Contract

1980 M. GEGUŽĖS 9 D. TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) PAKEITIMO 1999 M. BIRŽELIO 3 D. PROTOKOLAS (1999 M. PROTOKOLAS)

Laikantis 1980 m. gegužės 9 d. Berne pasirašytos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (toliau – COTIF 1980) 6 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatų, 1999 m. gegužės 26 d.– birželio 3 d. Vilniuje buvo surengta penktoji Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) Generalinė Asamblėja.

- Įsitikinusi tarpvyriausybinės organizacijos, kuri valstybės lygiu rūpinasi praktiškai visais tarptautinio vežimo geležinkeliais aspektais, reikalingumu ir naudingumu,

- manydama, kad tam OTIF yra tinkamiausia organizacija, nes COTIF 1980 yra taikoma 39 Europos, Azijos ir Afrikos valstybėse bei tų valstybių geležinkelio įmonėse,

- manydama, kad siekiant pritaikyti COTIF 1980 dabartiniams tarptautinio geležinkelių susisiekimo poreikiams reikia ją, ypač CIV vienodąsias taisykles ir CIM vienodąsias taisykles, plėtoti,

- manydama, kad saugumas gabenant pavojingus krovinius tarptautiniu geležinkelių transportu reikalauja transformuoti RID į viešosios teisės režimą, kurio taikymas nebepriklausytų nuo vežimo sutarties pagal CIM vienodąsias taisykles sudarymo,

- manydama, kad po Sutarties pasirašymo 1980 m. gegužės 9 d. daugelyje valstybių narių įvykusios politinės, ekonominės ir teisinės permainos turėtų paskatinti nustatyti ir parengti normas, kurios būtų vienodos ir aprėptų kitas tarptautiniam geležinkelių transportui svarbias teisės sritis,

- manydama, kad valstybės, atsižvelgdamos į ypatingus visuomenės interesus, turėtų priimti veiksmingesnes kliūčių, su kuriomis susiduria tarptautinis geležinkelių transportas, kirsdamas valstybių sienas, šalinimo priemones,

- manydama, kad tarptautinio geležinkelių susisiekimo labui svarbu esamus tarptautinius daugiašalius sutartis ir susitarimus geležinkelių transporto srityje priderinti prie šių dienų reikalavimų ir prireikus juos integruoti į šią Sutartį,

Generalinė Asamblėja n u s p r e n d ė:

1 straipsnis SUTARTIES NAUJA REDAKCIJA

COTIF 1980 yra keičiama pagal priede, kuris yra šio protokolo neatsiejama dalis, pateiktą redakciją.

2 straipsnis LAIKINASIS DEPOZITARAS

§ 1. Vyriausybės depozitarės funkcijas, numatytas COTIF 1980 22–26 straipsniuose, nuo šio protokolo pateikimo pasirašyti iki jo įsigaliojimo atlieka OTIF, kaip laikinasis depozitaras.

§ 2. Laikinasis depozitaras praneša valstybėms narėms apie:

a) šio protokolo pasirašymus ir ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentų deponavimą,

b) datą, nuo kurios šis protokolas įsigalioja pagal jo 4 straipsnį

ir atlieka kitas depozitaro funkcijas, kurios yra numatytos 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės VII dalyje.

3 straipsnis

PASIRAŠYMAS. RATIFIKAVIMAS. PRIĖMIMAS. PATVIRTINIMAS. PRISIJUNGIMAS

§ 1. Šį protokolą valstybės narės gali pasirašyti iki 1999 m. gruodžio 31 d. Pasirašoma Berne laikinojo depozitaro būstinėje.

§ 2. Kaip numatyta COTIF 1980 20 straipsnio 1 dalyje, šis protokolas turi būti ratifikuojamas, priimamas arba patvirtinamas. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai kiek galima greičiau deponuojami laikinajam depozitarui.

§ 3. Valstybės narės, kurios per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą šio protokolo nepasirašė, taip pat valstybės, kurių paraiškos prisijungti prie COTIF 1980 pagal COTIF 23 straipsnio 2 dalį yra laikomos priimtomis, gali prisijungti prie šio protokolo iki jo įsigaliojimo deponuodamos laikinajam depozitarui prisijungimo dokumentą.

§ 4. Valstybės prisijungimas prie COTIF 1980 pagal COTIF 23 straipsnį, jei paraiška prisijungti buvo pateikta nuo šio protokolo pateikimo pasirašyti iki jo įsigaliojimo, laikomas prisijungimu ir prie COTIF 1980, ir prie Sutarties naujos redakcijos, kuri pateikiama šio protokolo priede.

4 straipsnis ĮSIGALIOJIMAS

§ 1. Šis protokolas įsigalioja pirmąją trečio mėnesio dieną pasibaigus tam mėnesiui, kai laikinasis depozitaras praneša valstybėms narėms apie dokumento, kuriuo įvykdomos COTIF 1980 20 straipsnio 2 dalies sąlygos, deponavimą. Valstybės, kurios penktosios Generalinės Asamblėjos sprendimo priėmimo metu buvo valstybės narės ir kurios narėmis išlieka tuo metu, kai įvykdomos šio protokolo įsigaliojimo sąlygos, laikomos valstybėmis narėmis pagal 20 straipsnio 2 dalį.

§ 2. Tačiau 3 straipsnis taikomas nuo to laiko, kai pateikiamas pasirašyti šis protokolas.

5 straipsnis PAREIŠKIMAI IR IŠLYGOS

Šio protokolo priede pateikiamos Sutarties redakcijos 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pareiškimai ir išlygos gali būti daromi arba pateikiami bet kuriuo metu, net iki šio protokolo įsigaliojimo. Tokie pareiškimai ir išlygos įsigalioja tada, kai įsigalioja šis protokolas.

6 straipsnis

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

§ 1. Vėliausiai praėjus šešiems mėnesiams nuo šio protokolo įsigaliojimo, OTIF generalinis sekretorius sušaukia Generalinę Asamblėją tam, kad būtų:

a) paskirti kitai kadencijai Administracinio komiteto nariai (šio protokolo priede pateikiamos COTIF redakcijos 14 straipsnio 2 dalies b punktas) ir tam tikrais atvejais priimti sprendimai dėl esamo Administracinio komiteto įgaliojimų pabaigos,

b) šešerių metų laikotarpiui nustatyta didžiausia leistina Organizacijos išlaidų suma kiekvienam finansiniam laikotarpiui (šio protokolo priede pateikiamos COTIF redakcijos 14 straipsnio 2 dalies e punktas), ir

c) tam tikrais atvejais išrinktas generalinis sekretorius (šio protokolo priede pateikiamos COTIF redakcijos 14 straipsnio 2 dalies c punktas).

§ 2. Vėliausiai praėjus trims mėnesiams nuo šio protokolo įsigaliojimo, OTIF generalinis sekretorius sušaukia Techninių ekspertų komitetą.

§ 3. Įsigaliojus šiam protokolui, pagal COTIF 1980 6 straipsnio 2 dalies b punktą nustatyti Administracinio komiteto įgaliojimai pasibaigia Generalinės Asamblėjos nustatytą dieną, kuri turi sutapti su Administracinio komiteto narių ir narių atstovų, kuriuos skiria Generalinė Asamblėja

(šio protokolo priede pateikiamos COTIF redakcijos 14 straipsnio 2 dalies b punktas), galiojimų pradžia.

§ 4. Centrinės įstaigos generalinio direktoriaus, kuris eina šias pareigas šio protokolo įsigaliojimo metu, įgaliojimai pasibaigia tada, kai pasibaigia laikotarpis, kuriam jis buvo paskirtas pagal COTIF 1980 7 straipsnio 2 dalies d punktą. Įsigaliojus šiam protokolui, jis atlieka generalinio sekretoriaus funkcijas.

§ 5. Net po šio protokolo įsigaliojimo toliau taikomos atitinkamos COTIF 1980 6, 7 ir 11 straipsnių nuostatos dėl:

a) Organizacijos finansinės veiklos audito ir metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo,

b) valstybių narių galutinių įmokų Organizacijos išlaidoms nustatymo,

c) įmokų mokėjimo,

d) didžiausios leistinos Organizacijos išlaidų sumos penkerių metų laikotarpiui, nustatytos iki šio protokolo įsigaliojimo.

Šios straipsnio dalies a–c punktuose kalbama apie metus, kuriais įsigalioja šis protokolas, taip pat apie iki jų praėjusius metus.

§ 6. Valstybių narių galutinės įmokos, mokėtinos už metus, kuriais įsigalioja šis protokolas, apskaičiuojamos pagal COTIF 1980 11 straipsnio 1 dalį.

§ 7. Valstybės narės, kurios įmoka, apskaičiuota pagal šio protokolo priede pateikiamos Sutarties redakcijos 26 straipsnį, yra didesnė už 1999 metų įmoką, prašymu Generalinė Asamblėja gali tai valstybei nustatyti įmoką trejiems metams, einantiems po šio protokolo įsigaliojimo metų, laikydamasi šių principų:

a) pereinamojo laikotarpio įmokos nustatymo pagrindas – mažiausia įmoka pagal anksčiau minėto 26 straipsnio 3 dalį arba už 1999 m. mokėtina įmoka, jei pastaroji yra didesnė už mažiausią įmoką;

b) įmokos dydis nustatomas nuosekliai, bet ne daugiau kaip trimis etapais tol, kol susilygina su galutinės įmokos suma, apskaičiuota pagal anksčiau minėtą 26 straipsnį.

Ši nuostata netaikoma valstybėms narėms, kurios dar nėra sumokėjusios mažiausios įmokos, privalomos bet kuriuo atveju.

§ 8. Keleivių arba krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais tarp valstybių narių sutartims, sudarytoms pagal 1980 m. CIV vienodąsias taisykles arba 1980 m. CIM vienodąsias taisykles, net ir po šio protokolo įsigaliojimo taikomos tų sutarčių sudarymo metu galiojusios vienodosios taisyklės.

§ 9. Sutartims, sudarytoms iki šio protokolo įsigaliojimo, CUV vienodųjų taisyklių ir CUI vienodųjų taisyklių privalomosios nuostatos pradedamos taikyti praėjus vieneriems metams nuo šio protokolo įsigaliojimo.

7 straipsnis PROTOKOLO TEKSTAI

§ 1. Šis protokolas sudaromas ir pasirašomas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Iškilus nesutarimams, vadovaujamasi tekstu prancūzų kalba.

