KONSULTAVIMO PAGALBOS TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE (NACIONALINIAME, SAVIVALDYBĖS,

1. Švietimas yra esminė visuomenės kultūros ir gerovės kilimo sąlyga, kuri pasiekiama tik sutelkus individualias ir kolektyvines švietimo bendruomenės ir jo plėtra suinteresuotųjų pastangas. Iniciatyvos, kurios tiesiogiai ar net antriniu savo poveikiu prisideda prie švietimo plėtros yra ne tik skatintinos, bet ir aktyviai palaikytinos. Konsultavimasis yra viena iš veiklų, kuri tiesiogiai daro poveikį realiems švietimo bei ugdymo procesams.

2. Konsultavimas(is) - tai tarpusavio pasitikėjimu ir individualia atsakomybe paremtas tobulinimas(is), puoselėjantis bendradarbiavimo kultūrą ir asmeninę iniciatyvą. Efektyvus konsultavimasis praturtina švietimo organizacijas ir jose dirbančius žmones praktinio mokymosi patirtimis, kurios yra svarbios puoselėjant mokymosi visą gyvenimą praktiką bei stiprinant mokymosi mokytis gebėjimus ir nuostatas. Šiuo požiūriu švietimo organizacijos ir jų darbuotojai turėtų būti tikri mokymosi pavyzdžiai. Efektyviam konsultavimuisi reikalinga aplinka, kurioje pripažįstama savo ir kitų patirtis bei kompetencija, skatinama ja dalintis, formuojamas supratimas, kad geriausi sprendimai randami bendradarbiaujant.

3. Konsultavimo pagalbos teikimo įvairiuose lygmenyse (nacionaliniame, regiono, vietos) proceso organizavimo rekomendacijų tikslas - pasiūlyti įvairių konsultacinio darbo organizavimo galimybių tam, kad tai taptų įprasta ir pridėtinę vertę turinčia praktika, prisidedančia prie švietimo kokybės gerinimo nacionaliniu, regiono bei vietos lygmeniu.

4. Konsultavimo veikloje dalyvauja du partneriai: konsultuojamasis (klientas) ir konsultantas(-ai). Konsultuojamieji (klientai) gali būti:

4.1. atskiri asmenys, dirbantys švietimo organizacijose arba veikiantys savarankiškai;

4.2. švietimo organizacijos, t.y. švietimo įstaigos, švietimo pagalba ir valdymu ar kita švietimo veikla užsiimančios organizacijos.

5. Konsultavimo lygmuo (nacionalinis, regioninis ar vietos) priklauso nuo to, kokiame lygmenyje veikia asmenys ir organizacijos, kokie klausimai yra sprendžiami, koks yra sprendimų, kurių priėmimui reikalingas konsultavimasis, poveikio mastas: šalies, regiono, konkrečios organizacijos ar asmens profesinės veiklos.

6. Nacionalinio lygmens konsultavimo prioritetai bei sprendimų priėmimo laukas: švietimo strategija ir politika, švietimo politikos įgyvendinimas, švietimo kokybės tobulinimas, nacionalinių programų ar projektų planavimas, įgyvendinimas bei poveikio vertinimas, kiti strateginiai klausimai, sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, darantys įtaką šalies švietimo sistemai.

7. Regiono (savivaldybės) lygmens konsultavimo prioritetai bei sprendimų priėmimo laukas: regiono švietimo strategija ir politika, strateginių planų kūrimas, nacionalinių švietimo prioritetų įgyvendinimas konkrečiame regione, švietimo kokybės regione tobulinimas, regioninių projektų įgyvendinimas ir kiti strateginiai, vadybiniai bei organizaciniai klausimai, kurių sprendimas turės įtakos švietimui regiono mastu.

8. Vietos lygmens (organizacijos ar individo) konsultavimo prioritetai, t.y. sprendimų priėmimo laukas: organizacijos (mokyklos) strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ugdymo ir švietimo organizavimo veiklos, vadybinių procesų tobulinimas, siekiant gerinti švietimo kokybę mokykloje, jos bendruomenėje ar atskirų asmenų veikloje.

9. Konsultavimas skirtinguose lygmenyse turi remtis suderinamumo, tęstinumo, papildymo principais, nes siekiant tvarumo, švietimo tobulinimo iniciatyvos ir praktikos turi būti įgyvendinamos sistemiškai, subsidiarumo principais bendradarbiaujant visiems lygmenims.

II SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO FORMOS

10. Švietimo konsultavimo veikloje taikomos įvairios formos. Šiame dokumente pateikiamos konsultavimo formos, derančios su „Švietimo konsultavimo modeliu“ 1 ir atitinkančios šiuolaikinę konsultavimo sampratą bei efektyvias konsultavimo praktikas.

11. Konsultavimo formos gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus:

11.1. konsultanto vaidmenį;

11.2. konsultavimo metodus.

12. Konsultavimo formos pagal konsultanto vaidmenį. Skiriami du pagrindiniai konsultanto vaidmenys ir jas atitinkančios konsultavimo formos: ekspertinė ir procesinė.

13. Ekspertinio konsultavimo forma: konsultantas, padėdamas klientui spręsti problemas ir įgyvendinti naujoves, pateikia ekspertines išvadas ir rekomendacijas, remdamasis savo žiniomis, patirtimi, duomenų analize, gerosios praktikos pavyzdžiais. Ekspertinis konsultavimas taikomas tada, kai klientui reikalingos konkrečios žinios ar sprendimai (pvz., finansų valdymo tobulinimas), kurie pagerintų veiklos efektyvumą. Konsultantas šiuo atveju yra tam tikros srities ekspertas, bet turintis ir konsultavimo kompetenciją.

14. Xxxxxxxxxx (įgalinančio) konsultavimo forma: konsultantas pateikia problemos sprendimo metodologiją ir padeda klientui analizuoti problemą, rasti sprendimą ir planuoti jo

1xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xxx.xx/Xxxxxx%X0%X0xxx%00xxxxxx:/xxxxxxx/000/000_%X0%X0XXXXXXX%00XXXXXXXX

VIMO%20MODELIS.pdfKonsultavimo modelis

įgyvendinimą. Procesinis konsultavimas taikomas, kai reikia įsigilinti į situacijos specifiką, identifikuoti problemą ir rasti unikalų sprendimą (pvz., konkrečios mokyklos mokytojų motyvacijos problema). Procesiniame konsultavime svarbus konsultavimo proceso, metodologijos, įrankių išmanymas.

15. Konsultavimo formų taikymo prioritetai: skatintinas procesinio konsultavimo taikymas, padedantis klientui aktyviai įsitraukti į konsultavimosi procesą ir kartu su konsultantu prisiimti atsakomybę už bendrą rezultatą – pokyčio įgyvendinimą. Ekspertinį konsultavimą rekomenduojama derinti su procesiniu, pateikiant ekspertinę patirtį taip, kad ji būtų kūrybiškai pritaikoma kliento situacijai. Abi konsultavimo formos taikytinos visuose lygmenyse: nacionaliniame, regiono bei vietos.

16. Konsultavimas gali būti išorinis arba vidinis, priklausomai nuo to, ar konsultantas yra specialistas iš išorės (pvz. finansų ekspertas), ar organizacijos atstovas (pvz., profesinio tobulinimo konsultantas, dirbantis toje mokykloje).

