SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS

SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS

VEIKIMO SUVESTINĖ REDAKCIJA

PREAMBULĖ

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCŪZIJOS RESPUB­ LIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI XXXXXx XXXXX, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ (1)

PASIRYŽĘ sukurti glaudesnės Europos tautų sąjungos pamatus,

NUSPRENDĘ bendrais veiksmais, kuriais šalinamos Europą skaldančios kliūtys, užtikrinti savo valstybių ekonominę ir socialinę pažangą,

TEIGDAMI, kad esminis jų pastangų siekis – nuolat gerinti savo tautų gyvenimo ir darbo sąlygas,

SUVOKDAMI, kad šalinant esamas kliūtis reikia imtis suderintų veiksmų patvariai plėtrai, subalansuotai prekybai ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti,

NORĖDAMI stiprinti savo šalių ekonomikos vienybę ir užtikrinti darnią jos plėtrą mažinant jvairių

regionų skirtumus ir mažiau išsivysčiusių regionų atsilikimą,

TROKŠDAMI bendra prekybos politika prisidėti prie nuoseklaus tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimo,

SIEKDAMI pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus stiprinti Europą ir užjūrio šalis siejantj solidarumą bei užtikrinti jų gerovės kilimą,

NUSPRENDĘ šitaip telkdami savo išteklius išsaugoti ir stiprinti taiką ir laisvę bei ragindami kitas Europos tautas, kurios laikosi to paties idealo, paremti jų pastangas,

PASIRYŽĘ skatinti savo tautas kuo labiau plėsti žinias per plačiai prieinamą švietimą ir nuolatinj jų atnaujinimą,

Šiam tikslui savo jgaliotaisiais atstovais PASKYRĖ:

(jgaliotųjų atstovų sąrašas nepateikimas)

KURIE, apsikeitę tinkamai jformintais ir patvirtintais jgaliojamaisiais raštais, susitarė dėl toliau patei­ kiamų nuostatų.

(1) Nuo to laiko Europos Sąjungos narėmis tapo Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Airija, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respub­ lika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

PIRMOJI DALIS

PRINCIPAI

1 straipsnis

1. Ši Sutartis nustato Sąjungos veikimą ir apibrėžia jos kompetencijos sritis bei naudojimosi ja apimtj ir būdus.

2. Ši Sutartis ir Europos Sąjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindžiama Sąjunga. Šios dvi Sutartys, turinčios tokią pačią teisinę galią, vadinamos „Sutartimis“.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS

2 straipsnis

1. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai jgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams jgyvendinti.

2. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai kompetenciją, kurią ji dalijasi su valstybėmis narėmis, Sąjunga ir valstybės narės gali toje srityje priimti teisiškai privalomus aktus. Valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija. Valstybės narės vėl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nusprendė nesinaudoti savo kompetencija.

3. Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir užimtumo politiką pagal šioje Sutartyje numa­ tytas sąlygas, kurių apibrėžimas priklauso Sąjungos kompetencijai.

4. Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas Sąjungos kompetencijai priklauso apibrėžti ir jgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, jskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą.

5. Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis sąlygomis Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepa­ naikinant jų kompetencijos tose srityse.

Sąjungos teisiškai privalomi aktai, priimami remiantis su šiomis sritimis susijusiomis Sutarčių nuosta­ tomis, negali apimti valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo.

6. Naudojimosi Sąjungos kompetencija apimtj ir būdus nustato Sutarčių nuostatos, skirtos kiek­ vienai konkrečiai sričiai.

3 straipsnis

1. Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse:

a) muitų sąjungos;

b) vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo;

c) pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

d) biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką;

e) bendros prekybos politikos.

2. Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikj bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritj.

4 straipsnis

1. Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, kai Sutartys jai suteikia kompetenciją, nesusijusią su 3 ir 6 straipsniuose nurodytomis sritimis.

2. Pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priskiriamos šios pagrindinės sritys:

a) vidaus rinka;

b) šioje Sutartyje apibrėžti socialinės politikos aspektai;

c) ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

d) žemės ūkis ir žuvininkystė, išskyrus biologinių jūrų išteklių apsaugą;

e) aplinkosauga;

f) vartotojų apsauga;

g) transportas;

h) transeuropiniai tinklai;

i) energetika;

j) laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė;

k) šioje Sutartyje apibrėžti bendrų visuomenės sveikatos saugos problemų aspektai.

3. Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų, ypač programoms apibrėžti ir jgyvendinti, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

4. Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinės pagalbos srityse Sąjungos kompetencijai priklauso imtis veiksmų ir vykdyti bendrą politiką, tačiau naudojimasis šia kompetencija negali trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

5 straipsnis

1. Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje. Šiuo tikslu Taryba patvirtina priemones, visų pirma šios politikos bendrąsias gaires.

Specialiosios nuostatos taikomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

2. Sąjunga imasi priemonių, užtikrinančių valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą, pirmiausia nubrėždama šios politikos gaires.

3. Sąjunga gali imtis iniciatyvos siekdama užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordina­ vimą.

6 straipsnis

Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima:

a) žmogaus sveikatos apsaugą ir gerinimą;

b) pramonę;

c) kultūrą;

d) turizmą;

e) švietimą, profesinj mokymą, jaunimą ir sportą;

f) civilinę saugą;

g) administracinj bendradarbiavimą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama j visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.

8 straipsnis

(EB sutarties ex 3 straipsnio 2 dalis) (1)

Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę.

9 straipsnis

Nustatydama ir jgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia j reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socia­ line atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.

10 straipsnis

Nustatydama ir jgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar jsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

11 straipsnis

(EB sutarties ex 6 straipsnis)

Nustatant ir jgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama j aplinkos apsaugos reikalavimus.

(1) Ši nuoroda yra indikacinė. Dėl išsamesnės informacijos žiūrėti buvusiųjų ir naujų sutarčių numeracijos atitikties lenteles.

12 straipsnis

(EB sutarties ex 153 straipsnio 2 dalis)

Į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei jgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis.

13 straipsnis

Rengdamos ir jgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės politiką, transporto politiką, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti j gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių jstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu.

14 straipsnis

(EB sutarties ex 16 straipsnis)

Nepažeisdamos Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio ir šios Sutarties 93, 106 ir 107 straipsnių ir atsižvelgdamos j tai, kokią vietą tarp Sąjungos bendrųjų vertybių užima bendrus ekonominius inte­ resus tenkinančios paslaugos ir koks yra jų vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga ir valstybės narės pagal savo atitinkamus jgaliojimus ir Sutarčių taikymo sritj rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrjstos principais ir sąlygomis, ypač ekonominėmis ir finansinėmis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, nustato šiuos principus ir sąlygas nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos, laikantis Sutarčių teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas.

15 straipsnis

(EB sutarties ex 255 straipsnis)

1. Siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, jstaigos ir organai veikia kiek jmanoma gerbdami atvirumo principą.

2. Europos Parlamento posėdžiai yra vieši, taip pat viešai posėdžiauja ir Taryba, kai svarsto teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir dėl jo balsuoja.

3. Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šio straipsnio šią dalj nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, jstaigų ir organų dokumentais bet kokiu pavidalu.

Bendruosius principus ir visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus, reglamentuo­ jančius šią teisę susipažinti su dokumentais, jprasta teisėkūros procedūra reglamentais nustato Europos Parlamentas ir Taryba.

Kiekviena institucija, jstaiga ar organas savo Darbo tvarkos taisyklėse užtikrina savo veiklos skaid­ rumą ir išsamiau išdėsto konkrečias savo dokumentų prieinamumo nuostatas laikantis antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos centriniam bankui ir Europos investicijų bankui ši dalis taikoma tik jiems vykdant administracinio pobūdžio užduotis.

Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina dokumentų, susijusių su teisėkūros procedūromis, skelbimą antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų nustatytomis sąlygomis.

16 straipsnis

(EB sutarties ex 286 straipsnis)

1. Kiekvienas asmuo turi teisę j savo asmens duomenų apsaugą.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, nustato fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, jstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos jstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.

Pagal šj straipsnj priimtos taisyklės nepažeidžia Europos Sąjungos sutarties 39 straipsnyje numatytų konkrečių taisyklių.

17 straipsnis

1. Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.

2. Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėje teisėje.

3. Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų jnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinj dialogą.

ANTROJI DALIS

NEDISKRIMINAVIMAS IR SĄJUNGOS PILIETYBĖ

18 straipsnis

(EB sutarties ex 12 straipsnis)

Sutarčių taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskri­ minacija dėl pilietybės.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti tokią diskriminaciją draudžiančias taisykles.

19 straipsnis

(EB sutarties ex 13 straipsnis)

1. Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir neviršydama Sąjungai jomis suteiktų jgaliojimų, Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

2. Nukrypdami nuo 1 dalies, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti Sąjungos skatinamųjų priemonių, skirtų valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama padėti siekti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, remti, pagrindinius principus, išskyrus valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų derinimą.

20 straipsnis

(EB sutarties ex 17 straipsnis)

1. Įvedama Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo.

2. Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi:

a) teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje;

b) teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

c) būdami trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje, teisę j bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių jstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

d) teisę pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis j Europos ombudsmeną, taip pat kreiptis j Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba bei ta pačia kalba gauti atsakymą.

Naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas ir ribas nustato Sutartys ir joms jgyvendinti skirtos priemonės.

21 straipsnis

(EB sutarties ex 18 straipsnis)

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms jgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų.

2. Jei paaiškėtų, kad šiam tikslui pasiekti Sąjungai reikia imtis veiksmų, o Sutartys nesuteikia tam reikalingų jgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, numatančias padėti naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis.

3. Tiems patiems, kaip ir 1 dalyje nurodytiems tikslams, ir jei Sutartys nesuteikia tam reikalingų jgaliojimų veikti, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, susijusias su socialiniu draudimu ar socialine apsauga. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

22 straipsnis

(EB sutarties ex 19 straipsnis)

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant j išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba; šios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.

2. Nepažeidžiant 223 straipsnio 1 dalies ir jai jgyvendinti priimtų nuostatų, kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant j išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba; šios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.

23 straipsnis

(EB sutarties ex 20 straipsnis)

Kiekvienas Sąjungos pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama, turi teisę j bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių jstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Valstybės narės priima būtinas nuostatas ir pradeda tarptautines derybas dėl šios apsaugos užtikrinimo.

Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, būtinos siekiant geriau užtikrinti šią apsaugą.

24 straipsnis

(EB sutarties ex 21 straipsnis)

Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, nustato piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, jgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, jskaitant minimalų valstybių narių, iš kurių tie piliečiai turi būti, skaičių.

Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę pagal 227 straipsnj pateikti Europos Parlamentui peticiją.

Kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis j ombudsmeną, kurio pareigybė jsteigta pagal 228 straipsnj.

Kiekvienas Sąjungos pilietis gali rašyti šiame straipsnyje arba Europos Sąjungos sutarties 13 straips­ nyje nurodytoms institucijoms ar jstaigoms viena iš minėtos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje minimų kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

25 straipsnis

(EB sutarties ex 22 straipsnis)

Kas treji metai Komisija atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl šios dalies nuostatų taikymo. Šioje ataskaitoje atsižvelgiama j Sąjungos raidą.

Šiuo pagrindu ir nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų, Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai priimti nuostatas dėl 20 straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių jtvirtinimo arba papildymo. Šios nuostatos jsigalioja po to, kai jas pagal savo atitin­ kamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

TREČIOJI DALIS

SĄJUNGOS POLITIKOS SRITYS IR XXXXXX XXXXXXXX

I ANTRAŠTINĖ DALIS

XXXXXX XXXXX

26 straipsnis

(EB sutarties ex 14 straipsnis)

1. Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitin­ kamas Sutarčių nuostatas.

2. Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

3. Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato gaires ir sąlygas, reikalingas tolydžiai pažangai visuose atitinkamuose sektoriuose užtikrinti.

27 straipsnis

(EB sutarties ex 15 straipsnis)

Rengdama pasiūlymus, kaip pasiekti 26 straipsnyje nurodytus tikslus, Komisija atsižvelgia j tai, kokias pastangas vidaus rinkai sukurti turės dėti skirtingą ekonominės raidos lygj pasiekusios valstybės, ir gali siūlyti atitinkamas nuostatas.

Jei tokios nuostatos priimamos taikant nukrypimus, jos turėtų būti laikinos ir kuo mažiausiai trikdyti vidaus rinkos veiklą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

28 straipsnis

(EB sutarties ex 23 straipsnis)

1. Sąjunga apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas.

2. 30 straipsnio ir šios antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatos taikomos valstybių narių kilmės gaminiams, taip pat valstybėse narėse laisvoje apyvartoje esantiems iš trečiųjų šalių jvežtiems gami­ niams.

29 straipsnis

(EB sutarties ex 24 straipsnis)

Iš trečiosios šalies jvežti gaminiai laikomi valstybėje narėje esančiais laisvoje apyvartoje, jei toje valstybėje narėje yra atlikti importo formalumai ir sumokėti mokėtini muitai arba lygiaverčio poveikio mokėjimai ir jei šiems gaminiams nebuvo taikytas visiškas arba dalinis atleidimas nuo tokių muitų ar mokesčių.

1 SKYRIUS

Muitų sąjunga

30 straipsnis

(EB sutarties ex 25 straipsnis)

Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai. Šis draudimas galioja ir fiskalinio pobūdžio muitams.

31 straipsnis

(EB sutarties ex 26 straipsnis)

Pagal bendrąjj muitų tarifą mokėtinus muitus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato Taryba.

32 straipsnis

(EB sutarties ex 27 straipsnis)

Atlikdama šiame skyriuje jai pavestus uždavinius, Komisija atsižvelgia j:

a) poreikj skatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių prekybą;

b) tokius konkurencijos sąlygų Sąjungoje pokyčius, kurie didintų jmonių gebėjimą konkuruoti;

c) Sąjungai reikalingų žaliavų ir pusgaminių tiekimo poreikius; dėl to Komisija rūpinasi, kad gatavos produkcijos atžvilgiu nebūtų iškreipiamos valstybių narių konkurencijos sąlygos;

d) būtinybę vengti didesnio valstybių narių ekonominio gyvenimo trikdymo ir Sąjungoje užtikrinti racionalią gamybos plėtotę bei vartojimo didinimą.

2 SKYRIUS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

33 straipsnis

(EB sutarties ex 135 straipsnis)

Sutarčių taikymo srityje Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, imasi priemonių valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimui muitinių darbo srityje gerinti.

3 SKYRIUS

KIEKYBINIŲ APRIBOJIMŲ TARP VALSTYBIŲ NARIŲ UŽDRAUDIMAS

34 straipsnis

(EB sutarties ex 28 straipsnis)

Tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.

35 straipsnis

(EB sutarties ex 29 straipsnis)

Tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.

36 straipsnis

(EB sutarties ex 30 straipsnis)

34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeolo­ gijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu.

37 straipsnis

(EB sutarties ex 31 straipsnis)

1. Valstybės narės visas valstybines komercinio pobūdžio monopolijas pertvarko taip, kad būtų užtikrinta, jog nė vienas valstybių narių nacionalinis subjektas nebus diskriminuojamas prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu.

Šio straipsnio nuostatos taikomos kiekvienai jstaigai, per kurią valstybė narė teisiškai ar faktiškai, tiesiogiai ar netiesiogiai prižiūri ir nustato valstybių narių tarpusavio importą ir eksportą arba turi tam didesnės jtakos. Šios nuostatos taip pat taikomos monopolijoms, kurias valstybė perleidžia kitiems.

2. Valstybės narės nesiima jokių naujų priemonių, prieštaraujančių šio straipsnio 1 dalyje nusta­ tytiems principams arba galinčių riboti su muitų ir kiekybinių apribojimų uždraudimu valstybių narių tarpusavio prekyboje susijusių straipsnių taikymo sritj.

3. Jei valstybinė komercinio pobūdžio monopolija grindžiama teisės normomis, kuriomis siekiama padėti lengviau realizuoti žemės ūkio produktus arba gauti už juos kuo didesnj pelną, taikant šiame straipsnyje nustatytas taisykles turėtų būti imamasi veiksmų, kad atitinkamiems gamintojams būtų užtikrintos lygiavertės užimtumo ir gyvenimo lygio apsaugos priemonės.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽEMĖS ŪKIS IR ŽUVININKYSTĖ

38 straipsnis

(EB sutarties ex 32 straipsnis)

1. Sąjunga nustato ir jgyvendina bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką.

Vidaus rinka taip pat apima žemės ūkj, žuvininkystę ir žemės ūkio produktų prekybą. „Žemės ūkio produktai“ – tai žemdirbystės, gyvulininkystės bei žuvininkystės produktai ir tiesiogiai su jais susiję pirminio perdirbimo produktai. Nuorodos j bendrą žemės ūkio politiką arba žemės ūkj ir vartojamas terminas „žemės ūkis“ suprantami kaip apimantys ir žuvininkystę, pripažjstant šio sektoriaus specifinj pobūdj.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai 39–44 straipsniuose numatyta kitaip, vidaus rinkos kūrimo arba veikimo taisyklės taikomos ir žemės ūkio produktams.

3. Produktai, kuriems taikomos 39–44 straipsnių nuostatos, yra išvardyti I priede.

4. Veikiant ir plėtojantis vidaus žemės ūkio produktų rinkai, kartu turi būti kuriama bendra žemės

ūkio politika.

39 straipsnis

(EB sutarties ex 33 straipsnis)

1. Bendros žemės ūkio politikos tikslai yra šie:

a) didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnj gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;

b) tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygj, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas;

c) stabilizuoti rinkas;

d) garantuoti pakankamą tiekimą;

e) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.

2. Kuriant bendrą žemės ūkio politiką ir numatant konkrečius jos jgyvendinimo būdus, atsižvel­ giama j:

a) žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir nuo struk­ tūrinių bei gamtinių jvairių žemės ūkio regionų skirtumų;

b) tai, kad atitinkami pokyčiai turi vykti palaipsniui;

c) tai, kad žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika.