§ 2. Vienos iš atitinkamų valstybių narių siūlymu Organizacija skelbia šio protokolo oficialius vertimus į bet kokią kitą kalbą, jei ta kalba yra valstybinė kalba mažiausiai dviejų valstybių narių teritorijose. Šie vertimai rengiami bendradarbiaujant su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis tarnybomis.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo vyriausybių tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį protokolą.

Sudaryta 1999 m. birželio 3 d. Vilniuje po vieną originalų egzempliorių anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis; šie egzemplioriai deponuojami OTIF archyve. Patvirtintos kopijos išsiunčiamos kiekvienai valstybei narei.

Albanijos Respublikos vardu:

Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos vardu: Vokietijos Federacinės Respublikos vardu:

Austrijos Respublikos vardu:

Belgijos Karalystės vardu:

Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos vardu:

Bulgarijos Respublikos vardu:

Kroatijos Respublikos vardu:

Danijos Karalystės vardu:

Ispanijos Karalystės vardu:

Suomijos vardu:

Prancūzijos Respublikos vardu:

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vardu: Graikijos vardu:

Vengrijos Respublikos vardu:

Irako vardu:

Irano Islamo Respublikos vardu:

Airijos Respublikos vardu:

Italijos Respublikos vardu:

Libano Respublikos vardu:

Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu:

Lietuvos Respublikos vardu:

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vardu:

Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vardu: Maroko Karalystės vardu:

Monako Kunigaikštystės vardu: Norvegijos Karalystės vardu: Nyderlandų Karalystės vardu: Lenkijos Respublikos vardu: Portugalijos Respublikos vardu: Rumunijos Respublikos vardu: Slovakijos Respublikos vardu: Slovėnijos Respublikos vardu: Švedijos Karalystės vardu:

Šveicarijos Konfederacijos vardu: Sirijos Arabų Respublikos vardu: Čekijos Respublikos vardu: Tuniso Respublikos vardu: Turkijos Respublikos vardu:

1980 M. GEGUŽĖS 9 D. TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF)

PAKEITIMO PROTOKOLU PRIIMTA 1999 M. BIRŽELIO 3 D. REDAKCIJA

I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis TARPVYRIAUSYBINĖ ORGANIZACIJA

§ 1. Šios Sutarties šalys, valstybės narės, sudaro Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinę organizaciją (OTIF), kuri toliau vadinama Organizacija.

§ 2. Organizacijos pagrindinė buveinė yra Berne. Generalinė Asamblėja gali nuspręsti pagrindinę buveinę perkelti į kitą vietą vienoje iš valstybių narių.

§ 3. Organizacija yra juridinis asmuo. Ji turi teisę pirmiausia sudaryti sutartis, įsigyti ir disponuoti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, taip pat dalyvauti teismų procesuose.

§ 4. Organizacijai, jos personalui, jos samdomiems ekspertams ir valstybių narių atstovams suteikiami privilegijos ir imunitetai, kurie jiems leidžia atlikti savo pareigas, atsižvelgiant į Organizacijos privilegijų ir imunitetų protokole, kuris pridedamas prie šios Sutarties, išdėstytas sąlygas.

§ 5. Organizacijos ir valstybės, kurios teritorijoje yra Organizacijos pagrindinė buveinė, santykiai reguliuojami sutartimi dėl pagrindinės buveinės.

§ 6. Organizacijos darbo kalbos yra anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos. Generalinė Asamblėja gali nustatyti kitas darbo kalbas.

2 straipsnis ORGANIZACIJOS TIKSLAS

§ 1. Organizacijos tikslas – visais atžvilgiais skatinti, tobulinti ir lengvinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą, ypač:

a) nustatant vienodų teisės aktų sistemas šiose teisės srityse:

1. sutartis dėl tiesioginio tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais, įskaitant papildomą vežimą kitų rūšių transportu pagal vieną sutartį;

2. sutartis dėl vagonų kaip tarptautinio geležinkelių susisiekimo transporto priemonės naudojimo;

3. sutartis dėl infrastruktūros naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui;

4. pavojingų krovinių gabenimas tarptautiniu geležinkelių transportu;

b) prisidedant prie kliūčių, su kuriomis susiduria tarptautinis geležinkelių transportas, kirsdamas valstybių sienas, kuo skubesnio panaikinimo, kiek tai leidžia šalių narių kompetencija, kartu atsižvelgiant į ypatingus visuomenės interesus;

c) prisidedant prie geležinkelių transporto sektoriaus tarpusavio funkcinio atitikimo ir techninio suderinamumo – patvirtinant techninius standartus ir priimant vienodas technines normas;

d) nustatant vienodą tarptautiniam susisiekimui naudojamų geležinkelio priemonių techninio priėmimo tvarką;

e) prižiūrint visų Organizacijos nustatytų taisyklių ir rekomendacijų taikymą;

f) plėtojant šios straipsnio dalies a–e punktuose nurodytų vienodų teisės aktų, taisyklių ir tvarkos sistemas atsižvelgiant į teisines, ekonomines ir technines permainas.

§ 2. Organizacija gali:

a) atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje numatytą tikslą, kurti kitas vienodų teisės aktų sistemas;

b) nustatyti ribas, kurių laikydamosi valstybės narės galėtų rengti kitas tarptautines sutartis, kuriomis siekiama skatinti, tobulinti ir palengvinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą.

3 straipsnis TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

§ 1. Valstybės narės įsipareigoja savo tarptautinį bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje sutelkti iš esmės dirbdamos Organizacijoje tiek, kiek tas bendradarbiavimas derinasi su 2 ir 4 straipsniuose jai nustatytais uždaviniais. Šiam tikslui valstybės narės imasi visų reikalingų ir naudingų priemonių, kad pritaikytų galiojančias tarptautines daugiašales sutartis ir susitarimus, prie kurių jos yra prisijungusios, jei šios sutartys ir susitarimai yra susiję su tarptautiniu

bendradarbiavimu geležinkelių srityje ir nustato kitų tarpvyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų įgaliojimus, kurie persipina su Organizacijos uždaviniais.

§ 2. Valstybių narių, kurios taip pat yra ir Europos bendrijų narės arba valstybės Europos ekonominės erdvės sutarties šalys, įsipareigojimai, tenkantys joms pagal šio straipsnio 1 dalį, nėra svarbesni už jų, kaip Europos bendrijų narių arba kaip valstybių Europos ekonominės erdvės sutarties šalių, įsipareigojimus.

4 straipsnis

ĮGALIOJIMŲ PRISIĖMIMAS IR PERLEIDIMAS

§ 1. Generalinės Asamblėjos sprendimu Organizacijai leidžiama, jei tai atitinka 2 straipsnyje nustatytus tikslus, prisiimti įgaliojimus, išteklius ir įsipareigojimus, kuriuos jai suteikia kitos tarpvyriausybinės organizacijos, remiantis su tomis organizacijomis sudarytomis sutartimis.

§ 2. Generalinės Asamblėjos sprendimu Organizacija gali perleisti kitoms tarpvyriausybinėms organizacijoms įgaliojimus, išteklius ir įsipareigojimus remdamasi su tomis organizacijomis sudarytomis sutartimis.

§ 3. Administracinio komiteto pritarimu Organizacija gali prisiimti jos tikslus atitinkančias administracines funkcijas, kurias jai patiki valstybė narė. Su šiomis funkcijomis susijusias Organizacijos išlaidas padengia atitinkamos valstybės narės.

5 straipsnis

SPECIALŪS VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

§ 1. Valstybės narės sutinka imtis visų reikiamų priemonių, kad palengvintų ir pagreitintų tarptautinį geležinkelių susisiekimą. Dėl to kiekviena valstybė narė įsipareigoja, kiek įmanoma:

a) panaikinti visas netikslingas procedūras,

b) supaprastinti ir standartizuoti esamus formalumus,

c) supaprastinti pasienio kontrolę.

§ 2. Siekdamos palengvinti ir pagerinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą, valstybės narės sutinka teikti paramą, kad būtų, kiek įmanoma, suderinti taisyklės, standartai, procedūros ir organizavimo metodai, susiję su geležinkelių transporto priemonėmis, geležinkelių personalu, geležinkelių infrastruktūra ir papildomomis paslaugomis.

§ 3. Siekdamos optimizuoti tarptautinį geležinkelių susisiekimą, valstybės narės sutinka palengvinti infrastruktūros valdytojų sutarčių sudarymą.

6 straipsnis VIENODOSIOS TAISYKLĖS

§ 1. Jei pagal 42 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį nepadaromi pareiškimai ir išlygos, tarptautinį geležinkelių susisiekimą ir leidimą naudoti geležinkelių priemones tarptautiniam susisiekimui reglamentuoja:

a) Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIV), Sutarties A priedas,

b) Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM), Sutarties B priedas,

c) Pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo geležinkeliais taisyklės (RID), Sutarties C priedas,

d) Vienodosios transporto priemonių naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui sutarčių taisyklės (CUV), Sutarties D priedas,

e) Vienodosios infrastruktūros naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui sutarties taisyklės (CUI), Sutarties E priedas,

f) Vienodosios techninių standartų tvirtinimo ir vienodų techninių normų, taikomų geležinkelio priemonėms, kurias ketinama naudoti tarptautiniam susisiekimui, priėmimo taisyklės (APTU), Sutarties F priedas,

g) Vienodosios tarptautiniam susisiekimui naudojamų geležinkelio priemonių techninio priėmimo taisyklės (ATMF), Sutarties G priedas,

h) kitos vienodų teisės aktų sistemos, kurias pagal 2 straipsnio 2 dalies a punktą parengė Organizacija, taip pat laikomos šios Sutarties priedais.

§ 2. Vienodosios taisyklės, taisyklės ir teisės aktų sistemos, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant jų priedus, yra neatsiejama šios Sutarties dalis.

7 straipsnis

SĄVOKOS „SUTARTIS“ APIBRĖŽIMAS

Toliau išdėstytose nuostatose sąvoka „sutartis“ aprėpia pačią Sutartį, 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą protokolą, taip pat 6 straipsnyje nurodytus priedus kartu su šių priedais.

II DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis NACIONALINĖ TEISĖ

§ 1. Aiškinant ir taikant šią Sutartį, atsižvelgiama į jos kaip tarptautinės teisės akto pobūdį ir vienodumo skatinimo būtinybę.

