidutiniškai sudarė 1,6 mėn. Apibendrinant priemonės projektų planavimo etapo trukmę, galima teigti, kad projekto idėjos identifikavimas ir tvirtinimas savivaldybės lygmenyje yra daugiausia laiko užimantis procesas. Kartu reikia pabrėžti, kad skirtingų REAC savivaldybių sugaištas laikas identifikuojant ir tvirtinant projektus yra labai skirtingas, t.y. vienos savivaldybės šią veiklą atlieka itin operatyviai, o kitos užtrunka iki 1 metų.

6

1,7

1,6

0

2

4

Mėnesiai

6

8

10

Projekto idėjos identifikavimas ir tvirtinimas (savivaldybės lygmenyje)

Projektinio pasiūlymo rengimas ir pateikimas RPT (įskaitant koregavimą)

Projektinio pasiūlymo vertinimas ir įtraukimas į regiono projektų sąrašą

7 paveikslas. Vidutinė priemonės projektų planavimo etapo trukmė pagal atskirus procesus REAC reikšmė

REAC žmogiškųjų išteklių pakankamumo ir proceso reglamentavimo kokybės planavimo etape analizė

Vertinant žmogiškųjų išteklių pakankamumą ir planavimo proceso apibrėžtumą bei kokybę, REAC savivaldybių atstovai pateikė atsakymus pagal standartizuotus, visiems REAC pateiktus klausimus. REAC savivaldybių atstovų buvo prašoma pateikti nuomonę, ar jų šios priemonės projektų planavimui skirti žmogiškieji ištekliai yra pakankami užtikrinant spartų ir kokybišką priemonės projektų planavimą. Svarbu pažymėti, kad nė viena REAC savivaldybė nepasirinko atsakymo, kad žmogiškieji ištekliai nebuvo pakankami nei personalo kiekiu, nei personalo žiniomis ir gebėjimais, reikalingais Priemonės projektų planavimui. Daugumai REAC savivaldybių planavimo funkcijai vykdyti pakako žmogiškųjų išteklių kiekybiniu aspektu, tačiau trūko specifinių, projektų planavimui reikalingų žinių ir gebėjimų. Taip nurodė 5 iš 7 REAC savivaldybių. Tik viena savivaldybė nurodė, kad planavimo funkcijai vykdyti žmogiškieji ištekliai buvo pakankami visais aspektais. Kita REAC savivaldybė nurodė aukščiausiojo lygmens savivaldybės administracijos vadovybės įsitraukimo į planavimo procesą stoką. Apibendrintas REAC savivaldybių žmogiškųjų išteklių vertinimas pateikiamas žemiau (žr. 8 paveikslą).

0%

Žmogiškieji ištekliai pakankami visais aspektais

14%

Žmogiškieji ištekliai buvo pakankami, tačiau trūko

specifinių, Priemonės projektų planavimui reikalingų, žinių ir gebėjimų

86%

Žmogiškieji ištekliai nebuvo pakankami nei

personalo kiekiu, nei personalo žiniomis ir gebėjimais, reikalingais Priemonės projektų planavimui

8 paveikslas. REAC savivaldybių administracijų žmogiškųjų išteklių pakankamumas užtikrinant spartų ir kokybišką priemonės projektų planavimą

Analogiškai buvo įvertintas ir savivaldybės administracijos procedūrų, užtikrinančių spartų ir kokybišką pagal Priemonę numatytų įgyvendinti projektų, planavimą, pakankamumas. 3 REAC savivaldybės nurodė, kad Xxxxxxxxx projektų planavimui nebuvo numatytos ir aprašytos procedūros ir xxx iš esmės apsunkino projektų planavimo etapą. Likusios 4 teigė, kad formalizuotos Priemonės projektų planavimo procedūros nebuvo nenumatytos, tačiau savivaldybės tarnautojai veikė pagal įprastą praktiką, kuri leido sparčiai ir efektyviai planuoti Priemonės projektus. Akcentuotina tai, kad nė viena REAC savivaldybė nenurodė turinti iš anksto

apibrėžtas, aiškias ir reglamentuotas procedūras, kurios galėjo būti taikomos vertinamos priemonės projektų planavimui (žr. 9 paveikslą). Tokia situacija byloja, kad savivaldybės vidinės planavimo procedūros ir instrumentai, pvz., strateginio plėtros plano ar strateginio veiklos plano rengimo tvarka, nebuvo integruoti su priemonės projektų planavimo procesu. O tai gali reikšti, kad priemonės projektai planuojami iš dalies izoliuotai savivaldybės strateginio plėtros plano atžvilgiu.

0%

Priemonės projektai buvo planuojami pagal iš anksto

apibrėžtas, aiškias ir reglamentuotas procedūras

43%

57%

Formalizuotos Priemonės projektų planavimo procedūros

nenumatytos, tačiau savivaldybės tarnautojai veikė pagal įprastą praktiką, kuri leido sparčiai ir efektyviai planuoti Priemonės projektus

Priemonės projektų planavimui nebuvo numatytos ir aprašytos procedūros ir tai iš esmės apsunkino projektų planavimo etapą

9 paveikslas. REAC savivaldybių administracijų procedūrų / tvarkų pakankamumas užtikrinant spartų ir kokybišką priemonės projektų planavimą

Apibendrinant, žmogiškųjų išteklių pakankamumas planavimo procese vertinamas kaip vidutiniškas. T.y. kiekybiniu požiūriu personalo pakanka planuoti priemonės projektus, tačiau didžiosios REAC savivaldybių administracijų dalies tarnautojams trūksta su priemonės specifika susijusių žinių. Priemonės projektų planavimo proceso ir procedūrų reglamentavimas vertintinas vidutiniškai-silpnai, taip pat akcentuotina, kad trūksta integracijos tarp priemonės planavimo ir savivaldybės strateginio planavimo procesų.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai planavimo procese

Kokios priežastys turi įtakos netolygiems šios priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose? (10.1.1.)

Kokios priežastys gali turėti/turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų

pasiekimui (10.1.2)

Atlikę išsamią REAC savivaldybių atstovų apklausą vertintojai nustatė, kad esminių

iššūkių, galinčių lemti netolygius vertinamos priemonės įgyvendinimo tempus atskiruose

regioniniuose ekonomikos augimo centruose, planavimo etape nėra. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į šias, vertintojų nuomone, vidutinio reikšmingumo problemas ar trūkumus:

1. Priemonės projektų planavimo procese mažai taikomi sofistikuoti investicinių projektų identifikavimo, išankstinio vertinimo ir prioritetizavimo instrumentai (pvz., sąnaudų- naudos analizė);

2. Priemonės projektų planavimo metu dalis REAC savivaldybių neužtikrina pakankamo partnerystės principo realizavimo įtraukiant savivaldybės gyventojus ir/ar socialinius bei ekonominius partnerius;

3. Priemonės projektų idėjos identifikavimas ir tvirtinimas savivaldybės lygmenyje yra ilgiausiai užtrunkantis priemonės projektų planavimo procesas, o tai gali turėti įtakos netolygiam priemonės įgyvendinimui atskiruose REAC;

4. REAC savivaldybių administracijų vidinis strateginio planavimo procesas ir procedūros (SPP, SVP) yra mažai integruoti su vertinamos priemonės projektų planavimo procesu, o tai apsunkina priemonės projektų planavimą;

5. REAC savivaldybių administracijų žmogiškieji ištekliai priemonės projektų planavimui iš esmės buvo pakankami kiekybiniu požiūriu, tačiau savivaldybių tarnautojai vis dar stokoja su priemonės specifika susijusių planavimo žinių ir gebėjimų.

Ar šiems tikslams16 pasiekti yra taikomos tinkamos regioninių centrų kompleksinės plėtros investicinių programų sudarymo ir paramos skyrimo procedūros? (10.2.2.)

Kokias ES paramos planavimo, administravimo, projektų įgyvendinimo pamokas galima išskirti, vertinant priemonės įgyvendinimą einamuoju laikotarpiu? (10.4.1.)

Vertinant aukščiau įvardintus iššūkius, reikia konstatuoti, kad regioninių centrų

kompleksinės plėtros investicinių programų sudarymo principas, kai tarpinė institucija (VRM) inicijuoja ir suteikia techninę pagalbą rengiant regioninių centrų kompleksinės plėtros galimybių studijas, o vėliau tvirtinant pačias programas, buvo tinkamas ir prisidėjo prie priemonės įgyvendinimo savalaikiškumo ir efektyvumo.

Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad didžioji dauguma REAC savivaldybių, iš esamos perspektyvos, būtų pasirinkusios finansuoti tuos pačius projektus, t.y. dauguma jų laikosi nuostatos, kad projektų identifikavimo ir atrankos procesas ir rezultatas buvo tinkamas.

Vis dėlto ateityje pagal nustatytus kriterijus prioritetizuojamų teritorijų (pvz., miestų, miestelių ar kt.) investiciniai projektai turėtų būti planuojami integraliai su konkrečios teritorijos

16 Vertinamos priemonės tikslui ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytiems tikslams.

strateginio plėtros planavimo dokumentais, kas padėtų užtikrinti aukštesnį finansuoti parengtų projektų parengtumo laipsnį (angl. project pipeline).

Nepaisant kilusių iššūkių, priemonės projektų planavimo etapas visose REAC savivaldybėse buvo gana efektyvus ir sklandus. Šiuo požiūriu, nei viena REAC savivaldybė reikšmingai neišsiskyrė iš kitų. Galima paminėti, kad, apklausos duomenimis, Utenos REAC planavimo etapą vertina maksimaliu galimu efektyvumo ir sklandumo balu. Žemiau esančiame paveiksle (10 paveikslas) pateikiamas pačių savivaldybių projektų planavimo etapo poveikio projektų įgyvendinimo trukmei vertinimas.

10 paveikslas. Priemonės projektų planavimo etapo efektyvumas ir sklandumas bei šio etapo poveikis projektų įgyvendinimo trukmei atskiruose REAC

Pastebima, kad Visagino ir Telšių REAC savivaldybių administracijų atstovai projektų planavimo etapą laiko šiek tiek reikšmingesniu projekto įgyvendinimo trukmei, tačiau bendroji situacija implikuoja, kad projektų planavimo etapas yra svarbus, tačiau ne lemiantis veiksnys projektų ir, atitinkamai, priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose.

2.2.2. Paraiškų rengimas, vertinimas ir atranka

CPVA atlieka įgyvendinančiosios institucijos funkcijas ir kviečia savivaldybes teikti paraiškas patvirtintiems ir į regiono projektų sąrašą įtrauktiems projektams, numatytiems įgyvendinti pagal priemonę. Pareiškėjai – regioninių ekonomikos augimo centrų savivaldybių institucijos – rengia paraišką dėl regiono projektų, patvirtintų regiono projektų sąraše ir numatytų įgyvendinti pagal priemonę, ir teikia CVPA. Įgyvendinančioji institucija atlieka paraiškų administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimą, galutinį sprendimą dėl finansavimo priima VRM. Su patvirtintų projektų pareiškėjais – savivaldybių institucijomis – sudaroma trišalė projekto finansavimo ir administravimo sutartis ir pradedamas projekto įgyvendinimas.

Paraiškų rengimo, vertinimo ir atrankos patirties analizė

Poskyryje, remiantis REAC savivaldybių pateikta informacija, nagrinėjama paraiškų rengimo, vertinimo ir atrankos patirtis. Atliekant analizę, buvo siekiama įvertinti, kaip vyko paraiškų rengimas, vertinimas ir atranka, ar šis etapas buvo sklandus bei kokie pagrindiniai iššūkiai ir problemos iškilo.

Atliktos apklausos rezultatai rodo, kad rengdamos paraiškas patvirtintiems ir į regiono projektų sąrašą įtrauktiems Priemonės projektams, REAC savivaldybės dažniau rėmėsi vidiniais, nei papildomais išoriniais ištekliais – išoriniais ekspertais ir konsultantais. Vertindamos išorinių konsultantų suteiktų paslaugų kokybę, savivaldybės nurodė, kad paslaugos buvo aukštos kokybės,

t.y. įvertino 4,7 balo iš 517.

Svarbų vaidmenį paraiškų rengimo etape atliko įgyvendinančioji institucija – 6 REAC savivaldybės apklausos metu nurodė, kad paraiškos rengimo metu nemažai konsultavosi su CPVA. Konsultacijas su CPVA bei jos suteiktą informaciją savivaldybės vertina palankiai – konsultacijų metu buvo gaunama vertinga paraiškos rengimui informacija. Tik 1 savivaldybė akcentavo, kad CPVA suteikta informacija buvo neaiški ir netiksli. Konsultacijos su kita Priemonės valdymo ir įgyvendinimo sistemos institucija – VRM – nebuvo tokios intensyvios – 3 iš 6 REAC nurodė, kad rengiant paraišką konsultavosi su šia institucija. Tačiau visų konsultacijų su VRM atvejais, VRM suteikta informacija vertinama kaip naudinga paraiškos rengimui.

Vertinant iššūkius, su kuriais REAC savivaldybės susidūrė rengdamos paraiškas, nustatyta, kad pagrindinės problemos kilo dėl to, kad vienu metu teko parengti keletą paraiškų bei dėl PFSA apibrėžtų sąlygų, kurias buvo sudėtinga įgyvendinti (žr. 11 paveikslą). Šiuos sunkumus įvardijo 4

17 Skalėje 1-5, 5 reiškia, kad paslaugos aukštos kokybės, 1 - paslaugos nekokybiškos.

iš 7 REAC savivaldybių. Be kita ko, 3 savivaldybės nurodė, kad sunku paraišką parengti taip, kad ji atitiktų RPT pateiktą projektinį pasiūlymą. Tai iš dalies gali nulemti faktas, kad rengiant projektinius pasiūlymus, parengiamos tik bendrosios projektų idėjos, o paraiškos rengimo etape jas tenka detalizuoti.

0,0%

REAC dalis, proc.

20,0% 40,0% 60,0%

80,0%

Xxxxx parengti paraišką taip, kad ji atitiktų

pateiktą projektinį pasiūlymą

42,9%

Per trumpą laiką tenka parengti keletą paraiškų

57,1%

PFSA nurodytos sąlygos (reikalavimai projektui ir

pan.) sunkiai įgyvendinamos

57,1%

Trūksta informacijos ir konsultacijų iš

įgyvendinančiosios institucijos 14,3%

11 paveikslas. Problemos, su kuriomis REAC savivaldybės susiduria paraiškų rengimo etape

Siekiant įvertinti projektų pagal Priemonę paraiškų rengimo etapo trukmę, etapas buvo suskaidytas į kelis atskirus procesus: (1) projekto paraiškos rengimas, (2) projekto paraiškos vertinimas įgyvendinančiojoje institucijoje, (3) projekto paraiškos koregavimas pagal pastabas,

(4) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymas. Remiantis REAC savivaldybių atstovų pateiktais duomenimis, visų procesų trukmė gana panaši – 1-2 mėn. (žr. 12 paveikslą). Reikšmingų nuokrypių tarp atskirų REAC savivaldybių taip pat neidentifikuota – atskiri etapo procesai užtrunka panašiai, 1, retesniu atveju - 2 mėn. skirtumu.

Projekto paraiškos rengimas

1

1,6

2,1

1,0

1,8

Projekto paraiškos vertinimas

įgyvendinančiojoje institucijoje

Projekto paraiškos koregavimas pagal

įgyvendinančiosios institucijos pastabas

0,0

2,0

4,0

Mėnesiai

6,0

8,0

Projekto finansavimo ir administravimo

sutarties sudarymas

12 paveikslas. Paraiškų pagal Priemonę rengimo etapo trukmė pagal atskirus procesus

REAC žmogiškųjų išteklių pakankamumo ir proceso reglamentavimo kokybės paraiškos rengimo etape analizė

Vertinant žmogiškųjų išteklių pakankamumą ir paraiškų rengimo proceso apibrėžtumą bei kokybę, REAC savivaldybių atstovų buvo prašoma pateikti nuomonę apie žmogiškųjų išteklių, skirtų paraiškų projektams pagal Priemonę rengimui, pakankamumą siekiant tinkamai parengti paraiškas. Akcentuotina, kad žmogiškieji ištekliai kiekybiniu aspektu paraiškos rengimo etape buvo pakankami beveik visose REAC savivaldybėse. Tačiau specifinių, paraiškos rengimui reikalingų gebėjimų ir žinių trūkumą akcentavo 4 iš 7 REAC savivaldybių. Tik 2 REAC savivaldybių atstovai nurodė, kad žmogiškieji ištekliai rengiant paraišką buvo pakankami visais aspektais.

Žmogiškieji ištekliai pakankami visais

aspektais

14,3%

28,6%

Žmogiškieji ištekliai buvo pakankami, tačiau

trūko specifinių, paraiškos rengimui reikalingų, žinių ir gebėjimų

57,1%

žmogiškieji ištekliai nebuvo pakankami nei

personalo kiekiu, nei personalo žiniomis ir gebėjimais, reikalingais paraiškų rengimui

13 paveikslas. REAC savivaldybių administracijų žmogiškųjų išteklių pakankamumas užtikrinant spartų ir kokybišką paraiškų pagal Priemonę rengimą

Taip pat buvo vertintas savivaldybės administracijos procedūrų, skirtų užtikrinti spartų ir kokybišką paraiškų parengimą, pakankamumas. Apklausos rezultatai atskleidė, kad nė vienoje iš REAC savivaldybių nėra numatytos formalizuotos paraiškų rengimo procedūros, tačiau įprasta savivaldybės veiklos praktika leido sparčiai ir efektyviai parengti paraiškas.

Apibendrinant, žmogiškųjų išteklių pakankamumas vertinamas kaip vidutinis – daugeliu atvejų žmogiškieji ištekliai buvo pakankami kiekybiniu požiūriu, tačiau trūko specifinių žinių ir gebėjimų, reikalingų paraiškoms pagal Priemonę parengti. Paraiškų rengimo proceso reglamentavimas taip pat vertinamas kaip vidutinis – procedūros nėra reglamentuotos, tačiau veikiama pagal nusistovėjusią praktiką, kuri leidžia sparčiai ir kokybiškai parengti paraiškas.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai paraiškos rengimo procese

Kokios priežastys turi įtakos netolygiems šios priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose? (10.1.1.)

