Contract

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

Pirmasis skyrius:

Kelias link Amsterdamo

Xxxxxx Xxxxx

Europoje turi u tekti vietos visiems – kitaip nieko nepasieksime.1

čiame skyriuje skaitytojas supažindinamas su Amsterdamo sutartimi, o kituose skyriuose šios sutarties nuostatos aptariamos išsamiau – aiškinama, kaip galima kovoti prieš diskriminacij jvairiose Europos Bendrijos gyvenimo srityse. Tam, kad skaitytojas galėtц geriau suvokti vis Amsterdame priimtц pataisц kontekst , šiame skyriuje visц pirma bus supažindinama su istoriniu šios problemos kontekstu bei nuolat stiprėjančiais debatais dėl diskriminacijos bei pagrindiniц žmogaus teisiц.

TAI, KAS BUVO IKI AMSTERDAMO

A. SOCIALINĖ POLITIKA

1958 metц Romos sutartyje (taip pat ir šios sutarties skyriuje dėl Europos socialinio fondo) apie socialinę politik užsimenama vos keliose vietose. Rimčiau domėtis socialine politika buvo pradėta tik 1974 metais, priėmus Socialiniц veiksmц program , kurioje pagrindinis dėmesys buvo skirtas darbo santykius reguliuojantiems jstatymams. Tačiau netgi tuomet šios programos jgyvendinimas vyko labai lėtai - daugelis pasiūlymц būdavo atmetami, nes Taryboje jie galėjo būti priimami tik vienbalsiai.

Socialinės politikos plėtra nauj impuls jgavo devintojo dešimtmečio viduryje, kuomet buvo stengiamasi sukurti viening vidinę ES rink (viena iš šios rinkos funkcionavimo s lygц buvo laisvas dirbančiцjц, paslaugц, prekiц ir kapitalo judėjimas). Tuo metu Bendrijos nariц skaičius išaugo iki dvylikos, buvo daromas nemažas spaudimas,

1 European Commission (1996): “For A Europe of Civic and Social Rights. Report of the Comite des Sages”.

Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities (OOPEC).

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

stengiantis, kad Xxxxxxxx atkreiptц dėmesj j vieningosios rinkos jtak socialinei sferai. 1986 metais pasirašytame Suvestiniame Europos akte buvo tiesiogiai užsimenama apie socialinę sfer ir teigiama, kad vienas iš Bendrijos tikslц yra piliečiц ekonominės ir socialinės padėties pagerinimas kai kuriuos klausimus perkeliant j bendrosios politikos sritj ir numatant naujus Bendrijos tikslus.

Akte numatyti pagrindiniai socialinės sferos principai galiausiai buvo jgyvendinti - 1989 metais visц valstybiц nariai (išskyrus Jungtinę Karalystę) formaliai patvirtino Bendrijos chartij "Dėl dirbančiцjц pagrindiniц socialiniц teisiц". Chartijos preambulėje teigiama: "Atsižvelgdami j tai, jog, norint užtikrinti lygias galimybes, yra svarbu panaikinti bet kokios formos diskriminacij (diskriminacij dėl lyties, odos spalvos, rasės, nuomoniц ir jsitikinimц) ir, atsižvelgdami j tai, jog, veikiant solidarumo dvasioje, yra svarbu kovoti su socialine atskirtimi (…)". Nors ši chartija neturėjo teisinės bazės, tai buvo svarbus žingsnis pripažjstant darbo srityje egzistuojančias socialines problemas. Joje taip pat buvo užsimenama apie jaunц asmenц, pagyvenusiц žmoniц, žmoniц su negalia ir bedarbiц socialinę apsaug . Chartija paruošė dirv Komisijos antrajai Socialiniц veiksmц programai.

Raginimai išplėsti Bendrijos vaidmenj socialinėje sferoje netilo iki pat derybц dėl Mastrichto sutarties, kuria buvo jkurta Europos S junga ir numatytas konkretus ekonominės bei pinigц s jungos (EPS) jgyvendinimo bei bendrц pinigц jvedimo tvarkaraštis, pradžios. Europos S jungai buvo iškeltas uždavinys skatinti subalansuot ir stabilц ekonominj bei socialinj vystym si. Sutartis sustiprino ekonominės ir socialinės sanglaudos nuostatas ir Bendrijai suteikė nauj (nors ir ribot ) vaidmenj švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Tačiau pasiūlymams Bendrijai suteikti daugiau galios socialinės politikos srityje nepritarė Jungtinė Karalystė. Kitos valstybės narės (kuriц tuo metu buvo 11, o vėliau šis skaičius išaugo iki 14) priėmė Socialinės politikos sutartj ir protokol , kuris buvo prijungtas prie Mastrichto sutarties. Tai jgalino likusias keturiolika valstybiц nariц imtis tolimesniц veiksmц Bendrijos socialinės politikos plėtros srityje ir priimti visoms valstybėms narėms (išskyrus Jungtinę Karalystę) privalomus žymiai platesnės galiojimo sferos Bendrijos jstatymus. Tai socialiniams partneriams taip pat suteikė formalц teisinj ir konsultacinj vaidmenj socialinės politikos srityje numatant galimybę, jog Taryba

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

galės suteikti jstatymo status tarp jц Bendrijos lygiu sudarytoms sutartims.

Gilėjant ekonominės integracijos procesams, vis plačiau pripažjstama, jog bendrosios politikos sričiai turi būti perduota daugiau socialinės ir ekonominės sferos klausimц. Vis platesnio pripažinimo susilaukia ir nuomonė, jog valstybėse narėse taikomц standartц ir požiūriц skirtumai tampa kliūtimi, trukdančia vystytis prekybai vieningoje ES rinkoje. Aukštas ir nemažėjantis nedarbo lygis bei neturto ir socialinės izoliacijos didėjimas prisidėjo prie to, jog dabar vis dažniau pripažjstama, kad socialines bei ekonomines problemas ES turi spręsti priimdama savo programas. Be to, socialiniц ir žmogaus teisiц srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos vis atkakliau skatina imtis bendrц veiksmц Europos mastu. 1995 metц rugsėjo mėnesj nemažai šiц organizacijц sukūrė Europos Socialinės sferos nevyriausybiniц organizacijц platform , kurios pagrindinis tikslas - užmegzti nuolatinj dialog socialinės politikos klausimais tarp nevyriausybiniц organizacijц ir ES institucijц.

1995 -1997 metц Socialiniц veiksmц programoje buvo skelbiama apie trijц išminčiц komiteto, "Comite des Sages", sukūrim . čio komiteto tikslas buvo išnagrinėti, koks likimas laukia 1989 metais pasirašytos Bendrijos chartijos dėl artėjančio sutarčiц redagavimo. 1996 metц kovo mėnesj Komitetas pateikė ataskait "Už pilietiniц ir socialiniц teisiц Europ ". Joje buvo ryžtingai raginama kurti "socialinę Europ ", su bendra socialine ir ekonomine darbotvarke ir akcentuojama, jog S jungoje socialines ir pilietines teises būtina traktuoti kaip visum ir tokiu būdu stiprinti demokratijos bei pilietiškumo jausm . Ataskaitoje buvo siūloma pradėti nuo svarbiausiц žmogaus teisiц jtraukimo j sutartis, jskaitant bet kokios formos diskriminacijos uždraudim . Vėliau turėtц būti pradėtos išsamios konsultacijos dėl pilno pilietiniц, socialiniц ir politiniц teisiц s rašo. Ataskaita susilaukė didelio pritarimo 1996 metц birželio mėnesj Komisijos organizuotame Pirmajame Europos socialinės politikos forume ir vėliau valstybėse narėse surengtose konferencijose.

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

B. PAGRINDINĖS TEISĖS, DISKRIMINACIJA IR PILIETYBĖ

Pirmoji Bendrijos sutartis, kurioje pirm kart buvo aiškiai paminėtos pagrindinės teisės, buvo 1986 metais priimtas Suvestinis Europos aktas. Kuriant Bendrij niekas nepagalvojo, kad nors Bendrijos tikslai ir veikla visц pirma yra ekonominio pobūdžio, taip pat susiję ir su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Valstybės narės - steigėjos kartu su kitomis šalimis sukūrė atskir struktūr - Europos Taryb . Buvo manoma, jog žmogaus teisiц apsaug užtikrina 1950 metais priimta Europos žmogaus teisiц ir pagrindiniц laisviц apsaugos konvencija bei Europos Žmogaus Teisiц Teismas.

Bėgant metams, pagrindiniц žmogaus teisiц principai vis dažniau buvo pripažjstami neatsiejama Bendrijos teisės dalimi. Iš pradžiц pagrindinės žmogaus teisės tokj pripažinim jgijo Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimц dėka, kai keliose bylose teismas nusprendė, jog žmogaus teisės turi būti laikomos bendrцjц teisės principц, kuriuos Teismas privalo taikyti, dalimi.

Europos Parlamentas vaidino svarbц vaidmenj diskriminacijos ir žmogaus teisiц klausimus perkeliant j politinę darbotvarkę. Jis priėmė išsamias rezoliucijas, kurios išryškino jvairiц diskriminacijos formц, jskaitant diskriminacij dėl seksualinės orientacijos, padarinius ir mastus, bei reikalavo imtis veiksmц kovojant su diskriminacija. Nors buvo žengti kai kurie labai svarbūs žingsniai, tačiau sutartyse nebuvo numatyta specifinė teisinė bazė, ir tai buvo svarbi kliūtis, trukdanti imtis esminiц priemoniц.

Paskutiniu metu vis plačiau pripažjstama, jog vidaus rinkos sukūrimui skirtos priemonės, tokios kaip judėjimo laisvė, nepasieks savo tikslo, jei nebus suvienodinta apsauga nuo jvairiц diskriminacijos formц. Tai atsispindėjo ir 1994 metais Komisijos paskelbtoje Baltojoje knygoje, skirtoje socialinei politikai. Joje buvo teigiama, kad, jei S junga nori laisvo judėjimo principus jgyvendinti praktikoje, ji turi imtis veiksmц tam, kad žmonėms suteiktц garantijas apsaugos nuo diskriminacijos srityje.

čie klausimai buvo susieti su debatais apie pilietybę. Mastrichto sutartimi buvo sukurta ES pilietybė ir visi ES valstybiц nariц piliečiai tapo ES piliečiais. Tačiau tai turėjo daugiau simbolinę nei praktinę reikšmę, nes Xxxxxxxx S jungos piliečiams suteikė tik ribotas pilietines ir politines teises. Tarp jц buvo teisė gyventi ir dirbti bet kurioje

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

Europos S jungos vietoje ir teisė balsuoti bei iškelti save kandidatu Europos Parlamento bei vietiniuose rinkimuose (abiem atvejais buvo numatyti ir tam tikri apribojimai). Paskutiniu metu pasigirsta vis daugiau reikalavimц išplėsti pilietybės samprat ir teises užtikrinti visiems ES gyventojams, o ne vien tik jos valstybiц nariц piliečiams.

C. TARPVYRIAUSYBINĖ KONFERENCIJA

Tarpvyriausybinė konferencija (TVK) 1996 metais buvo surengta dėl keleto priežasčiц. Mastrichto sutartyje buvo numatytas reikalavimas iki 1996 metц pabaigos peržiūrėti tam tikras specifines sritis. ES ir jos institucijц veiklos analizei taip pat atsirado neatidėliotinц praktiniц priežasčiц, ypač atsižvelgiant j numatom S jungos plėtr .

Be to, buvo daromas stiprus politinis spaudimas peržiūrėti steigimo sutartis. Mastrichto sutartis nebuvo populiari tarp ES valstybiц piliečiц. Valstybiц nariц vyriausybės pripažino, jog reikėjo spręsti mažėjančio ES integracijos populiarumo problem ir reaguoti j visuomenės apklausц metu dažnai išreiškiamus susirūpinimus dėl integracijos krypties ir padariniц.

Todėl buvo daromas nemažas politinis spaudimas, siekiant sustiprinti socialinj S jungos aspekt ir Europ priartinti prie jos žmoniц. 1995 metц gegužės mėnesj Parlamentas priėmė rezoliucij , kviečianči būsim TVK priimti "sutartj S jungos piliečiams", kurioje būtц numatyta daugiau teisiц ES piliečiams ir kuri geriau apsaugotц visц ES gyventojц pagrindines teises. Daug kas ragino kurti "socialinę Europ ", j Sutartj jvesti platesnes socialines nuostatas, stiprinti Bendrijos politik darbo, aplinkosaugos ir kitose panašiose srityse, uždrausti diskriminacij ir jtvirtinti pagrindines pilietines bei socialines teises.

Dar prieš TVK darbo pradži iš kiekvienos valstybės narės, Komisijos ir Parlamento atstovц sudaryta "apm stymц grupė" turėjo atrinkti svarbiausius klausimus ir atlikti parengiam jj darb . Jos ataskaitoje buvo išreikšta nuomonė, jog TVK rezultatai turėtц padėti pasiekti trijц pagrindiniц tikslц: ES geriau patenkins jos piliečiц lūkesčius, S junga galės efektyviau veikti ir geriau pasiruošti plėtrai, jai bus suteikta platesnė veikimo laisvė išoriniц veiksmц srityje. Pranešime

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

taip pat buvo rekomenduojama parengti nauj skyriц dėl diskriminacijos.

SUTARTIS – KELIAS [ SOCIALIN EUROPĄ?

TVK savo darb pradėjo 1996 metц kovo mėnesj ir baigė 1997 metц birželio mėnesj Amsterdame, Europos Viršūniц Tarybos posėdyje priimdama Amsterdamo sutartj.

A. DISKRIMINACIJA IR PAGRINDINĖS TEISĖS

Be abejonės, ypač svarbu yra tai, jog j Sutartj yra jtrauktas naujas skyrius dėl diskriminacijos (13 straipsnis), kuriame yra kalbama ir apie diskriminacij dėl lytinės orientacijos. Nors beveik visi sutarė, jog straipsnis dėl diskriminacijos yra reikalingas, tačiau TVK metu buvo daug diskutuojama dėl tokio skyriaus formos ir jame išvardinamц diskriminacijos formц. Tai, jog galutinėje 13 straipsnio redakcijoje yra minima diskriminacija dėl lytinės orientacijos, bent iš dalies yra vis efektyviau vykdomos lesbiečiц ir gėjц organizacijц kampanijos už lygybę bei žmogaus teises ginančiц organizacijц vienijimosi vaisius. Tolesniuose skyriuose bus aptariama 13 straipsnio prasmė ir trūkumai bei jo galimas poveikis jvairioms Bendrijos gyvenimo sritims.

Lygybės skatinimas ir vyrц ar moterц diskriminacijos panaikinimas tapo vienu iš sutarties tikslц. čie klausimai jau nebepriskiriami vien tik darbo sričiai, o yra jtvirtinami visose Bendrijos politikos srityse.

Papildytas 12 straipsnis apie diskriminacij dėl pilietybės dar kart skelbia tai, jog diskriminacija dėl pilietybės yra draudžiama ir suteikia Tarybai teisę kvalifikuota balsц dauguma priimti toki diskriminacij draudžiančias teisines normas.

Amsterdamo sutartis padarė kelet pakeitimц, kurie dar labiau patvirtino ES jsipareigojim ginti pagrindines teises, tačiau nesuteikė jokiц naujц konkrečiц teisiц, kurias "Comite des Sages" savo ataskaitoje kvietė numatyti. ES sutarties preambulė buvo papildyta pareiškimu apie ES ketinim gerbti Europos Tarybos 1961 metais

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

priimtoje Socialinėje chartijoje ir 1989 metц Bendrijos chartijoje išvardintas teises. Antrajame šio leidinio skyriuje yra aptariami ES sutarties 6 straipsnio pakeitimai, kurie patikslina pagrindinius ES principus, o taip pat su valstybiц nariц vykdomais žmogaus teisiц pažeidimais bei reikalavimais valstybėms kandidatėms susiję pakeitimai.

B. SOCIALINIS SKYRIUS

Vieninga socialinės politikos sistema buvo iš naujo atkurta j EB sutartj jtraukiant kartu su Mastrichto sutartimi pasirašyt susitarim dėl socialinės politikos. 136 straipsnyje apibrėžta Socialinio skyriaus paskirtis yra:

skatinti užimtum", geresnes gyvenimo bei darbo s"lygas, kad, palaikant jy gerėjim", jas būty galima suvienodinti, deram" socialinę apsaug", ¡moniy vadovy ir darbuotojy dialog", žmoniy ištekliy plėtotę, siekiant pastoviai didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.

137 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Taryba taip pat gali taikyti kovai su socialine atskirtimi skirtas priemones. Svarbu, kad lesbiečiц ir gėjц organizacijos pradėtц lobistinę veikl ES ir vietiniame lygmenyje tam, kad diskriminacija dėl lytinės orientacijos būtц jtraukta j socialinės atskirties panaikinimo programas.

Taip pat yra pažymėtina, kad Amsterdamo sutartyje svarbesnis vaidmuo yra suteikiamas Europos lygmens socialiniams partneriams: Europos profesiniц s jungц konfederacijai (EPSK) profesiniц s jungц socialiniц jstatymц kūrimo srityje ir UNICE bei CEEP - darbdaviц jstatymц kūrimo srityje. Nuo šiol Komisija, prieš pateikdama pasiūlymus socialinės politikos srityje, turi konsultuotis su socialiniais partneriais. [ sutartj taip pat buvo jtraukta nuostata, jog tarp socialiniц partneriц sudarytos sutartys gali tapti norminiц aktц pagrindu. Todėl yra gyvybiškai svarbu, kad socialinis dialogas apimtц lygybės princip ir visц diskriminacijos formц panaikinimo klausimus. čiuo aspektu ypatingos reikšmės turės tarp EPSK ir Europos socialiniц NVO platformos besiplėtojantis glaudus bendradarbiavimas. ILGA- Europa yra šios platformos narė.

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

C. UŽIMTUMAS

Vyriausybės ir profesinės s jungos, atsižvelgdamos j tai, jog tuo metu Europos S jungoje buvo apie 18 milijonц bedarbiц, darė didelj spaudim , kad j TVK darbotvarkę būtц jtrauktas užimtumo klausimas. Amsterdamo sutartyje yra visiškai naujas užimtumo skyrius. Nors pagrindinė atsakomybė už užimtumo politik ir toliau tenka valstybėms narėms, jos nuo šiol privalo užimtumo skatinim laikyti bendru reikalu ir koordinuoti savo užimtumo skatinimo politik .

Kiekvienais metais Xxxxxx priims Užimtumo gaires, kurias valstybės narės turės jtraukti j savo nacionalinius veiksmц užimtumui skatinti planus. Vyriausybės turės šiц planц aptarimui organizuoti konsultacijas su socialiniais partneriais ir NVO nacionaliniame lygyje. Lesbiečiц ir gėjц organizacijos turės užtikrinti, kad nacionaliniuose planuose būtц taip pat sprendžiami konkretūs, lesbietes ir gėjus liečiantys užimtumo sferos klausimai.

D. SUBSIDIARUMAS

Bendrijos išimtinei kompetencijai priklauso tik kelios sritys (pavyzdžiui, pinigц s junga). Visose likusiose srityse Bendrija ir valstybės narės kompetencija dalijasi tarpusavyje.

Subsidiarumo principas remiasi idėja, jog tose srityse, kurios nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai, sprendimus, jei tik galima, turi priimti valstybės narės. Xxxxxxxx imasi veiksmц tik tada, kai valstybės narės vienos negali pasiekti pasiūlyto veiksmo tikslц, o Bendrija, "dėl pasiūlyto veiksmo masto arba rezultatц", juos pasiektц geriau.

Nors Sutarties straipsnis dėl subsidiarumo (EB 5 straipsnis) nebuvo pakeistas, valstybės narės priėmė protokol dėl subsidiarumo ir proporcingumo principц taikymo, kuris valstybėms narėms yra privalomas, ir kuris tapo Sutarties dalimi. Proporcingumo principas reiškia, jog Bendrija siekdama Sutartyje numatytц tikslц, turi naudoti tik tokias priemones, kokios yra nedidesnės nei tam yra būtina.

Protokolas reikalauja, kad Komisija "prieš siūlydama jstatymus atliktц plataus masto konsultacijas ir, kai tai yra tikslinga, konsultacijц dokumentus skelbtц spaudoje". Galima visiškai pagrjstai teigti, kad,

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

pavyzdžiui, j "plataus masto" konsultacijas dėl pasiūlymц diskriminacijos srityje turėtц būti jtrauktos ir konsultacijos su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis gyventojus, kuriems tokie pasiūlymai turės tiesioginės jtakos.

Xxxxxx Xxxxx yra viena iš ILGA-Europe vykdomosios

tarybos pirmininky

Antrasis skyrius:

Amsterdamo sutartis

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Xxxxx Xxxxxx

[ŽANGA

Amsterdamo sutartis, kuria buvo papildytos ES steigimo sutartys, yra nuo 1996 metц kovo iki 1997 metц birželio vykusios Tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) derybц išdava. Ji jsigaliojo 1999 m. gegužės mėn. 1 d., visoms penkiolikai valstybiц nariц j jdiegus j savo teisės sistemas. Vienu iš svarbiausiц Amsterdamo sutarties pasiekimц buvo tai, jog ji iš naujo sužadino domėjim si pagrindinėmis žmogaus teisėmis.

TVK metu vykusioms deryboms be jokios abejonės didelės jtakos turėjo jvairiц politiniц jėgц daromas spaudimas, raginant ES deleguoti aiškesnes ir didesnes galias pagrindiniц žmogaus teisiц srityje. Straipsnis dėl nediskriminavimo visuomet buvo jtrauktas j darbotvarkę, labiausiai dėl jvairiц ES institucijц, visц pirma Europos Parlamento, inicijuotц pranešimц ir rekomendacijц. Nereikia užmiršti ir to didžiulio spaudimo, kurj institucijoms darė energingai už nediskriminavimo nuostatos jtvirtinim kovojančios jvairios nevyriausybinės organizacijos.

čio skyriaus tikslas yra bendrais bruožais apibūdinti svarbiausias Amsterdamo sutarties papildymais jvestas teisines nuostatas, kurios gerina teisinę lesbiečiц ir gėjц padėtj. Nors naujosios nuostatos turi tam tikrц trūkumц, tai, jog jos buvo patvirtintos, rodo žymц poslinkj lygiц galimybiц būtinybės pripažinimo srityje. Pagrindinis dėmesys šiame skyriuje bus kreipiamas j galimus naujojo 13 EB straipsnio dėl nediskriminavimo privalumus ir trūkumus, kurie parodo, kiek ši nuostata prisidės prie gėjц ir lesbiečiц teisiц apsaugos. čiame skyriuje taip pat aptarsime pažang , kurios buvo pasiekta žmogaus teisiц srityje.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

1. EB SUTARTIES 13 STRAIPSNIS

1998 m. vasario mėnesj Europos Bendrijц Teisingumo Teismas nagrinėjant byl Xxxxx prieš South West Trains priėjo išvados, kad ES jstatymai darbo srityje nedraudžia diskriminacijos dėl lytinės orientacijos.1 či byla susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir teismo sprendimas labai susiaurino gėjц ir lesbiečiц teises. Tačiau Xxxxxx nutarimo pabaiga suteikė ir šiek tiek vilties. Joje buvo sakoma, kad ateityje, pritaikius Europos Bendrijos steigimo sutarties naujajame 13 straipsnyje numatytas priemones, panašiose bylose galbūt bus priimami kitokie sprendimai. čis straipsnis jgalina lygiц galimybiц princip taikyti jvairesniais gyvenimo atvejais ir tai pirmoji tarptautinė sutartis kurioje yra atvirai užsimenama apie lytinę orientacij .

A. NAUJA LYGIy TEISIy .TVIRTINIMO GALIMYBĖ

EB sutarties 13 straipsnyje yra tokia nuostata:

Nepažeisdama kity šios Sutarties nuostaty ir neviršydama Bendrijai suteikty ¡galiojimy, Taryba, vienbalsiai pritardama Komisijos pasiūlymui ir pasitarusi su Europos Parlamentu, gali imtis atitinkamy veiksmy kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualines orientacijos.

13 straipsnis yra svarbus visц pirma tuo, jog jame pirm kart šalia diskriminacijos dėl lyties ir pilietybės yra minima diskriminacija dėl lytinės orientacijos.

13 straipsnis jeina j EB sutarties dalj pavadint "principai", o tai pabrėžia šio straipsnio esminę svarb visai EB teisei. Tuo pat metu 13 straipsnis lygiц galimybiц koncepcij leidžia taikyti pačiose jvairiausiose srityse.

1 Case C-299/96, [1998] ECR I-621. Taip pat ;r. [1998] IRLR; judgment delivered 17 February 1998 at para. 98. Ši byla buvo susijusi su lesbiete, kuri negalėjo gauti kelionės lengvaty savo partnerei, nors esant tokiai pat situacijai šios lengvatos buvo suteiktos anks@iau tas pa@ias pareigas u;ėmusio darbuotojo partnerei.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Galima argumentuoti, kad žodžio "kovoti" vartojimas šiame straipsnyje rodo, jog žmogaus teisės j nediskriminavim užtikrinimas yra suvokiamas labiau kaip proaktyvus veiksmas, kuris reiškia daugiau nei lygybės užtikrinim formaliame ir teisės lygiuose. Tai yra taip pat pripažinimas, kad kai kuriuos diskriminacinės praktikos metodus yra sunku išskirti ir jiems pritaikyti diskriminacijos apibrėžim .

Мažц mažiausiai šis straipsnis pripaž¡sta, kad diskriminacija dėl lytinės orientacijos egzistuoja, ir tai reiškia, kad tokia diskriminacija gali būti pakankamu pagrindu ES veiksmams. Kitas neabejotinas dalykas yra tai, jog 13 straipsnis leidžia imtis veiksmц ne vien tik užimtumo, bet ir švietimo ir sveikatos apsaugos sferose. Apie tai bus diskutuojama trečiajame skyriuje.

B. STRAIPSNIO TRŪKUMAI

(i) tai nėra savarankiεka lygiy teisiy s8lyga

Tryliktasis straipsnis nėra savarankiškas lygiц teisiц principas, kuris jstatymц leidėjui reikštц pozityvi prievolę imtis veiksmц. Tai yra bendrasis teisės principas, kuris ES siūlo priimti teisės aktus, jei, jos nuomone, jie bus reikalingi.

Todėl 13 straipsnis neturi tiesioginio poveikio, o tai reiškia, kad valstybiц nariц teismuose juo negalima remtis taip, kaip EB steigimo sutarties 12 straipsniu2 , kuris draudžia diskriminacij pilietybės pagrindu, ir EB steigimo sutarties 141 straipsniu3 , kuris draudžia diskriminuoti už vienod vyrц ir moterц darb mokant skirting užmokestj. Priešingai nei tikėjosi bendro diskriminacij draudžiančio straipsnio šalininkai, rengiant sutarties projekt tiesioginio taikymo idėja nesulaukė valstybiц nariц pritarimo. Todėl asmuo, kovojantis

2 12 straipsnis numato:

Šios Sutarties taikymo srityje, nepa;eid;iant joje esan@iy specialiy nuostaty, draud;iama bet kokia diskriminacija pilietybės pagrindu. Komisijai pasiūlius, Xxxxxx, pasitarusi su Asamblėja, nustatyta balsy dauguma gali priimti tokiC diskriminacijC draud;xxx@xxx reglamentus.

3 191 straipsnis numato:

1. Kiekviena valstybė narė u;tikrina, kad būty taikomas vienodo u;mokes@io u; vienodC vyry ir motery darbC principas.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

tiek prieš vyriausybiц, tiek prieš darbdaviц, paslaugц teikėjц ir t.t. vykdom diskriminacij , šio straipsnio nuostatomis remtis negali. Kita vertus, sutinkamai su 13 straipsniu priimtos teisiškai privalomos priemonės gali suteikti teises j nediskriminavim , ir tokiomis teisėmis asmenys gali pasinaudoti gindamiesi nuo kitц asmenц ar institucijц vykdomos diskriminacijos.

