GALUTINĖ VERTINIMO ATASKAITA
2007–2013 M. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS FINANSAVIMO TAKOSKYRy VERTINIMAS
GALUTINĖ VERTINIMO ATASKAITA
Sutarties Nr. 14P-46
UŽSAKOVAS: PASLAUGy TIEKĖJAS:
Lietuvos Respublikos finansη ministerija
Lukiškių g. 2, LT-01512 Vilnius
UAB „PricewaterhouseCoopers“
J. Jasinskio g. 16B, LT-01112 Vilnius
2011 m. gegužės 11 d.
p. Loretai Maskaliovienei
ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorei LR finansy ministerija
Lukiškiy g. 2, 01512 Vilnius, Lietuva
2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyrη vertinimas
Gerb. p. X. Xxxxxxxxxxxxx,
šią galutinę vertinimo ataskaitą (toliau – Ataskaita) parengė UAB „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – „PwC“) pagal 2010 m. liepos 15 d. sutartj Nr. 14P–46 (toliau – Sutartis). Ataskaitoje pateikiami 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyry vertinimo rezultatai.
Darbo apimtis
Vertinimo darby apimtys buvo apibrėžtos techninėje specifikacijoje ir [vadinėje sutarties vykdymo ataskaitoje. Vertinimas apima finansavimo takoskyry ir šiuo metu veikiančios dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimą. Pateikiamas šiuo metu reglamentuotos ir veikiančios sistemos vertinimas, taip pat jvertinamos nustatytos takoskyros bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema. Taip pat aprašomos egzistuojančios prielaidos tinkamo finansavimo takoskyry užtikrinimo procesui. Atskirai pateikiami užsienio šaliy praktikos analizės rezultatai.
Darbo metodika
Ataskaitoje pateikiama informacija gauta iš jvairiy šaltiniy. Ji parengta remiantis ES paramos programavimo dokumenty nuostatomis, statistikos duomenimis, vykdytos ES struktūrinę paramą administruojančiy institucijy apklausos duomenimis. PwC nesiėmė priemoniy šaltiniy patikimumui nustatyti ir netikrino pateiktos informacijos. Todėl PwC nesuteikia tiesioginiy ar numanomy garantijy kitiems asmenims (išskyrus LR finansy ministerijai pagal Sutartj) dėl ataskaitos tikslumo ar išsamumo.
Paskutinj kartą darbus pagal LR finansy ministerijos vadovybės nurodymus šiame projekte atlikome 2011 m. gegužės 6 d. Ataskaitoje neaptariami vėlesniy jvykiy ar aplinkybiy padariniai, taip pat vėliau paaiškėjusi informacija. Negalime nustatyti, kokią jtaką šie darbai arba tyrimai būty turėję Ataskaitai.
Atkreipiame Jūsy dėmesj j Ataskaitoje išdėstytas svarbias pastabas dėl mūsy darbo apimties, taip pat mūsy pateikiamas prielaidas, teikiamy rekomendacijy paskirtj ir informacijos, kuria pagrjstos rekomendacijos, apribojimus. PwC neatsako kitiems asmenims (išskyrus LR finansy ministeriją pagal Xxxxxxx) už Ataskaitos rengimą. Be to, PwC neprisiima sutartinės, deliktinės ir kt. atsakomybės (neatsižvelgiant j ieškinio formą) taikytinos teisės leistina apimtimi ir neprisiima atsakomybės už kity asmeny patirtus padarinius (išskyrus LR finansy ministerijos šios Sutarties pagrindu) ar kitus pagal šią Ataskaitą priimtus sprendimus ar atsisakymą juos priimti.
UAB „PricewaterhouseCoopers”, J. Jasinskio 16B, LT-o1112 Vilnius, Lietuva
T: x000 (0) 000 0000, F:x000 (0) 000 0000, El. p. xxxxxxx@xx.xxx.xxx, xxx.xxx.xxx/xx
Uždaroji akcinė bendrovė „PricewaterhouseCoopers”, jmonės kodas 111473315, PVM mokėtojo kodas LT114733113, buveinės adresas J.Jasinskio 16B,
LT-01112 Vilnius, jregistruota LR juridiniy asmeny registre. Visos „PricewaterhouseCoopers International Limited” tinklo firmos narės vadinamos „PricewaterhouseCoopers”, ir kiekviena iš jy yra atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas.
Ataskaitos platinimas ir atsakomybė
Asmuo, susipažinęs ir perskaitęs šią ataskaitą, kartu sutinka ir jsipareigoja laikytis šiy sąlygy:
1. Ataskaitos skaitytojas supranta, kad ataskaita pagrjsta ekspertiniu vertinimu.
2. Ataskaitos skaitytojas supranta, kad PwC darbai yra atlikti pagal mūsy kliento – LR finansy ministerijos – nurodymus ir skirti naudotis išimtinai mūsy klientui.
3. Ataskaitos skaitytojas pripažjsta, kad ataskaita parengta mūsy kliento – LR finansy ministerijos – nurodymu, todėl j ją gali būti jtraukta ne viskas, ko reikia skaitytojui.
Skaitytojas sutinka, kad PwC, jos partneriai, jgaliotojai, darbuotojai ir atstovai neprisiima sutartinės ar deliktinės atsakomybės (jskaitant aplaidumą ir teisės aktuose nustatyty jsipareigojimy pažeidimą ir kt.) ir neatsako už žalą, išlaidas ar nuostolius, patirtus skaitytojui naudojant šią ataskaitą ar su ja susipažinus.
Bendroji informacija
Pagarbiai,
Xxxxx Xxxxxx
Partneris, konsultacijy skyriaus vadovas
Ataskaitą redagavo lietuviy kalbos redaktorė Xxxxx Xxxxxxxxxx
UAB „PricewaterhouseCoopers”, J. Jasinskio 16B, LT-o1112 Vilnius, Lietuva
T: x000 (0) 000 0000, F:x000 (0) 000 0000, El. p. xxxxxxx@xx.xxx.xxx, xxx.xxx.xxx/xx
Uždaroji akcinė bendrovė „PricewaterhouseCoopers”, jmonės kodas 111473315, PVM mokėtojo kodas LT114733113, buveinės adresas J.Jasinskio 16B,
LT-01112 Vilnius, jregistruota LR juridiniy asmeny registre. Visos „PricewaterhouseCoopers International Limited” tinklo firmos narės vadinamos „PricewaterhouseCoopers”, ir kiekviena iš jy yra atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas.
Turinys
Turinys 4
Lenteliy ir paveiksly sąrašai 5
Santrumpy sąrašas 6
Xxxxxxxxx 0
[vadas 10
1. Vertinimo pagrindas 11
1.1. Esamos situacijos aprašymas 11
1.2. Vertinimo tikslai ir uždaviniai 12
1.3. Vertinimo metodologija 13
2. Finansavimo takoskyry užtikrinimo sistemos vertinimas 16
2.1. ES paramos programy administravimo schema 16
2.2. 2007–2013 mety ES struktūriniy fondy valdymo ir jgyvendinimo sistema 17
2.3. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema ir jos aplinka 20
2.4. Finansavimo takoskyry vertinimas 32
2.5. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimas 43
2.6. ES patirties analizė 54
2.7. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo galimybės 57
2.8. Apibendrinimas 62
3. Išvados (vertinimo rezultatai) 64
4. Rekomendacijos 79
1 priedas. Metodinės gairės institucijoms, atliekančioms dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, administruojant Lietuvos 2007–2013 mety ES struktūrinę paramą 83
2 priedas. Literatūros ir kity šaltiniy sąrašas 90
3 priedas. Atlikty interviu sąrašas 92
4 priedas. Finansiniy instrumenty, kuriais turėty būti užtikrintos finansavimo takoskyros, sąrašas 95
5 priedas. Galimai persidengiančiy finansiniy priemoniy analizė 113
6 priedas. Sritys, kuriose identifikuota didžiausia dvigubo finansavimo rizika 150
7 priedas. Demarkacinės lentelės pavyzdys 154
Lenteliη ir paveikslη sąrašai
Lenteliη sąrašas
1 lentelė. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras bei atsakomybes reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje 20
2 lentelė. Teisės aktuose ir kituose dokumentuose pateikiami dvigubo finansavimo apibrėžimai 22
3 lentelė. Institucijy funkcijos užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę 31
4 lentelė. Teisės aktai, reglamentuojantys paramos atskyrimą ir kitas susijusias procedūras 32
5 lentelė Finansavimo sritys ir pareiškėjai 37
6 lentelė. Informacija, naudojama dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese 46
7 lentelė. Priemoniy atskyrimo vertinimo rezultaty suvestinė (priemonė/priemonė) 65
8 lentelė. Priemoniy atskyrimo vertinimo rezultaty suvestinė (priemonė/instrumentas) 69
9 lentelė. Sritys, kuriose identifikuota didžiausia skirtingy finansiniy priemoniy finansuojamy veikly persidengimo rizika 73
Paveikslη sąrašas
1 pav. Finansavimo takoskyry pakankamumo ir tinkamumo vertinimo modelis 13
2 pav. Sistemos vertinimo dimensijos 14
3 pav. Finansinės paramos administravimo schema 16
4 pav. ES struktūrinės paramos administravimo sistemos Lietuvoje schema 18
5 pav. ES struktūrinės paramos administravimo etapai 19
6 pav. Institucijy tiesioginiai tarpusavio ryšiai administruojant ES struktūrinės paramos priemones 48
Santrumpη sąrašas
APVA – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projekty valdymo agentūra
Atsakomybės ir funkcijη pasiskirstymo taisyklės – Atsakomybės ir funkcijy paskirstymo tarp institucijy, jgyvendinant Lietuvos 2007–2013 mety Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmy programas, taisyklės
CPVA – Vš[ Centrinė projekty valdymo agentūra
EIF – Europos investicijy fondas
EK – Europos Komisija
ES – Europos Sąjunga
ESFA – Vš[ Europos socialinio fondo agentūra EŽŪFKP – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai EŽF – Europos žuvininkystės fondas
FM – Lietuvos Respublikos finansy ministerija
FM rekomendacijos – LR finansy ministerijos raštai 2008-10-03 Nr. (24.9)-6K-0812638 ir 2010-06-19 Nr. (24.3)-6K-1005860 „Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“
INVEGA – UAB Investicijy ir verslo garantijos
IVPK – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
LMT – Lietuvos moksly taryba
LR – Lietuvos Respublika
LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
LVPA – Vš[ Lietuvos verslo paramos agentūra
NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
OLAF – Europos kovos su sukčiavimu tarnyba
PAFT – Projekty administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132)
PFSA – Projekty finansavimo sąlygy aprašas
PwC – UAB „PricewaterhouseCoopers“
SFMIS – Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema
Reglamentas – Tarybos reglamentas (EB)
Strategija – Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija, patvirtinta Europos Komisijos 2007-04-26
SVV – Smulkus ir vidutinis verslas TID – Transporto investicijy direkcija VP – veiksmy programa
VP priedas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamas veiksmy programos priedas
Santrauka
UAB „PricewaterhouseCoopers“, vadovaudamasi 2010 m. liepos 15 d. su LR finansy ministerija pasirašyta paslaugy teikimo sutartimi, atliko ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyry bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimą. Sutartyje numatytas pagrindinis vertinimo tikslas – tobulinti 2007–2013 m. veiksmy programy jgyvendinimą. Sąvoka „sistemos vertinimas“ suprantama kaip administravimo sistemos tinkamumo, teisinio apibrėžtumo ir kity sistemos požymiy vertinimas pagal nustatytus vertinimo kriterijus.
ES ir kita tarptautinė parama Lietuvai yra teikiama iš skirtingy finansavimo šaltiniy: struktūriniy fondy, Sanglaudos fondo, pagal atskiras bendrijy iniciatyvas, tarptautinius finansinius mechanizmus bei kitus instrumentus. ES struktūrinė parama sudaro dalj ES vykdomos politikos, jgyvendinamos teikiant dotacijas (finansy inžinerijos atveju – teikiant paskolas, investuojant j jmones ar naudojant kitus instrumentus) bei taikant skaidrumo ir vienody sąlygy principus. Reglamentas Nr. 1065/2002 teigia, kad „bet kuriuo atveju tos pačios išlaidos du kartus iš biudžeto nefinansuojamos“, t.y. dvigubas ty pačiy išlaidy finansavimas Europos Sąjungoje vienareikšmiškai laikomas sunkiu pažeidimu.
Europos Komisija dvigubą finansavimą apibrėžia kaip ty pačiy išlaidy deklaravimą skirtingiems finansavimo šaltiniams, siekiant gauti jy visy finansavimą. Kitais žodžiais tariant, tai piktnaudžiavimas viešosiomis lėšomis, kuris yra griežtai draudžiamas.
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema – tai procedūry, priemoniy ir naudojamy jrankiy visuma, užtikrinanti, kad tos pačios išlaidos nebūty apmokėtos iš skirtingy finansavimo šaltiniy. Finansavimo takoskyry nustatymas ir stebėsena sudaro dalj dvigubo finansavimo prevencijos sistemos. Finansavimo takoskyros – tai teisės aktuose ir kituose reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyti reikalavimai, susiję su atitinkamy ES ir ne ES finansiniy priemoniy finansuojamy veikly atskyrimu, identifikuojant egzistuojančią tam tikry priemoniy/sričiy persidengimo riziką bei nustatant jy atskyrimo kriterijus.
Dvigubo finansavimo prevencijos bei kontrolės užtikrinimo sistema yra integruota ES struktūriniy fondy planavimo ir jgyvendinimo sistemos dalis, vykdoma visose jos dalyse ir etapuose. Būtina pažymėti, kad dvigubo finansavimo prevencija ir kontrolė yra užtikrinama sistemiškai, t.y. atitinkami priežiūros ir kontrolės veiksmai bei procedūros atliekami kiekviename iš programos projekty etapy ir jy visuma užtikrina adekvaty dvigubo finansavimo rizikos valdymą.
Kitais žodžiais tariant, kiekviena atskirai vertinama procedūra nėra kritinė ir viena negali nei užtikrinti tinkamos dvigubo finansavimo prevencijos ar kontrolės, nei besąlygiškai lemti galutinio neigiamo rezultato. Tačiau tinkamai atliktos procedūros sukuria prielaidas sistemai efektyviai veikti. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras atlieka visos ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos.
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrol÷s sistemos vertinimas
Teisinis reglamentavimas. Išanalizavus teisės aktuose pateikiamas nuostatas, galima teigti, kad nustatyti reikalavimai apibrėžia finansavimo takoskyry užtikrinimo bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės priemoniy ir procedūry būtinybę, tačiau nedetalizuoja jy turinio. Dėl šios priežasties vadovaujančioji institucija, siekdama užtikrinti vienodus reikalavimus ir atsakingy institucijy praktiką, ES paramą administruojančioms institucijoms teikia rekomendacijas. Būtina pažymėti, kad rekomendacijos, detaliai aprašančios dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras ir jy turinj, nėra teisinio pobūdžio dokumentas. Pagrindinis dėl to kylantis neaiškumas – nepakankamai apibrėžta rekomendacijy jgyvendinimo tvarka ir atsakomybė. Todėl galima daryti prielaidą, kad identifikuotas detalaus reglamentavimo trūkumas sudaro galimybę atsakingoms institucijoms pačioms formuoti minėty funkcijy realizavimo pobūdj.
Informacija. Esamy finansavimo takoskyry nustatymas, taip pat kaip ir jy pakankamumo vertinimas, negali būti atliekami individualiai, t.y. vertinant tik pačias takoskyras ir jose identifikuotas galimai persidengiančias priemones. Kaip ir nustatant finansavimo takoskyras, taip ir atliekant takoskyry vertinimą, būtina turėti išsamios informacijos apie visus galimus finansavimo šaltinius. Kitaip tariant, nejmanoma identifikuoti galimo persidengimo su kitu finansiniu instrumentu rizikos, neturint informacijos apie patj finansinj instrumentą.
Taip pat vertinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto deklaruojamas išlaidas ir neturint informacijos apie kity finansavimo šaltiniy finansuojamus projektus, nejmanoma nustatyti, ar jos nebuvo finansuotos iš kity šaltiniy. Taigi esminis dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės aspektas – informacija.
Pagal etapą, kuriame yra naudojama, informacija skirstoma j dvi pagrindines grupes: informacija apie finansinius instrumentus ir priemones (jy finansuojamas sritis, veiklas ir kt.) bei informacija apie kity finansiniy instrumenty finansuojamus projektus (veiklas, apmokėtas išlaidas ir kt.). Priklausomai nuo finansuojamos srities specifikos skiriasi informacijos, naudojamos atliekant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, detalumas.
Administraciniai pajėgumai. Galima teigti, kad pagrindiniai gebėjimai, reikalingi atliekant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, yra susiję su informacijos valdymu ir žiniomis apie finansuojamy sričiy specifiką bei jy finansavimo šaltinius. Taip pat galima daryti išvadą, kad identifikuotas valstybės institucijy ir tarnautojy pajėgumy (gebėjimy, informacijos analizės žiniiy, darbo laiko) trūkumas atliekant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras yra tiesiogiai susijęs su nepakankamu prieinamos informacijos (kartu – ir reglamentuojančiy dokumenty) ir priemoniy, skirty ją apdoroti, kiekiu ir kokybe. Ši aplinkybė ne tik padidina žmogiškyjy ištekliy poreikj, bet ir sudaro prielaidas atsakingoms institucijoms neatsižvelgti j bendro pobūdžio rekomendacijas. Todėl atsakomieji veiksmai, skirti spręsti su informacijos valdymu susijusias problemas, turėty tiesioginę jtaką ir problemoms, susijusioms su žmogiškyjy ištekliy pajėgumais ir jy panaudojimu.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Nesant pakankamai priemoniy vykdyti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras (dažniausiai susijusias su informacijos valdymu), didelę reikšmę jgyja bendravimas su reikiamos informacijos valdytojais – atitinkamus finansavimo instrumentus administruojančiomis institucijomis. Apibendrinant vertinimo rezultatus, galima teigti, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas, vykdant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras – nepakankamas. Pagrindiniai 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančiy institucijy bendradarbiavimo lygj lemiantys veiksniai – tai dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry reglamentavimo trūkumas, skirtingas dvigubo finansavimo specifikos supratimas bei patirtis, jskaitant jgytą 2004–2006 metais ES struktūriniy fondy finansinio periodo metu.
Reglamentavimo ribotumas ir priemoniy trūkumas turi didžiausią poveikj institucijy bendradarbiavimui, kuris dažnai tampa priklausomas nuo institucijos proaktyvios pozicijos ar bendro užimtumo lygio. Kitą vertus, turima patirtis bei dvigubo finansavimo rizikos ir specifikos supratimas minėtą poveikj sumažina.
Geroji praktika. Vertinimo metu buvo atliekama Lietuvoje ES struktūrinę paramą administruojančiy institucijy ir kity ES šaliy nariy praktikos analizė bei nustatyti gerosios praktikos pavyzdžiai. Apibendrinant analizės rezultatus, galima teigti, kad Lietuvoje vykdomos dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros iš esmės atitinka praktiką, taikomą kitose ES valstybėse. Pagrindiniai gerosios praktikos pavyzdžiai yra susiję su informacijos valdymu (duomeny baziy naudojimu).
Duomenη baziη naudojimas. Efektyviausia priemonė, susijusi su informacijos valdymo tobulinimu, yra dvigubo finansavimo prevencijai užtikrinti sudaryta ir naudojama 2007–2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazė. Vertinimo rezultatai leidžia teigti, kad sudaryti tokią projekty duomeny bazę yra tikslinga ir jmanoma. Net neužtikrinant duomeny bazėje kaupiamos informacijos visumos (t.y. neapimant visy galimy finansiniy instrumenty) visa valdoma informacija reikšmingai mažinty dvigubo finansavimo riziką. Tačiau turėty būti vertinami ir skirtingi duomeny bazėje kaupiamos informacijos detalumo poreikiai.
Kita vertus, prieš priimant sprendimą kurti minėtą duomeny bazę, rekomenduojama atlikti išsamią jos sukūrimo ir naudojimo kašty-naudos analizę, siekiant jsitikinti, kad numatoma nauda viršys sąnaudas (kaštus), reikalingus tokiai duomeny bazei sukurti.
Finansavimo takoskyrų vertinimas
Finansavimo takoskyrη vertinimas. Vertinant finansavimo takoskyras, priemonės ir/arba sritys negali būti jvertinamos kaip labiausiai atskirtos, nes tam tikry finansavimo kriterijy (intervencijos srities, finansuojamy veikly, galimy pareiškėjy ir pan.) nustatymas pirmiausia yra priemonė, užtikrinanti tikslingą finansavimo nukreipimą j sritis ar regionus, kur jo poreikis didžiausias. Kartu tai yra priemonė, netiesiogiai nustatanti ir atskyrimo kriterijus. Tokiu būdu neidentifikuoti persidengimai nebūtinai reiškia tikslingą ir tinkamai atliktą atskyrimą, o visy pirma – finansavimo nukreipimą j specifinę sritj. Be to, nuolat besikeičiant situacijai, išlieka nuolatinė rizika, kad gali atsirasti naujy persidengimy. Kita vertus, tam tikros srities ar priemonės specifika savaime tampa tam tikro laipsnio takoskyra.
Atlikus takoskyry vertinimą, buvo sudarytas priemoniy, kurioms būdinga didžiausia persidengimo rizika, sąrašas, aprašant jy finansuojamas veiklas, identifikuotą persidengimo riziką arba vertinimo metu identifikuotus atskyrimo kriterijus, tarp jy – aprašytus veiksmy programy prieduose nustatytose takoskyrose.
Vertinimo metu taip pat buvo išskirtos keturios pagrindinės sritys, kuriose dėl jy specifikos ir/ar dėl nepakankamo atskyrimo identifikuota didžiausia priemoniy persidengimo rizika:
◼ moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra;
◼ viešasis administravimas;
◼ švietimas;
◼ techninė parama.
Svarbu pažymėti, kad net priemoniy, veikly ar išlaidy tipy lygmenyje nustatytos finansavimo takoskyros negali visiškai panaikinti dvigubo finansavimo rizikos. Svarbiausi tai lemiantys veiksniai:
◼ detalumo apribojimai. Nejmanoma detaliai ir pakankamai smulkiai aprašyti visy skirtingose priemonėse finansuojamy išlaidy tipy, t.y. priemoniy aprašymuose nustatytos finansuojamos veiklos gali apimti skirtingus išlaidy tipus;
◼ projektinio finansavimo specifika. Vykdant projektus, finansuojančius skirtingas sritis, netiesioginės projekty išlaidos išlieka vienodos daugumoje projekty (pvz.: projekto administravimo, darbo užmokesčio ir kt.).
Atsižvelgiant j minėtus apribojimus ir vertinant 2007–2013 m. veiksmy programose ir jy prieduose nustatytas takoskyras, galima teigti, kad jos šiuo metu kartu su veikiančia finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistema iš esmės užtikrina pirminę dvigubo finansavimo prevenciją.
Apibendrinant 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyry vertinimo rezultataus galima daryti išvadą, kad Lietuvoje veikianti ES struktūrinės paramos administravimo sistema užtikrina pakankamą dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai yra bendras atskiry sistemos daliy rezultatas, dažnai pagrjstas asmenine ar institucine sistemos dalyviy patirtimi ir kompetencija. Dėl šios priežasties esamas ar potencialus kai kuriy sistemos daliy nepakankamumas gali lemti, kad tinkamas rezultatas nebus užtikrintas ateityje. Todėl pagrindiniai patobulinimai turėty būti nukreipti j esamos praktikos susisteminimą bei priemoniy ir instrumenty, palengvinančiy dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry atlikimą, diegimą.
Remiantis vertinimo rezultatais suformuluotos rekomendacijos visy pirma skirtos esamos sistemos tobulinimui. Pagrindinės rekomendacijos susijusios su informacijos valdymu ir apima kity finansavimo šaltiniy ir finansavimo takoskyry informacijos susisteminimą bei jos atnaujinimo procedūry sukūrimą, tokiu būdu užtikrinant efektyvią finansavimo takoskyry stebėseną. Kita esminė rekomendacijy dalis skirta tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui. Taip pat siūloma apsvarstyti kitas priemones, galinčias padėti efektyviau užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę.
Pagrindinės vertinimo išvados ir rekomendacijos aptartos su Užsakovu susitikimy metu. Remiantis sutarties sąlygomis, vertinimo rezultatai pristatyti ir kitiems ES struktūrinės paramos administravimo sistemos dalyviams viešinimo renginiy metu.
Įvadas
2010 m. liepos 15 d. tarp LR finansy ministerijos ir UAB „PricewaterhouseCoopers“ pasirašyta 2007–2013
m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyry ir jsisavinimo spartos vertinimo paslaugy pirkimo sutartis Nr. 14P–46 (toliau – Sutartis). [vadinė ir tarpinė ataskaitos pateiktos atitinkamai 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2011 m. sausio 17 d.
Remiantis Sutarties nuostatomis, per 240 kalendoriniy dieny nuo Sutarties jsigaliojimo paslaugy teikėjas turi pateikti galutinę Finansavimo takoskyry vertinimo ataskaitą (toliau – Ataskaita). Kaip numatyta Sutartyje, pagrindinis Ataskaitos tikslas yra pateikti atsakymus j visus Sutarties 1 priedo 10.1.1 punkte nurodytus vertinimo klausimus bei suformuluoti vertinimo rekomendacijas.
Šios Ataskaitos pirmojoje dalyje yra pateikiamas trumpas projekto konteksto aprašymas – nurodomas vertinimo tikslas, objektas bei rezultatai, kuriy tikimasi. Taip pat nurodomi vertinimo uždaviniai, kurie atitinka atviro konkurso „2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyry ir jsisavinimo spartos vertinimo paslaugy pirkimas“ pirkimo dokumenty priede nurodytus uždavinius. Trumpai aprašoma ir duomeny rinkimo bei vertinimo metodologija, naudota vertinimo klausimams.
Ataskaitos antrojoje dalyje pateikiamas finansavimo takoskyry ir šiuo metu veikiančios dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimas. Pateikiamas šiuo metu reglamentuotos ir veikiančios sistemos aprašymas, jvertinamos nustatytos takoskyros bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema. Taip pat aprašomos egzistuojančios prielaidos tinkamo finansavimo takoskyry užtikrinimo procesui. Atskirai pateikiama užsienio šaliy praktikos analizė.
Ataskaitos trečiojoje dalyje pateikiamas ty uždaviniy vertinimas, kuris buvo numatytas šiam etapui Galutinėje sutarties vykdymo ataskaitoje. Pateikiami atsakymai dėl 2007–2013 m. veiksmy programose nustatyty takoskyry pakankamumo, naudingumo, ES struktūriniy fondy paramą administruojančiy institucijy dvigubo finansavimo specifikos supratimo, jy tarpusavio bendradarbiavimo.
Ketvirtojoje Ataskaitos dalyje pateikiamos vertinimo rekomendacijos, suformuluotos pagal atsakymus j
uždaviniy klausimus.
1. Vertinimo pagrindas
1.1. Esamos situacijos aprašymas
Takoskyrη pakankamumas
ES ir kita tarptautinė parama Lietuvai teikiama iš skirtingy finansavimo šaltiniy: struktūriniy fondy, Sanglaudos fondo, pagal atskiras bendrijy iniciatyvas, tarptautinius finansinius mechanizmus bei kitus instrumentus. Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d., 4.3 dalyje, yra nustatyta, kad siekiant išvengti skirtingy ES finansiniy priemoniy persidengimo investavimo srityse, kurios gali būti finansuojamos iš keliy ES finansiniy šaltiniy, kiekvienos veiksmy programos lygiu turi būti pateikiama informacija apie skiriamosios ribos nustatymą tarp skirtingy ES finansiniy priemoniy.
Šiuo metu galiojančiuose patvirtintuose veiksmy programy (toliau – VP) prieduose apsiribojama informacija apie atskyrimą nuo veiksmy programy priemoniy ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) bei Europos žuvininkystės fondo (toliau – EŽF) paramos arba pateikiama nuoroda j veiksmy programas, kuriose taip pat apsiribojama atskyrimu nuo EŽŪFKP ir EŽF. Tai sudaro prielaidą manyti, kad finansavimo atskyrimas nėra pakankamas ir nėra užtikrintos takoskyros su kitais finansiniais instrumentais, kurie yra jgyvendinami Lietuvoje. Egzistuoja rizika, kad tos pačios išlaidos gali būti apmokamos/kompensuojamos keletą karty.
Siekiant kuo labiau sumažinti dvigubo finansavimo riziką turi būti atlikta išsami priemoniy analizė, kad būty galima nustatyti, kurios finansuojamos sritys yra panašios, dėl kuriy gali kilti pavojus neužtikrinti paramos atskyrimo. Taip pat siekiant ilgalaikiy rezultaty svarbu takoskyry nustatymo procesą ir rezultatus jvertinti sistemiškai bei pagal nustatytas procedūras.
Takoskyrη stebėsena
Finansinės paramos priemonės kinta: koreguojamos remiamos veiklos, atsiranda naujy finansiniy priemoniy, instrumenty. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo turi būti atliekama finansavimo takoskyry stebėsena. Viena aktualiy problemy – jvertinti, ar esama stebėsenos sistema veikia efektyviai ir kaip ji turėty būti patobulinta, kokios priemonės reikalingos užtikrinant stebėseną.
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros
Finansavimo takoskyros – tik vienas iš dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės etapy. Šiuo metu dvigubo finansavimo prevencija ir kontrolė vykdoma visais lygiais – pradedant programavimo etape planuojamomis priemonėmis ir baigiant projekty išlaidy tinkamumo finansuoti vertinimu. Pagrindines procedūras sudaro:
◼ demarkacinės lentelės – finansavimo šaltiniy atskyrimas jau programavimo etape. Demarkaciniai arba remiamy veikly atskyrimo reikalavimai yra taikomi siekiant išvengti galimo dvigubo paramos suteikimo iš skirtingy struktūriniy fondy, pagal skirtingas priemones arba programas. Todėl Veiksmy programy 5 priede nustatomas programy priemoniy suderinamumas tarpusavyje bei su kitais finansiniais instrumentais;
◼ pareiškėjy/projekty, kurie turi būti laikomi padidintos rizikos (t.y. jgyvendinę/jgyvendinantys panašius projektus), dvigubo finansavimo požiūriu nustatymas projekty vertinimo etape;
◼ sutartyje su pareiškėju jtraukiamos nuostatos, susijusios su dvigubo finansavimo rizikos valdymu;
◼ projekty vykdytojy teikiamy mokėjimo prašymy patikra, siekiant nustatyti, ar prašomos finansuoti išlaidos nebuvo finansuotos iš kity šaltiniy;
◼ projekty patikros vietoje;
◼ automatizuotas SFMIS funkcionalumas, pateikiantis pranešimus apie pasikartojančias, SFMIS jau
jregistruotas sąskaitas.
Iškyla poreikis jvertinti, ar esamos procedūros užtikrina tinkamą finansavimo takoskyry nustatymą ir stebėseną bei kity dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry atlikimą bei pateikti rekomendacijas, kaip šios procedūros turėty būti patobulintos.
1.2. Vertinimo tikslai ir uždaviniai
Remiantis Technine specifikacija ir Sutarties nuostatomis, numatyti šie paslaugy teikimo tikslai bei uždaviniai:
Vertinimo tikslas – tobulinti 2007–2013 m. veiksmy programy jgyvendinimą.
Vertinimo uždaviniai:
1. [vertinti esamas ir nustatyti papildomas finansavimo takoskyras tarp ES fondy, kity finansiniy priemoniy, susijusiy su ES fondy finansuojamomis sritimis, nacionaliniy finansavimo šaltiniy, veiksmy programy prioritety ir priemoniy.
2. [vertinti finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistemą, nustatyti jos silpnąsias vietas bei pateikti tobulinimo rekomendacijas.
3. [vertinti atsakingy institucijy atliekamas dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras bei pateikti rekomendacijas jas tobulinti.
Vertinimo objektai:
1. Nustatytos ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyros.
2. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema.
Vertinimo klausimai:
1. Su kokiomis kitomis finansinėmis priemonėmis turėty būti užtikrintos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyros? (Pateikti sąrašą.)
2. Ar 2007–2013 m. veiksmy programose nustatytos esamos takoskyros pakankamai aiškios, t.y., ar esamos takoskyros tenkina visus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas ES struktūriniy fondy veiksmy programas, kitus veiksmy programy prioritetus ir kitas finansines priemones atskyrimu?
3. Kokios sritys/priemonės buvo labiausiai atskirtos/neatskirtos?
4. Kokiose intervencijos srityse egzistuoja skirtingy finansiniy priemoniy finansuojamy veikly persidengimo rizika?
5. Kokie galėty būti takoskyry gerosios praktikos pavyzdžiai?
6. Kokiuose etapuose atskiros takoskyros būty naudingiausios: ES fondy, nacionaliniy finansavimo šaltiniy, veiksmy programy, prioritety ar priemoniy lygmeniu?
7. Ar 2007–2013 m. veiksmy programose ir jy prieduose esamos takoskyros užtikrina dvigubo finansavimo prevenciją?
8. Ar 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančios institucijos pakankamai supranta dvigubo finansavimo specifiką?
9. Ar 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančios institucijos pakankamai bendradarbiauja, norėdamos užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją?
10. Ar reikalingas takoskyry (tarp skirtingy 2007–2013 m. veiksmy programy ir jy prioritety bei priemoniy ir kity finansiniy priemoniy) papildymas naujomis?
11. Kokiomis papildomomis takoskyromis ir kuriame lygmenyje (ES fondy, veiksmy programy, prioritety ar priemoniy) turi būti atliktas papildomas finansiniy priemoniy skiriamyjy riby nustatymas?
12. Ar esama takoskyry stebėsenos sistema yra tinkama ir veikia efektyviai?
13. Kaip turėty būti tobulinama takoskyry stebėsena (nuolat papildant naujai atsirandančiomis priemonėmis, IT sistema)? Kokia institucija (vadovaujančioji, tarpinė, jgyvendinančioji), kokiame lygmenyje ir kokiais būdais turėty atlikti finansavimo takoskyry stebėseną?
14. Kaip turėty būti patobulintos paraišky vertinimo, projekty administravimo, patikry vietoje vykdymo procedūros, užtikrinančios dvigubo finansavimo prevenciją?
15. Kiek tikslinga ir kokios yra galimybės dvigubo finansavimo prevencijai užtikrinti, sudaryti ir naudoti 2007–2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazes/sąrašus? Analizei pagrjsti pateikti tokio sąrašo pavyzdj surenkant duomenis apie vertinimus/tyrimus, susijusius su struktūriniy fondy finansuojamomis sritimis nuo 2000 m.
Galutiniai, šioje Ataskaitoje pateikiami vertinimo rezultatai:
1. Pateiktas vertinimas pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus klausimus (nuo 1 iki 15 klausimo).
2. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, susijusios su Techninėje specifikacijoje nurodytomis užduotimis ir klausimais.
1.3. Vertinimo metodologija
Koncepcinis vertinimo modelis
Finansavimo takoskyry pakankamumo ir tinkamumo vertinimui buvo taikomas Input🡪 Process 🡪 Output
modelis, jvertinantis finansavimo takoskyry tinkamumui ir pakankamumui jtaką darančius faktorius.
Finansavimo takoskyry tinkamumui ir pakankamumui jtakos turi žmogiškyjy ištekliy kompetencija bei priemonės, reikalingos finansavimo takoskyry nustatymui bei stebėsenai – IT sistemos, projekty duomeny bazės. Negarantavus tinkamo indėlio, gali būti nepasiektas kokybiškas rezultatas. Finansavimo takoskyry pakankamumui ir tinkamumui jtaką daro ir procesy bei procedūry jgyvendinimas.
Finansavimo takoskyrη pakankamumo ir tinkamumo vertinimo modelis
1 pav. Finansavimo takoskyrη pakankamumo ir tinkamumo vertinimo modelis
Šaltinis: sudaryta autorių.
Kaip apibrėžta aukščiau pateiktame paveiksle (1 pav.), tyrimo metu dėmesys buvo skiriamas tiek turinio, tiek sisteminiams klausimams. Projekto pradžioje buvo analizuojama esama situacija ir atliekamas vertinimas, ar pakankamos yra šiuo metu nustatytos takoskyros – esamos priemonės ir finansavimo instrumentai, kuriose srityse egzistuoja persidengimo rizika. Remiantis šios analizės rezultatais bei papildomai surinkta informacija (pirminiy dokumenty analize, interviu programa) buvo vertinama, kiek dabartinė sistema yra efektyvi siekiant užtikrinti ir kontroliuoti nustatytas takoskyras bei užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją (2 pav.).
2 pav. Sistemos vertinimo dimensijos
Šaltinis: sudaryta autorių.
Tyrimo metu nustatyti ir taikyti šie akcentai, susiję su finansavimo takoskyry problematika:
◼ jgyvendinančiosios institucijos – tyrimas turi padėti jgyvendinančiosioms institucijoms geriau vykdyti savo funkcijas, identifikuojant ir valdant su dvigubu finansavimu susijusias rizikas.
◼ ES struktūriniy fondy lėšos – tyrimo metu buvo analizuojama, kaip kitos priemonės ir finansavimo instrumentai persidengia su ES struktūriniy fondy lėšomis finansuojamomis priemonėmis, t.y. nebuvo siekiama identifikuoti, kaip minėtos „kitos“ priemonės ir finansavimo instrumentai galimai persidengia tarpusavyje.
◼ vertinimo akcentas – ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyros su kitais ES instrumentais bei kity šaliy donoriy instrumentais, administruojamais Lietuvoje ir jgyvendinamais nuo 2006 mety:
o atlikus BPD (2004–2006), Sanglaudos fondo (2000–2006) paramos laikotarpio finansavimo sričiy persidengimo analizę su 2007–2013 m. laikotarpiu, nustatyta, kad didžioji dalis sričiy persidengia, t.y. siekiama tęstiniy tiksly, finansuojamos tęstinės veiklos. Skirtingas finansavimo periodas iš dalies veikia ir kaip atskyrimas laiko atžvilgiu. Todėl finansavimo takoskyry nustatymas šiuo atveju nėra tikslingas. Dvigubo finansavimo prevencijos užtikrinimas buvo nagrinėjamas sistemiškai, procedūriniu aspektu.
o BPD, Sanglaudos fondo projektai buvo finansuojami iki 2008 m., kai jau buvo prasidėjęs 2007–2013 m. laikotarpio projekty tinkamumo vertinimas. Taigi dvigubo finansavimo prevencija tarp 2007–2013 m. ir su BPD bei Sanglaudos fondo (VP2-5 ir VP3-3 srityse) finansuojamy sričiy buvo vertinama sistemiškai, procedūriniu aspektu, analizuojant naudojamas prevencijos procedūras bei teikiant pasiūlymus dėl prevencijos priemoniy.
Identifikuoti tyrimo apimties apribojimai:
◼ nacionalinėmis lėšomis finansuojamos programos – biudžetinės lėšos buvo vertinamos kaip vienas finansavimo šaltiniy, sistemiškai, kadangi yra per daug sudėtinga identifikuoti baigtinj nacionalinėmis lėšomis finansuojamy programy sąrašą. Be to, jis nuolat kinta. Dėl šiy priežasčiy nebuvo nagrinėjamas finansavimo persidengimas tarp ES struktūriniy fondy ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamy sričiy. Tačiau dvigubo finansavimo prevencijos užtikrinimas bus vertinamas sistemiškai bei procedūriniu aspektu. Pateikus vertinimo išvadas bei rekomendacijas, taip pat bus siūlomos prevencinės priemonės, procedūros dėl dvigubo finansavimo prevencijos užtikrinimo;
◼ ne Lietuvoje administruojamos priemonės – tyrimo vertinimas apėmė galimus sisteminius pasiūlymus dėl dvigubo finansavimo prevencijos su ne Lietuvoje administruojamomis priemonėmis;
◼ finansiniy instrumenty, su kuriais turi būti užtikrintos finansavimo takoskyros, sąrašo kitimas – analizės metu buvo sudarytas finansiniy instrumenty sąrašas bei pateiktos galimos persidengimo sritys su ES struktūriniy fondy remiamomis sritimis. Tačiau šis sąrašas ateityje gali kisti, nes jis yra tarsi momentinė persidengimy „nuotrauka“. Ateityje atliekant išsamesnę finansiniy priemoniy analizę gali būti nustatyta, kad vertinimo metu identifikuotos persidengiančios sritys yra atskirtos, o persidengimy nėra. Taip pat gali būti nustatytos naujos, šios ataskaitos rengimo metu neidentifikuotos finansuojamos sritys, kuriose galimi persidengimai su VP priemonėmis. Be to, sąrašas gali būti papildytas naujais instrumentais, kurie rengiant Ataskaitą tiekėjui nebuvo žinomi;
◼ baigti jgyvendinti finansavimo instrumentai – finansavimo takoskyros su instrumentais, kurie jau baigti jgyvendinti, nėra aktualios. Tyrimo akcentas – nuo 2006 mety jgyvendinami instrumentai.
Finansavimo takoskyrη bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimo procesas
Finansavimo takoskyry bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos, kurios taikomos jgyvendinant 2007–2013 m. veiksmy programas, vertinimo procesą sudaro trys pagrindiniai etapai. Ataskaitoje pateikiami jy rezultatai:
◼ I. [vadinis etapas, kurio metu buvo patikslinta vertinimo metodika, atlikta pirminiy ir antriniy vertinimo šaltiniy apžvalga, parengti interviu klausimynai.
◼ II. Tarpinis etapas, kurio metu buvo vykdomos pagrindinės vertinimo veiklos:
o finansavimo takoskyry analizė;
o dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos analizė;
o ES valstybiy nariy patirties analizė.
Vykdant šias veiklas buvo atlikta nuodugni reglamentavimo analizė, jvykdyta interviu programa su Lietuvos institucijy atstovais1, atsakingais už ES struktūriniy fondy lėšy administravimą, atlikta ES valstybiy nariy vadovaujančiy institucijy apklausa.
◼ III. Baigiamasis etapas, kurio metu buvo patikslinti vertinimo rezultatai ir parengtos galutinės vertinimo išvados ir rekomendacijos dėl takoskyry nustatymo ir stebėsenos bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo.
1 Atlikty interviu sąrašas pateikiamas 3 priede.
2. Finansavimo takoskyrη užtikrinimo sistemos vertinimas
2.1. ES paramos programη administravimo schema
ES ir kita tarptautinė parama Lietuvai yra teikiama iš skirtingy finansavimo šaltiniy: struktūriniy fondy, Sanglaudos fondo, pagal atskiras bendrijy iniciatyvas, tarptautinius finansinius mechanizmus bei kitus instrumentus. Atitinkamai jvairiy ES paramos programy lėšos yra administruojamos skirtingai – visa tai vaizdžiau atskleidžia žemiau esanti schema (3 pav.). Didžioji ES lėšy dalis – apie 76% administruojama nacionaliniu ar regioniniu lygiu – ES valstybės narės tvarko struktūriniy fondy lėšas, žemės ūkiui skirtas subsidijas ir pan. Europos Komisija administruoja programas, sudarančias apie 22% visy lėšy (pvz., švietimo, sveikatos, jaunimo, moksliniy tyrimy, kitose srityse). Trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos administruoja programas, sudarančias apie 2% visy lėšy.
3 pav. Finansinės paramos administravimo schema
Šaltinis: sudaryta autorių pagal Europos Komisijos tinklalapyje pateikiamą informaciją.
Programos ir finansiniai instrumentai pagal donorus
Europos Komisijos finansiniai instrumentai. Europos Komisija parengė ir jgyvendina su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu susijusias programas, kuriomis siekiama padidinti Europos konkurencingumą, skatinti inovacijas ir didinti gerovę ES regionuose. Šias numatytas programas administruoja arba Europos Komisija, arba jos paskirtos atitinkamos institucijos ES šalyje narėje. Šiy programy sąrašas pateikiamas 4 priedo 1 lentelėje.
Pažymėtina, kad kai kurios programos jau yra jgyvendintos:
◼ FP-6 programa;
◼ 6-oji bendroji programa;
◼ 6-oji bendroji programa, Europos moksliniy tyrimy erdvės struktūry kūrimo specifinė programa, moksliniy tyrimy ir inovacijy paprogramė;
◼ 6-oji bendroji programa, Europos moksliniy tyrimy erdvės struktūry kūrimo specifinė programa, maisto kokybės ir saugos paprogramė;
◼ 6-oji bendroji programa, Europos moksliniy tyrimy erdvės pagrindy stiprinimas, moksliniy tyrimy koordinavimas (ERANet schema);
◼ Europos Sąjungos 6-oji bendroji programa (Aeronautika ir erdvės tyrimai);
◼ Europos Sąjungos 6-oji bendroji programa (Moksliniai tyrimai ir inovacijos);
◼ eContentplus;
◼ saugesnis internetas plius;
◼ Europos Komisijos subsidijy sutartis (ECFIN);
◼ 2008 m. Eurostat subsidijy programa;
◼ trumpalaikis Dvyniy projektas;
◼ EQUAL programa;
◼ IDABC – „Sąveikiy visos Europos e-valdžios paslaugy teikimas viešosioms administracijoms, verslui ir piliečiams“.
Be to, reikėty pažymėti, jog XXXXXXX programa šiuo metu dar tik kuriama.
Finansiniai instrumentai, finansuojami iš kitη šaltiniη. Siekdamos prisidėti prie ekonominiy ir socialiniy skirtumy mažinimo Europos ekonominėje erdvėje, Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sukūrė Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinj mechanizmą ir Norvegijos finansinj mechanizmą.
Be to, 2006 m. vasario 27 d. Europos Komisija ir Šveicarijos Konfederacija pasirašė Susitarimo memorandumą, kuriuo Šveicarija dešimčiai naujy ES šaliy jsipareigojo skirti vieno milijardo Šveicarijos franky dydžio paramą. Informacija apie programas, kurios vykdomos Lietuvoje, yra jtraukta j bendrą sąrašą programy, administruojamy Lietuvoje, ir pateikiama 4 priedo 2 lentelėje.
2.2. 2007–2013 metη ES struktūriniη fondη valdymo ir jgyvendinimo sistema
2.2.1. ES struktūrinės paramos administravimo sistema
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros yra ES struktūrinės paramos administravimo proceso dalis, todėl svarbu suprasti ES struktūriniy fondy planavimo ir jgyvendinimo sistemą, aprašyti bendrąją 2007–2013 m. veiksmy programy jgyvendinimo struktūrą ir joje pozicionuoti finansavimo takoskyry užtikrinimo sistemą.
Pagal Reglamentą Nr. 1083/2006 kiekvienai veiksmy programai valstybė narė privalo skirti:
◼ vadovaujančiąją instituciją: tai yra nacionalinė, regioninė arba vietos valdžios institucija arba valstybinė ar privati jstaiga, valstybės narės paskirta vadovauti konkrečiai veiksmy programai (gali būti kelioms veiksmy programoms);
◼ tvirtinančiąją instituciją: tai yra nacionalinė, regioninė arba vietos valdžios institucija arba jstaiga, valstybės narės paskirta tvirtinti išlaidy ataskaitas ir mokėjimo paraiškas prieš siunčiant jas Komisijai;
◼ audito instituciją: tai yra nacionalinė, regioninė arba vietos valdžios institucija ar jstaiga, pagal funkcijas nepriklausoma nuo vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijy, valstybės narės paskirta kiekvienai veiksmy programai bei turinti užtikrinti, kad valdymo bei kontrolės sistemos veikty veiksmingai.