40 straipsnis

(EB sutarties ex 34 straipsnis)

1. Kad būtų pasiekti 39 straipsnyje nurodyti tikslai, nustatoma tam tikra bendra žemės ūkio rinkų organizavimo forma.

Atsižvelgiant j produktą, organizavimo formos gali būti šios:

a) bendros konkurencijos taisyklės;

b) privalomas jvairių nacionalinių rinkos organizavimo formų koordinavimas;

c) Europos rinkos organizavimo forma.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalj nustatyta bendra organizavimo forma gali apimti visas priemones, kurios yra būtinos 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, pirmiausia kainų reguliavimą, pagalbą jvairių produktų gamybai ir pardavimui, jų laikymą bei likučio tvarkymą ir bendrą importo ir eksporto stabilizavimo mechanizmą.

Bendra organizavimo forma siekiama tik tų tikslų, kurie yra nurodyti 39 straipsnyje, ir Sąjungoje pašalinama bet kokia gamintojų ar vartotojų diskriminacija.

Bet kuri bendra kainų politika grindžiama bendrais kriterijais ir vienodais apskaičiavimo metodais.

3. Kad būtų pasiekti šio straipsnio 1 dalyje paminėtos bendros organizavimo formos tikslai, gali būti jsteigtas vienas arba keletas žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondų.

41 straipsnis

(EB sutarties ex 35 straipsnis)

Kad būtų pasiekti 39 straipsnyje nustatyti tikslai, bendros žemės ūkio politikos sistemoje galima imtis tokių priemonių kaip:

a) veiksmingas pastangų koordinavimas profesinio mokymo, mokslinių tyrimų ir žemės ūkio žinių skleidimo srityse; jis gali apimti bendrą projektų ir institucijų finansavimą;

b) bendros priemonės, skatinančios vartoti tam tikrus produktus.

42 straipsnis

(EB sutarties ex 36 straipsnis)

Konkurencijos taisyklėms skirto skyriaus nuostatos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai taikomos tik tokiu mastu, kokj nustato Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi 43 straipsnio 2 dalies nuostatų bei jose nustatytos tvarkos ir atsižvelgdami j 39 straipsnyje išdėstytus tikslus.

Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali leisti teikti pagalbą:

a) sunkiomis struktūrinėmis ar gamtos sąlygomis dirbančioms jmonėms apsaugoti;

b) pagal ekonominės plėtros programų sistemą.

43 straipsnis

(EB sutarties ex 37 straipsnis)

1. Komisija pateikia pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos kūrimo ir jgyvendinimo, jskai­ tant nacionalinių rinkų organizavimo būdų pakeitimą viena iš 40 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrų organizavimo formų ir šioje Sutarties antraštinėje dalyje minimų priemonių jgyvendinimą.

Šiuose pasiūlymuose turi būti deramai atsižvelgta j šioje Sutarties antraštinėje dalyje keliamų žemės

ūkio klausimų tarpusavio priklausomybę.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato 40 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo formą ir kitas nuostatas, kurių reikia bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos tikslams pasiekti.

3. Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo bei žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis nacionalines rinkos organizavimo formas galima pakeisti bendra organizavimo forma, numatyta 40 straipsnio 1 dalyje, jeigu:

a) bendra organizavimo forma valstybėms narėms, kurios nepritaria šiai priemonei ir kurios atitin­ kamai produkcijai turi savą organizavimo formą, suteikia lygiavertes atitinkamų gamintojų užim­ tumo ir gyvenimo lygio garantijas atsižvelgiant j galimus pertvarkymus ir j specializaciją, kurios ilgainiui prireiks;

b) tokia organizavimo forma garantuoja Sąjungoje prekybos sąlygas, panašias j esamas nacionalinėje rinkoje.

5. Jei bendra tam tikrų žaliavų organizavimo forma yra nustatoma anksčiau negu bendra atitin­ kamų perdirbtų produktų organizavimo forma, žaliavos, naudojamos perdirbtiems produktams, kurie yra skirti eksportui j trečiąsias šalis, gali būti importuojamos j Sąjungą iš kitur.

44 straipsnis

(EB sutarties ex 38 straipsnis)

Jei valstybėje narėje tam tikram produktui yra taikoma tam tikra nacionalinė rinkos organizavimo forma arba lygiavertės vidaus taisyklės, turinčios jtakos kitų valstybių panašios produkcijos konku­ rencingumui, valstybės narės, importuojančios šj produktą iš valstybės narės, kurioje tokia rinkos organizavimo forma arba taisyklės egzistuoja, nustato jo importui kompensacinius mokesčius, išskyrus atvejus, kai ta valstybė narė yra nustačiusi eksportui kompensacinius mokesčius.

Komisija šiuos mokesčius nustato tokio dydžio, kuris reikalingas pusiausvyrai atkurti; ji taip pat gali leisti taikyti kitas priemones, nustatydama konkrečias jų jgyvendinimo sąlygas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVAS ASMENŲ, PASLAUGŲ IR KAPITALO JUDĖJIMAS

1 SKYRIUS

DARBUOTOJAI

45 straipsnis

(EB sutarties ex 39 straipsnis)

1. Sąjungoje užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė.

2. Tokia judėjimo laisvė reiškia, kad jdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės.

3. Ji suteikia teisę, galimą riboti tik viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės svei­ katos sumetimais:

a) priimti faktiškai pateiktus pasiūlymus jsidarbinti;

b) šiuo tikslu laisvai judėti valstybių narių teritorijoje;

c) apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje siekiant dirbti pagal tos valstybės piliečių jsidarbinimą

reglamentuojančius jstatymus ir kitus teisės aktus;

d) laikantis Komisijos reglamentuose nustatytų sąlygų pasilikti gyventi valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui.

4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybės tarnyboje.

46 straipsnis

(EB sutarties ex 40 straipsnis)

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, leidžia direktyvas arba priima reglamentus, nustatančius priemones, reikalingas 45 straipsnyje apibrėžiamai darbuotojų judėjimo laisvei jgyvendinti, būtent:

a) užtikrindama glaudų nacionalinių jdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą;

b) naikindama administracines procedūras ir praktiką bei jsidarbinimo laisvose darbo vietose teisei jgyti būtinus nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teisės aktus arba ankstesnius valstybių narių susitarimus, kurie trukdytų liberalizuoti darbuotojų judėjimą;

c) naikindama visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teisės aktus arba pagal anks­ čiau tarp valstybių narių sudarytus susitarimus numatytus apribojimus, nustatančius kitų valstybių narių darbuotojams kitokias negu savo valstybės darbuotojams sąlygas laisvai pasirinkti darbą;

d) nustatydama tinkamą mechanizmą darbo pasiūlymams ir darbo prašymams susieti ir pasiūlai bei paklausai darbo rinkoje subalansuoti taip, kad jvairiuose regionuose ir pramonės šakose būtų išvengta didesnės gyvenimo ir užimtumo lygio smukimo grėsmės.

47 straipsnis

(EB sutarties ex 41 straipsnis)

Valstybės narės pagal bendrą programą skatina jaunų darbuotojų mainus.

48 straipsnis

(EB sutarties ex 42 straipsnis)

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, socialinės apsaugos srityje imasi priemonių, būtinų laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti; šiuo tikslu jie priima nuosta­ tas, kaip migruojantiems samdomiems ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams ir jų išlaikytiniams užtikrinti:

a) pagal keleto valstybių jstatymus nustatomų visų prilyginamųjų laikotarpių sudėtj, kad jie jgytų ir išlaikytų teisę j socialines išmokas ir kad būtų galima apskaičiuoti tų išmokų dydj;

b) socialinių išmokų mokėjimą asmenims, gyvenantiems valstybių narių teritorijose.

Tais atvejais, kai Tarybos narė pareiškia, kad pirmojoje pastraipoje nurodytas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas paveiktų jos socialinės apsaugos sistemos svarbius aspektus, jskaitant jos taikymo apimtj, išlaidas ar finansinę struktūrą, ar paveiktų tos sistemos finansinę pusiausvyrą, ji gali prašyti, kad klausimas būtų perduotas svarstyti Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju jprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadovų Taryba per 4 mėnesius nuo šio sustab­ dymo:

a) grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia jprastos teisėkūros procedūros sustabdymą, arba

b) nesiima jokių veiksmų, arba prašo Komisijos pateikti naują pasiūlymą; šiuo atveju iš pradžių pasiūlytas aktas laikomas nepriimtu.

2 SKYRIUS

ĮSISTEIGIMO TEISĖ

49 straipsnis

(EB sutarties ex 43 straipsnis)

Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų jsistei­ gimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams, jsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.

Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti jmones, būtent bendroves ar firmas, apibūdintas 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios jsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjek­ tams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų.

50 straipsnis

(EB sutarties ex 44 straipsnis)

1. Kad būtų pasiekta jsisteigimo laisvė tam tikros rūšies veikloje, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, leidžia direktyvas.

2. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vykdo pagal pirmiau išdėstytas nuostatas joms tenkan­ čias pareigas, visų pirma:

a) pirmenybę paprastai teikdamos tokioms veiklos rūšims, kurioms suteikta jsisteigimo laisvė ypač skatina gamybos ir prekybos plėtrą;

b) užtikrindamos valstybių narių kompetentingų institucijų glaudų bendradarbiavimą nustatant

jvairių rūšių veiklos padėtj Sąjungoje;

c) panaikindamos bet kokias administracines procedūras ir praktiką, atsiradusias laikantis naciona­ linių teisės aktų arba anksčiau tarp valstybių narių sudarytų susitarimų, kurių nepanaikinus būtų trukdoma jsisteigimo laisvei;

d) užtikrindamos, kad vienos valstybės narės darbuotojai, samdomi kitos valstybės narės teritorijoje, galėtų pasilikti toje teritorijoje ir imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos, kai jie tenkina sąlygas, kurias būtų turėję tenkinti, jei būtų atvykę j tą valstybę tuo metu, kai ketino imtis tokios veiklos;

e) leisdamos vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams jsigyti ir naudoti žemę bei pastatus, esančius kitos valstybės narės teritorijoje, jei tai neprieštarauja 39 straipsnio 2 dalyje nurodytiems principams;

f) kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos jsisteigimo laisvės apribojimus, taikomus atstovybių, padalinių arba dukterinių bendrovių steigimo valstybės narės teritorijoje sąlygoms, ir sąlygoms, kurių reikia laikytis, kad pagrindinės jmonės darbuotojams būtų leista eiti su tokių atstovybių, padalinių arba dukterinių bendrovių valdymu ar priežiūra susijusias pareigas;

g) kiek būtina koordinuodamos apsaugos priemones, kurių valstybės narės reikalauja iš bendrovių ar firmų, apibūdintų 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, imtis narių ir kitų asmenų interesams apsaugoti, ir siekdamos užtikrinto tokių priemonių lygiavertiškumą Sąjungoje;

h) jsitikindamos, kad valstybių narių teikiama pagalba neiškreipia jsisteigimo sąlygų.

51 straipsnis

(EB sutarties ex 45 straipsnis)

Veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus nuostatos netaikomos.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali nuspręsti, kad tam tikroms veiklos rūšims šio skyriaus nuostatos netaikomos.

52 straipsnis

(EB sutarties ex 46 straipsnis)

1. Šio skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemonės neturi jtakos jstatymų ir kitų teisės aktų, kurie numato kitokj užsienio subjektų traktavimą ir yra pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostatų taikymui.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, leidžia direktyvas pirmiau minėtoms nuostatoms derinti.

53 straipsnis

(EB sutarties ex 47 straipsnis)

1. Kad asmenims būtų lengviau imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankiškai dirbantiems asmenims, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, leidžia direktyvas dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas jrodančių dokumentų abipusio pripažinimo ir dėl valstybių narių jstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų dėl savarankiškai dirbančių asmenų veiklos pradėjimo ir vertimosi ja koordinavimo.

2. Laipsniškas apribojimų medikams, giminiškoms profesijoms ir farmacininkams panaikinimas priklauso nuo to, kaip jvairiose valstybėse narėse koordinuojamos jų profesinės veiklos sąlygos.

54 straipsnis

(EB sutarties ex 48 straipsnis)

Bendrovės arba firmos, jkurtos pagal valstybės narės teisę ir Sąjungoje turinčios savo registruotas buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, šiame skyriuje prilyginamos tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims.

„Bendrovės arba firmos“ – tai bendrovės arba firmos, kurios veikia pagal civilinę ar komercinę teisę, jskaitant kooperatyvus ir kitus pagal viešąją ar privatinę teisę veikiančius juridinius asmenis, išskyrus nesiekiančiuosius pelno.

55 straipsnis

(EB sutarties ex 294 straipsnis)

Valstybės narės sudaro kitų valstybių narių nacionaliniams subjektams tokias pat sąlygas dalyvauti bendrovių ar firmų, apibrėžtų 54 straipsnyje, kapitale, kokias turi jos pačios nacionaliniai subjektai, nepažeisdamos kitų Sutarčių nuostatų taikymo.

3 SKYRIUS

PASLAUGOS

56 straipsnis

(EB sutarties ex 49 straipsnis)

Pagal toliau išdėstytas nuostatas Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra jsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, šio skyriaus nuostatas gali taikyti ir paslaugas teikiantiems trečiosios šalies piliečiams, jsisteigusiems Sąjungoje.

57 straipsnis

(EB sutarties ex 50 straipsnis)

Pagal Sutartis „paslaugos“ – tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestj ir kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės.

„Paslaugas“ sudaro:

a) pramoninio pobūdžio veikla;

b) komercinio pobūdžio veikla;

c) amatininkų veikla;

d) laisvųjų profesijų veikla.

Nepažeidžiant jsisteigimo teisei skirto skyriaus nuostatų, paslaugą teikiantis asmuo, kad galėtų ją teikti, gali laikinai savo veikla verstis toje valstybėje narėje, kur paslauga teikiama, tomis pačiomis sąlygomis, kurias toji valstybė taiko savo nacionaliniams subjektams.

58 straipsnis

(EB sutarties ex 51 straipsnis)

1. Laisvę teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antraštinės dalies nuostatos.

2. Bankų ir draudimo paslaugų, susijusių su kapitalo judėjimu, liberalizavimas turi būti derinamas su kapitalo judėjimo liberalizavimu.

59 straipsnis

(EB sutarties ex 52 straipsnis)

1. Kad liberalizuotų kokią nors konkrečią paslaugą, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, leidžia direktyvas.

2. Leidžiant šio straipsnio 1 dalyje minėtas direktyvas, pirmenybė paprastai teikiama toms paslau­ goms, kurios turi tiesioginės jtakos gamybos sąnaudoms arba kurių liberalizavimas padeda skatinti prekybą prekėmis.

60 straipsnis

(EB sutarties ex 53 straipsnis)

Jei valstybių narių bendra ekonominė padėtis ir atitinkamo sektoriaus padėtis leidžia, valstybės narės stengiasi paslaugas liberalizuoti labiau negu jpareigoja direktyvos, išleistos jgyvendinant 59 straipsnio 1 dalj.

Šiuo tikslu Komisija atitinkamoms valstybėms narėms teikia rekomendacijas.

61 straipsnis

(EB sutarties ex 54 straipsnis)

Kol laisvės teikti paslaugas apribojimai dar nepanaikinti, valstybės narės tuos apribojimus taiko visiems 56 straipsnio pirmojoje pastraipoje apibūdintiems paslaugų teikėjams, nedarydamos jokio skirtumo dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei arba dėl gyvenamosios vietos.

62 straipsnis

(EB sutarties ex 55 straipsnis)

Šio skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 51–54 straipsnių nuostatos.

4 SKYRIUS

KAPITALAS IR MOKĖJIMAI

63 straipsnis

(EB sutarties ex 56 straipsnis)

1. Pagal šiame skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.

2. Pagal šiame skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi mokėjimų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.

64 straipsnis

(EB sutarties ex 57 straipsnis)

1. 63 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti trečiosioms šalims 1993 m. gruodžio 31 d. pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę galiojančių apribojimų, nustatytų kapitalo judėjimui j trečiąsias šalis ar iš jų, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, apimančiomis ir investicijas j nekilnojamąjj turtą, su jsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių jsileidimu j kapitalo rinkas. Bulga­ rijoje, Estijoje ir Vengrijoje atitinkama data, atsižvelgiant j nacionalinėje teisėje galiojančius apriboji­ mus, yra 1999 m. gruodžio 31 d.

2. Stengdamiesi padaryti kuo laisvesnj kapitalo judėjimą tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių ir nepažeisdama kitų Sutarčių skyrių, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl kapitalo judėjimo j trečiąsias šalis ir iš jų, susijusias su tiesiogi­ nėmis investicijomis, apimančiomis ir investicijas j nekilnojamąjj turtą, su jsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių jsileidimu j kapitalo rinkas.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, kurios reikštų atžangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą j trečiąsias šalis ar iš jų.

65 straipsnis

(EB sutarties ex 58 straipsnis)

1. 63 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės:

a) taikyti atitinkamas savo mokesčių jstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu;

b) imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių jstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač apmokestinimo ir finansų jstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje, arba nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės infor­ macijos tikslais, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.

2. Šio skyriaus nuostatos nekliudo taikyti su Sutartimis suderinamų jsisteigimo teisės apribojimų.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės ir tvarka neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokė­ jimų, kaip nustatyta 63 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo.

4. Jei nėra priimtos priemonės taikant 64 straipsnio 3 dalj, Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą Komisija per tris mėnesius nepriima sprendimo, Taryba gali priimti spren­ dimą, patvirtinantj, kad vienos ar keleto trečiųjų šalių atžvilgiu valstybės narės priimtos ribojančios priemonės mokesčių srityje turi būti laikomos atitinkančiomis Sutartis tiek, kiek jas pateisina vienas iš Sąjungos tikslų ir kiek jos neprieštarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus prašymą, sprendžia vieningai.

66 straipsnis

(EB sutarties ex 59 straipsnis)

Tais atvejais, kai susidarius išimtinėms aplinkybėms dėl kapitalo judėjimo j trečiąsias šalis ar iš jų Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui kyla arba gali kilti didelių sunkumų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, gali trečiųjų šalių atžvilgiu imtis ne ilgiau kaip šešis mėnesius taikomų apsaugos priemonių, jei jos būtinai reikalingos.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis

(EB sutarties ex 61 straipsnis ir ES sutarties ex 29 straipsnis)

1. Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos.