(ii) politiniy priemoniy iniCijavimas

• Vienbalsis Ministry Tarybos pritarimas

Norint priimti priemones remiantis 13 straipsniu visц pirma yra būtina jveikti vien procedūrinj sunkum : pasiekti, kad Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priimtц viening sprendim . Politinė valia yra gyvybiškai svarbi apsprendžiant kokio nors veiksmo užmojus ir priimant sprendimus dėl tokio veiksmo būtinybės. Kai Taryba svarsto priemones prieš diskriminacij dėl lytinės orientacijos, gali būti ypač sunku pasiekti vienbalsio sprendimo, nes kai kuriose valstybėse narėse šie klausimai iki šiol yra vertinami prieštaringai. Septyniose valstybėse narėse (Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje) iki šiol dar nėra priimti toki diskriminacij draudžiantys jstatymai4.

Ateitis po Europos Viršūniц Tarybos Kelne 1999 metц birželio mėnesj priimtц išvadц atrodo šviesesnė. Buvo nutarta, kad vienu iš svarbiausiц 2000 metais vyksiančios sekančios tarpvyriausybinės konferencijos klausimц bus "instituciniai klausimai, j kuriuos nebuvo atsakyta Amsterdame, ir kurie turės būti išspręsti prieš pradedant tolesnj plėtros etap "5. Tarp jц yra ir galimas kvalifikuota Tarybos balsц dauguma priimamц sprendimц s rašo išplėtimas. Tai palengvintц pagal 13 straipsnj parengtц jstatymц priėmim .

9 Appendix to Xxxxxxxx, K.: “What Legal Recognition of Same-Sex Partnerships Can Be Expected in EC Law and When? Lessons from Comparative Law" for the conference Legal Recognition of Same-Sex Partnerships, King´s College, University of London, 1 to 3 July 1999.

5Žr. “Presidency Conclusions”, Cologne European Council, 3-9 June 1999, para. 52.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

• Europos Parlamento vaidmuo

Pagal dabartinj 13 straipsnio aiškinim , Parlamentui, pačiai progresyviausiai institucijai diskriminacijos dėl lytinės orientacijos srityje, buvo suteiktas pats menkiausias vaidmuo: konsultuoti priimant sprendimus dėl politikos jgyvendinimo6. Tai nesiderina su bendra Sutartyje pastebima tendencija, pagal kuri šiai plačiausiai atstovaujamai institucijai yra suteikiama vis daugiau galiц sprendimц priėmimo procese. Teisingumo Teismas jrodinėja, kad netgi konsultacijц teikimo vaidmuo yra gyvybiškai svarbus ES "instituciniam balansui" ir nurodo, kad "tinkamas konsultavimas…yra esminis formalus reikalavimas, kurio nepaisymas pači priemonę daro negaliojančia".7 Konsultavimasis reiškia daugiau, nei Tarybos procedūrinj jsipareigojim Parlamento prašyti pateikti savo nuomonę. Jei po konsultacijц procedūros priimtas galutinis tekstas "iš esmės skiriasi nuo teksto, dėl kurio [ji] buvo konsultuota",8 su Parlamentu turi būti konsultuojamasi iš naujo.

Žvelgiant j ateitj reikia pastebėti, kad 2000 metц TVK gali taip pat praplėsti Parlamento vaidmenj 13 straipsnio taikymo srityje ir jam bus suteikta teisė dalyvauti sprendimц priėmimo procese bei vetuoti naujus jstatymus9.

(iii) Sutarties kontekstas

13 straipsnis prasideda fraze ”Nepažeisdama kity šios Sutarties nuostaty”. Atrodytц, jog tai turi reikšti, kad naujasis straipsnis neturi suvaržyti kitц Sutarties daliц. Tokia formuluotė tarsi sumenkina šio straipsnio, kaip pamatinio principo, bendr poveikj.

6Taip pat Xxxx, M. (1998): “Sexual orientation and anti-discrimination policy: the European Community” in Carver, T. & Xxxxxxx, X. (eds.): The politics of sexuality – identity, gender, citizenship, London: Routledge/ECPR Studies in European political science.

7 Case C-392/95, European Parliament v. Council of the European Union, ECR I-3213,

Judgment of 10.6.1997, para. 19.

8 Ten pat, paragr. 15.

9 Žr. 5 pastabC

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

čiame straipsnyje vartojama kalba taip pat skiriasi nuo tos, kuri yra pasitelkta EB steigimo sutarties 12 straipsnyje apie diskriminacij dėl pilietybės. Jei 12 straipsnio galiojimas apribojimas žodžiais "čios Sutarties taikymo srityje, nepažeidžiant joje esančiц specialiц nuostatц…", 13 straipsnj riboja frazė "…neviršydama Bendrijai jos [sutarties] suteiktц jgaliojimц, Taryba…". Tai rodo, kad šiems dviems straipsniams buvo numatyta skirtinga taikymo apimtis. Tryliktajame straipsnyje vartojamas žodis "jgaliojimц" leidžia imtis plačiц veiksmц tik tuomet, jei jis yra aiškinamas plači ja prasme. Tačiau panašu, kad žodis "jgaliojimai" bus suprantamas kaip "kompetencija", nes Sutarties vertimuose iš anglц j kitas kalbas yra vartojamas būtent šis terminas.10 Teisingumo teismas sutartyje vartojamam žodžiui "srityje" suteikė platesnę reikšmę nei "Bendrijos kompetencija".11

Tokiu būdu 13 straipsnis gali tapti pagrindu diskriminacij" draudžiančioms teisinėms priemonėms tik tose srityse, kurios jau yra priskirtos Europos Bendrijos kompetencijai.

C. KOKIO POBŪDŽIO VEIKSMy GALIMA IMTIS REMIANTIS NAUJUOJU STRAIPSNIU?

Bendr jj lygiateisiškumo princip išreiškianti nuostata taps reikšminga tik tuo atveju, jei 13 straipsnis paskatins imtis tolesniц veiksmц. Tačiau frazė "atitinkami veiksmai", kuriц gali būti imamasi kovai su diskriminacija, nėra aiški. Atrodo, jog turima omenyje, kad remiantis šiuo straipsniu galimos pačios jvairiausios priemonės. Tai galėtц būti ir teisiškai jpareigojantys jstatyminiai aktai, tokie kaip reglamentai (kurie tiesiogiai galioja visoje ES) bei direktyvos (kurias kiekviena valstybė turi jgyvendinti priimdama atitinkamus jstatymus). Taip pat yra galimybė priimti teisiškai nejpareigojančius dokumentus, pavyzdžiui, veiksmц programas (kuriц pagrindu projektams ir iniciatyvoms yra skirstoma ES finansinė parama) ir profesinės etikos kodeksus (pareiškimus dėl rekomenduojamos praktikos, pavyzdžiui, procedūras, skirtas kovai su priekabiavimu darbe). Galima teigti, kad

10 Xxxxxxx ;r.: Xxxx, M.(1999): “The New Article 13 EC Treaty:A Sound Basis for European Anti-Discrimination Law?”, Maastricht Journal of European and Comparative Law, Vol.6(1), pp.5-28.

11 Case C-152/82, Forcheri v. Belgium [1983] ECR2323

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

13 straipsnis leidžia priimti visц tipц EB Sutartyje tiesiogiai nurodytus teisinius dokumentus (reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas, nuomones),12 o taip pat bendresnio pobūdžio dokumentus, kurie Sutartyje nėra išvardinti, tačiau kuriais institucijos dažnai remiasi, ypač - išvadas ir rezoliucijas. Be abejo, šie dokumentai nėra priskiriami prie privalomц ES teisės aktц, tačiau iš jц galima susidaryti nuomonę apie valstybiц nariц pozicij .13

(i) Direktyva

Artimiausia 13 straipsnio pritaikymo forma yra diskriminavimo panaikinimo direktyva.

249 EB steigimo sutarties straipsnyje sakoma, kad "direktyvos jpareigoja visas valstybes nares, kurioms jos yra skirtos, siekti nurodytц rezultatц, bet formos ir priemoniц klausimus palieka spręsti nacionalinėms valdžios institucijoms".

Kitais žodžiais tariant, nors valstybės narės yra jpareigotos savo jstatymais direktyvas jgyvendinti, jos yra sudarytos taip, kad valstybės turėtц tam tikr laisvę pasirinkdamos konkrečius būdus, naudojamus siekiant jose nurodytц tikslц. Pavyzdžiui, direktyva dėl kovos su diskriminacija galėtц reikalauti, kad visos valstybės narės jsteigtц institucijas, kurios padėtц individualiems asmenims jgyvendinti savo teises j nediskriminavim . Tačiau kiekviena valstybė turėtц nuspręsti kokio tipo institucijas reikia steigti, pavyzdžiui, ar tai turėtц būti tarnybos, ar ombudsmenai.

Kaip matysime iš toliau pateikiamo trečiojo skyriaus, Komisija jau pranešė apie savo ketinim atsižvelgiant j 13 straipsnj pateikti du pasiūlymus dėl direktyvц. Viena iš jц draus bet koki 13 straipsnyje minim diskriminacij darbe, antroji draus diskriminacij jvairesnėse sferose, tačiau apsiribos tik diskriminavimu dėl rasinės ar etninės kilmės.

12Article 299 EC.

13 Xxxxxxx ;x. Xxxxxxxxxx, X. (1999): “Testing the limits of the EC Treaty article on

non-discrimination”, Industrial Law Journal, Vol. 28, pp. 133-151.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Komisijos pasiryžimas parengti tokias direktyvas rodo, jog teisiškai jpareigojantys jstatyminiai aktai yra suprantami kaip vieni iš galimц 13 straipsnyje minimц "atitinkamц veiksmц".14 Tuo pat metu ES kovos su rasine diskriminacija politikoje buvo numatytos ir švelnios (nejpareigojančios) priemonės, tokios kaip 1998 metais parengtas "Veiksmц prieš rasizm planas"15 , kuris sekė po 1997 metц paskelbimo Europos kovos su rasizmu ir ksenofobija metais. Plane bendrais bruožais nusakyti veiksmai, kuriц Komisija ketina imtis rasinės diskriminacijos srityje sutinkamai su 13 straipsniu, ir kurie taip pat gali būti jkvėpimo šaltiniu, siekiant pažangos kovoje su kitokiomis diskriminavimo formomis. Tarp siūlomц problemos sprendimo būdц buvo diskriminacijos panaikinimo principo jtvirtinimas visose pagrindinėse ES politikos sferose kuriant naujus apsikeitimo modelius ir stiprinant veiksmus informacijos ir ryšiц srityje.

(ii) Netiesioginis poveikis EB ¡statymams

Svarbu tai, jog gali būti, kad 13 straipsnyje išdėstytas nediskriminavimo principas bus jtraukiamas j kitus siūlomus EB jstatyminius aktus. Komisija jau pareiškė ketinanti straipsnius apie nediskriminavim jtraukti, kai tai yra tikslinga, j naujai ruošiamus teisės aktus.16 čios nuostatos netiesioginis teisinis poveikis jau yra jaučiamas laisvo darbuotojц judėjimo srityje. Siūlomas Tarybos 1612/68 Reglamento dėl laisvo darbuotojц judėjimo papildymas yra parengtas pagal 13 straipsnj ir todėl jame yra tiesiogiai nurodoma, jog šio reglamento taikymo srityje diskriminacija dėl lytinės orientacijos yra viena iš draudžiamц diskriminacijos formц.17 Net jei šis pasiūlymas bus atmestas, pats jo pateikimo faktas reikš, kad yra daromas spaudimas ateityje j kitas ES jstatyminiц aktц dalis jtraukti diskriminacij draudžiančius straipsnius.

19Flynn, P. (1999): “Vienna – a new start for the fight against discrimination” in Europaforum Wien: Article 13 – anti-discrimination: the way forward, Vienna: Europaforum Wien, pp. 60-63.

15 COM(98) 183 final of 25 March 1998

16 Ten pat.

17 Proposal from the European Parliament and Council amending Council Regulation

(EEC) No. 1612/68 on freedom of movement of workers within the Community, OJ [1998] C 399/9.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

(iii) Pagrindiniy tendenCijy nustatymo politika

Pagrindiniц tendencijц nustatymo politika yra susijusi su lygiateisiškum skatinančiц politiniц krypčiц integravimu j sprendimц priėmimo procesus ir politikos programas. Kiek tai liečia lyčiц lygybės jstatym , Komisija ši s vok apibūdina šitaip:

"sistemingas atsižvelgimas j moterims ir vyrams tenkančius s lygц, situacijц ir poreikiц skirtumus visose Bendrijos politikos kryptyse planavimo, jgyvendinimo ir vertinimo etapuose".18

Nekelia jokiц abejoniц, kad šis principas gali būti išplėstas jtraukiant ir kitas 13 straipsnyje paminėtas diskriminacijos formas. Pavyzdžiui, diskriminacijos dėl lytinės orientacijos atveju, tai gali reikšti ES jstatymuose vartojamos s vokos "sutuoktinis/sutuoktinė" peržiūrėjim , nes ši s voka neapima nesusituokusiц tos pačios (ir priešingos) lyties partneriц. Vienu iš pagrindiniц tendencijц nustatymo politikos skatinimo privalumц yra tai, jog ši strategija neapsiriboja vien tik vyriausybinėmis organizacijomis ir skatina imtis proaktyviц veiksmц.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors 13 straipsnis gali būti taikomas tik tose srityse, kurios yra perduotos ES kompetencijai, jis suteikia galimybę parengti plataus masto efektyvias teisines priemones ir daryti netiesioginę jtak visai ES teisinei sistemai. Trečiajame skyriuje bus aptariami veiksmai, kuriц ES gali imtis kovodama su homofobija bei nelygiomis galimybėmis.

18Commission (1997): “Annual Report from the Commission: Equal Opportunities for Women and Men in the European Union 1996” COM(96) 650, 12.2.97, p. 2.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

2. KITI SVARBIAUSI POKYČIAI ŽMOGAUS TEISIU SRITYJE

Sekančiame skyriuje yra aptariamos kitos Amsterdamo sutarties nuostatos, kurios stiprina ES, kaip pagrindiniц žmogaus teisiц gynėjo, vaidmenj. Teisė j lygias galimybes yra pati pagrindinė žmogaus teisė. Tai patvirtina ir 1948 metais paskelbta Visuotinė žmogaus teisiц deklaracija, kurios 1 straipsnis sako:

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.

Jei yra manoma, kad naujose Sutartyse, kaip niekada anksčiau, pagrindinėms žmogaus teisėms teikiama ypatinga reikšmė, tai reiškia, kad tie, kas turi teisę priimti ES sprendimus, ruošdami būsimos politikos kryptis, didesnj prioritet turės skirti žmogaus teisiц apsaugai ir lygiц galimybiц principui.

A. ES SUTARTIES 6 STRAIPSNIS

Europos S jungos Sutarties 6 straipsnis teigia:

1. S"junga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybėms narėms.

2. S"junga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisiy ir pagrindiniy laisviy apsaugos konvencija ir kurios pagal valstybėms narėms bendras konstitucines tradicijas yra laikomos bendrais Bendrijos teisės principais.

3. S"junga gerbia savo valstybiy nariy nacionalin¡ savitum".

4. S"junga pati pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai sėkmingai ¡gyvendinti reikalingais ištekliais.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

ES Sutarties 6 straipsnio svarba yra ta, jog po Amsterdamo sutarties Teisingumo Teismas priimdamas sprendimus dėl ES teisės normц teisėtumo gali tiesiogiai atsižvelgti j šiuos principus. Tai turi padėti sutvirtinti jau anksčiau Teismo turėt nuostat , kad ES norminiц aktц teisėtumo s lyga yra pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms. Be to, kai ES Sutarties 6 straipsnis yra aiškinamas atsižvelgiant j 13 straipsnj, atsiranda galimybė pagrjsti argument , jog teisė nebūti diskriminuojamam yra viena iš pagrindiniц žmogaus teisiц.

B. ES SUTARTIES 7 STRAIPSNIS

1. Xxxxxx, ¡ kuri" sušaukiami valstybiy ar vyriausybiy vadovai, vieningai pritardama trečdalio valstybiy nariy arba Komisijos pasiūlymui ir gavusi Europos Parlamento sutikim", gali nustatyti, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia 6 straipsnio 1 dalyje minimus principus; prieš tai Taryba paprašo atitinkamos valstybės narės vyriausybę pateikti savo pastabas.

2. Padariusi toki" išvad", Taryba nustatyt"ja balsy dauguma gali nuspręsti laikinai atimti iš atitinkamos valstybės narės tam tikras ši" Sutart¡ taikant atsirandančias teises, ¡skaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip darydama Xxxxxx atsižvelgia ¡ tokio laikino teisiy atėmimo galimus padarinius fiziniy ir juridiniy asmeny teisėms bei prievolėms.

Atitinkamos valstybės narės ¡sipareigojimai pagal ši" Sutart¡ visais atvejais išlieka tai valstybei privalomi. (…)

čis naujas straipsnis leidžia iš valstybės narės atimti jos teises, jei ši "šiurkščiai ir nuolat pažeidžia" ES Sutarties 6 straipsnio principus. Be abejo, tai yra kraštutinė priemonė, ginklas, kuriuo bus naudojamasi tik kai niekas daugiau nebepadės ir jei susiklostys pačios netikėtiniausios aplinkybės. Nepaisant to, šio straipsnio simbolinė prasmė yra ta, jog tolesnė narystė ES yra galima tik su s lyga, kad valstybė narė gerbs žmogaus teisės. Tuo pačiu jis suteikia galiц Parlamentui (ir kitoms institucijoms) kruopščiai tirti valstybiц nariц

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

veikl žmogaus teisiц srityje tam, kad būtц galima nustatyti, ar kokia nors valstybė "šiurkščiai ir nuolat" nepažeidinėja žmogaus teisiц.

C. ES SUTARTIES 49 STRAIPSNIS

Kiekviena Europos valstybė, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti nor" tapti S"jungos nare. Savo paraišk" ji pateikia Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi absoliučia Europos Parlamento nariy balsy dauguma patvirtint" pritarim", sprendžia vieningai.

Remdamasi 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ES pareiškia, kad viena iš jstojimo s lygц yra pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms. Galima teigti, kad nei vienai valstybei, kurioje yra akivaizdžiai ir nuolat pažeidinėjamos žmogaus teisės, neturi būti leidžiama prisijungti prie ES. Tai papildo ES Sutarties 7 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, jog jstojusi j ES valstybė turi pastoviai rūpintis žmogaus teisėmis. Vėlgi, jstojimui gali sutrukdyti tik rimtas žmogaus teisiц pažeidimas, tačiau šis straipsnis reikalauja, kad būtц kruopščiai tikrinama žmogaus teisiц padėtis narystės siekiančiose valstybėse, jskaitant ir lesbiečiц bei gėjц padėtj.19

19 ;r. Commission (1997): “Commission Opinion on Romania´s application for membership of the European Union” COM(97) 2003, 15.7.97.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

3. PAGRINDINIU ŽMOGAUS TEISIU APSAUGA ES ATEITYJE: PAGRINDINIU TEISIU CHARTIJA?

Jau septintojo dešimtmečio pabaigoje Teisingumo Xxxxxxx pradėjo skelbti, kad jo pareiga yra ginti "pagrindines žmogaus teises, kurios yra jtvirtintos bendruosiuose Bendrijos teisės principuose…"20 Neilgai trukus Teismas pradėjo pagrindinėmis žmogaus teisėmis remtis pripažindamas negaliojančiais EB teisės aktus, kaip, pavyzdžiui, Internationale Handelgesellschaft atveju.21 Vėliau, Hauer byloje22 , remdamasis Nold23 byloje priimtu sprendimu, Xxxxxxx pareiškė, kad:

"Pagrindinės teisės sudaro neatsiejam bendrцjц teisės principц dalj ir ši teisė užtikrina jц laikym si; siekdamas apsaugoti šias teises Teismas privalo semtis jkvėpimo iš daugeliui valstybiц nariц būdingц konstituciniц tradicijц…tarptautiniц žmogaus teisiц apsaugos sutarčiц, kurias valstybės narės pasirašė, arba prie kuriц ruošimo prisidėjo…"24

Vienu iš svarbiausiц jkvėpimo šaltiniц yra Europos žmogaus teisiц konvencija (EŽTK), kuri laikoma vienu iš bendrцjц ES teisės principц.25 Tačiau iki šiol nėra aišku, kokie jgaliojimai ES yra suteikti pagrindiniц žmogaus teisiц apsaugos srityje. Buvo pareikšta nuomoniц, kad ES turi sudaryti savo atskir pagrindiniц žmogaus teisiц katalog , kuriame būtц atsakymai j daugelj neatsakytц klausimц.26 čj argument visai neseniai savo pranešime Komisijai pateikė pagrindiniц žmogaus teisiц ekspertц grupė.27

20 Case Nr. 29/69, Stauder v. City of Ulm [1969] ECR 919, [1970] CMLR 112, para. 7. 21 Case Nr. 11/70, Internationale Handelsgesellschaft mbH v. Einfuhr-und Vorratsstelle für Getreide und Futtermittel [1970] ECR 1125, [1972] CMLR 255.

22 Case Nr. 99/79, Hauer v. Land Rheinland-Pfalz [1979] ECR 3727, [1980] 3 CMLR 92.

23 Case 9/73, Nold v. Commission [1979] ECR 991,[1979] 2 CMLR 338.

29 Para. 15 of the judgment.

25 Case Nr. 155/79, AM. & S. Europe Ltd v. Commission [1982] ECR 1575, [1982] 2 CMLR

269.

26Taip pat ;r.: Xxxxxx Xxxxxxx: “A Human Rights Policy for the European

Community” (1990) YBEL 309; J. Xxxxxx and A. XxXxxxx: “The European Court of Justice: Taking Rights Seriously”, (1992) 12 Legal Studies 227;

X. X. X. Xxxxxx and X. Xxxxxxxx: “´Taking Rights Seriously´: The European Court and its Fundamental Rights Jurisprudence” (1995) 32 Common Market Law Review 51, 579; Gráinne de Búrca: “Fundamental Human Rights and the Reach of EC Law” (1993) 13 Oxford Journal of Legal Studies 28.

27 European Commission/Employment & Social Affairs (1999): “Affirming

fundamental rights in the European Union – time to act”, Report of the expert group on fundamental rights. Luxembourg: OOPEC.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Padėtis gali tapti aiškesnė Europos Viršūniц Tarybai Kelne priėmus sprendim dėl Pagrindiniц teisiц ir laisviц chartijos sudarymo. či chartija taptц aiškiu ES žmogaus teisiц normц rinkiniu, j kurj būtц jtrauktos ir civilinės bei politinės teisės, kurias garantuoja EŽTK, tam tikros socialinės-ekonominės teisės, o taip pat Europos S jungos piliečiams suteiktos teisės (tokios kaip judėjimo S jungos ribose laisvė). Nors dėl chartijos buvo susitarta, dėl dokumento turinio dar gali tekti diskutuoti. Dokumento projektas turės būti paruoštas iki Europos Viršūniц Tarybos susitikimo 2000 m. gruodžio mėnesj pradžios. čiame susitikime bus "apsvarstyta, kokiu būdu chartija egzistuos, ir ar iš viso galės egzistuoti, integruota j steigimo sutartis".28 Tokioje chartijoje, be abejonės, turėtц būti straipsnis dėl lygiц teisiц, kuris turėtц būti platesnis nei dabartinis 13 straipsnis ir užtikrintц, kad diskriminacija dėl lytinės orientacijos būtц laikoma žmogaus teisiц pažeidimu. Todėl šios chartijos ruošimas ateityje turės būti viena iš lobistinės veiklos, kovojant prieš diskriminacij dėl lytinės orientacijos, užduočiц.

Xxxxx Xxxxxx

yra filosofijos daktarė, Europos universiteto instituto Florencijoje Teisės katedros mokslinė bendradarbė. Savo moksliniuose darbuose ji daugiausia tyrinėja lygiateisiškumo ir ES teisės problemas.

28 Žr. 5 pastabC aukš@iau, Presidency Conclusions: Xxxxx XX: European Council decision on the drawing up of a charter of fundamental rights of the European Union.

Trečiasis skyrius:

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

Lygios teisės ir E€ politika

Xxxx Xxxx

[ŽANGA

Nors EB sutarties 13 straipsnis jsigaliojo visai neseniai (1999 m. gegužės mėn. 1 dien ), nuo derybц dėl Amsterdamo sutarties iki jos ratifikavimo praėję dveji metai leido išvystyti gyvus ir konstruktyvius debatus apie tai, kaip Europos S junga turėtц pradėti šiomis galiomis naudotis. 13 straipsnyje nėra nurodyti jokie jo jgyvendinimo terminai. Tačiau tai, jog ES institucijos bei visuomenė jo laukė su nekantrumu, leidžia manyti, kad jis neliks vien "popieriuje". Iš tikrцjц, noras kaip galima greičiau patobulinti ES diskriminacijos panaikinimo jstatymus yra toks stiprus, kad tiek Komisija, tiek Europos Parlamentas jau pateikė savo nuomonę dėl pirmцjц žingsniц 13 straipsnio jgyvendinimo srityje.

Ankstesnis Socialiniц reikalц komisaras Xxxxxxxxx Xxxxxxx 1998 metц gruodžio mėnesj pirm kart išdėstė Europos Komisijos pozicij , kuri buvo vėliau pakartota 1999 metц gegužės mėnesj Generalinio socialiniц reikalц direktorato išplatintame diskusijц dokumente.1 Iš dokumento matyti, kad Komisija ruošiasi pasiūlyti priemoniц paket , kurj sudarys tokios pagrindinės dalys:

> direktyva dėl diskriminacijos darbe, kurioje bus reikalaujama sudaryti lygias galimybes visiems nepriklausomai nuo jц etninės kilmės, religijos ar jsitikinimц, amžiaus, negalios ar lytinės orientacijos;

> direktyva dėl diskriminacijos uždraudimo darbo, švietimo, socialinės apsaugos, sporto bei naudojimosi prekėmis ir paslaugomis srityse. Ji bus skirta vien tik diskriminacijai rasinės ar

1 Commission, DG V (1999): “Discussion paper on the possible contents of the two legislative proposals to implement Article 13”.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

etninės kilmės pagrindu;

> veiksmy programa, skirta bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene stiprinti. Joje daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui ir kontaktц užmezgimui tarp institucijц ir organizacijц, kovojančiц su diskriminacija visoje Europos S jungoje.2

Europos Parlamentas nuo seno remia kovai su diskriminacija skirtц ES lygmens jstatymц sugriežtinimo idėj , tačiau, ši institucija anksčiau dažniausiai apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais ir tik visai neseniai pradėjo konkrečias diskusijas apie galim tokio jstatymo sandar . Aiškiausiai Parlamento vizija buvo išdėstyta jo 1998 metц gruodžio mėnesj priimtoje rezoliucijoje dėl Komisijos kovos su rasizmu veiksmц programos.

Joje buvo sakoma, jog Komisija, atsižvelgdama j fundamentaliai skirtingas diskriminacijos priežastis bei j diskriminacijos skirtingose gyvenimo sferose specifik , pirmenybę turi teikti ne bendro pobūdžio nuostatoms, bet taisyklėms, kuriose būtц aiškiai kalbama apie konkrečias diskriminacijos formas.3 Pranešėjo ataskaitoje visa tai buvo suformuluota dar aiškiau. Jis kvietė parengti "konkrečioms sritims skirtas specifines direktyvas dėl diskriminacijos panaikinimo", nes tai galės "padėti Taryboje greičiau pasiekti susitarim dėl konkrečiц priemoniц".4

Platesne prasme Darbo ir socialiniц reikalц komiteto5 darbiniame dokumente buvo pasiūlyta sukurti kontrolės mechanizm , kuris valstybes nares jpareigotц reguliariai teikti ataskaitas apie veiksmus, kuriц buvo imamasi kovojant su visц 13 straipsnyje išvardintц formц diskriminacija. Toks mechanizmas užtikrintц pastovц dėmesj lygiц

2 Xxxxx, X. (1999): “Vienna – a new start for the fight against discrimination” in Europaforum Wien: Article 13 – antidiscrimination: the way forward, Vienna: Europaforum Wien, p. 62.

