PROJEKTAS
PROJEKTAS
„SOCIALINIO DIALOGO PLĖTRA: BENDRADARBIAVIMAS IR SOCIALINIO DIALOGO GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS
PROBACIJOS SISTEMOJE“
(PROJEKTO NR. VP1-1.1-SADM-02-K-02-022)
Turinys
I. DARBO SAUGA IR SVEIKATA DARBE, DARBO SĄLYGŲ GERINIMAS 3
Darbdavio, jam atstovaujančio asmens pareigos ir teisės saugos ir sveikatos srityje 4
Darbuotojų pareigos 6
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba 7
Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas 9
Instruktavimas ir mokymas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais 10
Darbuotojų mokymas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais 12
Pavojingi darbai bei darbai su potencialiai pavojingais įrenginiais 17
Darbdavio pareigos 18
PPĮ savininkų pareigos 19
Darbo sąlygų gerinimas 20
II. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS 22
Rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planas 26
Asmeninės apsaugos priemonės 26
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai 28
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai 29
I. DARBO SAUGA IR SVEIKATA DARBE, DARBO SĄLYGŲ GERINIMAS
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvoje:
- Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos jstatymas
- Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas
- Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai
- Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai
- Profesinės rizikos vertinimo nuostatai
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai
- Mokymo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai
- Darbuotojų saugos ir sveikatos rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui j jmonę iš kitos jmonės instruktavimo tvarkos aprašas
- Darbo vietų jrengimo bendrieji nuostatai
- Lietuvos Respublikos higienos normos ir kt.
LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
(Žin.,2003, Nr.70-3170)
Šio Įstatymo paskirtis yra nustatyti:
1. teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
2. profesinės rizikos jvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
3. darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, nejgaliesiems;
4. darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjj administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;
5. atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.
Darbo teisės subjektai
LR Darbo kodekso 16 str.
Darbdavys gali būti jmonė, jstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, taip pat bet koks fizinis asmuo.
LR Darbo kodekso 15 str.
Darbuotojas – fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartj už atlyginimą.
LR Darbo kodekso 17 str.
Darbuotojų kolektyvas – visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo – jmonės, jstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas.
Darbdavio jgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos darbuotojas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė jgyvendinti darbo teises bei pareigas jmonėje ir (ar) jmonės struktūriniame padalinyje.
Darbdavio, jam atstovaujančio asmens pareigos ir teisės saugos ir sveikatos srityje
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnis
„Darbdaviui atstovaujantis asmuo, jgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
1) imasi priemonių, kad jmonės statiniai, kuriuose jrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu jvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę jmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir jgyvendinimą;
3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę jmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių jrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, jrengia saugos ženklus, jrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai jsidarbindami ir darbo metu jmonėje gautų išsamią informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą jmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos
suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto jmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties jsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant j darbą, perkeliant j kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;
7) sudaro sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) j kitą darbą, atsižvelgdamas j Nejgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros jstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) užtikrina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavio jgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalj, gautų informaciją apie darbuotojų priėmimą dirbti, kuri reikalinga tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, skirtas visiems darbuotojams;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, jmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) sudaro arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui sudaryti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis, dėl kurių darbuotojas neteko darbingumo ilgiau kaip 3 darbo dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) atlieka kitas pareigas ir jgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.“
Darbuotojų pareigos
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnis
„1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:
1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
2) tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;
3) savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose jrengimuose, pastatuose, kitose jmonės vietose jrengtų saugos ir sveikatos apsaugos jtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius jtaisus pagal jų paskirtj ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose jmonės vietose, kuri, jų jsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo;
5) bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio jgaliotais asmenimis bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu jgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones;
6) pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
7) nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;
8) jmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;
9) laikytis jmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio režimo;
10) vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio jgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą jmonėje, nurodymus.
2. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybių aprašymuose ir nuostatuose.“
Darbuotojų saugos ir sveikatos sistema:
Tai viena iš būtinųjų bendrosios jmonės vadybos dalių, kuri padės jmonės vadovui paskirstyti jgaliojimus, pavaldumą ir atsakomybę už tam tikras darbuotojų saugos ir sveikatos sritis jmonėje.
PAGRINDINĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SISTEMOS DALYS:
• Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba
• Darbuotojų dalyvavimas jgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones (Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai)
• Darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos klausimais
• Profesinės rizikos vertinimas
• Darbuotojų sveikatos tikrinimas
• Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba
Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų, atsižvelgiant j jmonės dydj ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti jmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų jmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai (Žin., 2003, Nr. 144-5186).
Įmonės tarnyba yra jmonės struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus jmonės vadovui ar darbdavio jgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai ir steigiama jmonės vadovo jsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu.
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos:
• konsultuoti jmonės vadovą, padalinių vadovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
• organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą;
• vadovaujantis jmonės vadovo nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidine priežiūros ir kontrolės jmonėje tvarka, kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi jmonėje;
• organizuoti jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų rengimą, juos rengti;
• registruoti jmonėje nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas bei incidentus, kaupti kitus duomenis, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata darbe.
• nagrinėti darbuotojų skundus ir prašymus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir teikti dėl jų pasiūlymus darbdavio jgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai, jmonės vadovui;
• teikti informaciją darbuotojams, jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi jmonėje;
• dalyvauti jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veikloje ir teikti konsultacijas svarstomais klausimais;
• vykdyti kitas su darbuotojų sauga ir sveikata susijusias funkcijas, kurios nustatytos Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatuose.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio jgalioti asmenys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, jų jgyvendinimo ir kontrolės klausimais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir skiriami darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. (Darbuotojų saugos ir sveikatos jstatymas, 13 str. 1 d., Žin., 2003, Nr.70-2170).
Darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai funkcijos:
• atstovauti jmonės darbuotojams komitete, dalyvauti darbdavio jgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai jmonėje ar darbo vietose gerinti;
• dalyvauti parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais;
• dalyvauti parenkant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūrėti, kad darbuotojai jomis naudotųsi;
• darbuotojų atstovo pavedimu dalyvauti tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;
• jmonės vadovo arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai pranešti darbuotojams apie kilusius ar gresiančius jiems pavojus ir nurodyti priemones, kurių reikia neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padėti darbuotojams pavojaus atveju pereiti j saugias vietas.
Darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai teisės:
• siūlyti ir reikalauti, kad padalinio vadovas, jmonės vadovas imtųsi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;
• dalyvauti vertinant profesinę riziką ir numatant prevencines priemones;
• pranešti jmonės vadovui, jeigu jmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;
• gauti informaciją visais su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiais klausimais iš padalinio vadovo, jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto.
Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas
Komitetas steigiamas jmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas jmonės vadovo ar darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės jmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu.
Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus jmonės vadovo skirtų darbdavio atstovų komitete ir jmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai.
Komiteto veiklą reglamentuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatai, kuriuos, suderinęs su darbuotojų atstovais, tvirtina jmonės vadovas.
Komitetas savo posėdžiuose analizuoja ir vertina jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, svarsto prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms išvengti.
Komitetas savo veikloje vadovaujasi patvirtintu komiteto veiklos planu ir posėdžius organizuoja plane numatytu periodiškumu.
Svarstomais klausimais komitetas priima nutarimus, su kuriais komiteto pirmininkas supažindina jmonės vadovą (jei jis nėra komiteto pirmininkas). Komiteto nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio, išskyrus komiteto nutarimus, privalomus jmonės vadovui ar darbdavio jgaliotam asmeniui dėl darbų sustabdymo.
Instruktavimas ir mokymas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais
Pagrindiniai norminiai aktai reglamentuojantys darbuotojų mokymą atestavimą ir instruktavimą:
• Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin.,2011, Nr.76-3683)
• Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui j jmonę iš kitos jmonės, instruktavimo tvarkos aprašas. (Žin.,2012,Nr.96-4944 jsigaliojo nuo 2012 spalio 1d.)
,,Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas” numato kad:
• Instrukcijos rengiamos ir tvirtinamos prieš pradedant eksploatuoti jmonę, jos padalinius, darbo vietas, darbo priemones, prieš diegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus.
• Įmonėje parengtas instrukcijas tvirtina jmonės vadovas arba jo pavedimu padalinio vadovas ar kitas darbdavio jgaliotas asmuo. Rengiant instrukcijas turi būti sudarytos sąlygos darbuotojams ir jų atstovams teikti pasiūlymus, dalyvauti diskusijose dėl instrukcijų turinio.
Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija – jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinis (lokalinis) norminis teisės aktas, nustatantis konkrečias darbuotojų pareigas bei veikimo būdus, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę
Instruktavimas – darbuotojo informavimas apie profesinę riziką jmonėje bei darbo vietoje, apie jmonėje galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir išaiškinimas saugių veikimo būdų, privalomų jam atliekant pavestus darbus
Darbuotojų instruktavimai, instruktavimo tvarka (Pagal Aprašą vadovo sprendimu nustatoma nauja instruktavimo tvarka):
• nurodomi asmenys, kurie instruktuos darbuotojus;
• nurodoma instruktavimo apimtis;
• nustatomas instruktavimo periodiškumas;
• nurodoma instruktavimo jforminimo tvarka;
• nurodoma kokiu būdu bus jsitikinama ar darbuotojas suprato kaip reikia dirbti saugiai ir nepakenkti sau ir kitų darbuotojų saugai ir sveikatai.
Kai naudojamam darbo jrenginiui (darbo priemonei) yra gamintojo parengta naudojimo instrukcija, bet tam tikromis darbo sąlygomis jos nepakanka darbuotojo saugai ir sveikatai užtikrinti (dėl darbo aplinkos, darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių), rengiama ir tvirtinama papildoma instrukcija
Instrukcija turi būti pakeista ar papildyta šiais atvejais:
• jsigaliojus naujiems ar pakeistiems norminiams teisės aktams, j kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje;
• jvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar avarijai ir jų tyrimo metu paaiškėjus, kad reikia pakeisti ar papildyti atitinkamas instrukcijas;
• keičiant technologinj procesą, darbo sąlygas, darbų saugos priemones, pradedant naudoti naujas medžiagas, žaliavas ir pan.;
• pareikalavus Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.“
Instruktuojantysis, po instruktavimų turi jsitikinti, kad darbuotojas viską suprato, patikrindamas jo žinias apklausa arba naudodamasis techninėmis mokymo priemonėmis, ir nustatyti, ar pavestą darbą darbuotojas galės atlikti saugiai. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, žinios po pirminio ir periodinio instruktavimų darbo vietoje tikrinamos testais. Konkrečią testavimo tvarką nustato jmonės vadovas.
Darbuotojų, kurie darbdavių sutarimu siunčiami laikinam darbui į kitą įmonę, atlieka kontrolės funkcijas, teikia paslaugas kitose įmonėse, instruktavimo tvarka:
1. Darbuotojas darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui j jmonę iš kitos jmonės turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad toje jmonėje, kurioje jis nuolat dirba buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas
2. Xxxxxxxxx ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kurio naudai ir kuriam prižiūrint bei vadovaujant dirba laikinam darbui pasiųstas darbuotojas, šj darbuotoją instruktuoja ir instruktavimą jformina savo nustatyta tvarka.
3. Siekiant apsaugoti j jmonę atvykstančius kitus asmenis (vairuotojai atvykstantys pasikrauti/išsikrauti krovinių, klientai apžiūrėti produkcijos, kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai) ir išvengti jmonės turto sugadinimo, iš anksto pasiruošti trumpas atmintines, kuriose aprašomi galimi pavojai, supažindinti su saugiais veiksmais avarinių situacijų atveju.
Instruktavimo dokumentų saugojimas:
Darbuotojų instruktavimo jforminimo dokumentai saugomi darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta tvarka, atsižvelgiant j darbų specifiką ir darbuotojui suteiktos informacijos aktualumą jam atliekant tolimesnius darbus.
Darbuotojų mokymas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais
Darbuotojai, kurie turi būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų:
• Darbdaviai, jiems atstovaujantys asmenys.
• Darbdaviai, jiems atstovaujantys asmenys, kurie patys atlieka jmonės DSS tarnybos funkcijas.
• Darbdavio jgalioti asmenys.
• Darbdavio jgalioti asmenys DSS.
• Darbdavio jgalioti asmenys DSS, kuriems pavesta atlikti DSS tarnybos funkcijas.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai.
• Darbuotojai, kurie turi būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariai.
• Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.
• Darbuotojai, kurių veikla yra susijusi su gamyba ar darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu.
• Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus (pagal LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtintą sąrašą).
• PPĮ, kurie nurodyti Įgaliotų jstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų PPĮ (nurodant jų parametrus) sąrašuose, priežiūros meistrai.
• Darbo su PPĮ vadovai.
• PPĮ valdantys (naudojantys) darbuotojai.
