BENDROSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA
Gimnazijos direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 01-V-44
KAUNO XXXX XXXXXXXXXXXXX GIMNAZIJOS DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS APRAŠAS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Kauno Xxxx Xxxxxxxxxxxxx gimnazijos (toliau – gimnazijos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sistemą, pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijus, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo kriterijus, priemokų ir premijų, materialinių pašalpų mokėjimo tvarką ir sąlygas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu Nr. XIII-198 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) (toliau – Įstatymas), 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) (toliau – Darbo kodeksas), Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. (33.200Mr) R-431 „Dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų Kauno miesto savivaldybės biudžetinėms švietimo įstaigom“.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
4. Informaciją apie darbuotojus, jų išsilavinimą, darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir kitus duomenis, renka ir tvarko raštinės administratorius, susipažinęs su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą.
5. Darbuotojo mėnesinė alga negali būti mažesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.
6. Su šia darbo apmokėjimo tvarka supažindinami visi gimnazijos darbuotojai.
7. Darbo apmokėjimo sistema skelbiama viešai gimnazijos interneto sistemoje.
DARBO APMOKĖJIMO PRINCIPAI
8. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių
apsaugos ir visokeriopos darbo santykių teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, teisingo mokėjimo už darbą, vienodo atlygio už tokį patį ir vienodos vertės darbą, darbuotojų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų, skaidrumo ir viešumo principais.
DARBUOTOJŲ PAREIGYBIŲ LYGIAI IR GRUPĖS
9. Gimnazijos darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
9.1. A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:
− A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija;
− A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija;
9.2. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgyti iki 1995 metų;
9.3. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
9.4. D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.
10. Xxxx Xxxxxxxxxxxxx gimnazijos darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes:
10.1. vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A lygiui;
10.2. specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti. Mokytojų pareigybės priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei;
10.3. kvalifikuoti darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos C lygiui;
10.4. darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos D lygiui (toliau – darbininkai).
ĮSTAIGOS PAREIGYBIŲ STRUKTŪRA
11. Efektyviam darbo apmokėjimo sistemos veikimui ir valdymui užtikrinti gimnazijoje sukurta gimnazijos pareigybių struktūra, pareigybes grupuojant į pakopas (1 priedas).
12. Pareigybių grupavimas į pakopas nuo žemiausios iki aukščiausios pakopos sukuriant gimnazijos pareigybių struktūrą atspindi sąlyginį kiekvienos pareigybės indėlį gimnazijos vertės kūrime, t. y. vaidmenį įgyvendinant gimnazijos veiklos tikslus.
13. Gimnazijos pareigybės, kurioms pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į Įstatymo 1 priede nurodytus minimalius pareiginės algos koeficientų dydžius, skirstomi į 4 pakopas vidinio palyginimo tarpusavyje būdu. Aukščiausia yra 4 pakopa, žemiausia - 1 pakopa. Pedagoginės pareigybės, kurių pareiginės algos koeficientai nustatomi vadovaujantis Įstatymo 2 priedu, į pareigybių struktūrą skirstant pareigybes į pakopas, neįtraukiamos.
PAREIGYBIŲ LYGINIMO IR PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTO DYDŽIO NUSTATYMO KRITERIJAI
14. Lyginant pareigybes ir nustatant pareigybių didžiausius pareiginės algos koeficientų dydžius, viršijančius Įstatymo 1 priede nustatytus pareiginės algos minimalius koeficientus, taikomi tokie kriterijai (2 priedas):
14.1 išlaikomas pareigybių grupių hierarchinės struktūros vientisumas nuo aukščiausios iki žemiausios pareigybių pakopos;
14.2. taikomi pareigybių lyginimo ir pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijai:
14.2.1 veiklos apimties – kriterijus, apibrėžiantis gebėjimą atlikti tam tikros apimties (susietos su gimnazijos mokinių skaičiumi) užduotis;
14.2.2 veiklos sudėtingumo - kriterijus, apibrėžiantis gebėjimą atlikti tam tikro sudėtingumo (susieto su specialiųjų poreikių mokinių skaičiumi) užduotis;
14.2.3 darbo patirties – kriterijus, apibrėžiantis gebėjimą atlikti pavestas funkcijas priklausomai nuo turimos profesinio darbo patirties;
14.2.4 išsilavinimo – kriterijus, apibrėžiantis pareigybei reikalingą tam tikro lygio išsilavinimo būtinumą;
14.2.5 atsakomybės lygio – kriterijus, apibrėžiantis pareigybės faktinį atsakomybės lygį už laukiamą rezultatą.