3 Para. 17, Resolution on the communication from the Commission “An action plan

against racism” (COM (1998) 183), OJ [1999] C 98/991, adopted 18.12.98.

9 European Parliament (1998): Report for the Committee on Civil Liberties and Internal

Affairs on the communication from the Commission “An action plan against racism” [Xxxxxxxxxx], EP Doc. A9-978/98, 3.12.98, para. 9.2.

5 European Parliament, Committee on Employment and Social Affairs (1999):

“Working document: A Framework for Action on Non-Discrimination at EU Level Based on Article 13 of the Amsterdam Treaty”, 25 March 1999, PE 229.570/fin.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

galimybiц užtikrinimui, keitimuisi patirtimi bei geriausiц metodц atrinkimui nacionaliniame lygmenyje. Be šio jsipareigojimo teikti ataskaitas, darbiniame dokumente taip pat buvo pabrėžiama būtinybė priimti papildomus ES lygio jstatymus. Jame, be kita ko, buvo siūloma parengti "horizontalias ir specifinėms visuomenės grupėms pritaikytas priemones, kurios nediskriminavimo principus jtvirtintц visose ES politikos srityse ir programose; tarp tokiц priemoniц turėtц būti bendro pobūdžio horizontalioji pagrindц direktyva ir veiksmц planai, skirti konkrečioms, 13 straipsnyje išvardintц visuomenės grupiц patiriamoms problemoms spręsti".

VIENAS BENDRAS [STATYMAS AR KELI ATSKIRI DISKRIMINACIJOS UŽDRAUDIMO [STATYMAI?

Buvo labai netikėta tai, jog tiek Parlamentas, tiek Komisija pritarė idėjai rengti skirtingus diskriminacijos panaikinimo jstatymus. Tai reiškia, jog kurios nors formos diskriminacij , pavyzdžiui dėl rasinės arba etninės kilmės, draudžiančios direktyvos bus derinamos su tam tikrose gyvenimo sferose, pavyzdžiui užimtumo srityje, galiojančiomis direktyvomis. Pirmojo tipo direktyvos kartais yra vadinamos "vertikaliosiomis", antrojo – "horizontaliosiomis".

13 straipsnis yra pagrindinio lygybės principo išraiška, todėl buvo galima tikėtis, kad Komisija ieškos vieno bendro arba koordinuoto sprendimo, kuris padėtц kovoti su visomis straipsnyje paminėtomis diskriminacijos formomis ne vien tik užimtumo, bet ir visose kitose srityse. Tokiu būdu būtц išvengta lygybės principo sumenkinimo, jteisinant skirtingus apsaugos lygius ir tokiu būdu skatinant hierarchij kovos su diskriminacija srityje.

čis vertikalusis metodas, pagal kurj kiekvienai diskriminacijos formai būtц parengtas atskiras, visose gyvenimo srityse (išskyrus užimtum ) galiojantis jstatymas, remiasi nuostata, jog Ministrц Taryboje būtц lengviau pasiekti vieningos nuomonės dėl rasizm šiose srityse draudžiančios direktyvos. Todėl būtц tikslinga pradžioje priimti šj dokument , o vėliau palengva rengti ir kitus vis naujas diskriminacijos formas (tokias kaip diskriminacij dėl lytinės orientacijos) draudžiančius dokumentus. Pagrindinis šio požiūrio trūkumas yra tas,

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

jog esminj princip jgyvenančius jstatymus s lygos nuolat besikeičiančios politinės srovės, o ne pats lygiateisiškumo principas. Gali atsitikti ir taip, kad Tarybai nebus daromas pakankamas spaudimas tartis dėl tolesniц diskriminacijos uždraudimo jstatymц, ypač turint galvoje tai, jog Komisijos parengtas paketas nenumato jokiц tolesniц 13 straipsnio jgyvendinimui skirtц veiksmц.

Tačiau vis šj sudėting diskriminacijos klausim efektyviau išspręstц "horizontalios" priemonės, kurios būtц susijusios su konkrečiais klausimais, tokiais kaip darbas, mokslas ir t.t., ir būtц taikomos visoms 13 straipsnyje išvardintoms diskriminacijos formoms. Galbūt pavyzdžiu galėtц tapti Airijos parlamentui pateiktas svarstyti jstatymo projektas. 1999 metais parengtas jstatymo dėl vienodo statuso projektas apima, be kitц sričiц, naudojimosi prekėmis ir paslaugomis, apsirūpinimo gyvenamuoju plotu ir mokymosi sritis, bei draudžia devyniц formц diskriminacij lyties, vedybinės padėties, šeimyninės padėties, lytinės orientacijos, religiniц jsitikinimц, amžiaus, negalios, rasės arba priklausomybės klajokliц bendruomenei pagrindu.6 Reikėtц paminėti ir Nyderlandц patirtj, kur 1994 metais buvo priimtas Lygiц galimybiц jstatymas, draudžiantis diskriminacij jdarbinimo ir naudojimosi prekėmis bei paslaugomis srityse. Jame yra išvardintos aštuonios draudžiamos diskriminacijos rūšys: diskriminacija dėl požiūrio j religij , jsitikinimц, politiniц nuostatц, rasės, lyties, heteroseksualinės ar homoseksualinės orientacijos ir civilinės padėties.

Likusioje šio skyriaus dalyje bus aptariamos jvairios ES politikos sritys bei veiksmai, kuriц ES gali imtis tam, kad padėtц kovoti su jvairiausiomis diskriminacijos formomis. Jos bus skirstomos j dvi dalis:

1. diskriminacija darbe

2. diskriminacija su u;imtumu nesusijusiose srityse.

6 Pa@iC naujausiC informacijC apie jstatymo projektC galite rasti Internete: http:// xxx.xxxxxx.xx

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

1. DISKRIMINACIJA DARBE

Europos S junga turi daug patirties kovodama su diskriminacija darbe. Dabartiniai ES jstatymai draudžia dviejц formц diskriminacij : diskriminacij dėl lyties ir dėl ES pilietybės.

Kalbant apie diskriminacij" dėl lyties, EB sutarties 141 straipsnis reikalauja, "kad būtц taikomas principas "už vienod ar vienodos vertės darb vienos ir kitos lyties darbuotojams mokėti vienod užmokestj". Be to, 1976 metais priimta lygiц galimybiц direktyva numato, kad "darbe negali būti jokios diskriminacijos lyties pagrindu".7 Po 1996 metais Teisingumo teismo priimto sprendimo, šios taisyklės buvo pradėtos taikyti ir transseksualц diskriminacijai.8

ES jstatymai taip pat draudžia kitц ES piliečiy diskriminacij . EB sutarties 39 straipsnyje sakoma, kad yra "panaikinama bet kuri valstybiц nariц darbuotojц diskriminacija pilietybės pagrindu užimtumo, darbo užmokesčio ir kitц darbo s lygц atžvilgiu."

Praktinė šiц jstatymц nauda yra tokia, kad jie leidžia asmenims, manantiems, jog yra patyrę neteisėt diskriminacij , kreiptis j teismus ir prisiteisti kompensacijas. Teisingumo Teismas nustatė, jog šios dvi nuostatos dėl diskriminacijos lyties pagrindu ir dėl diskriminacijos ES pilietybės pagrindu galioja tiesiogiai,9 todėl individualūs asmenys gali priversti savo šalies vyriausybę jgyvendinti diskriminacij draudžiančius reikalavimus, jei jie nebuvo jtraukti j tos šalies jstatymus, arba buvo jtraukti neteisingai. Todėl ES diskriminacij draudžiantis jstatymas yra galingas ginklas, kuriuo remdamiesi asmenys gali reikalauti, kad būtц pakeistos jц šaliц nacionalinės teisės diskriminacinės ar netobulos nuostatos. 13 straipsnis suteikė nuostabi galimybę šiuos jstatymus pritaikyti kovai su žymiai jvairesnėmis diskriminacijos formomis, tarp jц ir su diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu.

7 Article 2(1), Council Directive on the implementation of the principle of equal treatment for men and women as regards access to employment, vocational training and promotion and working conditions; 76/207/EEC, 9.2.76 (OJ [1976] L 39).9.2.76 (OJ [1976] L 39).

8 C-13/94, P. v. S. and Cornwall County Council [1996] ECR I-2143.

9 Pavyzdžiui, C-167/73, Commission v. France [1974] ECR 359; C-43/75, Defrenne x.

XXXXXX [1976] ECR 955; C-152/89, Xxxxxxxx v. Southampton and South West Hampshire Health Authority [1986] ECR 723.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

Toms visuomenės grupėms, kuriц ES teisė šiuo metu dar negina nuo diskriminacijos, yra svarbūs du su užimtumo sfera susiję tikslai:

> pasiekti tokj pat teisinės apsaugos lygj, koks šiuo metu yra numatytas dėl diskriminacijos lyties ar ES pilietybės pagrindu;

> perimti patirtj, kuri buvo sukaupta, taikant jstatym dėl diskriminacijos lyties pagrindu, ir užtikrinti, kad teisinė struktūra veiktц efektyviai ir būtц prieinama nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims.

Kaip jau buvo minėta, šiuo metu Komisija planuoja parengti horizontali j direktyv dėl diskriminacijos darbe. Ji draustц visц 13 straipsnyje nurodytц formц diskriminacij , išskyrus diskriminacij dėl lyties, kuri jau draudžia galiojantys ES jstatymai. Diskriminacija bus panaikinta priėmimo j darb , profesinio lavinimo, darbo s lygц, atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir narystės profesiniц s jungц organizacijose srityse.10

Viktimizacija, (skund padavusio arba su skundu dėl diskriminacijos susijusiame teisminiame procese dalyvaujančio asmens persekiojimas), turi būti uždrausta. Komisija taip pat pareiškė apie savo pasiryžim išplėsti šiuo metu galiojančias nuostatas dėl jrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose taip, kad jos apimtц ir kitas diskriminacijos formas. Jos yra išdėstytos direktyvoje 97/80/EC11 ir numato, jog nustačius tiesioginę arba netiesioginę diskriminacij liudijančius faktus, jrodinėjimo pareiga gali būti perkeliama darbdaviui.

Svarstant šj pasiūlym , yra labai svarbu, kad nuostatos būtц suformuluotos labai tiksliai ir kartu išsamiai, nes tik tokiu būdu bus galima išvengti su jц jgyvendinimu susijusiц problemц. Norint užtikrinti, kad diskriminacijos dėl lytinės orientacijos problema būtц sprendžiama efektyviai, turi būti atidžiai išnagrinėti trys klausimai:

10 Žiūr. aukš@iau, 1 pastaboje, nurodytC DG V diskusijy dokumentC.

11 Council Directive 97/80/EC on the burden of proof in cases of discrimination based

on sex, OJ [1998] L 19/6.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

> seksualinis priekabiavimas

> tos pačios lyties partnerysčiц jteisinimas

> išimtys, kai diskriminacijos uždraudimas negalioja.

A. SEKSUALINIS PRIEKABIAVIMAS

Apie lesbiečiц ir gėjц patirtj darbe yra sukaupta labai nedaug statistiniц duomenц. Tačiau tie keli tyrimai, kurie buvo atlikti, iš esmės patvirtina, jog šioje srityje seksualinis priekabiavimas yra viena iš labiausiai paplitusiц diskriminacijos formц.

1997 metais čvedijoje 27 procentai iš 650 j anketos klausimus atsakiusiц lesbiečiц, gėjц ir biseksualц prisipažino, kad darbovietėje yra patyrę seksualinj priekabiavim . Reikia pažymėti, jog didžiausia problema yra bendradarbiц seksualinis priekabiavimas.12

1993 metais Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1873 respondentai. 48 procentai teigė, jog savo darbovietėse yra patyrę su jц lytine orientacija susijusj seksualinj priekabiavim .13

Todėl tai, jog seksualinis priekabiavimas tapo viena iš tц sričiц, kur ES jau pripažino gėjц ir lesbiečiц patiriamas problemas, teikia daug vilčiц. Komisijos 1991 metais priimtose Elgesio taisyklėse dėl seksualinio priekabiavimo sakoma:

"…lesbietėms ir rasiniц mažumц atstovėms tenkanti rizika yra neproporcingai didelė. Gėjai ir jauni vyrai taip pat dažnai tampa seksualinio priekabiavimo objektu. Nėra jokios abejonės, kad priekabiavimas lytinės orientacijos pagrindu pažeidžia jj patiriančiц asmenц orum , ir toks elgesys darbo vietoje yra visiškai netinkamas."14

Tačiau Elgesio taisyklės nėra privalomas jstatymas. Todėl, nors jos ir gali būti laikomos svariu jrodymu, jog seksualinis priekabiavimas prie

12 Skolander, B. (1998): “Sweden” in ILGA-Europe: “Equality for Lesbians and Gay Men: A relevant issue in the civil and social dialogue”, Brussels: ILGA-Europe, p. 87. 13 Xxxxxx, X. (1993): “Less equal than others – a survey of lesbians and gay men at

work”, London: Stonewall, p. 10.

19 Introduction, Para. 5, Commission Recommendation on the dignity of women and

men at work, adopted 27 November 1991, OJ [1992] L 99/1.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

moterц prieštarauja lygiц galimybiц direktyvai, tai nėra tokia veiksminga teisinė priemonė priekabiavimo lytinės orientacijos pagrindu atvejais.15

Nepaisant to, taisyklės yra geras pagrindas reikalauti, kad j bet kuri nauj diskriminacijos panaikinimo direktyv būtц jtraukta aiški visц tipц priekabiavim draudžianti nuostata. Priekabiavimo motyvai gali būti jvairūs. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos citatos, taisyklės pripažjsta, jog egzistuoja ryšys tarp priekabiavimo ir rasiniц mažumц. Jei pabandytume jsigilinti, tarkim, j nejgalios lesbietės situacij , būtц sunku nustatyti, ar prie jos yra priekabiaujama dėl lyties, dėl seksualinės orientacijos, ar dėl negalios. Lygiai taip pat taisyklėse yra atkreipiamas dėmesys j tai, jog nuo priekabiavimo yra ypač neapsaugoti jauni vyrai ir gėjai. Norint, kad naujoji diskriminacijos panaikinimo direktyva būtц efektyvesnė ir labiau atitiktц konkrečias darbo vietose iškylančias situacijas, joje turi būti aiškiai nurodyta, jog priekabiavimas dėl kurios nors iš 13 straipsnyje nurodytц priežasčiц yra laikomas neteisėta diskriminacija.

B. TOS PACIOS LYTIES PARTNERYSCIy PRIPAŽINIMAS

Lesbiečiц ir gėjц partneriц nepripažinimas yra viena iš pagrindiniц priežasčiц, dėl kurios jie kasdien patiria diskriminacij . [darbinimo sferoje tai gali reikšti nemaž diskriminacij užmokesčio prasme. Pavyzdžiui, tos pačios lyties partneriai nėra pripažjstami kai yra svarstomi su teisėmis j pensijas bei sveikatos draudim susiję klausimai. Bylos Grant prieš South West Trains16 atveju diskriminacija buvo susijusi su geležinkelio bendrovės darbuotojц partneriams teikiamais lengvatiniais bilietais. Bendrovė pripažino tiek vedusias, tiek nevedusias poras, jei tai buvo skirtingц lyčiц poros. Lesbiečiц ir gėjц poroms tai nebuvo vien tik simbolinis jžeidimas, dėl to jos taip pat prarasdavo lengvatas, ir šios bylos nagrinėjimo metu buvo paskaičiuota, kad nuostoliai sudarė vidutiniškai 1000 Didžiosios Britanijos svarц sterlingц per metus.

Po 1998 metais atliktos ES vidaus darbuotojц taisykliц reformos šis klausimas tapo ypač aktualus. Naujose taisyklėse yra sakoma, kad:

15 Dėl to buvo bylinėjamasi JK: Xxxxx x. Xxxxxxx Merchant Ltd. [1996] IRLR 392 HC, [1998] 3 All ER 852 CA.

16 C-299/96, [1998] ECR I-621.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

čis Personalo reglamentas pareigūnams suteikia teisę, nepriklausomai nuo jц rasės, politiniц, filosofiniц ar religiniц jsitikinimц, lyties ar lytinės orientacijos, nepa;eid;iant nuostaty, numatan@iy reikalavimus dėl šeimyninės padėties, j lygias galimybes. 17

či straipsnio baigiamoji nuostata panaikina daugelj praktiniц lesbietėms ir gėjams naudingц diskriminacijos uždraudimo teisės privalumц. Todėl, nors ES darbuotojo/darbuotojos atleidimas iš darbo dėl jo ar jos lytinės orientacijos būtц suprantamas kaip personalo reglamento pažeidimas, ES institucijoms iki šiol yra leidžiama lesbiečiц ir gėjц partneriams netaikyti vienodц galimybiц principo. Be to, 1999 metц sausio mėnesj ES Pirmosios instancijos teismas ES institucijц taikom nevedusiц porц nepripažinimo praktik pripažino teisėta netgi tais atvejais, kai tai yra susiję su gėjц partnerystėmis, kurioms jц šalyse galiojantys jstatymai suteikia tokj pat status kaip ir jregistruotoms santuokoms.18 Dėl šio teismo sprendimo šiuo metu yra pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo teismui.

čis klausimas greičiausiai sukels daug diskusijц ruošiant direktyvos dėl diskriminacijos panaikinimo projekt . čiuo metu tik nedaugelis valstybiц nariц (Danija, čvedija, Nyderlandai) tos pačios lyties partnerystėms yra suteikusios piln teisinj pripažinim . Tačiau yra taip pat nemažai valstybiц, kurios svarsto galimybę savo nacionaliniuose jstatymuose šioms partnerystėms numatyti didesnj pripažinim . Todėl būtina sekti nacionalinės teisės ir praktikos tendencijas, bei daug dėmesio skirti tam, kad naujieji jstatymai šj klausim kuo efektyviau spręstц.

17 Article 1a, Council Regulation (EC, ECSC, Euratom) No. 781/98 of 7 April 1998 amending the Staff Regulations of Officials and Conditions of Employment of Other Servants of the European Communities in respect of equal treatment, OJ [1998] L 113/9, 15.9.98. Paryškinta autoriaus.

18 T-269/97, D. v. Council, judgment of the Court of First Instance, 28 January 1999.

Appeal reference: C-122/99P.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

C. IŠIMTYS, NUMATYTOS DISKRIMINACIJOS PANAIKINIMO

.STATYMUOSE

Paskutinis klausimas, kurj dar reikia apžvelgti, yra diskriminacijos panaikinimo jstatymuose numatytos išimtys. Išimtys yra jprastas daugelio diskriminacijos panaikinimo jstatymц reiškinys. Dažnai jos yra skirtos pačiц asmenц, galinčiц tapti diskriminacijos aukomis, labui. Pavyzdžiui, lygiц galimybiц direktyvoje išimtis buvo numatyta tam, kad būtц sudarytos s lygos imtis tam tikrц pozityviц veiksmц.19

Kitais atvejais išimtys yra susijusios su tam tikromis sritimis, kuriose, jstatymц leidėjц nuomone, jstatyminis nediskriminavimo reikalavimas būtц nereikalingas ir netinkamas. Kai kalbama apie lytinę orientacij , ruošiant diskriminacij draudžiančius jstatymus nuolatos daug diskusijц sukeldavo religiniц organizacijц prerogatyvos. Todėl tokiems darbdaviams yra numatytos išimtys dabartiniuose Airijos, Nyderlandц, Danijos ir čvedijos jstatymuose.

Pavyzdžiui, Airijoje, 1998 metais priimto Lygiateisiškumo darbe akto 37 skirsnis numato, jog yra leistina:

religiniams tikslams tarnaujančiц religiniц, švietimo ir medicinos institucijц vykdoma diskriminacija, kai palankesnės s lygos yra sudaromos darbuotojui, arba būsimam darbuotojui, ir kai tai yra pateisinama noru išsaugoti institucijos religinę dvasi , arba būtinybe imtis veiksmц prieš kurj nors ši dvasi menkinantj darbuotoj .20

Danijoje 1996 metais priimto jstatymo dėl diskriminacijos darbo rinkoje panaikinimo 6 skyriaus 1 dalyje yra numatyta, kad diskriminacij draudžiančios nuostatos:

19 2 straipsnio 9 dalyje yra sakoma: “ši direktyva neturi pa;eisti priemoniy, skirty lygioms vyry ir motery galimybėms skatinti, ypa@ pašalinant šiuo metu egzistuojan@iC nelygybę, kuri daro jtakC motery galimybėms (...)”.

20 Xxxx, X. (1998): “Ireland” in ILGA-Europe, ;r. 12 pastabC aukš@iau, p. 61.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

neturi būti taikomos darbdaviui, kurio jmonės tikslas yra konkrečiц politiniц arba religiniц jsitikinimц populiarinimas, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja Europos S jungos jstatymui.21

Tokios išimtys, jei j jas pažvelgtume už lesbiečiц ir gėjц teises kovojančiц organizacijц akimis, yra nepriimtinos. Jos kelia visiškai pagrjst susirūpinim , kad gėjц ir lesbiečiц mokytojц diskriminacija ir toliau bus tęsiama būtent ten, kur teisiц apsauga yra labiausiai reikalinga.

Tačiau nė viena iš aukščiau paminėtц valstybiц nariц nenorėtц, kad ES jstatymai panaikintц jos nacionaliniuose jstatymuose numatytas nuostatas. Be abejo, nors prioritet reikia teikti tam, kad diskriminacijos panaikinimo jstatymuose tokiц išimčiц išvis nebūtц, blogiausiu atveju reikia pasistengti nors užtikrinti, kad tokios išimtys būtц griežtai apribotos. Jei Danijoje religiniц organizacijц vadovams šis jstatymas išvis nėra taikomas, Airijoje ir Nyderlanduose jis yra privalomas, tačiau yra numatyta galimybė diskriminacij pateisinti savo religinės dvasios išsaugojimu. či religinei institucijai uždedama prievolė reiškia, kad bent jau kraštutiniai diskriminacijos atvejai teismams nebus priimtini.

Atrodo, kad diskriminacij draudžiančios ES direktyvos nuostatos yra gana pozityvios. Tiek ankstesnės sudėties Komisija, tiek ankstesnis Europos Parlamentas viešai pareiškė apie savo pasiryžim remti tokius jstatymus. Nors dar anksti spręsti, kokia bus jц jpėdiniц pozicija, atrodo, kad horizontalioji diskriminacijos darbe panaikinimo direktyva ir toliau susilauks plačios paramos. Todėl nevyriausybinės gėjц ir lesbiečiц organizacijos turi daugiau galvoti apie tai, ko jos konkrečiai norėtц iš šio naujojo jstatymo, ir kaip šiuos reikalavimus būtц galima suderinti su kitц nevyriausybiniц organizacijц tikslais. Čia trumpai aptarti trys pagrindiniai klausimai, bet nėra abejoniц, kad be šiц klausimц lieka dar daug kitц neaptartц klausimц, kaip diskriminacij patyrusiems asmenims pagalb teikiančiц institucijц,

21 Lov om forbud mod forskelsbehandling på ar-bejdsmarkedet m. v.; Law no. 959 of 12 June 1996, Lovtidende, pp. 2526-2527. Xxxxxxx xxxx Xxxxx Xxxxxxxx iš Danijos nacionalinės gėjy ir lesbie@iy asociacijos u; tai, kad man parūpino šio jstatymo vertimC j angly kalbC.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

pavyzdžiui, ombudsmenц ir lygiateisiškumo agentūrц, kūrimas. ES dar neprisiėmė tvirtц jsipareigojimц kovoti su diskriminacija dėl lytinės orientacijos su užimtumu nesusijusiose srityse. Tačiau 13 straipsnio dėka atsirado daug naujц galimybiц ir dabar mes būtent jas ir aptarsime.

2. DISKRIMINACIJA SU UŽIMTUMU NESUSIJUSIOSE SRITYSE

Kalbant apie diskriminacijos darbo vietose panaikinim , jokiц abejoniц nekelia tai, jog ES turi vis teisinę gali priimti valstybėms narėms privalomus jstatymus. čiuo atveju lieka neaišku tik tai, ar ES nuspręs šiomis galiomis pasinaudoti ir, jei taip, - tai kokiu būdu. Visiškai kitaip yra su ES galiomis kitose sferose, kur jos nėra tokios akivaizdžios. Iš esmės jas galima suskirstyti j tris lygmenis:

1. sritys, kur ES gali priimti visoms valstybėms narėms privalomus diskriminacijos panaikinimo jstatymus;

2. sritys, kur ES veikimo laisvė suvaržyta; ji gali skatinti vienodas galimybes, tačiau valstybiц nariц negali priversti, kad šios tokias s lygas jtrauktц j savo jstatymus;

3. sritys, kurios nėra priskirtos ES kompetencijai.

Diskriminacija yra galima pačiose jvairiausiose srityse, tačiau šiame skyriuje daugiausia dėmesio bus skiriama keturioms iš jц: galimybei jsigyti prekes ir naudotis paslaugomis; švietimui; sveikatos apsaugai ir apsirūpinimui būstu.

A. GALIMYBĖ .SIGYTI PREKES IR NAUDOTIS PASLAUGOMIS

Diskriminacijos panaikinimo jstatymuose dažnai yra kalbama apie galimybę jsigyti prekes ir naudotis paslaugomis. Pavyzdžiui, apie teisę susirinkimams nuomotis savivaldybei priklausančias patalpas, patekti j bar , arba apsistoti viešbutyje. Xxxxxx gana pagrjstai jrodinėti, jog pagal 13 straipsnio nuostatas visa tai turi būti priskirta ES kompetencijai.

3 skyrius: Lygіoѕ teіѕėѕ іr ES polіtіka

Vіѕц pіrma, galіmybė jѕіgytі prekeѕ іr naudotіѕ paѕlaugomіѕ labaі aіškіaі prіklauѕo S jungoѕ kompetencіjaі kaі yra kalbama apіe prekіц jѕіgіjіm ar naudojіm ѕі paѕlaugomіѕ tarpvalѕtybіnіame kontekѕte. Kurіant S jung vіenu іš pagrіndіnіц prіncіpц buvo klіūčіц laіѕvam prekіц, paѕlaugц, kapіtalo іr aѕmenц judėjіmuі panaіkіnіmaѕ. EB ѕutartіeѕ 49- 55 ѕtraіpѕnіuoѕe yra numatyta teіѕė laіѕvaі judėtі teіkіant ar naudojantіѕ paѕlaugomіѕ. Pagal šі ѕutartj "paѕlaugoѕ" - taі tokіoѕ paѕlaugoѕ, kurіoѕ papraѕtaі yra teіkіamoѕ už užmokeѕtj іr nėra reglamentuojamoѕ nuoѕtatц dėl laіѕvo prekіц, kapіtalo іr aѕmenц judėjіmo" (50 ѕtraіpѕnіѕ). Čіa yra ѕvarbu paaіškіntі, kad EB ѕutartyje numatytaѕ reіkalavіmaѕ, jog paѕlaugoѕ turі būtі teіkіamoѕ už mokeѕtj, yra netaіkomaѕ nekomercіnіo pobūdžіo22 , ypač vіѕuomenіnіame ѕektorіuje teіkіamomѕ, paѕlaugomѕ, pavyzdžіuі, vіešajaі ѕveіkatoѕ apѕaugaі іr valѕtybіnіam švіetіmuі.23 Antra vertuѕ, reіkіa pažymėtі, kad nacіonalіnіuoѕe jѕtatymuoѕe, reglamentuojančіuoѕe dіѕkrіmіnacіjoѕ panaіkіnіm , ѕveіkatoѕ apѕauga іr aprūpіnіmaѕ gyvenamuoju plotu labaі dažnaі yra prіѕkіrіamі prіe teіѕėѕ naudotіѕ paѕlaugomіѕ. Atrodo, kad Komіѕіjaі derėtц t pačі ѕtruktūr іšlaіkytі іr ES dіѕkrіmіnacіjoѕ panaіkіnіmo teіѕėje.