Lietuvoje numatyta platesnė ES struktūrinės paramos planavimo ir jgyvendinimo sistema, vadovaujančiosios institucijos funkcijas išskaidant tarp penkiy dariniy.
Finansavimo takoskyry užtikrinimo sistema yra integrali 2007–2013 m. veiksmy programy jgyvendinimo sistemos dalis. LRV nutarime dėl atsakomybės ir funkcijy pasiskirstymo 10.6 punkte numatyta, kad ministerijos ir/ar kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai finansuojamus iš ES fondy lėšy ūkio sektorius „pagal kompetenciją vykdo dvigubo tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevenciją“. Taip pat 11.1 punkte numatyta, kad VRM, kuri koordinuoja ES fondy lėšy dalies, skiriamos regiony projektams jgyvendinti, planavimą ir skirstymą tarp regiony, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšy, skiriamy regiony projektams jgyvendinti planavimą, taip pat koordinuoja ir „dvigubo tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevencijos vykdymą“.
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema, kaip integruota ES struktūrinės paramos valdymo ir jgyvendinimo sistemos dalis, jtraukia ir papildomus subjektus – regiony plėtos tarybas, Veiksmy programy komitetus bei audito instituciją ir kt. Toliau pateikiame ES struktūriniy fondy valdymo ir jgyvendinimo sistemos dalyviy aprašymus. Sistemos schema pateikiama 4 paveiksle.
Koordinuojančioji institucija – tai institucija, koordinuojanti ES struktūrinės paramos planavimą bei naudojimą ir atsakinga už ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos sukūrimą, veikimo priežiūrą ir tobulinimą Lietuvoje2. Šia institucija Lietuvoje paskirtas LR finansy ministerijos ES sanglaudos politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo departamentas, kuris, kaip koordinuojančioji institucija, koordinuoja strategijos ir veiksmy programy rengimą ir derinimą su EK, organizuoja veiksmy programy priedy, projekty atrankos kriterijy rengimą, kuria paramos valdymo ir kontrolės sistemą, rengia teisės aktus dėl institucijy funkcijy nustatymo, atlieka stebėsenos komiteto sekretoriato funkcijas, rengia paramos vertinimo planą, organizuoja ES struktūrinės paramos vertinimus.
Vadovaujančioji institucija – tai institucija, atsakinga už veiksmy programos valdymą bei jgyvendinimą ir Reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnyje nustatyty funkcijy atlikimą3: “užtikrina, kad veiksmai finansavimui būty atrinkti vadovaujantis veiksmy programai taikytinais kriterijais ir kad visą jy jgyvendinimo laikotarpj jie atitikty galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles”4. Šia institucija Lietuvoje paskirtas LR finansy ministerijos Veiksmy programy valdymo departamentas, kuris administruoja veiksmy programas ir atsako už jy jgyvendinimą, prižiūri lėšy jsisavinimą, nustato lėšy tinkamumo tvarkas ir atlieka veiksmy programy valdymo komiteto sekretoriato funkcijas.
4 pav. ES struktūrinės paramos administravimo sistemos Lietuvoje schema
Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis FM duomenimis.
Įgyvendinančioji institucija – tai Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta institucija, kuri, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1083/2006 59 straipsnio 2 dalimi, vadovaujančiosios institucijos atsakomybe atlieka vadovaujančiosios institucijos pavestas užduotis ir ministerijos ir/ar kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai finansuojamus iš ES fondy lėšy ūkio sektorius, jgaliotas atlikti funkcijas5.
[gyvendinančiosios institucijos jgaliotos atlikti Reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnio b punkto nuostatas: “patvirtina, kad bendrai finansuojami produktai yra pateikti bei paslaugos suteiktos ir tai, ar paramos gavėjy deklaruotos su veiksmais susijusios išlaidos buvo faktiškai patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles; atskiry veiksmy patikrinimą vietoje galima atlikti atrankos būdu, laikantis išsamiy taisykliy, kurias Komisija turi patvirtinti”6. Lietuvoje yra jgaliotos 7 institucijos (CPVA, ESFA, LVPA, APVA, TID, INVEGA, LMT7), kurios vykdo projekty vertinimą pagal atrankos kriterijus, nustato didžiausią galimą skirti finansavimo ribą, tikrina paramos gavėjy išlaidas ir jy tinkamumą, atlieka pažeidimy tyrimą bei konsultuoja projekty vykdytojus apie projekty jgyvendinimo reikalavimus.
Tarpinė institucija – tai Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta institucija, kuri, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1083/2006 59 straipsnio 2 dalimi, vadovaujančiosios institucijos atsakomybe atlieka vadovaujančiosios institucijos pavestas užduotis8. Lietuvoje tai atlieka 7 ministerijos (pagal sritis: Aplinkos, Vidaus reikaly, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos) ir kitos valstybinės institucijos (Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, toliau – IVPK). Jy vaidmuo yra ne tik nustatyti priemones ir projekty atrankos būdus (nurodomi veiksmy programy prieduose), bet ir sudaryti valstybiniy projekty sąrašus.
Regionη plėtros tarybos – sudaro ir tvirtina regioniniy projekty sąrašus pagal konkretaus regiono plėtros planus. Ši pagrindinė taryby vykdoma funkcija atitinka tarpiniy institucijy valstybiniy projekty sąrašy sudarymo funkciją regiony mastu. Regiony plėtros tarybos atrinkty projekty sąrašus teikia jgyvendinančiosioms ir tarpinėms institucijoms bei VRM, kuri atsakinga už nacionalinj regioninės plėtros jgyvendinimą bei atlieka ne tik tarpinės institucijos, bet ir regioniniy projekty koordinavimo funkcijas. VRM
3 Atsakomybės ir funkcijy pasiskirstymo taisyklės.
4 Reglamentas Nr. 1083/2006.
5 Atsakomybės ir funkcijy pasiskirstymo taisyklės.
6 Reglamentas Nr. 1083/2006.
7 INVEGA ir LMT administruoja visuotinės dotacijos priemones, INVEGA – finansy inžinerijos priemones.
koordinuoja regioniniy projekty lėšy planavimą ir paskirstymą tarp regiony, nustato regionams projekty atrankos tvarką.
Mokėjimus atliekančioji institucija – tai institucija, jsteigta vadovaujantis Reglamento Nr. 1083/2006 37 straipsnio 1 dalies g punkto iii papunkčiu ir atsakinga už mokėjimy iš Europos Komisijos priėmimą bei lėšy projekty vykdytojams išmokėjimą9. Šia institucija Lietuvoje paskirtas LR Finansy ministerijos Valstybės iždo departamentas. Jis atidaro iždo sąskaitą banke gaunamiems fondy pinigams ir vykdo jy bei grąžinamy lėšy apskaitą.
Tvirtinančioji institucija – tai institucija, atsakinga už Reglamento Nr. 1083/2006 61 straipsnyje nurodyty funkcijy atlikimą. Šia institucija Lietuvoje paskirtas Finansy ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. Jis tvirtina ir teikia EK finansines ataskaitas apie tinkamą lėšy panaudojimą ir grąžinamas sumas.
Audito institucija – tai institucija, atsakinga už Reglamento Nr. 1083/2006 62 straipsnyje nurodyty funkcijy atlikimą. Lietuvoje ja paskirta Valstybės kontrolė. Ji atlieka audito funkcijas.
2.2.2. ES struktūrinės paramos administravimo procesas
ES struktūrinės paramos valdymas ir jgyvendinimas apima 6 pagrindinius etapus (5 pav.).
5 pav. ES struktūrinės paramos administravimo etapai
Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis FM duomenimis.
1. Programavimo etape yra rengiami ir tvirtinami strateginiai dokumentai, nustatomi struktūrinės paramos prioritetai, pagrindinės intervencijos sritys, tikslai ir uždaviniai. Paprastai tariant, šiame etape yra identifikuojamos problemos bei numatomos investicijy kryptys, padėsiančios šias problemas išspręsti. Visa tai yra numatyta patvirtintoje Strategijoje.
2. Identifikavimo etape ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos rengia ir tvirtina dokumentus, nustatančius tvarką, kokios veiklos ir kaip gali būti finansuojamos pagal konkrečią priemonę. Savo ruožtu pareiškėjai kuria projekto idėją, jvertina, kaip ji prisideda siekiant bendryjy Strategijoje numatyty tiksly.
3. Formulavimo etapas apima kvietimy teikti paraiškas paskelbimą ir paraišky rengimą. Jo metu institucijos skelbia kvietimus, o ūkio subjektai, siekiantys ES struktūriniy fondy paramos, pateikia savo projekto idėją pagal nustatytą tvarką ir formą.
4. Finansavimo skyrimo etapas apima paraišky vertinimą, finansavimo skyrimą, administravimo ir finansavimo sutarčiy pasirašymą. Jo metu institucijos pagal nustatytus kriterijus jvertina visas joms pateiktas paraiškas, skiria ir tvirtina finansavimą bei kviečia pareiškėjus pasirašyti sutarčiy. Po šio etapo sutartis pasirašę pareiškėjai tampa projekty vykdytojais.
5. Įgyvendinimo etapas apima projekto veikly vykdymą, rezultaty siekimą, paramos lėšy panaudojimą, projekty jgyvendinimo priežiūrą. Jo metu svarbiausias vaidmuo tenka projekty vykdytojams – jie jgyvendina suplanuotas veiklas, siekia užsibrėžty projekto tiksly. Tuo tarpu institucijos prižiūri projekty veiklą, atlieka mokėjimus ir jgyvendina kitas veiklas.
6. Vertinimo etapas apima projekty bei veiksmy programos baigimą ir tiksly pasiekimo vertinimą. Šio etapo rezultatas tampa kito programavimo etapo indėliu. Taip pat svarbu pažymėti, kad vertinimai atliekami viso ES struktūrinės paramos administravimo proceso metu: išankstiniai (ex ante), vidutinio laikotarpio ir baigiamieji (ex post). Vertinimo etape svarbiausias vaidmuo tenka institucijoms, vertinančioms veiklą bei pasiektus tikslus. Tačiau gali būti atliekamas ir kiekvieno projekto veikly vertinimas nustatant, ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus.
2.3. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema ir jos aplinka
Šiame poskyryje, remiantis atlikta dokumenty, reglamentuojančiy dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, analize, pateikiamas finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimas.
2.3.1. Teisinis reglamentavimas
ES struktūrinė parama sudaro dalj ES vykdomos politikos, jgyvendinamos teikiant dotacijas bei taikant skaidrumo ir vienody sąlygy principus. Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijy bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 111 straipsnis teigia:
„Bet kuriuo atveju tos pačios išlaidos du kartus iš biudžeto nefinansuojamos.“
Administruojant ES struktūrinę paramą pagrindinis dokumentas, nustatantis reikalavimus bei šaliy atsakomybę dvigubo finansavimo atžvilgiu, yra Reglamentas Nr. 1083/2006, kurio 54 straipsnio 5 paragrafas teigia:
„Išlaidos, kurias fondai bendrai finansuoja, negali būti finansuojamos kito Bendrijos finansinio instrumento lėšomis.“
Taip pat Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 13 straipsnio 2 dalyje apibrėžta vadovaujančiosios institucijos atsakomybė, kad patikrinimai, kuriuos vadovaujančioji institucija turi atlikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 60 straipsnio b punktą „...apima procedūras, taikomas siekiant išvengti dvigubo išlaidy finansavimo, pasinaudojus kitomis Bendrijos ar nacionalinėmis programomis ir kitais programavimo laikotarpiais techninj ir fizinj veiksmy aspektus“.
Minėti dokumentai – vieninteliai dokumentai ES mastu (taikomi Lietuvos institucijoms), nustatantys reikalavimus dėl veiksmy ir procedūry, susijusiy su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, administruojant 2007–2013 m. ES struktūriniy fondy paramą. Pagrindinės Lietuvoje teisės aktuose jgyvendintos nuostatos dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės administruojant ES paramą pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras bei atsakomybes reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje
Dokumentas | Dokumento tekstas |
Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija, 48 psl. | „Strategijos rengimo etape buvo nustatytos aiškios ribos, kas bus finansuojama iš ES struktūrinės paramos, o kas iš kaimo ir žuvininkystės plėtros lėšy. ... Taip pat ES struktūrinės paramos jgyvendinimas bus koordinuojamas su kity ES finansiniy programy, 7-ąja bendrąja moksliniy tyrimy ir technologinės plėtros programa ir Bendrąja konkurencingumo ir inovacijy programa bei transeuropiniy tinkly finansavimo instrumento lėšy panaudojimu.“ |
Veiksmη programη finansavimo ir administravimo taisyklės10, 14.4.8 punktas | „24.Rengiamas kiekvienos veiksmy programos priedas, kuriame nurodoma: ... 24.4. veiksmy programos prioriteto jgyvendinimo priemonės (toliau vadinama priemone) ir ši būtina informacija apie priemones: ... 24.4.8. reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES |
10 Veiksmy programy finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225.
Dokumentas | Dokumento tekstas |
finansuojamas programas atskyrimu.“ | |
PAFT11 (60.5 punktas) | „Ministerijos ir/ar kitos valstybės institucijos ir jgyvendinančiosios institucijos teikia kitoms ES fondy lėšas administruojančioms ir kontroliuojančioms Lietuvos institucijoms informaciją apie pareiškėją, partnerius ir rangovus, prekiy tiekėjus, paslaugy teikėjus ir projekto jgyvendinimą, siekdamos užtikrinti efektyvią ES fondy lėšy skyrimo ir panaudojimo kontrolę ir sumažinti dvigubo ty pačiy išlaidy finansavimo riziką.“ |
Funkcijη ir atsakomybiη pasiskirstymo taisyklės (10.6 punktas)12 | Ministerijos ir/ar kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai finansuojamus iš ES fondy lėšy ūkio sektorius, atlieka šias funkcijas: „...pagal kompetenciją vykdo dvigubo tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevenciją“. |
Regionη projektη atrankos tvarkos aprašas (6.3 punktas) | Regiony plėtros taryba: „...atrinkdama regiono projektus, vykdo dvigubo tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevenciją.“ |
Metodiniai nurodymai vertintojams dėl projektη atitikties bendriesiems stebėsenos komiteto patvirtintiems atrankos kriterijams vertinimo13 | Taip pat būtina jvertinti projekto riziką, susijusią su dvigubu finansavimu, t. y. jvertinant pareiškėjo ir partneriy jgyvendintus ir/arba jgyvendinamus projektus būtina jsitikinti, kad toms pačioms veikloms ir išlaidoms finansavimas nebus skiriamas pakartotinai. |
Išanalizavus teisės aktuose pateikiamas nuostatas galima teigti, kad nustatyti reikalavimai apibrėžia finansavimo takoskyry užtikrinimo bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės priemoniy ir procedūry būtinybę, tačiau nedetalizuoja jy turinio. Dėl šios priežasties vadovaujančioji institucija, siekdama užtikrinti vienodus reikalavimus ir atsakingy institucijy praktiką, ES paramą administruojančioms institucijoms teikia rekomendacijas (toliau – FM rekomendacijos) dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės. 2007–2013
m. ES paramos administravimo laikotarpiu jos buvo teiktos du kartus:
◼ LR finansy ministerijos 2008-10-03 raštas Nr. (24.9)-6K-0812638 „Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“;
◼ LR finansy ministerijos 2010-06-19 raštas Nr. (24.3)-6K-1005860 „Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“.
Būtina pažymėti, kad FM rekomendacijos, detaliai aprašančios dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras ir jy turinj, nėra teisinio pobūdžio dokumentas14. Pagrindinis iš to kylantis neaiškumas – nepakankamai apibrėžta rekomendacijy jgyvendinimo tvarka ir atsakomybė.
Apibendrinant teisės akty, reglamentuojančiy finansavimo takoskyry nustatymo, stebėsenos bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, analizės rezultatus, galima daryti prielaidą, kad identifikuotas detalaus reglamentavimo trūkumas iš esmės sudaro galimybę atsakingoms institucijoms pačioms formuoti minėty funkcijy pobūdj.
2.3.2. Dvigubo finansavimo apibrėžimas
Lentelėje žemiau pateikiami teisės aktuose ir FM rekomendacijose nustatyti dvigubo finansavimo apibrėžimai.
11 Projekty administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443.
12 Taip pat 11.1 punktas: „Vidaus reikaly ministerija koordinuoja ES fondy lėšy dalies, kuri bus skiriama regiony projektams jgyvendinti, planavimą ir skirstymą tarp regiony, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšy, skiriamy regiony projektams jgyvendinti, planavimą, dvigubo tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevencijos vykdymą“.
13 Patvirtintos LR finansy ministro 2008 m. vasario 20 d. jsakymu Nr. 1K-066.
14 FM rekomendacijos neatitinka Lietuvos Respublikos jstatymy ir kity teisės norminiy akty rengimo tvarkos jstatymo 2 straipsnyje pateikiamo teisės akto apibrėžimo.
2 lentelė. Teisės aktuose ir kituose dokumentuose pateikiami dvigubo finansavimo apibrėžimai
Dokumentas | Dokumento tekstas | ||
1 | Funkcijy ir atsakomybiy taisyklės (10.6 punktas) | pasiskirstymo | dvigubas tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimas |
2 | FM rekomendacijos (2008) | ty pačiy išlaidy finansavimas/kompensavimas keletą karty | |
3 | FM rekomendacijos (2010) | tos pačios sąskaitos apmokėjimas du kartus | |
4 | Vykdomy pagal Lietuvos 2007–2013 mety Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją jgyvendinančias veiksmy programas projekty išlaidy ir finansavimo reikalavimy atitikties taisyklės15, 20 punktas | išlaidy, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybiy biudžety ar ištekliy fondy, ES arba ne ES šaliy valstybės institucijy lėšy, dėl kuriy ES fondy lėšos bendrai finansuojamam turtui būty skiriamos ne vieną kartą, finansavimas | |
5 | Rekomendacijos dėl projekty išlaidy atitikties finansavimo ESF ir ERPF finansavimo reikalavimams16 (9 punktas) | finansavimas išlaidy, patirty perkant, nudėvint arba nuomos ar lizingo (finansinės nuomos) būdu jsigyjant turtą, produktus ar paslaugas, kuriy jsigijimo išlaidos jau buvo deklaruotos Europos Komisijai. Tokioms lėšoms priskiriamos ir PHARE, XXXXXXXX, COMENIUS, XXXXXXX, XXXXXXXX, EQUAL, FP6, FP7, ISPA, SAPARD bei kity ES ir ne ES valstybiy institucijy, programy ir donory lėšos, ES struktūriniy fondy bei Socialinio ir Sanglaudos fondy lėšos. | |
Europos Komisija dvigubą finansavimą apibrėžia kaip ty pačiy išlaidy deklaravimą skirtingiems finansavimo šaltiniams siekiant gauti jy visy finansavimą. Kitais žodžiais tariant, tai piktnaudžiavimas visuomeninėmis lėšomis, kas yra griežtai draudžiama17.
Nors visi identifikuoti apibrėžimai panašūs, tačiau problemy kyla realizuojant su apibrėžimo taikymu susijusias funkcijas – remiantis pasirinktu dvigubo finansavimo apibrėžimu, atitinkamai keičiasi ir procedūry, skirty atlikti prevencijos ir kontrolės veiksmus, detalumas bei joms atlikti reikalingy ištekliy kiekis.
Žemiau pateikiamas teisės aktuose ir kituose dokumentuose apibendrintas finansavimo takoskyry apibrėžimas.
Finansavimo takoskyros – tai teisės aktuose ir kituose reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyti reikalavimai, susiję su atitinkamy ES ir ne ES finansiniy priemoniy finansuojamy veikly atskyrimu, identifikuojant egzistuojančią tam tikry priemoniy/sričiy persidengimo riziką bei nustatant jy atskyrimo kriterijus.
2.3.3. Atsakomybė
Dvigubas finansavimas – šiurkštus ir ES vienareikšmiškai draudžiamas pažeidimas. Dvigubo finansavimo prevencija ir kontrolė, kaip ir kitos ES paramos administravimo kontrolės sistema, grindžiama principu, kad šalis narė yra atsakinga už pažeidimy identifikavimą ir ištaisymą. Dauguma procedūry yra nukreiptos j dvigubo finansavimo prevenciją, todėl jy metu iš anksto užkertamas kelias galimiems pažeidimams, o tiesioginės nuobaudos galimam pažeidėjui netaikomos. Identifikavus dvigubo finansavimo atvejus jau jvykus pažeidimui, gali būti susigrąžinama su pažeidimu susijusi kompensuoty išlaidy dalis arba visa konkrečiam projektui ar pareiškėjui suteikta paramos suma.
[tarus šiurkšty pažeidimą gali būti kreipiamasi j Europos kovos su sukčiavimu tarnybą18 (toliau – OLAF), kuri priima sprendimą, ar yra pagrindas pradėti tyrimą. Toks tyrimas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su
15 Patvirtinta Lietuvos Vyriausybės nutarimu 2007 m. spalio 31 d. Nr. 1179. Nutarimas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 117-4789.
17 Šaltinis – EK tyrimy ir plėtros informacinė sistema CORDIS: xxxx://xxxxxx.xxxxxx.xx/xx-xxxxxxx-xxxxx/xxxxxxx-xxxxxxx_xx.xxxx
18 XXXX xxxxxxxxx, susijusios su ES struktūrine parama nustatytos Komisijos Reglamente (EB) Nr. 2185/1996.
vietinėmis institucijomis, dažniausiai atliekant projekty patikras vietoje. Pasitvirtinus jtarimams gali būti siekiama susigrąžinti visą suteiktą paramą.
Atvejo analizė
2006 metais XXXX, gavusi informacijos apie moksliniy tyrimy jstaigos veiklą, pradėjo tyrimą dėl jtarimy dėl galimo dvigubo projekto, vykdžiusio tyrimus biomedicinos srityje, finansavimo.
[tarimai pareikšti dėl galimo ty pačiy išlaidy deklaravimo pagal vieną struktūrinės paramos priemoniy ir kartu pagal tiesioginio EK finansavimo, skirto tyrimy ir plėtros projektams, instrumentą. XXXX, bendradarbiaudama su atsakinga vietos institucija, atliko projekto patikras vietoje ir patvirtino jtarimus. Tyrimas atskleidė, kad tos pačios projekto administravimo darbo užmokesčio išlaidos buvo deklaruotos kaip tinkamos finansuoti skirtingiems ES finansavimo šaltiniams.
Atsižvelgiant j nustatytus pažeidimus, buvo nuspręsta susigrąžinti visą projektui išmokėtą paramą – daugiau nei 500 tūkst. eury. Surinkti jrodymai buvo perduoti vietos teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui atlikti dėl galimo nacionaliniy teisės akty pažeidimo.
Šaltinis: XXXX xxxxxx veiklos ataskaita (2007)19.
2.3.4. Procesas
Dvigubo finansavimo prevencijos bei kontrolės užtikrinimo sistema yra integruota ES struktūriniy fondy planavimo ir jgyvendinimo sistemos dalis, vykdoma visose jos dalyse ir etapuose. Vertinant finansavimo takoskyry užtikrinimo bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemą, būtina pažymėti, kad dvigubo finansavimo prevencija ir kontrolė yra užtikrinama sistemiškai, t.y. atitinkami priežiūros ir kontrolės veiksmai bei procedūros atliekami kiekviename iš programos ir projekty etapy, o jy visuma užtikrina adekvaty dvigubo finansavimo rizikos valdymą. Kitais žodžiais tariant, kiekviena atskira vertinama procedūra nėra kritinė ir viena negali nei užtikrinti tinkamos dvigubo finansavimo prevencijos ar kontrolės20, nei besąlygiškai lemti galutinio neigiamo rezultato, tačiau tinkamai atlikta sukuria prielaidas, kad sistema veikty efektyviai.
Toliau pateikiamas dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo sistemos (tarp jy – ir finansavimo takoskyry nustatymo bei stebėsenos) aprašymas pagal ES struktūrinės paramos administravimo etapus.
Programavimas
Programavimo metu nustatant investavimo kryptis ir prioritetus, sukuriamos pirminės prielaidos dvigubo finansavimo rizikai jvertinti ir prevencijai. Parengus ir Europos Komisijai patvirtinus Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, rengiamos veiksmy programos šiai strategijai jgyvendinti, parengiami jy priedai. Kiekvienoje veiksmy programoje yra išskiriami prioritetai, padedantys siekti veiksmy programoje numatyty tiksly. Tai – pirminės takoskyros. Tarpinės institucijos turi jsitikinti, kad tos pačios investicijos nebus finansuojamos pagal kelis veiksmy programy prioritetus ir priemones bei kitus finansinės paramos instrumentus – kartu su veiksmy programomis tvirtinamuose prieduose nustatomi atskyrimo reikalavimai. Pagal išskirtus prioritetus vėliau planuojamos konkrečios priemonės.
Atvejo analizė: 2007–2013 m. periodo programavimo etapas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1351 veiksmy programoms rengti buvo sudarytos darbo grupės. [ jas atsakingos ministerijos jtraukė socialinius- ekonominius partnerius. Darbo grupiy parengtus indėlius j veiksmy programy tekstą sujungdavo LR finansy ministerija, veiksmy programy ir jy daliy projekus svarsto Komisija, atsakinga už Lietuvos 2007–2013 mety Xxxxxxxxxx nacionalinės ES struktūrinės paramos lėšy panaudojimo strategijos ir ją jgyvendinančiy veiksmy programy projekty rengimą.
Šaltinis:iIiterviu programa, teisės akty analizė.
Svarbiausi programavimo etapo aspektai finansavimo takoskyry užtikrinimo atžvilgiu yra:
◼ kiekviena veiksmy programa turi savo konkrečius tikslus ir uždavinius, pagal kuriuos vėliau planuojamos veiksmy programy priemonės bei skelbiami kvietimai teikti paraiškas;
◼ veiksmy programoje aprašomas galimas papildymas su kitais finansavimo instrumentais;
◼ kartu su veiksmy programomis tvirtinamuose prieduose pateikiamos demarkacinės lentelės, kuriose yra apibrėžiami veikly atskyrimo tarp skirtingy priemoniy ir finansavimo šaltiniy kriterijai.
Žvelgiant j pirmąjj aspektą galima teigti, kad finansavimo takoskyry užtikrinimas (tarp veiksmy programy priemoniy ir su kitais finansiniais instrumentais) prasideda jau nustačius tam tikrus (tarpusavyje skirtingus)
19 Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxx_xxxxx/xxxxxxx/xxxx/0000/xx.xxx
20 Vienintelė procedūra, faktiškai galinti užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją – kryžminė sąskaity faktūry patikra su visy kity VP priemoniy ir kity finansiniy instrumenty finansuotas išlaidas pagrindžiančiais pirminiais apskaitos dokumentais.
veiksmy programy tikslus ir kryptis. Kita vertus, programavimo etape identifikavus tam tikrus prioritetus, kurie persidengia su kito instrumento prioritetais ar finansuojamomis sritimis, juos jgyvendinančios priemonės automatiškai aiškiai ir reikšmingai persidengs su kity instrumenty priemonėmis. Žemiau pateikiamas minėto atvejo pavyzdys.
Atvejo analizė
Veiksmy programos priemonės „Prielaidy spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ (VP3-1.2-VRM-01-R) finansuojamos veiklos ir galimi pareiškėjai persidengia su pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 mety programą iš EŽŪFKP remiamomis veiklomis. Persidengimo priežastis – kaimo atnaujinimo veiklos yra numatytos ir EŽŪFKP, ir ES struktūriniy fondy panaudojimo reglamentuose. Tokiu būdu 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo etape nustatyti tikslai, susiję su ūkio veikly diversifikavimu kaimo vietovėse.
Jau programavimo etape buvo derinami takoskyry principai. Šiuo atveju atskyrimo kriterijumi tapo projekty dydis – iš ES struktūrinės paramos finansuojami kompleksiniai plėtros projektai, kuriuos teikia savivaldybiy administracijos ir kuriy vertė daugiau kaip 200 tūkst. eury. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 mety programą iš EŽŪFKP remiami projektai iki 200 tūkst. eury. Didžioji paramos lėšy dalis (pagal LEADER metodą) jgyvendinama kaimo bendruomeniy, kity viešyjy juridiniy asmeny. Taip pat, kai pareiškėjas yra savivaldybės administracija, dvigubo tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevenciją, atrinkdama regiono projektus, vykdo regiono plėtros taryba.
Šaltinis: interviu programa, VP priemoniy aprašymai21
Nustatant veiksmy programy prioritetus bei priemones, kartu detalizuojamas ir atskyrimas nuo kity finansavimo šaltiniy. Veiksmy programose taip pat pateikiami kity finansiniy mechanizmy bei jy santykio su veiksmy programy prioritetais aprašymai.
Veiksmy programy prieduose pateikiama informacija svarbi praktiniu požiūriu ir yra panaudojama kitame etape rengiant priemoniy aprašymus. Jy kokybė tiesiogiai priklauso nuo veiksmy programy prieduose esančios informacijos, skirtos dvigubo finansavimo prevencijai užtikrinti, išsamumo ir naujumo. Pažymėtina, kad dėl šios priklausomybės itin svarbią reikšmę jgyja vėlesniuose etapuose vykdoma informacijos stebėsena ir minėty dokumenty atnaujinimo procesas.
Apibendrinant reikia pažymėti, kad programavimo etape yra sukuriamos pirminės prielaidos efektyviai užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją – parengiami strateginiai dokumentai, kuriais atitinkamos institucijos vadovaujasi kituose ES struktūrinės paramos administravimo etapuose. Dėl tos priežasties šiy dokumenty kokybės užtikrinimas sudaro pirmines prielaidas tinkamam rezultatui kituose etapuose pasiekti.
Identifikavimas
Pagal kiekvieną prioritetą tarpiniy institucijy atstovai, dalyvaudami Veiksmy programy valdymo komitetuose, suformuoja konkrečias priemones. Remdamosis Strategija, veiksmy programomis bei jose pateikiamomis demarkacijos lentelėmis, ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos rengia atskiry priemoniy aprašymus, kurie tvirtinami LRV nutarimais tvirtinamuose VP prieduose. Juose pateikiamuose priemoniy aprašymuose yra dalis „Reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas ir ES finansuojamas programas atskyrimu“, kurioje, jei reikia, priemonės lygmeniu yra detalizuojamos takoskyros su kitomis ES arba ne ES finansinėmis priemonėmis.
Tarpinės institucijos taip pat rengia projekty finansavimo sąlygy aprašus, kuriy prieduose pateikiamoje tinkamumo finansuoti vertinimo metodikoje numatytas klausimas, susijęs su paramos atskyrimu, bei duodama nuoroda j veiksmy programą ar priemonės aprašymą veiksmy programos priede.
Formulavimas
Formulavimo etape jgyvendinančiosios institucijos, remdamosi projekty finansavimo sąlygy aprašais, kviečia teikti paraiškas pagal konkrečias priemones. Pareiškėjai, siekiantys ES struktūriniy fondy paramos pateikia savo projekto idėją pagal nustatytą tvarką ir formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo specialios B dalies formoje pareiškėjai pateikia informaciją apie iš kity finansavimo šaltiniy gautą finansavimą.
Finansavimo skyrimas
Šiame struktūrinės paramos lėšy administravimo etape, pasibaigus kvietimo teikti paraiškas laikui, jgyvendinančiosios ir kitos institucijos vertina paraiškas, vykdo projekty atranką, priima sprendimus dėl projekty finansavimo bei sudarinėja projekty finansavimo ir administravimo sutartis. Svarbiausios
21 xxx.xxxxxxxx.xx; xxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxx-xxxx-xxxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxx/xxxxxx-xxxxx-0000-0000-x--xxxxxxxxx-xxxxxxxxx
procedūros, susijusios su dvigubo finansavimo prevencija, atliekamos jgyvendinančiosioms institucijoms vertinant projekty paraiškas.
Paraiškos vertinimas. Paraišky vertinimą atlieka jgyvendinančiosios institucijos. Vertinimo metu dvigubo finansavimo prevencijai užtikrinti naudojamos šios pagrindinės priemonės:
◼ paraiškos dėl projekto finansavimo vertinamos vadovaujantis bendraisiais projekty atrankos kriterijais. Vertinimas atliekamas dviem aspektais:
• atitikties demarkaciniams reikalavimams aspektu, t.y. jsitikinama, kad tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES arba ne ES finansuojamas programas, kitas veiksmy programas, kitus veiksmy prioritetus atskyrimu;
• atitikties „Išlaidy tinkamumo taisykliy reikalavimams“ aspektu, t.y. jvertinama projekto rizika, susijusi su dvigubu finansavimu – jvertinami pareiškėjo ir partneriy jgyvendinty/jgyvendinamy/planuojamy jgyvendinti projekty bei pagal galimybes jsitikinama, kad toms pačioms veikloms ir išlaidoms finansuoti parama nebus skiriama pakartotinai.
◼ paraiškos dėl projekto finansavimo vertinamos atsižvelgiant j galimą paraiškoje suplanuoty veikly ir išlaidy persidengimą su pagal kitas pareiškėjo pateiktas paraiškas suplanuotomis ar pagal jau pasirašytas paramos sutartis jgyvendinamomis veiklomis ir išlaidomis. Vertinimas atliekamas naudojant šiuos informacijos šaltinius:
• SFMIS kaupiamą informaciją apie pagal Lietuvos 2004–2006 mety BPD gautą ES struktūriniy fondy paramą;
• pareiškėjo teikiamoje paraiškos B dalyje nurodytą informaciją apie kitus vykdomus projektus.
◼ [vertinama paraiškos dvigubo finansavimo rizika, pagal kurios lygj nustatomas vertinimo metu ir projekty jgyvendinimo etape taikomy dvigubo finansavimo kontrolės procedūry detalumas.
Atvejo analizė
Iš anksto nustačius galimus VP priemonės persidengimus su kitomis priemonėmis ar kitais finansavimo šaltiniais, j paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąją (B) dalj gali būti jtrauktas reikalavimas kartu su paraiška pateikti dokumentus, jrodančius, kad planuojamas finansuoti projektas (ar susijusios veiklos) nebuvo finansuotas iš kity šaltiniy. Pvz.: priemonės VP3-1.2-VRM-01-R „Prielaidy spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ specialiojoje (B) dalyje nurodoma, kad pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti Regiono plėtros tarybos sekretoriato išduotą dokumentą, patvirtinantj, kad projekte numatytos investicijos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos Susisiekimo ministerijos priemonės pagal Ekonomikos augimo veiksmy programą „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ lėšomis, siekiant išvengti dvigubo finansavimo rizikos.
Šaltinis: interviu programa.
Projektη atranka. Priklausomai nuo projekty atrankos būdo skiriasi laikas, kada yra atliekama projekty atranka, bei atsakomybiy, susijusiy su dvigubo finansavimo prevencija, pasiskirstymas:
◼ projekty konkursai. Projektai atrenkami remiantis atlikto paraišky vertinimo rezultatais. Dalis tarpiniy institucijy (pvz.: Ūkio ministerija) projekty atrankos etape konkurso būdu sudaro Projekty atrankos komitetus. [ jy sudėtj jtraukiami atstovai iš kity institucijy, kurios galėty ar galėjo skirti finansavimą panašioms ar analogiškoms jgyvendinamoms veikloms vykdyti. Paraišky vertinimo rezultaty ataskaitose pateikiama informacija apie kiekviename projekte numatomas jgyvendinti veiklas ir išlaidas, jskaitant informaciją apie finansavimo šaltinius. Tokia informacija paraišky vertinimo rezultaty ataskaitose padeda užtikrinti dvigubo finansavimo rizikos prevenciją;
◼ valstybės projekty atranka. Projekty atranka vyksta dar prieš teikiant pasiūlymus rengti projekty paraiškas. Šią atranką vykdo tarpinės institucijos. Atrankos metu atsiranda pirmosios prielaidos vykdyti su dvigubo finansavimo prevencija susijusias procedūras. Pažymėtina, kad valstybės projekty sąraše pateikiama informacija apie projektus yra minimali, projekty parengtumo lygis sudarant valstybės projekty sąrašus paprastai yra menkas22, todėl projekty esmė dažniausiai suformuluojama paraiškos rengimo metu. Atsižvelgiant j tai, didžiausias galimybes prižiūrėti ir kontroliuoti projekty turinj bei užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją turi jgyvendinančiosios institucijos, kurios atsakingos už paraišky vertinimą. Kita vertus, už veiksmy programy
22 VPVI. Valstybės projekty planavimo, taikomo jgyvendinant 2007–2013 m. veiksmy programas ir planuojant ES lėšas, tinkamumo ir efektyvumo vertinimas. Galutinė ataskaita. 2010 m.
administravimą atsakingos jgyvendinančiosios institucijos yra sukurtos specialiai ES paramai administruoti ir nėra atitinkamos srities ekspertinės institucijos (išskyrus TID). Šiuo aspektu tarpinės institucijos, išmanančios atitinkamą viešosios politikos sritj bei jai skiriamą nacionalinio biudžeto ir kity šaltiniy finansavimą, turi geras galimybes jvertinti su dvigubu finansavimu susijusią riziką;
◼ regioninė projekty atranka. Projekty atranka vyksta dar prieš teikiant pasiūlymus rengti projekty paraiškas. Šiuo atveju projekty atranką vykdo Regiony plėtros tarybos, kurioms Regiony projekty atrankos tvarkos apraše numatyta funkcija, atrenkant regiono projektus vykdyti dvigubo tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevenciją. Tačiau efektyviam šios funkcijos vykdymui jtakos turi keletas apribojimy. Pirma, Regioninės plėtros tarybos pasiūlymus dėl projekty gauna projektiniy pasiūlymy forma, savo esme panašia j paraiškos formą, tik siauresnės apimties. Antra, Regiony plėtros tarybos iš esmės atrenka projekty idėjas, kurios yra reikalingiausios regionui vystyti ir nustato jy atitiktj regiono plėtros planams. Trečia, j taryby sudėtis dažniausiai jeina savivaldybiy merai ir savivaldybiy taryby nariai, todėl galima daryti prielaidą, kad jy darbo specifika neleidžia pakankamai detaliai jsigilinti j kity finansavimo instrumenty finansuojamas veiklas ir galimą persidengimą. Todėl projekty atranka apsiriboja atitikimo veiksmy programy priemoniy aprašymams patikra. Kita vertus, regiony projekty pareiškėjai – tik viešojo sektoriaus institucijos, o tai smarkiai sumažina tikėtiną dvigubo finansavimo riziką.
Sprendimo dėl finansavimo skyrimo priėmimas. Sprendimą dėl projekty finansavimo priima už priemonės jgyvendinimą atsakingos institucijos (tarpinė ir jgyvendinančioji). Atsiradus jtarimy dėl dvigubo finansavimo rizikos, gali būti stabdomas tolesnis procesas (sutarties pasirašymas). Vertinimo metu tokiy atvejy nebuvo nustatyta.
Sutarčiη pasirašymas. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis susideda iš bendryjy ir specialiyjy sutarties sąlygy bei nustatytos formos sutarties priedy. Bendrosios sutarties sąlygos yra vienodos visoms sutartims, o specialiosios sąlygos pritaikomos kiekvienam projektui. Atsižvelgiant j projekty paraišky vertinimo metu nustatytą projekto riziką, j specialiąsias sutarties sąlygas jtraukiamos su dvigubo finansavimo rizika/kontrole susijusios nuostatos.
Atvejo analizė
Projekty paraišky vertinimo metu jgyvendinančiosios institucijos jvertina paraiškos dvigubo finansavimo riziką, t.y. vertinama, ar projekto vykdytojas galėjo vykdyti, vykdo ar planuoja vykdyti projektus, finansuojamus iš kity finansavimo šaltiniy (taip pat ir kity VP priemoniy). Jeigu nustatoma, kad dvigubo finansavimo rizika egzistuoja, j sutarties specialiąsias sąlygas turi būti jtraukiamos su tuo susijusios nuostatos ir apribojimai (pvz.: „Projekto vykdytojas jsipareigoja užtikrinti, kad išlaidos, apmokėtos projekto X finansavimo lėšomis, nebūty deklaruojamos jgyvendinant šj projektą“ arba „Projekto vykdytojas jsipareigoja užtikrinti, kad projekto veikloms jgyvendinti skiriamos lėšos naudojamos tik kaip papildomos valstybės biudžeto lėšos, atskirai nuo Lietuvos Respublikos biudžeto lėšy“).
Šaltinis: interviu programa.
Įgyvendinimas
Projekty jgyvendinimo metu pagrindinj vaidmenj dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese atlieka jgyvendinančiosios institucijos. [gyvendinant projektus dvigubo finansavimo kontrolė atliekama ir rizika valdoma šiomis priemonėmis:
◼ tikrinant mokėjimo prašymus. Tai pagrindinė dvigubo finansavimo kontrolės priemonė – jvertinama, kaip buvo laikytasi sutartyje nustatyto finansavimo šaltiniy atskyrimo bei SFMIS pagalba atliekama kryžminė pirminiy, deklaruojamas išlaidas patvirtinančiy apskaitos dokumenty patikra su kity ES struktūrinės paramos apmokėty išlaidy dokumentais;
◼ atliekant viešyjy pirkimy priežiūros procedūras. Dažniausiai taikoma rangos, paslaugy teikimo sutarčiy peržiūros metu vertinant perkamą objektą dvigubo finansavimo požiūriu;
Atvejo analizė
[gyvendinančioji institucija vykdo projekto, susijusio su pastaty renovavimo darbais, administravimą. Turėdama žiniy apie renovuojamą objektą ir su juo susijusius kitus vykdomus projektus, finansuojamus iš kity šaltiniy (pvz.: tam tikros jrangos jsigijimą, kuriai sumontuoti būtini tam tikri statybos darbai tame pačiame objekte), atlikdama išankstines viešyjy pirkimy priežiūros procedūras ir tikrindama rengiamo viešyjy pirkimo konkurso rangos darbams pirkti dokumentus, institucija patikrina, ar j konkurso sąlygas, techninę specifikaciją ar sutarties projektą nėra jtraukti darbai, susiję su anksčiau iš kity šaltiniy finansuotais ar planuojamais finansuoti darbais. Šiuo atveju svarbi išankstinė informacija bei bendradarbiavimas tarp institucijy.
Šaltinis: Interviu programa. 27
◼ atliekant projekty patikras vietoje – klausimas dėl dvigubo finansavimo kontrolės jtrauktas j patikros vietoje lapo formas;
◼ pagal poreikj atliekant papildomas ekspertizes (pvz.: projekto metu sukurto produkto ekspertizę).
Vertinimas
Nuolat atliekami teminiai vertinimai, siekiant gerinti ES struktūrinės paramos panaudojimo kokybę, veiksmingumą ir nuoseklumą. Valstybės kontrolė taip pat atlieka veiksmy programy, jgyvendinančiy Lietuvos 2007–2013 mety Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui jgyvendinti, išlaidy bei valdymo ir kontrolės sistemos veikimo metinius auditus. Be to, vadovaujanti institucija atlieka tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy veiklos auditus.
2.3.5. Specifinės sritys
Finansų inžinerija
Finansy inžinerijos priemonės, finansuojamos iš ES struktūriniy fondy bei valstybės lėšy, yra naujas struktūriniy fondy paramos instrumentas Lietuvoje. Lėšos, panaudojamos finansy inžinerijos priemonėms, yra grjžtančios ir skirstomos ne subsidijos (ar dotacijos) principu, o suteikiant lėšas grąžintinai, t. y. skolinant jas, suteikiant garantijas, lėšas investuojant ar kitais būdais. Šiuo metu Lietuvoje iš ES struktūrinės paramos lėšy finansuojami šie finansy inžinerijos instrumentai:
◼ VP2-2.3-ŪM-01-K Kontroliuojantieji fondai:
• INVEGA fondas ir jo dvi priemonės: Mažy kredity schema ir Atviras kredity fondas;
• EIF fondas ir jo priemonės: Rizikos kapitalo fondai, „Verslo angely“ fondas, Kreditai ir Portfelinės garantijos.
◼ VP2-2.3-ŪM-03-V Garantijy fondas: Garantijy fondas ir jo priemonė; Garantijy fondo finansavimas;
◼ VP1-1.1-SADM-08-K Verslumo skatinimas. Verslumo skatinimo fondas ir jo priemonė: verslumo skatinimas, teikiant mikrokreditus;
◼ VP3-1.1-AM-02-V Daugiabučiy namy modernizavimo skatinimas.
Europos Sąjungos teisės aktai finansy inžinerijos priemoniy steigimą ir administravimą reglamentuoja gana abstrakčiai. Detaliausiai techniniai klausimai, susiję su finansy inžinerijos priemoniy jgyvendinimu, yra nagrinėjami finansy inžinerijos gairėse (atitinkamai COCOF/07/0018/001, COCOF/08/0002/03 bei COCOF/10/0014/04). Pažymėtina, kad ir šiose gairėse dvigubo finansavimo klausimas nėra išsamiai išnagrinėtas. Tiesa, COCOF10/0014/04 gairiy 3.1.2 punkte nurodoma, kad tuomet, kai veiksmy programose yra numatytas tiek dotacijy teikimas iš struktūriniy ar Sanglaudos fondy, tiek finansavimas finansy inžinerijos priemoniy lėšomis, galutinis lėšy gavėjas (angl. final recipient) gali būti paraleliai remiamas tiek dotacijomis iš struktūriniy bei Sanglaudos fondy, tiek finansy inžinerijos priemoniy lėšomis, kurios iš dalies finansuojamos iš struktūriniy fondy.
Ty pačiy gairiy 3.1.3 punkte numatyta, kad bet kokiu atveju turi būti laikomasi reikalavimy, susijusiy su valstybės pagalbos teikimu. Specifiniai dvigubo finansavimo prevencijos klausimai minėtose gairėse nėra išsamiai aptariami. Atsižvelgiant j tai bei j faktą, kad finansy inžinerijos priemonės yra ES struktūriniy fondy veiksmy programy dalis, finansy inžinerijos finansavimo takoskyroms nustatyti turi būti taikomi tokie patys reikalavimai ir atliekamos tos pačios procedūros, kaip ir subsidijy ar dotacijy atveju.
Šalims narėms (taip pat ir Lietuvai) paliktos plačios galimybės reglamentuoti finansy inžinerijos priemoniy steigimo ir administravimo klausimus Europos Sąjungos teisės akty nustatytuose rėmuose. Vienas svarbiausiy tokiy teisės akty Lietuvoje – 2008 m. spalio 24 d. LR finansy ministro jsakymas Nr. 1K-334, kuriuo patvirtintos Finansy inžinerijos priemoniy administravimo ir finansavimo taisyklės. Paminėtina, kad šios taisyklės nėra atnaujintos atsižvelgiant j aktualy finansy inžinerijos gairiy variantą (COCOF/10/0014/04)
– nėra nustatytas galutinio lėšy gavėjo apibrėžimas.