Kokios priežastys gali turėti/turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų

pasiekimui (10.1.2)

Atlikus analizę, reikšmingų iššūkių paraiškos rengimo etape, kurie turėtų įtakos netolygiems

priemonės įgyvendinimo tempams bei neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų pasiekimui, neidentifikuota. Visgi galima paminėti, kad, nors REAC savivaldybių administracijų žmogiškieji ištekliai paraiškų pagal Priemonę rengimui iš esmės buvo pakankami kiekybiniu požiūriu, tačiau savivaldybių tarnautojai vis dar stokoja paraiškų rengimo žinių ir gebėjimų, susijusių su priemonės specifika.

Apibendrinant, REAC savivaldybės paraiškų rengimo, vertinimo ir atrankos etapą vertina kaip gana sklandų ir efektyvų, tačiau tarp atskirų REAC savivaldybių pastebimi nežymūs skirtumai. Apklausos duomenys rodo, kad Utenos ir Mažeikių REAC šio etapo sklandumą ir efektyvumą vertina vidutiniškai, o maksimaliai sklandžiu ir efektyviu paraiškos rengimo etapą laiko Alytaus REAC (žr. 14 paveikslą).

14 paveikslas. Paraiškų projektams pagal Priemonę rengimo, vertinimo ir atrankos etapo įgyvendinimo sklandumas ir efektyvumas bei šio etapo poveikis priemonės projektų įgyvendinimo trukmei atskiruose REAC

REAC savivaldybės gana skirtingai vertina paraiškų rengimo etapo poveikį projekto įgyvendinimo trukmei. Dalis savivaldybių mano, kad šis etapas turi mažą poveikį projektų

įgyvendinimo trukmei, dalis – kad poveikis didelis, o Utenos REAC nurodo, kad poveikis yra maksimalus.

2.2.3. Projektų įgyvendinimas ir administravimas

Projektus pagal priemonę įgyvendina regioninių ekonomikos augimo centrų savivaldybių institucijos. Jos skelbia viešuosius pirkimus, vykdo paslaugų ar prekių tiekėjų atranką ir pasirašo pirkimo sutartį bei koordinuoja kitas su projekto įgyvendinimu susijusias veiklas.

Projektų įgyvendinimo ir administravimo patirties analizė

Šiame poskyryje analizuojama REAC savivaldybių projektų pagal Priemonę įgyvendinimo ir administravimo patirtis. Remiantis REAC savivaldybių atstovų pateikta informacija, siekta įvertinti, kaip vykdomas projekto administravimas ir įgyvendinimas REAC savivaldybėse bei identifikuoti pagrindines iškilusias problemas.

Atlikta apklausa rodo, kad vykdant pagal Priemonę įgyvendinamų projektų administravimą, dažniausiai pasitelkiami tik vidiniai savivaldybės žmogiškieji ištekliai - už įgyvendinamų projektų administravimą priklausomai nuo projektų tipo yra atsakingi savivaldybės darbuotojai ar tarnautojai iš įvairių skyrių. Konkrečiam savivaldybės skyriui ir jo darbuotojams atsakomybė už projektų administravimą priskirta 1 REAC atveju. Išoriniai paslaugų teikėjai projektų administravimui papildomai buvo samdomi tik 1 REAC atveju. Išorinių paslaugų teikėjų suteiktų paslaugų kokybę savivaldybė vertino gerai (4 iš galimų 5 balų18).

Vertinant sunkumus, kurie kyla administruojant ir įgyvendinant projektus pagal Priemonę, REAC savivaldybių atstovai labiau akcentavo išorinius veiksnius. Visos savivaldybės kaip vieną iš iššūkių nurodė sunkumus su paslaugų tiekėjais, beveik visos (6 iš 7) – išaugusias paslaugų/darbų kainas, lyginant su suplanuotu biudžetu (žr. 15 paveikslą). Tokios problemos kaip vykdomų darbų kokybės kontrolė, projektų veiklų ar finansinių lėšų perskirstymo derinimas iškilo tik keletui REAC savivaldybių.

18 Skalėje 1-5, 5 reiškia, kad paslaugos aukštos kokybės, 1 - paslaugos nekokybiškos.

REAC dalis, proc.

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Projektams vadovaujančių ir projektus

administruojančių asmenų gebėjimų trūkumas

28,6%

Sudėtinga kontroliuoti vykdomų darbų kokybę

42,9%

Kyla problemų su paslaugų tiekėjais

100,0%

Išaugusios paslaugų/darbų kainos, lyginant su

suplanuotu projekto biudžetu

85,7%

Sudėtinga suderinti reikalingus projekto veiklų /

finansinių lėšų perskirstymus / pakeitimus

42,9%

15 paveikslas. Problemos, su kuriomis REAC savivaldybės susiduria projektų įgyvendinimo ir administravimo etape

Remiantis REAC savivaldybių apklausa, tik kiek daugiau nei pusė visų pagal Priemonę įgyvendinamų projektų bus įgyvendinti laiku arba anksčiau nei buvo suplanuota. Beveik ketvirtadalis įgyvendinamų projektų vėluos gana ženkliai – daugiau nei 6 mėn. (žr. 16 paveikslą).

Projektų, kurie nevėluos (t.y. bus

baigti kaip suplanuota), dalis

Projektų, kurie vėluos iki 3 mėn., dalis

49,1%

1,8% 16,4%

23,6%

9,1%

Projektų, kurie vėluos iki 6 mėn.,

dalis

Projektų, kurie vėluos daugiau nei 6 mėn., dalis

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Projektų dalis, proc.

Projektų, kurie bus baigti anksčiau

nei suplanuota, dalis

16 paveikslas. Projektų, kurie bus įgyvendinti laiku/vėluos/bus įgyvendinti anksčiau, dalis nuo visų REAC įgyvendinamų projektų pagal Priemonę

Vidutiniškai pagal Priemonę įgyvendinami projektai nuo suplanuoto įgyvendinimo grafiko nukrypsta 6 mėn. Projektų vėlavimui įtakos turėjo sunkumai, iškilę vykdant viešuosius pirkimus, taip pat papildomi nenumatyti darbai. Didesni nuokrypiai (vidutiniškai 12 mėn.) identifikuoti Visagino ir Utenos REAC atvejais.

Nuo suplanuoto biudžeto pagal priemonę įgyvendinami projektai nukrypsta vidutiniškai 11 proc., t.y. būtent tiek viršija suplanuotą biudžetą. Reikia pastebėti, kad tik 1 REAC – Mažeikių – atveju, lėšų buvo sutaupyta, visais kitais atvejais – suplanuoti projektų biudžetai viršijami.

Projektų nuokrypiai nuo fizinių rodiklių reikšmių identifikuoti tik 1 REAC savivaldybės atveju, kituose REAC buvo pasiektos projektuose suplanuotos fizinių rodiklių reikšmės.

REAC žmogiškųjų išteklių pakankamumo ir proceso reglamentavimo kokybės projektų administravimo ir įgyvendinimo etape analizė

Vertinant žmogiškųjų išteklių pakankamumą ir projektų įgyvendinimo ir administravimo proceso apibrėžtumą bei kokybę, REAC savivaldybių atstovų buvo prašoma pateikti nuomonę apie žmogiškųjų išteklių, skirtų projekto administravimui ir įgyvendinimui, pakankamumą. Akcentuotina, kad tik 1 REAC savivaldybė nurodė, kad žmogiškieji ištekliai projekto administravimui ir įgyvendinimui yra pakankami. Visose kitose – žmogiškųjų išteklių trūksta kiekybiniu aspektu arba žmogiškiesiems ištekliams trūksta specifinių žinių, gebėjimų, reikalingų projektų administravimui ir įgyvendinimui (žr. 17 paveikslą).

Žmogiškieji ištekliai pakankami visais aspektais

14,3%

42,9%

Žmogiškieji ištekliai yra pakankami, tačiau trūksta

specifinių projektų įgyvendinimo ir administravimo žinių ir gebėjimų

42,9%

Žmogiškieji ištekliai nėra pakankami nei personalo

kiekiu, nei personalo žiniomis ir gebėjimais, reikalingais projektų įgyvendinimui ir administravimui

17 paveikslas. REAC savivaldybių administracijų žmogiškųjų išteklių pakankamumas užtikrinant projektų administravimą ir įgyvendinimą efektyviai bei laiku

Analogiškai REAC savivaldybių buvo prašyta įvertinti savivaldybės procedūrų pakankamumą siekiant užtikrinti projektų administravimą ir įgyvendinimą efektyviai ir laiku. Apklausos rezultatai rodo, kad tokios procedūros reglamentuotos tik 1 iš REAC savivaldybių, o dauguma REAC savivaldybių neturi reglamentuotų procedūrų, tačiau projektų administravimas ir įgyvendinimas vykdomas pagal nusistovėjusią praktiką, kuri leidžia veiklas įgyvendinti tinkamai (žr. 18 paveikslą). Problemų dėl nenustatytų procedūrų administruojant ir įgyvendinant projektus kyla 1 iš REAC.

14,3%

14,3%

Projektai įgyvendinami ir administruojami pagal iš

anksto apibrėžtas, aiškias ir reglamentuotas procedūras, pasitelkiami projektų valdymo įrankiai

71,4%

Formalizuotos projektų įgyvendinimo ir administravimo

procedūros nenumatytos, tačiau savivaldybės

tarnautojai ir darbuotojai veikia pagal įprastą praktiką leidžiančią efektyviai ir laiku vykdyti projektus

Projektų įgyvendinimui ir administravimui nėra parengtos aprašytos procedūros ir tai iš esmės apsunkina projektų vykdymą

18 paveikslas. REAC savivaldybių administracijų procedūrų / tvarkų pakankamumas užtikrinant projektų įgyvendinimą ir administravimą efektyviai bei laiku

Apibendrinant, žmogiškųjų išteklių pakankamumas vertinamas kaip vidutinis-silpnas – daugeliu atvejų, žmogiškieji ištekliai buvo nepakankami kiekybiniu požiūriu arba trūko specifinių žinių ir gebėjimų, reikalingų projektų administravimui ir įgyvendinimui. Projektų administravimo ir įgyvendinimo proceso reglamentavimas vertinamas kaip vidutinis – daugumoje REAC savivaldybių procedūros nėra reglamentuotos, tačiau veikiama pagal nusistovėjusią praktiką, kuri leidžia užtikrinti tinkamą projektų administravimą ir įgyvendinimą.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai projektų administravimo ir įgyvendinimo procese

Kokios priežastys turi įtakos netolygiems šios priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose? (10.1.1.)

Kokios priežastys gali turėti/turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų

pasiekimui (10.1.2)

Atlikus analizę, identifikuota keletas iššūkių, kurie kyla projektų administravimo ir

įgyvendinimo etape ir kurie gali turėti įtakos netolygiems priemonės įgyvendinimo tempams bei neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų pasiekimui:

1. Įgyvendinant projektus dažniausiai susiduriama su sunkumais, kuriuos nulemia išoriniai veiksniai – paslaugų teikėjai, paslaugų/darbų kainų kaita, lyginant su suplanuotu biudžetu. Šie sunkumai nulemia projektų vėlavimus, taip pat turi įtakos bendram priemonės įgyvendinimui.

2. REAC savivaldybių administracijų personalas, reikalingas projektų administravimui ir įgyvendinimui, nebuvo pakankamas, be to, buvo stokojama žinių ir gebėjimų, susijusių su priemonės specifika.

3. Daugumoje REAC nėra reglamentuotų projektų administravimo ir įgyvendinimo procedūrų, o tai kai kuriais atvejais gali sukelti sunkumų.

Apibendrinant, REAC savivaldybės projektų administravimo ir įgyvendinimo etapą vertina kaip gana sklandų ir efektyvų, tačiau tarp atskirų REAC savivaldybių pastebimi nežymūs skirtumai. Vidutiniškai sklandžiai ir efektyviai šis etapas įgyvendinamas Alytaus ir Visagino REAC, maksimaliai sklandžiai ir efektyviai – Marijampolės REAC (žr. 19 paveikslą).

Projektų administravimo ir įgyvendinimo etapo poveikį projektų įgyvendinimo trukmei REAC savivaldybės vertina skirtingai. 5 iš 7 REAC savivaldybių nurodė, kad poveikis projektų įgyvendinimo trukmei yra didelis arba labai didelis, o tik 2 savivaldybės teigia, kad poveikis yra menkas.

19 paveikslas. Projektų įgyvendinimo ir administravimo etapo sklandumas ir efektyvumas bei šio etapo poveikis priemonės projektų įgyvendinimo trukmei atskiruose REAC

2.2.4. Viešieji pirkimai

Viešųjų pirkimų vykdymas yra integrali priemonės projektų įgyvendinimo ir administravimo dalis, tačiau dėl išskirtinės viešųjų pirkimų etapo svarbos ir reikšmės projektų rezultatyvumui, įgyvendinimui laiku bei efektyvumui vertintojai pasirinko šį etapą analizuoti atskirai. Vertinant viešųjų pirkimų etapą ir jo poveikį priemonės įgyvendinimo tempams bei rezultatyvumui regioniniuose ekonomikos augimo centruose buvo atlikta išsami REAC

savivaldybių atstovų apklausa. Visų REAC savivaldybių atstovai buvo apklausti pagal tuos pačius klausimus, kas užtikrina objektyvumo ir palyginimo galimybes. Vis dėlto reikia pažymėti, kad dalis REAC savivaldybių nepateikė išsamių atsakymų į tam tikrus, su viešųjų pirkimų vykdymu susijusius, klausimus.

Viešųjų pirkimų vykdymo patirties analizė

REAC savivaldybės įgyvendindamos priemonės projektus per visą priemonės įgyvendinimo periodą planuoja įvykdyti apytiksliai 45019 viešųjų pirkimų. Vertinimo metu (2012 m. II ketv.) apie du trečdalius viešųjų pirkimų REAC savivaldybės jau buvo įvykdžiusios, apie 7 proc. viešųjų pirkimų buvo vykdomi vertinimo metu, o apie 23 proc. viešųjų pirkimų buvo suplanuoti vykdyti ateityje. Vertintojų nuomone, šiame poskyryje pateikiama su viešųjų pirkimų vykdymu susijusių problemų ir iššūkių analizė remiasi pakankamai dideliu įvykdytų viešųjų pirkimų kiekiu.

Vertinant viešųjų pirkimų etapo vykdymo efektyvumą ir poveikį priemonės įgyvendinimui laiku, vertintojai atliko įvykdytų viešųjų pirkimų kiekybinę analizę. Šios analizės duomenimis, 7 viešojo pirkimo konkursai buvo sustabdyti/nutraukti (2 REAC). Pagrindinės viešųjų pirkimų sustabdymo/nutraukimo priežastys – tiekėjų pateiktos pretenzijos, tiekėjo ieškinys teismui dėl viešojo pirkimo konkurso ar teismo sprendimas dėl viešojo pirkimo nutraukimo. Pažymėtina, kad sustabdyti viešieji pirkimai sudaro apie 2,2 proc. nuo visų REAC savivaldybių įvykdytų viešųjų pirkimų, kas santykinai nėra didelis skaičius. Vis dėlto turint omenyje sustabdytų/nutrauktų pirkimų finansinę apimtį ir svarbą, negalima šių atvejų laikyti nereikšmingais.

Pažymėtina, kad visos REAC savivaldybės pasiūlymų viešojo pirkimo konkursui vertinimui pasirinko paprasčiausią – mažiausios kainos – kriterijų. Tik viena iš 7 REAC savivaldybių nurodė taikiusi ekonominio naudingumo kriterijų, 20 proc. pagal priemonę vykdytų viešųjų pirkimų.

Vertinimo metu buvo atlikta ir viešųjų pirkimų analizė pagal viešųjų pirkimų konkursams pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių. Vertinant visas REAC savivaldybes, nustatyta, kad apie 9 proc. viešųjų pirkimų konkursuose buvo pateiktas tik vienas tiekėjo pasiūlymas, po maždaug ketvirtadalį viešųjų pirkimų konkursų sulaukė 2-3 ir 4-5 pasiūlymų, o 40 proc. viešųjų pirkimų konkursuose buvo pateikti daugiau nei 5 tiekėjų pasiūlymai (žr. 22 paveikslą).

19 Viena REAC savivaldybė nepateikė kiekybinės informacijos vykdomų viešųjų pirkimų atžvilgiu, todėl šis skaičius yra išvestinis.

9,0%

39,3%

23,7%

28,0%

Viešojo pirkimo konkursui buvo pateiktas 1

(vienas) pasiūlymas

Viešojo pirkimo konkursui buvo pateikti 2-3 pasiūlymai

Viešojo pirkimo konkursui buvo pateikti 4-5 pasiūlymai

Viešojo pirkimo konkursui buvo pateikti daugiau nei 5 pasiūlymai

20 paveikslas. Įvykdytų/vykdomų viešųjų pirkimų konkursų dalis klasifikuojant juos pagal pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių

Lyginant REAC savivaldybes tarpusavyje, atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų konkursams pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius yra gana netolygus. Identifikuotos 2 REAC savivaldybės, kurių viešųjų pirkimų konkursuose santykinai dažniau dalyvaudavo tik vienas tiekėjas (25 proc., 9 proc.).

Analizuojant pagrindines problemas, kilusias REAC savivaldybėms vykdant viešuosius pirkimus reikėtų išskirti su viešojo pirkimo techninės specifikacijos rengimu susijusias problemas. Visos 7 REAC savivaldybės nurodė, kad tai yra vienas iš didžiausių sunkumų, kylančių viešųjų pirkimų vykdymo etape. Kiti pagrindiniai viešojo pirkimo etape kylantys iššūkiai susiję su išoriniais veiksniais (pvz., tiekėjų pretenzijų, ieškinių teismui) bei viešųjų pirkimų konkursų dalyvių pateiktų pasiūlymų techninių charakteristikų vertinimu. Detalizuotas problemų sąvadas vykdant viešuosius pirkimus pateikiamas žemiau esančiame paveiksle (21 paveikslas).

REAC dalis, proc.