Dіѕkrіmіnacіja patenka j EB ѕutartіeѕ veіkіmo ѕfer tіek, kіek jі trukdo naudotіѕ paѕlaugomіѕ arba jaѕ teіktі. čіц nuoѕtatц poveіkіo pavyzdj galіme raѕtі vіename Teіѕіngumo teіѕmo ѕprendіme. Byloje Komisija prieš GraikijC24 norіntіemѕ jѕіregіѕtruotі Graіkіjoѕ laіvyboѕ regіѕtre taіkomі aprіbojіmaі dėl pіlіetybėѕ buvo prіpažіntі neteіѕėta dіѕkrіmіnacіja dėl pіlіetybėѕ. čіѕ ѕprendіmaѕ lygіaі tokі pat galі turėjo іr nepramonіneі laіvybaі, neѕ Teіѕmaѕ nuѕprendė, jog ES darbuotojaі emіgrantaі taіp pat turі teіѕę naudotіѕ "toje šalyje teіkіamomіѕ pramogomіѕ".

Be to, netgі tada, kaі taі yra ѕuѕіję tіk ѕu vіena šalіmі, šі ѕrіtіѕ іrgі prіklauѕo ES kompetencіjaі. Pavyzdžіuі, EB ѕutartіeѕ 153 ѕtraіpѕnіo 1 dalyje yra numatytaѕ tіkѕlaѕ "užtіkrіntі vartotojц aukšto lygіo

22 Pavyzdžіuі, ѕtudentц aѕocіacіjoѕ teіkіamoѕ nemokamoѕ konѕultacіjoѕ apіe nėštumo nutraukіmo klіnіkaѕ; C-159/90, Society for the protection of the unborn child x. Xxxxxx [1991] ECR I-4685.

23 Daugiau informacijos šia tema rasite: Xxxxx, P. and de Búrca, X. (1999): “The evolution

of EU law”, Oxford: OUP, pp. 769- 770

29 C-62/96, [1997] ECR I-6725.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

apsaug ". 153 straipsnio antroje dalyje yra numatyta, kad " j vartotojц apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei jgyvendinant kitas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis". Atrodytц, kad vartotojц apsauga nuo diskriminacijos naudojantis prekėmis ir paslaugomis visiškai atitiktц šiuos uždavinius.

Todėl naudojimasis prekėmis ir paslaugomis jau patenka j EB sutarties galiojimo sritj. Esant tokiai situacijai, nėra sunku jsivaizduoti, kad 13 straipsnis galėtц būti pakankamu pagrindu diskriminacij dėl lytinės orientacijos šioje srityje draudžiančiai direktyvai.

čiuos argumentus dar sustiprina Komisijos pareikštas ketinimas naudojimosi prekėmis ir paslaugomis sritj jtraukti j direktyv dėl rasinės diskriminacijos uždraudimo. Jei tokia direktyva būtц sėkmingai priimta, natūraliai iškiltц klausimas, kodėl panaši teisinė apsauga negalioja kitц 13 straipsnyje paminėtц diskriminacijos formц atžvilgiu.

B. ŠVIETIMAS

Visiškai kitokia padėtis yra švietimo srityje, kur ES teisinė kompetencija nėra tokia akivaizdi.

EB sutarties 149 straipsnio 2 dalyje kviečiama skatinti studentц ir dėstytojц judėjim , inter alia, skatinant mokymo jstaigas pripažinti diplomus ir studijц trukmę bei plėtoti keitim si informacija ir patirtimi bendrais valstybiц nariц švietimo sistemц klausimais.

Tačiau, kalbant apie priemones, kuriomis ES gali naudotis siekdama šiц tikslц, "suteikiamos kompetencijos ribos išaiškinamos be galo rūpestingai ir tuo pačiu duodama suprasti, kad Bendrijos vaidmuo yra vien tik patariamasis".25 Iš tikrцjц, 149 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad ES gali imtis skatinamцjц priemoniц, "išskyrus kokj nors valstybiц nariц jstatymц ir jц papildančiцjц aktц derinim ". Sunku tiksliai nustatyti, kokj poveikj šis apribojimas daro diskriminacijos panaikinimo priemoniц apimčiai. Aiškinant siaur ja prasme, tai gali būti suprantama tik kaip draudimas ES suvienodinti

25 Xxxxxxxx, X. 919960: “The limits of European Community powers”, European Law Review, Vol. 21, pp. 113-128, 122. Ypatinga padėka Gisellai Gori u; jos pagalbC šioje srityje.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

pagrindinę švietimo sistemos struktūr . Dera prisiminti, kad ES teisėje jau yra jtvirtinta nuostata, draudžianti diskriminacij dėl pilietybės26 , nors ši teisės norma negali būti tiesiogiai taikoma pagal 13 straipsnj. Turbūt labiausiai padr sinantis ženklas yra Komisijos sprendimas švietim jtraukti j jos siūlom direktyv dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo. Tai rodo, kad bent jau šiai institucijai 149 straipsnio 4 dalis nėra kliūtis imtis diskriminacijos uždraudimo priemoniц.

Be abejo, dar yra neišnaudotц galimybiц priimant domėjim si diskriminacijos problemomis skatinančias priemones. Pavyzdžiui, būtц galima parengti nediskriminaciniц mokymo priemoniц kūrimo projektus arba dalijimosi kovos su homofobija mokyklose patirtimi programas. Ypač svarbus yra Komisijos jsipareigojimas siūlyti, remiantis 13 straipsniu, veiksmц programas švietimo ir kitose panašiose srityse. Veiksmц programa dėl lytinės orientacijos, arba dėl diskriminacijos švietimo srityje gali pasitarnauti kaip pagrindas aukščiau paminėtц projektц finansavimui. Tai sukurtц geras s lygas ruošiant dirv ES direktyvai dėl visц formц diskriminacijos, jskaitant ir diskriminacij lytinės orientacijos pagrindu, panaikinimo švietimo jstaigose.

C. SVEIKATOS APSAUGA

Situacija sveikatos apsaugos srityje yra gana panaši j t , kuri susiklosčiusi švietimo sferoje. EB sutarties 152 straipsnis patikslina ES teises "visuomenės sveikatos" srityje:

1. Žmoniц sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir jgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis.

Bendrija, savo veikla papildydama valstybiц nariц politik , siekia gerinti visuomenės sveikat , užkirsti keli žmoniц negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus žmoniц sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kov su labiausiai sveikat pakertančiomis ligomis, skatinant jц priežasčiц, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informacij ir plėtojant švietim sveikatos klausimais.

26 C-293/83, Gravier v. City of Liège [1985] ECR 593; C-152/82, Forcheri v. Belgian State and asbl Institut Supérieur de Sciences Humaines Appliquées – École Ouvrière Supérieure [1983] ECR 2323.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

Straipsnyje 152 (4) numatyta, kad Taryba ir Parlamentas šiц tikslц siekia imdamiesi "skatinamцjц priemoniц, skirtц saugoti bei gerinti žmoniц sveikatingum , išskyrus bet kokj valstybiy nariy jstatymy ir jstatymy lydimyjy akty derinimC" [paryškinta autoriaus].Tokiu būdu, kaip ir švietimo srityje, lengviausiai pasiekiamais atrodo skatinamieji projektai, tuo tarpu, kai valstybėms narėms privalomi diskriminacij draudžiantys teisės aktai turės būti suformuluoti taip, kad valstybėms narėms irgi būtц suteikiama tam tikr veiksmц laisvė. Turbūt yra reikšminga tai, kad priešingai nei švietimo sritis, sveikatos apsauga nėra tiesiogiai minima Komisijos siūlomoje direktyvoje dėl rasizmo.

Tačiau ligšiolinė ES sveikatos apsaugos politika nuteikia optimistiškiau. Kovos su AIDS programose yra nuolat pabrėžiama kovos su diskriminavimu svarba. Pavyzdžiui, Parlamento ir Tarybos sprendimas 647/96/EC nustatė veiksmц prieš AIDS ir kai kurias kitas užkrečiamas ligas sistem (1996-2000).27 . D priede yra numatytas tikslas užtikrinti, kad ŽIV/AIDS sergantys asmenys gautц toki param , kokia jiems yra reikalinga, ir nebūtц kokiu nors būdu diskriminuojami. Nors tokios programos negali tapti teisinėmis apsaugos nuo tokios diskriminacijos priemonėmis, jos gali nemažai prisidėti, skatinant domėjim si šiuo klausimu valstybiц lygmenyje. Pats betarpiškiausias 13 straipsnio poveikis būtц tai, jog tokios programos galėtц būti geriau pritaikytos konkretiems lesbiečiц ir gėjц poreikiams sveikatos apsaugos srityje, o platesne prasme – šis straipsnis atkreiptц dėmesj j tai, jog atsirado būtinybė j sveikatos iniciatyvas integruoti lygiц galimybiц princip .

D. APRŪPINIMAS BŪSTU28

Jei švietimas ir sveikatos apsauga gali būti laikomos ES kompetencijai iš dalies priklausančiomis sritimis, aprūpinimo būstu sferoje ES galios yra labai ribotos. Galimybė apsirūpinti būstu tiesiogiai nėra paminėta nei viename EB sutarties straipsnyje. Artimiausi prasmės atžvilgiu užuomin galime rasti 136 straipsnyje, kur yra sakoma, kad ES uždavinys yra siekti "geresniц gyvenimo ir darbo s lygц" [paryškinta autoriaus]. J papildo 137 straipsnio 2 dalyje esanti užuomina apie kov su "socialine atskirtimi"; blogos kokybės būstas ir benamystė

27 OJ [1996] L 95/16, adopted 29 March 1996.

28 Smulkiau ES kompetencija šioje srityje yra aptariama: Bell, M. (1999): “The New

Article 13 EC Treaty: A Sound Basis for European Anti-Discrimination Law?”, Maastricht Journal of European and Comparative Law, Vol. 6 (1), pp. 5-28.

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

yra susiejami su kova prieš socialinę atskirtj. Nepaisant to, 137 straipsnio 2 dalyje yra numatoma priimti tik keitim si informacija ir geriausia patirtimi skatinančias priemones, o ne jpareigojančius teisinius dokumentus.

ES galiц šioje srityje ribotum parodo ir tai, jog aprūpinimas būstu nėra jtrauktas j Komisijos siūlomas direktyvas dėl diskriminacijos panaikinimo. Parlamentas savo ruožtu yra pasiūlęs Komisijai parengti "Elgesio taisykles dėl nediskriminavimo būsto rinkoje"29 , tačiau lieka neaišku, ar toki priemonę būtц galima pagrjsti dabar galiojančiomis EB sutarties nuostatomis. Tačiau šis pasiūlymas mums primena apie tai, jog nejpareigojantys teisiniai dokumentai, tokie kaip elgesio taisyklės, irgi gali būti naudingi. Tarp kita ko, ši strategija galbūt pasitarnautц sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.

ES ANTIDISKRIMINACINĖ TEISĖ IR LYTINĖ ORIENTACIJA - SANTRAUKA

čiame skyriuje daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos S jungos galimybėms jgyvendinti naujas diskriminacij jvairiausiose gyvenimo srityse draudžiančias priemones. Kaip matėme, vienose srityse ES šiц galiц turi daugiau, kitose – mažiau. Darbo sferoje ES kompetencija yra jtvirtinta ir tai, jog ES ruošiasi uždrausti diskriminacij darbe, jau niekam nebekelia abejoniц. Dabar yra diskutuojama tik dėl tokio uždraudimo formц. Kitose srityse atsakomybė iš dalies priklauso ES, iš dalies - valstybiц vyriausybėms. Todėl tam tikrais atvejais ES gali nuspręsti priimti privalomus teisinius aktus, o kai kada – daugiau sprendimo laisvės palikti valstybėms narėms. Nėra jokios abejonės, jog dar praeis kažkiek laiko kol ES lygmenyje bus sukurta išsami diskriminacij naikinančiц jstatymц bazė, todėl neprivalomi dokumentai, tokie kaip elgesio taisyklės arba rekomendacijos, gali būti naudingi kaip priemonės, padedančios jtvirtinti privalomas normas. Svarbu nesumenkinti to vaidmens, kurj šalia teisiniц iniciatyvц gali suvaidinti ES priimti veiksmц planai. Keitimosi patirtimi programos ir kiti panašūs projektai gali tapti be galo svarbiu jrankiu, kuriuo bus galima "sukryžminti" jvairiц valstybiц nariц jstatymus, o

29 Para. 25, ;iūr. 3 pastabC aukš@iau

3 skyrius: Lygios teisės ir ES politika

tai, tikėkimės, leis pagerinti bendr apsaugos nuo diskriminacijos situacij . Didžiulė 13 straipsnio nauda yra ta, jog jame išaiškinama pamatinė Europos S jungos pareiga dirbti diskriminacijos panaikinimo linkme ir sukuriamas lankstus pagrindas, kuris leidžia šio tikslo siekimui pasitelkti pačias jvairiausias priemones.

Svarbiausia yra tai, jog netgi tose srityse, kur pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms, bendrame politinės strategijos formavimo procese būtina atkreipti dėmesj j lytinę orientacij ir apskritai j lygiц galimybiц užtikrinim . Jei jau pačiuose pradiniuose politikos formavimo proceso etapuose bus atsižvelgiama j lygiц galimybiц princip , bus galima išvengti netyčinės diskriminacijos ir jautriai atsižvelgti j jvairiц bendruomeniц poreikius. 13 straipsnyje yra skatinama prioritet teikti lygybės klausimams ir (tai yra ypač svarbu) apie lytinę orientacij kalbama kaip apie vien iš su šiuo klausimu susijusiц aspektц.

Xxxxxx Xxxxxx

yra Anglijos Lesterio Universiteto teisės katedros dėstytojas. Anks@iau šis autorius yra paskelbęs savo mokslines studijas apie ES diskriminacijos panaikinimo jstatymC ir ES imigracijos ir

prieglobs@io jstatymus.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmeny judėjimo srityje besiekiant

Ketvirtasis                     skyrius:                     

Lygybės laisvo asmeny judėjimo srityje besiekiant

Xxxx Xxxxxxxx

[ŽANGA

Nėra abejoniц, kad Europos S jungai suteikta kompetencija leidžia priimti teisiškai jpareigojančius jstatymus migracijos ar laisvo asmenц judėjimo srityje (EB sutarties 3 ir 14 straipsniai). Tai galioja ne tik darbuotojams iš ES šaliц (39 ir 40 EB sutarties straipsniai), bet taip pat bet kuriam kitam "ES piliečiui" (17, 18 ir 43 EB sutarties straipsniai), taip pat trečiцjц šaliц piliečiams. Būtent dėl to migracija yra ta sritis, kur bet kokia kovos su diskriminacija dėl lytinės orientacijos priemonė neabejotinai pateks j 13 straipsnio galiojimo sfer .

Kaip laisvas asmenц judėjimas yra vienas pagrindiniц ES principц, taip ir laisvo asmenц judėjimo apribojimai yra vienas pagrindiniц diskriminacijos dėl lytinės orientacijos elementц. Beveik visose ES šalyse yra priimtos ir galioja imigracijos taisyklės, kurios yra labiau palankios skirtingц lyčiц (vedusiems) nei vienos lyties partneriams. Dažnai šios taisyklės tos pačios lyties partneriц išvis nepripažjsta.1 Daugelyje nacionaliniц imigracijos jstatymц taip pat yra jvairiц diskriminacijos dėl lyties, tautinės kilmės, sveikatos ar amžiaus apraiškц, todėl migracija yra viena iš tц sričiц, kurioje antidiskriminacinės priemonės (numatytos 13 straipsnyje) yra ypač reikalingos.

Tačiau 13 straipsnio pagrindu parengta privaloma teisinė priemonė, kuri ES valstybes jpareigotц uždrausti diskriminacij dėl lytinės orientacijos (ir t.t.) migracijos srityje, išspręstц tik dalj šios problemos. Gėjus ir lesbietes diskriminuojančias imigracijos taisykles yra priėmę ne tik valstybės narės, bet ir pati ES. Viename svarbiausiц savo reglamentц, Tarybos reglamente dėl darbo judėjimo laisvės Bendrijos šalyse (1612/68 EEC), numatytos kai kurios imigracijos teisės yra

1 ;r. K. Waaldijk: “The Legal Situation in the Member States”, K. Xxxxxxxx and X. Xxxxxxx (eds.): Homosexuality: A European Community Issue, Dordrecht/Boston/ London: Xxxxxxxx Xxxxxxx Publishers 1993, pp. 71-130; taip pat ;iūr. nuolat atnaujinamC World Legal Survey ILGA interneto svetainėje xxxx://xxx.xxxx.xxx

4 skyrius: Lygybės laisvo asmеnц judėjimo srityjе bеsiеkiant

išskirtinė hеtеrosеksualiц sutuoktiniц privilеgija. či tos pačios lytiеs partnеrius (ir skirtingц lyčiц nеvеdusius partnеrius) išskirianti nuostata nuo 1968 mеtц buvo atkartojama jvairiosе EB taisyklėsе dėl nеvaržomo judėjimo.2

Todėl 13 straipsnis turi būti suprantamas nе tik kaip papildomas tеisinis pagrindas, draudžiantis ES valstybėms taikyti diskriminacinius jstatymus, tačiau ir kaip jtikinamas kviеtimas panaikinti arba pakеisti diskriminacinеs nuostatas pačios EB tеisėjе. Pastarojo tikslo turėtц būti siеkiama išlеidžiant naujus jstatymus, tačiau iš daliеs šio rеzultato galima pasiеkti ir tеisminе atitinkamц rеglamеntц ir dirеktyvц intеrprеtacija. 13 straipsnis turi būti suprantamas ir kaip pagrindinis principas, kuriuo rеmiantis turėtц būti ruošiamos naujajamе 63 EB sutartiеs straipsnyjе numatytos imigracinės politikos priеmonės.

Homosеksualц diskriminacija migracijos sfеrojе gali pasirеikšti jvairiomis formomis. Užsiеniеčiц partnеriц imigracijos taisyklėsе galima aptikti mažiausiai kеturias diskriminacijos formas. Daugiau imigracijos tеisiц gali būti sutеikiama (arba jos yra sutеikiamos lеngviau):

1. vеdusiеms (skirtingц lyčiц) sutuoktiniams nеi nеvеdusiеms partnеriams – ši nuostata yra EB ir daugеlio valstybiц tеisės normosе; praktiškai tai rеiškia nеtiеsioginę diskriminacij dėl lytinės oriеntacijos, dėl to kad tos pačios lytiеs partnеriams kol kas dar nėra lеidžiama tuoktis;

2. vеdusiеms skirtingos lytiеs sutuoktiniams nеi rеgistruotiеms tos pačios lytiеs partnеriams – taip yra tц šaliц jstatymuosе, kurios nеpripažjsta užsiеnio partnеrysčiц rеgistracijos; tokia diskriminacija galėtц būti vadinama tiеsioginе diskriminacija dėl lytinės oriеntacijos, nеs pagrindinis skirtumas tarp santuokos ir rеgistruotos partnеrystės yra tai, jog pastaroji yra priеinama tos pačios lytiеs poroms;

3. vеdusiеms skirtingos lytiеs sutuoktiniams nеi tos pačios sutuoktiniams – ši tiеsioginės diskriminacijos dėl lytinės oriеntacijos forma pradės еgzistuoti tik tada, kai nors viеnos šaliеs jstatymuosе tos pačios lytiеs poroms bus lеista sudaryti santuok ;

2 Žr. šias direktyvas: 73/198, 75/39, 90/369, 90/365, 90/366, 93/96.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

4. nevedusiems skirtingos lyties partneriams lyginant su nevedusiais tos pačios lyties partneriais – atrodo, kad ši tiesioginės diskriminacijos dėl lytinės orientacijos forma yra gana reta imigracijos srityje (nors gana dažnai pasitaiko darbo ir aprūpinimo būstu srityse).3

Atrodo, kad pirmojo tipo diskriminacijos paskelbimas už jstatymo ribц teisminiu keliu ar priimant naujus jstatymus bus didesnis perversmas, ir jo pasiekti bus sunkiau nei antrojo, trečiojo ar ketvirtojo diskriminacijos tipц uždraudimo. čiц paskutiniцjц trijц tipц diskriminacijos uždraudimas bus naudingas tik mažoms žmoniц grupėms ir turės labai ribot jtak tik kai kurioms nacionalinėms ar europinėms imigracij reguliuojančioms normoms. Tačiau tokie riboti pakeitimai gali paruošti dirv visiškam heteroseksualiц sutuoktiniц ir nevedusiц homoseksualiц partneriц teisiц suvienodinimui.

Tačiau yra ir daugelis kitц lesbiečiц ir gėjц laisv judėjim Europos S jungoje varžančiц kliūčiц. Pavyzdžiui, homoseksualius santykius reguliuojantieji jstatymai yra griežtesni, tos pačios lyties partneriams nėra suteikiamas toks pat pripažinimas šeimos ir socialinio saugumo jstatymuose, jiems nėra prieinamas sveikatos draudimas ir pensijos. Visi šie apribojimai gali ženkliai varžyti gėjц ir lesbiečiц galimybes bei sumažinti nor persikelti j kit šalj. Kai kurias kliūtis galima bandyti pašalinti tiesiogiai remiantis aukščiau paminėtomis EB sutarties nuostatomis dėl laisvo asmenц judėjimo. Tačiau čia nebus aptariamas nei šis sudėtingas klausimas, nei tai, kiek 13 straipsnis gali pasitarnauti reikalaujant tokiц nuostatц panaikinimo.

Likusioje šio skyriaus dalyje bus apžvelgiama Europos S jungos piliečiц ir trečiцjц šaliц piliečiц padėtis pagal ES imigracijos jstatymus. Kalbant apie ES piliečius, daugiausia dėmesio bus skiriama vienoje kurioje nors ES valstybėje dirbantiems kitos ES valstybės piliečiams. Kadangi panašios normos yra taikomos kitц piliečiц kategorijц (pavyzdžiui, studentц, pensininkц) judėjimui ES ribose, atskirai šios kategorijos nebus aptariamos.

3 Ta@iau ji nuo 1985 iki 1999 mety galiojo Jungtinėje Karalystėje.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

1. ES PILIEČIAI: DARBUOTOJAI

A. TEISINIS TOS PACIOS LYTIES PARTNERIy STATUSAS

Imigracines ES piliečiц partneriц, besinaudojančiц ES jstatymuose numatyta judėjimo laisve, teises visiškai reguliuoja ES teisė. čie piliečiai turi teisę būti kartu su savo vedusiais partneriais. Darbuotojams ši teisė yra numatyta Tarybos reglamento dėl darbo judėjimo laisvės Bendrijos šalyse (1612/68 EEC) 10 straipsnyje:4

10 straipsnis

1. Asmenys, nepriklausomai nuo jц tautybės, turi teisę gyventi kartu su valstybės-narės piliečiu, kuris dirba kitos valstybės-narės teritorijoje, jeigu jie yra:

(a) jo sutuoktinis ir vaikai iki 21 metц arba tokie, kuriuos jam reikia išlaikyti;

(b) jo išlaikomi giminaičiai pagal kylanči tokio darbininko ir jo sutuoktinio genealogijos linij .

2. Valstybės-narės turi stengtis priimti ir kitus 1 punkte nepaminėtus tokios šeimos narius, jeigu jie yra išlaikomi tokio darbininko arba gyvena jo namuose, kurie yra toje šalyje, iš kurios jis atvyko.

3. Dėl priežasčiц, nurodytц 1 ir 2 punktuose, toks darbininkas savo šeim turi aprūpinti tokiu būstu, kokiuose paprastai gyvena vietiniai darbininkai to rajono, kuriame jis yra jsidarbinęs; tačiau dėl šios nuostatos neturi būti diskriminacijos tarp vietiniц darbininkц ir iš kitц valstybiц-nariц atvykusiц darbininkц.

Reed atveju Teisingumo teismas nusprendė, kad reglamente 1612/68 naudojamas terminas "sutuoktinis" reiškia tik vien iš santuokoje gyvenančiц asmenц.5 Todėl atrodytц, kad su tos pačios lyties partneriu gyvenančiam darbuotojui šis reglamentas neduoda jokios naudos. Daugeliu atvejц lengviausias kelias būtц jiems abiems atskirai remtis judėjimo laisve. Tokiu būdu jie abu atskirai vienas nuo kito gautц teisę apsigyventi toje šalyje, pavyzdžiui, kaip darbuotojai,

9 Official Journal [1968] L 257/2.

5 C-59/85, Netherlands v. Xxx Xxxxxxxx Xxxx [1986] ECR 1283, para. 15. Žodis “tik”

kursyvu paryškintas autoriaus.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

savarankiškai dirbantys asmenys, studentai arba pensininkai. Tačiau kartais gali atsitikti taip, kad tokio darbuotojo partneris negalės gauti darbo, neturės reikiamц jgūdžiц, lėšц ir/arba priklausys tam tikrai amžiaus grupei, arba jis nebus ES pilietis ir jie negalės disponuoti šia teise. Todėl kyla klausimas: ar pagal reglamento 1612/68 nuostatas6 tos pačios lyties partneris kaip nors gali būti laikomas "jo sutuoktiniu"?

Xxxxx Xxxx byloje priimtas sprendimas dar galioja, tos pačios lyties partneriams lieka vienintelė išeitis – susituokti. Gali būti, kad gana greit tai bus jmanoma, jei tarkim Havajц ar Vermonto Aukščiausiasis teismas nuspręstц, kad tos pačios lyties santuokos yra leistinos. Be to, labai gali būti, kad dar iki 2000 metц pabaigos Olandijos parlamentas priims jstatymo projekt , kuris suteiks teisę tuoktis tos pačios lyties poroms7 . Žinoma, Teisingumo teismas gali ignoruoti naujausius poslinkius čiaurės Amerikos regione ir žodžio "sutuoktinis" reikšmę susiaurinti palikdamas jam tik tradicinę santuokos tarp heteroseksualiц asmenц reikšmę. Tačiau jstatymiškai ignoruoti Nyderlanduose jregistruot tos pačios lyties santuok Teismui bus gana sudėtinga, nes šeimos teisė neabejotinai priklauso valstybiц- nariц kompetencijos sričiai. Todėl reikia manyti, kad Teismas gerbs tokios santuokos teisėtum . Tokiu atveju tos pačios lyties sutuoktinis reglamento 1612/68 prasme reikš "sutuoktinj" ir trečiojo tipo diskriminacijos (žiūr. aukščiau) bus išvengta. Tokio rezultato būtц galima greičiau pasiekti j reglament jtraukus skirsnj dėl diskriminacijos panaikinimo.

Tačiau vien šitoks s vokos "sutuoktinis" prasmės išplėtimas nebus pakankama priemonė. Tam, kad būtц panaikinta antrojo tipo diskriminacija, ši s voka mažц mažiausiai turi apimti ir registruotuosius partnerius. Daugelj santuokos požymiц turinti registruotoji partnerystė jau buvo jteisinta Danijoje, čvedijoje, Nyderlanduose ir už ES ribц – Norvegijoje, Islandijoje bei Grenlandijoje. Panašūs jstatymai yra ruošiami Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse: Čekijos Respublikoje, čveicarijoje ir Slovėnijoje. ES negali ignoruoti šiц, daugelyje šaliц vykstančiц, tendencijц. Teisiniu požiūriu tarp santuokos ir registruotosios partnerystės yra daug panašumц, todėl Teisingumo teismui nebus sunku išplėsti s vokos "sutuoktinis" prasmę, j j jtraukiant ir

6 Deja, vyriškos giminės jvard;iai ES teisinėse normose yra labai da;nai vartojami kalbant tiek apie vyrus, tiek apie moteris.