17. Konsultavimas gali būti individualus (pvz. psichologinis konsultavimas), grupių (pvz. metodinių grupių supervizijos), organizacijų (pvz. organizacinė struktūros keitimo projektas), tinklų (pvz. besimokančių mokyklų tinklai). Šios formos pasirenkamos pagal poreikį ir gali būti taikomos įvairiuose lygmenyse. Švietimo srityje svarbus ir individualus, ir grupių, organizacijų bei tinklų konsultavimasis (mokyklų tinklai, mokytojų darbo grupės, saviugdos grupės ir kt.), siekiant kuo geriau panaudoti organizacijų turimą potencialą, pasiekti geresnę sprendimų kokybę, įgalinti žmones.

18. Specifinė konsultavimo forma – viešoji konsultacija. Ji taikoma siekiant įtraukti į diskusiją (ieškant sprendimų) daugiau žmonių, atstovaujančių suinteresuotoms grupėms. Suinteresuotos grupės kviečiamos pateikti grįžtamąjį ryšį apie priimamus strateginius sprendimus (pvz. Bendrųjų programų, Valstybinės ar regiono švietimo strategijos svarstymai), jie yra įtraukiami į sprendimus formuojančias ir priimančias darbo grupes, dalyvauja diskusijose ir svarstymuose. Viešųjų konsultacijų metu išryškėja skirtingos pozicijos bei nuomonės, ieškoma kompromisų bei susitarimų. Dažnai tam pasitelkiamas konsultantai – proceso moderatoriai, padedantys išryškinti diskusijos tikslus, analizuoti informaciją ir daryti apibendrinimus, ieškoti visų suinteresuotų pusių interesus atitinkančių sprendimų, užtikrinti konstruktyvią ir produktyvią diskusiją. Viešosios konsultacijos ypač taikytinos nacionaliniame bei savivaldos lygmenyse, jos yra būtinos, kai reikia ieškoti susitarimų tarp įvairių suinteresuotų grupių dėl strateginių klausimų.

19. Konsultavimo įvairovė pagal metodus. Konsultavimo procese naudojama daug įvairių metodų ir įrankių. Kai kurie metodai gali būti pasirenkami kaip pagrindiniai (tęstiniai) konkretaus

konsultavimo proceso eigoje ir tada gali būti traktuojami kaip specifinė konsultavimo forma. Tokie konsultavimo formų pavyzdžiai – tęstinis koučingas, ugdymo programų kūrimas ir įgyvendinimas, mokymasis veikloje, mentorystė, supervizuojamas grupių darbas ir pan.

20. Konsultavimo metodų taikymo prioritetai. Metodai pasirenkami pagal poreikį: konsultavimo tikslą, temą, klientą. Skatintinas nuolatinis konsultantų tobulėjimas ir naujų konsultavimo formų paieška. Tai prisidėtų prie konsultavimo kokybės gerinimo ir švietimo atsinaujinimo.

III SKYRIUS

KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE, PASIRINKIMO KRITERIJAI

21. Švietimo konsultantai turi būti kompetentingi profesionalai, sertifikuoti Švietimo konsultantų veiklos nuostatų nustatyta tvarka.

22. Sertifikuotų konsultantų sąrašas, duomenys apie jų sertifikavimą skelbiami viešai Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliotos institucijos) tinklapyje. Be to, konsultantai gali skelbti informaciją apie save įvairiose interneto erdvėse bei kitose žiniasklaidos priemonėse. Skelbdamasis apie save konsultantas turi pateikti nuorodą į Įgaliotos institucijos interneto svetainę. Šioje interneto svetainėje privalomai bus skelbiama informacija apie konsultantą, jo konsultavimo sritis ir specializaciją, konsultuotus klientus, jų atsiliepimus ar kitokį konsultanto veiklos vertinimą, jo paskatinimą ar apdovanojimus.

23. Skelbtiną informaciją apie save konsultantai pateikia savanoriškai ir atsakingai, įvardydami konsultavimo sritis. Dėl nuolat besikeičiančių švietimo bendruomenės poreikių, naujai iškylančių švietimo raidos aspektų, besikeičiančio konteksto galėtų būti nustatomos apibendrintos plačios konsultavimo sritys, kurias konsultantai gali pasirinkti (vieną ar net kelias sritis) ar nurodyti itin siaurą specializaciją, specifinę ar unikalią sritį. Tai turėtų skatinti konsultantų kūrybiškumą, drąsintų juos nuolat ieškoti laisvų nišų ir naujų aktualių sričių.

24. Įgaliota institucija analizuoja konsultantų specializacijų pasiskirstymą, stebi ir tiria konsultavimosi poreikius, konsultantų ir konsultuojamų sričių paklausumą. Turėdama šiuos duomenis Įgaliota institucija pataria konsultantams dėl kvalifikacijos tobulinimo, gilinimosi įsivardytose srityse ar pasirenkant naujas konsultavimo sritis bei specializacijas.

25. Laisvas konsultantų specializacijų įsivardijimas naudingas klientams. Tai leidžia pastariesiems analizuoti pasiūlą, jos įvairovę, sekti konsultantų pasiūlos tendencijas ir naujoves. Visų lygių konsultavimo dalyviams tai leidžia geriau identifikuoti konsultavimosi poreikius ir galimybes.

26. Konsultavimosi klientas analizuoja savo veiklą, įvardija stipriąsias ir silpnąsias veiklos puses, numato veiklos tobulinimo poreikį. Šiuo aspektu klientai nėra visi vienodi. Kiekvienas klientas unikalus savo veiklos situacija ir rezultatais. Pagal konsultavimosi poreikį bei pagalbos paieškos aktyvumą klientus galima skirstyti į keletą grupių, kurių kraštutiniai variantai būtų – suprantantys konsultavimosi poreikį ir aktyviai jo ieškantys (aukštas poreikis, aukštas aktyvumas) ir nematantys poreikio ir neieškantys konsultavimo (žemas poreikis, žemas aktyvumas).

27. Konsultavimas yra ilgalaikis procesas, tad svarbu, kad tarp kliento ir konsultanto užsimegztų partneriškas ryšys, būtų aiškūs tarpusavio lūkesčiai, konsultantų kompetencija atitiktų kliento poreikius. Ieškant konsultacinės pagalbos bei konsultantų, galinčių ją suteikti, reikėtų atsižvelgti į šiuos pasirinkimo kriterijus:

27.1. konsultanto kompetencija, specializacija, išsilavinimas, turimi sertifikatai;

27.2. konsultavimo patirtis, buvę klientai;

27.3. konsultanto siūlomo pagalbos plano atitikimas kliento lūkesčiams;

27.4. reikalingi ištekliai konsultavimui.

28. Konsultanto pasirinkimas dažnu atveju yra panašus į darbuotojo atranką, kai atsižvelgiama ne tik į formaliuosius kriterijus, bet ir „minkštuosius“ aspektus, tokius kaip tarpusavio pasitikėjimas, vertybinės nuostatos, asmenybės „integralumas“ ir kt.