Pažymėtina, kad skirtingy projekto išlaidy finansavimas derinant jvairius finansavimo šaltinius yra ne tik nedraudžiamas bet ir skatinamas (derinimo pavyzdžiai pateikiami žemiau atvejo analizėje). Maksimalus jvairiy prieinamy finansavimo šaltiniy panaudojimas tam tikro projekto išlaidoms finansuoti tam tikrais atvejais gali lemti su valstybės pagalbos klausimais ar pakankamo nuosavo jnašo užtikrinimu susijusias problemas. Tačiau šie klausimai nėra tiesiogiai susiję su dvigubo finansavimo problematika.
Atvejo analizė – finansy inžinerijos priemoniy ir kity finansavimo šaltiniy derinimas
Žemiau pateikiami keli tipiniai finansy inžinerijos priemoniy derinimo su kitais finansavimo šaltiniais atvejai, kuomet :
● paskola (finansy inžinerija), paskolos garantija (nac. biudžetas/ES struktūrinė parama), palūkany kompensavimas (ES struktūrinė parama);
● paskola (finansy inžinerija), paskolos garantija (nac. biudžetas/ES struktūrinė parama), palūkany kompensavimas (ES struktūrinė parama), subsidija (ES struktūrinė parama);
● rizikos kapitalo investicija (finansy inžinerija), paskola (finansy inžinerija), paskolos garantija (nac. biudžetas/ES struktūrinė parama), palūkany kompensavimas (VD SF), subsidija (ES struktūrinė parama).
Šaltinis: INVEGA.
Griežtai taikant dvigubo finansavimo apibrėžimą (žr. 2.3.2 skyriy), problematiškos situacijos gali iškilti tais atvejais, kai vienas finansavimo šaltinis pakeičiamas kitu (pvz.: paskola suteikta iš finansy inžinerijos priemoniy vėliau pakeičiama dotacija iš struktūriniy fondy ar kity finansavimo instrumenty), o tinkamos išlaidos deklaruojamos abiem atvejais. Pažymėtina, kad net ir šiuo atveju žala viešiesiems finansams (t.y. nacionaliniam ir/ar ES biudžetui) yra mažai tikėtina, kadangi finansy inžinerijos priemonės savo prigimtimi yra grąžintina parama. Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad tokie atvejai būty identifikuojami, o išlaidos būty tinkamai (t.y. tik vieną kartą) deklaruojamos Europos Komisijai.
Kitas svarbus aspektas – mažesnis galutinio finansy inžinerijos priemoniy lėšy gavėjo atskaitomybės ir kontrolės laipsnis nei subsidijy būdu finansuojamy priemoniy atveju. Tai lemia ilgesnė instrumenty administravimo ir kontrolės grandinė (vadovaujančioji institucija – tarpinė institucija – kontroliuojančiojo fondo valdytojas – finansy inžinerijos priemonės valdytojas (kredito jstaiga) – Galutinis lėšy gavėjas). Joje jsiterpia finansinis tarpininkas. Šiomis aplinkybėmis dvigubo finansavimo kontrolės procedūry (t.y. tinkamo finansavimo panaudojimo pagrindimo) atlikimas tampa sudėtingesnis dėl didesnio dalyvaujančiy institucijy skaičiaus. Kitas pavyzdys – viena finansy inžinerijos priemoniy – paskolos apyvartiniam kapitalui, jmoniy plėtrai finansuoti. Šiuo konkrečiu atveju, kuomet galutinis naudos gavėjas nėra jpareigotas detaliai atsiskaityti už jam suteiktą finansavimą, dvigubo finansavimo procedūry atlikimas tampa beveik nejmanomas.
Taip pat svarbu paminėti ir planuojamą finansy inžinerijos priemoniy plėtrą, kuri padidins dvigubo finansavimo riziką ateityje. Planuojama, kad kito programavimo laikotarpiu finansy inžinerijos priemonės pakeis dalj šiuo metu finansuojamy priemoniy teikiant subsidijas. Tokiu būdu gali susidaryti situacija, kai, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, persidengs didžioji dalis sričiy, t.y. bus siekiama tęstiniy tiksly, finansuojamos tęstinės veiklos, pradėtos jgyvendinti ankstesniame finansavimo laikotarpyje. Šiuo atveju išlaidy patyrimo data turėty būti vienareikšmiškas veiksnys, atskiriantis senojo ir naujojo programavimo laikotarpiy projektus.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad nepaisant finansy inžinerijos priemoniy specifikos, problematika, susijusi su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole bei finansavimo takoskyry nustatymu, yra tokia pati, kaip ir kity finansavimo šaltiniy atžvilgiu.
Visuotin÷s dotacijos
Pagal Tarybos Reglamentą Nr. 1083/2006, vadovaujanti institucija gali pavesti veiksmy programos dalj valdyti ir jgyvendinti vienai ar daugiau ES struktūriniy fondy lėšomis valstybės narės arba vadovaujančios institucijos paskirty tarpiniy institucijy, jskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros jstaigas arba nevyriausybines organizacijas. Šiuo metu Lietuvoje visuotinės dotacijos valdytojais yra paskirtos dvi institucijos: INVEGA ir LMT, visuotinės dotacijos būdu jgyvendinančios dvi VP priemones:
◼ žmogiškyjy ištekliy plėtros veiksmy programos prioriteto „Tyrėjy gebėjimy stiprinimas“ priemonė VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininky ir kity tyrėjy mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. Pagal priemonę finansavimas skiriamas išskirtiniams Lietuvos ir užsienio aukšto lygio mokslininky ir kity tyrėjy vykdomiems moksliniy tyrimy projektams jgyvendinti. Visuotinės dotacijos būdu jgyvendinamiems projektams skiriamas iki 100 proc. finansavimas. Apmokamos mokslinio tyrimo, projekto administravimo ir mokslinės laboratorinės jrangos jsigijimo išlaidos. Pagal priemonę finansuojami projektai ir jy veiklos negali būti finansuojami iš kity šaltiniy;
◼ ekonomikos augimo veiksmy programos prioriteto "Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas" uždavinio "Pagerinti SVV priėjimą prie finansavimo šaltiniy" priemonė VP2-2.3-ŪM-02-V "Dalinis palūkany kompensavimas". Ši ES SF lėšomis finansuojama priemonė jgyvendinama visuotinės dotacijos būdu, t. y. INVEGA, kaip visuotinės dotacijos valdytojui ir šios priemonės
administratoriui, bus skiriamos visuotinės dotacijos lėšos SVV subjekty paskoly palūkanoms kompensuoti. SVV subjektams kompensuojama 50 proc. sumokėty paskoly palūkany, bet ne daugiau kaip 5 proc. metiniy palūkany.
Vertinant pirmąją minėtą priemonę, administruojamą LMT, galima teigti, kad administravimo ir reikalavimy atitikimo taisyklės ir jy specifika nesukuria papildomos dvigubo finansavimo rizikos, lyginant su kitomis VP priemonėmis. Tikėtina rizika gali būti siejama tik su remiama sritimi – moksliniais tyrimais. Būtent ši sritis jvairiapusiškai remiama iš jvairiy finansavimo šaltiniy. Vien ES struktūrinės paramos veiksmy programose šią sritj finansuoja visy veiksmy programy priemonės (4 skirtingi prioritetai). Taip pat Europos Komisija šią sritj finansuoja tiesiogiai per finansinius instrumentus (tokius, kaip 7-oji bendroji programa (7BP), Xxxxx Xxxx XX ir kt.). Kadangi šios priemonės administravimo procesas beveik toks pat, kaip ir kity VP priemoniy (pvz.: skelbiamas konkursas, teikiamos paraiškos, projekty vykdytojai teikia mokėjimo prašymus), galima daryti išvadą, kad šiai priemonei, kaip ir likusioms VP priemonėms, turėty būti taikomos vienodos dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros.
Vertinant INVEGA administruojamą dalinio palūkany finansavimo priemonę, reikia pažymėti, kad visose kitose VP priemonėse skolos palūkanos laikomos finansavimo reikalavimy neatitinkančiomis išlaidomis23, todėl dvigubo finansavimo rizika neegzistuoja. Pagal finansuojamas išlaidy rūšis dvigubo finansavimo atžvilgiu reikėty vertinti ir kitus finansavimo instrumentus, tačiau dėl specifinės finansuojamy išlaidy rūšies dvigubo finansavimo rizika išlieka minimali.
Technin÷ parama
Techninės paramos veiksmy programa ir atitinkami kity veiksmy programy prioritetai teikia techninę paramą visy su ES struktūrinės paramos jgyvendinimu susijusiy institucijy veiklai. Ji skirta bendriems ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos aspektams ir apima veiksmy programy parengiamąją, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informacinę ir kontrolės veiklą, taip pat veiklą, skirtą sustiprinti ES fondy paramos panaudojimo administracinius gebėjimus.
Techninės paramos gavėjai – ES struktūrinės paramos ir kity finansavimo šaltiniy lėšas administruojančios institucijos. Xxxx administruojamy finansavimo priemoniy kiekis dažnai neapsiriboja viena ar keliomis priemonėmis, kartais jtraukia ir biudžetinj finansavimą. Būtent ši aplinkybė lemia padidėjusią dvigubo finansavimo riziką.
Atvejo analizė
[gyvendinančioji institucija administruoja ES struktūrinės paramos veiksmy programy priemones ir dar vieną finansinj instrumentą, iš kuriy gauna techninės paramos finansavimą. Institucijos ryšiy su visuomene skyriaus darbuotojai dalyvavo ES paramos administravimo mokymuose, kuriy metu ėjo j vieną paskaitą, susijusią su administruojamomis VP priemonėmis, j dvi, susijusias su finansiniu instrumentu bei j dar dvi bendro pobūdžio, tiesiogiai su administruojamais finansavimo šaltiniais nesusijusias paskaitas. Dvigubo finansavimo rizika atsiranda tuomet, kai patirtas sąnaudas reikia padalinti ir deklaruoti kaip tinkamas finansuoti pagal atitinkamy finansavimo šaltiniy techninės paramos priemones.
Šaltinis: interviu programa.
Administruodamos kelis finansavimo šaltinius, atsakingos institucijos taip pat gauna jy finansavimą (techninę paramą). Didžioji dalis jy finansuojamy išlaidy (pvz.: darbuotojy mokymai, darbo užmokestis ir kt.) persidengia tarpusavyje. Taip pat mokėjimo prašymy, kuriuose minėtos išlaidos deklaruojamos, patikrą dažnai atlieka skirtingi išoriniai tikrintojai, nedalyvaujantys ES paramos administravimo sistemoje (pvz.: pasirinkti viešyjy pirkimy būdu) ir neturintys galimybės patikrinti, ar tos pačios išlaidos jau nebuvo deklaruotos kitur.
Kita vertus, svarbu pažymėti, kad Techninės paramos veiksmy programoje pateikiamos rekomendacijos, sumažinančios rizikos atsiradimą: iš teminiy veiksmy programy techninės paramos prioritety finansuojama ty institucijy veikla, kuri yra susijusi išskirtinai su vienos veiksmy programos jgyvendinimu, taikomas pro rata principas, tam naudojant iš anksto nustatytą išlaidy priskyrimo konkrečiam techninės paramos šaltiniui proporciją. Taip pat techninės paramos gavėjai – ES struktūrinės paramos ir kity finansavimo šaltiniy lėšas administruojančios institucijos, t.y. sistemos dalyvės, pačios atliekančios dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės veiksmus bei suprantančios dvigubo finansavimo specifiką. Būtent šis faktas smarkiai sumažina dvigubo finansavimo riziką. Nepaisant minėty priemoniy, mažinančiy dvigubo finansavimo riziką, ji nėra visiškai panaikinama.
2.3.6. Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimas – kompleksinis, j ES struktūrinės paramos administravimo sistemą integruotas procesas. 3 lentelėje apibendrinama atsakingy institucijy vaidmuo ir funkcijos, užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę atitinkamuose ES struktūrinės paramos administravimo etapuose.
3 lentelė. Institucijη funkcijos užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę
Institucija | Atsakomybė | Kaip vykdoma | Kada vykdoma | Kur vykdoma |
Vadovaujančioji | Bendra atsakomybė | Mokymai, | Visą laiką | Teisės aktai, FM |
institucija (FM) | nustatyti procedūras | rekomendacijos, | pagal poreikj | rekomendacijos |
ir kontroliuoti jy | pagalba, taip pat | |||
vykdymą | pavesty vykdyti | |||
užduočiy tikrinimas, | ||||
vertinimai | ||||
Koordinuojančioji | Bendra atsakomybė | Teisės akty rengimo ir | Visą laiką | Teisės aktai |
institucija (FM) | koordinuoti ir | derinimo | pagal poreikj | (nustatytos |
paskirstyti | koordinavimas (ir su | atsakomybės, | ||
atsakomybes, tvirtinti | EK), vertinimo plany | takoskyros), | ||
finansavimo | rengimas. | vertinimo planas | ||
takoskyras | ||||
Tarpinės | Dvigubo finansavimo | Nustatant atskyrimo | Programavimo | Veiksmy |
institucijos | prevencija ir kontrolė | kriterijus, | etape | programos, jy |
vykdant projekty | visą laiką | priedai, veiksmy | ||
atranką | programy priedai | |||
(LRV nutarimai), | ||||
PFSA | ||||
Įgyvendinančios | Dvigubo finansavimo | Vertinant projekty | Kiekvienos | Paraišky |
institucijos | kontrolė ir prevencija | paraiškas, | paraiškos | vertinimo patikros |
administruojant | vertinimo metu, | lapai, mokėjimo | ||
projektus | kiekvieno | prašymy patikros | ||
projekto | lapai | |||
jgyvendinimo | ||||
metu | ||||
Regionη plėtros tarybos | Dvigubo finansavimo prevencija | Atrenkant projektus j regiony sąrašus | Kiekvieno atrinkimo metu | Regiony projekty sąrašai |
Valstybės | Kontrolės procedūros | ES struktūriniy fondy | Kas metus, | Vadovaujančioje, |
kontrolė | administravimo | pagal poreikj | tarpinėse ir | |
sistemos auditai, | jgyvendinančiose | |||
reglamentuoty | institucijose. | |||
procedūry, skirty | ||||
dvigubo finansavimo | ||||
prevencijai |
Šaltinis: sudaryta autoriy.
2.4. Finansavimo takoskyrη vertinimas
Šiame poskyryje remiantis atlikta dokumenty, reglamentuojančiy finansavimo takoskyry nustatymą bei nustatančiy finansavimo takoskyras, analize bei atlikta interviu programa, pateikiamas finansavimo takoskyry vertinimas. Jis atliktas nagrinėjant šiuos vertinimo klausimus:
◼ Ar takoskyros aiškios, t.y. ar esamos takoskyros tenkina visus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas ES struktūriniy fondy veiksmy programas, kitus veiksmy programy prioritetus ir kitas finansines priemones atskyrimu?
◼ Kuriuose etapuose nustatytos takoskyros naudingiausios (ES fondy, nacionaliniy finansavimo šaltiniy, veiksmy programy, prioritety ar priemoniy lygmeniu)?
◼ Kokios priemonės/sritys labiausiai atskirtos/neatskirtos?
◼ Ar takoskyros pakankamos, t.y. ar užtikrina dvigubo finansavimo prevenciją?
◼ Ar reikalingas takoskyry (tarp skirtingy 2007–2013 m. veiksmy programy ir jy prioritety bei priemoniy ir kity finansiniy priemoniy) papildymas naujomis?
2.4.1. Takoskyrη aiškumas
Ar 2007–2013 m. veiksmy programose nustatytos esamos takoskyros pakankamai aiškios, t.y. ar esamos takoskyros tenkina visus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas ES struktūriniy fondy veiksmy programas, kitus veiksmy programy prioritetus ir kitas finansines priemones atskyrimu?
Finansavimo takoskyry aiškumas suprantamas kaip atitikimas teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Dėl šios priežasties, pagrindinė užduotis vertinant takoskyry aiškumą – susisteminti teisės aktuose jtvirtintus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas ES struktūriniy fondy veiksmy programas, kitus veiksmy programy prioritetus ir kitas finansines priemones atskyrimu, bei jy atžvilgiu jvertinti esamas takoskyras. Vertinimas gali būti atliekamas atsakant j tris klausimus:
◼ Kokie teisės aktai reglamentuoja reikalavimus, susijusius su paramos atskyrimu?
◼ Kur ir kaip nustatytos esamos finansavimo takoskyros?
◼ Ar esamos finansavimo takoskyros tenkina teisės aktuose nustatytus reikalavimus?
Vertinimas papildomas takoskyry naudotojy – ES struktūrinės paramos lėšas administruojančiy institucijy darbuotojy – interviu programos rezultatais bei ES nariy patirties analizės rezultatais.
Dvigubo finansavimo problemos reglamentavimas. 4 lentelėje pateikiamas teisės akty ir kity reglamentuojančiy dokumenty, kuriuose finansavimo takoskyry nustatymo atžvilgiu nagrinėjama dvigubo finansavimo problematika, sąrašas.
4 lentelė. Teisės aktai, reglamentuojantys paramos atskyrimą ir kitas susijusias procedūras
Dokumentas | Dokumento tekstas |
Teisės aktai | |
Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006, 54(5) straipsnis | „Išlaidos, kurias fondai bendrai finansuoja, negali būti finansuojamos kito Bendrijos finansinio instrumento lėšomis.“ |
Tarybos reglamentas Nr. 1828/2006, 13 straipsnis, 2 dalis | „... Patikrinimai apima procedūras, taikomas siekiant išvengti dvigubo išlaidy finansavimo, pasinaudojus kitomis Bendrijos ar nacionalinėmis programomis ir kitais programavimo laikotarpiais “ |
Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija, 48 psl. | „Strategijos rengimo etape buvo nustatytos aiškios ribos, kas bus finansuojama iš ES struktūrinės paramos, o kas iš kaimo ir žuvininkystės plėtros lėšy. ... ES struktūrinės paramos jgyvendinimas taip pat bus koordinuojamas su kity ES finansiniy programy, 7-ąja bendrąja moksliniy tyrimy ir technologinės plėtros programa ir Bendrąja konkurencingumo ir inovacijy programa bei |
Dokumentas | Dokumento tekstas |
transeuropiniy tinkly finansavimo instrumento lėšy panaudojimu.“ | |
Veiksmη programη finansavimo ir administravimo taisyklės24, 14.4.8 punktas | „24.Rengiamas kiekvienos veiksmy programos priedas, kuriame nurodoma: ... 24.4. veiksmy programos prioriteto jgyvendinimo priemonės (toliau vadinama priemone) ir ši būtina informacija apie priemones: ... |
24.4.8. reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES | |
finansuojamas programas atskyrimu.“ | |
Finansη ministerijos rekomendacijos | |
LR finansη ministerijos 2008-10-03 raštas Nr. (24.9)-6K-0812638 „Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“25, | „3. Programavimas Programavimo metu nustatant investavimo kryptis ir prioritetus sukuriamos pirminės prielaidos dvigubo finansavimo rizikai jvertinti ir prevencijai, t.y.: ◼ veiksmy programose pateikiamos demarkacinės lentelės, kur institucijos aiškiai apibrėžia, kokie yra panašiy veikly atskyrimo tarp skirtingy priemoniy ir finansavimo šaltiniy kriterijai; |
◼ ši priemonė padeda lengviau ir iš anksto identifikuoti dvigubo finansavimo požiūriu rizikingas veiklas – informacija apie investicijy programas ir priemones yra viešai prieinama.“ | |
LR finansη ministerijos 2010-06-19 raštas Nr. (24.3)-6K-1005860 „Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“, 2010 | „...ES struktūrinės paramos suderinamumas ir takoskyra bei jos kriterijai, taikomi veiksmy programoms ir kitoms ES finansinėms priemonėms, yra nustatyti pačiose veiksmy programose – kiekvienos veiksmy programos prioriteto aprašyme yra skirtas skyrius suderinamumui su kitomis ES remiamomis priemonėmis užtikrinti bei atskiras veiksmy programy IV priedas.“ |
Kaip matyti iš lentelėje pateikiamos informacijos, teisės aktai detaliai neapibrėžia reikalavimy, susijusiy su paramos atskyrimu, t.y. nustatyti reikalavimai apibrėžia finansavimo takoskyry užtikrinimo priemoniy ir procedūry būtinybę, tačiau nedetalizuoja jy turinio. Net Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje aiškiai kalbama tik apie ribas tarp ES struktūrinės paramos ir EŽŪFKP bei EŽF paramos. Tik Veiksmy programy finansavimo ir administravimo taisyklėse minėtos priemonės apibrėžiamos kaip „veiksmy programy prieduose nustatyti reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu“.
Esamos takoskyros. Finansavimo takoskyros – tai teisės aktuose ir kituose dokumentuose jtvirtintos taisyklės ir reikalavimai, aiškiai pabrėžiantys egzistuojančią tam tikry priemoniy/sričiy persidengimo riziką, identifikuojančios persidengiančius finansavimo instrumentus ir nustatantys atskyrimo ribas bei kriterijus. Tokiy finansavimo takoskyry pavyzdys – kartu su veiksmy programomis tvirtinamuose prieduose pateikiamos demarkacinės lentelės, kuriose nurodomos persidengiančios priemonės, veiklos bei nustatomi atskyrimo kriterijai. Šią sąvoką atitinka ir PFSA nurodoma informacija apie galimai besikertančias finansines priemones.
Remiantis finansavimo takoskyry apibrėžimu, administruojant ES struktūriniy fondy paramą, finansavimo takoskyros yra nustatytos:
◼ veiksmy programose. Tai prioritetai, remiamos veiklos, aprašytas suderinamumas su kitais finansavimo instrumentais, taip pat veiksmy programy IV arba V priede tiesiogiai jvertintos rizikingos sritys ir nustatyti demarkaciniai reikalavimai – atskyrimo kriterijai;
◼ veiksmy programy prieduose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai). Tai veiksmy programy prioritetus jgyvendinančiy priemoniy aprašymy dalis „Reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas ir ES finansuojamas programas atskyrimu“;
◼ PFSA. Tai tinkamumo finansuoti vertinimo klausimuose duodama nuoroda j priemonės aprašymą, veiksmy programy priedus ar veiksmy programą.
24 Veiksmy programy finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225.
25 Pateikiama dokumento ištrauka, susijusi su finansavimo takoskyry nustatymu.
PFSA nustatyti tikslai, finansuojamos veiklos, galimi pareiškėjai, projekty atrankos kriterijai bei kiti reikalavimai (pvz.: tikslinė grupė, geografinė teritorija ir kt.) taip pat veikia kaip atskyrimo kriterijai bei atlieka dvigubo finansavimo prevencijos funkciją.
Verta pažymėti, kad minėty dokumenty hierarchija atitinka ir jy tarpusavio ryšio nuoseklumą – veiksmy programose nurodyta informacija tampa pagrindu kartu pateikiamoms demarkacinėms lentelėms, j kurias atsižvelgiant rengiami priemoniy aprašymai bei PFSA.
Takoskyrη aiškumo vertinimas. Atlikta teisės akty analizė parodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta detaliy reikalavimy finansavimo takoskyroms. Absoliuti dauguma reikalavimy nurodo finansavimo takoskyry ar kity procedūry, skirty dvigubo finansavimo prevencijai ir kontrolei, būtinumą, tačiau nedetalizuoja reikalavimy jy turiniui. Dėl šios priežasties finansavimo takoskyry aiškumo vertinimas apribojamas finansavimo takoskyry identifikavimu, t.y. teisės aktams nustatant reikalavimus tik finansavimo takoskyry nustatymui, bet ne jy turinio reikalavimams. Tai reiškia, kad finansavimo takoskyry identifikavimas pats savaime turėty lemti jy aiškumą.
Tačiau akivaizdu, kad finansavimo takoskyry nustatymas, nevertinant jy turinio, negali lemti jy aiškumo. Atsižvelgiant j tai, kad teisės akty analizės rezultatai yra nepakankami pateikti atsakymą j techninės specifikacijos klausimą, atitinkamais klausimais buvo papildyta interviu su ES struktūrinę paramą administruojančiomis institucijomis programa bei ES nariy praktikos analizė.
Atlikti interviu parodė, kad institucijy, administruojančiy ES struktūrinę paramą, darbuotojai turi pakankamą supratimą apie esamas finansavimo takoskyras ir jy nustatymo ir atnaujinimo procedūras. Tai leidžia daryti išvadą, jog esamos takoskyros yra pakankamai aiškios. Interviu metu identifikuoti supratimo apie esamy takoskyry panaudojimą skirtumai plačiau aptariami analizuojant, kaip institucijy darbuotojai supranta dvigubo finansavimo riziką (žr. techninės specifikacijos 8 klausimą).
Atlikus pasirinktinę ES nariy, administruojančiy ES struktūrinę paramą, praktikos analizę, galima teigti, kad jy taikoma praktika – tokia pati, kaip ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, struktūrinės paramos finansavimo takoskyros, taikomos administruojant ES struktūrinę paramą ES narėse (pvz.: Škotijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rumunijoje) (plačiau žr. 2.6 skyriy) visais atvejais apima riby tarp struktūrinės paramos bei EŽŪFKP (daugumoje atvejy – ir EŽF) paramos nustatymą. Šis atskyrimas pasirinktinai papildomas atskyrimu nuo kito ES finansavimo. Kita vertus, visais atvejais identifikuoti atskyrimo kriterijy turinio skirtumai
– kaip atskyrimo kriterijai naudojamos finansuojamos veiklos, paramos gavėjai, naudos gavėjai, susijusiy teritorijy bruožai ir kt.
2.4.2. Takoskyrη naudingumas
Kokiuose etapuose atskiros takoskyros būty naudingiausios: ES fondy, nacionaliniy finansavimo šaltiniy, veiksmy programy, prioritety ar priemoniy lygmeniu?
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyros šiuo metu nustatomos šiuose dokumentuose:
◼ veiksmy programose;
◼ veiksmy programy prieduose;
◼ PFSA.
Minėti dokumentai rengiami skirtinguose ES struktūrinės paramos administravimo etapuose, juose nustatytos finansavimo takoskyros skiriasi savo detalumu, o jy nustatymas atitinkamai reikalauja tam tikro žmogiškyjy bei kity ištekliy indėlio. Dėl šiy priežasčiy svarbu jvertinti skirtinguose etapuose nustatomy finansavimo takoskyry naudingumą ir vertinimo metu atsižvelgti j jy nustatymui reikalingy ištekliy kiekj bei kitus susijusius veiksnius.
Vertinimo procesas
Vertinant dabartinę finansavimo takoskyry sistemą, reikia pažymėti kelis aspektus:
◼ finansavimo takoskyros nustatomos skirtinguose lygiuose bei skirtingu detalumu;
◼ pats finansavimo takoskyry nustatymo faktas negali visiškai pašalinti dvigubo finansavimo rizikos, tačiau svariai prisideda prie dvigubo finansavimo prevencijos bei rizikos sumažinimo;
◼ finansavimo takoskyry naudingumas turi būti vertinamas pagal tai, kokiu lygiu sumažina dvigubo finansavimo riziką.
Toliau aptariamos skirtinguose etapuose/lygiuose nustatomos finansavimo takoskyros.
Veiksmη programos. Veiksmy programa – strateginis dokumentas. Tai valstybės narės pateiktas ir Europos Komisijos priimtas dokumentas, kuriame išdėstoma plėtros strategija su nuosekliais prioritetais, turinčiais būti jgyvendintais bendrai finansuojant iš ES paramos ir nacionaliniy lėšy. Pirmines prielaidas finansavimo takoskyroms nustatyti šiame dokumente sudaro dokumento paskirtis – paramos skyrimas tam tikroms konkrečioms sritims, kuriose jis reikalingiausias, t.y. nepakankamas iš kity finansavimo šaltiniy. Kita vertus, lyginant su ES struktūrinės paramos veiksmy programomis, kity finansiniy instrumenty parama dažniausiai koncentruojama konkrečiose bei siauresnėse srityse, kurios dažnai patenka j plačią veiksmy programy aprėptj.
Mažinant dvigubo finansavimo riziką, finansavimo takoskyry nustatymą veiksmy programose lemia keli veiksniai. Pirma, veiksmy programy detalumas apsiriboja programy prioritety aprašymais, kurie atitinka daugumos kity finansiniy instrumenty detalumą. Antra, veiksmy programos rengiamos programavimo periodo pradžioje ir kity finansiniy instrumenty atžvilgiu atspindi to laikotarpio situaciją. Trečia, veiksmy programy, kaip strateginiy dokumenty, keitimas ar papildymas yra smarkiai apribotas (tvirtinimo procedūroje dalyvauja Europos Komisija), todėl prieš tai paminėti galimi pasikeitimai negali būti operatyviai jtraukiami j veiksmy programas.
VP priedai. Apribojimams, atsirandantiems finansavimo takoskyras nustatant veiksmy programose (dėl sudėtingos jy atnaujinimo procedūros), panaikinti skirti VP priedai, kuriuose nustatomi demarkaciniai reikalavimai – atskyrimo tarp skirtingy priemoniy ir finansavimo šaltiniy kriterijai. Verta pastebėti, kad nors VP priedai gali būti priskiriami strateginiams dokumentams, juose detalizuojami atskyrimo kriterijai iš esmės atitinka PFSA nustatomy reikalavimy ES struktūrinės paramos projekty paraiškoms detalumą – takoskyros VP prieduose detalizuojamos priemoniy lygmeniu.
PFSA. PFSA yra naudojami vertinant projekty paraiškas jgyvendinančiosiose institucijose, todėl galima daryti išvadą, kad būtent PFSA nustatyti atskyrimo kriterijai duoda didžiausią naudą – labiausiai prisideda prie dvigubo finansavimo prevencijos. Atitinkamai nustatyti atskyrimo kriterijai savo detalumu turi atitikti projekty atrankos kriterijus.
VP prieduose nustatytos takoskyros naudojamos rengiant PFSA. Nors PFSA gali būti nustatomi papildomi atskyrimo kriterijai, praktikoje PFSA dažniausiai apsiriboja nuorodomis j atitinkamo VP priedo demarkacines lenteles. Dėl šios aplinkybės kyla keletas problemy. Pirma, kaip jau minėta, VP prieduose pateikiama informacija apie atskyrimo kriterijus savo detalumu iš esmės atitinka nustatytą PFSA. Todėl informacija iš esmės dubliuojama. Antra, dėl minėtos aplinkybės dvigubo finansavimo rizikos nustatymas PFSA tampa priklausomas nuo tinkamo VP priedy parengimo. Iš vienos pusės, rengiant PFSA aukštesnės hierarchijos dokumente – VP prieduose – nustatytos takoskyros ir jy detalumas sudaro prielaidas tinkamai jvertinti galimo priemoniy persidengimo riziką bei nustatyti atskyrimo kriterijus. Iš kitos pusės, VP prieduose pateikiamos informacijos detalumas neatitinka ty priedy statuso ir nustatytos jy keitimo bei tvirtinimo tvarkos. Kitais žodžiais tariant, egzistuoja rizika, kad VP prieduose pateikiama informacija apie ES struktūrinės paramos bei kity programy (pvz.: EŽF ar EŽŪFKP) priemones, nurodant pareiškėjy ar finansuojamy veikly tipus, gali dažnai kisti, o VP priedy keitimo procedūros (tvirtinančioji institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybė) nesudaro prielaidy šiems pakeitimams operatyviai jgyvendinti.
Kita vertus, būtina pažymėti dar kelis aspektus. Visy pirma, nuo takoskyry detalumo priklauso ir jy galimo keitimo ar atnaujinimo dažnumas, kurj tiesiogiai lemia dokumenty, kuriuose nustatomos takoskyros, priėmimo ir tvirtinimo procedūry tvarka. Šiuo atžvilgiu takoskyry detalumas (ir kartu – atnaujinimo poreikio dažnumas) turi atitikti dokumento, kuriame jos nustatytos, atnaujinimo ir tvirtinimo eigą.
Antra, dabartinėje sistemoje finansavimo takoskyros nustatomos dokumentuose (VP, VP prieduose, PFSA), kurie yra susiję hierarchiškai. Kitais žodžiai tariant, pradinės takoskyros, nustatytos veiksmy programose, vėlesniuose etapuose detalizuojamos. Tad aukštesnės hierarchijos dokumenty keitimas daryty jtaką pokyčiams su jais susietuose dokumentuose. Taip pat prieš tai minėtu atveju darant nuorodas j aukštesnio lygio dokumentus (PFSA nuorodos j atskyrimą VP prieduose), atsiranda rizika, kad neatnaujinus tam tikro dokumento, nebus atnaujinama ir informacija su juo susietame dokumente.
Trečia, nors priemoniy ir veikly lygmenyje (ar net nustačius išlaidy tipus) nustatytos finansavimo takoskyros ženkliai sumažina dvigubo finansavimo riziką, tačiau negali visiškai atskirti finansuojamy sričiy ir projekty. Tai lemia detalumo apribojimai (nejmanoma detaliai aprašyti skirtingose priemonėse finansuojamy išlaidy tipy) bei projektinio finansavimo specifika (pvz.: netiesioginės projekty išlaidos iš esmės vienodos visuose projektuose).
Kaip jau minėta 2.3 skyriuje, kritinis aspektas užtikrinant finansavimo takoskyras – informacija apie finansavimo priemones bei kitus finansinius instrumentus. Nustatant takoskyras ar vertinant jy reikalingumą būtina išsami ir aktuali informacija. Siekiant identifikuoti etapus, kuriuose takoskyros būty naudingiausios,
reikšmingu faktoriumi tampa informacijos detalumas, kurio lygis tiesiogiai susijęs su skiriamy ištekliy kiekiu. Tad dar vienas aspektas, j kurj būtina atsižvelgti – ištekliy, skiriamy skirtingo detalumo informacijai surinkti ir apdoroti, kiekis. Todėl tiek vertinant informacijos išsamumą, tiek detalumą, reikšmingiausią vaidmenj vaidina informacijai valdyti pasitelkiamos atitinkamos priemonės ar programinė jranga (pvz., 2007–2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazės nepriklausomai nuo jy formos). Būtent tokios jrangos pasitelkimas sudaryty galimybes rinkti jvairaus detalumo informaciją. Kitais žodžiais tariant, informacijai apdoroti pradėjus naudoti atitinkamas priemones ar jrangą, sumažinami kity ištekliy poreikio jvairaus detalumo informacijos rinkimui skirtumai.
Kitas svarbus aspektas – informacijos palyginimas ir šiam procesui atlikti reikalingi ištekliai. Šiuo metu nustatant finansavimo objektus (pvz.: finansuojamas veiklas) skirtinguose finansavimo instrumentuose (šaltiniuose) nėra naudojama vieninga klasifikavimo sistema. Tai apsunkina jy palyginimą ir kartu – atskyrimo kriterijy nustatymą. Klasifikavimo sistemos (pvz.: nustatant veiklas naudojant NACE klasifikaciją) naudojimas palengvinty finansavimo takoskyry nustatymą, kartu atsirasty galimybė automatizuoti galimy persidengimy identifikavimo procesą ir žymiai sumažinti šio proceso sąnaudas. Prielaidą tokiai sistemai sukurti ir jgyvendinti sudaro aplinkybė, kad didžioji dalis skirtingy finansavimo šaltiniy (išskyrus biudžetinj finansavimą) yra paskirstoma nacionaliniu lygiu, t.y. finansinio instrumento prioritetai, remiamos sritys ir veiklos, finansuojamos išlaidos ir kt. nustatomi šalyje, kuriai ta parama yra skirta.
2.4.3. Takoskyrη pakankamumas (labiausiai atskirtos/neatskirtos priemonės)
Esamy takoskyry vertinimas
Kokios sritys/priemonės buvo labiausiai atskirtos/neatskirtos?
Atliekant finansavimo takoskyry pakankamumo vertinimą, pagrindinė užduotis – atlikti veiksmy programy finansuojamy priemoniy bei kity finansiniy instrumenty analizę, identifikuoti galimus persidengimo taškus (tarpusavyje tarp priemoniy bei su kitais finansavimo instrumentais), jvertinti esamas takoskyras, nustatančias atskyrimo kriterijus ir nustatyti priemones, kurios buvo labiausiai neatskirtos.
Atsižvelgiant j Ataskaitos 1 skyriuje identifikuotus tyrimo apribojimus, vertinimui buvo naudojamas atsakyme j
klausimą pateiktas Lietuvoje administruojamy finansiniy instrumenty sąrašas (4 priedo 2 lentelė).
Veiksmy programy priemoniy atskyrimas buvo vertinamas ekspertinio vertinimo būdu. Tai padaryta atliekant šias procedūras:
◼ 2007–2013 m. veiksmy programy priemonės bei kiti finansiniai instrumentai buvo aprašyti, nustatant atitinkamos priemonės26 ar instrumento:
1. Finansavimo sritj.
2. Galimus pareiškėjus.
3. Finansuojamas veiklas.
Siekiant išlaikyti vertinimo nuoseklumą bei palengvinti lyginimo procedūrą nustatant finansavimo sritj bei pareiškėjus, buvo naudojama vieninga vertinimo sistema, pagrjsta ES struktūrinės paramos priemoniy skirstymu. Priemonėms ir kitiems instrumentams buvo priskiriamos visos galimos sritys ir pareiškėjai (pvz., vienas finansinis instrumentas galėjo aprėpti dvi sritis bei tris pareiškėjy grupes). Finansavimo sričiy ir galimy pareiškėjy grupės pateikiamos 7 lentelėje.
Priemoniy ir kiti finansiniy instrumenty pareiškėjai, kurie PFSA (ar kity finansavimo šaltiniy atitinkamuose dokumentuose) yra nurodyti konkrečiai, buvo priskiriami visoms galimoms pareiškėjy grupėms. Pvz.: Ignalinos programa, kurioje pateikiamas baigtinis pareiškėjy sąrašas (V[ Ignalinos atominė elektrinė, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, V[ Visagino energija, Visagino savivaldybė, Radiacinės saugos centras, Radioaktyviyjy atlieky tvarkymo agentūra, Aplinkos apsaugos agentūra, Ignalinos savivaldybė, Zarasy savivaldybė, Energetikos ministerija), buvo priskirta šioms grupėms: Savivaldybės biudžetinės jstaigos; Valstybės biudžetinės jstaigos; Valstybės jmonės; Viešasis sektorius.
◼ Atlikus finansavimo sričiy bei galimy pareiškėjy analizę, buvo suformuoti du sankirty žemėlapiai (priemonė/priemonė ir priemonė/instrumentas). Sankirty žemėlapiuose pažymėtos sankirtos tarp priemoniy ir kity priemoniy (ar finansiniy mechanizmy), kuriy bent viena priskirta sritis ir bent viena
pareiškėjy grupė sutapo, t.y. toliau nenagrinėjamos sankirtos tarp finansavimo šaltiniy, kuriems priskirtos skirtingos sritys ar pareiškėjai.
5 lentelė. Finansavimo sritys ir pareiškėjai
Sritis | Pareiškėjas |
Aplinkosauga | Asociacijos |
Energetika | Labdaros ir paramos fondai |
Informacinė visuomenė | Privatūs asmenys |
Kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas | Privatūs juridiniai asmen s |
Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra | Profesinės sąjungos ir jy susivienijimai |
Regioninė ir socialinė sanglauda | Religinės bendruomenės ir bendrijos |
Sveikatos priežiūra | Savivaldybiy biudžetinės jstaigos |
Techninė parama | Švietimas |
Transportas | Valstybinės biudžetinės jstaigos |
Turizmas | Valstybės jmonės |
Užimtumas ir socialinė aprėptis | Viešasis sektorius |
Verslas | Viešosios jstaigos |
Viešasis administravimas | Visuomeninės organizacijos |
Šaltinis: sudaryta autoriy, remiantis puslapyje xxx.xxxxxxxx.xx pateikiama informacija
◼ Eksperty jvertinta j sudarytus sankirty žemėlapius nepatekusiy sankirty galimybė, pagal vertinimo rezultatus papildytas sankirty žemėlapis. Galutiniuose sankirty žemėlapiuose identifikuotas sankirty skaičius:
o priemonė/priemonė – 1260;
o priemonė/instrumentas – 502.
◼ Xxxxxxxxx sankirty žemėlapiais, identifikuotos sankirty grupės (pvz., dauguma to paties prioriteto priemoniy, besikertančiy su vienu finansiniu instrumentu arba viena VP priemonė, besikertanti su dauguma kito prioriteto priemoniy).
◼ Sudaryti du sankirty (sankirty grupiy) sąrašai (priemonė/priemonė arba priemonė/prioritetas) ir priemonė/instrumentas arba prioritetas/instrumentas). Sąrašas papildytas interviu su tarpinėmis ir jgyvendinančiosiomis institucijomis, programos metu identifikuotomis potencialiomis priemoniy sankirtomis. Sąrašuose identifikuoty sankirty skaičius:
o priemonė/priemonė arba priemonė/prioritetas – 270;
o priemonė/instrumentas arba prioritetas/instrumentas – 146.
◼ Sąrašuose identifikuotos sankirtos vertintos analizuojant ir lyginant atitinkamy priemoniy ir finansiniy instrumenty finansuojamas veiklas. Pirminės analizės metu besikertančioms priemonėms (instrumentams) buvo priskiriamas mažas arba didelis rizikos laipsnis. Toliau nagrinėtos didelio rizikos laipsnio sankirtos. Šie sankirty sąrašai kartu su aprašytomis priemonėmis ir finansiniais instrumentais pateikiami 4 priede. Sąrašuose nagrinėjamy sankirty skaičius:
o priemonė/priemonė arba priemonė/prioritetas – 30;
o priemonė/instrumentas arba prioritetas/instrumentas– 27.
◼ Atlikta detali identifikuoty sankirty analizė. Sudarytas galutinis priemoniy, turinčiy didžiausią persidengimo riziką, sąrašas, aprašant jy finansuojamas veiklas, identifikuotą persidengimo riziką arba vertinimo metu identifikuotus atskyrimo kriterijus, tarp jy – aprašytus veiksmy programy prieduose nustatytose takoskyrose;
Apibendrinta vertinimo rezultaty suvestinė pateikiama 3 skyriuje prie atsakymy j 3 ir 4 vertinimo klausimus: 7 lentelėje pateikiama priemoniy tarpusavio persidengimy, 8 lentelėje – priemoniy ir kity finansiniy mechanizmy persidengimy vertinimo rezultatai. Išsamūs lentelėse pateikiamy identifikuoty persidengimy aprašymai pateikiami 5 priede.
Esamy takoskyry pakankamumas
Ar 2007-2013 m. veiksmy programose ir veiksmy programy prieduose esamos takoskyros užtikrina dvigubo finansavimo prevenciją?
[vertinus finansavimo takoskyry aiškumą bei atitikimą nustatytiems reikalavimams, iškyla poreikis jvertinti jy tinkamumą pagal tai, kokj rezultatą jos leidžia pasiekti. Takoskyry nustatymas pats savaime negarantuoja tinkamo jy naudojimo rezultato – taip pat svarbu jvertinti, ar jos tinkamai naudojamos praktikoje, t.y. ar esamos takoskyros pakankamos, ar laiku ir tinkamai panaudojamos siekiant užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją. Šis vertinimas grindžiamas finansavimo takoskyry vertinimo rezultatais (žr. 2.4.3 poskyrio dalj Esamy takoskyry vertinimas), papildant juos institucijy, administruojančiy 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą, interviu programos rezultatais. Klausimo kontekste jvertinamos esamos takoskyros bei jy naudojimo aplinkybės. Taip pat identifikuojami finansavimo takoskyry nustatymo apribojimai.
Apibendrinant takoskyry naudingumo vertinimo rezultatus (žr. 2.4.2 poskyrj), galima teigti, kad vertinant finansavimo takoskyras, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas detaliausio lygio, VP prieduose bei PFSA nustatytiems atskyrimo tarp skirtingy ES struktūrinės paramos priemoniy bei kity finansavimo šaltiniy kriterijams. Tačiau kaip j hierarchinės dokumenty, kuriuose nustatytos finansavimo takoskyros, sistemos dalj turi būti atsižvelgiama ir j veiksmy programose nustatytas takoskyras.
Nustatytos takoskyros. Kaip jau minėta, veiksmy programos yra strateginiai dokumentai, ir juose nustatytos takoskyros, atsižvelgiant j jy detalumą ir atnaujinimo apribojimus, negali užtikrinti tinkamos dvigubo finansavimo prevencijos. Tam tikslui naudojami LRV nutarimu tvirtinami VP priedai, kuriuose tvirtinami veiksmy programy prioritetus jgyvendinančiy priemoniy aprašymai. Pastaruosiuose yra dalis
„Reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu“, kurioje pagal poreikj priemonės lygmeniu turėty būti detalizuojamos takoskyros su kitomis ES ir ne ES finansinėmis priemonėmis. Išanalizavus šias takoskyras galima pastebėti, kad nėra bendry reikalavimy jy formai – atskyrimo kriterijy aprašymai yra nuo detaliy aprašymy iki nuorody j veiksmy programas. Tuo tarpu PFSA nustatytos takoskyros iš esmės dubliuoja Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose VP prieduose esančias takoskyras. Taigi galima teigti, kad takoskyras vertinant sistemiškai, t.y. analizuojant jy nustatymo procesą ir jam jtaką darančius veiksnius, galima pastebėti, kad procesas neveikia maksimaliai efektyviai ir jj patobulinus galima būty tikėtis geresnio rezultato (mažiau persidengimy su kitais finansiniais instrumentais).
Tuo tarpu apibendrinant turinio (t.y. finansiniy instrumenty persidengimy ir pačiy takoskyry) analizės, atliktos atsakant j 3–4 techninės specifikacijos klausimus27, rezultatus galima teigti, kad esamos takoskyros iš esmės yra pakankamos ir atsižvelgia j galimas sankirtas tarp ES struktūrinės paramos priemoniy ir kity finansavimo šaltiniy.
Takoskyrη naudojimas. Kitas svarbus klausimas vertinant, ar esamos takoskyros tinkamai užtikrina dvigubo finansavimo prevenciją – jvertinti, ar esamos takoskyros yra laiku ir tinkamai naudojamos.
Pagrindiniai VP prieduose nustatyty takoskyry naudotojai – tarpiniy institucijy darbuotojai, planuojantys atitinkamas ES struktūrinės paramos priemones bei rengiantys projekty finansavimo sąlygy aprašus. Atitinkamai PFSA nustatytos takoskyros naudojamos projekty atrankos etape, jgyvendinančiosioms institucijoms vertinant projekty paraiškas.
Institucijy, administruojančiy 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą, interviu programa parodė, kad tarpiniy ir
jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojy nuomonės vertinant nustatytas takoskyras išsiskiria.
Tarpiniy institucijy darbuotojai teigė, kad veiksmy programose ir VP prieduose nustatytos finansavimo takoskyros yra geriausias rezultatas, kurj jmanoma pasiekti ir kuris tinkamai prisideda užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją. Kita vertus, būtina pažymėti, kad dėl informacijos valdymo priemoniy trūkumo dauguma apklaustyjy negalėjo patvirtinti esamy takoskyry baigtinumo. Kita vertus, vertinant interviu programos rezultatus būtina atsižvelgti j tai, kad vadovaujančiosios bei tarpiniy institucijy darbuotojai iš esmės atliko savo darbo rezultaty vertinimą.