§ 2. Tais atvejais, kai šioje Sutartyje nėra numatyta tam tikrų nuostatų, taikoma nacionalinė teisė.

§ 3. Nacionalinė teisė – tai valstybės, kurioje turintis tam teisę asmuo reikalauja pripažinti jo teises, įskaitant su įstatymų kolizija susijusias taisykles, teisė.

9 straipsnis ATSISKAITYMO VIENETAS

§ 1. Prieduose nurodytas atsiskaitymo vienetas yra Tarptautinio valiutos fondo nustatyta specialioji skolinimosi teisė.

§ 2. Valstybės narės, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosiomis skolinimosi teisėmis apskaičiuojama taikant metodą, kurį Tarptautinis valiutos fondas taiko savo finansinėms operacijoms ir sandoriams.

§ 3. Valstybės narės, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosiomis skolinimosi teisėmis apskaičiuojama taikant pačios valstybės nustatytą metodą. Šis apskaičiavimas turi išreikšti nacionaline valiuta tikrąją vertę, kuri būtų, kiek galima, artimesnė gautajai taikant šio straipsnio 2 dalį.

§ 4. Valstybės narės, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė ir kurios įstatymai neleidžia taikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalių, prieduose nurodytas atsiskaitymo vienetas prilyginamas trims aukso frankams. Aukso frankas lygus 10/31 gramo aukso, kurio praba yra 900. Aukso franko konvertavimas turi išreikšti nacionaline valiuta tikrąją vertę, kuri būtų kiek galima artimesnė gautajai taikant šio straipsnio 2 dalį.

§ 5. Per tris mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo ir kiekvieną kartą pasikeitus jų skaičiavimo metodui arba nacionalinės valiutos vertei atsiskaitymo vieneto atžvilgiu valstybės praneša generaliniam sekretoriui apie taikomą skaičiavimo pagal šio straipsnio 3 dalį metodą arba apie konvertavimo pagal šio straipsnio 4 dalį rezultatus. Generalinis sekretorius apie šiuos pranešimus informuoja valstybes nares.

§ 6. Atsiskaitymo vienetais išreikšta suma konvertuojama į tos valstybės, į kurios teismą buvo kreiptasi, nacionalinę valiutą. Konvertuojama pagal atitinkamos valiutos vertę, buvusią teismo sprendimo priėmimo dieną arba šalių susitartą dieną.

10 straipsnis PAPILDOMOS NUOSTATOS

§ 1. Dvi ar daugiau valstybių narių arba du ar daugiau vežėjų gali susitarti dėl papildomų nuostatų CIV vienodosioms taisyklėms ir CIM vienodosioms taisyklėms vykdyti, tačiau pastarosios negali prieštarauti vienodosioms taisyklėms.

§ 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos papildomos nuostatos priimamos ir skelbiamos taip, kaip reikalauja kiekvienos valstybės įstatymai ir normos. Apie valstybių priimtas papildomas nuostatas ir jų įsigaliojimą pranešama generaliniam sekretoriui. Generalinis sekretorius apie šiuos pranešimus informuoja valstybes nares.

11 straipsnis TEISMO UŽSTATAS

Bylose dėl CIV vienodųjų taisyklių, CIM vienodųjų taisyklių, CUV vienodųjų taisyklių arba CUI vienodųjų taisyklių teismo užstato reikalauti negalima.

12 straipsnis

TEISMO SPRENDIMŲ VYKDYMAS. TURTO AREŠTAS

§ 1. Kompetentingo teismo remiantis Sutarties nuostatomis paskelbti sprendimai, kuriuos teismas priėmė išnagrinėjęs bylą savo posėdyje arba priėmęs sprendimą ieškovo naudai, neatvykus atsakovui ir kurie įsiteisėjo pagal to teismo taikytą teisę, kiekvienoje valstybėje narėje vykdomi, kai tik ta valstybė narė atlieka tam būtinus formalumus. Byla iš esmės nepernagrinėjama. Šios nuostatos taip pat taikomos teismo sprendimams.

§ 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma nei parengtiniams sprendimams, nei sprendimams, pagal kuriuos ieškovas, kurio ieškinys nebuvo patenkintas, privalo atlyginti nuostolius ir teismo išlaidas.

§ 3. Reikalauti, kad būtų padengtos transporto veikloje, kuriai taikomos CIV vienodosios taisyklės arba CIM vienodosios taisyklės, atsiradusios skolos, kurias viena transporto įmonė turi sumokėti kitai tos pačios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančiai transporto įmonei, galima tik valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso į skolos padengimą teisę turinti įmonė, teisminės institucijos sprendimu.

§ 4. Reikalauti, kad būtų padengtos skolos, susijusios su sutartimi pagal CUV vienodąsias taisykles arba CUI vienodąsias taisykles, galima tik valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso į skolos padengimą teisę turinti įmonė, teisminės institucijos sprendimu.

§ 5. Jei geležinkelių transporto priemonės yra ne toje valstybėje narėje, kurioje registruota jų savininko buveinė, jos gali būti areštuotos tik pagal savo šalies teisminės institucijos sprendimą. Sąvoka „savininkas“ reiškia asmenį, kuris būdamas savininkas arba turėdamas teisę disponuoti geležinkelių transporto priemone, naudoja ją kaip transporto priemonę nuolat komerciniams tikslams.

III SKYRIUS STRUKTŪRA IR VEIKLA

13 straipsnis ORGANAI

§ 1. Organizacijos veiklą užtikrina šie organai:

a) Generalinė Asamblėja,

b) Administracinis komitetas,

c) Peržiūros komitetas,

d) Pavojingų krovinių gabenimo ekspertų komitetas (RID ekspertų komitetas),

e) Eismo geležinkeliais palengvinimo komitetas,

f) Techninių ekspertų komitetas,

g) generalinis sekretorius.

§ 2. Specifinėms užduotims atlikti Generalinė Asamblėja gali nuspręsti įsteigti kitus laikinus komitetus.

§ 3. Nustatant Generalinės Asamblėjos arba šio straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytų komitetų kvorumą, į teisės balsuoti neturinčių valstybių narių balsus neatsižvelgiama (14 straipsnio 5 dalis, 26 straipsnio 7 dalis arba 40 straipsnio 4 dalis).

§ 4. Pirmininkauti Generalinei Asamblėjai, Administraciniam komitetui ir atlikti generalinio sekretoriaus funkcijas turi būti skiriami skirtingų valstybių narių piliečiai.

14 straipsnis GENERALINĖ ASAMBLĖJA

§ 1. Į Generalinę Asamblėją įeina visos valstybės narės.

§ 2. Generalinė Asamblėja:

a) nusistato darbo reglamentą;

b) skiria Administracinio komiteto narius, taip pat kiekvieno nario pavaduotoją ir išrenka valstybę narę – Administracinio komiteto pirmininkę (15 straipsnio 1–3 dalys);

c) renka generalinį sekretorių (21 straipsnio 2 dalis);

d) leidžia nurodymus dėl Administracinio komiteto ir generalinio sekretoriaus veiklos;

e) šešerių metų laikotarpiui nustato kiekvieno ataskaitinio laikotarpio didžiausią leistiną Organizacijos išlaidų sumą (25 straipsnis); jei to nepadaro, išleidžia nurodymus, susijusius su tų išlaidų apribojimu ne ilgiau kaip šešeriems metams;

f) sprendžia, ar Organizacijos pagrindinė buveinė neturėtų būti perkelta į kitą vietą (1 straipsnio 2 dalis);

g) priima sprendimą dėl kitų darbo kalbų įvedimo (1 straipsnio 6 dalis);

h) priima sprendimą dėl Organizacijos kitų įgaliojimų prisiėmimo (4 straipsnio 1 dalis) ir dėl Organizacijos įgaliojimų perleidimo kitai tarpvyriausybinei organizacijai (4 straipsnio 2 dalis);

i) priima sprendimą, jei reikia, dėl laikinų komitetų specifinėms užduotims atlikti įsteigimo (13 straipsnio 2 dalis);

j) svarsto, ar valstybės pozicija neturėtų būti laikoma viešai neišreikštu Sutarties denonsavimu (26 straipsnio 7 dalis);

k) sprendžia, ar patikėti atlikti finansinį auditą ne tai valstybei narei, kurioje yra Organizacijos pagrindinė buveinė (27 straipsnio 1 dalis);

l) priima sprendimus dėl pasiūlymų pakeisti Sutartį (33 straipsnio 2 ir 3 dalys);

m) priima sprendimus dėl Generalinei Asamblėjai pateiktų paraiškų prisijungti prie Sutarties (37 straipsnio 4 dalis);

n) priima sprendimą dėl regioninės ekonominės integracijos organizacijos prisijungimo prie Sutarties sąlygų (38 straipsnio 1 dalis);

o) priima sprendimus dėl jai pateiktų paraiškų, kuriomis siekiama asocijuotos narystės (39 straipsnio 1 dalis);

p) priima sprendimus dėl Organizacijos paleidimo ir dėl galimo jos įgaliojimų perdavimo kitai tarpvyriausybinei organizacijai (43 straipsnis);

q) priima sprendimus dėl kitų į darbotvarkę įtrauktų klausimų.

§ 3. Generalinis sekretorius šaukia Generalinę Asamblėją kartą per trejus metus arba vieno trečdalio valstybių narių ar Administracinio komiteto prašymu, taip pat 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 37 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. Likus mažiausiai trims mėnesiams iki sesijos pradžios, generalinis sekretorius nusiunčia valstybėms narėms darbotvarkės projektą pagal šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto darbo reglamento sąlygas.

§ 4. Generalinėje Asamblėjoje kvorumas (13 straipsnio 3 dalis) yra, jei joje atstovaujamos dauguma valstybių narių. Valstybės narės pageidavimu jai atstovauti gali kita valstybė narė; tačiau viena valstybė negali atstovauti daugiau negu dar vienai valstybei.

§ 5. Kai Generalinėje Asamblėjoje balsuojama dėl Sutarties priedų pakeitimo, valstybės narės, kurios pagal 42 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį yra pateikusios pareiškimą dėl atitinkamo priedo, neturi teisės balsuoti.

