AB “LIETUVOS DRAUDIMAS”

PATVIRTINTA

AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2005-06-13 sprendimu Nr. 99

AB “LIETUVOS DRAUDIMAS”

ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ TURTO DRAUDIMO TAISYKLĖS Nr. 028

(2005-06-13 redakcija, galioja nuo 2005-07-01)

I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS

1. Bendrosios sąvokos

1.1.Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.

1.2.Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.

1.3.Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigoja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.

1.4.Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Taisykles sudaro:

1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;

1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;

1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildomos sąlygos. Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų bei Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bus taikomos

draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.

1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Pra- šymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumen- tas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutar- tj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.

1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas do- kumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.

1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis ti- kėtinas pavojus.

1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo sutartiniais santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartj.

1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.

1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu patirtus nuostolius.

1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.

1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.

1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.

1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžia- ma kitaip.

1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.

1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duome- nų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (in- tegruotų schemų bei mikrokontrolerių).

2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos

2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:

2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;

2.1.2. pateikti Prašymą.

2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:

2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;

2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;

2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;

2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.

2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:

2.3.1.reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;

2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;

2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenuro- dydamas priežasčių.

2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:

2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;

2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibai- gus.

2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:

2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;

2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytas išimtis);

2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartj;

2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad drau- dikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;

2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.

2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:

2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;

2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;

2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;

2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;

2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;

2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam drau- dėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.

2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:

a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;

b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);

c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskai- čiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;

d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;

e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.

2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu,

per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.

2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, perskaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.

2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:

2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;

2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;

2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.

2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

2.10. Naudos gavėjas turi teisę:

2.10.1 gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;

2.10.2 draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.

2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydj.

2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.

3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka

3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.

3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.

3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.

3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.

3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.

3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyk- lių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.

4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė

ir jų nesilaikymo padariniai

4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vado- vaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.

4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.

4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokė- ta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.

4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų šio nuo pranešimo gavimo, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo, draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Draudiko prievolės, jvykus jvykiui, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu, mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.

4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra

ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.

4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudimo jmoka.

4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudimo laikotarpj.

4.6.2 Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmokos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) drau- dėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.

5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia.

Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos. Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka

5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas draudimo liudijime.

5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudiji- me nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas 4.5. punkte.

5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.

5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:

5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;

5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmo- kos.

5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:

5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu termi- nu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;

5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:

5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo termi-

nui;

5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;

5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;

5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.

5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.

6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas

6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.

6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.

6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.

7. Draudimo išmoka

7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.

7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskai- čiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj draudimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.

7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvel- gus j jų mokėjimo terminus.

7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.

7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmo- kėjimą:

7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;

7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama bau- džiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;

7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.

7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakin- go už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.

7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.

7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).

7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.

7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:

7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;

7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nusta- tytais atvejais.

7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemo- kama:

7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo;

7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;

7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;

7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;

7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;

7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.

7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, drau- dikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais:

7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudi- minio jvykio;

7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;

7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;

7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės dre- bėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;

7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kompiuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duome- nų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;

7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.

8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Res- publikos teismuose.

8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.

8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesu- reguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos drau- dimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė

9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

10. Pranešimai

10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.

10.2. Pranešimas, išsiųstas registruotu laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksi- miliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Siunčiant pranešimus pagal Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktą, pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu, kai jis siunčiamas paštu (draudiko pasirinkimu, paprastu arba registruotu laišku), praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.

10.3. Pranešimo jteikimo data yra ta data, kurią šalis (pranešimo gavėjas) raštu pažymi, kad pranešimas buvo gautas. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.

AB “Lietuvos draudimas” Valdybos pirmininkas

Xxxxxxxx Xxxxxxxx

II DALIS

ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ TURTO DRAUDIMO SĄLYGOS

1. Draudimo sąvokos

1.1. Draudimo objektas – turtiniai interesai, atsiradę dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo jvykus šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje (toliau – sutartyje) nurodytiems draudiminiams jvykiams.

1.2. Turtas – materialus turtas, skirstomas j šias pagrin- dines grupes: pastatus, jrengimus bei atsargas.

Draudikui ir draudėjui susitarus, turtas sutartyje gali būti suskirstytas ir j kitokias grupes ar iš viso j grupes nes- kirstomas.

1.3. Pastatai – visi statiniai, t.y. tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme (pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsau- gos, švietimo, poilsio, žemės ūkio, gyvenamieji ir kiti pastatai, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, mišrios rūšies statiniai – su inžineriniais statiniais sujungti pastatai, taip pat visų rūšių statinių priestatai, antstatai, jų dalys, atskiros patalpos). “Tvirtai sujungtas su žeme” reiškia, kad statinio konstrukcijos yra jleistos j žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi j žemės paviršių (vandens telkinių dugną).

1.4. Įrengimai – stacionarūs (jskaitant jiems priklausantj pamatą ir jmūrijimą) ir nestacionarūs jrengimai, skirti ūkinei, gamybinei veiklai plėtoti, kultūriniams – buitiniams poreikiams tenkinti, inventorius, padargai, baldai ir kt.

1.5. Atsargos – produkcija, žaliavos, medžiagos, kuras, prekės, nebaigta gaminti produkcija ir kt. materialios vertybės.

1.6. Papildomos išlaidos – išlaidos, skirtos draudiminio jvykio vietai sutvarkyti ir išvalyti, t.y. nugriauti/demontuoti

išlikusj turtą (jo dalj), sukrauti jj toje pačioje teritorijoje arba nugabenti iki artimiausio sąvartyno ir pan.

1.7. Draudėjo investicijos – suma, kurios neviršijant draudžiama padidėjusi dėl sutarties galiojimo metu atlikto remonto ar rekonstrukcijos pastato vertės dalis, naujai jsigyti pastatai (jų dalys), jrengimai ar atsargos.

1.8. Darbų paspartinimo išlaidos – draudėjo išlaidos dėl draudiminio jvykio sunaikintam ar sugadintam turtui atkurti/suremontuoti ir išlaidos, skirtos apmokėti už darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalan- džius, pagreitintą krovinių pristatymą, išskyrus jų pris- tatymą oro transportu.

1.9. Laipsniškas turto savybių visiškas praradimas ar pablogėjimas – pamažu vykstantis bei didėjantis turto fizinių, mechaninių, estetinių savybių pasikeitimas (struktūros, tekstūros, svorio, tūrio, atsparumo, stangrumo, tąsumo, elektrinių, magnetinių savybių keitimasis, dili- mas, paviršiaus subraižymas, spalvos pasikeitimas ar ki- toks sugadinimas, pamatų, sienų pasvirimas, skilimas, tru- pėjimas ir pan.).

1.10. Gaisras - ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime, taip pat kai gaisro priežastis yra trumpas elektros sujungimas. Atlyginami ir tie nuostoliai, kurie susidarė dėl dūmų ar suodžių, staiga ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos

arba šildymo jrenginio.

1.11. Žaibo jtrenkimas - tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė.

Atlyginami tiesioginio žaibo poveikio apdraustam turtui nuostoliai bei nuostoliai, atsiradę dėl aukšto potencialo, susidariusio nuo tiesioginių bei artimų žaibo jtrenkimų j oro elektros linijas iki 1 kV jtampos, ryšių bei signalizacijos linijas, perdavimo j apdraustą turtą.