Tuo tarpu jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai esamas takoskyras vertino neutraliai, labiau atkreipdami dėmesj j sisteminius klausimus. [gyvendinančiosios institucijos finansavimo takoskyras taiko praktikoje ir šiuo metu, nepriklausomai nuo nustatyty finansavimo takoskyry, jy darbo, susijusio su dvigubo finansavimo prevencija, apimtis iš esmės nesikeičia – VP prieduose ar PFSA nustatyti atskyrimo kriterijai iš esmės veikia kaip projekty atrankos kriterijai. Nustatytos takoskyros iš dalies palengvina projekty atrankos etape atliekamus patikrinimus su galimai persidengiančiais finansavimo šaltiniais, nes leidžia identifikuoti
27 Taip pat žr. poskyrio 2.4.3 dalj Esamy takoskyry vertinimas.
pagrindinius persidengiančius instrumentus. Tad galima teigti, kad net detalesniy takoskyry nustatymas nesudaryty prielaidy sumažinti ištekliy, skiriamy dvigubo finansavimo prevencijai kituose etapuose, kiekio.
Finansavimo takoskyrη nustatymo apribojimai. Kaip jau minėta, finansavimo takoskyry nustatymas (idealus esamy takoskyry rezultatas) negali visiškai panaikinti dvigubo finansavimo rizikos.
Visy pirma, net PFSA pateikiamuose projekty atrankos reikalavimuose nejmanoma pakankamai detaliai aprašyti finansuojamy veikly. Taip pat vykdant skirtingas veiklas gali būti patiriamos tokios pačios išlaidos (pvz., ir vykdant vandens telkiniy valymo darbus, ir jrenginėjant turizmo objektus gali būti valomos tos pačios vandens telkinio pakrantės), todėl net finansuojamy veikly identifikavimas negarantuoja, kad tos pačios išlaidos nebūty kompensuojamos iš keliy skirtingy šaltiniy.
Antra, projektinio finansavimo specifika lemia apribojimus, susijusius su projekty administravimo veiklomis. Netiesioginės projekty išlaidos (daugiausia – projekty administravimo išlaidos) iš esmės nesiskiria nuo daugumos projekty, finansuojamy iš ES struktūrinės paramos bei kity finansavimo šaltiniy. Šis apribojimas taip pat reikšmingas vykdant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras projekty jgyvendinimo etape.
Esamy takoskyry papildymas naujomis
Ar reikalingas takoskyry (tarp skirtingy 2007–2013 m. veiksmy programy ir jy prioritety bei priemoniy ir kity finansiniy priemoniy) papildymas naujomis?
Kokiomis papildomomis takoskyromis ir kokiu lygmeniu (ES fondy, veiksmy programy, prioritety ar priemoniy) turi būti atliktas papildomas finansiniy priemoniy skiriamyjy riby nustatymas?
Apžvelgiant Projekto metu (atsakant j likusius techninės specifikacijos klausimus) atliktą vertinimą, galima išskirti šiuos pagrindinius rezultatus:
◼ identifikuotos rizikingiausios priemonės ir sritys (nagrinėjant veikly lygmeniu);
◼ nustatyti esamy takoskyry pilnumo (sisteminiai) ir taikymo (dėl dvigubo finansavimo specifikos) apribojimai;
◼ nustatytas pageidaujamas takoskyry detalumas ir nustatymo lygmuo;
◼ atliktas takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistemos vertinimas;
◼ nustatytos sistemos tobulinimo kryptys.
Atlikto esamy priemoniy atskyrimo (tarpusavyje ir su kitais ES ir ne ES finansavimo šaltiniais) vertinimo (žr.
2.4.3 poskyrio dalj Esamy takoskyry vertinimas) rezultatai atskleidė priemones ir sritis, kuriose yra didžiausia persidengimo rizika. Taip pat atlikus esamy takoskyry vertinimą (žr. 2.4.3 poskyrio dalj Esamy takoskyry pakankamumas) paaiškėjo takoskyry nustatymo apribojimai (tiek dėl veikiančios sistemos, tiek dėl dvigubo finansavimo specifikos). Buvo identifikuota, kokiuose etapuose atskiros takoskyros būty naudingiausios, taip pat nustatytas jy pageidaujamas detalumas (žr. 2.4.2 poskyrj). Lygiagrečiai buvo vertinami ir esamy takoskyry nustatymui jtaką darantys veiksniai – takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistema, identifikuotos pagrindinės tobulinimo kryptys.
Apibendrinant šiy vertinimy metu atliktos analizės rezultatus, galima daryti išvadą, kad reikalingas išsamus esamy takoskyry peržiūrėjimas bei jy papildymas naujomis. Tai turi būti atliekama keliomis pagrindinėmis kryptimis. Pirma, turi būti bendrai peržiūrimas esamy takoskyry detalumas. Antra, turi būti atliktas papildomas atskyrimas, kurio metu didžiausias dėmesys turi būti skiriamas priemonėms ir sritims, kuriose identifikuota didžiausia persidengimo rizika. Taip pat siekiant ne vienkartinio takoskyry peržiūrėjimo rezultato, o ilgalaikio jy panaudojimo, būtina kartu atlikti pakeitimus ir sistemos mastu.
Pirmuoju atveju, atsižvelgiant j priemoniy atskyrimo vertinimo metodiką bei apribojimus, rekomenduojama atlikti išsamią VP priemoniy atskyrimo analizę, priemones nagrinėjant detalesniu nei veiklη lygmeniu. Kita vertus, nors didžiausias finansavimo takoskyry naudingumas pasiekiamas jas taikant priemoniy lygmeniu, tačiau kartu būtinas papildymo principo taikymas – kiekviename lygmenyje detalizuojant aukštesniame lygmenyje nustatytas takoskyras. Taigi takoskyros turėty būti nustatomos atitinkamai kiekviename lygmenyje
– ES fondy, veiksmy programy, prioritety ir priemoniy lygmeniu. Tačiau didžiausias dėmesys turėty būti skiriamas detaliausiems nustatomiems atskyrimo kriterijams.
Remiantis aukščiau aprašyto detalumo jvertinimo rezultatais, turi būti atliekamas papildomas finansiniy priemoniy skiriamyjy riby nustatymas, kaip jau minėta, koncentruojantis j identifikuotas priemones bei sritis.
Siekiant ilgalaikio nustatyty takoskyry panaudojimo, t.y. siekiant užtikrinti, kad nustatytos takoskyros neprarasty aktualumo ir galėty būti efektyviai stebimos ir operatyviai atnaujinamos (neatliekant pilnos pakartotinės analizės), būtina tobulinti takoskyry nustatymo ir stebėjimo sistemą jgyvendinant informacijos valdymui skirtas priemones. Išsamios rekomendacijos pateikiamos 4 skyriuje.
2.4.4. Takoskyrη stebėsenos sistema
Finansavimo takoskyry vertinimas suteikia informaciją tik apie vertinimo momentu susidariusią situaciją, t.y. pateikia rezultaty „momentinę nuotrauką“. Tačiau kartu būtina jvertinti ir šiy rezultaty pasiekimo procedūras – finansavimo takoskyry nustatymo bei stebėsenos sistemas. Tik tokiu būdu gali būti užtikrintas tinkamas finansavimo takoskyry nustatymo rezultatas ateityje. Taip pat būtina paminėti, kad takoskyry nustatymo ir stebėsenos procedūros iš esmės nesiskiria ir remiasi išsamios informacijos surinkimu ir analize.
Takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistemy pagrindą iš esmės sudaro tie patys faktoriai: prieinama informacija ir jos valdymo jrankiai – žmogiškieji ištekliai, taip pat priemonės ir procedūros, skirtos finansavimo takoskyroms nustatyti ir stebėsenai (išsami šiy faktoriy analizė pateikiama 2.3 skyriuje).
Esamy takoskyry stebėsenos sistemos tinkamumo ir efektyvumo vertinimas grindžiamas atsakymais j
žemiau pateiktus klausimus:
◼ Procedūry reglamentavimas – ar tinkamai reglamentuotos stebėsenos procedūros?
◼ Žmogiškieji ištekliai – ar tinkami sistemos dalyviy gebėjimai ir kompetencija?
◼ [rankiai ir priemonės – ar naudojamos priemonės prisideda prie tinkamo sistemos veikimo?
◼ Esamy takoskyry vertinimas – ar užtikrinamas tinkamas sistemos rezultatas?
◼ Sistemos dalyviy vertinimas – kaip stebėsenos sistemą vertina jos dalyviai?
Atsižvelgiant j sistemos vertinimo rezultatus formuluojami pastebėjimai dėl galimo sistemos tobulinimo krypčiy, apibrėžiant, kokia institucija, kokiame lygmenyje ir kokiais būdais prisidėty prie finansavimo takoskyry stebėsenos.
Kaip jau minėta šioje Ataskaitoje, svarbiausias veiksnys nustatant finansavimo takoskyras bei jas stebint ir vertinant yra turima informacija apie kitus finansavimo instrumentus. Nagrinėjant finansavimo takoskyry apibrėžimą ir jo esmę, aišku, kad išsamios informacijos rinkimas yra būtina sąlyga tinkamam finansavimo takoskyry užtikrinimui. Tuo tarpu takoskyry stebėsena – tai nuolatinis turimos informacijos atnaujinimas, t.y. iš vienos pusės – tai struktūriniy fondy priemoniy (atsiradimo ar esamy keitimo), iš kitos – visy kity finansavimo šaltiniy stebėsena.
Apibendrinant atitinkamy institucijy atliekamas funkcijas, reikia pabrėžti, kad takoskyry stebėsenos procedūras atlieka vadovaujančioji bei tarpinės institucijos, tuo tarpu jgyvendinančiosios institucijos takoskyry stebėsenos procese tiesiogiai nedalyvauja, tačiau yra takoskyry nustatymo ir stebėsenos rezultaty
– nustatyty takoskyry, naudotojai.
Tarpinės institucijos, programavimo metu atsakingos už atskyrimo kriterijy nustatymą VP prieduose bei vėliau – PFSA, turėty stebėti jy administruojamy priemoniy bei kity finansavimo instrumenty pokyčius bei atitinkamai koreguoti nustatytas takoskyras. Savo ruožtu vadovaujančioji institucija kontroliuoja VP priedy ir dalies PFSA rengimą (pvz., tikrinant PFSA, pildomas patikros lapas, kuriame numatyti klausimai, susiję su dvigubo finansavimo prevencija).
Reglamentavimas. Teisės akty, reglamentuojančiy finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos procedūras, analizė parodė, kad jie nedetalizuoja reikalavimy konkrečioms procedūroms, o akcentuoja tik tinkamo rezultato užtikrinimą. Xxxxx, tai apsunkina institucijy, atsakingy už takoskyry stebėseną, veiksmus, neturint pagrindo patikrinti atliekamy procedūry tinkamumą. Antra, reglamentavimo trūkumas neleidžia atlikti kontrolės veiksmy, skirty nustatyti, ar finansavimo takoskyry stebėsenos procedūros, taikomos atsakingose institucijose, užtikrina tinkamą rezultatą (t.y. veikia efektyviai). Vienintelė galimybė – pakartotinai atlikus jmanomas takoskyry nustatymo procedūras jy rezultatą palyginti su esamomis ir tokiu būdu jvertinti pastaryjy tinkamumą. Netinkamoms procedūroms identifikuoti negalima panaudoti ir identifikuoty dvigubo finansavimo atvejy – finansavimo takoskyros atlieka prevencinj vaidmenj, tačiau negali panaikinti dvigubo finansavimo rizikos.
Žmogiškieji ištekliai. Atsižvelgiant j teisinio reglamentavimo rezultatus, tinkami žmogiškieji ištekliai ir jy naudojamos priemonės tampa vienas svarbiausiy takoskyry sistemos tinkamo veikimo faktoriy. Vertinant žmogiškuosius išteklius, skiriamus takoskyry stebėsenos procedūry vykdymui, svarbu atsižvelgti j du papildomus aspektus: dvigubo finansavimo specifikos supratimą (kokia takoskyry stebėsenos procedūry
svarba lyginant jas su kitomis vykdomomis funkcijomis?) bei turimus išteklius, ypač – laiko atžvilgiu (kiek laiko lieka atlikus santykinai svarbesnes procedūras?).
Vertinant institucijas, vykdančias dvigubo finansavimo prevenciją pagal minėtus aspektus, galima teigti, kad jos pakankamai supranta dvigubo finansavimo specifiką (t.y. supranta kylančią riziką, esamą takoskyry nustatymo procesą bei būsimą jy panaudojimą). Tačiau kartu reikia pastebėti, jog esamas supratimas nelemia, kad atitinkamos institucijos imty veikti. Pagrindinė to priežastis – reglamentavimo ir turimy priemoniy trūkumas (yra nustatyta, ką reikia padaryti, bet nenustatyta, kaip tai padaryti). Žinant, kad takoskyry nustatymas negali visiškai pašalinti dvigubo finansavimo rizikos, galima teigti, kad mažėja galimybė kontroliuoti atsakingy institucijy darbuotojy veiksmus, pvz., rengiant PFSA ir nesant tiksliy nurodymy ir priemoniy patikrinti visus kitus finansavimo instrumentus, darbuotojy atlikty veiksmy kiekis lieka priklausomas nuo jo proaktyvios pozicijos ir bendro užimtumo lygio.
Priemonės. Informacijos, kaip kritinio veiksnio takoskyry nustatymo ir stebėsenos procese, identifikavimas verčia takoskyry stebėjimui naudojamas priemones vertinti pagal jy galimybę rinkti, apdoroti ir analizuoti informaciją. Vertinimo metu viena iš nedaugelio priemoniy, skirty finansavimo takoskyroms nustatyti ir stebėsenai – 2010 m. FM rekomendacijose pateikiamas ES arba ne ES finansiniy priemoniy sąrašas, kuris
„gali būti nuolatos vadovaujančiosios institucijos pildomas“. Interviu programos metu buvo identifikuota atvejy, kuomet tarpinės institucijos savo iniciatyva papildė minėtą sąrašą. Viena vertus, tai parodo tarpiniy institucijy administruojamy specifiniy sričiy žinias. Kita vertus, tai parodo, kad minėtas sąrašas nėra baigtinis. Taip pat svarbu pastebėti, kad toks sąrašas pateiktas tik 2010 metais, t.y. jpusėjus 2007–2013 m. programavimo periodui.
Takoskyrη vertinimas. Apibendrinant esamy finansavimo takoskyry rezultatus (žr. 3 ir 10 klausimus) galima daryti išvadą, kad esamos finansavimo takoskyros kartu su veikiančia sistema užtikrina pirminę dvigubo finansavimo prevenciją, tačiau rekomenduotina atlikti papildomą priemoniy atskyrimą.
Sistemos dalyviη vertinimas. Interviu su institucijomis, administruojančiomis ES struktūrinę paramą, programos rezultatai parodė, kad sistemos dalyviai, atsižvelgdami j esamas priemones ir turimus žmogiškuosius bei kitus išteklius, teigiamai vertina esamą finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistemą ir nustatyty takoskyry efektyvumą. Kita vertus, vertinant interviu programos rezultatus būtina atsižvelgti j tai, kad vadovaujančiosios bei tarpiniy institucijy darbuotojai atliko savo darbo rezultaty vertinimą.
Institucijy darbuotojy identifikuotos galimos tobulinimo sritys iš esmės atitinka vertinimo rezultaty pagrindu apibendrintas tris pagrindines (žr. aprašymą žemiau) tobulinimo sritis. Verta pastebėti, kad tarpiniy institucijy darbuotojai, atkreipdami dėmesj j turimus žmogiškuosius išteklius bei bendrą užimtumo lygj, vieningai išreiškė didesnio vadovaujančiosios institucijos indėlio poreikj ne tik teikiamoms rekomendacijoms, bet ir priemonėms toms rekomendacijoms jgyvendinti bei praktiniams pavyzdžiams.
Sistemos tobulinimo galimybės. Atsižvelgiant j esamos takoskyry sistemos vertinimo rezultatus, identifikuojamos trys pagrindinės kryptys, kuriomis turėty būti tobulinama sistema:
◼ funkcijy ir procedūry reglamentavimas;
dėl minėto teisinio reglamentavimo detalumo, nurodant konkrečias būtinas procedūras, bei jrankiy ir priemoniy procedūroms atlikti trūkumo susidaro situacija, kuomet tarpinės ir jgyvendinančiosios institucijos pačios turi nuspręsti, kurios procedūros ar veiksmai tinkami ir pakankami. Tačiau jos niekada negali būti tikros, ar bus jvertintos kaip tinkamos ir pakankamos vadovaujančiosios ir kity kontrolės (pvz., Valstybės kontrolės) institucijy, nes tarpinės ir jgyvendinančiosios institucijos yra jpareigotos de facto 100 procenty užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją (kartu ir finansavimo takoskyry nustatymą bei stebėseną). Todėl jvertinus galimą, t.y. naudojant turimas priemones, pasiekiamą dvigubo finansavimo prevencijos laipsnj ir atitinkamai reglamentuojant tam tikras konkrečias procedūras (pvz., nurodant maksimaly procedūry ir veiksmy kiekj bei kokybę), būty sudaromos prielaidos jas tinkamai atlikti ir kontroliuoti.
◼ informacijos valdymas;
informacija – esminis ir svarbiausias finansavimo takoskyry nustatymo, stebėsenos bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos aspekty. Šiuo metu informacija kaupiama daugelyje skirtingy šaltiniy (administruojamy skirtingy institucijy), nejgyvendintas keitimosi informacija mechanizmas. Tokiu būdu apsunkinama informacijos paieška ir jos perdavimas, atsiranda papildomy ištekliy poreikis. Todėl bet kokio laipsnio patobulinimai, susiję su informacijos paieškos, kaupimo ir keitimosi jrankiy ar priemoniy jgyvendinimu, tiesiogiai prisidėty prie dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo.
◼ kontrolės funkcijy koncentravimas;
dabartinėje dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemoje dauguma funkcijy ir atsakomybiy yra paskirstytos tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms. Dėl jau minėty aplinkybiy, kuomet atsakingos institucijos pačios nusprendžia, kokios procedūros yra pakankamos ar galimos dėl ištekliy prieinamumo (tarp institucijy jos skiriasi), būtina centralizuotai vertinti jy pakankamumą ir tinkamumą. Prie to reikšmingai prisidėty ir xxxxxxxxxxx, susiję su detalesniu procedūry reglamentavimu.
Nors finansavimo takoskyry turinj geriausiai valdo tarpinės institucijos, dirbančios tam tikroje srityje bei susipažinusios su kitais galimais finansavimo šaltiniais, interviu programos metu ES paramą administruojančios institucijos vieningai tvirtino, kad geriausias galimybes vykdyti takoskyry stebėseną turi vadovaujančioji institucija. Ji dabartinėje sistemoje bendradarbiauja su visais kitais jos dalyviais, turi geriausią galimybę gauti, sisteminti ir centralizuotai stebėti informaciją iš ES institucijy bei susipažjsta su visais pagrindiniais dokumentais (VP priedais, PFSA) prieš juos patvirtinant.
Tinkamy priemoniy informacijai valdyti pasitelkimas bei standartines procedūras nustatančio stebėsenos modelio parengimas sudaryty prielaidas stebėsenos procedūras iš dalies deleguoti tarpinėms institucijoms (pagal jy administruojamas ES paramos priemones bei kitus finansavimo šaltinius), vadovaujančiajai institucijai paliekant kontrolės funkciją. Išsamesnės rekomendacijos dėl stebėsenos modelio pateikiamos 4 skyriuje.
2.5. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimas
Šiame skyriuje, remiantis atlikta dokumenty, reglamentuojančiy dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, analize, aukščiau pateiktu sistemos aprašymu bei interviu programos rezultatais, jvertinama, kiek dabartinė sistema yra efektyvi siekiant nustatyti ir kontroliuoti reikalingas takoskyras bei užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę.
Kaip minėta ankstesniame skyriuje, dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimas – kompleksinis procesas, kurj sudaro tam tikri etapai, juose naudojamos skirtingos priemonės, veikia skirtingos institucijos. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos tinkamumas yra veikiamas keleto tarpusavyje susijusiy faktoriy. Visy pirma, tai nustatytos procedūros ir metodai. Antrasis faktorius ir kartu pradinis bei esminis proceso indėlis – informacija. Jai surasti, išanalizuoti bei panaudoti reikalingi ištekliai sudaro trečiąjj ir ketvirtąjj faktorius: administracinius pajėgumus (darbuotojy skaičiy ir kompetenciją) ir naudojamas priemones.
2.5.1. Procedūros
Pirmoji svarbi dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo prielaida – tinkamas dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procesas. Proceso formalizavimas padeda užtikrinti procedūry aiškumą ir išvengti neteisingy interpretacijy. Šiame poskyryje, remiantis dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės proceso reglamentavimo analize bei interviu programos rezultatais, jvertinama, ar Lietuvoje dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros yra tinkamos, kaip jos taikomos ministerijose ir kitose atsakingose institucijose ir kaip vyksta dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procesas.
Vadovaujantis Reglamento Nr. 1828/2006 13 straipsnio nuostatomis, už dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry atlikimą atsakinga vadovaujančioji institucija. Funkcijy ir atsakomybiy pasiskirstymo taisyklėse28 nustatyta tvarka ši atsakomybė yra deleguojama tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms. Vadovaujančioji institucija, siekdama užtikrinti vienodus reikalavimus ir atsakingy institucijy praktiką, ES paramą administruojančioms institucijoms yra pateikusi dvi rekomendacijas dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės (atitinkamai 2008 ir 2010 metais, toliau – FM rekomendacijos).
Pažymėtina, kad tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy vidaus tvarkos aprašuose nustatytos dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros yra panašios ir iš esmės atitinka FM rekomendacijas.
Tarpiniy institucijy atsakingi darbuotojai atlieka šias procedūras, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija:
◼ pirma, rengdami veiksmy programą, veiksmy programos priedus jsitikina, kad tos pačios investicijos nebus finansuojamos pagal kelis veiksmy programy prioritetus ir priemones bei kitus finansinės paramos instrumentus, – kartu su veiksmy programomis tvirtinamuose prieduose nustatomi atskyrimo reikalavimai;
◼ antra, planuojant priemones veiksmy programy prieduose (LRV nutarimai) inicijuoja reikalavimy dėl paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimo apibrėžimą;
◼ trečia, rengdami PFSA:
o jtraukia nuostatą, kad projektas ir projekto veiklos negali būti finansuojamos iš kity programy, finansuojamy valstybės biudžeto lėšomis, kity fondy ar finansiniy mechanizmy bei kity veiksmy programy priemoniy, jei dėl to projektas ar jo dalis gali būti finansuotas kelis kartus;
o jtraukia tinkamumo finansuoti vertinimo metodiką, kurioje yra nustatyti klausimai. Jais vadovaujantis jgyvendinančiajai institucijai pavedama jvertinti, ar projektas atitinka veiksmy programos priede nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu (demarkacinius reikalavimus). Taip pat pavedama jvertinti projekto riziką, susijusią su dvigubu finansavimu, t. y. vertinant pareiškėjo jgyvendintus ir/ arba jgyvendinamus projektus būtina jsitikinti, kad toms pačioms veikloms ir išlaidoms finansavimas nebus skiriamas pakartotinai;
◼ ketvirta, planuojant valstybės projektus ir sudarant šiy projekty sąrašus, tarpinės institucijos turi jsitikinti, kad suplanuoti ir j valstybės projekty sąrašą jtraukti projektai nebuvo finansuoti ar nėra finansuojami iš kity šaltiniy;
28 10.6 punktas.
◼ penkta, atrankos etape atrenkant projektus konkurso būdu ir sudarant projekty atrankos komitetus, j jy sudėtj jtraukia atstovus iš kity institucijy, kurios galėty ar galėjo skirti finansavimą panašioms ar analogiškoms projektais jgyvendinamoms veikloms vykdyti. Paraišky vertinimo rezultaty ataskaitose pateikiama informacija apie kiekviename projekte numatomas jgyvendinti veiklas ir išlaidas, jskaitant informaciją apie finansavimo šaltinius. Tokia informacija paraišky vertinimo rezultaty ataskaitose padeda užtikrinti dvigubo finansavimo rizikos prevenciją.
[gyvendinančiyjy institucijy atsakingi darbuotojai atlieka šias dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras:
◼ projekty paraišky vertinimo metu:
o privalo jsitikinti, kad toms pačioms veikloms ir išlaidoms finansavimas nebus skiriamas pakartotinai iš kity finansavimo šaltiniy;
o nustato projekto dvigubo finansavimo riziką;
o atsižvelgdami j nustatytą rizikos laipsnj, j projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiąsias sąlygas jtraukia nuostatą ir/ar apribojimus, susijusius su dvigubo finansavimo rizika ir kontrole (pvz., specialiosios sąlygos papildomos projekto vykdytojo jsipareigojimu užtikrinti, kad išlaidos, apmokėtos kito(-y) projekto finansavimo lėšomis, nebūty deklaruojamos jgyvendinant projektą, dėl kurio pasirašoma finansavimo ir administravimo sutartis);
o mokymy ir konsultacijy metu pareiškėjams akcentuojama, kas tai yra dvigubas finansavimas, kurio reikėty vengti, ir panašiai;
◼ projekty jgyvendinimo metu atlieka priežiūros ir kontrolės veiksmus:
o tikrina, ar mokėjimo prašymuose deklaruojamos išlaidos nebuvo finansuotos pagal kitus finansavimo šaltinius;
o atlieka projekty patikras vietoje.
Savo ruožtu vadovaujančiosios institucijos darbuotojai atlieka šias procedūras, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole:
◼ programavimo etape koordinuoja veiksmy programy ir xxxx xxxxxxxxx atskyrimo kriterijy parengimą;
◼ tikrindami tarpiniy institucijy parengtus veiksmy programy priemoniy aprašymus ir PFSA vertina, ar buvo atsižvelgta j reikalavimus, susijusius su atskyrimu nuo kity finansavimo šaltiniy;
◼ atlieka tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy pavesty vykdyti užduočiy tikrinimą.
Nors atsakingy institucijy procedūry vadovuose ar vidaus tvarkos aprašuose numatytos iš esmės visos galimos procedūros, skirtos dvigubo finansavimo prevencijai ir kontrolei, interviu metu paaiškėjo, kad dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros nėra pakankamai detaliai reglamentuotos, o joms visavertiškai atlikti trukdo priemoniy trūkumas (pvz., jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai jpareigoti patikrinti, ar jiems deklaruotas išlaidas patvirtinanti sąskaita faktūra nebuvo apmokėta iš kity šaltiniy). Tačiau naudojamos priemonės (SFMIS) leidžia atlikti patikrą tik veiksmy programy priemoniy mastu. Be to, atsakingas darbuotojas turi pats nuspręsti, kaip galėty atlikti nustatytą procedūrą.
Svarbu atkreipti dėmesj j dar vieną aspektą – dvigubo finansavimo sąvokos apibrėžimą. Žemiau pateiktame pavyzdyje aprašomos su skirtingu apibrėžimo reglamentavimu susijusios atitinkamy dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės funkcijy realizavimo problemos.
Atvejo analizė
Du panašūs, tačiau savo esme skirtingi dvigubo finansavimo apibrėžimai pateikiami 2007 m. spalio 31 d. LRV nutarime Nr. 1179 Dėl vykdomy pagal Lietuvos 2007–2013 mety Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją jgyvendinančias veiksmy programas projekty išlaidy ir finansavimo reikalavimy atitikties taisykliy patvirtinimo ir 2010 m. sudarytose FM rekomendacijose. Pirmuoju atveju dvigubo finansavimo apibrėžimas apima ty pačiy išlaidy ir investicijy j tą patj turtą finansavimą, antruoju – ty pačiy išlaidy finansavimą, t.y. tos pačios sąskaitos apmokėjimą.
Atvejo analizė (tęsinys)
Interviu metu jgyvendinančiyjy institucijy atstovai teigė, kad minėti apibrėžimai iš esmės reikalauja skirtingo detalumo procedūry atlikimo ir skirtingo žmogiškyjy ištekliy ir naudojamy priemoniy kiekio, o pirmojo apibrėžimo taikymas kartais praktiškai nejmanomas. Pavyzdžiui, viena projekto veikly – pastato renovacija. Taikant pirmąjj apibrėžimą, jgyvendinančiosios institucijos yra jpareigojamos jsitikinti, kad pastatas (ar atitinkamos jo dalys) nebuvo remontuotas iš kity paramos šaltiniy. Visy pirma, reikia papildomy resursy siekiant gauti šia informaciją. Antra, pasitaiko atvejy, kai dėl laiko atžvilgiu nesuderinto keliy projekty, investuojančiy j tą patj objektą, vykdymo, vieno projekto metu tenka griauti kito projekto metu atliktą darbą, kuris jau buvo finansuotas iš veiksmy programos lėšy. Tuo tarpu taikant FM rekomendacijose pateiktą dvigubo finansavimo apibrėžimą patikrinimas apsiriboty atitinkamy išlaidy (veiklos) patikra.
Šaltinis: sudaryta autoriy, remiantis interviu programa.
Kitas aspektas, kurj svarbu paminėti – tarpinstitucinio bendradarbiavimo reglamentavimas. Interviu metu gauta informacija atskleidė, kad nors bendradarbiavimo formos yra reglamentuotos, nenumatyta, kokiais atvejais jis turi būti vykdomas. Taip pat neaišku, j ką (kurj asmenj/darbuotoją) reikia kreiptis. Vertinimo metu identifikuota priklausomybė tarp bendradarbiavimo (iniciavimo) lygio ir ES paramos administravimo patirties bei bendro užimtumo lygio, t.y. bendradarbiavimas inicijuojamas dažniau, turint didesnę patirtj (ir administravimo, ir bendradarbiavimo kitais klausimais atžvilgiu) bei esant mažesniam kity administravimo procedūry kiekiui. Esant skirtingam dvigubo finansavimo specifikos supratimui tarp institucijy, gali atsirasti prielaidy bendradarbiavimo nesklandumams29. Interviu programos metu buvo išreikštas poreikis ieškoti bendravimo būdo (pvz., virtualios grupės), kuris padėty keistis informacija. Jis turėty jungti visas atitinkamo lygio institucijas (pvz.: visas tarpines ar jgyvendinančiąsias institucijas) ir būti centralizuotai valdomas, t.y. jis neturėty tapti tiesiog kitokia dviejy institucijy bendradarbiavimo forma.
Apibendrinant galima teigti, kad dvigubo finansavimo ir kontrolės procesas ES paramą administruojančiose institucijose yra tinkamai reglamentuotas, t.y. atitinkamos procedūros, susijusios su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, jtrauktos j institucijy vidaus tvarkos aprašus, juose jgyvendintos FM rekomendacijy nuostatos. Tačiau reikia pastebėti, kad aprašytos procedūros nedetalizuoja jy atlikimo būdo. Dėl to iškyla specifiniy administraciniy gebėjimy ir/arba atitinkamy priemoniy poreikis bei mažėja motyvacija jas atlikti kuo išsamiau.
Kitais žodžiais tariant, susiklosčiusi situacija, kuomet atsakingoms institucijoms nustatomas reikalavimas garantuoti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, nesuteikiant tam reikiamy metodiniy ir praktiniy jrankiy bei priemoniy. Institucijos savo vidaus tvarkos aprašuose numatė bendro pobūdžio procedūras (žr. atvejo analizę žemiau), kuriy atlikti nejmanoma neturint tinkamy priemoniy. Taigi tarpinės ir jgyvendinančiosios institucijos pačios turi nuspręsti, kurios procedūros ar veiksmai tinkami ir pakankami, tačiau niekada negali būti tikros, ar jos bus jvertintos kaip tinkamos ir pakankamos vadovaujančiosios ir kity kontrolės (pvz., Valstybės kontrolės) institucijy, nes tarpinės ir jgyvendinančiosios institucijos yra jpareigotos de facto 100 procenty užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją (kartu ir finansavimo takoskyry nustatymą ir stebėseną).
Atvejo analizė
[gyvendinančioji institucija tinkamai perkėlė teisės akty ir FM rekomendacijy nuostatas j savo vidaus tvarkos aprašą. Jo dalis, susijusi su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, numato, kad institucija privalo patikrinti, ar pareiškėjas nėra gavęs paramos iš kity finansavimo šaltiniy. Šios procedūros nejmanoma atlikti neturint informacijos apie visus pareiškėjui prieinamus finansavimo šaltinius (iš esmės – visus galimus finansavimo šaltinius) ir ty šaltiniy finansuojamus projektus, t.y. baigtinio finansiniy instrumenty sąrašo ir jy finansuojamy projekty duomeny bazės. Atsakingas institucijos darbuotojas gali ieškoti informacijos jvairiuose šaltiniuose, bandyti susisiekti su kitomis finansinius instrumentus administruojančiomis institucijomis, tačiau nėra aiški riba, ties kuria jis turėty sustoti, nes aprašytose procedūrose de facto nustatytas reikalavimas patikrinti visus jmanomus šaltinius. Juo remtis gali ir kontrolę (pvz., veiklos auditą) atliekančios institucijos.
Šaltinis: sudaryta autoriy, remiantis interviu programa.
Vienas galimy sprendimy aptariamoje situacijoje galėty būti visy jmanomy procedūry ir joms atlikti skirty priemoniy sąrašo sudarymas ir privalomy atlikti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry nustatymas sąrašo ribose. [vertinus galimą, t.y. naudojant turimas priemones, pasiekiamą, dvigubo finansavimo prevencijos laipsnj ir atitinkamai reglamentuojant tam tikras konkrečias procedūras (pvz., nurodant maksimaly procedūry ir veiksmy kiekj ir kokybę), būty sudaromos prielaidos jas tinkamai atlikti ir kontroliuoti. Kitaip tariant, būty pripažjstama, kad nejmanoma maksimaliai užtikrinti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės, tačiau būty pasiekiamas geriausias jmanomas rezultatas – maksimaliai
29 Plačiau žr. poskyrj 2.5.6 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
išnaudojamos visos jmanomos priemonės. Institucijos turi skirtingą dvigubo finansavimo procedūry apimtj, tad dalis procedūry galėty būti taikoma pasirinktinai ar pagal nustatytą rizikos laipsnj.
2.5.2. Informacija
Šiame poskyryje, remiantis atlikto vertinimo bei interviu programos rezultatais, apibendrinama, kokia informacija būtina užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę.
Informacija, naudojama dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo procese, gali būti skirstoma j dvi pagrindines grupes pagal tai, kuriame etape ji yra naudojama: tai informacija apie finansavimo instrumentus bei informacija apie kity finansiniy priemoniy finansuojamus projektus. 6 lentelėje pateikiamas informacijos grupiy aprašymas bei jos pavyzdžiai.
6 lentelė. Informacija, naudojama dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese
Nr. | Aprašymas | Pavyzdžiai |
1 | Informacija apie ES struktūriniy fondy programas bei kitus finansavimo šaltinius naudojama: ◼ nustatant finansavimo takoskyras; ◼ projekty atrankos metu, vertinant paraiškas. | Baigtinis kity finansavimo šaltiniy, prieinamy pareiškėjams, sąrašas, kuriame nurodyta: ◼ remiamos sritys; ◼ remiamos veiklos; ◼ galimi pareiškėjai; ◼ tikslinės grupės; ◼ kt. |
2 | Informacija apie kity finansavimo instrumenty finansuojamus projektus ir kompensuojamas išlaidas, naudojama projekty jgyvendinimo etape vertinant projekte patirtas išlaidas. | Agentūry, administruojančiy kitus finansinius instrumentus, duomenys apie vykdomus projektus, projekty vykdytojus, finansuojamas veiklas ir kt.; SFMIS informacija apie deklaruotas sąskaitas faktūras. |
Informacija apie kitus finansavimo šaltinius
Finansavimo takoskyry nustatymas negali būti atliekamas individualiai vertinant tik pačias veiksmy programy priemones ir nustatant atskyrimo kriterijus. Nustatant finansavimo takoskyras, kaip ir vykdant takoskyry stebėseną, būtina turėti išsamios informacijos apie visus galimus finansavimo šaltinius. Kitais žodžiais tariant, nejmanoma identifikuoti galimo persidengimo su kitu finansiniu instrumentu rizikos bei nustatyti atskyrimo kriterijy neturint pakankamos informacijos apie patj finansinj instrumentą (ar net jo egzistavimą). Be to, neturint baigtinio finansiniy instrumenty sąrašo nejmanoma užtikrinti nustatomy takoskyry pilnumo ir reikiamo priemoniy atskyrimo. Taigi kritinis finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos aspektas – aktuali ir išsami informacija apie visus jmanomus finansavimo šaltinius.
Ši informacija naudojama dviem pagrindiniams tikslams. Pirma, programavimo etape, vadovaujančioji ir tarpinės institucijos, sudarinėdamos veiksmy programas, identifikuoja persidengiančias priemones ir kitus finansinius instrumentus bei nustato atskyrimo kriterijus. Taip pat remiantis šia informacija, planuojant veiksmy programy priemones, rengiant priemoniy aprašymus veiksmy programy prieduose (LRV nutarimai) inicijuojamas atskyrimo kriterijy nustatymas.
Antra, vykdant takoskyry stebėseną bei identifikavus informacijos pokyčius, atliekami minėty dokumenty pakeitimai. ES paramą administruojančiy institucijy interviu metu veiksmy programy priedy pakeitimy parengimas ir patvirtinimas buvo jvardintas kaip ilgai trunkantis procesas. Pagrindinė problema – minėty dokumenty tvirtinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Galima daryti prielaidą, kad tokiomis aplinkybėmis informacija apie veiksmy programy priemoniy atskyrimą nėra operatyviai atnaujinama.
Vadovaujančioji institucija, 2010 m. birželio mėn. kartu su rekomendacijomis tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms pateikė sąrašą programy, dėl kuriy gali kilti projekto veikly ir su jy jgyvendinimu susijusiy išlaidy persidengimo rizika. Būtina pažymėti, kad toks sąrašas buvo pateiktas jau jpusėjus 2007–2013 mety ES paramos administravimo periodui. Atlikti interviu atskleidė, kad iki minėto sąrašo pateikimo institucijos nenaudojo centralizuotai institucijos mastu parengty finansiniy instrumenty sąrašy, t.y. kiekvienas atsakingas darbuotojas, atlikdamas su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole susijusias procedūras, naudodavo savarankiškai surinktą ir apdorotą informaciją.
Šio projekto metu sudarinėjant finansiniy priemoniy, su kuriomis turėty būti užtikrintos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyros, sąrašą (žr. atsakymą j 1 techninės specifikacijos klausimą)
buvo susidurta su informacijos apie kitus finansavimo instrumentus prieinamumo apribojimais30. Šiuo metu ES mastu nėra vieningos informacinės sistemos, kuri pateikty baigtinj finansiniy instrumenty ir programy sąrašą.
Informacija apie kitų finansinių instrumentų finansuojamus projektus
Kita informacijos grupė naudojama jgyvendinančiyjy institucijy projekty atrankos ir jgyvendinimo etapuose – detali informacija apie iš kity finansavimo šaltiniy finansuotus ir finansuojamus projektus, kuriy mety gali būti finansuojamos tos pačios veiklos ir išlaidos, kaip ir pagal veiksmy programy priemones jgyvendinamuose projektuose.
[gyvendinančiosios institucijos, vertindamos projekty paraiškas, turi jsitikinti, ar planuojamos finansuoti veiklos nebuvo finansuotos kity finansiniy instrumenty ar programy. [gyvendinančiosioms institucijoms lengvai prieinami šie informacijos šaltiniai:
◼ nustatytos finansavimo takoskyros, kuriose identifikuotos persidengiančios priemonės ir finansiniai instrumentai;
◼ pareiškėjo deklaracijos apie kitus vykdytus/vykdomus projektus;
◼ institucijy vidinė informacija apie administruojamas priemones ir kitus finansinius instrumentus.
Finansavimo takoskyros – pagrindinis šaltinis, identifikuojant galimus kitus finansavimo šaltinius. Šiuo tikslu būtina užtikrinti tinkamą finansavimo takoskyry rezultatą – jy pilnumą ir aktualumą. Interviu metu surinkta informacija atskleidė, kad ES paramą administruojančiy jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai atlieka patikrinimus nepriklausomai nuo nustatyty finansavimo takoskyry. Tai sąlygoja du aspektus. Pirma, galima daryti prielaidą, kad nustatytos finansavimo takoskyros nėra pakankamos. Antra, aukščiau aprašytas visy galimy finansavimo instrumenty sąrašas tampa aktualus ir jgyvendinančiosioms institucijoms.
Taip pat projekty jgyvendinimo metu siekiama jsitikinti, ar deklaruotos išlaidos nebuvo apmokėtos iš kity šaltiniy. Vertinant netiesiogines projekto išlaidas, patikrinimas turi apimti visas priemones, kuriose projekto vykdytojas vykdo projektus. Vertinant tiesiogines projekto išlaidas, patikrinimas turėty apimti visus persidengiančius finansavimo šaltinius (ne tik tuos, kuriuose projekto vykdytojas vykdo projektus).
Kitas svarbus aspektas – anksčiau aprašytos informacijos detalumas bei skirtingas jo poreikis. Pirma, finansavimo takoskyry nustatymo metu vertinant galimai persidengiančias priemones svarbu turėti detalią informaciją apie jo finansuojamas veiklas, galimus pareiškėjus, naudos gavėjus, geografinę teritoriją ir kt. Šie kriterijai svarbūs, nes kartu atlieka ir atskyrimo funkciją. Antra, dėl finansuojamy sričiy ir projekty specifikos, siekiant jsitikinti, ar nebuvo finansuotos tos pačios išlaidos, reikalinga skirtingo detalumo informacija, pvz., informacija apie investicijy objektą (investiciniai projektai), darbo laiko žiniaraščiai (projektai, kuriy tinkamos finansuoti išlaidos yra darbo užmokestis), informacija apie perkamą jrangą ir kt.
Apibendrinant svarbu pažymėti, kad informacija yra vienas iš esminiy faktoriy siekiant užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę. Atitinkamai pagal etapą, kuriame yra naudojama, pagrindinę informaciją sudaro: informacija apie finansinius instrumentus ir priemones (jy finansuojamos veiklos ir kt.) bei informacija apie kity finansiniy instrumenty finansuojamus projektus (veiklas, apmokėtas išlaidas ir kt.). Priklausomai nuo finansuojamos srities specifikos skiriasi reikalingos informacijos detalumas.
2.5.3. Administraciniai pajėgumai
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos dalyviy administraciniai pajėgumai yra trečia svarbi prielaida tinkamam proceso rezultatui užtikrinti. Viešojo sektoriaus institucijy ir tarnautojy administraciniai pajėgumai turi jtakos skyriaus pradžioje aprašytos informacijos surinkimo ir apdorojimo procesui. Šiame poskyryje, remiantis dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos analize bei interviu programos rezultatais, apibendrinama, kokie gebėjimai svarbiausi sėkmingai atlikti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras ir su kokiomis problemomis susiduriama jas atliekant.
Pirminė prielaida tam, kad sistema tinkamai veikty, susijusi su administraciniais gebėjimais – tinkamas dvigubo finansavimo specifikos supratimas. Nuo jo lygio priklauso pasirenkamy atlikti procedūry ir veiksmy skaičius ir kokybė, jskaitant tokias sritis, kaip tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Šis aspektas ypač svarbus srityse, kuriose tam tikry procedūry atlikimas nėra visiškai formalizuotas ir atsakingy institucijy darbuotojai turi dalinę veiksmy laisvę.
Interviu metu surinkta informacija atskleidė, kad už ES struktūriniy fondy paramą atsakingy institucijy darbuotojai pakankamai supranta dvigubo finansavimo specifiką. Bendra pastebėta tendencija vertinant
30 Plačiau žr. atsakymą j 1 techninės specifikacijos klausimą.
institucijy darbuotojy dvigubo finansavimo specifikos supratimą – aiški žiniy bei specifikos supratimo lygio priklausomybė nuo administruojamy veiksmy programy priemoniy bei kity finansiniy instrumenty ir atitinkamo institucijy, su kuriomis bendradarbiaujama, skaičiaus. Akivaizdu, kad žinios apie skirtingus galimus finansavimo šaltinius padidina supratimą apie galimas persidengimo formas bei riziką.
6 pav.. Institucijη tiesioginiai tarpusavio ryšiai administruojant ES struktūrinės paramos priemones
Šaltinis: sudaryta autoriy, remiantis FM duomenimis
Vertinant skirtumus tarp vadovaujančiosios, tarpiniy bei jgyvendinančiyjy institucijy, galima daryti išvadą, kad geriausiai dvigubo finansavimo specifiką supranta jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys. Pirma, jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai dažniau praktiškai susiduria su dvigubo finansavimo rizika (vertindami projekty paraiškas, tikrindami mokėjimy prašymus ir kt.) bei patys naudoja nustatytas finansavimo takoskyras. Antra, jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai dažniausiai dirba keliose skirtingose srityse, kuriose dvigubo finansavimo rizika pasireiškia skirtingu lygiu ir būdais.
Informacijos, naudojamos dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese, analizė bei identifikuotas jos kiekis, nepakankama koncentracija ir prieinamumas parodė, kad informacijos apie kitus finansavimo šaltinius ir jy finansuojamus projektus surinkimas yra svarbiausia viso dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės proceso dalis. Taigi užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę atsakingy institucijy darbuotojams pirmiausia būtinos žinios apie finansavimo šaltinius, teikiančius paramą panašioms sritims, kaip ir jy administruojamos veiksmy programy priemonės.
Kaip jau minėta, interviu metu gauta informacija atskleidė, kad jaučiamas dokumenty, detalizuojančiy konkrečiy procedūry atlikimą, trūkumas. To pasekmė – didesnis žmogiškyjy ištekliy poreikis nustatant ir pasirenkant tinkamas priemones. Be to, neturint reikiamy priemoniy ir jrangos (žr. kitą poskyrj) informacijos surinkimas ir apdorojimas reikalauja dideliy laiko ir žmogiškyjy ištekliy sąnaudy. Tokiu būdu funkcijy, susijusiy su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, realizavimas dažnai tampa priklausomas ne tik nuo turimy žiniy ar specifikos supratimo, tačiau ir nuo atsakingy darbuotojy proaktyvios pozicijos ir bendro užimtumo lygio. Kita vertus, darbuotojy sukaupta patirtis dirbant su jvairiais finansiniais instrumentais ir bendradarbiaujant su kitomis institucijomis tampa svarbiu gebėjimu, kuris sumažina informacijos iš išorės poreikj.
Dėl skirtingo administruojamy finansiniy instrumenty ir VP priemoniy skaičiaus atsakingose institucijose (tarp tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy) skiriasi dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry apimtis. Didesnis administruojamy instrumenty skaičius lemia didesnj atliekamy procedūry ir joms atlikti reikalingy ištekliy (daugiausia – žmogiškyjy) kiekj. Šiuo atžvilgiu dvigubo finansavimo procedūry specifika nesiskiria nuo daugumos kity ES paramos administravimo procedūry.
Interviu programos metu žmogiškyjy ištekliy trūkumas jvardintas kaip reikšminga problema jgyvendinančiose institucijose. Pagrindinės priežastys – priemoniy trūkumas ir didelis užimtumas. Kaip matyti iš žemiau pateikto pavyzdžio, neturint tinkamy priemoniy, padidėja žmogiškyjy ištekliy poreikis. Tuo tarpu interviu metu jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai teigė, kad projekty vadovai, dirbantys su keliomis dešimtimis projekty, dažnai negali skirti pakankamai laiko atlikti visus jmanomus veiksmus, siekiant jvykdyti nustatytas su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole susijusias procedūras.
