BENDROVĖS KODAS 120864074)

Akcinė bendrovė "Lietuvos oro uostai"

(BENDROVĖS KODAS 120864074)

FINANSINĖS ATASKAITOS

2023 METŲ

PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE,

KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Vilnius, 2024

AB Lietuvos oro uostai, įmonės kodas 120864074, Rodūnios kelias 10A, Vilnius, Lietuva

2023 M. ĮMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(Xxxxxx, jei nenurodyta kitaip)

Turinys

Nepriklausomo auditoriaus išvada 3

Finansinės ataskaitos

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita 7

Finansinės būklės ataskaita 8

Pinigų srautų ataskaita 10

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 11

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 12

Metinis pranešimas 38

2

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AB „Lietuvos oro uostai” akcininkui:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Nuomonė

Mes atlikome AB „Lietuvos oro uostai“ (toliau – „Įmonė“) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, jskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtj ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių apskaitos profesionalų etikos standartų valdybos išleistą

„Apskaitos profesionalų etikos kodekso vadovą“ (jskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TAPESV kodekso vadovas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymu ir TAPESV kodekso vadovu.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito jrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrjsti.

Dalyko pabrėžimas

Norėtume atkreipti dėmesj j šių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 24 pastabą, kurioje yra atskleidžiamas neapibrėžtumas susijęs su oro linijų bendrovių pateiktu skundu ir susijusiu ieškiniu dėl naujai nustatytų padidintų rinkliavų už naudojimąsi Vilniaus oro uostu. Mūsų nuomonė dėl šio dalyko nėra modifikuota.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant j finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas j jj yra aprašytas toliau.

Pagrindinis audito dalykas	Mūsų atsakas j audito dalyką
Ilgalaikis materialusis turtas (žr. 2 ir 8 pastabas finansinėse ataskaitose)
Įmonės apskaityto nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje sudarė 288 319 218 EUR (83% viso Įmonės turto).		Be kitų, mes atlikome šias audito procedūras: Apsvarstėme Įmonės apskaitos politikos, susijusios su nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymu, tinkamumą ir jvertinome apskaitos politikos atitiktj taikomiems apskaitos standartams.

Įmonė 2023 m. reorganizavimo metu pakeitė teisinę formą iš valstybės jmonės j akcinę bendrovę. Formuojant po reorganizavimo veikiančios Įmonės jstatinj kapitalą buvo atliktas Įmonės turto ir jsipareigojimų pervertinimas nustatant jų tikrąsias vertes.
Nustačius reikšmingus ilgalaikio materialaus turto tikrosios ir apskaitinės vertės skirtumus, Įmonė priėmė sprendimą keisti šio turto apskaitos politiką iš vertinimo jsigijimo savikaina j perkainota verte.
Keičiant apskaitos politiką buvo nustatyta turto tikroji vertė bei buvo peržiūrėti turto naudingo tarnavimo laikotarpiai. Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų naudingo tarnavimo laikotarpio bei perkainotos vertės jvertinimas reikalauja subjektyvių Įmonės vadovybės prielaidų nustatymo, kurių pasikeitimai gali lemti reikšmingą ilgalaikio materialaus turto verčių pasikeitimą.
Dėl nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų straipsnio reikšmingumo finansinėms ataskaitoms ir taikomų subjektyvių prielaidų vertinant šio turto straipsnio perkainotą vertę bei nustatant nusidėvėjimo laikotarpius, mes manome, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas. Išsiaiškinome, supratome ir jvertinome vadovybės taikomus principus, procesus, metodus ir prielaidas, taikomus nustatant ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes ir nusidėvėjimo metodus.
Peržiūrėjome atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą, jvertinome jame naudotų turto vertinimo metodų atitikimą TFAS reikalavimams. Peržiūrėjome atlikto vertinimo matematinj tikslumą, jvertinome pagrindines jame naudojamas prielaidas, jų pagrjstumą.
Patikrinome ar turto vertinimo duomenys buvo teisingai ir pilnai perkelti j Įmonės apskaitos sistemą atnaujinant ilgalaikio materialiojo turto vertes bei apskaitos politikos keitimo metu nustatytus nusidėvėjimo normatyvus.
Patikrinome atrankos būdu atrinktų jsigyto ilgalaikio turto vienetų atitikimą ilgalaikio turto pripažinimo kriterijams pagal TFAS ir tinkamą ilgalaikio turto jsigijimo apskaitymą pagal pateiktas sutartis ir kitus pirminius dokumentus su tiekėjais. Taip pat patikrinome ilgalaikio turto nusidėvėjimą tenkantj 2023 metams.
Įvertinome atskleidimų, susijusių su apskaitos politikos keitimu bei nekilnojamuoju turtu, jranga ir jrengimais, pakankamumą ir teisingumą Įmonės finansinėse ataskaitose.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Įmonės vadovybės metiniame pranešime ir Socialinės atskaitomybės ataskaitoje, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai finansinėse ataskaitose arba, mūsų žinioms, pagrjstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šj faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome jvertinti, ar Įmonės vadovybės metiniame pranešime pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Įmonės vadovybės metinis pranešimas buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrjsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

 Įmonės metiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

 Įmonės metinis pranešimas buvo parengtas laikantis LR jmonių atskaitomybės jstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šj faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo jvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrjstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės jtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

 Nustatome ir jvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką j tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito jrodymų mūsų nuomonei pagrjsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

 Suprantame su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.

 Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrjstumą.

 Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesj j susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi jvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.

 Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinj, jskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir jvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtj ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, jskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrjstai vertinami, kaip turintys jtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal jstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrjstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Akcininkų (iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – savininkų) sprendimu, 2022 m. birželio mėn. 9 d. pasirašyta sutartimi, buvome pirmą karta paskirti atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 2 metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Įmonei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir jsitikinimu, Įmonei suteiktos paslaugos atitinka taikomų jstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpj, be finansinių ataskaitų audito paslaugos, mes suteikėme metinių finansinių ataskaitų bei metinio pranešimo vertimo paslaugas.

Audito, kurj atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx.

Auditorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000471

UAB „ROSK Consulting“

Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001514

Vilnius, Lietuva 2024 m. kovo 21 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

Pastabos 2023.12.31. 2022.12.31.

(koreguota)*

Aviacinės veiklos pajamos

3 39 240 958

26 553 399

Neaviacinės veiklos pajamos

Pajamų iš viso

Kitos pajamos Nusidėvėjimas ir amortizacija

Investicinio turto vertės (sumažėjimas) padidėjimas Ilgalaikio turto vertės (sumažėjimas) padidėjimas

Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo sąnaudos Ilgalaikio turto priežiūros, remonto ir komunalinės sąnaudos

Gautinų sumų ir pirkėjų skolų vertės (sumažėjimas) / sumažėjimo atstatymas Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį

Kitos sąnaudos

Veiklos pelnas (nuostoliai)

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą Pelno mokestis

4 20 566 654 18 103 364

59 807 612 44 656 763

1 149

5 (10 985 575) (9 752 132)

5 2 622 678 3 044 695

5 (7 338 860) -

5 (18 201 023) (14 505 254)

5 (8 135 131) (8 395 698)

5 (58 494) (30 946)

5 (1 847 900) (1 233 846)

5 (6 911 753) (5 104 791)

8 951 555 8 678 940

4 237 289 52 133

5 (1 530 648) (313 173)

7 658 196 8 417 900

6 (2 183 180) (1 861 836)

Grynasis pelnas (nuostoliai) 5 475 016 6 556 064

Kitos bendrosios pajamos, kurios bus perklasifikuojamos į pelną (nuostolius)

ateityje - -

Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perklasifikuojamas į pelną (nuostolius)

ateityje -

Ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatas reorganizacijos proceso

metu

8, 15

76 534 980 -

Bendrųjų pajamų iš viso 82 009 996 6 556 064

* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.

12–37 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Pasirašyta Bendrovės vardu 2024 m. kovo 21 d.:

Xxxxxxx Xxxxxxx Generalinis direktorius

Xxxxxx Xxxxxxxx Finansų departamento direktorius

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx Apskaitos skyriaus vadovė

Finansinės būklės ataskaita

TURTAS

ILGALAIKIS TURTAS			Pastabos	2023.12.31.	2022.12.31. (koreguota)*
Nematerialusis turtas Programinė įranga				795 779	1 198 451
Nebaigti projektai				871 053	-
Kitas nematerialusis turtas				27 747	1 262
Materialusis turtas	IŠ VISO		7	1 694 579	1 199 713
Žemė				51 046 940	51 024 440
Pastatai ir statiniai				183 417 368	116 025 727
Mašinos ir kiti įrengimai				11 278 751	10 679 450
Transporto priemonės				4 174 595	4 221 059
Nebaigta statyba				35 865 086	10 189 341
Kitas materialusis turtas				2 536 478	2 932 815
	IŠ VISO		8	288 319 218	195 072 832
Investicinis turtas			9	21 889 127	11 629 774
Kitas turtas				809 396	11 853
Atidėtojo pelno mokesčio turtas			10	-	742 599
		ILGALAIKIO TURTO IŠ VISO		312 712 320	208 656 771
TRUMPALAIKIS                       TURTAS
Atsargos			10	1 038 529	1 039 366
Iš klientų gautinos sumos			12	6 402 616	4 574 546
Kitos gautinos sumos			13	571 626	179 734
Išankstiniai apmokėjimai				42 840	21 401
Kitas trumpalaikis turtas				516 031	328 631
	IŠ VISO			8 571 642	6 143 678
Pinigai ir pinigų ekvivalentai			14	26 764 244	19 449 756
	TRUMPALAIKIO TURTO IŠ VISO			35 335 886	25 593 434

TURTAS IŠ VISO

348 048 206 234 250 205

* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.

12–37 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

NUOSAVAS KAPITALAS	Pastabos	2023.12.31.	2022.12.31. (koreguota)*
Įstatinis kapitalas	15	154 524 601	28 409 377
Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas	15	-	93 276 021
Rezervai
Privalomasis	16	-	2 182 025
Xxxx rezervai	16	570 957	11 704
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		5 475 016	6 556 064
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)		1 388 497	543 504
	NUOSAVO KAPITALO IŠ VISO	161 959 071	130 978 695
ĮSIPAREIGOJIMAI Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Dotacijos, susijusios su turtu	17	106 510 992	57 282 107
Dotacijos išlaidoms kompensuoti	17	121 058	127 490
Ilgalaikės finansinės skolos	19	42 547 095	32 226 041
Mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai		415 946	83 522
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas		12 220 624	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai darbuotojams	18	159 794	96 304
IŠ VISO		000 000 000	89 815 464
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų einamųjų metų dalis	19 21	5 243 614	3 209 878
Prekybos skolos	21	6 348 974	4 248 007
Gauti išankstiniai apmokėjimai	21	000 000	000 332
Pelno mokesčio įsipareigojimas	21	2 000 000	000 958
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	18 21	2 519 850	2 178 567
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos	21	6 612 342	3 388 304
IŠ VISO		24 113 626	13 456 046
ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		186 089 135	103 271 510
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		348 048 206	234 250 205
* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.
12–37 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Pasirašyta Bendrovės vardu 2024 m. kovo 21 d.:

Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Finansų departamento direktorius

Apskaitos skyriaus vadovė

Pinigų srautų ataskaita

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Pelno mokesčio sąnaudos	6	2 183 180	1 861 836
Nusidėvėjimas ir amortizacija	7, 8, 17	13 695 984	14 679 275
Turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)		4 716 182	(3 044 695)
Dotacijų ir subsidijų amortizacija	17	(2 710 409)	(4 927 143)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo ir nurašymo rezultatų eliminavimas		000 000	000 321
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas		-	296 102
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		1 387 130	(2 786 881)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:		24 957 154	12 935 879
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas		837	(476 850)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(0 000 000)	0 000 000
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(391 892)	(125 497)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas		(21 439)	8 410
Kito ilgalaikio ir trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		(942 780)	28 893
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		716 439	110 883
Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas)		2 100 967	(3 037 249)
Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų darbuotojams padidėjimas		404 774	(189 079)
Kitų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		332 424	(2 839 587)
Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas		3 224 039	497 007
Sumokėtos palūkanos	19	(1 284 074)	(122 797)
Sumokėtas pelno mokestis		(477 126)	-
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		26 791 251	12 840 497
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	7, 8, 9	(32 592 625)	(9 593 562)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		-	149
Gautos palūkanos		195 127	-
Kita investicinė veikla		-	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(32 397 498)	(9 593 413)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Įstatinio kapitalo didinimas (sumažinimas)		3 000 000	-
Paskolų gavimas	19	15 020 827	18 556
Paskolų grąžinimas	19	(3 009 773)	(2 567 502)
Į valstybės biudžetą mokama įmonės pelno įmok		(2 982 680)	(4 719 266)
Nuomos įsipareigojimų mokėjimas		-	(124 845)
Gautos dotacijos	17	892 360	8 688 324
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai (sumažėjimai)		-	(173 304)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		12 920 734	1 121 963
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		7 314 488	4 369 047
Valiutų kurso pasikeitimo įtaka		-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		19 449 756	15 080 709
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	14	26 764 244	19 449 756
* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.
12–37 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Pasirašyta Bendrovės vardu 2024 m. kovo 21 d.:

Grynasis pelnas (nuostoliai) Korekcijos dėl:

Pastabos 2023 2022

(koreguota)*

5 475 016 6 556 064

Xxxxxxx Xxxxxxx Generalinis direktorius

Xxxxxx Xxxxxxxx Finansų departamento direktorius

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx Apskaitos skyriaus vadovė

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės

	Pastabos	Bendrovės savininko kapitalas	nuosavybė, atitinkantis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstyt asis pelnas (nuostoliai) Iš	viso
Likutis 2022.01.01.		27 035 165	93 276 021	1 904 421	-	5 552 078	127 767 685
Grynasis metų pelnas (nuostoliai), koreguota*		-	-	-	-	6 556 064	6 556 064
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-	-	6 556 064	6 556 064
Į valstybės biudžetą mokama Bendrovės
pelno dalis		-	-	-	-	(4 719 266)	(4 719 266)
Kapitalo didinimas	15	1 374 212	-	-	-		1 374 212
Pervedimai tarp rezervų		-	-	277 604	11 704	(289 308)	-
Xxxxxxxxx, susiję su Bendrovės savininkais		1 374 212	-	277 604	11 704	(5 008 574)	(3 345 054)
Likutis 2022.12.31. koreguota*		28 409 377	93 276 021	2 182 025	11 704	7 099 568	130 978 695
Likutis 2023.01.01.		28 409 377	93 276 021	2 182 025	11 704	7 099 568	130 978 695
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)			-	-	-	5 475 016	5 475 016
Kitos bendrosios pajamos	8, 15		22 500	-	76 512 480	-	76 534 980
Bendrųjų pajamų iš viso		-	22 500	-	76 512 480	5 475 016	82 009 996
Į valstybės biudžetą mokama Bendrovės
pelno dalis		-	-	-	-	(2 982 680)	(2 982 680)
Kapitalo didinimas	15	126 115 224	(93 298 521)	(2 368 443)	(76 512 480)	(1 982 720)	(48 046 940)
Pervedimai tarp rezervų		-	-	186 418	559 253	(745 671)	-
Xxxxxxxxx, susiję su Bendrovės savininkais		126 115 224	(93 298 521)	(2 182 025)	(75 953 227)	(5 711 071)	(51 029 620)
Likutis 2023.12.31.		154 524 601	-	-	570 957	6 863 513	161 959 071

* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.

12–37 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Pasirašyta Bendrovės vardu 2024 m. kovo 21 d.:

Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Finansų departamento direktorius

Apskaitos skyriaus vadovė

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Lietuvos oro uostai" (toliau – Bendrovė) įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 1991 m. rugsėjo mėn. 30 d.

Bendrovė yra juridinis asmuo, savarankiškai organizuojantis ūkinę, finansinę, organizacinę ir teisinę veiklą. Bendrovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. yra akcinio kapitalo Bendrovė, kurios akcininkas yra Lietuvos valstybė. Bendrovės registracijos kodas 120864074, PVM mokėtojo registracijos kodas LT208640716, juridinis (registracijos) adresas: Rodūnios kel. 10A, LT-02189 Vilnius

Bendrovės duomenys kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centras.