15. Kiekvienas pareigybių lyginimo ir pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus vertinamas balais: aukščiausias balas yra 5, žemiausias balas – 1. Visų 5 pareigybių lyginimo ir pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų balai susumuojami ir priklausomai nuo bendros balų sumos kiekviena pareigybės pakopa skirstoma į 2 lygius (I lygis aukštesnis, bendra balų suma didesne, II lygis žemesnis, bendra balų suma mažesnė).
16. Pareigybė vertinama kaip laisva, t. y. neužimta, apsibrėžiant pareigybei keliamus reikalavimus tinkamam rezultatui pasiekti.
PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTŲ INTERVALŲ NUSTATYMAS
17. Kiekvienai gimnazijos pareigybės pakopai ir lygiui nustatomos pareiginės algos koeficientų minimali, vidutinė ir maksimali reikšmės (3 priedas).
18. Žemiausios (pirmos) pareigybių pakopos minimali pareiginės algos intervalo reikšmė atitinka mažiausią darbuotojo turimą pareiginės algos koeficientą.
19. Aukščiausios pareigybių pakopos maksimali pareiginės algos intervalo reikšmė atitinka įstaigos vadovo pavaduotojui nustatytą pareiginės algos koeficiento reikšmę.
20. Tarpinių pareigybių pakopų pareiginės algos intervalų maksimalios, vidutinės ir minimalios reikšmės nustatomos išlaikant nuoseklų intervalo plotį ir intervalo didėjimą, kylant nuo žemesnių į aukštesnes pareigybių pakopas.
21. Darbuotojo pareiginės algos minimalus koeficientas negali būti mažesnis nei nustatytas Įstatymo 1 priede, o darbininkų pareiginė alga – ne mažesnė kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
DARBO UŽMOKESČIO SANDARA
22. Gimnazijos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
22.1. pareiginė alga;
22.2. priemokos;
22.3 piniginės išmokos už atliktą darbą, mokamos pagal darbo teisės normas;
22.4. mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
22.5. kintamoji dalis, skiriama darbuotojui, atsižvelgiant į jo praėjusių metų veiklos vertinimą ir gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos. Kintamoji dalis galioja iki 2024 metų kasmetinio veiklos vertinimo, vyksiančio 2025 metais.
PAREIGINĖ ALGA
23. Gimnazijos darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.
24. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos bazinis dydis.
25. Gimnazijos darbuotojų (išskyrus pedagoginius darbuotojus ir darbininkus) pareiginė alga skaičiuojama pagal nustatytus pareiginės algos koeficientus (4 priedas).
26. Pedagoginių darbuotojų (direktoriaus pavaduotojų ugdymui, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų) pareiginė alga skaičiuojama pagal nustatytus pareiginės algos koeficientus (5 priedas).
27. Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė negu minimalioji mėnesinė alga (MMA).
28. A1 lygio pareigybei pareiginės algos koeficientas didinamas 20 procentų, palyginti su to paties lygmens pareigybėmis, kurioms nebūtinas magistro kvalifikacinis laipsnis.
29. Darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato gimnazijos direktorius savo įsakymu.
30. Gimnazijos darbuotojo pareiginės algos koeficientas sulygstamas darbo sutartyje.
31. Pareiginės algos koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareiginės algos koeficientų nustatymo kriterijams.
PRIEMOKOS
32. Gimnazijos darbuotojams vadovo įsakymu gali būti skiriamos šios priemokos:
32.1. už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas;
32.2. už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos;
32.3. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.
33. Darbuotojams gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti skiriamos tokio dydžio priemokos: direktoriaus pavaduotojams nuo 10 iki 40 procentų pareiginės algos, specialistams, kvalifikuotiems darbuotojams, darbininkams - nuo 10 iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. Konkretų priemokos dydį nustato gimnazijos vadovas.
34. Kiekviena priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o jų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. Priemokos skiriamos neviršijant darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
35. Priemoka mokytojams už pamokų pavadavimą jų kontaktinio darbo metu (vaduojant pamokas klasių jungimo būdu, kai vedamos jų pačių pamokos) mokama 50 procentų pareiginės algos, apskaičiuotos už faktiškai dirbtas valandas ir taikant vaduojančiajam nustatytą pareiginės algos koeficientą.
36. Priemoka mokytojams už pamokų pavadavimą jų nekontaktinio darbo metu (tuo metu nevedantiems pamokų ir turintiems „langą“) mokama 100 procentų pareiginės algos, apskaičiuotos už faktiškai dirbtas valandas ir taikant vaduojančiajam nustatytą pareiginės algos koeficientą.