Atvejo analizė
Pagal nustatytas procedūras jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai turi jsitikinti, kad mokėjimo prašymuose deklaruojamos išlaidos nebuvo finansuotos pagal kitus finansavimo šaltinius. Norėdamas patikrinti, ar sąskaita nebuvo apmokėta iš kity šaltiniy, atsakingas darbuotojas turi kreiptis j juos administruojančias institucijas. Vertinant netiesiogines projekto išlaidas, kreipimasis turėty apimti visas priemones, kuriose projekto vykdytojas vykdo projektus. Tiesioginiy projekto išlaidy finansavimo atveju, patikrinimas turėty apimti visus persidengiančius finansavimo šaltinius (ne tik tuos, kuriuose projekto vykdytojas vykdo projektus). Šiuo metu naudojama SFMIS leidžia patikrinti galimą sąskaitos faktūros apmokėjimą tik su kity veiksmy programy priemoniy lėšomis. Taip pat santykinai nedaug pastangy reikia patikrinti su institucijos viduje administruojamomis priemonėmis. Tuo tarpu kreipimasis j kitas institucijas reikalauja dideliy abiejy pusiy laiko sąnaudy ir kartu, neturint reikiamy priemoniy, gali neužtikrinti tinkamo rezultato.
Šaltinis: sudaryta autoriy, remiantis interviu programa.
Interviu su tarpinėmis ir jgyvendinančiomis institucijomis metu pastebėta, kad laikas, skiriamas dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės veiksmams atlikti, yra priklausomas nuo bendro darbuotojy užimtumo,
t.y. nuolat kinta. Tai parodo, kad pirmenybė skiriama kitoms darbuotojy ir institucijy funkcijoms atlikti. Kita vertus, pastebėta ir aiški tiesinė priklausomybė tarp dvigubo finansavimo rizikai skiriamo dėmesio (kartu – žmogiškyjy ir laiko ištekliy) bei institucijy darbuotojy dvigubo finansavimo specifikos supratimo.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai gebėjimai, reikalingi atliekant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, susiję su informacijos valdymu ir žiniomis apie finansuojamy sričiy specifiką bei jas finansuojančius finansavimo šaltinius. Taip pat galima daryti išvadą, kad identifikuotas valstybės institucijy ir tarnautojy pajėgumy (gebėjimy, informacijos analizės žiniy, darbo laiko) trūkumas atliekant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras tiesiogiai susijęs su nepatenkinamu prieinamos informacijos (kartu – ir reglamentuojančiy dokumenty) ir priemoniy ją apdoroti kiekiu ir kokybe. Ši aplinkybė ne tik padidina žmogiškyjy ištekliy poreikj, tačiau ir sudaro prielaidas atsakingoms institucijoms ignoruoti bendro pobūdžio rekomendacijas. Todėl atsakomieji veiksmai, skirti spręsti su informacijos valdymu susijusias problemas, turėty tiesioginę jtaką ir problemoms, susijusioms su žmogiškyjy ištekliy pajėgumais ir jy panaudojimu.
2.5.4. Priemonės
Ketvirtoji sėkmingo dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo prielaida – tinkamai ir efektyviai naudojamos priemonės bei jranga. Kaip jau minėta šiame skyriuje, pagrindinės priemonės dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese susijusios su informacijos valdymu. Taip pat tam tikros naudojamos priemonės gali būti nukreiptos didinti kompetenciją arba susijusios su tam tikry metody taikymu.
Informacijos valdymas. Priemonės, naudojamos informacijai valdyti, ne tik garantuoja geresnj proceso rezultatą, bet ir sumažina jam pasiekti reikalingy žmogiškyjy ištekliy poreikj. Šiuo metu ES struktūrinės paramos administravimo procese vykdant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę naudojamos šios priemonės:
◼ programy, dėl kuriy gali kilti projekto veikly ir su jy jgyvendinimu susijusiy išlaidy persidengimo rizika, sąrašas (FM rekomendacijos);
◼ demarkacijos lentelės;
◼ SFMIS;
◼ institucijy vidinės projekty duomeny bazės.
Finansavimo šaltiniy sąrašas naudojamas takoskyry stebėsenai, kurią vykdo vadovaujančioji ir tarpinės institucijos, bei jgyvendinančiyjy institucijy atliekamoms projekty paraišky patikros procedūroms. Šiuo metu naudojamas su FM rekomendacijomis pateiktas finansavimo šaltiniy sąrašas. Atsižvelgiant j informacijos, naudojamos dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese, analizės rezultatus, galima daryti išvadą, kad toks sąrašas – būtina prielaida tinkamam finansavimo takoskyry rezultatui užtikrinti.
Atsižvelgiant j nuolat besikeičiančią situaciją, būtina nuolatinė veiksmy programy priemoniy ir kity finansavimo šaltiniy sąrašo stebėsena ir atnaujinimas. Kartu reikėty svarstyti ir tokio sąrašo viešo publikavimo galimybę – tai būty naudinga informuojant galimus pareiškėjus apie paramos galimybes.
Demarkacinėse lentelėse apibrėžiama, kokie yra panašiy veikly atskyrimo tarp skirtingy priemoniy ir finansavimo šaltiniy kriterijai. Jos naudojamos dviem būdais. Pirma, jas naudoja tarpinės institucijos, planuodamos veiksmy programy prioritetus jgyvendinančias priemones. Dažnai priemoniy aprašymuose
atskyrimas nedetalizuojamas, o apsiribojama j veiksmy programose pateikiamas demarkacijos lenteles. Antra, tai informacijos šaltinis pareiškėjams.
Nustatant atskyrimo kriterijus analizuojama informacija apie kitus informacijos šaltinius, t.y. turėty būti naudojamas minėtas finansiniy instrumenty sąrašas. Reikia pastebėti du susijusius aspektus. Pirma, toks sąrašas parengtas ir išplatintas atsakingoms institucijoms tik 2010 metais31. Antra, demarkacijos lentelės pateikiamos veiksmy programose esančiuose (kartu su veiksmy programomis tvirtinamuose) prieduose, kuriy atnaujinimus ir keitimus tvirtina Europos Komisija. Dėl to jie negali būti atnaujinami operatyviai. [vertinus paminėtas aplinkybes, galima identifikuoti riziką, jog demarkacinėse lentelėse (taip pat j jas nuorodas pateikiančiuose dokumentuose) pateikiama informacija nėra aktuali. Taigi galima daryti išvadą, kad ši priemonė dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese nėra tinkamai panaudojama.
Informacijai, susijusiai su projektais, kurie finansuojami iš kity šaltiniy, valdymui šiuo metu naudojama SFMIS. Mokėjimo prašymy patikros metu šios informacinės sistemos pagalba patikrinama, ar deklaruojamos išlaidos nebuvo finansuotos kitose veiksmy programy priemonėse. [gyvendinančiosios institucijos taip pat naudoja vidines jy administruojamy finansiniy instrumenty finansuoty ir finansuojamy projekty duomeny bazes, kuriy pagalba atliekama analogiška patikra.
Dėl projektinio finansavimo specifikos patikrinimas turi būti atliekamas ir su tas pačias veiklas finansuojančiais finansavimo šaltiniais (tiesioginės projekto išlaidos), ir su visais finansavimo šaltiniais, kurie finansuoja kitus projekto vykdytojo vykdomus projektus (netiesioginės išlaidos). Akivaizdu, kad šiuo metu naudojamy priemoniy negali pakakti siekiant panaikinti dvigubo finansavimo riziką. Efektyviausias informacijos surinkimo, apdorojimo ir analizės būdas – projekty, finansuojamy 2007–2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy lėšomis, duomeny baziy sudarymas ir naudojimas. Tokios duomeny bazės sudarymo tikslingumo ir galimybiy vertinimas pateikiamas atsakyme j techninės specifikacijos 15 klausimą.
Kompetencija. Kita priemoniy grupė apima j kompetencijos didinimą nukreiptas priemones. Tai mokymy organizavimas atsakingoms institucijoms, pareiškėjams ir projekty vykdytojams bei keitimosi gerąja praktika organizavimas.
Mokymai atsakingoms institucijoms. Interviu metu nustatyta, kad už ES paramos administravimą atsakingose institucijose jaučiamas mokymy, susijusiy su dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry atlikimu, poreikis. Nors institucijy darbuotojai teigė, kad bent vieną kartą per metus dalyvauja mokymuose, kuriy metu aptariama ir dvigubo finansavimo specifika bei problemos, ypač trūksta mokymy, susijusiy su konkrečiy priemoniy taikymo bei praktiniy pavyzdžiy analize.
Mokymai pareiškėjams ir projekty vykdytojams. Kitas svarbus aspektas – tai pareiškėjy ir projekty vykdytojy informavimas apie dvigubo finansavimo specifiką, galimus pažeidimus bei atitinkamas pasekmes. Svarbu atkreipti dėmesj j tai, kad ES leidžia ir net skatina papildymo principo taikymą, kai projektas (ar keli susiję projektai), siekiantis keliy tiksly ar jgyvendinamas keliose srityse, finansuojamas iš keliy ES finansavimo programy. Kartu svarbu informuoti apie didėjančią dvigubo finansavimo riziką. Projekty vykdytojai turi būti informuojami apie jgyvendinančiyjy institucijy jgaliojimus atlikti patikras projekty vykdymo ir administravimo vietose bei tikrinti projekto vykdytojo ūkinę veiklą ne tik tiek, kiek ji yra susijusi su tikrinamo projekto jgyvendinimu, bet ir susipažinti su projekto vykdytojo iš kity finansavimo šaltiniy jsigyjamais produktais, su kity vykdomy projekty dokumentais ir kt.
Keitimasis gerąja praktika. Vienas aspekty, kuris iki šiol nėra pakankamai jgyvendinamas – tai keitimasis patirtimi bei gerąja praktika. Interviu programa parodė, kad tam tikrose institucijose galima surasti gerosios praktikos pavyzdžiy, kurie šiuo metu neviešinami. Atsižvelgiant j tai, keitimasis patirtimi ir gerąja praktika institucijoms padėty ne tik jgyvendinti funkcijas, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, bet ir palengvinty bendradarbiavimą tarp institucijy kitose srityse.
Metodai. Trečioji priemoniy grupė yra susijusi su proceso formalizavimu ir tam tikry vienetiniy procedūry taikymu. Jai gali būti priskiriami jvairūs patikros lapai bei klausimynai (PFSA patikros lapai, tinkamumo finansuoti vertinimo metodika, kurioje yra nustatyti klausimai, susiję su patikra dėl atskyrimo reikalavimy tenkinimo, mokėjimo prašymy patikros lapai, projekty patikros vietoje lapai) bei tiksliniai veiksmai (kryžminės projekty patikros vietoje, projekty metu pagaminto projekto ekspertizė ir kt.).
Patikros lapai – efektyvi priemonė siekiant užtikrinti atliekamy procedūry visumą bei vėliau atlikti jy vykdymo kontrolės ir peržiūros procedūras. Kita vertus, juose dažnai apsiribojama bendro pobūdžio nurodymais (pvz., jsitikinti, ar tenkinami su dvigubo finansavimo prevencija susiję reikalavimai), kuriy vykdymas priklauso nuo kity priemoniy ar turimos informacijos panaudojimo.
31 Taip pat vertinimo metu neidentifikuota atvejy, kuomet institucijos iki FM rekomendacijy pateikimo 2010 m. būty naudojusios savo sudarytus finansiniy instrumenty sąrašus.
Vertinant tiksliniy veiksmy ir ypač kryžminiy patikry panaudojimą galima teigti, kad tai – viena efektyviausiy dvigubo finansavimo kontrolės priemoniy. Tai jrodo ir OLAF pavyzdys32 – pagrindinės procedūros atliekant tyrimus dėl galimo dvigubo finansavimo atvejo susijusios su projekty patikromis vietoje. Interviu metu apklausus jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojus, nepavyko nustatyti nė vieno projekty kryžminiy patikry vietoje atlikimo atvejo. Tai galima paaiškinti tuo, kad jos paminėtos FM rekomendacijose, atsakingoms institucijoms išplatintose prieš mažiau nei pusę mety. Verta pažymėti, kad dauguma apklaustyjy šią priemonę laiko efektyvia, tačiau pabrėžia, jog tinkamam rezultatui pasiekti būtinas iki patikros atlikimo vykdomy procedūry atlikimo tikslumas, t.y. prieš vykstant j patikrą vietoje turi būti atliekama išsami analizė nustatant galimą riziką bei surenkant visą reikalingą informaciją.
Apibendrinant svarbu pabrėžti, kad tinkamy priemoniy parinkimas ne tik padeda užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, bet ir smarkiai sumažina kity ištekliy poreikj. Galima daryti išvadą, kad didžiausią jtaką daro su informacijos valdymu susijusios priemonės, kuriy diegimas ir panaudojimas turėty sutapti su pagrindinėmis dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo kryptimis.
2.5.5. Dvigubo finansavimo specifikos supratimas
[vertinus esamas ir nustačius papildomas takoskyras, svarbu jvertinti ne tik turinio, bet ir sisteminius klausimus. Tai svarbu dėl dviejy priežasčiy. Pirma, nustatytos takoskyros – tai kompleksinio bei nuolat vykstančio proceso, kuriame veikia visos sistemos elementai, rezultatas. Tokiu būdu nepriklausomai nuo dabartinio proceso rezultaty, pokyčiai sistemoje gali lemti svarbius jo pasikeitimus. Antra, takoskyry užtikrinimo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo išorinės aplinkos, todėl būtina laiku ir kokybiškai reaguoti j jos pokyčius.
Kaip jau minėta Ataskaitos 2.3 skyriuje, ES struktūrinę paramą administruojančiy institucijy darbuotojy administraciniai gebėjimai – svarbi prielaida efektyviam dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry rezultatui užtikrinti. Kartu su naudojama informacija, priemonėmis bei atliekamomis procedūromis jie sudaro finansavimo takoskyry užtikrinimo bei dvigubo finansavimo rizikos prevencijos ir kontrolės sistemos pagrindą.
Interviu su ES paramą administruojančiy tarpiniy institucijy darbuotojais atskleidė, kad institucijy darbuotojai pakankamai supranta dvigubo finansavimo specifiką. Bendra pastebėta tendencija vertinant institucijy darbuotojy dvigubo finansavimo specifikos supratimą – aiški žiniy bei specifikos supratimo lygio priklausomybė nuo administruojamy VP priemoniy ir kity finansiniy instrumenty bei atitinkamo institucijy, su kuriomis bendradarbiaujama, kiekio. Akivaizdu, kad gilesnės žinios apie skirtingus galimus finansavimo šaltinius padidina supratimą apie galimas persidengimo formas bei riziką. Dauguma gerosios praktikos pavyzdžiy buvo nustatyta didesnę patirtj (tiek dėl laiko, tiek dėl administruojamy instrumenty) turinčiose institucijose.
Vertinant skirtumus tarp vadovaujančiosios, tarpiniy bei jgyvendinančiyjy institucijy galima daryti išvadą, kad geriausiai dvigubo finansavimo specifiką supranta jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys. Pirma, jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai dažniau praktiškai susiduria su dvigubo finansavimo rizika (vertindami projekty paraiškas, tikrindami mokėjimy prašymus ir kt.) bei patys naudoja nustatytas finansavimo takoskyras. Antra, jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai dažniausiai dirba keliose skirtingose srityse, kuriose dvigubo finansavimo rizika pasireiškia skirtingu lygiu ir būdais.
Interviu programos metu buvo nustatyti trys pagrindiniai žiniy, susijusiy su dvigubo finansavimo specifikos supratimu, šaltiniai. Jie aptariami detaliau:
◼ teisinis reglamentavimas;
◼ dalyvavimas mokymuose;
◼ asmeninė ir kolegy patirtis.
Teisinis reglamentavimas. Ataskaitos 2.2 skyriuje aprašyta teisės akty analizė parodė, jog ES teisės aktai nustato dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry būtinybę, tačiau jy nedetalizuoja (t.y. jpareigojama užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, nenurodant, kokias procedūras atlikti). Atitinkamos nuostatos perkeltos ir j teisės aktus Lietuvoje. Analizės rezultatai leidžia daryti pirminę prielaidą, kad teisinis dvigubo finansavimo procedūry reglamentavimas nėra pakankamas. Šią prielaidą patvirtina interviu su ES paramą administruojančiomis institucijomis programa.
32 Plačiau žr. 2.2 skyriaus poskyrj „Atsakomybė“.
Tarpiniy institucijy atstovai vieningai teigė, kad dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros nėra tinkamai reglamentuotos. Šiai nuomonei pritarė ir dauguma jgyvendinančiyjy institucijy atstovy. Kita vertus, jdomu pažymėti, kad jgyvendinančiosiose institucijose, turinčiose geriausią dvigubo finansavimo specifikos supratimą bei didžiausią patirtj, išsakyta nuomonė, jog dabartinis reglamentavimas (pagr. – FM rekomendacijos) bei jy patirtis sudaro visą būtiną pagrindą reikiamam dvigubo finansavimo specifikos supratimui ir atitinkamy prevencijos ir kontrolės procedūry vykdymui.
Būtina pažymėti, kad FM rekomendacijos, yra vienintelis rekomendacinio pobūdžio33 dokumentas, detaliau aprašantis dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras bei jy turinj – ne visais atvejais pasiekė savo tiesioginius naudotojus: nebuvo tinkamai išplatintos atitinkamoms institucijoms arba nebuvo paskirstytos atsakingiems darbuotojams institucijy viduje. Institucijy darbuotojai taip pat atkreipė dėmesj j tai, kad, nors FM rekomendacijos – naudingos, nepateikiama praktiniy jose aprašyty procedūry vykdymo pavyzdžiy. Verta pažymėti ir tai, kad minėtos rekomendacijos pasirodė 2008 ir 2010 metais, t.y. jau prasidėjus šiam programavimo periodui.
Mokymai. Kitas svarbus žiniy bei dvigubo finansavimo specifikos supratimo šaltinis – mokymo programos. Interviu programos metu paaiškėjo, kad visy institucijy darbuotojai per vieneriy mety laikotarpj yra bent kartą dalyvavę mokymuose, kuriy dalis buvo skirta dvigubo finansavimo specifikai. Dauguma apklaustyjy teigė, kad visi mokymai buvo teorinio pobūdžio ir pageidavo praktiniy mokymy šioje srityje.
Asmeninė ir kolegη patirtis. Dar vienas žiniy, susijusiy su dvigubo finansavimo specifikos supratimu, šaltinis – institucijy patirtis administruojant ES ir ne ES finansavimo programas. Vertinant institucijy patirtj, galima konstatuoti, kad dvigubo finansavimo specifikos supratimas yra tiesiogiai proporcingas atitinkamoje institucijoje administruojamy priemoniy ir kity finansiniy instrumenty skaičiui bei iš to kylančia bendradarbiavimo su skirtingomis institucijomis būtinybe. Kita vertus, interviu programos rezultatai parodė, kad laikas, skiriamas dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūroms, nėra tiesiogiai priklausomas nuo dvigubo finansavimo specifikos supratimo ir stipriau susijęs su bendru užimtumo lygiu atitinkamoje institucijoje.
2.5.6. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemoje veikia daug dalyviy, todėl informacija ir keitimasis ja tarp sistemos dalyviy yra reikšmingi faktoriai, lemiantys rezultatą. Dėl šios priežasties svarbu jvertinti, ar 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančiy institucijy darbuotojy žinios ir dvigubo finansavimo specifikos supratimas sudaro pirmines prielaidas vykti efektyviam finansavimo takoskyry nustatymo ir dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procesui.
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemoje tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta dviem kryptimis: tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.
Horizontalus bendradarbiavimas tarp institucijy užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją tiesiogiai susijęs su keitimusi informacija. Atsižvelgiant j institucijy funkcijas, keičiamasi šia informacija:
◼ tarpinėse institucijose pagrindinis informacijos poreikis kyla planuojant naujas ar keičiant esamas VP prioritetus jgyvendinančias priemones. Nustatant suderinamumą ir atskyrimo kriterijus nuo kity finansavimo šaltiniy, būtina išsami ir atitinkamai detali informacija apie kity veiksmy programy priemoniy ar finansiniy instrumenty remiamas sritis, veiklas ir pan. Identifikavus persidengimo riziką (ypač tarp jau veikiančiy priemoniy) kyla poreikis atskyrimo kriterijus derinti tarp institucijy;
◼ jgyvendinančiose institucijose naudojama informacija apie kity veiksmy programy priemoniy ar kity finansiniy instrumenty remiamus projektus – vertinant paraiškas projekty atrankos etape bei atliekant mokėjimo prašymy patikrą projekty administravimo etape. Šiuo atveju reikalinga detali informacija apie kity finansavimo šaltiniy finansuojamus projektus (veiklas, išlaidas).
Atsižvelgiant j tai, kad informacija jvardijama kaip svarbiausias sistemos faktorius, jos valdymo priemoniy nepakankamumas kompensuojamas informacija keičiantis tiesiogiai. Taigi bendradarbiavimas tarp institucijy tiesiogiai susietas su jy atliekamomis dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūromis. Nors bendradarbiavimo instrumentai reglamentuoti, institucijos pasigenda su dvigubo finansavimo prevencija susijusiy procedūry reglamentavimo, kuris nustatyty, kokiais konkrečiais atvejais bendradarbiavimas (taip pat besikreipiančios ir atsakančios pusės) turėty vykti. Nustatytos problemos pavyzdys – dėl skirtingo dvigubo finansavimo specifikos supratimo atsirandantys nesusikalbėjimai tarp institucijy. Institucijos,
33 FM rekomendacijos nėra laikomos teisės aktu pagal Lietuvos Respublikos jstatymy ir kity teisės norminiy akty rengimo tvarkos
jstatymo 2 straipsnyje pateikiamą apibrėžimą.
konkrečiu atveju vertinančios dvigubo finansavimo riziką kaip reikšmingą, užklausimai kitai, galimai susijusias priemones administruojančiai institucijai, pastarosios ignoruojami, nejžvelgiant dvigubo finansavimo rizikos. Kitas bendradarbiavimo aspektas taip pat yra nulemtas procedūry reglamentavimo trūkumo – priklausomybė nuo institucijos darbuotojy patirties ar tiesiog užimtumo. Taigi minėty procedūry nustatymas leisty ateityje išvengti panašaus pobūdžio institucijy tarpusavio bendradarbiavimo problemy. Informacijos valdymo priemoniy naudojimas bendradarbiavimo poreikj sumažinty apskritai.
Verta paminėti ir dar vieną aspektą, kuris iki šiol nėra jgyvendinamas – tai keitimasis patirtimi bei gerąja praktika. Interviu programa parodė, kad atskirose institucijose galima surasti gerosios praktikos pavyzdžiy, kurie šiuo metu dažniausiai ir lieka institucijos viduje. Keitimasis patirtimi ir gerąja praktika institucijoms padėty ne tik jgyvendinti funkcijas, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, bet ir palengvinty bendradarbiavimą kitose srityse.
Kitas svarbus aspektas – vertikalios krypties bendradarbiavimas. Vertinant tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy bendradarbiavimą, galima teigti, kad jis yra pakankamas. Tarpinės ir jgyvendinančiosios institucijos sprendžia kasdienius einamuosius klausimus, todėl dažnai bendradarbiauja operatyviai.
Kiek kitokia situacija vertinant vadovaujančiosios institucijos santykius su tarpinėmis bei jgyvendinančiosiomis institucijomis. Nors kitose (su dvigubu finansavimu nesusijusiose) srityse bendradarbiaujama nuolat, jau minėtas FM rekomendacijy platinimo pavyzdys34 puikiai atskleidžia, kad bendradarbiavimas nėra pakankamas. Galima daryti prielaidą, kad šiuo konkrečiu atveju tiesiog pritrūko žmogiškojo indėlio.
Interviu programa atskleidė, kad, tarpiniy bei jgyvendinančiyjy institucijy nuomone, vadovaujančioji institucija galėty labiau prisidėti koordinuodama ir horizontalyjj bendradarbiavimą tarp institucijy. Tokios pagalbos pavyzdžiai: jrankio keistis informacija ir gerąja praktika (pvz., elektroninės konferencijos, forumo) tarp institucijy sukūrimas, jpareigojimas institucijoms paskirti kontaktinius asmenis (angl. focal point), atsakingus už klausimy, susijusiy su dvigubo finansavimo rizika, koordinavimą.
Papildomai reikėty jvertinti ir bendradarbiavimą tarp ES struktūrinę paramą bei kity finansiniy instrumenty paramą administruojančiy institucijy. Išanalizavus interviu programos bei gerosios praktikos analizės rezultatus galima teigti, kad bendradarbiavimas su kitomis institucijomis (ypač administruojančiomis EŽF bei EŽŪFKP paramą) dažnai vyksta net sklandžiau nei ES struktūrinės paramos administravimo sistemos viduje. Turbūt vienas pagrindiniy tai lemiančiy veiksniy – teisės aktuose aiškiai nustatyti reikalavimai, susiję su EŽF bei EŽŪFKP paramos atskyrimu nuo kity finansavimo šaltiniy.
34 Apie FM parengtas ir atitinkamai 2008 ir 2010 m. institucijoms išplatintas rekomendacijas dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės interviu programos metu žinojo tik dalis institucijy.
2.6. ES patirties analizė
Vertinimo metu buvo vykdoma ES valstybiy vadovaujančiyjy institucijy atstovy apklausa. Šiame skyriuje pateikiami apibendrinti keturiose valstybėse (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje) vykdomy dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry analizės rezultatai bei pirminiy ir antriniy informacijos šaltiniy (finansiniy priemoniy/programy/mechanizmy/kt. informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai ir kt.) analizės metu identifikuoti kity ES valstybiy gerosios praktikos pavyzdžiai.
ES valstybiη praktikos analizė
Išanalizavus Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos vadovaujančiyjy institucijy pateiktus atsakymus apie jy šalyse vykdomas dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, pastebėta, kad jos iš esmės panašios bei atitinka praktiką, taikomą Lietuvoje. Toliau pateikiami svarbiausi pastebėjimai, apimantys sritis, kuriose pastebėti skirtumai su kitomis ES valstybėmis ar identifikuoti gerosios praktikos pavyzdžiai.
Lenkija. Pagrindinės priemonės, naudojamos užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę:
◼ kryžminės deklaruoty išlaidy patikros ir projekty patikros vietoje;
šiai priemonei, taikomai nuo 2009 mety pradžios, skiriamas didžiausias dėmesys. Vykdomos keliy tipy patikros: programinės (taikomos projekty vykdytojams, jgyvendinantiems kelis projektus veiksmy programoje), horizontaliosios (taikomos projekty vykdytojams, jgyvendinantiems kelis projektus, finansuojamus ES struktūrinės paramos arba EŽF ir EŽŪFKP lėšomis), tarpperiodinės (taikomos projekty vykdytojams, jgyvendinantiems kelis projektus skirtingais programavimo periodais, finansuojamus iš ES struktūrinės paramos lėšy). Pasirašytas trišalis susitarimas tarp ES struktūrinę paramą, EŽF ir EŽŪFKP administruojančiyjy institucijy dėl keitimosi informacija, reikalinga kryžminėms patikroms atlikti. Vadovaujančiosios institucijos darbuotojai turi priėjimą prie EŽF ir EŽŪFKP informaciniy sistemy. Vykdant visy trijy minėty tipy kryžmines patikras tarp ES struktūrinės paramos priemoniy reguliariai atsitiktiniu būdu atrenkami projekty vykdytojai, kurie bus tikrinami – mažiausia patikros imtis – 5% paramos gavėjy. Patikros metu jy deklaruotos išlaidos patikrinamos 100%;
◼ pareiškėjy deklaracijos apie kitus vykdomus projektus teikiant paraišką;
◼ demarkaciniai reikalavimai reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami Koordinavimo komitete (Coordination Committee of NSRF), tiesiogiai bendradarbiaujant su ES struktūriniy fondy veiksmy programy ir Regiony plėtros veiksmy programos stebėsenos komitetais bei EŽF ir EŽŪFKP paramą administruojančiomis institucijomis;
◼ PVM kontrolė – kartu su Lenkijos mokesčiy inspekcija.
Latvija. Veiksmy programose numatyti demarkaciniai reikalavimai, susiję su ES struktūrinės paramos tarpusavyje bei su EŽF ir EŽŪFKP atskyrimu. [gyvendinančiosios institucijos, naudodamos informacinę sistemą, atlieka paraišky patikros procedūras bei projekty jgyvendinimo etape tikrina deklaruotas išlaidas. Toliau pateikiame keletą dėmesio verty pastebėjimy apie Latvijoje naudojamas priemones dvigubo finansavimo prevencijai ir kontrolei užtikrinti:
◼ vadovaujančioji institucija reguliariai informuoja institucijas, atsakingas už ES struktūrinės paramos administravimą, apie projektus, kuriems patvirtintas finansavimas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo arba Norvegijos finansinio mechanizmo lėšy;
◼ Finansy ministerijos atstovai dalyvauja Latvijos KPP bei EŽF stebėsenos komitety posėdžiuose;
◼ parengti metodiniai nurodymai projekty vykdytojams, kuriuose nurodyta, kokius dokumentus jie turi pateikti jgyvendinančiajai institucijai apie projekto darbo užmokesčio išlaidas, kad jie užtikrinty dvigubo finansavimo prevenciją;
◼ 2007 metais atliktas dvigubo finansavimo teisinio reglamentavimo vertinimas.
Estijoje vykdomos dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūros visiškai atitinka Lietuvoje taikomą praktiką. Veiksmy programose yra nustatyti atskyrimo kriterijai nuo kity veiksmy programy bei EŽF ir EŽŪFKP. Projekty atrankos etape pareiškėjas turi patvirtinti, ar yra gavęs paramos iš kity šaltiniy. Atitinkamą patikrą, siekiant jsitikinti pareiškėjo pateiktos informacijos tikslumu, atlieka ir jgyvendinančioji institucija. Visy ES struktūrinės paramos lėšy gavėjy sąrašai yra skelbiami internete.
Projekty jgyvendinimo metu pagrindinės procedūros apima mokėjimo prašymy tikrinimą bei projekty patikras vietoje. Tikrinant deklaruotas išlaidas naudojama informacinė sistema (SFMIS atitikmuo), kurioje kaupiama
informacija apie visus ES struktūriniy fondy lėšomis finansuojamus projektus bei apmokėjimui pateikiamas sąskaitas faktūras. Pateiktos sąskaitos faktūros patikrinamos minėtoje informacinėje sistemoje ir pažymimos, tuo panaikinant riziką, kad jos gali dar kartą būti teikiamos apmokėti.
Rumunija. Dvigubo finansavimo prevencija prasideda nuo veiksmy programy, kuriose aprašytos skirtingy finansavimo šaltiniy derinimo galimybės bei atskyrimo kriterijai. Projekty atrankos etape pareiškėjai privalo pateikti informaciją apie visą paramą, gaunamą iš kity finansavimo šaltiniy. Patikrai projekty atrankos ir jgyvendinimo etapuose naudojama ES struktūrinės paramos informacinė sistema. Toliau aprašytos priemonės, kurios skiriasi nuo vieningos ES šaliy praktikos:
◼ pasirašyti susitarimy protokolai tarp jgyvendinančiyjy institucijy, administruojančiy jvairiy finansiniy instrumenty lėšas (ES struktūriniy fondy, EŽF ir EŽŪFKP) dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės tikslais;
◼ šalies mastu rengiamas Jungtinis plėtros planas (angl. The Integrated Development Plan), kuriame aprašomi kiekviename regione numatomi vykdyti projektai, nepriklausomai nuo jy finansavimo šaltinio (ES struktūrinės paramos lėšy, nacionalinio biudžeto finansavimo, kity finansiniy instrumenty ir kt.);
◼ Tarpinstitucinio bendradarbiavimo tikslais kuriamos teminės, konkrečiam klausimui spręsti skirtos darbo grupės, j kurias jeina skirtingy finansavimo šaltiniy lėšas administruojančios institucijos.
Kiti gerosios praktikos pavyzdžiai
Anglija. Anglijoje vykdomos East Midlands regiono 2007–2013 m. ERPF konkurencingumo veiksmy programos priede pateikiama demarkacinė lentelė su atskyrimo nuo EŽF ir EŽŪFKP kriterijais. Pagrindinis jos privalumas – grafinis demarkaciniy kriterijy pavaizdavimas, apimantis visus veiksmy programos prioritetus. Demarkacinės lentelės pavyzdys pateikiamas 7 priede.
Škotija. Žemutinės ir Aukštutinės Škotijos programos (ERDF ir ESF veiksmy programos) aprašyme35 pateikiami demarkaciniai reikalavimai dėl ES struktūriniy fondy paramos atskyrimo tarpusavyje tarp ERPF ir ESF priemoniy, taip pat su EŽF, EŽŪFKP, ES tyrimy programomis (7-oji tyrimy programa, CIP), EIF ir EIB paskoly instrumentais bei ES mokymosi visą gyvenimą programomis.
Bulgarija. Bulgarijos struktūriniy fondy veiksmy programose nustatytos demarkacinės ribos su EŽŪFKP36. Pagrindiniai naudojami atskyrimo kriterijai yra:
◼ teritorijy grupė, t.y. 231 iš 264 savivaldybiy priskiriamos kaimo vietovėms (pagal nacionalinę klasifikaciją), kurios gali pretenduoti j EŽŪFKP paramą;
◼ gyvenviečiy/savivaldybiy dydis. Turizmo srityje savivaldybės, turinčios daugiau nei 10000 gyventojy, pretenduoja j struktūriniy fondy paramą, o turinčios mažiau nei 10000 gyventojy – j EŽŪFKP paramą;
◼ paramos gavėjai. Pvz., EŽŪFKP paramos gavėjais turizmo srityje gali būti tik registruoti žemės ūkio produkcijos gamintojai ar smulkios jmonės kaimo vietovėse;
◼ veikly tipas ir mastas; struktūriniy fondy ir EŽŪFKP parama padalinta pagal finansuojamas sritis. Struktūriniai fondai finansuoja paveldo objekty atstatymą, savo ruožtu EŽŪFKP remia tik smulkiy vietinės reikšmės kultūrinio paveldo paminkly atstatymą kaimo vietovėse.
Struktūriniy fondy paramą Bulgarijoje administruojančios institucijos naudoja informacinę sistemą UMIS37, kurioje kaupiami duomenys apie finansuojamus projektus, paramos gavėjus, išmokėtas lėšas ir kt. UMIS turi sąsają su SAP buhalterinės apskaitos programa, o tai užtikrina pripažinty tinkamomis finansuoti ir apmokėty išlaidy kontrolę. Dvigubo finansavimo prevencijos tikslais 2010 m. gegužės mėnesj pasirašytas susitarimas bei Techninė užduotis su EŽF bei EŽŪFKP vadovaujančiąja institucija („Fisheries and Aquacultures“) dėl sąsajos tarp UMIS ir EŽF bei EŽŪFKP informaciniy sistemy sukūrimo, taip pat atliktas duomeny perdavimo testavimas. [gyvendinus šj projektą ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos turės galimybę atlikti kryžminę paramos gavėjy bei deklaruojamy išlaidy patikrą keliy fondy duomeny bazėse.
Projektη duomenη bazės
35 Šaltinis: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx.xx/Xxxxxxxxxxxx/0000/00/00000000/0
36 Šaltinis: Bulgarijos kaimo plėtros programos vertinimas (2008).
37 UMIS (ang. Unified Management Information System) – Lietuvoje naudojamos SFMIS atitikmuo.
Europos Komisija. Europos Komisija tiesiogiai administruoja apie 20% visos ES skiriamos paramos. Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijy bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 30 straipsnis teigia, kad Europos Komisija „ tinkamu būdu pateikia informaciją apie lėšy iš jos valdomo biudžeto gavėjus, kai biudžetas vykdomas centralizuotu būdu ir tiesiogiai jos departamenty, bei informaciją apie lėšy, kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus“. Šiuo tikslu naudojamos viešai publikuojamos projekty ir paramos gavėjy (projekty vykdytojy) duomeny bazės.
Financial Transparency System
Vienas iš projekty duomeny baziy naudojimo praktikos pavyzdžiy – Europos Komisijos skaidrumo iniciatyva. 2008 metais jdiegta Finansinio skaidrumo sistema (ang. „Financial Transparency System”) suteikia prieigą prie informacijos apie ES paramos, kurią skirsto EK, gavėjus. Duomenys yra prieinami duomeny bazėje internete, adresu: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxx/xxx/xxxxx_xx.xxx . Joje suteikiamas priėjimas prie:
◼ privalomos informacijos: paramos gavėjo pavadinimas, valstybė, pašto indeksas, paramos suma ir rūšis, atsakingas departamentas bei metai, kuriais finansuojama suma apskaityta biudžete;
◼ pasirenkamos informacijos: tema, veiklos rūšis, koordinatorius, EK finansuojama projekto išlaidy dalis.
Ši duomeny bazė – pagrindinis jrankis, galintis padėti vadovaujančiosioms, tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms nustatyti dvigubo finansavimo riziką, susijusią su ES parama, kurią administruoja EK. Rizikos valdymo tikslais EK duomeny bazė turėty būti nuolat naudojama kaip informacijos šaltinis, kuris padėty vykdyti kryžmines patikras projekty ir veikly, kurie gali būti finansuojami pagal kitus ES finansinius instrumentus.
Beneficiaries of EU Cohesion Policy
xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxxxxxx/xxxxx_xx.xxx – šiame puslapyje internete pateikiamas ES paramos, teikiamos iš Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondy, žemėlapis. Jame pateikiamos nuorodos j ES šaliy nariy sudarytus paramos gavėjy sąrašus (informacijos šaltinius). Informacija apima ir bendradarbiavimo tarp sieny programą.
Beneficiaries of External Cooperation Programmes (CSR search tool)
Dalis ES paramos skiriama per EuropeAid vystymo ir bendradarbiavimo programą. Ši parama skirta ne ES šalims ir jy bendradarbiavimui su ES narėmis paremti. Tačiau j projektus gali būti jtraukiamos ir ES šaliy nariy organizacijos (Lietuvai aktualus Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentas, kuris jtraukia bendradarbiavimą su ES Ryty kaimynėmis). Duomenys prieinami duomeny bazėje internete, adresu: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx_xx.xxx. Tame pačiame puslapyje pateikiami sąrašai projekty, finansuojamy bendrai ES ir Jungtiniy Tauty, Pasaulio banko ir kity tarptautiniy organizacijy lėšomis (2007–2009 m. laikotarpiu).
2.7. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos tobulinimo galimybės
2.7.1. Gerosios praktikos pavyzdžiai ir jη panaudojimo galimybės
Kokie galėty būti takoskyry gerosiospraktikos pavyzdžiai?
Vertinant esamas finansavimo takoskyras ir jy nustatymo bei stebėsenos sistemą, svarbu nustatyti procedūras, procesus bei kitas priemones, kurie, taikomi visos sistemos mastu, prisidėty prie dvigubo finansavimo rizikos prevencijos ir kontrolės. Ypač turėty būti akcentuojamos procedūros, nereglamentuotos teisės aktuose, tačiau de facto veikiančios kaip finansavimo takoskyry nustatymo bei dvigubo finansavimo rizikos prevencijos ir kontrolės sistemos dalis. Būtent tokios praktikos identifikavimas ir pritaikymas visos sistemos mastu turėty tapti vienu efektyviausiy finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos bei dvigubo finansavimo rizikos prevencijos ir kontrolės sistemy tobulinimo aspekty.
Atsakymas j klausimą suformuotas remiantis interviu su struktūriniy fondy paramą administruojančiomis institucijomis sesijos bei susirašinėjimo su kity ES nariy vadovaujančiyjy institucijy darbuotojais rezultatais – gauti atsakymai iš atitinkamy Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Rumunijos institucijy. Keletas pavyzdžiy pateikiama remiantis kity ES šaliy (atlikta pasirinktinė analizė), administruojamos ES paramos veiksmy programose pateikiamy demarkaciniy reikalavimy bei Europos Komisijos susijusios praktikos analiziy rezultatais.
Toliau apibendrintai pateikiami pagrindiniai nustatyti gerosios praktikos pavyzdžiai ES struktūrinę paramą administruojančiose institucijose.
Tarpinės institucijos
◼ Valstybės projektη konkursai. Kai kuriose tarpinėse institucijose (identifikuota Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijose) valstybės projektams nustatyti rengiami vidiniai išankstiniai konkursai, kuriy metu projektai nueina ilgą kelią. Dar tarpinėje institucijoje su jais detaliai susipažjstama – tai sudaro prielaidas iki projekto paraiškos vertinimo jgyvendinančiojoje agentūroje identifikuoti galimus persidengimus su kitomis priemonėmis ar finansiniais instrumentais. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad tokiomis sąlygomis atsiranda kitokio pobūdžio rizika (pvz., korupciniy veiksmy).
◼ Reikalavimai pareiškėjams. Priemoniy, kurios iš anksto identifikuojamos kaip rizikingos (persidengiančios su kitais finansavimo šaltiniais), projekty finansavimo sąlygy aprašuose jtraukiama sąlyga, kad pareiškėjas turi pristatyti atitinkamos institucijos, administruojančios persidengiantj finansavimo šaltinj, pasirašytą raštą, jog pareiškėjas nėra gavęs (arba yra gavęs) paramos pagal kitą priemonę ar programą (atitinkami reikalavimai nustatomi ir paraiškos projektui finansuoti B dalyje). Tokiu būdu užtikrinamas informacijos apie kitus pareiškėjo vykdytus projektus tikslumas ir patikimumas.
◼ Atstovai Projektη atrankos komitetuose. Tarpiniy institucijy atstovai dažnai dalyvauja susijusiy (pagal kuruojamą sritj) kity priemoniy ar finansiniy instrumenty projekty atrankos komitetuose. Ši aplinkybė leidžia identifikuoti projektus ir pareiškėjus, kurie jau yra gavę paramą pagal tarpinės institucijos administruojamas priemones.
◼ Vertinimai. Dalis tarpiniy institucijy (pvz., Švietimo ir mokslo ministerija), atlikdamos tarpinius administruojamy struktūrinės paramos priemoniy vertinimus, j juos jtraukia klausimus, susijusius su finansavimo takoskyry ir dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimu38.
Įgyvendinančiosios institucijos
◼ Vidinės duomenη bazės. [gyvendinančiosiose agentūrose (pvz., CPVA) yra naudojamos vidinės administruojamy projekty duomeny bazės, apimančios visus administruojamus finansinius instrumentus (tarp jy – ir struktūrinę paramą). Jos panaudojamos atliekant dvigubo finansavimo prevencijos procedūras projekty atrankos bei administravimo etapuose – tikrinant, ar pareiškėjas arba projekto vykdytojas negauna finansavimo iš kity (tarp jy – ir persidengiančiy) šaltiniy. Vienas pagrindiniy tokiy duomeny baziy privalumy – sutaupomas laikas ir žmogiškieji ištekliai.
38 Interviu programos metu identifikuoti vertinimai buvo dar tik planuojami arba ką tik prasidėję, todėl detalesnė informacija apie vertinimo eigą ar rezultatus negauta.
◼ Keitimasis informacija. [gyvendinančiosios institucijos savo iniciatyva keičiasi informacija su institucijomis, administruojančiomis kitus finansinius instrumentus. Informacija apima duomenis apie administruojamus projektus bei projekty vykdytojus (pvz., CPVA, bendradarbiaudama su NMA, apsikeitė informacija apie administruojamus projektus. Ši informacija buvo panaudota dvigubo finansavimo prevencijos procedūroms atlikti.)
◼ Rizikos vertinimas. Nors projekty rizikos, tarp jy – ir dvigubo finansavimo vertinimas – reglamentuotas procesas, dalis jgyvendinančiyjy institucijy išplėtė tam skirtas procedūras: kas ketvirtj organizuojami vidiniai rizikingy projekty aptarimai (CPVA, LVPA), naudojamos vidinės rizikingy projekty duomeny bazės (CPVA) kaupiant reikšmingą informaciją.
Užsienio šaliη geroji praktika
Pateikiame kelis gerosios praktikos pavyzdžius, nustatytus analizuojant užsienio šaliy praktiką. Išsamūs analizės rezultatai pateikiami 2.6 skyriuje.
Anglija. East Midlands 2007–2013 ERPF Konkurencingumo veiksmy programoje nustatyty demarkaciniy lenteliy pavyzdys pateiktas 7-ajame priede.
Bulgarija. Struktūriniy fondy paramą Bulgarijoje administruojančios institucijos naudoja informacinę sistemą UMIS39, kurioje kaupiami duomenys apie finansuojamus projektus, paramos gavėjus, išmokėtas lėšas ir kt. UMIS turi sąsają su SAP buhalterinės apskaitos programa – tai užtikrina pripažinty tinkamomis finansuoti ir apmokėty išlaidy kontrolę. Dvigubo finansavimo prevencijos tikslais 2010 m. gegužės mėnesj pasirašytas susitarimas bei Techninė užduotis su EŽF bei EŽŪFKP vadovaujančiąja institucija („Fisheries and Aquacultures“) dėl sąsajos tarp UMIS ir EŽF bei EŽŪFKP informaciniy sistemy sukūrimo, taip pat atliktas duomeny perdavimo testavimas. [gyvendinus šj projektą, ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos turės galimybę atlikti kryžminę paramos gavėjy bei deklaruojamy išlaidy patikrą keliy fondy duomeny bazėse.
Europos Komisija. Kitas gerosios praktikos pavyzdys – Europos Komisijos skaidrumo iniciatyva. Europos Komisija tiesiogiai administruoja apie 20% visos ES skiriamos paramos bei skelbia informaciją apie finansuojamus projektus ir projekty vykdytojus. Viešai prieinami šie informacijos šaltiniai (plačiau žr. 2.6 skyriy):
◼ Financial Transparency System. Informacija apie ES paramos, kurią skirsto EK, gavėjus;
◼ Beneficiaries of EU Cohesion Policy. ES paramos, teikiamos iš Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondy, žemėlapis su nuorodomis j ES šaliy nariy sudarytus paramos gavėjy sąrašus (informacijos šaltinius);
◼ Beneficiaries of External Cooperation Programmes. Informacijos apie EuropeAid vystymosi ir bendradarbiavimo programos finansuojamus projektus ir projekty vykdytojus.
Šios duomeny bazės – pagrindinis jrankis, galintis padėti vadovaujančiosioms, tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms identifikuoti dvigubo finansavimo riziką, susijusią su ES parama, kurią administruoja EK. Rizikos valdymo tikslais EK duomeny bazės turėty būti nuolat naudojamos kaip informacijos šaltinis, kuris padėty vykdyti kryžmines patikras projekty ir veikly, kurie gali būti finansuojami pagal kitus ES finansinius instrumentus.