Pagrindinė Bendrovės veikla – oro uostų eksploatavimas, orlaivių ir keleivių aptarnavimas pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartus bei rekomendacijas, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus oro transporto srityje bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Bendrovė iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo iš valstybės turto įsteigta Bendrovė, kuri nuosavybės teise priklausė valstybei ir jai perduotą ir jos įsigytą turtą valdė, naudojo bei disponavo patikėjimo teise ir buvo ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. 2023 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė buvo pertvarkyta iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę ir tapo ribotos civilinės atsakomybės privačiu juridiniu asmeniu.

Bendrovės savininko kapitalas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 154 524 601 eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 28 409 377 eurų).

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 652, iš kurių sudarė 449 VNO ir administracijos darbuotojai, 128 KUN bei 75 PLQ filialų darbuotojai (2022 m. gruodžio 31 d. viso trijų filialų darbuotojų skaičius – 569).

2023 m. Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliko UAB „ROSK Consulting“, Bendrovės kodas 302692397, buveinė registruota adresu Laisvės pr. 10A, Vilnius, Lietuva. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Bendrovės vadovybė pasirašė šias finansines ataskaitas 2024 m. kovo 21 d. Bendrovės savininkas turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2. Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės 2023 m. finansines ataskaitas, pateikiami toliau. Šie apskaitos principai buvo taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jei nenurodyta kitaip.

Iki 2023 m. Bendrovė visą ilgalaikį materialųjį turtą apskaitė savikainos metodu. Ruošiantis pertvarkyti įmonę iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, atlikus įmonės turto vertinimą ir paaiškėjus, kad įmonės turto tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo turto apskaitinės vertės remiantis 8-ojo TAS 14 straipsniu siekiant teisingiau atskleisti bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, bendrovės vadovybė priėmė sprendimą 2023 metais patikslinti ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto apskaitos politiką, keičiant ilgalaikio materialiojo vertinimo metodą iš įsigijimo savikainos metodo į perkainojimo metodą. Investicinio turto apskaitos metodas pakeistas iš įsigijimo savikainos metodo į tikrosios vertės metodą. Ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto vertinimo metodai keičiami atsižvelgiant į tai, kad taikant perkainotos ir tikrosios vertės metodus užtikrinimas tikresnis ir teisingesnis įmonės turto vertės nustatymas.

Bendrovės turto vertinimas 2023 vasario 28 d. būklei buvo atliktas 2023 m. suasio - balandžio mėn., remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Jungtinins verslas" pateikta Turto vertinimo ataskaitas LOU23/0228/KN.

Taikant perkainotos vertės apskaitos politiką pirmą kartą, turto perkainojimui pagal 16-ąjį TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, Xxxxxxxx vadovavosi 16-uoju TAS ir pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma padidino perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo sumą apskaitė per pelno (nuostolių) straipsnį.

Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve.

Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

2023 m. Xxxxxxxx nusprendė visai Investicinio turto grupei taikytą 40-ojo TAS „Investicinis turtas“ 56 straipsnyje apibūdintą savikainos metodą pakeisti pradedant 2023 m. taikyti 33–55 straipsniuose apibūdintą tikrosios vertės metodą.

2023 m. keičiant aspkaitos politiką, Įmonė atliko ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvų peržiūrą. Peržiūrėjus ilgalaikio materialiojo turto normatyvus buvo nustatyta, kad turto vienetai tarnauja ilgesnį periodą, nei nustatytas turto nusidėvėjimo normatyvas, todėl nuspręsta nuo 2023-01-01 nustatyti ilgesnį naudingo tarnavimo laiką visiems ilgalaikio turto vienetams atitinkamai pagal turto grupes:

Pastatai (100 grupė) – nusidėvėjimo laikotarpį ilginti nuo 40 m. iki 50 m.; Įrenginiai (200 grupė) – nusidėvėjimo laikotarpį ilginti nuo 12 m. iki 15 m.; Perdavimo įtaisai (300 grupė) – nusidėvėjimo laikotarpį ilginti nuo 12 m. iki 15 m.;

Mašinos ir įrenginiai (410 grupė) – nusidėvėjimo laikotarpį ilginti nuo 12 m. iki 15 m.

Bendrovė prailgino naudingo tarnavimo laikotarpius visiems Bendrovės veikloje naudojamiems ilgalaikio turto vienetams, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai nebuvo pasibaigę, ir taiko naujus nudėvėjimo laikotarpius visam nuo 2023-01-01 įsigytam ilgalaikiam turtui.

Xxxxxxxx atliko turto pripažinimo ilgalaikiu materialiuoju, investiciniu ir nematerialiuoju turtu minimalių verčių peržiūrą ir, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, turimo turto vienetų įvairovę, minimalių pripažinimo ilgalaikiu turtu verčių reikšmingumą bei siekiant supaprastinti turto vienetų priskyrimą ilgalaikiam turtui, suvienodino minimalią turto, pripažįstamo ilgalaikiu turtu vertę nustatydama ją 500 eurų sumai.

2023-12-31 Bendrovė peržiūrėjo visų turimo ilgalaikio turto vienetų įsigijimo savikainą ir visus turto vienetus, kurių įsigijimo savikaina buvo mažesnė negu 500 eurų, nurašė. Nurašymo įtaka sudarė 182 758 Eur.

Nuo 2023-04-01 Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas pastatų – 100 grupė; įrenginių – 200 grupė; perdavimo įtaisų – 300 grupė ir mašinų ir įrengimų - 410 grupė apskaitoma taikant perkainotos vertės metodą. Po perkainojimo padidėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei 82 675 822 Eur, vertės padidėjimo suma buvo iš pradžių apskaityta perkainojimo rezerve, ir perkainoto turto vertės sumažėjimas 7 338 860 Eur apskaityta kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės sąnaudos. Pakeitus ilgalaikio turto apskaitos metodą iš savikainos metodo į perkainotos vertės metodą, ankstesnių laikotarpių duomenys nekoreguoti.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Kitoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms apskaitos politikos bendrovė nekeitė.

Investiciniam turtui apskaitos politika buvo taikoma retrospektyviai, taikytą savikainos metodą keičiant į apskaitymą tikrąja verte.

Xxxxxxxx atliko koregavimą pilnai retrospektyviai, pasinaudojant praktine išimtimi dėl 2021 m. duomenų, nes nebuvo kaip įsivertinti investicinio turto tikrosios vertės tai datai, todėl finansinėje ataskaitoje koregavimas atspindėtas tik 2022 m. duomenims.

Pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo, pripažįstamas to ataskaitinio laikotarpio pelnu ar nuostoliu kada jis susidaro. Po perkainojimo susidariusį investicinio turto tikrosios vertės padidėjimas sudarė 6 004 627 Eur. Apskaitant investicinį turtą tikrąja verte nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Bendrovė perskaičiavo ataskaitinio laikotarpio duomenis ir lyginamąją informaciją pagal pakeistą investicinio turto apskaitos politiką, ir finansinėse ataskaitose parodė retrospektyviniu būdu kaip pateikta lentelėje žemiau:

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita	2022 iki koregavimo	Pokytis	2022 po koregavimo
Neaviacinės veiklos pajamos*	18 154 651	(00 000)	00 000 000
Pajamų iš viso	44 708 050	(00 000)	00 000 000
Nusidėvėjimas	(10 078 654)	326 522	(9 752 132)
Investicinio turto vertės (sumažėjimas) padidėjimas	-	3 044 695	3 044 695
Kitos sąnaudos*	(5 121 016)	16 225	(5 104 791)
Veiklos pelnas (nuostoliai)	5 342 785	3 336 155	8 678 940
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos*	846	51 287	52 133
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos*	(296 948)	(16 225)	(313 173)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	5 046 683	3 371 217	8 417 900
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3 184 847	3 371 217	6 556 064
Bendrųjų pajamų iš viso	3 184 847	3 371 217	6 556 064
* Bendrovė perklasifikavo baudų ir delspinigių pajamas bei sąnaudas prie finansinės ir	investicinės veiklos.
	2022	Pokytis	2022
	iki koregavimo		po koregavimo
Finansinės būklės ataskaita ILGALAIKIS TURTAS
Nematerialusis turtas Nebaigti projektai Materialusis turtas Nebaigta statyba	- 10 189 341	- -	- 10 189 341
Investicinis turtas	8 258 557	3 371 217	11 629 774
Ilgalaikio turto iš viso	205 285 554	3 371 217	208 656 771
NUOSAVAS KAPITALAS
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)	3 184 847	3 371 217	6 556 064
NUOSAVO KAPITALO IŠ VISO	127 607 478	3 371 217	130 978 695

2.1. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Bendrovės finansinės ataskaitos už 2023 metus yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES). Taikyti apskaitos principai ir skaičiavimo metodai atitinka tuos, kurie buvo taikomi rengiant Bendrovės metines finansines ataskaitas už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Išskyrus žemiau nurodytus pasikeitimus, Xxxxxxxx nuosekliai taikė apskaitos principus visiems šiose ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Xxxxxxxx ir toliau tęs savo veiklą artimiausioje ateityje. Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną nėra požymių, rodančių, kad Xxxxxxxx negalės toliau tęsti savo veiklos ateityje. Bendrovės veikla neribojama.

Toliau pateikiamos finansinės ataskaitos, išskyrus pinigų srautų ataskaitą, buvo parengtos naudojant kaupimo principą.

2.2. Naujų ir pakeistų Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) taikymas

a) Nauji ir/arba pakeisti standartai bei jų aiškinimai, kurie taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.:

Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai, kuriuos Xxxxxxxx pritaikė šiais metais:

• 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“; įskaitant 17-ojo TFAS pataisas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir TFAS praktikos ataskaitos Nr. 2: apskaitos politikos atskleidimas pataisos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos: apskaitinių įvertinimų apibrėžimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“: Pirminis 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymas – palyginamoji informacija (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Tarptautinė mokesčių reforma – Pillar Two modelio taisyklės (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.).

Aukščiau išvardintų standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas, neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

b) Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai išleisti TASV, ES priimti, bet dar neįsigalioję:

Šių finansinių ataskaitų pasirašymo dieną Xxxxxxxx nepritaikė anksčiau laiko šių naujų ir peržiūrėtų TFAS standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję:

• 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius; Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius – įsigaliojimo datos atidėjimas; Ilgalaikiai įsipareigojimai su finansiniais rodikliais (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.);

• 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos: Nuomos įsipareigojimas parduodant ir taikant atgalinę nuomą (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.).

Bendrovės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu, išskyrus kaip aprašyta žemiau:

c) Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai, kurie dar nėra įsigalioję ir kurie dar nėra patvirtinti ES:

Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų TASV, išskyrus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie dar nebuvo patvirtinti ES (galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi). Šie standartai, jų pakeitimų ir išaiškinimai yra pateikti žemiau:

• 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansiniai instrumentai“ pataisos: atskleidimas: tiekėjo finansiniai susitarimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.);

• 21-ojo TAS „Užsienio valiutų kursų pokyčio įtaka“ pataisos: konvertavimo trūkumas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d.).

2.3. Finansinių ataskaitų valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais. Bendrovės funkcinė valiuta yra euras.

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų Europos Centrinio Banko valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės būklės ataskaitos dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.4. Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas įsigytas atskirai iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialiojo turto tarnavimo laikotarpis gali būti ribotas arba neribotas.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis yra ribotas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą nematerialiojo turto naudojimo pobūdį.

Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laikotarpiu. Atskiros turto grupės nustatytos Bendrovėje:

a) programinė įranga;

b) kitas nematerialusis turtas.

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Nematerialus turtas yra amortizuojamas per 3-4 metų laikotarpį.

2.5. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – tai materialus turtas, kuris laikomas paslaugų tiekimo tikslams ir ketinamas naudoti ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį, kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir kurio vertė didesnė už nustatytą minimalią įsigijimo vertę.

Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus pastatus, statinius ir įrengimus, apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius. Pastatai, statiniai ir įrengimai ir transporto priemonės apskaitomi perkainota verte atėmus paskesnį nusidėvėjimą.

Pastatų, statinių ir įrengimų perkainojimai atliekami periodiškai, siekiant užtikrinti, kad turto apskaitinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jo tikrosios vertės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Pastatų, statinių ir įrengimų perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose bei ja yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavybėje.

Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas anksčiau pripažintas perkainojimo rezervas nuosavybėje.

Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitomą perkainota verte, pardavimo rezultatas apskaitomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, o perkainojimo rezervo likutis, susijęs su šiuo turtu perkeliamas į nepaskirstytą pelną (nuostolius).

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotas skolinimosi išlaidas ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Bendrovei perduoto ar neatlygintinai gauto turto įsigijimo kainą nustato Xxxxxxxxx vadovybė, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tais atvejais, kai galima aiškiai įrodyti, jog šių išlaidų dėka padidės ekonominė nauda iš šio ilgalaikio materialiojo turto panaudojimo ir (arba) pailgės jo numatytas ekonominio tarnavimo laikas, išlaidos yra kapitalizuojamos, pridedant jas prie ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertės.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai Statiniai

Mašinos ir kiti įrengimai Transporto priemonės Kitas materialusis turtas

50 – 80 metų

15 – 25 metų

15 metų

6 – 15 metų

3 – 15 metų

Naudingo tarnavimo laikas yra reguliariai peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Turto naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis tikėtinu turto naudingumu.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai nebaigta statyba užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.

2.6. Investicinis turtas

Investicinis turtas pripažįstamas turtu tik tada, kai yra tikėtina, kad Xxxxxxxx ateityje gaus ekonominės naudos, susijusios su investiciniu turtu, ir galima patikimai nustatyti investicinio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

Investicinį turtą sudaro Bendrovės pastatai ir statiniai, kurie laikomi uždirbti nuomos pajamas ir/arba tikintis vertės padidėjimo. Pradžioje investicinis turtas įvertinamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, kurią sudaro pirkimo kaina ir bet kokios tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Vėliau investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Pelnas ar nuostoliai dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl investicinio turto perleidimo, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp grynųjų perleidimo pajamų ir turto balansinės vertės ir pripažįstami investicinio turto perleidimo laikotarpio pelnu arba nuostoliais.

Bendrovė taiko 90 % reikšmingumo kriterijų, kurį viršijus investiciniam turtui priskiriama 100 % turto balansinės vertės.

Tam tikra turto dalis gali būti naudojama Bendrovės jos veikloje, o kita dalis gali būti skiriama nuomos pajamoms uždirbti ir/arba tikintis turto vertės padidėjimo. Turto dalys atskiriamos atskirai pagal turto plotą, naudojamą Bendrovės veikloje ir skiriamą nuomos pajamoms uždirbti ir/ arba tikintis turto vertės padidėjimo. Iki 2022 m. pabaigos investiciniam turtui buvo taikomi nusidėvėjimo metodai ir normatyvai atitinkantys taikomus ilgalaikiam materialiajam turtui.

2.7. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra klasifikuojamas į šias nustatytas grupes: finansinį turtą apskaitomą amortizuota savikaina, finansinį turtą apskaitomą tikrąja verte, kurio pokytis atspindimas per kitas bendrąsias pajamas ir finansinį turtą apskaitomą tikrąja verte, kurio pokytis atspindimas per pelną (nuostolį).

Po pirminio pripažinimo finansinis turtas klasifikuojamas pagal aukščiau išvardintas kategorijas, remiantis Bendrovės finansiniam turtui taikomu verslo modeliu. Verslo modelis taikomas finansinio turto grupei nustatomas tokiu lygiu, kuris atspindėtų, kaip visa valdoma finansinio turto grupė leidžia pasiekti Bendrovės verslo tikslus. Bendrovės vadovybės ketinimai dėl atskirų finansinių priemonių nedaro įtakos taikomam verslo modeliui. Valdydama finansinį turtą, Xxxxxxxx gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį.