37. Priemoka už pavadavimą skiriama konkrečiam laikotarpiui atsižvelgiant į pavadavimo trukmę, tai yra darbuotojui skirta priemoka turėtų būti ne mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, mokamos pavadavimo laikotarpiu.
38. Atlygis už vieną faktinę valandą skaičiuojamas pagal formulę: faktinė valanda = DU koeficientas x pareiginės algos bazinis dydis / kintamasis skaičius (nustatytas darbo valandų skaičius per metus x 0,9).
39. Esant ilgalaikiam pavadavimui, taip pat nustačius, kad apskaičiuota priemoka viršija 80 procentų mokytojo pavadavimo laikotarpio pareiginės algos, turi būti taikomos kitos apmokėjimo formos. Gali būti tariamasi dėl darbo sutarties pakeitimo.
40. Už mokymą namuose (kai jis mokiniui skiriamas ne nuo mokslo metų pradžios) mokytojams mokamos priemokos už faktiškai dirbtas valandas arba dėl veiklos sudėtingumo didinamas pareiginės algos koeficientas.
41. Su nepedagoginiais darbuotojais, vaduojančiais nesantį darbuotoją, sudaromas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbo funkcijų.
SKATINIMAS
42. Gimnazijos darbuotojai Įstatymo nustatyta tvarka šiomis skatinimo priemonėmis:
42.1. padėka;
42.2. nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant gimnazijai nustatytus tikslus ar pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius arba už pasiektus strateginio planavimo dokumentuose nurodytus tikslus (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus);
42.3. suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
42.2. vienkartine pinigine išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
42.3 finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip įstaigos darbuotojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.
43. Darbuotojai skatinami neviršijant įstaigai darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
44. Darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Darbuotojai, turintys galiojančią nuobaudą už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nurodytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.
MATERIALINĖ PAŠALPA
45. Gimnazijos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių
globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra gimnazijos darbuotojų rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.
46. Mirus gimnazijos darbuotojui, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, kitiems giminaičiams, kurie su mirusiuoju turėjo artimą ryšį ir (ar) gyveno kartu iš gimnazijai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
47. Gimnazijos darbuotojui materialinė pašalpa skiriama gimnazijos direktorius įsakymu iš gimnazijai skirtų lėšų.
DARBAS POILSIO IR ŠVENČIŲ DIENOMIS, VIRŠVALANDINIS DARBAS
48. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
49. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
50. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
51. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
52. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš 48–51 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
GIMNAZIJOS DARBUOTOJŲ KASMETINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
53. Vertinama gimnazijos darbuotojų, išskyrus mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir darbininkus, praėjusių kalendorinių metų veikla.
54. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojų ugdymui praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašu.
Kitų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu.
55. Gimnazijos darbuotojų veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus) ir pasiektus veiklos rezultatus.
56. Darbuotojo veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, kurių veikla vertinama, eina darbuotojo pareigas gimnazijoje.
57. Gimnazijos darbuotojų veiklą vertina gimnazijos direktorius. Vertinami darbuotojai turi teisę kviesti Darbo tarybos atstovą dalyvauti vadovui vertinant jų veiklą.
59. Gimnazijos direktorius darbuotojo veiklą gali įvertinti taip:
59.1. viršijanti lūkesčius;
59.2. xxxxxxxxxxx xxxxxxxxx;
59.3. iš dalies atitinkanti lūkesčius;
59.4. neatitinkanti lūkesčių.
60. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, gimnazijos direktoriaus sprendimu, darbuotojui nustatomas ne mažiau kaip 0,06 didesnis pareiginės algos koeficientas ir ne daugiau kaip 0,09 didesnis pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas. Jei darbuotojo turimas pareiginės algos koeficientas nesiekia vidutinio pareiginės algos koeficiento, jis didinamas 0,09, jei siekia vidutinės pareiginės algos koeficientą - didinamas 0,06. Didinant pareiginės algos koeficientus negali būti viršyti darbo užmokesčiui skirti asignavimai.
61. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, teisinė jo padėtis nesikeičia ir darbuotojo veiklos vertinimas baigiamas.
62. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau darbuotojui gali būti nustatomas kvalifikacijos tobulinimas.
63. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, gimnazijos vadovo sprendimu darbuotojui nustatomas ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnis pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas.
64. Gimnazijos darbuotojams, kurių veikla 3 metus iš eilės įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, taip pat įvertinus darbo užmokesčiui skirtus asignavimus bent vieną kartą per 3 metus gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, išskyrus atvejus, kai darbuotojui jau nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas pagal gimnazijos darbo apmokėjimo sistemą.