§ 6. Generalinė Asamblėja sprendimus priima balsavimo metu atstovaujamų valstybių narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 2 dalies e, f, g, h, l ir p punktuose, taip pat 34 straipsnio 6 dalyje nurodytais klausimais, kuriems priimti reikia dviejų trečdalių balsų daugumos. Tačiau priimant sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies l punkte nurodyto klausimo, dviejų trečdalių balsų dauguma reikalinga tik tuo atveju, jei pateikti pasiūlymai susiję su pačios Sutarties pakeitimu, išskyrus 9 straipsnį ir 27 straipsnio 2–10 dalis, taip pat 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą protokolą.

§ 7. Generalinio sekretoriaus kvietimu, kuriam pritarė dauguma valstybių narių, Generalinės Asamblėjos sesijose patariamojo balso teise gali dalyvauti:

a) valstybės, kurios nėra Organizacijos narės,

b) tarptautinės organizacijos ir asociacijos, kurios turi teisę nagrinėti su Organizacijos veikla susijusius klausimus arba spręsti į darbotvarkę įtrauktas problemas.

15 straipsnis ADMINISTRACINIS KOMITETAS

§ 1. Į Administracinį komitetą įeina vienas trečdalis valstybių narių.

§ 2. Komiteto nariai, kiekvieno jų pavaduotojas, taip pat valstybė narė – Komiteto pirmininkė skiriami trejiems metams. Kiekvienos kadencijos Komiteto sudėtis nustatoma išlaikant pirmiausia lygiateisį geografinį atstovavimą. Nario pavaduotojas, kuris kadencijos metu tampa Komiteto nariu, turi būti skiriamas ateinančios kadencijos Komiteto nariu.

§ 3. Jei atsiranda laisva Komiteto nario vieta arba sustabdoma nario balsavimo teisė, arba jei narys nedalyvauja dviejose iš eilės Komiteto sesijose nesusitaręs, kad jam pagal šio straipsnio 6 dalį atstovautų kitas narys, likusią kadencijos dalį jo funkcijas atlieka Generalinės Asamblėjos paskirtas nario pavaduotojas.

§ 4. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, nė viena valstybė narė negali būti Komiteto nare ilgiau negu dvi kadencijas iš eilės.

§ 5. Komitetas:

a) nusistato darbo reglamentą;

b) sudaro sutartį dėl pagrindinės buveinės;

c) priima Organizacijos personalo nuostatus;

d) atsižvelgdamas į kandidatų sugebėjimus ir išlaikydamas lygiateisį geografinį atstovavimą, skiria Organizacijos aukštesnio rango pareigūnus;

e) nustato Organizacijos finansų ir buhalterinės apskaitos tvarką;

f) tvirtina Organizacijos darbų programą, biudžetą, valdymo ataskaitą ir finansines ataskaitas;

g) remdamasis patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis, nustato galutines įmokas, kurias valstybės narės turi sumokėti pagal 26 straipsnį už dvejus praėjusius kalendorinius metus, ir iždo avansą, kurį valstybės narės turi sumokėti pagal 26 straipsnio 5 dalį už einamuosius metus ir už ateinančius kalendorinius metus;

h) nustato Organizacijos įgaliojimus, susijusius su visomis valstybėmis narėmis arba tik su kai kuriomis valstybėmis narėmis, taip pat išlaidas, kurias dėl to patirs šios valstybės narės (26 straipsnio 4 dalis);

i) nustato specialių atlyginimų dydį (26 straipsnio 11 dalis);

j) leidžia specialius nurodymus dėl finansinių ataskaitų audito (27 straipsnio 1 dalis);

k) pritaria, kad Organizacija prisiimtų administracinių funkcijų (4 straipsnio 3 dalis), ir nustato specialias įmokas, kurias atitinkamos valstybės narės privalo sumokėti;

l) nusiunčia valstybėms narėms valdymo ataskaitą, finansinę ataskaitą, taip pat savo sprendimus bei rekomendacijas;

m) atsižvelgdamas į tai, kad Generalinė Asamblėja turi priimti sprendimą dėl Komiteto sudėties, ne vėliau negu likus dviem mėnesiams iki sesijos pradžios parengia ir nusiunčia valstybėms narėms savo veiklos ataskaitą ir pasiūlymus, kaip turėtų būti keičiama komiteto sudėtis (14 straipsnio 2 dalies b punktas);

n) kontroliuoja, kaip generalinis sekretorius atlieka savo pareigas;

o) prižiūri, kad generalinis sekretorius tinkamai taikytų Sutartį ir vykdytų sprendimus, kuriuos priima kiti organai; tam Komitetas gali imtis visų priemonių, galinčių pagerinti Sutarties ir minėtųjų sprendimų įgyvendinimą;

p) pateikia argumentuotą nuomonę dėl klausimų, kurie gali turėti įtakos Organizacijos darbui ir kuriuos Komitetui pateikia valstybė narė arba generalinis sekretorius;

q) sprendžia valstybės narės ir generalinio sekretoriaus ginčus dėl jo, kaip depozitaro, funkcijų (36 straipsnio 2 dalis);

r) priima sprendimus dėl paraiškų sustabdyti narystę (40 straipsnis).

§ 6. Administracinio komiteto kvorumas yra, jei jame atstovaujama dviem trečdaliams narių. Tačiau vienas narys gali susitarti, kad jam atstovautų kitas narys; bet nė vienas narys negali atstovauti daugiau negu dar vienam nariui.

§ 7. Komitetas sprendimus priima balsavimo metu atstovaujamų Komiteto narių balsų dauguma.

§ 8. Komitetas, jei nenusprendžia kitaip, posėdžiauja Organizacijos pagrindinėje buveinėje. Jo posėdžių protokolai siunčiami visoms valstybėms narėms.

§ 9. Komiteto pirmininkas:

a) mažiausiai kartą per metus, taip pat keturių savo narių arba generalinio sekretoriaus prašymu sušaukia Komitetą;

b) nusiunčia Komiteto nariams darbotvarkės projektą;

c) atsižvelgdamas į darbo reglamentą ir laikydamasis jame nustatytų sąlygų, sprendžia tarp posėdžių iškilusius neatidėliotinus klausimus;

d) pasirašo šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą sutartį dėl pagrindinės buveinės.

§ 10. Komitetas, neviršydamas savo įgaliojimų, gali įpareigoti pirmininką atlikti tam tikras specifines užduotis.

16 straipsnis KITI KOMITETAI

§ 1. Į 13 straipsnio 1 dalies c–f punktuose ir 2 dalyje nurodytus komitetus įeina iš principo visos valstybės narės. Kai Peržiūros komitetas, RID ekspertų komitetas arba Techninių ekspertų komitetas, neviršydami savo įgaliojimų, nagrinėja klausimus ir priima sprendimus dėl Sutarties priedų pakeitimo, valstybės narės, kurios pagal 42 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį yra pateikusios pareiškimą dėl atitinkamų priedų, negali būti atitinkamo komiteto narės.

§ 2. Generalinis sekretorius komitetus šaukia savo iniciatyva, taip pat penkių valstybių narių arba Administracinio komiteto prašymu. Darbotvarkės projektą generalinis sekretorius valstybėms narėms nusiunčia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki posėdžio pradžios.

§ 3. Valstybė narė gali susitarti, kad jai atstovautų kita valstybė narė; tačiau nė viena valstybė negali atstovauti daugiau negu dar dviem valstybėms.

§ 4. Kiekviena atstovaujama valstybė narė turi po vieną balsą. Pasiūlymas priimamas, jei balsai pasiskirsto taip:

a) „už“ pasisako mažiausiai vienas trečdalis balsavimo metu atstovaujamų valstybių narių ir

b) „už“ balsų yra daugiau negu „prieš“.

§ 5. Generalinio sekretoriaus kvietimu, kuriam pritarė dauguma valstybių narių, komitetų posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti:

a) valstybės, kurios nėra Organizacijos narės,

b) valstybės narės, kurios nėra atitinkamo komiteto narės,

c) tarptautinės organizacijos ir asociacijos, turinčios teisę nagrinėti su Organizacijos veikla susijusius klausimus arba spręsti į darbotvarkę įtrauktas problemas.

§ 6. Kiekvienam posėdžiui arba sutartam laikotarpiui komitetai išsirenka pirmininką ir vieną arba kelis pirmininko pavaduotojus.

§ 7. Posėdžiuose vartojamos darbo kalbos. Kuria nors viena darbo kalba posėdyje pasakytų kalbų turinys verčiamas į visas kitas darbo kalbas; pasiūlymai ir sprendimai verčiami pažodžiui.

§ 8. Posėdžiai protokoluojami. Pasiūlymai ir sprendimai protokole pateikiami nesutrumpinti. Sprendimų tekstai prancūzų kalba yra pagrindiniai, palyginti su tekstais kitomis kalbomis. Protokolai nusiunčiami visoms valstybėms narėms.

§ 9. Specifiniams klausimams spręsti komitetai gali sudaryti darbo grupes.

§ 10. Komitetai nusistato darbo reglamentą.

17 straipsnis PERŽIŪROS KOMITETAS

§ 1. Peržiūros komitetas:

a) pagal 33 straipsnio 4 dalį priima sprendimus dėl pasiūlymų pakeisti Sutartį;

b) svarsto pasiūlymus, kurie pagal 33 straipsnio 2 dalį pateikiami Generalinei Asamblėjai, kad ši priimtų sprendimą.

§ 2. Peržiūros komiteto kvorumas (13 straipsnio 3 dalis) yra, jei jame atstovaujama daugumai valstybių narių.

18 straipsnis

RID EKSPERTŲ KOMITETAS

§ 1. RID ekspertų komitetas pagal 33 straipsnio 5 dalį priima sprendimus dėl pasiūlymų pakeisti Sutartį.

§ 2. RID ekspertų komiteto kvorumas (13 straipsnio 3 dalis) yra, jei jame atstovaujama vienam trečdaliui valstybių narių.

19 straipsnis

EISMO GELEŽINKELIAIS PALENGVINIMO KOMITETAS

§ 1. Eismo geležinkeliais palengvinimo komitetas:

a) pateikia savo nuomonę visais klausimais, kuriais siekiama tarptautiniam geležinkelių transportui palengvinti valstybių sienų kirtimą;

b) teikia rekomendacijas dėl standartų, metodų, procedūrų ir veiklos, susijusių su geležinkelių eismo palengvinimu.

§ 2. Geležinkelių eismo palengvinimo komiteto kvorumas (13 straipsnio 3 dalis) yra, jei jame atstovaujama vienam trečdaliui valstybių narių.