2. Ji užtikrina, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams. Šioje antraštinėje dalyje asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šalių piliečiams.

3. Sąjunga stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygj prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat tarpusavyje pripažjstant teismo sprendimus baudžiamosiose bylose, o prireikus derinant baudžiamuosius jstaty­ mus.

4. Sąjunga sudaro palankias sąlygas pasinaudoti teisingumu, ypač taikydama teisminių ir neteis­ minių sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimo principą.

68 straipsnis

Europos Vadovų Taryba apibrėžia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires.

69 straipsnis

Nacionaliniai parlamentai užtikrina, kad remiantis 4 ir 5 skyriais teikiami pasiūlymai ir teisėkūros iniciatyvos neprieštarautų subsidiarumo principui pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

70 straipsnis

Nepažeisdama 258, 259 ir 260 straipsnių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti priemones, nustatančias sąlygas, kuriomis valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, objek­ tyviai ir nešališkai vertina, kaip valstybių narių valdžios institucijos jgyvendina šioje antraštinėje dalyje nurodytą Sąjungos politiką, ypač siekiant sudaryti sąlygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripažinimo principą. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supažindinami su šio vertinimo turiniu ir rezultatais.

71 straipsnis

(ES sutarties ex 36 straipsnis)

Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimas vidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje jkuriamas nuolatinis komitetas. Nepažeisdamas 240 straips­ nio, jis palengvina valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų veiksmų koordinavimą. Atitin­ kamų Sąjungos jstaigų ir organų atstovai gali dalyvauti šio komiteto darbe. Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat pranešama apie šj darbą.

72 straipsnis

(EB sutarties ex 64 straipsnio 1 dalis ir ES sutarties ex 33 straipsnis)

Ši antraštinė dalis neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą.

73 straipsnis

Valstybės narės gali pačios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetentingų administracijos padalinių, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, bendradarbiavimo ir koordinavimo būdus, kokius laiko esant tinkamus.

74 straipsnis

(EB sutarties ex 66 straipsnis)

Taryba patvirtina priemones, kad būtų užtikrintas valstybių narių atitinkamų padalinių, taip pat šių padalinių ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas šioje antraštinėje dalyje numatytose srityse. Ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama j 76 straipsnj ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

75 straipsnis

(EB sutarties ex 60 straipsnis)

Kai to reikia, kad būtų pasiekti 67 straipsnyje nurodyti tikslai užkertant kelią terorizmui ir susiju­ sioms veikoms bei kovojant su jomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia administracinių priemonių sistemą, susijusią su kapitalo judė­ jimu ir mokėjimais, pavyzdžiui, lėšų, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausančio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams arba jų valdomo, jšaldymą.

Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones, jgyvendinančias pirmojoje pastraipoje minimą sistemą.

Šiame straipsnyje minėti aktai apima būtinas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.

76 straipsnis

4 ir 5 skyriuose nurodyti aktai kartu su 74 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, užtikrinančiomis administracinj bendradarbiavimą šiuose skyriuose numatytose srityse, priimami:

a) remiantis Komisijos pasiūlymu arba

b) ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva.

2 SKYRIUS

SIENŲ KONTROLĖS, PRIEGLOBSČIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA

77 straipsnis

(EB sutarties ex 62 straipsnis)

1. Sąjunga kuria politiką, siekdama:

a) užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant j jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas;

b) užtikrinti asmenų kontrolę ir veiksmingą išorės sienų kirtimo priežiūrą;

c) laipsniškai jvesti integruotą išorės sienų valdymo sistemą.

2. Taikant 1 dalj, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl:

a) vizų ir kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje bendros politikos;

b) išorės sienas kertantiems asmenims taikomos kontrolės;

c) sąlygų, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai trumpą laiką gali laisvai keliauti Sąjungoje;

d) bet kurios priemonės, būtinos laipsniškai sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą;

e) siekio užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant j jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas.

3. Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis 20 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys nenumato reikalingų jgaliojimų, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybės kortelė­ mis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panašiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

4. Šis straipsnis neturi jtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su jų sienų geografine demarkacija pagal tarptautinę teisę.

78 straipsnis

(EB sutarties ex 63 straipsnio 1 ir 2 punktai bei ex 64 straipsnio 2 dalis)

1. Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika privalo neprieštarauti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dėl pabėgėlių statuso bei kitoms atitinka­ moms sutartims.

2. Taikant 1 dalj, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro:

a) visoje Sąjungoje galiojantis vienodas prieglobsčio statusas trečiųjų šalių piliečiams;

b) vienodas papildomos apsaugos statusas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems, negavus Europos prie­ globsčio, reikia tarptautinės apsaugos;

c) bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antplūdžio atveju;

d) vienodo prieglobsčio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atėmimo bendros procedūros;

e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstj arba papildomą apsaugą išnagrinėjimą;

f) prieglobsčio arba papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimai;

g) partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant valdyti prieglobsčio, papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.

3. Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

79 straipsnis

(EB sutarties ex 63 straipsnio 3 ir 4 punktai)

1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių pilie­ čiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.

2. Taikant 1 dalj, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones šiose srityse:

a) atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, taip pat leidimų šeimoms susijungti išdavimo valstybėse narėse reikalavimų;

b) teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimo, jskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse;

c) neteisėtos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, jskaitant be leidimo gyvenančių asmenų išsiuntimą ir repatriaciją;

d) kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais.

3. Sąjunga gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie neten­ kina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos iš valstybių narių teritorijoje sąlygų, readmisijos j jų kilmės arba išvykimo valstybes.

4. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti paskatų ir paramos valstybių narių veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

5. Šis straipsnis neturi jtakos valstybių narių teisei nustatyti j jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti samdomo arba savarankiško darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis.

80 straipsnis

Šiame skyriuje išdėstytai Sąjungos politikai ir jos jgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, jskaitant jo finansinius padarinius. Prireikus pagal šj skyrių priimti Sąjungos aktai numato atitinkamas šio principo jgyvendinimo priemones.

3 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE

81 straipsnis

(EB sutarties ex 65 straipsnis)

1. Sąjunga tarpvalstybinio pobūdžio bylose plėtoja teisminj bendradarbiavimą, kuris grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Šis bendradarbiavimas gali apimti valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo priemonių patvirtinimą.

2. Taikant 1 dalj, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, ypač kai jos būtinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiama užtikrinti:

a) teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse;

b) teisminių ir neteisminių dokumentų jteikimą kitoje valstybėje;

c) valstybėse narėse teisės ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą;

d) bendradarbiavimą renkant jrodymus;

e) veiksmingą teisę j teisingumą;

f) civiliniam procesui tinkamai veikti trukdančių kliūčių šalinimą, jei reikia skatinant civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse;

g) alternatyvių ginčų sprendimo būdų kūrimą;

h) paramą teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymui.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones nustato Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti sprendimą, apibrėžiantj tuos tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės aspektus, kuriems galima taikyti pagal jprastą teisėkūros procedūrą priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Apie antrojoje pastraipoje nurodytą pasiūlymą pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Taryba gali priimti minėtą sprendimą.

4 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

82 straipsnis

(ES sutarties ex 31 straipsnis)

1. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą 2 dalyje ir 83 straipsnyje nurodytose srityse.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis siekiama:

a) nustatyti taisykles ir procedūras, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas visų nuosprendžių ir teismo sprendimų formų pripažinimas;

b) užkirsti kelią jurisdikcijų kolizijoms tarp valstybių narių ir jas spręsti;

c) remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą;

d) palengvinti su procesais baudžiamosiose bylose ir sprendimų vykdymu susijusj bendradarbiavimą tarp valstybių narių teisminių arba joms lygiaverčių institucijų.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose minimaliose taisyklėse atsižvelgiama j skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas.

Jos yra susijusios su:

a) valstybių narių tarpusavio jrodymų leistinumu;

b) asmenų teisėmis baudžiamajame procese;

c) nusikaltimų aukų teisėmis;

d) bet kuriais kitais konkrečiais baudžiamojo proceso aspektais, kuriuos sprendimu Taryba yra nustačiusi iš anksto; šj sprendimą, gavusi Europos Parlamento pritarimą, Taryba priima vieningai.

Šioje dalyje nurodytų minimalių taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti arba

jvesti aukštesnio lygio asmenų apsaugą.

3. Kai Tarybos narė mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju jprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustab­ dymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia jprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokj patj laikotarpj atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnj bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

83 straipsnis

(ES sutarties ex 31 straipsnis)

1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinj pobūdj, pasireiškiantj dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse.

Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudo­ jimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

Atsižvelgiant j nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, nustatantj kitas nusikaltimų sritis, atitinkančias šioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

2. Jei valstybių narių baudžiamųjų jstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą jgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, direktyvose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Šios direktyvos priimamos pagal tą pačią jprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant 76 straips­ nio.

3. Kai Tarybos narė mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju jprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustab­ dymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia jprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokj patj laikotarpj atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnj bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

84 straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti priemones valstybių narių veiksmams nusikaltimų prevencijos srityje skatinti ir remti, išskyrus valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimą.

85 straipsnis

(ES sutarties ex 31 straipsnis)

1. Eurojust misija yra remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybių narių valdžios institucijų ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.

Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros proce­ dūrą, nustato Eurojust struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritj. Tos užduotys gali apimti:

a) kriminalinių nusikaltimų tyrimų pradėjimą ir siūlymą kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms pradėti baudžiamąjj persekiojimą, ypač kai tai susiję su veikomis, nukreiptomis prieš Sąjungos finansinius interesus;

b) a punkte nurodytų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą;

c) teisminio bendradarbiavimo, taip pat sprendžiant jurisdikcijos kolizijas ir glaudžiai bendradarbiau­ jant su Europos teisminiu tinklu, stiprinimą.

Šiais reglamentais taip pat nustatoma tvarka dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojust veiklą.

2. Vykdant 1 dalyje nurodytą baudžiamąjj persekiojimą ir nepažeidžiant 86 straipsnio, teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareigūnai.

86 straipsnis

1. Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali jkurti Europos proku­ ratūrą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad reglamento projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tokj patj laikotarpj atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnj bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

2. Europos prokuratūros kompetencijai, prireikus veikiant kartu su Europolu, priklauso Sąjungos finansinių interesų pažeidimų tyrimas, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamasis persekiojimas bei kaltinimo palaikymas teisme, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente. Tokių pažeidimų atžvilgiu valstybių narių kompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas.

3. 1 dalyje nurodytuose reglamentuose apibrėžiamos Europos prokuratūrai taikytinos bendrosios taisyklės, jos funkcijų vykdymą reglamentuojančios sąlygos, jos veiklai taikytinos procesinės normos, taip pat jrodymų leistinumą reglamentuojančios taisyklės ir vykdant funkcijas naudojamų procesinių priemonių teisminei peržiūrai taikytinos normos.

4. Europos Vadovų Taryba tuo pačiu metu ar vėliau gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantj 1 dalj, siekdama išplėsti Europos prokuratūros jgaliojimus, kad jie apimtų tarpvalstybinio pobūdžio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai iš dalies keičiantj 2 dalj, kiek tai susiję su ne vieną valstybę narę liečiančių sunkių nusikaltimų kaltininkais ir jų bendrininkais. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija.

5 SKYRIUS

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

87 straipsnis

(ES sutarties ex 30 straipsnis)

1. Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, jskaitant polici­ jos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas.

2. Taikant 1 dalj, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones dėl:

a) atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja;

b) paramos darbuotojų mokymui, taip pat bendradarbiavimo keičiantis darbuotojais, jranga ir tyri­ mais nusikaltimų išaiškinimo srityse;

c) bendrų tyrimo metodų, taikomų sunkioms organizuoto nusikalstamumo formoms nustatyti.

3. Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali nustatyti šiame straipsnyje nuro­ dytų valdžios institucijų operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad priemonių projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu priemonių projektu, jos per tokj patj laikotarpj atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnj bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

Antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatyta speciali procedūra netaikoma aktams, kuriais plėtojamos Šengeno acquis nuostatos.

88 straipsnis

(ES sutarties ex 30 straipsnis)

1. Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, nustato Europolo struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritj. Tos užduotys gali apimti:

a) informacijos, ypač perduotos valstybių narių valdžios institucijų arba trečiųjų šalių institucijų ar organų, rinkimą, kaupimą, apdorojimą, analizavimą ir keitimąsi ja;

b) valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų arba jungtinių tyrimo grupių, prireikus kartu su Eurojust, bendrai atliekamų tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir jgyven­ dinimą.

Šie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūras.

3. Bet kokj operatyvų veiksmą Europolas privalo atlikti kartu su valstybės narės ar valstybių narių, su kurių teritorija tai susiję, valdžios institucijomis ir su jų sutikimu. Prievartos priemonių taikymas išimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

89 straipsnis

(ES sutarties ex 32 straipsnis)

Taryba, priimdama sprendimą pagal specialią teisėkūros procedūrą, nustato sąlygas ir apribojimus, kurių laikantis 82 ir 87 straipsniuose nurodytos kompetentingos valdžios institucijos gali veikti kitos valstybės narės teritorijoje kartu su tos valstybės valdžios institucijomis ir jų sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

TRANSPORTAS

90 straipsnis

(EB sutarties ex 70 straipsnis)

Sutarčių tikslų šioje antraštinėje dalyje reglamentuojamais klausimais siekiama vykdant bendrą trans­ porto politiką.

91 straipsnis

(EB sutarties ex 71 straipsnis)

1. Siekdama jgyvendinti 90 straipsnj ir atsižvelgdama j transporto ypatumus, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, nustato:

a) bendras taisykles, taikomas tarptautiniam transportui, vykstančiam j valstybės narės teritoriją ar iš jos arba vykstančiam per vienos ar keleto valstybių narių teritoriją;

b) sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas;

c) priemones transporto saugumui gerinti;

d) kitas atitinkamas nuostatas.

2. Patvirtinant 1 dalyje nurodytas priemones, atsižvelgiama j atvejus, kai jų taikymas gali turėti didelės jtakos gyvenimo ir užimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto jrangos eksp­ loatavimui.

92 straipsnis

(EB sutarties ex 72 straipsnis)

Kol nebus priimtos 91 straipsnio 1 dalyje minėtos nuostatos, jokia valstybė narė, jei Taryba nėra vieningai patvirtinusi priemonių, nustatančių išimtj, negali jvairių nuostatų, reglamentuojančių šią sritj 1958 m. sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms – jų jstojimo dieną, keisti taip, kad kitų valstybių narių vežėjams jos būtų tiesiogiai ar netiesiogiai mažiau palankios nei savo nacionaliniams vežėjams.

93 straipsnis

(EB sutarties ex 73 straipsnis)

Valstybės pagalba yra suderinama su Sutartimis, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmėms arba jei ji kompensuoja tam tikrus jsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka.

94 straipsnis

(EB sutarties ex 74 straipsnis)

Pagal Sutartis imantis bet kurių priemonių, susijusių su transporto jkainiais ir gabenimo sąlygomis, atsižvelgiama j vežėjų ekonominę padėtj.

95 straipsnis

(EB sutarties ex 75 straipsnis)

1. Transporto srityje Sąjungoje draudžiama diskriminacija, pasireiškianti tuo, kad vežėjai už tų pačių prekių gabenimą tais pačiais maršrutais taiko skirtingus transporto jkainius ir nustato skirtingas sąlygas vien dėl gabenamų prekių kilmės ar paskirties šalies.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nekliudo Europos Parlamentui ir Tarybai imtis kitų priemonių pagal 91 straipsnio 1 dalj.

3. Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekono­ mikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato šio straipsnio 1 dalies nuostatų jgyvendinimo taisykles.

Taryba gali visų pirma priimti būtinas nuostatas, kad Sąjungos institucijos galėtų užtikrinti, jog bus laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės ir vartotojai galės naudotis visais jos teikiamais pranašumais.

4. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybės narės prašymu tiria šio straipsnio 1 dalyje minimos diskriminacijos atvejus ir, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, priima būtinus sprendimus vadovaudamasi taisyklėmis, priimtomis pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

96 straipsnis

(EB sutarties ex 76 straipsnis)

1. Visoms valstybėms narėms draudžiama Sąjungoje atliekamoms transporto operacijoms taikyti jkainius ir sąlygas, susijusias su kokiu nors paramos ir apsaugos elementu, iš kurių galėtų turėti naudos viena ar kelios konkrečios jmonės ar pramonės šakos, išskyrus atvejus, kai gaunamas Komi­ sijos leidimas.

2. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybės narės prašymu tiria šio straipsnio 1 dalyje paminėtus jkainius ir sąlygas, ypač atsižvelgdama, viena vertus, j atitinkamos regioninės ekonominės politikos reikalavimus, nepakankamai išsivysčiusių regionų poreikius ir politinių aplinkybių smarkiai veikiamų regionų problemas, o antra vertus, j tokių jkainių ir sąlygų padarinius jvairių transporto rūšių konkurencijai.

Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Komisija priima reikiamus sprendimus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas tarifams, nustatytiems konkurencijai skatinti.

97 straipsnis

(EB sutarties ex 77 straipsnis)

Be transporto jkainių, vežėjo nustatomi mokesčiai arba rinkliavos už gabenimą per sienas neturi būti per daug dideli, palyginti su tokio gabenimo realiosiomis išlaidomis.

Valstybės narės stengiasi tokias išlaidas palaipsniui mažinti.

Komisija gali teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl šio straipsnio jgyvendinimo.

98 straipsnis

(EB sutarties ex 78 straipsnis)

Šios antraštinės dalies nuostatos netrukdo taikyti Vokietijos Federacinės Respublikos numatytų prie­ monių, kurios yra reikalingos tam tikruose Federacinės Respublikos regionuose dėl Vokietijos pada­ lijimo atsiradusioms nepalankioms ekonomikos sąlygoms kompensuoti. Po penkerių metų nuo Xxxxx bonos sutarties jsigaliojimo Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šj straipsnj panai­ kinantj sprendimą.