Aukšto potencialo perdavimo j apdraustą turtą nuostoliai atlyginami tik tada, kai jvykio vietoje vienareikšmiškai (t.y. vizualiai ar kitokiu būdu) galima nustatyti, jog apdraustas turtas buvo sugadintas ar sunaikintas tik dėl aukšto potencialo poveikio (t.y. perdegė, suskilo, sutrupėjo saugikliai ir (arba) kitos detalės buvo paveiktos ugnies, karščio, kibirkščiavimo, dėl to pasikeitė jų forma, spalva, matyti apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, ištirpęs/ aptirpęs metalas ar plastmasė) ir negali būti toliau naudojamas pagal paskirtj.

Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė dėl žaibo jtrenkimo ant apdrausto turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams, pastatams, jų dalims, jrengimams ir pan.

1.12. Sprogimas - dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas. Talpykla (katilas, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtumas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reakcija, tai talpyklai padaryta žala atlyginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos.

1.13. Valdomų skraidomųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimas – tai valdomų (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusių nevaldomais) skraidomųjų aparatų, jų dalių bei krovinių, pervežamų tais aparatais, atsitrenkimas j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimas su jais.

1.14. Skysčio ištekėjimas iš sprinklerinės jrangos – ne laiku, staigus ir netikėtas skysčio ištekėjimas iš sprinklerinės jrangos, t.y. kai ji suveikia ne gaisro metu ne dėl draudėjo kaltės.

1.15. Šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija – staigus ir netikėtas vandens (nuotekų, garų) išsiveržimas ne pagal paskirtj dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacio- nariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrengimų, sprinklerinių arba drėkinimo jrengimų vamzdynų sistemų, gamybinių ar buitinių jren- gimų.

Atlyginami taip pat ir tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ir garais sistemų vamzdžių sprogimo, užsikim- šimo ar užšalimo bei dėl to apdraustoje teritorijoje jvykusio grunto suslūgimo ar nuošliaužos.

1.16. Vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų – dėl apdraustose ar neapdraustose gretimose patalpose jvykusios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos ar kitos priežasties vanduo, nuotekos ar garai prasiskverbia j apdraustas patalpas.

Atlyginami tik apdrausto turto, kurj sunaikino ar sugadino vandentiekio, šiluminių tinklų, kanalizacijos vanduo, nuo- tekos ar garai, nuostoliai.

1.17. Vagystė su jsilaužimu yra, kai vagis:

– jsilaužia, jlipa ar naudodamas padirbtus raktus ar kitokius jrankius patenka j patalpą ar saugomą apt- vertą teritoriją;

– pastato viduje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) jsilaužia j rakinamą talpyklą (rakinamą patalpą) arba jai atrakinti panaudoja padirbtus raktus ar kitokius jrankius;

– iš užrakintos pastato patalpos ar iš saugomos aptvertos teritorijos, prieš tai j ją patekęs arba ten pasislėpęs, pagrobia turtą;

– j pastato patalpą jsibrauna panaudojęs tikrą raktą arba ten atidaro kokią talpyklą su tikru raktu, kurj jis jgijo vagystės su jsilaužimu ar plėšimo už apdrausto pastato/teritorijos ribų metu.

Draudikas atlygina draudėjui taip pat ir tą žalą apdraus- tam turtui, kurią vagis (vagys) padarė vagystės metu (pvz., išgriovė sieną, sulaužė duris, sugadino spyną, seifą ir pan.);

1.18. Plėšimas pastate ar sklypo teritorijoje yra, kai:

– draudėjo ar vieno iš jo atstovo atžvilgiu panaudojama prievarta, jam protingu būdu priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą;

– draudėjas ar vienas iš jo atstovų apdraustą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės prievartos veiksmais;

– atimamas apdraustas turtas iš draudėjo ar vieno iš jų darbuotojų, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis;

– pastato patalpoje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) sulaikomas vagiant, ir kai jis, norėdamas išlaikyti pavogtą turtą, draudėjo ar jo atstovų atžvilgiu panau- doja ar grasina panaudoti fizinės prievartos veiksmus.

1.19. Vandalizmas po jsilaužimo yra, kai vagis vienu iš taisyklių II dalies 1.17 punkte nurodytų būdų jsilaužia j draudimo vietą ir tyčia sugadina ar sunaikina apdraustą turtą.

1.20. Audra - stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), dėl to ardomi pastatai, lūžta medžių šakos, išjudinami daiktai.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti vėjo greičio, tai daroma išvada, kad vėjo greitis buvo 20 m/s ir daugiau, jeigu vėjas draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams, arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik audra.Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

– tiesioginio audros poveikio apdraustam turtui,

– audros ant apdrausto turto užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.,

– lietaus, krušos, purvo, sniego, patekusio j audros apgadintus apdraustus pastatus (patalpas) ir suga- dinusio ar sunaikinusio ten esantj apdraustą turtą ar pačius pastatus.

1.21. Potvynis - staigus ir nenumatytas vandens upėse, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose kilimas, dėl kurių gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių dalys, žemės ūkio kultūrų pasėlių plotai, automobilių kelių ruožai arba apgadinti pramonės ir ko- munikacijų objektai.

Nenumatomu potvynis laikomas tuomet, kai pagal statistinius duomenis potvynis draudimo vietoje būna rečiau kaip vieną kartą per dešimt metų. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

– tiesioginio potvynio vandens ar potvynio nešamų daiktų ar purvo poveikio apdraustam turtui,

– potvynio ant apdraustų daiktų užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.

1.22. Liūtis - trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.

1.23. Kruša - 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti liūties/krušos kiekinių parametrų, daroma išvada, kad liūties/krušos para- metrai atitinka nustatytus šiame papunktyje parametrus, jeigu liūtis/kruša draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik liūtis/kruša. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

– tiesioginio liūties/krušos poveikio daiktams,

– liūties/krušos susidariusių vandens telkinių, kurie apsemia apdraustas teritorijas, tačiau atsiradę nuostoliai negali būti atlyginami kaip potvynio sukelti nuostoliai,

– liūties/krušos susidariusių tekančio vandens srautų, kurie sugadina ar sunaikina apdraustus daiktus.

1.24. Sniego slėgis – nuostoliai, atsiradę dėl nebūdingo tai vietovei smarkaus snygio, kai per 12 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina kitaip apdraustą objektą.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti snygio kiekinių parametrų, tai daroma išvada, kad snygio parametrai atitinka nustatytus šiame papunktyje parametrus, jeigu snygis draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik sniego slėgis. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

– tiesioginio sniego slėgio poveikio daiktams,

– tirpstančio sniego ar drėgmės poveikio apdraustiems daiktams, esantiems sniego slėgio sugadintuose pastatuose.

1.25. Grunto suslūgimas - vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimas dėl lietaus, podirvio vandens ir cheminių procesų dirvoje poveikio, dėl to nusėda pamatai, skyla sienos ar kitokiu būdu sugadinamas ar sunaikinamas turtas.

Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio grunto sus- lūgimą.

1.26. Nuošliauža - savaiminė grunto slinktis šlaitu žemyn veikiant grunto svorio jėgai.

Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio nuošliaužą.

1.27. Stiklo dūžis – apdrausto turto dužimas arba skilimas. Apdraudžiami visi pastato vidaus ar išoriniai jstiklinimai: langų stiklai, stiklo paketai iš stiklo ar plastmasės, veidro- džiai, stiklo paketai iš stiklo keramikos, profiliniai sta- tybiniai stiklai, švieslangiai iš stiklo ar plastmasės, reklami- niai jrenginiai iš stiklo ar plastmasės, kiti sutartyje nurodyti

daiktai iš stiklo ir plastmasės.