Rumunija. Šalies mastu rengiamas Jungtinis plėtros planas (angl. The Integrated Development Plan), kuriame aprašomi kiekviename regione numatomi vykdyti projektai, nepriklausomai nuo jy finansavimo šaltinio (ES struktūrinės paramos lėšy, nacionalinio biudžeto finansavimo, kity finansiniy instrumenty ir kt.);
2.7.2. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūrη tobulinimas
Kaip turėty būti patobulintos paraišky vertinimo, projekty administravimo, patikry vietoje vykdymo procedūros, užtikrinančios dvigubo finansavimo prevenciją?
Vieną svarbiausiy vaidmeny, siekiant išvengti dvigubo finansavimo atvejy, atlieka jgyvendinančiosios institucijos. Būtent projekty administravimo etape priimamas sprendimas dėl išlaidy tinkamumo bei finansavimo skyrimo. Todėl tuo metu atliekamos vienos paskutiniy procedūry, užtikrinančiy dvigubo finansavimo rizikos prevenciją ir kontrolę.
39 UMIS (ang. Unified Management Information System) – Lietuvoje naudojamos SFMIS atitikmuo.
[gyvendinančiyjy institucijy, vykdančiy 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos administravimą, vidaus tvarkos aprašy analizė parodė, kad institucijose taikomos iš esmės identiškos procedūros, susijusios su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole. Apibendrinant jas galima suskirstyti j dvi grupes:
◼ prevencinės procedūros – tai projekty atrankos etape atliekamos procedūros, ar pareiškėjas arba projektas nėra gavęs/neplanuoja gauti paramos iš kity finansavimo šaltiniy; pareiškėjy deklaracijos ir kt.;
◼ kontrolės procedūros – tai mokėjimo prašymy patikros metu vykdomas sąskaity faktūry tikrinimas, projekty patikry vietoje metu atliekamos procedūros.
Galimi jgyvendinančiyjy institucijy vykdomy procedūry patobulinimai identifikuoti trijose pagrindinėse srityse, kurios prisidėty prie dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo.
Informacijos valdymas. Reikšmingiausi procedūry, užtikrinančiy dvigubo finansavimo prevenciją, patobulinimai susiję su informacijos valdymu. Efektyviausias sprendimas – ES struktūrinės paramos ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazė. Šiuo metu administruojant ES struktūrinę paramą SFMIS kaupia duomenis tik apie struktūriniy fondy paramą gavusius projektus ir pareiškėjus. Reikšmingiausias teigiamas poveikis būty pasiektas jdiegus duomenis apie visy Lietuvoje administruojamy finansiniy instrumenty finansuojamus projektus valdančią priemonę (pvz., duomeny bazę, informacinę sistemą). ES struktūrinės paramos ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazės panaudojimas svariai prisidėty tobulinant paraišky vertinimo, projekty administravimo, patikry vietoje vykdymo procedūras. Plačiau minėtos duomeny bazės panaudojimo galimybės atliekant konkrečias procedūras analizuojamos atsakant j techninės specifikacijos 15 klausimą.
Institucijη bendradarbiavimas. Kita sritis, galinti svarbiai prisidėti tobulinant procedūras, užtikrinančias dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę – efektyvus institucijy bendradarbiavimas. Jis galėty pasireikšti dviem pagrindinėmis kryptimis: keičiantis informacija, susijusia su paraiškomis ir jgyvendinamais projektais, bei dalijimusi gerąja praktika.
Pirmuoju atveju tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir keitimasis svarbia informacija ypač aktualus nejgyvendinus anksčiau minėty informacijos valdymo priemoniy – siekiant atlikti pareiškėjo pateiktos informacijos apie kitus vykdomus projektus kontrolę, identifikuoti veiklas, finansuotas iš kity šaltiniy. Interviu programos rezultatai parodė, kad nemaža dalis institucijy pasigenda ir atitinkamo reglamentavimo, nustatančio bendradarbiavimo procedūras dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės metu. Pagrindinė tokio poreikio priežastis – dėl skirtingo dvigubo finansavimo specifikos supratimo atsirandantys nesusikalbėjimai tarp institucijy (pvz., institucijoms skirtingai vertinant dvigubo finansavimo riziką konkrečiu atveju gali būti ignoruojami kitos institucijos užklausimai).
Interviu programos rezultatai taip pat atskleidė, kad jgyvendinančiosios institucijos atlieka tam tikras procedūras bei veiksmus, kurie gali būti identifikuojami kaip gerosios praktikos pavyzdžiai40. Šios praktikos pavyzdžiy susisteminimas turėty sudaryti pagrindą antrajai tarpinstitucinio bendradarbiavimo krypčiai. Be to, būtina keistis patirtimi siekiant diskutuoti temomis dėl dvigubo finansavimo rizikos bei galimybės suvienodinti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras.
Procedūrη reglamentavimas ir unifikavimas. Kitas aspektas, ypač aktualus tokiose srityse, kaip dvigubo finansavimo prevencija, – procedūry suvienodinimas ar standartiniy procedūry paketo pateikimas. Tai mažiau patirties turinčioms institucijoms suteikty reikiamą pagrindą tinkamai atlikti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, o vadovaujančiajai institucijai – jrankj atlikti procedūry vykdymo kontrolę.
Kita vertus, būtina paminėti, kad institucijose, turinčiose didžiausią skirtingy finansiniy instrumenty administravimo patirtj, dalis dvigubo finansavimo prevencijai ir kontrolei skirty procedūry nėra nustatytos vidaus tvarkos aprašuose, tačiau būtent dėl iš to kylančio lankstaus jy taikymo pasiekia tinkamy rezultaty. Todėl vienody procedūry jvedimas turėty būti grindžiamas išsamios gerosios praktikos pavyzdžiy analizės rezultatais. Alternatyvus pasiūlymas procedūroms suvienodinti – pratęsti esamą rekomendacijy teikimo praktiką, kad būty pasiekta rekomendacijy praktinio jgyvendinimo kontrolė.
Anksčiau aprašyti patobulinimai gali būti pritaikomi visose projekty atrankos bei projekty administravimo etapy veiklose. Be išvardinty patobulinimy minėtose srityse, galimi patobulinimai atskirai vykdant projekty atrankas, patikras vietoje bei administruojant. Pateikiami apibendrinti šie dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry tobulinimo pasiūlymai.
◼ Paraiškη vertinimas
Be jau jgyvendinamy jpareigojimy pareiškėjams suteikti informaciją apie jy gautą, gaunamą ar planuojamą gauti finansavimą, j sutarties sąlygas gali būti jtraukiamas jpareigojimas pranešti apie naują paramą iš kity finansavimo šaltiniy/naujai vykdomus projektus projekto jgyvendinimo metu. Taip pat PFSA ir sutarties sąlygose galėty būti nustatytas jpareigojimas pareiškėjams pateikti atitinkamos institucijos patvirtinimą, kad pareiškėjas nėra gavęs paramos pagal tam tikrą finansinj instrumentą. Šis reikalavimas galėty būti taikomas priemonėms, kuriy finansuojamos veiklos aiškiai kertasi su kity finansiniy instrumenty finansuojamomis veiklomis. Šio reikalavimo jgyvendinimas reikalauja pirminio indėlio – besikertančiy priemoniy identifikavimo.
◼ Projektη administravimas
Pagrindiniai projekty administravimo etapo patobulinimai susiję su mokėjimo prašymy patikros procedūromis ir jy metu jgyvendinamomis informacijos valdymo priemonėmis. Tai susiję su faktu, kad siekiant jvertinti išlaidy tinkamumą, išlaidas patvirtinantys dokumentai turėty būti sutikrinami su finansine informacija, gauta iš visas galimai persidengiančias priemones administruojančiy institucijy. Duomeny bazės informacija galėty būti naudojama rangos, tiekimo ir paslaugos sutarčiy patikros metu vertinant perkamą objektą. Taip pat reikėty apsvarstyti galimybę vesti projekty, kuriy tinkamos finansuoti išlaidos yra darbo užmokestis, darbuotojy darbo laiko apskaitą. naudojant duomeny bazes. Kaip alternatyvus pasiūlymas turėty būti svarstoma galimybė pasinaudoti VMI ar
„Sodros“ duomeny bazėmis (pvz., sekant, ar finansuojamą projektą administruojantis darbuotojas neviršija leistino darbo valandy limito administruodamas ir kitus projektus, finansuojamus iš kity (ar to paties) šaltiniy. Su informacijos valdymu susijęs ir galimas SFMIS praplėtimas, prijungiant kity finansiniy instrumenty informaciją (pvz.: EŽF ar EŽŪFKP).
◼ Patikrη vietoje vykdymas
Pagrindinis aspektas, leidžiantis tobulinti projekty patikrą vietoje vykdant dvigubo finansavimo rizikos jvertinimą – vykstant j patikrą vietoje turėti detalią informaciją, j kurj jeina ir išankstinis dvigubo finansavimo rizikos jvertinimas. Kita galima tobulinimo sritis – pareiškėjy ir projekty vykdytojy informavimas, kad jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojai, atlikdami projekty patikras vietoje, gali tikrinti projekto vykdytojo ir jo partnerio (-iy) ūkinę veiklą ne tik tiek, kiek ji yra susijusi su tikrinamo projekto jgyvendinimu41, tačiau, kaip numato FM rekomendacijos, tiek, kiek tai reikalinga dvigubo finansavimo prevencijai ir kontrolei užtikrinti. Siekiant išvengti galimy nesklandumy bendraujant su projekty vykdytojais, rekomenduojama šią nuostatą jtraukti j teisės aktus ar sutarties sąlygas.
2.7.3. Duomenη baziη panaudojimo galimybės
Kiek tikslinga ir kokios yra galimybės dvigubo finansavimo prevencijai užtikrinti, sudaryti ir naudoti 2007– 2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazes/sąrašus? Analizės pagrindimui pateikti tokio sąrašo pavyzdj surenkant duomenis apie vertinimus/tyrimus, susijusius su struktūriniy fondy finansuojamomis sritimis nuo 2000 m.
Vertinant finansavimo takoskyry užtikrinimo bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemą, kokybiška informacija ir efektyvus jos valdymas sudaro esminj pagrindą siekiant išvengti dvigubo finansavimo atvejy. Informacijos, ypač didelio jo kiekio valdymas, pradedant jos surinkimu, apdorojimu, panaudojimu bei baigiant nuolatine stebėsena, reikalauja žmogiškyjy bei kity ištekliy, kurie galėty būti panaudojami vykdant kitas su ES struktūrinės paramos administravimu susijusias procedūras. Dėl šios priežasties būtina išanalizuoti visas priemones, galinčias palengvinti informacijos valdymą. Didžiausias galimybes šioje srityje suteikia informacijos valdymui naudojamos duomeny bazės. Turi būti vertinamas tiek minėtos duomeny bazės sudarymo tikslingumas (kokią naudą duoty tokios duomeny bazės valdymas?), tiek galimybės (ar gaunama nauda atitikty patiriamus kaštus?).
Tikslingumas. Siekiant jvertinti duomeny bazės panaudojimo tikslingumą reikia jvertinti konkrečius informacijos valdymo poreikius bei duomeny bazės naudojimo informacijos analizei pranašumą prieš šiuo metu praktikoje naudojamas procedūras.
Pirminis poreikis naudoti informaciją apie vykdytus projektus bei jy jgyvendinimui finansuotas veiklas, išlaidas bei kartu naudoti tokią duomeny bazę atsiranda projekty atrankos etape, kuomet atliekant projekty vertinimą jgyvendinančiosios institucijos turi jvertinti galimą pateiktoje projekto paraiškoje suplanuoty veikly ir su jy jgyvendinimu susijusiy išlaidy persidengimą su pagal kitas pareiškėjo pateiktas paraiškas suplanuotomis veiklomis ir/arba pagal sudarytas paramos sutartis jgyvendinamomis veiklomis (atitinkamai
ES struktūrinės paramos ir kity finansavimo šaltiniy). Duomeny bazės valdymas užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją prisidėty dviejose srityse: identifikuojant persidengimo galimybę (pareiškėjo jau jgyvendinamus projektus ar pateiktas kitas paraiškas) bei detaliau analizuojant galimai persidengiančias veiklas.
Pirma, iš esmės tokios duomeny bazės valdymas projekty atrankos etape galėty pakeisti šiuo metu taikomas pareiškėjo informacijos apie kitus vykdomus projektus pildymo paraiškos dėl projekty finansavimo B dalyje procedūras arba veikti, kaip jy kontrolės mechanizmas. Žinoma, darant prielaidą, kad pareiškėjai patys pateikia tik teisingą ir išsamią informaciją apie vykdytus ir vykdomus projektus bei pateiktas kitas paraiškas, duomeny bazė veikty kaip kontrolės mechanizmas. Šiuo metu jgyvendinančiyjy institucijy vykdomos procedūros suteikia galimybę patikrinti tik pareiškėjo pateikiamos informacijos teisingumą, bet ne išsamumą.
Antra, duomeny valdymas reikšmingai prisidėty identifikuojant galimai persidengiančias veiklas ir išlaidas. Naudojantis vieninga duomeny baze būty efektyviai naudojami ir kitoms procedūroms atlikti nukreipiami žmogiškieji ištekliai. Trečia, duomeny bazėje kaupiama informacija apie vykdytus projektus ir jy finansuotas veiklas padėty identifikuoti jau vykdytas ir finansuotas veiklas ir išlaidas, neprisirišant prie pareiškėjo ar projekto vykdytojo, pvz., identifikuojant persidengimus pagal investicijy objektą, jsigyjamą turtą, geografinę teritoriją ir pan. Ketvirta, būtina paminėti, kad duomeny bazės naudojimas prisidėty prie dvigubo finansavimo procedūry unifikavimo bei suteikty galimybę atsakingoms institucijoms kontroliuoti ty procedūry vykdymą. Pagal projekty atrankos etape identifikuotą dvigubo finansavimo riziką projekty jgyvendinimo etape taip pat būty parenkamos atitinkamos kontrolės procedūros.
Projekty jgyvendinimo etape didžiausias išsamios informacijos apie kity priemoniy ir finansavimo šaltiniy finansuojamas veiklas ir išlaidas poreikis jaučiamas mokėjimo prašymy patikros metu. Duomeny bazės, kurioje kaupiami duomenys apie keliy finansavimo šaltiniy paramą, pagalba būty galima atlikti pirminiy dokumenty patikrą (pvz., šiuo metu SFMIS vykdoma sąskaity faktūry patikra apimty ir EŽF bei EŽŪFKP finansuotas sąskaitas). Akivaizdu, kad tokios patikros galimybės reikšmingai sumažinty dvigubo finansavimo riziką ir nepareikalauty daug papildomy ištekliy.
Duomeny bazės informcija taip pat galėty būti naudojama rangos, tiekimo ir paslaugos sutarčiy patikros metu vertinant perkamą objektą bei suteikty papildomos informacijos identifikuojant dvigubo finansavimo riziką pasiruošimo patikroms vietoje metu.
Interviu su jgyvendinančiosiomis institucijomis programos metu buvo vieningai išreikštas noras turėti informacijos valdymo priemonę. Atsižvelgiant j institucijy administruojamy priemoniy sritis ir specifiką, buvo išreikšti skirtingas poreikiai, susiję su kaupiamos informacijos detalumu, kuris gali tapti vienu iš plataus duomeny bazės panaudojimo apribojimy. Priklausomai nuo veiksmy programos prioriteto ir priemoniy finansuojamy sričiy ir projekty specifikos, skiriasi informacijos, kuri turėty būti saugoma, jvairovė ir kiekis. Dėl šios priežasties gali kilti problemy nustatant minimalios renkamos ir saugomos informacijos turinj. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad net ir neužtikrinus viso pageidaujamo kaupiamos informacijos detalumo, duomeny bazės naudojimas gali turėti tik teigiamą poveikj mažinant dvigubo finansavimo riziką.
Apibendrinant informacijos, naudojamos užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, analizę, galima teigti, kad būty tikslinga kurti vieną (ne kelias) bazę, kuri, siekiant efektyviai valdyti didelj duomeny kiekj, būty kompiuterizuota ir veikty informacinės sistemos principais.
Galimybės. Analizuojant duomeny valdymo ir duomeny bazės naudojimo galimybes, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vertinant galimas tokios duomeny bazės sukūrimo ir palaikymo sąnaudas. Pagrindiniai šiuos faktorius lemiantys faktoriai – informacijos, kurią reikės surinkti, kiekis ir jos prieinamumas.
Pirmojo iš paminėty faktoriy jtaka priklauso nuo surenkamos informacijos detalumo poreikio. Šiuo aspektu ypač svarbu nustatyti vieningą dvigubo finansavimo apibrėžimą42. Dvigubą finansavimą apibrėžiant kaip pakartotinj ty pačiy išlaidy finansavimą, informacijos, kaupiamos duomeny bazėje, poreikis sumažėja iki esminiy duomeny apie projektą (pareiškėjas, skirtas finansavimas, vykdomos veiklos ir pan.) bei deklaruojamas išlaidas patvirtinančiy dokumenty (dažniausiai – sąskaity faktūry). Apibrėžimą išplėtus – pvz., jtraukiant pakartotines investicijas j tą patj turtą – automatiškai padidėja apdorojamy duomeny kiekis (pvz., atsižvelgiant j projekty specifiką surenkama informacija bus jvairi – nuo jsigyty prekiy specifikacijy iki detaliy gatviy tiesimo ar teritorijos želdinimo projekty).
Vertinant informacijos prieinamumo faktoriy, akivaizdu, kad informacija apie projektus iš jvairiy finansavimo šaltiniy privalo būti vienokiu ar kitokiu būdu prieinama ir saugoma atsakingose (koordinuojančiose) institucijose. Taigi pagrindine problema tampa informacijos surinkimas.
42 Plačiau apie taikomus skirtingus dvigubo finansavimo apibrėžimus, žr. 2.3 skyriy.
Prielaidą apie informacijos prieinamumą patvirtina ir interviu programos rezultatai. Interviu su jgyvendinančiosiomis institucijomis programos metu nustatyta, kad dalis institucijy renka ir saugo informaciją apie jy administruojamus projektus, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio (atskirais atvejais ir 2004–2006
m. programavimo periodo, pvz., CPVA, ESFA), dalis kuria tam skirtas duomeny bazes. Šis faktas atskleidžia du dalykus. Pirma, tai parodo, kad tokio sąrašo rinkimas yra jmanomas (bent finansiniy priemoniy, kurias administruoja jgyvendinančiosios institucijos, mastu). Antra, yra tokiy duomeny rinkimo poreikis.
Pirminės prielaidos, projekty duomeny bazėms sukurti:
◼ Europos Komisijos skaidrumo iniciatyva bei Finansinio skaidrumo sistema (ang. „Financial Transparency System”) bei kitos naudojamos duomeny bazės (plačiau žr. skyriaus 2.6 ES patirties analizė poskyrj Duomeny bazės). Šios Europos Komisijos sukurtos ir valdomos duomeny bazės parodo, kad egzistuoja tiek teisinės prielaidos, tiek praktinės galimybės ne tik sudaryti, bet ir viešai publikuoti duomenis apie paramos gavėjus ir vykdytus projektus;
◼ SFMIS galimybės. Ši informacinė sistema naudojama administruojant ES struktūrinę paramą. Sistemoje kaupiami duomenys apie ES struktūrinę paramą nuo 2004 mety yra puikus duomeny valdymo pavyzdys. Atitinkami veiksmai turėty būti atliekami siekiant išplėsti SFMIS veikimą, sukuriant sąsajas su kity finansiniy instrumenty administravimo naudojamomis informacinėmis sistemomis. Be to, kity ES nariy pavyzdžiai (plačiau žr. 5 klausimą) parodo, kad tokios priemonės tikslingos ir galimos;
◼ koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijy bei jy valdomos informacijos koncentracija. Lietuvoje jgyvendintos ES struktūrinės paramos ir kity finansiniy instrumenty administravimo sistemos centre – Finansy ministerija, kuri turi galimybes prieiti prie visos aktualios informacijos, todėl turėty būti patobulintos tik informacijos rinkimo ir valdymo priemonės.
2.8. Apibendrinimas
Dvigubo finansavimo prevencijos bei kontrolės užtikrinimo sistema yra integruota ES struktūriniy fondy planavimo ir jgyvendinimo sistemos dalis, vykdoma visose jos dalyse ir etapuose. Joje veikia skirtingos institucijos, koordinuojančios savo veiklą ir kartu užtikrinančios tinkamą proceso rezultatą.
Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos analizė parodė, kad egzistuoja keturios pagrindinės prielaidos tinkamam proceso rezultatui pasiekti, siekiant užtikrinti, kad būty išvengta dvigubo finansavimo atvejy. Tai procesą formalizuojančios procedūros,o pagrindinis proceso indėlis – informacija bei ištekliai šiai informacijai valdyti: administraciniai gebėjimai ir naudojamos priemonės.
Tinkamas proceso formalizavimas padeda užtikrinti procedūry aiškumą, išvengti neteisingy interpretacijy bei leidžia atlikti procedūry vykdymo kontrolės veiksmus. Vertinimo metu identifikuota, jog esamos procedūros nustato iš esmės visus galimus veiksmus, skirtus užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, tačiau stokoja detalumo. Šis faktas, nesant tinkamy priemoniy minėtoms procedūroms atlikti, lemia, kad atsakingos institucijos turi dalinę veiksmy laisvę, pasirinkdamos, kokius veiksmus atlikti.
Svarbiausias dvigubo finansavimo proceso indėlis – informacija, kuriai valdyti skiriami pagrindiniai ištekliai. Dėl standartiniy priemoniy, skirty informacijai valdyti, nepakankamumo informacija kaupiama ir apdorojama pasitelkiant žmogiškuosius išteklius. Tai lemia dvi problemas. Pirma, tai laikui imlus procesas, kuris yra priklausomas nuo bendro užimtumo lygio institucijose. Antra, informacijai ir žinioms tampant atsakingy darbuotojy kompetencija, atsiranda rizika, kad netekus darbuotojo bus prarasta ir viena esminiy prielaidy efektyviai vykdyti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę. Centralizuoty informacijos valdymo priemoniy trūkumas taip pat padidina tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija poreikj.
Verta pažymėti dviprasmišką Lietuvoje jgyvendintos platesnės ES struktūrinės paramos planavimo ir jgyvendinimo sistemos43 jtaką dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo procesui. Tarpiniy institucijy dalyvavimas jgyvendinant kity finansavimo šaltiniy bei nacionalinės strategijos prioritety tam tikroje srityje, sukuria prielaidas ty institucijy darbuotojams būti geriau susipažinusiems su tai sričiai teikiama parama bei šiomis žiniomis pasinaudoti užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją. Kita vertus, papildomos grandies jvedimas prailgina informacijos kelią – padaugėja sistemos dalyviy, sumažėja administruojamy priemoniy koncentracija.
43 Kalbama apie ilgesnj nei jprasta kitose ES šalyse ES struktūrinės paramos administravimo procesą, jtraukiant tarpines institucijas.
Apibendrinant ES valstybėse narėse vykdomose veiksmy programose nustatyty finansavimo takoskyry analizę, galima teigti, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse nustatyti iš esmės vienodi veiksmy programy priemoniy atskyrimo kriterijai. Visose veiksmy programose nustatyti reikalavimai dažniausiai apsiriboja ES struktūrinės paramos atskyrimu nuo EŽF ir EŽŪFKP ir yra pateikiami demarkacinėse lentelėse. Atskirais atvejais atskyrimas papildytas ES tyrimy plėtros programomis ir kitais finansavimo šaltiniais.
Apibendrinant vertinimo rezultatus galima teigti, kad šiuo metu veikianti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistema užtikrina tinkamą dvigubo finansavimo rizikos valdymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesj, kad dėl detalaus procedūry formalizavimo ir priemoniy trūkumo, tinkamas sistemos rezultatas reikšmingai priklauso nuo atsakingy institucijy administraciniy gebėjimy. Ši aplinkybė padidiną riziką, kad netekus tam tikros dalies žmogiškyjy ištekliy, kartu gali būti netenkama ir tam tikros dalies žiniy bei informacijos, kuri būtina tinkamai valdyti dvigubo finansavimo riziką. Atsižvelgiant j tai, pagrindiniai sistemos tobulinimo veiksmai turi būti nukreipti j informacijos valdymo priemoniy diegimą, gerosios praktikos pavyzdžiy identifikavimą, formalizavimą bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimą.
3. Išvados (vertinimo rezultatai)
Atliktas ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyry, jy nustatymo ir stebėsenos sistemos bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimas leidžia atsakyti j svarbiausius klausimus, susijusius su esamy takoskyry tinkamumu bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos tinkamumu bei efektyvumu.
1. Kokiomis kitomis finansinėmis priemonėmis turėty būti užtikrintos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyros? (Pateikti sąrašą.)
1. Esamy finansavimo takoskyry nustatymas taip pat, kaip ir jy pakankamumo vertinimas, negali būti atliekami individualiai, t.y. vertinant tik pačias takoskyras ir jose identifikuotas galimai persidengiančias priemones. Kaip ir nustatant finansavimo takoskyras, taip ir atliekant takoskyry vertinimą, būtina turėti išsamios informacijos apie visus galimus finansavimo šaltinius. Kitaip tariant, nejmanoma identifikuoti galimo persidengimo su kitu finansiniu instrumentu rizikos, neturint informacijos apie finansinj instrumentą. Taigi esminė finansavimo takoskyry nustatymo ir jy vertinimo prielaida – aktualus ir baigtinis visy jmanomy finansavimo šaltiniy sąrašas.
2. Šiuo metu viešai nėra skelbiamas ir prieinamas bendras baigtinis finansiniy instrumenty (bent administruojamy Lietuvoje) sąrašas44, todėl finansiniy instrumenty sąrašas sudarytas remiantis šiais informacijos šaltiniais:
◼ Europos Komisijos 2011 mety biudžeto projektu45, detalizuojančiu dotacijy išlaidas pagal finansavimo priemonę;
◼ Lietuvos Respublikos finansy ministerijos 2010-06-19 rašto Nr. (24.3)-6K-1005860 “Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“ priede pateiktu ES arba ne ES finansiniy priemoniy sąrašu;
◼ Lietuvos Respublikos finansy ministerijos publikuojama informacija apie Europos Bendrijy programas ir atsakingas institucijas46.
3. Šis finansiniy instrumenty sąrašas taip pat buvo naudojamas vertinant esamas takoskyras (3-4 techninės specifikacijos klausimai). Šiuo tikslu bei atsižvelgiant j 1-ame skyriuje identifikuotus tyrimo apimties apribojimus, rengiant sąrašą finansiniai instrumentai suskirstyti j dvi grupes:
◼ Europos Komisijos ir jos jgalioty institucijy administruojamos priemonės ir finansiniai instrumentai, finansuojami iš kity šaltiniy;
◼ Lietuvoje administruojamos priemonės.
4. Priskiriant finansinj instrumentą vienai iš anksčiau išvardinty grupiy, buvo vertinamos institucijy, atsakingy už atitinkamo instrumento administravimą, funkcijos ir atsakomybė. Lietuvoje administruojamy priemoniy grupei buvo priskirti instrumentai, kuriy projekty paraišky vertinimą atlieka bei sprendimą dėl finansavimo skyrimo priima atitinkamos institucijos Lietuvoje. Finansiniai instrumentai, kuriuos administruojant Lietuvos institucijos vykdo koordinavimo funkcijas (pvz., surenka paraiškas ir siunčia jas vertinti atsakingai institucijai), priskirtos pirmajai grupei.
5. Finansiniy instrumenty, kuriais turėty būti užtikrintos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyros, sąrašas pateikiamas 4 priedo 1 ir 2 lentelėse.
44 Vadovaujančioji institucija 2010 m. birželio mėn. kartu su rekomendacijomis tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms yra pateikusi sąrašą programy, dėl kuriy gali kilti projekto veikly ir su jy jgyvendinimu susijusiy išlaidy persidengimo rizika, tačiau sąrašas nėra baigtinis.
45 Statement of estimates of the European Commission for the financial year 2011 (Preparation of the 2011 Draft Budget), 116 psl. Nuoroda j dokumentą gauta iš Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato kaip atsakymas j užklausą dėl baigtinio ES finansiniy instrumenty sąrašo
46 xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxx_xxxx_xxxxxx_xxxxxx/0000_XX_xxxxxxxx_xxxxxxx.xxx ir xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxx_xxxx_xxxxxx_xxxxxx/XX_xxxxxxxxx_Xxxxxxxxx.xxx
2. Ar 2007–2013 m. veiksmy programose nustatytos esamos takoskyros pakankamai aiškios, t.y. ar esamos takoskyros tenkina visus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas ES struktūriniy fondy veiksmy programas, kitus veiksmy programy prioritetus ir kitas finansines priemones atskyrimu?
6. Atlikus teisės aktuose nustatyty reikalavimy, susijusiy su paramos pagal kitas ES struktūriniy fondy veiksmy programas, kitus veiksmy programy prioritetus ir kitas finansines priemones atskyrimu, analizę, aišku, kad teisės aktai detaliai neapibrėžia reikalavimy, susijusiy su paramos atskyrimu, t.y. nustatyti reikalavimai apibrėžia finansavimo takoskyry užtikrinimo priemoniy ir procedūry būtinybę, tačiau nedetalizuoja jy turinio. Dėl šios priežasties esamy takoskyry aiškumo vertinimas, remiantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, nėra jmanomas.
7. Kita vertus, net ir nepakankamas teisinis reglamentavimas nebūtinai reiškia, kad takoskyros nustatytos neaiškiai ar netinkamai. Dėl minėtos priežasties buvo jvykdytos alternatyvios procedūros ir takoskyry aiškumo vertinimas atliktas remiantis finansavimo takoskyry informacijos naudotojy (tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy) apklausos rezultaty analize ir kitose ES narėse nustatant finansavimo takoskyras taikomos praktikos analize.
8. ES struktūrinę paramą administruojančiy institucijy interviu programa atskleidė, kad institucijy darbuotojai supranta esamy finansavimo takoskyry paskirtj bei vertina jy aiškumą kaip tinkamą. Kita vertus, esamy finansavimo takoskyry pakankamumas nebuvo jvertintas vienareikšmiai teigiamai.
9. Kitose ES narėse taikoma praktika visais reikšmingais aspektais atitinka praktiką, taikomą Lietuvoje. Papildomas dėmesys turėty būti nukreiptas j kity šaliy gerosios praktikos pavyzdžius (plačiau žr. 2.6 skyriy), kuriy pritaikymas galėty patobulinti esamą finansavimo takoskyry nustatymo sistemą.
3. Kokios sritys/priemonės buvo labiausiai atskirtos/neatskirtos?
10. Vertinant finansavimo takoskyras, individualus konkrečios priemonės ar srities atskyrimo vertinimas yra nejmanomas neturint išsamios informacijos apie kitus finansavimo šaltinius. Taip pat priemonės ir/arba sritys negali būti jvertinamos kaip labiausiai atskirtos, nes tam tikry finansavimo kriterijy (intervencijos srities, finansuojamy veikly, galimy pareiškėjy ir pan.) nustatymas visy pirma yra priemonė, užtikrinanti tikslingą finansavimo nukreipimą j sritis ar regionus, kur jo poreikis didžiausias, kartu netiesiogiai nustatanti ir atskyrimo kriterijus. Tokiu būdu neidentifikuoti persidengimai nebūtinai reiškia tikslingą ir tinkamai atliktą atskyrimą, o visy pirma – finansavimo nukreipimą j specifinę sritj. Be to, nuolat besikeičiant situacijai, išlieka nuolatinė rizika, kad gali atsirasti naujy persidengimy. Kita vertus, tam tikros srities ar priemonės specifika pati savaime irgi tampa tam tikro laipsnio takoskyra.
11. Atlikus takoskyry vertinimą, sudarytas galutinis priemoniy, kurioms egzistuoja didžiausia persidengimo rizika, sąrašas, aprašant jy finansuojamas veiklas, identifikuotą persidengimo riziką arba vertinimo metu identifikuotus atskyrimo kriterijus, tarp jy – aprašytus veiksmy programy prieduose nustatytose takoskyrose. Toliau pateikiama apibendrinta vertinimo rezultaty suvestinė: 7 lentelėje pateikiami priemoniy tarpusavio persidengimy, 8 lentelėje – priemoniy ir kity finansiniy mechanizmy persidengimy vertinimo rezultatai. Išsamūs lentelėse pateikiamy identifikuoty persidengimy aprašymai pateikiami 4 priede.
7 lentelė. Priemoniη atskyrimo vertinimo rezultatη suvestinė (priemonė/priemonė)
Prioritetas/ priemonė | Prioritetas/ priemonė | Komentarai | Rizikos laipsnis |
1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-01-V VP1-3.1-ŠMM-03-V VP1-3.1-ŠMM-04-K VP1-3.1-ŠMM-06-V VP1-3.1-ŠMM-08-V VP1-3.1-ŠMM-09-V | 1.2 prioritetas. Mokymasis visą gyvenimą: VP1-2.1-ŠMM-01-V VP1-2.1-ŠMM-02-V VP1-2.1-ŠMM-03-V VP1-2.1-ŠMM-04-K VP1-2.2-ŠMM-01-V VP1-2.2-ŠMM-02-V VP1-2.2-ŠMM-04-V VP1-2.2-ŠMM-06-V | Minėti prioritetai atskiriami pagal išsilavinimo lygj, nors sutampa minėty priemoniy galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su investicijomis j studijas. 1.3 prioritetas remia MTTP veiklą, o 1.2 prioritetas – švietimo sistemą: darbuotojy kvalifikacijos kėlimą, studijy programy atnaujinimą ir pan. | Mažas |
Prioritetas/ priemonė | Prioritetas/ priemonė | Komentarai | Rizikos laipsnis |
VP1-2.2-ŠMM-07-K VP1-2.2-ŠMM-08-V VP1-2.2-ŠMM-09-V VP1-2.3-ŠMM-01-V VP1-2.3-ŠMM-02-V VP1-2.3-ŠMM-03-V VP1-2.3-ŠMM-04-V | |||
1.4 prioritetas. Administraciniy gebėjimy stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas: VP1-4.1-VRM-01-V | 1.1 prioritetas. Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis: VP1-1.1-SADM-02-K | Persidengimo rizika sumažinama, nes VP1- 1.1-SADM-02-K finansuoja mokymus, susijusius su darbuotojy teisėmis ir pareigomis, kolektyviniy sutarčiy ypatumais ir pan., nors sutampa minėty priemoniy galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su darbuotojy kvalifikacijos kėlimu. Kadangi VP1-4.1-VRM-01-V ir VP1-1.1- SADM-06-K finansuoja darbuotojy mokymus viešajame sektoriuje, galima persidengimo rizika. | Mažas |
1.1 prioritetas. Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis: VP1-1.1-SADM-06-X | Xxxxxxx | ||
2.1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra : VP2-1.1-ŠMM-04-V | 1.2 prioritetas. Mokymasis visą gyvenimą: VP1-2.1-ŠMM-01-V VP1-2.1-ŠMM-02-V VP1-2.1-ŠMM-03-V VP1-2.1-ŠMM-04-K VP1-2.2-ŠMM-01-V VP1-2.2-ŠMM-02-V VP1-2.2-ŠMM-04-V VP1-2.2-ŠMM-06-V VP1-2.2-ŠMM-07-K VP1-2.2-ŠMM-08-V VP1-2.2-ŠMM-09-V VP1-2.3-ŠMM-01-V VP1-2.3-ŠMM-02-V VP1-2.3-ŠMM-03-V VP1-2.3-ŠMM-04-V | Priemonės atskirtos, nors pareiškėjai bei remiama sritis sutampa, kadangi VP2-1.1- ŠMM-04-V finansuoja studijy infrastruktūrą. 1.2 (t.y. VP1-2.1-ŠMM-01-V, VP1-2.1- ŠMM-02-V, VP1-2.1-ŠMM-03-V, VP1-2.1- ŠMM-04-K, VP1-2.2-ŠMM-01-V, VP1-2.2- ŠMM-02-V, VP1-2.2-ŠMM-04-V, VP1-2.2- ŠMM-06-V, VP1-2.2-ŠMM-07-K, VP1-2.2- ŠMM-08-V, VP1-2.2-ŠMM-09-V, VP1-2.3- ŠMM-01-V, VP1-2.3-ŠMM-02-V, VP1-2.3- ŠMM-03-V, VP1-2.3-ŠMM-04-V) ir 1.3 (t.y. VP1-3.1-ŠMM-01-V, VP1-3.1-ŠMM-03-V, VP1-3.1-ŠMM-04-K, VP1-3.1-ŠMM-06-V, VP1-3.1-ŠMM-08-V, VP1-3.1-ŠMM-09- V)prioriteto priemonės remia švietimo, studijy sistemos gerinimą, IT projektus, o 1.3 prioriteto – mokslininky ir MTTP veiklą. | Mažas |
1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-01-V VP1-3.1-ŠMM-03-V VP1-3.1-ŠMM-04-K VP1-3.1-ŠMM-06-V VP1-3.1-ŠMM-08-V VP1-3.1-ŠMM-09-V | |||
2.1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra: VP2-1.4-ŪM-02-K | 1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-05-K | VP2-1.4-ŪM-02-K persidengia su VP1-3.1- ŠMM-05-K priemone, kadangi sutampa galimi pareiškėjai bei remiama sritis. Atskyrimas pagal VP2-1.4-ŪM-02-K priemonę atliktas Europos Komisijos patvirtintame V veiksmy programos priede, kuriame nustatytas suderinimas su 1.3 prioritetu. Tačiau VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonei reikalavimai, susiję su ES struktūrinės paramos atskyrimu, netaikomi. Nors pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa, atlikus detalesnę analizę identifikuotas šiy priemoniy atskyrimas: | Mažas |
Prioritetas/ priemonė | Prioritetas/ priemonė | Komentarai | Rizikos laipsnis |
VP2-1.4-ŪM-02-K remia infrastruktūrą, o VP1-3.1-ŠMM-05-K – IT projektus. | |||
2.1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra : VP2-1.1-ŠMM-02-V | 1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-01-V | Priemonės VP2-1.1-ŠMM-02-V , VP1-3.1- ŠMM-01-V ir VP1-3.1-ŠMM-08-V yra atskirtos, nes finansuoja skirtingas veiklas, nors galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. VP2-1.1-ŠMM-02-V remia infrastruktūros, o VP1-3.1-ŠMM-01-V ir VP1-3.1-ŠMM-08-V – IT projektus. | Mažas |
1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-08-V | |||
2.3 prioritetas. Informacinė visuomenė visiems: VP2-3.1-IVPK-07-V | 1.2 prioritetas. Mokymasis visą gyvenimą: VP1-2.2-ŠMM-04-V | Atskyrimas pagal VP2-3.1-IVPK-07-V priemonę atliktas Europos Komisijos patvirtintame V veiksmy programos priede, kur jvykdytas suderinamumas su 1.2 prioritetu. Tačiau VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonei reikalavimai, susiję su ES struktūrinės paramos atskyrimu, netaikomi. Atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, nors pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. VP1-2.2-ŠMM-04- V remia aukštyjy mokykly vidaus valdymo tobulinimą, o VP2-3.1-IVPK-07-V remia mokymosi paslaugy ir virtualios mokymosi aplinkos plėtrą. | Mažas |
2.3 prioritetas. Informacinė visuomenė visiems: VP2-3.1-IVPK-01-V VP2-3.1-IVPK-02-V VP2-3.1-IVPK-06-V VP2-3.2-IVPK-02-K | 1.4 prioritetas. Administraciniy gebėjimy stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas: VP1-4.1-VRM-01-V | Atskyrimas pagal VP2-3.1-IVPK-01-V priemonę atliktas Europos Komisijos patvirtintame V veiksmy programos priede, kur jvykdytas suderinamumas su 1.3 prioritetu. Tačiau VP1-4.1-VRM-01-V priemonei reikalavimai, susiję su ES struktūrinės paramos atskyrimu, netaikomi. Atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, nors pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa.VP1-4.1-VRM-01-V finansuojamos veiklos, susijusios su Valstybės tarnautojy registro ir valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos modernizavimu. 2.3 prioriteto nurodytos priemonės remia elektronines paslaugas gyventojams ir verslo jmonėms, viešojo sektoriaus IT projektus ir pan. | Mažas |
2.3 prioritetas. Informacinė visuomenė visiems: VP2-3.1-IVPK-08-V | 3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai: VP3-1.2-VRM-01-R 1.4 prioritetas. Administraciniy gebėjimy stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas: VP1-4.2-VRM-02-R | Atskyrimas pagal VP3-1.2-VRM-01-R priemonę atliktas Europos Komisijos patvirtintame V veiksmy programos priede, kur jvykdytas suderinamumas su 1.4 prioritetu. Tuo tarpu VP1-4.2-VRM-02-R priemonės reikalavimai, susiję su paramos gavimo iš ES atskyrimo, nustatomi, jog parama teikiama vietos veiklos grupiy vietos plėtros strategijoms remti ir jgyvendinti. Atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, nors pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa.VP2-3.1-IVPK-08-V finansuoja veiksmus, susijusius su | Mažas |
Prioritetas/ priemonė | Prioritetas/ priemonė | Komentarai | Rizikos laipsnis |
savivaldybiy administracijy teikiamomis ir administruojamomis interaktyviomis elektroninėmis paslaugomis, skirtomis gyventojams ir verslo jmonėms. VP3-1.2- VRM-01-R remia infrastruktūrinius projektus, kurie nesusiję su IT plėtros projektais. VP3-1.2-VRM-01-R remia regiony plėtros planus. | |||
3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.2-ŠMM-04-R | 3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai: VP3-1.1-VRM-04-R | Atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, nors pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa.VP3-2.2-ŠMM-04-R atskiriama nuo kity nurodyty priemoniy, jog pagal šią priemonę numatyta steigti centrus kaimo vietovėse, turinčiose ne daugiau kaip 1000 gyventojy. | Mažas |
3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai: VP3-1.2-VRM-01-R | |||
3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.4-SADM-01-R | 3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai: VP3-1.1-VRM-04-R | Pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. Tačiau atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, jog remiamos veiklos yra skirtingos. VP3-2.4- SADM-01-R finansuoja nestacionariy socialiniy paslaugy infrastruktūrą, o VP3- 1.1-VRM-04-R – socialinio būsto plėtrą. | Mažas |
3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.2-ŠMM-01-V VP3-2.2-ŠMM-02-V VP3-2.2-ŠMM-03-V VP3-2.2-ŠMM-05-V VP3-2.2-ŠMM-07-V VP3-2.2-ŠMM-08-V VP3-2.2-ŠMM-09-V VP3-2.2-ŠMM-10-V VP3-2.2-ŠMM-12-V VP3-2.2-ŠMM-13-V VP3-2.2-ŠMM-14-V VP3-2.2-ŠMM-15-K VP3-2.2-ŠMM-16-V VP3-2.2-ŠMM-17-K VP3-2.2-ŠMM-18-V VP3-2.2-ŠMM-19-V VP3-2.2-ŠMM-21-K | 1.2 prioritetas. Mokymasis visą gyvenimą: VP1-2.1-ŠMM-01-V VP1-2.1-ŠMM-02-V VP1-2.1-ŠMM-03-V VP1-2.1-ŠMM-04-K VP1-2.2-ŠMM-01-V VP1-2.2-ŠMM-02-V VP1-2.2-ŠMM-04-V VP1-2.2-ŠMM-05-K VP1-2.2-ŠMM-06-V VP1-2.2-ŠMM-07-K VP1-2.2-ŠMM-08-V VP1-2.2-ŠMM-09-V | Pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis, susijusi su studijy gerinimo investicijomis, sutampa. Atlikus detalesnę analizę pastebėjome, jog persidengimo rizika sumažinama, kadangi 3.2 prioritetas remia sveikatos srityje esančios švietimo infrastruktūros gerinimą, o 1.2 prioritetas – mokymosi jstaigy investicijas (pvz., darbuotojy kvalifikacijos kėlimą, studijy programy atnaujinimą ir pan.). | Mažas |
3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: | 1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-01-V VP1-3.1-ŠMM-03-V | Pirminės analizės rezultatai parodė, jog 3.2 prioritetas persidengia su 1.3 prioritetu, kadangi sutampa galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su studijy | Mažas |
Prioritetas/ priemonė | Prioritetas/ priemonė | Komentarai | Rizikos laipsnis |
sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.2-ŠMM-01-V VP3-2.2-ŠMM-02-V VP3-2.2-ŠMM-03-V VP3-2.2-ŠMM-05-V VP3-2.2-ŠMM-07-V VP3-2.2-ŠMM-08-V VP3-2.2-ŠMM-10-V VP3-2.2-ŠMM-12-V VP3-2.2-ŠMM-13-V VP3-2.2-ŠMM-14-V VP3-2.2-ŠMM-15-K VP3-2.2-ŠMM-16-V VP3-2.2-ŠMM-17-K VP3-2.2-ŠMM-18-V VP3-2.2-ŠMM-19-V | VP1-3.1-ŠMM-04-K VP1-3.1-ŠMM-06-V VP1-3.1-ŠMM-08-V VP1-3.1-ŠMM-09-V VP1-3.2-ŠMM-02-V | gerinimo investicijomis. Atlikus detalesnę analizę pastebėjome, jog persidengimo rizika sumažinama, nes 3.2 prioritetas remia sveikatos srityje esančios švietimo infrastruktūros gerinimą, o 1.3 prioritetas finansuoja MTTP veiklą. | |
3.3 prioritetas. Aplinka ir darnus vystymasis: VP3-3.4-ŪM-01-K | 2.4 prioritetas. Esminė ekonominė infrastruktūra: VP2-4.2-ŪM-02-K | Pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. Tačiau atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, nustatant remiamas veiklas. VP3-3.4-ŪM- 01-K ir VP3-3.4-ŪM-02-K finansuoja energijos gamybos modernizavimą. VP2- 4.2-ŪM-02-K – šilumos tiekimo sistemas. | Mažas |
3.3 prioritetas. Aplinka ir darnus vystymasis: VP3-3.4-ŪM-02-K | |||
3.3 prioritetas. Aplinka ir darnus vystymasis: VP3-3.4-ŪM-03-V | 3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai: VP3-1.1-VRM-03-R | Pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. Tačiau atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, nes remiamos veiklos yra skirtingos. VP3-3.4- ŪM-03-V remia viešosios paskirties pastaty renovavimą. VP3-1.1-VRM-03-R – daugiabučiy namy atnaujinimą. | Mažas |
3.3 prioritetas. Aplinka ir darnus vystymasis: VP3-3.4-ŪM-04-R | 3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.2-ŠMM-04-R | Pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. Tačiau atlikus detalesnę analizę pastebėjome šiy priemoniy atskyrimą, nes remiamos veiklos yra skirtingos. VP3-3.4- ŪM-04-R remia viešosios paskirties pastaty renovavimą. VP3-2.2-ŠMM-04-R – daugiafunkciniy centry kaimo vietovėse plėtrą. | Mažas |
8 lentelė. Priemoniη atskyrimo vertinimo rezultatη suvestinė (priemonė/instrumentas)
Prioritetas/ priemonė | Kitas finansinis instrumentas | Komentarai | Rizikos laipsnis |
1.1prioritetas. Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis: VP1-1.1-SADM-01-K | MEDIA 2007 — Europos garso ir vaizdo sektoriaus rėmimo programa | Pirminės analizės rezultatai parodė, jog sutampa galimi pareiškėjai bei remiama veikla, susijusi su asmeny mokymais bei kvalifikacijos kėlimu. Tačiau atlikus detalesnę analizę pastebėjome, jog atskyrimas jvykdytas MEDIA 2007 programoje detalizuojant konkrečius mokymy gavėjus (Europos audiovizualinio sektoriaus profesionalus) bei pareiškėjy tipą (privačias filmy platinimo ir pardavimo kompanijas). | Mažas |
Prioritetas/ priemonė | Kitas finansinis instrumentas | Komentarai | Rizikos laipsnis |
1.2 prioritetas. Mokymasis visą gyvenimą: VP1-2.2-ŠMM-02-V VP1-2.2-ŠMM-03-K VP1-2.2-ŠMM-08-V | Mokymosi visą gyvenimą: • Comenius – mokyklinis ugdymas; Erasmus – aukštasis mokslas; • Xxxxxxxx xx Xxxxx – profesinis mokymas; • Grundtvig – suaugusiyjy švietimas; • Skersinė programa: kalbos, IKT, politinis bendradarbiavimas, rezultaty sklaida ir panaudojimas; • Xxxx Xxxxxx programa – mokymai, moksliniai tyrimai ir svarstymai. • Xxxxx Xxxxx Actions programa – mokslininky mobilumo ir karjeros vystymas. | Mokymosi visą gyvenimą instrumentas yra glaudžiai susijęs su 1.2 ir 1.3 prioritetais ir juos jgyvendinančiomis priemonėmis. Pirminio vertinimo metu pastebėta, jog sutampa galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su mokymosi galimybiy gerinimu. Atlikus detalesnę analizę pastebėjome, jog 1.2 prioritetas remia mokytojy bei kity darbuotojy kvalifikacijos tobulinimą. Taip pat skatina studenty mobilumą pagal tarptautines studenty mobilumo programas. 1.3 prioritetas finansuoja jvairiy tyrėjy kvalifikacijos tobulinimą, doktorantūros proceso ir kity studijy pakopy plėtotę. Mokymosi visą gyvenimą instrumentas remia mokymosi galimybes nuo vaikystės iki senatvės ir apima visas ugdymosi pakopas. Identifikuotas galimas priemoniy persidengimas. | Didelis |
1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-01-V VP1-3.1-ŠMM-05-K VP1-3.1-ŠMM-07-K | |||
1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-08-V | EUREKA | Persidengimo rizika sumažinama, nors galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su moksliniy tyrimy ir technologijy plėtra ir bendradarbiavimu sutampa, kadangi skiriasi priemoniy finansavimo sritys. Eureka finansuoja individualius projektus, kurie yra inicijuojami mokslo ir studijy institucijy ar jmoniy, kuriuos vykdo ne mažiau negu dvi valstybės narės. | Mažas |
2.1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra: VP2-1.3-ŪM-01-K VP2-1.3-ŪM-02-K VP2-1.4-ŪM-03-K | EUREKA | Persidengimo rizika sumažinama, nors galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su moksliniy tyrimy ir technologijy plėtra ir bendradarbiavimu sutampa, kadangi skiriasi priemoniy finansavimo sritys. Eureka finansuoja individualius projektus, kurie yra inicijuojami mokslo ir studijy institucijy ar jmoniy, kuriuos vykdo ne mažiau negu dvi valstybės narės | Mažas |
EUROSTARS | 2.1 prioritetas ir jj jgyvendinančios priemonės persidengia su EUROSTARS instrumentu, kadangi sutampa galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla. Vertinimo metu identifikuotas galimas persidengimas finansuojant šias veiklas – moksliniy tyrimy plėtrą bei skatinant MV[ plėtotę. | Didelis | |
1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.2-ŠMM-01-K | Europos fondas trečiyjy šaliy piliečiy integracijai | Atskyrimas jvykdytas tarp šiy priemoniy (t.y. VP1-3.2-ŠMM-01-K ir Europos fondo trečiyjy šaliy piliečiy integracijai) išskiriant darbuotojy grupes. Pirminio vertinimo metu pastebėta, jog sutampa galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su integracija j darbo rinką. Tačiau Europos fondas trečiyjy šaliy piliečiy integracijai | Mažas |
Prioritetas/ priemonė | Kitas finansinis instrumentas | Komentarai | Rizikos laipsnis |
siekia padėti jsidarbinti aukštą kvalifikaciją turintiems užsienio piliečiams. | |||
1.4 prioritetas. Administraciniy gebėjimy stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas: VP1-4.1-VRM-01-V VP1-4.1-VRM-03-V VP1-4.1-VRM-04-R | Išorės sieny fondas | Pirminio vertinimo metu pastebėta, jog 1.4 prioriteto ir jj jgyvendinančiy priemoniy bei išorės sieny fondo sutampa galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su asmeny mokymais bei kvalifikacijos kėlimu. Atlikus detalesnę analizę pastebėjome, jog Xxxxxx sieny fondas finansuoja personalo mokymą. 1.4 prioriteto priemonės taip pat remia valstybės ir savivaldybiy institucijy ir jstaigy darbuotojy mokymus. Atskyrimas jvykdytas instrumento aprašyme jvardijant konkrečius paramos gavėjus: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Informatikos ir ryšiy departamentas prie Vidaus reikaly ministerijos, Vidaus vandens keliy direkcija. | Mažas |
Specialioji tranzito schema | Specialioji tranzito schema remia personalo mokymą. Kadangi 1.4 prioritetas taip pat finansuoja valstybės ir savivaldybiy institucijy ir jstaigy darbuotojy mokymus, galima persidengimo rizika. Taigi sutampa galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su asmeny mokymais bei kvalifikacijos kėlimu. | Didelis | |
1.4 prioritetas. Administraciniy gebėjimy stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas: VP1-4.2-VRM-02-R | Europos Bendrijy iniciatyvos INTERREG IIIA Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Kaimynystės programa | Galima persidengimo rizika, kadangi minėty priemoniy finansuojamos veiklos susijusios su regiono vystymusi didinant ekonominę, socialinę regiono sanglaudą. Xxxx, minėty priemoniy galimi pareiškėjai, remiamos sritys bei veiklos sutampa. | Didelis |
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa | |||
3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.1-SAM-06-V VP3-2.1-SAM-07-V VP3-2.1-SAM-10-V VP3-2.1-SAM-12-K | Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa | Atskyrimas jvykdytas, nors ir pirminės analizės metu sutapo galimi pareiškėjai bei remiama sritis. 3.2 prioriteto programos priemonės finansuoja psichiatrijos bei ambulatoriniy ir stacionariniy paslaugy infrastruktūrą. Tuo tarpu Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa – perinatologinės ir neonatologinės sveikatos priežiūros gerinimą bei naujy technologijy jvedimą ligoninėse. | Mažas |
3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai: | Ignalinos programa | Galima persidengimo rizika, nes sutampa galimi pareiškėjai, remiama sritis bei veikla, susijusi su daugiabučiy namy energijos sistemos modernizavimu. Beje, VP3-1.1- VRM-03-R remia elektros tiekimo sistemy remontą ir rekonstravimą, o Ignalinos programa – pastaty energijos efektyvumo | Didelis |
Prioritetas/ priemonė | Kitas finansinis instrumentas | Komentarai | Rizikos laipsnis |
VP3-1.1-VRM-03-R | didinimo projektus. | ||
1.3 prioritetas. Tyrėjy gebėjimy stiprinimas: VP1-3.1-ŠMM-08-V 2.1 prioritetas. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra: VP2-1.1-ŠMM-02-V VP2-1.3-ŪM-01-K VP2-1.3-ŪM-02-K VP2-1.3-ŪM-03-K 3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.2-ŠMM-18-V | 7-oji bendroji programa (7BP) | Atskyrimas jvykdytas, nors ir pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. 7-oji bendroji programa teikia paramą esamos ir naujos moksliniy tyrimy infrastruktūros gerinimui. Priemonės (t.y. VP3-2.2-ŠMM-18- V, VP2-1.1-ŠMM-02-V, VP1-3.1-ŠMM-08-V, VP2-1.3-ŪM-01-K, VP2-1.3-ŪM-02-K, VP2- 1.3-ŪM-03-K) tiesiogiai neremia moksliniy tyrimy. Beje, VP2-1.3-ŪM-03-K reikalavimy, susijusiy su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, atskyrimas yra jvykdytas V priede, kur suderinamumas nustatytas su 7 rėmimo programa (takoskyros kriterijus – veiklos sritis – mokymas). | Mažas |
3.2 prioritetas. Viešyjy paslaugy kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra: VP3-2.1-SAM-12-K | 7-oji bendroji programa, Bendradarbiavimo Specifinė programa, Sveikatos paprogramė | Atskyrimas jvykdytas, nors ir pirminės analizės rezultatai parodė, jog galimi pareiškėjai bei remiama sritis sutampa. Analizuojant detaliau pastebėjome, jog remiamos skirtingos veiklos. VP3-2.1-SAM- 12-K priemonė orientuota j medicinos jrangos aprūpinimą, o instrumentas j mokslinius tyrimus. | Mažas |
3.1 prioritetas. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai: VP3-1.2-VRM-01-R | EŽŪFKP | Persidengimo priežastis – finansuojama veikla, susijusi su ūkio veikly diversifikavimu kaimo vietovėse. Atskyrimo kriterijumi parinktas projekty dydis – iš ES struktūrinės paramos finansuojami kompleksiniai plėtros projektai, kuriuos teikia savivaldybiy administracijos ir kuriy vertė daugiau kaip 200 tūkst. eury. Pagal Lietuvos KPP iš EŽŪFKP remiami projektai iki 200 tūkst. eury. Taip pat, kai pareiškėjas yra savivaldybės administracija, dvigubą tos pačios veiklos ty pačiy išlaidy finansavimo rizikos prevenciją, atrinkdama regiono projektus, vykdo regiono plėtros taryba. Esamas atskyrimas nėra pakankamas, nes sudaro galimybes kreiptis finansavimo j abu šaltinius. | Didelis |
12. Pagal vertinimo rezultatus sudarytas rizikingy sričiy sąrašas pateikiamas su atsakymu j 4 techninės specifikacijos klausimą. Identifikuoti techninės paramos priemoniy persidengimai taip pat aprašyti kartu su identifikuotomis sritimis, kuriose egzistuoja didžiausia persidengimo rizika.