99 straipsnis

(EB sutarties ex 79 straipsnis)

Prie Komisijos iš valstybių narių vyriausybių paskirtų ekspertų sudaromas patariamasis komitetas. Komisija savo nuožiūra konsultuojasi su šiuo komitetu transporto klausimais.

100 straipsnis

(EB sutarties ex 80 straipsnis)

1. Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių trans­ portui.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti atitinkamas jūrų ir oro transporto nuostatas. Jie sprendžia pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKURENCIJOS, MOKESČIŲ IR TEISĖS AKTŲ DERINIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 SKYRIUS

KONKURENCIJOS TAISYKLĖS

1 SKIRSNIS

ĮMONĖMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

101 straipsnis

(EB sutarties ex 81 straipsnis)

1. Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi jmonių susitarimai, jmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais:

a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos;

b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;

c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais;

d) lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sąlygos, dėl ko jie patenka j konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtj;

e) sutartys sudaromos tik kitoms šalims priimant papildomus jsipareigojimus, kurių pobūdis arba komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutarčių dalyku.

2. Visi pagal šj straipsnj draudžiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai.

3. Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti paskelbtos netaikytinomis:

— jmonių susitarimams arba tokių susitarimų rūšims;

— jmonių asociacijų sprendimams arba tokių sprendimų rūšims;

— suderintiems veiksmams arba tokių veiksmų rūšims,

kurie padeda tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą, kartu sudarydami sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, ir kurie:

a) atitinkamoms jmonėms nenustato jokių apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti;

b) nesuteikia tokioms jmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų daliai.

102 straipsnis

(EB sutarties ex 82 straipsnis)

Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto jmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:

a) nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas;

b) gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;

c) nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka j konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtj;

d) vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus jsipareigojimus, kurių pobūdis ir komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku.

103 straipsnis

(EB sutarties ex 83 straipsnis)

1. Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima atitinkamus reglamentus arba direktyvas dėl 101 ir 102 straipsniuose išdėstytų principų jgyvendi­ nimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtų reglamentų ir direktyvų paskirtis gali būti tokia:

a) numatant vienkartines ir reguliariai mokamas baudas užtikrinti, kad būtų laikomasi 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodytų draudimų;

b) nustatyti 101 straipsnio 3 dalies taikymo išsamias taisykles atsižvelgiant j tai, kad būtina užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir kiek jmanoma supaprastinti administravimą;

c) prireikus apibrėžti 101 ir 102 straipsnių nuostatų taikymo jvairiose ūkio šakose sritj;

d) apibrėžti atitinkamas Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo funkcijas taikant šioje straipsnio dalyje išdėstytas nuostatas;

e) nustatyti nacionalinių jstatymų ir šio skirsnio nuostatų arba pagal šj straipsnj priimtų nuostatų sąsajas.

104 straipsnis

(EB sutarties ex 84 straipsnis)

Kol jsigalios pagal 103 straipsnj priimtos nuostatos, susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų leistinumo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje klausimus valstybių narių valdžios institucijos sprendžia pagal savo šalies teisės aktus ir 101 straipsnio, ypač jo 3 dalies, bei 102 straipsnio nuostatas.

105 straipsnis

(EB sutarties ex 85 straipsnis)

1. Nepažeisdama 104 straipsnio nuostatų, Komisija užtikrina, kad būtų taikomi 101 ir 102 straipsniuose nustatyti principai. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva ir bendradarbiaudama su jai padedančiomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis Komisija tiria jtariamus šių principų pažeidimus. Nustačiusi padarytą pažeidimą, ji siūlo atitinkamas priemones jam pašalinti.

2. Jei pažeidimas nepašalinimas, Komisija tokj principų pažeidimą fiksuoja motyvuotu sprendimu. Komisija gali paskelbti savo sprendimą ir jpareigoti valstybes nares imtis padėčiai ištaisyti reikalingų priemonių, kurių sąlygas ji išsamiai nustato.

3. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su susitarimų rūšimis, dėl kurių Taryba priėmė reglamentą arba direktyvą pagal 103 straipsnio 2 dalies b punktą.

106 straipsnis

(EB sutarties ex 86 straipsnis)

1. Valstybės jmonėms bei jmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančiųjų, prieštaraujančių Sutartyse nurodytoms taisyklėms, ypač toms taisyklėms, kurios yra nustatytos 18 ir 101–109 straipsniuose.

2. Įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms jmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos inte­ resams.

3. Komisija užtikrina šio straipsnio nuostatų taikymą ir prireikus leidžia valstybėms narėms skirtas atitinkamas direktyvas arba priima sprendimus.

2 SKIRSNIS

VALSTYBIŲ TEIKIAMA PAGALBA

107 straipsnis

(EB sutarties ex 87 straipsnis)

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras jmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro jtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

2. Vidaus rinkai neprieštarauja:

a) socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės;

b) pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų jvykių padarytai žalai atitaisyti;

c) pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokie­ tijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti. Po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties jsigaliojimo Taryba, remda­ masi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šj punktą panaikinantj sprendimą.

3. Vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma:

a) pagalba, skirta regionų, kuriuose yra nejprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, taip pat ir 349 straipsnyje nurodytų regionų, atsižvelgiant j jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtj, ekonominei plėtrai skatinti;

b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;

c) pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui;

d) pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkuren­ cijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui;

e) kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose remiantis Komisijos pasiūlymu.

108 straipsnis

(EB sutarties ex 88 straipsnis)

1. Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas pagalbos sistemas. Valstybėms narėms ji siūlo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkai palaipsniui plėtoti arba jai veikti.

2. Jei, paprašiusi suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas, Komisija nustato, jog tam tikra vals­ tybės ar iš jos išteklių teikiama pagalba yra pagal 107 straipsnj nesuderinama su vidaus rinka arba kad tokia pagalba netinkamai naudojama, ji priima sprendimą, reikalaujantj, kad atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką tokią pagalbą panaikintų ar pakeistų.

Jei atitinkama valstybė narė per nustatytą laiką nejvykdo tokio sprendimo, Komisija ar kita suinte­ resuota valstybė, nukrypdama nuo 258 ir 259 straipsnių nuostatų, gali šj klausimą perduoti tiesiogiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Kurios nors valstybės narės prašymu Taryba, nukrypdama nuo 107 straipsnio nuostatų arba 109 straipsnyje numatytų reglamentų, gali vieningai nuspręsti, kad tam tikra tos valstybės teikiama ar teiktina pagalba neprieštarauja vidaus rinkai, jei toks sprendimas pateisinamas išimtinėmis aplinky­ bėmis. Jei dėl paminėtos pagalbos Komisija jau yra pradėjusi šios dalies pirmojoje pastraipoje nuro­ dytą procedūrą, atitinkamai valstybei pateikus Tarybai prašymą toji procedūra sustabdoma, kol Taryba pareiškia savo požiūrj.

Tačiau jei Taryba per tris mėnesius po minėto prašymo pateikimo savo požiūrio nepareiškia, spren­ dimą priima Komisija.

3. Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnj yra nesu­ derinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitin­ kama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių nejgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendi­ mas.

4. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybės pagalbos rūšimis, dėl kurių Taryba pagal 109 straipsnj nustatė, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra gali būti netaikoma.

109 straipsnis

(EB sutarties ex 89 straipsnis)

Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti atitinkamus 107 ir 108 straipsnių taikymo reglamentus ir konkrečiai nustatyti 108 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas bei pagalbos kategorijas, kurioms ši tvarka netaikoma.

2 SKYRIUS

MOKESČIŲ NUOSTATOS

110 straipsnis

(EB sutarties ex 90 straipsnis)

Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius.

Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokes­ čiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.

111 straipsnis

(EB sutarties ex 91 straipsnis)

Eksportuojant gaminius j kitos valstybės narės teritoriją, grąžinami vidaus mokesčiai neviršija vidaus mokesčių, kuriais jie buvo tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti.

112 straipsnis

(EB sutarties ex 92 straipsnis)

Taikant kitokius mokesčius negu apyvartos mokesčiai, akcizas ar kitos netiesioginio apmokestinimo formos, negalima grąžinti už eksportą j kitas valstybes nares sumokėtų mokesčių ar nuo jų atleisti ir skirti kompensacinius mokesčius iš kitų valstybių narių importuojamoms prekėms, išskyrus atvejus, kai numatytas priemones ribotam laikui iš anksto Komisijos pasiūlymu yra patvirtinusi Taryba.

113 straipsnis

(EB sutarties ex 93 straipsnis)

Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima nuostatas dėl apyvartos mokesčius, akcizą ir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojančių teisės aktų suderinimo, būtino užtikrinanti, kad bus sukurta ir ims veikti vidaus rinka bei bus išvengta konkurencijos iškraipymo.

3 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ SUDERINIMAS

114 straipsnis

(EB sutarties ex 95 straipsnis)

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, 26 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisė­ kūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvu asmenų judėjimu bei pagal sutartj dirbančių asmenų teisėmis ir interesais.

3. Komisija savo pasiūlymuose, numatytuose 1 dalyje, dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos dėmesj kreipia j aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia j visas mokslo faktais pagrjstas naujoves. Pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.

4. Jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.

5. Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nusta­ čius kurią nors derinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais jrodymais pagrjstas nacionalines nuostatas, reglamentuo­ jančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų priėmimo motyvus ji praneša Komisijai.

6. Komisija per šešis mėnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

Komisijai per šj terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatos laikomos patvirtintomis.

Kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trun­ kančiam laikotarpiui.

7. Jei pagal 6 dalj valstybei narei leidžiama išlaikyti arba priimti nuostatas, neatitinkančias sude­ rinimo priemonės nuostatų, Komisija nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti pakeisti tą priemonę.

8. Jei valstybė narė iškelia konkrečią visuomenės sveikatos problemą tokioje srityje, kuriai buvo skirtos ankstesnės derinimo priemonės, ji atkreipia j tai Komisijos dėmesj, o ši nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti Tarybai atitinkamas priemones.

9. Nukrypdama nuo 258 ir 259 straipsniuose nustatytos tvarkos, Komisija ir kiekviena valstybė narė gali tiesiogiai kreiptis j Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita valstybė narė piktnaudžiauja šiame straipsnyje numatytomis galiomis.

10. Pirmiau paminėtos suderinimo priemonės atitinkamais atvejais apima ir apsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narės dėl vienos ar kelių 36 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis laikinų priemonių kartu joms taikant Sąjungos kontrolės tvarką.

115 straipsnis

(EB sutarties ex 94 straipsnis)

Nepažeidžiant 104 straipsnio, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsul­ tavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai leidžia direk­ tyvas dėl valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę jtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo.

116 straipsnis

(EB sutarties ex 96 straipsnis)

Nustačiusi, kad valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje ir kad tą iškraipymą reikia pašalinti, Komisija pradeda konsultacijas su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Jei per tokias konsultacijas nesusitariama, kaip tą iškraipymą pašalinti, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, priima šiam tikslui būtinas direktyvas. Gali būti priimtos bet kurios kitos Sutartyse numatytos atitinkamos priemonės.

117 straipsnis

(EB sutarties ex 97 straipsnis)

1. Jei būtų priežasčių manyti, kad kokios nors jstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos priėmimas ar pakeitimas gali sukelti pirmesniame straipsnyje apibūdintą iškraipymą, valstybė narė, norėdama imtis tokių veiksmų, konsultuojasi su Komisija. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, atitin­ kamoms valstybėms rekomenduoja tokias priemones, kurios padėtų išvengti šio iškraipymo.

2. Jei valstybė, kuri nori priimti ar pakeisti nacionalines nuostatas, nesilaiko Komisijos pateiktos jai rekomendacijos, kitos valstybės narės neprivalo dėl to pagal 106 straipsnj keisti savo nacionalinių nuostatų, kad pašalintų tokj iškraipymą. Jei valstybės narės, kuri ignoravo Komisijos rekomendaciją, sukeltas iškraipymas daro žalą tik jai pačiai, 106 straipsnio nuostatos netaikomos.

118 straipsnis

Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis jdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu.

Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentą, nustato, kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vienin­ gai.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA

119 straipsnis

(EB sutarties ex 4 straipsnis)

1. Siekiant Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje iškeltų tikslų, valstybių narių ir Sąjungos veikla, kaip numatyta Sutarčių nuostatose, apima nustatymą ekonominės politikos, kuri yra grin­ džiama glaudžiu valstybių narių ekonominės politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendrų tikslų apibrėžimu ir kuri yra vykdoma vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu.

2. Be to, kas pirmiau paminėta, kaip numatyta Sutartyse ir laikantis jose nustatytų terminų bei tvarkos, ši veikla apima bendrą valiutą – eurą, nustatymą ir vykdymą vienos bendros pinigų politikos ir valiutų kurso politikos, kurių pagrindinis tikslas yra išlaikyti stabilias kainas ir, neprieštaraujant šiam tikslui, Sąjungoje remti bendras ekonominės politikos kryptis vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu.

3. Ši valstybių narių ir Sąjungos veikla turi atitikti tokius pagrindinius principus: stabilios kainos, patikimi viešieji finansai ir monetarinės sąlygos bei tvarus mokėjimų balansas.

1 SKYRIUS

EKONOMINĖ POLITIKA

120 straipsnis

(EB sutarties ex 98 straipsnis)

Valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, stengiasi prisidėti prie Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje apibrėžtų Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgia j 121 straipsnio 2 dalyje paminėtas bendras gaires. Valstybės narės ir Sąjunga veikia vadovaudamosi atviros rinkos ekono­ mikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui, ir laikyda­ mosi 119 straipsnyje išdėstytų principų.

121 straipsnis

(EB sutarties ex 99 straipsnis)

1. Valstybės narės savo ekonominę politiką vertina kaip bendro intereso reikalą ir ją koordinuoja Taryboje pagal 120 straipsnio nuostatas.

2. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengia valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių projektą ir apie tai praneša Europos Vadovų Tarybai.

Europos Vadovų Taryba, remdamasi Tarybos pranešimu, aptaria išvadą dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių.

Remdamasi šia išvada, Taryba priima šias bendras gaires išdėstančią rekomendaciją. Apie savo reko­ mendaciją Xxxxxx informuoja Europos Parlamentą.

3. Kad užtikrintų glaudesnj valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekono­ minės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais pranešimais, stebi kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos ekonominius pokyčius bei ar ekonominė politika atitinka 2 dalyje minėtas bendras gaires ir reguliariai atlieka nuodugnų jvertinimą.

Dėl tokios daugiašalės priežiūros valstybės narės Komisijai siunčia informaciją apie svarbias priemo­ nes, kurių jos imasi ekonominės politikos srityje, ir kitokią jų požiūriu reikalingą informaciją.

4. Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybės narės ekonominės politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodytų bendrųjų gairių arba jos gali kelti grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, Komisija gali jspėti tą valstybę narę. Xxxxxx, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Xxxxxx, remdamasi Komi­ sijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti savo rekomendacijas.

Šios dalies taikymo srityje Taryba sprendžia neatsižvelgdama j atitinkamai valstybei narei atstovau­ jančio Tarybos nario balsavimą.

Kitų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

5. Tarybos pirmininkas ir Komisija daugiašalės priežiūros rezultatus praneša Europos Parlamentui. Xxx Xxxxxx viešai paskelbia savo rekomendacijas, jos pirmininkas gali būti kviečiamas atvykti j Europos Parlamento atitinkamos kompetencijos komitetą.

6. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti 3 ir 4 dalyse nurodytos daugiašalės priežiūros tvarkos išsamias taisykles.

122 straipsnis

(EB sutarties ex 100 straipsnis)

1. Nepažeisdama kitų Sutartyse nustatytų procedūrų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtj atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje.

2. Tais atvejais, kai valstybė narė patiria sunkumų arba dėl gaivalinių nelaimių ar išimtinių, jos nekontroliuojamų aplinkybių, jai gresia dideli sunkumai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali tam tikromis sąlygomis suteikti tai valstybei narei Sąjungos finansinę pagalbą. Apie priimtą sprendimą Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.

123 straipsnis

(EB sutarties ex 101 straipsnis)

1. Lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybės Sąjungos instituci­ joms, jstaigoms ar organams, valstybių narių centrinėms vyriausybėms, regioninėms, vietos ar kitoms valdžios institucijoms, kitoms viešosios teisės reglamentuojamoms organizacijoms arba valstybinėms jmonėms Europos centriniame banke ar nacionaliniuose centriniuose bankuose (toliau – nacionaliniai centriniai bankai) yra draudžiami, taip pat draudžiama Europos centriniam bankui ar nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones.

2. 1 dalis netaikoma valstybei nuosavybės teise priklausančioms kredito jstaigoms, kurioms nacio­ naliniai centriniai bankai ir Europos centrinis bankas centrinių bankų atsargų pasiūlos atžvilgiu taiko tokj patj statusą, kaip privačioms kredito jstaigoms.

124 straipsnis

(EB sutarties ex 102 straipsnis)

Draudžiamos visokios rizikos ribojimu nepagrjstos priemonės, suteikiančios Sąjungos institucijoms, jstaigoms ar organams, centrinėms vyriausybėms, regioninėms, vietos ar kitoms valdžios instituci­ joms, kitoms viešosios teisės reglamentuojamoms jstaigoms arba valstybių narių valstybinėms jmonėms privilegiją naudotis finansų jstaigomis.

125 straipsnis

(EB sutarties ex 103 straipsnis)

1. Sąjunga nėra atsakinga už centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų arba valstybių narių valstybinių jmonių jsiparei­ gojimus, nei jų neprisiima, išskyrus savitarpio finansines garantijas konkrečiam projektui bendrai vykdyti. Valstybė narė nėra atsakinga už kitos valstybės narės centrinės vyriausybės, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų arba valstybinių jmonių jsipareigojimus, nei jų neprisiima, išskyrus savitarpio finansines garantijas kokiam nors konkrečiam projektui bendrai vykdyti.

2. Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, prireikus gali tiksliau apibrėžti 123 ir 124 straipsniuose bei šiame straipsnyje nurodytų draudimų taikymą.