IV SKYRIUS

KONSULTANTŲ, TEIKIANČIŲ KONSULTAVIMO PASLAUGAS ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE, DARBO ORGANIZAVIMAS IR APMOKĖJIMAS

29. Konsultantai savo veiklą vykdo kaip:

29.1. savarankiški paslaugų teikėjai (kaip pavieniai fiziniai asmenys arba grupėje, veikdami kartu pagal jungtinės veiklos sutartį)2;

29.2. švietimo konsultavimo paslaugas teikiančio juridinio asmens darbuotojai;

29.3. valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos (pvz., mokyklos, švietimo centro arba kitos švietimo pagalbos įstaigos) darbuotojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija konsultavimas (pvz., profesinio tobulinimosi konsultantai).

2Konsultantas, savarankiškai besiverčiantis konsultavimo paslaugų teikimu pagal atlygintinų paslaugų sutartis, laikomas vykdančiu individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 2 straipsnio 7 dalį, todėl pradėdamas šią veiklą privalo informuoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities VMI skyrių, pateikdamas Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą.

30. Klientas konsultavimo paslaugas įsigyja pagal paslaugų teikimo sutartis arba samdo konsultantus, kaip darbuotojus pagrindiniam arba antraeiliam darbui pagal darbo sutartis. Konsultacinių paslaugų teikimo sutarties fragmento pavyzdys pateikiamas 2 priede.

31. Konsultavimo veiklos finansavimo šaltiniai:

31.1. Nacionaliniame lygmenyje - iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų fondų, lėšas konsultavimuisi įtraukiant į nacionalinio lygmens švietimo politiką formuojančių institucijų biudžetus.

31.2. Regionų (savivaldybių) lygmenyje - iš specialiųjų savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų strateginių švietimo projektų įgyvendinimui, ES ir kitų fondų lėšų bei kitų lėšų, skirstomų savivaldybės lygmenyje.

31.3. Vietos (mokyklų) lygmenyje - iš mokinio krepšelio ar kitų mokyklos nuosavų lėšų. Mokyklos turi turėti teisę savo biudžete esančias profesiniam tobulinimuisi skirtas lėšas naudoti ir konsultavimuisi.

32. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos (nauja redakcija nuo 2009- 12-24 (Žin., 2009, Nr. 158-7134)) (toliau – Metodika) 13.4 punktas nustato, kad mokinio krepšelio lėšos gali būti naudojamos mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti.

33. Švietimo konsultavimo paslaugų sutarties šalimi (klientu) visuose lygmenyse, paprastai, yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – VPĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, pvz., tai valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos, taip pat mokyklos (biudžetinės įstaigos), kurios pasirinkdamos švietimo konsultantą(-us) ar švietimo konsultavimo įmonę privalo taikyti VPĮ nuostatas ir laikytis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pirkimų principų (skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kt.) bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslo.

V SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE PROCESO DALYVIAI BEI KONSULTAVIMOSI POREIKIO NUSTATYMAS

34. Konsultavimo paslaugų teikimo įvairiuose lygmenyse schema pateikta 1 priede. Nurodytų lygmenų specifika plačiau paaiškinama šiame skyriuje.

35. Konsultavimo paslaugų teikimo proceso dalyviai yra klientai ir konsultantai. Klientai, t.y. kaip švietimo srityje veikiantys individai, asmenų grupės ir organizacijos, gali dalyvauti nacionalinio, regiono ir vietos lygmens konsultacijose.

36. Nacionaliniame lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti švietimo politikai, Švietimo ir mokslo ministerijos ar kitų ministerijų bei joms pavaldžių institucijų darbuotojai, kiti suinteresuotieji asmenys ir/ar asmenų grupės. Šiame lygmenyje turėtų būti konsultuojamasi dėl nacionalinių švietimo prioritetų ar aktualių nacionalinio lygmens problemų. Nacionalinio lygmens konsultacija yra ir tuomet, kada minėti klientai yra konsultuojami ir kitais vadybiniais ar specializuotais klausimais, nes šių asmenų daromi sprendimai turės poveikį jų kuruojamoms sritims. Pavyzdžiui, ministerijos departamento direktorius gali konsultuotis asmeninio vadybinio efektyvumo klausimais, kurių niekaip nepavadintume “nacionalinio lygmens problema”. Tačiau nuo to, kiek jis pradės efektyviau organizuoti savo kaip vadybininko darbą priklausys ir viso departamento veikla bei šiame departamente priimami sprendimai, kurie akivaizdžiai daro poveikį nacionaliniu lygmeniu.

37. Regiono lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti regiono (savivaldybės) lygmens švietimo politikai bei administracija, regioniniai švietimo centrai, švietimo savivaldos organizacijos ir kt. Svarbus vaidmuo tenka regioniniams švietimo centrams, kurie turėtų burti mokyklas ir koordinuoti konsultavimo veiklas regione. Kaip minėta aukščiau, individuali konsultacija, kuri yra teikiama asmens veiklos efektyvumui didinti jo įgaliojimų ribose yra vertinama kaip atitinkamo lygmens konsultacija.

38. Vietos lygmenyje konsultavimo paslaugų klientais gali būti mokyklų vadovai, mokytojų darbo grupės, mokyklų ekspertai, savivaldos institucijos, tėvai ir pan. Rekomenduojama plėtoti konsultavimosi su socialiniais partneriais praktiką.

39. Konsultavimo veiklos efektyvumui turi būti užtikrinamas bendradarbiavimas tarp skirtingų lygmenų.

40. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas 3 nacionaliniu lygmeniu. Šiame lygmenyje konsultavimosi poreikį gali išreikšti ir konsultavimą inicijuoti nacionalinio lygmens švietimo politikai, ekspertai, įvairios tarybos bei asociacijos, akademinės bendruomenės atstovai, atkreipdami dėmesį į edukologijos naujoves bei tendencijas, Lietuvoje bei tarptautiniu mastu vykstančius švietimo pokyčius, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenis, aktualias problemas, spręstinas nacionaliniu lygmeniu. Poreikį konsultavimuisi gali suformuluoti ir savivaldybės, atskiros mokyklos ar jų asociacijos, švietimo veikloje veikiančios organizacijos bei visuomenės atstovų grupės. Tokia poreikio suformulavimo kryptis padeda įtvirtinti demokratinį konsultavimosi modelį.

3 Žr. 1 priede pateiktą Konsultavimo paslaugų teikimo įvairiuose lygmenyse schemą

41. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas regiono lygmeniu. Šiame lygmenyje konsultavimąsi gali inicijuoti savivaldybių švietimo politikai bei administracija, švietimo savivaldos organizacijos savivaldybės mokyklos, dalininkai ar jų asociacijos, atsižvelgiant į švietimo kaitos tendencijas nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu, visuomenės poreikius bei nacionalinio ir vietos lygmeniu atliktus konsultavimosi projektus, kurių išvados bei realizuoti darbai nurodo tokią reikmę, pvz. įgyvendinami sisteminiai švietimo pokyčiai ar sprendžiamos aktualios problemos visai savivaldybei: mokyklų tinklo pertvarka, profesinio tobulinimosi sistemos kūrimas ar tobulinimas ir kt.