DARBO LAIKO APSKAITA
65. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo laiko, darbo krūvio, darbo krūvio pasikeitimo dokumentai tvarkomi Personalo valdymo informacinėje sistemoje.
66. Pasibaigus mėnesiui, paskutinę jo darbo dieną suformuoti darbo laiko žiniaraščiai tvirtinami Personalo modulyje ir atspausdinti bei atsakingų asmenų pasirašyti per Dokumentų valdymo sistemą (DVS) perduodami BĮ „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ atsakingiems specialistams. Teisingai įformintas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį.
67. Kiekvieną mėnesį darbo užmokestis darbuotojams skaičiuojamas, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.
IŠSKAITYMAI IŠ DARBO UŽMOKESČIO
68. Iš priskaičiuoto darbo užmokesčio išskaičiuojama:
68.1. įstatymų nustatyti mokesčiai (GPM ir VSD);
68.2. teismų sprendimuose, antstolių potvarkiuose nurodytos sumos. Šie išskaitymai vykdomi gavus iš atitinkamos institucijos sprendimus, potvarkius, kurie patvirtina darbuotojo pareigą mokėti alimentus, skolą už trūkumus, žalos atlyginimą ar kitus įsiskolinimus.
69. Jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse, jis pasirenka vieną, kurioje bus taikomas neapmokestinamas pajamų dydis.
DARBO UŽMOKESČIO MOKĖJIMAS, TERMINAI, VIETA
70. Darbo užmokestis gimnazijos darbuotojams mokamas du kartus per mėnesį, esant darbuotojo raštiškam prašymui – kartą per mėnesį. Už pirmąją mėnesio pusę iki kiekvieno mėnesio 20 dienos mokamas avansas. Iki kiekvieno mėnesio 10 dienos išmokamas visas atlyginimas už praėjusį mėnesį.
71. Atsižvelgiant į galimus finansinių lėšų gavimo sutrikimus, darbo užmokesčio mokėjimo terminai gali būti keičiami apie tai informuojant darbuotojus.
72. Darbo užmokestis gimnazijos darbuotojams pervedamas į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.
MOKĖJIMAS UŽ LIGOS LAIKOTARPIUS
73. Už dvi pirmąsias ligos darbo dienas gimnazijos darbuotojams mokama ne mažesnė kaip 62,06 procento vidutinio darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa.
MOKĖJIMAS UŽ ATOSTOGAS
74. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant jam atostoginius.
75. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 20 darbo dienų. Darbuotojams iki 18 metų, neįgaliesiems, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba vaiką invalidą, iki jam sueis 16 metų – 25 darbo dienos.
76. Dirbantiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos netrumpinamos.
77. Pailgintos 40 darbo dienų atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017
m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 pagrindu.
78. Papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą gimnazijoje:
78.1. darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 3 darbo dienos;
78.2. už kiekvienų paskutinių 5 metų nepertraukiamą darbo toje pačioje darbovietėje stažą – 1 darbo diena (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimas Nr. 496).
79. Pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti gimnazijoje.
80. Už pirmuosius darbo metus atostogos gali būti suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
81. Atšaukti iš atostogų galima tik šalių susitarimu. Nepanaudota atostogų dalis turi būti suteikiama kitu darbo metų laiku arba prijungiama prie kitų darbo metų atostogų.
82. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo kaltės), nepanaudotos atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą.
83. Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
84. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
85. Draudžiama darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui gali būti suteiktos atostogos arba, kai darbuotojas jų nepageidauja, išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama, kai nutraukiama darbo sutartis, neatsižvelgiant į jos terminą.
86. Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, gali būti suteikiamos ne tik kasmetines, bet ir tikslines atostogas: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, nemokamos atostogas.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
87. Įsigaliojus Įstatymui nuo 2024 m. sausio 1 d. darbuotojų pareiginė alga perskaičiuojama pareiginės algos pastoviąją dalį padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių darbuotojo naudai. Jei skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie
paskutinio skaitmens pridedamas vienetas. Nustatytas pareiginės algos koeficientas fiksuojamas ir gali kilti tik per veiklos vertinimą.
88. Darbuotojų 2023 metų veiklos vertinimas atliekamas pagal tvarką nustatytą iki Įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, išskyrus metinių užduočių nustatymą. Lūkesčiai dėl 2024 metų veiklos nustatomi vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
89. Ginčai dėl darbo užmokesčio sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
90. Asmenys, rengiantys darbo užmokesčio apskaičiavimui skirtą dokumentaciją, yra atsakingi už tinkamą jų pildymą, reikiamų ataskaitų pateikimą bei dokumentų saugojimą ir perdavimą į archyvą, vadovaujantis nustatyta dokumentų archyvavimo tvarka.