126 straipsnis

(EB sutarties ex 104 straipsnis)

1. Valstybės narės vengia perviršinio bendrojo šalies biudžeto deficito.

2. Kad būtų galima nustatyti dideles klaidas, Komisija prižiūri biudžeto būklę ir valstybės skolos dydj valstybėse narėse. Ji ypač tikrina biudžetinės drausmės laikymąsi pagal šiuos du kriterijus:

a) ar planuojamo arba faktinio valstybės biudžeto deficito santykis su bendruoju vidaus produktu viršija tam tikrą pamatinę vertę, išskyrus atvejus, kai:

— arba santykis smarkiai ir nuolat mažėjo ir pasiekė lygj, artimą pamatinei vertei;

— arba antraip – pamatinės vertės perviršis yra tik išimtinis ir laikinas, ir santykis išlieka artimas pamatinei vertei;

b) ar valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu viršija tam tikrą pamatinę vertę, išskyrus atvejus, kai tas santykis pakankamai mažėja ir patenkinamai sparčiai artėja prie pamatinės vertės.

Tos pamatinės vertės konkrečiai nurodytos prie Sutarčių pridedamame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros.

3. Jei valstybė narė neatitinka reikalavimų pagal vieną ar abu šiuos kriterijus, Komisija parengia pranešimą. Komisijos pranešime taip pat atsižvelgiama, ar bendrojo šalies biudžeto deficitas yra didesnis už valstybės investicijų išlaidas, be to, jvertinami ir kiti svarbūs veiksniai, jskaitant valstybės narės vidutinės trukmės ekonomikos ir biudžeto būklę.

Komisija taip pat gali parengti pranešimą, jei, nors pagal tuos kriterijus reikalavimai ir vykdomi, ji mano, kad valstybėje narėje galimas perviršinio deficito pavojus.

4. Ekonomikos ir finansų komitetas parengia nuomonę apie Komisijos pranešimą.

5. Jei Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę tai valstybei narei ir apie tai informuoja Tarybą.

6. Apsvarsčiusi suinteresuotos valstybės narės norimas pareikšti pastabas ir nuodugniai jas jverti­

nusi, Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia, ar yra susidaręs perviršinis deficitas.

7. Tais atvejais, kai pagal 6 dalj nusprendžiama, kad perviršinis deficitas yra susidaręs, Taryba, nepagrjstai nedelsdama, pagal Komisijos rekomendaciją atitinkamai valstybei narei pateikia rekomen­ dacijas, kaip per tam tikrą nurodytą laikotarpj tokią padėtj ištaisyti.

8. Nustačiusi, kad nurodytu laikotarpiu, atsižvelgiant j jos rekomendacijas, nebuvo imtasi veiks­ mingų priemonių, Taryba savo rekomendacijas gali viešai paskelbti.

9. Jei valstybė narė ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacijų, Taryba gali nuspręsti tą valstybę narę jspėti, kad ji per nurodytą laiką deficitui sumažinti imtųsi priemonių, kurios, Tarybos nuomone, yra reikalingos padėčiai ištaisyti.

Tokiu atveju Taryba gali pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės pagal konkretų grafiką teikti ataskaitas, kad galėtų tikrinti tos valstybės narės pastangas sureguliuoti deficitą.

10. Teise pateikti ieškinj, numatyta 258 ir 259 straipsniuose, negalima naudotis šio straipsnio 1–9 dalių atžvilgiu.

11. Kol valstybė narė nejvykdo pagal 9 dalj priimto sprendimo, Taryba gali nuspręsti taikyti arba, atsižvelgusi j konkretų atvejj, sugriežtinti vieną ar keletą iš šių priemonių:

— pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės prieš išleidžiant obligacijas ir vertybinius popierius paskelbti papildomą informaciją, kurią nurodys Taryba;

— pasiūlyti Europos investicijų bankui persvarstyti savo paskolų teikimo politiką atitinkamos vals­ tybės narės atžvilgiu;

— pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės jnešti Sąjungai atitinkamo dydžio indėlj be palūkanų, kol perviršinis deficitas, Tarybos manymu, bus ištaisytas;

— skirti atitinkamo dydžio baudas.

Apie priimtus sprendimus Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.

12. Taryba kai kuriuos arba visus savo 6–9 ir 11 dalyse nurodytus sprendimus ar rekomendacijas panaikina tokia apimtimi, kokia perviršinis deficitas toje valstybėje narėje, Tarybos manymu, buvo ištaisytas. Jei Taryba anksčiau buvo viešai paskelbusi rekomendacijas, vos tik panaikinusi pagal 8 dalj priimtą sprendimą ji skelbia viešą pareiškimą, kad perviršinio deficito toje valstybėje narėje nebėra.

13. Priimdama 8, 9, 11 ir 12 dalyse nurodytus sprendimus ar rekomendacijas, Xxxxxx sprendžia remdamasi Komisijos rekomendacija.

Patvirtindama 6–9, 11 ir 12 dalyse nurodytas priemones Taryba sprendžia neatsižvelgdama j atitin­ kamai valstybei narei atstovaujančio Tarybos nario balsavimą.

Kitų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

14. Kitos su šiame straipsnyje aprašytos tvarkos jgyvendinimu susijusios nuostatos pateikiamos prie Sutarčių pridedamame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros.

Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku, vieningai priima atitinkamas nuostatas, paskui pakeisiančias minėtą Proto­ kolą.

Laikydamasi kitų šios dalies nuostatų, Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato minėto Protokolo nuostatų taikymo išsamias taisykles ir apibrėžimus.

2 SKYRIUS

PINIGŲ POLITIKA

127 straipsnis

(EB sutarties ex 105 straipsnis)

1. Pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) tikslas – palaikyti kainų stabi­ lumą. Nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ECBS remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų. ECBS veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiks­ mingam išteklių paskirstymui, ir laikydamasi 119 straipsnyje išdėstytų principų.

2. Pagrindiniai ECBS uždaviniai yra šie:

— nustatyti ir jgyvendinti Sąjungos pinigų politiką;

— atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias 219 straipsnio nuostatas;

— laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas;

— skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą.

3. 2 dalies trečioji jtrauka nepažeidžia valstybių narių vyriausybių teisės laikyti ir valdyti apyvar­ tines užsienio valiutos lėšas.

4. Su Europos centriniu banku konsultuojasi:

— dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, priklausančio jo kompetencijai;

— nacionalinės institucijos dėl bet kurios teisinės nuostatos, priklausančios jo kompetencijai, projekto, tačiau laikantis 129 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų.

Europos centrinis bankas gali atitinkamoms Sąjungos institucijoms, jstaigoms ar organams arba nacionalinėms institucijoms teikti nuomones jo kompetencijai priklausančiais klausimais.

5. ECBS prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrjsta kredito jstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu.

6. Taryba, vieningai priimdama reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsulta­ vusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, gali pavesti Europos centriniam bankui specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrjsta kredito ir kitų finansų jstaigų, išskyrus draudimo jmones, priežiūra.

128 straipsnis

(EB sutarties ex 106 straipsnis)

1. Europos centrinis bankas turi išimtinę teisę duoti leidimą Sąjungoje išleisti eurų banknotus. Tokius banknotus gali išleisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų išleisti banknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Sąjungoje turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą.

2. Europos centriniam bankui patvirtinus emisijos apimtj, valstybės narės gali išleisti eurų mone­ tas. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku, gali imtis priemonių visų apyvartai skirtų monetų nominalams ir techniniams duomenims derinti tokia apimtimi, kokia užtikrintų sklandžią apyvartą Sąjungoje.

129 straipsnis

(EB sutarties ex 107 straipsnis)

1. ECBS vadovauja Europos centriniame banke sprendimus priimantys organai – Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba.

2. Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutas (toliau – ECBS ir ECB statutas) yra pateiktas prie Sutarčių pridedamame protokole.

3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, gali iš dalies keisti ECBS ir ECB statuto 5.1, 5.2, 5.3, 17, 18, 19.1, 22, 23, 24, 26, 32.2, 32.3, 32.4, 32.6 straipsnius,

33.1 straipsnio a punktą ir 36 straipsnj. Jie sprendžia arba Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku.

4. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku arba remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Komisija, priima ECBS ir ECB statuto 4, 5.4, 19.2, 20, 28.1, 29.2, 30.4 ir 34.3 straipsniuose nurodytas nuostatas.

130 straipsnis

(EB sutarties ex 108 straipsnis)

Naudodamiesi Sutarčių ir ECBS ir ECB statuto jiems suteiktais jgaliojimais ir vykdydami juose nusta­ tytus užduotis bei pareigas, nei Europos centrinis bankas, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narys nesiekia gauti ar nepriima jokių Sąjungos institucijų, jstaigų ar organų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurio kito subjekto nurodymų. Sąjungos institu­ cijos, jstaigos ar organai ir valstybių narių vyriausybės jsipareigoja gerbti šj principą ir nesiekti paveikti Europos centrinio banko ar nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų nariams, jiems atliekant savo užduotis.

131 straipsnis

(EB sutarties ex 109 straipsnis)

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinės teisės aktai, jskaitant jos nacionalinio centrinio banko statutą, būtų suderinti su Sutartimis ir ECBS ir ECB statutu.

132 straipsnis

(EB sutarties ex 110 straipsnis)

1. Kad atliktų ECBS patikėtus uždavinius, Europos centrinis bankas pagal Sutarčių nuostatas ir laikydamasis ECBS ir ECB statute nustatytų sąlygų:

— priima reglamentus, reikalingus ECBS ir ECB statuto 3.1 straipsnio pirmojoje jtraukoje, 19.1, 22 ir 25.2 straipsniuose nurodytiems uždaviniams atlikti, ir tais atvejais, kurie numatomi 129 straipsnio 4 dalyje nurodytuose Tarybos aktuose;

— priima sprendimus, reikalingus pagal šias Sutartis ir ECBS ir ECB statutą ECBS patikėtiems uždaviniams vykdyti;

— teikia rekomendacijas ir nuomones.

2. Europos centrinis bankas gali nutarti paskelbti savo sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.

3. Laikydamasis 129 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų, Europos centrinis bankas turi teisę jmonėms, nesilaikančioms jo reglamentuose ir sprendimuose nustatytų jsipareigojimų, skirti vienkartines arba periodiškai mokamas baudas.

133 straipsnis

Nepažeidžiant Europos centrinio banko jgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, reikalingas naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Šios priemonės priimamos pasikonsultavus su Europos centriniu banku.

3 SKYRIUS

INSTITUCIJŲ NUOSTATOS

134 straipsnis

(EB sutarties ex 114 straipsnis)

1. Siekiant skatinti koordinuoti valstybių narių politiką visu mastu, koks reikalingas vidaus rinkai veikti, jsteigiamas Ekonomikos ir finansų komitetas.

2. Ekonomikos ir finansų komitetui keliami šie uždaviniai:

— Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva rengti šioms institucijoms nuomones;

— stebėti valstybių narių ir Sąjungos ekonominę ir finansinę padėtj ir apie ją reguliariai pranešti Tarybai ir Komisijai, ypač apie finansinius santykius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis;

— nepažeidžiant 204 straipsnio padėti Tarybai pasirengti 66 ir 75 straipsniuose, 121 straipsnio 2, 3,

4 ir 6 dalyse, 122, 124, 125 ir 126 straipsniuose, 127 straipsnio 6 dalyje, 128 straipsnio 2

dalyje, 129 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 138 straipsnyje, 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 143 straipsnyje, 144 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 219 straipsnyje nurodytam Tarybos darbui ir atlikti kitas Tarybos jam paskirtas patariamojo ir parengiamojo pobūdžio užduotis;

— bent kartą per metus ištirti kapitalo judėjimo ir mokėjimų laisvės padėtj, susidarančią taikant Sutartis ir Tarybos patvirtintas priemones; tyrimas apima visas priemones, susijusias su kapitalo judėjimu ir mokėjimais; tyrimo rezultatus Komitetas praneša Komisijai ir Tarybai.

Kiekviena valstybė narė, Komisija ir Europos centrinis bankas skiria ne daugiau kaip po du Komiteto narius.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku ir šiame straipsnyje minėtu Komitetu, patvirtina išsamias Ekonomikos ir finansų komiteto sudarymo nuostatas. Apie tokj sprendimą Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.

4. Be 2 dalyje numatytų uždavinių, jei yra ir kol yra valstybių narių, kurioms taikoma 139 straipsnyje nurodyta išimtis, komitetas stebi tų valstybių narių pinigų ir finansų padėtj, bendrąją mokėjimo sistemą ir apie jas reguliariai praneša Tarybai ir Komisijai.

135 straipsnis

(EB sutarties ex 115 straipsnis)

Dėl reikalų, patenkančių j 121 straipsnio 4 dalies, 126 straipsnio, išskyrus 14 dalj, 138, 140

straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos, 140 straipsnio 3 dalies ir 219 straipsnio taikymo sritj, Taryba arba valstybė narė gali prašyti Komisijos atitinkamai pateikti reko­ mendaciją arba pasiūlymą. Komisija šj prašymą išnagrinėja ir nedelsdama pateikia Tarybai savo išvadas.

4 SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIŲ VALIUTA YRA EURO

136 straipsnis

1. Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

a) sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

b) nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2. Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Minėtų narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

137 straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrų susitikimų tvarka nustatoma Protokole dėl euro grupės.

138 straipsnis

(EB sutarties ex 111 straipsnio 4 dalis)

1. Siekdama užtikrinti euro vietą tarptautinėje pinigų sistemoje, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą, nustatantj bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių dalykų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

2. Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones siekdama užtik­ rinti vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

3. Dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja vals­ tybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Minėtų narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

5 SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

139 straipsnis

1. Valstybės narės, dėl kurių Taryba nėra priėmusi sprendimo, kad jos tenkina eurui jvesti reika­ lingas sąlygas, toliau vadinamos „valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis“.

2. Valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, netaikomos šios Sutarčių nuostatos:

a) ekonominės politikos bendrųjų gairių dalių, susijusių su euro zona apskritai, priėmimas (121 straipsnio 2 dalis);

b) priverstinės perviršinio deficito ištaisymo priemonės (126 straipsnio 9 ir 11 dalys);

c) ECBS tikslai ir uždaviniai (127 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys);

d) euro emisija (128 straipsnis);

e) Europos centrinio banko aktai (132 straipsnis);

f) priemonės, reglamentuojančios euro naudojimą (133 straipsnis);

g) susitarimai dėl pinigų ir kitos priemonės, susijusios su valiutos kurso politika (219 straipsnis);

h) Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos narių paskyrimas (283 straipsnio 2 dalis);

i) sprendimai, nustatantys bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių klausimų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose (138 straipsnio 1 dalis);

j) priemonės, užtikrinančios vieningą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose (138 straipsnio 2 dalis).

Todėl a–j punktuose nurodytuose straipsniuose „valstybės narės“ yra tos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.

3. ECBS ir ECB statuto IX skyriuje nustatyta, kad valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, ir jų nacionaliniai centriniai bankai neturi teisių ir prievolių ECBS.

4. Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, balsavimo teisės sustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose išvardytas priemones ir šiais atve­ jais:

a) priimant rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, daugiašalės priežiūros sistemoje, jskaitant stabilumo programas ir jspėjimus (121 straipsnio 4 dalis);

b) patvirtinant priemones dėl perviršinio deficito, susijusias su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro (126 straipsnio 6, 7, 8, 12 ir 13 dalys).

Kitų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

140 straipsnis

(EB sutarties ex 121 straipsnio 1 dalis, ex 122 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir ex 123 straipsnio 5 dalis)

1. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu, Komisija ir Europos centrinis bankas praneša Tarybai apie pažangą, padarytą valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, vykdant savo jsipareigojimus Ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Šiuose

pranešimuose jvertinama, kaip kiekvienos iš šių valstybių narių vidaus teisės aktai, taip pat jos nacionalinio centrinio banko statutas atitinka 130 ir 131 straipsnius bei ECBS ir ECB statutą. Pranešimuose taip pat nagrinėjama, ar pasiektas aukštas tvarios konvergencijos laipsnis, tuo tikslu nurodant, kaip kiekviena valstybė narė atitinka šiuos kriterijus:

— didelis kainų stabilumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal infliacijos lygj, artimą tam, kurj yra pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios;

— valstybės finansinės padėties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal bendrojo šalies biudžeto be perviršinio deficito, kuris nustatomas pagal 126 straipsnio 6 dalj, padėtj;

— Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laiky­ masis bent dvejus metus išvengiant nuvertėjimo euro atžvilgiu;

— valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo valiutos kurso mechanizme patvarumas, kurj atspindi ilgalaikių palūkanų normos.

Šioje dalyje paminėti keturi kriterijai ir atitinkami laikotarpiai, per kuriuos turi būti jų paisoma, išsamiau aptariami prie Sutarčių pridedamame protokole. Komisijos ir Europos centrinio banko pranešimuose taip pat apibūdinami rinkų integracijos rezultatai, einamosios sąskaitos mokėjimų balansų būklė ir pokyčiai bei gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų ir kitų kainų rodiklių pokyčių tyrimas.

2. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir po svarstymo Europos Vadovų Taryboje, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, sprendžia, kuri iš valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pagal 1 dalyje nustatytus kriterijus, tenkina reikalingas sąlygas, ir panaikina išimtis atitinkamoms valstybėms narėms.

Taryba sprendžia gavusi valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, atstovaujančių savo narių kvali­ fikuotos daugumos rekomendaciją. Tarybai gavus Komisijos pasiūlymą, šie nariai rekomendaciją pateikia per šešis mėnesius.

Antrojoje pastraipoje nurodyta minėtų narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

3. Jei 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendžiama panaikinti išimtj, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu bei pasikonsultavusi su Europos centriniu banku ir spręsdama vieningu valstybių narių,

kurių valiuta yra euro, ir suinteresuotos valstybės narės sutarimu neatšaukiamai nustato kursą, kokiu euro pakeičia tos valstybės narės valiutą, ir imasi kitų priemonių, reikalingų eurui, kaip bendrai valiutai, toje valstybėje narėje jvesti.

