PAPILDOMO DRAUDIMO NUO INVALIDUMO DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO TAISYKLĖS Nr. 006
PAPILDOMO DRAUDIMO NUO INVALIDUMO DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO TAISYKLĖS Nr. 006
Sutartis – papildomo draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo sutartis sudaryta tarp draudiko ir draudėjo šių taisyklių pagrindu, remiantis draudėjo prašymu ir pasirašant draudimo polisą.
Draudikas – UAB “Seesam Lietuva gyvybės draudimas”
Draudėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris sudaro sutartį su draudiku savo ar kito asmens naudai.
Apdraustasis – draudėjo nurodytas ir sutartyje įvardintas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas moka draudimo išmoką.
Naudos gavėjas – sutartyje nurodytas apdraustasis.
Nelaimingas atsitikimas – prieš apdraustojo valią dėl staigių, netyčinių, nenumatytų išorinių jėgų įvykęs atsitikimas, kurio metu apdraustasis patiria kūno sužalojimą, įskaitant skendimą, šilumos smūgį, saulės smūgį, nušalimą, apsinuodijimą dujomis ar kitomis toksiškomis medžiagomis, atsitiktinai patekusiomis į organizmą, išskyrus apsinuodijimą maistu.
Draudimo išmoka – išmokos, numatytos šiose draudimo rūšies taisyklėse, kurias draudikas, remdamasis draudiminį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, įvykus draudiminiam įvykiui privalo mokėti asmeniui, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką pagal sutartį.
1. Sutarties sudarymas
1.1 Papildomas draudimas nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo (toliau – papildomas draudimas) sudaromas prie pagrindinio gyvybės draudimo. Pagrindinis draudimas yra draudimas pagal bet kurias UAB “Seesam Lietuva gyvybės draudimas” gyvybės draudimo taisykles.
1.2 Papildomas draudimas neatsiejamas ir negalioja be pagrindinio draudimo. Papildomam draudimui taikomos pagrindinio draudimo taisyklės tiek, kiek jos neprieštarauja papildomo draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo taisyklių nuostatoms.
1.3 Draudėjas, norėdamas sudaryti papildomo draudimo sutartį, užpildo pagrindinio draudimo prašymą pagal pagrindinio draudimo taisykles bei Papildomo draudimo prašymą.
1.4 Atsižvelgdamas į draudimo riziką, draudikas gali prašyti papildomos informacijos apie apdraustojo sveikatos būklę, gyvenimo būdą, draudėjo ir apdraustojo finansinę padėtį.
1.5 Draudikas, atsižvelgęs į draudimo riziką, sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, gali siūlyti draudėjui sudaryti sutartį kitomis nei nurodyta prašyme sąlygomis (nustatant mažesnę draudimo sumą, didesnę papildomo draudimo įmoką, trumpinant draudimo laikotarpį ar kt.).
1.6 Draudikas, įvertinęs jam suteiktą informaciją, sudaro su draudėju papildomo draudimo sutartį.
1.7 Draudėjas privalo informuoti apdraustąjį apie papildomą draudimą bei jo sąlygas ir garantuoti, kad apdraustasis vykdys sutarties sąlygas.
2. Draudiminiai įvykiai
2.1 Draudiminiu įvykiu yra laikomas apdraustojo kūno sužalojimas dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio sutarties galiojimo metu, jeigu sužalojimo pasekmė yra pastovus apdraustojo invalidumas.
2.2 Draudimo išmoka mokama, jei per vienerius metus po nelaimingo atsitikimo nustatoma, kad invalidumas yra pastovus.
3. Nedraudiminiai įvykiai
3.1 Draudiminiais įvykiais nelaikomi atsitikimai ir draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, jei apdraustasis patiria kūno sužalojimą dėl:
- įgimtų ar įgytų fizinių trūkumų arba susirgimų, išskyrus fizinius trūkumus ar susirgimus, atsiradusius kito draudiminio įvykio, įvykusio sutarties galiojimo metu;
- karo, masinių riaušių, radioaktyvaus apnuodijimo (intoksikacijos), gamtinių katastrofų sukeltų masinių nelaimių;
- apdraustojo tyčinio susižalojimo ar bandymo nusižudyti;
- apdraustojo veikos, kurioje kompetentinga institucija nustatė tyčinio nusikaltimo požymius;
- dėl alkoholinio, narkotinio ar toksinio apsvaigimo ar apsinuodijimo svaiginantis šiomis medžiagomis;
- gydančio gydytojo nepaskirtų medikamentų ar narkotinių medžiagų vartojimo, arba paskirtų medikamentų vartojimo nesilaikant gydytojo nurodymų, taip pat gydytojų veiksmų operacijos ar medicininių procedūrų metu, išskyrus atvejus, kai medicininės procedūros buvo atliktos atsitikus kitam šiose taisyklėse aprašytam draudiminiam įvykiui;
- apdraustojo bet kurios transporto priemonės ar savaeigio mechanizmo valdymo, neturint atitinkamo vairuotojo pažymėjimo, atitinkamų įgaliojimų ar esant alkoholiniam (kai alkoholio koncentracija kraujyje lygi arba viršija 0,4 promiles), toksiniam ar narkotiniam apsvaigimui;
- apdraustojo dalyvavimo bet kokiose profesionalaus sporto varžybose ar treniruotėse, taip pat dalyvavimo pavojingų sporto šakų treniruotėse ar varžybose (kovos sporto, jėgos sporto šakos, motorinės sporto šakos, parašiutizmas, sklandymas, alpinizmas, kalnų slidinėjimas, nardymas), jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;
- apdraustojo dalyvavimo sporto ar laisvalaikio renginiuose, kuriuose naudojamos motorizuotos žemės, oro ar vandens transporto priemonės;
- skrydžio bet kokiu lėktuvu, kuris nepriklauso jokiai oficialiai įregistruotai aviakompanijai ir neturi teisės užsiimti keleivių vežimu;
- apdraustajam atliekant bet kokią karo tarnybą.
3.2 Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jei draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo kaltės (tyčinės veikos), išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir orumo gynimu.
3.3 Draudikas nemoka draudimo išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko laikotarpiu, kai sutarties galiojimas buvo sustabdytas.
4. Draudimo objektas
4.1 Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su žala apdraustojo sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo.
5. Draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo
pagrindai
5.1 Draudimo suma tai suma, kuria draudžiami apdraustojo turtiniai interesai. Ji nustatoma sudarant sutartį draudėjo ir draudiko susitarimu.
5.2 Draudimo suma visa arba jos procentinė dalis išmokama įvykus draudiminiam
įvykiui.
5.3 Draudimo įmokos už papildomą traumos dėl nelaimingo atsitikimo draudimą yra išskaičiuojamos iš pagrindinio gyvybės draudimo sukauptos sumos kiekvieno mėnesio paskutinę dieną.
5.4 Draudimo įmokos už papildomą draudimą priklauso nuo draudimo sumos, apdraudžiamojo asmens lyties, amžiaus, bei kitų rizikos faktorių.
5.5 Galiojant Sutarčiai draudikas gali pakeisti draudimo įmokas už papildomą draudimą, vienodai keisdamas įmokas visiems draudėjams. Draudikas raštu informuoja draudėją prieš 60 dienų iki draudimo įmokų keitimo. Draudėjui nesutinkant su įmokų pakeitimu, jis turi teisę nutraukti sutartį, kaip nurodyta šių taisyklių 6.2 punkte.
6. Sutarties galiojimo terminai ir ribos, nutraukimas
6.1 Papildomo draudimo sutartis įsigalioja draudimo polise nurodytą dieną, 0.00 val., bet ne anksčiau kaip kitą dieną po pirmos pagrindinio draudimo įmokos sumokėjimo. Papildomo draudimo sutartis pasibaigia draudimo polise nurodytą dieną, 24.00 val.
6.2 Draudėjas turi teisę bet kokiu atveju nutraukti papildomo draudimo sutartį nuo bet kurio mėnesio pirmos dienos, apie tai pranešdamas draudikui raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomos sutarties nutraukimo datos. Už praėjusį sutarties galiojimo laiką draudimo įmokos negrąžinamos.
6.3 Kai sutartis nutraukiama, tai nuo sutarties nutraukimo datos draudimo įmokos už šį papildomą draudimą nebeišskaičiuojamos iš pagrindinio gyvybės draudimo Sukauptos sumos.
6.4 Draudikas gali vienašališkai nutraukti sutartį tik, kai draudėjas pažeidžia sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Draudikas apie sutarties nutraukimą privalo informuoti draudėją raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomos sutarties nutraukimo datos.
6.5 Jei pagrindinio gyvybės draudimo sukaupta suma tampa mažesne nei papildomo draudimo įmokos ir kitos sumos, kurios turėtų būti išskaičiuotos iš sukauptos sumos per ateinančius du mėnesius, draudikas siunčia pranešimą draudėjui, nurodydamas padengti įsiskolinimą. Draudėjas turi sumokėti ne mažiau kaip dvi mėnesines pagrindinio gyvybės draudimo įmokas, o jei pagrindinio gyvybės draudimo sutartyje
numatytas kitoks nei mėnesinis draudimo įmokų mokėjimo periodiškumas, Draudėjas turi sumokėti ne mažiau kaip vieną draudimo įmoką. Draudėjas turi sumokėti visas trūkstamas pagrindinio gyvybės draudimo įmokas, jei sutartis galioja pirmus metus.