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0% 100,0%

Sudėtinga parinkti tinkamą viešojo pirkimo būdą 0,0%

Sudėtinga parengti bendrąsias viešojo pirkimo sąlygas 0,0%

Sudėtinga parengti pirkimo techninę specifikaciją

100,0%

Sudėtinga suderinti pirkimo techninę specifikaciją su atsakingais

savivaldybės administracijos padaliniais

14,3%

Sudėtinga parengti viešojo pirkimo sąlygas dėl vidinių ir išorinių

veiksnių, siekiančių daryti poveikį viešojo pirkimo…

0,0%

Per mažas viešųjų pirkimų dalyvių pasiūlymų skaičius 0,0%

Per didelis viešųjų pirkimų dalyvių pasiūlymų skaičius

28,6%

Sudėtinga įvertinti viešųjų pirkimų konkursų dalyvių atitikimą

pirkimo sąlygų reikalavimams

28,6%

Sudėtinga įvertinti viešųjų pirkimų konkursų dalyvių pateiktų

pasiūlymų technines charakteristikas

42,9%

Viešųjų pirkimų procedūros užtrunka ilgiau dėl vidinių veiksnių

(savivaldybės administracijos vidinių procedūrų, gebėjimų)

14,3%

Viešųjų pirkimų procedūros užtrunka ilgiau dėl išorinių veiksnių

(tiekėjų pretenzijų, ieškinių teismui)

57,1%

Viešųjų pirkimų procedūros užtrunka dėl sutarties su viešojo

pirkimo konkursą laimėjusiu subjektu sudėtingo derinimo ir…

0,0%

21 paveikslas. Pagrindinės problemos, kilusios vykdant viešuosius pirkimus

Vertintojai siekė ne tik identifikuoti pagrindines problemas, kylančias vykdant viešuosius pirkimus, tačiau ir nustatyti jų įtaką pagal priemonę vykdomų projektų įgyvendinimui laiku, biudžetui ir fizinių rodiklių pasiekimo laipsniui.

REAC savivaldybių skaičius

0

1

2

3

4

5

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra kritiniai projekto

įgyvendinimui laiku

2

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra reikšmingi, tačiau projektas

bus (buvo) įgyvendintas su nedideliais nuokrypiais nuo plano

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra nereikšmingi projekto įgyvendinimui laiku

1

1

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai neturi jokio poveikio projekto

įgyvendinimui laiku

2

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra kritiniai projekto biudžetui

1

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai nėra reikšmingi projekto

biudžetui

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra kritiniai projekto fiziniams rodikliams

0

1

Viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai nėra reikšmingi projekto

fiziniams rodikliams.

5

22 paveikslas. Viešųjų pirkimų metu kilusių sunkumų poveikis projektų įgyvendinimui laiku, biudžetui ir fiziniams rodikliams

Kaip pavaizduota aukščiau esančiame paveiksle (22 paveikslas), 3 REAC savivaldybės nurodė, kad viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra kritiniai20 arba reikšmingi21 projekto įgyvendinimui laiku. Po vieną REAC savivaldybę nurodė, kad viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra kritiškai reikšmingi projekto biudžetui (t.y. biudžetas buvo viršytas ir tai apribojo kitus projekto kiekybinius ar kokybinius parametrus) bei fizinių rodiklių pasiekimo laipsniui (t.y. buvo / bus pasiekti mažesni fiziniai projekto rodikliai nei planuota).

Siekiant įvertinti viešųjų pirkimų efektyvumą vertintojai taip pat siekė identifikuoti, ar REAC savivaldybės naudoja tokius centralizuotus viešųjų pirkimų instrumentus, kaip Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema22 ir Centrinės perkančiosios organizacijos paslauga23. 4 REAC savivaldybės nurodė, kad tam tikra apimtimi naudojasi centrine viešųjų pirkimų informacine sistema, t.y. vykdo elektroninius viešuosius pirkimus. Galima pastebėti, kad būtent šių savivaldybių viešųjų pirkimų konkursai sulaukė santykinai daugiau tiekėjų pasiūlymų. Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugos naudojamos 3 REAC savivaldybių, tačiau kur kas siauresne apimtimi. Tai galimai sąlygota ir tos aplinkybės, kad CPO kataloge centralizuotu būdu siūloma įsigyti tik dalį REAC savivaldybėms reikalingų paslaugų ar darbų (pvz., techninė priežiūra, pastatų modernizavimas).

20 Dėl sunkumų projektas vėluoja daugiau nei 6 mėn. ar gali būti (buvo) suspenduotas.

21 Projektas bus (buvo) įgyvendintas su nuokrypiais nuo plano (iki 6 mėn.).

22 CVP IS, xxxxx://xxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx

23 CPO, xxx.xxx.xx

REAC žmogiškųjų išteklių pakankamumo ir proceso reglamentavimo kokybės viešųjų pirkimų etape analizė

Vertinant žmogiškųjų išteklių pakankamumą vykdyti viešuosius pirkimus, net 4 REAC savivaldybės nurodė, kad žmogiškieji ištekliai nėra pakankami nei personalo kiekiu, nei personalo žiniomis ir gebėjimais, reikalingais tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus (žr. 23 paveikslą). Viena savivaldybė susiduria su specifinių žinių ir gebėjimų trūkumu vykdant viešuosius pirkimus, o 2 REAC savivaldybės žmogiškųjų išteklių šiame projektų įgyvendinimo etape nestokoja.

Žmogiškieji ištekliai pakankami visais aspektais

28,6%

57,1%

14,3%

Žmogiškieji ištekliai yra pakankami, tačiau trūksta

specifinių žinių ir gebėjimų vykdant viešuosius pirkimus

Žmogiškieji ištekliai nėra pakankami nei personalo kiekiu nei personalo žiniomis ir gebėjimais

reikalingais tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus

23 paveikslas. REAC savivaldybių administracijų žmogiškųjų išteklių pakankamumas užtikrinant tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą

Pabrėžtina tai, kad būtent tose REAC savivaldybėse, kuriose žmogiškieji ištekliai viešųjų pirkimų vykdymui nėra pakankami, pasitaikė sustabdytų ar nutrauktų viešųjų pirkimų konkursų atvejų.

Analogiškai buvo įvertintas ir REAC savivaldybių procedūrų ir naudojamų valdymo įrankių pakankamumas užtikrinant tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą įgyvendinant Priemonės projektus. Galima konstatuoti, kad REAC savivaldybių administracinis ir procedūrinis parengtumas vykdyti viešuosius pirkimus yra gana aukštas. Tik 1 REAC savivaldybė nurodė, kad viešųjų pirkimų vykdymui nėra parengtos aprašytos procedūros ir tai iš esmės apsunkina viešųjų pirkimų vykdymą. Kitos REAC savivaldybės veikia pagal iš anksto apibrėžtas, aiškias ir reglamentuotas procedūras arba įprastą praktiką, leidžiančią tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus (žr. 24 paveikslą).

14,3%

Viešieji pirkimai vykdomi pagal iš anksto apibrėžtas, aiškias ir

reglamentuotas procedūras

28,6%

57,1%

Formalizuotos viešųjų pirkimų vykdymo procedūros

nenumatytos, tačiau savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai veikia pagal įprastą praktiką leidžiančią tinkamai vykdyti

viešuosius pirkimus

Viešųjų pirkimų vykdymui nėra parengtos aprašytos

procedūros ir tai iš esmės apsunkina viešųjų pirkimų vykdymą

24 paveikslas. REAC savivaldybių administracijų procedūrų ir naudojamų valdymo įrankių pakankamumas užtikrinant tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą

Apibendrinant, žmogiškųjų išteklių pakankamumas viešųjų pirkimų etape vertinamas silpnai. T.y. žmogiškieji ištekliai nėra pakankami nei personalo kiekiu, nei personalo žiniomis ir gebėjimais, reikalingais tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus 4 savivaldybėse, o 2 savivaldybėse stokojama specifinių žinių viešųjų pirkimų klausimais. Savivaldybių administracijos procedūrų ir naudojamų valdymo įrankių pakankamumas vertinamas vidutiniškai-stipriai, ir tai daugiausia lemia nacionalinis viešųjų pirkimų vykdymo reglamentavimas.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai viešųjų pirkimų vykdyme

Kokios priežastys turi įtakos netolygiems šios priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose? (10.1.1.)

Kokios priežastys gali turėti/turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų

pasiekimui (10.1.2)

Atlikę išsamią REAC savivaldybių atstovų apklausą vertintojai nustatė, kad viešųjų pirkimų

etapas susiduria su esminiais iššūkiais, galinčiais lemti netolygius vertinamos priemonės įgyvendinimo tempus atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose. Žemiau pateikiamos pagrindinės problemos ir iššūkiai, kurie, vertintojų nuomone, vertintini kaip vidutinio ir didelio reikšmingumo:

1. Vertinimo duomenimis, 7 viešojo pirkimo konkursai buvo sustabdyti/nutraukti (2 REAC). Pagrindinės viešųjų pirkimų sustabdymo/nutraukimo priežastys – tiekėjų pateiktos pretenzijos, tiekėjo ieškinys teismui dėl viešojo pirkimo konkurso ar teismo sprendimas dėl viešojo pirkimo nutraukimo;

2. Praktiškai visi REAC savivaldybių vykdyti viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi vertinant pasiūlymus mažiausios kainos kriterijaus pagrindu. Tam tikrų, sudėtingesnių objektų atžvilgiu, siūlytina naudoti ekonominio naudingumo kriterijų.

3. Vertinimo metu nustatyta, kad apie 9 proc. viešųjų pirkimų konkursuose buvo pateiktas tik vienas tiekėjo pasiūlymas. Vykdant viešuosius pirkimus mažiausios kainos kriterijaus pagrindu yra ypač svarbu užtikrinti daugiau nei 1-2 tiekėjų dalyvavimą viešojo pirkimo konkursuose.

4. Viešojo pirkimo techninės specifikacijos parengimas yra vienas iš didžiausių sunkumų, kylančių viešųjų pirkimų vykdymo etape. Kiti pagrindiniai viešojo pirkimo etape kylantys iššūkiai susiję su išoriniais veiksniais (pvz., tiekėjų pretenzijų, ieškinių teismui) bei viešųjų pirkimų konkursų dalyvių pateiktų pasiūlymų techninių charakteristikų vertinimu.

5. 3 REAC savivaldybių atveju, viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra kritiniai arba reikšmingi konkrečių projektų įgyvendinimui laiku. Dviejose savivaldybėse viešųjų pirkimų metu iškilę sunkumai yra kritiškai reikšmingi projekto biudžetui bei fizinių rodiklių pasiekimo laipsniui.

6. Vertinimo metu nustatyta, kad Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema naudojama vykdant tik mažesniąją dalį visų viešųjų pirkimų. Ribotas viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę mažina potencialių tiekėjų ratą ir neprisideda prie priemonės projektų efektyvumo didinimo.

7. REAC savivaldybių žmogiškųjų išteklių pakankamumas viešųjų pirkimų etape vertinamas silpnai. T.y. žmogiškieji ištekliai nėra pakankami nei personalo kiekiu, nei personalo žiniomis ir gebėjimais, reikalingais tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus 4 savivaldybėse, o 2 savivaldybėse stokojama specifinių žinių viešųjų pirkimų klausimais.

Reziumuojant, viešųjų pirkimų etapas REAC savivaldybėse vyko nevienodai, tam tikrais atvejais viešųjų pirkimų metu kilę iššūkiai lėmė konkrečių REAC savivaldybių projektų nuokrypius nuo suplanuoto laiko grafiko ir biudžeto. Kaip pavaizduota žemiau esančiame paveiksle (25 paveikslas), Visagino, Utenos ir Alytaus REAC savivaldybės viešųjų pirkimų etapą vertina kaip mažiau efektyvų ir sklandų. Visos savivaldybės nurodė, kad viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo etapo poveikis projektų įgyvendinimo trukmei yra labai didelis (išskyrus Alytaus savivaldybę, nurodžiusią, kad poveikis didelis).

25 paveikslas. Viešųjų pirkimų etapo efektyvumas ir sklandumas bei šio etapo poveikis projektų įgyvendinimo trukmei atskiruose REAC

Vertinant viešųjų pirkimų etapo efektyvumą ir sklandumą visuose REAC bei šio etapo poveikį projektų įgyvendinimo trukmei, galima konstatuoti, kad viešųjų pirkimų etapas ir jame kylančios problemos yra viena pagrindinių priežasčių, turinčių įtakos netolygiems šios priemonės įgyvendinimo tempams atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose. REAC savivaldybių teigimu, viešųjų pirkimų etapo metu kylančios problemos, sąlygojančios nuokrypį nuo suplanuoto biudžeto ir, tam tikrais atvejais, nuo fizinių projektų lygmens rodiklių, turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų pasiekimui.

Kokiomis konkrečiomis priemonėmis galima paspartinti priemonės lėšų įsisavinimą 2007- 2013 m. laikotarpiu?(10.4.2.)

Siekiant paspartinti priemonės lėšų įsisavinimą viešųjų pirkimų etape rekomenduotina taikyti šias administracines priemones ir/ar veiklas:

1. Techninės pagalbos teikimas projektų vykdytojams rengiant viešųjų pirkimų techninę specifikaciją.

2. Mokymai viešųjų pirkimų specialistams, praktinės konsultacijos dėl viešųjų pirkimų sąlygų rengimo, viešųjų pirkimų techninių pasiūlymų vertinimo, pretenzijų nagrinėjimo bei teisminių procesų, susijusių su viešųjų pirkimų vykdymu;

3. TI ir/ar VI rekomendacijų teikimas projektų vykdytojams dėl aktyvesnio naudojimosi Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema;

4. Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) prekių/paslaugų/darbų katalogo plėtra bei rekomendacijų teikimas projektų vykdytojams dėl aktyvesnio naudojimosi CPO paslaugomis.

5. REAC savivaldybės, kaip projektų vykdytojai, turi užtikrinti aukštą konkurencijos tarp tiekėjų lygį vykdant viešuosius pirkimus, t.y. ypač tuose pirkimuose, kuriuose naudojamas mažiausios kainos kriterijus, būtina užtikrinti daugiau nei 1-2 tiekėjų dalyvavimą.

REAC savivaldybių atstovai taip pat pateikė siūlymus supaprastinti viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą ir viešųjų pirkimų vykdymo procedūras. Visgi vertintojai, atsižvelgdami į viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje patirtį ir kultūrą bei siekdami užtikrinti konkurencingumo, skaidrumo, nešališkumo principus, nemano, kad viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo paprastinimas būtų efektyvi išeitis spartinant vertinamos ar kitų priemonių lėšų įsisavinimą.

2.2.5. Stebėsena ir priežiūra

Regiono projektų, įgyvendinamų pagal priemonę, stebėsena ir priežiūra vykdoma tiek regioninio ekonomikos augimo centro, tiek VRM lygmenyje. Pirmuoju atveju, projekto rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą vykdo RPD skyriai apskrityse. Bendrą priemonės įgyvendinimo stebėseną ir priežiūrą vykdo priemonę administruojanti institucija – VRM. VRM, kaip regionines priemones koordinuojančios institucijos, stebėsenos funkcijos yra susijusios su finansinių rodiklių stebėsena. VRM pagal kompetenciją prižiūri, kad ES fondų lėšos regionų projektams būtų planuojamos taip, kad šios lėšos nebūtų prarastos pagal Reglamento Nr. 1083/2006 93 straipsnio nuostatas.

Stebėsenos ir priežiūros patirties REAC lygmenyje analizė

Vertintojai atliko projektų stebėsenos ir priežiūros REAC savivaldybių lygmenyje analizę. Šiame etape buvo svarbu nustatyti, ar REAC tinkamai vykdo projektų ir atskirų jų veiklų stebėsenos funkciją, ar geba laiku identifikuoti nuokrypius nuo finansinių ir fizinių rodiklių. Projektų priežiūros vertinimas buvo siejamas su REAC projektų veiklų kuriamų produktų (t.y. statybos/rekonstrukcijos ar pan. objektų) technine priežiūra, siekiant išsiaiškinti, ar projektų

įgyvendinimo metu yra efektyviai užtikrinami projektų kuriamų produktų kiekybiniai ir kokybiniai požymiai.

Apibendrinus REAC savivaldybių duomenis nustatyta, kad 6 iš 7 REAC finansinių rodiklių stebėsena yra efektyvi, pakankama bei užtikrinanti tinkamą biudžeto vykdymą. Tik vieno REAC atveju buvo identifikuoti sunkumai dėl projektų finansinių planų vykdymo (dėl savivaldybės dalies projekte finansinių įsipareigojimų nevykdymo), tačiau ši problema daugiau būdinga planavimo ir įgyvendinimo etapams. Kadangi priemonės projektų fiziniai pasiekimo rodikliai yra pakankamai simplifikuoti, didžioji dauguma REAC savivaldybių nesusidūrė su projektų lygmens rodiklių stebėsenos problemomis.

Projektų veiklų lygmens priežiūros situacija yra pakankamai skirtinga priklausomai nuo REAC savivaldybės. Dauguma REAC savivaldybių nurodė, kad vykdomų rangos/statybos darbų techninę priežiūrą atlieka nacionalinio lygmens paslaugų teikėjai. Tam tikrų projektų atžvilgiu, 3 REAC savivaldybėse, techninė priežiūra yra atliekama vietinio lygmens techninės priežiūros teikėjų. Tik viena REAC savivaldybė nurodė, kad konkretaus projekto atveju vykdomų rangos/statybos darbų techninė priežiūra atliekama pagal FIDIC reglamentą.

Savivaldybės, paprašytos nurodyti, kaip jos vertina techninės priežiūros paslaugų teikimo kokybę, dviem atvejais teigė, kad techninės priežiūros paslaugos yra nekokybiškos ir tai sąlygoja prastesnę projektų veiklų produktų kokybę ar nuokrypį nuo fizinių parametrų. Pvz., viena REAC savivaldybė nurodė, kad techninės priežiūros paslaugas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas teikiančios įmonės dažnai nevykdo savo pareigų arba vykdo jas atmestinai, nepaisydamos privalomų procedūrų. Kitais REAC atvejais techninės priežiūros paslaugų kokybė buvo įvertinta vidutiniškai (2 savivaldybės) ir gerai (2 savivaldybės).

Kokios priežastys gali turėti/turi neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo rezultatų

pasiekimui (10.1.2)

Projektų lygmens fizinių ir finansinių rodiklių stebėsena vertinama kaip efektyvi (žr.

26 paveikslą), tačiau projektų veiklų lygmens priežiūra, dalies REAC savivaldybių atveju, susiduria su nekokybiškos techninės priežiūros paslaugų problemomis. Tokiais atvejais identifikuota aukšta rizika nukrypti nuo projektų veiklų fizinių rodiklių parametrų. Taip pat netinkamas techninės priežiūros vykdymas gali lemti prastesnę projektų produktų kokybę.