Vertinimo apribojimai.
13. Vertinant ir naudojant minėto tyrimo rezultatus, būtina atsižvelgti j šiame Projekte atlikto tyrimo metodiką ir apribojimus. Pirminė persidengiančiy priemoniy atranka buvo vykdoma priemones ir kitus instrumentus skirstant pagal remiamas sritis bei galimus pareiškėjus, nevertinant jy finansuojamy veikly,
t.y. sudarant sankirty žemėlapius nenagrinėti galimi persidengimai tarp priemoniy (tarpusavyje bei su kitais finansiniais instrumentais) finansuojamy veikly skirtingose srityse.
14. Nors remiantis techninės specifikacijos sąlygomis vertinimo metu priemonės buvo nagrinėjamos leidžiantis iki veikly lygmens, tačiau tyrimo metu identifikuota, kad egzistuoja ir detalesniy atskyrimo kriterijy (pvz. tikslinės grupės, geografinės teritorijos apibrėžimas, investicijy objekto nustatymas ir kt.), kurie visa apimtimi vertinami nebuvo.
4. Kokiose intervencijos srityse egzistuoja skirtingy finansiniy priemoniy finansuojamy veikly persidengimo rizika?
15. Apibendrinant finansavimo takoskyry analizės bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemos vertinimo rezultatus, galima išskirti keturias pagrindines sritis, kuriose dėl jy specifikos ir/ar dėl nepakankamo esamo atskyrimo identifikuota didžiausia priemoniy persidengimo rizika. Tai:
◼ moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra;
◼ viešasis administravimas;
◼ švietimas;
◼ techninė parama.
16. 9 lentelėje pateikiamos sritys, kuriose dėl jy specifikos egzistuoja didžiausia skirtingy finansiniy priemoniy finansuojamy veikly persidengimo rizika. Išsamus anksčiau aptarty sričiy aprašymas (pagrindinės finansuojamos veiklos, ES struktūrinės paramos veiksmy programy priemonės, kiti finansiniai instrumentai) pateikiamas 6 priede.
9 lentelė. Sritys, kuriose identifikuota didžiausia skirtingη finansiniη priemoniη finansuojamη veiklη persidengimo rizika
Sritis | Aprašymas |
Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra | Viena pagrindiniy šios srities riziką sąlygojančiy priežasčiy yra tai, jog moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra viena prioritetiniy ES politikos sričiy.Todėl ši sritis yra jvairiapusiškai remiama. Vien ES struktūrinės paramos veiksmy programose ją finansuoja visy veiksmy programy priemonės (4 skirtingi prioritetai). Taip pat Europos Komisija šią sritj finansuoja tiesiogiai per finansinius instrumentus (tokius kaip 7-oji Bendroji programa (7BP), Xxxxx Xxxx XX ir kt.). |
Kitas svarbus aspektas – finansuojamy veikly pobūdis. Moksliniy tyrimy ir technologijos plėtros srityje dažnai rengiamos galimybiy studijos ir jvairūs tyrimai, kuriuos taip pat finansuoja ir kity sričiy veiksmy programy priemonės ar finansiniai instrumentai. | |
Taip pat svarbu paminėti ir dvigubo finansavimo kontrolės problematiką dideliuose investiciniuose projektuose, ypač tuose, kur derinami skirtingi finansavimo šaltiniai. | |
Viešasis administravimas/ Švietimas (mokymai) | Pagrindinė identifikuota rizika viešojo administravimo ir švietimo srityje susijusi su priemoniy atskyrimo vertinimo rezultatais (žr. 3 techninės specifikacijos klausimą) – didelė dalis persidengimy identifikuota minėtose srityse. Išanalizavus sankirty žemėlapius ir sankirty sąrašus paaiškėjo, kad šios srities besikertančios priemonės sudarė vieną reikšmingiausiy persidengimy daliy. |
Taip pat rizika padidėja dėl veikly, susijusiy su mokymy organizavimu, specifikos. Dalis priemoniy (švietimo srityje – dauguma) – horizontalios. Taip pat šiuo metu dar nenaudojamos priemonės (duomeny bazės, informacinės sistemos), užtikrinančios tinkamą mokymo dalyviy apskaitą. Dėl to padidėja ir galimo dvigubo finansavimo rizika. | |
Taip pat galima paminėti kelis aiškiai persidengiančius finansavimo instrumentus. Viena iš Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniy mechanizmy jgyvendinimo schemy yra „Vietinės ir regioninės valdžios bei jos institucijy administraciniy ir viešyjy paslaugy teikimo gebėjimy stiprinimas“, kuris tiesiogiai siejasi su Viešojo administravimo priemoniy tikslais. Tuo tarpu švietimo priemonės aiškiausiai persidengia su mokymosi visą gyvenimą programomis: Xxxxxxxx, Xxxxxxxx xx Xxxxx, Xxxxxxxxx ir kitomis. |
Sritis | Aprašymas |
Techninė parama | Techninės paramos lėšy panaudojimo būdas pats savaime lemia didelės dvigubo finansavimo rizikos atsiradimą. Techninės paramos gavėjai – ES struktūrinės paramos ir kity finansavimo šaltiniy lėšas administruojančios institucijos. Dažnai administruojamy finansavimo priemoniy kiekis neapsiriboja dviem priemonėmis, kartais jtraukia ir biudžetinj finansavimą. Institucijy darbuotojai taip pat dažniausiai administruoja kelis finansavimo šaltinius vienu metu. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai reikia patirtas sąnaudas padalinti atitinkamy finansavimo instrumenty techninės paramos priemonėms. Nors Techninės paramos veiksmy programoje pateikiamos rekomendacijos, sumažinančios rizikos atsiradimą (pvz., pro rata principo taikymas, tam naudojant iš anksto nustatytą išlaidy priskyrimo konkrečiam techninės paramos šaltiniui proporciją), tačiau tam tikrais atvejais tai gana sudėtingas uždavinys (pvz., institucijos darbuotojas dalyvavo ES paramos administravimo mokymuose, kuriy metu ėjo j vieną paskaitą, susijusią su pirmu administruojamu instrumentu, j dvi, susijusias su antru instrumentu bei j dar dvi, tiesiogiai nesusijusias su finansiniu instrumentu). |
17. Taip pat būtina pabrėžti, kad sričiy, kuriose egzistuoja didžiausia dvigubo finansavimo rizika, identifikavimas negali tapti vieninteliu finansavimo takoskyry nustatymo kriterijumi. Dvigubo finansavimo prevencija turėty būti siejama su detalesnėmis procedūromis – detaliu atskiry veiksmy programy priemoniy ar finansiniy instrumenty finansuojamy veikly nagrinėjimu.
5. Kokie galėty būti takoskyry gerosios praktikos pavyzdžiai?
18. Apibendrinant gerosios praktikos pavyzdžiy analizę galima išskirti kelias pagrindines sritis, kuriose galimas sėkmingas gerosios praktikos pavyzdžiy pritaikymas. Tai – informacijos valdymas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Toliau pateikiami vertinimo metu identifikuotos gerosios praktikos pavyzdžiai.
Lietuva:
◼ PFSA nustatomas reikalavimas pareiškėjams pristatyti atitinkamos institucijos, administruojančios persidengiantj finansavimo šaltinj (jo priemonę), raštą, kad pareiškėjas nėra gavęs (arba yra gavęs) paramos pagal kitą priemonę ar programą;
◼ kelis skirtingus finansavimo instrumentus administruojančiy institucijy vidinės projekty duomeny bazės ir tarp jy vykdoma patikra dėl dvigubo finansavimo;
◼ apsikeitimas finansuojamy projekty duomenimis (projekty duomeny bazėmis) tarp skirtingus finansavimo instrumentus administruojančiy institucijy (pvz., tarp CPVA ir NMA);
◼ kitus finansavimo instrumentus administruojančiy institucijy atstovy dalyvavimas Projekty atrankos komitetuose.
ES valstybės:
◼ šalies mastu rengiamas Jungtinis plėtros planas, kuriame aprašomi kiekviename regione numatomi vykdyti projektai, nepriklausomai nuo jy finansavimo šaltinio (Rumunija);
◼ ES struktūrinės paramos ir kity finansavimo šaltiniy (pvz., EŽF ir EŽŪFKP) informaciniy sistemy integravimas (Bulgarija);
◼ finansuojamy projekty duomeny bazės sukūrimas ir publikavimas (Europos Komisija);
◼ jvairaus pobūdžio kryžminės projekty patikros vietoje, atrenkant tam tikrą nustatytą dalj visy projekty per atitinkamą laikotarpj (Lenkija).
19. Gerosios praktikos jgyvendinimas turėty būti atliekamas dviem kryptimis. Pirma, turėty būti kuriami jrankiai ir priemonės keistis gerąja praktika: organizuojami mokymy, darbiniy susitikimy (angl. workshop) tipo renginiai, kuriuose institucijos analizuoty praktinio minėty procedūry taikymo aspektus bei keistysi patirtimi. Institucijose turėty būti paskirti kontaktiniai asmenys (angl. focal point), atsakingi už klausimy, susijusiy su dvigubo finansavimo rizika, koordinavimą.
20. Antra, institucijy geroji praktika turėty būti surinkta, susisteminta (pvz., aukščiau minėty susitikimy metu) ir perkeliama j teisės aktus ar institucijy vidaus tvarkos aprašus (rekomendacijy ar išaiškinimy pavidalu).
6. Kokiuose etapuose atskiros takoskyros būty naudingiausios: ES fondy, nacionaliniy finansavimo šaltiniy, veiksmy programy, prioritety ar priemoniy lygmeniu?
21. Finansavimo takoskyry naudingumas turi būti vertinamas pagal tai, kokiu lygiu jos sumažina galimą priemoniy ir kity finansavimo instrumenty persidengimo riziką, t.y. galimybę finansuoti projektą ar jo veiklas iš keliy skirtingy šaltiniy. Būtent šiame procese esminę reikšmę jgyja informacija ir jos detalumas. Todėl galima daryti išvadą, kad detalesnis finansavimo takoskyry aprašymas suteikia geresnę informaciją vertinant kitas galimai persidengiančias priemones ir finansinius instrumentus. Taigi finansavimo takoskyry naudingumas didėja vėlesniuose etapuose ir yra didžiausias priemoniy lygmenyje.
22. Nors didžiausias finansavimo takoskyry naudingumas pasiekiamas jas nustatant priemoniy lygmenyje, atsižvelgiant j hierarchinę dokumenty, kuriuose jos nustatomos, sistemos struktūrą, būtinas papildymo principo taikymas – kiekviename lygmenyje detalizuojant aukštesniame lygmenyje nustatytas takoskyras. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesj j tai, kad nuolatinė takoskyry stebėsena bei jy operatyvus atnaujinimas (viena svarbiausiy prielaidy tinkamam takoskyry rezultatui užtikrinti) tampa tiesiogiai priklausomas nuo dokumenty, kuriuose takoskyros yra nustatytos pagal keitimo, atnaujinimo ir tvirtinimo procedūry tvarką ir eigą.
23. Kitas svarbus aspektas – informacijos palyginimas.Šiuo metu nustatant skirtingy finansavimo instrumenty finansavimo objektus (pvz., finansuojamas veiklas) nėra naudojama vieninga klasifikavimo sistema, o tai apsunkina jy palyginimą ir kartu – atskyrimo kriterijy nustatymą. Tokios klasifikavimo sistemos naudojimas palengvinty finansavimo takoskyry nustatymą, kartu atsirasty galimybė automatizuoti galimy persidengimy identifikavimo procesą. Prielaidą tokiai sistemai sukurti ir jgyvendinti sudaro tai, kad didžioji dalis išorinio finansavimo (skirtingy finansavimo šaltiniy) paskirstoma nacionaliniu lygiu – nustatant prioritetus, remiamas sritis, veiklas ir kt.
7. Ar 2007–2013 m. veiksmy programose ir veiksmy programy prieduose esamos takoskyros užtikrina dvigubo finansavimo prevenciją?
24. Svarbu pažymėti, kad net priemoniy, veikly ar išlaidy tipy (PFSA atveju) lygmenyje nustatytos finansavimo takoskyros negali visiškai panaikinti dvigubo finansavimo rizikos. Svarbiausi tai lemiantys veiksniai:
◼ detalumo apribojimai. Nejmanoma detaliai ir pakankamai smulkiai aprašyti visy skirtingose priemonėse finansuojamy išlaidy tipy, t.y. priemoniy aprašymuose nustatytos finansuojamos veiklos gali apimti skirtingus išlaidy tipus;
◼ projektinio finansavimo specifika. Vykdant projektus, finansuojančius skirtingas sritis, netiesioginės projekty išlaidos išlieka vienodos daugumoje projekty (pvz., projekto administravimo, darbo užmokesčio ir kt.).
25. Atsižvelgiant j minėtus apribojimus ir vertinant esamas 2007–2013 m. veiksmy programose ir veiksmy programy prieduose nustatytas takoskyras, galima teigti, kad šiuo metu kartu su veikiančia finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistema jos iš esmės užtikrina pirminę dvigubo finansavimo prevenciją. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai – visos sistemos rezultatas. Kai kuriy jos daliy (finansavimo takoskyry naudojimo reglamentavimo bei priemoniy (tarp jy – informacijos rinkimo ir saugojimo priemoniy)) trūkumas negarantuoja, kad atitinkamas rezultatas bus užtikrintas ir ateityje.
8. Ar 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančios institucijos pakankamai supranta dvigubo finansavimo specifiką?
26. Vertinimo metu nustatyta, kad 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančios institucijos vertinant jas bendrai – pakankamai susipažinusios bei supranta dvigubo finansavimo specifiką. Visgi aiškiai identifikuojamas institucijy, turinčiy didesnę administravimo patirtj bei administruojančiy didesnj finansavimo priemoniy ir instrumenty kiekj ir jvairovę (tai lemia ir didesnę tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirtj), pranašumas ir žiniy atotrūkis.
27. Taip pat galima teigti, kad funkcijy, susijusiy su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, realizavimas dažnai tampa priklausomas ne nuo turimy žiniy ar specifikos supratimo, o nuo institucijos ir jos darbuotojy proaktyvios pozicijos ar bendro užimtumo lygio, iš dalies tai pateisinant reglamentavimo, tinkamy priemoniy ar žmogiškyjy ištekliy trūkumu.
9. Ar 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančios institucijos pakankamai bendradarbiauja, norėdamos užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją?
28. Apibendrinant vertinimo rezultatus, galima teigti, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas, vykdant dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras – nepakankamas. Pagrindiniai 2007–2013 m. veiksmy programas administruojančiy institucijy bendradarbiavimo lygj lemiantys veiksniai – tai dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry reglamentavimo trūkumas, skirtingas dvigubo finansavimo specifikos supratimas bei patirtis, jskaitant jgytą 2004–2006 metais ES struktūriniy fondy finansinio periodo metu.
29. Reglamentavimo ribotumas ir priemoniy trūkumas turi didžiausią poveikj institucijoms atliekant bendradarbiavimo funkciją, kurios realizavimas dažnai tampa priklausomas nuo institucijos proaktyvios pozicijos ar bendro užimtumo lygio. Todėl turima patirtis bei dvigubo finansavimo rizikos ir specifikos supratimas minėtą poveikj sumažina.
30. Taip pat vertinimo metu tarpinėse ir jgyvendinančiose institucijose buvo nustatytas tarpusavio bendradarbiavimo instrumenty (priemoniy) poreikis. ES paramą administruojančios institucijos teigė, kad dažnai nėra aišku, j kurj asmenj atitinkamoje institucijoje kreiptis. Procesą taip pat palengvinty atitinkamy jrankiy (virtualios grupės, forumo ir kt.) sukūrimas, kuris, nors jmanomas ir tarp keliy bendradarbiaujančiy institucijy, turėty didesnj poveikj ir naudą inicijuotas centralizuotai visoje ES paramos administravimo sistemoje.
10. Ar reikalingas takoskyry (tarp skirtingy 2007–2013 m. veiksmy programy ir jy prioritety bei priemoniy ir kity finansiniy priemoniy) papildymas naujomis?
31. Nors esamos nustatytos finansavimo takoskyros kartu su veikiančia finansavimo takoskyry nustatymo ir stebėsenos sistema iš esmės užtikrina pirminę dvigubo finansavimo prevenciją, rekomenduotinas esamy takoskyry peržiūrėjimas bei jy papildymas naujomis.
11. Kokiomis papildomomis takoskyromis ir kokiu lygmeniu (ES fondy, veiksmy programy, prioritety ar priemoniy) turi būti atliktas papildomas finansiniy priemoniy skiriamyjy riby nustatymas?
32. Atliekant papildomą finansiniy priemoniy skiriamyjy riby nustatymą, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas papildymams priemoniy lygmenyje, kartu peržiūrint bei papildant ir aukštesniuose lygmenyse nustatytas takoskyras. Priemoniy atskyrimo ir rizikingiausiy sričiy vertinimo rezultatai (pateikiami atsakymuose j Techninės specifikacijos 3 ir 4 klausimus) turi būti naudojami kaip pagrindiniai indikatoriai, kuriy priemoniy ir sričiy atskyrimas turi būti peržiūrimas ir papildomas. Lygiagrečiai minėtiems veiksmams turi būti atliekami ir takoskyry nustatymo bei stebėsenos sistemos tobulinimo veiksmai, kurie užtikrinty ilgalaikj nustatyty takoskyry panaudojimą.
12. Ar esama takoskyry stebėsenos sistema yra tinkama ir veikia efektyviai?
33. Takoskyry stebėsenos sistemos tinkamumą bei veikimo efektyvumą vertinant pagal proceso rezultatą – esamas finansavimo takoskyras – galima teigti, kad stebėsenos sistema veikia tinkamai. Tačiau egzistuojančios teisinės bazės (reglamentavimo) ir nusistovėjusios praktikos analizės bei sistemos dalyviy apklausy rezultatai leidžia teigti, kad tinkamas rezultatas nėra užtikrinamas sistemiškai. Viena pagrindiniy tinkamo rezultato priežasčiy yra konkrečiy sistemos dalyviy kompetencija, t.y. ES paramą administruojančiy institucijy darbuotojy žinios, patirtis bei asmeniniai gebėjimai. Tokiu būdu jy atliekamy funkcijy realizavimas tampa priklausomas ir nuo jy proaktyvios pozicijos bei bendro užimtumo lygio.
34. Taip pat egzistuoja rizika, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar sistemos dalims (pvz., tam tikriems atsakingiems darbuotojams išėjus iš darbo), dėl sistemos trūkumy nebūty užtikrinama ir tinkama takoskyry stebėsena.
13. Kaip turėty būti tobulinama takoskyry stebėsena (nuolat papildant naujai atsirandančiomis priemonėmis, IT sistema)? Kokia institucija (vadovaujančioji, tarpinė, jgyvendinančioji), kokiame lygmenyje ir kokiais būdais turėty atlikti finansavimo takoskyry stebėseną?
35. Apibendrinant būtina pažymėti, kad esminis veiksnys nustatant finansavimo takoskyras ir vykdant jy stebėseną – informacija. Todėl didžiausias dėmesys tobulinant takoskyry stebėseną turi būti skiriamas
informacijai ir jos valdymui, tam parenkant efektyviausias priemones ir paskirstant atsakomybes. Šios informacijos naudotojais tampa ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos (vadovaujančioji, tarpinės, jgyvendinančiosios), tačiau pagrindinė atsakomybė tenka informacijos valdytojui.
36. Atsižvelgiant j esamą ES struktūrinės paramos administravimo schemą, informacijos ir jos valdymo svarbą bei dvigubo finansavimo specifiką, viena prielaidy tobulinti takoskyry stebėseną būty funkcijy centralizavimas, informaciją bei atsakomybę sutelkiant vienoje institucijoje. Kitos institucijos prie finansavimo takoskyry stebėsenos funkcijos realizavimo efektyviausiai prisidėty parengus detaly, standartines procedūras nustatantj stebėsenos modelj.
14. Kaip turėty būti patobulintos paraišky vertinimo, projekty administravimo, patikry vietoje vykdymo procedūros, užtikrinančios dvigubo finansavimo prevenciją.
37. Pagrindiniai patobulinimai siekiant pagerinti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras galėty būti atliekami trijose pagrindinėse srityse. Tai:
◼ informacijos valdymas. ES struktūrinės paramos ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazės sudarymas būty reikšmingiausia pagalba jgyvendinančiosioms institucijoms projekty atrankos bei administravimo procesy metu;
◼ tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Ši sritis svarbi dviem aspektais. Visy pirma, nejgyvendinus bendros informacijos valdymo priemonės, tarpinstitucinio bendradarbiavimo reglamentavimas bent iš dalies galėty šj trūkumą kompensuoti. Antra, keitimasis gerąja praktika padėty pagerinti likusias dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras;
◼ procedūry standartizavimas. Kartu šis procesas reikšty ir dvigubo finansavimo prevencijai ir kontrolei skirty procedūry ir priemoniy aprašymą, pateikiant baigtinj privalomy procedūry sąrašą. Tai ypač padėty institucijoms, turinčioms mažiau patirties, susijusios su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole. Be to, tai padėty kontroliuojančioms institucijoms efektyviau atlikti atitinkamy procedūry vykdymo kontrolės veiksmus (pvz. veiklos auditus);
◼ veiksmy tarp institucijy koordinavimas, bendry procedūry atlikimas. Nors FM rekomendacijose numatyta kryžminiy projekty patikry vietoje galimybė, praktiškai jos nėra vykdomos. Siekiant jas taikyti praktiškai, galėty būti nustatomos aplinkybės, kuriomis kryžminės praktikos turėty būti atliekamos (pvz., projektuose, kuriuose nustatyta didelė dvigubo finansavimo rizika ar dalyje atsitiktinai atrinkty projekty).
38. Reikia pabrėžti, kad efektyviausios būty priemonės, susijusios su informacijos valdymo tobulinimu – būtent dvigubo finansavimo prevencijai užtikrinti sudaryta ir naudojama 2007–2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazė (plačiau žr. 15 klausimą).
15. Kiek tikslinga ir kokios yra galimybės dvigubo finansavimo prevencijai užtikrinti, sudaryti ir naudoti 2007–2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy projekty duomeny bazes/sąrašus? Analizės pagrindimui pateikti tokio sąrašo pavyzdj surenkant duomenis apie vertinimus/ tyrimus, susijusius su struktūriniy fondy finansuojamomis sritimis nuo 2000 m.
39. Finansavimo takoskyry nustatymo bei dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės sistemoje turima informacija ir jos kokybė vaidina reikšmingiausią vaidmenj – tik išsamios, reikiamo detalumo informacijos turėjimas sudaro prielaidas užtikrinti visišką dvigubo finansavimo rizikos prevenciją ir kontrolę. Vienas efektyviausiy informacijos surinkimo, apdorojimo ir analizės būdy – projekty, finansuojamy 2007–2013 m. veiksmy programy ir kity finansiniy priemoniy lėšomis, duomeny baziy sudarymas ir naudojimas.
40. Projekty duomeny baziy pavyzdžiai – Europos Komisijos centralizuotu būdu ir tiesiogiai jos departamenty teikiamos paramos gavėjy duomeny bazės:
◼ Financial Transparency System. Informacija apie ES paramos, kurią skirsto Europos Komisija, gavėjus: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxx/xxx/xxxxx_xx.xxx.
◼ Beneficiaries of EU Cohesion Policy. ES paramos, teikiamos iš Regioninė plėtros ir Sanglaudos fondy, žemėlapis su nuorodomis j ES šaliy nariy sudarytus paramos gavėjy sąrašus: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxxxxxx/xxxxx_xx.xxx.
◼ Beneficiaries of External Cooperation Programmes . ES paramos, skirtos ne ES šalims ir jy bendradarbiavimui su ES narėmis remti, gavėjy ir vykdomy projekty duomeny bazė, projekty,
finansuojamy bendrai ES ir Jungtiniy Tauty, Pasaulio banko ir kity tarptautiniy organizacijy lėšomis sąrašai: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx_xx.xxx
41. Vertinimo metu nebuvo identifikuotos kity ES šaliy naudojamy projekty duomeny bazės (išskyrus SFMIS analogus ir planus Bulgarijoje apjungti ES struktūrinės paramos ir EŽF bei EŽŪFKP informacines sistemas).
42. Tokios projekty duomeny bazės sudarymas yra tikslingas ir jmanomas. Net neužtikrinant duomeny bazėje kaupiamos informacijos visumos (t.y. neapimant visy galimy finansiniy instrumenty) visa valdoma informacija reikšmingai mažinty dvigubo finansavimo riziką. Tuo pačiu turėty būti vertinami ir skirtingi duomeny bazėje kaupiamos informacijos detalumo poreikiai.
43. Kita vertus, prieš priimant sprendimą kurti minėtą duomeny bazę, rekomenduojama atlikti išsamią minėtos duomeny bazės sukūrimo ir naudojimo kašty–naudos analizę, siekiant jsitikinti, kad numatoma nauda viršys sąnaudas (kaštus), reikalingus tokiai duomeny bazei sukurti.
4. Rekomendacijos
Nr. | Problema ar rizika | Rekomendacija | Atsakinga institucija (institucijos) | Įgyvendinimo terminas |
1. | LR teisės aktuose nustatyti skirtingi dvigubo finansavimo sąvokos apibrėžimai. Remiantis jvairiais apibrėžimais, skiriasi procedūry, skirty atlikti prevencijos ir kontrolės veiksmus, detalumas bei joms atlikti reikalingy ištekliy kiekis. Taip pat nėra aišku, kuriuo apibrėžimu remiantis bus atliekama atsakingy institucijy veiksmy kontrolė (pvz., Valstybės kontrolės auditas) | LR teisės aktuose nustatyti vieningą dvigubo finansavimo sąvokos apibrėžimą (pakeičiant atitinkamy teisės akty nuostatas), neprieštaraujantj ES teisės aktams, bei apie tai informuoti institucijas, administruojančias ES struktūrinę paramą. | Finansy ministerija (vadovaujančioji institucija) | Iki 2011 m. IV ketv. |
2. | Nėra tinkamo jrankio, kurio pagalba galima būty identifikuoti potencialius tam tikry VP priemoniy persidengimus su kitais finansavimo šaltiniais. Vadovaujančioji institucija 2010 m. birželio mėn. kartu su rekomendacijomis tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms yra pateikusi sąrašą finansiniy instrumenty, dėl kuriy gali kilti projekto veikly ir su jy jgyvendinimu susijusiy išlaidy persidengimo rizika. Tai pirmasis bandymas sukurti jrankj, kurio pagalba tarpinės institucijos identifikuoty galimus persidengimus ir nustatyty atskyrimo kriterijus, tačiau nėra užtikrintas visas sąrašas, nustatytos atnaujinimo procedūros bei atsakomybės. | Sukurti nuolat atnaujinamą ir atsakingoms institucijoms prieinamą informacijos apie kitus finansavimo instrumentus šaltinj: 2.1. Šioje Ataskaitoje pateikiamo kity finansavimo instrumenty (šaltiniy) sąrašo pagrindu sukurti duomeny bazę (sąrašą), nagrinėjančią kitus finansavimo šaltinius; 2.2. Papildyti informaciją apie kitus finansavimo šaltinius, nurodant jy finansuojamas veiklas, galimus pareiškėjus ir kitą aktualią informaciją (pagal poreikj); 2.3. Nustatyti kity finansavimo šaltiniy stebėsenos ir sąrašo atnaujinimo procedūras bei atsakomybes. Tarpinėms institucijoms galėty būti pavesta stebėti temines sritis, susijusias su jy administruojamomis veiksmy programy priemonėmis, galutinę informacijos surinkimo ir publikavimo funkciją paliekant vadovaujančiajai institucijai; 2.4. Apsvarstyti galimybę finansavimo šaltiniy sąrašą publikuoti viešai kaip informacijos galimiems pareiškėjams šaltinj. | Finansy ministerija (vadovaujančioji institucija) ir tarpinės institucijos | Iki 2012 m. I ketv. |
Nr. | Problema ar rizika | Rekomendacija | Atsakinga institucija (institucijos) | Įgyvendinimo terminas |
3. | Dėl procedūry reglamentavimo ir priemoniy joms atlikti trūkumo, dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procese didelę reikšmę jgyja tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Vertinimo metu nustatyta, kad dėl tam tikry priežasčiy (institucijy skirtingo specifikos supratimo, patirties, žmogiškyjy ištekliy kiekio ir kt.) jis nėra pakankamas. | Siekiant pagerinti keitimosi informacija tarp institucijy ir tarpinstitucinio bendravimo procesą, rekomenduojame: 3.1. Nustatyti atvejus, kuomet ES struktūrinę paramą administruojanti institucija privalo kreiptis j kitas VP priemones ar kitus finansavimo instrumentus administruojančią instituciją; 3.2. Tarpinėse ir jgyvendinančiose institucijose paskirti asmenis (angl. focal point), atsakingus už klausimy, susijusiy su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole, tarpinstitucinj koordinavimą; 3.3. [pareigoti tarpines ir jgyvendinančiąsias institucijas kitoms institucijoms teikti informaciją apie administruojamus finansinius instrumentus, jy finansuojamas sritis, veiklas, finansuojamus projektus ir kt.; 3.4. Sukurti jrankj (pvz.: elektroninę konferenciją/forumą) keistis informacija, susijusia su dvigubo finansavimo prevencija. Paskirti jo moderatoriy; 3.5. Inicijuoti minėty rekomendacijy taikymą ir kitus finansavimo instrumentus administruojančiose institucijose (pvz., NMA). | Vadovaujančioji institucija Tarpinės ir jgyvendinančios institucijos Vadovaujančioji institucija Vadovaujančioji institucija Vadovaujančioji institucija | Iki 2012 m. I ketv. |
4. | Finansavimo takoskyros nustatomos teisės aktuose, kuriy statusas (hierarchija) bei atnaujinimo procedūros neatitinka finansavimo takoskyry naudojimo poreikiy – takoskyros nėra operatyviai atnaujinamos. Pirminis atskyrimas numatomas kartu su veiksmy programomis tvirtinamuose prieduose (atnaujinami pagal poreikj, 1-2 kartus per programavimo laikotarpj), xxxx xxxxxxxxxxx atskyrimo kriterijais vadovaujamasi detalizuojant takoskyras LRV nutarimais | Siekiant naujy takoskyry nustatymo ir jy atnaujinimo procedūrą padaryti operatyvesnę ir efektyvesnę, rekomenduojame: 4.1. Vadovaujantis BPD laikotarpio praktika, VP priedy pakeitimy tvirtinimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu deleguoti Veiksmy programy stebėsenos komitetui; 4.2. Detalias finansavimo takoskyras, nustatomas veiksmy programose, VP prieduose ir PFSA sisteminti viename šaltinyje, kuris galėty būti operatyviai atnaujinamas; 4.3. Apsvarstyti galimybę finansavimo takoskyry informaciją integruoti j SFMIS. | Finansy ministerija (vadovaujančioji institucija) ir tarpinės institucijos | Iki 2013 m. IV ketv. |
Nr. | Problema ar rizika | Rekomendacija | Atsakinga institucija (institucijos) | Įgyvendinimo terminas |
tvirtinamuose VP prieduose priemoniy aprašymy rengimo metu. Minėty dokumenty atnaujinimo procedūros ir dažnumas neužtikrina finansavimo takoskyry aktualumo ir naujumo. | 4.4. [gyvendinus rekomendacijas dėl kity finansavimo šaltiniy bei takoskyry centralizavimo (vieno informacijos šaltinio) sukūrimo, takoskyry stebėsenos procedūros turėty būty koncentruojamos j šio šaltinio nuolatinj atnaujinimą. Tarpinėms institucijoms turėty būti pavesta stebėti temines sritis, susijusias su jy administruojamomis veiksmy programy priemonėmis. | |||
5. | Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry būtinumas yra jtvirtintas ES ir LR teisės aktuose, tačiau teisės akty nuostatos yra abstrakčios: nejtvirtinti procedūry atlikimo būdai, mechanizmai, aiškiai nereglamentuojama, kokios priemonės ir kada turėty būti naudojamos, kuomet j procedūry vykdymą turi būti jtraukiamos kitos institucijos. | Siekiant konkrečiai reglamentuoti dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry jgyvendinimo tvarką, rekomenduojame bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis, atlikti gerosios institucijy praktikos analizę organizuojant apsikeitimus gerąja praktika (pvz., panaudojant mokymus ar darbiniy susitikimy (angl. workshop) modelj). | Finansy ministerija (vadovaujančioji institucija), tarpinės institucijos ir jgyvendinančiosios institucijos | Iki 2012 m. I k. |
6. | Galimy persidengimy ir finansavimo takoskyry nustatymas apsunkinamas, nes nėra vieningos skirtingy finansavimo šaltiniy finansuojamy veikly klasifikacijos. Dėl šios priežasties nėra vieningos vertinimo sistemos, galimi persidengimai vertinami ekspertiškai. | Apsvarstyti galimybę kitame programavimo etape ES struktūrinės paramos priemoniy finansuojamas veiklas nustatyti naudojant vieningą klasifikacijos sistemą (pvz.: NACE 2 red.). Atitinkamai klasifikuojant ir kitus finansavimo šaltinius atsirasty prielaidos automatizuoti galimy persidengimy identifikavimo ir finansavimo takoskyry nustatymo procesą. | Finansy ministerija (vadovaujančioji institucija) | Iki 2013 m. IV ketv. |
7. | [gyvendinančioms institucijoms nepakanka prieinamy priemoniy užtikrinti, kad projekto išlaidos nebuvo finansuotos iš kity finansavimo šaltiniy: norint patikrinti, ar projekto vykdytojas negauna paramos (o jei gauna, tai kokioms išlaidoms finansuoti) iš kity šaltiniy, reikia atskirai kreiptis j kiekvieną finansavimo | Turėty būti numatyti veiksmai, skirti informacijai apie kity finansiniy instrumenty finansuojamus projektus valdyti: 7.1. Atlikti bendros Lietuvoje administruojamy finansiniy instrumenty finansuojamy projekty duomeny bazės sukūrimo sąnaudy (kašty) – naudos analizę. Analizė turėty būti atlikta siekiant, kad duomeny bazė (atsižvelgiant j analizės rezultatus) būty jgyvendinta prieš prasidedant naujam programavimo laikotarpiui. | Finansy ministerija (vadovaujančioji institucija) ir jgyvendinančiosios institucijos | Iki 2012 m. II ketv. |
Nr. | Problema ar rizika | Rekomendacija | Atsakinga institucija (institucijos) | Įgyvendinimo terminas |
instrumentą administruojančią instituciją su prašymu pateikti informaciją. | Iki 2013 m. IV ketv. | |||
8. | Nėra tinkamai reglamentuotos dvigubo finansavimo kontrolės procedūros projekty patikros vietoje metu. Teisės aktuose nėra jtvirtinta, kad galima tikrinti projekto vykdytojo veiklą ne tik kiek ji susijusi su jgyvendinamu projektu, tačiau kiek tai reikalinga dvigubo finansavimo kontrolės procedūroms atlikti. Taip pat nenustatytos ir kryžminės patikros vietoje aplinkybės ir procedūros. | 8.1. Papildyti PAFT (ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius projekto vykdytojy atsakomybę) jtraukiant nuostatą, kad jgyvendinančiosios institucijos gali tikrinti projekto vykdytojo veiklą ne tik kiek ji susijusi su jgyvendinamu projektu, tačiau kiek tai reikalinga dvigubo finansavimo kontrolės procedūroms atlikti. Atitinkamą nuostatą jtraukti j naujai pasirašomas projekty finansavimo ir administravimo sutartis; 8.2. Skatinti bendry (t.y. dviejy jgyvendinančiyjy institucijy vykdomy) projekty patikry vietoje atlikimą. | Finansy ministerija (vadovaujančioji institucija) | Iki 2012 m. II ketv. |
1 priedas. Metodinės gairės institucijoms, atliekančioms dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, administruojant Lietuvos 2007–2013 metη ES struktūrinę paramą
Metodinės gairės institucijoms, atliekančioms dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras, administruojant Lietuvos 2007–2013 metη ES struktūrinę paramą
ĮVADAS
Metodinėse gairėse institucijoms, atliekančioms dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūras administruojant Lietuvos 2007–2013 mety ES struktūrinę paramą (toliau – Gairės) pateikiami rekomendacinio pobūdžio nurodymai Lietuvos 2007–2013 mety Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinę paramą administruojančioms institucijoms. Pagrindinis Gairiy tikslas – padėti Lietuvos 2007–2013 mety ES struktūrinę paramą administruojančioms institucijoms atlikti procedūras, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole.
Xxx Xxxxxx nuostatomis siūloma vadovautis:
◼ ministerijy ir/ar kity valstybės institucijy, pagal kompetenciją atsakingy už bendrai finansuojamus iš ES fondy lėšy ūkio sektorius, darbuotojams;
◼ projekty vertintojams, jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojams, atliekantiems projekty vertinimus;
◼ jgyvendinančiyjy institucijy darbuotojams, tikrinantiems ir tvirtinantiems projekty vykdytojy teikiamus mokėjimo prašymus, atliekantiems projekty patikras vietoje ar kitus kontrolės veiksmus.
Gairėse nėra nustatomi privalomojo pobūdžio reikalavimai, tačiau jose pateikiamy procedūry jgyvendinimas leisty efektyviau valdyti dvigubo finansavimo riziką.