Atlyginama naujo tokio pat (tokios pat kokybės, matme- nų ir/ar kitų parametrų) stiklo bei su juo susijusių objektų (jrėminimų) vertė bei darbų, susijusių su pakeitimu, iš- laidos.

Išlaidos, skirtos atgaminti reklaminio/meninio pobūdžio užrašams/piešiniams, esantiems ant apdrausto nuo stiklo dūžio turto, atgaminti, atlyginamos tik tada, jeigu drau- dimo sutartyje dėl to susitarta ir nurodyta draudimo suma;

1.28. Trečiųjų asmenų veika - kiekvienas apdrausto turto tiesioginis sugadinimas ar sunaikinimas, tame tarpe ir turto sunaikinimas ar sugadinimas vairuojant transporto priemones, dėl jų tyčinių ar netyčinių veiksmų. Visa tai raštiškai turi patvirtinti kompetentinga jstaiga ar ekspertai.

1.29. Technologinių vamzdynų avarija - staigus ir netikėtas skysčių (naftos, naftos produktų, maisto produktų, chemikalų ir kt.) išsiveržimas ne pagal paskirtj dėl sprogimo ar užsikimšimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų skysčių tiekimo sistemos vamz- džių bei su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų gamybinių ar buitinių jrengimų.

1.30. Transporto priemonės atsitrenkimas – tai apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl sąlyčio su kelių eismo transporto priemone.

Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami.

1.31. Draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pastatai, patalpos, žemės sklypai ar teritorijos, kuriose galioja draudimo apsauga.

1.32. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto visa vertė, draudėjo nustatoma prieš sudarant draudimo sutartj ir, atsitikus draudiminiam jvykiui, prieš pat draudiminj jvykj.

1.32.1. Pastatų draudimo vertė yra:

– atkūrimo vertė - analogiško, t.y. tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat me- džiagas ir jrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo vertė, kuri apima pastato pastatymo, jskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas sutarties sudarymo dieną ar paskutinio turto vertinimo dieną;

– likutinė vertė - pastato atkūrimo vertė, atėmus nu- sidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar pas- kutinio turto vertinimo dieną. Draudikui ir draudėjui susitarus, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) ga- li būti nurodyta sutartyje;

– likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų pastatų, kurių jau nebegalima ar ekonomiškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę paskirtj, vertė,

t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduojamą turtą.

1.32.2. Gamybinių jrengimų draudimo vertė yra:

– atkūrimo vertė - tai suma (jskaitant transportavimo bei montavimo išlaidas) sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną, kurią reikia išleisti, norint jsigyti naujų tos pačios rūšies ir kokybės, analogiškų gamybinių jrengimų arba juos iš naujo pagaminti;

– likutinė vertė - jrengimų atkūrimo išlaidų vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną. Draudikui ir draudėjui susitarus, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) gali būti nurodyta sutartyje;

– likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų jrengimų, kurių jau nebegalima ar eko- nomiškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę pas- kirtj, vertė, t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduojamą turtą.

1.32.3. Atsargų draudimo vertė - atsargų faktinė vertė,

t.y suma sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną, kurią reikia sumokėti, kad galima būtų jsigyti tokios pat rūšies ir kokybės atsargas arba jas naujai pagaminti, t.y. ta kaina, kurią jmonė turėtų sumokėti už atsargas, jas pirkdama sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną arba jas pasigamindama (t.y. savos gamybos produkcijos paga- minimo savikaina).

1.33. Pirmosios rizikos draudimas – tai draudiko atsa- komybės ribojimas draudėjo pasirinkta draudžiamo turto draudimo suma, t.y. kiekviena žala atlyginama iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, nesvarbu, koks draudžiamo turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykis.

1.34. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai – reika- lavimai, išdėstyti Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse, kituose galiojančiuose standartuose, statybos techniniuose reglamentuose ir normose, technologinėse sąlygose, elektros jrenginių jrengimo ir eksploatacijos taisyklėse, kitose priešgaisrinę saugą reglamentuo- jančiuose norminiuose aktuose bei specialiose sąlygose atskiriems objektams.

1.35. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos padidėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme sudaryti draudimo sutartj bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi j draudėją prašydamas suteikti informaciją (t.y. nurodytos veiklos, gamybos procesų, technologijų bei gamyboje nau- dojamų medžiagų pakeitimas pavojingesnėmis, t.y. pra- dėjus naudoti ne tokius gamybinius procesus ar me- džiagas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas sutartj, raštu teiravosi, pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir statybos, remon- to ar rekonstrukcijos darbų vykdymas draudžiamame ob- jekte ar jo artimiausiose prieigose (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje), draudžiamo objekto prieš- gaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas ir kt.

1.36. Priešgaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas – ne dėl trečiųjų asmenų veikos jvykęs dalinis arba visiškas priešgaisrinės ir/ar turto apsaugos sistemos, jos dalies ar atskirų jos elementų demontavimas, atjungimas, jos dalinis ar visiškas neveikimas, nustatytų techninių parametrų praradimas, nustatytos techninės priežiūros nevykdymas arba nevisiškas vykdymas, jjun- gimas ar išjungimas ne laiku ir kt.

1.37. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos sumažėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme sudaryti draudimo sutartj bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi j draudėją, prašydamas suteikti informaciją (t.y. nurodytos veiklos, gamybos procesų, technologijų bei gamyboje naudojamų medžiagų pakeitimas mažiau pavojingomis,

t.y. pradėjus naudoti ne tokius gamybinius procesus ar medžiagas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas sutartj, raštu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir papildomų priešgaisrinių ir/ar turto apsaugos priemonių sumon- tavimas, jų patobulinimas ir kt.

1.38. Priešgaisrinių, turto apsaugos sistemų pato- bulinimas – esamų jutiklių, kitų elementų ar jų sistemų jautrumo, greitaeigiškumo, patikimumo, ilgaamžiškumo ir kt. padidinimas bei neprieinamumo pažeidėjams užtik- rinimas, jų veikimo nutrūkus elektros energijos tiekimui užtikrinimas, ilgesnio sukauptos informacijos laikymo lai- kotarpio nustatymas bei jos saugumo užtikrinimas, jutiklių bei sistemų dubliavimas ir kt.

1.39. Rizikos padidėjimo ar sumažėjimo galimybės atsiradimas – tai sutarties galiojimo metu valdžios ar savivaldybės institucijų naujų reikalavimų ar nurodymų viešas paskelbimas ar raštiškas pateikimas draudėjui, jpareigojantis draudėją imtis tam tikrų nustatytų veiksmų arba paties draudėjo numatyta veika, lemianti esminių aplinkybių, nustatytų taisyklių II dalies 1.34 bei 1.36 punkte, atsiradimą ar pasikeitimą.

1.40. Žala – apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl šiose taisyklėse ir/ar draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių, tačiau negautos pajamos neatlyginamos.

1.41. Būtinos ir tikslingos išlaidos turto gelbėjimo metu - minimalios, tačiau leidžiančios draudėjui imtis jam pri- einamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, iš- laidos arba išlaidos, draudėjo patirtos laikantis draudiko nurodymų draudiminio jvykio metu, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti.