26 paveikslas. Stebėsenos ir priežiūros etapo efektyvumas ir sklandumas bei šio etapo poveikis projektų įgyvendinimo trukmei atskiruose REAC

Siekiant užtikrinti aukštą techninės priežiūros paslaugų kokybę bei išvengti atvejų, kai techninės priežiūros paslaugų teikėjas nevykdo savo funkcijų rekomenduotina:

1. Sudarant paslaugų teikimo sutartis su techninės priežiūros teikėju numatyti finansines sankcijas ir detalizuotas sutarties nutraukimo aplinkybes, esant netinkamam techninės priežiūros paslaugų vykdymui;

2. Vykdant viešuosius pirkimus techninės priežiūros paslaugoms įsigyti, naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) teikiamomis paslaugomis;

3. Didesnės svarbos projektuose, atliekant projektavimo, rangos, techninės priežiūros ir kitas veiklas, vadovautis FIDIC reglamentu.

2.2.6. Priemonės valdymo ir įgyvendinimo sistemos vertinimo apibendrinimas

Apibendrinant regioninių ekonomikos augimo centrų projektų valdymo ir įgyvendinimo sistemos analizę galima konstatuoti, kad atskiros REAC savivaldybės susiduria su skirtingais iššūkiais ir problemomis įgyvendinant priemonės projektus. Siekiant pateikti visoms REAC savivaldybėms būdingus veiksnius, lemiančius priemonės įgyvendinimo tempus, buvo atlikta apibendrintų vertinimo rezultatų analizė.

Buvo nustatyta, kaip kiekybinis ir kokybinis žmogiškųjų išteklių pakankamumas atskiruose priemonės projektų įgyvendinimo etapuose lemia priemonės įgyvendinimo tempus (lėšų įsisavinimo požiūriu). Koreliacinės analizės būdu apskaičiuota, kad žmogiškųjų išteklių

pakankamumas projektų administravimo ir įgyvendinimo bei viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo etapuose yra santykinai reikšmingesnis projektų, o kartu ir priemonės, įgyvendinimo tempams. Analogiškai nustatyta, kad REAC savivaldybių administracijos procedūrų apibrėžtumas ir pakankamumas projektų planavimo etape (iki paraiškų rengimo) yra labai reikšmingas priemonės projektų įgyvendinimui laiku. Galima akcentuoti ir tai, kad žmogiškųjų išteklių pakankamumas kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu visuose priemonės projektų įgyvendinimo etapuose REAC savivaldybėse yra vienas reikšmingiausių, priemonės įgyvendinimą laiku lemiančių veiksnių.

Žvelgiant į priemonės projektų įgyvendinimui reikalingų žmogiškųjų išteklių ir procedūrų pakankamumą REAC savivaldybių lygmenyje (žr. 2 priedą), galima būtų išskirti savivaldybių grupes, klasifikuojant jas pagal žmogiškųjų išteklių pakankamumą bei valdymo ir administravimo procedūrų apibrėžtumą (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. REAC savivaldybių žmogiškųjų išteklių ir procedūrinio reglamentavimo vertinimas

Žmogiškųjų išteklių pakankamumas kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu
Santykinai aukštas	Vidutinis	Santykinai žemas
Tauragė Alytus Utena	Telšiai Mažeikiai	Visaginas Marijampolė
Valdymo ir administravimo procedūrų apibrėžtumas
Santykinai aukštas	Vidutinis	Santykinai žemas
Tauragė Utena Telšiai	Marijampolė Mažeikiai	Visaginas Alytus

Ši situacija atspindi ne tik vertinamosios priemonės valdymo ir administravimo efektyvumą, tačiau ir suteikia informacijos apie kitų projektų įgyvendinimo efektyvumą REAC savivaldybėse, todėl savivaldybės, kuriose žmogiškųjų išteklių ir procedūrinio reglamentavimo pakankamumas efektyviam priemonės projektų įgyvendinimui įvertintas kaip vidutinis bei santykinai žemas, turėtų imtis žmogiškųjų išteklių plėtros ir valdymo bei administravimo procedūrų tobulinimo priemonių, nepaisant to, ar priemonė „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ bus įgyvendinama naujajame, 2014-2020 m., periode.

Vertinant kiekvieno iš priemonės projektų valdymo ir įgyvendinimo etapų svarbą priemonės įgyvendinimo tempams, buvo nustatyta, kad efektyvus projektų įgyvendinimas ir administravimas bei profesionalus viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas turi didžiausią poveikį priemonės įgyvendinimui laiku. Be to, labai reikšmingą poveikį šiuose etapuose turi išoriniai veiksniai, kurie taip pat gali turėti įtakos ir priemonės įgyvendinimo tempams bei rezultatų pasiekimui. Konkrečios kiekviename iš priemonės projektų valdymo ir įgyvendinimo etapų kylančios problemos bei iššūkiai, turintys neigiamos įtakos priemonės įgyvendinimo tempams ir rezultatų pasiekimui, pateikiamos šio skyriaus dėstomojoje dalyje bei yra reziumuojamos išvadose.

2.3. Priemonės tikslų ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslų pasiekimo įvertinimas

Šiame skyriuje atliekamas vertinimas pagal penkis klausimus, susijusius su dviem uždaviniais:

• Įvertinti priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ (toliau – priemonė) įgyvendinimo eigą atskiruose regioniniuose ekonomikos augimo centruose (10.1 uždavinys):

o Ar nustatyti priemonės stebėsenos rodikliai yra tinkami, siekiant įvertinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslo „Sudaryti visas reikiamas prielaidas vietos plėtros potencialui stiprėti ir atsiskleisti“ ir prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ tikslo „Paskatinti efektyvų vietos potencialo panaudojimą ūkio plėtrai“ pasiekimą? (10.1.3)

• Įvertinti, ar įgyvendintų / įgyvendinamų / planuojamų įgyvendinti projektų pasiekti ir (ar) numatomi pasiekti rezultatai sudaro pakankamas prielaidas pasiekti priemonės tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytus tikslus (10.2 uždavinys):

o Ar, atsižvelgiant į priemonės tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytus tikslus, priemonės įgyvendinimui skirta pakankamai lėšų? (10.2.1)

o Ar investicinių programų turinys yra tinkamas šiems tikslams pasiekti? (10.2.3)

o Ar priemonės aprašyme nustatytos remiamos veiklos yra tinkamos, siekiant minėtų tikslų? (10.2.4.)

o Koks yra planuojamas priemonės poveikis regioninei plėtrai? Ar investicijos į regioninę plėtrą pasiteisins? (10.2.5.)

Norint atsakyti į šiuos klausimus pirmiausia būtina įvardyti kontekstą, strategines nuostatas bei priemonės vaidmenį siekiant strateginių tikslų esamame kontekste.

2.3.1. Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros įvertinimas

Kontekstą galima atspindėti regioninių ekonomikos augimo centrų ekonominės situacijos palyginimu su Lietuvos vidurkiu bei centrams tekusiu paramos dydžio palyginimu su didžiaisiais miestais (paramos sumos įvertinimas pateikiamas 2.3.2 poskyryje).

Remiantis Sanglaudos skatinimo veiksmų programa ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, galima išskirti tokius ekonominę situaciją nusakančius rodiklius: BVP/gyv., migracijos saldo (atvykusiųjų ir išvykusiųjų skirtumas) (abu SS VP strateginiai konteksto rodikliai), vidutinis gyvenimo standartas, apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus, nedarbo lygis (abu iš Lietuvos regioninės politikos strategijos iki 2013 m.), 1 gyventojui tenkančios materialinės investicijos (vertinamos priemonės rodiklis).

Darbo užmokesčio dydis (BVP rodiklį bei samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus rodiklį pakeičiantis rodiklis).

BVP rodiklis bei samdomojo darbo pajamos vienam namų ūkio nariui per metus savivaldybių lygmeniu nėra skelbiami, todėl pasitelkiamas darbo užmokesčio dydžio rodiklis, kuris atspindi didžiausią BVP komponentą ir gali būti laikomas tinkamiausiu BVP 1 gyventojui rodiklio pakaitalu. 27 paveikslas vaizduoja vidutinio bruto darbo užmokesčio augimo centrų savivaldybėse santykį su Lietuvos reikšme. Daugumos augimo centrų savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už Lietuvos reikšmę ir jo santykis su Lietuvos reikšme analizuojamu laikotarpiu yra maždaug pastovus. Atsižvelgiant į tai, kad plėtros laikotarpiu iki 2013 metų vienas iš Lietuvos regioninės politikos strateginių tikslų yra pasiekti, kad nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis gyvenimo standartas, apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus, nebūtų žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje24, regionų augimo centrų darbo užmokestis turėtų gerokai pralenkti 75 proc. šalies reikšmės ribą (kad tinkamai prisidėtų prie minėto tikslo siekimo). Matyti, kad silpniausiai siekiant minėto strateginio tikslo atrodo Tauragės r. sav. Tuo tarpu

24 Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija.

140%

130%

120%

110%

Lietuvos Respublika

Alytaus m. sav.

Marijampolės sav.

100%

100%

100%

100%

100%

100%

90%

80%

70%

Tauragės r. sav.

Mažeikių r. sav. Telšių r. sav.

Utenos r. sav.

Visagino sav.

60%

2006

2007

2008

2009

2010

Proc.

strateginius pramoninius objektus turinčiose Visagino ir Mažeikių r. savivaldybėse situacija yra kur kas geresnė, tačiau gąsdina tendencijos – darbo užmokestis, analizuojamo laikotarpio pradžioje pastebimai (ypač Visagino savivaldybėje) viršijęs Lietuvos reikšmę, 2010 m. su Lietuvos reikšme tapo beveik vienodas.

27 paveikslas. Vidutinio bruto darbo užmokesčio augimo centrų savivaldybėse santykis su Lietuvos reikšme, proc. (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

Nedarbo ir užimtumo rodikliai.

Nedarbo lygio duomenys savivaldybių lygmeniu taip pat nėra skelbiami, todėl ekonominei situacijai atspindėti pasitelktas registruoto nedarbo lygio rodiklis. 28 paveikslas vaizduoja registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų procentinį santykį regionų centrų savivaldybėse ir Lietuvoje. Matyti, kad krizė (o kartu ir pasikeitusios privalomojo sveikatos draudimo mokesčio nuostatos) ženkliai padidino registruotų bedarbių dalį tiek analizuojamuose augimo centruose, tiek visoje Lietuvoje. Visagino ir Marijampolės savivaldybėse krizės padarinių kontekste registruotų bedarbių dalis yra kiek mažesnė nei visoje Lietuvoje, tuo tarpu Mažeikių r., Telšių r. ir ypač Alytaus m. savivaldybėse – didesnė. Likusiose savivaldybėse (Utenos r. ir Tauragės r.) visu analizuojamu laikotarpiu registruotas nedarbas maždaug atitiko Lietuvos reikšmę.

20

18

16

14

12

Lietuvos Respublika

14,5

Alytaus m. sav.

Marijampolės sav.

10

8

6

9,4

4

2

0

3,4

3,2

3,4

Tauragės r. sav.

Mažeikių r. sav. Telšių r. sav.

Utenos r. sav.

Visagino sav.

2006 2007 2008 2009 2010

Proc.

28 paveikslas. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, proc. (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

60%

55%

50%

Lietuvos Respublika

Alytaus m. sav.

Marijampolės sav.

45%

44%

45%

45%

Tauragės r. sav.

42%

40%

41%

35%

Mažeikių r. sav.

Telšių r. sav.

Utenos r. sav.

30%

2006

2007

2008

2009

2010

Visagino sav.

Proc.

Su nedarbo lygio rodikliu glaudžiai susiję, tačiau papildomus aspektus atspindi užimtumo ir samdomo darbo rodikliai. 29 paveikslas vaizduoja užimtųjų skaičiaus ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus procentinį santykį regionų augimo centrų savivaldybėse ir Lietuvoje. Matyti, kad didžiojoje dalyje augimo centrų savivaldybių užimtųjų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis viršija Lietuvos reikšmę, ir atrodytų, kad tai sudaro prielaidas siekti Lietuvos regioninės politikos strateginio tikslo plėtros laikotarpiu iki 2013 metų, kad Lietuvos apskrityse vidutinis gyvenimo standartas25 nebūtų žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje (kadangi esant didesniam užimtumui galima tikėtis ir didesnio samdomųjų darbuotojų skaičiaus bei tuo pačiu didesnių samdomojo darbo pajamų vienam šeimos nariui).

29 paveikslas. Užimtųjų skaičiaus ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, proc. (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

25 Apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus.

38%

36%

34%

32%

30%

28%

26%

24%

22%

20%

34%

35%

Lietuvos Respublika

Alytaus m. sav.

Marijampolės sav.

30%

29%

Tauragės r. sav.

Mažeikių r. sav. Telšių r. sav.

Utenos r. sav.

Visagino sav.

2007 2008 2009 2010

Proc.

Didžiąją dalį užimtųjų pajamų sudaro samdomojo darbo pajamos, kurių reikšmę atspindi ir Lietuvos regioninės politikos strateginis tikslas plėtros laikotarpiu iki 2013 metų „pasiekti, kad nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis gyvenimo standartas, apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus, nebūtų žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje“. Didesnė samdomąjį darbą dirbančių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje lems didesnes samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui. 30 paveiksle pavaizduotas vidutinio sąlyginio samdomųjų darbuotojų skaičiaus ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis regionų augimo centrų savivaldybėse ir Lietuvoje. Šis rodiklis jau rodo kiek kitokią situaciją nei užimtųjų skaičiaus dalies rodiklis, konkrečiai, beveik visos regionų centrų savivaldybės pasižymi mažesne už Lietuvos reikšmę samdomųjų darbuotojų dalimi (prie jų 2010 m. priskirtina ir Utenos r. savivaldybė, iki tol maždaug atitikusi Lietuvos reikšmę). Tik Visagino savivaldybė pagal samdomųjų darbuotojų dalį viršija Lietuvos vidurkį, tačiau tai aiškintina Ignalinos atominės elektrinės įtaka. Tokia situacija kelia grėsmę, kad gali būti sunkumų siekiant Lietuvos regioninės politikos strateginio tikslo plėtros laikotarpiu iki 2013 metų, kad Lietuvos apskrityse vidutinis gyvenimo standartas26 nebūtų žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje.

30 paveikslas. Vidutinio sąlyginio samdomųjų darbuotojų skaičiaus27 ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, proc. (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

26 Apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus.

27 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – visą mėnesį visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičiaus ir ne visą mėnesį ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbančius visą mėnesį visą darbo laiką, suma. Įskaitomi visi darbuotojai, dirbantys pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje. Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui skaičiuoti.

Būtina išsiaiškinti, ar mažesnę samdomų darbuotojų dalį lemia nedarbas, ar tiesiog mažesnis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. 31 paveikslas vaizduoja samdomųjų darbuotojų dalį darbingo amžiaus gyventojų grupėje. Paveikslas atspindi analogišką ankstesniam paveikslui situaciją, išskyrus tai, kad žemiau Lietuvos reikšmės nukrenta Visagino savivaldybė, kadangi Visagino sav. didesnę nei visoje Lietuvoje gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai. Vadinasi, regioniniuose augimo centruose mažesnė darbingo amžiaus gyventojų dalis turi samdomą darbą, o toks regioninių centrų atsilikimas gali būti kaip argumentas, kad šiuose augimo centruose egzistuoja viešųjų investicijų poreikis.

60%

55%

54%

54%

Lietuvos Respublika

Alytaus m. sav.

50%

45% 47%

45%

40%

35%

30%

Marijampolės sav.

Tauragės r. sav. Mažeikių r. sav. Telšių r. sav.

Utenos r. sav.

2007 2008 2009 2010

31 paveikslas. Vidutinio sąlyginio samdomųjų darbuotojų skaičiaus ir vidutinio metinio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus santykis, proc. (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

Vidinės ir tarptautinės migracijos saldo.

32 paveikslas vaizduoja vidinės ir tarptautinės migracijos saldo per 2006-2010 m. laikotarpį, lyginant su gyventojų skaičiumi 2006 m. pradžioje. Matyti, kad vidutiniškai visose Lietuvos savivaldybėse atvykusių ir išvykusių gyventojų skirtumas 2006-2010 m. laikotarpiu buvo neigiamas ir sudarė apie 3 proc. nuo gyventojų skaičiaus 2006 m. pradžioje. Tuo tarpu regioninių ekonomikos augimo centruose gyventojų santykinis sumažėjimas dėl migracijos buvo didesnis, ypač Alytaus m. ir Visagino savivaldybėse (Visagino savivaldybės atvejį galima paaiškinti atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymu 2009 m. pabaigoje).

Visų Lietuvos

savivaldybių Marijampolės Tauragės r. Mažeikių r.

vidurkis Alytaus m. sav. sav. sav. sav. Telšių r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav.

0%

-1%

-2%

-3%

-4%

-5%

-6%

-7%

-8%

-9%

-3%

-3%

-4%

-4%

-4%

-5%

                                      -6%

-8%

32 paveikslas. Vidinės ir tarptautinės migracijos saldo per 2006-2010 m. laikotarpį, lyginant su gyventojų skaičiumi 2006 m. pradžioje (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

Svarbu nustatyti, ar buvo migracijos tendencijų pasikeitimo paskutiniaisiais metais. 33 paveikslas rodo, kad augimo centrų savivaldybėse, lyginant su visų Lietuvos savivaldybių vidurkiu, 2010 m. situacija tik pablogėjo. Nors toks pablogėjimas gali būti susijęs su anksčiau įvykusios emigracijos fakto deklaravimu dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio pakeitimų, tačiau, bendrai vertinant, situacija rodo, kad norint, jog analizuojami augimo centrai atliktų jiems priskirtas regioninės plėtros funkcijas, yra reikalingos viešosios intervencijos tolesniam jų socialinės ir ekonominės plėtros skatinimui.

2006 2006-2007

-0,15% -0,24%

2006-2008

-0,45%

2006-2009 2006-2010

1%

0%

-1%

-2%

-3%

-4%

-5%

-6%

-7%

-8%

-9%

-0,94%

Visų Lietuvos savivaldybių vidurkis

Alytaus m. sav.

-3,04%

Marijampolės sav.

Tauragės r. sav. Mažeikių r. sav.

Telšių r. sav.

Utenos r. sav. Visagino sav.

33 paveikslas. Vidinės ir tarptautinės migracijos saldo (kaupiamai) per 2006-2010 m.

laikotarpį, lyginant su gyventojų skaičiumi 2006 m. pradžioje (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

Pastaba: paveiksle informatyvumo tikslais virš kreivės, vaizduojančios visų Lietuvos savivaldybių vidurkį, yra pateiktos šio vidurkio reikšmės

Materialinių investicijų santykis su Lietuvos reikšme.