91. Atsiskaitymo lapeliai darbuotojams turi būti pateikiami kiekvieną mėnesį.
92. Gimnazijos darbuotojų darbo užmokestis, priemokos ir kiti su darbo santykiais susiję mokėjimai planuojami neviršijant asignavimo sąmatų darbo užmokesčio fondo.
Xxxx Xxxxxxxxxxxxx gimnazijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašo
1 priedas
GIMNAZIJOS PAREIGYBIŲ STRUKTŪRA
Pareigybės pakopa | Pareigybė |
4. | Vadovo pavaduotojas |
4.1 | Vadovo pavaduotojas (direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams) I lygis |
4.2 | Vadovo pavaduotojas (direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams) II lygis |
3. | Specialistas |
3.1 | Specialistas (dokumentų specialistas, informacinių technologijų specialistas, administratorius, archyvaras, bibliotekininkas) I lygis |
3.2 | Specialistas (dokumentų specialistas, informacinių technologijų specialistas, administratorius, archyvaras, bibliotekininkas) II lygis |
2. | Kvalifikuotas darbuotojas |
2.1 | Kvalifikuotas darbuotojas (mokytojo padėjėjas, ūkio darbuotojas, laborantas) I lygis |
2.2 | Kvalifikuotas darbuotojas (mokytojo padėjėjas, ūkio darbuotojas, laborantas) II lygis |
1. | Darbuotojas (valytojas, kiemsargis, budėtojas) |
Xxxx Xxxxxxxxxxxxx gimnazijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašo
2 priedas
PAREIGYBIŲ LYGINIMO IR PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTO DYDŽIO NUSTATYMO KRITERIJAI
Pareigybių lyginimo kriterijai | Kriterijų rodikliai | Kriterijų rodiklių reikšmės | Kriterijų rodiklių įvertinimas balais |
Veiklos apimties | mokinių skaičius | 1001 ir daugiau mokinių | 5 |
601 – 1000 mokinių | 4 | ||
351 – 600 mokinių | 3 | ||
151 – 350 mokinių | 2 | ||
iki 150 mokinių | 1 | ||
Veiklos sudėtingumo | specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius | daugiau kaip 50 vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gimnazijoje | 5 |
nuo 36 iki 50 vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gimnazijoje | 4 | ||
nuo 26 iki 35 vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gimnazijoje | 3 | ||
nuo 11 iki 25 vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gimnazijoje | 2 | ||
iki 10 vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gimnazijoje | 1 | ||
Darbo patirtis | profesinio darbo patirtis metais | daugiau kaip 15 metų | 5 |
nuo daugiau kaip 10 metų iki 15 metų | 4 | ||
nuo daugiau kaip 5 metų iki 10 metų | 3 | ||
nuo daugiau kaip 2 metų iki 5 metų | 2 | ||
iki 2 metų | 1 | ||
Išsilavinimas | reikalaujamas išsilavinimo lygis | aukštasis universitetinis su magistro laipsniu | 5 |
aukštasis universitetinis | 4 | ||
aukštasis koleginis | 3 | ||
ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas | 2 | ||
ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija | 1 |
Pareigybių lyginimo kriterijai | Kriterijų rodikliai | Kriterijų rodiklių reikšmės | Kriterijų rodiklių įvertinimas balais |
Atsakomybė | atsakomybė už žmones | priskirta daugiau kaip 50 pavaldžių darbuotojų | 5 |
priskirta nuo 31 iki 50 pavaldžių darbuotojų | 4 | ||
priskirta nuo 16 iki 30 pavaldžių darbuotojų | 3 | ||
priskirta iki 15 pavaldžių darbuotojų | 2 | ||
neturi pavaldžių darbuotojų | 1 |
Xxxx Xxxxxxxxxxxxx gimnazijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašo
3 priedas
PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTŲ INTERVALAI
Pareigybės pakopa | Pareigybės pavadinimas, lygis | Pareigybės lyginimo kriterijų rodiklių įvertinimo suma balais | Pareigybės lygis nustatytas įstatyme ir numatytas pareigybės aprašyme | Minimalus pareiginės algos koeficientas | Vidutinis pareiginės algos koeficientas | Maksimalus pareiginės algos koeficientas |