Finansinio turto valdymo verslo modelis yra faktas, o ne tik pareiškimas. Paprastai stebimas veiksmuose, kurių Xxxxxxxx imasi tam, kad pasiektų išsikeltus verslo modelio tikslus. Nustatydama verslo modelį, kurį taikys valdydama finansinį turtą, Xxxxxxxx savo sprendimą pateisina ne vienu faktu ar veiksmu, bet atsižvelgdama į visus sprendimo dieną egzistuojančius tiesiogiai susijusius įrodymus.

Xxxxxxxx pripažįsta finansinį turtą savo finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai Xxxxxxxx tampa finansinės priemonės sutarties šalimi. Finansinio turto pirkimas ar pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas naudojant sandorio datą.

Bendrovė pirmą kartą pripažįsta finansinį turtą tikrąją verte, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansinio komponento. Kai turtas pripažįstamas ne tikrąja verte per pelną (nuostolį), pridedama su finansinio turto įsigijimu susijusias išlaidas, kai jas galima tiesiogiai priskirti.

Sandorio išlaidas sudaro mokesčiai ir komisiniai, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų pasirašiusi finansinės priemonės sutarties. Jei finansinio turto vertė pirminio pripažinimo metu skiriasi nuo sandorio kainos, skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Verslo modelio taikomo valdant finansinio turto grupę požiūriu, finansinis turtas apskaitomas:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

Bendrovės gautinos sumos apskaitomos remiantis verslo modeliu pagal kurį, finansinio turto laikymo tikslas – surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kurie gali apimti pinigų srautus, susijusius su pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimu.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje pripažįstamos įsigijimo savikaina (sumokėto atlygio tikrąja verte). Vėliau trumpalaikės gautinos sumos apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, o ilgalaikės gautinos sumos ir paskolos – amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.

Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet jų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos parengimo dienos. Pastaruoju atveju jos priskiriamos prie ilgalaikio turto.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinos sumos yra sumos, gautinos iš pirkėjų už suteiktas paslaugas, vykdant įprastinę verslo veiklą. Jei tikimasi, jog sumos bus gautinos per vienerius metus ar trumpesnį laikotarpį (ar per įprastą verslo veiklos laikotarpį, jei vėliau), prekybos gautinos sumos yra klasifikuojamos prie trumpalaikio turto. Kitu atveju, šios sumos klasifikuojamos prie ilgalaikio turto.

Prekybos gautinos sumos po pirminio pripažinimo vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų metodą, įskaitant vertės sumažėjimo nuostolius, o prekybos gautinos sumos, kurių terminas trumpesnis nei 12 mėnesių nuo pripažinimo dienos (t. y. neturinčios finansavimo elemento) ir kurios nėra priskiriamos faktoringui yra vertinamos nominalia verte, nes susijusi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankų sąskaitose, kasoje, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos. Šio turto apskaitinė vertė apytikriai atitinka jo tikrąją vertę.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto pripažinimas nutraukiamas kai:

•Baigėsi teisių į turto piniginius srautus galiojimo laikotarpis;

•Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką;

• Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Xxx Xxxxxxxx perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Xxxxxxxx yra vis dar susijusi.

Finansinio turto vertės sumažėjimas – numatomas kredito nuostolis

Turto vertės sumažėjimo reikalavimai yra taikomi siekiant pripažinti numatomus kredito nuostolius per visą finansinės priemonės laikotarpį, kuriai reikšmingai padidėjo kredito rizika nuo pirminio pripažinimo. Jei finansinio instrumento kredito rizika nuo pirminio pripažinimo žymiai nepadidėjo, ūkio subjektas įvertina tos finansinės priemonės nuostolių sumą, lygią numatomiems 12 mėnesių kredito nuostoliams.

Bendrovė laiko finansinį turtą neįvykdytu, kai sutartyje numatytas mokėjimas yra praėjęs 90 dienų ir yra didesnis nei skolininko sumokėtas avansas. Tačiau tam tikrais atvejais Xxxxxxxx taip pat gali laikyti finansinį turtą neįvykdytu, kai vidinė ar išorinė informacija rodo, kad Xxxxxxxx greičiausiai negaus visos negrąžintos sutartyje numatytos sumos, prieš pradėdama atsižvelgti į bet kokius Bendrovės turimus kredito patobulinimus.

Bendrovė stebi kredito rizikos padidėjimą stebėdama skolų vykdymą laiku. Reikšmingas kredito rizikos padidėjimas yra svarstomas, kai skola vėluoja ir nėra priežasčių manyti, kad skola greitu metu bus padengta.

Nustatydama vertės sumažėjimo nuostolius, Bendrovė taiko šiuos modelius:

•bendras modelis (pagrindinis),

•supaprastintas modelis prekybos gautinoms sumoms.

Numatomas kredito nuostolis (NKL) apskaičiuojamas remiantis „trijų pakopų“ modeliu („bendru modeliu“) vertės sumažėjimui: 1 etapas

Finansinės priemonės, kurių kredito rizika reikšmingai nepadidėjo nuo pirminio pripažinimo, arba kurių finansinė vertė atskaitomybės dieną yra maža. Šiam turtui pripažįstama 12 mėnesių NKL, o palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo bendros turto apskaitinės vertės. 12 mėnesių NKL yra tikėtini kredito nuostoliai, atsirandantys dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, kurie galimi per 12 mėnesių nuo ataskaitinės datos. Tai nėra tikėtini grynųjų pinigų trūkumai per 12 mėnesių laikotarpį, bet visas turto kredito nuostolis, įvertintas tikimybe, kad nuostoliai įvyks per ateinančius 12 mėnesių.

2 etapas

Priskiriamos finansinės priemonės, kurių kredito rizika žymiai padidėjo nuo pirminio pripažinimo (išskyrus atvejus, kai ataskaitų sudarymo dieną jų kredito rizika buvo maža), tačiau neturi objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Šiam turtui pripažįstama visą gyvenimą trunkanti NKL, tačiau pajamos iš palūkanų vis tiek apskaičiuojamos pagal bendrąją turto apskaitinę vertę. Gyvenimo trukmės NKL yra tikėtini kredito nuostoliai, atsirandantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per numatomą finansinės priemonės galiojimo laiką.

3 etapas

Apima finansinį turtą, kuris ataskaitos sudarymo dieną turi objektyvių įsipareigojimų neįvykdymo įrodymų. Šiam turtui pripažįstama NKL tarnavimo laikas ir pajamos iš palūkanų apskaičiuojamos nuo grynosios balansinės vertės.

Gautinoms sumoms iš pirkėjų, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, numatomas kredito nuostolis apskaitomas per visą skolos laikotarpį. Gautinų sumų nuvertėjimui Bendrovė naudoja supaprastintą metodą. Siekiant apskaičiuoti numatomą kredito nuostolį, Xxxxxxxx atliko toliau išvardintus veiksmus:

1) Sugrupavo gautinas sumas pagal nustatytus pirkėjų kriterijus

2) Nustatė istorinį blogų skolų kiekį

3) Įvertino makroekonominius xxxxxxxxx

4) Apskaičiavo numatomą kredito nuostolį

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Bendrovė sugrupavo gautinas sumas pagal šiuos kriterijus:

• Fiziniai arba juridiniai asmenys

• Pagal skolų pradelsimo laikotarpį (nepradelstos, pradelstos 1-30 dienų, 31-60 dienų, 61-90 dienų, 91-365 dienų, daugiau nei 365 dienų)

Pagal istorinius duomenis, Xxxxxxxx nustatė, kad fiziniai asmenys vidutiniškai neapmoka 9 % nepradelstų skolų. Juridiniai asmenys neapmoka:

• Nepradelstų skolų 1,34 %

• 1-30 dienų pradelstų skolų 3,97 %

• 31-60 dienų pradelstų skolų 14,88 %

• 61-90 dienų pradelstų skolų 32,63 %

• 91-365 dienų pradelstų skolų 57,10 %

• Daugiau nei 365 dienų pradelstų skolų 93,59 %

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentūrų suteiktus ilgalaikio skolinimosi reitingus. Bankų reitingai pateikti 14 pastaboje. Įvertinus aukštus bankų kreditingumo reitingus, Bendrovė laiko, kad Bendrovės naudojamų bankų bankroto tikimybė yra labai žema.

2.8. Atsargos

Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąją galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.9. Nuosavas kapitalas

Bendrovės savininko kapitalą sudaro Bendrovės savininko jai perduoto turto, jei tai nėra turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė ar dotacija, vertė.

Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dydį sudaro turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, teisės aktų nustatyta tvarka perduoto Bendrovei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti, vertė.

Privalomasis rezervas sudaromas iš Bendrovės paskirstytino pelno, taikant Bendrovės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyto dydžio metinius atskaitymus. Atskaitymai į privalomąjį rezervą sudaro ne mažiau kaip 1/20 paskirstytino pelno. Jie vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 savininko kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant Bendrovės pelną. Privalomasis rezervas naudojamas tik Bendrovės nuostoliams dengti. Padengus nuostolius, privalomojo rezervo dydis atkuriamas, laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Kiti rezervai yra naudojami šiems tikslams:

a) investicijoms;

b) darbuotojų kvalifikacijai kelti;

c) darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams.

Bendrovės turto vertės padidėjimas savininko kapitalo ar turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dalyje registruojamas:

a) iš Bendrovės lėšų, tai yra iš nepaskirstytojo pelno ir kitų rezervų (išskyrus privalomąjį rezervą) sukurto turto verte;

b) iš Bendrovės savininko turtui įsigyti, sukurti ar jo vertei padidinti skirtų lėšų sukurto turto verte;

c) Bendrovės savininko perduoto turto verte.

Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) susidaro iš einamųjų metų bendrųjų pajamų iš viso bei praeitų periodų bendrųjų pajamų iš viso atskaičius visus į valstybės biudžetą mokamas pelno įmokas.

2.10. Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju – atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Paskolos

Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas laikotarpio pelne (nuostoliuose) per visą paskolos laikotarpį.

Gautos paskolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikės, išskyrus jei Xxxxxxxx turi besąlyginę teisę atidėti jų padengimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Prekybos skolos

Prekybos skolos – tai įsipareigojimai, sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Prekybos skolos priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju, jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

2.11. Dotacijos

Dotacijos gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu.

Iš Bendrovei skirtų lėšų sukurtas turtas laikomas dotacija, kai lėšos skiriamos infrastruktūrai įsigyti ar sukurti, taip pat Bendrovės valdomos infrastruktūros vertei padidinti, jeigu infrastruktūra, kuri būtų įsigyta, sukurta ar kurios vertė būtų padidinta, priskirtina turtui, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Jeigu Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti ar rekonstruoti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Bendrovė valdo patikėjimo teise gautą žemę, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., ši žemė buvo apskaityta Bendrovės nuosavame kapitale, tačiau po reorganizacijos performavus Bendrovės kapitalą, žemė buvo priskirta dotacijų straipsniui atsižvelgiant į tai, kad patikėjimo teisė yra gauta neatlygintinai ir Xxxxxxxx turi teisę pilnai valdyti patikėtą turtą (žr. 2.18).

Finansinėse ataskaitose su turtu susijusias dotacijas Xxxxxxxx pripažįsta atidėtosiomis pajamomis, kurios sistemingai pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba pinigais bei skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įsipareigojimai, susiję su gautomis dotacijomis, susijusiomis su turtu, pateikiami finansinės padėties ataskaitos ilgalaikių įsipareigojimų dalyje

„Dotacijos susijusios su turtu“. Ilgalaikio turto perkainojimo metu, kai apskaitomas turto vertę mažinantis perkainojimas, dotacijos, susijusios su šiuo ilgalaikiu turtu, yra proporcingai nurašomos.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas ir/arba pateikiamos finansinės padėties ataskaitos ilgalaikių įsipareigojimų dalyje „Dotacijos išlaidoms kompensuoti".

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Išsami informacija apie dotacijas pateikta 17 pastaboje.

2.12. Išmokos darbuotojams

Išmokų darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto pelno (nuostolių) ataskaitoje. Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstami iš karto.

Išmokų darbuotojams (išmoka išeinant į pensiją ir išmoka darbuotojui jubiliejaus proga) įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.13. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Bendrovėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.

Ataskaitinių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri, tikimasi, bus atgauta arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai.

Finansinės padėties ataskaitoje avansu sumokėtas pelno mokestis bei apskaityti pelno mokesčio įsipareigojimai rodomi sudengiant juos, kai jie yra susiję su ta pačia mokesčius administruojančia institucija.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamojo pelno sumos.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriuo bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos dieną.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Xxxxxxxxx vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.14. Pajamų pagal sutartis su klientais pripažinimo principai

Pajamos pagal sutartis su klientais, išskyrus nuomos sutartis, vadovaujantis 15 TFAS nuostatomis, pripažįstamos taikant 5 žingsnių modelį:

1 žingsnis – sutarčių su klientais identifikavimas

Sutartimi pripažįstamas susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių (priklauso nuo pirkimo ar pardavimo sąlygų), kuriuo sukuriamos įgyvendintinos teisės ir vykdytinos prievolės, ir kurio šalis yra klientas. Klientas yra šalis, su įmone sudariusi sutartį už atlygį gauti prekes ar paslaugas. Sutartis su klientu, kuriai taikomas 15 TFAS, apskaitoma, kai tenkinami šie kriterijai:

• šalys sutartį patvirtino (raštu, žodžiu ar pagal kitą įprastą verslo praktiką) ir yra įsipareigojusios vykdyti savo atitinkamas prievoles;

• galima identifikuoti kiekvienos šalies teises dėl perduotinų prekių ar paslaugų;

• galima identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas už perduotinas prekes ar paslaugas;

• sutartis yra komercinio pobūdžio;

• Bendrovė gaus atlygį, teisę į kurį įgis mainais už prekes ar paslaugas, kurios bus perduotos klientui.

2 žingsnis – veiklos įsipareigojimų identifikavimas

Veiklos įsipareigojimas – sutartimi įtvirtintas pasižadėjimas teikti paslaugas. Jeigu paslaugas galima išskirti, įsipareigojimai pripažįstami atskirai. Kiekvienas įsipareigojimas identifikuojamas vienu iš būdų:

• paslauga (ar prekių ar paslaugų paketas), kuri yra atskira,

• atskirų paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį, rinkinys.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

3 žingsnis – sandorių kainos nustatymas

Xxxxxxxx, nustatydama sandorio kainą, atsižvelgia į sutarties sąlygas, LR teisės aktus ir savo įprastą verslo praktiką. Sandorio kaina yra atlygio suma, teisę į kurią Bendrovė tikisi turėti mainais už klientui perduodamas pažadėtas prekes ar paslaugas, išskyrus trečiųjų šalių vardu surinktas sumas (pavyzdžiui, tam tikrus pardavimo mokesčius). Sutartyje su klientu pažadėtas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abiejų tipų sumas.

4 žingsnis – sandorių kainos priskyrimas veiklos įsipareigojimams

Xxxxxxxx, priskirdama sandorio kainą, kiekvienam veiklos įsipareigojimui priskiria tokią sandorio kainos sumą, kuri parodo atlygio sumą, į kurią Xxxxxxxx tikisi turėti teisę mainais už klientui perduodamas pažadėtas prekes ar paslaugas.

5 žingsnis – pajamų pripažinimas, kai Bendrovė (į)vykdo veiklos įsipareigojimus

Bendrovė pripažįsta pajamas, kai įvykdo veiklos įsipareigojimą, klientui perduodama pažadėtą prekę ar paslaugą. Veiklos įsipareigojimai įvykdomi per tam tikrą laikotarpį arba tam tikru momentu. Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui. Pajamos pripažįstamos, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su įsipareigojimu susijusią ekonominę naudą, ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas. Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos pristačius prekes ir perdavus riziką bei prekių nuosavybės teikiamą naudą. Bendrovė pajamas išskiria į aviacinės ir neaviacinės veiklos pajamas. Pajamos yra uždirbamos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Pajamų išskaidymas pagal jų tipą ir oro uostą, kur uždirbtos pajamos, pateiktas 3 ir 4 pastabose.