20 straipsnis

TECHNINIŲ EKSPERTŲ KOMITETAS

§ 1. Techninių ekspertų komitetas:

a) pagal APTU vienodųjų taisyklių 5 straipsnį priima sprendimus dėl techninių standartų, susijusių su tarptautiniam susisiekimui skirtomis geležinkelio priemonėms, tvirtinimo;

b) pagal APTU vienodųjų taisyklių 6 straipsnį priima sprendimus dėl vienodų techninių normų, susijusių su tarptautiniam susisiekimui skirtų geležinkelio priemonių statyba, eksploatavimu, technine priežiūra arba su tų priemonių naudojimo tvarka, priėmimo;

c) prižiūri, kaip taikomi techniniai standartai ir vienodos techninės normos, susiję su geležinkelio priemonėmis, skirtomis tarptautiniam susisiekimui, ir nagrinėja jų sudarymą, siekdamas jas patvirtinti ar priimti APTU vienodųjų taisyklių 5 ir 6 straipsniuose numatyta tvarka;

d) pagal 33 straipsnio 6 dalį priima sprendimus dėl pasiūlymų pakeisti Sutartį;

e) sprendžia visus kitus pagal APTU ir ATMF vienodąsias taisykles jam pavestus klausimus.

§ 2. Techninių ekspertų komiteto kvorumas (13 straipsnio 3 dalis) yra, jei jame pagal 16 straipsnio 1 dalį atstovaujama pusei valstybių narių. Kai komitetas priima sprendimą dėl APTU vienodųjų taisyklių priedų nuostatų, balsuoti teisės neturi tos valstybės, kurios dėl tam tikrų nuostatų yra pareiškusios prieštaravimą pagal 35 straipsnio 4 dalį arba yra pateikusios pareiškimą pagal APTU vienodųjų taisyklių 9 straipsnio 1 dalį.

§ 3. Techninių ekspertų komitetas gali tvirtinti techninius standartus ar priimti vienodas technines normas arba atsisakyti juos tvirtinti ar priimti; tačiau Komitetas jokiu būdu negali jų keisti.

21 straipsnis GENERALINIS SEKRETORIUS

§ 1. Generalinis sekretorius atlieka Organizacijos sekretoriato funkcijas.

§ 2. Generalinį sekretorių renka Generalinė Asamblėja trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta daugiausia du kartus.

§ 3. Generalinis sekretorius pirmiausia privalo:

a) atlikti depozitaro funkcijas (36 straipsnis);

b) atstovauti Organizacijai už jos ribų;

c) nusiųsti valstybėms narėms Generalinės Asamblėjos ir komitetų priimtus sprendimus (34 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 dalis);

d) atlikti pareigas, kurias jam paveda kiti Organizacijos organai;

e) nagrinėti, prireikus pasitelkus ekspertų, valstybių narių pasiūlymus dėl Sutarties pakeitimo;

f) šaukti Generalinę Asamblėją ir kitus komitetus (14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2 dalis);

g) laiku nusiųsti valstybėms narėms įvairių organų posėdžiams reikalingus dokumentus;

h) parengti Organizacijos darbų programą, biudžeto projektą ir valdymo ataskaitą ir teikti juos Administraciniam komitetui tvirtinti (25 straipsnis);

i) tvarkyti Organizacijos finansinius reikalus, neviršijant patvirtinto biudžeto limitų;

j) vienos iš suinteresuotų šalių prašymu padėti spręsti kilusius šalių ginčus dėl Sutarties aiškinimo ar taikymo;

k) visų suinteresuotų šalių prašymu pareikšti savo nuomonę dėl ginčų, susijusių su Sutarties aiškinimu ir taikymu;

l) atlikti V dalyje jam priskirtas funkcijas;

m) priimti raštus iš valstybių narių, tarptautinių organizacijų ir asociacijų, nurodytų 16 straipsnio 5 dalyje, taip pat iš tarptautiniame geležinkelių susisiekime dalyvaujančių įmonių (vežėjų, infrastruktūros valdytojų ir t. t.) ir reikiamais atvejais pranešti apie juos kitoms valstybėms narėms, tarptautinėms organizacijoms, asociacijoms ir įmonėms;

n) vadovauti Organizacijos personalui;

o) laiku pranešti valstybėms narėms apie visas laisvas tarnybos Organizacijoje vietas;

p) tvarkyti ir skelbti linijų ir maršrutų, nurodytų 24 straipsnyje, sąrašus.

§ 4. Generalinis sekretorius gali savo paties iniciatyva teikti pasiūlymus pakeisti Sutartį.

22 straipsnis ORGANIZACIJOS PERSONALAS

Organizacijos darbuotojų teisės ir pareigos išdėstomos personalo nuostatuose, kuriuos pagal 15 straipsnio 5 dalies c punktą priima Administracinis komitetas.

23 straipsnis BIULETENIS

§ 1. Organizacija leidžia biuletenį, kuriame skelbia oficialius informacinius pranešimus ir kitus Sutarties taikymui reikalingus ar naudingus pranešimus.

§ 2. Informaciniai pranešimai, už kuriuos pagal Sutartį yra atsakingas generalinis sekretorius, prireikus gali būti pateikiami skelbimu biuletenyje.

24 straipsnis

LINIJŲ IR MARŠRUTŲ SĄRAŠAI

§ 1. CIV vienodųjų taisyklių ir CIM vienodųjų taisyklių 1 straipsnyje nurodyti jūrų ir vidaus vandenų kelių maršrutai, kuriais pagal vieną vežimo sutartį teikiamos transporto paslaugos kartu su vežimo geležinkeliais paslaugomis, įtraukiami į du sąrašus:

a) CIV jūrų maršrutų ir vidaus vandenų kelių maršrutų sąrašą,

b) CIM jūrų maršrutų ir vidaus vandenų kelių maršrutų sąrašą.

§ 2. Valstybės narės, kuri pagal CIV vienodųjų taisyklių 1 straipsnio 6 dalį arba CIM vienodųjų taisyklių 1 straipsnio 6 dalį yra padariusi išlygą, geležinkelių linijos, remiantis ta išlyga, įtraukiamos į du sąrašus:

a) CIV geležinkelio linijų sąrašas,

b) CIM geležinkelio linijų sąrašas.

§ 3. Valstybės narės siunčia generaliniam sekretoriui pranešimus dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų linijų ar maršrutų įtraukimo arba išbraukimo. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti jūrų ir vidaus vandenų kelių maršrutai jungia valstybes nares, jie į sąrašus įtraukiami tik tų valstybių sutarimu; kad toks maršrutas būtų išbrauktas, pakanka vienos iš tų valstybių pranešimo.

§ 4. Generalinis sekretorius praneša visoms valstybėms narėms apie linijos ar maršruto įtraukimą arba išbraukimą.

§ 5. Vežimams jūrų ir vidaus vandenų kelių maršrutais, nurodytais šio straipsnio 1 dalyje, ir vežimams geležinkelio linijomis, nurodytomis šio straipsnio 2 dalyje, Sutarties nuostatos pradedamos taikyti praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius pranešė apie jų įtraukimą į sąrašą. Tokiam maršrutui ar linijai Sutarties nuostatos nebetaikomos praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius pranešė apie jų išbraukimą, išskyrus vežimus, kurie dar atliekami ir turi būti pabaigti.

IV DALIS FINANSAI

25 straipsnis

DARBŲ PROGRAMA. BIUDŽETAS. FINANSINĖS ATASKAITOS. XXXXXXX XXXXXXXXX

§ 1. Organizacijos darbų programa, biudžetas ir finansinės ataskaitos sudaromi dvejiems kalendoriniams metams.

§ 2. Valdymo ataskaitą Organizacija skelbia ne rečiau kaip kas dveji metai.

§ 3. Bendrą Organizacijos išlaidų sumą kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui generalinio sekretoriaus siūlymu nustato Administracinis komitetas.

26 straipsnis IŠLAIDŲ FINANSAVIMAS

§ 1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2–4 dalis, Organizacijos išlaidas, kurių nepadengia kitos įplaukos, apmoka valstybės narės: du penktadalius išlaidų – remdamosi Jungtinių Tautų įmokų paskirstymo sistema, o tris penktadalius – proporcingai bendram geležinkelių infrastruktūros ilgiui bei jūrų ir vidaus vandenų kelių maršrutų, įtrauktų į sąrašus pagal 24 straipsnio 1 dalį, ilgiui. Tačiau skaičiuojama tik pusė jūrų ir vidaus vandenų kelių maršrutų ilgio.

§ 2. Valstybei narei, kuri pagal CIV vienodųjų taisyklių 1 straipsnio 6 dalį arba CIM vienodųjų taisyklių 1 straipsnio 6 dalį yra padariusi išlygą, šio straipsnio 1 dalyje pateikta įmokos mokėjimo formulė taikoma taip:

a) vietoj bendro geležinkelių infrastruktūros ilgio tos valstybės narės teritorijoje imamas tik geležinkelio linijų, įtrauktų į sąrašus pagal 24 straipsnio 2 dalį, ilgis;

b) įmokos dalis pagal Jungtinių Tautų sistemą apskaičiuojama pro rata kaip linijų ir maršrutų, įtrauktų į sąrašus pagal 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, ilgio funkcija bendro geležinkelių infrastruktūros ilgio tos valstybės narės teritorijoje atžvilgiu, pridėjus maršrutų, įtrauktų pagal 24 straipsnio 1 dalį, ilgį, tačiau ne mažiau kaip 0,01 proc.

§ 3. Kiekviena valstybė narė moka ne mažiau kaip 0,25 proc. ir ne daugiau kaip 15 proc. visų įmokų.

§ 4. Administracinis komitetas nustato Organizacijos įgaliojimus, susijusius:

a) vienodai su visomis valstybėmis narėmis ir išlaidomis, kurias turi apmokėti visos valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą formulę,

b) tik su kai kuriomis valstybėmis narėmis ir išlaidomis, kurias turi apmokėti šios valstybės narės pagal tą pačią formulę.

Šio straipsnio 3 dalis taikoma mutatis mutandis. Šios nuostatos neturi poveikio 4 straipsnio 3 daliai.