6.6 Jei draudėjas nesumoka įmokų (nurodytų punkte 6.5) per 15 dienų nuo pranešimo gavimo, draudimo apsauga yra sustabdoma ir atnaujinama tik sumokėjus draudimo įmokas. Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti papildomo draudimo sutartį.
6.7 Papildomo draudimo sutartis pasibaigia:
- jei miršta apdraustasis;
- jei įvyksta sutartyje numatytas draudiminis įvykis;
- nutrūksta ar kitaip pasibaigia pagrindinio gyvybės draudimo sutartis;
- jei yra kiti Draudimo įstatymo nustatyti prievolių pasibaigimo pagrindai.
6.8 Sutartis galioja Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų.
6.9 Sutartis galioja draudimo polise nurodytą terminą.
7. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
7.1 Draudėjas turi teisę:
- susipažinti su papildomo draudimo sąlygomis ir taisyklėmis;
- gauti iš draudiko bet kokią su papildomo draudimo sutartimi, jos sąlygomis ir
įmokomis susijusią informaciją.
7.2 Draudėjas privalo suteikti išsamią ir teisingą informaciją apie apdraustojo sveikatos būklę ir kitą su sutartimi susijusią informaciją.
7.3 Draudikas privalo:
- supažindinti draudėją su šiomis taisyklėmis;
- teikti draudėjui konsultacijas, susijusias su papildomo draudimo sutartimi.
- raštu suteikti draudėjui informaciją, kurią draudikas privalo suteikti draudėjui pagal įstatymus.
7.4 Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti papildomo draudimo sutartį nenurodydamas priežasčių.
8. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos sutarties galiojimo metu
8.1 Draudėjas privalo:
- laikytis šių papildomo draudimo taisyklių nustatytų reikalavimų;
- pateikti draudikui visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus.
8.2 Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas įsipareigoja teikti teisingą informaciją, susijusią su papildomo draudimo sutartimi, taip pat raštu informuoti draudiką apie bet kokį apdraustojo, draudėjo ar naudos gavėjo asmens tapatybės duomenų arba adreso pasikeitimą.
8.3 Draudėjas privalo per 14 dienų informuoti draudiką apie apdraustojo darbinės veiklos ar gyvenimo būdo pasikeitimą sutarties galiojimo metu, jei dėl šių pasikeitimų didėja ar gali padidėti draudimo rizika. Draudikas, informuotas apie rizikos padidėjimą, turi teisę atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką.
8.4 Draudikas turi teisę keisti kitas draudimo sąlygas nei nurodyta 5.4 punkte, tik tokiais atvejais, kaip:
- įsigaliojus naujam arba pakeitus/ papildžius anksčiau galiojantį teisės aktą, kuris turi įtakos šios sutarties vykdymui;
- pasikeitus nuo draudiko nepriklausančioms aplinkybėms (mokesčiams, oficialiam vartojimo kainų indeksui ar pan.), draudikas turi teisę keisti specialių paslaugų mokesčius, bet ne daugiau, nei įtakojo anksčiau įvardinti faktoriai.
Draudėjas apie tai informuojamas raštu ne vėliau kaip 30 dienų iki pasikeitimo įsigaliojimo. Draudėjui (fiziniam asmeniui) nesutinkant su draudimo sąlygų pakeitimu, jis turi teisę nutraukti sutartį pagal tvarką, nurodytą šių taisyklių 6.2 punkte.
8.5 Draudikas privalo:
- neskelbti informacijos apie draudėjo turtinę padėtį, apdraustojo sveikatos būklę, kitos informacijos, gautos vykdant sutartį, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
- įvykus draudiminiam įvykiui, sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo išmokas;
- draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo (poliso) dublikatą ar kitus sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus.
9. Žalos nustatymo tvarka
9.1 Draudikas, gavęs pradinę informaciją apie apdraustojo kūno sužalojimą, atlieka draudiminio įvykio tyrimą, kurio metu iš kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų gali būti prašoma pateikti informaciją, paaiškinimus, dokumentų kopijas.
9.2 Jei dėl draudiminio įvykio vertinimo kyla nesutarimai tarp sutarties šalių, draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad draudiminio įvykio tyrimą atliktų ekspertas (ekspertai). Kiekviena šalis turi raštu supažindinti ekspertą (ekspertus) su visais faktais ir dokumentais, kurie gali turėti įtakos teisingai įvertinant apdraustojo sveikatos būklę.
9.3 Ekspertai savo išvadas pateikia abiem šalims vienu metu. Šalis turi teisę nesutikti su ekspertų išvada dėl apdraustojo sveikatos būklės ir kreiptis į teismą.
9.4 Ekspertais negali būti asmenys, tarnybiškai ar kitaip priklausomi nuo vienos iš šalių, taip pat asmenys, esantys bent vienos iš šalies konkurentai ar partneriai.
10. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai
10.1 Draudimo išmoka lygi tam tikrai draudimo sumos procentinei daliai. Išmokos dydis, priklausomai nuo sveikatos pažeidimų dydžio, nustatomas pagal “Draudimo išmokų, mokamų invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo atveju, apskaičiavimo lentelę” (priedas Nr.1).
10.2 Per visą draudimo laikotarpį sumokėtų draudimo išmokų suma neturi viršyti draudimo sumos.
10.3 Jei nelaimingo atsitikimo metu apdraustasis buvo apdraustas Xxxxxxxxx mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimu, tai draudimo išmoka dėl invalidumo bus išskaičiuojama iš mirties dėl nelaimingo atsitikimo išmokos, jei mirtį nulėmė tas pats nelaimingas atsitikimas.
10.4 Draudikas turi būti nedelsiant ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo draudiminio
įvykio informuojamas apie apdraustojo kūno sužalojimą dėl nelaimingo atsitikimo.
10.5 Kreipiantis į draudiką dėl draudimo išmokos reikia pateikti tokius dokumentus:
- paraišką draudimo išmokai;
- draudimo polisą (originalą);
- dokumentus iš sveikatos priežiūros įstaigos su išsamiu patirto sužalojimo, jo sunkumo, gydymo ir pasekmių aprašymu, invalidumo pažymėjimo kopiją;
- kitus teisę į išmoką patvirtinančius dokumentus;
- asmenybę patvirtinantį dokumentą.
Visas išlaidas, susijusias su čia išvardintų dokumentų bei reikalingos informacijos gavimu apmoka į draudimo išmoką pretenduojantys asmenys.
10.6 Draudikas gali reikalauti papildomos informacijos, reikalingos draudimo išmokai nustatyti.
10.7 Draudimo išmoka sumokama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą ir jo aplinkybes.
10.8 Jei Naudos gavėjas mirė, draudimo išmoka sumokama fiziniam arba juridiniam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
11. Sutarties pakeitimo sąlygos
11.1 Papildomo draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas gali padidinti arba sumažinti draudimo sumą, raštu informuodamas apie tai draudiką ir gavęs draudiko sutikimą. Jei draudėjas nori padidinti draudimo sumą, draudikas gali reikalauti papildomos informacijos apie apdraustojo sveikatos būklę, gyvenimo būdą, pomėgius bei kitus rizikos faktorius.
11.2 Keičiant papildomo draudimo sąlygas, draudėjas sumoka draudiko nustatyto dydžio mokestį.
11.3 Draudėjas privalo informuoti apdraustąjį apie bet kokius sutarties pakeitimus.
12. Pareiga atskleisti informaciją
12.1 Jeigu po papildomo draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio atsitikimo galimybei, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio įvykio ar neturėjo įtakos draudiminiam įvykiui.
12.2 Jeigu po papildomo draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas dėl neatsargumo nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio atsitikimo galimybei, tai draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šių aplinkybių sužinojimo pasiūlyti draudėjui pakeisti papildomo draudimo sutartį. Jeigu draudėjas atsisako tai padaryti ir/ar per vieną mėnesį neatsako į pateiktą pasiūlymą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti papildomo draudimo sutartį.
12.3 Jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs papildomo draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio atsitikimo galimybei dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti papildomo draudimo sutartį.
12.4 Jei draudėjas dėl neatsargumo nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio atsitikimo galimybei, tai įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui pateikus visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio atsitikimo galimybei, dalį, proporcingą nustatytos rizikos įmokos ir įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis būtų pateikęs visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio atsitikimo galimybei, santykiui.
12.5 Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties.
13. Sutarčių perdavimas
13.1 Draudikas, informavęs draudėją prieš 2 mėnesius, turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal sutartis, t.y. perduoti sutartis kitam draudikui draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyta tvarka
13.2 Draudėjas turi teisę pareikšti prieštaravimą raštu draudikui dėl jo sutarties perdavimo.
13.3 Draudėjui pareiškus prieštaravimą, jo sutartis laikoma nutraukta, nuo prieštaravimą pareiškiančio rašto gavimo dienos, o draudimo įmokos už praėjusį laikotarpį negrąžinamos.