Uždirbant pajamas, Xxxxxxxx iškart išrašo sąskaitą-faktūrą už suteiktas paslaugas ir gautinos sumos patenka prie iš klientų gautinų sumų. Sutarčių įsipareigojimus sudarė gauti depozitai ir nuolaidų sukaupimai, kurie finansinės būklės ataskaitoje patenka prie kitų trumpalaikių mokėtinų sumų.

Aviacinės veiklos pajamos

Aviacinę veiklą sudaro orlaivių takų, keleivių terminalų, labai svarbių asmenų salės, oro uosto įrangos priežiūra ir valdymas, bagažo administravimas, aviacijos saugumo užtikrinimas bei kita veikla pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartus bei rekomendacijas, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus oro transporto srityje bei kitų teisės aktų reikalavimus. Pajamos yra pripažįstamos pagal faktinį nutūpusių ir pakilusių orlaivių bei išvykusių keleivių skaičių. Aviacinės pajamos sudaro 66% visų Bendrovės pajamų, kurių didžiąją dalį sudaro rinkliavos už naudojimąsi oro uosto paslaugomis (57% visų Bendrovės pajamų).

Centralizuotos infrastruktūros mokesčiai nuo 2023-08-07 apskaičiuojami vadovaujantis įsakymu Nr.1R-151 patvirtintomis Antžeminių paslaugų teikimo AB Lietuvos oro uostų filialų valdomuose oro uostuose bendrosiomis sąlygomis. Iki tol minėti skaičiavimai buvo atliekami vadovaujantis Antžeminių paslaugų teikimo AB Lietuvos oro uostų filialų valdomuose oro uostuose bendrosiomis sąlygomis, patvirtintomis 2021-07-21 įsakymu Nr. 1R-112.

Centrinės infrastruktūros mokesčius moka antžeminių paslaugų teikėjas arba, jei yra oro uostui pateikti atitinkami dokumentai – tiesiogiai oro bendrovė. Sąskaitos turi būti apmokamos iki kito mėnesio paskutinės darbo dienos.

Bendrovė nustato rinkliavas vadovaudamasi (aktualios versijos 2023 m.):

• Naudojimosi oro uostais bendrosiomis sąlygomis (VĮ Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr.1R-84),

• Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymu (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2066, su vėlesniais pakeitimais),

• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 28 d. Nr. 3-118 patvirtintu įsakymu „Dėl rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, su vėlesniais pakeitimais“,

• 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių,

• Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumentu Nr. 9082 „ICAO politika dėl rinkliavų už oro uostų ir oro navigacijos paslaugas“.

Rinkliavų mokėjimo tvarka nustatyta naudojimosi oro uostais bendrosiose sąlygose. Oro uosto naudotojai, kurie pradeda naudotis oro uostu ir nori atsiskaityti vieną kartą per mėn., turi sumokėti depozitą, kuris yra grąžinamas naudotojui po pusės metų tinkamo įsipareigojimų vykdymo. Tokiu atveju sąskaitos turi būti apmokamos iki kito mėnesio paskutinės dienos. Taip pat yra numatyta galimybė sudaryti sutartis su bendrąja aviacija dėl periodinio atsiskaitymo bei sudaryti rašytinį susitarimą su trečiuoju asmeniu dėl atsiskaitymo už oro uosto paslaugas. Kitais atvejais mokama iš anksto, bet ne vėliau nei orlaiviui išskrendant iš oro uosto.

Bendrovė įvykdo aviacinės veiklos sutarčių įsipareigojimus tuo metu, kai yra pasinaudojama paslauga, pavyzdžiui, klientas pasinaudoja orlaivių kilimo ir tūpimo taku ar keleivių terminalu. Bendrovė turi užtikrinti, kad klientas galėtų pasinaudoti paslauga taip, kaip sutarta paslaugų sutartyje. Pajamos pripažįstamos tuo metu, kai klientui yra suteikiama paslauga.

Aviacinėms veiklos paslaugoms yra taikomos nuolaidos už naujus skrydžių maršrutus, padidintus keleivinių ir krovininių skrydžių dažnius. Nuolaidos pripažįstamos tuo metu, kai suteikiama paslauga, kuriai taikoma nuolaida. Garantijos paslaugoms nėra taikomos.

Sutarties įsipareigojimas yra pripažįstamas, jei klientas perveda avansą už susijusias prekes ar paslaugas prieš paslaugos suteikimą. Sutarties įsipareigojimai pripažįstami pajamomis, kai Bendrovė įvykdo sutarties įsipareigojimus (t. y. perduoda klientui susijusių prekių ar paslaugų kontrolę).

Lojalumo programa

Bendrovė taiko žemiau nurodytas lojalumo programas:

• Lietuvos oro uostų tinklo skatinimo programa taikoma oro bendrovėms, kurios vykdo skrydžius bent dviejuose VĮ Lietuvos oro uostų valdomuose oro uostuose ir perveža juose programoje numatytas keleivių skaičiaus ribas atitinkantį keleivių skaičių. Programoje numatyto dydžio nuolaida pritaikoma per laikotarpį sumokėtoms rinkliavoms. Lengvata taikoma šioms oro uosto rinkliavoms: išskrendančio keleivio rinkliavai, orlaivio tūpimo rinkliavai, saugumo rinkliavai. Nuolaidos dydis priklauso nuo to, keliuose oro uostuose vykdė skrydžius ir pervežė numatytą keleivių skaičių.

• Oro bendrovių veiklos Vilniaus oro uoste ir Palangos oro uoste skatinimo programa taikoma už naujų maršrutų skrydžių dažnio padidinimą.

• Oro vežėjų veiklos Kauno oro uoste skatinimo programa taikoma pagal oro bendrovių grupės ar kelionių organizatoriaus pervežtų keleivių skaičių. Bendrovė pripažįsta sutarties įsipareigojimą, kai oro bendrovės įvykdo nustatytus lojalumo programų reikalavimus.

Neaviacinės veiklos pajamos

Neaviacinės veiklos pajamas sudaro turto nuomos, automobilių stovėjimo, reklamos, verslo klubo ir kitos pajamos. Didžioji dalis sutarčių turi fiksuotą užmokestį, tačiau dalis sutarčių turi ir kintamą užmokestį pagal apyvartą, kuris negali būti mažesnis, negu sutartyje nustatytas fiksuotas užmokestis. Bendrovė įvykdo sutarčių įsipareigojimus ir pajamos pripažįstamos tuo metu, kai yra suteikiama paslauga, išskyrus nuomos paslaugoms. Garantijos paslaugoms nėra taikomos.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos iš pasirašytų veiklos nuomos sutarčių yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingai nuomos galiojimo terminui. Nuolaidos ar kitokio pobūdžio skatinimai, siekiant sudaryti nuomos sutartį, yra pripažįstamos tolygiai per nuomos terminą, nepriklausomai nuo pinigų srautų. Nuomos terminas yra minimalus periodas, kurį nuomininkas privalo nuomotis išsinuomotą objektą. Į nuomos terminą yra įtraukiamas papildomas laikotarpis, kuriam yra nuomininkui suteikta galimybė pratęsti nuomos sutartį, jeigu Xxxxxxxxx vadovybė pagrįstai tiki, jog šia galimybe nuomininkas pasinaudos.

Sutarties nutraukimo pajamos ar kompensacijos už nuomininko padarytą žalą yra apskaitoms tuo metu, kai tikėtina, jog Xxxxxxxx gaus su sandorio nutraukimu ar patirta žala susijusią ekonominę naudą.

Komunalinių paslaugų pajamos

Klientams, kurie iš Bendrovės nuomojasi patalpas, Bendrovė užtikrina komunalinių paslaugų teikimą. Bendrovė pati komunalinių paslaugų neteikia, bet pasirūpina, kad paslaugos būtų suteiktos klientui, todėl Bendrovė veikia kaip tarpininkas. Pajamose apskaitomos tik grynosios pajamos, kurios Bendrovei lieka kaip komisiniai. Pajamos pripažįstamos tuo metu, kai yra suteikiama paslauga.

2.15. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų.

2.16. Nuoma

Nustatymas ar sutartis laikoma nuomos sutartimi yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Bendrovė yra nuomininkė

Sudarius sutartį, Bendrovė įvertina, ar sutartis yra nuoma, ar ją sudaro nuoma. Bendrovė pripažįsta naudojimo teisės turtą ir atitinkamą nuomos įsipareigojimą atsižvelgiant į visus nuomos susitarimus, kuriuose jis yra nuomininkas, išskyrus trumpalaikę nuomą (apibrėžtą kaip nuoma, kurios nuomos laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 12 mėnesių) ir mažos vertės turto nuomą (pavyzdžiui, planšetiniai kompiuteriai ir asmeniniai kompiuteriai, nedideli biuro baldų ir telefonų daiktai). Už šias nuomos sutartis Xxxxxxxx pripažįsta nuomos įmokas kaip veiklos sąnaudas tiesiogiai proporcingu metodu per nuomos laikotarpį, nebent kitas sistemingas pagrindas labiau atspindėtų laiko modelį, per kurį gaunama ekonominė nauda iš nuomojamo turto.

Iš pradžių nuomos įsipareigojimas yra įvertinamas dabartine nuomos įmokų, kurios nebuvo sumokėtos pradinę dieną, verte, diskontuota naudojant nuomos mokesčio tarifą. Jei šios normos neįmanoma lengvai nustatyti, Xxxxxxxx naudoja savo skolinimosi normą. Nuomos įmokos, įtrauktos į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:

• fiksuotos nuomos įmokos, atėmus visas gautinas nuomos paskatas;

• kintamos nuomos įmokos, priklausančios nuo indekso ar normos, iš pradžių matuojamos naudojant indeksą ar kursą pradžios dieną;

• suma, kurią tikimasi sumokėti nuomininkui pagal likutinės vertės garantijas;

• pirkimo pasirinkimo sandorių vykdymo kaina, jei nuomininkas pagrįstai įsitikinęs, kad pasinaudos pasirinkimo sandoriais;

• baudų, mokamų už nuomos sutarties nutraukimą, sumokėjimas, jei nuomos terminas atspindi pasirinkimo nutraukti nuomos sutartį įgyvendinimą.

Nuomos įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitoje priskiriamas prie mokėtinų sumų. Nuomos įsipareigojimas vėliau įvertinamas padidinant balansinę vertę, kad atspindėtų nuomos įsipareigojimo palūkanas (naudojant efektyvios palūkanų normos metodą), ir sumažinant balansinę vertę, kad atspindėtų atliktas nuomos įmokas.

Bendrovė įvertina nuomos įsipareigojimą (ir atitinkamai koreguoja susijusį naudojimo teisės turtą), kai:

• Pasikeitė nuomos terminas arba įvyksta reikšmingas įvykis ar pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pasikeitė pirkimo pasirinkimo teisės taikymo vertinimas; tokiu atveju nuomos įsipareigojimas yra pakartotinai įvertinamas diskontuojant patikslintas nuomos įmokas pagal patikslintą diskonto normą.

• Lizingo įmokos keičiasi dėl indekso ar normos pokyčių arba dėl numatomo įmokos pasikeitimo pagal garantuojamą likutinę vertę; tokiu atveju nuomos įsipareigojimas yra pakartotinai įvertinamas diskontuojant patikslintas nuomos įmokas, naudojant nepakeistą diskonto normą (nebent keičiasi nuomos įmokos).

• Nuomos sutartis keičiama, o nuomos modifikavimas nėra apskaitomas kaip atskira nuoma. Tokiu atveju nuomos įsipareigojimas yra pakartotinai įvertinamas atsižvelgiant į pakeistos nuomos sutarties terminą, diskontuojant patikslintas nuomos įmokas, naudojant pakeistą diskonto normą. 2023 ir 2022 m. Bendrovė tokių pakeitimų neatliko.

Naudojimo teisės turtą sudaro pradinis atitinkamo nuomos įsipareigojimo įvertinimas, nuomos įmokos, sumokėtos sutarties sudarymo dienos pradžioje arba anksčiau, atėmus gautas nuomos paskatas ir visas pradines tiesiogines išlaidas. Vėliau jie yra įvertinami savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Kiekvienai grupei prisiimant įsipareigojimus dėl išnuomoto turto išmontavimo ir pašalinimo išlaidų, arba atkurti pagrindinį turtą taip, kaip to reikalauja sąlygos ir sąlygos. Atidėjinys yra pripažįstamas ir vertinamas pagal 37 TAS. Tiek, kiek išlaidos yra susijusios su naudojimosi teisės turtu, išlaidos įtraukiamos į susijusį naudojimo teisės turtą, nebent tos išlaidos patirtos gaminti atsargas.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Naudojimo teisė turtas yra nudėvimas per trumpesnį pagrindinio turto nuomos ir naudingo tarnavimo laiką. Jei nuoma perleidžia nuosavybės teises į pagrindinį turtą arba naudojimo teisės turto kaina atspindi tai, kad Xxxxxxxx tikisi įsigyti pirkimo pasirinkimo sandorį, susijęs naudojimo turtas yra nudėvimas per turto naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo nuomos pradžios dienos.

Kintamos nuomos kainos, nepriklausančios nuo indekso ar normos, neįtraukiamos į nuomos įsipareigojimo ir naudojimo teisės turto vertinimą. Susijusios išmokos yra pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai įvyksta tas išmokas sukėlęs įvykis ar sąlyga.

Bendrovė yra nuomotoja

Bendrovė, kaip nuomotoja, sudaro nuomos sutartis dėl tam tikro savo investicinio turto. Nuoma, kur Xxxxxxxx yra nuomotoja, yra klasifikuojama kaip finansinė arba veiklos nuoma. Kai nuomos sąlygos perduoda iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir naudą nuomininkui, sutartis klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Visa kita nuoma klasifikuojama kaip veiklos nuoma.

Nuomos pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, patirtos derantis dėl ilgalaikio turto nuomos ir pridedant nuomojamą turtą, pridedamos prie išnuomoto turto apskaitinės vertės ir pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per nuomos laikotarpį.

Iš nuomininkų mokėtinos sumos pagal finansinę nuomą pripažįstamos gautinomis sumomis.

2.17. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Bendrovės finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos apima palūkanų pajamas, palūkanų sąnaudas ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo teigiamą arba neigiamą įtaką finansiniam turtui ir finansiniams įsipareigojimams, paskolų administravimo sąnaudas. Palūkanų pajamos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) joms kaupiantis, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Užsienio valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka finansiniam turtui ir finansiniams įsipareigojimams apskaitoma grynąja verte kaip finansinės veiklos pajamos arba kaip finansinės veiklos sąnaudos, priklausomai nuo to, ar užsienio valiutos kurso pasikeitimai sudaro grynąjį pelną ar grynąjį nuostolį.

2.18. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjūngoje, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima ilgalaikio nematerialiojo turto amortizaciją ir materialiojo turto nusidėvėjimą, ilgalaikio turto vertinimą, pajamų nuolaidas (pagal lojalumo programas), gautinų sumų vertės sumažėjimą, ilgalaikes išmokas darbuotojams ir neapibrėžtus įsipareigojimus. Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Vadovybė atlieka įvertinimus apskaitant Bendrovės kapitalą, kurį sudaro turtas, valdomas patikėjimo teise, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė.

Investicinio ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitymas perkainota verte

Vadovybė vertina, ar yra objektyvių įrodymų dėl turto ar grynuosius pinigus uždirbančių vienetų vertės pokyčių. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės padidėjimas apskaitomi po perkainojimo padidėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei ir perkainoto turto vertės sumažėjimo suma, apskaityta kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos. Turto vertės skaičiavimai reikalauja reikšmingo Xxxxxxxxx vadovybės įvertinimo pasirenkant vertinimo metodus atsižvelgiant į turto rūšį, pobūdį ir vertinimui prieinamą informaciją.

Turto vertei nustatyti naudojami šie turto vertinimo metodai:

1. lyginamasis metodas, kurio esmė „vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui“, pakoreguotos siekiant atspindėti šiuos skirtumus.