42. Konsultavimo paslaugų poreikių nustatymas vietos lygmeniu. Šiame lygmenyje konsultavimosi poreikį vietoje išreiškia mokyklos ar ugdymo organizacijos vadovai, savivaldos organizacijos, mokiniai, tėvai, visuomenės atstovai, ypač kai mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo metu išryškėja tobulintinos sritys, įgyvendinamos ugdymo naujovės, kuriami nauji planai, sprendžiamos problemos, išgyvenamos krizės. Konsultavimosi poreikį gali inicijuoti ir steigėjas, kai stebėsenos sistema nurodo ugdymo kokybės tobulinimo būtinumą, taip pat ir nacionalinio bei regiono lygmeniu atlikti konsultavimosi projektai, kurių išvados bei realizuoti darbai nurodo tokią reikmę. „Švietimo konsultavimo modelio apraše“4 pateikiamos tam tikros mokyklų probleminės situacijos, kai konsultavimasis yra būtinas:

Mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo metu:

• bent viena tema įvertinta 1 arba „N“ lygiu;

• dominavo 2 ir 1 lygio vertinimai veiklos srityse „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“ ir

„Mokyklos strateginis valdymas“;

• 1 lygiu įvertintos temos ir rodikliai “Vertybės, elgesio normos, principai“, „Asmenybės raidos lūkesčiai“, „Mokymo kokybė“, „Mokymosi kokybė“, „Pažanga“, „Mokymosi pasiekimais“,

„Personalo valdymas“;

• mokyklos situacija ir jos kontekstas (remiantis tam tikrais kiekybiniais ar kokybiniais duomenimis), išryškėjęs per socialinę, ekonominę, kultūrinę prizmę, yra probleminis.

43. Gali būti pačios įvairiausios situacijos, rodančios, kad organizacijai reikia pagalbos iš išorės. Inicijuoti tokias konsultacijas gali pati švietimo įstaiga, jos steigėjas, nacionalinio lygmens institucijos, mokyklos vadovai, mokytojai, tėvai, atkreipdami dėmesį į aktualias problemas, švietimo naujoves. Švietimo naujovių įgyvendinimą su konsultantų pagalba gali inicijuoti ir

4xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xxx.xx/Xxxxxx%X0%X0xxx%00xxxxxx:/xxxxxxx/000/000_%X0%X0XXXXXXX%00XXXXXXXX

VIMO%20MODELIS.pdfKonsultavimo modelis

pačios švietimo bendruomenės bei decentralizuotoje švietimo konsultavimo erdvėje veikiančios organizacijos ir konsultantai.

VI SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE ETAPAI, JŲ TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS

44. Konsultavimo procesas yra ilgalaikis, nukreiptas į tvarių pokyčių įgyvendinimą. Nepriklausomai nuo to, kas yra konsultuojamieji, kokio lygmens sprendimai bus priimami, konsultavimo procesas turi šiuos būtinus etapus:

44.1. Konsultavimo sutarties sudarymo etapas. Problemos apibrėžimas, konsultavimo tikslų ir lūkesčių suderinimas su klientu. Aiški sutartis dėl konsultavimo proceso, rezultatų, vaidmenų, resursų, komunikacijos ir konfidencialumo.

44.2. Situacijos analizės (tyrimo) etapas. Duomenų apie konkrečią situaciją rinkimas, panaudojant tinkamus metodus. Esminių duomenų atrinkimas ir apibendrinimas, įtraukiant į šį procesą klientą.

44.3. Duomenų analizės ir sprendimų paieškos etapas. Tyrimo duomenų analizė ir efektyvių sprendimo variantų paieška kartu su klientu.

44.4. Veiklos planavimo etapas. Sprendimo pasirinkimas ir veiklos planavimas, tiksliai numatant pokyčio žingsnius, veiklas, dalyvius, resursus, terminus, rizikas ir jų valdymo priemones.

44.5. Monitoringo etapas. Iš anksto sutartas periodinis įgyvendinimo pokyčio rezultatų aptarimas, vertinimas ir papildymų, pakeitimų numatymas. Galutinis projekto įvertinimas.

45. Visuose lygmenyse veikiančios švietimo organizacijos bei profesionalai turėtų nuolat siekti aukštos veiklos kokybės, nuolat įsivertinti, išsikelti plėtros prioritetus ir ieškoti efektyviausių veiklos tobulinimo kelių, kurių vienas yra konsultavimasis. Rekomenduojama konsultuotis reguliariai. Atskiri asmenys ciklą nusistato patys, organizacijoms yra rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per trejus metus dirbti su išoriniais konsultantais. Klausimų mastas bei jame dalyvaujančiųjų žmonių skaičius nėra apibrėžiami, kiekviena organizacija sprendžia pati, atsižvelgdama į įsivertinimo bei išorinio vertinimo duomenis. Yra atvejų, kai išorinė pagalba švietimo įstaigai yra būtina ir ja pasirūpinti turi steigėjas. Pvz., mokyklos steigėjas konsultuoja ir teikia reikalingą pagalbą mokyklai jai įsivertinant ir iki išorinio vertinimo stebi, ir analizuoja mokyklos veiklą po išorinio vertinimo. Ypač steigėjo vaidmuo padidėja, jeigu mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo metu bent viena tema buvo įvertinta 1 arba „N“ lygiu; dominavo 2 ir 1 lygio vertinimai veiklos srityse „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“ ir

„Mokyklos strateginis valdymas“; 1 lygiu įvertintos temos ir rodikliai “Vertybės, elgesio normos, principai“, „Asmenybės raidos lūkesčiai“, „Mokymo kokybė“, „Mokymosi kokybė“,

„Pažanga“, „Mokymosi pasiekimais“, „Personalo valdymas“.

VII SKYRIUS

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO KOKYBĖS ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE VERTINIMAS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO SUTEIKIMAS

46. Konsultavimo paslaugų teikimo kokybė vertintina dviem pjūviais:

46.1. bendra konsultavimo proceso stebėsena nacionaliniu mastu;

46.2. kiekvieno konsultavimosi proceso vertinimas.

47. Konsultavimo proceso stebėsena yra nuolat atliekama nacionaliniu mastu siekiant analizuoti, kaip skatinama konsultavimosi kultūra, kaip teikiamos konsultavimo paslaugos, kokia yra konsultantų kompetencija, kiek konsultavimasis prisideda prie švietimo kokybės gerinimo. Šiuo požiūriu konsultavimo veiklos stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija arba jos įgaliota institucija, kuri nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius rodiklius, jų rinkimo bei analizavimo metodiką, duomenų rinkimo periodiškumą. Gauti duomenys yra apibendrinami, analizuojami, vertinami ir skelbiami viešai. Konsultavimo veikla yra viešinama Įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Čia yra skelbiama informacija apie konsultantus, jų konsultavimo sritis ir specializaciją, konsultuotus klientus. Svetainėje yra skelbiami ir klientų atsiliepimai ar kitoks konsultanto veiklos vertinimas. Klientai yra skatinami suteikti grįžtamąjį ryšį apie konsultavimosi procesą. Tai ypač svarbu kuriant konsultavimuisi palankią kultūrą, skatinant švietimo organizacijas bei profesionalus konsultuotis.