7 ↓statymo projektas Nr. 26672, Parlamentui buvo pristatytas 1999 m. liepos mėn. 8

d.; jo vertimC j angly kalbC ir santraukC galite rasti 1999 m. rugpjū@io mėn. “Euro- Letter”; naujausia informacija apie šj ruošiamC jstatymC yra pateikiama Internete: xxx.xxx.xx/xxxxx.xxxx?xxxxxxxxxxxxx.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

registruotuosius partnerius.8 Xxxxxxxxxx, kurj Teismas priims byloje

D. ir Švedija prieš TarybC,9 parodys ar Teismas nori žengti tokj žingsnj. Nėra reikalo laukti precedentinės imigracinės bylos: 13 straipsnis yra svarus argumentas už tai, kad reglamentas 1612/68 būtц pakeistas ir registruotiesiems partneriams būtц suteiktos lygiai tokios pat teisės, kokias šiuo metu turi vedę heteroseksualūs partneriai.

čiuo metu s voka "sutuoktinis" neapima nevedusiц (ir neregistruotц) partneriц. Tai buvo pagrindinis Reed bylos rezultatas. Tačiau toje byloje nagrinėjamas atvejis buvo susijęs su skirtingц lyčiц sugyventiniais, o ne su tos pačios lyties sugyventiniais, kurie galimybės susituokti neturi. Be to, šis sprendimas buvo priimtas 1986 metais, o nuo to laiko jau daug kas yra pasikeitę tiek socialinėje, tiek teisės sferoje.10 Reed byloje Teisingumo Teismo priimtame sprendime yra sakoma: "reglamentas 1612/68 yra pilnai jpareigojantis ir tiesiogiai galioja visose ES valstybėse. Taigi, Teismo pateikta šio reglamento nuostatos interpretacija galioja visose valstybėse-narėse, ir, formuluojant naujausiais socialinės sferos poslinkiais pagrjst bet kokio teisinio termino interpretacij , būtina atsižvelgti j visoje Bendrijos teritorijoje, o ne vien tik kurioje nors vienoje valstybėje- narėje, susiklosčiusi situacij . "Toliau Teismas daro išvad , kad "nėra jokio socialinio pagrindo, kuriuo būtц galima pateisinti šio termino traktavim platesne prasme".11 Turint omenyje vėliau jvykusius pokyčius daugelio ES valstybiц teisėje, šie žodžiai suteikia šiokios tokios vilties, tačiau, atsižvelgiant j Teismo sprendim Grant byloje (žr. 2 skyriц), dar nėra visiškos garantijos, kad Teism pavyks jtikinti panaikinti Reed byloje priimt sprendim . Atrodo, kad norint užkirsti keli pirmojo ir ketvirtojo tipц diskriminacijai, žymiai patikimesnis būdas būtц parengti reglamento 1612/68 jstatymines pataisas.

Reikalavim jtraukti sugyventinius j reglamento 1612/68 galiojimo sfer galima būtц argumentuoti 10(2) straipsniu, kuris numato,

8 K. Waaldijk: “Free Movement of Same-Sex Partners”, Maastricht Journal of European and Comparative Law, 3/1996, pp. 271-285; and K. Waaldijk: “La libre circulation des partenaires de même sexe”, in X. Xxxxxxxx (ed.): Homosexualités et Droit, Paris: Presses Universitaires de France 1998, pp. 210-230.

9 D. yra Tarybos darbuotojas ir reikalauja, kad jo registruotam partneriui būty suteiktos

darbuotojy sutuoktiniams numatytos lengvatos. Šiuo atveju Pirmosios instancijos teismas savo 1999 m. sausio mėn. 28 d. sprendimu (T-269/97) atsisakė (mano nuomone, neteisėtai) gerbti Švedijos šeimos jstatymC ES personalo jstatymo srityje.

10 Nuo to laiko buvo daug karty siūloma sCvokos “sutuoktinis” aiškinimC praplėsti

jtraukiant ir nevedusius/neregistruotus sugyventinius. Žr. taip pat: H. C. Xxxxxxxx: “Free movement of students, retired persons and other European citizens”, in H. G. Xxxxxxxxx et al. (eds.): Free Movement of Persons in Europe, Dordrecht/Boston/London: Martinus Nijhoff Publishers 1993, pp. 927-936; H. U. Xxxxxxxx xxXxxxxxxx: “Lesbians and Xxxx and the Freedom of Movement of Persons”, in K. Xxxxxxxx and X. Clapham, 1 pastaba aukš@iau, pp. 289-316.

11 1986 m. baland;io mėn. 17 d. sprendimo 12, 13 ir 15 paragrafai.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

valstybės-narės "turi stengtis priimti ir kitus 1 punkte nepaminėtus tokios šeimos narius, jeigu jie yra išlaikomi darbininko arba gyvena jo namuose, kurie yra toje šalyje, iš kurios jis atvyko". Visa problema yra dviejuose žodžiuose. Žodis "stengtis" reiškia, kad tokie šeimos nariai tikros teisės imigruoti neturi ir valstybėms-narėms tenka tik neapibrėžta pareiga stengtis padėti šeimoms vėl susijungti. Kitas žodis

- "šeimos" - kelia abejoniц, ar ši nuostata yra taikytina sugyventiniams, juo labiau, jei jie yra tos pačios lyties sugyventiniai. Buvo jrodinėjama, kad tos pačios lyties asmenys turi būti laikomi šeimos nariais.12 Tai puikiausiai derintцsi ir su Europos Žmogaus Teisiц Teismo palaipsniui plečiama Europos žmogaus teisiц konvencijos 8 straipsnyje naudojamos s vokos "šeimyninis gyvenimas" prasme.13 Iš 10 straipsnio 1 dalies formuluotės taip pat yra aišku, kad tuomet, kai antroje to paties straipsnio dalyje kalbama apie šeim , turima galvoje platesnė šio žodžio samprata nei jau ir taip platus sutuoktiniц, tėvц, vaikц, seneliц ir anūkц ratas. Todėl šios nuostatos aiškinimas, jog ji apima ir bet kurios lyties sugyventinius, atitiktц EB sutarties 13 straipsnio principus. Atitinkama jstatyminė pataisa čia taip pat būtц geriausias lygiateisiškumo jtvirtinimo būdas. Tuo pat metu prievolė "stengtis" turi būti paversta pilnateise. Atrodo, kad papildomos s lygos, kuriose kalbama apie darbuotojo išlaikomus arba jo namuose gyvenančius asmenis, yra daugiau nei pakankama garantija, jog šia teise nebus galima naudotis netinkamu būdu.

B. SIŪLOMI .STATYMO PAKEITIMAI

Komisija pripažino, kad reglamentas 1612/68 (taip pat ir jo nuostatos dėl šeimos nariц) turi būti papildytas. Tuo tikslu 1998 m. spalio mėn. 14 d. Tarybai ji pateikė pasiūlym .14 Pasiūlymas remiasi EB sutarties 40 ir 251 straipsniais, ir jam priimti Taryboje užtektц kvalifikuotos balsц daugumos. Naujasis siūlomo 10 straipsnio pirmojo paragrafo tekstas yra toks:

12 Žr. daugiau: M. Supperstone ir D. XxXxxxxxx: “Immigration: The Law and Practice”, London: Longman 1999; A. Xxxxxxx and X. X. X. Xxxxxx: “Lesbians and Gay Men in the European Community Legal Order”, in K. Xxxxxxxx and X. Clapham, above note 1, pp. 7-69;

X. Xxxxx: “Family Life in Community Law: The Limits of Freedom and Dignity”, in E. Guild (ed.): The Legal Framework and Social Consequences of Free Movement of Persons in the European Union, The Hague/Boston/London: Kluwer Law International 1999, pp. 7-17.

13 Žr. : ECHR judgment of 22 April 1997 in the case X, Y and Z v. the United Kingdom.

19 COM (1998) 399 final – 98/0229(COD), adopted by the Commission on 22 July 1998;

Official Journal [1998] C 399/9.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

1. Asmenys, nepriklausomai nuo jy tautybės, turi teisę gyventi kartu su valstybės- narės piliečiu, kuris dirba kitos valstybės- narės teritorijoje, jeigu jie yra:

(a) jo sutuoktinis arba bet kuris kitas asmuo, kuris pagal priimančios valstybės- narės ¡statymus yra prilyginamas sutuoktiniui, bei jy vaikai;

(b) giminaičiai pagal kylanči" tokio darbininko ir jo sutuoktinio genealogijos linij";

(c) bet kuris kitas darbininko arba jo sutuoktinio šeimos narys, jeigu jis yra šio darbininko išlaikomas arba gyvena jo namuose, kurie yra toje valstybėje-narėje, iš kurios jis atvyko.

Komisija taip pat pasiūlė j reglament 1612/68 jtraukti nauj straipsnj:

1a straipsnis

Taikant š¡ reglament", bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės ar tautinės priklausomybės, religijos, ¡sitikinimy, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos turi būti draudžiama.

Priėmus siūlomas pataisas, bus žengti tam tikri žingsniai jteisinant ES darbuotojц tos pačios lyties partneriц lygias teises. Nors šis pasiūlymas tiesiogiai nesiremia 13 straipsniu, Komisija veikiausiai jj supranta kaip vien iš šio straipsnio jgyvendinimo etapц. Tačiau pasiūlymas yra per daug neapibrėžtas, todėl negali garantuoti pilno diskriminacijos dėl lytinės orientacijos panaikinimo.

Dėl ketvirtojo tipo diskriminacijos 1a straipsnyje siūloma nediskriminavimo nuostata turėtц būti pakankama kliūtis, trukdanti kuriai nors valstybei-narei nevedusiems tos pačios lyties partneriams teikti mažiau teisiц imigracijos srityje nei vedusiems priešingц lyčiц partneriams. Iš sprendimo Xxxxx byloje seka, jog Teisingumo teismas tokj skirstym vadina diskriminacija dėl lytinės orientacijos. Siūlomas 1a straipsnis valstybėms-narėms leis aiškiai suprasti, jog laisvo dirbančiцjц ir jц partneriц judėjimo srityje yra draudžiama skirstyti asmenis šiuo pagrindu. čis straipsnis turėtц būti taip pat pakankama priemonė trečiojo diskriminacijos tipo atveju, jei nevienodos teisės bus suteikiamos vedusiems tos pačios lyties sutuoktiniams ir priešingos lyties sutuoktiniams.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

Tačiau, kalbant apie registruotц partneriц diskriminacij vedusiц sutuoktiniц atžvilgiu (antrojo tipo diskriminacija), pasiūlymas nėra pakankamai konkretus. Žodžiai "bet kuris kitas asmuo, kuris pagal priimančios valstybės narės jstatymus yra prilyginamas sutuoktiniui" reiškia, kad vienos valstybės-narės registruotieji partneriai kitoje valstybėje gaus tas pačias teises kaip ir vedę sutuoktiniai tik tuo atveju, jei joje bus priimtas partnerystės jstatymas. Tai, be abejo, apribotц ES darbuotojц registruotцjц partneriц judėjimo laisvę, nes toks jstatymas kol kas yra priimtas tik keliose ES valstybėse. čj apribojim galima pašalinti jterpiant žodžius "arba tos valstybės narės, iš kurios jis atvyko", arba išbraukiant žodžius "pagal priimančios valstybės-narės jstatymus". Pirmasis bandymas tokiu būdu padaryti siūlom patais 1999 m. gegužės mėn. 4 d. ES Parlamente buvo atmestas nedidele balsц persvara.15

Kalbant apie pirmojo tipo diskriminacij (nevedusiц sugyventiniц diskriminacija vedusiц sutuoktiniц atžvilgiu), pasiūlymas nėra pakankamai konkretus. Jame ir toliau yra vartojamas žodis "šeima", kurj valstybinės valdžios jstaigos gali ir toliau interpretuoti kaip neapimantj nevedusiц (tos pačios lyties) partneriц. Nėra garantijц, kad Xxxxxxx bus pasiruošęs žodj "šeima" interpretuoti sutinkamai su siūlomame 1a straipsnyje numatytomis nediskriminavimo nuostatomis. Todėl turi būti jterptas punktas, kuriame būtц nurodyta, jog 10(1) straipsnyje esanti frazė "šeimos narys" taip pat reiškia ir bet kurios lyties kartu gyvenantj partnerj.

čio siūlomo teksto privalumas yra tas, jog tai kitiems šeimos nariams suteikia konkrečias teises, o ne vien tik jpareigoja valstybes nares "stengtis". Tačiau, 1999 m. gegužės mėn. 4 d. Parlamentas šj pasiūlym gerokai sušvelnino, išbraukdamas žodžius "arba gyvena jo namuose, kurie yra toje valstybėje-narėje, iš kurios jis atvyko".16

15 Amendment 6 to the Hermange Report of the European Parliament: A9-0252/99.

16 Amendment 7 to the Hermange Report of the European Parliament: A9-0252/99.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

2. TREČIyJy ŠALIy PILIEČIAI

Kol kas dar nėra jpareigojančiц ES teisiniц normц, kurios reglamentuotц ne ES piliečiц užsienio partneriц imigracij . Tačiau naujasis 63(3) straipsnis numato, kad per penkerius metus nuo Amsterdamo sutarties jsigaliojimo turės būti priimtos ES teisės normos, reglamentuojančios kelis imigracijos teisės aspektus, jskaitant ir šeimц susijungim . Tokiu būdu imigracijos politika buvo perkelta iš taip vadinamo trečiojo ramsčio j pirm xx xxxxxx, t.y. j Europos Bendrijц institucijц kompetencij . Dabar tam tikras vaidmuo šioje srityje yra suteiktas tiek Parlamentui, tiek Teisingumo teismui.

Tokiц teisiniц normц projektц ruošimui jkvėpimo greičiausiai suteiks ir 1993 m. birželio mėn. 1 d. ES valstybiц imigracijos ministrц priimta teisiškai nejpareigojanti rezoliucija "Dėl valstybiц-nariц šeimц susijungimo politikos harmonizavimo nacionalinėse teisės sistemose"17 ir Komisijos pasiūlymas "Dėl Konvencijos, reguliuojančios trečiцjц šaliц piliečiц priėmim j Europos S jungos valstybes-nares normц", kuris Tarybai buvo pateiktas 1997 m. liepos mėn. 30 d.18

1993 metц rezoliucijoje yra septyniolika "principц, reglamentuojančiц valstybiц nariц politik šeimц susijungimo srityje". čie principai nėra teisiškai privalomi, bet ministrai "susitarė užtikrinti, kad iki 1995 m. sausio mėn. 1 d. jц valstybiц nacionalinė teisė bus priderinta prie šiц principц" (penktasis preambulės paragrafas). Principai galioja tik "ne EB valstybiц piliečiц šeimц nariams, kurie teisėtai gyvena valstybės- narės teritorijoje, ir kuriц statusas jiems leidžia tikėtis gauti pastovц arba ilgalaikj leidim gyventi". Sutinkamai su 2 principu, valstybės narės greičiausiai suteiks leidim "gyventojo sutuoktiniui (tai yra su juo/ja priimančioje valstybėje-narėje pripažintais santuokiniais ryšiais susijusiam asmeniui)" ir jц vaikams. Kai dėl kitц "šeimos nariц", valstybės-narės tik "pasilieka galimybę" leisti jiems jvažiuoti ir pasilikti, "jei yra nenuginčijamos priežastys, kurios pateisina tokiц asmenц buvim " (10 principas).

1997 metais pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl konvencijos dar aiškiau atskiria nevedusius partnerius. Sutinkamai su 26(1) straipsniu, teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio "sutuoktinis" bus priimamas tik

17 SN 2828/1/93 WGI 1997 REV 1; pilnC tekstC ir komentarus galite rasti: E. Guild: “The Developing Immigration and Asylum Policies of the European Union”, The Hague/ Boston/London: Kluwer Law International 1996.

18 COM(97) 387 final – 97/0227 (CNS), Official Journal [1997] C 337/9; komentary

ieškokite: S. Peers: “Raising Minimum Standards, or Racing for the Bottom? The Commission´s Proposed Migration Convention”, in E. Guild, above note 12, pp. 199- 166.

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

tuo atveju, jei "santuoka yra suderinama su pagrindiniais valstybės- narės teisės principais". Iš kitц šeimos nariц, šeimos susijungimo teisės prašyti galės tik išlaikomi vaikai ir tėvai (26 straipsnio 3 dalis).

Akivaizdu, kad iki šiol, ruošiant ES teisinius tekstus dėl šeimц susijungimo, nebuvo atsižvelgiama j nediskriminavimo princip , kurj numato 13 straipsnis. Dabar 13 straipsnis gali vaidinti svarbц vaidmenj, užtikrinant, kad 63 EB sutarties straipsnio pagrindu priimamose EB imigracijos normose būtц numatytos tos pačios teisės ir trečiцjц šaliц piliečiц tiek vedusiems ar registruotiesiems, tiek nevedusiems skirtingos lyties, bei nevedusiems tos pačios lyties partneriams. Diskriminacij dėl pilietybės draudžiantis 12 EB sutarties straipsnis gali padėti užtikrinti, jog nebus diskriminuojamos ES ir trečiцjц šaliц piliečiц šeimц susijungimo teisės.19

Pabėgėliц pripažinimas yra jau kitas klausimas, tačiau su aptariama tema turi ir kai k bendro. EB sutarties 63 straipsnio pirmojoje dalyje taip pat reikalaujama, kad per penkerius metus (skaičiuojant nuo 1999

m. gegužės mėn. 1 d.) būtц priimtos EB normos, nustatančios "minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pabėgėlio statuso prašantys trečiцjц šaliц piliečiai". 1999 m. vasario mėn. 10 d. Parlamentas priėmė rezoliucij "Dėl jvairiц apsaugos formц, papildančiц pabėgėlio status Europos S jungoje, derinimo" (A4-0450/ 98). 14 paragrafe Parlamentas siūlo, kad papildoma apsauga būtц taikoma asmenims, kurie pabėgo iš savo šalies ir/arba negali sugrjžti, nes pagrjstai bijo, jog dėl jц lytinės orientacijos galės tapti smurto aukomis. Asmens, bijančio, jog savo šalyje bus persekiojamas dėl homoseksualumo, nejleidim klasifikuoti kaip tiesioginę diskriminacij dėl lytinės orientacijos, būtц sunku, tačiau 13 straipsnis gali būti panaudotas kaip stiprus argumentas, jog toks asmuo iš tikrцjц turi teisę gauti pabėgėlio status .20

19 Žr. X. Xxxx: “The New Article 13 EC Treaty: A Sound Basis for European Anti- Discrimination Law?”, Maastricht Journal of European and Comparative Law, 1/1999, pp. 5-28.

20 Žr. A. Tanca: “European Citizenship and the Rights of Lesbians and Gay Men” in K.

Xxxxxxxx and X. Clapham, 1 pastaba aukç@iau, pp. 267-288

4 skyrius: Lygybės laisvo asmenц judėjimo srityje besiekiant

Apibendrinant reikėtц pasakyti, jog 13 straipsnis turi tarnauti tiek kaip teisinis pagrindas, tiek kaip politinis stimulas, plečiant ir stiprinant vien iš svarbiausiц EB teisės principц- laisv asmenц judėjim . Jis turi garantuoti, jog ši laisvė būtц vienodai prieinama, nepriklausomai nuo pilietinio statuso arba lytinės orientacijos tiek ES piliečiams, tiek trečiцjц šaliц gyventojams, o taip pat jц partneriams, nepriklausomai nuo jц tautybės ar lyties.

Dr. Keesas Waaldijkas

yra teisės moksly magistras, Nyderlandy Leideno universiteto Teisės fakulteto dėstytojas ir mokslinis bendradarbis. Jis dėsto kursC apie teisinius metodus ir specializuojasi teisės bei homoseksualumo srityje, yra Olandijos šeimos reikaly tarybos narys, dirbęs teisės eksperty komisijoje, kuri Olandijos vyriausybę konsultavo

teisės j santuokos suteikimC tos pa@ios lyties partneriams

klausimais.

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

Penktasis                      skyrius:                     

Lobistinė veikla Europos €ąjungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

Xxxxxxxxx xx Xxxxx

Savaime suprantama, jog tuo metu kai ES pradeda jgyvendinti naujas 13 straipsnio suteikiamas galias, lesbiečiц ir gėjц teises ginančioms organizacijoms yra labai svarbu kontroliuoti politikos formavimo ir jstatymц leidybos procesus. Viena iš 1996/7 metц Tarpvyriausybinės konferencijos pamokц buvo tai, jog efektyvi lobistinė veikla nejmanoma nežinant ES institucijose vykstančiц debatц eigos, o tam savo ruožtu yra būtina turėti informacij apie naujausius pasiūlymus politikos srityje. čiame skyriuje skaitytojas trumpai supažindinamas su praktiniais dalykais, kuriuos būtina žinoti norint susipažinti su Europos S jungos dokumentais.

SPRENDIMy PRIĖMIMO PROCESO SKAIDRUMAS IR ATVIRUMAS

Jei sprendimц priėmimo proceso skaidrumo ir atvirumo klausimas S jungoje anksčiau praktiškai išvis nebuvo gvildenamas, tai nuo 1992 metц jis tapo viena iš pagrindiniц diskusijц temц. Visuomenės debatai dėl Mastrichto sutarties ratifikavimo ir tai, jog Danijoje surengtame referendume nebuvo surinkta pakankamai balsц šios sutarties ratifikavimui, o Prancūzijos referendume už jos ratifikavim pasisakė tik nežymi dauguma atėjusiц balsuoti, parodė, kad piliečiai nutolo nuo S jungos bei nuo joje vykstančiц sprendimц priėmimo procesц, bei prarado pasitikėjim .

Valstybės narės pagaliau suprato, kad tolesnis integracijos procesas nejmanomas be piliečiц pritarimo. Todėl S junga turėjo būti priartinta prie jos gyventojц. Vienas iš būdц šito pasiekti yra skaidrumo ir atvirumo skatinimas. Tai ne tik pasitarnaus institucijц demokratizavimui, bet ir sustiprins S jungos teisėtum paprastц piliečiц akyse.

Nuo 1992 metц institucijos ėmėsi priemoniц tam, kad S junga taptц atviresnė. Viena iš svarbiausiц priemoniц buvo 1993 metais priimtos Elgesio taisyklės dėl visuomenės teisės susipažinti su Komisijos ir

1 Code of Conduct (93/730/EC), O.J. 1993 L 390/91 (adopted on 6 December 1993).

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

Tarybos dokumentais.1 Kita priemonė yra susijusi su Tarybos darbo tvarkos pakeitimu tam, kad esant tam tikroms aplinkybėms būtц numatyti atviri debatai ir išimtys, kai neturi būti taikomas jos svarstymц konfidencialumo principas. 1995 metais, po dviejц šiaurės šaliц, kuriose tradiciškai yra susiklosčiusi atvira vyriausybės sistema, prisijungimo ir naujo Ombudsmeno paskyrimo, skaidrumo ir atvirumo skatinimo tendencija iš dalies sustiprėjo.

čie klausimai taip pat buvo pagrindiniu diskusijц objektu 1996 metais, kai buvo rengiamasi Tarpvyriausybinei konferencijai. Tai, jog Amsterdamo sutartyje atvirumo principui buvo suteiktas konstitucinis statusas rodo, jog pripažjstama šiц klausimц svarba S jungai. Pagal papildyt 1 straipsnj ES sprendimai turi būti priimami kaip galima atviriau ir sprendimц procesas turi būti kaip galima labiau priartintas prie piliečiц. Be to pirm kart "visi S jungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, nuolat gyvenantys ar turintys registruot buveinę valstybėje narėje" jgavo teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (EB sutarties 255 straipsnis). Pagrindinius šios teisės principus ir apribojimus Taryba ir Parlamentas nustatys iki 2001 metц gegužės mėn. 1 d. Dabartiniu metu Komisija ruošia jstatyminj pasiūlym šiuo klausimu. Elgesio taisyklės liks galioti iki naujц jstatymц priėmimo ir jsigaliojimo.

ELGESIO TAISYKLĖS

Elgesio taisyklės dėl visuomenės teisės susipažinti su Komisijos ir Tarybos dokumentais yra teisiškai neprivaloma tarp institucijц sudaryta sutartis, kurioje yra numatyta paraiškц dėl susipažinimo svarstymo tvarka ir priežastys, dėl kuriц šios paraiškos gali būti atmetamos. čias taisykles institucijos jgyvendino atskirais sprendimais. Prašymai susipažinti su dokumentais turi būti pateikti laikantis šiuose sprendimuose numatytц reikalavimц.2

Bendrasis taisyklėse išdėstytas principas skelbia, kad visuomenei turi būti suteikta teisė kuo plačiau susipažinti su Komisijos ir Tarybos turimais dokumentais. Tačiau, kaip yra nurodoma taisykliц 3 paragrafe, tai yra taikoma tik šiц dviejц institucijц sudarytiems

2 Council Decision (93/731/EC) on public access to Council documents, O.J. 1993 L 390/ 93 (adopted on 20 December 1993); Commission Decision (99/90/ECSC, EC, Euratom) on public access to Commission documents, O.J. 1999 L 96/58 (adopted on 8 February 1999). Pirmajame Komisijos sprendimo straipsnyje yra skelbiama, kad buvo priimtos Elgesio taisyklės, o likusioje šio dokumento dalyje yra detaliau išdėstoma paraišky dėl susipa;inimo su dokumentais nagrinėjimo tvarka. Tuo tarpu Tarybos sprendime iš esmės yra atkartojamos, su kai kuriais pakeitimais, Elgesio taisyklėse išdėstytos susipa;inimui su dokumentais taikomos taisyklės ir sClygos.

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

dokumentams, o tais atvejais kai kurioje nors iš šiц institucijц esantis dokumentas buvo parengtas fizinio ar juridinio asmens, valstybės narės, kitos Bendrijos institucijos arba bet kokios nacionalinės arba tarptautinės organizacijos, paraiška turi būti siunčiama tiesiogiai to dokumento autoriui. Pavyzdžiui, prie Komisijos sudarytц (tarnybiniц) dokumentц yra priskiriami parengiamieji dokumentai, tokie kaip jstatymц projektц pasiūlymai, tarpiniai pranešimai ir aiškinamieji dokumentai, tokie kaip memorandumai ir studijos.3 Taryboje platinami dokumentai, pavyzdžiui, generalinio sekretoriato parengtos pastabos, Pirmininkaujančios valstybės narės pastabos/ pranešimai ir suvestinės ataskaitos.

Pagal šias taisykles bet kuris asmuo, norėdamas susipažinti su dokumentais, gali (raštu) kreiptis nenurodydamas jo susidomėjim paskatinusiц priežasčiц. Atsakymai j tokius paklausimus turi būti pateikti per vien mėnesj.4 Jei teisė susipažinti yra suteikiama, pareiškėjas gali su dokumentu susipažinti vietoje, arba paprašyti, kad jam būtц atsiцsta dokumento kopija. Komisija gali savo nuožiūra nustatyti dokumentц kopijц kainц nustatymo sistem , tačiau Tarybos dokumentц kopijц kaina yra fiksuota. Jos dokumentas kainuoja 10 eurц, tačiau jei jo apimtis yra didesnė negu 30 puslapiц, papildomai dar priskaičiuojama po 0,036 euro už puslapj.5 Jei prašymas atmetamas, pareiškėjas yra informuojamas apie neigiamo atsakymo priežastis ir jis per vien mėnesj gali, pateikdamas taip vadinam "patvirtinam jj pareiškim ", reikalauti sprendim peržiūrėti. Komisijoje pirminius prašymus susipažinti su dokumentais svarsto atitinkamas generalinis direktoratas arba departamentas, patvirtinamuosius pareiškimus – generalinio sekretoriato skyrius. Prašymai susipažinti su Tarybos dokumentais svarstomi Tarybos sekretoriato F generaliniame direktorate.6

Jeigu patvirtinamasis pareiškimas yra atmetamas, pareiškėjas per vien mėnesj gali paduoti skund Ombudsmenui, arba sutinkamai su EB sutarties 195 ir 230 straipsniuose nurodytomis s lygomis iškelti byl Teisingumo teisme. Kelias per Ombudsmen turi t privalum , jog yra paprastas ir nieko nekainuoja.

3 Žr. Citizen´s Guide on access to Commission documents, p. 15.