2. pajamų metodas, kurio esmė – „turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę“ (diskontuotų pinigų srautų prognozė, pagrįsta patikimais būsimųjų pinigų srautų įvertinimais, atsižvelgiant į esamų nuomos ir kitų sutarčių sąlygas ir išorinius įrodymus, tokius kaip nuomos mokesčiai, mokami dabartinėje rinkoje už toje pačioje vietoje esantį tos pačios būklės panašų turtą, naudojant diskonto normas, atspindinčias dabartinės rinkos vertinimus dėl pinigų srautų dydžių ir jų neapibrėžto periodiškumo).

3. išlaidų (kaštų) metodas, kurio esmė yra „prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina“.

Pajamų nuolaidos pagal lojalumo programas

Vadovybė vertina, ar avia kompanijos, kurios dalyvauja lojalumo programose, įvykdys savo įsipareigojimus ir galės prisitaikyti lojalumo programos nuolaidą. Bendrovė periodiškai vertina pasiektus per laikotarpį avia kompanijų įsipareigojimų vykdymo rezultatus, atsižvelgia į skrydžių ir pervežamų keleivių skaičiaus prognozes ir vertina, ar avia kompanijos įvykdys lojalumo programos reikalavaimus. Remiantis šiais įvertinimais yra apskaičiuojamos pajamų nuolaidos, kurios mažina aviacinės veiklos pajamas.

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas ir nematerialiojo turto amortizacija

Xxxxxxxxx vadovybė kiekvienų finansinių metų pabaigoje atlieka vertinimą ar nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai atitinkamoms turto grupėms yra tinkami. Dėl pritaikytų naudingo tarnavimo laikotarpių detalesnė informacija pateikiama 2.4 bei 2.5 pastabose.

Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Xxxxxxxx apskaito pensinius kaupimus darbuotojams, kad išeinantiems iš darbo pensinio amžiaus darbuotojams išmokėti išeitinę išmoką, kaip numatyta pagal teisės aktus. Taip pat Xxxxxxxx apskaito kaupimus darbuotojams, kurie mokami pagal Bendrovės nustatytą tvarką darbuotojams jubiliejaus proga nustatyta suma. Xxxxxxxxx vadovybė vertina kiekvienų finansinių metų pabaigoje pagrindines aktuarines prielaidas, taikomas ilgalaikėms darbuotojų išmokoms. Detalesnė informacija apie Pensinių kaupimų paskaičiavimui naudojamus rodiklius pateikiama 2.13 ir 18 pastabose.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Gautinų sumų vertės sumažėjimas

Bendrovė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos. Nemokumo atvejį Xxxxxxxx pripažįsta kai klientas įsipareigojimų nevykdo praėjus 90 dienų nuo gautinų sumų datos. Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius Xxxxxxxx naudoja atidėjinių matricą, apskaičiuotą atsižvelgiant į istorinį iš klientų gautinų sumų grąžinimo ir išieškojimo lygį. Bendrovė įtraukia informaciją apie būsimus laikotarpius į parametrus, naudojamus tikėtinų nuostolių modelyje, koreguojant pagrindinius nemokumo tikimybės parametrus. Tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami kai gautina suma pripažįstama finansinės būklės ataskaitoje ir yra atnaujinama kiekvieną vėlesnę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, priklausomai nuo pradelstų gautinos sumos dienų skaičiaus. Tikėtino prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pripažinimas ir atstatymas pagrindinėms gautinoms sumoms yra apskaitomi kitos veiklos pajamų (sąnaudų) eilutėje nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo, o palūkanos už pavėluotą mokėjimą apskaitomos finansinės veiklos pajamų (sąnaudų) eilutėje nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo (12 pastaba).

Veiklos tęstinumo prielaida

Atsižvelgiant į pandemijos įtaką aviacijos sektoriui, Bendrovės planuojami pagrindiniai grynieji pinigų srautai, nors ir sumažėję lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, tačiau sparčiai atsistato ir išlieka teigiami, todėl Xxxxxxxx bus pajėgi tęsti veiklą bei vykdyti reikiamus atsiskaitymus. Vadovybė vertino karo Ukrainoje poveikį veiklos apimtims, kuris nebuvo žymus ir buvo kompensuotas kitų krypčių skrydžių pajamomis. Išaugusios sąnaudos dėl energetinių išteklių brangimo, darbo užmokesčio kilimo ir kitų makroekonominių priežasčių valdomos didinant veiklos efektyvumą, vykdant griežtą kintamų sąnaudų kontrolę, todėl rizikos veiklos tęstinumui vadovybė nemato.

Turtas, valdomas patikėjimo teise

Bendrovės teisinis statusas buvo valstybės įmonė iki 2023.08.31, kur kapitalo struktūrą reglamentuoja LR Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, kuriame numatyta, kad valstybės įmonei savininko perduotas ir valstybės įmonės įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savininkui, t. y. valstybei. Pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą valstybės įmonė savininko turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. LR Aviacijos įstatymo 33 str. 2 d. nurodyta, kad oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teise tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, vadovaudamasi LR Aviacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Įmonės savininko perduotą oro uosto infrastruktūrą įmonė valdė patikėjimo teise, laikydamasi LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų, Bendrovės įstatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Bendrovei nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tapus akcine bendrove, turtas, valdomas patikėjimo teise tapo nuosavu turtu, išskyrus žemė.

Apskaitant turtą 2022 m. ir nagrinėjant, ar Xxxxxxxxx patikėjimo teise valdomas turtas turėtų būti apskaitomas pagal 12-ojo TFAAK „Paslaugų koncesijų susitarimai“, buvo vertinama, ar verslo modelis atitinka koncesijos paslaugų taikymo gaires ir teisinius pagrindimus. Bendrovės įstatų 7 punkte įtvirtinti Bendrovės veiklos tikslai, t.y.:

• Eksploatuojant tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus teikti viešąsias paslaugas, užtikrinant strateginį šalies interesą – valdyti ir plėtoti tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą, garantuoti aukščiausią skrydžių saugos, aviacijos lygį, siekti verslo vertės augimo ir pelno įmokos pajamingumo;

• Vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus;

• Vykdyti komercinę veiklą.

Bendrovės įstatų 9 punkte numatyta, kad įgyvendinant Bendrovės veiklos tikslus ir misiją, Bendrovės uždaviniai yra šie:

• Kurti modernią infrastruktūrą, kuri techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe atitiktų oro vežėjų, keleivių ir kitų oro uostų naudotojų poreikius;

• Užtikrinti saugų, efektyvų ir patikimą Bendrovės ir jos infrastruktūros veikimą.

Teisės aktuose nėra nustatoma, kam suteikiamos paslaugos, Bendrovė pati tiesiogiai sudaro sutartis su paslaugų gavėjais. Remiantis LR Aviacijos įstatymo 33 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos“, Bendrovė oro uostų žemę nuomoja aukciono būdu arba ne aukciono būdu, jeigu yra tam teisės aktuose nustatytos sąlygos. Pradinis žemės nuomos mokestis, jeigu skelbiamas žemės nuomos aukcionas, arba žemės nuomos mokestis, jeigu žemės nuomos sutartis sudaroma ne aukciono būdu, nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos ir dydžių aprašo patvirtinimo“. LR Aviacijos įstatymo 50 str. 3 d. numatyta, kad rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir jų dydžius nustato tarptautinį oro uostą valdančios Bendrovės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-118 „Dėl Rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl faktinė pagrindinių Bendrovės teikiamų kainų kontrolė tenka Bendrovei. Bendrovės savininkas niekaip nereguliuoja visų kitų Bendrovės teikiamų paslaugų. Turto valdymas patikėjimo teise yra įteisintas įstatymu, nėra sutarties dėl turto valdymo, nėra nustatytas turto valdymo patikėjimo teise pabaigos laikotarpis. Įvertinant minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Bendrovės patikėjimo teise turto valdymas neatitinka paslaugų koncesijų susitarimų modelio.

Įvertinus tai, kad pagal TFAS nuostatas turto nuosavybės teisė nėra esminis požymis pripažįstant turtą, o Xxxxxxxx yra atsakinga už turto priežiūrą, eksploataciją, remontą ir investicijas į jį, Xxxxxxxx turtą kontroliuoja, naudodama jį savo pajamoms uždirbti ar administracinėms reikmėms, t. y. Bendrovė, naudodama turtą gauna ir ateityje tikisi gauti ekonominę naudą, turto savikaina yra patikimai įvertinta, Oro uostų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas yra pripažintas ir apskaitytas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje.

Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas

Kaip nurodyta 2.10 pastaboje, turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dydį sudaro Bendrovei perduotas turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Kaip aprašyta dalyje anksčiau, tokį turtą pagal LR Aviacijos įstatymo 11 str. ir 33 str. bei LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. sudaro oro uosto žemė ir oro uosto infrastruktūra, kuris yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir perduotas Bendrovei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

2. Apskaitos principai (tęsinys)

Bendrovė, remdamasi LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme numatyta Bendrovės nuosavo kapitalo sudėtimi, kurio viena sudedamųjų dalių yra kapitalas, kurį atitinka turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, ir tuo, kad turtas perduotas LR Aviacijos įstatymu ir LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu neribotam laikui be įsipareigojimo jį grąžinti, šį kapitalą apskaito nuosavo kapitalo, o ne įsipareigojimų dalyje, nes šis kapitalas neatitinka TFAS, priimtų taikyti Europos Sąjungoje, įsipareigojimo apibrėžimo. Taip pat ši nuomonė buvo pagrįsta tuo, kad šis kapitalas suteikia tas pačias teises Bendrovės savininkui kaip ir įprastas kapitalas – teisę į Bendrovės nepaskirstytąjį pelną, teisę kontroliuoti ir daryti veiklos bei finansinius sprendimus ir kita.

2.19. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.20. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.21. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

2.22. Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta, perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba:

• pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar

• jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.

Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma, naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai, norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.

Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma, atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.

Siekiant nuosekliau ir palyginamiau nustatyti tikrąją vertę taikoma 13-ajame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija. Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:

• 1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos kainos aktyviosiose rinkose);

• 2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;

• 3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Bendrovė, pakartotinai vertindama skirstymą, nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių. Tikroji vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba pasirinkimo sandorių („opcionų“) kainų modeliais priklausomai nuo aplinkybių.

2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, 3 lygio vertinimo metodikai, išskyrus gautas paskolas. Finansinių įsipareigojimų, susijusių su skoliniais įsipareigojimais valstybių kontroliuojamiems investiciniams bankams, tikroji vertė skaičiuojama diskontuojant būsimuosius pinigų srautus pagal sutartyse galiojančią palūkanų normą. Pinigų srautai diskontuoti naudojant diskonto normą pagal paskolų sutartis Nr.L6132 (1) ir Nr.L588/429917 (2), atitinkamai 5,028-5,074 proc. ir 4,731 proc., (2022 m. atitinkamai 1,764 proc. ir 2,818 proc.). Su šiomis skolomis susijusių finansinių įsipareigojimų vertinimas priskiriamas 3-ajam tikrosios vertės hierarchijos lygiui, nes gautos paskolos yra tikslinės, skirtos sukurti turtui, kuris yra specifiškas Bendrovei.

Lentelėje parodytas Bendrovės finansinių įsipareigojimų paskirstymas 2023 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius:

Tikroji vertė

tūkst. Eur Likutinė vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansiniai įsipareigojimai, kurių vertė atskleidžiama Paskola iš Nordic Investment bank (1) 25 560	-	-	18 800
Paskola iš Nordic Investment bank (2) 21 666	-	-	17 496

Lentelėje parodytas Bendrovės finansinių įsipareigojimų paskirstymas 2022 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius:

Tikroji vertė

tūkst. Eur Likutinė vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansiniai įsipareigojimai, kurių vertė atskleidžiama Paskola iš Nordic Investment bank (1) 11 000	-	-	9 711
Paskola iš Nordic Investment bank (2) 24 215	-	-	20 981

2. Apskaitos principai (tęsinys)

2.23. Klaidų taisymas

Ankstesnio laikotarpio klaidos yra informacijos neįtraukimas ar jos netikslumai ankstesniuose laikotarpiuose, atsirandantys dėl nenaudojimo, ar netinkamos informacijos naudojimo, kuri:

• buvo prieinama, kai buvo išleistos to laikotarpio finansinės ataskaitos

• pagrįstai galima tikėtis, kad informaciją buvo galima gauti ir į ją atsižvelgti rengiant finansines ataskaitas.

Tokios klaidos apima matematinių klaidų, apskaitos politikos taikymo klaidų, faktų nepaisymo ar klaidingo aiškinimo ir apgaulės padarinius.

Klaidų gali atsirasti pripažįstant, įvertinant, pateikiant ar atskleidžiant finansinės atskaitomybės elementus. Aptiktos galimos ataskaitinio laikotarpio klaidos ištaisomos prieš patvirtinant finansinę atskaitomybę. Tačiau reikšmingos klaidos kartais neatrandamos iki vėlesnio laikotarpio, ir šios ankstesnio laikotarpio klaidos ištaisomos palyginamojoje informacijoje, pateiktoje to kito laikotarpio finansinėse ataskaitose.

3. Aviacinės veiklos pajamos
			2023
		VNO	KUN	PLQ	Iš viso
Rinkliavos		29 621 735	2 523 135	2 210 039	34 354 909
Centrinės infrastruktūros pajamos		3 244 150	49 891	280 423	3 574 464
Kitos aviacinės pajamos		1 010 126	250 717	50 742	1 311 585
	IŠ VISO:	33 876 011	2 823 743	2 541 204	39 240 958
			2022
		VNO	KUN	PLQ	Iš viso
Rinkliavos		19 207 765	2 448 726	1 773 881	23 430 372
Centrinės infrastruktūros pajamos		1 722 195	32 641	222 672	1 977 509
Kitos aviacinės pajamos		844 423	250 801	50 294	1 145 518
	IŠ VISO:	21 774 383	2 732 168	2 046 847	26 553 399
Aviacinės veiklos pajamos pripažįstamos tik suteikus paslaugą.
4. Pajamos
			2023
		VNO	KUN	PLQ	Iš viso
Neaviacinės veiklos pajamos		14 726 803	4 000 000	000 382	20 566 654
Investicinio turto nuomos pajamos		11 553 490	3 692 332	544 308	15 790 130
Reklamos paslaugos		492 833	72 091	33 608	598 532
Automobilių stovėjimo paslaugos		420 994	982 143	267 961	1 671 098
Greitas aptarnavimas		285 514	350	-	285 864
Verslo klubo paslaugos		1 211 134	-	-	1 211 134
Renginių organizavimo paslaugos		142 951	6 244	50	149 245
Leidimų pagaminimas		68 234	39 785	2 163	110 182
Transporto paslaugos		26 682	39 559	4 333	70 574
Mokymų pajamos		71 387	14 567	798	86 752
Lojalumo programos pajamos		46 144	-	-	46 144
Kitos neaviacinės veiklos pajamos		407 440	89 398	50 161	546 999
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos		229 832	4 757	2 700	237 289
Delspinigiai		19 363	4 755	2 700	26 818
Delspinigių anuliavimas		(50 229)	-	-	(50 229)
Palūkanos		260 077	-	-	260 077
Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka		621	2	-	623
	IŠ VISO:	14 956 635	4 941 226	906 082	20 803 943