48. Vertinimas yra būtina konsultavimosi proceso dalis, t.y. iš anksto sutartas periodinis konsultavimosi proceso ir rezultatų aptarimas, pakeitimų numatymas bei galutinis įvertinimas proceso pabaigoje. Vertinimo planas sudaromas konsultavimosi proceso pradžioje ir to plano įgyvendinimas priklauso nuo konsultavimosi projekto tikslų. Rekomenduojama, kad konsultantai nuolat aptartų su klientais konsultavimosi proceso pažangą, pasitikrintų tarpusavio lūkesčius, nedelsdami spręstų kylančias problemas. Atviras ir sąžiningas grįžtamasis ryšys tarp konsultanto ir kliento yra svarbiausias konsultavimosi kokybės garantas. Pasibaigus konsultavimosi procesui, jo rezultatų tvarumo aptarimas kartu su konsultantu (-ais) turėtų įvykti bent vieną kartą ir ne vėliau kaip per vienus metus (bet ne anksčiau nei po pusės metų). Konsultavimo veiklos stebėsena ir vertinimas išsamiai aprašyti Švietimo konsultantų veiklos nuostatų VI skyriuje.

VIII SKYRIUS KONSULTAVIMO VEIKLOS SKATINIMAS

49. Konsultavimas kaip tarpusavio pasitikėjimu ir individualia atsakomybe paremtas profesinis tobulinimasis didina švietimo pridėtinę vertę.

50. Konsultavimosi kultūros sklaida turėtų tapti nuolatine ir svarbia nacionaline, regiono (savivaldybių) ir vietos lygmens veikla.

51. Skatinant konsultavimo/si poreikį nacionaliniu lygmeniu rekomenduojama:

51.1. Skatinti ir stiprinti jau parengtų konsultantų įsitraukimą į naujų nacionalinių, savivaldybių ir mokyklų projektų kūrimą ir įgyvendinimą. Tai sudarys tinkamas prielaidas sukauptos konsultantų patirties realizavimui ir efektyviam finansinių lėšų naudojimui, teiks pridedamąją naudą klientui, užtikrins tvarią konsultavimo/si praktiką bei jos tęstinumą.

51.2. Inicijuoti vertingos konsultacinės praktikos kaupimą ir sklaidą. Jos pagrindu formuoti motyvuojančią, į pažangą orientuotą organizacijos kultūros kūrimą ir viešinimą. Pvz. Geros mokyklos nominacija, Mokyklų pažangos fondas, mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo ir įsivertinimo rodiklių siejimas su konsultavimu ir pan.

51.3. Teikti pagalbą po mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo naudoti įvairias konsultavimosi formas, padedančias mokykloms siekti pažangos.

52. Skatinant konsultavimosi poreikį regionų (savivaldybių) lygmeniu rekomenduojama:

52.1. Vykdant savivaldybės inicijuotus projektus ir iniciatyvas, nukreiptas į švietimo sistemos efektyvumo didinimą, praktinėje veikloje labiau remtis procesinio (įgalinančio) konsultavimosi forma.

52.2. Plėtoti konsultacijų tinklą savivaldybėje įtraukiant švietimo skyrių specialistus, mokyklų vadovus, mokytojus ir kitus specialistus profesionalus, galinčius iš esmės konstruktyviai išplėsti klientų suvokimą apie problemų sprendimo galimybes. Tai padės kurti švietimo bendruomenės savivaldybėje identitetą, leidžiantį užsibrėžti ir siekti bendrų švietimo tikslų.

53. Skatinant konsultavimosi poreikį vietos lygmeniu rekomenduojama:

53.1. Stiprinti vidinę darbuotojų motyvaciją konsultuotis siejant ją su jų vertinimu ir įsivertinimu

53.2. Įvairiais būdais skatinti švietimo organizacijų tobulinimosi iniciatyvas, įtraukiančias konsultavimąsi.

53.3. Konsultavimąsi tiesiogiai sieti su darbuotoju kvalifikacijos tobulinimu.

54. Patiems konsultantams svarbu aktyviai veikti konsultavimo srityje, nuolatos viešinti savo veiklą, kaupti ir skleisti vertingą praktinę patirtį.

55. Švietimo įstaiga turėtų būti motyvuota turėti sertifikuotų konsultantų, veikiančius už įstaigos ribų, nes:

55.1. tai nauda įstaigai, kur konsultantai savo darbovietėje skleidžia naujausias žinias, gebėjimus ir dalinasi praktine patirtimi;

55.2. įstaiga profesionaliai reprezentuojama, jos laimėjimai ir pasiekimai viešinami per konsultantų veiklą;

55.3. aktyviai dalyvaujama kuriant bendradarbiavimo tinklus ir modernią švietimo sistemą.

1 PRIEDAS. KONSULTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE SCHEMA

2 PRIEDAS. KONSULTAVIMO ĮRANKIŲ BEI KONSULTACINIAM DARBUI REIKALINGŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI

1. Konsultacinės pagalbos planavimo įrankis. Pavyzdys – plano struktūra, parengta pagal konsultavimo proceso etapus.

2. Grupinio konsultavimo įrankis. Pavyzdys – vizijos kūrimo įrankis, taikomas konsultuojant organizacijas strateginio valdymo tema.

3. Individualaus konsultavimo įrankis. Pavyzdys – struktūruotas individualaus konsultavimo pokalbio klausimynas pagal Grow metodą.

4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų su klientu refleksijos klausimynas.

5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – mokyklos konsultanto užrašai.

6. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto ataskaitos forma.

7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai.

8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus konsultavimo paslaugoms.

1. Konsultacinės pagalbos planavimo įrankis: konsultacinės pagalbos plano struktūros pavyzdys

Etapas	Tikslai	Veiksmai	Paaiškinimas	Terminai ir ištekliai
Konsultacinės pagalbos etapai išskiriami pagal klasikinę konsultavimo proceso planavimo schemą	Suformuluojami konkretūs tikslai kiekvienam etapui, ko siekia konsultantai	Įvardijamos konkrečios priemonės bei įrankiai	Pagrindžiamas kiekvienas konsultacinės pagalbos žingsnis	Preliminarūs terminai, kiek trunka kiekvienas etapas ir kokių resursų jam reikia/reikės.
1. Pirminis kontaktas			Xxxxxxx pirminis kontaktas gali nulemti tolesnius darbo santykius su komanda, konsultantui svarbu pelnyti pasitikėjimą. Dėmesio centre – klientas.
2. Susitarimas: tikslų formulavimas, vaidmenų apibrėžimas			Šis etapas svarbus, nes suteikia konsultacijai aiškumo: ko sieksime, kokio rezultato tikimės. Svarbu aptarti ir apibrėžti konsultanto vaidmenį, kad klientas suprastų, ką reikės daryti patiems ir ko galima tikėtis iš konsultanto.
3. Pirminis duomenų rinkimas arba stebėjimas			Kaupiami konkretūs dokumentai ir rašytinė medžiaga, padedanti susikurti vaizdą apie konsultuojamą organizaciją ir jos kontekstą. Šiame etape skiriama laiko stebėti kultūrinius ir konteksto aspektus, etikos principams ir darbo praktikai išsiaiškinti. Jis pratęsia pirmus du

			etapus ir turi nenutrūkti per visą konsultavimo procesą. Šio etapo metu surinkti duomenys naudojami tobulinti praktiką ir įvertinti poveikį. Labai svarbu etiškumas, konfidencialumas ir pagarba tam, kas jau padaryta.
4. Duomenų apibendrinimas ir analizavimas, grįžtamasis ryšys			Atlikus tyrimą, išanalizuojami ir apibendrinami sukaupti duomenys, kad visi tolesni veiksmai būtų pagrįsti faktais. Jeigu dalį tyrimo atliko konsultantas – kliento komandai suteikiamas grįžtamasis ryšys.
5. Variantų identifikavimas ir procedūrų nustatymas			Pasibaigus 4 etapui, konsultantai bendradarbiaudami su komanda, išsiaiškina visus galimus tolesnės veiklos variantus.
6. Profesinis tobulėjimas ir mokymasis			Šiam etapui reikėtų skirti ypač didelį dėmesį. Jame ugdomas konsultuojamų asmenų supratimas apie šiuos procesus, gerinamos jų žinios ir įgūdžiai, kad vėliau jie galėtų savarankiškai įgyvendinti panašius pokyčius. Konsultantas, dirbdamas su komanda, turi remtis naujausiais profesinio tobulėjimo modeliais.
7. Įgyvendinimo pagalba			7 etape konsultantas, valdydamas pokyčių procesą, imasi pagalbininko vaidmens ten, kur to reikia. Svarbu išlaikyti balansą ir nepradėti dirbti už klientą.