4. Vadovo pavaduotojas | ||||||
4.1. | Vadovo pavaduotojas I lygis | nuo 13 balų iki 24 balų | A | 1,06 | 1,33 | 1,6 |
4.2. | Vadovo pavaduotojas II lygis | iki 12 balų | A | 1,04 | 1,27 | 1,5 |
3. Specialistas | ||||||
3.1. | Specialistas I lygis | nuo 10 balų iki 20 balų | A | 0,69 | 1,02 | 1,35 |
3.2. | Specialistas II lygis | iki 9 balų | A | 0,67 | 0,96 | 1,25 |
3.3. | Specialistas I lygis | nuo 9 balų iki 18 balų | B | 0,64 | 0,9 | 1,15 |
3.4. | Specialistas II lygis | iki 8 balų | B | 0,62 | 0,84 | 1,05 |
2. Kvalifikuotas darbuotojas | ||||||
2.1. | Kvalifikuotas darbuotojas I lygis | nuo 9 balų iki 17 balų | C | 0,59 | 0,77 | 0,95 |
2.2. | Kvalifikuotas darbuotojas II lygis | iki 8 balų | C | 0,57 | 0,71 | 0,85 |
1. Darbininkas | ||||||
- | - | D | MMA | MMA | MMA | |
darbo apmokėjimo sistemos aprašo 4 priedas
XXXX XXXXXXXXXXXXX GIMNAZIJOS DARBUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
Pareigybės pakopa | Pareigybės pavadinimas, lygis | Pareigybės lyginimo kriterijų rodiklių įvertinimo suma balais | Pareigybės lygis nustatytas įstatyme ir numatytas pareigybės aprašyme | Pareiginės algos koeficientas |
4. Vadovo pavaduotojas | ||||
4.1. | Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams I lygis | 15 balų | A | 1,06 – 1,60 |
4.1. | Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams I lygis | 13 balų | A | 1,06 – 1,60 |
3. Specialistas | ||||
3.1. | Bibliotekininkas I lygis | 15 balų | A | 0,69 – 1,35 |
3.3. | Bibliotekininkas I lygis | 9 balai | B | 0,64 – 1,15 |
3.3. | Administratorius I lygis | 13 balų | B | 0,64 – 1,15 |
3.3. | Dokumentų specialistas I lygis | 13 balų | B | 0,64 – 1,15 |
3.3. | ITS administratorius I lygis | 11 balų | B | 0,64 – 1,15 |
3.3. | Archyvaras I lygis | 11 balų | B | 0,64 – 1,15 |
2. Kvalifikuotas darbuotojas | ||||
2.1. | Mokytojo padėjėjas I lygis | 9 balai | C | 0,59 – 0,95 |
2.1. | Ūkio darbuotojas I lygis | 9 balai | C | 0,59 – 0,95 |
2.1. | Laborantas I lygis | 12 balų | C | 0,59 – 0,95 |
Xxxx Xxxxxxxxxxxxx gimnazijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašo
5 priedas
XXXX XXXXXXXXXXXXX GIMNAZIJOS MOKYTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
1. Mokytojų, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai:
Kvalifikacinė kategorija | Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Mokytojas | 0,9294 | 0,9328 | 0,9408 | 0,9580 | 00,9878 | 0,9912 | 0,9970 |
2. Mokytojų, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai:
Kvalifikacinė kategorija | Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Mokytojas | 0,9981 | 1,0005 | 1,0016 | 1,0073 | 0,0096 | 0,0130 | 1,0210 |
Vyresnysis mokytojas | 1,0222 | 1,0256 | 1,0303 | 1,0715 | 1,0772 | 1,0817 | |
Mokytojas metodininkas | 1,0921 | 1,1116 | 1,1471 | 1,1517 | 1,1597 | ||
Mokytojas ekspertas | 1,2411 | 1,2617 | 1,2938 | 1,2995 | 1,3053 | ||
3. Pareiginės algos koeficientai mokytojams dėl veiklos sudėtingumo didinami 1-15 procentų. Gimnazijoje nustatomi koeficientų didinimo procentai atsižvelgiant į ugdymo veiklai skirtas lėšas:
3.1. klasėje (grupėje) ugdomi vienas ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius (1 mokinys – 2 procentai, 2 mokiniai – 3 procentai, 3 mokiniai – 4 procentai, 4 ir daugiau mokinių – 5 procentai);
3.2. mokantiems vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo programas (1 mokinys – 2 procentai, 2 mokiniai – 3 procentai, 3 mokiniai – 4 procentai, 4 ir daugiau mokinių – 5 procentai);
3.3. mokantiems mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose visus mokslo metus.