4. Pajamos (tęsinys)
			2022
			(koreguota)*
		VNO	KUN	PLQ	Iš viso
Neaviacinės veiklos pajamos		13 371 735	3 912 184	819 445	18 103 364
Investicinio turto nuomos pajamos		11 026 898	2 789 155	479 071	14 295 124
Reklamos paslaugos		338 572	29 054	22 869	390 495
Automobilių stovėjimo paslaugos		383 821	896 608	245 152	1 525 581
Greitas aptarnavimas		175 464	-	-	175 464
Verslo klubo paslaugos		852 788	-	-	852 788
Renginių organizavimo paslaugos		91 101	2 989	400	94 490
Leidimų pagaminimas		61 812	29 101	1 986	92 899
Transporto paslaugos		22 768	9 980	6 720	39 468
Mokymų pajamos		70 296	11 511	670	82 477
Lojalumo programos pajamos		26 181 -	-		26 181
Kitos neaviacinės veiklos pajamos*		322 034	143 786	62 577	528 397
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos		27 889	20 344	3 900	52 133
Delspinigiai*		27 043	20 344	3 900	51 287
Palūkanos		269	-	-	269
Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka		577	-	-	577
	IŠ VISO:	13 399 624	3 932 528	823 345	18 155 497
* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.
Kitose pajamose įtrauktas turto perleidimo pelnas 2023 m. sudarė 1 Eur, 2022 m. – 149 Eur.
5. Sąnaudos
Bendrovės sąnaudas sudarė:
			2023		2022
Nusidėvėjimas ir amortizacija			10 985 575		9 752 132
Investicinio turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)			(2 622 678)		(3 044 695)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)			7 338 860		-
Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo sąnaudos:			18 201 023		14 505 254
Darbo užmokesčio sąnaudos			16 644 002		13 477 740
Premijos			633 712		423 602
Sukauptų atostoginių, pensijų sąnaudos			204 877		239 201
Socialinio draudimo sąnaudos			315 291		249 804
Xxxxx su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos			403 141		114 907
Ilgalaikio turto priežiūros, remonto ir komunalinės sąnaudos			8 135 131		8 395 698
Turto remonto ir priežiūros sąnaudos			5 400 732		4 128 482
Turto nuoma			25 316		21 964
Komunalinių paslaugų sąnaudos			2 574 062		4 132 952
Aplinkosaugos sąnaudos			135 021		112 300
Mokesčiai išskyrus pelno mokestį			1 847 900		1 233 846
Civilinės aviacijos rinkliavų sąnaudos			551 000		526 000
PVM mokesčio sąnaudos			79 999		93 936
Aplinkos apsaugos mokesčių sąnaudos			300 369		74 133
Valstybės turto mokesčio sąnaudos			378 792		540 703
Nekilnojamo turto mokestis			537 269		-
Kiti mokesčiai, rinkliavos			471		(926)
Gautinų sumų ir pirkėjų skolų vertės sumažėjimas / (sumažėjimo atstatymas)			58 494		30 946
Kitos sąnaudos			6 911 753		5 104 791
Transporto priežiūros sąnaudos			1 039 362		881 283
Transporto nuoma			193 075		177 434
Komandiruočių sąnaudos			269 086		139 239
Sąnaudos susijusios su personalu			1 059 020		762 333
Ryšio sąnaudos			88 747		54 545
Kanceliarinės prekių ir paslaugų sąnaudos			80 569		61 437
Draudimo sąnaudos			423 274		285 428
Kitos niekur nepriskirtos sąnaudos*			3 758 620		2 743 092
Finansinės veiklos sąnaudos			1 530 648		313 173
Palūkanų sąnaudos			1 364 233		291 503
Baudų ir delspinigių sąnaudos*			21 130		16 225
Kitos finansinės veiklos sąnaudos			145 285		5 445
IŠ VISO:		52 386 706		36 291 145

* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.

5. Sąnaudos (tęsinys)
Sąnaudų grupavimas pagal filialus:
			2023
	VNO	KUN	PLQ	LOU	Iš viso
Darbo užmokesčio sąnaudos	7 298 173	2 935 113	1 706 478	5 542 827	17 482 591
Socialinio draudimo sąnaudos	130 827	52 760	30 451	101 253	315 291
Komandiruočių sąnaudos	16 590	45 351	37 636	169 508	269 085
Kitos personalo sąnaudos	351 496	268 437	114 834	592 865	1 327 632
Turto priežiūros sąnaudos	4 179 712	1 254 602	590 233	415 547	6 440 094
Turto nuomos sąnaudos	155 286	35 818	11 906	15 381	218 391
Turto nusidėvėjimo sąnaudos	6 450 385	2 825 901	1 133 192	576 097	10 985 575
Investicinio turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)	(1 554 376)	(256 161)	(812 141)	-	(2 622 678)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)	3 755 516	1 912 553	1 622 742	48 049	7 338 860
Komunalinės ir ryšio sąnaudos	1 937 270	477 557	146 743	101 238	2 662 808
Operacijų sąnaudos	546 558	101 663	16 165	-	664 386
Mokesčių ir rinkliavų sąnaudos	829 280	500 998	165 358	352 264	1 847 900
Draudimo sąnaudos	162 857	64 792	39 443	156 182	423 274
Xxxxxxxxxx turto įsigijimo sąnaudos	116 939	78 091	29 284	131 858	356 172
Kitos finansinės sąnaudos	50	1 764	844	1 861	4 519
Palūkanų sąnaudos	4 637	4 049	2 546	1 353 001	1 364 233
Gautinų sumų ir pirkėjų skolų vertės sumažėjimas / (sumažėjimo atstatymas)	-	-	-	58 494	58 494
Baudų ir delspinigių sąnaudos	42	-	300	20 788	21 130
Kitos sąnaudos	1 164 522	153 699	262 544	1 648 184	3 228 949
IŠ VISO:	25 545 764	10 456 987	5 098 558	11 285 397	52 386 706

2022

(koreguota)*

	VNO	KUN	PLQ	LOU	Iš viso
Darbo užmokesčio sąnaudos	3 242 302	2 359 540	1 453 622	7 085 079	14 140 543
Socialinio draudimo sąnaudos	57 161	40 860	25 584	126 199	249 804
Komandiruočių sąnaudos	10 417	16 937	16 665	95 221	139 240
Kitos personalo sąnaudos	000 000	000 436	80 000	000 000	762 321
Turto priežiūros sąnaudos	2 757 234	1 199 083	426 662	626 786	5 009 765
Turto nuomos sąnaudos	652	34 783	16 191	147 772	199 398
Turto nusidėvėjimo sąnaudos	6 000 020	1 912 929	876 293	962 890	9 752 132
Investinio turto vertės sumažėjimo (padidėjimo) pokytis	(2 803 615)	(614 705)	373 625	-	(3 044 695)
Komunalinės ir ryšio sąnaudos	2 756 871	923 466	225 464	281 695	4 187 496
Operacijų sąnaudos	428 584	104 335	13 200	66 976	613 095
Mokesčių ir rinkliavų sąnaudos	107 306	27 488	11 798	1 087 254	1 233 846
Draudimo sąnaudos	344	235	154	284 695	285 428
Mažaverčio turto įsigijimo sąnaudos	13 417	38 050	9 793	148 116	209 376
Kitos finansinės sąnaudos	1	292	-	5 152	5 445
Palūkanų sąnaudos	2 328	1 327	959	286 889	291 503
Gautinų sumų ir pirkėjų skolų vertės sumažėjimas / (sumažėjimo atstatymas)	-	-	-	30 946	30 946
Baudų ir delspinigių sąnaudos	10	-	-	16 215	16 225
Kitos sąnaudos	138 315	23 641	9 997	2 037 324	2 209 277
IŠ VISO:	12 834 830	6 225 697	3 540 478	13 690 140	36 291 145

* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų straipsnyje įtrauktos Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos, bei Dotacijų amortizacijos sąnaudos.

Į palūkanų sąnaudas 2023 m. įtraukta 11 991 Eur palūkanų už veiklos nuomą, kuri apskaityta kaip naudojimo teise valdomas turtas (2022 m. – 4 614 Eur).

6. Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų komponentai):	2023	2022
		(koreguota)*
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	2 650 651	261 958
Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	71 508	-
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis	(000 000)	0 000 000
IŠ VISO:		2 183 180         1 861 836

* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.

6. Pelno mokestis (tęsinys)

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikta pelno mokesčių sąnaudų suma, priskirtina metų veiklos rezultatui, gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant pelno mokesčio įstatyme numatytą 15 % pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

		2023	2022 (koreguota)*
Pelnas prieš apmokestinimą		7 658 196	8 417 900
Mokestis taikant 15 % tarifą		1 148 729	1 262 685
Neleidžiami atskaitymai		1 966 041	2 611
Neapmokestinamos pajamos (-)		(1 003 098)	(8 915)
Nuomos pajamų nuolaidos sukaupimas		-	(5 781)
Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio koregavimai		71 508	-
Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio (mokestinių nuostolių) panaudojimas		-	611 236
	IŠ VISO:	2 183 180	1 861 836
* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2. Atidėtas pelno mokestis susideda iš:
		Finansinės būklės ataskaita	Bendrųjų pajamų ataskaita
	0000	0000	0000	2022
Prekybos gautinų sumų sumažėjimas	48 810	40 189	8 621	(892 304)
Atsargų nukainojimas	5 871	6 229	(358)	(612)
Turto vertės padidėjimas	(00 000 000)	000 000	0 152 479	(9 328)
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skirtumas	(545 366)	-	(545 366)	-
Keliami mokestiniai nuostoliai	-	90 993	(90 993)	(679 078)
Sukauptos nuomos pajamų nuolaidos	-	(5 781)	5 781	(23 502)
Atidėtas darbuotojų socialinis draudimas	3 680	3 282	398	644
Pensijų, jubiliejų, premijų kaupimai	27 370	18 953	8 417	4 302
Iš viso atidėtas pelno mokestis:	(00 000 000)	000 000	000 979	(1 599 878)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)			538 979	(1 599 878)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas (įsipareigojimai)	(12 220 624)	742 599
7. Nematerialusis turtas

Nebaigti projektai ir Programinė įranga			Kitas nematerialusis turtas	IŠ VISO
Įsigijimo vertė ir vertės pasikeitimas:
Likutis 2022.01.01.	505 110	2 710 698	520 548	3 736 356
Įsigijimai	167 701	106 434	1 683	275 818
Perleistas ir nurašytas	-	(38 351)	(9 775)	(48 126)
Turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)	-	-	-	-
Perklasifikavimai	(493 747)	493 747	-	-
Likutis 2022.12.31.	179 064	- 3 272 528	512 456	3 964 048
Amortizacija:
Likutis 2022.01.01.	-	(1 393 175)	(476 247)	(1 869 422)
Amortizacija per metus	-	(719 252)	(44 722)	(763 974)
Perleistas ir nurašytas	-	38 351	9 775	48 126
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Likutis 2022.12.31.	-	(2 074 076)	(511 194)	(2 585 270)
Likutinė vertė 2022.12.31.	-	- 1 198 452	1 262	1 378 778
Įsigijimo vertė ir vertės pasikeitimas:
Likutis 2023.01.01.	179 064	3 272 528	512 456	3 964 048
Įsigijimai	877 919	201 169	-	1 079 088
Perleistas ir nurašytas	-	(158 671)	(81 715)	(240 386)
Turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)	-	-	-	-
Perklasifikavimai	(000 000)	000 000	00 000	-
Likutis 2023.12.31.	871 053	3 465 868	465 829	4 802 750
Amortizacija:
Likutis 2023.01.01.	-	(2 074 076)	(511 194)	(2 585 270)
Amortizacija per metus	-	(754 306)	(8 602)	(762 908)
Perleistas ir nurašytas	-	158 294	81 713	240 007
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Likutis 2023.12.31.	-	(2 670 089)	(438 082)	(3 108 171)
Likutinė vertė 2023.12.31.	871 053	795 779	27 747	1 694 579

sumokėti avansai

Bendrovė neturi viduje sukurto nematerialiojo turto. Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje yra įtrauktos į nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų straipsnį

Xxxxx Xxxxxxxxx ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2023 m gruodžio 31 d. lygi 2 713 384 Eur (2022 m. gruodžio 31 d. lygi 2 626 070 Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Žemė Pastatai ir statiniai Mašinos ir

įrengimai

51 024 440	251 740 492	34 473 875	14 762 916	359 303	2 809 211	8 515 001	363 685 238
-	259 710	285 780	24 038	-	9 531 621	1 119 538	11 220 687
-	(3 773 173)	(94 851)	-	(5 862)	(8 767)	(700 087)	(4 582 740)
-	-	-	-	-	-	-	-
-	59 000	000 000	-	-	(2 321 788)	20 093	(1 437 879)
51 024 440	248 286 435	35 469 214	14 786 954	353 441	10 010 277	8 954 545	368 885 306
-	(000 000 000)	(23 637 077)	(9 927 155)	(176 952)	-	(5 592 547)	(164 314 613)
-	(10 791 846)	(1 195 308)	(700 075)	(117 922)	-	(1 110 150)	(13 915 301)
-	3 512 020	42 621	-	2 768	-	680 967	4 238 376
-	-	-	-	-	-	-	-
-	(132 260 708)	(24 789 764)	(10 627 230)	(292 106)	-	(6 021 730)	(173 991 538)
51 000 000	000 025 727	10 679 450	4 159 724	61 335	10 010 277	2 932 815	194 893 768

Įsigijimo vertė ir vertės pasikeitimas: Likutis 2022.01.01.

Įsigijimai Perleistas ir nurašytas Turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)

Perklasifikavimai

Likutis 2022.12.31.

Transporto priemonės

Naudojimo

teise valdomas

turtas

Nebaigta statyba ir sumokėti avansai

Kitas materialusis

turtas

IŠ VISO

Nusidėvėjimas:

Likutis 2022.01.01. Nusidėvėjimas per metus

Perleistas ir

nurašytas Perklasifikavimai Likutis 2022.12.31. Likutinė vertė

2022.12.31.

Įsigijimo vertė ir vertės pasikeitimas:

51 024 440	248 286 435	35 469 214	14 786 954	353 441	10 010 277	8 954 545	368 885 306
22 500	280 443	311 600	175 499	606 445	29 391 152	748 398	31 536 037
-	(984 843)	(756 038)	(666)	(368 119)	474 852	(1 319 383)	(2 954 196)
-	81 643 874	1 031 948	-	-	-	-	82 675 822
-	(9 626 909)	802 546	-	-	(4 011 195)	244 108	(12 591 450)
51 046 940	319 599 000	36 859 270	14 961 787	591 767	35 865 086	8 000 000	000 551 518
-	(132 260 708)	(24 789 764)	(10 627 230)	(292 106)	-	(6 021 730)	(173 991 538)
- -	(9 372 416) 503 683	(1 539 890) 749 135	(676 843) 470	(151 541) 368 291	- -	(1 192 386) 1 122 926	(12 933 076) 2 744 504
-	4 947 809	-	-	-	-	-	4 947 809
-	(136 181 632)	(25 580 519)	(11 303 603)	(75 356)	-	(6 091 190)	(179 232 301)
51 046 940	183 417 368	11 278 751	3 658 184	516 411	35 865 086	2 536 478	288 319 218

Likutis 2023.01.01.

Įsigijimai Perleistas ir nurašytas Turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)

Perklasifikavimai

Likutis 2023.12.31.

Nusidėvėjimas:

Likutis 2023.01.01. Nusidėvėjimas per metus

Perleistas ir

nurašytas Perklasifikavimai Likutis 2023.12.31.

Likutinė vertė 2023.12.31.

Bendrovė prie nebaigtos statybos projektų 2023 m. kapitalizavo 137 803 Eur (2022 m. – 2 459 Eur) palūkanų pagal gautą paskolą, skirtą investicijoms įsigyti.

Per 2023 metus Xxxxxxxx nurašė ir likvidavo nenaudojamo turto, kurio įsigijimo vertė 3 194 582 Eur. Per 2022 metus Xxxxxxxx nurašė ir likvidavo nenaudojamo turto, kurio įsigijimo vertė 4 566 851 Eur. Nurašyto turto likutinė vertė yra įtraukta į pelno (nuostolių) ataskaitos kitų sąnaudų straipsnį. Per 2023 metus Xxxxxxxx nepardavė nenaudojamo turto, kur per 2022 meuts buvo parduota nenaudojamo turto, kurio įsigijimo vertė buvo 1 260 Eur.

2023 m. Xxxxxxxx iš nuomininkų negavo neatlygintinai turto. 2022 m. Bendrovė apskaitė neatlygintinai gauto turto iš nuomininkų, kurio vertė perėmimo metu 85 900 Eur, ši vertė bus apskaityta kaip nuomos pajamos per visą nuomos laikotarpį.