Į šias išlaidas yra jskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, padarytos turtui gelbėti ir saugoti iki draudiminio jvykio akto surašymo, nuostoliui sumažinti, sugadintų objektų remonto sąmatoms sudaryti, apskaičiavimams, laboratoriniams tyrimams, fotonuotraukoms, sugadintų objektų ir jų išdėstymo eskizams ir kitokiems dokumentams padaryti, kurie reikalingi turto sunaikinimo ar sugadinimo aplinkybėms bei priežastims nustatyti, taip pat išlaidos nuostoliams likviduoti - panaudojant specialius rūbus, individualios apsaugos priemones, transporto priemones, perkeliant turtą j saugią vietą, išsiurbiant vandenj, sudarant kitas būtinas sąlygas remonto darbams atlikti ir pan.

1.42. Įrodymai, kad draudėjas pastatys pastatus, jsigis gamybinius jrengimus, atsargas - atkūrimo projektų, sutarčių su rangovu atkūrimo darbams atlikti, sąskaitų apmokėti už tiekiamus jrengimus, medžiagas, kitas atsargas, darbų atlikimo grafikų ar kitų atkūrimo darbams vykdyti reikalingų dokumentų pateikimas draudikui.

1.43. Sąskaitų pagrjstumas – nustatymas, kad su- remontuota ar pakeista tai, kas nurodyta draudiminio jvy- kio akte, kad darbų jkainiai neviršija vidutinių, nusis- tovėjusių remonto atlikimo dieną Lietuvoje ir kt.

1.44. Statybinių tyrimų, projektavimo bei statybos klaidos ir brokas - bet koks klaidingų, neatitinkančių tikrosios padėties tyrimo rezultatų nustatymas ir pateikimas šių tyrimų užsakovui, netinkamai atliktas statinio projek- tavimas, nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techninių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reg- lamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nuro- dymų ar rekomendacijų, dėl kurių pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda.

2. Draudimo objektas

2.1. Remiantis turtiniais interesais, atsiradusiais dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo jvykus šiose taisyk- lėse ar sutartyje nurodytiems draudiminiams jvykiams, draudžiamas sutartyje nurodytas draudėjui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas – pastatai (statiniai), gamybiniai jrengimai, atsargos.

2.1.1. Be to, gali būti apdraustas ir turtas, draudėjo gautas išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu, išsinuomotas pagal turto nuomos sutartj arba gautas iš kitų organizacijų ir gyventojų perdirbti, remontuoti, parduoti, saugoti, panaudoti ar kitais pagrindais, jeigu jo nėra apdraudęs savininkas.

2.1.2. Draudimo sutartis gali būti sudaryta apdrau- džiant visą turtą arba atskirus jo objektus.

2.2. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje ar jos prieduose, papildomai galima apdrausti: 2.2.1.papildomas išlaidas, kurių draudimo suma viršija

1% viso draudžiamo turto draudimo sumos, tačiau papildomos išlaidos, neviršijančios arba lygios 1% turto draudimo sumos, automatiškai yra apdraudžiamos suda- rant sutartj neviršijant turto draudimo sumos;

2.2.2.draudėjo investicijas; 2.2.3.darbų paspartinimo išlaidas;

2.2.4.išlaidas už krovinių pristatymą oro transportu; 2.2.5.kitas draudėjo ir draudiko sutartas išlaidas.

2.3. Jeigu nesusitarta kitaip, šių taisyklių sąlygomis nedraudžiama:

2.3.1.piniginės ir atsiskaitomosios lėšos, grynieji pinigai (išskyrus grynuosius pinigus kasos aparatuose ar kitose, sutartyje nurodytose vietose), vertybiniai popieriai, loterijų bilietai, dokumentai, kartotekos, planai, brėžiniai, užpildytos perfokortos, magnetinės juostos, diskai ir kitos duomenų laikmenos, automatai, kuriuose naudojama monetos ir banknotai;

2.3.2. visų rūšių transporto priemonės, Vyriausybės nustatyta tvarka registruojamos atitinkamose institucijose, tačiau visų rūšių transporto priemonės, sutartyje pris- kiriamos atsargų grupei ar kitais sutartyje nustatytais atvejais, gali būti apdraustos;

2.3.3. statybos ir montavimo darbai;

2.3.4. darbuotojų grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, automobiliai, kitas turtas;

2.3.5. parodų eksponatai, meno vertybės, jvairių rū- šių kolekcijos, neapdoroti taurieji metalai bei brangak- meniai, perlai, juvelyriniai ar kiti dirbiniai iš jų (ar panau- dojus juos);

2.3.6.grynieji pinigai kasos aparatuose ar kitose, sutartyje nurodytose vietose.

Jeigu draudikas ir draudėjas papildomo susitarimo drausti pinigus, esančius kasos aparatuose nesudarė, tai laikoma, kad kiekviename kasos aparate automatiškai apdraustų pinigų suma lygi 100 Lt;

2.3.7. jmonės darbuotojų daiktai, kurie jprastai ar darbdavio reikalavimu būna darbo vietoje, tačiau dar- buotojų grynieji pinigai, vertybiniai popieriai ir auto- mobiliai nedraudžiami.

3. Draudiminiai jvykiai

3.1. Draudimo išmoka mokama už apdraustą turtą (jskaitant turtą, jsigytą apdraustų investicijų metu), kuris sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl šių (visų ar draudėjo pasirinktų kelių) draudiminių jvykių:

3.1.1. ugnies:

– gaisro,

– žaibo jtrenkimo,

– sprogimo,

– valdomų skraidomųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimo;

3.1.2. skysčio ištekėjimo iš sprinklerinės jrangos;

3.1.3. vandens:

– šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos,

– vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;

3.1.4. vagystės:

– vagystės su jsilaužimu,

– plėšimo,

– vandalizmo po jsilaužimo;

3.1.5. gamtinių jėgų:

– audros,

– potvynio,

– liūties, krušos,

– xxxxxx xxxxxx,

– grunto suslūgimo,

– nuošliaužos;

3.1.6. stiklo dūžio;

3.1.7. turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl trečiųjų asmenų veikos;

3.1.8. kitų draudiko ir draudėjo sutartų ir sutartyje nurodytų bei Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidime draudimo rūšiai vykdyti nurodytoms draudimo grupėms priklausančių draudiminių jvykių.

4. Nedraudiminiai jvykiai

4.1. Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas (jskaitant turtą, jsigytą apdraustų investicijų metu) buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado

nuostolių dėl bet kurio iš šių jvykių ar priežasčių (ne- draudiminiai jvykiai):

4.1.1. draudėjo ar jo atstovo tyčinių veiksmų, nukreiptų nepagrjstai ir neteisėtai gauti draudimo išmoką;

4.1.2. neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių visiško praradimo ar pablogėjimo;

4.1.3. pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo ar kritimo, sutarties metu apdraustoje patalpoje (apdrausta- me pastate) atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, apdailos darbus arba dėl prieš sudarant sutartj vykdyto statybinių tyrimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;

4.1.4. netiesioginio žaibo poveikio apdraustiems elektros jrengimams, tačiau išskyrus atvejus, nurodytus taisyklių II dalies 1.11 punkte;

4.1.5.elektros srovės poveikio elektros jrenginiuose (leistinų jtampos apkrovų viršijimas, izoliacijos defektai, trumpas sujungimas, kontakto nebuvimas, matavimo, reguliavimo ar apsauginių prietaisų gedimai), išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties gaisras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą;

4.1.6. ugnies, šilumos poveikio (lydant, suvirinant, džio-vinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan.) gamybos proceso metu apdraustam turtui, išskyrus atvejus, kai gais- ras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą;

4.1.7. sprogimo panaudojant jtaisą gamybos proceso metu (atliekant kasybos, statybos ir pan. darbus);

4.1.8. sprogimo vidaus degimo variklių degimo ka- merose, taip pat dėl nuostolių, kylančių elektros jungikliuose susidarius dujų slėgiui;

4.1.9. dėl technologinių vamzdynų avarijos apdraustam turtui, kurią padarė skysčiai (pvz., nafta, naftos produktai, maisto produktai, chemikalai ir kt.), nenurodyti šių taisyklių II dalies 3.1.3 punkte, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

4.1.10. apdraustam turtui padarė j jj atsitrenkusi transporto priemonė, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

4.1.11. sukčiavimo, t.y. apdrausto turto užvaldymo arba teisės j tą turtą jsigijimo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu bei to turto nepaaiškinamo ar dėl nenustatytų priežasčių dingimo (nepastebėtos vagystės);

4.1.12. bet kokių kitų jvykių ar priežasčių, šiose taisyklėse ar sutartyje nejvardintų kaip draudiminiai jvykiai.