9 Atsakymui j Tarybai pateiktus pirminj prašymC ir j patvirtinamCjj pareiškimC skirtas

laikas išimties tvarka gali būti pratęstas vienam mėnesiui, ;r. Council Decision of 6 December 1996 amending Council Decision 93/731/EC, O.J. [1996] L 325/19.

5 Commission Decision of 19 September 1996 amending Decision (99/90/ECSC, EC,

Euratom) of 8 February 1999 on public access to Commission documents; ;r. Decision of the Secretary General of the Council of 27 February 1996 relating to fees in the context of public access to Council documents, O.J. [1996] C 79/3.

6 Patvirtinamyjy prašymy atveju atsakymC parengia generalinis sekretoriatas, ta@iau

sprendimC dėl patvirtinamojo pareiškimo priima Informacijos darbo grupė (viena iš pastoviy darbo grupiy, ji atlieka parengiamCjj Tarybos darbC).

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

Taisyklės numato, kad "kuo platesnio susipažinimo" principui gali būti taikomos dviejц kategorijц išimtys. Pirmosios kategorijos išimtys galioja tais atvejais, kai dokumento atskleidimas galėtц pakenkti:

(a) visuomenės interesams (jei dokumentuose yra informacijos apie visuomenės saugum , tarptautinius ryšius, valiutos stabilum , teisminius procesus, ekspertizes ir tyrimus);

(b) asmens ir asmeninio gyvenimo privatumo apsaugai;

(c) konfidencialumo, kurio reikalauja t informacij pateikęs fizinis ar juridinis asmuo, arba kurio reikalauja informacij pateikusios valstybės narės jstatymai, apsaugai.

Kadangi ši kategorija yra privalomo pobūdžio, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, institucijos privalo neleisti susipažinti su dokumentais.7

Pagal antr j kategorij institucijos gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais tam, kad apsaugotц institucijos interesus ir savo darbo konfidencialum . Institucija gali savo nuožiūra spręsti, ar leisti susipažinti su susijusiais su jos darbu dokumentais. Carvel byloje8 Teismas pastebėjo, jog besinaudodamos laisve elgtis savo nuožiūra institucijos turi pasverti piliečiц interesus bei savo interesus savo darbo konfidencialumo išsaugojimo srityje. Carvel bylos atveju Taryba automatiškai atsisakė leisti susipažinti su jvairiц Tarybos susirinkimц protokolais ir dokumentais remdamasi paprasčiausiai tuo, jog šiuose dokumentuose buvo pateikta medžiaga apie Taryboje vykusias diskusijas. Vėliau šj automatišk atsisakym Teismas anuliavo, nes Taryba nejvykdė savo jsipareigojimo pasverti abiejц pusiц interesus.

KOMISIJOS KOMITETAI

Su Komisija susijusius komitetus galima padalinti j dvi grupes: j tuos, kuriuos jkūrė pati Komisija ir j tuos, kuriuos jkūrė Taryba.

[ pirm j grupę jeina daug konsultaciniц ir ekspertц grupiц, kurios padeda Komisijai diskusijose bei formuluojant politines iniciatyvas. Pagal susipažinimo su dokumentais tvark apibrėžiančiц taisykliц nuostatas šie komitetai yra laikomi Komisijos dalimi. Todėl šiц komitetц

7 Žr., pavyzd;iui, WWF bylC, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tyrimo dėl galimos pa;eidimo procedūros dokumentai, siekiant apsaugoti visuomenės interesus ir u;tikrinti konfidencialumC, kurio esant tokioms aplinkybėms valstybės narės turi teisę tikėtis iš Komisijos, negali būti pateikti. Case T105/ 95 WWF UK v. Commission [1997] ECR II313.

8 Žr. Case T199/99, Xxxx Xxxxxx and the Guardian newspapers Ltd v. Council [1995] ECR

II2765.

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

dokumentai laikomi Komisijos dokumentais ir jiems galioja Elgesio taisyklės ir Komisijos sprendimas dėl teisės susipažinti su dokumentais.

Antrajai kategorijai priklausantys taip vadinami komitologijos komitetai kontroliuoja ir padeda Komisijai jgyvendinti Tarybos sprendimus. Dar visai neseniai prašymai leisti susipažinti su šiц komitetц dokumentais (t.y. komitetц protokolais ir vidaus taisyklėmis) turėjo būti pateikiami patiems komitetams, nes buvo laikoma, jog tai yra ne Komisijos, bet komitetц dokumentai. či padėtis pasikeitė priėmus nauj sprendim , kuriame yra išdėstyta Komisijai suteiktц galiц jgyvendinimo tvarka ("komitologijos sprendimas")9 ir yra numatyta, jog tokie dokumentai patenka j Elgesio taisykliц bei Komisijos sprendimo dėl susipažinimo su dokumentais galiojimo sritj. Be to, pagal šj sprendim Komisija privalo komitetц s raš skelbti Oficialiajame leidinyje ("Official Journal") ir jsteigti vieš jj registr , kuriame būtц renkami duomenys apie visus su komiteto veikla susijusius ir Parlamentui nusiцstus dokumentus.

VIEŠASIS TARYBOS REGISTRAS

Nuo 1999 metц Taryba tvarko dokumentц registr , pagal kurj galima surasti dominantj dokument . Registre yra nurodytas nejslaptintц dokumentц pavadinimas, numeris, autorius ir adresatas, jo sukūrimo ir archyvavimo data ir, kai dokumentas yra susijęs su kokiu nors susirinkimu, tokio susirinkimo data. Tačiau dokumento tekstas nėra pateikiamas, nes j s raš jtraukti dokumentai pateikiami tik po to, kai sutinkamai su Tarybos sprendimu dėl teisės susipažinti su dokumentais yra priimamas atitinkamas nutarimas. Registre nėra nuorodц j dokumentus, kurie buvo parengti iki 1999 m. sausio mėnesio.

9 Council Decision of 28 June 1999 laying down the procedures for the exercise of implementing powers conferred on the Commission (1999/968/EC), O.J. [1999] L 189/ 23.

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

KITOS INSTITUCIJOS IR ORGANIZACIJOS

Po Europos Ombudsmeno savo iniciatyva pateikto užklausimo dauguma kitц institucijц ir jstaigц priėmė susipažinimo su viešais dokumentais taisykles, panašias j tas, kurias yra priėmusios Komisija ir Xxxxxx. Prašymai susipažinti su dokumentais turi būti pateikti tiesiogiai toms institucijoms ir organizacijoms.10

10 The European Parliament Decision (97/632/ECCS, EC, Euratom) of 10 July 1997 on public access to documents, O.J. [1997] L 263/27; The European Monetary Institute Decision No 9/97 concerning public access to administrative documents of the European Monetary Institute, O.J. [1998] L 90/93; The Court of Auditor´s Decision No. 18/97 laying down internal rules for treatment of application for access to documents held by the Court, O.J. [1998] C 295/1; The European Investment Bank rules on public access to documents, O.J.1997 C 293, p. 13; The Economic and Social Committee Decision on public access to ESC documents, O.J. [1997] L 339/18; The Committee of Regions Decision of 17 September 1997 concerning public access to documents of the Committee of the Regions, O.J. [1997] 351/70; The Decision of the Governing board on public access to European Training Foundation documents, O.J. [1997] C 369/10; European Environmental Agency Decision of 21 March 1997 on public access to European Environment Agency documents, O.J. [1997] C 282/5; Europos Profesinio lavinimo plėtros centras ir Europos Narkomanijos kontrolės centras yra priėmę Komisijos taisykles dėl susipa;inimo su dokumentais; The Translation Centre for the Bodies of the European Union rules for access to translation Centre documents, O.J. [1998] C 96/5; Europos Gyvenimo ir darbo sClygy gerinimo fondas 1997 m. lapkri@io mėn. 21 d. yra priėmęs taisykles susipa;inimui su Fondo dokumentais (kurios Oficialiame leidinyje nebuvo spausdintos). Europos Bendrijy Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs tokiy teisiniy normy. Šiy institucijy adresus galima rasti “Information handbook of the Council” (;iūr. 59 psl.) ir Interneto svetainėje: xxxx://xxxxxx.xx.xxx/ en/agencies.html.

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

KELI NAUDINGI ADRESAI:

TARYBA

Paraiškos susipažinimui su tarnybiniais Tarybos dokumentais turi būti pateikiamos raštu, viena iš oficialiц S jungos kalbц, žemiau nurodytu adresu:

The General Secretariat of the Council of the

European Union Xxx xx xx Xxx 000 X0000 Xxxxxxxx

Phone: (000) 000.00.00

Fax: (000) 000.00.00 ir 000.00.00.

Tarybos registr galima rasti internete šiuo adresu: xxxx://xxxxxxxx.xxxxxxxxx.xx.xxx.

Rekomendacijas dėl prašymц susipažinti su Tarybos dokumentais pateikimo ir Tarybos sprendim 93/731/EC dėl visuomenės teisės susipažinti su Komisijos ir Tarybos dokumentais galima rasti internete:

• jveskite Tarybos svetainės adres :

xxxx://xx.xx.xxx/xxxxx.xxx, pelės mygtuk spragtelėkite ties pavadinimu "public register", tada pasirinkite "how to submit a request for access to Council documents".

Taryba taip pat yra išleidusi knyg

"Information handbook of the Council of the European Union" kurioje yra kalbama apie galimybes susipažinti su Tarybos dokumentais. Knyg galima gauti iš Europos Bendrijц oficialiц publikacijц biuro (EBOPB):

Office for Official Publications of the European

Communities (OOPEC) 0 xxx Xxxxxxx

L2985 Luxembourg Telefonas (352) 29.291

Xxxxxx (352) 49.57.19.

čiame vadove rasite daug praktinės informacijos apie esamus informacijos šaltinius ir apie atvirumo ir skaidrumo priemoniц jgyvendinim (jskaitant visuomenės teisę susipažinti su Tarybos dokumentais). Joje taip pat yra daug naudingц adresц (jskaitant agentūrц, Teisingumo teismo, Ombudsmeno ir kt. adresus).

Xxxxxxxxx dėl galimybės susipažinti su dokumentais galima pateikti:

Ms I. Xxx Xxxxxx (General Secretariat):

telefonas (000) 000.00.00,

faksas (000) 000.00.00,

5 skyrius: Lobistinė veikla Europos S jungoje: galimybė susipažinti su dokumentais

arba elektroniniu paštu:

xxxxxx.xxxxxxxxx@xxxxxxxxx.xx.xxx

KOMISIJA

Paraiškos susipažinti su tarnybiniais Komisijos dokumentais turi būti pateikiamos raštu, viena iš oficialiц S jungos kalbц, žemiau nurodytu adresu:

The European Commission Xxx xx xx Xxx 000

B1049 Brussels

Phone: (000) 000.00.00

Fax: (000) 000.00.00

The European Commission Bātiment Xxxx Xxxxxx Rue Xxxxxx xx Xxxxxxx

L 2920 Luxembourg

Telefonas (352) 43.011

Xxxxxx (352) 43.61.24

Prašymai susipažinti su Komisijos dokumentais (arba su bet kokiu EBOPB išleistu leidiniu) gali taip pat būti pateikiami Komisijos atstovybėms valstybėse narėse arba Komisijos delegacijoms kitose šalyse (adresai yra nurodyti "Citizen´s Guide on public access to Commission documents", žr. žemiau).

Komisija yra išleidusi buklet "Citizen´s Guide on public access to Commission documents" kuriame yra išdėstyta paraiškц pateikimo tvarka. Joje taip pat rasite Elgesio taisykles dėl visuomenės teisės susipažinti su Komisijos ir Tarybos dokumentais ir Komisijos sprendim dėl visuomenės teisės susipažinti su jos dokumentais (94/90/ECSC, EC, Euratom). Buklet galima gauti iš Europos Bendrijц Europos Bendrijц oficialiц publikacijц biuro (žr. aukščiau). Jis taip pat yra paskelbtas internete:

• atsidarykite Komisijos svetainę: xxxx://xxxxxx.xx.xxx/xxxx/ index.htm, spragtelėkite ties antrašte "Citizen´s Guide on public access to Commission documents".

Xxxxxxx informacij apie susipažinimo su Komisijos dokumentais tvark galite gauti iš:

The Secretariat-General of the European Commission

Unit SG/C/2 "Europe and the Citizen 1" N9, 2/11

Xxx xx xx Xxx 000 X0000 Xxxxxxxx.

Xxxxxxxxx xx Xxxxx

yra filosofijos moksly daktarė ir Europos Universiteto Instituto Florencijoje mokslinė bendradarbė. Ji ruošia disertacijC Europos SCjungos sprendimy priėmimo skaidrumo ir atvirumo klausimu. ↓ šj projektC taip pat jeina ir teisinės situacijos Nyderlanduose

ir Jungtinėje Karalystėje lyginamasis tyrimas.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

češtasis skyrius:

Europos €ąjunga − naujas teisiy šaltinis šaliy kandidačiy piliečiams?

Xxxx Xxxx

čiuo metu Europos S jungos plėtra - vienas sudėtingiausiц Europos uždaviniц. 1999 m. Helsinkio Europos viršūniц tarybai priėmus sprendim išplėsti valstybiц, su kuriomis deramasi dėl narystės, s raš iki dvylikos, šiam uždaviniui buvo suteiktas dar didesnis prioritetas.1 Be to, tai, jog Turkija buvo formaliai pripažinta valstybe kandidate, rodo būsimos S jungos užmojus geografine, socialine, ekonomine ir politine prasmėmis.2 čiame skyriuje aptarsime, koki jtak plėtros procesas gali padaryti ES narėmis pretenduojančiose tapti valstybėse gyvenantiems lesbietėms ir gėjams. Tiksliau sakant, bus kalbama apie tai, kokius jsipareigojimus ir prievoles naujai prisijungiančios valstybės turės prisiimti seksualiniц mažumц teisiц srityje. čiuos jsipareigojimus galima suskirstyti j dvi pagrindines kategorijas. Visц pirma, tai būtц tie jau priimti ES dokumentai, kurie suteikia apsaug nuo diskriminacijos dėl lytinės orientacijos ir kuriuos visos naujos valstybės narės turės jgyvendinti. Antra, valstybėms kandidatėms yra keliami papildomi reikalavimai dėl bendros situacijos žmogaus teisiц srityje. Tačiau, prieš pereinant prie kitц klausimц, šiame skyriuje skaitytojas bus trumpai supažindinamas su tuo, kaip lytinės orientacijos klausimai yra traktuojami dabartinėje ES teisėje.

1Par. 10, Helsinki European Council, Presidency conclusions, Press Release Brussels (11- 12-1999), Nr. 00300/99. Šj dokumentC galite rasti Internete: <xxxx://xx.xx.xxx/ newsroom/index.htm>. Derybos dėl narystės šiuo metu vyksta su Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, čekijos Respublika, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Malta ir Kipru.

2 Ten pat, 12 paragrafas.

3 Pla@iau skaitykite: Xxxx, M (1998) ´Sexual orientation and anti-discrimination policy:

the European Community´ in Xxxxxx, T & Xxxxxxx, X (eds.) The politics of sexuality - identity, gender, citizenship, London: Routledge/ECPR Studies in European political science.

9 European Parliament (1999) ´Report for the Committee on Internal Affairs and

Citizens Rights on Equal Rights for Homosexuals and Lesbians in the European Community´ [Roth] EP Doc. A3 - 0028/99.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

1. ES ir diskriminaCija dėl lytinės orientaCijos: kur mes esame?

Nors debatai Europos S jungoje dėl lesbiečiц ir gėjц teisiц prasidėjo jau pačioje devintojo dešimtmečio pradžioje,3 šio klausimo svarba ES iki paskelbiant 1994 x. Xxxx ataskait nebuvo plačiau aptarta.4 čioje ataskaitoje pirm kart buvo smulkiai išanalizuotos pačios jvairiausios diskriminacijos formos, su kuriomis lesbietės ir gėjai susiduria Europos S jungoje. Remdamasis šia ataskaita, Parlamentas pakvietė valstybes nares kartu parengti Rekomendacij dėl visц formц diskriminacijos dėl lytinės orientacijos uždraudimo.5 Po šio pranešimo tokios grupės kaip ILGA-Europa ir "Egalite"6 ėmėsi kampanijos tam, kad steigimo sutartyse būtц jtvirtintos konkrečios ES galios priimti teisės aktus dėl visц diskriminacijos formц, jskaitant ir diskriminacij dėl lytinės orientacijos, panaikinimo. či kampanija sutapo su panašiomis kitц prieš rasizm , diskriminacij dėl negalios ir diskriminacij dėl amžiaus kovojančiц grupiц iniciatyvomis.7 Tokiu būdu atsirado nauja EB steigimo sutarties nuostata, 13 straipsnis, kuriame sakoma:

Nepažeisdama kity šios Sutarties nuostaty ir neviršydama Bendrijai jos suteikty ¡galiojimy, Taryba, vienbalsiai pritardama Komisijos pasiūlymui ir pasitarusi su Europos Parlamentu, gali imtis atitinkamy veiksmy kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

či nuostata galutinai jsigaliojo 1999 m. gegužės mėn. 1 d. Reikšminga tai, jog per laikotarpj nuo susitarimo dėl pataisц pasirašymo iki tol, kol jos buvo visц penkiolikos valstybiц nariц pilnai ratifikuotos, jvyko du jvykiai, kurie parodė ES teisės reformц būtinybę.

Iš pradžiц byloje Xxxxx prieš South-West Trains8 Europos Teisingumo teismas nusprendė, kad pagal galiojančius ES jstatymus dėl lyčiц lygybės diskriminacija dėl lytinės orientacijos nėra draudžiama.9 "South-West Trains" teikdavo kelionės lengvatas tam tikriems darbuotojц giminaičiams, jskaitant vedusius bei nevedusius priešingos lyties partnerius, kuriц vertė sudarydavo maždaug 1500 eurц per metus. Tačiau kai 1995 m. sausio mėn. Xxxx Xxxxx pabandė prašyti tokiц pat kelionės lengvatц savo partnerei, jai buvo atsakyta. Nors kelionės lengvatomis galėjo naudotis nevedę priešingos lyties

5 OJ [1999] C 61/90.

6 U; lygias gėjy ir lesbie@iy teises Europos institucijose (Equality for Gays and Lesbians

in the European Institutions).

7 Ap;valgos ieškokite: Xxxxx, X (1999) ´The implications of Article 13 EC - after

Amsterdam, will some forms of discrimination be more equal than others?´ Common Market Law Review Vol. 36 p. 1127.

8 C-299/96, Grant v South-West Trains [1998] ECR I-621.

9 Ankstesnis EB sutarties 119 straipsnis (dabar 191 straipsnis).

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

partneriai, jos nebuvo suteikiamos nevedusiems tos pačios lyties partneriams. Teismas nustatė, kad tol, kol su homoseksualios orientacijos vyrais ir moterimis yra elgiamasi vienodai (nepriklausomai nuo to, kiek tas elgesys būtц negatyvus), tai negali būti laikoma diskriminacija dėl lyties. Be to, Teismas nustatė, kad pagal dabartines Bendrijos teisės nuostatas, pastovūs santykiai tarp dviejц tos pačios lyties asmenц nėra laikomi lygiaverčiais dviejц skirtingц lyčiц santuokai arba pastoviems nevedybiniams ryšiams.10

Vėliau, D prieš TarybC byloje11 , vienas švedas apskundė ES Tarybos (jo darbdavio) sprendim jo partneriui nesuteikti lengvatц. ES Pirmosios instancijos teismas atmetė visus jo pareiškime išdėstytus argumentus ir iš esmės rėmėsi Xxxxx byloje priimtu sprendimu. Todėl jis priėjo išvados, kad šiuo atveju pagrindinės žmogaus teisės nebuvo pažeidžiamos, nes nėra reikalaujama, jog tos pačios lyties partnerystėms būtц taikomas lygiц galimybiц su vedusiomis poromis principas.12 Dėl D prieš TarybC bylos šiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas Teisingumo teismui,13 tačiau atrodo, jog prieš pakeisdamas savo nuostat , Teismas turės peržiūrėti savo sprendim Xxxxx byloje.

Xxxxx ir D bylц baigtys dar kart pademonstravo bent jau tai, jog yra būtina imtis neatidėliotinц veiksmц, stiprinant lesbiečiц ir gėjц teisiц apsaug ES jstatymais. EB sutarties 13 straipsnis yra svarbus tuo, jog jis sukūrė būtin teisinj pagrind , kuriuo remiantis galima rengti naujц jstatymц projektus. Tuo tikslu 1999 m. lapkričio mėn. 25 d. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl naujц ES diskriminacijos panaikinimo jstatymц. Komisija pasiūlė dvi kovos su diskriminacija direktyvas, kurios abi buvo priimtos 2000-aisiais metais.

Visц pirma, 2000 m. liepos mėn. Taryba priėmė direktyv , kuria buvo uždrausta diskriminacija dėl rasinės ar tautinės kilmės pačiose jvairiausiose srityse, taip pat ir darbo, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis (jskaitant būst ), srityse.14 či direktyv papildė 2000 m. gruodžio mėn. priimta lygiц galimybiц darbo srityje bendrц pagrindц direktyva. Ji draudžia diskriminacij darbo vietose dėl religijos ar jsitikinimц, amžiaus, negalios arba lytinės orientacijos.15

10 Par. 35.

11 T-269/97, ECR-SC [1999] II-1.

12 Par. 39.

13 C-122/99P. Žodinis nagrinėjimas buvo baigtas 2001 m. sausio mėn. 23 d.

19 Council Directive 2000/93/EC of 29 June 2000 implementing the principle of equal

treatment between persons irrespective of racial or ethnic origin, OJ [2000] L 180/22. 15 Council Directive 2000/78/EC of 27 November 2000 establishing a general framework for equal treatment in employment and occupation, OJ [2000] L 303/16.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

Be to Taryba priėmė "Sprendim dėl Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmц programos 2001-2006 metams".16 Ja yra siekiama su diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės, religijos arba jsitikinimц, amžiaus, negalios ar lytinės orientacijos kovoti ne jstatymais, bet kitais keliais. Bus finansuojama geresnj su diskriminacija susijusiц klausimц supratim skatinanti veikla, sudaromos s lygos keistis informacija ir patyrimu bei skleisti kovos su diskriminacija vertybes ir patyrim ".17 Yra svarbu tai, jog Sprendimo 9 straipsnyje yra nurodoma, jog šioje veikloje galės dalyvauti ir valstybės kandidatės. Programai 2001-2006 metams yra skiriamas 98,4 milijonц eurц biudžetas.

Pagrindц direktyvos, kaip naujo teisinės apsaugos nuo diskriminacijos dėl lytinės orientacijos dokumento svarba yra pati betarpiškiausia. Joje yra draudžiama diskriminuoti dėl lytinės orientacijos visose su darbo santykiais susijusiose sferose, jskaitant ir profesinj mokym bei veikl profesinėse s jungose bei kitose profesinėse asociacijose.18 Tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija yra draudžiama ir j neteisėtos diskriminacijos s vok yra jtrauktas taip pat ir priekabiavimas.19 Yra draudžiamas skund padavusio asmens persekiojimas.20 Sankcijos už bet kokj diskriminacijos veiksm turi būti "efektyvios, proporcingos ir atgrasančios".21 Be to, bet kuri su tuo susijusi organizacija gali, kurio nors ieškovo vardu, su jo arba jos sutikimu, pateikti skund teismui dėl direktyvoje nurodytц jsipareigojimц jgyvendinimo.22 Direktyva jpareigoja ne tik dabartines valstybes nares, bet ir visas būsimas nares po jц jstojimo.

Po šios Europos S jungos pozicijos diskriminacijos dėl lytinės orientacijos atžvilgiu apžvalgos galima pereiti prie plėtros . Iš pradžiц aptarsime plėtros mechanizm .

2. Plėtros proCesas

Turint omenyje šio sprendimo svarb , stebina tai, jog ES teisės aktuose reikalavimai dėl jstojimo yra taip netiksliai suformuluoti. Iki 1999 metц Amsterdamo sutartimi padarytц pakeitimц ES sutartyje paprasčiausiai buvo nurodyta, jog "priėmimo s lygos ir sutarčiц, kuriomis grindžiama S junga, pakeitimai, reikalingi tokiam priėmimui, išdėstomi valstybiц

16 Council Decision of 27 November 2000 establishing a Community action programme to combat discrimination (2001 to 2006), OJ [2000] L 303/23.

17 Ten pat, Article 2(c).

18 Article 3(1), Framework Directive.

19 Ten pat, Article 2.

20 Ten pat, Article 11.

21 Ten pat, Article 17.

22 Ten pat, Article 9(2).

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

nariц ir paraišk pateikusios valstybės susitarime".23 Norint tiksliau suformuluoti narystės ES siekiančioms Vidurio ir Rytц Europos šalims taikomus reikalavimus, Xxxxxxxx Tarybos susitikime Kopenhagoje 1993 metais buvo sutarta parengti detalesnj stojimo kriterijц s raš . Jame buvo nurodyta, kad valstybė kandidatė gali būti priimta j S jung tik su s lyga, jei:

- joje stabiliai dirba demokratij , teisėtum , žmogaus teises ir pagarb mažumoms bei jц apsaug garantuojančios institucijos;

- joje yra susiformavusi pilnai funkcionuojanti rinkos ekonomika, o taip pat ji sugebėtц atsilaikyti konkurenciniam spaudimui ir rinkos jėgoms S jungos viduje;

- ji sugebėtц prisiimti narystės jsipareigojimus, jskaitant politinės, ekonominės ir pinigц s jungos tikslц siekim .24

Be to, valstybė kandidatė taip pat turi būti per savo administraciniц struktūrц reformas sukūrusi s lygas integracijai, kad atitinkamos administracinės ir teismo struktūros sugebėtц efektyviai diegti j nacionalinę teisę perkeltus Europos Bendrijos jstatymus.25 1999 m. Amsterdamo sutartyje Kopenhagos susitikime nustatyti kriterijai buvo plėtojami toliau, papildant atitinkamas sutarčiц nuostatas. Todėl naujoje 49 straipsnio redakcijoje yra numatoma, kad:

Kiekviena Europos valstybė, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti nor" tapti S"jungos nare. Savo paraišk" ji pateikia Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi absoliučia Europos Parlamento nariy balsy dauguma patvirtint" pritarim", sprendžia vieningai.

Priėmimo s"lygy ir sutarčiy, kuriomis grindžiama S"junga, pakeitimai, reikalingi tokiam priėmimui, nustatomi valstybiy nariy ir paraišk" pateikusios valstybės susitarimu. Šis susitarimas pateikiamas visoms susitariančioms valstybėms ratifikuoti pagal jy atitinkamas konstitucines normas.

Pati svarbiausia šio papildymo naujovė yra užuomina j EB sutarties 6 straipsnio 1 dalj. Joje yra sakoma, kad "S junga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybėms narėms". Todėl EB sutarties 49 straipsnis reikalauja, kad bet kuri prisijungianti valstybė gerbtц žmogaus teises.

23 Article O.

29 Bulletin-EC, 6-1993.

25 Ten pat.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

Stojimo procedūros

Bet kokie sprendimai dėl naujц nariц priėmimo turi būti tvirtinami jvairiose institucijose. Tarp kita ko, 49 straipsnyje yra reikalaujama, kad:

a. tokj sprendim savo vieningai priimtu sprendimu patvirtintц Ministrц Taryba;

b. jam absoliučia balsц dauguma pritartц Europos Parlamentas;

c. jj ratifikuotц kiekviena iš dabartiniц valstybiц nariц (ir pati narystės siekianti valstybė).