14. Netesybos už piniginių prievolių nevykdymą
14.1 Už pavėluotą piniginių prievolių įvykdymą šalis sumoka kitai šaliai 0,02% dydžio delspinigius per dieną nuo nesumokėtos sumos.
15. Ginčų tarp draudėjo ir draudimo įmonės sprendimo tvarka
15.1 Visi ginčai tarp draudėjo ir draudiko sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybų keliu, ginčas tarp draudėjo ir draudiko yra sprendžiamas teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Generalinis direktorius Xxxxxxxxx Xxxxxxxx
Taisyklės Nr. 006
Priedas Nr. 1
1. Draudimo išmokų, mokamų invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo
atveju, apskaičiavimo lentelė
PASTABOS:
1. Invalidumo medicininį sunkumo laipsnį nustato draudiko gydytojas-ekspertas. Jei lentelėje nurodytas procentų intervalas, draudiko gydytojas-ekspertas nustato draudimo išmokos dydį, priklausomai nuo pakenkimo sveikatai dydžio. Jei kūno sužalojimas nėra paminėtas lentelėje, draudiko gydytojas-ekspertas sprendžia ar mokėti draudimo išmoką bei nustato jos dydį.
2. Organo funkcijos nepagydomas netekimas nustatomas praėjus ne mažiau kaip 9 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo draudiminio įvykio dienos. Tačiau, jeigu organo funkcijos negrįžtamas netekimas yra neabejotinas, draudimo išmoka mokama nelaukiant 9 mėnesių termino.
3. Vieno ar kelių draudiminių įvykių padarinių vertinimas negali viršyti 100% traumų draudimo sumos, o vienos kūno dalies visų sužalojimų, patirtų vienos traumos metu, įvertinimas procentais negali viršyti šios kūno dalies netekimo įvertinimo.
4. Jeigu dėl draudiminio įvykio netenkama organo (organo funkcijos), kurio dalies (funkcijos dalies) apdraustasis buvo netekęs iki draudiminio įvykio datos, mokamas draudimo išmokos procentas mažinamas, atsižvelgiant į buvusį organo dalies (organo funkcijos dalies) netekimą.
1. Atraminis ir judėjimo aparatas
3traipsnis | Nelaimingo atsitikimo padariniai | Draudimo išmo ka, procentais nuo draudimo sumos |
1.1. | 3tuburo pažeidimai: | |
Pastaba. Draudimo išmoka dėl stuburo pažeidimo mokama, jei sutrikimų buvimas pagr¡stas objektyviu tyrimu (rentgeno nuotraukos). 3varbiausias vaidmuo tenka dėl traumos atsiradusiam funkciniam apribojimui. | ||
• be judėjimo apribojimų ar nestabilumo | A | |
• nežymūs fukciniai sutrikimai, stuburo deformacija, recidyvuojantys pastovūs judėjimo apribojimai arba lengvos formos nestabilumas, reti arba trumpalaikiai lengvi stuburo sindromai | 1A | |
• vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai vienoje stuburo dalyje (deformacija, dažnai recidyvuojantis arba pastovus judėjimo apribojimas arba vidutinio sunkumo nestabilumas, dažnai recidyvuojantis ir dienas besitęsiantis stuburo sindromas) | 2A | |
• sunkūs funkciniai sutrikimai vienoje stuburo dalyje (deformacija, dažnai recidyvuojantis arba pastovus sunkios formos judėjimo apribojimas arba nestabilumas, dažnai recidyvuojantis ir savaites besitęsiantis ryškus stuburo sindromas) | 3A | |
• vidutinio sunkumo arba sunkūs funkciniai sutrikimai dviejose stuburo dalyse | 4A | |
• itin sunkūs funkciniai sutrikimai (pavyzdžiui, stuburo didelės dalies sustandėjimas; pastovus stuburo fiksavimas atraminiu korsetu, stuburo tris dalis fiksuojantis korsetas (Milwaukee korsetas)), sunkios formos skoliozė (pradedant 7Ao pagal Cobb´3) | 5A-7A | |
• sunkios formos krūvio nepakeliamumas, iki negalėjimo vaikščioti ir stovėti | 8A-1AA | |
Pastaba: Esant funkciniams sutrikimams ir poveikiui vidiniams organams (pavyzdžiui, pasireiškiančiam kaip kvėpavimo funkcijos sutrikimai), atriradusiems dėl nervų šaknelių suspaudimo bei spinalinio kanalo susiaurėjimo , reikalingas papildomas ¡vertinimas. | ||
1.2 | Dubens pažeidimai: | |
• be funkcinių sutrikimų | A | |
• lengvi funkciniai sutrikimai (stabili dubens žiedo juosta, yra s3nario pakitimai) | 1A | |
• vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai (nestabili dubens žiedo juosta , ¡skaitant antrinę artrozę) | 2A | |
• su sunkiais funkciniais sutrikimais ir deformacijomis | 3A-4A | |
Pastaba: Neurologiniai, ginekologiniai ir urologiniai funkciniai sutrikimai ir taip pat pakitimai klubo s3nariuose ¡vertinami atskirai. | ||
1.3. | Chroniškas osteomielitas: | |
Pastaba: Nustatant procent3 svarbi proceso lokalizacija, išplitimo mastas ir iš jo atsirad: funkciniai sutrikimai, proceso aktyvumas, poveikis bendrai būklei ir komplikacijos (amiloidozė, anemija). Jei liga vyksta priepuoliais, nustatomas vidutinis procentas. | ||
• lengvas laipsnis (procesas siaurai apribotas, mažas aktyvumas, nedidelis pūliavimas) | 2A | |
• vidutinio sunkumo (plačiai paplit:s procesas, dažnas ar pastovus pūliavimas, proceso aktyvum3 patvirtinantys laboratoriniai duomenys) | 4A | |
• sunkus laipsnis (dažni sunkūs recidyvai su kūno temperatūros padidėjimu, stiprus audinių pūliavimas, sekvestrų atsiskyrimas, proceso aktyvum3 patvirtinantys laboratoriniai duomenys ) | 6A | |
Galūnių pažeidimai | ||
Pastaba: Galūnės praradimo atveju lemiam3 reikšm: turi bigės ir artimiausių s3narių būklė. Esant netinkamai bigei, jos ligai ar s3narių funkciniams sutrikimams reikia procent3 pakelti 1A%, nepriklausomai nuo to, ar ligonis nešioja protez3 ar ne. Protezai, ortezės ir kitos papildomos priemonės ne¡takoja kompensacijos esant amputacijai arba funkciniams sutrikimams - procentas nemažinamas. Iš netikrų s3narių hipertrofinė pseudoartrozė laikoma palankesne už hipotrofinę.. Habitualinio išnirimo atveju procentas nustatomas pagal funkcin¡ sutrikimą ir išnirimų atvejų dažnumą. | ||
Viršutinių galūnių pažeidimai | ||
1.4. | Abiejų rankų arba plaštakų netekimas | 1AA |
1.5. | Vienos rankos ir vienos kojos netekimas | 1AA |
1.6. | Rankos amputacija nuo peties s3nario, arba labai trumpa bigė (collum chirurgicumi aukštyje) | 8A |
1.7. | Rankos amputacija nuo žasto arba alkūnės s3nario | 7A |
1.8. | Dilbio amputacija | 5A |
1.9. | Dilbio trumpa bigė (iki 7 cm) | 6A |
1.1A. | Plaštakos netekimas | 5A |
1.11. | Peties s3nario standumas palankioje būsenoje, esant pečių juostos tinkamam paslankumui (tinkamu laikomas standumas 45o abdukcijoje ir lengvai iškeltas ¡ priek¡) | 3A |
1.12. | Nepalankioje padėtyje sustandėj:s peties s3narys arba pečių juostos ribotas paslankumas | 4A–5A |
1.13. | Judėjimo apribojimas peties s3naryje (kartu su pečių juosta), rank3 galima pakelti iki 12Ao, su atitinkamu rotacijos ir abdukcijos apribojimu | 1A |
1.14. | Judėjimo apribojimas peties s3naryje (kartu su pečių juosta), rank3 galima pakelti iki 9Ao , su atitinkamu rotacijos ir abdukcijos apribojimu | 2A |