4. Jeigu mokytojo veikla atitinka du ir daugiau kriterijų, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
5. Mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, valandų skaičius per mokslo metus – 1512 valandos.
6. Mokytojų darbo krūvio sandara:
6.1. Kontaktinės valandos skiriamos bendrojo ugdymo srities dalyko programoms įgyvendinti pagal ugdymo planuose numatytas valandas:
6.1.1. privalomiesiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus mokyti;
6.1.2. valandos mokinių individualiems poreikiams, neformaliajam švietimui;
6.2. Valandos, skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti.
6.3. Valandos vadovauti klasei.
6.4. Valandos profesinei kompetencijai tobulinti:
6.4.1. dalyvavimas gimnazijos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose: pamokų stebėjimas ir aptarimas, praktinės veiklos reflektavimas, dalinimasis patirtimi dalykinėse, metodinėse grupėse, savo profesinės veiklos įsivertinimas, kitų pedagogų profesinės veiklos analizė;
6.4.2. dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose: seminaruose, konferencijose, stažuotėse, projektuose;
6.4.3. bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu;
6.4.4. mokytojo veiklą reglamentuojančių dokumentų analizavimas;
6.5. Veiklos gimnazijos bendruomenei:
6.5.1. Privalomosios veiklos:
- tėvų (globėjų) informavimas, konsultavimas ir bendradarbiavimas su jais dėl mokinių ugdymo(si) ir mokymosi pažangos bei pasiekimų;
- bendradarbiavimas su gimnazijos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais;
- mokinių konsultavimas ugdymosi klausimais;
- administracijos inicijuotos veiklos, skirtos mokyklos veiklai planuoti, organizuoti;
6.5.2. Bendradarbiavimo veiklos:
− dalyvavimas, vadovavimas darbo grupėms ar komisijoms, jų veiklos administravimas;
− dalyvavimas gimnazijos savivaldos veikloje, savivaldos veiklos administravimas;
− mokyklos renginių ar edukacinių veiklų organizavimas ir dalyvavimas jose;
− gimnazijos informacinių technologijų diegimas ir taikymas ugdymo procese;
6.5.3. Ugdymo turinio formavimo veiklos:
- bendrųjų dalykų ar ugdymo srities veiklų koordinavimas ir dalyvavimas jose;
- dėstomo dalyko ilgalaikių teminių planų, modulių, neformaliojo ugdymo programų rengimas;
- gimnazijos projektų, skirtų ugdymo turiniui kurti ir įgyvendinti, rengimas ir jų įgyvendinimas;
- dalyvavimas tarptautiniuose, nacionaliniuose, regioniniuose projektuose ir jų įgyvendinimas;
- informacinių komunikacijos technologijų taikymo ugdymo turinyje, skaitmeninio ugdymo turinio kūrimo veiklų koordinavimas;
- edukacinių erdvių, mokymosi aplinkų, ugdymo priemonių kūrimas ir priežiūra;
6.5.4. Konsultavimo ir patirties sklaidos veiklos:
− pedagoginių darbuotojų didaktinis, dalykinis konsultavimas;
− kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas;
6.5.5. Vertinimo veiklos:
- brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų, ir kitų mokymosi pasiekimų patikrinimų vykdymas ir mokinių rezultatų vertinimas;
- mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimų užduočių rengimas;
- mokytojų praktinės veiklos ir ugdymo proceso vertinimas;
6.5.6. Veiklos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti:
- edukacinių renginių, konkursų, olimpiadų, išvykų organizavimas ir dalyvavimas juose;
- olimpiadų, konkursinių užduočių rengimas ir mokinių darbų vertinimas;
- mokinių rengimas PUPP, brandos egzaminams;
- mokinių konsultavimas jiems rengiantis olimpiadoms, konkursams, varžyboms ir pan.;
- mokinių ugdymo karjerai veiklų vykdymas;
6.6. Bendradarbiavimo su gimnazijos partneriais veiklos, apimančios bendrų projektų, renginių organizavimą ir jų įgyvendinimą gimnazijoje ir už jos ribų.