2022 m. Bendrovė įtraukė į apskaitą bešeimininkį turtą (buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo tinklus ir lietaus nuotekų tinklus), kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre po atliktų kadastrinių matavimų, o vertė nustatyta pagal Registrų centro nustatytas aktualias vidutines rinkos vertes ir sudarė 33 478 Eur. Turtas apskaitytas pelno (nuostolių) ataskaitos neaviacinės veiklos pajamų straipsnyje.

2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx neturėjo įkeisto ilgalaikio materialiojo turto.

9. Investicinis turtas
	Investicinis turtas	IŠ VISO
Įsigijimo vertė:
Likutis 2021.12.31.	7 147 200	7 147 200
Įsigijimai	-	-
Perleistas ir nurašytas	-	-
Perklasifikavimai	1 437 879	1 437 879
Tikrosios vertės pasikeitimas*	3 044 695	3 044 695
Likutis 2022.12.31.	11 629 774	11 629 774
Įsigijimai	-	-
Perleistas ir nurašytas	(1)	(1)
Perklasifikavimai	7 636 676	7 636 676
Tikrosios vertės pasikeitimas	2 622 678	2 622 678
Likutis 2023.12.31.	21 889 127	21 889 127
* Informacija apie finansinėse ataskaitose atliktus koregavimus yra atskleista pastaboje 2.
*Retrospektyvus investicinio turto tikrosios vertės taikymas.
Investicinio turto nuomos pajamos 2023 m. sudarė 15 790 tūkst. Eur (2022 m. – 14 295 tūkst. Eur).

Nebuvo patikimų duomenų įvertinti 2021 m. investicinio turto verčių, todėl buvo pasinaudota praktine TFAS išimtimi ir vertė buvo nekoreguota.

10. Atsargos

		2023	2022
Medžiagos ir atsarginės dalys		946 226	900 901
Kuras ir kt. naftos produktai		122 468	169 302
Maisto prekės		8 975	10 689
Atsargų nukainojimas		(39 140)	(41 526)
	IŠ VISO:	1 038 529	1 039 366

Medžiagų ir atsarginių dalių vertė buvo sumažinta iki grynosios galimo realizavimo vertės įvertinus kiekvieną atsargų vienetą. Atsargų nuvertėjimo nuostoliai apskaityti pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Per 2023 metus Xxxxxxxx sunaudojo ir nurašė atsargų už 2 864 523 Eur (2022 m. – 1 311 047 Eur). Atsargų nurašymai apskaityti Kitos sąnaudos, Ilgalaikio turto priežiūros ir remonto sąnaudos straipsniuose.

11. Sutarčių turtas ir įsipareigojimai
	2023	2022
Pirkėjų skolos (12 pastaba)	6 402 616	4 574 546
Sutarčių turtas	11 853	38 543
Sutarčių įsipareigojimai (21 pastaba)	(5 563 413)	(3 229 642)

Sutarčių turto, išskyrus žemiau aprašytas nuomos negautas pajamas, Bendrovė neturi, nes visos paslaugos, išskyrus nuomą, pripažįstamos tuo metu, kai paslauga yra suteikiama.

Sutarčių įsipareigojimai sudaro gautus depozitus iš klientų už Bendrovės teikiamas paslaugas ir sukaupimus susijusius su lojalumo programa dėl naujų maršrutų skatinimo, papildomų krovinių gabenimo. Sutarčių įsipareigojimą 2023 m. sudarė: 1 811 429 Eur gauti depozitai (2022 m. – 1 171 783 Eur) ir 3 751 984 Eur lojalumo programų

kaupimai (2022 m. – 2 057 859 Eur.).

Per 2023 m. viso 3 255 286 Eur sutarčių įsipareigojimų buvo pripažinta kaip aviacinės veiklos pajamų mažinimas (per 2022 m. pripažinta 2 119 723 Eur).

Dėl Covid-19 karantino paskelbimo Xxxxxxxx negavo nuomos pajamų iš nuomininkų karantino periodu 2020 m. nuo kovo 16 d. iki gegužės pabaigos. Taip pat buvo su nuomininkais pasirašyti susitarimai, kai nuoma sumažinta 80 %. Negautos nuomos pajamos dėl Covid-19 karantino pasekmių 2020 metais sudarė 3 364 289 Eur. Suteiktos nuolaidos suma pripažinta per visą nuomos sutarčių laikotarpį. Per 2023 metus apskaityta nuomos pajamas mažinanti suma - 26 689 Eur (2022 m. – 79 598 Eur), atitinkamai per ateinančius metus mažins nuomos pajamas 11 477 Eur, o nuo vienerių iki penkerių metų laikotarpyje mažins 376 Eur.

12. Iš klientų gautinos sumos
		2023	2022
Pirkėjų skolos		6 728 017	4 842 472
Vertės sumažėjimas tikėtinais nuostoliais		(325 401)	(267 926)
	IŠ VISO:	6 402 616	4 574 546

2022 metais Bendrovė nurašė senų beviltiškų skolų iš pirkėjų už 5,9 mln. Eur. Kadangi šioms skoloms jau buvo suformuotas vertės sumažėjimas, tai nurašius beviltiškas skolas, sumažintas ir vertės sumažėjimo rezervas. Rizika buvo įvertinta pagal skolų senėjimą bei įvertinus tikėtinus pirkėjų grupių nuostolius. Šių sumų nuvertėjimas atspindimas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2023 metais Bendrovė nurašė senų beviltiškų skolų iš pirkėjų už 2 053 Eur.

Pirkėjų skolų senėjimo analizė:
		Mokėjimo terminas jau praėjęs, (įvertinus vertės sumažėjimą)
	Mokėjimo terminas nėra praėjęs	Mažiau nei 30 Daugiau nei
	(įvertinus vertės sumažėjimą)	dienų 30 – 60 dienų 60 – 90 dienų 90 dienų	Iš viso
Pirkėjų skolos 2022.12.31.	4 095 195	371 064 49 401 28 954 29 932	4 574 546
Pirkėjų skolos 2023.12.31.	4 669 951	1 515 472 99 922 97 831 19 440	6 402 616
Detalesnis kredito rizikas atksleidimas yra pateiktas	22 finansinių ataskaitų pastaboje.
13. Kitos gautinos sumos
Kitas gautinas sumas sudarė:
		2023	2022
Biudžeto skola Bendrovei		571 626	179 541
Darbuotojų skolos ir atskaitingi asmenys		-	193
		IŠ VISO: 571 626	179 734
Kitų gautinų sumų senėjimo analizė:
		Kitos gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau praėjęs
	Kitos gautinos sumos, kurių	Xxxxxx nei 30 Daugiau nei
	mokėjimo terminas nėra praėjęs	dienų 30 – 60 dienų 60 – 90 dienų 90 dienų	Iš viso
Kitos gautinos sumos 2022.12.31.	179 734	- - - -	179 734
Kitos gautinos sumos 2023.12.31.	571 626	- - - -	571 626

Kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas vertinamas pagal numatomą kredito nuostolį. 2023 m. ir 2022 m. numatomo kredito nuostolių kitoms gautinoms sumoms pripažinta nebuvo.

14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Bendrovės pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:
		2023	2022
Pinigai banke		19 762 762	19 438 208
Terminuoti indėliai iki 3 mėn.		7 000 000	-
Pinigai kasoje		1 482	11 548
	IŠ VISO:	26 764 244	19 449 756

Įkeistų piniginių lėšų 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx neturėjo.

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentūrų suteiktus ilgalaikio skolinimosi reitingus.

Bankas

Kreditų reitingų agentūros Xxxxx'x Investors Service

duomenys

Kreditų reitingų agentūros

Standard & Poor's

duomenys

Citadele bankas Luminor Bank AB

Baa3 -

Baa1 -

AB SEB bankas Aa3 A+

Swedbank AB

Aa3 A+

15. Kapitalas

Bendrovės savininko kapitalas

Kapitalo judėjimas per 2022 m. Likutis 2022.01.01.

LR Vyriausybės nutarimas dėl Valstybės Bendrovės Lietuvos oro uostų savininko kapitalo padidinimo 2022 01 05 Nr.7

Bendrovės savininko kapitalas IŠ VISO

27 035 165 27 035 165

1 703 244 1 703 244

Perduotas turtas pagal LR Vyriausybės nutarimą 2022 06 15 Nr. 644	(329 032)	(329 032)
Likutis 2022.12.31.	28 409 377	28 409 377
Kapitalo judėjimas per 2023 m. Likutis 2023.01.01.	28 409 377	28 409 377
LR Vyriausybės nutarimas dėl LR Vyriausybės 2022.06.01 nutarimo Nr. 583 "Dėl
sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę Lietuvos oro oustus į akcinę bendrovę ir valstybės
turto investavimo" pakeitimo Nr. 507, 2023.06.28	123 115 224	123 115 224
LR Vyriausybės nutarimas dėl Valstybės turto investavimo ir akcinės bendrovės
Lietuvos oro uostų įstatinio kapitalo didinimo Nr. 954, 2023.12.13	3 000 000	3 000 000
Likutis 2023.12.31.	154 524 601	154 524 601

2023 m. rugsėjo 1 d. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 23 str. Bendrovė buvo pertvarkyta iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, suformuojant 151 524 601 Eur įstatinį kapitalą iš savininko kapitalo 28 409 377 Eur, iš turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, suma 93 298 521 Eur,

privalomojo rezervo 2 368 443 Eur, perkainojimo rezervo 76 512 480 Eur ir nepaskirstyto pelno 1 982 721 Eur, iš kurių 51 046 940 Eur sudarė žemė, kuri liko valdoma patikėjimo teise.

2023 m. gruodžio 31 d. valstybei priklauso Bendrovės 154 524 601 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Eur. 2023 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė nėra įsigijusi savo akcijų.

		2023	2022
Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas		-	93 276 021
	IŠ VISO:	-	93 276 021

2023 m. rugsėjo 1 d. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 23 str. Bendrovė buvo pertvarkyta iš valstybinės Bendrovės į akcinę bendrovę, ko pasekoje žemė, tai turtas, kuris gali būti tik valstybės nuosavybė buvo pergrupuotas į turtą gautą iš dotacijų.

16. Rezervai
Rezervus sudarė:
		2023	2022
Privalomasis rezervas		-	2 182 025
Xxxx rezervai		570 957	11 704
Rezervai, skirti socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams		198 122	11 704
Rezervai, skirti investicijoms		372 835	-
	IŠ VISO:	570 957	2 193 729

LR susisiekimo ministro 2022 06 10 d. įsakymu Nr. 3-308 skirstant 2021 m. pelną buvo pervesta 5 %, t.y. 277 604 Eur į privalomąjį rezervą. Privalomasis rezervas 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo pilnai suformuotas.

2023 m. pertvarkant Įmonę iš valstybinės Bendrovės į akcinę bendrovę neliko privalomo rezervo, mat Bendrovės akcijų nominalių verčių suma turėjo atitikti Bendrovės kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bei nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sumą.

Bendrovei tapus akcine bendrove privalomas rezervas bus formuojamas laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 str.

Valstybės įmonių pelno įmoka mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu. 2023 metais Bendrovė, veikusi kaip valstybės Xxxxxxxx, mokėjo pelno įmoką 2 982 680 Eur. 2022 metais Xxxxxxxx mokėjo 4 719 266 Eur pelno įmoką.

17. Dotacijos
Dotacijos, susijusios su turtu
Informacija apie su Bendrovės turtu susijusias dotacijas:
	2023	2022
Likutis laikotarpio pradžioje	57 282 107	53 563 820
Gautos ES fondo dotacijos	354 462	2 004 755
Gautos valstybės biudžeto dotacijos	537 898	6 683 569
Valstybės biudžeto dotacijos, kurios buvo perklasifikuotos pertvarkant Bendrovę	51 046 940	-
Nurašytos dotacijos	(6)	(42 894)
Amortizacija per metus	(2 710 409)	(4 927 143)
Likutis laikotarpio pabaigoje	106 510 992	57 282 107

17. Dotacijos (tęsinys)

Dotacijos pagal likutinę vertę 2023 m. gruodžio 31 d. susideda iš toliau nurodytų dotacijų, įgyvendinant ES struktūrinės paramos projektus, susijusius su oro uostų infrastruktūros modernizavimu, aplinkosauginių priemonių įgyvendinimu, peronų bei kilimo ir tūpimo takų naujinimu, bei keleivių terminalų plėtra. Taip pat dalis dotacijų gauta įgyvendinant kitus išorės lėšomis finansuojamus projektus.

Dotacijų amortizacijos sąnaudos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktos į nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų straipsnį Informacija apie 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės gautas dotacijas pateikta žemiau:

Sukauptas nusidėvėjima

	Gavimo laikotarpis	Gauta dotacijų	s	Likutinė vertė
Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako bei signalinės žiburių sistemos	2017-2018 m. ir 2021 m.	9 818 307	4 702 848	5 115 459
Vilniaus oro uosto triukšmo stebėjimo sistemos modernizavimas	2019 m.	254 597	254 595	2
Riedėjimo tako ir perono Kauno oro uoste statyba	2015 m.	1 937 864	1 213 487	724 377
Vilniaus oro uosto tvoros rekonstrukcija	2013-2014 m. ir 2021 m.	1 307 289	867 921	439 368
Garažo rekonstravimas į priešgaisrinės gelbėjimo stoties pastatą	2013-2014 m.	1 560 128	668 706	891 422
Kauno oro uosto keleivių terminalo išplėtimas	iki 2014-06-30	13 030 531	5 056 651	7 973 880
Kauno oro uosto aerodromo modernizavimas (kilimo-tūpimo takas)	iki 2014-06-30	2 975 427	2 428 942	546 485
Vilniaus oro uosto terminalo rekonstravimas (pastatas)	iki 2014-06-30	3 615 339	990 409	2 624 930
Vilniaus oro uosto perono dangos rekonstrukcija	iki 2014-06-30 ir 2021 m.	8 607 651	5 010 950	3 596 701
Vilniaus oro uosto riedėjimo tako "Z" įrengimas	2020-2022	2 252 634	342 719	1 909 915
Vilniaus oro uosto riedėjimo tako „F“ rekonstrukcija	iki 2014-06-30 ir 2020-2022 m.	4 371 247	1 043 758	3 327 489
Vilniaus oro uosto Šiaurinio perono rekonstrukcija	2020-2022	2 279 247	527 185	1 752 062
Vilniaus oro uosto Paviršinių nuotekų tvarkymo sistema	2021 m.	1 813 703	268 765	1 544 938
Vilniaus oro uosto B riedėjimo takų rekonstrukcija	2022 m.	1 069 410	126 522	942 888
Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo tako ir peronų rekonstrukcija	2021 m.	8 883 351	787 787	8 095 564
Lietuvos oro uostų operacijų valdymo informacinės sistemos (AMS) diegimas	2021 m.	719 672	619 800	99 872
AIS sistemų diegimas	2022 m.	2 878 369	112 967	2 765 402
Vilniaus oro uosto perimetro vaizdo sistemos modernizavimas	2021 m.	307 273	20 485	286 788
Automatinių vartelių diegimas	2021 m.	123 264	64 814	58 450
Valstybės sienų apsaugos tarnybos patalpų įrengimui	2021 m.	8 740	3 192	5 548
Vilniaus oro uosto paviršinių nuotekų nukreipimo ir valymo įrengimas	2022 m.	1 048 946	-	1 048 946
Vilniaus oro uosto "T4" terminalo rekonstrukcija Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas (dyzelinių elektros generatorių,	2022 m.	4 000 000	-	4 000 000
nepertraukiamo maitinimo šaltinių ir mobilios talpyklos dyzelinui įsigijimui)	2023 m.	418 970	7 405	411 565
Kitos dotacijos	iki 2014-06-30	18 103 702	10 801 702	7 302 000
Nedėvimas turtas
Žemė	2023 m.	51 046 940	-	51 046 940
	IŠ VISO:	142 432 601	35 921 609	106 510 992
Dotacijos, susijusios su pajamomis
Informacija apie su Bendrovės pajamomis susijusias dotacijas:
		2023		2022
Likutis laikotarpio pradžioje		127 490		158 065
Dotacijos išlaidoms kompensuoti "Labai svarbių asmenų salę"		37 000		37 000
Dotacijos išlaidoms kompensuoti (Maršrutų plėtra)		-		492 991
Kompensuoti išlaidas, patirtas NATO šalių vadovų 2023 m. liepos 11-12 d. susitikimo metu		82 500		-
Xxxxxx XXXXXX projekto* finansavimas		21 829		-
Dotacijų išlaidų panaudojimas		(147 761)		(560 566)
Likutis laikotarpio pabaigoje		121 058		127 490

* ALIGHT projektas - mokslinių tyrimų projektas „ALIGHT“, kurio metu bus ieškoma sprendimų, kaip oro uostus pritaikyti sparčiai aviacijoje ryškėjančioms tendencijoms – tvaresnei ir mažesnį poveikį aplinkai darančiai veiklai.