4.2. Draudikas taip pat neatlygina draudėjui nuostolių už sunaikintą, sugadintą ar dingusj apdraustą turtą, kurie kilo ar padidėjo dėl to, kad:

4.2.1. draudžiant nuo ugnies:

– žaibo jtrenkimo metu turto elektros apsaugos/ apskaitos aparatūra nebuvo sunaikinta ar sugadinta arba jvykio vietoje vienareikšmiškai negalima nustatyti apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo požymių;

– talpyklose, vamzdžiuose ar jrengimuose dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės susidarė vakuumas;

4.2.2. draudžiant nuo skysčio ištekėjimo iš sprin- klerinės jrangos:

– skystis iš sprinklerinės jrangos purkštuvų ište- kėjo per nesandarumus, t.y. skystis ištekėjo nesu- veikus sprinklerinei jrangai;

– suveikė bandant šią jrangą padidintu slėgiu, ją remontuojant ar rekonstruojant;

4.2.3. draudžiant nuo vandens:

– gruntinis, stovintis ar tekantis potvynių ar kritulių vanduo, kurio sukelti nuostoliai gali būti atlygi- nami kaip audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, nuošliaužos sukelti nuos- toliai, skverbėsi j patalpą ir dėl to sukėlė nuostolių (pvz., sudrėko, sutrūkinėjo sienos, atsirado pelėsių ir pan.) ar bet kuri iš šių priežasčių sukėlė užpylimą, žemės suslūgimą ar nuošliaužą,

– vanduo išsitaškė, išsiliejo ar buvo naudotas plovimo tikslams,

– vanduo ištekėjo iš sprinklerinių ar drėkinimo sistemų purkštuvų dėl priežasčių, nurodytų taisyklių II dalies 4.2.2 punkte;

– dėl šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų priežasčių susidarė garai, rūkas, rasa, šerkšnas ar ledas;

4.2.4. draudžiant nuo vagystės:

– j pastato apdraustą patalpą (saugomą aptvertą teritoriją) vagis jsibrauna panaudojęs tikrą raktą arba ten atidaro kokią talpyklą su tikru raktu, kurj jis jsigijo vagystės metu už apdraustos teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai dėl šio fakto iškelta byla,

– ne darbo metu dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės buvo atjungta ar dėl kitų priežasčių neveikė ar blogai veikė turto apsaugos signalizacija, draudėjo nurodyta sudarant sutartj,

– ne darbo metu dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės kitos turimos turto apsaugos priemonės (šarvuotos durys, grotos, žaliuzės, spynos ir kt.), draudėjo nurodytos sudarant sutartj, buvo nepanaudotos (neužrakintos, neužkabintos, nenuleistos ar kt.) ar neveikė, ar blogai veikė,

– draudėjo turtas pagrobiamas arba užvaldomas darbo (paslaugų teikimo ar kitų darbo funkcijų atlikimo) metu (laiku), nes draudėjas, jo atstovas ar atsakingas darbuotojas arba buvo sudaręs sąlygas turtui pagrobti (t.y. paliktos be priežiūros patalpos buvo neužrakintos, atsakingo darbuotojo nebuvo

darbo vietoje, esantys patekimo j patalpas, pastatą ar apdraustą teritoriją kontrolės postai ar jrenginiai neveikė ir pan.), arba, pastebėjęs jog grobiamas turtas, nedelsdamas nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių tam užkirsti kelią ir nedelsdamas ne- pranešė policijai.

Darbo metu (laiku) laikomas faktinis laikas, kuris apima oficialiai darbovietėje nustatytą darbo laiką bei laiką, kurio metu atliekami visi draudėjo nustatytose tvarkose, instrukcijose ar kituose dokumentuose nurodyti veiksmai ar darbai apdraustai vietai apsaugoti (užrakinti, uždaryti patalpas, langus, jjungti signalizaciją ir pan.);

4.2.5. draudžiant nuo gamtinių jėgų:

– audros kilo dėl audros metu sukelto potvynio,

– xxxxxx xxxxxx

smarkaus snygio metu dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės šiltnamių su stikliniais stogais vidaus oro temperatūra buvo mažesnė, negu nustatyta draudėjo turimuose galiojančiuose dokumentuose (standartuose, vartojimo sąlygose, instrukcijose ir pan.) ar sutartyje arba sniego slėgio paveikti šiltnamiai, stoginės, pavėsinės buvo dengtos plastmasine plėvele,

– kilo dėl to, kad audros, potvynio, liūties, krušos metu ar sniego slėgio veikos metu lietus, kruša, vanduo, sniegas, drėgmė, purvas, vandens srauto nešami daiktai jsiveržė pro nesandariai, nevisiškai uždarytus langus, lauko duris ar kitas angas, išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra pastatų nuostoliai,

– grunto suslūgimo, nuošliaužos

grunto suslūgimas, nuošliauža kilo dėl apdraustoje teritorijoje jvykusios šildymo, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos ir gali būti atlyginami kaip vandens (taisyk- lių II dalies 3.1.3 punktas) nuostoliai arba dėl draudėjo ar jo atstovo sutarties galiojimo metu vykdomų statybos ar kitos rūšies darbų, susijusių su grunto išėmų, tunelių, tranšėjų ir pan. formavimu, sprogstamo užtaiso panau- dojimu, išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta raštu sudarant sutartj ar sutarties galiojimo metu;

4.2.6. draudžiant nuo stiklo dūžio:

– stiklai ar objektai su jmontuotais stiklais buvo trans- portuojami, nešami, keliami, montuojami,

– stiklai sutarties sudarymo dieną buvo perskilę, jskilę ar nuskilę ir tai buvo raštiškai šalių užfiksuota su- tartyje;

4.2.7. draudžiant nuo turto sugadinimo ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų veikos:

– nuostolius apdraustam turtui padarė ne tretieji asmenys,

– nuostoliai atlyginami pagal šių taisyklių II dalies

3.1.4 punktą.

5. Draudimo vieta

5.1. Turtas draudžiamas sutartyje nurodytoje draudimo vietoje. Draudimo vieta gali būti pastatai, patalpos arba žemės sklypai, teritorijos.

Šis apribojimas netaikomas turtui, kuris buvo perkeltas iš draudimo vietos dėl atsitikusio arba realiai grėsusio draudiminio jvykio ir dėl to buvo sunaikintas, sugadintas arba dingo, tačiau draudėjo pareiga saugoti turtą išlieka.