MIŠRŪS DARBAI I
ENERGETIKOS OBJEKTUS STATANTYS IR EKSPLOATUOJANTYS DARBUOTOJAI
VIENOJE MAŠINOJE SUKOMPLEKTUOTI 3-4 MAŠINŲ AGREGATAI
AUKŠTALIPIŲ DARBAI, VYKDOMI NAUDOJANT SAVAEIGIUS PLATFORMINIUS KELTUVUS
MIŠRŪS DARBAI II
SUVIRINIMAS
(ne atsakingų konstrukcijų)
SANDĖLIO DARBUOTOJAS
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų mokymo ir žinių tikrinimo tvarka
MOKOMI | ATESTUOJAMI | ||
ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE | ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE |
- | Mokosi pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą. Trukmė – 80/60/40 val. (Nauja programa kol kas nepatvirtinta) 80 val. – DSS spec. Iš 1 priede esančių veiklų įmonių; 60 val. – DSS spec. Iš 2 priede esančių veiklų įmonių; 40 val. – DSS spec. Iš 3 priede esančių veiklų įmonių. | Žinių tikrinimas vykdomas konkrečiai ekonominės veiklos rūšiai (sričiai) – pagal Įmonių DSS tarnybų nuostatų 1, 2 ir 3 priedus. Testai – 60 klausimų, į 75 % jų reikia atsakyti teisingai (skelbiami VDI svetainėje). Sėkmingai išlaikius teorinių žinių testą, pristatoma ir apsiginama praktinė užduotis. Žinias ir praktinę užduotį įvertinus nepatenkinamai, pakartotinai galima atestuotis po 2 savaičių, jei ir vėl nesėkmingai – tik pakartojus mokymo kursą. Darbdavio įgalioti asmenys DSS, kuriems pavesta atlikti DSS tarnybos funkcijas mokomi ir žinios tikrinamos taip pat kaip ir DSS specialistų | |
Darbdavio, jam atstovaujančio asmens kuris pats atlieka DSS tarnybos funkcijas mokymo ir žinių tikrinimo tvarka
MOKOMI | ATESTUOJAMI | ||
ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE | ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE |
- | Mokosi pagal Įmonės vadovo, vykdančio DSS tarnybos funkcijas mokymo programą arba pasirengia žinių tikrinimui savarankiškai. (Nauja programa kol kas nepatvirtinta) Pagal Įmonių DSS tarnybų nuostatų 8 p. funkcijas gali vykdyti: 1 priede esančių veiklų įmonėse – kai dirba iki 9 darbuotojų; 2 priede esančių veiklų įmonėse – kai dirba iki 19 darbuotojų; 3 priede esančių veiklų įmonėse – kai dirba iki 49 darbuotojų. | - | Atestuojami ne rečiau kaip kas 5 metai. Žinių tikrinimas turėtų būti vykdomas konkrečiai ekonominės veiklos rūšiai (sričiai). (Šiuo metu – testas pagal veiklas neskaidomas) Testai – 60 klausimų, į 75 % jų reikia atsakyti teisingai (skelbiami VDI svetainėje). Sėkmingai išlaikius teorinių žinių testą, pristatoma ir apsiginama praktinė užduotis. Žinias ir praktinę užduotį įvertinus nepatenkinamai, pakartotinai galima atestuotis po 2 savaičių, jei ir vėl nesėkmingai – tik pakartojus mokymo kursą. |
Darbdavio įgaliotų asmenų darbuotojų saugai ir sveikatai mokymo ir žinių tikrinimo tvarka
MOKOMI | ATESTUOJAMI | ||
ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE | ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE |
Mokymui skirtuose seminaruose darbdavio nustatyta tvarka | Mokomi pagal mokymo įstaigos parengtą ir su darbdaviu ar darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą mokymo programą. | 1) Prieš pradedant vadovauti padaliniui ir baigus mokymo programą arba pasirengus savarankiškai 2) Kai nurodo VDI inspektorius ar avarijos komisijos pirmininkas Xxxxxxxxx: 3 asmenų komisija: DSS specialistas, darbdavio įgaliotas asmuo DSS, kiti atestuoti asmenys iš DSS srities. Gali dalyvauti VDI inspektorius. Įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų ir nėra reikiamo sk. atestuotų žmonių – kviečiamas VDI inspektorius (pirmininkauti) Žinios tikrinamos įmonėje vadovo patvirtinto atestavimo komisijos darbo reglamento tvarka. Gali būti išduodamas įmonės patvrtintos formos arba Nuostatų 3 priede nurodytos formos pažymėjimas | 1) Prieš pradedant vadovauti padaliniui ir baigus mokymo programą arba pasirengus savarankiškai 2) Kai nurodo VDI inspektorius ar avarijos komisijos pirmininkas Xxxxxxxxx: 3 asmenų komisija: DSS specialistai, iš kurių vienas – siuntusios mokytis įmonės DSS specialitas. Gali dalyvauti VDI inspektorius. Žinios tikrinamos mokymo įstaigos vadovo patvirtinto atestavimo komisijos darbo reglamento tvarka. Sėkmingai atestavus įmonių darbuotojus išduodamas Nuostatų 3 priede nurodytos formos pažymėjimas |
DSS komitetų narių ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymo ir žinių tikrinimo tvarka
MOKOMI | ATESTUOJAMI | ||
ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE | ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE |
DSS komitetų nariai (pakartotinai) Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai (tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai) Mokomi mokymui skirtuose seminaruose, darbdavio mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo nustatyta tvarka. | Naujai išrinkti ar paskirti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai mokomi mokymo įstaigose (vėliau - mokymo įstaigose, mokymui skirtuose seminaruose ar įmonėje įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytais būdais ir periodiškumu) Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai (tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai) Mokomi pagal mokymo įstaigos parengtą ir su darbdaviu ar darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą mokymo programą. | ||
Mokymo ir atestavimo DSS klausimais bendrųjų nuostatų 4 ir 5 punktuose nurodytų asmenų ir dirbančių pavojingus darbus mokymo ir žinių tikrinimo tvarka
MOKOMI | ATESTUOJAMI | ||
ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE | ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE |
4 ir 5 p. nurodyti darbuotojai | 4 ir 5 x. xxxxxxxx darbuotojai 17. Darbuotojai, nurodyti šių Nuostatų 4 ir 5 punktuose, mokymo įstaigose mokomi pagal mokymo įstaigos parengtą ir su darbdaviu ar darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą mokymo programą. | Žinias DSS klausimais tikrina ir vertina įmonėje darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta tvarka sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestavimo komisija, kurioje dalyvauja DSS specialistas, darbdavio įgaliotas asmuo DSS bei darbuotojų atstovas, o jo nesant – kitas darbdavio paskirtas asmuo, atestuotas DSS klausimais. Žinių tikrinimo procedūros parengiamos taip, kad būtų nustatyti pamatuojami žinių bei gebėjimų lygio kriterijai objektyviai įsitikinti darbuotojo pasirengimu saugiai atlikti pavestą darbą. Testai - 20 klausimų. (Turi būti 75 proc. atsakytų teisingai.) Atestavimo komisijos sprendimas įforminamas atestavimo DSS klausimais protokolu (2 priedas). Teigiamai įvertinus žinias išduodamas įmonės pažymėjimas pagal įmonės nustatytą ar šių Nuostatų 3 priede nurodytą formą. | Atestuoja mokymo įstaigos vadovo įsakymu sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestavimo komisija. Atestavimo komisijos sudėtyje privalo būti DSS specialistas bei siuntusios mokytis įmonės atstovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Atestavimo komisijoje gali dalyvauti LR VDI įgaliotas inspektorius. Tuo atveju, kai komisijoje dalyvauja LR VDI įgaliotas inspektorius, jis skiriamas atestavimo komisijos pirmininku. Žinias ši komisija vertina, vadovaudamasi mokymo įstaigos vadovo patvirtintu atestavimo komisijos darbo reglamentu. Atestavimo komisijos sprendimas įforminamas atestavimo DSS klausimais protokolu (2 priedas). Teigiamai įvertinus atestuojamojo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias, jam išduodamas pažymėjimas (3 priedas). |