141 straipsnis

(EB sutarties ex 123 straipsnio 3 dalis ir ex 117 straipsnio 2 dalies pirmosios penkios jtraukos)

1. Jei yra ir kol yra valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, taip pat nepažeidžiant 129 straipsnio

1 dalies, ECBS ir ECB statuto 45 straipsnyje minima Europos centrinio banko Bendroji taryba steigiama kaip trečias Europos centrinio banko sprendimus priimantis organas.

2. Jei yra ir kol yra valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, šių valstybių narių atžvilgiu Europos centrinis bankas:

— stiprina nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimą;

— gerina valstybių narių pinigų politikos koordinavimą siekiant užtikrinti kainų stabilumą;

— prižiūri valiutos kurso mechanizmo veikimą;

— teikia konsultacijas nacionalinių centrinių bankų kompetencijai priklausančiais ir finansų jstaigų

bei rinkų stabilumui poveikj darančiais klausimais;

— atlieka Europos bendradarbiavimo pinigų srityje fondo buvusius uždavinius, kuriuos vėliau perėmė Europos pinigų institutas.

142 straipsnis

(EB sutarties ex 124 straipsnio 1 dalis)

Kiekviena valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, savo valiutos kurso politiką laiko bendru interesu. Šitaip elgdamosi, valstybės narės atsižvelgia j patirtj, jgytą bendradarbiaujant valiutos kurso mecha­ nizme.

143 straipsnis

(EB sutarties ex 119 straipsnis)

1. Tais atvejais, kai dėl visuotinio mokėjimų balanso sutrikimo arba dėl disponuojamos valiutos rūšies valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, mokėjimų balansui iškyla sunkumų arba didelė jų grėsmė ir ypač kai tokie sunkumai gali kelti pavojų vidaus rinkos veikimui ar laipsniškam bendros prekybos politikos jgyvendinimui, Komisija nedelsdama ištiria tos valstybės padėtj ir veiksmus, kurių ta valstybė, naudodamasi visomis savo turimomis priemonėmis, ėmėsi ar gali imtis pagal Sutarčių nuostatas. Komisija nurodo, kokių priemonių tai valstybei ji rekomenduoja imtis.

Jei valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, veiksmų ir Komisijos pasiūlytų priemonių nepakanka jveikti kilusiems ar gresiantiems sunkumams, Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu, rekomenduoja Tarybai suteikti savitarpio pagalbą ir tinkamus tos pagalbos būdus.

Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie padėtj ir tolesnius jos pokyčius.

2. Tokią savitarpio pagalbą suteikia Taryba; ji priima tokios pagalbos sąlygas ir detales nustatančias direktyvas arba sprendimus, o ta pagalba gali būti teikiama tokiomis formomis:

a) suderintas kreipimasis su pasiūlymu j kitas tarptautines organizacijas arba tose tarptautinėse organizacijose, j kurias arba kuriose valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, gali kreiptis;

b) priemonės, reikalingos išvengti prekybos srautų nukreipimo tais atvejais, kai sunkumus patirianti valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, trečiosioms šalims palieka arba vėl nustato kiekybinius apribojimus;

c) kitų valstybių narių pagal jų susitarimą teikiami riboti kreditai.

3. Jei Komisijos rekomenduotos savitarpio pagalbos Taryba nesuteikia arba jei suteiktos savitarpio pagalbos ir panaudotų priemonių nepakanka, Komisija leidžia sunkumus patiriančiai valstybei narei, kuriai taikoma išimtis, imtis apsaugos priemonių, kurių sąlygas ir detales nustato Komisija.

Taryba gali tokj leidimą panaikinti, o tokias sąlygas ir detales pakeisti.

144 straipsnis

(EB sutarties ex 120 straipsnis)

1. Kai staiga sutrinka mokėjimų balansas, o sprendimas pagal 143 straipsnio 2 dalj tuoj pat nepriimamas, valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, gali prevencine tvarka imtis reikalingų apsaugos priemonių. Tokios priemonės turi kuo mažiausiai trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos platesniu mastu nei tikrai būtina staiga iškilusiems sunkumams jveikti.

2. Komisija ir kitos valstybės narės apie tokias priemones informuojamos ne vėliau kaip prieš joms

jsigaliojant. Komisija gali rekomenduoti Tarybai suteikti savitarpio pagalbą pagal 143 straipsnj.

3. Gavusi Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Taryba gali nuspręsti, kad suinteresuota valstybė narė pirmiau minėtas apsaugos priemones turi pakeisti, sustabdyti arba panaikinti.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

UŽIMTUMAS

145 straipsnis

(EB sutarties ex 125 straipsnis)

Pagal šią antraštinę dalj valstybės narės ir Sąjunga veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

146 straipsnis

(EB sutarties ex 126 straipsnis)

1. Valstybės narės, nuosekliai laikydamosi pagal 121 straipsnio 2 dalj priimtų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrųjų gairių, savo užimtumo politika padeda siekti 145 straipsnyje nustatytų tikslų.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos j nacionalinę nusistovėjusią administracijos ir darbuotojų pareigų pasidalijimo tvarką, užimtumą laiko bendru reikalu ir savo veiklą šiuo atžvilgiu Taryboje derina pagal 148 straipsnio nuostatas.

147 straipsnis

(EB sutarties ex 127 straipsnis)

1. Sąjunga siekti didelio užimtumo padeda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą bei remdama, o prireikus ir papildydama, jų veiklą. Taip veikiant gerbiama valstybių narių kompetencija.

2. Į tikslą siekti didelio užimtumo atsižvelgiama nustatant ir jgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis.

148 straipsnis

(EB sutarties ex 128 straipsnis)

1. Europos Vadovų Taryba, remdamasi bendru kasmetiniu Tarybos ir Komisijos pranešimu, kasmet svarsto užimtumo padėtj Sąjungoje ir patvirtina dėl jo padarytas išvadas.

2. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komi­ tetu bei 150 straipsnyje minėtu Užimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, j kurias valstybės narės atsižvelgia vykdydamos savo užimtumo politiką. Šios gairės atitinka bendras gaires, nustatytas pagal 121 straipsnio 2 dalj.

3. Kiekviena valstybė narė pateikia Tarybai ir Komisijai metų pranešimą apie svarbiausias priemo­ nes, kurių buvo imtasi užimtumo politiką jgyvendinant pagal šio straipsnio 2 dalyje paminėtas užimtumo politikos gaires.

4. Taryba, remdamasi šio straipsnio 3 dalyje paminėtais pranešimais ir susipažinusi su Užimtumo komiteto nuomone, valstybių narių užimtumo politikos jgyvendinimą kasmet nagrinėja atsižvelg­ dama j užimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali teikti valstybėms narėms rekomendacijas, jei mano, kad tokiam nagrinėjimui to reikia.

5. Remdamosi to nagrinėjimo rezultatais, Taryba ir Komisija parengia Europos Vadovų Tarybai bendrą metų pranešimą apie užimtumo padėtj Sąjungoje ir užimtumo gairių jgyvendinimą.

149 straipsnis

(EB sutarties ex 129 straipsnis)

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, gali imtis skatinamųjų priemonių valstybių narių bendradarbiavimui ir jų veiklai užimtumo srityje paremti, imdamiesi iniciatyvos plėtoti keitimąsi informacija ir geriausia praktika, teikti lyginamąją analizę ir patarimus, taip pat skatinti naujoviškus požiūrius ir patirties vertinimą, ypač pasiremdami bandomaisiais projektais.

Tos priemonės neapima valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų derinimo.

150 straipsnis

(EB sutarties ex 130 straipsnis)

Valstybių narių užimtumo ir darbo rinkos politikos derinimui skatinti Taryba, spręsdama paprasta balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, jsteigia patariamąjj statusą turintj Užim­ tumo komitetą. Šio komiteto uždaviniai:

— stebėti užimtumo padėtj bei užimtumo politikos kryptis valstybėse narėse ir Sąjungoje;

— nepažeidžiant 240 straipsnio Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva formuluoti nuomones ir padėti rengti 148 straipsnyje nurodytą Tarybos veiklą.

Vykdydamas savo jgaliojimus komitetas tariasi su administracija ir darbuotojais.

Kiekviena valstybė narė ir Komisija skiria po du komiteto narius.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

SOCIALINĖ POLITIKA

151 straipsnis

(EB sutarties ex 136 straipsnis)

Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos j pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, mano, jog tikslinga didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramos socialinės apsau­ gos, administracijos ir darbuotojų dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.

Šiuo tikslu Sąjunga ir valstybės narės jgyvendina priemones, pagal kurias atsižvelgiama j jvairias nacionalinės patirties formas, ypač sutartinių santykių srityje, ir būtinumą išlaikyti Sąjungos ekono­ mikos konkurencingumą.

Jos tiki, kad tokia raida vyks ne tik dėl socialinių sistemų suderinimui palankaus vidaus rinkos veikimo, bet ir dėl Sutartyse numatytos tvarkos ir jstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų suderinimo.

152 straipsnis

Sąjunga, atsižvelgdama j nacionalinių sistemų jvairovę, pripažjsta ir remia socialinių partnerių vaid­ menj savo lygiu. Ji remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą.

Prie socialinio dialogo prisideda trišalis socialinių reikalų aukšto lygio susitikimas ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais

153 straipsnis

(EB sutarties ex 137 straipsnis)

1 Siekdama 151 straipsnyje keliamų tikslų, Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą šiose srityse:

a) visų pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga;

b) darbo sąlygų;

c) darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;

d) darbuotojų socialinės apsaugos nutraukus darbo sutartj;

e) darbuotojų informavimo ir konsultavimo;

f) atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinio gynimo atsižvelgiant j šio straipsnio 5 dalj;

g) Sąjungos teritorijoje tesėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių jdarbinimo sąlygų;

h) iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos nepažeidžiant 166 straipsnio;

i) moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe;

j) kovos su socialine atskirtimi;

k) socialinės apsaugos sistemų modernizavimo nepažeidžiant c punkto.

2. Šiuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba:

a) gali numatyti priemones, skirtas valstybių narių bendradarbiavimui skatinti rodant iniciatyvą tobulinti žinias, plėtoti keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, remti naujoviškus požiūrius ir vertinti patirtj, išskyrus valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų derinimą;

b) atsižvelgdami j kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali šio straipsnio 1 dalies a–i punktuose nurodytose srityse direktyvomis nustatyti būtiniausius laipsniško jgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių jmonių kūrimą ir plėtojimą.

Europos Parlamentas ir Taryba, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, sprendžia pagal jprastą teisėkūros procedūrą.

1 dalies c, d, f, ir g punktuose nurodytose srityse Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir minėtais komitetais, vieningai sprendžia pagal specialią teisėkūros procedūrą.

Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali jprastą

teisėkūros procedūrą vieningai nuspręsti taikyti 1 dalies d, f ir g punktams.

3. Valstybė narė gali patikėti administracijai ir darbuotojams jų bendru prašymu jgyvendinti direktyvas, priimtas pagal šio straipsnio 2 dalj, arba prireikus jgyvendinti pagal 155 straipsnj priimtą Tarybos sprendimą.

Šiuo atveju ji užtikrina, kad ne vėliau negu direktyva arba sprendimas turi būti perkelti j nacionalinę teisę arba jgyvendinti, administracija ir darbuotojai tarpusavio susitarimu jau būtų ėmęsi reikiamų priemonių, o atitinkama valstybė narė privalo imtis visų priemonių, kurios užtikrintų, kad ji bet kuriuo metu galėtų garantuoti pagal tą direktyvą arba minėtą sprendimą siektinus rezultatus.

4. Pagal šj straipsnj priimtos nuostatos:

— neturi jtakos valstybių narių teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų prin­ cipus ir neturi didesniu mastu paveikti jų finansinės pusiausvyros;

— nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių atitin­ kančių Sutartis.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbo užmokesčiui, teisei jungtis j asociacijas, teisei strei­ kuoti arba teisei imtis lokautų.

154 straipsnis

(EB sutarties ex 138 straipsnis)

1. Komisijai keliamas uždavinys skatinti administracijos ir darbuotojų konsultavimąsi Sąjungos lygmeniu ir imtis visų tinkamų priemonių jų dialogui palengvinti užtikrinant šalims lygiavertę paramą.

2. Šiuo tikslu Komisija, prieš pateikdama pasiūlymus socialinės politikos srityje, su administracija ir darbuotojais konsultuojasi dėl galimos Sąjungos veikimo linkmės.

3. Jei po tokio konsultavimosi Komisija mano, kad tikslinga imtis veiksmų Sąjungos mastu, ji su administracija ir darbuotojais konsultuojasi dėl numatomo pasiūlymo turinio. Administracija ir darbuotojai pateikia Komisijai nuomonę arba prireikus – rekomendaciją.

4. Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi, socialiniai partneriai gali informuoti Komisiją apie savo ketinimą inicijuoti 155 straipsnyje numatytą procesą. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip devynis mėnesius, jeigu suinteresuoti administracija ir darbuotojai bei Komisija drauge nenusprendžia jo pratęsti.

155 straipsnis

(EB sutarties ex 139 straipsnis)

1. Administracijos ir darbuotojų pageidavimu jų dialogas Sąjungos lygmeniu gali baigtis sutarti­ niais santykiais, jskaitant susitarimus.

2. Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimai yra jgyvendinami pagal administracijai ir darbuotojams bei valstybėms narėms būdingą ir nusistovėjusią tvarką arba dėl tų reikalų, kuriems taikomas 153 straipsnis, juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Apie tai pranešama Europos Parlamentui.

Taryba sprendžia vieningai, kai tame susitarime yra viena arba kelios nuostatos, susijusios su viena iš sričių, kurioms pagal 153 straipsnio 2 dalj reikia balsų vieningumo.

156 straipsnis

(EB sutarties ex 140 straipsnis)

Siekdama 151 straipsnyje iškeltų tikslų ir nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų, Komisija skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaro sąlygas derinti jų veikimą visose socialinės politikos srityse pagal šj skyrių, ypač reikalais, susijusiais su:

— jdarbinimu;

— darbo teise ir darbo sąlygomis;

— pagrindiniu ir aukštesniuoju profesiniu mokymu;

— socialiniu draudimu;

— nelaimingų atsitikimų darbe ir ligų prevencija;

— darbo higiena;

— teise jungtis j asociacijas ir kolektyvines derybas tarp darbdavių ir darbuotojų.

Šiuo tikslu Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis atlikdama tyrimus, teikdama nuomones bei organizuodama pasitarimus ir nacionaliniu lygmeniu kylančiais, ir tarptautinėms organizacijoms rūpimais klausimais, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir verti­ nimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.

Prieš teikdama šiame straipsnyje numatytas nuomones Komisija konsultuojasi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

157 straipsnis

(EB sutarties ex 141 straipsnis)

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestj.

2. Šiame straipsnyje „užmokestis“ – tai jprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurj darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.

Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad:

a) užmokestis už tą patj akordinj darbą apskaičiuojamas taikant tą patj mato vienetą;

b) valandinis užmokestis už tą patj darbą yra vienodas.

3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.

4. Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas.

158 straipsnis

(EB sutarties ex 142 straipsnis)

Valstybės narės stengiasi išlaikyti esamą mokamų atostogų sistemų lygiavertiškumą.

159 straipsnis

(EB sutarties ex 143 straipsnis)

Komisija parengia metų pranešimą, apibūdinantj pažangą, padarytą jgyvendinant 151 straipsnio tikslus, jskaitant demografinę padėtj Sąjungoje. Tą pranešimą ji siunčia Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

160 straipsnis

(EB sutarties ex 144 straipsnis)

Taryba, spręsdama paprasta balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, jsteigia pata­ riamąjj statusą turintj Socialinės apsaugos komitetą, kad būtų skatinamas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas socialinės apsaugos politikos klausimais. Komiteto uždaviniai yra šie:

— stebėti socialinę padėtj ir socialinės apsaugos politikos raidą valstybėse narėse ir Sąjungoje;

— skatinti keitimąsi informacija, patirtimi ir gera praktika tarp valstybių narių ir Komisijos;

— nepažeidžiant 240 straipsnio, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva rengti praneši­ mus, formuluoti nuomones ar imtis kitokio darbo pagal savo kompetenciją.

Vykdydamas savo mandatą, Komitetas užmezga atitinkamus kontaktus su administracija ir darbuo­ tojais.

Kiekviena valstybė narė ir Komisija paskiria du komiteto narius.

161 straipsnis

(EB sutarties ex 145 straipsnis)

Savo metų pranešime Europos Parlamentui Komisija specialų skyrių skiria socialinei padėčiai Sąjun­ goje jvertinti.

Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos parengti pranešimus apie tam tikras socialinės padėties problemas.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

162 straipsnis

(EB sutarties ex 146 straipsnis)

Kad darbuotojai turėtų geresnes galimybes jsidarbinti vidaus rinkoje ir taip padėti kelti gyvenimo lygj, pagal toliau išdėstytas nuostatas jsteigiamas Europos socialinis fondas; jo paskirtis – palengvinti darbuotojams jsidarbinti ir padidinti jų judėjimą Sąjungoje geografinės ir darbo vietos atžvilgiu, taip pat sudaryti sąlygas jiems prisitaikyti prie pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių, ypač vykstant profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui.

163 straipsnis

(EB sutarties ex 147 straipsnis)

Fondą administruoja Komisija.

Šj uždavinj Komisijai atlikti padeda Komisijos nario pirmininkaujamas komitetas, sudarytas iš vyriau­ sybių, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų.

164 straipsnis

(EB sutarties ex 148 straipsnis)

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, priima su Europos socialiniu fondu susijusius jgyvendinimo reglamentus.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

XXXXXXXXX, PROFESINIS MOKYMAS, JAUNIMAS IR SPORTAS

165 straipsnis

(EB sutarties ex 149 straipsnis)

1. Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendra­ darbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama vals­ tybių narių atsakomybę už mokymo turinj ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų jvairovę.

Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama j jo specifinj pobūdj, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją.