5.2. Apdraustas turtas, paimtas iš nuolatinės laikymo vietos eksperimentų, tyrimo darbų atlikimo bei ekspo- navimo parodose laikotarpiui, apdraudžiamas atskira sutartimi, kurioje nurodoma nauja draudimo apsaugos galiojimo vieta (patalpa, pastatas, teritorija ar pan.) bei kitos draudimo sąlygos.

6. Draudimo vertė ir draudimo suma. Nevisiškas draudimas. Išskaita

6.1. Xxxxxxxx xxxxx

6.1.1. Pastatų ir jrengimų draudimo vertė gali būti:

– atkūrimo vertė,

– likutinė vertė,

– likvidacinė vertė.

6.1.2. Atsargų draudimo vertė – faktinė vertė.

6.1.3. Pastatų, gamybinių jrengimų ir atsargų draudimo vertė nustatoma remiantis draudėjo turimais dokumentais, turtą vertinančių organizacijų pateiktu jvertinimu arba draudiko jvertinimu.

6.1.4. Atsargų draudimo vertė visuomet yra ribojama vidutine pardavimo kaina, kurią galima gauti pardavus atsargas Lietuvos rinkoje arba draudėjo ir draudiko sutartoje rinkoje.

6.1.5. Pridėtinės vertės mokestis (toliau tekste – PVM) jtraukiamas j turto vertę ir atlyginamas išmokant draudimo išmoką tik tada, kai draudėjas, sudarydamas sutartj, pa- teiktuose dokumentuose nurodo draudikui, kad, turtui dingus arba jj visiškai sugadinus, PVM iš biudžeto nebus grąžinamas.

6.1.6. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, gali būti nustatyti ir kiti draudimo vertės nustatymo būdai.

6.1.7. Parodų eksponatų, meno vertybių, antikvarinių daiktų, kolekcijų draudimo vertė nustatoma ekspertų jkainojimu, vadovaujantis draudėjo pateiktais doku- mentais.

6.1.8. Pastatai, darbinės mašinos ir kitas pagal turto nuomos, panaudos ar kt. sutartj valdomas ar tvarkomas

turtas draudžiamas nuomos, panaudos ar kt. sutartyje nurodyta verte, kuri gali būti padidinta šio turto remontui draudėjo prieš sudarant sutartj padarytų ir dokumentais patvirtintų išlaidų suma arba taisyklių II dalies 6.1.1 bei

6.1.2 punktuose nurodyta verte.

6.1.9. Patalpos, naudojamos pagal sutartj, kurioje nenurodyta jų vertė, gali būti apdraustos atitinkamų tarnybų ar ekspertų jvertinta ir dokumentais patvirtinta suma arba draudėjo prieš sudarant sutartj padarytų ir dokumentais patvirtintų išlaidų šių patalpų remontui suma, arba draudiko ir draudėjo sutartomis ir sutartyje nurodytomis vertėmis.

6.1.10. Iš kitų asmenų gautas turtas (perdirbti, remontuoti, parduoti, saugoti, panaudoti) draudžiamas jo priėmimo dokumentuose nurodyta verte, tačiau, kai priėmimo dokumentuose nėra nurodyta priimto turto vertė, tai toks turtas gali būti draudžiamas tik esant ekspertų jkainojimui arba draudiko ir draudėjo sutartomis ir sutartyje nurodytomis vertėmis.

6.1.11. Turtas, kurio likutinė vertė sutarties sudarymo dieną yra mažesnė negu 40% šio turto atkūrimo vertės, draudžiamas likutine arba likvidacine verte.

Tik turint draudiko aprobuotą (patvirtintą) draudimo vertės apskaičiavimą, tokj turtą galima drausti ir atkūrimo verte.

6.2. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas

6.2.1. Sutartyje nustatyta draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju, jos daliai.

Turtas, kurio draudimo suma lygi likvidacinei vertei, draudžiamas visa likvidacine verte, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

6.2.2. Draudėjas, sutartyje nurodydamas, jog sudaryta pirmosios rizikos draudimo sutartis, gali pasirinkti drau- dimo sumą, mažesnę už draudimo vertę.

6.2.3. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai pirmosios rizikos draudimo sutartis, tai, jvykus drau- diminiam jvykiui, draudikas atlygins draudėjui dalj jo pa- tirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.

6.2.4. Grynieji pinigai kasos aparatuose ar kitose su- tartyje nurodytose vietose laikomi apdraustais neviršijant sutartyje nurodytos jų draudimo sumos pirmosios rizikos draudimu.

Jeigu sutartyje atskira draudimo suma gryniesiems pinigams kasos aparatuose nenurodyta, tai laikoma, kad pinigų draudimo suma yra lygi 100 Lt kiekviename kasos aparate.

6.2.5. Taisyklių II dalies 2.2 punkte nurodytos išlaidos draudžiamos pirmosios rizikos draudimu, jų draudimo sumos sutartyje nurodomos atskirai.

6.3. Turtas draudžiamas su išskaita, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Išskaita gali būti besąlyginė arba sąlyginė.

7. Draudimo jmokos apskaičiavimas

7.1. Draudimo jmoką draudikas apskaičiuoja atsižvelgęs j prašyme ir (ar) kituose dokumentuose pateiktą bei gautą kitą informaciją, j draudėjo prisiimtus jsipareigojimus dėl išskaitos taikymo bei jmokos mokėjimo, draudimo ap- saugos trukmę, kitas draudimo sutartyje nustatytas pa- pildomas sąlygas bei draudimo rizikos jvertinimo rezul- tatus.

7.2. Draudžiant turtą likutine verte, draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, kad jvykus draudimi- niam jvykiui draudikas atlygins draudėjui remonto nuosto- lius, neišskaičiavęs nusidėvėjimo, draudikas apskaičiuoja draudimo jmoką jvertinęs šią riziką.

8. Draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo atvejai

8.1. Draudimo rizikos padidėjimas – tai sutartyje nusta- tytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos padidėti draudiminio jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), pasikeitimas arba atsiradimas.

8.2. Rizikos sumažėjimas – tai sutartyje numatytų ap- linkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai) sumažėti, pasikeitimas arba atsira- dimas.

9. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos

9.1. Prieš sudarydamas sutartj, draudėjas, atsižvelgda- mas j taisyklių I dalies 2.2.1 punkto reikalavimus, privalo: 9.1.1.pateikti užpildytą ir pasirašytą draudiko nusta- tytos formos raštišką prašymą sudaryti sutartj ir apdrau- džiamo turto apyrašą su nurodyta turto verte sutarties su- darymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną prieš sutarties sudarymą, arba pateikti, savarankiškai ar draudiko prašymu, kitus dokumentus ar informaciją, draudiko sprendimu turinčius

pakankamai informacijos sutarčiai sudaryti;

9.1.2. informuoti draudiką raštu apie bet kokj draudimo rizikos pasikeitimą (bet kokj informacijos, nurodytos prašyme drausti ar kitame jo pateiktame dokumente,

pasikeitimą) ar naujų aplinkybių atsiradimą ar apie jam (draudėjui) žinomas prašyme nurodyto turto sugadinimo, sunaikinimo ar dingimo, jvykusio po prašymo draudikui jteikimo (arba pasiūlymo iš draudiko xxxxxx), tačiau dar prieš pasirašant sutartj, priežastis ir faktus;

9.1.3. leisti draudiko atstovui, dalyvaujant draudėjui, apžiūrėti pageidaujamą drausti turtą ir jvertinti draudimo riziką bei nustatyti turto vertę.