8. Įvertinimas ir poveikis

Į visas konsultavimo sutartis reikėtų įtraukti darbo įvertinimo skyrių. Konsultantas gali pasisiūlyti pateikti klientui įvertinimo ataskaitą, tai padėtų užtikrinti kokybę, o kartu

įvertinti poveikį.

9. Pasitraukimas arba vaidmens pakeitimas

Konsultantas, pasibaigus

konkrečiam konsultaciniam projektui, turi pasitraukti. Taip pat šiame etape galima keisti konsultanto vaidmenį – tuomet jis vėl pradeda nuo 2 etapo ir sudaro

naują susitarimą.

2. Grupinio konsultavimo įrankis. Vizijos kūrimo metodas, taikomas konsultuojant mokyklas strateginio valdymo tema

Metodas taikomas dirbant su grupe, kai reikia pasiekti susitarimą struktūruotos diskusijos būdu.

• Metodo aprašymas

Suinteresuotų grupių lūkesčių įvardinimas. Įvardiname suinteresuotas grupes.

Nurodome po 3 interesus (lūkesčius ), ko kiekviena iš šių grupių tikisi ( laukia) iš mokyklos. Pavyzdžiui: Švietimo skyrius (kokybiško ugdymo, sklandaus darbo ir t.t. ); Savivaldybė (projektinių veiklų, efektyvaus lėšų panaudojimo ir t.t. ); ŠMM (kokybiško ugdymo, nuolat besimokančios bendruomenės ir t.t.); Švietimo centrai (aktyvių veiklų ( metodinis darbas), norinčių mokytis ( tobulėti) mokytojų ir t.t.); Tėvai (kokybiško ugdymo, saugumo, gerų darbo sąlygų ir t.t. ); Mokytojai (galimybės tobulėti, gerų darbo sąlygų, saugumo, mokymo priemonių ir t.t.); Mokiniai (gerų darbo sąlygų, įdomių pamokų ( kokybiško ugdymo), mokymosi priemonių įvairovės ir t.t. ); Administracija ir kt.( iniciatyvių mokytojų, kokybiško ugdymo, patenkinti mokinių ir jų tėvų lūkesčius ir t.t.)

• Prioritetinių lūkesčių išgryninimas

Pažymime pasikartojančius lūkesčius.

Priskiriame balų skaičių. 100 taškų paskirstome: kiekvienam lūkesčiui (kuo svarbesnis lūkestis, tuo daugiau taškų).

Susumuojame ir išreitinguojame.

• Vizijos teiginio suformulavimas

Atsižvelgdami į prioritetinius lūkesčius, suformuluojame vizijos teiginį (grupelėse) Palyginame grupelių variantus, patikriname juos pagal geros vizijos kriterijus: Aiškumas - ar suprantama, aiški, įsimintina?

Motyvacinė vertė - ar įkvepianti, ar yra iššūkis? Galimybė vystytis - ar skatina tobulėti?

Pasiekiamumas – ar reali, ar iš jos išplaukia tikslai, uždaviniai Suformuluojame galutinį teiginį

• Bendro darbo refleksija

Aptariame vizijos formulavimo patirtį, fiksuojame įžvalgas.

3. Individualaus konsultavimo įrankis: struktūruotas individualaus konsultavimo pokalbio klausimynas pagal Grow metodą.

Konsultavimo sritis: individualus tobulėjimas.

Konsultavimo tema: kliento pasirinktos problemos sprendimas. Kada taikoma: įrankis taikomas individualiai.

• Metodo aprašymas

Konsultantas veda pokalbį su klientu, užduodamas klausimus, kurie padeda pačiam klientui analizuoti situaciją, ieškoti sprendimo ir tuo pačiu – tobulinti problemų sprendimo įgūdžius.

Pokalbis turi savo struktūrą, yra vedamas etapais, užduodant klausimus:

• G (goal) - tikslas

Kokį klausimą/ problemą turime išspręsti? Kodėl šis tikslas svarbus?

Kaip galime apibrėžti norimą rezultatą?

Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

• R (reality) – reali situacija

Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją? Kaip bandėte spręsti problemą iki šiol?

Kas kelia rūpesčių? Kas nesiseka? Kodėl taip vyksta? Koks jūsų indėlis?

Kokios yra kitų žmonių nuomonės?

Kaip panašias situacijas pavyko spręsti anksčiau? Kokie turimi ištekliai?

Ko išmokote iš šios situacijos?

Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

• (options) – pasirinkimai

Kokie galimi sprendimai?

Kokių variantų esate sugalvojęs? Kokie dar galėtų būti variantai?

Kokios būtų tokio sprendimo pasekmės?

Palyginkite variantus? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kas turės didžiausią išliekamąją vertę?

Kuri galimybė geriausia?

Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

• W (will) – valia, sąmoningi žingsniai

Ką darysite toliau?

Koks jūsų veiksmų planas?

Kokie pirmieji žingsniai turi būti padaryti? Kada tai padarysite?

Įvertinkite nuo 1 iki 10, kiek jaučiatės įsipareigojęs įgyvendinti šį veiksmų planą? Kokios pagalbos reikia ir kas ją gali suteikti?

Ką dar turėtume aptarti?

Kaip žinosite, kad darbas eina teisinga linkme? Kiti susiję, iš pokalbio išplaukiantys klausimai

4. Konsultanto savirefleksijos įrankis. Pavyzdys – pirmųjų susitikimų refleksijos klausimynas.

Konsultavimo sritis: organizacijų konsultavimas. Konsultavimo tema: kliento pasirinktos problemos sprendimas.

Kada taikoma: įrankis taikomas paties konsultanto savarankiškam darbui, analizuojant informaciją.

• Metodo aprašymas

Po pirmųjų susitikimų su klientu konsultantas, naudodamasis klausimynu, apibendrina surinktą informaciją apie situaciją, įvertina kliento motyvaciją keistis, konsultanto ir kliento santykius. Remdamasis šios refleksijos įžvalgomis, konsultantas planuoja tolesnę konsultavimo eigą ir kitus susitikimus su klientu.

• Klausimai refleksijai:

Pristatoma problema:

Kaip jūs suprantate pristatomą situaciją/ problemą? Kokius apibendrinimus galite daryti iš pateiktos informacijos?

Koks organizacijos folkloras, istorija ar organizacinės kultūros elementai yra šios problemos kontekstas?

Kas yra problemos dalyviai? Kaip jie prisideda prie situacijos, problemos? Kas yra „gerieji“ ir

„blogieji“ veikėjai kliento požiūriu?