34 paveikslas vaizduoja vienam gyventojui tenkančių materialinių investicijų augimo centrų savivaldybėse santykį su Lietuvos atitinkamu rodikliu. Matyti, kad dauguma augimo centrų savivaldybių, ypač Tauragės r. ir Telšių r. savivaldybės, pagal materialinių investicijų rodiklį atsilieka nuo Lietuvos rodiklio reikšmės. Lietuvos rodiklio reikšmę gan ženkliai lenkia Mažeikių

r. ir Visagino savivaldybės, tačiau tai aiškintina investicijomis, susijusiomis su strateginės svarbos objektais, atitinkamai – su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla ir Ignalinos atomine elektrine.

160%

140%

120%

149%

                 132%

100%

80%

60%

40%

20%

0%

71%

76%

77%

46%

44%

Alytaus m. sav. Marijampolės Tauragės r.

sav. sav.

Mažeikių r.

sav.

Telšių r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav.

2006-2010 metų vidurkis

100 proc. = Lietuvos vidurkis

34 paveikslas. Augimo centrų savivaldybėse 1 gyventojui tenkančių materialinių investicijų palyginimas su Lietuvos vidurkiu (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

35 paveikslas rodo metinio materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimą regioniniuose ekonomikos augimo centruose bendrai, palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu (vertinamos priemonės rezultato rodiklis). Istorinė stebimo materialinių investicijų indekso dinamika yra labai nepastovi ir labai priklausoma nuo Mažeikių r. ir Visagino savivaldybėse atliekamų investicijų, susijusių su strateginiais objektais.

1,40

1,20

1,00

0,80

0,60

0,40

0,20

0,00

1,27

1,10

1,14

0,95

0,82

0,77

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimas centruose, palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu

35 paveikslas. Materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimas centruose bendrai, palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu (sudaryta vertintojų pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

Apibendrinant, regioniniai ekonomikos augimo centrai daugeliu aspektų vis dar atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. Tuo tarpu šie augimo centrai turėtų kilstelti visą savo regiono vidutinį lygį iki artimos Lietuvos vidurkiui reikšmės, o tam reikia, kad šie centrai pranoktų Lietuvos vidutines ekonominių ir socialinių rodiklių reikšmes. Todėl būtina taip pat nustatyti, ar buvo siekiama sudaryti prielaidas regioniniams ekonomikos augimo centrams vytis didžiuosius miestus skiriant jiems daugiau ES struktūrinės paramos.

2.3.2. Regioniniams ekonomikos augimo centrams tekusios paramos sumos įvertinimas

Regioniniams ekonomikos augimo centrams tekusią paramos sumą tikslinga palyginti su 4 didiesiems miestams – Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui tekusia paramos suma, kadangi analizuojami REAC, atsižvelgiant į jiems keliamus strateginius tikslus, teikiamos paramos dėka turėtų mažinti savo apskričių atsilikimą nuo didžiųjų miestų apskričių atsilikimą (Vilnius nėra įtrauktas į palyginimą, kadangi jame įgyvendinama daug stambių nacionalinio masto projektų, kurių naudą gauna visos Lietuvos savivaldybės). 36 paveikslas rodo, kad tik trijuose augimo centruose 1 gyventojui tekusi paramos suma28 yra didesnė nei didžiuosiuose miestuose, vadinasi, likusiems keturiems augimo centrams sanglaudos politikos lėšomis nebuvo sudarytos prielaidos vytis didžiuosius miestus.

28 2011 m. sausio pradžios duomenimis.

8000

7000

6000

5000

4000

3000

2000

1000

0

7367

6388

5358

4561

3886

4193

3378

   3398

4 didieji

miestai (be Vilniaus)

Alytaus m.

sav.

Marijampolės Tauragės r.

sav. sav.

Mažeikių r.

sav.

Telšių r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav.

36 paveikslas. Skirtas finansavimas iš 2007-2013 m. paramos lėšų 1 gyventojui augimo centruose ir didžiuosiuose miestuose (be Vilniaus), Lt (sudaryta vertintojų pagal ES struktūrinės paramos svetainės (xxx.xxxxxxxx.xx) duomenis)

37 paveikslas vaizduoja skirto finansavimo pasiskirstymą pagal veiksmų programų prioritetus. Pagal skirtą finansavimą iš 2007-2013 m. veiksmų programų lėšų regioniniai augimo centrai ženkliai atsilieka žmogiškųjų išteklių tobulinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse. Tuo tarpu Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 bei 2011-2013 metų programose29 akcentuojama, kad „žemą BVP/gyv. lygį atsiliekančiuosiuose regionuose lemia investicijų į žmogiškuosius išteklius, inovacijas, technologinę pažangą stoka“. Vadinasi, esamas paramos skirstymas nesudaro prielaidų regioniniams ekonomikos augimo centrams augti greičiau už didžiuosius miestus ir užprogramuoja tolimesnį netolygumų didėjimą. Be to, duomenų prieinamumo apribojimai lėmė, kad paveiksle pavaizduota 1 gyventojui tekusi parama verslo produktyvumo didinimo ir verslo aplinkos gerinimo srityje neapima finansų inžinerijos priemonių. Nors be šių priemonių tekusi verslo produktyvumo didinimo ir verslo aplinkos gerinimo sričiai tekusi parama 1-am gyventojui REAC-uose yra beveik tokia pati kaip didžiuosiuose miestuose, tačiau toliau šioje ataskaitoje pateikti REAC-ų verslininkų apklausos rezultatai rodo, kad, respondentų nuomone, REAC-ų plėtrą labiausiai galėtų paskatinti lengvatinės paskolos verslo pradžiai ar plėtrai, o taip pat „minkštosios“ paramos priemonės (konsultacijos, viešųjų paslaugų kokybės didinimas). Tokie apklausos rezultatai gali reikšti, kad REAC-ų verslininkai aktyviai nesinaudoja finansų inžinerijos priemonių siūlomomis plačiomis finansavimo galimybėmis.

29 Patvirtintos atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62.

0 000 000 000 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000

134

175

1.1 prioritetas. Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis

45

174

1.2 prioritetas. Mokymasis visą gyvenimą

0

68

1.3 prioritetas. Tyrėjų gebėjimų stiprinimas

56

39

31

613

188

190

14

67

136

143

1.4 prioritetas. Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo

administravimo efektyvumo didinimas

2.1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

2.2 prioritetas. Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas

2.3 prioritetas. Informacinė visuomenė visiems

2.4 prioritetas. Esminė ekonominė infrastruktūra

464

589

2.5 prioritetas. Transeuropinių transporto tinklų plėtra

1401

336

664

1152

1763

1016

3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir

gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai

3.2 prioritetas. Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra

3.3 prioritetas. Aplinka ir darnus vystymasis

Regioniniai ekonomikos augimo centrai

4 didieji miestai (be Vilniaus)

37 paveikslas. Skirtas finansavimas iš 2007-2013 m. paramos lėšų 1 gyventojui augimo centruose ir didžiuosiuose miestuose (be Vilniaus) pagal veiksmų programų prioritetus, Lt (sudaryta vertintojų pagal svetainės xxx.xxxxxxxx.xx duomenis)

Iš dalies tokį paramos pasiskirstymą gali paaiškinti santykinai mažesnis nei didžiuosiuose šalies miestuose verslo inovatyvumo lygis bei mažas augimo centrų absorbcinis potencialias MTEP ir inovacijų bei švietimo srities intervencijų atžvilgiu dėl didžiuosiuose miestuose nuo seno susiformavusios MTTP ir inovacijų bei studijų sistemos institucinių centrų, o taip pat regioninio prioritetizavimo stoka planuojant valstybės projektus. Todėl šiame kontekste gali būti pateisinamas siekis regioną sustiprinti investicijomis į gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimą. Tačiau norint iš esmės spręsti augimo centrų problemas ir daryti įtaką ekonominiams procesams yra reikalingos nuoseklios viešosios intervencijos žmogiškųjų išteklių tobulinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, verslo aplinkos gerinimo srityse. Vertintojai puikiai supranta, kad didiesiems miestams pritaikytos investicijos į MTEP ir inovacijų sistemą bei žmogiškuosius išteklius negali būti tiesiogiai taikomos regioniniams ekonomikos augimo centrams. Reikia rasti adaptuotus, regioniniams ekonomikos augimo centrams tinkančius investicinius sprendimus šiose srityse.

2.3.3. Priemonės ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslai. Stebėsenos rodiklių tinkamumas

Atsižvelgiant į 10.2 uždavinį („Įvertinti, ar įgyvendintų / įgyvendinamų / planuojamų įgyvendinti projektų pasiekti ir (ar) numatomi pasiekti rezultatai sudaro pakankamas prielaidas pasiekti priemonės tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytus tikslus“) bei 10.1.3 vertinimo klausimą („Ar nustatyti priemonės stebėsenos rodikliai yra tinkami, siekiant įvertinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslo „Sudaryti visas reikiamas prielaidas vietos plėtros potencialui stiprėti ir atsiskleisti“ ir prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ tikslo

„Paskatinti efektyvų vietos potencialo panaudojimą ūkio plėtrai“ pasiekimą?“) pirmiausia tikslinga kompleksiškai įvardyti Lietuvos regioninės politikos strategijoje, sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir vertinamoje priemonėje nustatytus tikslus.

Priemonės įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su LR regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje bei Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programose įvardytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimu. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje keliamas tikslas plėtros laikotarpiu iki 2013 metų padidinti teritorinę socialinę sanglaudą, mažinant samdomojo darbo pajamų ir nedarbo lygio nuokrypį nuo šalies lygio30. Šiam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai yra orientuoti į regioninių ekonomikos augimo centrų verslo skatinimą, verslo aplinkos gerinimą ir žmogiškųjų išteklių tobulinimą. Numatytos uždavinių įgyvendinimo priemonės yra pirmiausia susijusios su inovacinių ir technologinių centrų, pramoninių zonų, inovacijų skatinimo centrų, verslo inkubatorių steigimu ar plėtojimu, verslo ir mokslo ryšių skatinimu, profesinio rengimo tobulinimu, darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, sąlygų darbo jėgos judėjimui į regioninius centrus iš aplinkinių teritorijų sudarymui, taip pat infrastruktūros (inžinerinės, transporto) plėtojimu. Visos šios priemonės yra suderinamos su Regioninės plėtros įstatymu, kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionalinė regioninė politika yra įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Vertinama priemonė taip pat siekia didinti teritorinę socialinę sanglaudą plėtotinuose regioniniuose ekonomikos augimo centruose, tačiau šio tikslo siekiama kitais būdais nei numatyta strategijoje: priemonė yra orientuota ne į tiesioginį verslo skatinimą, verslo aplinkos gerinimą ir žmogiškųjų išteklių

30 Siekiama, kad nė vienoje apskrityje vidutinis gyvenimo standartas, apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus, nebūtų žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje; nedarbo lygis nebūtų daugiau kaip 35 procentais aukštesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį.

tobulinimą, o į gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimą, taip tikintis padidinti patrauklumą investicijoms.

Pati vertinama priemonė, kaip ir regioninių centrų kompleksinės plėtros investicinės programos, yra parengta kaip Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos uždavinio „Kompleksiškai gerinti regioninių centrų gyvenamąją ir investicinę aplinką“ įgyvendinimo priemonė.

Lietuvos regioninės politikos strategijoje išdėstytos įgyvendinimo priemonės, kurios daugiausia yra susijusios su verslo skatinimu, verslo aplinkos gerinimu ir žmogiškųjų išteklių tobulinimu, iš esmės nebuvo perkeltos į skirtumų mažinimo programą bei tuo pačiu į vertinamos priemonės turinį bei regioninių centrų kompleksinės plėtros investicines programas. Kaip pastebėjo ir kiti ekspertai31, regioninių centrų kompleksinės plėtros investicinėse programose nėra nuosekliai atspindėtos Lietuvos regioninės politikos strategijos nuostatos siekiant spręsti specifines regioninių ekonomikos augimo centrų problemas bei siekiant išnaudoti specifinius šių augimo centrų privalumus. Vertinamoje priemonėje iš esmės neatsispindi „minkštosios“ veiklos, susijusios su žmogiškųjų išteklių tobulinimu, įmonių klasterizacijos skatinimu ir pan.

Vertintojų nuomone, į pakankamai siaurą infrastruktūros sritį (susijusią su gyvenimo

kokybės ir aplinkos gerinimu) orientuotų regioninių centrų kompleksinės plėtros investicinių programų turinys nesudaro pakankamų prielaidų Lietuvos regioninės politikos strategijos tikslams siekti. Tačiau turi būti atsižvelgta į tai, kad vertinama priemonė yra įgyvendinama SS VP 1 prioriteto rėmuose.

T. y. priemonė pirmiausia turėtų prisidėti prie SS VP 1 prioriteto tikslo „Paskatinti efektyvų vietos potencialo panaudojimą ūkio plėtrai“ ir SS VP tikslo „Sudaryti visas reikiamas prielaidas vietos plėtros potencialui stiprėti ir atsiskleisti“. Vietos plėtros potencialas SS VP apibrėžiamas kaip neskaidomas miesto ar kaimo ekonomikos augimo pagrindas, apimantis tokias sudedamąsias dalis, kaip viešoji vietos infrastruktūra, vietos gamtinis, kultūrinis ir istorinis potencialas bei gamtiniai vietos ištekliai. Atitinkamai, nors SS VP 1 prioriteto aprašyme pripažįstama, kad miestų konkurencingumas ir jų ūkio plėtra turėtų būti skatinami trimis veiksmų grupėmis, į kurias įeina tiek klasterizacijos plėtojimas, verslumo, inovacijų skatinimas, paslaugų sektoriaus vystymas, tiek miestų teritorijų fizinės aplinkos atkūrimas ir jos kokybės gerinimas, tiek ryšių tarp pagrindinių ir likusių šalies miestų plėtojimas, tačiau čia iškart akcentuojama, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas „investicijoms į miesto aplinkos, bendruomeninės ir transporto

31 VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas, atlikęs teritorinės socialinės sanglaudos ekspertinį įvertinimą.

infrastruktūros prieinamumo didinimą ir kokybės gerinimą, nuo kurio ilguoju laikotarpiu didžiąja dalimi priklausys mažesnių šalies miestų konkurencingumas ir jų ūkio plėtra“ (t. y. intervencijos ekonominės infrastruktūros efektyvumo kėlimo ir palankios aplinkos smulkiam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms sudarymo srityse yra paliekamos Ekonomikos augimo veiksmų programos sferai). Būtent šį akcentą ir atspindi SS VP 1 prioriteto uždavinys, prie kurio prisideda vertinama priemonė („mažinti pagrindinių ir kitų šalies miestų gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus, ypač daug dėmesio skirti būsto sąlygų pagerinimui probleminėse vietovėse“). SS VP toliau sukonkretintos su šiuo uždaviniu susijusios į regioninius ekonomikos augimo centrus nukreiptos priemonės:

1) Regioninių ekonomikos augimo centrų ir probleminių teritorijų gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimas plėtojant miesto aplinkos, viešojo transporto ir bendruomenės infrastruktūrą;

2) Naujų inovatyvių vietos gyventojų bendruomenės iniciatyvų, nukreiptų į gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimą, skatinimas.

Vertinamos priemonės tikslas – didinti teritorinę socialinę sanglaudą plėtotinuose regioniniuose ekonomikos augimo centruose: didinti patrauklumą investicijoms, gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką. Šio tikslo siekiama kompleksiškai sprendžiant esamas regioninių ekonomikos augimo centrų problemas, tvarkant esamas ir plėtojant naujas miestų viešąsias erdves, taip didinant miestų zonų patrauklumą gyventojams, investuotojams, viešųjų erdvių saugumą, sudarant sąlygas geresniam miestų estetiniam vaizdui.

Vertintojų nuomone, į viešąsias investicijas, susijusias su gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimu, orientuota vertinama priemonė bei pagal ją įgyvendinami projektai sudaro pakankamas prielaidas prisidėti siekiant SS VP 1 prioriteto tikslo „Paskatinti efektyvų vietos potencialo panaudojimą ūkio plėtrai“ ir SS VP tikslo „Sudaryti visas reikiamas prielaidas vietos plėtros potencialui stiprėti ir atsiskleisti“, kur vietos plėtros potencialas pagal SS VP tapatinamas su viešąja vietos infrastruktūra, vietos gamtiniu, kultūriniu ir istoriniu potencialu bei vietos gamtiniais ištekliais.

Vis dėlto būtina taip pat pastebėti, kad iš esmės nėra vykdoma priemonėje numatyta veikla,

apimanti paramą inovatyvioms vietos gyventojų bendruomenės iniciatyvoms, pirmiausia, SS VP minimoms verslo skatinimo vietos bendruomenės iniciatyvoms. T. y. tokiai veiklai kol kas galima priskirti tik įprastinį projektų derinimą su suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Vertintojų nuomone, tokios veiklos platus vykdymas, ypač derinant su verslui reikšmingos viešosios miesto aplinkos infrastruktūros plėtros priemonėmis, reikšmingiau prisidėtų prie veiklos sąlygų smulkioms ir vidutinėms bei naujai įsteigtoms įmonėms gerinimo ir tokiu būdu svariau prisidėtų

ne tik prie atitinkamo SS VP tikslo ir atitinkamo prioriteto tikslo siekimo, bet ir prie Lietuvos regioninės politikos tikslų siekimo.

Priemonės stebėsenos rodiklių tinkamumas (10.1.3 vertinimo klausimas).

Techninė užduotis prašo įvertinti, ar nustatyti priemonės stebėsenos rodikliai yra tinkami, siekiant įvertinti atitinkamo SS VP tikslo ir atitinkamo prioriteto tikslo pasiekimą (10.1.3). Šiuo metu patvirtinti du analizuojamos priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai:

• regioninių ekonomikos augimo centrų integruotų urbanistinės plėtros projektų skaičius (produkto rodiklis); rodiklis bus pasiektas, kai bus įgyvendinta 100 regioninių ekonomikos augimo centrų integruotų urbanistinės plėtros projektų;

• metinis materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimas regioniniuose ekonomikos augimo centruose, palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu (rezultato rodiklis); rodiklis bus pasiektas, kai metinis materialinių investicijų indeksas vienam gyventojui regioniniuose ekonomikos augimo centruose palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu 2015 m. bus 1,1.