Pagrindinės šiose Gairėse vartojamos sąvokos:
Dvigubas finansavimas – ty pačiy išlaidy deklaravimas skirtingiems finansavimo šaltiniams, siekiant gauti visy jy finansavimą. Kitais žodžiais tariant, tai piktnaudžiavimas visuomeninėmis lėšomis.
Finansavimo takoskyros – tai teisės aktuose ir kituose reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyti reikalavimai, susiję su atitinkamy ES ir ne ES finansiniy priemoniy finansuojamy veikly atskyrimu, identifikuojant egzistuojančią tam tikry priemoniy/sričiy persidengimo riziką bei nustatant jy atskyrimo kriterijus. Finansavimo takoskyrη nustatymas reiškia minėty atskyrimo reikalavimy identifikavimo, aprašymo ir patvirtinimo procesą.
Finansavimo takoskyrη stebėsena – reguliarus nustatyty finansavimo takoskyry peržiūrėjimas ir atnaujinimas, atsižvelgiant j nuo takoskyry nustatymo ar paskutinio peržiūrėjimo pasikeitusius duomenis:
◼ naujai suformuoty ar pasikeitusiy VP priemoniy finansuojamas sritis, veiklas, išlaidas, pareiškėjo tipą ir kt.;
◼ naujai identifikuoty ar pasikeitusiy kity finansavimo šaltiniy finansuojamas sritis, veiklas, išlaidas, pareiškėjo tipą ir kt.
Kitos Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Reglamente Nr. 1083/2006, Reglamente Nr. 1828/2006, Atsakomybės ir funkcijy paskirstymo tarp institucijy taisyklėse, Projekty administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Išlaidy ir finansavimo reikalavimy atitikties taisyklėse vartojamas sąvokas.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo sistema yra integruota ES struktūriniy fondy planavimo ir jgyvendinimo sistemos dalis, vykdoma visose jos dalyse ir etapuose. Dvigubo finansavimo prevencija ir kontrolė yra užtikrinama sistemiškai, t.y. atitinkami priežiūros ir kontrolės veiksmai bei procedūros atliekami kiekviename iš programos ir projekty etapy ir jy visuma užtikrina tinkamą dvigubo finansavimo rizikos valdymą.
1.2. Dėl projektinio finansavimo specifikos dvigubo finansavimo rizika egzistuoja:
◼ tarp vienodas ar panašias veiklas finansuojančiy finansavimo šaltiniy (tiesioginės projekto išlaidos),
◼ tarp visy finansavimo šaltiniy, finansuojančiy to paties projekto vykdytojo vykdomus projektus (netiesioginės projekto išlaidos).
1.3. Esminis dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės aspektas – informacija ir jos valdymas.
1.4. Pagrindinę dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės metu naudojamą informaciją sudaro:
◼ informacija apie VP priemones ir kitus finansavimo šaltinius, jy finansuojamas sritis, veiklas, pareiškėjo tipą ir t.t.;
◼ informacija apie kitus pareiškėjo ar projekto vykdytojo vykdytus ar planuojamus vykdyti projektus. Jy metu jgyvendintas veiklas ir finansuotas išlaidas.
1.5. Pagrindiniai institucijoms prieinami informacijos šaltiniai yra:
◼ pareiškėjy ir projekty vykdytojy pateikiama informacija apie vykdomus ar vykdytus projektus;
◼ keitimasis informacija tarp institucijy, administruojančiy Lietuvos 2007–2013 mety ES struktūrinę paramą bei kitus finansavimo instrumentus;
◼ Centralizuoti informacijos šaltiniai: duomeny bazės, projekty sąrašai ir kt.
II. METODINĖS GAIRĖS VADOVAUJANČIAJAI INSTITUCIJAI
2.1. Pagrindinės vadovaujančiosios institucijos funkcijos ir atsakomybės, susijusios su dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimu:
◼ informacijos apie finansavimo šaltinius, prieinamus projekty vykdytojams Lietuvoje, sisteminimas, atnaujinimas ir pateikimas tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms;
◼ veiksmy programy sudarymo, investavimo krypčiy ir prioritety nustatymo proceso administravimas programavimo etapo metu;
◼ tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy bendradarbiavimo skatinimas, jrankio, skirto keistis informacija (pvz., elektroninės konferencijos/forumo), sukūrimas ir palaikymas;
◼ rekomendacijy ir metodiniy nurodymy teikimas tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms;
◼ tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy veiklos, susijusios su dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimu, vertinimo organizavimas.
Finansavimo takoskyrη nustatymas ir stebėsena
2.2. Programavimo metu rengiant veiksmy programas, vadovaujančioji institucija koordinuoja tarpiniy institucijy bendradarbiavimą nustatant ES struktūriniy fondy investavimo kryptis ir prioritetus.
2.3. Vadovaujančioji institucija sudaro ir administruoja kity finansavimo šaltiniy sąrašą, kuris tarpiniy institucijy naudojamas kaip instrumentas identifikuojant galimus persidengimus ir nustatant finansavimo takoskyras.
2.4. Vadovaujančioji institucija reguliariai atnaujina finansavimo šaltiniy sąrašą pagal tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy pateikiamą informaciją. Atnaujintas sąrašas prieinamas informacinėje sistemoje arba persiunčiamas tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms.
Projektη finansavimo sąlygη aprašη rengimas
2.5. Vadovaujančioji institucija atlieka tarpiniy institucijy parengty Projekty finansavimo sąlygy aprašy patikras, kuriy metu patikrina, ar jy rengimo metu tinkamai jvertinta dvigubo finansavimo rizika, nustatytos finansavimo takoskyros ir, esant poreikiui, jtrauktos nuostatos, susijusios su dvigubo finansavimo prevencija.
Paraiškη vertinimas ir projektη atranka
2.6. Paraišky vertinimo ir projekty atrankos etapuose vadovaujančioji institucija dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės atžvilgiu tiesiogiai nedalyvauja.
Projektη finansavimo ir administravimo etapas
2.7. Projekty finansavimo ir administravimo etape vadovaujančioji institucija dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės atžvilgiu tiesiogiai nedalyvauja. Vadovaujančioji institucija prisideda prie dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės:
◼ esant poreikiui ar pasirinktinai kartu su jgyvendinančiosiomis institucijomis dalyvaudama projekty patikrose vietose (ypač – kryžminėse projekty patikrose);
◼ teikdama tarpinėms ir jgyvendinančiosioms institucijoms informaciją apie finansavimą (jskaitant nacionalinio biudžeto lėšas) tam tikrose srityse;
◼ vertindama ir kontroliuodama tarpiniy ir jgyvendinančiyjy institucijy atliekamas procedūras, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole.
III. METODINĖS GAIRĖS TARPINĖMS INSTITUCIJOMS
3.1. Pagrindinės tarpiniy institucijy funkcijos ir atsakomybės, susijusios su dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimu:
◼ informacijos apie finansavimo šaltinius, prieinamus Lietuvoje sisteminimas, atnaujinimas ir pateikimas vadovaujančiajai ir jgyvendinančiosioms institucijoms;
◼ programavimo metu veiksmy programy sudarymas, investavimo krypčiy ir prioritety nustatymas;
◼ finansavimo takoskyry nustatymas Veiksmy programose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais tvirtinamuose veiksmy programy prieduose, projekty finansavimo sąlygy aprašuose;
◼ pirminės dvigubo finansavimo prevencijos procedūry atlikimas vykdant valstybės projekty atranką;
◼ jgyvendinančiyjy institucijy veiklos, susijusios su dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimu, vertinimo organizavimas (jei funkcijos nedeleguotos).
Finansavimo takoskyrη nustatymas
3.2. Finansavimo takoskyry nustatymas pradedamas vykdyti programavimo metu rengiant veiksmy programas, kuomet vadovaujančioji ir tarpinės institucijos, bendradarbiaudamos tarpusavyje, nustato ES struktūriniy fondy investavimo kryptis ir prioritetus.
3.3. Tarpinės institucijos finansavimo takoskyras nustato:
◼ Veiksmη programose. Kiekvienos veiksmy programos prioriteto aprašyme vienas skyrius skiriamas suderinamumui su kitomis ES remiamomis priemonėmis, finansavimo takoskyros taip pat nustatomos veiksmy programy prieduose, kuriuose aprašomos pagrindinės veiksmy programy remiamos veiklos ir jy atskyrimo kriterijai.
◼ Veiksmη programη prieduose, tvirtinamuose LRV nutarimais. Juose pateikiamuose veiksmy programy prioritetus jgyvendinančiy priemoniy aprašymuose detalizuojamas panašiy finansuojamy veikly atskyrimas.
◼ Projektη finansavimo sąlygη aprašuose atnaujinamos ir detalizuojamos finansavimo takoskyros, taip pat nustatomos kitos procedūros, susijusios su dvigubo finansavimo prevencija.
3.4. Atsižvelgiant j aukščiau paminėty dokumenty, kuriuose nustatomos finansavimo takoskyros, parengimo eiliškumą ir jy detalumą, tarpinės institucijos kiekviename dokumente atitinkamai atnaujina ir detaliau aprašo finansavimo takoskyras.
3.5. Identifikuojant galimus finansavimo persidengimus, tarpinės institucijos savo administruojamy prioritety ir priemoniy finansuojamas sritis ir veiklas lygina su kity tarpiniy institucijy administruojamy prioritety ir priemoniy bei kity finansavimo šaltiniy finansuojamomis sritimis ir veiklomis.
3.6. Tarpinės institucijos turi naudotis informacija apie visus finansavimo šaltinius, kuriy finansavimas prieinamas Lietuvoje. Pagrindiniai informacijos šaltiniai yra:
◼ VP priemoniy aprašymai, pateikiami veiksmy programy prieduose ir PFSA;
◼ vadovaujančiosios institucijos administruojamas ir nuolat atnaujinamas kity finansavimo šaltiniy sąrašas.
3.7. Identifikavus galimus persidengimus ir nustatant finansavimo takoskyras veiksmai koordinuojami tiesiogiai su persidengiančią VP priemonę ar kitą finansavimo instrumentą administruojančia institucija (VP priemoniy atveju – tarpine institucija). Esant poreikiui j koordinavimo procesą jtraukiama vadovaujančioji institucija.
3.8. Apie nustatytas finansavimo takoskyras informuojamos persidengiančią VP priemonę ar kitą finansavimo instrumentą administruojančios institucijos, jtraukiant ir jgyvendinančiąsias institucijas.
Finansavimo takoskyrη stebėsena
3.9. Tarpinės institucijos finansavimo takoskyry stebėseną vykdo viso programavimo laikotarpiu.
3.10. Finansavimo takoskyros turi būti peržiūrimos ir esant poreikiui atnaujinamos:
◼ vykdant tarpiniy institucijy administruojamy VP priemoniy pakeitimus ir formuojant naujas VP priemones;
◼ keičiantis kity finansavimo šaltiniy finansuojamoms sritims ir/arba veikloms, taip pat patvirtinus naujus finansavimo šaltinius.
3.11. Tarpinės institucijos turi reguliariai peržiūrėti informaciją apie kity institucijy administruojamy VP priemoniy ar kity finansavimo šaltiniy, su kuriais anksčiau identifikuotas galimas persidengimas, pasikeitimus. Identifikavus naujus persidengimus, vykdomas finansavimo takoskyry nustatymas arba atnaujinimas.
3.12. Keičiantis tarpiniy institucijy administruojamy VP priemoniy finansuojamoms sritims ar veikloms, apie tai tarpinės institucijos turi informuoti institucijas, administruojančias finansavimo šaltinius, su kuriais anksčiau identifikuotas galimas persidengimas.
3.13. Tarpinės institucijos turi reguliariai peržiūrėti vadovaujančiosios institucijos administruojamą ir atnaujinamą kity finansavimo šaltiniy sąrašą, ypač – instrumentus, finansuojančius tarpiniy institucijy kuruojamas ekspertines sritis, ir apie identifikuotus pakeitimus informuoti vadovaujančiąją instituciją. Taip pat viso ES struktūrinės paramos administravimo proceso metu tarpinės institucijos turi rinkti informaciją apie naujus finansavimo šaltinius.
3.14. Identifikavus naują finansavimo šaltinj atsakinga tarpinė institucija turi peržiūrėti jo finansuojamas sritis, veiklas, atrankos kriterijus ir jvertinti galimą persidengimo su kity tarpiniy institucijy administruojamomis VP priemonėmis riziką. Identifikavus persidengimo riziką, turi būti informuojama atsakinga tarpinė institucija ir, jei būtina, nustatomos naujos finansavimo takoskyros.
Projektη finansavimo sąlygη aprašη rengimas
3.15. Be finansavimo takoskyry nustatymo, rengdamos PFSA tarpinės institucijos taip pat jtraukia papildomas nuostatas, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija. Identifikavus persidengimus su kitomis VP priemonėmis ar kitais finansavimo šaltiniais j PFSA gali būti jtrauktos šios papildomos nuostatos:
◼ reikalavimas pareiškėjams pateikti informaciją apie kitus vykdomus ar vykdytus projektus;
◼ reikalavimas pareiškėjams pristatyti atitinkamos institucijos, administruojančios persidengiantj finansavimo šaltinj (jo priemonę), patvirtinimą, kad pareiškėjas nėra gavęs (arba yra gavęs) paramos pagal kitą priemonę ar programą;
◼ jei projektas susijęs su investicijomis j tam tikrą objektą (pastatą, teritoriją, vandens telkinj ir kt.),
jpareigoti pareiškėją pateikti informaciją apie iki šiol vykdytus projektus, investicijas j tą objektą.
Projektη atranka ir finansavimo skyrimas
3.16. Atliekant valstybės projekty atranką, tarpinės institucijos, kiek tai leidžia projekty parengtumo lygis ir juose pateikiama informacija, turi jvertinti galimą dvigubo finansavimo riziką, remdamosi joms, kaip atitinkamos srities ekspertinėms institucijoms, prieinama informacija:
◼ informacija apie ankstesnius pareiškėjo vykdytus projektus (jtraukimą j valstybės projekty sąrašus);
◼ informacija apie panašaus pobūdžio investicijas, finansuojamas veiklas toje pačioje srityje/regione/
3.17. Sprendimą dėl finansavimo skyrimo tarpinės institucijos priima jvertinusios jgyvendinančiosios institucijos pateiktus projekto paraiškos vertinimo rezultatus ir dvigubo finansavimo rizikos vertinimą.
Projektη finansavimo ir administravimo etapas
3.18. Projekty finansavimo ir administravimo etape tarpinės institucijos dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės atžvilgiu tiesiogiai nedalyvauja. Tarpinės institucijos prisideda prie dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės:
◼ esant poreikiui kartu su jgyvendinančiosiomis institucijomis dalyvaudamos projekty patikrose vietose;
◼ teikdamos jgyvendinančiosioms institucijoms informaciją apie tarpiniy institucijy kuruojamoms ekspertinėms sritims skiriamą finansavimą (jskaitant nacionalinio biudžeto lėšas);
◼ vertindamos ir kontroliuodamos jgyvendinančiyjy institucijy atliekamas procedūras, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole (jei funkcijos nedeleguotos).
IV. METODINĖS GAIRĖS ĮGYVENDINANČIOSIOMS INSTITUCIJOMS
4.1. [gyvendinančiyjy institucijy funkcijos ir atsakomybės, susijusios su dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimu, apima:
◼ informacijos teikimą tarpinėms institucijoms apie naujai identifikuotus finansavimo šaltinius bei galimus persidengimus tarp VP priemoniy ir kity finansavimo šaltiniy;
◼ bendradarbiavimą su tarpinėmis institucijomis, rengiant projekty finansavimo sąlygy aprašus ir j juos
jtraukiant nuostatas dėl dvigubo finansavimo prevencijos;
◼ projekty rizikingumo vertinimą dvigubo finansavimo atžvilgiu – pradedant paraišky vertinimo ir projekty atrankos metu ir vertinimą atnaujinant viso projekto vykdymo metu;
◼ projekty paraišky vertinimą dvigubo finansavimo atžvilgiu;
◼ dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės veiksmy atlikimą projekty jgyvendinimo metu.
Finansavimo takoskyrη nustatymas ir stebėsena
4.2. [gyvendinančiosios institucijos finansavimo takoskyry nustatymo procese tiesiogiai nedalyvauja.
4.3. Viso ES struktūrinės paramos administravimo proceso metu jgyvendinančiosios institucijos turi rinkti informaciją apie naujus finansavimo šaltinius ar esamy finansavimo šaltiniy pasikeitimus ir identifikuotą naują informaciją perduoti atitinkamai tarpinei ir vadovaujančiajai institucijoms.
Projektη finansavimo sąlygη aprašη rengimas
4.4. [gyvendinančiosios institucijos bendradarbiauja su tarpinėmis institucijomis rengiant projekty finansavimo sąlygy aprašus: padeda identifikuoti kitus galimai persidengiančius finansavimo šaltinius, nustatyti galimo persidengimo riziką ir j PFSA jtraukti nuostatas, sumažinančias dvigubo finansavimo riziką.
Paraiškη vertinimas
4.5. Paraiškos vertinimo etape jgyvendinančiosios institucijos turi jvertinti, ar pareiškėjo ir partnerio paraiškoje planuojamos jgyvendinti veiklos ar veikly jgyvendinimo išlaidos nebus pakartotinai finansuojamos, jei jos jau buvo finansuotos pagal kitus jgyvendinamus ar jgyvendintus projektus.
4.6. Vertinant paraiškas dėl projekto finansavimo, naudojamos šios priemonės, užtikrinančios dvigubo finansavimo prevenciją:
◼ Paraiškos vertinimas, vadovaujantis bendraisiais projekty atrankos kriterijais, atsižvelgiant j
pagrindinius aspektus:
⮚ atitikti demarkacinius reikalavimus, t.y. jsitikinant, kad tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES arba ne ES finansuojamas programas, kitas veiksmy programas, kitus veiksmy prioritetus atskyrimu;
⮚ atitikti „Išlaidy tinkamumo taisykliy reikalavimus“, t.y. jvertinant projekto riziką, susijusią su dvigubu finansavimu – jvertinami pareiškėjo ir partneriy jgyvendinty/jgyvendinamy/ planuojamy jgyvendinti projekty bei pagal galimybes jsitikinama, kad toms pačioms veikloms ir išlaidoms finansuoti parama nebus skiriama pakartotinai.
◼ Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinamos jvertinant galimą paraiškoje suplanuoty veikly ir išlaidy persidengimą su pagal kitas pareiškėjo pateiktas paraiškas suplanuotomis ar pagal jau pasirašytas paramos sutartis jgyvendinamomis veiklomis ir išlaidomis. Vertinimas atliekamas naudojant šiuos informacijos šaltinius:
⮚ SFMIS kaupiamą informaciją apie pagal Lietuvos 2004–2006 mety BPD gautą ES struktūriniy fondy paramą;
⮚ pareiškėjo teikiamoje paraiškos B dalyje nurodytą informaciją apie kitus vykdomus projektus.
◼ Vertinimo metu nustatoma paraiškos dvigubo finansavimo rizika, pagal kurios lygj nustatomas vertinimo metu ir projekty jgyvendinimo etape taikomy dvigubo finansavimo kontrolės procedūry detalumas.
◼ Individualūs interviu su pareiškėjais, kuriy projektuose identifikuota aukšta dvigubo finansavimo rizika.
4.7. Paraišky dėl projekty finansavimo vertinimo metu nustatant galimą dvigubo finansavimo riziką ir atitinkamas, nuo rizikos lygio priklausančias prevencijos ir kontrolės procedūras naudojami šie informacijos šaltiniai:
◼ PFSA rengimo metu identifikuoty persidengiančiy finansavimo šaltiniy sąrašas;
◼ projekto paraiškoje pareiškėjo pateikta informacija apie pareiškėjo ir partneriy jgyvendintus ir/arba
jgyvendinamus projektus;
◼ projekto paraiškoje pareiškėjo pateikta informacija apie iki šiol vykdytus projektus ar investicijas j
paraiškoje nurodytą investicijy objektą;
◼ informacija apie pareiškėjo vykdytus projektus, prieinama duomeny bazėse ir informacinėse sistemose, pvz., šiuo metu veikiančiose:
• SFMIS – pateikiama informacija apie 2007–2013 mety ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus;
• Vidinės duomenη bazės – vidinės institucijoje administruojamy finansiniy instrumenty finansuoty ir finansuojamy projekty duomeny bazės;
• Financial Transparency System – ES paramos, kurią skirsto Europos Komisija, informacinė sistema: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxx/xxx/xxxxx_xx.xxx;
• Beneficiaries of EU Cohesion Policy – ES paramos, teikiamos iš Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondy, žemėlapis su nuorodomis j ES šaliy nariy sudarytus paramos gavėjy sąrašus: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxxxxxx/xxxxx_xx.xxx;
• Beneficiaries of External Cooperation Programmes – ES paramos, skirtos ne ES šalims ir jy bendradarbiavimui su ES narėmis remti, gavėjy ir vykdomy projekty duomeny bazė, projekty, finansuojamy bendrai ES ir kity tarptautiniy organizacijy lėšomis sąrašai: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx_xx.xxx.
Projektη administravimas
4.8. Projekty metu jgyvendinančiosios institucijos vykdo šias procedūras, susijusias su dvigubo finansavimo prevencija ir kontrole:
◼ mokėjimo prašymy patikra. Tai pagrindinė dvigubo finansavimo kontrolės priemonė. Jos metu
jvertinama, kaip buvo laikytasi sutartyje nustatyto finansavimo šaltiniy atskyrimo.
◼ viešyjy pirkimy priežiūros procedūros. Dažniausiai taikoma rangos, tiekimo paslaugy sutarčiy peržiūros metu vertinant perkamą objektą dvigubo finansavimo požiūriu;
◼ projekty patikros vietoje (jskaitant kryžmines projekty patikras vietoje);
◼ papildomos ekspertizės (pagal poreikj). Pvz., projekto metu sukurto produkto ekspertizė.
4.9. Mokėjimo prašymuose deklaruojamy projekto išlaidy patikros metu jgyvendinančiosios institucijos jvertina, kaip buvo laikytasi projekto finansavimo sutartyje nustatyto finansavimo šaltiniy atskyrimo. SFMIS pagalba atliekama kryžminė pirminiy, deklaruojamas išlaidas patvirtinančiy, apskaitos dokumenty patikra su kity ES struktūrinės paramos apmokėty išlaidy dokumentais.
4.10. [gyvendinančiosios institucijos, atlikdamos viešyjy pirkimy priežiūros procedūras, gali jtraukti klausimus, susijusius su dvigubo finansavimo prevencija. Turinti informacijos apie kity šaltiniy finansuojamas veiklas, investicijas j tam tikrą turtą, objektas turi būti tikrinamas, ar j konkurso sąlygas, techninę specifikaciją ar sutarties projektą nėra jtraukti darbai ar veiklos, susijusios su anksčiau iš kity šaltiniy finansuotais ar planuojamais finansuoti darbais ar veiklomis.
4.11. Projektai, kuriems identifikuota padidinta dvigubo finansavimo rizika, gali būti atrenkami kryžminėms projekty patikroms vietoje atlikti. Kryžmines patikras vietoje atlieka kelios jgyvendinančios institucijos, administruojančios skirtingus finansavimo šaltinius, kuriy finansavimą gauna projekto vykdytojas. Atsižvelgiant j projekty specifiką, patikry vietoje metu gali būti:
◼ atliekamas kryžminis, deklaruotas išlaidas patvirtinančiy pirminiy apskaitos dokumenty patikrinimas vietoje, siekiant nustatyti, ar tos pačios išlaidos nebuvo deklaruotos keliems finansavimo šaltiniams. Tokios patikros metu tikrinami pirminiai apskaitos dokumentai, pateikti visoms finansavimo šaltinius administruojančioms institucijoms, deklaruojant išlaidas;
◼ atliekama projekty, kuriy tinkamos finansuoti išlaidos yra darbo užmokestis, darbuotojy darbo laiką pagrindžiančiy dokumenty patikra. Jos metu turi būti užtikrinama, kad projekto darbuotojas nedirbty ilgiau nei maksimalus leidžiamas valandy skaičius per dieną;
◼ atliekami fiziniai patikrinimai, siekiant jsitikinti, ar projekto veikloms jgyvendinti jsigyjama jranga (ar kitas turtas) arba atliekami darbai nebuvo finansuoti iš keliy finansavimo šaltiniy.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
5.1. Šios Gairės nėra privalomojo pobūdžio. Gairėse pateikti išaiškinimai leisty efektyviau valdyti dvigubo finansavimo riziką ir užtikrinti pakankamą dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę.
2 priedas. Literatūros ir kitη šaltiniη sąrašas
Teisės aktai
2008 m. liepos 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 787 ‚ Dėl sanglaudos skatinimo veiksmy programos priedo patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2008, Nr.: 95-3720 (aktuali redakcija nuo 2011-01-01).
2008 m. liepos 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 788 „Dėl ekonomikos augimo veiksmy programos priedo patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2008, Nr.: 95- 3721(aktuali redakcija nuo 2010-12-05).
2008 m. liepos 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 789 „Dėl žmogiškyjy ištekliy plėtros veiksmy programos priedo patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2008, Nr.: 95- 3722 (aktuali redakcija nuo 2010-07-30).
2008 m. liepos 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 782 „Dėl techninės paramos veiksmy programos priedo patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2008, Nr.: 90- 3608 (aktuali redakcija nuo 2010-07-25).
2008 m. lapkričio 12 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1225. „Dėl veiksmy programy administravimo ir finansavimo taisykliy patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2008, Nr.: 137- 5429.
2005 m. gruodžio 14 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1351 „Dėl veiksmy programy Lietuvos 2007-2013 mety Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijai jgyvendinti nustatymo“, Valstybės Žinios, 2005, Nr.: 147-5362 (aktuali redakcija nuo 2006-07-06).
2008 m. spalio 3 d. LR Finansy ministerijos raštas Nr. (24.9)-6K-0812638 „Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“.
2010 m. birželio 19 d. LR Finansy ministerijos raštas Nr. (24.3)-6K-1005860 „Dėl dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės“.
2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas Nr. 1605/2002 „Dėl Europos Bendrijy bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento“.
2007 m. spalio 31 d. LR vyriausybės nutarimas Nr. 1179 „Dėl vykdomy pagal Lietuvos 2007-2013 mety Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją jgyvendinančias veiksmy programas projekty išlaidy ir finansavimo reikalavimy atitikties taisykliy patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2007, Nr.: 117- 4789.
2007 m. spalio 17 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijy paskirstymo tarp institucijy ,jgyvendinant Lietuvos 2007-2013 mety Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmy programas“, Valstybės Žinios, 2007, Nr.: 114-4637 (aktuali redakcija nuo 2010-01-01).
2008 m. balandžio 17 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 352 „Dėl Europos Sąjungos fondy ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotiny regiony projekty atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2008, Nr.: 48- 1778, (aktuali redakcija nuo 2010-07-01).
2008 m. vasario 20 d. LR finansy ministro jsakymu Nr. 1K-066 patvirtinti „Metodiniai nurodymai vertintojams dėl projekty atitikties bendriesiems stebėsenos komiteto patvirtintiems atrankos kriterijams vertinimo“.
2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999.
2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999.
2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999.
2006 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006 nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, jgyvendinimo taisykles.
Kiti informacijos šaltiniai
Bulgarijos kaimo plėtros programos vertinimas (2008);
ES struktūrinės paramos tinklapis <xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/0000-0000/xx>;
XXXX xxxxxx veiklos ataskaita,2007 <xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxx_xxxxx/xxxxxxx/xxxx/0000/xx.xxx>;
PricewaterhouseCoopers, ESTEP, Tark Grunte Sutkiene, Lietuvos teisinės ir finansinės sistemos tinkamumo SVV plėtrai skirty Finansinės inžinerijos priemoniy, finansuojamy iš ES struktūriniy fondy lėšy, steigimui ir jgyvendinimui vertinimas. Galutinė ataskaita, 2010
<xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/xx/xxxxxx/Xxxxxxxxxx_XXXX_Xxxxxxxx/Xxxxxxxxxx_0000XXX/ UM_Finansines_inzinerijos_priemoniu_tinkamumo_ataskaita.pdf>;
VPVI. Valstybės projekty planavimo, taikomo jgyvendinant 2007–2013 m. veiksmy programas ir planuojant ES lėšas, tinkamumo ir efektyvumo vertinimas. Galutinė ataskaita, 2010
<xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/xx/xxxxxx/Xxxxxxxxxx_XXXX_Xxxxxxxx/Xxxxxxxxxx_0000XXX/ Valstybes_projektu_ataskaita.pdf>;
Žemutinės ir Aukštutinės Škotijos programos (ERDF ir ESF veiksmy programos) aprašymas
<xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx.xx/Xxxxxxxxxxxx/0000/00/00000000/0>.
3 priedas. Atliktη interviu sąrašas
Nr. | Vardas, pavardė | Institucija | Pareigos | El. paštas | Data |
1. | Xxxx Xxxxxxxxxxxx Xxxx Xxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx | LR ūkio ministerija | ES paramos koordinavimo departamento struktūrinės paramos politikos skyriaus vyriausioji specialistė ES paramos koordinavimo departamento struktūrinės paramos politikos skyriaus vedėja ES paramos koordinavimo departamento struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas | 2010-10-15 | |
2. | Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx | LR sveikatos apsaugos ministerija | ES paramos skyriaus vedėja ES paramos skyriaus vyriausioji specialistė | xxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxxx@xxx.xx xxxx.xxxxxxxxxxx@xxx.xx | 2010-10-18 |
3. | Xxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxx | Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie SM | Direktoriaus pavaduotoja Struktūriniy fondy administravimo skyriaus vedėja Struktūriniy fondy administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojas | xxxx.xxxxxxxxxx@xxxx.xx xxxxxxx.xxxxxxxxxxxxx@xxxx.xx | 2010-10-18 |
4. | Xxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx | LR aplinkos ministerija | ES paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūry skyriaus vedėja ES paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūry skyriaus vyriausioji specialistė | 2010-10-19 | |
5. | Xxxx Xxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx | Lietuvos verslo paramos agentūra | Projekty finansy valdymo departamento mokėjimo prašymy vertinimo skyriaus vyresnioji projekty finansy vadovė Rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vidaus kokybės kontrolierė Projekty valdymo departamento direktorė | x.xxxxxx@xxxx.xx x.xxxxxxxxx@xxxx.xx | 2010-10-21 |
6. | Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxx | LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija | ES struktūrinės paramos departamento struktūrinės paramos politikos skyriaus vedėja ES struktūrinės paramos departamento struktūrinės paramos valdymo skyriaus pavaduotojas | 2010-10-22 |
Nr. | Vardas, pavardė | Institucija | Pareigos | El. paštas | Data |
7. | Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxx | Aplinkos projekty valdymo agentūra | Vandeny projekty skyriaus vedėjas Kokybės ir rizikos valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kokybės ir xxxxxxx valdymo skyriaus vedėja | xxxxxxxx.xxxxxxxxxx@xxxx.xx xxxx.xxxxxxxxxxxx@xxxx.xx xxxxxxx.xxxxxxxx@xxxx.xx | 2010-10-22 |
8. | Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxxx | LR vidaus reikaly ministerija | Regioninės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Regioninės politikos departamento vedėjas Regioninės politikos departamento vyriausioji specialistė Regioninės politikos departamento vedėjo pavaduotoja Regioninės politikos departamento vedėja Regioninės politikos departamento vyriausioji specialistė | xxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxxx@xxx.xx xxxxxx.xxxxxxxx@xxx.xx xxxx.xxxxxxxxxxxx@xxx.xx xxxx.xxxxxxxxxxxx@xxx.xx xxxxxx.xxxxxxxxxxx@xxx.xx | 2010-10-25 |
9. | Xxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxxxxx | Europos socialinio fondo agentūra | Projekty valdymo skyriaus (ŠMM) vedėjos pavaduotoja Kokybės užtikrinimo ir kontrolės skyriaus finansy analitikė | 2010-10-26 | |
10. | Xxxxxxx Xxxxxxxx | Transporto investicijy direkcija | Finansy, kontrolės ir apskaitos skyriaus vyriausiasis specialistas (procedūry kontrolierius) | 2010-10-26 | |
11. | Xxxxx Xxxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxxxxx | Centrinė projekty valdymo agentūra | Struktūrinės paramos departamento Teisės ir vidaus sistemy valdymo tarnybos vyresnioji teisininkė Struktūrinės paramos departamento | x.xxxxxxxxxx@xxxx.xx x.xxxxxxxxxxxxxx@xxxx.xx | 2010-10-27 |
12. | Xxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxx | LR susisiekimo ministerija | Transporto politikos departamento ES paramos koordinavimo skyriaus vedėja Transporto politikos departamento strateginio planavimo skyriaus L. e. skyriaus vedėjo pareigas Transporto politikos departamento ES paramos koordinavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja | x.xxxxxxxxxx@xxxxxx.xx x.xxxxxxxx@xxxxxx.xx x.xxxxxxxxxx@xxxxxx.xx | 2010-10-28 |
13. | Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx | LR švietimo ir mokslo ministerija | Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento ES paramos jgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė | 2010-10-28 |
Nr. | Vardas, pavardė | Institucija | Pareigos | El. paštas | Data |
Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxx | LR švietimo ir mokslo ministerija | Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento ES paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento ES paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė | 2010-10-28 | ||
14. | Xxxx Xxxxxxx- Xxxxxxxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxx | LR finansy ministerija | Žmogiškyjy ištekliy plėtros veiksmy programos valdymo skyriaus vedėja Žmogiškyjy ištekliy plėtros veiksmy programos valdymo skyriaus vyr. specialistė Ekonomikos augimo veiksmy programos valdymo skyriaus vyr. specialistė Sanglaudos skatinimo veiksmy programos valdymo skyriaus vyr. specialistė; | x.xxxxxxx@xxxxxx.xx x.xxxxxxxxxxx@xxxxxx.xx x.xxxxxxxxx@xxxxxx.xx x.xxxxxxx@xxxxxx.xx | 2010-11-25 |
15. | Xxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxx | Lietuvos moksly taryba | Paramos tyrėjams skyriaus vedėja Paramos tyrėjams skyriaus vyriausiasis specialistas | 2011-03-07 |
4 priedas. Finansiniη instrumentη, su kuriais turėtη būti užtikrintos finansavimo takoskyros, sąrašas Finansiniη priemoniη, administruojamη ne Lietuvos institucijη, sąrašas
NR. | Instrumentas | Instrumento tikslas | Atsakinga institucija | Sritis |
1. | LIFE+ | Bendras LIFE+ tikslas yra prisidėti prie Bendrijos aplinkos politikos ir teisės akty jgyvendinimo, atnaujinimo ir plėtojimo, jskaitant aplinkosaugos klausimy jtraukimą j kitas politikos kryptis, tokiu būdu prisidedant prie darnaus vystymosi. | Aplinkos ministerija | Aplinkosauga |
2. | Natura 2000 | Natura 2000 tinklo tikslas – saugoti ir tvarkyti pažeidžiamas rūšis ir buveines visame jy natūralaus paplitimo Europoje areale, neatsižvelgiant j nacionalines ar politines sienas. Tačiau Natura 2000 nėra vien gamtiniy rezervaty, iš kuriy sistemingai pašalinta visa žmogaus veikla, sistema. | LR žemės ūkio ministerija | Aplinkosauga |
3. | Transeuropiniη energetikos tinklη programa (TEN-E) | Tikslai: skatinti vidaus rinkos apskritai, o visy pirma – energijos vidaus rinkos, veiksmingą funkcionavimą bei plėtrą, drauge skatinant racionalią energijos ištekliy gamybą, transportavimą, paskirstymą ir panaudojimą bei atsinaujinančiy energijos ištekliy plėtrą ir prijungimą, siekiant sumažinti energijos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos ištekliy diversifikavimo. Palengvinti Bendrijos mažiau palankias sąlygas turinčiy regiony ir „energetiniy“ saly vystymą bei mažinti jy izoliaciją, taip padedant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Padidinti energijos tiekimo saugumą, pavyzdžiui, stiprinant visy atitinkamy šaliy abipusiai naudingus santykius su trečiosiomis šalimis energetikos sektoriuje, visy pirma remiantis Energetikos chartijos sutartimi ir Bendrijos sudarytais bendradarbiavimo susitarimais; prisidėti prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos, ypač naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinant su energijos transportavimu ir perdavimu susijusj pavojy aplinkai | Europos Komisija (Energetikos ministerija) | Ekonominė infrastruktūra, energetika |
4. | “Pažangi energetika Europai” (Intelligent Energy Europe, IEE) | „Pažangios energetikos Europai“ (2007-2013 m.) programos veiksmais siekiama: a) sukurti tvarumo gerinimui būtinus elementus, plėtoti miesty ir regiony potencialą, paruošti atitinkamiems strateginiams tikslams pasiekti reikiamas teisines priemones; sukurti priemones ir instrumentus, | Energetikos ministerija (taip pat Lietuvos energetikos institutas, VĮ | Ekonominė infrastruktūra, energetika |
NR. | Instrumentas | Instrumento tikslas | Atsakinga institucija | Sritis |
skirtus tęsti ir stebėti Bendrijos ir valstybiy nariy programos srityse priimtas priemones bei jvertinti jy poveikj; b) didinti valstybiy nariy investicijas j naujas ir pažangiausias technologijas energijos efektyvumo, atsinaujinančiy energijos šaltiniy ir energijos rūšiy diversifikacijos srityse, jskaitant transportą, panaikinant atotrūkj tarp novatorišky technologijy sėkmingo demonstravimo ir veiksmingo jy pateikimo j masinę rinką tam, kad būty subalansuotos viešojo ir privataus sektoriy investicijos, skatinamos pagrindinės strateginės technologijos, sumažintos išlaidos, būty sukaupta rinkos patirties, mažinama finansinė rizika ir kitos numatomos rizikos bei kliūtys, trukdančios tokio tipo investicijoms; c) pašalinti veiksmingai ir pažangiai gaminti ir vartoti energiją trukdančias ne technologines kliūtis skatinant ugdyti institucinius gebėjimus, inter alia, vietiniu ir regiono lygiais, tokiomis priemonėmis kaip visuomenės informavimas, ypač per švietimo sistemą, pagrindiniy proceso dalyviy, verslo atstovy ir apskritai piliečiy skatinimas dalintis patirtimi ir žiniomis, taip pat skatinimas skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir geriausias turimas technologijas, ypač jas propaguojant Bendrijos lygiu. | Energetikos agentūra) | |||
5. | TEN-T programa | TEN-T programos tikslas transporto srityje – teikti Bendrijos finansinę paramą bendro intereso projektams. | Europos Komisija Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji agentūra | Ekonominė infrastruktūra, transportas |
6. | Europos plėtros fondas | Stiprinti Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant regiony išsivystymo lygio skirtumus. | Europos Komisija47 | Ekonominė, socialinė integracija |
47 Administruoja Europos Komisija, tačiau tiesioginiai finansuoja valstybės narės, todėl jis nėra jtrauktas j finansinę programą arba metinj biudžetą
NR. | Instrumentas | Instrumento tikslas | Atsakinga institucija | Sritis |
7. | Baltijos jūros pietη regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa | Bendras veiklos programos tikslas yra stiprinti darnią Baltijos jūros piety regiono plėtrą. | Europos Komisija | Ekonominė, socialinė integracija |
8. | Europos Sąjungos solidarumo fondas | Reaguoti j gaivalines nelaimes ir rodyti Europos solidarumą nelaimės ištiktiems regionams. | Europos Komisija | Solidarumas (parama dėl gaivaliniy nelaimiy) |
9. | EGF - Europos prisitaikymo prie globalizacijos padariniη fondas | Europos prisitaikymo prie globalizacijos padariniy fondo (EGF) paskirtis – padėti žmonėms, netekusiems darbo dėl pakitusiy pasaulinės prekybos tendencijy. Kai uždaroma didelė jmonė, j ES nepriklausančią šalj perkeliama gamykla ar kai daug žmoniy praranda darbą visame tam tikro regiono sektoriuje, EGF gali padėti iš darbo atleistiems žmonėms kuo greičiau rasti kitą darbą. | Europos Komisija | Solidarumas (darbuotojams) |
10. | BUSP (bendra užsienio ir saugumo politika) | Tikslas: užsienio politikos ir gynybos klausimus būtina spręsti kartu visoms ES šalims. | Europos Komisija | Solidarumas (gynyba) |
11. | Xxxxxxx XX | Apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kitomis neteisėtomis veikomis. | Finansiniy nusikaltimy tyrimy tarnyba prie vidaus reikaly ministerijos | Solidarumas (sukčiavimo prevencija) |
12. | Periklio programa | Periklio programa – Bendrijos mainy, paramos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo klastojimo ir yra skirta remti ir papildyti priemones, kuriy imasi valstybės narės, bei numatytas jau esančiose programose, skirtose euro apsaugai nuo klastojimo. | Europos Komisija48 | Euro prevencija |
48 [gyvendina ir koordinuoja Komisija ir valstybės narės. Periklio programos veiksmus ir kitokią mokymo veiklą koordinuoja Komisijos kovos su euro klastojimu eksperty grupė, kurioje yra eksperty iš visy valstybiy nariy ir šaliy kandidačiy, taip pat dalyvaujant Europolui, Europos centriniam bankui ir Interpolui.
NR. | Instrumentas | Instrumento tikslas | Atsakinga institucija | Sritis |
13. | Europos Komisijos subsidijη sutartis (ECFIN) Instrumentas jgyvendintas | Statistinės informacijos apie verslo tendencijas ir vartotojy nuomonę rinkimas. | Statistikos departamentas prie LRV | Informacija, viešinimas ir vertinimas; statistika |
14. | 2008 m. Eurostat subsidijη programa Instrumentas jgyvendintas | Prisidėti prie nacionaliniy ir ES teisės akty ir metodologijy statistikos srityje suderinimo ir jgyvendinimo. | Statistikos departamentas prie LRV | Informacija, viešinimas ir vertinimas; statistika |
15. | Kultūra 2007 | „Kultūra 2007-2013“ yra Europos Sąjungos programa, skirta Europos tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui skatinti. Tikslai: skatinti kultūros srityje dirbančiy asmeny mobilumą, skatinti kultūros ir meno kūriniy mobilumą, skatinti kultūry dialogą. | Kultūros ministerija | Kultūra |
16. | Fiscalis | Bendrasis programos tikslas – gerinti mokesčiy sistemy veikimą vidaus rinkoje, didinant dalyvaujančiy šaliy, jy administracijy ir pareigūny bendradarbiavimą: • pridėtinės vertės mokesčio ir akcizy srityje; • pajamy ir kapitalo mokesčiy srityje; • draudimo jmoky mokesčiy srityje; • patenkinti specialius šaliy kandidačiy ir potencialiy šaliy kandidačiy poreikius, kad jos galėty imtis stojimui reikalingy priemoniy mokesčiy teisės akty ir administraciniy gebėjimy srityje. | Europos Komisija (programos nacionalinis koordinatorius – Valstybinė mokesčiy inspekcija prie LR finansy ministerijos) | Kvalifikacijos kėlimas, gebėjimy didinimas, socialinis dialogas ir pan. (VMI) |
17. | Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa – PROGRESS | Pagrindinis tikslas – didinti Komisijos vaidmenj imantis iniciatyvos siūlant jvairias ES strategijas, jgyvendinti bei toliau plėtoti ES tikslus susiejant juos su konkrečiomis nacionalinės politikos priemonėmis, nuosekliai perkelti ES teisės aktus bei toliau plėtoti jy taikymą visoje Europoje, remti ir plėtoti bendradarbiavimo bei koordinavimo mechanizmus tarp valstybiy nariy bei skatinti bendradarbiavimą su organizacijomis, kurios atstovauja pilietinei visuomenei. | Europos Komisija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija | Kvalifikacijos kėlimas, gebėjimy didinimas, socialinis dialogas ir pan. |
NR. | Instrumentas | Instrumento tikslas | Atsakinga institucija | Sritis |
18. | Vartotojη apsauga | Ja siekiama dviejy pagrindiniy tiksly: • užtikrinti vartotojy aukšto lygio apsaugą, ypač gerinant informacijos ir konsultacijy kokybę bei geriau atstovaujant vartotojy interesams; • užtikrinti veiksmingą vartotojy apsaugos taisykliy taikymą, ypač bendradarbiaujant taisykliy vykdymo užtikrinimo srityje, teikiant informaciją, vykdant šviečiamąją veiklą ir taikant teisės gynimo priemones. • [gyvendindama šią programą, Europos Komisija iš esmės telkia dėmesj j galiojančiy teisės akty gerinimo būdus. Bet ji nori imtis ir specialiy priemoniy, kad vartotojai, jeigu jie to pageidauty, galėty gauti hipotekos paskolas namams pirkti arba naudotis mažmeninės bankininkystės paslaugomis kitoje ES šalyje. | Vartotojai gali ginti savo teises pasinaudodami Europos vartotojy centry tinklu (EVC tinklu). | Kvalifikacijos kėlimas, gebėjimy didinimas, socialinis dialogas ir pan. |
19. | GALILEO (Europos Bendrijos civilinės pasaulinės navigacijos palydovinė sistema) | Sukurta sistema bus visiškai nepriklausoma nuo kity jau esamy sistemy arba sistemy, kurios dar galėty būti sukurtos. Tai vienas svarbiausiy strateginiy ES projekty, kurj numatoma pradėti eksploatuoti nuo 2013 m. Projektas turėty suteikti galimybę teikti 5 rūšiy pasaulines paslaugas (atvirąją, komercinę, paieškos ir gelbėjimo, žmogaus gyvybės apsaugos, viešąją reguliuojamą paslaugas). Kadangi bus užtikrinta sistemos veikimo kokybė, ji galės būti naudojama tose srityse, kur reikia ypatingo tikslumo ir patikimumo. | Europos Komisija (Susisiekimo ministerija) | Moksliniai tyrimai ir inovacijos, konkurencingumo didinimas, elektroninės paslaugos; palydovinė radijo navigacija |
20. | CIP ICT PSP (Konkurencingumo ir inovacijη bendrosios programos Informacijos ir ryšiη technologijη Politikos rėmimo programa) | Programa yra sudėtinė Konkurencingumo ir inovacijy bendrosios programos dalis, kuria siekiama prisidėti prie konkurencingumo ir inovacinio pajėgumo Bendrijoje didinimo, žiniy visuomenės tobulėjimo ir tvaraus, subalansuotu ekonomikos augimu grindžiamo vystymosi. Tikslas: platesnis inovacijy pritaikymas, investicijos j IRT ir jy naudojimas, bendros informacinės erdvės kūrimas ES, atviros visa apimančios informacinės visuomenės kūrimas. | Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR vyriausybės (Kultūros ministerija) | Moksliniai tyrimai ir inovacijos, konkurencingumo didinimas, elektroninės paslaugos |
21. | Muitinė 2013 | „Muitinė 2013“ programoje nustatytais veiksmais siekiama: • užtikrinti vienodą ir vienareikšmj tarify klasifikavimą Bendrijoje, ypač gerinant koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp laboratorijy; | Muitinės departamentas prie Lietuvos | Inovacijos, elektroninės paslaugos |