PPĮ valdančių (naudojančių) darbuotojų, PPĮ priežiūros meistrų bei darbo su PPĮ vadovų mokymo ir žinių tikrinimo tvarka
MOKOMI | ATESTUOJAMI | ||
ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE | ĮMONĖJE | MOKYMO ĮSTAIGOJE |
- | PPĮ priežiūros meistrai, darbo su PPĮ vadovai ir PPĮ valdantys (naudojantys) darbuotojai mokomi mokymo įstaigoje ir turi išlaikyti specialiųjų žinių tikrinimo egzaminą. Darbo su PPĮ vadovai ir PPĮ priežiūros meistrai gali žinioms tikrinti (atestuoti) pasirengti savarankiškai. Jei pasirengus savarankiškai atestavimo rezultatas neigiamas, darbuotojas privalo baigti mokymo programą mokymo įstaigoje ir tik po to leidžiama pakartotinai tikrinti žinias. | Pakartotinai gali būti atestuojami įmonėje. Įmonėje atestuoja ne mažiau kaip trijų asmenų atestavimo komisija, sudaryta darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, kuriame nustatoma ir atestavimo tvarka. Atestavimo komisijos sudėtyje privalo būti DSS specialistas, darbdavio įgaliotas asmuo DSS bei tos pačios PPĮ kategorijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos specialistas. Atestavimo komisijos sprendimas įforminamas atestavimo DSS klausimais protokolu (2 priedas) ir įrašomas atestacijos pažymėjime (4 priedas). | Žinios ir praktiniai gebėjimai tikrinami ir vertinami mokymo įstaigoje egzamino metu: teorinės žinios tikrinamos testu, kuriame yra ne mažiau kaip 60 klausimų. Testas laikomas išlaikytas, jeigu teisingai atsakyta ne mažiau kaip į 75 proc. pateiktų klausimų. Taip pat tikrinami praktiniai įgūdžiai. Atestuoja mokymo įstaigos vadovo įsakymu sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestavimo komisija. Atestavimo komisijos sudėtyje privalo būti DSS specialistas ir asmuo, turintis galiojantį tos pačios PPĮ kategorijos priežiūros meistro (darbų vadovo) pažymėjimą, tos pačios PPĮ kategorijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos specialistas arba LR VDI įgaliotas inspektorius. Žinias ši komisija vertina, vadovaudamasi mokymo įstaigos vadovo patvirtintu atestavimo komisijos darbo reglamentu. Atestavimo komisijos sprendimas įforminamas atestavimo DSS klausimais protokolu (2 priedas). |
Pavojingi darbai bei darbai su potencialiai pavojingais įrenginiais
Pavojingas darbas – darbas, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė
Darbuotojai dirbantys pavojingus darbus privalo būti ne tik instruktuoti, bet ir apmokyti pagal atliekamus darbus, vadovaujantis Mokymo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais.
Pavojingi darbai
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-23 jsakymu Nr. A1-287/V-611 patvirtinti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin., 2011, Nr. 76-3683 )
• Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-09-03 nutarimas Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, 87-3751)
PAVOJINGI DARBAI
Su cheminėm medžiagom | Įvairių medžiagų apdirbimas nemechanizuota pastūma | Triukšme | Laivuose ir kt. plaukiojančiuose įrenginiuose | Po vandeniu (naro darbai) |
Krovinių kėlimas rankomis | Šuliniuose, iškasose, tuneliuose ir kt. | Su augalų apsaugos priemonėmis | Aukštyje | Su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais |
Miško ruošos darbai | Remonto ar demontavimo darbai avariniuose statiniuose | Psichikos ligonių gydymas ir priežiūra | Gaisrų gerinimas, gelbėjimo darbų vykdymas | Inkasatorių, apsaugos darbuotojų |
Traukinių eksploatavimas | Cirke, su plėšriaisiais gyvūnais | Grunto kasyba ir tvirtinimas | Sprogioje aplinkoje | Užkrečiamų ligų židiniuose |
Darbdavio pareigos
Įmonės vadovas, darbdavio jgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai savarankiškai organizuoja darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymą ir jų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimą:
• juos priimant j darbą,
• perkeliant j kitą darbą,
• pakeitus darbo organizavimą,
• pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones,
• pradėjus naudoti naujas technologijas,
• pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus,
• pasikeitus technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentams.
Xxxxxxxxx, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio jgalioto asmens darbuotojų saugai ir sveikatai siūlymu ar vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, darbuotojams po jų mokymo ir atestavimo gali savo tvarkomuoju dokumentu paskirti stažuotę. Darbuotojams, kurių darbo stažas jmonėje iki vienerių metų, stažuotė privaloma. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą tvirtina ir stažuotės trukmę nustato darbdavys.
Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos (Žin.,2001, Nr.57-2053)
Potencialiai pavojingi įrenginiai (toliau – jrenginiai) – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, jrengimai, jrenginiai, aparatai, prietaisai ar jrankiai) ir kiti jrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio jstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos jtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai.
POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI
Garo ir vandens šildymo katilai | Slėginiai indai ir jų įranga | |
Slėginiai vamzdynai ir jų įranga | ||
Pavojingų medžiagų talpyklos ir jų įranga | Kėlimo įrenginiai ir jų įranga | |
Degiąsias dujas naudojantys pramoniniai įrenginiai ir jų įranga | ||
Liftai ir jų įranga | Lynų keliai, funikulieriai ir jų įranga | |
Eskalatoriai ir jų įranga | ||
Techniniai medicinos įrenginiai ir jų įranga | Pramoginiai įrenginiai ir jų įranga |
PPĮ savininkų pareigos
PPĮ savininkai privalo sudaryti saugias įrenginių ir jų reikmenų naudojimo sąlygas, vadovaudamiesi šia schema:
• paskirti reikiamos kvalifikacijos jrenginių ir jų jrangos PRIEŽIŪROS XXXXXXXX, DARBŲ VADOVUS BEI jrenginius ir reikmenis APTARNAUJANTĮ PERSONALĄ (operatorius, šaltkalvius, elektrikus, krovinių kabinėtojus ir t.t.);
• numatyti tokią PPĮ ir jų reikmenų profilaktinių apžiūrų ir remonto tvarka, kad jie visada būtų tvarkingi;
• užtikrinti, kad PPĮ priežiūros meistrai, darbų vadovai ir aptarnaujantis personalas gautų visapusišką informaciją apie jrenginių bei reikmenų naudojimo ypatumus darbo vietose, gautų reikiamas instrukcijas ir jrenginių naudojimo dokumentus;
• tikrinti, kad priežiūros meistrai, darbų vadovai ir aptarnaujantis personalas vykdytų savo pareigas, darbo instrukcijų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus.