9.2. Xxxxxxxx xxxxxxxxx galiojimo metu, draudėjas pri- valo:

9.2.1. imtis reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai. Draudėjo veikla turi atitikti saugumo reikalavimus (priešgaisrinės apsaugos, gamybos technologijos, darbo saugos ir pan.), kurie nustatyti jstaty- muose, norminiuose aktuose ir draudimo sutartyje, išlaiky- ti tvarkingos būklės pastatus, saugoti juos nuo konstrukcijų perkrovimo;

9.2.2. patobulinti esamas ar papildomai jsigyti (naujai jsirengti) priešgaisrinės, turto apsaugos sistemas bei vykdyti kitas sąlygas dėl draudimo rizikos mažinimo, jei dėl jų šalys susitarė raštu prieš sudarydamos sutartj ar jos galio- jimo metu arba jei to reikalauja jstatymai;

9.2.3. apie kiekvieną draudimo rizikos padidėjimą arba atsiradusią galimybę jai padidėti per taisyklių I dalies 2.6.4 punkte nurodytą laikotarpj pranešti draudikui net ir tuo atveju, jeigu rizika padidėjo ne dėl jo (draudėjo) valios;

9.2.4. sužinojęs dingusių (pavogtų) daiktų buvimo vietą, nedelsdamas, per protingą laikotarpj, apie tai raštu pranešti policijai ir draudikui;

9.2.5. jau gavęs draudimo išmoką už dingusj (pavogtą) daiktą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per penkiolika dienų, informuoti draudiką apie atgautus daiktus.

9.3. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:

9.3.1. pateikti draudikui jvykio kilimo priežasties nus- tatymo aktą, surašytą draudėjo atstovų tais atvejais, kai draudėjas pats prižiūri ir eksploatuoja šildymo sistemą, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, elektros ir telekomu- nikacijų tinklus;

9.3.2. dalyvaujant draudiko atstovui, surašyti sunaikin- to, sugadinto ar dingusio turto sąrašą, nurodydamas to turto (daiktų, objektų) kiekj ir vertę, buvusią prieš pat drau- diminj jvykj, ir jj pateikti draudikui;

9.3.3. parodyti draudiko atstovui sugadintą turtą arba jo liekanas;

9.3.4. išsaugoti po draudiminio jvykio visą likusj suga- dintą ir nesugadintą turtą, iki atvyks draudiko atstovas, tačiau ne mažiau kaip tris darbo dienas po pranešimo raš- tu apie draudiminj jvykj išsiuntimo draudikui;

9.3.5. pateikti draudikui dokumentus, reikalingus turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdrausto turto (ap- draustų daiktų, objektų) kiekj ir vertę buvusią prieš pat draudiminj jvykj, bei sugadinto turto atkūrimo (remonto) sąmatą, atliktų darbų priėmimo aktus, sąskaitas ir kt.;

9.3.6. suteikti draudikui ar jo jgaliotam atstovui gali- mybę nevaržomai tirti žalos priežastis bei nustatyti nuos- tolio dydj (susipažinti su turto apskaitos, jsigijimo, reali- zavimo, nuomos ir kt. dokumentais).

9.4. Draudėjas turi teisę sudaryti papildomą draudimo sutartj, jeigu apdrausta tik dalis turto ar dalis rizikos.

9.5. Draudikas privalo:

9.5.1. gavęs pareiškimą dėl draudiminio jvykio, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, dalyvaujant draudėjui ar jo jgaliotam atstovui, surašyti turto sunaikinimo ar su- gadinimo aktą;

9.5.2. nedelsdamas paprašyti iš atitinkamų jstaigų dokumentų, patvirtinančių jvykio faktą ir aplinkybes, jei to- kie dokumentai reikalingi;

9.5.3. atlyginti išlaidas, kurias draudėjas padarė (ir kurios buvo būtinos ir tikslingos) siekdamas sumažinti nuos- tolius arba jų išvengti. Šių išlaidų ir nuostolių atlyginimo suma gali viršyti draudimo sumą. Jeigu draudimo suma mažesnė už turto vertę, tai šios išlaidos padengiamos tokiu pat santykiu, kaip ir nuostoliai;

9.5.4. surašęs turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą, per dvi darbo dienas perduoti draudėjui sąrašą doku- mentų, kurie turi būti pateikti jam draudiminio jvykio priežas- tims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti. Sąraše turi būti nurodyta, kuriuos dokumentus privalo pateikti draudėjas ir kuriuos, draudiko prašymu, kitos kompe- tentingos organizacijos (policija, teismai, energiją, van- denj tiekiančios tarnybos ir pan.).

Jeigu, gavus visus draudiko pateiktame sąraše reika- laujamus dokumentus, paaiškėja, kad šių dokumentų jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti nepakanka, draudikas turi teisę dar kartą, jeigu po draudiminio jvykio sutarties šalys nesusitarė ko kita, pateikti papildomą dokumentų, reikiamų draudiminio jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti, sąrašą;

9.5.5. atlyginti atgautų daiktų remonto išlaidas, kai at- gauti daiktai yra sugadinti, jeigu susitariama, kad atgauti daiktai bus grąžinti draudėjui, o draudėjas grąžins draudi- kui gautą draudimo išmoką;

9.6. Draudikas turi teisę:

9.6.1. jeigu draudėjas policijai nepranešė apie draudi- minio jvykio metu dingusius daiktus, atsisakyti mokėti draudimo išmoką už šiuos daiktus. Jeigu draudėjas ne- atlieka šios pareigos, tai draudikas turi teisę neatlyginti tos žalos dalies, kuri atsirado dėl pareigų neatlikimo;

9.6.2. draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva,

draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 25 procentų draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj mokėtas sumas.

10. Nuostolio nustatymas

10.1. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašy- tu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš drau- dėjo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais tur- to sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartj, buvo vadovaujamasi nustatant turto draudimo vertę.

10.2. Nuostoliu laikoma:

10.2.1. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo ap- drausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti arba pavogti:

– pastato - naujo analogiško pastato jprasta tai vietovei atkūrimo vertė prieš pat draudiminj jvykj;

– gamybinių jrengimų - naujų analogiškų gamybinių jrengimų atkūrimo (jsigijimo) vertė prieš pat drau- diminj jvykj;

10.2.2. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo ap- drausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti - šio turto remonto kaina.

Remonto (atkūrimo) kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto atkūrimo vertės;

10.2.3. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo ap- drausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti arba pavogti - likutinė (likvidacinė) šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.4. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo ap- drausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sugadinti - šio turto remonto kaina, jvertinus nusidėvėjimą, arba, jvertinus taisyklių II dalies 7.2 punkto nuostatas, remonto kaina be nusidėvėjimo.

Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijan- čia to turto likutinės (likvidacinės) vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.5. kai atsargos sunaikintos arba pavogtos - faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.6. kai atsargos sugadintos - šio turto remonto kaina arba atsargų draudimo vertės ir faktinės šio turto vertės po prekinės išvaizdos, vartojamųjų savybių praradi- mo dėl draudiminio jvykio skirtumas.

Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijan- čia to turto faktinės vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.7. kai sunaikinami ar sugadinami parodų ekspo- natai, meno vertybės, antikvariniai daiktai, kitas turtas, nurodytas šių taisyklių II dalies 6.1.7 punkte, nuostolis jvertinamas ekspertų jkainojimu;

10.2.8. kai sugadinami daiktai, priimti iš trečiųjų asmenų paslaugoms teikti arba parduoti (j komisą), - šio turto remonto kaina.

Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, kuri nuro- dyta kaip daiktų vertė priėmimo dokumentuose, ar vertė, nustatyta sutarties sudarymo metu;

10.2.9. kai sunaikinami ar pavagiami daiktai, priimti iš trečiųjų asmenų paslaugoms teikti arba parduoti (j komisą), - vertė, nurodyta daiktų priėmimo dokumentuose ar vertė, nustatyta sutarties sudarymo metu.

10.3. Nuostoliu laikoma išlaidos suremontuoti (atkurti) ir tą ne draudiminio jvykio židinyje esantj apdraustą turtą, kuris buvo paveiktas gesinimo priemonių ar degimo pro- duktų ir dėl to buvo sugadintas ar sunaikintas.

10.4. Į nuostolio sumą taip pat jskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, turto gelbėjimo metu padarytos turtui gelbėti.

Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.

Išlaidos už ugniagesių ar kitų organizacijų, jpareigotų suteikti pagalbą, darbus neatlyginamos.

10.5. Draudiminio jvykio atveju, jeigu būtina, atlygina- mos papildomos (t.y. sudarančios sąlygas atkūrimo/remon- to darbams atlikti) išlaidos, neviršijančios arba lygios 1% viso apdrausto turto draudimo sumos, jvykio vietai sut- varkyti ir išvalyti.

Išlaidų dalis, viršijanti šią sumą, atlyginama neviršijant sutartyje nurodytos jvykio vietai išvalyti ir sutvarkyti skirtos draudimo sumos.

10.6. Jeigu draudiminio jvykio metu buvo sugadintas, sunaikintas ar dingo turtas, jsigytas draudimo laikotarpio metu už apdraustas investicijas, tai laikoma, kad jsigyti pastatai ir gamybiniai jrengimai apdrausti atkūrimo verte, jsigytos atsargos – faktine verte, o nuostoliai apskai- čiuojami taisyklių II dalies 10.2 punkte nurodyta tvarka.

10.7. Jeigu dėl investicijų turtas buvo suremontuotas ar rekonstruotas, laikoma, kad kiekvieno suremontuoto ar rekonstruoto daikto draudimo suma padidėjo tam daiktui realiai padarytų ir dokumentais patvirtintų investicijų suma, su sąlyga, kad suremontuotas ar rekonstruotas daiktas nustatyta tvarka buvo perduotas draudėjui naudoti (eksploatacijai).

Šiems daiktams nuostolis apskaičiuojamas taisyklių II dalies 10.2 punkte nurodyta tvarka atsižvelgus j draudimo sumos padidėjimą dėl investicijų.

10.8. Nuostolis apskaičiuojamas:

10.8.1. xxx xxxxxx xxxxxxxxxxx – atėmus iš nuostolio

sumos likusią naudingą sunaikinto turto vertę (liekanų vertę);

10.8.2. kai turtas sugadintas – atėmus iš nuostolio sumos pakeistų sugadintų dalių/detalių (jų liekanų) naudingą vertę.

10.9. Kai dėl nuostolio dydžio ir jvykio priežasties tarp šalių kyla nesutarimų, draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad nuostolio dydj ir jvykio priežastis nustatytų ekspertai. Ekspertai skiriami jstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų išvados yra privalomos, jeigu nejrodyta, kad jos aiškiai skiriasi nuo tikrosios padėties. Remdamasis šiomis išvadomis, draudikas apskaičiuoja draudimo išmoką.

11. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka

11.1. Draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama:

11.1.1. kai turtas buvo apdraustas visa verte:

– jeigu per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo – realaus nuostolio sumos, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės;

– jeigu per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo – tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės. Ši nuostata negalioja, jeigu prieš draudiminj jvykj buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė yra iki 10% didesnė už draudimo sumą;

11.1.2. kai turtas buvo apdraustas ne visa verte, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu – realaus nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto draudimo vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj.

Pirmosios rizikos draudimui negalioja nevisiško (proporcinio) draudimo nuostatos, t.y. neatsižvelgiama j turto vertės santykj sutarties sudarymo dieną ir prieš pat draudiminj jvykj;

11.1.3. kai turtas buvo apdraustas ne visa verte ir sutartyje nebuvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu - atsižvelgiant j šių taisyklių II dalies

6.2.3 punkto nuostatas.

11.1.4. jeigu draudimo sutartyje buvo susitarta ir dėl investicijų draudimo, tai:

– apskaičiuojant draudimo išmoką pagal šių taisyklių II dalies 11.1.1 punkto antrą pastraipą, j turto vertės ir draudimo sumos santykio pasikeitimą dėl realiai padarytų iki draudiminio jvykio investicijų, nevirši- jančių sutartyje nurodytos investicijų draudimo su- mos, neatsižvelgiama;

– apskaičiuojant draudimo išmoką pagal šių taisyklių II dalies 11.1.2 punktą, laikoma, kad draudimo suma apdraustam daiktui/objektui padidėjo dėl iki drau- diminio jvykio realiai jam padarytų apdraustų in- vesticijų.

11.2. Jeigu turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, draudėjas jgauna teisę j tą draudimo išmokos dalj, kuri viršija likutinę turto vertę, buvusią prieš pat draudiminj jvykj tik tuomet, kai jrodo draudikui ir dokumentais pat- virtina, kad:

– atstatys tos pačios rūšies ir paskirties pastatą ankstesnėje buvimo vietoje. Jeigu tai nejmanoma, tai užtenka, kad pastatas bus pastatytas kitoje Lietuvos vietoje;

– jsigis tos pačios rūšies ir paskirties gamybinius jrengimus, kurie buvo sunaikinti arba dingę. Esant išankstiniam draudiko sutikimui, pakanka jsigyti naudotus bet kurios rūšies jrengimus, tinkamus nau- doti gamyboje;

– nusipirks arba pasigamins tos pačios rūšies atsargas, kurios buvo sunaikintos arba dingusios;

– gaus iš draudiko raštišką sutikimą, leidžiantj vietoj dėl draudiminio jvykio sugadinto turto jsigyti kitos rūšies ir kokybės turtą.

11.3. Draudėjo ir draudiko susitarimu, draudimo sutartyje gali būti nustatyta, kad, kai turtas draudžiamas atkūrimo verte, draudimo išmoka bus mokama neatsižvelgiant j taisyklių II dalies 11.2 punkto nuostatas.

11.4. Draudimo išmoka, draudėjo pageidavimu, moka- ma jam arba, pateikus draudikui remontuojančios ap- draustą sugadintą objektą (daiktą) organizacijos pagrjstas sąskaitas, kitus dokumentus, tiesiogiai draudėjo ir draudi- ko raštiškai sutartai remontuojančiai organizacijai.

Prieš išmokėdamas draudimo išmoką tiesiogiai remon- tuojančiai organizacijai, draudikas turi teisę jsitikinti, kad dėl draudiminio jvykio sugadinto (sunaikinto) turto remon- tas atliktas arba sugadintos dalys pakeistos, patikrinti, ar pateiktos remontuojančios organizacijos sąskaitos pagrjs- tos.

11.5. Atgautas turtas

Jeigu draudėjas atgavo dingusj daiktą po to, kai už xx gavo draudimo išmoką, lygią visai draudimo vertei, draudikas ir draudėjas, jvertinę susidariusią situaciją, nusprendžia, ar draudėjas grąžins draudikui draudimo išmoką ir pasiliks atgautą daiktą sau, ar draudėjas perduos šj daiktą draudikui.

AB “Lietuvos draudimas” Valdybos pirmininkas

Xxxxxxxx Xxxxxxxx