Produkto rodiklis (projektų skaičius) yra tiesiogiai susijęs su patvirtintų finansavimui projektų skaičiumi bei šių projektų sėkmingu įgyvendinimu, tačiau neatspindi, kokiu laipsniu vietos plėtros potencialas bus sustiprintas.

Rezultato rodiklis (materialinių investicijų indekso padidėjimas, palyginti su Lietuvos indeksu) taip pat yra susijęs su remiamų veiklų įgyvendinimu, kadangi iš priemonės paramos lėšų finansuojamos investicijos yra įtraukiamos skaičiuojant šį rodiklį. Vis dėlto metinės priemonės paramos injekcijos siekia tik 3,4 proc. vidutinių metinių materialinių investicijų augimo centruose, todėl prielaidas pasiekti planinę rodiklio reikšmę gali sudaryti tik priemonės veiklų pasekmėje padidintas regioninių augimo centrų patrauklumas investuotojams. Bendrai, istorinė stebimo materialinių investicijų indekso dinamika (žr. ankstesnį 35 paveikslą) yra labai nepastovi ir labai priklausoma nuo Mažeikių r. ir Visagino savivaldybėse atliekamų investicijų, susijusių su strateginiais objektais. Todėl planinės indekso reikšmės pasiekimą labiau gali paveikti ne priemonės parama, o, tarkime, naujos atominės elektrinės statyba.

Vertinimui pasirinktų projektų paraiškų informacija rodo, kad dalis pačių pareiškėjų, pateikdami planuojamų šio indekso verčių skaičiavimus, indekso padidėjimo tikisi tik iš projekto rėmuose atliktų materialinių investicijų. Vadinasi, pasibaigus projektų įgyvendinimui materialinės investicijos turėtų sumažėti. Kadangi dauguma priemonės projektų bus baigta anksčiau nei 2015 metais, minėtais 2015 metais turėtų pasireikšti materialinių investicijų kritimas, t. y. priemonės

įgyvendinimo pabaiga (angl. phase-out) lems automatinį šio rodiklio reikšmės sumažėjimą dėl nutrūkusių viešųjų investicijų pagal analizuojamą priemonę.

Nustatyti priemonės stebėsenos rodikliai nėra visiškai tinkami, siekiant įvertinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslo „Sudaryti visas reikiamas prielaidas vietos plėtros potencialui stiprėti ir atsiskleisti“ ir prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ tikslo „Paskatinti efektyvų vietos potencialo panaudojimą ūkio plėtrai“ pasiekimą, t. y. produkto rodiklis (projektų skaičius) neatspindi, kokiu laipsniu vietos plėtros potencialas bus sustiprintas, o rezultato rodiklis (materialinių investicijų indekso padidėjimas, palyginti su Lietuvos indeksu) labiau atspindi kitų veiksnių įtaką nei vertinamos priemonės poveikį.

2.3.4. Priemonės investicijų turinys ir tinkamumas nustatytiems tikslams pasiekti

Šis poskyris orientuojamas į 10.2 uždavinį („Įvertinti, ar įgyvendintų / įgyvendinamų / planuojamų įgyvendinti projektų pasiekti ir (ar) numatomi pasiekti rezultatai sudaro pakankamas prielaidas pasiekti priemonės tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytus tikslus“) ir šiuos konkrečius minėto uždavinio vertinimo klausimus:

• Ar investicinių programų turinys yra tinkamas šiems tikslams pasiekti? (10.2.3)

• Ar priemonės aprašyme nustatytos remiamos veiklos yra tinkamos, siekiant minėtų tikslų?

(10.2.4)

Siekiant atsakyti į šiuos vertinimo klausimus pirmiausia būtina įvardinti teorines nuostatas, susijusias su regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros veiksniais. Mokslinėje literatūroje aptinkama įvairių miestų gerovės kūrimo veiksnių klasifikacijų. Vieną iš tokių pasiūlė ekonomistas X. Friedmann32. Pasak jo, miestų gerovę gali užtikrinti tik ilgalaikė endogeninė septynių veiksnių plėtra. Šie veiksniai tai 1) žmogiškieji ištekliai (žmonės ir jų gyvenimo kokybė),

2) socialiniai ištekliai (vietinių gyventojų savanoriškai organizuojama įvairialypė veikla), 3) kultūriniai ištekliai (fizinis paveldas ir kasdienio gyvenimo kultūrinės tradicijos), 4) intelektiniai ištekliai (universitetų ir mokslinių tyrimų institutų kokybė ir miesto intelektualai, tyrėjai, specialistai ir pan.), 5) gamtos ištekliai (naudojami tiek gamybos, tiek rekreacijos tikslais), 6) aplinkos ištekliai (oras, vanduo, žemės pajėgumai, reikalingi tam, kad patenkintų didelio tankio urbanizaciją), 7) miesto infrastruktūros kokybė. Iš teorinės pusės, vertinama priemonė prisideda

00Xxxxxxxxx, X. (2007). ‘The Wealth of Cities: Towards an Assets-Based Development of Newly Urbanizing Regions’. Development and Change, 38(6): 987–98.

prie kai kurių paminėtų veiksnių plėtros, tačiau būtina vystyti visus įvardytus veiksnius. Žinoma, viena priemonė neturėtų remti visų veiksnių plėtros. Kokios intervencijos yra tikslingiausios regioninių ekonomikos augimo centrų vaidmenį turinčiuose miestuose, gali atskleisti regioninių augimo centrų teorija ir konkreti užsienio patirtis.

Regioninių augimo centrų teorija buvo labai populiari 1950–1970 metais, tačiau vėliau šia teorija suabejota dėl nesėkmingo tokios politikos įgyvendinimo33. Pagrindinė nesėkmės priežastis buvo ta, kad augimo centrais dažnai būdavo pasirenkamos ekonominį sąstingį patiriančios teritorijos su žemu infrastruktūros lygiu ir prasta fiskaline padėtimi. Dar viena nesėkmių priežastis buvo susijusi su tuo, kad vietovės paskyrimas augimo centru veikiau buvo grindžiamas politiniais, o ne ekonominiais motyvais. Todėl, pasak dabartinės mokslinės literatūros, augimo centrams labiau sekasi, kai jie atsiranda natūraliai ir spontaniškai, o ne juos specialiai suplanuojant34.

Šią teoriją kitais aspektais papildo ES sanglaudos politikos srityje atliktose studijose pateikti pastebėjimai, kad regioninėje politikoje vis didesnis vaidmuo tenka intervencijoms, remiančioms regionų augimą iš vidaus ir verslo aplinką, išnaudojant regionų potencialą ir skatinant į inovacijas orientuotas iniciatyvas35. Tokios tendencijos taip pat atspindi platesnį globalizacijos procesų keliamą spaudimą ir su juo susijusį poreikį didinti atskirų regionų konkurencingumą. Reaguojant į tarptautinį konkurencinį spaudimą vis svarbesne tampa plačios regioninės politikos koncepcija (angl. broad regional policy), kur orientuojamasi į sektorinių politikų poveikį regionams ir siekiama pakreipti tokias sektorines politikas regionų plėtros naudai. Pavyzdžiui, Švedijoje siekiama visuose regionuose horizontaliai didinti konkurencingumą geresniu regioniniu ir sektoriniu koordinavimu. Norvegijoje taip pat siekiama gerinti sektorinį koordinavimą regionuose. Taip pat reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais padidėjo dėmesys platesnei regioninės politikos paramai, nukreiptai į verslo aplinką – tiek į infrastruktūrą nukreiptoms priemonėms, tiek paramai, nukreiptai į inovacijas ar urbanizaciją36. T. y. yra stengiamasi skatinti regionų augimą iš vidaus šalinant apribojimus, susijusius su pasiūlos puse bei rinkos ydomis, o taip pat gerinti gamybos veiksnius, kurie padėtų padidinti regionų augimą ir konkurencingumą. Tad dėmesys šiuo metu kreipiamas į inovacijomis paremtą plėtrą, pavyzdžiui, įgyvendinant į regioninių klasterių kūrimą ir plėtojimą nukreiptas iniciatyvas. Taip pat minėtini pavyzdžiai: Suomijos ekspertizės centrų programa, penkių naujų kompetencijos polių Prancūzijoje parinkimas, taip pat Nyderlandų „Peaks in the Delta“ programa, kuria siekiama

33 Xxxxx Jo et al. Urbanization and Development: Multidisciplinary Perspectives. – 2010. – P. 11

00Xxxxxxxxx, X. (2007). ‘The Wealth of Cities: Towards an Assets-Based Development of Newly Urbanizing Regions’. Development and Change, 38(6): 987–98.

35 EoRPA_Paper 08/1. New Policy Frameworks, New Policy Approaches: Recent Regional Policy Developments in the EU and Norway.

36 EoRPA_Paper 07/1. Review, Revision, Reform: Recent Regional Policy Developments in the EU and Norway.

skatinti augimą visuose regionuose išnaudojant nacionalinę svarbą turinčias specifines atskirų regionų galimybes37.

Kitas pavyzdys – Vengrija, kurioje, siekiant paskatinti inovacijas ir konkurencingumą, buvo parengta augimo centrų programa, kuriai finansuoti numatyta 1,7 mlrd. eurų iš 2007-2013

m. laikotarpio lėšų38. Augimo centrai pagal šią programą apima Budapeštą (sostinę) ir dar septynis didžiuosius miestus. Augimo centrų programa yra finansuojama iš kelių 2007-2013 m. veiksmų programų, t. y. yra koordinuojami veiksmai tarp kelių veiksmų programų, iš kurių svarbus vaidmuo tenka Vengrijos ekonomikos plėtros veiksmų programai. Augimo centrų programa yra orientuota į dvi kryptis: MVĮ skatinimą ir horizontalią ekonominę plėtrą. Pirmoji kryptis remia įmones (klasterius), kurie būtų pajėgūs gaminti didelės pridėtinės vertės eksporto prekes ir kurti didelės pridėtinės vertės paslaugas. Programa remia materialaus turto įsigijimą, žmogiškuosius išteklius, verslo paslaugas bei paskolų teikimą. Antroji kryptis siekia pagerinti bendrą verslo aplinką ir verslo konkurencingumą investuojant į fizinės bei taip vadinamos minkštosios infrastruktūros plėtrą. Antroji kryptis daugiausia investuoja į aukštojo mokslo infrastruktūros plėtrą, mokslo ir technologijų parkus ir pan. Tokią paramą yra tinkamos gauti švietimo, tyrimų ir sveikatos institucijos bei vietos valdžia.

Vis dėlto visi šie aštuoni Vengrijos miestai labiau tapatintini su didžiaisiais penkiais Lietuvos miestais, kadangi visi turi virš 100 tūkst. gyventojų bei universitetus. Tačiau Vengrijos nacionaliniame plėtros plane dėmesys taip pat yra teikiamas ir vidutinio dydžio miestams, kuriems taip pat priskiriamas ekonominio augimo centrų vaidmuo. Plane pažymima, kad siekiant sukurti subalansuotą policentrinį miestų tinklą yra būtina subalansuotai plėtoti vidutinio dydžio miestus39. Investicijos į Vengrijos vidutinio dydžio miestus yra numatytos Vengrijos regioninėse veiksmų programose. Tokios regioninės programos apima visą eilę prioritetų: ekonomikos augimo, turizmo plėtros, transporto infrastruktūros, socialinės infrastruktūros plėtros, urbanizuotų teritorijų plėtros. Kaip matyti, nepamirštamos ir degeneruotų urbanistinių teritorijų gaivinimo veiklos, kurios taip pat yra neatsiejamos nuo miestų plėtros. Šioje vietoje didelis dėmesys skiriamas integruotam ir tvariam miestų problemų sprendimui, naudojant kompleksines priemones, pvz., fizinį regeneravimą papildant minkštosiomis priemonėmis.

Dar vienas pavyzdys – Slovėnija, turinti atskirą regioninės plėtros potencialo stiprinimo veiksmų programą, finansuojamą iš 2007-2013 m. ES sanglaudos politikos paramos lėšų40. Šios

37 EoRPA_Paper 07/1. Review, Revision, Reform: Recent Regional Policy Developments in the EU and Norway.

38 OECD. Regional Development Policies in OECD Countries. – 2010. – P. 151. 39xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxx/00000/00000_XXXX_xxxxx_0_xxxxxx.xxx 40xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxx/xxxxxx/xxxxxxx_xxx.xxx?xx_XXXxXX&xx_xxxxXXX&xx_XXXx0000&

LAN=7&gv_per=2&gv_defL=7

veiksmų programos prioritetinės kryptys apima konkurencingumo ir tyrimų kompetenciją, ekonominio augimo infrastruktūrą, gamtinio ir kultūrinio potencialo integraciją, regionų plėtrą. Regionų plėtros prioritetinės krypties finansavimu yra siekiama subalansuotos regionų plėtros. Ši prioritetinė kryptis atitinka Slovėnijos regioninės plėtros skatinimo politikos tikslus. Šiuo prioritetu yra prisidedama prie regioninės plėtros programų finansavimo, kuriose galima išskirti šias prioritetines sritis, pasižyminčias didžiausiomis plėtros silpnybėmis ir neišnaudotomis regioninės plėtros galimybėmis41:

- ekonominė ir švietimo infrastruktūra, kuri veiksmų programoje įvardijama kaip esminis regioninės ir miestų plėtros prioritetas, kuriame ypač didelį vaidmenį regioninėje plėtroje vaidina verslo inkubatorių tinklas, technologijų parkų tinklas, verslo zonų tinklas, o taip pat svarbūs yra regioniniai aukštojo mokslo ir inovacijų centrai, kurie apjungia aukštojo mokslo institucijas, tyrimų institucijas, technologijų centrus ir kitus žinių šaltinius;

- transporto infrastruktūra, kuri yra būtina siekiant geriausiai išnaudoti atskirų regionų erdvinį potencialą;

- aplinkos infrastruktūra;

- urbanizuotų teritorijų plėtra, t. y. svarbiu regioninės plėtros programų elementu yra laikomos plačios miestų regeneravimo programos, kurios neapsiriboja fizine atskirų pastatų ar infrastruktūros renovacija, t. y. taip pat apima veiklos šiose teritorijose atgaivinimą ar restruktūrizavimą;

- viešoji infrastruktūra teritorijose, kurioms taikomas specialus aplinkos apsaugos režimas;

- socialinė infrastruktūra; veiksmų programa finansuoja investicijas į kultūros, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitą infrastruktūrą.

Ši užsienio patirtis rodo, kad atskirų regionų ekonominio augimo siekiama kompleksinėmis priemonėmis, apimančiomis investicijas į švietimo ir mokslo institucijas bei verslą jungiančius tinklus, regionų specifinius pranašumus galinčius išnaudoti klasterius, o taip pat socialinę infrastruktūrą bei gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimą.

Regioninio augimo veiksniai. Atliekamos analizės tikslais taip pat būtų tikslinga išskirti

mokslinėje literatūroje pateikiamus regionų augimo veiksnius, taip prisidedant prie verslininkų apklausos rezultatų interpretacijos. Tokių augimo veiksnių svarba išanalizuota Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) studijoje42. Remiantis atlikto modeliavimo rezultatais, studijoje atskleista, kad regiono augimas priklauso nuo tokių endogeninių augimo

41 Slovėnijos Regioninės plėtros potencialo stiprinimo veiksmų programa, xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxx/XXXXXXXX/xxxxxxxx-000000/XX_XXXX_xx.xxx 42 OECD. How regions grow: trends and analysis. – 2009.

veiksnių kaip švietimas ir inovacijos, o taip pat nuo infrastruktūros ir naujosios ekonominės geografijos teorijoje išskiriamų veiksnių kaip aglomeracijos ekonomija (angl. economies of agglomeration) bei geografinės charakteristikos. Studijoje pateikiama svarbi išvada, kad paskatinti regiono augimą galima tik taikant kompleksinį požiūrį, konkrečiai, viešosios intervencijos nukreipimas vien į infrastruktūrą nebus sėkmingas, jeigu kartu nebus skatinami tokie endogeninio augimo veiksniai kaip žmogiškasis kapitalas ir inovacijos. Todėl siekiant paskatinti regioninį augimą būtina parengti išsamią kompleksinę regioninę strategiją, kuri ne tik sujungia regionus investicijų į infrastruktūrą dėka, bet taip pat paskatina žmogiškojo kapitalo formavimąsi ir prisideda prie inovacijų proceso. Vien atskirais komponentais paremtos regioninės ar sektorinės strategijos, pvz., nukreiptos tik į žmogiškojo kapitalo skatinimą arba tik į infrastruktūrą, kelia riziką, kad išleistos lėšos nesuteiks norimo efekto.

Verslininkų apklausos rezultatai. Teorines nuostatas tikslinga papildyti Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Utenos, Telšių, Visagino ir Tauragės verslininkų apklausos rezultatais. Respondentams atrinkti buvo taikyta kvotinė atranka, siekiant atspindėti įmonių pasiskirstymą pagal savivaldybes. Iš viso buvo apklaustos 348 įmonės. Apklausos rezultatų paklaida neviršija

+/- 5,2 proc. Apklausos klausimynas pateiktas 3 priede.

38 paveikslas rodo, kad apklaustų verslininkų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas maždaug atitinka skelbiamą veikiančių ūkio subjektų pasiskirstymą pagal veiklas. Daugiausiai (net 50 proc.) respondentų pateko į ekonominių veiklų grupę „G_H_I Didmeninė ir mažmeninė prekyba; transportas; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla“. Kitos ženklesnės veiklų grupės – tai pramonė (14 proc.) ir statyba (13 proc.).

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, namų ūkio reikmenų remontas ir kitos paslaugos

10%

Viešasis valdymas ir gynyba; švietimas; žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

1%

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

4%

Informacija ir ryšiai; finansinė ir draudimo veikla; nekilnojamojo turto operacijos

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; transportas; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

4%

50%

Statyba

13%

Pramonė

14%

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

4%

0%

10%

20%

proc.