1.15. | Peties s3nario nestabilumas: | |
• saikingas – išnirimai yra reti, su vienerių metų arba ilgesniu intervalu | 1A | |
• vidutinio sunkumo –išnirimai dažnesni | 2A–3A | |
• sunkios formos – "tabaluojantis s3narys", taip pat pastovus išnirimas | 4A | |
1.16. | Raktikaulio pseudoartrozė: | |
• hipertrofinė | A–1A | |
• hipotrofinė | 2A | |
1.17. | Rankos sutrumpėjimas iki 4 cm, s3narių judesiai laisvi | 5 |
1.18. | Žasto pseudoartrozė: | |
• hipertrofinė | 2A | |
• hipotrofinė | 4A | |
1.19. | M. biceps ilgos sausgyslės plyšimas | A–1A |
1.2A. | Alkūnės s3nario ankilozė kartu su sukimo judesio praradimu: | |
• palankios būsenos (lenkimo stovis 8A–1AAo, vidutinės pronacijos būsenos) | 3A | |
• nepalankios būsenos | 4A–5A | |
1.21. | Alkūnės s3nario kontraktūra: | |
• lengvos formos (tiesimas-lenkimas A–3A–12Ao, alkūnės sukimo judesys yra laisvas) | A–1A | |
• sunki (tiesimo kontraktūra, apribotas yra ir alkūnės sukimo judesys) | 2A–3A | |
1.22. | Alkūnės sukimo judesio izoliuota kontraktūra: | |
• palankios būsenos (vidutinė pronacijos būklė) | 1A | |
• nepalankios būsenos | 2A | |
• ekstremalios supinacijos būsenos | 3A | |
1.23. | Dilbio pseudoartrozė: | |
• hipertrofinė | 2A | |
• hipotrofinė | 4A | |
• izoliuota alkūnkaulio arba stipinkaulio pseudoartrozė | 1A–2A | |
1.24. | Riešo s3nario standumas: | |
• palankios (lengva dorsifleksija) būsenos | 2A | |
• nepalankios būsenos | 3A | |
1.25. | Riešo s3nario kontraktūra: | |
• lengvos formos (tiesimas-lenkimas iki 3A–A–4Ao) | A–1A | |
• sunkios | 2A–3A | |
1.26. | Riešo kaulų arba delnakaulių nesugij: kaulų lūžiai arba išnirimai: | |
• su antriniu funkcijos sutrikimu | 1A-3A | |
1.27. | Nykščio vieno s3nario ankilozė palankios būsenos | A-1A |
1.28. | Nykščio abiejų s3narių ir riešinio delno s3nario ankilozė palankioje būsenoje | 2A |
1.29. | Vieno piršto standumas palankioje padėtyje (lengvas lenkimo stovis) | A-1A |
1.3A. | Nykščio naginio pirštikaulio netekimas | 5 |
1.31. | Nykščio naginio pirštikaulio ir dalies pagrindinio pirštikaulio netekimas | 1A |
1.32. | Nykščio netekimas | 2A |
1.33. | Abiejų nykščių netekimas | 35 |
1.34. | Vieno nykščio netekimas kartu su delnakauliu | 25 |
1.35. | Vieno piršto netekimas, kartu su delnakaulio kaulo dalimi | 1A |
1.36. | Dviejų pirštų netekimas, ¡skaitant nykšt¡ | 3A |
1.37. | II+III piršto arba II+IV piršto netekimas | 25 |
1.38. | Kiti | 2A |
1.39. | Trijų pirštų netekimas su nykščiu | 35 |
1.4A. | II+III+IV piršto netekimas | 35 |
1.41. | Kiti | 3A |
1.42. | Keturių pirštų netekimas su nykščiu | 4A |
1.43. | Kiti | 35 |
1.44. | II–V pirštų netekimas ant abiejų rankų | 8A |
1.45. | Visų pirštų netekimas ant vienos rankos | 45 |
1.46. | Visų pirštų netekimas ant abiejų rankų | 1AA |
1.47. | Nervų sužalojimas (visiškas): | |
• petinis rezginys | 8A | |
• viršutinis petinis rezginys | 5A | |
• apatinis petinis rezginys | 6A | |
• n. axillaris | 3A | |
• n. thoracicus longus | 2A | |
• n. musculocutaneus | 2A | |
• n. radialis, visas nervas | 3A | |
• n. radialis, vidurinėje arba distalinėje dalyje | 2A | |
• n. xxxxxxx | 0X | |
• n. medianus, proksimalinėje dalyje | 4A | |
• n. medianus, distalinėje dalyje | 3A | |
• nn. radialis et axillaris | 5A | |
• nn. radialis et ulnaris | 5A | |
• nn. radialis et medianus | 5A | |
• nn. ulnaris et medianus | 5A | |
• nn. radialis, ulnaris et medianus dilbio srityje | 6A | |
1.48. | Esant dešiniarankių dešinės viršutinės galūnės ir kairiarankių kairės viršutinės galūnės funkciniams sutrikimams, procentas nustatomas pagal funkcinio sutrikimo sunkumą: | |
• lengvas funkcinis sutrikimas (jėga truput¡ sumažėjusi, judesys lengvai apribotas, judesių miklumas sumažėj:s, tačiau galima, pavyzdžiui, rašyti, užsegti sagas arba siūti | A-1A | |
• vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (jėga sumažėjusi – pavyzdžiui, sunkiai susidorojama su darbo ¡rankio laikymu arba 1A kilogramų svorio pakėlimu, judėjimas žymiai apribotas, judesių miklumas žymiai sumažėj:s – vos sugeba valgyti ar šukuoti) | 2A-3A |
• sunkus funkcinis sutrikimas (jėga žymiai sumažėjusi, judesių miklumo nėra, viršutin: galūnę galima naudoti tik parėmimui ar pastūmimui) | 4A-5A | |
Pastaba. Esant dešiniarankių kairės rankos ir kairiarankių dešinės rankos ligai ar pažeidimams, aukščiau nurodyti procentai sumažinami 1A%, išskyrus atvej¡, kai minėtas procentas yra A. | ||
Apatinių galūnių pažeidimai | ||
1.49. | Abiejų šlaunų amputacija | 1AA |
1.5A. | Vienos kojos šlaunies, kitos kojos blauzdos amputacija | 1AA |
1.51. | Vienos kojos ir vienos rankos netekimas | 1AA |
1.52 | Vienos kojos netekimas nuo klubo s3nario, arba labai trumpa šlaunies bigė (amputacija trochanter minori aukštyje) | 8A |
1.53. | Vienos kojos amputacija nuo šlaunies (taip pat ir Gritt´o operacija) | 7A |
1.54. | Būtinybė išlaisvinti vis3 koj3 nuo krūvio (pav. ¡ duben¡ paremta imobilizacija) | 7A |
1.55. | Blauzdos amputacija, jei bigė ir s3nariai yra funkcionalūs | 5A |
1.56. | Būtinybė blauzd3 imobilizuoti (pav. blauzdikaulio viršutinės dalies lūžis) | 5A |
1.57. | Amputacija nuo blauzdos (bigės ir s3narių funkcija yra bloga) | 6A |
1.58. | Abiejų blauzdų amputacija: | 8A |
• vienoje pusėje netinkama bigė | 9A | |
• abi bigės netinkamos | 1AA | |
1.59. | Kojos pėdos amputacija: | |
• Pagal Pirogov3 vienos pusės | 4A | |
• Pagal Pirogov3 abiejų pusių | 7A | |
• Pagal Choparta vienos pusės, gera bigė | 3A | |
• Pagal Choparta vienos pusės, stati pėda | 3A-5A | |
• Pagal Choparta abiejų pusių | 6A | |
• Pagal Lisfranc‘3 arba padikaulių aukštyje pagal 3harp‘3 | ||
❑ Vienos pusės, gera bigė | 3A | |
❑ Vienos pusės, netinkama pėdos padėtis | 3A-4A | |
❑ Abiejų pusių | 5A | |
1.6A. | Vienos kojos piršto netekimas | 5 |
1.61. | Kojos nykščio netekimas | 1A |
1.62. | Kojos nykščio netekimas kartu su metatarsalinio kaulo galvute | 2A |
1.63. | II–V arba I–III piršto netekimas | 1A |
1.64. | Vienos kojos visų pirštų netekimas | 2A |
1.65. | Abiejų kojų visų pirštų netekimas | 3A |
1.66. | Abiejų klubo s3narių standumas priklausomai nuo padėties | 8A–1AA |
1.67. | Vieno klubo s3nario standumas palankioje padėtyje (ca 1Ao abdukcijoje, vidutinėje rotacijoje arba lengvoje tempimo būsenoje) | 4A |
1.68. | Vieno klubo s3nario standumas nepalankioje stiprios abdukcijos, addukcijos arba tempimo būsenoje | 5A–6A |
1.69. | Klubo s3nario kontraktūra: | |
• lengvos formos (tiesimas-lenkimas A–1A–9A o,saikingas rotacijos ir abdukcijos apribojimas) | ||