Įrenginių naudojimas – veikla, susijusi su jrenginių paleidimu ar stabdymu, darbu, gabenimu, remontu, modifikavimu, priežiūra ir aptarnavimu, jskaitant ir valymą.
Įrenginių priežiūra – atitinkamuose jrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose bei gamintojo pateiktuose jrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojami jrenginiai būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, turtui bei aplinkai, visuma; jrenginių priežiūra yra privaloma ir skirstoma j jrenginių techninės būklės tikrinimą ir nuolatinę jrenginių priežiūrą.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996 m. Nr. 46-1116)
Šis jstatymas nustato naudojamų potencialiai pavojingų jrenginių, kurių grupės nurodytos šio jstatymo 3 straipsnyje, priežiūros ir jos atlikimo kontrolės bendruosius principus, siekiant užtikrinti saugų jrenginių darbą bei žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo jrenginių žalingo šių jrenginių poveikio.
PPĮ registruojami Registruojamų potencialiai pavojingų jrenginių, nurodant jų parametrus, sąraše- klasifikatoriuje
(Žin.,2006, Nr.87-3458), registruoja VDI, bei vykdo kitus reikalavimus pagal gamintojo instrukcijas bei atskirų potencialiai pavojingų jrenginių kategorijų norminių teisės aktų reikalavimus.
Darbo sąlygų gerinimas
Darbo sąlygų gerinimas reikalingas:
• Darbo aplinka būtų geresnė visiems darbuotojams.
• Geresnis ir betarpiškesnis jmonės jvaizdis darbuotojų tarpe.
• Geresnis jmonės jvaizdis darbuotojų šeimose.
• Geresnis jmonės jvaizdis tarp ieškančiųjų darbo.
• Būtume pajėgūs dirbti ilgiau.
• Augtų darbo našumas.
• Gerėtų darbo kokybė.
Darbdavio, jam atstovaujančio asmens pareigos ir teisės saugos ir sveikatos srityje
• organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta LR darbuotojų saugos ir sveikatos jstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose
• vadovaudamasis profesinės rizikos jvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką jmonėje
• organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku.
• organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą ir registravimą.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS
Profesinės rizikos vertinimo nuostatai (Žin., 2003,Nr.100-4504)
Profesinė rizika (rizika) – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio
Rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina
PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO TIKSLAI ĮMONĖJE:
• Apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą.
• Ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones.
• Apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ją sumažinti iki priimtinos.
• Gerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją.
DARBO KODEKSO 264 straipsnis:
„2. Xxxxxxxxx, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais:
1) jvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai;
2) užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.“
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 2d.:
“organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę jmonėje”.
PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO NAUDA DARBDAVIUI
• Užtikrinti jmonės veiklos efektyvumą.
• Užtikrinti svarbiausio jmonės resurso - darbuotojo sveikatos išsaugojimą.
• Sužinoti realią darbuotojų saugos ir darbo sąlygų būklę.
• Gerinti darbo sąlygas pagal pateiktas profesinės rizikos vertinimo išvadas.
Rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo vieta ar kita darbovietės vieta, kurioje darbuotojas gali būti, darbo priemonė, technologinis procesas, – esantys ar galintys būti rizikos šaltiniu.
RIZIKOS VERTINIMAS
Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavj atstovaujantis asmuo (jmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio jgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (jmonės administracijos darbuotojas):
1. prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius procesus), pradėjus veiklą;
2. jsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus;
3. pakeitus technologinj procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines ar kitas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas; jsigijus naują, iki šiol neturėtą jrenginj;
4. jrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių modernizavimą;
5. jvykus jmonėje sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurj ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui jtarus ar nustačius profesinę ligą. Tokiais atvejais valstybinis darbo inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, ar profesinės ligos tyrimo komisija, tirianti profesinės ligos priežastis, atsižvelgdami j nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos aplinkybes ir priežastis, pareikalauja nurodytu laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje jmonės vietoje;
6. valstybiniam darbo inspektoriui nustačius jmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir jpareigojus darbdavj nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą;
7. kai kitos inspekcijos ar kontroliuojančios tarnybos (Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė statybos inspekcija ar kitos) nustato techninės saugos reikalavimų pažeidimus.
Profesinės rizikos veiksniai:
Fizikinis - veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje (triukšmas, apšvietimas, oro temp., oro judėjimo greitis, vibracija ir kt.).
Pagrindiniai fizikiniai veiksniai:
• Natūralus apšvietimas,
• Dirbtinis apšvietimas,
• Šiluminė aplinka,
• Bendras patalpoje akustinis triukšmas,
• Papildomas darbo vietoje akustinis triukšmas,
• Visą kūną veikianti vibracija,
• Rankas veikianti vibracija,
• Elektromagnetiniai laukai.
Cheminis – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, naudojamas arba išskiriamas, jskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu (cheminės medžiagos, lakai, dažai, tepalai ir kt.).
Pagrindiniai cheminiai veiksniai:
• Dulkės,
• Anglies monoksidas,
• Anglies dioksidas,
• Suvirinimo aerozolis,
• Ozonas,
• Manganas,
• Formaldehidas,
• Šarmai.
Biologinis - veiksnys, kurio pagrindą sudaro biologinės kilmės medžiagos, mikroorganizmai, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai.
Ergonominis- veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir jtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms.
Pagrindiniai ergonominiai veiksniai:
• fizinio darbo krūvis keliant krovinj rankomis,
• daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai,
• nuolat pasikartojantys rankų judesiai,
• statinio darbo krūvis,
• darbo poza,
• dėmesio koncentravimas,
• regos analizatoriaus jtampa,
• darbo jrenginio, darbo priemonių, darbo kėdės ir darbuotojo darbo zonų parametrai bei išdėstymas.
Psichosocialinis - veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, jmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinj stresą.
Fizinis - veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, kai darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, jų judančių dalių, kėlimo jrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio.
Fizinių rizikos veiksnių, kurių dydžių negalima išmatuoti, pasireiškimo galimybė nustatoma jvertinant, ar patalpos, darbo vietos ir kitos vietos darbovietėse, kur darbuotojai gali būti darbo ar nustatytų poilsio pertraukų metu, naudojamos darbo priemonės atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir ar laikomasi gamintojo nustatytų sąlygų.