Kaip klientas prisideda prie situacijos, problemos atsiradimo ar vengia ją spręsti? Ar yra kažkokių „juodųjų dėmių“, kurių klientas nemato?

Kliento santykis su problema ir noras keistis

Kiek klientas rodo susidomėjimo ir energijos pokyčio atžvilgiu? Kuriais klausimais/temomis klientas yra pasirengęs keistis ir mokytis? Dėl kokių klausimų/temų klientas jaučiasi nejaukiai ar gynybiškai?

Kam klientas priskiria atsakomybę už problemos sprendimą? Kliento ir konsultanto santykis

Koks buvo kliento dalyvavimas diskusijoje?

Kaip klientas elgiasi su jumis? Ką šis santykis sako apie jo santykių su žmonėmis pobūdį ir galimą ryšį su problema?

Ar jaučiatės kontroliuojamas, palaikomas, išklausomas? Ar jums rodoma pagarba ar atvirkščiai? Ar klientas atviras pasiūlymams ar visad laikosi savo?

Ar jūsų santykiai grįsti bendradarbiavimu ar tiesiog vienpusiai?

Konsultanto dalyvavimas pokalbyje

Kokius teisingus klausimus uždavėte? Kokie pokalbio momentai buvo svarbūs situacijos supratimui? Kokius neverbalinius duomenis surinkote?

Kokį palaikymą suteikėte? (atsargios rekomendacijos, asmeniškas padrąsinimas, problemas pripažinimas, nuoširdumo įvertinimas ar pan.)

Kokius konfrontuojančius, aktyvinančius teiginius pateikėte? (nesurinko duomenų, praleidžia svarbiausias pokalbio temas, pertraukia konsultantą, nuvertina problemos rimtumą ar pan.)

Tolesni žingsniai

Kokie yra kito susitikimo uždaviniai? Koks yra kito susitikimo planas? Kokius duomenis norite surinkti? Kokius klausimus planuojate užduoti? Kokius metodus, įrankius ketinate naudoti?

Kaip toliau formuosite santykius su klientu? Ko vengsite?

5. Informacijos fiksavimo įrankis. Pavyzdys – konsultanto užrašai

Mokykla:

Konsultantas:

Darbo su mokykla laikotarpis:

Mokyklos kontekstas

Mokyklos stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai (rekomenduojama iš išorinio vertinimo ataskaitos: 10–5).

Mokyklos įsivertinimo duomenys ( rekomenduojama įrašytte duomenis, kurie pateikiami NMVA). Vizitų mokykloje įrašai: (įrašykite bet kokį kontaktą su mokyklos valdymo organais, įskaitant ir dalyvavimą susitikimuose)

Data	Tikslas/paskirtis	Pastabos/komentarai

Mokinių mokymosi kokybė ir jų pažanga mokykloje (pateikite paskutiniųjų metų mokinių mokymosi pasiekimus ir rezultatus, kuriuos mokykla turi: pažangumas, VBE, PUPP, standartizuoti testai).

Komentarai: (mokymosi rezultatų apibendrinimas/išvados)

Lankomumas (pateikite duomenis, kuriuos turi mokykla).

Komentarai: (lankomumo duomenų apibendrinimas/išvada)

Mokyklos veiklos tobulinimo prioritetai iš Strateginio, Metinio veiklos planų ir Veiklos tobulinimo

plano po išorinio vertinimo.

Komentarai: (fiksuojame planavimo dermę tobulinimo prioriteto aspektu ir veiksmų, kuriuos mokykla gavo (jei gavo) po išorės vertinimo, paramos poveikį)

Ko mokykla tikisi iš konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio)? (mokyklos lūkesčiai siekiant pažangos).

Kokią problemą/veiklos aspektą mokykla ketina spręsti?

Konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio) įžvalgos dėl spręstinos mokyklos problemos/veiklos aspekto.

Mokyklos ir konsultanto (mokyklos tobulinimo partnerio) galutinis susitarimas dėl tobulinamo veiklos prioriteto.

Tobulinamo veiklos prioriteto priemonių planas (aptariamas ir suderinamas su mokykla pirmajame darbo vizite).

Eil.

Nr.

Veiklos priemonė

Laukiamas rezultatas/

sėkmės kriterijus

Pastabos/komentarai

Komentarai: (kokie aspektai bus panaudoti mokyklos veiklos plane ateinantiems metams?)

Tobulinamo veiklos prioriteto tarpinių rezultatų fiksavimas (antrasis darbo vizitas).

Eil. Nr.

Veiklos priemonė

Laukiamas

rezultatas/ sėkmės kriterijus

Tarpiniai veiklos rezultatai

Pastabos/komentarai

Komentarai: (įrodymai, tokie kaip pamokų stebėjimas, reikalingų dokumentų analizė, susitikimų, kai buvo aptarta pažanga fiksavimas, einamųjų metų kiekvieno trimestro/semestro komentarai apie mokinių mokymosi rezultatus ir kt.)

Tobulinamo veiklos prioriteto galutinių rezultatų fiksavimas (trečiasis darbo vizitas).

Eil. Nr.

Veiklos priemonė

Laukiamas

rezultatas/ sėkmės kriterijus

Galutiniai veiklos rezultatai

Pastabos/komentarai

Išvados apie tobulinamo veiklos prioriteto pokyčius (fiksuojama apibendrintai lyderystės ir vadybos vaidmuo mokyklos tobulėjimo procese – gebėjimas tobulėti, pasiekti pokyčiai, išryškėjusios mokyklos iniciatyvos ar poreikis paramai iš išorės (ekspertų, konsultantų ir kt.)).

Kaip konsultavimo procese sėkmė bus išlaikoma/palaikoma? Veiklos aspektai gerajai patirčiai skleisti.

Parašas: konsultantas

Parašas: mokyklos vadovas

Data:

6. Informacijos fiksavimo įrankis: konsultanto ataskaitos forma

1. Konsultuojama organizacija 2 .Susitikimo data :

3. Susitikimo trukmė:

4. Konsultacinio susitikimo Nr. 5. Susitikimo vieta:

6. Dalyvavo konsultantai:

7. Konsultuojamos organizacijos atstovai:

8. Susitikimo paskirtis, diskusijų tema bei eiga:

9. Susitikimo rezultatai (pagrindinės išvados, pasiekti susitarimai dėl tolesnių veiksmų):

10. Planuojama tolesnė konsultantų veikla:

11. Planuojama tolesnė veikla organizacijoje :

12. Idėjos kitam susitikimui ( tematika, siekiamas rezultatas):

13. Su kokiais sunkumais susiduriate? Kokie kyla klausimai kitiems konsultantams?

14. Pasidalinkite pavyzdžiais ar atvejais, kuriuos reikėtų panagrinėti su kitais konsultantais.

7. Sutarties tarp kliento ir konsultanto fragmento pavyzdys. Sutarties priedai: numatomo konsultacinės pagalbos plano bei konsultantų darbo ataskaitos pavyzdžiai

S U T A R T I S

1. Sutarties subjektai

Sutartis sudaroma tarp KLIENTO ... (toliau - Užsakovas), atstovaujamos jo direktoriaus

.....................ir KONSULTANTO (toliau - Vykdytojas). 2. Sutarties objektas

KONSULTAVIMAS DĖL ... strateginio proceso organizavimo. 3. Užsakovo įsipareigojimai

Suteikti Vykdytojui reikalingą informaciją apie procesą.