2. Sąjunga savo veiksmais siekia:

— plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant;

— skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, inter alia, skatinant akademinj diplomų ir studijų trukmės pripažinimą;

— remti švietimo jstaigų bendradarbiavimą;

— plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių švietimo sistemų klausimais;

— skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus ir skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime;

— skatinti nuotolinio švietimo plėtrą;

— plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant sportininkų, ypač pačių jauniau­ sių, fizinj ir moralinj integralumą.

3. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą švietimo ir sporto srityse su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba.

4. Kad padėtų pasiekti šiame straipsnyje minėtus tikslus:

— Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, priima skatinančias priemones, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų derinimą;

— Taryba, Komisijos pasiūlymu priima rekomendacijas.

166 straipsnis

(EB sutarties ex 150 straipsnis)

1. Sąjunga jgyvendina profesinio mokymo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus, kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinj ir organizavimą.

2. Sąjunga savo veiksmais siekia:

— palengvinti prisitaikyti prie pramonės permainų, ypač vykstant profesiniam mokymui ir perkva­ lifikavimui;

— tobulinti pradinj ir tolesnj profesinj mokymą siekiant palengvinti profesinę integraciją ir reinteg­ raciją j darbo rinką;

— palengvinti profesinio mokymo prieinamumą ir skatinti instruktorių ir apmokomų asmenų, ypač jaunimo, judėjimą;

— skatinti švietimo ar mokymo jstaigų ir firmų bendradarbiavimą mokymo srityje;

— plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių mokymo sistemų klausimais.

3. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

4. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, priima priemones, padėsiančias siekti šiame straipsnyje nurodytų tikslų, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų derinimą ir Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

KULTŪRA

167 straipsnis

(EB sutarties ex 151 straipsnis)

1. Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę jvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą.

2. Sąjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus – paremti ir papildyti jų veiklą šiose srityse:

— Europos tautų kultūros ir istorijos geresnio pažinimo ir populiarinimo;

— europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos;

— nekomercinių kultūrinių mainų;

— meninės ir literatūrinės kūrybos, jskaitant audiovizualinę sritj.

3. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba.

4. Sąjunga j kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų jvairovę.

5. Kad padėtų siekti šiame straipsnyje minėtų tikslų:

— Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Regionų komitetu, priima skatinamąsias priemones, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų derinimą;

— Xxxxxx, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.

XIV ANTRAŠTINĖ DALIS

VISUOMENĖS SVEIKATA

168 straipsnis

(EB sutarties ex 152 straipsnis)

1. Žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir jgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis.

Sąjunga, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant švietimą sveikatos klausimais, bei stebėseną, išankstinj jspėjimą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovą su jomis.

Sąjunga papildo valstybių narių veiklą mažinant su narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėto­ jant informavimą ir prevenciją.

2. Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą šiame straipsnyje nurodytose srityse ir prireikus remia jų veiksmus. Ji ypač skatina valstybių narių bendradarbiavimą, kad jų pasienio regionų sveikatos paslaugos geriau papildytų viena kitą.

Valstybės narės, palaikydamos ryšj su Komisija, savitarpiškai koordinuoja politikos kryptis ir prog­ ramas 1 dalyje nurodytose srityse. Komisija, palaikydama glaudų ryšj su valstybėmis narėmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui remti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.

3. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

4. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 5 dalies ir 6 straipsnio a punkto bei laikantis 4 straipsnio 2 dalies k punkto, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikon­ sultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, šiame straipsnyje nuro­ dytų tikslų padeda siekti imdamiesi bendroms saugos problemoms spręsti:

a) priemonių, nustatančių aukštus žmogaus kilmės organų ir medžiagų, kraujo ir kraujo darinių kokybės bei saugos standartus; šios priemonės jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau laikytis apsaugos priemonių arba jas sugriežtinti;

b) priemonių veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą;

c) priemonių, nustatančių aukštus vaistų ir medicinos tikslams naudojamų prietaisų kokybės bei saugos standartus.

5. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, taip pat gali patvirtinti skatina­ mąsias priemones, skirtas saugoti ir gerinti žmonių sveikatą, pirmiausia kovoti su tarpvalstybinio pobūdžio labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis, priemones, skirtas stebėsenai, išankstiniam jspė­ jimui dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovai su jomis, taip pat priemones, kurių tiesioginis tikslas – apsaugoti visuomenės sveikatą, kai tai susiję su tabako vartojimu ir pikt­ naudžiavimu alkoholiu, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

6. Taryba Komisijos pasiūlymu taip pat gali šiame straipsnyje nurodytais tikslais teikti rekomen­ dacijas.

7. Sąjunga savo veikloje pripažjsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė

apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą. 4 dalies a punkte nurodytos priemonės neturi jtakos nacionalinėms nuostatoms dėl organų ir kraujo donorystės ar jų naudojimo medicinos tikslams.

XV ANTRAŠTINĖ DALIS

VARTOTOJŲ APSAUGA

169 straipsnis

(EB sutarties ex 153 straipsnis)

1. Siekdama remti vartotojų interesus ir užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, Sąjunga padeda užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, taip pat skatinti jų teisę j informaciją, šviečiamąją veiklą ir burtis j organizacijas savo interesams ginti.

2. Sąjunga šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų padeda siekti:

a) priemonėmis, kurios pagal 114 straipsnj priimamos vidaus rinkos sukūrimui užbaigti;

b) priemonėmis, kuriomis remiama, papildoma ir stebima valstybių narių vykdoma politika.

3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų priemonių.

4. Priemonės, kurių buvo imtasi pagal 3 dalj, jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau laikytis apsaugos priemonių arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių. Tokios priemonės turi atitikti Sutar­ tis. Apie jas pranešama Komisijai.

XVI ANTRAŠTINĖ DALIS

TRANSEUROPINIAI TINKLAI

170 straipsnis

(EB sutarties ex 154 straipsnis)

1. Kad padėtų pasiekti 26 ir 174 straipsniuose nurodytus tikslus ir suteiktų Sąjungos piliečiams, ūkio subjektams ir regioninėms bei vietinėms bendruomenėms galimybę gauti visą vidaus sienų neturinčios erdvės teikiamą naudą, Sąjunga prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūrų srityse.

2. Atvirų ir konkurencingų rinkų sistemoje Sąjunga savo veikla siekia remti nacionalinių tinklų tarpusavio ryšj ir sąveiką, taip pat galimybę tokiais tinklais naudotis. Ji ypač atsižvelgia j poreikj susieti salas, regionus, neturinčius prieigos prie jūros, bei periferinius regionus su centriniais Sąjungos regionais.

171 straipsnis

(EB sutarties ex 155 straipsnis)

1. Kad pasiektų 170 straipsnyje minėtus tikslus, Sąjunga:

— nustato gaires, taikomas transeuropinių tinklų srityje numatytų priemonių tikslams, prioritetams ir bendroms linkmėms; šiose gairėse nustatomi bendrų interesų projektai;

— jgyvendina priemones, kurių galėtų prireikti užtikrinant tinklų tarpusavio sąveiką, ypač techninio standartizavimo srityje;

— gali remti valstybių narių remiamus bendrų interesų projektus, nustatytus pirmojoje jtraukoje nurodytose gairėse, rengdama galimybių studijas, teikdama paskolų garantijas arba palūkanų subsidijas; Sąjunga taip pat gali prisidėti prie konkrečių projektų valstybėse narėse transporto infrastruktūros srityje finansavimo per Sanglaudos fondą, jsteigtą pagal 177 straipsnj.

Savo veikloje Sąjunga atsižvelgia j galimą tų projektų ekonominj gyvybingumą.

2. Palaikydamos ryšj su Komisija, valstybės narės savitarpiškai koordinuoja nacionaliniu lygiu jgyvendinamą politiką, kuri gali turėti didelę jtaką siekiant 170 straipsnyje nurodytų tikslų. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti.

3. Sąjunga gali nuspręsti bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis savitarpio interesus atitinkantiems projektams skatinti ir tinklų tarpusavio sąveikai užtikrinti.

172 straipsnis

(EB sutarties ex 156 straipsnis)

171 straipsnio 1 dalyje minėtas gaires ir kitas priemones Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Gairėms ir bendrų interesų projektams, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas tos vals­ tybės narės pritarimas.

XVII ANTRAŠTINĖ DALIS

PRAMONĖ

173 straipsnis

(EB sutarties ex 157 straipsnis)

1. Sąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad būtų sudarytos Sąjungos pramonės konkurencingumui reikalingos sąlygos.

Tuo tikslu pagal atvirų ir konkurencingų rinkų sistemą jų veikla yra siekiama:

— spartinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių;

— skatinti palankios aplinkos, jmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, iniciatyvai ir plėtrai visoje Sąjungoje kūrimą;

— skatinti aplinkos, palankios jmonėms bendradarbiauti, kūrimą;

— siekti geriau panaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos sukuriamą pramonės potencialą.

2. Valstybės narės konsultuojasi tarpusavyje, palaikydamos ryšj su Komisija, o prireikus koordi­ nuoja savo veiklą. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos šiam koordinavimui skatinti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patir­ timi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.

3. Sąjunga 1 dalyje išdėstytų tikslų padeda siekti vykdydama savo politikos kryptis ir veiklą pagal kitas Sutarčių nuostatas. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, gali nuspręsti dėl konkrečių priemo­ nių, remiančių valstybių narių veiklą, kuria siekiama 1 dalyje išdėstytų tikslų, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

Ši antraštinė dalis nesuteikia Sąjungai pagrindo imtis kokių nors priemonių, galinčių iškreipti konku­ renciją arba turinčių mokesčių nuostatų ar nuostatų, susijusių su pagal sutartj dirbančių asmenų teisėmis ir interesais.

XVIII ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA

174 straipsnis

(EB sutarties ex 158 straipsnis)

Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.

Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai j šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.

175 straipsnis

(EB sutarties ex 159 straipsnis)

Valstybės narės savo ekonominę politiką vykdo ir ją koordinuoja taip, kad būtų siekiama ir 174 straipsnyje išdėstytų tikslų. Nustatant bei jgyvendinant Sąjungos politikos kryptis ir veiksmus bei kuriant vidaus rinką atsižvelgiama j 174 straipsnyje išdėstytus tikslus ir prisidedama prie jų siekimo. Sąjungai siekti šių tikslų padeda ir veikla, kurios ji imasi panaudodama struktūrinius fondus (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyrių, Europos socialinj fondą, Europos regioninės plėtros fondą), Europos investicijų banką ir kitus esamus finansinius instrumentus.

Komisija kas treji metai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pranešimą apie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos linkme pasiektą pažangą ir apie tai, kaip jvairios šiame straipsnyje numatytos priemonės padėjo jos siekti. Prireikus prie šio pranešimo pridedami atitinkami pasiūlymai.

Jei pasirodytų, kad reikia imtis konkrečių veiksmų, nesusijusių su fondais ir nepakenkiančių priemo­ nėms, kurių yra imtasi kitų Sąjungos politikos sričių sistemoje, tokių veiksmų Europos Parlamentas ir Taryba gali imtis spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

176 straipsnis

(EB sutarties ex 160 straipsnis)

Europos regioninės plėtros fondo paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiaus­ vyros sutrikimus prisidedant prie atsiliekančių regionų plėtros bei struktūrinio prisitaikymo ir nuosmukj patiriančių pramoninių regionų pertvarkos.

177 straipsnis

(EB sutarties ex 161 straipsnis)

Nepažeisdami 178 straipsnio, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, nustato struktūrinių fondų uždavinius, prioritetinius tikslus ir sąrangą, galinčią apimti ir fondų grupavimą. Ta pačia tvarka taip pat nustatoma jiems taikytinos bendros taisyklės ir nuostatos, reikalingos jų veiksmingumui ir fondų koordinavimui tarpusavyje bei su kitais esamais finansiniais instrumentais.

Ta pačia tvarka jsteigtas Sanglaudos fondas teikia finansinę paramą aplinkos apsaugos ir transeuro­ pinių tinklų projektams transporto infrastruktūros srityje.

178 straipsnis

(EB sutarties ex 162 straipsnis)

Su Europos regioninės plėtros fondu susijusius jgyvendinimo reglamentus Europos Parlamentas ir Taryba priima spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriui bei Europos socialiniam fondui ir toliau taikomi atitinkamai 43 ir 164 straipsniai.

XIX ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKSLINIAI TYRIMAI IR XXXXXXXXXXXŲ PLĖTRA BEI KOSMOSAS

179 straipsnis

(EB sutarties ex 163 straipsnis)

1. Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinj bei technologinj pagrindą, sukuriant Europos moks­ linių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutarčių skyrius.

2. Šiuo tikslu Sąjunga visoje Sąjungoje skatina jmones, jskaitant mažąsias ir vidutines, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus plėsti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas; ji remia jų pastangas savitarpiškai bendradarbiauti pirmiausia siekiant, kad skirtingų valstybių mokslo darbuotojai galėtų laisvai bendradarbiauti, o jmonės galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač padarant prieinamus nacionalinius viešuosius konkursus, apibrėžiant bendrus standartus ir šalinant teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo kliūtis.

3. Visa Sąjungos veikla pagal Sutartis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, jskaitant parodomuosius projektus, nustatoma ir atliekama laikantis šios antraštinės dalies nuostatų.

180 straipsnis

(EB sutarties ex 164 straipsnis)

Siekdama šių tikslų ir papildydama valstybių narių veiklą, Sąjunga imasi tokių veiksmų:

a) skatindama jmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų savitarpio bendradarbiavimą, jgyven­

dina mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir parodomąsias programas;

b) skatina Sąjungos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo srityse;

c) skleidžia ir veiksmingai panaudoja Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonst­ ravimo veiklos rezultatus;

d) skatina mokslo darbuotojų mokymą ir laisvą judėjimą Sąjungoje.

181 straipsnis

(EB sutarties ex 165 straipsnis)

1. Sąjunga ir valstybės narės savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą koordinuoja taip, kad nacionalinė politika ir Sąjungos politika būtų savitarpiškai suderintos.

2. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam koordinavimui remti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.

182 straipsnis

(EB sutarties ex 166 straipsnis)

1. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, priima visas Sąjungos veiklos kryptis nustatančią daugiametę pamatinę programą.

Pamatinė programa:

— nustato mokslinius ir technologinius tikslus, kurių siekiama 180 straipsnyje numatyta veikla, ir

jtvirtina atitinkamus prioritetus;

— nurodo tokios veiklos bendrąsias linkmes;

— nustato Sąjungos finansinio dalyvavimo, vykdant pamatinę programą, maksimalią bendrą sumą ir išsamias taisykles bei atitinkamas jos dalis kiekvienai nustatytai veiklos sričiai.

2. Keičiantis aplinkybėms pamatinė programa yra pritaikoma arba papildoma.

3. Pamatinė programa jgyvendinama, vykdant konkrečias kiekvienai veiklos sričiai parengtas prog­ ramas. Kiekvienoje konkrečioje programoje nustatomos išsamios jgyvendinimo taisyklės, apibrėžiama jos trukmė ir numatomos reikalingos priemonės. Konkrečiose programose nustatytų reikalingų lėšų suma negali viršyti maksimalios bendros sumos, nustatytos pamatinei programai ir kiekvienai veiklos sričiai.

4. Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, patvirtina konkrečias programas.

5. Papildant daugiametėje pamatinėje programoje numatytas veiklos sritis, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, patvirtina priemones, reikalingas Europos mokslinių tyrimų erdvės jgyvendinimui.

183 straipsnis

(EB sutarties ex 167 straipsnis)

Daugiametei pamatinei programai jgyvendinti Sąjunga:

— nustato jmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles;

— patvirtina mokslinių tyrimų rezultatų skleidimą reglamentuojančias taisykles.

184 straipsnis

(EB sutarties ex 168 straipsnis)

Įgyvendinant daugiametę pamatinę programą gali būti priimami sprendimai dėl papildomų prog­ ramų, kuriose dalyvauja tik tam tikros valstybės narės, jas finansuojančios atsižvelgiant j galimą Sąjungos dalyvavimą.

Sąjunga priima papildomoms programoms taikytinas taisykles, svarbiausia, reglamentuojančias žinių skleidimą ir prieinamumą kitoms valstybėms narėms.

185 straipsnis

(EB sutarties ex 169 straipsnis)

Įgyvendindama daugiametę pamatinę programą, Sąjunga, susitarusi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, gali nuspręsti dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurių imasi kelios valstybės narės, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose.

186 straipsnis

(EB sutarties ex 170 straipsnis)

Įgyvendindama daugiametę pamatinę programą, Sąjunga gali nuspręsti bendradarbiauti su trečio­ siomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo srityse.

Konkretūs tokio bendradarbiavimo būdai gali būti nustatomi Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose.

187 straipsnis

(EB sutarties ex 171 straipsnis)

Sąjunga gali kurti bendras jmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti.

188 straipsnis

(EB sutarties ex 172 straipsnis)

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, priima 187 straipsnyje nurodytas nuostatas.

183, 184 ir 185 straipsniuose nurodytas nuostatas Europos Parlamentas ir Taryba priima spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu. Papildomoms programoms priimti reikalingas suinteresuotų valstybių narių sutikimas.

189 straipsnis

1. Siekdama skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir jgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką. Šiuo tikslu ji gali skatinti bendras inicia­ tyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti.

2. Siekiant prisidėti prie 1 dalyje nurodytų tikslų jgyvendinimo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso programą, išskyrus bet kurj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

3. Sąjunga užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra.

4. Šis straipsnis nepažeidžia kitų šios antraštinės dalies nuostatų.

190 straipsnis

(EB sutarties ex 173 straipsnis)

Kiekvienų metų pradžioje Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą. Pranešime pateikiama informacija apie mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei rezultatų skleidimą praėju­ siais metais ir einamųjų metų darbo programą.

XX ANTRAŠTINĖ DALIS

APLINKA

191 straipsnis

(EB sutarties ex 174 straipsnis)

1. Sąjungos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:

— išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

— saugoti žmonių sveikatą;

— apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

— remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

2. Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant j skirtingų Sąjungos regionų būklės jvairovę. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas.