§ 5. Valstybių narių įmokos Organizacijos išlaidoms mokamos kaip iždo avansas per du kartus vėliausiai iki kiekvienų iš dvejų metų, kuriems sudarytas biudžetas, spalio 31 d. Iždo avansas nustatomas remiantis praėjusių dvejų metų galutinėmis įmokomis.

§ 6. Generalinis sekretorius, teikdamas valstybėms narėms valdymo ataskaitą ir finansinę ataskaitą, praneša praėjusių dvejų kalendorinių metų galutinę įmokos sumą ir ateinančių dvejų kalendorinių metų iždo avansavimo sumą.

§ 7. Nuo tų metų, kuriais generalinis sekretorius pagal šio straipsnio 6 dalį išsiuntė pranešimą, gruodžio 31 d. už praėjusius dvejus kalendorinius metus nesumokėtoms sumoms nustatomos penkių procentų metinės palūkanos. Jei nuo tos dienos per vienerius metus valstybė narė įmokos nesumoka, jos balsavimo teisė suspenduojama tol, kol ji įvykdo savo įsipareigojimą mokėti. Pasibaigus papildomai suteiktam dvejų metų laikotarpiui, jei valstybė narė nepadengia savo skolos, Generalinė Asamblėja svarsto, ar tokia tos valstybės pozicija neturėtų būti laikoma viešai neišreikštu Sutarties denonsavimu, ir prireikus nustato denonsavimo įsigaliojimo datą.

§ 8. Denonsavimo pagal šio straipsnio 7 dalį arba pagal 41 straipsnį atvejais ir 40 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyto balsavimo teisės suspendavimo atveju nustatytu laiku nesumokėtos įmokos lieka skolomis.

§ 9. Neišieškotos skolos padengiamos iš Organizacijos lėšų.

§ 10. Sutartį denonsavusi valstybė narė gali vėl tapti valstybe nare prisijungdama, jei apmoka savo skolas.

§ 11. Organizacija renka mokestį, kad padengtų išlaidas, susidariusias dėl 21 straipsnio 3 dalies j–l punktuose numatytos veiklos. 21 straipsnio 3 dalies j ir k punktuose numatytais atvejais šį mokestį, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu, nustato Administracinis komitetas. 21 straipsnio 3 dalies l punkte numatytu atveju taikoma 31 straipsnio 3 dalis.

27 straipsnis FINANSINIS AUDITAS

§ 1. Jei Generalinė Asamblėja pagal 14 straipsnio 2 dalies k punktą nenusprendžia kitaip, finansinį auditą pagal šiame straipsnyje išdėstytas taisykles, atsižvelgdama į visus specialius Administracinio komiteto nurodymus ir vadovaudamasi Organizacijos Finansų ir apskaitos nuostatais (15 straipsnio 5 dalies e punktas), atlieka valstybė, kurios teritorijoje yra pagrindinė buveinė.

§ 2. Auditorius savo nuožiūra atlieka Organizacijos finansinių ataskaitų, įskaitant visus patikos fondus ir specialiąsias finansines ataskaitas, auditą, kad įsitikintų, jog:

a) finansinė atskaitomybė atitinka Organizacijos buhalterines knygas ir finansines ataskaitas;

b) į atskaitomybę įtraukti finansiniai sandoriai buvo atlikti pagal Organizacijos taisykles ir nuostatus, biudžeto nuostatas ir kitus nurodymus;

c) vertybės ir grynieji pinigai, laikomi bankuose arba kasoje, buvo patikrinti pagal tiesiogiai iš saugyklų gautas pažymas arba faktiškai perskaičiuoti;

d) vidaus patikrinimai, įskaitant finansinių ataskaitų vidaus auditą, yra teisingi;

e) visas turtas ir įsipareigojimai, taip pat perteklius ir deficitas įtraukiami į buhalterines knygas, jo manymu, tinkama tvarka.

§ 3. Tik auditorius įgaliotas visiškai ar iš dalies priimti generalinio sekretoriaus pateiktas pažymas ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei auditorius mano, kad tikslinga, jis gali atlikti bet kurio apskaitos įrašo, susijusio su finansiniais sandoriais arba su atsargomis ir įranga, detalų patikrinimą ir išsamų auditą.

§ 4. Auditoriui bet kuriuo metu sudaromos sąlygos be jokių apribojimų susipažinti su visomis buhalterinėmis knygomis, finansinėmis ataskaitomis, apskaitos dokumentais ir kita, jo manymu, reikalinga informacija.

§ 5. Auditorius neturi teisės neatsižvelgti į bet kurį finansinių ataskaitų straipsnį, tačiau jis nedelsdamas atkreipia generalinio sekretoriaus dėmesį į kiekvieną sandorį, kurio teisingumu ar tikslingumu jis abejoja, kad generalinis sekretorius galėtų imtis reikiamų priemonių.

§ 6. Auditorius pateikia ir pasirašo su finansine atskaitomybe susijusią pažymą, kurioje yra šis tekstas: „Patikrinau ataskaitinio laikotarpio, kuris baigėsi ………… m. gruodžio 31 d., Organizacijos finansinę atskaitomybę. Patikrinimo metu atlikau bendrąją apskaitos metodų analizę bei buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų duomenų, kurie tomis aplinkybėmis, mano manymu, buvo reikalingi, patikrinimą“. Pažymoje, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodoma, kad:

a) finansinė atskaitomybė tinkamai atspinti finansinę būklę tam tikro laikotarpio pabaigos dieną, taip pat sandorių, įvykusių per laikotarpį, kuris pasibaigė tą dieną, rezultatus;

b) finansinė atskaitomybė parengta laikantis nurodytų apskaitos principų;

c) finansiniai principai buvo taikomi pagal procedūras, kurios atitinka praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu nustatytą tvarką;

d) finansiniai sandoriai buvo atlikti pagal Organizacijos taisykles ir nuostatus, biudžeto nuostatas ir kitus nurodymus.

§ 7. Ataskaitoje apie finansinius sandorius auditorius nurodo:

a) atlikto audito pobūdį ir mastą;

b) faktus, susijusius su ataskaitų išsamumu ir teisingumu, įskaitant tam tikrais atvejais:

1. informaciją, reikalingą teisingam finansinių ataskaitų aiškinimui ir vertinimui;

2. visas sumas, kurios turėjo būti gautos, bet nebuvo įtrauktos į finansines ataskaitas;

3. visas sumas, kurios susijusios su nuolatinėmis arba sąlyginėmis išlaidomis ir kurios nebuvo įtrauktos į buhalterines knygas arba į kurias nebuvo atsižvelgta finansinėje atskaitomybėje;

4. išlaidas, kurioms pagrįsti nebuvo pateikti visi reikalingi pateisinamieji dokumentai;

5. ar buhalterinės knygos tvarkomos tinkamai; būtina nurodyti atvejus, kai finansinės atskaitomybės duomenų pateikimas neatitinka pripažintų ir nuolat taikomų bendrųjų apskaitos principų;

c) kitus dalykus, į kuriuos Administracinis komitetas turėtų atkreipti dėmesį, pavyzdžiui:

1. sukčiavimo atvejus arba sukčiavimo prielaidas;

2. Organizacijos lėšų ar kito turto švaistymo arba netinkamo naudojimo atvejus (net ir tuos atvejus, kai su įvykdytu sandoriu susijusiose finansinėse ataskaitose pažeidimų nėra);

3. išlaidas, dėl kurių ateityje Organizacija galėtų turėti didelių išlaidų;

4. visus bendro pobūdžio ar konkrečius trūkumus, pastebėtus įplaukų ir sąnaudų arba atsargų ir įrangos tikrinimo sistemoje;

5. Administracinio komiteto ketinimų neatitinkančias išlaidas, atsižvelgiant į leistiną biudžeto perskirstymą;

6. asignavimų viršijimo atvejus, atsižvelgiant į leistiną biudžeto perskirstymą;

7. išlaidas, neatitinkančios joms išduotų įgaliojimų;

d) finansinių ataskaitų tikslumą ar netikslumą, nustatytus atlikus įrangos ir atsargų inventorizaciją ir remiantis inventorizavimo bei buhalterinių knygų analize.

Ataskaitoje taip pat gali būti paminėti sandoriai, kurie buvo įtraukti į buhalterines knygas ankstesnio ataskaitinio laikotarpio metu ir dėl kurių buvo gauta naujos informacijos, arba sandoriai, kurie bus atlikti vėlesnio ataskaitinio laikotarpio metu ir apie kuriuos tikslinga pranešti Administraciniam komitetui iš anksto.

§ 8. Xxxxxxxxxx jokiu būdu negali savo ataskaitoje pateikti kritikos, prieš tai nesuteikęs generaliniam sekretoriui galimybės pasiaiškinti.

§ 9. Apie audito rezultatus auditorius praneša Administraciniam komitetui ir generaliniam sekretoriui. Jis taip pat gali pateikti visas, jo manymu, tinkamas pastabas apie generalinio sekretoriaus finansinę ataskaitą.

§ 10. Jei auditorius auditą atlieka supaprastinta tvarka arba jei jis nėra gavęs reikiamų patvirtinamųjų dokumentų, šiuos faktus jis turi nurodyti išduodamoje pažymoje ir ataskaitoje, savo pastabas pagrįsdamas ir nurodydamas dėl to atsirandančias pasekmes finansinei būklei ir į buhalterines knygas įtrauktiems finansiniams sandoriams.

V DALIS ARBITRAŽAS

28 straipsnis KOMPETENCIJA

§ 1. Valstybių narių tarpusavio ginčai dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo, taip pat valstybių narių ir Organizacijos ginčai dėl Privilegijų ir imunitetų protokolo aiškinimo ar taikymo gali vienos iš šalių prašymu būti pateikiami spręsti arbitražui. Ginčo šalys savo nuožiūra nustato arbitražo sudėtį ir arbitražo procedūrą.

§ 2. Kiti ginčai dėl šios Sutarties ir kitų pagal 2 straipsnio 2 dalį Organizacijos parengtų sutarčių aiškinimo ar taikymo, jei jie neišsprendžiami draugiškai arba nepateikiami įprastiniams teismams, ginčo šalių susitarimu gali būti perduodami spręsti arbitražui. 29–32 straipsniai taikomi arbitražo sudėčiai ir arbitražo procedūrai.

§ 3. Kiekviena valstybė, pareikšdama pageidavimą prisijungti prie Sutarties, gali pasilikti teisę netaikyti visų arba dalies šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų.