30%

40%

50%

38 paveikslas. Apklaustų verslininkų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas (sudaryta vertintojų pagal apklausos rezultatus)

Apklausos rezultatų analizė atskleidė (žr. 39 paveikslą), kad didžiausiomis kliūtimis, trukdančiomis respondentų miesto ekonomikai augti sparčiau, respondentai laiko motyvuotos darbo jėgos trūkumą ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą (po 52 proc. respondentų mano, kad šios kliūtys labai ar labiau nei vidutiniškai trukdo). Taip pat galima išskirti dar tris kliūtis, kurias bendrai kaip labai ar labiau nei vidutiniškai trukdančias įvardijo virš 30 proc. respondentų: miesto valdžia neturi aiškių ekonominės plėtros prioritetų (nori remti viską, todėl reikšmingesnės paramos negauna niekas), nepanaudojami potencialūs turizmo traukos objektai, sunku gauti paskolą. Tokie apklausos rezultatai yra suderinami su paramos skaičiais, rodančiais, kad regioniniai ekonomikos augimo centrai mažiau už didžiųjų miestų vidurkį gauna paramos žmogiškųjų išteklių plėtrai. Taip pat matyti, kad vertinama priemonė galėjo didesnį dėmesį skirti turizmo traukos objektams, be to, būtina analizuojamų augimo centrų įmones geriau informuoti apie finansų inžinerijos priemonių siūlomas finansavimo galimybes.

Kitos kliūtys

3%

12%

17%

Vietos valdžia neturi aiškių ekonominės plėtros prioritetų

18%

7%

Nepatogi geografinė padėtis

8%

11%

Trūksta viešųjų erdvių poilsiui

15%

8%

Esami ir potencialūs verslininkai stokoja idėjų ir motyvacijos

9%

Perspektyvios miesto ekonominės veiklos verslininkai nesugeba susivienyti ar prisijungti prie šalies ar tarptautinio klasterio

6%

11%

15%

Nepanaudojami potencialūs turizmo traukos objektai

16%

3%

Netvarkoma apleista miesto aplinka

5%

8%

Nesutvarkytos komunikacijos pramoninėse zonose

14%

5%

Prastas susisiekimas su kitais miestais

5%

6%

Trūksta tinkamų patalpų verslui vykdyti

7%

15%

Sunku gauti paskolą

16%

32%

Trūksta motyvuotos darbo jėgos

29%

Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

proc.

Labai trukdo (5) 4 3 2 Visai netrukdo (1)

23%

20%

39 paveikslas. Kliūtys, trukdančios respondentų miesto ekonomikai augti sparčiau (sudaryta vertintojų pagal apklausos rezultatus)

Apklausos rezultatų analizė atskleidė (žr. 40 paveikslą), kad net 52 proc. respondentų kaip labai ar labiau nei vidutiniškai išskirtinį plėtros veiksnį nurodė gamybos ar paslaugų šaką. Taip pat kiek geresnio įvertinimo už kitus veiksnius susilaukė sporto ar kitų renginių organizavimo bazė ar tradicijos, geografinė padėtis ir kraštovaizdis ir gamtiniai resursai. Tai rodo, kad siekiant ekonominio augimo pirmiausia reikėtų išnaudoti turimas išskirtines gamybos ar paslaugų šakas, pavyzdžiui, stiprinant žmogiškuosius išteklius, įskaitant profesinį rengimą, remiant klasterizacijos procesus ar pan.

Kitos sritys

2%4%

13%

Miesto geografinė padėtis

Miesto verslininkų glaudus bendradarbiavimas, leidžiantis sumažinti kaštus ir padidinti konkurencinį pranašumą

Miesto specifinės kompetencijos

23%

3%

9%

6%

7%

5%

Miesto darbo jėgos kompetencija

15%

25%

Kokia nors gamybos ar paslaugų šaka

27%

18%

Sporto ar kitų renginių organizavimo bazė ar tradicijos

22%

6%

Miesto paveldas ar kitos lankytinos vietos

10%

Kraštovaizdis ir gamtiniai resursai

1178%%

0%

20%

40%

60% proc.

Labai išskirtinis (5) 4 3 2 Visai neišskirtinis (1)

40 paveikslas. Respondentų miesto ekonominės plėtros veiksnių išskirtinumas ir privalumai, lyginant su kitais miestais / vietovėmis (sudaryta vertintojų pagal apklausos rezultatus)

Apklausos rezultatų analizė atskleidė (žr. 41 paveikslą), kad net 70 proc. respondentų kaip labai ar labiau nei vidutiniškai verslo ir ūkio plėtrą teoriškai galintį paskatinti miesto valdžios veiksmą išskyrė lengvatines paskolas verslo pradžiai ar plėtrai. Tai dar kartą patvirtina poreikį analizuojamų augimo centrų įmones geriau informuoti apie finansų inžinerijos priemonių siūlomas finansavimo galimybes. Daugiau nei 60 proc. respondentų kaip labai ar labiau nei vidutiniškai verslo ir ūkio plėtrą galinčius paskatinti veiksmus taip pat išskyrė kokybiškesnes viešąsias paslaugas verslui, miesto valdžios paramą ieškant rinkų ar potencialių verslo partnerių, nemokamas profesionalias konsultacijas verslo pradžios ir plėtros klausimais. Tai dar kartą patvirtina „minkštųjų“ investicijų poreikį.

Kiti veiksmai

2%

11%

37%

Miesto valdžios parama ieškant rinkų ar potencialių verslo partnerių

24%

Aiškesni miesto valdžios matomi miesto ekonominės plėtros prioritetai

24%

Kokybiškesnės viešosios paslaugos verslui

22%

43%

Nemokamos profesionalios konsultacijos verslo pradžios ir plėtros klausimais

29%

33%

Lengvatinės paskolos verslo pradžiai ar plėtrai

26%

44%

23%

Konkreti pagalba, susijusi su specialistų rengimu

23%

Rekreacinių ir (ar) aktyvaus poilsio zonų įrengimas arba esamų sutvarkymas

31%

Teritorijų apželdinimas, aplinkos sutvarkymas ir pan.

26%

Eismo saugumo didinimo priemonių įgyvendinimas, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtra, apšvietimo infrastruktūros plėtra ir (ar) atnaujinimas

28%

Viešojo transporto sistemos prieinamumo tobulinimas ir plėtra

18%

Miesto aikščių ir skverų sutvarkymas, viešąsias erdves ribojančių pastatų fasadų apdailos atnaujinimas, šlaitinių stogų apdailos atnaujinimas, keitimas

Miesto viešųjų traukos centrų infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams

21% 26%

15%

26%

Esamų pramoninių ir kitų pažeistų (apleistų) teritorijų regeneracija, regeneruojant verslui svarbią infrastruktūrą

26%

30%

Potencialių turizmo traukos objektų ar jų aplinkos sutvarkymas

24%

Miesto privažiavimų, gatvių atkarpų bei automobilių stovėjimo aikštelių tinklo plėtra ir modernizacija

28%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% proc.

Labai ženkliai paskatintų (5) 4 3 2 Labai mažai paskatintų (1)

21%

17%

12%

22%

16%

25%

25%

41 paveikslas. Miesto valdžios veiksmai, kurie galėtų paskatintų verslo ir ūkio plėtrą respondentų mieste ir regione (sudaryta vertintojų pagal apklausos rezultatus)

Apklausos rezultatų analizė atskleidė (žr. 42 paveikslą), kad 60,6 proc. respondentų kaip labai ar labiau nei vidutiniškai prie verslo ir ūkio plėtros prisidedantį jų miesto valdžios faktiškai vykdomą veiksmą išskyrė aikščių, parkų ar skverų sutvarkymą. Daugiau nei 47 proc. respondentų kaip labai ar labiau nei vidutiniškai prie verslo ir ūkio plėtros prisidedančius jų miesto valdžios vykdomus veiksmus taip pat išskyrė sporto ar pramogų objektų rekonstrukciją, gatvių ir susijusių viešųjų erdvių sutvarkymą ir gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo pagerinimą. Vadinasi, vertinamos priemonės veiklos taip pat prisideda prie analizuojamų regioninių augimo centrų verslo ir ūkio plėtros, vis dėlto, kaip rodo atsakymai į ankstesnius klausimus, siekiant paskatinti verslo ir ūkio plėtrą taip pat yra reikalingos „minkštosios“ investicijos.

Kiti projektai / veiksmai

1%

4%

Teikiamos smulkios paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui

7%9%

Rekreacinių objektų sutvarkymas 24%

Gatvių ir susijusių viešųjų erdvių sutvarkymas

18%

31%

Sporto ar pramogų objektų rekonstrukcija

28%

Aikščių, parkų ar skverų sutvarkymas

34%

Gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo pagerinimas

30%

Kultūros ar visuomeninių pastatų renovacija

25%

Pramonės zonų infrastruktūros sutvarkymas

8%

13%

0%

10%

20%

30%

proc.

40%

Tokio projekto nepastebėjome Labai ženkliai prisideda (5) 4 3 2 Labai mažai prisideda (1)

15%

18%

26%

24%

20%

42 paveikslas. Miesto valdžios pastartuoju metu įvykdyti / vykdomi projektai ar veiksmai, kurie prisidėjo ar prisideda prie verslo ir ūkio plėtros respondentų mieste ir regione (sudaryta vertintojų pagal apklausos rezultatus)

Apibendrinant verslininkų apklausos rezultatų analizę, didžiausiomis kliūtimis, trukdančiomis savo miesto ekonomikai augti sparčiau, respondentai laiko motyvuotos ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, o savo miesto išskirtinius privalumus sieja pirmiausia su kuria nors mieste vykdoma gamybos ar paslaugų veikla. Vis dėlto respondentai mano, kad miesto valdžios veiksmai būtų reikalingesni kitose srityse nei teikiant pagalbą, susijusią su specialistų rengimu (taip šalinant didžiausias respondentų įvardytas kliūtis). Respondentų nuomone, analizuojamų augimo centrų plėtrą labiausiai galėtų paskatinti lengvatinės paskolos verslo pradžiai ar plėtrai, o tai rodo skubią būtinybę analizuojamų augimo centrų įmones geriau informuoti apie finansų inžinerijos priemonių siūlomas plačias finansavimo galimybes. Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad vertinamos priemonės veiklos prisideda prie analizuojamų regioninių augimo centrų verslo ir ūkio plėtros, vis dėlto, kaip rodo atsakymai į ankstesnius klausimus, dar didesnis yra „minkštųjų“ investicijų poreikis.

Apklausos rezultatų analizė atskirų augimo centrų pjūviu. Regioninių ekonomikos augimo centrų verslininkų apklausos rezultatų analizė atskirų augimo centrų pjūviu yra svarbus informacijos šaltinis, siekiant nustatyti šių centrų išskirtinumus, kurie galėtų būti panaudoti kaip regionų plėtros veiksniai. Tokios analizės rezultatus tikslinga pateikti strateginių dokumentų nuostatų kontekste, t. y. kompleksiškai žiūrint kartu su savivaldybių plėtros strateginiuose

planuose, Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, regioninių centrų kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinėse programose pateikta informacija apie analizuojamų augimo centrų stiprybes, silpnybes ir galimybes. Detali analizė atskirų augimo centrų pjūviu yra pateikta 4 priede, o šiame poskyryje pristatomi apibendrinti analizės rezultatai.

Atskirų regioninių ekonomikos augimo centrų verslininkų nuomonė dėl svarbiausių kliūčių, trukdančių miesto ekonomikai augti sparčiau, labai nesiskiria – svarbiausiomis kliūtimis laikomas motyvuotos darbo jėgos trūkumas ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Alytaus miesto savivaldybės verslininkai kaip lygiavertę kliūtį dviem svarbiausioms kliūtims nurodo tai, kad miesto valdžia neturi aiškių ekonominės plėtros prioritetų (nori remti viską, todėl reikšmingesnės paramos negauna niekas). Tuo tarpu Visagino savivaldybės verslininkai kaip lygiavertes svarbiausioms dviem kliūtims mato dar dvi kliūtis, konkrečiai – kad nepanaudojami potencialūs turizmo traukos objektai ir kad miesto valdžia neturi aiškių ekonominės plėtros prioritetų. Tauragės rajono verslininkai išsiskiria tuo, kad kliūtims skiria mažesnę reikšmę, pvz., minėtas dvi svarbiausias kliūtis kaip labai ir labiau nei vidutiniškai trukdančias įvardijo atitinkamai 38 ir 43 proc. šios savivaldybės respondentų, lyginant su 52 proc. (abiejų kliūčių atveju) visų analizuojamų savivaldybių respondentų atveju.

Atskirų regioninių ekonomikos augimo centrų verslininkų nuomonė dėl labiausiai išskirtinio plėtros veiksnio (gamybos ar paslaugų šakos) sutampa penkiose savivaldybėse, tuo tarpu Telšių rajono savivaldybės verslininkai kaip labiausiai išskirtinį savo miesto galimą plėtros veiksnį mato kraštovaizdį ir gamtinius resursus, o Visagino savivaldybės verslininkai – sporto ar kitų renginių organizavimo bazę ar tradicijas. Tauragės rajono savivaldybės verslininkai išsiskiria tuo, kad savo miesto galimus plėtros veiksnius mato kaip mažiau išskirtinius, lyginant su visos imties bendra nuomone.

Atskirų regioninių ekonomikos augimo centrų verslininkų nuomonė dėl verslo ir ūkio plėtrą teoriškai labiausiai galinčio paskatinti miesto valdžios veiksmo (lengvatinių paskolų verslo pradžiai ar plėtrai) sutapo penkiose savivaldybėse, tiesa, Visagino savivaldybės verslininkai tiek pat balų skyrė ir miesto valdžios paramai ieškant rinkų ar potencialių verslo partnerių. Alytaus miesto savivaldybėje labiausiai plėtrą paskatinti galinčiu veiksmu matomos kokybiškesnės viešosios paslaugos verslui, tuo tarpu Telšių rajono savivaldybėje – esamų pramoninių ir kitų pažeistų (apleistų) teritorijų regeneracija, regeneruojant verslui svarbią infrastruktūrą (visos imties atveju tarp pačių svarbiausių veiksmų toks veiksmas nepateko). Utenos rajono savivaldybė išsiskiria tuo, kad jos verslininkai tarp plėtrą labiausiai galinčių paskatinti veiksmų papildomai išskyrė konkrečią pagalbą, susijusią su specialistų rengimu (pvz., profesinio rengimo įstaigos įkūrimas ar paramos skyrimas esamai įstaigai), kas atspindi visos

imties išskirtą kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą (kaip kliūtį, trukdančią miesto ekonomikai augti sparčiau). Faktą, kad šio veiksmo neišskyrė kitų savivaldybių respondentai, galima aiškinti tuo, kad netikima valdžios galimybėmis spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą.

Atskirų regioninių ekonomikos augimo centrų verslininkų nuomonė dėl miesto valdžios faktiškai vykdomų veiksmų, labiausiai prisidedančių prie jų miesto verslo ir ūkio plėtros, kiek skiriasi. Trijose savivaldybėse (Marijampolės, Mažeikių rajono ir Tauragės rajono) labiausiai prisidedančiu veiksmu laikomas aikščių, parkų ar skverų sutvarkymas, tuo tarpu Alytaus miesto ir Utenos rajono savivaldybėse– sporto ar pramogų objektų rekonstrukcija, Telšių rajono savivaldybėje – ne itin didelio visos imties dėmesio susilaukęs rekreacinių objektų (pvz., ežero ar upės pakrančių) sutvarkymas (kas aiškintina tuo, kad pats Telšių miestas yra įkurtas ant ežero pakrantės). Mažeikių rajono savivaldybė išsiskiria tuo, kad jos verslininkai tarp faktiškai vykdomų veiksmų, labiausiai prisidedančių prie jų miesto verslo ir ūkio plėtros, nemato sporto ar pramogų objektų rekonstrukcijos projektų. Tuo tarpu Tauragės rajono savivaldybės verslininkai greta kitų savivaldybių respondentų išskirtų veiksmų papildomai kaip labai svarbų veiksmą išskyrė kultūros ar visuomeninių pastatų renovaciją. Utenos rajono savivaldybėje, kaip ir Telšių rajono savivaldybėje, taip pat buvo išskirtas rekreacinių objektų (pvz., ežero ar upės pakrančių) sutvarkymas, kas aiškintina Utenos miesto išskirtinumu, susijusiu su miesto teritorijoje esančiais ežerais.

Toliau pateikta atliktos apklausos rezultatų analizės interpretacija strateginių dokumentų nuostatų kontekste.

Alytaus miesto savivaldybė. Strateginiuose ir plėtros dokumentuose išskiriama didžiausia Alytaus miesto silpnybė yra traukos objektų, generuojančių didelius turistų srautus, nebuvimas. Todėl daugelis vertinamos priemonės lėšomis finansuojamų projektų, nukreiptų į miesto stadioną, miesto teatrą, kraštotyros muziejų, miesto centro viešąsias erdves ir pan., turėtų padėti generuoti didesnius turistų srautus Alytuje. Tuo tarpu dėl pramonės zonų sutvarkymo projekto bus stiprinamos prielaidos Alytui išlikti patraukliu pramonės plėtrai bei naujų investicijų pritraukimui (strateginiuose ir plėtros dokumentuose kaip stiprybė išskiriamos veikiančios pramonės zonos bei kuriamas pramonės parkas).

Marijampolės savivaldybė. Strateginiuose ir plėtros dokumentuose išskiriamos Marijampolės stiprybės (stambios, Lietuvoje gerai žinomos pramonės įmonės; netoli Marijampolės eina svarbūs tarptautiniai keliai, geležinkeliai) iš esmės atsispindi ir apklausos rezultatuose. Strateginiuose ir plėtros dokumentuose išskiriamos didžiausios Marijampolės silpnybės yra mažas miesto patrauklumas privačioms ir užsienio investicijoms, rekreacinių zonų mažėjimas ir fragmentiškai išvystyta turizmo infrastruktūra. Vertinamos priemonės projektai,

nukreipti į parkų ir kitų viešųjų erdvių sutvarkymą, padidins rekreacinių zonų miesto gyventojams skaičių. Tačiau iš vertinamos priemonės lėšų finansuojami projektai tik minimaliai pagerins turizmo infrastruktūrą. Buvusio karinio miestelio teritorijos sutvarkymo projektas turės šiek tiek įtakos siekiant pritraukti naujas investicijas.