Šiuo požiūriu aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančios derinimo priemonės prireikus apima ir apsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narėms dėl neekonominių aplinkos priežasčių imtis laikinų priemonių, kartu taikant joms Sąjungos kontrolės tvarką.

3. Rengdama savo aplinkos politiką, Sąjunga atsižvelgia j:

— turimus mokslo ir techninius duomenis;

— aplinkos sąlygas jvairiuose Sąjungos regionuose;

— galimą veiklos arba neveikimo naudą ir išlaidas;

— visos Sąjungos ekonominę bei socialinę plėtrą ir darnią jos regionų plėtrą.

4. Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiauja su trečio­ siomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Sąjungos bendradarbiavimo būdai gali būti nustatomi Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose.

Pirmesnė pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus.

192 straipsnis

(EB sutarties ex 175 straipsnis)

1. Europos Parlamentas ir Taryba jprasta teisėkūros procedūra, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, sprendžia, kokių veiksmų Sąjungai reikia imtis, kad būtų pasiekti 191 straipsnyje nurodyti tikslai.

2. Nukrypdama nuo 1 dalyje numatytų sprendimų priėmimo tvarkos ir nepažeisdama 114 straips­ nio, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, vieningai priima:

a) iš esmės fiskalinio pobūdžio nuostatas;

b) priemones, turinčias jtakos:

— miestų ir kaimų planavimui;

— kiekybinio vandens išteklių valdymui arba tiesiogiai ar netiesiogiai tų išteklių buvimui;

— žemės naudojimui, išskyrus atliekų tvarkymą;

c) priemones, turinčias nemažai jtakos valstybėms narėms, kai šios renkasi skirtingus energijos šaltinius ir savo energijos tiekimo bendrą struktūrą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, gali vieningai nuspręsti leisti pirmojoje pastraipoje nurodytose srityse taikyti jprastą teisėkūros procedūrą.

3. Siektinus prioritetinius tikslus nustatančias bendrąsias veiksmų programas Europos Parlamentas ir Taryba priima spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Šioms programoms jgyvendinti reikalingos priemonės priimamos laikantis, priklausomai nuo aplin­ kybių, 1 arba 2 dalyje numatytų sąlygų.

4. Nepažeidžiant tam tikrų Sąjungos patvirtintų priemonių, aplinkos politiką finansuoja ir jgyven­

dina valstybės narės.

5. Nepažeidžiant principo, kad teršėjas atlygina, jei 1 dalies nuostatomis grindžiamai priemonei prireikia neproporcingų valstybės narės valdžios institucijų išlaidų, šia priemone numatomos atitin­ kamos nuostatos dėl:

— laikinų nukrypimų ir (arba)

— finansinės paramos, teikiamos iš Sanglaudos fondo, jsteigto pagal 177 straipsnj.

193 straipsnis

(EB sutarties ex 176 straipsnis)

Pagal 192 straipsnj patvirtintos apsaugos priemonės neužkerta kelio jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba priimti griežtesnių apsaugos priemonių. Tokios priemonės privalo atitikti Sutartis. Apie jas pranešama Komisijai.

XXI ANTRAŠTINĖ DALIS

ENERGETIKA

194 straipsnis

1. Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant j poreikj išsaugoti ir gerinti aplinką, Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:

a) užtikrinti energijos rinkos veikimą;

b) užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje;

c) skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą; ir

d) skatinti energetikos tinklų sujungimą.

2. Nepažeidžiant kitų Sutarčių nuostatų taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, būtinas 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šios priemonės patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Nepažeidžiant 192 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.

3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina čia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio.

XXII ANTRAŠTINĖ DALIS

TURIZMAS

195 straipsnis

1. Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos jmonių

konkurencingumą šiame sektoriuje.

Šiuo tikslu Sąjunga savo veiksmais siekia:

a) skatinti jmonių plėtrai palankios aplinkos šiame sektoriuje sukūrimą;

b) remti valstybių narių bendradarbiavimą, ypač keičiantis gera praktika.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina konk­ rečias priemones veiksmams valstybėse narėse papildyti, kad būtų pasiekti šiame straipsnyje nurodyti tikslai, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

XXIII ANTRAŠTINĖ DALIS

CIVILINĖ SAUGA

196 straipsnis

1. Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą.

Sąjunga savo veiksmais siekia:

a) remti ir papildyti valstybių narių veiksmus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu užkertant kelią pavojams, rengiant civilinės saugos darbuotojus valstybėse narėse bei reaguojant j gaivalines nelaimes ir žmogaus sukeltas katastrofas Sąjungoje;

b) skatinti greitą, veiksmingą nacionalinių civilinės saugos tarnybų operatyvinj bendradarbiavimą Sąjungoje;

c) skatinti tarptautinio civilinės saugos darbo nuoseklumą.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti padedančias reikalingas priemones, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

XXIV ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

197 straipsnis

1. Veiksmingas Sąjungos teisės jgyvendinimas, būtinas tinkamam Sąjungos veikimui, valstybėse narėse laikomas bendro intereso reikalu.

2. Sąjunga gali remti valstybių narių pastangas gerinti savo administracinius gebėjimus jgyvendi­ nant Sąjungos teisę. Tokiais veiksmais gali būtų keitimosi informacija ir valstybės tarnautojų mainų palengvinimas bei mokymo programų rėmimas. Nė viena valstybė narė neprivalo pasinaudoti šia parama. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina šiam tikslui reikalingas priemones, išskyrus bet kokj valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

3. Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių jsipareigojimų jgyvendinti Sąjungos teisę arba Komi­ sijos prerogatyvų ir pareigų. Jis nepažeidžia ir kitų Sutarčių nuostatų, numatančių valstybių narių administracinj bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjunga.

KETVIRTOJI DALIS

ASOCIACIJA SU UŽJŪRIO ŠALIMIS IR TERITORIJOMIS

198 straipsnis

(EB sutarties ex 182 straipsnis)

Valstybės narės susitaria dėl Sąjungos asociacijos su ne Europos šalimis ir teritorijomis, kurios palaiko ypatingus santykius su Danija, Prancūzija, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste. Šios šalys ir teritorijos (toliau – šalys ir teritorijos) išvardijamos II priede.

Šios asociacijos tikslas – skatinti tų šalių ir teritorijų ekonominę ir socialinę plėtrą bei užmegzti glaudžius jų tarpusavio ekonominius santykius ir su Sąjunga kaip visuma.

Pagal šios Sutarties preambulėje išdėstytus principus asociacija pirmiausia turi būti naudinga šių šalių ir teritorijų gyventojų interesams ir gerovei, kad ekonominė, socialinė ir kultūrinė raida atitiktų jų siekius.

199 straipsnis

(EB sutarties ex 183 straipsnis)

Asociacija siekiama šių uždavinių:

1. Prekybai su šalimis ir teritorijomis valstybės narės taiko tą patj režimą, kokj jos pagal Sutartis nustato viena kitai.

2. Kiekviena šalis ir teritorija prekybai su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis bei teritorijomis taiko tokj pat režimą kaip ir Europos valstybei, su kuria palaiko ypatingus santykius.

3. Valstybės narės prisideda prie investicijų, kurių reikia šių šalių ir teritorijų laipsniškam vystymuisi.

4. Sąjungos finansuojamoms investicijoms skelbiami konkursai ir pasiūlymai yra lygiais pagrindais atviri visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra valstybės narės arba šalių ir teritorijų nacionaliniai subjektai.

5. Valstybių narių santykiuose su šalimis ir teritorijomis piliečių ir bendrovių arba firmų jsisteigimo teisė be jokios diskriminacijos reglamentuojama pagal jsisteigimo teisei skirtame skyriuje išdėstytas nuostatas ir tvarką, atsižvelgiant j specialias nuostatas, nustatytas pagal 203 straipsnj.

200 straipsnis

(EB sutarties ex 184 straipsnis)

1. Importo muitai šalių ir teritorijų kilmės prekėms, jvežamoms j valstybes nares, draudžiami taip, kaip draudžiami muitai valstybių narių tarpusavio prekyboje pagal Sutarčių nuostatas.

2. Importo muitai prekėms, jvežamoms j šalis ir teritorijas iš valstybių narių arba kitų šalių ir teritorijų, draudžiami pagal 30 straipsnio nuostatas.

3. Tačiau šalys ir teritorijos gali rinkti muitus savo plėtros ir industrializavimo reikmėms arba savo biudžeto jplaukoms papildyti.

Pirmesnėje pastraipoje minimi muitai negali viršyti iš valstybės narės, su kuria šalis ar teritorija palaiko ypatingus santykius, importuojamoms prekėms taikomų muitų.

4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma šalims ir teritorijoms, kurios dėl ypatingų joms privalomų tarptautinių jpareigojimų jau taiko nediskriminacinj muitų tarifą.

5. Muitų prekėms, importuojamoms j šalis ir teritorijas, jvedimas ar bet koks pakeitimas nei teisiškai, nei faktiškai, nei tiesiogiai ar netiesiogiai neturi diskriminuoti importo iš skirtingų valstybių narių.

201 straipsnis

(EB sutarties ex 185 straipsnis)

Jei pritaikius 200 straipsnio 1 dalj muitų, taikomų prekėms, jvežamoms iš trečiosios šalies j šalj arba teritoriją, dydis gali nukreipti prekybos srautą kurios nors valstybės narės nenaudai, ši gali prašyti Komisiją pasiūlyti kitoms valstybėms narėms imtis priemonių padėčiai pataisyti.

202 straipsnis

(EB sutarties ex 186 straipsnis)

Atsižvelgiant j visuomenės sveikatos, visuomenės saugumo arba viešosios tvarkos nuostatas, darbuo­ tojų judėjimo iš šalių ir teritorijų j valstybes nares ir darbuotojų judėjimo iš valstybių narių j šalis ir teritorijas laisvė reglamentuojama pagal 203 straipsnj priimtais aktais.

203 straipsnis

(EB sutarties ex 187 straipsnis)

Remdamasi šių šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga jgyta patirtimi ir Sutartyse nustatytais prin­ cipais, Taryba priimdama sprendimą vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato šių šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga išsamias taisykles ir tvarką. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasi­ konsultavusi su Europos Parlamentu.

204 straipsnis

(EB sutarties ex 188 straipsnis)

198–203 straipsnių nuostatos Grenlandijai taikomos atsižvelgiant j konkrečias Grenlandijai skirtas nuostatas, išdėstytas prie Sutarčių pridedamame Protokole dėl Grenlandijai skirtų priemonių.

PENKTOJI DALIS

SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAI

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMŲ

205 straipsnis

Sąjunga pagal šią dalj vykdomuose savo veiksmuose tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, siekia tikslų ir veiksmus vykdo remdamasi bendrosiomis nuostatomis, kurie nurodyti Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 1 skyriuje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRA PREKYBOS POLITIKA

206 straipsnis

(EB sutarties ex 131 straipsnis)

Pagal 28–32 straipsnius sukurdama muitų sąjungą, Sąjunga bendram labui prisideda prie darnaus pasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apri­ bojimų panaikinimo bei muitų ir kitų kliūčių mažinimo.

207 straipsnis

(EB sutarties ex 133 straipsnis)

1. Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelek­ tinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo prie­ monių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos jgyvendinimo sistemą.

3. Kai reikia derėtis dėl susitarimų su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis ir juos sudaryti, taikomas 218 straipsnis, atsižvelgiant j šio straipsnio specialiąsias nuostatas.

Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri jgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles.

Xxxx derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti šią užduotj, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie derybų eigą specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui.

4. Sprendimus dėl derybų ir 3 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

Taryba sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosa­ vybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo, kai tokiuose susitarimuose jtvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisyklių priėmimui yra reikalingas balsų vieningumas.

Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų sudarymo:

a) prekybos kultūros ir audiovizualinėmis paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimai gali pakenkti Sąjungos kultūrų ir kalbų jvairovei;

b) prekybos socialinėmis, švietimo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susita­ rimai gali labai sutrikdyti nacionalinj šių paslaugų organizavimą ir pakenkti valstybių narių atsa­ komybei jas teikti.

5. Deryboms ir tarptautinių susitarimų sudarymui transporto srityje taikomos Trečiosios dalies VI antraštinės dalies ir 218 straipsnio nuostatos.

6. Naudojimasis šiuo straipsniu suteiktais jgaliojimais bendros prekybos politikos srityje neturi poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaidų valstybių narių jstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimui, kai tokio suderinimo nereikalaujama Sutartyse.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS IR HUMANITARINĖ PAGALBA

1 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI

208 straipsnis

(EB sutarties ex 177 straipsnis)

1. Sąjungos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą.

Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia j bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo jgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti jtakos besivystančioms šalims.

2. Sąjunga ir valstybės narės laikosi jsipareigojimų ir atsižvelgia j tikslus, kuriems jos pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose.

209 straipsnis

(EB sutarties ex 179 straipsnis)

1. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina prie­ mones, būtinas bendradarbiavimo vystymosi labui politikai jgyvendinti, kurios gali būti siejamos su daugiametėmis bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis programomis arba teminio pobūdžio programomis.

2. Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarp­ tautinėmis organizacijomis, padedančius siekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir šios Sutarties 208 straipsnyje nurodytų tikslų.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti susitarimus.

3. Europos investicijų bankas pagal savo statute nustatytas sąlygas prisideda prie 1 dalyje nurodytų priemonių jgyvendinimo.

210 straipsnis

(EB sutarties ex 180 straipsnis)

1. Siekdamos skatinti, kad jų veiksmai papildytų vienas kitą ir būtų veiksmingi, Sąjunga ir vals­ tybės narės koordinuoja savo politiką bendradarbiavimo vystymosi labui srityje ir konsultuojasi dėl savo pagalbos programų, taip pat ir tarptautinėse organizacijose ir per tarptautines konferencijas. Jos gali imtis bendrų veiksmų. Prireikus valstybės narės prisideda prie Sąjungos pagalbos programų jgyvendinimo.

2. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam koor­ dinavimui remti.

211 straipsnis

(EB sutarties ex 181 straipsnis)

Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

2 SKYRIUS

EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

212 straipsnis

(EB sutarties ex 181a straipsnis)

1. Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir ypač 208–211 straipsnių nuostatų Sąjunga jgyvendina ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, išskyrus besivystančias šalis, ypač finansinės pagalbos, veiksmus. Tokie veiksmai atitinka Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politiką ir yra vykdomi vadovaujantis jos išorės veiksmų principais ir tikslais. Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vienas kitą papildo ir sustiprina.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina 1 dalies

jgyvendinimui būtinas priemones.

3. Sąjunga ir valstybės narės su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organi­ zacijomis bendradarbiauja neperžengdamos savo atitinkamos kompetencijos ribų. Sąjungos bendra­ darbiavimo priemonės gali būti Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimų dalyku.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse organizacijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus.

213 straipsnis

Kai dėl situacijos trečiojoje šalyje Sąjungai reikia teikti skubią finansinę pagalbą, reikalingus sprendi­ mus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba.

3 SKYRIUS

HUMANITARINĖ PAGALBA

214 straipsnis

1. Sąjungos veiksmai humanitarinės pagalbos srityje vykdomi vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Tokių veiksmų paskirtis – suteikti laikiną pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dėl šių jvairių situacijų atsiradusius humanitarinius poreikius. Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina.

2. Humanitarinės pagalbos veiksmai vykdomi laikantis tarptautinės teisės principų ir nešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principų.

3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal jprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina prie­ mones, apibrėžiančias Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų jgyvendinimo sistemą.

4. Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarp­ tautinėmis organizacijomis, padedančius siekti šio straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nurodytų tikslų.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti susitarimus.

5. Siekiant sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanita­ rinės pagalbos veiksmų, jsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal jprastą teisėkūros procedūrą, apibrėžia šio korpuso veiklos taisykles ir tvarką.

6. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sąjungos ir valstybių narių veiksmų koor­ dinavimui remti, kad Sąjungos ir šalių humanitarinės pagalbos priemonės būtų veiksmingesnės ir geriau papildytų viena kitą.

7. Sąjunga užtikrina, kad jos ir tarptautinių organizacijų bei institucijų, ypač jeinančių j Jungtinių Tautų sistemą, humanitarinės pagalbos veiksmai būtų koordinuojami ir suderinti.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

215 straipsnis

(EB sutarties ex 301 straipsnis)

1. Kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, numato ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinj apribojimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi bendru Sąjungos vyriausiojo jgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymu, patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui.

2. Kai pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimtas sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą gali patvirtinti ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus.

3. Šiame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

216 straipsnis

1. Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jj numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikj bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtj.

2. Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms.

217 straipsnis

(EB sutarties ex 310 straipsnis)

Sąjunga su viena arba keleta trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų gali sudaryti susitarimus steigti asociaciją, numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialią tvarką.

218 straipsnis

(EB sutarties ex 300 straipsnis)

1. Nepažeidžiant 207 straipsnyje nustatytų konkrečių nuostatų, derybos dėl susitarimų tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų vedamos ir jie sudaromi toliau išdėstyta tvarka.

2. Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus.

3. Xxx numatytas sudaryti susitarimas išimtinai ar daugiausiai yra susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Komisija arba Sąjungos vyriausiasis jgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia rekomendacijas Tarybai, o ši priima sprendimą, kuriuo jgalioja pradėti derybas ir kuriuo, atsižvelgiant j numatyto sudaryti susitarimo dalyką, skiriamas Sąjungos derybų grupės dery­ bininkas arba vadovas.

4. Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuo privaloma konsultuotis vedant derybas.

5. Xxxxxx, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo jgaliojama pasirašyti susitarimą ir prireikus laikinai jj taikyti jam dar nejsigaliojus.

6. Xxxxxx, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:

a) gavusi Europos Parlamento pritarimą šiais atvejais:

i) asociacijos sutartims;

ii) susitarimui dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

iii) susitarimams, nustatantiems konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras;

iv) susitarimams, turintiems svarbių padarinių Sąjungos biudžetui;

v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma jprasta teisėkūros procedūra arba speciali teisėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.

Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dėl pritarimo termino;

b) pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikia per tokj laiką, kurj Taryba gali nustatyti atsižvelgdama j reikalo skubumą. Nepateikus nuomonės per tą laiką, Taryba gali spręsti.