§ 4. Valstybė, pagal šio straipsnio 3 dalį padariusi išlygą, bet kuriuo metu gali ją atšaukti pranešdama apie tai depozitarui. Atšaukimas įsigalioja praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kurią depozitaras pranešė apie tai valstybėms narėms.

29 straipsnis

SUSITARIMAS KREIPTIS Į ARBITRAŽĄ. ARBITRAŽO KANCELIARIJA

Šalys sudaro susitarimą kreiptis į arbitražą. Susitarime būtinai nurodoma:

a) ginčo esmė;

b) teismo sudėtis ir susitartas laikotarpis, per kurį turi būti paskirtas arbitras arba arbitrai;

c) sutarta arbitražo posėdžių vieta.

Apie susitarimą kreiptis į arbitražą turi būti pranešta generaliniam sekretoriui, kuris atlieka arbitražo kanceliarijos funkcijas.

30 straipsnis ARBITRAI

§ 1. Arbitrų sąrašą sudaro ir nuolatos atnaujina generalinis sekretorius. Kiekviena valstybė narė į arbitrų sąrašą gali pateikti dviejų savo piliečių kandidatūras.

§ 2. Arbitražas sudaromas iš vieno, trijų arba penkių arbitrų, kaip numatyta susitarime kreiptis į arbitražą. Arbitrai išrenkami iš asmenų, kurie įeina į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą. Tačiau jei susitarime kreiptis į arbitražą numatyti penki arbitrai, kiekviena šalis gali pasirinkti po vieną arbitrą, kuris neįtrauktas į arbitrų sąrašą. Jei susitarime kreiptis į arbitražą numatytas tik vienas arbitras, jis išrenkamas šalių tarpusavio susitarimu. Jei susitarime kreiptis į arbitražą numatyti trys arba penki arbitrai, kiekviena šalis atitinkamai pasirenka vieną arba du arbitrus; pastarieji, tarpusavy susitarę, paskiria trečiąjį ar penktąjį arbitrą, kuris yra arbitražo pirmininkas. Jei šalys negali susitarti dėl vieno arbitro išrinkimo arba jei išrinktieji arbitrai negali susitarti dėl trečiojo ar penktojo arbitro skyrimo, reikiamą arbitrą skiria generalinis sekretorius.

§ 3. Vienas arbitras arba trečiasis ar penktasis arbitrai negali būti nė vienos iš ginčo šalių nacionalinės priklausomybės, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys yra tos pačios nacionalinės priklausomybės.

§ 4. Trečiosios šalies įsitraukimas į ginčą arbitražo sudėčiai įtakos neturi.

31 straipsnis TVARKA. IŠLAIDOS

§ 1. Arbitražas nustato tvarką, kurios turi būti laikomasi, atsižvelgdamas į šias nuostatas:

a) arbitražas atlieka tyrimą ir sprendžia bylą remdamasis šalių pateiktais parodymais, bet šalių pateikiamų faktų interpretavimas neturi jam įtakos;

b) jis negali priteisti daugiau ar ko nors skirtingo, negu reikalauja ieškovas pateiktame ieškinyje, taip pat negali priteisti mažiau, negu pripažino atsakovas;

c) arbitražas parengia savo sprendimą, kuriame pagrindžia priimtus sprendimus, o generalinis sekretorius apie sprendimą praneša šalims;

d) jeigu tos vietos, kur posėdžiauja arbitražas, privalomosios įstatymų nuostatos nenumato kitaip ir jeigu ginčo šalys nesusitaria kitaip, arbitražo sprendimas yra galutinis.

§ 2. Arbitrų užmokestį nustato generalinis sekretorius.

§ 3. Arbitražas savo sprendime nustato arbitražo išlaidų sumą ir nusprendžia, kaip tos išlaidos ir arbitrų užmokestis turi būti paskirstytas šalims.

32 straipsnis SENATIS. VYKDYMAS

§ 1. Senaties termino nutraukimo atžvilgiu arbitražo proceso pradžia sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir pagal materialinę teisę ieškinio pareiškimas įprastiniuose teismuose.

§ 2. Arbitražo sprendimas kiekvienoje valstybėje narėje pradedamas vykdyti atlikus visus formalumus, kurių reikalauja valstybių, kuriose tas sprendimas turi būti vykdomas, įstatymai. Byla iš esmės nepernagrinėjama.

VI DALIS SUTARTIES KEITIMAS

33 straipsnis KOMPETENCIJA

§ 1. Generalinis sekretorius nedelsdamas praneša valstybėms narėms apie valstybių narių jam pateiktus arba savo parengtus pasiūlymus pakeisti Sutartį.

§ 2. Jei šio straipsnio 4–6 dalyse nenumatyta kitaip, sprendimus dėl pasiūlymų pakeisti Sutartį priima Generalinė Asamblėja.

§ 3. Svarstydama pasiūlymą pakeisti Sutartį, Generalinė Asamblėja 14 straipsnio 6 dalyje numatyta balsų dauguma gali nuspręsti, kad pasiūlymas yra glaudžiai susijęs su viena ar keliomis Sutarties priedų nuostatomis. Tokiu atveju ir šio straipsnio 4–6 dalių antruosiuose sakiniuose numatytais atvejais Generalinė Asamblėja taip pat įgaliota priimti sprendimą dėl tos priedų nuostatos ar nuostatų pakeitimo.

§ 4. Atsižvelgdamas į Generalinės Asamblėjos pagal šio straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį priimtus sprendimus, Peržiūros komitetas priima sprendimus dėl pasiūlymų pakeisti:

a) 9 straipsnį ir 27 straipsnio 2–10 dalis;

b) CIV vienodąsias taisykles, išskyrus 1, 2, 5, 6, 16, 26–39, 41–53 ir 56–60 straipsnius;

c) CIM vienodąsias taisykles, išskyrus 1 ir 5 straipsnius, 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8, 12 straipsnius, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, 19 straipsnio 6 ir 7 dalis, 23–27, 30–33, 36–41 ir 44–48 straipsnius;

d) CUV vienodąsias taisykles, išskyrus 1, 4, 5 ir 7–12 straipsnius;

e) CUI vienodąsias taisykles, išskyrus 1, 2, 4, 8–15, 17–19, 21, 23–25 straipsnius;

f) APTU vienodąsias taisykles, išskyrus 1, 3 ir 9–11 straipsnius ir šių taisyklių priedus;

g) ATMF vienodąsias taisykles, išskyrus 1, 3 ir 9 straipsnius.

Kai pagal šios straipsnio dalies a–g punktus siūlymai dėl pakeitimo pateikiami Peržiūros komitetui, vienas trečdalis šiame komitete atstovaujamų valstybių gali pareikalauti, kad šie siūlymai būtų perduoti spręsti Generalinei Asamblėjai.

§ 5. RID ekspertų komitetas priima sprendimus dėl siūlymų pakeisti Pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo geležinkeliais taisykles (RID). Kai tokie siūlymai pateikti RID ekspertų komitetui, vienas trečdalis šiame komitete atstovaujamų valstybių gali pareikalauti, kad šie siūlymai būtų perduoti spręsti Generalinei Asamblėjai.

§ 6. Techninių ekspertų komitetas priima sprendimus dėl siūlymų pakeisti APTU vienodųjų taisyklių priedus. Kai tokie siūlymai pateikti Techninių ekspertų komitetui, vienas trečdalis šiame komitete atstovaujamų valstybių gali pareikalauti, kad tie siūlymai būtų perduoti spręsti Generalinei Asamblėjai.

34 straipsnis

GENERALINĖS ASAMBLĖJOS SPRENDIMAI

§ 1. Generalinis sekretorius praneša valstybėms narėms apie Generalinės Asamblėjos priimtus Sutarties pakeitimus.

§ 2. Generalinės Asamblėjos priimti Sutarties pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms, išskyrus tas, kurios iki pakeitimų įsigaliojimo yra pareiškusios, kad nepritaria tiems pakeitimams, praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią jiems pritarė du trečdaliai valstybių narių.

§ 3. Generalinės Asamblėjos priimti Sutarties priedų pakeitimai praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią jiems pritarė pusė valstybių narių, nepateikusių pareiškimo pagal 42 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį, įsigalioja visoms valstybėms narėms, išskyrus tas, kurios iki pakeitimų įsigaliojimo pareiškė, kad nepritaria pakeitimams, ir išskyrus tas, kurios yra pateikusios pareiškimą pagal 42 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį.

§ 4. Valstybės narės savo pranešimus, kad pritaria Generalinės Asamblėjos priimtiems Sutarties pakeitimams, taip pat pareiškimus, kad jos nepritaria tiems pakeitimams, siunčia generaliniam sekretoriui. Generalinis sekretorius apie juos praneša kitoms valstybėms narėms.

§ 5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius pranešė, kad įvykdytos pakeitimų įsigaliojimui būtinos sąlygos.

§ 6. Priimdama pakeitimą, Generalinė Asamblėja gali nurodyti, kad valstybė narė, kuri pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalį pateiks pareiškimą ir kuri per aštuoniolika mėnesių nuo pakeitimo įsigaliojimo pakeitimui nepritars, pasibaigus šiam laikotarpiui bus pašalinta iš Organizacijos.

§ 7. Kai Generalinė Asamblėja priima sprendimus dėl Sutarties priedų, nuo tų sprendimų įsigaliojimo sustabdomas viso atitinkamo priedo taikymas susisiekimui su tomis valstybėmis narėmis ir tarp tų valstybių narių, kurios pagal šio straipsnio 3 dalį per nustatytą laiką sprendimui nepritarė. Generalinis sekretorius praneša valstybėms narėms apie tokį sustabdymą; sustabdymas nutraukiamas praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius praneša kitoms valstybėms narėms apie nepritarimo atšaukimą.

35 straipsnis

KOMITETŲ SPRENDIMAI

§ 1. Generalinis sekretorius praneša valstybėms narėms apie komitetų priimtus Sutarties pakeitimus.