❑ vienpusis | 1A–2A | |
❑ dvipusis | 2A–3A | |
• vidutinio sunkumo (tiesimas-lenkimas yra iki A–3A–9A o, su atitinkamu rotacijos ir abdukcijos apribojimu | ||
❑ vienpusis | 3A | |
❑ dvipusis | 5A | |
• stiprios formos | ||
❑ vienpusis | 4A | |
❑ dvipusis | 6A–1AA | |
1.7A. | Kojos sutrumpėjimas: | |
• iki 2,5 cm | A | |
• nuo 2,5 iki 4 cm | 1A | |
• nuo 4 iki 6 cm | 2A | |
• virš 6 cm | 3A | |
1.71. | Šlaunikaulio pseudoartrozė: | |
• hipertrofinė | 5A | |
• hipotrofinė | 7A | |
1.72. | Fascijos plyšimas (raumens trūkimas) šlaunyje | A–1A |
1.73. | Abiejų kelio s3narių ankilozė | 8A |
1.74. | Vieno kelio s3nario ankilozė: | |
• palankioje padėtyje (lenkimo stovis 1A–15o) | 3A | |
• nepalankioje padėtyje | 4A–6A | |
1.75. | Kelio s3nario nestabilumas: | |
• kompensuojamas raumenimis | 1A | |
• tik dalinai kompensuojamas (netvirta eisena) | 2A | |
1.76. | Kelio girnelės lūžimas: | |
• lūžgaliai nekonsolidav:, bet be tiesimo funkcijos sutrikimo | 1A | |
• lūžgaliai nekonsolidav: ir su tiesimo funkcijos sutrikimu | 2A–4A | |
1.77. | Kelio girnelės habitualinis išnirimas | |
• retas | A–1A | |
• dažnesnis | 2A | |
1.78. | Judėjimas kelio s3naryje ribotas: | |
• lengva forma (tiesimas-lenkimas A–A–9Ao) | ||
❑ vienpusis | A–1A | |
❑ dvipusis | 1A–2A | |
• vidutinio sunkumo (tiesimas-lenkimas A–1A–9Ao) | ||
❑ vienpusis | 2A | |
❑ dvipusis | 4A | |
• sunkios formos (tiesimas-lenkimas A–3A–9Ao) | ||
❑ vienpusis | 3A | |
❑ dvipusis | 5A | |
1.79. | Blauzdikaulio pseudoartrozė | |
• hipertrofinė | 2A-3A | |
• hipotrofinė | 4A–5A | |
1.8A. | Šeivikaulio rezekcija arba pseudoartrozė | A–1A |
1.81. | Blauzdinio pėdos s3nario standumas palankioje (5–15o plantarfleksija) padėtyje | 2A |
1.82. | Pošokikaulinio s3nario standumas palankioje vidutinėje padėtyje | 1A |
1.83. | Blauzdinio pėdos ir pošokikaulinio s3nario standumas: | |
• palankioje padėtyje | 3A | |
• nepalankioje padėtyje | 4A | |
1.84. | Judėjimo kliūtis blauzdiniame pėdos s3naryje yra | |
• maža | A | |
• judėjimas A–A–3Ao | 1A | |
• sunkios formos | 2A | |
1.85. | Judėjimo kliūtis pošokikauliniame s3naryje | A-1A |
1.86. | Vienos kojos visų pirštų standumas: | |
• palankioje padėtyje | 1A | |
• nepalankioje padėtyje | 2A | |
1.87. | Kojos nykščio s3narių kontraktūra | |
• palankioje padėtyje | A-1A | |
• nepalankioje padėtyje (pvz. plantarfleksija pagrindiniame s3naryje virš 1Ao) | 2A | |
1.88. | Dideli randai ir audinio defektai kulno srityje ir ant kojos pado: | |
• su mažais funkciniais sutrikimais | 1A | |
• su stipriais funkciniais sutrikimais | 2A–3A | |
1.89. | Nervų pažeidimas (visiškas): | |
• Plexus lumbosacralis | 8A | |
• n. glutaeus superior | 2A | |
• n. glutaeus inferior | 2A | |
• n. cutaneus femoralis lateralis | 1A | |
• n. femoralis | 4A | |
• n. ischiadicus proksimaliai | 6A | |
• n. ischiadicus distaliai (pažeistas nn. peronaeus communis ir tibialis) | 5A | |
• n. peronaeus communis arba profundus | 3A | |
• n. peronaeus superficialis | 2A |
• n. tibialis | 3A | |
Pastaba. Trofikos sutrikimai ¡vertinami papildomai. Nervų dalinio pažeidimo atveju procentas yra mažesnis. | ||
1.9A. | Viena koja visiškai nefunkcionuoja | 8A |
1.91 | Esant apatinės galūnės funkcijos sutrikimams procentas nustatomas pagal funkcinio sutrikimo sunkumą: | |
• lengvas funkcinis sutrikimas (lengvas šlubavimas, judėjimas nelygiame kelyje kiek apsunkintas) | A-3A | |
• vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (stiprus šlubavimas, judėjimas apsunkintas ir lėtas, pagalbinės priemonės reikalingos ir trumpoms distancijoms) | 3A-6A | |
• sunkus funkcinis sutrikimas (kelių s3narių funkcijos sutrikimai arba vienpusė amputacija, kai ne¡manomas protezo nešiojimas, arba judėjimas galimas tik su pagalbinėmis priemonėmis esant trumpai distancijai, arba judėjimas ne¡manomas) | 7A–1AA | |
2. Galva ir veidas
2.1. | Be komplikacijų sugij: kaukolės kaulų lūžiai | A |
2.2. | Galvos kaukolės maži neuždengti ir didesni uždengti defektai | A-1A |
2.3. | Kaukolės pažeidimai su esminiais defektais (tame tarpe iškreipiantys) be galvos smegenų funkcijos sutrikimų | 3A |
2.4. | Veido kaukolės defektai: | |
• maži | 1A | |
• didesni, trikdantys defektai | 2A–5A | |
2.5. | Veido srities jutimo defektai: | |
• lengvi | A-1A | |
• stipriai išreikšti | 2A–3A | |
2.6. | Veido nervo periferinis paralyžius: | |
• vienpusė kosmetiškai mažai trikdanti parezė | A–1A | |
• išreikšta parezė arba kontraktūros | 2A–3A | |
• visiškas paralyžius arba iškreipianti kontraktūra | 4A | |
• abipusis visiškas paralyžius | 5A | |
2.7. | Veid3 bjaurojantys randai | |
• matomas randas, kuris ženkliai neiškreipia veido kontūrų | 1A | |
• veid3 iškreipiantys randai | 2A–3A | |
• mimikos nebuvimas dėl randų | 45 |
3. Nervų sistema ir psichika
Pastaba. Turintys pažeistas smegenis asmenys yra tie, kurių smegenys buvo pažeistos dėl išorinių veiksnių . Orga- niniai pakitimai smegenyse turi būti ¡rodomi. Galvos smegenų pažeidimas laikomas ¡rodytu, jei organin¡ pažeidi- m3 galima aptikti ir po intensyvios poveikio fazės pabaigos. | ||
3.1. | 3megenų pažeidimas su psichiniais sutrikimais: | |
• lengvi psichikos sutrikimai (kasdienėje veikloje mažai išreikšti) | 3A–4A | |
• vidutinio sunkumo psichikos sutrikimai (aiškiai išreikšti) | 5A–6A | |
• sunkūs psichikos sutrikimai (iš esmės trukdo kasdienei veiklai) | 7A–1AA | |
3.2. | Centriniai vegetatyviniai sutrikimai (pavyzdžiui, miego ir budėjimo būsenos ritmo sutrikimai, vazomotorinės reguliacijos sutrikimai): | |
• lengvi | 3A | |
• vidutinio sunkumo, gali pasireikšti pavieniai s3monės praradimo priepuoliai | 4A | |
• dažni traukulių priepuoliai, darantys didelį poveikį bendrai būsenai | 5A | |
3.3. | 3pinocerebralinės lokalizacijos koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai - priklausomai nuo sutrikimų masto (taip pat vaikščiojimo ir stovėjimo sunkumai) | 3A–1AA |
3.4. | 3megenų pažeidimas su kognityviniais sutrikimais (pavyzdžiui, apraksija (nesugebėjimas atlikti tikslingą,sąmoningą veiksmą, afazija (kalbos pažeidimas), agnozija (nesugebėjimas pažinti reiškinius ir daiktus jutiminiais organais)): | |
• lengvos formos (pavyzdžiui, liekamoji afazija) | 3A–4A | |
• vidutinio sunkumo (pavyzdžiui, afazija su aiškiais komunikacijos sutrikimais) | 3A–8A | |
• sunkūs (pavyzdžiui, visiška afazija) | 9A–1AA | |
3.5. | Cerebralinės kilmės dalinis ar visiškas paralyžius: | |
• lengvas galūnių liekamasis paralyžius ir tonuso sutrikimai | 3A–4A | |