Profesinės rizikos vertinimo kaip proceso schema
• Profesinės rizikos vertinimas
o Rizikos identifikavimas
o Rizikos tyrimas
o Rizikos nustatymas
• Prevencinių priemonių planas rizikai šalinti ar mažinti
• Prevencinių priemonių plano jgyvendinimo efektyvumo kontrolė
• Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas
Rizikos identifikavimas – rizikos vertinimo etapas, kai atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai.
Rizikos tyrimas – rizikos vertinimo etapas, kai nustatomi rizikos veiksnių faktiniai dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius.
Rizikos tyrimo metu darbdavys užtikrina jprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių panaudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis.
Cheminių, fizikinių ir biologinių darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus atlieka akredituotos ar socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atestuotos laboratorijos
Fizikinių veiksnių – šiluminės aplinkos darbo vietose tyrimus (oro temperatūros, oro judėjimo greičio, santykinės oro drėgmės) gali atlikti Nuostatų 7 punkte nurodytos jstaigos, tarnybos ir specialistai, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus
Ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimus atlieka nuostatų 7.2. ir 7.3 punktuose nurodytos jstaigos ir specialistai
Rizikos nustatymas – rizikos vertinimo etapas, kai analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.
Priimtina rizika- nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai atitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant AAP sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teisės aktais nustatytų reikalavimų
Nepriimtina rizika- nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai neatitinka teisės aktais nustatytų normalių darbo sąlygų reikalavimų ir atsiranda traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė.
Nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, jmonės vadovas ar darbdavio jgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę.
Rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planas
Įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio jgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planą, kuriame:
• prioriteto tvarka nurodomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės;
• jmonės administracijos darbuotojai, atsakingi už šių priemonių jgyvendinimą;
• priemonių jgyvendinimo terminas;
• jgyvendinimui skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė.
Su rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planu supažindinami darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, jmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.
Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą pildo visos jmonės, jstaigos, organizacijos pagal profesinės rizikos vertinimo ir nustatymo jmonėje duomenis
Įmonės, kuriose yra jdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal OHSAS 18 000 serijos standartus, paso gali nepildyti
Pasas gali būti pildomas ir tikslinamas kompiuterinėse laikmenose, tačiau kiekvienų metų vasario 15 dienai jmonėje turi būti parengtas spausdintas paso variantas.
Asmeninės apsaugos priemonės
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (Žin., 2007, Nr.123-5055)
• Nustato būtiniausius asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbe ir darbuotojų aprūpinimo jomis reikalavimus.
• Asmeninė apsaugos priemonė turi būti naudojama, kai negalima išvengti rizikos arba pakankamai jos apriboti kolektyvinėmis apsaugos techninėmis priemonėmis, darbo organizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka.
Darbuotojas privalo:
• nepradėti dirbti be AAP, kai to reikalauja DSS norminiai teisės aktai, tarp jų jmonės vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, ir naudoti jas viso darbo proceso metu.
• rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtj AAP, laiku pranešti darbdaviui ar darbdavio jgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai apie jų susidėvėjimą, užterštumą, netinkamumą naudoti.
• pasinaudojęs XXX, grąžinti ją j tam skirtą vietą.
• jstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė dėl darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
AAP turi būti paženklintomis CE ženklu ir turėti EB atitikties deklaraciją, jrodančią, kad AAP atitinka techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus.
Darbuotojams išduodamos AAP privalo:
• apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos papildomos rizikos;
• atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo sveikatos būklę;
• tiksliai tikti darbuotojui, atlikus visus būtinus pakeitimus.
Darbdavys privalo:
• Aprūpinti darbuotoją, kurj vienu metu veikia daugiau kaip vienas rizikos veiksnys, visomis reikiamomis AAP, kurios būtų tarpusavyje suderintos ir garantuotų apsaugą nuo rizikos veiksnio ar veiksnių;
• Nustatyti AAP naudojimo sąlygas, ypač naudojimo trukmę, atsižvelgdamas j jvertintą riziką, jos dažnj, kiekvieno darbuotojo darbo vietos charakteristiką ir AAP eksploatacines savybes;
• Užtikrinti, kad AAP naudojimas nesukeltų sveikatos ar higienos problemų skirtingiems darbuotojams, kai susidarius aplinkybėms tas pačias AAP turi dėvėti daugiau kaip vienas darbuotojas (AAP iš principo yra skirtos asmeniniam naudojimui);
• Informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų AAP paskirtj ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo;
• Rengti AAP dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą;
• Pagrindinius naudojimosi reikalavimus jrašyti j darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas;
• Užtikrinti, kad AAP būtų naudojamos pagal gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nurodytąją paskirtj ir naudojimo instrukcijas;
Asmeninių apsaugos priemonių dokumentacija:
• nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių sąrašas, suderintas su darbuotojų atstovais;
• darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis tvarka;
• jsakymas dėl atsakingo už asmeninių apsauginių priemonių išdavimą, priėmimą, apskaitą, tinkamą saugojimą ir priežiūrą asmens paskyrimo;
• rizikų jvertinimo, parenkant xxxxxxxxx apsaugines priemones darbo vietoje lentelė;
• darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė.
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai
Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš jsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagal jmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką ir sąrašą.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja arba paveda darbdavio jgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir pildo reikiamus dokumentus pagal Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (Žin., 2010, Nr. 4-163).
Darbuotojai iki 18 metų privalo tikrintis sveikatą jsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų.
Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš jsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, pagal jmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką.
Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant j darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.
Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą, turi būti atliekamas maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos jmonių, vandentiekio jrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų jstaigų, taip pat kai kurių kitų jmonių, jstaigų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimas (medicininės apžiūros).
Naktj dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš jsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal jmonėje, jstaigoje, organizacijoje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką.
Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku.
Už privalomus jsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros jstaigoms mokama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vidutinj darbo užmokestj darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis.
Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys jsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė.
Reikalingi dokumentai: Darbuotojų asmens medicininės knygelės (F048/a) arba medicininės pažymos (F047/a).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118
Aktuali redakcija 2011.08.24
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai
Nuostatai nustato lengvų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, sukėlusių darbuotojo mirtj ir nelaimingų atsitikimų pakeliui j darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų ir pareiškimų, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe tyrimu, nagrinėjimo tvarką.
Nelaimingas atsitikimas darbe (NA) - jvykis darbe, jskaitant eismo jvykj darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas NA darbe, kurio padarinys darbuotojo trauma1.
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurj sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.
Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligos atsiranda dėl didelių fizinių krūvių tenkančių griaučių-raumenų sistemai:
1. darbo sunkumo veiksnių (didelių svorių, nepriimtinos darbo pozos, neteisingo kėlimo)
2. darbo jtampos (nejudrumo, atsirandančio dėl nervų sistemos jtampos (dėmesio koncentravimo, regos analizatorių jtampos)
Riešo kanalo sindromas
• sukelia vidurinio riešo nervo spaudimas, pasireiškiantis skausmu.
• viena pagrindinių priežasčių - monotoniški kartotiniai plaštakos tiesimo ir lenkimo judesiai, ypač atliekami ilgesnj laiką bei su jėga, taip pat gali padidinti spaudimą riešo kanale.
Simptomai:
• pablogėjęs pirmų keturių pirštų jutimas;
• plaštakos raumenų atrofija;
• pirštų odos sausumas;
Stuburo problemos susijusios su:
• krovinių nešimu ir krovimu;
• dažnais sukamaisiais ir lenkiamaisiais liemens judesiais;
• statiškomis ir/ar ilgalaikėmis padėtimis;
• visą kūną veikiančia vibracija;
1 Pridedama Atmintinė
Triukšmo poveikj žmogaus organizmui galime suskirstyti j specifinj ir nespecifinj.
Specifinis triukšmo poveikis:
• akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Šiuo atveju garso slėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje sukelia grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje ir negrjžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę.
• klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnj laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Gerai pailsėjus tyloje, paprastai, klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato. Jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi jvairaus laipsnio kurtumas.
• Vystantis kurtumui pradžioje klausa susilpnėja tik aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsams, todėl pats žmogus to nejaučia. Jis neblogai dar girdi kalbą, radijo, televizijos skleidžiamus garsus, nes jie yra žemų ir vidutinių dažnių (vidutiniškai 200-4000 Hz) diapazone. Kad kurtumas jau prasidėjęs, gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialų klausos audiometrinj tyrimą. Sunkaus laipsnio klausos pažeidimai dažniausiai išsivysto pramonės jmonių triukšmingų cechų darbininkams, žemės ūkio mechanizatoriams bei kitiems darbuotojams, kai triukšmo intensyvumas jų darbo vietose yra didesnis kaip 85 decibelai, o darbo stažas triukšme siekia 10 metų ir daugiau.
Nespecifinis triukšmo poveikis sveikatai
• Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Jo jtakoje 10-25 % sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika.
• Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia - hipertoninės ir ischeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės bei jvairių neurozių išsivystymą.
Vibracija
• Periodiniai kieto kūno judesiai apie pusiausvyros padėtj, žmogui sukeliantys supurtymo pojūtj.
• Viso kūno vibracija perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius j jo kūną ir veikianti visą jo organizmą. Su šio tipo vibracija dažniausiai susiduria transporto darbuotojai.
• Rankas veikianti vibracija yra jrankių perduodama žmogaus rankoms. Ji būna dirbant su pneumatiniais, elektriniais ar mechaniniais rankose laikomais jrankiais.
Vibracijos poveikio sukeliami sveikatos sutrikimai:
• Kraujagysliniai (virškinimo ir šlapinimosi problemos, hemorojaus atvejai);
• Neurologiniai (pusiausvyros pojūčių sutrikimai, pykinimo, kvėpavimo sutrikimai);
• Osteoartikuliniai (nugaros skausmai ir traumos);
Darbo sąlygų gerinimas
Darbo sąlygų gerinimas reikalingas:
• Darbo aplinka būtų geresnė visiems darbuotojams.
• Geresnis ir betarpiškesnis jmonės jvaizdis darbuotojų tarpe.
• Geresnis jmonės jvaizdis darbuotojų šeimose.
• Geresnis jmonės jvaizdis tarp ieškančiųjų darbo.
• Būtume pajėgūs dirbti ilgiau.
• Augtų darbo našumas.
• Gerėtų darbo kokybė.
PROJEKTO NR. VP1-1.1-SADM-02-K-02-022
ATMINTINĖ
tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus ar incidentus darbe
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) dažnai gauna paklausimus, kaip ištirti lengvą nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe ar pakeliui į/iš darbo, taip pat incidentą darbe - nuo ko pradėti tyrimą, kokius dokumentus reikia surašyti, kam ir per kiek laiko reikia pateikti surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir pan. ?
Įvertinę ir apibendrinę nuolatinius paklausimus, susijusius su lengvų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimu, VDI specialistai parengė pagrindinių veiksmų atmintinę, tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus darbe ar incidentus.
„Nelaimingo atsitikimo darbe“ bei „incidento“ sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).
Nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).
Incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo, incidentų darbe tyrimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (Žin., 2004, Nr. 136
– 4945) (toliau – Nuostatai), o nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų atsitikimų darbe N-1, N-2 formos aktų pildymo, kodavimo bei registravimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai nurodymai (Žin. 2012, Nr. 96 – 4945) (toliau – Metodiniai nurodymai).
Minėti dokumentai bei Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 ir N-2 aktų formos yra pateiktos VDI interneto svetainėje adresu: www xxx.xx/Xxxxxxx informacija/Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, reglamentuojantys nelaimingų atsitikimų tyrimą ir prevenciją.
Nelaimingų atsitikimų darbe principinė tyrimo schema
Asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo ar incidento metu (jeigu pajėgia), ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie minėtus įvykius nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui.
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar incidentui įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo:
- pirmiausia nedelsdami užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
- įvykio vietą išsaugoti nepakeistą.
Jeigu pakeitimai įvykio vietoje būtini, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo turi surašyti dokumentus, susijusius su pakeitimais įvykio vietoje - aprašyti įvykio vietą (pagal būtinybę nurodant atstumus, gabaritus, svorį ir pan.), nufotografuoti, esant būtinumui įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą, kad tyrimo eigoje nekiltų dviprasmiškų abejonių dėl įvykio vietos.
- sužinoti nukentėjusiojo darbuotojo sužalojimo (traumos) sunkumą. Traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios suteikė pirmąją pagalbą ar kuriose sužalotas asmuo gydėsi. Kad sužinoti traumos sunkumą įmonei būtina raštiškai kreiptis į minėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, prašant įvertinti darbuotojo traumos sunkumą, bei nurodyti blaivumą/neblaivumą. Gydymo įstaigai atsisakius išduoti pažymą dėl traumos sunkumo, motyvuojant, kad išduodant nukentėjusiojo darbdaviui pažymą apie traumos sunkumą, būtų pažeistos paciento teisės (LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 1 p .(Žin. 2009, Nr. 145 – 6425), nauja redakcija nuo 2010-03-01), nes informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu, siūlome, kad nukentėjusysis pacientas arba pats raštiškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą arba duotų rašytinį sutikimą, kad informacija apie jo sužalojimo pobūdį, traumos sunkumą būtų suteikta darbdaviui.