Mažeikių rajono savivaldybė. Apklausos rezultatai patvirtina strateginiuose ir plėtros dokumentuose nurodytą stiprybę, susijusią su „Mažeikių nafta“, tačiau apklausti verslininkai neišskiria kitų strateginiuose ir plėtros dokumentuose matomų stiprybių (tankus kelių tinklas, geras susisiekimas su Šiaurės Lietuvos miestais; geografinė padėtis, palanki vystyti logistikos sektorių). Nepatogią geografinę padėtį Mažeikių rajono savivaldybės respondentai netgi išskyrė kaip vieną svarbesnių kliūčių, trukdančių miesto ekonomikai augti sparčiau. Vertinamos priemonės finansuojami projektai, nukreipti į parkų, gatvių ir kitų viešųjų erdvių sutvarkymą, pagerins miesto gyventojų gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę, padės šalia įsikūrusiam smulkiajam verslui, tačiau nepadės šalinti strateginiuose ir plėtros dokumentuose įvardytų silpnybių (savivaldybė labai priklausoma nuo „Mažeikių naftos“ veiklos; kelių danga neatitinka ES reikalavimų, nepritaikyta sunkiasvorio transporto eismui). Įvardytų silpnybių šalinimas pirmiausia priskiriamas kitų ministerijų administruojamų priemonių veikloms. Tuo tarpu vertinamos priemonės finansuojami projektai padės šalinti vieną svarbesnių Mažeikių rajono savivaldybės verslininkų išskirtų kliūčių, trukdančių miesto ekonomikai augti sparčiau, t. y. viešųjų erdvių poilsiui trūkumą.

Tauragės rajono savivaldybė. Strateginiuose ir plėtros dokumentuose išskiriamos Tauragės stiprybės (gera transporto infrastruktūra, tranzitiniai srautai Kaliningrado pasienyje; geros sąlygos plėtoti medienos apdirbimo pramonę; pažangios, Lietuvoje konkurentų neturinčios įmonės) iš esmės atsispindi ir apklausos rezultatuose. Daugelis vertinamos priemonės lėšomis finansuojamų projektų, nukreiptų į stadioną, miesto centro viešąsias erdves ir pan., turėtų pagerinti prielaidas pritraukti didesnį turistų skaičių (strateginiuose ir plėtros dokumentuose tarp silpnybių minimos nepakankamai išnaudojamos galimybės plėtoti aktyvų turizmą). Tuo tarpu iš vertinamos priemonės lėšų finansuojamas apleistos buvusio karinio miestelio teritorijos sutvarkymo projektas prisidės prie pramoninės ir komercinės paskirties teritorijos patrauklumo investicijoms gerinimo (strateginiuose ir plėtros dokumentuose tarp silpnybių nurodoma, kad pramoninės teritorijos nepatrauklios investicijoms, neišplėtotos komunikacijos, infrastruktūra).

Telšių rajono savivaldybė. Strateginiuose ir plėtros dokumentuose išskiriamos Telšių stiprybės (geografinė padėtis, patogi logistikai plėtoti, netoli Klaipėdos uostas; išplėtotas rekreacinis turizmas) iš esmės atsispindi ir apklausos rezultatuose. Daugelis vertinamos priemonės lėšomis finansuojamų projektų, nukreiptų į miesto senamiestį, miesto stadioną, miesto ežero

pakrantes ir kitas miesto viešąsias erdves, turėtų padėti generuoti didesnius turistų srautus Telšiuose (strateginiuose ir plėtros dokumentuose tarp silpnybių nurodoma menkai išvystyta užsienio turistams skirta infrastruktūra). Be to, vykdomi projektai stiprina ir šios savivaldybės verslininkų išskirtus specifinius plėtros veiksnius – kraštovaizdį ir gamtinius resursus bei miesto paveldą ar kitas lankytinas vietas. Likusių strateginiuose ir plėtros dokumentuose išvardytų silpnybių (neišplėtotas logistikos sektorius; neišnaudojami nebeveikiantys pramonės objektai, nepakankamas patrauklumas pramonės vystytojams) šalinimas pirmiausia priskiriamas kitų ministerijų administruojamų priemonių veikloms.

Utenos rajono savivaldybė. Strateginiuose ir plėtros dokumentuose išskiriamos Utenos stiprybės (išskirtiniai gamtos rekreaciniai ištekliai; veikia stambios pramonės įmonės – savo srities lyderės Lietuvoje ir kt.) iš esmės atsispindi ir apklausos rezultatuose. Daugelis vertinamos priemonės lėšomis finansuojamų projektų, nukreiptų į stadioną, parkus ir pan., prisideda prie problemų, susijusių su neišnaudotu turizmo potencialu, sprendimo (pvz., projektai leis sumažinti turizmo sezoniškumą, taip pat bus geriau išnaudojami gamtiniai-rekreaciniai ištekliai, atsiras galimybė organizuoti aukštesnio rango sporto varžybas). Tuo tarpu kitų išvardytų silpnybių (trūksta apgyvendinimo, maitinimo paslaugų; trūksta didelių žemės sklypų, kvalifikuotų darbuotojų naujoms įmonėms kurtis) šalinimas pirmiausia priskiriamas kitų ministerijų administruojamų priemonių veikloms.

Visagino savivaldybės Strateginiuose ir plėtros dokumentuose išskiriamos Visagino stiprybės (galimybė vystyti ekologinį turizmą; suformuota aerobikos, biatlono infrastruktūra; išplėtoti prekybos, statybų sektoriai) iš esmės atsispindi ir apklausos rezultatuose. Vertinamos priemonės lėšomis finansuojami projektai, nukreipti į sporto ir poilsio zonas ežero pakrantėje, prisidės prie atitinkamų Visagino išskirtinių plėtros veiksnių stiprinimo, tačiau nepadės šalinti strateginiuose ir plėtros dokumentuose nurodytų silpnybių, susijusių su darbo jėgos žinių siaura specifika, prastu susisiekimu su didžiaisiais Lietuvos miestais bei naujų technologijų diegimo ir investicijų trūkumu. Tokių silpnybių šalinimas pirmiausia priskiriamas kitų ministerijų administruojamų priemonių veikloms.

Apibendrinant verslininkų apklausos rezultatų analizės rezultatus atskirų augimo centrų pjūviu, atskirų miestų respondentų nuomonė labai ženkliai nenukrypsta nuo visos apklausos imties bendros nuomonės, o esami nukrypimai traktuotini kaip išryškinantys atskirų augimo centrų specifinius plėtros veiksnius. Atskirų augimo centrų respondentų išskirti specifiniai šių centrų plėtros veiksniai yra iš esmės suderinami su strateginiuose ir plėtros dokumentuose nurodytomis šių augimo centrų stiprybėmis. Vertinamos priemonės lėšomis finansuojami

projektai prisideda prie dalies strateginiuose ir plėtros dokumentuose nurodytų silpnybių šalinimo, o taip pat prie dalies respondentų išskirtų specifinių plėtros veiksnių stiprinimo.

Investicinių programų turinio tinkamumas priemonės tikslui ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytiems tikslams pasiekti.

Kaip jau buvo pastebėta ankstesnėse dalyse, norint iš esmės spręsti augimo centrų problemas ir daryti įtaką ekonominiams procesams yra reikalingos nuoseklios viešosios intervencijos žmogiškųjų išteklių tobulinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, verslo aplinkos gerinimo srityse. Vertinamoje priemonėje iš esmės neatsispindi „minkštosios“ veiklos, susijusios su žmogiškųjų išteklių tobulinimu, įmonių klasterizacijos skatinimu ir pan.

Tuo tarpu investicinių programų turinys yra orientuotas į miesto viešųjų erdvių tvarkymą, įskaitant miesto poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūros atnaujinimą ir apleistų miesto teritorijų regeneravimą. Toks investicinių programų turinys iš esmės atitinka vertinamos priemonės siekį gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką ir teoriškai atitinka vertinamos priemonės siekį didinti patrauklumą investicijoms.

Tačiau toks investicinių programų turinys gali tik labai ribotai prisidėti prie Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje keliamo tikslo padidinti teritorinę socialinę sanglaudą, mažinant samdomojo darbo pajamų ir nedarbo lygio nuokrypį nuo šalies lygio43.Vertintojai nemato pagrindo teigti, kad investicinių programų turinys yra netinkamas strategijoje numatytiems tikslams pasiekti, tačiau esamas investicinių programų turinys atspindi tik vieną iš daugelio dedamųjų, reikalingų strategijoje keliamiems tikslams pasiekti. Būtent yra jaučiamas likusių dedamųjų (žmogiškųjų išteklių tobulinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, verslo aplinkos gerinimo) finansavimo stygius. Be to, keturiuose augimo centruose 1 gyventojui tekusi paramos suma44 yra mažesnė nei didžiuosiuose miestuose (žr. 36 paveikslą 2.3.2 poskyryje), vadinasi, šiems augimo centrams nebuvo sudarytos prielaidos vytis didžiuosiuos miestus, taip realizuojant strategijos tikslus.

43 Siekiama, kad nė vienoje apskrityje vidutinis gyvenimo standartas, apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus, nebūtų žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje; nedarbo lygis nebūtų daugiau kaip 35 procentais aukštesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį.

44 2011 m. sausio pradžios duomenimis.

Priemonės aprašyme nustatytų remiamų veiklų tinkamumas priemonės tikslui ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytiems tikslams pasiekti.

Priemonės aprašyme nustatytos remiamos veiklos45 iš esmės atspindi vertinamos priemonės siekį gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką ir teoriškai atitinka vertinamos priemonės siekį didinti patrauklumą investicijoms, todėl priemonės aprašyme nustatytos remiamos veiklos vertintinos kaip tinkamos, siekiant vertinamos priemonės tikslų. Vertintojų nuomone, kiek mažiau akivaizdus yra priemonės veiklų ryšys su siekiu didinti patrauklumą investicijoms – galima išskirti tik pavienius objektus, kurie aiškiai prisideda prie patrauklumo investicijoms didinimo, pvz., projektas VP3-1.1-VRM-01-R-11-001 „Buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcija (Naujosios ir Pramonės g. pramonės zonų infrastruktūros sutvarkymas)“, kuriuo siekiama sutvarkyti minėtų pramonės zonų infrastruktūrą. Tuo tarpu didžiosios daugumos projektų atveju tikėtinos investicijos gali apsiriboti projekto rėmuose atliekamomis viešosiomis investicijomis, o verslo subjektai greičiausiai pasinaudos tokio viešojo objekto nauda be ženklesnių investicijų, tarkime, išsinuomos prekystalius sutvarkytoje aikštėje, atidarys maitinimo punktą rekonstruotame sporto ir pramogų objekte ar tiesiog pasinaudos padidėjusiu klientų srautu.

Analogiškai vertintojų nuomonei dėl investicinių programų turinio tinkamumo Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje keliamiems tikslams pasiekti, vertinamos priemonės aprašyme nustatytas remiamų veiklų turinys tik iš dalies yra tinkamas strategijoje keliamam tikslui (padidinti teritorinę socialinę sanglaudą) pasiekti, kadangi esamas turinys nepadengia visų regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros veiksnių, konkrečiai, padengiama tik miesto viešųjų erdvių plėtra, tuo tarpu analizuojamuose regioniniuose centruose yra jaučiamas likusių dedamųjų (žmogiškųjų išteklių tobulinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, verslo aplinkos gerinimo) finansavimo stygius.

2.3.5. Planuojamas priemonės poveikis regioninei plėtrai

Šis poskyris orientuojamas į 10.2 uždavinio („Įvertinti, ar įgyvendintų / įgyvendinamų / planuojamų įgyvendinti projektų pasiekti ir (ar) numatomi pasiekti rezultatai sudaro pakankamas prielaidas pasiekti priemonės tikslą ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje

45 9.1.1. miesto viešųjų erdvių plėtra; 9.1.2. rekreacinių ir aktyvaus poilsio zonų sutvarkymas; 9.1.3. esamų pramoninių ir kitų pažeistų (apleistų) teritorijų regeneracija; 9.1.4. miestų viešųjų traukos centrų (pvz., kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų) infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams; 9.2. parama inovatyvioms vietos gyventojų bendruomenės iniciatyvoms.

nustatytus tikslus“) šį vertinimo klausimą:

• Koks yra planuojamas priemonės poveikis regioninei plėtrai? Ar investicijos į regioninę plėtrą pasiteisins? (10.2.5)

Siekiant nustatyti, koks yra planuojamas priemonės poveikis regioninei plėtrai ir ar investicijos į regioninę plėtrą pasiteisins, planuota pasinaudoti atlikta reprezentatyvių projektų kaštų naudos analize, ją patikslinant remiantis įgyvendintų projektų realia patirtimi, kad būtų atspindėtas labiau tikroviškas vaizdas. Kadangi net ir jau įgyvendintų priemonės projektų poveikis dar gali būti nepasireiškęs pakankamu mastu, todėl planuota empirinę analizę papildyti reprezentatyviais 2-3 praėjusio laikotarpio panašaus pobūdžio projektais.

Planuojamus darbus apsunkino faktas, kad vertinamos priemonės projektams sąnaudų ir naudos analizė nebuvo rengta, todėl nebuvo galimybių pasiremti detalia pasirinktų projektų ekonominio ir socialinio poveikio analize. Tuo tarpu UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtos ekonominio augimo centrų kompleksinės plėtros galimybių studijos pateikia poveikio įverčius tik labai agreguotu lygiu. T. y., atsižvelgiant į šioms studijoms keltus tikslus, pateikiami poveikio įverčiai yra grįsti labiau teorinėmis nei specifinėmis konkrečius projektus atitinkančiomis prielaidomis, o pateikti grąžos rodikliai yra vienodi visiems augimo centrams. Nors, atsižvelgiant į įprastą praktiką, planuota šiais grąžos rodikliais pasiremti kaip išeities tašku, tačiau šio sumanymo buvo atsisakyta, kadangi šiose studijose pateikiami vertinamos priemonės grąžos rodikliai atrodo pernelyg optimistiškai. Konkrečiai, remiantis šių studijų duomenimis, paskaičiuota vidinė grąžos norma, kuri iš esmės atspindi metinį investicijų pelningumą, sudarytų apie 139,4 proc., tuo tarpu realūs projektų pavyzdžiai rodo, kad tik retais atvejais ekonominė grąžos norma gali pasiekti ar viršyti 20 proc. Pvz., Europos Komisijos 2008 m. išleistose

„Investicinių projektų sąnaudų ir naudos analizės gairėse“ tik vieno pateikto projekto pavyzdžio atveju ekonominė grąžos norma viršijo 20 proc. ir sudarė 28,9 proc., ir tai buvo nuotekų valymo įrenginių projektas. Tuo tarpu Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje nustatytiems tikslams artimesnio industrinio investicinio projekto, kuriuo siekta sustiprinti atsiliekančio regiono gamybos bazę, taip sukuriant katalizatoriaus efektą regiono plėtrai, ekonominė grąžos norma sudarė tik 6,7 proc.

Todėl vertintojams teko patiems atlikti pasirinktų reprezentatyviausių vertinamos priemonės projektų sąnaudų ir naudos analizės pratimą. Atsižvelgiant į priemonės vertinimui skirtą biudžetą teko ieškoti geriausio galimo šiai užduočiai skirto laiko ir analizės tikslumo santykio. Kita kilusi kliūtis – pakankamai mažas baigtų įgyvendinti projektų skaičius, kas ypač išryškėjo siekiant parinkti į skirtingus objektus investuojančius bei skirtinguose augimo centruose įgyvendinamus

projektus. Vis dėlto, remiantis papildoma analize ir papildomais informacijos šaltiniais, pavyko identifikuoti daugiau tinkamų analizei projektų, kuriuose, net ir neturint oficialaus baigto projekto statuso, visi darbai jau buvo iš esmės baigti. Tai leido sudaryti labiau reprezentatyvų analizuotinų projektų sąrašą. Tačiau daugelio atrinktų projektų atveju poveikis dar nebuvo spėjęs pasireikšti (tai akcentavo ir analizės tikslais su vertintojais bendradarbiavę augimo centrų savivaldybių administracijos atstovai), tai sudarė dar vieną papildomą apribojimą.

Vis dėlto vertintojai, pasinaudodami turima patirtimi atliekant sąnaudų ir naudos analizę ir remdamiesi projektų dokumentų informacija (pirmiausia preliminarių projektų, teikiamų kartu su paramos siekiančių projektų paraiškomis, informacija) identifikavo galimas naudas ir sąnaudas bei tikėtinus jų įverčius. Šiais tikslais taip pat buvo pasiremta kitų panašių projektų informacija, įskaitant 2004-2006 m. laikotarpio projektams46 parengtų investicinių (galimybių studijų) informacija. Vertintojų sudarytos prielaidos specialių klausimynų forma buvo suderintos su atrinktus projektus kuravusiais augimo centrų savivaldybių administracijos darbuotojais.

Remiantis visa šia surinkta informacija buvo paskaičiuoti minėtų projektų gyvybingumo rodikliai (analizuotų projektų sąrašas pateiktas 5 priede). Įvertintų projektų ekonominė grąžos norma sudarė nuo 4,1 proc. iki 20,6 proc. Mažiausia grąža pasižymėjo parkų, aikščių ir gyvenamųjų rajonų erdvių sutvarkymo projektai, kita vertus, vertinant tokių projektų naudas susidurta su daugiausiai neapibrėžtumų, todėl neatmetama tikimybė, kad tikroji tokių projektų grąža gali būti ir didesnė. Didžiausią grąžą (20,6 proc. ), vertintojų nuomone, atneš Alytaus miesto stadiono ir aplinkinės teritorijos sutvarkymo projektas, kuris vertintinas kaip stiprus vietinių gyventojų ir miesto svečių traukos objektas. Palyginimui, 2004-2006 m. laikotarpiu finansuoto labai panašaus Marijampolės daugiafunkcinės sporto turizmo viešosios infrastruktūros plėtros projekto galimybių studijos / investicinio projekto rengėjų paskaičiuota investicijų ekonominė vidinės grąžos norma yra lygi 25,9 proc., t. y. labai panaši.

Kitame žingsnyje, remiantis apskaičiuotais atskirų projektų gyvybingumo rodikliais, galima paskaičiuoti visos vertinamos priemonės grąžą atspindintį įvertį. Visi priemonės įgyvendinami ir įgyvendinti projektai vertintojų buvo suskirstyti į tam tikras grupes pagal investicijų objektą, o šioms grupėms buvo priskirti sąnaudų ir naudos analizės pratimo metu analizuotų projektų, patenkančių į tą pačią grupę, grąžos rodikliai.

46 BPD2004-ERPF-3.4.2-04-06/0004-04 „Marijampolės daugiafunkcinės sporto turizmo viešosios infrastruktūros plėtra“; BPD2004-ERPF-1.1.0-01-04/0072-01 „Alytaus miesto Draugystės gatvės rekonstrukcija“; BPD2004-ERPF- 1.1.0-03-05/0061-01 „Tauragės miesto Purienų gatvės atkarpos tarp Šilalės ir Signalo gatvių rekonstrukcija ir saugaus eismo priemonių įrengimas“.