• kojos arba rankos hemiplegija | 5A–1AA | |
3.6. | Parkinsonizmas: | |
• vienos ar abiejų pusių judėjimo sutrikimai, sulėtėjimas; pusiausvyra nesutrikusi | 3A–4A | |
• išreikšti judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, stiprus judėjimo sulėtėjimas | 5A–7A | |
• sunkus judėjimo sutrikimas iki negalėjimo judėti | 8A–1AA | |
3.7. | Trauminė epilepsija: | |
• priepuoliai labai reti, generalizuoti ir kompleksofokaliniai su daugiau kaip metų pertraukomis arba maži paprasti fokaliniai priepuoliai su kelių mėnesių pertraukomis | 2A | |
• priepuoliai reti, generalizuoti ir kompleksofokaliniai su kelių mėnesių pertraukomis, arba maži ir paprasti fokaliniai priepuoliai su savaičių pertraukomis | 3A–4A | |
• priepuoliai dažni, generalizuoti ir kompleksofokaliniai, pasireiškiantys kas savait: arba generalizuotos traukulių serijos su fokaliniais arba multifokaliniais priepuoliais, arba maži ir paprasti fokaliniai priepuoliai praktiškai kiekvien3 dien3 | 4A–7A | |
Pastaba. Epilepsija turi buti pagrįsta klinika ir elektroencefalograma. Išmoka nemokama, jei apdraustasis epilepsija sirgo iki traumos. | ||
3.8. | Narkolepsija - priklausomai nuo išraiškos ir simptomų kombinacijos | 2A–5A |
4. Nugaros smegenų pažeidimai
4.1. | Nugaros smegenų kaklo dalies nepilnas lengvas pažeidimas su nedideliais abiejų pusių motoriniais ir sensoriniais neliekamaisiais reiškiniais | 2A–5A |
4.2. | Nugaros smegenų krūtinės ir juosmens dalies arba cauda equina nepilnas pažeidimas su abiejų kojų funkciniais sutrikimais (šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos funkcijų sutrikimų nėra) | 2A–6A |
4.3. | Nugaros smegenų krūtinės ir juosmens dalies arba cauda equina nepilnas pažeidimas su abiejų kojų daliniu paralyžiumi ( yra šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos funkcijų sutrikimai) | 5A–8A |
4.4 | Nugaros smegenų kaklo dalies nepilnas pažeidimas su abiejų rankų ir vienos kojos išreikštu daliniu paralyžiumi (yra šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos funkcijų sutrikimai) | 8A-9A |
4.5. | Nugaros smegenų pilnas pjūvio sindromas su tetraplegija (yra šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos funkcijų sutrikimai) | 1AA |
5. Akys
Pastaba. Rvertinamas regos aštrumas ir pakitimai regėjimo lauke bei matymo lauke. Regos aštrumo sumažėjimo procentas apskaičiuojamas remiantis lentele. Taip pat nustatomos ir kitos regėjim3 bloginančios būsenos (pykčio būsena, ašarų tekėjimas). | |||||||||||||||
Procentų lentelė pagal regos ryškum3 : | |||||||||||||||
DA KA | 1,A | A,8 | A,63 | A,5 | A,4 | A,32 | A,25 | A,2 | A,16 | A,1 | A,A8 | A,A5 | A,A2 | A | |
5/5 | 5/6 | 5/8 | 5/1A | 5/12 | 5/15 | 5/2A | 5/25 | 1/3A | 1/5A | 1/12 | 1/2A | 1/5A | A | ||
1,A | 5/5 | A | A | A | 5 | 5 | 1A | 1A | 1A | 15 | 2A | 2A | 25 | 25 | 3A |
A,8 | 5/6 | A | A | 5 | 5 | 1A | 1A | 1A | 15 | 2A | 2A | 25 | 3A | 3A | 3A |
A,63 | 5/8 | A | 5 | 1A | 1A | 1A | 1A | 15 | 2A | 2A | 25 | 3A | 3A | 3A | 4A |
A,5 | 5/1A | 5 | 5 | 1A | 1A | 1A | 15 | 2A | 2A | 25 | 3A | 3A | 35 | 4A | 4A |
A,4 | 5/12 | 5 | 1A | 1A | 1A | 2A | 2A | 25 | 25 | 3A | 3A | 35 | 4A | 5A | 5A |
A,32 | 5/15 | 1A | 1A | 1A | 15 | 2A | 3A | 3A | 3A | 4A | 4A | 4A | 5A | 5A | 5A |
A,25 | 5/2A | 1A | 1A | 15 | 2A | 25 | 3A | 4A | 4A | 4A | 5A | 5A | 5A | 6A | 6A |
A,2 | 5/25 | 1A | 15 | 2A | 2A | 25 | 3A | 4A | 5A | 5A | 5A | 6A | 6A | 7A | 7A |
A,16 | 5/3A | 15 | 2A | 2A | 25 | 3A | 4A | 4A | 5A | 6A | 6A | 6A | 7A | 8A | 8A |
A,1 | 5/5A | 2A | 2A | 25 | 3A | 3A | 4A | 5A | 5A | 6A | 7A | 7A | 8A | 9A | 9A |
A,A8 | 1/12 | 2A | 25 | 3A | 3A | 35 | 4A | 5A | 6A | 6A | 7A | 8A | 9A | 9A | 9A |
A,A5 | 1/2A | 25 | 3A | 3A | 35 | 4A | 5A | 5A | 6A | 7A | 8A | 9A | 1AA | 1AA | 1AA |
A,A2 | 1/5A | 25 | 3A | 3A | 4A | 5A | 5A | 6A | 7A | 8A | 9A | 9A | 1AA | 1AA | 1AA |
A | A | 3A | 3A | 4A | 4A | 5A | 5A | 6A | 7A | 8A | 9A | 9A | 1AA | 1AA | 1AA |
Pastaba. DA - dešinė akis, KA - kairė akis | ||
5.1. | Vienos akies netekimas su besitęsiančiu, negydomu akiduobės uždegimu | 4A |
5.2. | L:šiuko nebuvimas vienoje akyje (regėjimas koreguotas intraokuliariniu ar kontaktiniu l:šiu): | |
• regos aštrumas yra A,4 ir daugiau | 1A | |
• regos aštrumas yra nuo A,1 iki A,4 | 2A | |
• regos aštrumas yra mažiau kaip A,1 | 3A | |
5.3. | L:šiuko nebuvimas: prie lentelėje esančio procento pridedama 1A% | |
5.4. | Akies raumenų paralyžius, strabizmas (vien3 ak¡ reikia dengti, kad būtų išvengta dvigubo regėjimo) | 3A |
5.5. | Diplofija tik regos lauko atskirose dalyse, esant normaliam binokuliariniam regėjimui | 2A |
5.6. | Jei diplofija dingsta (priprantama prie dvigubo matymo) | 1A |
Pastaba. Jei atsiranda papildomi regėjim3 ribojantys sutrikimai (pavyzdžiui, ambliofija), ¡ tai atsižvelgiama nustatant procent3. | ||
5.7. | Xxxxxx voko paralyžius, akies negalima užmerkti | 2A |
5.8. | Dalinis voko paralyžius | 1A–15 |
5.9. | Neteisinga voko padėtis, ašarų kanalo uždarymas, ašarų tėkmė: | |
• vienos pusės | A–1A | |
• abiejų pusių | 1A–2A | |
5.1A. | Pusės arba ketvirčio matymo lauko visiškas iškritimas: | |
• homoneminė hemianofija | 4A | |
• bitemporalinė hemianofija | 3A | |
• binasalinė hemianofija: | ||
❑ xxxxxxx xxxxx xxxx išlik:s | 1A | |
❑ nėra matymo abiem akim | 3A | |
• homoneminė kvadrantanofija: | ||
❑ viršuje | 2A | |
❑ apačioje | 3A | |
5.11. | Matymo lauko apatinės dalies visiškas iškritimas abejose akyse | 6A |
5.12. | Vienos šoninės matymo lauko pusės visiškas iškritimas, jei kita akis yra akla | 6A–7A |
Pastaba. Jei regos lauko iškritimas yra dalinis, tai nustatomas procentas mažesnis | ||
5.13. | Regos lauko susiaurėjimas: | |
• Koncentrinis susiaurėjimas vienoje akyje, jei kitoje akyje regos laukas normalus: | ||
❑ iki 1Ao nuo centro | 1A | |
❑ iki 5o nuo centro | 3A | |
• Koncentrinis susiaurėjimas vienoje akyje, jei kitos akies nėra: | ||
❑ 5Ao nuo centro | 4A | |
❑ 3Ao nuo centro | 6A | |
❑ 1Ao nuo centro | 9A | |
❑ 5o nuo centro | 1AA | |
• Koncentrinis susiaurėjimas abiejose akyse: | ||
❑ 5Ao nuo centro | 1A | |
❑ 3Ao nuo centro | 3A | |
❑ 1Ao nuo centro | 7A | |
❑ 5o nuo centro | 1AA | |
• Abiejų akių skotoma 5Ao matymo lauko dalyje žemiau horizontalaus meridiano: | ||
❑ Iš matymo lauko iškrito mažiausiai 1/3 | 2A | |
❑ Iš matymo lauko iškrito mažiausiai 2/3 | 5A | |
5.14. | 3palvos suvokimo nebuvimas | A |
5.15. | Vištakumas | A–1A |
6. Xxxxxxx ir pusiausvyros organai
Pastaba. Nustatant procent3 (remiantis lentelėmis) atsižvelgiama ¡ klausos aštrumo sumažėjimo laipsn¡, kuris įvertinamas atliekant tonoaudiometriją (be klausos aparato ). | |