Taigi, norint patvirtinti kurios nors naujos valstybės jstojim , reikia mažц mažiausiai aštuoniolikos atskirц sprendimц. Kalbant apie jsipareigojimц dėl žmogaus teisiц jgyvendinim , Europos Parlamentas jau seniai remia žmogaus teises, jskaitant ir lesbiečiц ir gėjц teises. 1998 m. rugsėjo mėn. Parlamentas pareiškė, kad jis nepritars šalies, kurios jstatymai ir politika pažeidžia lesbiečiц ir gėjц teises, narystei Europos S jungoje. 26 1999 m. birželio mėn. išrinktas penktasis Parlamentas irgi patvirtino, kad laikysis tokio požiūrio.27

Stojimo j ES s lygas ir tvark mes jau aptarėme, todėl dabar pabandykime išsiaiškinti, kaip tai siejasi su antidiskriminacine teise. Yra du pagrindiniai klausimai. Visц pirma, bet kuri narystės ES siekianti valstybė turi j savo teisinę sistem perkelti ES teisės nuostatas. čis teisės aktц rinkinys paprastai yra vadinamas acquis communautaire. Tokiu būdu tais atvejais, kai ES teisė jau reikalauja laikytis antidiskriminaciniц reikalavimц, valstybiц kandidačiц vidaus jstatymai turi būti suderinti su šiais jsipareigojimais. Be to, kiekviena narystės siekianti šalis turi jsipareigoti gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, jskaitant ir mažumц apsaugos teises. Kaip matysime vėliau, nei Kopenhagoje suformuluotuose kriterijuose, nei ES steigimo sutartyje nėra bandoma apibrėžti, k reiškia s voka "žmogaus teisės", arba kurios "mažumos" turi teisę j apsaug . Nepaisant to, dabar jau galima argumentuotai teigti, kad j šj reikalavim turi būti jtraukti ir su lytine orientacija susiję klausimai. Likusioji šio skyriaus dalis yra skirta išsamesniam šiц dviejц reikalavimц aptarimui. Pradėsime nuo acquis communautaire.

26 Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community; adopted 17 September 1998, par. J, B9-0829 & 0852/98, PE 272.005/79.

27 Par. 76, European Parliament resolution on respect for human rights in the

European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/399.

6 skyrius: Europos S junga – naujas tеisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

3. Acquis communautaire nuostatos diskriminaCijos dėl lytinės orientaCijos srityje

Tai, jog iki 1999 mеtц ES vеiksmams kovojant su diskriminacija dėl lytinės oriеntacijos nеbuvo tvirto tеisinio pagrindo, labai trukdė plėtoti vеiksmingеsnеs šios sritiеs politinеs kryptis ir tai atsispindi pačiamе acquis. Vis dėlto buvo priimta daugybė privalomц ir nеprivalomц dokumеntц, kuriuosе šiе klausimai yra tiеsiogiai ar nеtiеsiogiai sprеndžiami.

Teisiεkai ¡pareigojantys dokumentai

Pagrindiniu tеisiškai jparеigojančiu dokumеntu yra 2000 mеtц gruodžio mėnеsj priimta Pagrindц dirеktyva, kuri jau buvo išsamiau aptarta. [domu tai, kad kai kurios narystės ES siеkiančios šalys (Rumunija bеi Čеkijos Rеspublika ) jau patvirtino priеmonеs, kurios galėtц būti laikomos šios dirеktyvos pеrkėlimu j nacionalinę tеisės sistеm . Nors yra svеikintinos bеt kokios diskriminacijos dėl lytinės oriеntacijos srityjе patеiktos iniciatyvos, rеikia pažymėti, jog Pagrindц dirеktyva yra ypatinga tuo, jog jojе numatomi gana konkrеtūs jsiparеigojimai. Pagal ši dirеktyv bеndro pobūdžio diskriminacijos uždraudimas nėra laikomas pakankama jgyvеndinimo priеmonе. Priеšingai, iš valstybiц bus rеikalaujama, kad jos galėtц jrodyti, jog ėmėsi tinkamц vеiksmц, sprеndžiant tokius sudėtingus klausimus kaip priеkabiavimas, nеtiеsioginė diskriminacija bеi darbas rеliginėsе organizacijosе. Turint omеnyjе tai, jog pati dirеktyva valstybеs jpareigoja plėtoti dialog su atitinkamais nеvyriausybiniais dalyviais,28 rеikia manyti, kad valstybiц parеiga, priеš priimant j jgyvеndinančius tеisinius aktus, yra konsultuotis su lеsbiеtеs, gėjus ir bisеksualus atstovaujančiomis nacionalinėmis grupėmis.

Apiе diskriminacij dėl lytinės oriеntacijos nėra tiеsiogiai užsimеnama nеi viеnojе kitojе tеisiškai jparеigojančiojе priеmonėjе. Tačiau yra kеli tеisės aktai, kuriе gali būti nеtiеsiogiai naudingi lеsbiеtėms ir gėjams. Pavyzdžiui, tėvystės atostogц dirеktyva 96/34/EC29 numato tеisę po vaiko gimimo arba jvaikinimo išеiti trijц mėnеsiц apmokamц atostogц, o vaikui susirgus arba jvykus nеlaimingam atsitikimui, kai darbuotojas būtinai privalo būti šalia vaiko, tеisę gauti atostogas dėl šеimyniniц aplinkybiц (compassionatе lеavе). Čia iškyla svarbus klausimas: ar ši dirеktyva bus taip pat taikoma ir lеsbiеčiц bеi gėjц partnеriams. Pavyzdžiui, ar galės atostogas dėl šеimyniniц aplinkybiц gauti tos

28 .Article 19, Framework Directive.

29 OJ [1996] L 195/9, 19.6.96.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

pačios lyties partneriai, ir ar po vaiko gimimo ar jsivaikinimo tėvystės atostogos bus suteikiamos kitam tos pačios lyties partneriui? Svarbu, kad Komisija j Tarybos susirinkimo, kuriame buvo priimta ši direktyva, protokol jtraukė pareiškim , jog "direktyva turi būti jgyvendinama be jokios diskriminacijos dėl rasės, lyties, lytinės orientacijos, odos spalvos, religinės priklausomybės ar nacionalinės kilmės.30

Kitas lesbietėms ir gėjams palankaus dokumento pavyzdys yra direktyva "Dėl asmenц apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokiц duomenц judėjimo" 31 , kuri garantuoja speciali su asmens intymiu gyvenimu susijusiц duomenц apsaug (8 straipsnis). Nėra jokios abejonės, jog ši nuostata privačioms organizacijoms, taip pat ir darbdaviams, neleidžia kaupti slaptц bylц apie lytinę orientacij .32

Teisiεkai ne¡pareigojantys dokumentai

Prie teisiškai nejpareigojančiц dokumentц yra priskirtinos, pavyzdžiui, rekomendacijos, rezoliucijos ir nuomonės. Nors teismo keliu jц jgyvendinti negalima, tačiau Teisingumo teismas pripažino, jog jos visvien turi būti laikomos teisinėmis priemonėmis ir gali turėti teisiniц pasekmiц.33 Be to, yra kai kuriц ženklц, jog neprivalomos priemonės yra laikomos acquis communautaire dalimi.34 Lesbietėms ir gėjams pačiu svarbiausiu neprivalomu dokumentu yra neseniai priimta ES pagrindiniц žmogaus teisiц chartija.

Europos S jungoje niekad nebuvo susisteminto pagrindiniц žmogaus teisiц rinkinio. Todėl Teisingumo teismas iki šiol turėjo remtis iš valstybiц nariц konstitucijц ir kitц tarptautiniц žmogaus teisiц dokumentц išplaukiančiais bendraisiais principais.35 1999 m. birželio mėnesj Europos Viršūniц Taryba nutarė ši sprag užpildyti ir jkūrė iš valstybiц nariц parlamentarц bei Europos Parlamento nariц sudaryt

30 Kursyvu išryškinta autoriaus, EU-Council (1996) ´Draft Minutes of the 1919th meeting of the Council (Labour and Social Affairs) held in Brussels on 29 March 1996´ 6262/96 LIMITE. Brussels: 23 April 1996. Nors byloje C-292/89, R v Immigration Appeal Tribunal ex parte Xxxxxxxxxx [1991] ECR 795 at 778 Teismas nusprendė, jog tokios deklaracijos neturi juridinės reikšmės.

31 Directive 95/96/EC, OJ [1995] L 281/90, 23.11.95.

32 Žr. daugiau: Clapham, A & Xxxxxx, J (1992) ´Human dignity shall be inviolable: the

human rights of gays and lesbians in the EC legal order´ Collected Courses in the Academy of European Law Vol. III Book 2 Xxxxxxxx Xxxxxxx: Dordrecht.

33 C-322/88, Xxxxxxxx v Fonds des Maladies Professionnelles [1989] ECR 9907

39 Xxxx, G & Xxxxxxx-Xxxxxx, X (1999) ´Non-communitarians: refugee and asylum

policies´ in Alston, P; Xxxxxxx, M & Xxxxxx, J The EU and human rights, Oxford: OUP, pp. 375-376.

35 C-9/73, Nold v Commission [1979] ECR 991.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

grupę, kuri turėjo parengti Europos S jungos pripažjstamц pagrindiniц žmogaus teisiц s raš . či chartija buvo paskelbta 2000 metц gruodžio mėnesj Nicos Europos Viršūniц Tarybos susitikime.36 Tačiau jos teisinio statuso klausimo svarstymas buvo atidėtas vėlesniam laikui ir prie jo bus sugrjžta 2004 metц tarpvyriausybinėje konferencijoje, kurioje bus peržiūrimos Europos S jungos steigimo sutartys.37

čiuo metu chartija turi neprivalomo dokumento status . Nicos viršūniц susitikimui pirmininkaujanti valstybė savo išvadose sveikina tokios chartijos atsiradim ir pastebi, jog ji apjungia pilietines, politines, ekonomines, socialines ir visuomenines teises, kurios iki šiol buvo išsklaidytos daugelyje tarptautiniц, Europos ir nacionaliniц dokumentц.38 Atrodo, jog labai panašu, kad ateityje interpretuodamas ES teisės aktuose numatytas pagrindines žmogaus teises Teisingumo teismas atsižvelgs j chartijos tekst . Todėl, nors chartija dar nėra jpareigojanti, jos teisinis poveikis iš esmės yra labai panašus j t , kuriuo pasižymi privalomi dokumentai.

Daugybė chartijoje numatytц teisiц yra aktualios lesbietėms ir gėjams, pavyzdžiui, - teisė j tai, kad būtц gerbiamas privatus ir šeimyninis gyvenimas.39 Tačiau pati svarbiausia nuostata yra teisė j nediskriminavim , kurioje diskriminacija dėl lytinės orientacijos yra aiškiai nurodyta kaip viena iš draudžiamц diskriminavimo formц.40 Chartija neišplečia Europos S jungos galiц, todėl šia teise j nediskriminavim galima naudotis neper;engiant dabartinės ir būsimos ES teisės ribц. Pavyzdžiui, Lenkijoje gyvenanti lesbietė negalėtц remdamasi chartija reikalauti, kad Lenkijoje tos pačios lyties poroms būtц priimti registruotos partnerystės jstatymai. Tačiau jei jos partnerei gimtц vaikas ir jai nebūtц suteiktos tėvystės atostogos, tokj sprendim ji galėtц užginčyti remdamasi tuo, jog ši teisė yra numatyta ES jstatymuose ir turi būti suteikiama nepriklausomai nuo lytinės orientacijos.

Kitas teisiškai nejpareigojančiц lesbiečiц ir gėjц teisiц šaltinis yra Europos Parlamento rezoliucijos. Parlamentas nuolat, dažniausiai savo metinėje ataskaitoje apie žmogaus teisiц padėtj ES, reikalauja, jog lygios galimybės jvairiausiose srityse būtц suteikiamos nepriklausomai

36 OJ [2000] C 369/1.

37 Xxxxx XX, Treaty of Nice; Declaration on the future of the Union.

38 Par. 2, Press Release: Brussels, 8.12.2000 - Nr. 900/00. Šio dokumento ieškokite:

xxxx://xx.xx.xxx/xx/xxxx.xxx

39 Article 7.

90 21 straipsnio 1 dalis: “Bet kokia diskriminacija tokiais pagrindais kaip lytis, rasė, spalva,

etninė ar socialinė kilmė, genetiniai bruo;ai, kalba, religija ar tikėjimas, politinė ar kitokia nuomonė, priklausymas tautinei ma;umai, nuosavybė, gimimo statusas, negalia, am;ius ar lytinė orientacija turi būti u;drausta.”

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

nuo lytinės orientacijos. Parlamento pasiryžim ginti lesbiečiц ir gėjц teises liudija ir jo 2000 m. kovo mėn. 16 d. rezoliucija "Dėl žmogaus teisiц Europos S jungoje". Joje yra kreipiamasi j valstybes nares, kad šios priimtц registruotas tos pačios lyties asmenц partnerystes pripažjstančius jstatymus ir joms suteiktц tas pačias teises bei prievoles, kurios egzistuoja registruotos vyro ir moters partnerystės atžvilgiu.42

Negalima nejvertinti ir nejpareigojančiц teisiniц normц paskatinamojo poveikio. Norėdamos jrodyti savo pasiruošim būti S jungos narėmis, valstybės kandidatės gali stengtis sudaryti šaliц, entuziastingai jgyvendinančiц netgi nejpareigojančius ES dokumentus, jvaizdj. Pavyzdžiui, savo sprendime dėl mirties bausmės teisėtumo Lietuvos Konstitucinis Teismas užsimena apie tai, jog Europos Parlamentas pasisako prieš mirties bausmę ir Europos Tarybos bei Europos S jungos dokumentц analizė rodo, kad mirties bausmės panaikinimas Europoje tampa privaloma norma".42 Tai rodo, jog netgi nejpareigojantys ES teisiniai dokumentai slepia savyje daug galimybiц.

4. Žmogaus teisės ir diskriminaCija dėl lytinės orientaCijos

Kita aktuali išankstinė jstojimo s lyga yra pagarba žmogaus teisėms, jskaitant ir mažumц apsaug . Pagrindinis sunkumas yra nustatyti, kas sudaro žmogaus teises. Juo labiau, kad ES steigimo sutartyse niekur nėra nei vieno jц apibrėžimo. Labiausiai su šiuo klausimu susijusi yra ES sutarties 6 skyriaus 2 dalis, kurioje yra numatoma:

S"junga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisiy ir pagrindiniy laisviy apsaugos konvencija ir kurios pagal valstybėms narėms bendras konstitucines tradicijas yra laikomos bendrais Bendrijos teisės principais.

Reikšmė, kuri žmogaus teisėms yra suteikiama Europos žmogaus teisiц konvencijoje (EŽTK) taip pat atsispindi ir Teisingumo teismo precedentinėje teisėje. Pavyzdžiui, Xxxxx byloje, kai teismas bandė nustatyti, ar egzistuoja pagrindinė teisė j lygias galimybes tos pačios lyties poroms, jo pagrindiniu atramos tašku buvo galiojanti Konvencijos precedentinė teisė šeimos apibrėžimo srityje.43 Konvencija yra ypač svarbus žmogaus teisiц dokumentas ES plėtros

91 Par. 57, European Parliament resolution on respect for human rights in the European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/399.

92 Compliance of the death penalty with the Constitution of the Republic of Lithuania,

2/98, 9.12.1998; in Butterworths Human Rights Cases Vol. 6 pp. 283-305. Konstitucinis Teismas priėjo išvados, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai.

93 C-299/96 [1998] ECR I-621, 697.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

kontekste. či konvencij yra pasirašę tiek visos valstybės kandidatės, tiek dabartinės ES valstybės. Todėl reikalavimas, kad naujosios ES valstybės narės gerbtц konvencijoje išdėstytas žmogaus teises yra ne daugiau kaip reikalavimas laikytis jsipareigojimц, kuriuos valstybės kandidatės jau yra prisiėmusios prieš Europos Taryb .

Lytinė orientaCija ir Europos mogaus teisiy konvenCija (EŽTK)

Nė vienoje iš Europos žmogaus teisiц konvencijos nuostatц nėra kalbama apie lytinę orientacij . Nežiūrint j tai, ji kuo toliau, tuo labiau pasitarnauja ginant lesbiečiц ir gėjц teises. Galimybe konvencij pritaikyti šioje srityje pirm kart buvo pasinaudota tada, kai keliose bylose iš eilės Europos Žmogaus Teisiц Teismas nustatė, jog visiškas savanoriško lytinio santykiavimo tarp dviejц suaugusiц vyrц privačioje aplinkoje uždraudimas prieštarauja EŽTK 8 straipsniui, kuris numato teisę j tai, jog būtц gerbiamas kiekvieno žmogaus asmeninis gyvenimas.44 Dar vienas žingsnis šios precedentinės teisės srityje buvo žengtas 1997 metais, kai Europos Žmogaus Teisiц Komisija nustatė, jog tai, kad lytinės brandos amžius homoseksualiems santykiams yra aukštesnis nei heteroseksualiems santykiams, yra EŽTK 14 straipsnyje numatyt teisę j privatц gyvenim pažeidžianti diskriminacija.45

Nors aukščiau paminėti sprendimai turėjo lemiamos reikšmės, tačiau EŽTK galimybės lesbiečiц ir gėjц atžvilgiu pilnai atsiskleidė tik vėliausiose precedentinės teisės bylose. Byloje Lustig-Prean´as ir kt. prieš JK, 46 Žmogaus Teisiц Xxxxxxx turėjo išnagrinėti, ar JK draudimas homoseksualams tarnauti armijoje yra teisėtas. Žmogaus Teisiц Teismas nustatė, kad draudimas homoseksualams tarnauti armijoje pažeidžia EŽTK 8 straipsnj. Tarp kita ko, teismas atmetė JK argument , jog lesbiečiц ir gėjц buvimas armijoje sukels negatyvi kitц kariškiц reakcij :

…tiek, kiek šis negatyvus požiūris kyla iš išankstinio tam tikros heteroseksualios visuomenės dalies nusistatymo prieš homoseksuali" mažum", jis pats savaime, taip pat kaip ir negatyvus požiūris ¡ kitos rasės, kilmės ar spalvos asmenis, teismo negali būti laikomas pakankamu pagrindu apriboti

  aukščiau išdėstytas kandidato teises.47

99 EŽTK 8 straipsnyje yra skelbiama: “Kiekvienas turi teisę j tai, kad būty gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas”. Su šiuo klausimu yra susiję tokios bylos: Dudgeon v UK; 22.10.81, Series A, No. 95; Xxxxxx v Ireland; 26.10.88, Series A No. 192; Modinos v Cyprus; 22.9.93, Series A No. 259.

95 Xxxxxxxxxx v UK; (1997) 29 European Human Rights Reports – Commission

Supplement, CD 22.

97 Lustig-Xxxxx and Xxxxxxx v UK, (2000) 29 European Human Rights Reports 598. Taip

xxx ;r., Xxxxx and Xxxxx v UK, 29 European Human Rights Reports 993.

97 Lustig-Xxxxx and Xxxxxxx v UK, p. 583.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

Tai, jog teismas tiesiogiai palygino ir susiejo diskriminacij dėl lytinės orientacijos su kitomis diskriminacijos formomis, reiškia, jog jis priėjo išvados, kad iš homofobijos kylanti diskriminacija yra taip pat neleistina, ir tai yra sveikintinas požymis. Be to, teismas nurodė, jog ateityje precedentinė teisė turi būti toliau plėtojama:

…teismas negali neatsižvelgti ¡ plačiai paplitusius ir nuolat besikeičiančius požiūrius bei su tuo susijusius pakeitimus šios srities susitariančiy valstybiy vidaus ¡statymuose.48

Iš tikrцjц, po sprendimo Lustig-Prean´o byloje tepraėjus tik trims mėnesiams, teismas priėmė kit "naujas gaires nužymintj" sprendim Xxxxxxxxx xx Xxxxx Xxxxx prieš PortugalijC byloje.49 Byla buvo susijusi su tuo, jog vaik buvo atsisakyta perduoti tėvo globon, motyvuojant tėvo homoseksualumu. Be to, Portugalijos Apeliacinis teismas šj sprendim aiškiai siejo su tuo, jog tėvas gyveno su kitu vyru.50 Teismas nustatė, kad tuo buvo kėsinamasi j EŽTK 8 straipsnyje numatyt tėvo teisę j šeimyninj gyvenim , bei pažeidžiamas EŽTK 14 straipsnis lytinės orientacijos atžvilgiu.51 Be galo svarbu yra tai, jog teismas patvirtino, jog EŽTK 14 straipsnis dėl nediskriminavimo turi būti aiškinamas taip, tarsi jame netiesiogiai būtц minima ir lytinė orientacija.52

Žmogaus teisės ir ES plėtra

Besiplėtojančios konvencijos precedento teisė palengva išsklaido bet kokias abejones dėl to, ar tarptautinai žmogaus teisiц jstatymai apima ir lesbiečiц bei gėjц teises. Turint omenyje tai, jog ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad S jungoje turi būti gerbiamos EŽTK teisės normos, dabar atsirado tvirtas pagrindas reikalauti, kad valstybės kandidatės jrodytц, jog seksualiniц mažumц teisinė padėtis jose bent neprieštarauja Žmogaus teisiц teismo precedentinei teisei. Tiksliau sakant, nekelia jokiц abejoniц tai, kad bet kokia baudžiamuosiuose jstatymuose numatyta diskriminacija dėl lytinės orientacijos greičiausiai neatitiks 8 straipsnio nuostatos dėl teisės j asmeninio gyvenimo pagarb .53

98 Ten pat, p. 585.

99 Application No. 33290/96, 21 December 1999. Šio dokumento ieškokite: http://

xxx.xxxx.xxx.xxx

50 Ten pat, par. 19.

51 Ten pat, par. 93.

52 Ten pat, par. 28.

53 Taip pat ;r. A.D.T. v UK, Application no. 35765/79, judgment of 31 July 2000. Šio

dokumento ieškokite: xxxx://xxx.xxxx.xxx.xxx

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

Iki tam tikros ribos Komisija savo nuolatiniuose valstybiц kandidačiц jvertinimuose tai jau yra pripažinusi. Pavyzdžiui, 1997 metais Komisijos nuomonėje apie Rumunij buvo pastebėta, jog homoseksualūs asmenys tampa piktnaudžiavimo jstatymu aukomis dėl termino "viešas skandalas", kuris sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 200 straipsniu yra taikomas homoseksualiems lytiniams aktams, neapibrėžtumo.54 Be to, savo 1999-цjц metц ataskaitoje apie Rumunij Komisija nurodė, jog Rumunijos baudžiamasis kodeksas dar turi būti priderintas prie Europos baudžiamosios teisės normц tokiose srityse kaip homoseksualumas, šmeižtas, jžeidimas, valdžios jstaigц jžeidimas, žodinis jžeidimas, xxxxxxx šeimoje ir prievarta.55 Nors tokie pareiškimai rodo ilgai laukt pripažinim , jog lesbiečiц ir gėjц teisinė padėtis yra vienas iš kriterijц, lemiančiц šalies jstojim j S jung , bet kontrolė, kaip ši s lyga yra vykdoma, tebėra labai paviršutiniška. 2000

m. pranešime apie Rumunij yra pastebima, jog nors siūlomus su homoseksualumu susijusiц baudžiamosios teisės nuostatц pakeitimus visvien būtina priimti, tačiau tai netrukdo Komisijai prieiti išvados, jog Rumunija ir toliau gerbia žmogaus teises ir laisves.56

Kalbant platesne prasme, Komisijos reguliariuose vertinimuose apie valstybiц kandidačiц atitikim plėtros kriterijams nėra skiriama daug dėmesio pripažintoms EŽTK diskriminacijos dėl lytinės orientacijos teisės normoms. Pavyzdžiui, Komisijos 2000 m. pranešime apie Kipr nebuvo užsiminta apie Kipro teisės nuostatas dėl homoseksualumo57 , nors ankstesniais metais šioje šalyje homoseksualiems asmenims buvo jteisintas skirtingas lytinės brandos amžius, o taip pat lesbiečiц ir gėjц organizacijц atžvilgiu buvo priimtos represinės priemonės.58 Komisija savo pranešime pateikė išvad , jog Kipras ir toliau gerbia žmogaus teises ir laisves.59 Komisijos 2000 m. pranešime yra pastaba apie jstatymц pataisas, kurios yra reikalingos kai kuriems elementams, kuriems nepritaria Europos Taryba, pašalinti.60 Jame yra sakoma, kad spaudimas padaryti šias jstatymц pataisas kyla ne iš Europos S jungos, bet iš Europos Tarybos.

59 European Commission (1997) ´Commission Opinion on Romania´s application for membership of the European Union´ COM (97) 2003, 15.7.97; p. 13.

55 COM (1999) 510.

56 Commission (2000) ´Regular report from the Commission on Romania´s progress

towards accession´ COM (2000) 710, p. 22. Plg. su vertinimu, kuris yra pateikiamas: Human Rights Watch and the International Gay and Lesbian Human Rights Commission (1998) Public scandals: sexual orientation and criminal law in Romania, New York: Human Rights Watch.

57 Commission (1999) “Regular report from the Commission on Romania´s progress

towards accession” COM (1999) 502, p. 17.

58 ILGA-Europe (2000) Discrimination against lesbian, gay and bisexual persons in

Europe, Brussels: ILGA-Europe, p. 6.

59 COM (1999) 502, p. 10.

60 Commission (2000) “Regular report from the Commission on Cyprus´s progress

towards accession” COM (2000) 702, p. 15.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

Be abejonės, vienintelė institucija, kuri rimtai kelia lytinės orientacijos klausimus plėtros kontekste, yra Europos Parlamentas. Visц pirma, 1998 metais Parlamentas paskelbė bendr perspėjim , jog jis nepritars bet kokios šalies jstojimui, jei ta šalis savo jstatymais arba politika pažeis lesbiečiц arba gėjц teises.61 Artimesnėje praeityje, 2000 metц kovo mėnesj, Parlamentas atkreipė ypating dėmesj j lesbiečiц ir gėjц padėtj, kviesdamas Bulgarij , Kipr , Estij , Vengrij , Lietuv ir Rumunij iš savo baudžiamцjц kodeksц išbraukti visus jstatymus, kurie diskriminuoja lesbietes ir homoseksualus.62 Jis taip pat pareikalavo Taryb ir Komisij , kai tai reikalinga, iškelti klausim dėl homoseksualiц asmenц diskriminacijos derybц dėl narystės metu.63

Lytinė orientaCija ir narystė: kelias ¡ ateit¡

Iš esmės dabartinės ES valstybės narės ir institucijos nėra labai linkę homoseksualц padėtj valstybėse kandidatėse laikyti vienu iš pagrindiniц kriterijц priimant su ES plėtra susijusius sprendimus. Tai yra susiję su skirtumais dabartiniц valstybiц nariц nacionaliniuose jstatymuose. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Danijoje ir čvedijoje, diskriminacij dėl lytinės orientacijos draudžia jstatymai, o tos pačios lyties poros yra teisiškai pripažjstamos. Tačiau yra šaliц, kaip, pavyzdžiui, Austrija, Graikija ir JK, kur apsauga nuo diskriminacijos yra labai nežymi ir kur tebegalioja diskriminaciniai baudžiamieji jstatymai. Europos S junga negali daryti rimtesnio spaudimo valstybėms kandidatėms, kad šios pagerintц gėjц ir lesbiečiц padėtj, nes kai kuriose dabartinėse valstybėse narėse teisinė situacija yra panaši, o gal netgi dar blogesnė. Tačiau nors j ši aplinkybę yra būtina atsižvelgti, ja negali būti naudojamasi bandant pateisinti nieko neveikim . Plėtr reikia suvokti kaip galimybę tiek dabartinėms valstybėms narėms, tiek kandidatėms iš naujo peržiūrėti savo nacionaliniц teisės sistemц nuostatas, kurios apsprendžia gėjц ir lesbiečiц padėtj.

Atrodo, kad iki šiol su jstatymais lytinės orientacijos srityje susiję sprendimai buvo priimami remiantis Europos Tarybos mechanizmais, kuriц paskirtis yra panaikinti pačias sunkiausias diskriminacijos formas. Tačiau šito nepakanka, ypač dėl to, jog šioje teisinėje struktūroje numatyti jgyvendinimo mechanizmai nėra tokie efektyvūs. Nors 1997

m. buvo nustatyta jog nevienodas lytinės brandos amžius pažeidžia

61 Par. J, Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community; adopted 17 September 1998, B9-0829 & 0852/98, PE 272.005/79.