Sudaryti sąlygas darbuotojams – strateginės ... grupės nariams- skirti 50 proc. savo darbo laiko projekto įgyvendinimui;

Xxxxxxxxx projekte pagal numatytą vykdymo planą (priedas Nr.1). Apmokėti Vykdytojui už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, 4. Vykdytojo įsipareigojimai

Paruošti pasiūlymą strateginio proceso organizavimui.

Atlikti Priede Nr. 1 numatytus darbus: pravesti seminarus, diskusijas, atlikti analizę ir kt. sutartyje numatytomis sąlygomis.

Surasti ir į projektą įtraukti papildomai reikiamus ekspertus.

Pateikti kiekvieno projekto įgyvendinimo plane numatyto etapo ataskaitą, nurodant atliktą darbą ir sugaištą laiką.

Užtikrinti atlikto darbo kokybę.

5. Darbo kaina ir atsiskaitymo tvarka

Vieno konsultanto vienos valandos kaina yra Lt (susitikimai, diskusijos, seminarai)

Vieno konsultanto vienos valandos kaina yra Lt (dokumentų analizė, ataskaitų rengimas ir kiti rašto

darbai). Į valandos įkainį įeina konsultanto darbo apmokėjimas bei administravimo išlaidos: ryšiai, priemonės, transportas ir kt.

Iš viso konsultavimo valandų yra:

1-3 etapai – iki 50 val. konsultantų darbo;

4 etapas – iki 20 val. konsultantų darbo bei tyrimų atlikimas; 5-8 etapai - iki 90 val. konsultantų darbo.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje Vykdytojas pateikia veiklos ataskaitą bei sąskaitą-faktūrą, kurią Užsakovas apmoka per penkias darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Neapmokėjus sąskaitos laiku, yra skaičiuojami 0,2% delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos.

Sutarties Priedas Nr. 1

Pasiūlymas ... strateginio proceso organizavimui

Eil. Nr.	Etapo pavadinimas	Terminai	Veikla/ rezultatai	Dalyviai
1.	Susitikimas su organizacijos vadovybe, kurio metu susitariama dėl: - numatomo projekto galutinio rezultato; - projekto vykdymo plano; - projektui vykdyti reikalingų sąlygų		Pristatymas – diskusija, kurio metu pristatomas ir argumentuojamas projekto planas	Organizacijos vadovybė, konsultantai
2.	Strateginės projekto vykdymo grupės formavimas a) grupei reikalingų žmonių kompetencijų ir gebėjimų sąvado parengimas ir pristatymas vadovybei		Sąvado parengimas, pristatymas, Diskusija Xxxxxxxxx sprendimas dėl grupės sudėties	Konsultantai, vadovybė
3.	Strateginės projekto vykdymo grupės formavimas b) grupės sudarymas ir jos apmokymas c) grupės darbo pradžios inicijavimas		Mokomasis seminaras, kurio tikslas – supažindinti grupę su projekto vykdymo planu, priskirti grupės nariams projekto užduotis, mokyti grupės darbuotojus parengti priskirtų užduočių vykdymo planus	Organizacijos darbuotojai, jei reikia, samdomi ekspertai
4.	Tyrimų atlikimas		Tyrimai, diskusijos, pristatymai	Strateginė grupė, samdomi ekspertai,

			Konsultantai
5.	Pažangiosios patirties analizė ir apibendrinimas (praktinių pavyzdžių analizė)	Analizė, užsienio ekspertų kvietimas, seminarai Tikslas – pažangiosios patirties vertinimas, perėmimas	Strateginės grupės atstovai, konsultantai, samdomi ekspertai
6.	Mokymo, ugdymo bei mokymosi technologijų know - how analizė, perspektyviausios krypties atranka;	Analizė, seminarai, diskusijos	Strateginės grupės atstovai, konsultantai
7.	Naujos koncepcijos parengimas	Remiantis atliktais tyrimais bei pažangiausios patirties analize parengiama nauja koncepcija.	Strateginė grupė, konsultantai

Sutarties Priedas Nr. 2

Konsultantų darbo ataskaitos forma

Eil. Nr.	Projekto etapas	Užduotis	Veikla/ rezultatai	DATA	LAIKAS		Xxx.xx.	Pasta- bos
Eil. Nr.	Projekto etapas	Užduotis	Veikla/ rezultatai	DATA	pradžia	pabaiga	Xxx.xx.	Pasta- bos
1.
2.

8. Rekomendacijos, kaip suformuluoti reikalavimus teikėjams vykdant viešuosius pirkimus konsultavimo paslaugoms

Vykdant konsultavimo paslaugų pirkimą raštu arba žodžiu (kadangi daugeliu atveju paslaugų pirkimas bus mažos vertės, kuriam netaikomi reikalavimai dėl viešo pirkimo paskelbimo ir rašytinės apklausos vykdymo), rekomenduojama naudoti VPĮ reglamentuotus teikėjų atrankos instrumentus:

1. taikyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus konsultantams, pvz.:

1.1. reikalavimą dėl minimalios konsultavimo paslaugų patirties metais (pvz., ne mažiau, kaip 3 metai) turėjimo pasirinktoje konsultavimo srityje, prašant pateikti informaciją apie teiktas konsultavimo paslaugas (projektus, sutartis), jų teikimo laikotarpius, konsultavimo paslaugų gavėjų kontaktinius duomenis;

1.2. reikalavimą dėl sėkmingai įvykdyto bent vieno panašaus (apimtimi ir svarba) konsultavimo paslaugų atvejo (projekto, sutarties), prašant pateikti informaciją apie sėkmingai atliktas paslaugas, trumpą paslaugų aprašymą ir teigiamą paslaugų gavėjo atsiliepimą ir jo kontaktinius duomenis;

1.3. reikalavimus išsilavinimui (pvz., tam tikrų studijų krypčių aukštasis universitetinis išsilavinimas);

2. ir/arba taikyti kvalifikacinę kandidatų atranką, kai tiekėjų kvalifikaciniai duomenys (pvz., apie turimą patirtį, skaičiuojamą laikotarpiu, vykdytais projektais, sutartimis) tarpusavyje palyginami balais pagal nustatytus kriterijus. Šiuo atveju perkančioji organizacija nustato, kiek mažiausia (pvz., 3 – supaprastinto pirkimo atveju) ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka. Vykdant kandidatų kvalifikacinę atranką siūloma vadovautis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Žin., 2003, Nr. 103-4623; 2012, Nr. 5-163);

3. ir/arba vertinti pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Kadangi konsultavimo paslaugų kokybė reikšminga dalimi priklauso nuo konsultantų kompetencijos, todėl supaprastintų pirkimų atvejais išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pasiūlymai gali būti vertinami ir tarpusavyje palyginami ne tik pagal kainos kriterijų, bei ir pagal darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį (tokią galimybę numato nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantys VPĮ pakeitimai (Žin., 2013, Nr. 112-5575).

Document Metadata

Table of Contents

KONSULTAVIMO PAGALBOS TEIKIMO ĮVAIRIUOSE LYGMENYSE (NACIONALINIAME, SAVIVALDYBĖS,

Document Metadata