Xxxxxxx praradimo nustatymas procentais pagal tonoaudiometriją: |
Klausos praradimas 1A | 5AA Hz A | 1AAA Hz A | 2AAA Hz A | 4AAA Hz A |
15 | 2 | 3 | 2 | 1 |
2A | 3 | 5 | 5 | 2 |
25 | 4 | 8 | 7 | 4 |
3A | 6 | 1A | 9 | 5 |
35 | 8 | 13 | 11 | 6 |
4A | 9 | 16 | 13 | 7 |
45 | 11 | 18 | 16 | 8 |
5A | 12 | 21 | 18 | 9 |
55 | 14 | 24 | 2A | 1A |
6A | 15 | 26 | 23 | 11 |
65 | 17 | 29 | 25 | 12 |
7A | 18 | 32 | 27 | 13 |
75 | 19 | 32 | 28 | 14 |
8A | 19 | 33 | 29 | 14 |
8A ir daugiau | 2A | 35 | 3A | 15 |
6.1. | Invalidumo procentas ¡vertinamas atsižvelgiant ¡ abiejų ausų klausos praradimo laipsnį (vertikaliai - dešinė ausis, horizontaliai - kairė ausis): |
A–2A | A | A | 1A | 1A | 2A | 2A |
2A–4A | A | 2A | 2A | 2A | 3A | 3A |
4A–6A | 1A | 2A | 3A | 3A | 4A | 4A |
6A–8A | 1A | 2A | 3A | 5A | 5A | 5A |
8A–95 | 2A | 3A | 4A | 5A | 7A | 7A |
1AA | 2A | 3A | 4A | 5A | 7A | 8A |
A–2A 2A–4A 4A–6A 6A–8A 8A–95 1AA
Jei šalia klausos sutrikimų atsiranda kiti sutrikimai (pavyzdžiui, pusiausvyros sutrikimai), procentas gali būti didesnis. | ||
6.2. | Pusiausvyros sutrikimai: | |
• su lengvais ligos požymiais (esant ¡prastiems krūviams - lengvas nestabilumo jausmas ir galvos sukimasis, nežymūs nukrypimai bandant stovėti ir eiti) | 1A | |
• su vidutinio sunkumo ligos požymiais (esant ¡prastiems krūviams pasireiškia nestabilumo jausmas, galvos sukimasis; esant didesniems ir ne¡prastiems krūviams - stiprus galvos sukimasis su vegetatyviniais požymiais, pavyzdžiui, pykinimu ir vėmimu; .žymūs nukrypimai bandant stovėti ir eiti esant mažiems krūviams) | 2A–3A | |
• su sunkiais ligos požymiais (stiprus galvos sukimasis, nestabilumas, vaikščiojimo ir stovėjimo sunkumai esant ¡prastiems krūviams, reikalinga pagalba vaikščiojant) | 4A–6A | |
• nesugebėjimas stovėti ir eiti be paramos | 5A–7A | |
6.3 | Vienos ausies kaušelio netekimas | 2A |
6.4. | Abiejų ausų kaušelių netekimas | 3A |
7. Nosis
7.1. | Visiškas nosies netekimas | 5A |
7.2. | Dalinis nosies netekimas , balninė nosis (kosmetiškai mažai trikdantis) | 1A |
7.3. | Ryškus iškreipiantis defektas | 2A–3A |
7.4. | Nosies ertmių susiaurėjimas: | |
• vienos pusės (priklausomai nuo kvėpavimo apsunkinimo lygio ) | A–1A | |
• abiejų pusių ( nuo lengvo iki vidutinio kvėpavimo apsunkinimo lygio ) | 1A | |
• abiejų pusių ( sunkus kvėpavimo apsunkinimo xxxxx ) | 15 | |
7.5. | Kvapų jautimo visiškas praradimas kartu su skonio jutimo sutrikimais | 1A |
8. Burnos ertmė, ryklė, viršutiniai kvėpavimo takai
Pastaba. Žandikaulių, s3narių ir burnos ertmės minkštųjų audinių (¡skaitant liežuv¡ ir seilių liaukas) pažeidimų liekamieji reiškiniai ¡vertinami pagal jų poveik¡ kalbos, kramtymo ir rijimo funkcijoms. Atskirai ¡vertinami veido defektai, atsirad: dėl pažeidimų . | ||
8.1. | Lūpos defektas su pastoviu seilių tekėjimu | 2A–3A |
8.2. | Išorinė seilių fistulė: | |
• maža sekrecija | 1A | |
• kita | 2A | |
8.3. | Dėl liežuvio defekto, surandėjimo arba paralyžiaus atsirad:s sunkus funkcinis sutrikimas (priklausomai nuo artikuliacijos sutrikimo lygio) | 3A-5A |
8.4. | Dantų netekimas, protezo naudojimas yra sunkus ar ne¡manomas | 1A-2A |
8.5. | Apatinio žandikaulio dalinis defektas su hipotrofine pseudoartroze: | |
• be kramtymo ir artikuliacijos esminių sutrikimų | A–1A | |
• su kramtymo ir artikuliacijos išreikštais sutrikimais | 2A–5A | |
8.6. | Viršutinio žandikaulio defektas: | |
• be esminių kosmetinių ir funkcinių sutrikimų | A–1A | |
• stipriai iškreipiantis defektas su nosies ertmės ir šalia esančių ertmių pažeidimais (žievių susidarymas, pastovi sekrecija) | 2A–4A | |
8.7. | Dantenų defektas neprotezuojamas (valgymo funkcijos sutrikimas) | 5A |
8.8. | Rijimo sutrikimai: | |
• be esminių trukdžių valgymui | A–1A | |
• su trukdžiais valgymui, valgymo laiko pailgėjimas | 2A–4A | |
• dažnas maisto aspiravimas, pablogėjusi maitinimosi būklė, sumažėjusios jėgos | 5A–7A | |
8.9. | Gerklės nebuvimas (laringektomija): | |
• geras pakeičiamasis balsas, bendros funkcijos trikdančių reiškinių nėra | 7A | |
• kitais atvejais | 8A | |
8.1A. | Tracheostoma (kakle padaroma išorinė trachėjos anga): | |
• be dirginimo pasireiškimo arba su nežymiu dirginimo pasireiškimu (tracheitas, bronchitas), balsas yra aiškus | 4A | |
• su esminiais dirginimo požymiais ir balso funkcijos sutrikimais iki balso praradimo (pavyzdžiui, esant sunkiems gerklės pakitimams) | 5A–8A | |
8.11. | Tracheoalstenozė be tracheostomijos. Procentas nustatomas atsižvelgiant ¡ plaučių funkcinius sutrikimus. | |
8.12. | Funkciniai ir organiniai balso sutrikimai (pavyzdžiui, balso stygų paralyžius): | |
• normalus balsas | A–1A | |
• pastoviai duslus balsas | 2A–3A | |
• galima kalbėti tik pašnibždomis | 4A | |
• visiškas balso nebuvimas | 5A | |
Pastaba. Kvėpavimo trukdžiai ¡vertinami kaip plaučių funkcijos sutrikimai. | ||
8.14. | Artikuliacijos sutrikimai dėl paralyžiaus arba pakitimų burnos ertmėje, ryklėje: | |
• kalba suprantama | 1A | |
• kalba sunkiai suprantama | 2A–3A | |
• kalba visiškai nesuprantama | 4A | |
9. Krūtinės l3sta, žemutiniai kvėpavimo takai, plaučiai
9.1. | Šonkaulių, krūtinkaulio, raktikaulių lūžiai ir defektai: | |
• sugij: be funkcinių sutrikimų (priklausomai nuo defekto masto) | A–1A | |
• šonkaulių defektai su pleuros s3augomis (be esminių funkcijų sutrikimų) | A–1A | |
• žymūs iškreipiantys defektai | 2A | |
9.2. | Pleuros surandėjimas ir s3augos (be esminių funkcijų sutrikimų) | A–1A |
9.3. | 3vetimkūnis plautyje arba krūtinės l3stos sienelėje yra sugijęs be komplikacijų | A |
9.4. | Plaučių funkcijų sutrikimai: | |
Pastaba. Išmokos dydis priklauso nuo dusulio, plaučių funkcinių testų ir kraujo rodiklių: gyvybinės plaučių talpos, forsuoto iškvėpimo talpos, kraujo įsotinimo deguonimi ir anglies dvideginiu –PaO2, PACO2, kraujo Ph. | ||
• lengvo laipsnio – dispnoe atsiranda esant vidutiniam krūviui (pavyzdžiui, greitai einant (5–6 km/h), atliekant vidutinio sunkumo fizin¡ darbą); plaučių funkcinių testų rodikliai yra iki 1/3 mažesni už norm3, dujų kiekis kraujyje normos ribose | 1A–2A | |
• vidutinio sunkumo – dispnoe atsiranda esant ¡prastiems, lengviems krūviams (einant 3–4 km/h greičiu, lipimas laiptais vien3 aukšt3, lengvas fizinis darbas); plaučių funkcinių testų rodikliai yra iki 2/3 mažesni už norm3, yra dalinis respiratorinis nepakankamumas | 3A–5A | |
• sunkaus laipsnio – dispnoe atsiranda esant lengviems krūviams ir būnant ramioje būsenoje, plaučių funkcinių testų rodikliai yra iki 2/3 mažesni už norm3, yra pilnas kvėpavimo nepakankamumas | 5A–7A | |