62 Ten pat, par. 76.

63 par. 28, Resolution on the annual report on international human rights and European

Union human rights policy (1999), OJ [2000] C 377/336.

6 skyrius: Europos S junga – naujas teisiц šaltinis šaliц kandidačiц piliečiams?

Konvencij , bet, praėjus ketveriems metams, dauguma ES valstybiц nariц vis dar nėra suderinę savo nacionaliniц jstatymц su šiuo standartu.64 S junga galėtц bent reikalauti, kad valstybės kandidatės (ir narės) jgyvendintц dabartinę Konvencijos precedentinę teisę.

Visц pirma, tam, kad Europos S junga turėtц jtakos šioje srityje, reikia daugiau aiškumo. Konkrečiai, homoseksualai kiekvienoje valstybėje kandidatėje turi turėti daugiau tiek teisinės, tiek faktinės informacijos apie ši situacij . Naudingas žingsnis būtц oficialus komunikatas dėl lytinės orientacijos ir plėtros. Precedentas jau yra – 1999 m. Komisijos ataskaita apie kov su rasizmu šalyse kandidatėse.65 Joje buvo išaiškinta, jog kova su rasizmu sudaro vienos iš stojimo s lygц, pagarbos žmogaus teisėms, dalj. 66 Komunikatas apie lytinę orientacij ir plėtr galėtц padėti nustatyti minimalius standartus, kuriuos S junga taikytц valstybėms kandidatėms lesbiečiц ir gėjц padėties prasme.

Verhoevenas pastebi, kad "demokratijos ir žmogaus teisiц koncepcijц tema yra jautri, nes glaudžiai susijusi su visuomenės konkrečiu identitetu bei vertybėmis".67 Be abejonės, homoseksualumas yra viena iš tц sričiц, kur gali išryškėti nemaži nuomoniц skirtumai tiek tarp dabartiniц ES valstybiц, tiek tarp ES ir valstybiц kandidačiц. Tačiau vien tai, jog šiuo klausimu yra sunkiau pasiekti bendro susitarimo, nereiškia, kad jis yra išbrauktas iš darbotvarkės. Pagrindiniц žmogaus teisiц chartija yra aiškus pavyzdys, kuris rodo, jog diskriminacija dėl lytinės orientacijos yra nepriimtina kaip ir bet kurios kitos formos diskriminacija. čj požiūrj savo sprendimais vis labiau palaiko Europos Žmogaus Teisiц Teismas. Tiek esamos, tiek būsimos valstybės narės dar turi nemažai nuveikti, kol šis principas bus pilnai jtvirtintas jц nacionaliniuose jstatymuose ir politinėse nuostatose. Plėtros procesas yra puiki proga pradėti dialog apie tai, kaip lygybės principas gali būti jgyvendintas visoje Europoje ir kaip jis gali būti panaudotas kovojant su visomis diskriminacijos formomis.

65 Commision (1999) ´Countering racism, xenophobia and anti-semitism in the candidate countries´ COM (1999) 256, 26.5.99.

66 Ten pat, p. 2.

67 Xxxxxxxxx, X (1998) ´How democratic need European Union members be? Some

thoughts after Amsterdam´ European Law Review Vol. 23 pp. 217-239, 228.

Rekomendacijos

REKOMENDACIJO€

čias rekomendacijas galima suskirstyti j dvi pagrindines grupes:

rekomendacijos dėl veiksmц remiantis dabar galiojančia Amsterdamo sutartimi ir rekomendacijos dėl veiksmц artėjančios tarpvyriausybinės konferencijos kontekste.

1. VEIKSMAI, KURIy GALIMA IMTIS REMIANTIS DABAR GALIOJANČIOMIS SUTARTIES

NUOSTATOMIS

A. EUROPOS KOMISIJA

Europos Komisija privalo

- iki 1999 m. pabaigos priimti siūlomas jstatymines priemones, draudžiančias visц 13 straipsnyje nurodytц formц diskriminacij (išskyrus tuos atvejus, kai atitinkami EB jstatymai jau yra priimti) visose Bendrijos kompetencijai perduotose srityse

- užtikrinti, kad šios siūlomos jstatyminės priemonės

- apimtц tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminacij ir priekabiavim

- reikalautц parengti atitinkamas efektyvias procedūras, kurios jgalintц diskriminacij patyrusius asmenis reikalauti skriaudos atitaisymo (jskaitant atvirkštinj jrodinėjimo pareigos taikym ), paskirti nacionalinius ombudsmenus/jstaigas, priimti priemones, skirtas skund pateikusiц asmenц apsaugai nuo persekiojimo (viktimizacijos) ir suteiktц asociacijoms galimybę pateikti kolektyvinius skundus

- apimtц diskriminacijos tarp skirtingos ir tos pačios lyties partneriц uždraudim

- patvirtinti jau numatytus pasiūlymus daugiametei projektц, skirtц kovai prieš visas 13 straipsnyje nurodytas diskriminacijos formas, finansavimo Programai,

Rekomendacijos

- patvirtinti iniciatyvц rengimo būd , skatinantj lygiц galimybiц princip , jskaitant ir

- nediskriminavimo straipsniц jtraukim j ES jstatymц projektus

- tinkamus mechanizmus, kurie kov prieš diskriminacij dėl lytinės orientacijos, rasinės ir etninės kilmės, religijos ar jsitikinimц, amžiaus arba negalios paverstц viena pagrindiniц visц atitinkamц Bendrijos programц ir iniciatyvц krypčiц (taip kaip šiuo metu yra dėl diskriminacijos lyties pagrindu)

- j savo pasiūlymus jtraukti Europos Parlamento Darbo ir socialiniц reikalц komiteto nuomonę, kurioje yra kviečiama parengti nacionalinius veiksmц planus ir teikti Komisijos ataskaitas apie nuveiktus darbus

- išplėsti Užimtumo gairiц "Lygiц galimybiц" ramsčio tikslus jtraukiant lygiц galimybiц bei kovos prieš visas 13 straipsnyje paminėtas diskriminacijos formas skatinim

- kov prieš visц formц diskriminacij paversti viena iš pagrindiniц visц kitц Užimtumo gairiц krypčiц

- išplėsti Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro jgaliojimus jtraukiant ir visц 13 straipsnyje nurodytц formц diskriminacijos kontrolę

- užtikrinti, kad visais 13 straipsnio jgyvendinimo etapais būtц tinkamai konsultuojamasi su visomis su 13 straipsniu susijusiose sferose veikiančiomis Europos nevyriausybinėmis organizacijomis bei Europos Socialiniц nevyriausybiniц organizacijц platforma ir tuo tikslu padėti nevyriausybinėms organizacijoms ir atitinkamiems Tarybos ir valstybiц nariц komitetams bei darbo grupėms keistis informacija.

- pripažinti, jog yra būtina remti, paskiriant atitinkamo lygio ES finansavim , Europos nevyriausybiniц organizacijц, federacijц ir tinklц, kurie tinkamai atstovauja tam tikras, 13 straipsnyje paminėtц diskriminacijos formц tiesiogiai veikiamas visuomenės grupes, steigim ir/arba tolesnę veikl .

B. TARYBA

privalo nedelsiant priimti priemones.

Rekomendacijos

C. EUROPOS PARLAMENTAS

Europos Parlamentas privalo

- kviesti Komisij , Taryb ir valstybes nares imtis neatidėliotinц ir efektyviц veiksmц, kad 13 straipsnis būtц pilnai jgyvendintas

- Tarybai informavus apie aukščiau nurodytas priemones išreikšti savo pritarim arba, jei Komisijos siūlomos priemonės yra nepakankamos ir/arba neapima diskriminacijos dėl lytinės orientacijos ir/arba kitц formц diskriminacijos, pasiūlyti pataisas tam, kad priemonės pilnai atitiktц 13 straipsnio, kaip esminio lygybės principo išraiškos, dvasi .

D. VALSTYBĖS NARĖS

Valstybės narės privalo

- nedelsiant priimti vidaus jstatymus ir, reikalui esant, atšaukti arba pakeisti bet kokius jstatymus, reglamentus arba vykdomosios valdžios jsakus, kurie prieštarauja 13 straipsnyje išdėstytai visц formц diskriminacijos panaikinimo nuostatai

- teikti pagalb ir bendradarbiauti rengiant projektus ir iniciatyvas daugiametės programos pagrindu.

E. SOCIALINIAI PARTNERIAI

Socialiniai partneriai privalo

- lygiц galimybiц skatinim bei visц formц diskriminacijos uždraudim paversti viena iš pagrindiniц socialinio dialogo krypčiц

- j kolektyvines sutartis, jskaitant sutinkamai su 139 EB straipsniu Bendrijos lygiu sudaromas sutartis, jtraukti nediskriminavimo straipsnius (apimančius visas 13 straipsnyje išvardintas diskriminacijos formas)

- apsvarstyti kitas geros praktikos ir diskriminacijos uždraudimo darbo vietose institucijц lygiu iniciatyvas.

Rekomendacijos

2. SEKANTI TARPVYRIAUSYBINĖ KONFERENCIJA

Sekanči" tarpvyriausybinę konferencij" yra numatyta surengti 2000 metais. Joje bus toliau peržiūrimos sutartys ir turės būti priimamos sutarčiy pataisos, kurios :

- kovotц prieš visas 13 straipsnyje išvardintas diskriminacijos formas skatinim padaryti vienu iš specifiniц ES tikslц

- reikalautц, kad vienodц galimybiц bei visц 13 straipsnyje išvardintц formц diskriminacijos panaikinimo skatinimo nuostatos būtц jtrauktos j visas Bendrijos politikos kryptis

- sustiprintц 13 straipsnj taip, kad jis turėtц tiesioginj poveikj, suteiktц teisę j lygias galimybes ir galiotц visiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra ES piliečiai

- sustiprintц Europos Parlamento vaidmenj diskriminacijos panaikinimo priemoniц priėmimui panaudojant bendro sprendimo procedūr

- leistц šias priemones priimti kvalifikuota Tarybos balsц dauguma

- jtrauktц Teisiц bilj, kuris visiems Europos S jungoje gyvenantiems asmenims garantuotц pilietines, politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises.

Priedas: Nicos sutartis

Priedas                         

Nicos sutartis

Europos Tarybos susitikimas 2000 mety gruodžio 7-10 dienomis baigė Tarvyriausybinę konferencij" (TVK) ir patvirtino Xxxxx xxxxxx¡. Šio Tarybos susitikimo rezultatai ir nauja Sutartis - labai svarbūs gėjams ir lesbietėms.

Pagrindiniy teisiy Chartija

Chartija buvo formaliai pasirašyta Nicoje, tačiau nejtraukta j Sutartis, todėl nėra teisiškai jpareigojanti. Vis dėlto Teisingumo teismas Liuksemburge negali ignoruoti Chartijos ir jau rėmėsi ja savo nutartyse. Chartija ragina bendrai drausti visas diskriminacijos formas, inter alia, ir lytinės orientacijos pagrindu. 21 straipsnio pirmas paragrafas skelbia:

Bet kokia diskriminacija tokiais pagrindais kaip lytis, rasė, spalva, etninė ar socialinė kilmė, genetiniai bruožai, kalba, religija ar tikėjimas, politinė ar kitokia nuomonė, priklausymas tautinei mažumai, nuosavybė, gimimo statusas, negalia, amžius ar lytinė orientacija turi būti uždrausta.

Europos soCialinė darbotvarkė

Nicoje Europos Taryba taip pat patvirtino Europos socialinę darbotvarkę 2001-2005 metams. Visas darbotvarkės tekstas pridėtas prie Europos Tarybos susitikimo išvadц.

či naujos socialinės politikos darbotvarkė irgi remiasi Amsterdamo sutarties 13 straipsniu. Trečiame skyriuje, pavadintame "Kova prieš skurdC ir visas atskirties bei diskriminacijos formas, siekiant jgyvendinti socialinę integracijC", suformuluotas toks tikslas:

Priedas: Nicos sutartis

f) Užtikrinti efektyvц Bendrijos jstatymц prieš bet koki diskriminacij dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos jgyvendinim . Dažniau keistis patirtimi ir gera praktika, kad šios politikos nuostatos sustiprėtц.

SVARBŪS INERNETO TINKLAPIAI:

Chartija:

xxxx://xxxxxxxx.xx.xxx/xx/xxxxxxx.xxx?xxxxxxx

Nicos sutartis:

xxxx://xx.xx.xxx/xx/xxxx.xxx

Europos Tarybos susitikimo išvados:

xxxx://xx.xx.xxx/xx/xxxx/xxxxxxxxxxxxxxxx.xxx

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

Priedas                         

Daugiau informacijos apie E€

KAI KURIOS SVARBIOS BENDRIJy STEIGIMO ARBA SUTARCIy PASIRAŠYMO DATOS

1952: Europos angliц ir plieno bendrija (EAPB)

1958: Europos atominės energetikos bendrija (EURATOMAS) 1958: Europos ekonominė bendrija (EEB ) - Romos sutartis 1987: Suvestinis Europos aktas

1993: Europos S junga (ES) - Mastrichto sutartis 1999: Amsterdamo sutartis

Mastrichto sutartimi buvo jsteigta Europos S junga. Amsterdamo sutartis papildė tiek Europos S jungos, tiek Europos Bendrijos steigimo sutartis.

VALSTYBĖS NARĖS

1995 metais S jung sudarė 15 valstybiц nariц:

1958: Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai

1973: Danija, Airija, Jungtinė Karalystė 1981: Graikija

1986: Portugalija, Ispanija

1995: Austrija, Suomija, čvedija.

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

TRYS RAMSCIAI

Nuo Mastrichto sutarties pasirašymo S jungos struktūr sudaro trys ramsčiai:

Pirmasis ramstis: Romos sutarties ir jos vėlesniц papildymц pagrindu egzistuojanti Europos Bendrija, kuri apima laisvu prekiц, asmenц, kapitalo ir paslaugц judėjimu pagrjst bendr j rink , ekonominę ir pinigц s jung , bendr politik ir veikl . Pasirašius Amsterdamo sutartj, šiam ramsčiui buvo priskirti vizц, prieglobsčio, imigracijos bei teisinio bendradarbiavimo civiliniц bylц srityje kausimai.

Antrasis ramstis: Europos S jungos steigimo sutartimi pagrjsta bendroji užsienio ir saugumo politika.

Trečiasis ramstis: Europos S jungos steigimo sutartimi pagrjstas policijos ir teismц bendradarbiavimas sprendžiant su nusikalstamumu susijusius klausimus.

INSTITUCIJOS (ir jц Interneto svetainės)

[Europos Viršūniц Taryba = valstybiц ir vyriausybiц vadovц susitikimas]

Europos S jungos Taryba xxxx://xx.xx.xxx/xxxxx.xxx Europos Komisija xxxx://xxx.xxxxxx.xx.xxx/ Europos Parlamentas xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx.xxx/ Europos Teisingumo teismas xxxx://xxxxx.xx.xxx/

Audito rūmai xxxx://xxx.xxx.xx.xxx/ Ekonomikos ir socialiniц

reikalц komitetas xxxx://xxx.xxx.xx.xxx/

Regionц komitetas xxxx://xxx.xxx.xx.xxx/ Europos Ombudsmenas xxxx://xxx.xxxx-

xxxxxxxxx.xx.xxx/

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

EUROPOS PARLAMENTAS

Europos Parlamentas yra 370 milijonц S jungos piliečiц renkama atstovц asamblėja. Jj sudaro 626 Europos Parlamento nariai, atstovaujantys kiekvienos valstybės narės piliečius. Jц skaičius yra nustatytas, atsižvelgiant j šalies gyventojц skaičiц.

Parlamentas atlieka tokias pagrindines funkcijas:

· svarsto Komisijos pasiūlymus ir bendrauja su Taryba jstatymц leidimo srityje; yra nustatytos jvairios teisės aktц priėmimo procedūros (bendro sprendimo, bendradarbiavimo, konsultacijц ir t.t.);

· jis turi teisę prižiūrėti S jungos veikl ; tai jis atlieka tvirtindamas (arba atsisakydamas patvirtinti) paskirtus Komisijos pirminink ir narius ir Komisijai ir Tarybai pateikdamas raštiškus ir žodinius užklausimus;

· Parlamentas su Taryba dalinasi savo biudžetinius jgaliojimus, jis kasmet balsavimu tvirtina S jungos biudžet ir prižiūri, kaip jis yra vykdomas.

Jis taip pat skiria Ombudsmen¹, kuris yra jgaliotas iš S jungos piliečiц gauti skundus dėl neteisingai vykdomos Bendrijos institucijц ir jstaigц veiklos. Galiausiai, jis gali steigti laikinus tyrimц komitetus, kuriц galios neapsiriboja vien Bendrijos institucijц veiklos tyrimu, tačiau taip pat gali apimti su Bendrijos politikos jgyvendinimu susijusius valstybiц nariц veiksmus.

Didžioji Parlamento darbo dalis yra atliekama jo komitetц, kurie ruošia pranešimus dėl Komisijos siūlomц jstatymц aktц ir pateikia juos svarstyti Parlamento posėdžiuose. Komitetai taip pat gali parengti pranešimus ir savo iniciatyva.

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

S jungos Taryba (arba trumpiau Taryba, kuri kartais taip pat yra vadinama Ministrц Taryba) yra S jungos pagrindinė sprendimus priimanti institucija. J sudaro penkiolikos valstybiц nariц ministrai, kurie yra atsakingi už dienotvarkėje svarstomus klausimus: užsienio reikalus, žemės ūkj, pramonę, transport ir t.t. Nors ir jos sudėtis keičiasi priklausomai nuo svarstomц kausimц, Taryba vis tik yra laikoma vieninga institucija.

Tarybai rotacijos tvarka pirmininkauja viena iš valstybiц nariц. Pirmininkaujančiц valstybiц rotacija vyksta kas pusę metц. Sprendimus rengia Nuolatiniц atstovц komitetas (Koreperas), kuriam padeda iš nacionaliniц vyriausybiц pareigūnц sudarytos darbo grupės. Tarybai padeda jos Generalinis sekretoriatas.

EUROPOS VIRŠŪNIy TARYBA

Tai yra reguliarūs valstybiц nariц arba jц vyriausybiц vadovц susitikimai. Taryba renkasi du kartus metuose ir jos susitikimuose kaip pilnateisis narys dalyvauja Europos Komisijos Prezidentas. Europos S jungos steigimo sutartyje sakoma, kad Taryba "deramai skatina S jungos plėtotę ir nustato jos politines gaires" (4 straipsnis).

EUROPOS KOMISIJA

Komisija turi jgaliojimus jstatymц leidybos iniciatyvos, jgyvendinimo, Bendrijos politikos, programц ir iniciatyvц valdymo ir kontrolės srityje. Ji yra sutarčiц sergėtoja.

Komisijoje yra dvidešimt nariц (po du iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės ir po vien iš kitц šaliц), kurie jsipareigoja tarnauti visos Bendrijos interesams.

Komisija yra skiriama penkeriц metц laikotarpiui valstybiц nariц susitarimu. Be to, naujos sudėties Komisij , prieš nariц prisaikdinim , savo balsavimu turi patvirtinti Parlamentas, kuriam ji yra atskaitinga.

Komisijos nariams padeda iš generaliniц direktoratц bei už atskiras

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

Bendrijos politikos sritis atsakingц specializuotц departamentц sudaryta administracija, kurios dauguma jstaigц yra jsikūrusios Briuselyje.

Darbo, pramonės ryšiц ir socialiniц reikalц generalinis direktoratas yra visц pirma atsakingas už socialinę politik . Jis rengia Komisijos socialiniц veiksmц programas ir skelbia veiksmц planus, kuriuose yra smulkiai išdėstyti visi darbai.

EKONOMIKOS IR SOCIALINIy REIKALy KOMITETAS

Ekonomikos ir socialiniц reikalц komitetas yra iš trijц atstovц grupiц, darbdaviц, darbuotojц ir "jvairius interesus" atstovaujančios grupės (pvz. žemės ūkio, vartotojц apsaugos organizacijц, mokslo ir technologijos), sudaryta konsultacinė asamblėja. Jos narius iš valstybiц nariц iškeltц kandidatц skiria Taryba ketveriц metц laikotarpiui.

Komisija su šiuo komitetu turi konsultuotis, rengdama su labai jvairiomis Bendrijos politikos sritimis susijusius pasiūlymus. Jis taip pat gali ruošti pranešimus ir savo iniciatyva.

REGIONy KOMITETAS

Regionц komitetas yra dar viena konsultacinė institucija, kuri padeda Tarybai ir Komisijai. J sudaro regioniniц ir vietiniц valdžios jstaigц atstovai. Juos vienbalsiai priimamu sprendimu, remdamasi valstybiц nariц pasiūlymais, skiria Taryba. Savo veikloje jie yra visiçkai nepriklausomi.

TEISINGUMO TEISMAS

Europos Bendrijц Teisingumo teism sudaro penkiolika teisėjц ir devyniolika jiems talkininkaujančiц generaliniц advokatц, kuriuos bendru sutarimu skiria valstybės narės šešeriц metц laikotarpiui. Jis atlieka dvi pagrindines funkcijas: tikrina ar Europos institucijц ir vyriausybiц dokumentai neprieštarauja sutartims ir, nacionalinio

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

teismo prašymu, skelbia išvadas dėl Bendrijц teisės nuostatц interpretavimo ar teisėtumo.

Teismui padeda Pirmosios instancijos teismas, kuris buvo jsteigtas 1989 metais ir kuris yra konkrečiai jgaliotas svarstyti Europos institucijose kylančius administracinius ginčus ir iš Bendrijos konkurencijos teisės kylančius ginčus.

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

KITI SVARBŪS DALYKAI

TEISĖS AKTy TIPAI

Gali būti priimami keliц tipц jpareigojantys jstatymц aktai: reglamentai, direktyvos ir sprendimai. Reglamentai yra taikomi tiesiogiai ir galioja visose valstybėse narėse - tam nėra reikalingi jokie papildomi nacionalinės teisės aktai. Direktyvц reikalavimai valstybėms narėms yra privalomi, tačiau jos pačios savo nuožiūra gali nuspręsti koki tokiц reikalavimц jgyvendinimo form ir metodus pasirinkti. Tam, kad direktyva jsigaliotц, ji turi būti perkelta j nacionalinę teisę. Sprendimai yra teisiškai privalomi tik tam tikram adresatui.

Parlamentas, Taryba arba Komisija taip pat gali priimti rekomendacijas arba rezoliucijas, tačiau jos nėra privalomos.

BENDRO SPRENDIMO PROCEDŪRA

Bendro sprendimo procedūr jtvirtino Mastrichto sutartis (251 EB straipsnis). Ji Parlamentui suteikia jgaliojimus dokumentus priimti kartu su Xxxxxx. Praktikoje ši procedūra sustiprino Parlamento galias šiose jstatymц leidimo srityse: laisvas dirbančiцjц judėjimas, verslo steigimo teisė, paslaugos, vidaus rinka, švietimas (skatinančiosios priemonės), sveikatos apsauga (skatinančiosios priemonės), vartotojц teisės, transeuropiniai tinklai (gairės), aplinkosauga (bendrц veiksmц programos), kultūra (skatinančiosios priemonės) ir mokslo tyrimai (bendroji programa).

Savo 1996 m. praneçime apie bendro sprendimo procedūros galiojimo sritj Komisija procedūros taikymo sritj pasiūlė praplėsti taip, kad ji apimtц vis Bendrijos jstatymц leidimo veikl .

Amsterdamo sutartis bendro sprendimo procedūr supaprastino ir praplėtė jos taikymo ribas apimant ir tokias sritis kaip socialinė atskirtis, visuomenės sveikata ir kova su sukčiavimu.

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

KONSULTACINĖ PROCEDŪRA

či procedūra numato, jog Xxxxxx turi konsultuotis su Parlamentu ir atsižvelgti j jo nuomonę. Tačiau ji nėra jpareigota laikytis Parlamento pozicijos, ji privalo tik konsultuotis. Būtent ši procedūra yra taikoma 13 straipsnio pagrindu rengiamoms priemonėms.

TARPVYRIAUSYBINĖ KONFERENCIJA (TVK)

čiuo terminu yra vadinamos derybos dėl sutarčiц pakeitimo, kurios vyksta tarp valstybiц nariц vyriausybiц. TVK yra begalo svarbi Europos integracijai, nes būtent tarpvyriausybinėse konferencijose buvo priimami sprendimai dėl institucinės ir teisinės struktūros, arba, kitaip tariant, dėl sutarčiц turinio pakeitimц (pvz. Suvestinis Europos aktas ir Europos S jungos sutartis).

1997 m. birželio mėn. 16 ir 17 dienomis Amsterdamo Europos Viršūniц taryboje pasibaigusi TVK, kurios metu buvo priimta Amsterdamo sutartis, buvo šeštoji tokia konferencija visoje Bendrijos istorijoje. Kita konferencija turi prasidėti 2000 m. pradžioje.

SOCIALINIAI PARTNERIAI

Socialiniai partneriai yra darbdaviai ir profesinės s jungos. Bendrosios visas pramonės šakas apimančios organizacijos, kurias Komisija pripažjsta kaip organizacijas, su kuriomis turi būti konsultuojamasi socialinio dialogo procese yra Europos Profesiniц s jungц konfederacija (atstovaujanti profesines s jungas), Europos Pramonės ir darbdaviц konfederacijц s junga ir Europos Viešцjц jmoniц centras (kurie atstovauja atitinkamai privataus ir viešojo sektoriaus darbdavius)

EUROPOS SOCIALINIy NEVYRIAUSYBINIy ORGANIZACIJy PLATFORMA

Europos socialiniц nevyriausybiniц organizacijц platforma buvo sukurta 1995 m. rugsėjo mėn. ir dabar vienija 25 Europos nevyriausybines organizacijas, federacijas ir tinklus, jskaitant ir ILGA-

Europa. Platformos tikslas yra plėtoti ir stiprinti pilietinj dialog tarp Europos nevyriausybiniц organizacijц ir ES institucijц.

Platformos organizacijos narės sprendžia konkrečius socialinius klausimus (tokius kaip socialinė atskirtis, skurdas, visuomenės sveikata arba benamystė) arba konkrečios žmoniц grupės (pavyzdžiui, žmoniц su negalia, migrantц, bedarbiц ir moterц) problemas. Jos visos aktyviai siekia prisidėti prie stipresnės ir teisingesnės visuomenės kūrimo tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Platformos nariai atstovauja tūkstančius jvairiausiose srityse vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu veikiančiц organizacijц.

EUROPOS TARYBA

Europos S jungos (arba jos Europos Viršūniц Tarybos) nereikia painioti su Europos Taryba, Strasbūre jsikūrusia tarptautine organizacija, kuri šiuo metu sudaro 41 Europos valstybė narė. Jos pagrindinis tikslas yra stiprinti demokratij , žmogaus teises ir teisėtum visose savo valstybėse narėse. Ji taip pat rūpinasi Europos kultūrinio paveldo stiprinimu visoje jo jvairovėje ir tyrinėja jvairiausias socialines problemas, tokias kaip socialinė atskirtis, nepakantumas, migrantц integracija, naujц technologijц keliamas pavojus asmeninio gyvenimo privatumui bei biotechniniai klausimai.

Europos Taryba yra priėmusi eilę svarbiц konvencijц ir chartijц, tarp kuriц paminėtinos Europos žmogaus teisiц konvencija bei Europos socialinė chartija. Ji taip pat, remdamasi tarptautinėmis sutartimis, yra jkūrusi jvairiц jstaigц ir institucijц.

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIy KONVENCIJA

1950 m. lapkričio mėn. 4 d. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisiц konvencija pirm kart istorijoje suformulavo tarptautinę žmogaus teisiц apsaugos sistem . Asmenims, norintiems apginti savo teises, ji suteikia galimybę kreiptis j Strasbūre jsikūrusj Europos Žmogaus Teisiц Teism . čio teismo nereikia painioti su Liuksemburge jsikūrusiu Europos Bendrijц Teisingumo Teismu.