§ 2. Sutarties pakeitimai, kuriuos priima Peržiūros komitetas, įsigalioja visoms valstybėms narėms dvylikto mėnesio pirmąją dieną skaičiuojant nuo to mėnesio, per kurį generalinis sekretorius pranešė apie tuos pakeitimus valstybėms narėms. Valstybės narės per keturis mėnesius po tokio pranešimo gali pareikšti prieštaravimą. Jei ketvirtadalis valstybių narių pareiškia prieštaravimą, pakeitimas neįsigalioja. Jei valstybė narė per keturis mėnesius pareiškia prieštaraujanti Peržiūros komiteto priimtam sprendimui ir denonsuoja Sutartį, denonsavimas įsigalioja tą dieną, kurią numatytas to sprendimo įsigaliojimas.

§ 3. Peržiūros komiteto priimti Sutarties priedų pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms dvylikto mėnesio pirmąją dieną skaičiuojant nuo to mėnesio, per kurį generalinis sekretorius pranešė apie juos valstybėms narėms. RID ekspertų komiteto arba Techninių ekspertų komiteto priimti pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms šešto mėnesio pirmąją dieną skaičiuojant nuo to mėnesio, per kurį generalinis sekretorius pranešė apie juos valstybėms narėms.

§ 4. Per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo dienos valstybės narės gali pareikšti prieštaravimą. Jei prieštaravimą pareiškia vienas ketvirtadalis valstybių narių, pakeitimas neįsigalioja. Tose valstybėse narėse, kurios per nustatytą laiką pareiškia prieštaraujančios sprendimui, nuo sprendimo įsigaliojimo viso atitinkamo priedo taikymas sustabdomas tiek, kiek tai susiję su susisiekimu su tomis valstybėmis narėmis ir tarp jų. Tačiau jei prieštaravimas pareikštas tik dėl techninio standarto patvirtinimo arba vienodų techninių normų priėmimo, nuo sprendimo įsigaliojimo sustabdomas tik to standarto ar tų normų taikymas susisiekimui su tomis valstybėmis ir tarp jų; tokia pat taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai pareikštas dalinis prieštaravimas.

§ 5. Generalinis sekretorius praneša valstybėms narėms apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytus sustabdymus; taikymo sustabdymas nutraukiamas praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius pranešė kitoms valstybėms narėms apie tokio prieštaravimo atšaukimą.

§ 6. Nustatant šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų prieštaravimų skaičių, neskaičiuojamos valstybės narės, kurios:

a) neturi teisės balsuoti (14 straipsnio 5 dalis, 26 straipsnio 7 dalis arba 40 straipsnio 4 dalis),

b) nėra atitinkamo komiteto narės (16 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys),

c) yra padariusios pareiškimą pagal APTU vienodųjų taisyklių 9 straipsnio 1 dalį.

VII DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis DEPOZITARAS

§ 1. Šios Sutarties depozitaras – generalinis sekretorius. Jo, kaip depozitaro, funkcijos nustatytos 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės VII dalį.

§ 2. Jei kyla valstybės narės ir depozitaro ginčas dėl depozitaro funkcijų vykdymo, depozitaras arba atitinkama valstybė narė turi pranešti apie tai kitoms valstybėms narėms arba, iškilus būtinybei, perduoti tą ginčą spręsti Administraciniam komitetui.

37 straipsnis PRISIJUNGIMAS PRIE SUTARTIES

§ 1. Prisijungti prie šios Sutarties gali kiekviena valstybė, kurios teritorijoje eksploatuojama geležinkelio infrastruktūra.

§ 2. Valstybė, norinti prisijunti prie Sutarties, pateikia paraišką depozitarui. Depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms.

§ 3. Paraiška laikoma priimta praėjus trims mėnesiams nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo, jei bent penkios valstybės narės nepareiškia depozitarui tam prieštaraujančios. Depozitaras nedelsdamas apie tai, kad paraiška priimta, praneša valstybei pareiškėjai ir valstybėms narėms. Prisijungimas įsigalioja pirmąją trečio mėnesio dieną po pranešimo dienos.

§ 4. Jei per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką bent penkios valstybės narės pareiškia prieštaravimą, paraiška dėl prisijungimo pateikiama spręsti Generalinei Asamblėjai.

§ 5. Atsižvelgiant į 42 straipsnį, bet koks prisijungimas prie Sutarties gali būti siejamas tik su ta Sutarties redakcija, kuri galioja prisijungimo metu.

38 straipsnis

EKONOMINĖS INTEGRACIJOS REGIONINIŲ ORGANIZACIJŲ PRISIJUNGIMAS

§ 1. Prie Sutarties prisijungti gali ekonominės integracijos regioninės organizacijos, kurios turi teisę šios sutarties reglamentuojamais klausimais priimti savo teisės aktus, privalomus jų valstybėms narėms ir kurių narės yra viena ar daugiau valstybių narių. Šio prisijungimo sąlygos nustatomos Organizacijos ir regioninės organizacijos sudarytoje sutartyje.

§ 2. Regioninė organizacija gali naudotis jos nariams šios Sutarties suteiktomis teisėmis tiek, kiek jos susijusios su organizacijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Tai taikoma ir įsipareigojimams, tenkantiems valstybėms narėms pagal šią Sutartį, išskyrus 26 straipsnyje nurodytus finansinius įsipareigojimus.

§ 3. Naudodamosi savo teise balsuoti ir teise prieštarauti, numatytomis 35 straipsnio 2 ir 4 dalyse, regioninės organizacijos turi tiek balsų, kiek jos turi narių, kurie kartu yra ir Organizacijai priklausančios valstybės narės. Pastarosios savo teisėmis, svarbiausia savo teise balsuoti, gali

naudotis tiek, kiek leidžiama pagal šio straipsnio 2 dalį. Regioninė organizacija teisės balsuoti dėl IV dalies neturi.

§ 4. Nutraukiant prisijungimą 41 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

39 straipsnis ASOCIJUOTOS NARĖS

§ 1. Kiekviena valstybė, kurios teritorijoje eksploatuojama geležinkelių infrastruktūra, gali tapti Organizacijos asocijuota nare. 32 straipsnio 2–5 dalys taikomos mutatis mutandis.

§ 2. Asocijuota narė gali dalyvauti 13 straipsnio 1 dalies a ir c–f punktuose nurodytų organų veikloje tik patariamojo balso teise. Asocijuota narė negali būti skiriama Administracinio komiteto nare. Asocijuotos narės įmokų Organizacijos išlaidoms padengti dydis lygus 0,25 proc. visų įmokų (26 straipsnio 3 dalis).

§ 3. Nutraukiant asocijuotą narystę 41 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

40 straipsnis NARYSTĖS SUSTABDYMAS

§ 1. Valstybė narė gali, nedenonsuodama Sutarties, prašyti sustabdyti jos narystę Organizacijoje, jei jos teritorijoje nutraukiamas tarptautinis geležinkelių susisiekimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tos valstybės narės.

§ 2. Sprendimą dėl prašymo sustabdyti narystę priima Administracinis komitetas. Toks prašymas generaliniam sekretoriui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Komiteto sesijos pradžios.

§ 3. Narystės sustabdymas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius pranešė apie Administracinio komiteto sprendimą. Narystės sustabdymas nutraukiamas, kai valstybė narė praneša apie tarptautinio geležinkelių susisiekimo atnaujinimą jos teritorijoje. Generalinis sekretorius nedelsdamas apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

§ 4. Sustabdytos narystės pasekmės:

a) valstybė narė atleidžiama nuo įsipareigojimo prisidėti prie Organizacijos išlaidų finansavimo;

b) suspenduojama jos teisė balsuoti Organizacijos organuose;

c) sustabdoma jos teisė pareikšti prieštaravimą pagal 34 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 35 straipsnio 2 ir 4 dalis.

41 straipsnis SUTARTIES DENONSAVIMAS

§ 1. Sutartis gali būti bet kuriuo metu denonsuota.

§ 2. Norinti denonsuoti Sutartį valstybė narė apie tai praneša depozitarui. Denonsavimas įsigalioja kitų metų gruodžio 31 d.

42 straipsnis

PAREIŠKIMAI DĖL SUTARTIES IR IŠLYGOS

§ 1. Kiekviena valstybė narė gali bet kuriuo metu pareikšti, kad ji netaikys tam tikrų Sutarties priedų. Be to, išlygos ir pareiškimai, kad netaikomos tam tikros pačios Sutarties ar jos priedų nuostatos, leidžiami tik tais atvejais, kai tokios išlygos ir pareiškimai yra aiškiai numatyti pačiose nuostatose.

§ 2. Išlygos ir pareiškimai pateikiami depozitarui. Jie įsigalioja tada, kai atitinkamai valstybei įsigalioja Sutartis. Kiekvienas pareiškimas, pateiktas po Sutarties įsigaliojimo, įsigalioja kitų metų po pareiškimo pateikimo gruodžio 31 d. Depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms.

43 straipsnis ORGANIZACIJOS PALEIDIMAS

§ 1. Generalinė Asamblėja gali priimti sprendimą dėl Organizacijos paleidimo ir dėl galimo jos įgaliojimų perdavimo kitai tarpvyriausybinei organizacijai, nustatydama kartu su ta organizacija tam tikrais atvejais tokio perdavimo sąlygas.

§ 2. Kai Organizacija paleidžiama, jos turtas paskirstomas toms valstybėms narėms, kurios be pertraukos paskutinius penkerius kalendorinius metus, buvusius prieš tuos, kuriais priimtas sprendimas pagal šio straipsnio 1 dalį, buvo Organizacijos narės; turtas šioms valstybėms narėms paskirstomas proporcingai vidutinei procentais išreikštai daliai, kuria jos prisidėjo prie Organizacijos išlaidų per tuos penkerius metus.

44 straipsnis

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

34 straipsnio 7 dalyje, 35 straipsnio 4 dalyje, 41 straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnyje numatytais atvejais sutarčių, kurioms taikomos CIV vienodosios taisyklės, CIM vienodosios taisyklės, CUV vienodosios taisyklės arba CUI vienodosios taisyklės, sudarymo metu galioję įstatymai taikomi esamoms sutartims.

45 straipsnis SUTARTIES TEKSTAI

§ 1. Sutartis sudaroma anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Iškilus nesutarimams, vadovaujamasi tekstu prancūzų kalba.

§ 2. Vienos iš atitinkamų valstybių siūlymu Organizacija skelbia oficialų Sutarties vertimą į bet kurią kitą kalbą, jei ta kalba yra valstybinė kalba bent dviejų valstybių narių teritorijose. Šie vertimai parengiami bendradarbiaujant su atitinkamos valstybės narės kompetentingomis tarnybomis.