Jeigu paaiškėja, kad trauma priskirtina prie sunkių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas telefonu ar elektroniniu paštu, ar faksu privalo pranešti:
- atitinkamos Apygardos prokuratūrai;
- valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui (kontaktai xxx.xxx.xx);
- nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.
Xxxxxxx nelaimingą atsitikimus darbe, pakeliui į/iš darbo tiria LR valstybinės darbo inspekcijos VDI inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai bei SODROS atstovui.
Jeigu paaiškėja, kad trauma nepriskirtina prie sunkių, kitaip sakant, jeigu trauma lengva, arba incidento darbe atveju būtina:
patvirtinti įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu nelaimingą atsitikimą ar incidentą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai (Nuostatų 30 p.). Pastarasis renkamas įmonės profesinės sąjungos, o jei profesinės sąjungos nėra - įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 str. (Žin. 2003, Nr. 70 – 3170). Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.
Įmonės dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą, privalo:
1. Apžiūrėti, (nufotografuoti) įvykio vietą (ar ji po įvykio nepakeista).
Jei įvykio vietoje padaryti pakeitimai būtina nustatyti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus: paaiškinimą - kas ir dėl kokių priežasčių pakeista, aktą, kuris buvo surašytas prieš atliekant pakeitimus įvykio vietoje, grafinę medžiagą su reikiamais matmenimis, nuotraukas ir kt., susijusius su įvykio vietos pakeitimu);
2. Apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis; apklausti patį nukentėjusįjį.
3. Išsiaiškinti: įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą.
4. Surinkti informaciją:
- ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas;
- ar buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus. (Jei nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo įtakos šalia (kartu) dirbusių asmenų veiksmai, tada būtina išsiaiškinti ir šių asmenų profesinį pasirengimą, apmokymą bei instruktavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais);
- ar buvo įrengtos reikalingos kolektyvinės priemonės;
- ar išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės;
- ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones. (Jei nenaudojo –išsiaiškinti, kodėl nenaudojo (gal jos neatitiko reikiamo dydžio, nepatogios dėvėjimui ir pan.);
- ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata kenksmingų / pavojingų veiksnių poveikyje;
- patekimą į/prie pavojingos zonos, įspėjamuosius ir informacinius ženklus, įtaisus (jei tai galėjo būti NA priežastimi);
- krovinių kėlimo, transportavimo, sandėliavimo principą (ar tai mechanizuotas, ar atliekamas rankiniu būdu) (jei tai aktualu).
- kokia įmonėje, darbo vietose susiformavusi praktika dėl krovinių sandėliavimo, krovimo, transportavimo, ar kito darbo atvejais, neapsiriboti vien tik tuo, kaip darbai buvo atliekami įvykio metu;
- ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas /nepritaikytas ir techniškai tvarkingas /netvarkingas (jei toks įrenginys buvo NA priežastimi).
5. Išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis.
6. Atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti.
7. Nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.
8. Numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti.
Apibendrinti visus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo ar incidento tyrimu, ir surašyti atitinkamus dokumentus: nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktą, ar incidento tyrimo aktą. Pažymėtina, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą reikia ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos.
(Aprašant įvykio aplinkybes, jų dėstymas turi būti nuoseklus ir sietinas su nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi).
Surašytą ir dvišalės komisijos narių pasirašytą N-1 ar N-2 formos ar incidento tyrimo aktą (su visa tyrimo medžiaga) perduoti įmonės vadovui susipažinti ir pasirašyti.
Įmonės vadovui pasirašius:
lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti ar išsiųsti:
- VDI teritoriniam skyriui;
- nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;
- draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis) (pvz. SODRA).
incidento tyrimas akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o vienas akto egzempliorius įteikiamas nukentėjusiajam ar jo atstovui.
Kokie įmonės vadovo veiksmai, kai nukentėjusysis apie jam įvykusį nelaimingą atsitikimą nenustatytąja tvarka nėra pranešęs įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui arba dėl kurio nukentėjusysis netenka darbingumo ne iš karto?
Toks nelaimingas atsitikimas ištiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo atstovo ar jo šeimos rašytinį prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.
Be to, VDI specialistai parengė konkrečių (dažniausiai įvykstančių) nelaimingų atsitikimų darbe atvejų tyrimo metodines rekomendacijas ir pateikia dėl konkrečių nelaimingų atsitikimų surašytų aktų pavyzdžius.
Nelaimingų atsitikimų darbe (daiktų, ruošinių, krovinių kritimas iš aukščio arba virtimas) tyrimas. Metodinė rekomendacija.
NA, įvykusio dėl daiktų, krovinių kritimo, akto pildymo pavyzdys.
Nelaimingų atsitikimų darbe (griuvimas) tyrimas. Metodinė rekomendacija.
NA, įvykusio dėl darbuotojo griuvimo, akto pildymo pavyzdys.
Nelaimingų atsitikimų darbe (kritimas iš aukščio) tyrimas. Metodinė rekomendacija.
NA, įvykusio dėl darbuotojo kritimo iš aukščio, akto pildymo pavyzdys.
Nelaimingų atsitikimų darbe (dėl pastato griūties, sprogimo) tyrimas. Metodinė rekomendacija.
NA, įvykusio dėl pastato griūties, sprogimo, akto pildymo pavyzdys.
Nelaimingų atsitikimų darbe (dėl veikiančių įrenginių) tyrimas. Metodinė rekomendacija.
NA, įvykusio dėl veikiančių įrenginių poveikio, akto pildymo pavyzdys.
NA, įvykusio dėl smurto, akto pildymo pavyzdys.
Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą galėtų sudaryti tokie dokumentai:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje suteikta nukentėjusiajam pagalba arba kurioje jis gydėsi, pateikta pažyma dėl patirtos traumos sunkumo,
- išvados apie kraujo intoksikaciją,
- įvykio liudininkų (jei tokie buvo), paties nukentėjusiojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, medicinos pagalbos suteikimo,
- išrašai iš nukentėjusiam privalomų vykdyti darbų saugos ir sveikatos instrukcijų,
- techniniai dokumentai - dokumentai apie įrengimų būklę, jų priežiūrą,
- kolektyvinės saugos priemonių būklės įvertinimo aktai,
- asmeninės apsaugos priemonių išdavimo dokumentai, rizikos vertinimo rezultatai ir pan., darbo laiko apskaitos žiniaraštis,
- įmonės darbo tvarkos taisyklės ar darbo (pamainų) grafikas, kur būtų nurodyta nukentėjusiojo darbo pradžia ir pabaiga (dėl įvykių įvykusių pakeliui į darbą ar iš darbo).
Šis sąrašas rekomendacinis. Įmonės dvišalė komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą darbe kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokius dokumentus, apibūdinančius įvykio aplinkybes ir priežastis, būtina pridėti prie nelaimingo atsitikimo tyrimo akto.