1A. Virškinamasis traktas
1A.1. | 3templės organinė stenozė (dėl ėsdinimo, randų): | |
• be esminių rijimo sutrikimų (priklausomai nuo sunkumo) | A–1A | |
• su išreikštais rijimo sutrikimais (priklausomai nuo sunkumo , pavyzdžiui, apribojimai dėl maisto konsistencijos, pailgėj:s valgymo laikas) | 2A–3A | |
• žymus jėgų susilpnėjimas dėl sunkių maitinimosi sutrikimų | 4A–5A |
• stemplės protezas Pastaba. Procentas priklauso nuo liekamųjų reiškinių (rijimo sutrikimai, refliuksas, randai). | 2A | |
1A.2. | Pilvo diafragmos defektas su dažnai pasikartojančiais žarnų nepraeinamumo pasireiškimais | 3A–4A |
1A.3. | Anus praeter naturalis: | |
• gerai prižiūrimas | 3A | |
• kiti (pavyzdžiui stenozė, retrakcija, prolapsas, randai, netinkama padėtis, pilvo plėvės opa) | 4A–6A | |
1A.4. | 3krandžio rezekcija | |
• gerai funkcionuojanti gastroenteroanastomozė (priklausomai nuo sunkumo) | A–1A | |
• su pastoviais sutrikimais (dempingo sindromas, recidyvuojantis ulcus jejuni pepticum) | 2A–4A | |
1A.5. | Visiškas skrandžio pašalinimas: | |
• be jėgų susilpnėjimo ir maitinimosi sutrikimų (prilasomai nuo sunkumo) | 2A–3A | |
• su jėgų susilpnėjimu ir maitinimosi sutrikimais (yra komplikacijos) | 4A–5A | |
1A.6. | Kepenų ir kasos pažeidimai nustatomi pagal funkcinių sutrikimų sunkum3 | A-7A |
11. Išvaržos
11.1. | Randinis trūkis ant pilvo, pilvo plėvės defektai: | |
• be esminių funkcinių sutrikimų (priklausomai nuo išplitimo) | A–1A | |
• su pilvo plėvės išplitusiu laisvumu, nesančiu ar labai apribotu pilvo presu | 2A | |
• su pilvo organų komplikacijomis (praeinantys pasažo sutrikimai) | 2A–3A | |
• dažni žarnų nepraeinamumo reiškiniai | 4A–5A | |
11.2. | Diafragmos išvaržos (trauminės): | |
• paraezofaginės | A–1A | |
• kitos mažos diafragminės išvaržos be esminių funkcinių sutrikimų | A–1A | |
• didesnės diafragminės išvaržos (priklausomai nuo funkcinių sutrikimų sunkumo ) | 2A–3A |
12. Inkstai ir šlapimtakiai
12.1. | Vieno inksto netekimas arba funkcijos nepakankamumas, jei kitas inkstas sveikas | 25 |
12.2. | Vieno inksto netekimas, jei kitas inkstas yra pažeistas, bet inksto funkcija yra pilna | 3A |
12.3. | Inksto pažeidimas su inkstų funkcijos susilpnėjimu : | |
• kreatinino klirenso susiaurėjimas 5A–8A ml/min, jei serumo kreatinino rodikliai normos ribose | A | |
• lengvos formos (serumo kreatininas yra mažesnis nei 2 mg/dl, bendra būklė nėra sutrikusi, darbingumas neapribotas) | 2A–3A | |
• serumo kreatinino rodikliai pastoviai yra 2–4 mg/dl, bendra būklė nežymiai sutrikusi, darbingumas mažai apribotas | 4A | |
• vidutinio sunkumo (serumo kreatinino rodikliai pastoviai yra 4–8 mg/dl, bendra būklė sutrikusi , darbingumas vidutiniškai apribotas) | 5A–7A | |
• sunkios formos (serumo kreatinino rodikliai pastoviai viršija 8 mg/dl, bendra būklė stipriai sutrikdyta, darbingumas žymiai apribotas; vaikai negali lankyti mokyklos) | 8A–1AA | |
12.4. | Vieno inksto netekimas, jei kito inksto funkcija yra susilpnėjusi: | |
• lengvos formos | 4A–5A | |
• vidutinio sunkumo | 6A–8A | |
• sunkios formos | 9A–1AA | |
12.5. | Nuolatinės dializės poreikis (hemodializė, peritonealinė dializė) | 1AA |
12.6. | Po inksto persodinimo procentas priklauso nuo funkcinių sutrikimų sunkumo | 5A–1AA |
12.7. | Šlapimo pūslės tuštinimo sutrikimas (taip pat ir uretros stenozė) yra: | |
• lengvos formos (saikingas liekamasis šlapimas) | 1A | |
• sunkesnės formos (pūsl: reikia tuštinti kateteriu, naudoti reguliatorių; liekamojo šlapimo yra daug, šlapinimasis skausmingas) | 2A–4A | |
• poreikis reguliariam kateterizavimui, pastovaus kateterio, suprapubinės cistomos, šlapimo surinktuvo naudojimui | 5A | |
12.8. | Šlapimo nelaikymas: | |
• lengvos formos, būna tik ¡sitempus (pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo I laipsnis) | A–1A | |
• būna ir dien3 ir nakt¡ (II–III šlapimo nelaikymo laipsnis) | 2A–3A | |
• visiškas šlapimo nelaikymas | 4A | |
12.9. | Šlaplės erozija šlaplės priekinėje dalyje su šlapimo nelaikymu | 1A |
12.1A. | Šlapimtakių – žarnos fistulė, jei išeinamosios angos sfinkteris funkcionuoja; dujos ir išmatos išsiskiria per šlapimtak¡ | 3A–5A |
12.11. | Dirbtinė šlapimo srovė ¡ žarn3 (inksto funkcija nėra pažeista) | 3A |
12.12. | Dirbtinė šlapimo srovė ant odos paviršiaus | |
• prie gerų slaugos s3lygų | 5A | |
• komplikacijos (stenozė, retrakcija, sandarumo problemos) | 6A–8A | |
12.13. | Dirbtinė pūslė pakankamos talpos, be šlapimo laikymo ir tuštinimosi sutrikimų | 3A |
13. Vyriški lytiniai organai
13.1. | Visiškas varpos netekimas | 4A |
13.2. | Dalinis varpos netekimas: | |
• Varpos galvos dalinis netekimas | 1A | |
• Varpos galvos visiškas netekimas | 2A | |
13.3. | Vienos sėklidės atrofija arba netekimas, jei kita sėklidė sveika | A |
13.4. | Abiejų sėklidžių sėklos išmetimo latako netekimas arba atrofija (arba nevaisingumas – impotentai generandi): | |
• jaunesniame vaisingame amžiuje | 2A | |
• impotencija, kurios negalima išgydyti ir kuri nėra s3lygota senatvės | 2A |
14. Moteriški lytiniai organai
14.1. | Gimdos netekimas ir sterilumas , kai moters amžius yra virš 45 metų | A |
14.2. | Gimdos (iki draudiminio ¡vykio buvusi sveika) netekimas ir sterilumas , kai moters amžius yra iki 45 metų | 2A |
14.3. | Vienos kiaušidės netekimas | A |
14.4. | Abiejų kiaušidžių netekimas, funkcionavimo netekimas : | |
• nevaisingame amžiuje ir be esminio poveikio hormoninei pusiausvyrai | 1A | |
• vaisingame amžiuje arba jei su substitutiniu gydymu hormoninės pusiausvyros pasiekti nepavyksta | 2A–3A | |
• augimo stadijoje, iki kūniško subrendimo, priklausomai nuo hormoninio nepakankamumo kompensavimo | 2A–4A | |
14.5. | Makšties fistulės (patologinis kanalas, jungiantis organo ertm: su kūno paviršiumi arba organus tarp sav:s): | |
• urovaginalinės | 3A–5A | |
• rektovaginalinės | 4A–6A | |
• uretrovaginalinės | 5A-7A | |
Pastaba. Jei fistulės sukeltas funkcinis sutrikimas yra menkas, procentas mažesnis. | ||
15. Kraujo gamybos organai
15.1. | Blužnies pašalinamas: | |
• ankstyvoje vaikystėje, iki aštuonių metų amžiaus | 2A | |
• vyresniame amžiuje | 1A |
Taisyklės Nr.006 Priedas Nr. 2
Specialių paslaugų mokesčiai
Paslauga | Mokestis |
Sutarties pakeitimai: draudimo sumos mažinimas arba didinimas, draudimo laikotarpio keitimas | 20 LT |
Sutarties nutraukimas, jei nutraukiamas tik papildomas draudimas pagrindinį gyvybės draudimą paliekant galioti | 25 LT |