SPECIALIOJO PEDAGOGO, KARJEROS SPECIALISTO PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
7. Specialiojo pedagogo, karjeros specialisto, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai:
Pareigybė | Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Specialusis pedagogas, karjeros specialistas | 0,9294 | 0,9328 | 0,9408 | 0,9580 | 0,9878 | 0,9912 | 0,9970 |
8. Specialiojo pedagogo, karjeros specialisto, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai:
Pareigybė | Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Specialusis pedagogas | 0,9981 | 1,0005 | 1,0016 | 1,0073 | 1,0096 | 1,0130 | 1,0210 |
Vyresnysis specialusis pedagogas | 1,0222 | 1,0256 | 1,0303 | 1,0715 | 1,0772 | 1,0817 | |
Specialusis pedagogas metodininkas | 1,0921 | 1,1116 | 1,1471 | 1,1517 | 1,1597 | ||
Specialusis pedagogas ekspertas | 1,2411 | 1,2617 | 1,2938 | 1,2995 | 1,3053 | ||
9. Pareiginės algos koeficientai specialiesiems pedagogas ir karjeros specialistams dėl veiklos sudėtingumo didinami 1-15 procentų. Gimnazijoje nustatomi koeficientų didinimo procentai atsižvelgiant į ugdymo veiklai skirtas lėšas:
9.1. klasėje (grupėje) ugdomi vienas ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius (1 mokinys – 2 procentai, 2 mokiniai – 3 procentai, 3 mokiniai – 4 procentai, 4 ir daugiau mokinių – 5 procentai).
10. Specialiųjų pedagogų darbo laikas per savaitę yra 35 valandos, iš jų 18 valandų skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais (specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, pratyboms vesti) ir 17 valandų netiesioginiam darbui su mokiniais (veikloms planuoti, joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais ir kt.).
11. Karjeros specialistų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Ne daugiau kaip 60 procentų šio darbo laiko skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas, o kita dalis skiriama netiesioginiam darbui su mokiniais (veikloms planuoti, joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais ir kt.).
PSICHOLOGO ASISTENTO, PSICHOLOGO, SOCIALINIO PEDAGOGO, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
12. Psichologo asistento, psichologo, socialinio pedagogo, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai:
Pareigybė | Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Psichologo asistentas, socialinis pedagogas | 0,9294 | 0,9328 | 0,9408 | 0,9580 | 0,9878 | 0,9912 | 0,9970 |
13 Psichologo asistento, psichologo, socialinio pedagogo, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai:
Pareigybė | Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas | 0,9981 | 1,0005 | 1,0016 | 1,0073 | 1,0096 | 1,0130 | 1,0210 |
Vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas | 1,0222 | 1,0256 | 1,0303 | 1,0715 | 1,0772 | 1,0817 | |
Socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas | 1,0921 | 1,1116 | 1,1471 | 1,1517 | 1,1597 | ||
Socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas | 1,2411 | 1,2617 | 1,2938 | 1,2995 | 1,3053 | ||
14. Pareiginės algos koeficientai specialiesiems pedagogas ir karjeros specialistams dėl veiklos sudėtingumo didinami 1-15 procentų. Gimnazijoje nustatomi koeficientų didinimo procentai atsižvelgiant į ugdymo veiklai skirtas lėšas:
14.1. klasėje (grupėje) ugdomi vienas ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius (1 mokinys – 2 procentai, 2 mokiniai – 3 procentai, 3 mokiniai – 4 procentai, 4 ir daugiau mokinių – 5 procentai).
15. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Ne daugiau kaip 60 procentų šio darbo laiko skiriama tiesioginiam darbui su švietimo pagalbos gavėjais (mokinių švietimo pagalbos ir specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, konsultuoti švietimo pagalbos gavėjus, vesti jiems užsiėmimus, o kita dalis skiriama netiesioginiam darbui su švietimo pagalbos gavėjais (veikloms planuoti, joms pasirengti bendradarbiauti su mokytojais ir kt.).
XXXX XXXXXXXXXXXXX GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS IR DIREKTORIAUS PAVADUOTOJŲ UGDYMUI PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
16. Gimnazijos direktoriaus pareiginės algos koeficientai:
Mokinių skaičius | Pareiginės algos koeficientai | ||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||
iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | |
iki 200 | 1,8268 | 1,8933 | 1,9390 |
201 – 400 | 1,9958 | 2,0130 | 2,0142 |
401 – 600 | 2,0032 | 2,0167 | 2,0217 |
601 – 1000 | 2,1487 | 2,1537 | 2,1574 |
1001 ir daugiau | 2,1537 | 2,1561 | 2,1635 |
17. Direktoriaus pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai:
Mokinių skaičius | Pareiginės algos koeficientai | ||
Pedagoginio darbo stažas (metais) | |||
iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | |
iki 500 | 1,7811 | 1,7849 | 1,7872 |
501 ir daugiau | 1,7922 | 1,8168 | 1,8428 |
18. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami 5-10 procentų, atsižvelgiant į ugdymo veiklai skirtas lėšas:
18.1. gimnazijoje ugdoma 10 ar daugiau mokinių, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
18.2. gimnazijoje ugdoma 10 ar daugiau užsieniečių arba Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje;.
PRITARTA
Darbo tarybos
2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. DT-02)