Bendrovė per 2022 metus gavo 37 000 Eur dotacijų, susijusių su pajamomis, iš valstybės biudžeto pagal programą „Civilinės aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas“.

Bendrovė per 2023 metus atvaizdavo 21 829 Eur dotacijų, susijusių su pajamomis, mokslinių tyrimų projektui „ALIGHT“, taip pat papildomai gavo 37 000 Eur dotacijų "Labai svarbių asmenų salės" finansavimui bei 82 500 Eur kompensuoti patirtoms išlaidoms dėl NATO šalių vadovų susitikimo, vykusio 2023 m. liepos mėn. susitikimui.

Kelios oro linijų bendrovės neįvykdė reikalavimų pagal 2021 m. gautą kompensaciją, naujų maršrutų skatinimui, keleivių iš/į Lietuvos oro uostus didinimui, todėl per 2022 metus oro linijos bendrovės grąžino dalį neįsisavintos sumos – 492 991 Eur, kuriuos Xxxxxxxx pervedė Finansų ministerijai.

Bendrovė per 2022 m. iš gautos ES dotacijos 164 921 Eur pagal ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektą „ALIGHT“ panaudojo 30 574 Eur, likusią dotacijos sumą 127 491 Xxx Xxxxxxxx planuoja panaudoti iki 2024 metų.

18. Išmokų darbuotojams įsipareigojimai
Su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus sudarė:
		2023	2022
Pensiniai kaupimai		144 737	90 193
Ilgalaikiai		131 128	70 364
Trumpalaikiai		13 609	19 829
Jubiliejinių išmokų kaupimai		37 729	36 163
Ilgalaikiai		28 666	25 940
Trumpalaikiai		9 063	10 223
Premijų kaupimai Sukaupimas darbuotojų išeitinėms kompensacijoms Mokėtinas darbo užmokestis		644 528 - 43 149	571 208 - 19 123
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis		15 218	6 839
Mokėtinos socialinio draudimo įmokos		000 000	000 906
Atostogų kaupimai		1 405 424	1 252 439
	IŠ VISO:	2 679 644	2 274 871

2023 m. ilgalaikiai įsipareigojimai susiję su darbo užmokesčiu sudarė 159 794 Eur (2022 m. – 96 304 Eur). Trumpalaikiai įsipareigojimai susiję su darbo užmokesčiu sudarė 2 519 850 Eur (2022 m. – 2 178 567 Eur). Su šių įsipareigojimų apskaitymu susijusios sąnaudos įtrauktos į Bendrovės išmokų darbuotojams sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2023 m. išeitinės išmokos išeinantiems į pensiją darbuotojams buvo 57 015 Eur (2022 m. - 28 280 Eur). Dėl aktuarinių prielaidų įsipareigojimų darbuotojams likutis pakito 111 559 Eur.

Pensiniai kaupimai paskaičiuoti, remiantis šiais rodikliais:

		2023		2022
Diskonto norma, proc.		2,88		2,88
Darbuotojų kaitos rodiklis, proc.		16,00		19,89
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas, proc.		6,00		6,00
19. Paskolos
Bendrovei suteiktos paskolos:
		2023		2022
Ilgalaikės paskolos		42 547 095		32 226 041
Paskola iš Nordic Investment bank		42 547 095		32 226 041
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	`	5 243 614		3 209 878
Paskola iš Nordic Investment bank		5 243 614		3 209 878
Paskolos iš viso:		47 790 709		35 435 919
Paskolų grąžinimo terminai:
		Nuo 1 iki 5
	Per 1 metus	metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolų grąžinimai 2022.12.31.	3 209 878	13 715 784	18 510 257	35 435 919
Paskolų grąžinimai 2023.12.31.	5 243 614	23 394 730	19 152 365	47 790 709
Informacija apie gautas paskolas 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:

Paskola gauta

Paskola iš Nordic Investment bank, suteikta 2017 m. birželio 1 d.

Metinė palūkanų norma (%)Paskolos grąžinimo terminas

Euribor 6 mėn. + fiksuota marža 2032 m. gegužės 3 d.

Paskola iš Nordic Investment bank, suteikta 2020 m. rugsėjo 23 d.

Euribor 6 mėn. + fiksuota marža

2035 m. rugpjūčio 15 d.

Xxxxxxxx yra pilnai išnaudojusi paskolos iš Nordic Investment bank, suteiktos 2017 m. birželio 1 d.sutarties, paskolos limitą 29,6 mln Eur. Minėtos paskolos iš Nordic Investment bank grąžinimas prasidėjo 2020 metais, iki šių finansinių metų pabaigos grąžinta iš viso 7 933 959 Eur. Mokėtinas likutis metų pabaigai sudarė 21 666 tūkst Eur.

Xxxxxxxx pasirašė 2020 metais naują sutartį su Nordic Investment bank 70 mln. paskolai. 2021 m. gruodžio 31 dienai Bendrovė pasinaudojo 11 000 000 Eur, 2022 m.

nebuvo pasinaudota papildomai, 2023 m. panaudota 15 000 000 Eur.

Per 2023 m. buvo priskaičiuota 1 352 241 Eur palūkanų sąnaudų, kurios apskaitomos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje (2022 m. – 289 347 Eur).

Paskolų sutartyse numatytos finansinės sąlygos, kurias Bendrovė įsipareigojusi užtikrinti:

nuosavybės koeficientas didesnis nei 40 %;

grynosios skolos rodiklio ir EBITDA santykis ataskaitinio laikotarpio pabaigai neturi viršyti 5,5:1.

2023 m. ir 2022 m. Bendrovė laikėsi nurodytų sąlygų.

EBITDA skaičiuojama kaip Bendrovės finansinių metų grynasis pelnas prieš mokesčius, pakoreguotas pridedant palūkanų sąnaudas, nusidėvėjimą ir amortizaciją, įskaitant Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo nuostolius, ir eliminuojant išskirtines ar ypatingas operacijas, taip pat turto perkainojimą ar apskaitinės vertės pelną ir nuostolius, atsirandančius perleidus turtą tais finansiniais metais.

2022 m. spalį Bendrovė pratęsė 2020 m. spalio mėn. pasirašytą 5 mln. Eur vertės kredito limito (overdrafto) sutartį su SEB banku (sutartyje nėra numatyti finansiniai rodikliai, kurių Bendrovė turi laikytis). Sutarties galiojimo terminas iki 2023 m. spalio mėn., taikomos 3 mėn. Euribor plius fiksuota marža palūkanos. Per 2022 metus Xxxxxxxx pasinaudojo 18 556 Eur kredito limito suma, kuri tų pačių finansinių metų pabaigoje buvo pilnai grąžinta. 2023 m. buvo panaudota 20 827 Eur limito, taikomiems banko mokesčiams padengti, kuris buvo grąžintas.

19. Paskolos (tęsinys)
Finansinių skolų judėjimas per metus:
	Finansinės skolos	IŠ VISO
Skolos likutis 2022.01.01.	37 819 343	37 819 343
Gautos paskolos	18 556	18 556
Paskolų grąžinimai	(2 567 502)	(2 567 502)
Palūkanos už paskolą (įsipareigojimas)	165 522	165 522
Skolos likutis 2022.12.31.	35 435 919	35 435 919
Skolos likutis 2023.01.01.	35 435 919	35 435 919
Gautos paskolos	15 020 827	15 020 827
Paskolų grąžinimai	(3 009 773)	(3 009 773)
Palūkanų ir paskolos administravimo mokesčių priskaičiuota	1 627 810	1 627 810
Sumokėta palūkanų ir paskolos administravimo mokesčių	(1 284 074)	(1 284 074)
Skolos likutis 2023.12.31.	47 790 709	47 790 709

20. Nuoma

Veiklos nuomos sutartys yra apskaitomos kaip finansinė nuoma remiantis 16-ojo TFAS reikalavimais. Teisė į nuomą apskaityta prie ilgalaikio materialiojo turto ir atskleista 8 pastaboje. Bendrovės veiklos nuomos sutarčių įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje patenka į šiuos straipsnius: ilgalaikiai prie Mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, trumpalaikiai prie Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos. 2023 m. buvo pasirašytos naujos nuomos sutartys, kurių bendra vertė siekė 579 574 Eur (2022 m. naujų nuomos sutarčių pasirašyta nebuvo). 2023 m. skaičiavimams taikoma diskonto norma 3,74-5,54 % (2022 m. – 3,74 %). Nuomos sutarčių įsipareigojimus sudarė:

		2023	2022
Ilgalaikiai įsipareigojimai		334 644	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai		186 259	57 926
	IŠ VISO:	520 903	57 926

Trumpalaikei veiklos nuomai ir mažos vertės įrenginių nuomos sutartims pritaikyta 16-ojo TFAS išimtis, todėl ši nuoma apskaitoma veiklos sąnaudose. Bendrovė nuomoja programinės įrangos licencijas ir kitą mažos vertės turtą. Šiam turtui Xxxxxxxx pasirinko nepripažinti teisės į nuomą.

Veiklos nuomos sąnaudos pripažintos pelno (nuostolių) ataskaitoje:

		2023	2022
Trumpalaikės automobilių nuomos sąnaudos		155 483	177 433
Kito turto, kuris atitinka mažos vertės turtą, nuomos sąnaudos		25 316	21 964
Xxxxxxxxx, susijusios su teisės į nuomą turtu		11 991	4 895
	IŠ VISO:	192 790	204 292

Bendrovė nuomotoja

Xxxxxxxx, nuomotoja yra sudariusi keletą veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

Gautinas minimalias nuomos įmokas ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis sudaro:

		2023	2022
Per vienerius metus		4 118 850	3 241 820
Nuo vienerių iki penkerių metų		1 450 806	3 846 569
Po penkerių metų		1 115 197	494 646
	IŠ VISO:	6 684 853	7 583 035

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra tiesiogiai pripažįstamos nuomos pajamomis per visą nuomos laikotarpį ir apskaitomos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2022 m. Bendrovės iš nuomininko gavo neatlygintinai turto, kurio vertė 85 900 Eur, ši suma bus pripažinta per nuomininko nuomos laikotarpį proporcingai. Ilgalaikė sukaupta nuomos pajamų suma yra 81 303 Eur (2022 - 83 522 Eur), trumpalaikė – 2 220 (2022 - 2 220 Eur).

21. Trumpalaikiai įsipareigojimai

		2023	2022
Einamųjų metų skola kredito įstaigoms		5 243 614	3 209 878
Skolos tiekėjams		6 348 974	4 248 007
Gauti išankstiniai apmokėjimai		000 000	000 332
Pelno mokesčio įsipareigojimai		2 000 000	000 958
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai:		2 519 850	2 178 567
Pensiniai kaupimai		13 609	19 829
Jubiliejinių išmokų kaupimai		9 063	10 223
Premijų kaupimai		644 528	571 208
Mokėtinas darbo užmokestis		43 149	19 123
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis		15 218	6 839
Mokėtinos socialinio draudimo įmokos		000 000	000 906
Atostogų kaupimai		1 405 424	1 252 439
Sutarčių įsipareigojimai		5 563 413	3 229 642
Kiti mokėtini mokesčiai valstybės biudžetui		829 658	54 703
Įsipareigojimai pagal veiklos nuomos sutartis		186 259	57 926
Kitos mokėtinos sumos		33 012	46 033
	IŠ VISO:	24 113 626	13 456 046

22. Finansinės rizikos valdymas

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal finansinę priemonę ar sutartį su klientu ir dėl to patirs finansinių nuostolių.

Bendrovės kredito rizika yra pagrinde susijusi su pagrindine įmonės veikla (prekybos bei kitos gautinos sumos). Bendrovės rizika, susijusi su pinigais, yra ribota, nes pinigų likučius Bendrovė laiko tik patikimose finansinėse institucijose. Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Taip pat dėl Bendrovės veiklos specifikos depozitas iš pirkėjų reikalaujamas. Prioritetinis Bendrovės iždo valdymo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Sandorio šalies kredito rizika valdoma sudarant xxxxxxxxx tik su patikimomis finansinėmis institucijomis, turinčiomis ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą.

Maksimali kredito rizika yra lygi likutinei finansinio turto vertei:

		2023	2022
Iš klientų gautinos sumos		6 402 616	4 574 546
Kitos gautinos sumos		571 626	179 734
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		26 764 244	19 449 756
	IŠ VISO:	33 738 486	24 204 036

2023 m. aviacinės pajamos sudaro 66 proc. Bendrovės pajamų (2022 m. jos sudarė 56 proc.).

Xxxxxxxx sumos iš 12 pagrindinių Bendrovės pirkėjų 2023 m. gruodžio 31 d sudarė apie 68 proc., o 2022 m. gruodžio 31 d sudarė apie 65,10 proc. visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Jeigu 1 proc. gautinų sumų būtų neatgaunama, Bendrovė patirtų papildomai 64 026 Eur sąnaudų.

2023 m. gruodžio 31 d. suformuoti tikėtini kredito nuostoliai gautinoms sumoms nurodyti 12 pastaboje. Bankų kreditingumo informacija atskleista 14 pastaboje. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija apie prekybos gautinų sumų nuostolių tikimybę atsižvelgiant į ateities faktorius:

		2023		2022
		Nuostolių	Pripažinti	Nuostolių	Pripažinti
		tikimybė	nuostoliai	tikimybė	nuostoliai
Nepradelstos		1,34%	63 432	1,68%	69 975
Pradelsta 1 – 30 d.		3,98%	62 652	5,06%	19 777
Pradelsta 31 – 60 d.		14,88%	17 467	16,09%	9 473
Pradelsta 61 – 90 d.		32,63%	47 384	35,17%	15 707
Pradelsta 91 – 365 d.		57,10%	16 633	58,97%	35 712
Pradelsta daugiau nei 365 d.		93,59%	117 833	95,18%	117 282
	IŠ VISO:		325 401		267 926
Pripažintų nuostolių judėjimas per metus:		2023		2022
Likutis laikotarpio pradžioje		267 926		6 216 624
Pripažinta		57 885		4 610
Nurašyta		(410)		(5 953 308)
Likutis laikotarpio pabaigoje		000 000		000 926
Rinkos rizika

Rinkos rizika – rizika, kad finansinių priemonių vertė keisis dėl rinkos kainų pokyčių. Bendrovė prekių ir paslaugų kainas yra užsitikrinusi sutartimis, biržoje perkamų prekių ar paslaugų dalis yra nereikšminga, todėl ši rizika laikoma nereikšminga.

Palūkanų normos rizika

Visos Bendrovės paskolos yra su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31

d. Bendrovė neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką. EURIBOR padidėjus/sumažėjus 1 proc., Bendrovės palūkanų sąnaudos padidėtų arba sumažėtų 477 907 Eur.

Užsienio valiutos rizika

Bendrovės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai 2023 m. ir 2022 m. yra išreikšti eurais, išskyrus pavienius sandorius kitomis valiutomis, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nėra.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo (trumpalaikio turto iš viso – atsargos / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,46 ir 1,42 (2022 m. gruodžio 31 d. –1,90 ir 1,82).

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Sutartiniai pinigų srautai

Pareikalavus

Iki 3 mėnesių

Nuo 3 iki 12 mėnesių

Nuo 1 iki 5

metų Po 5 metų Iš viso

Laikotarpiui 2023.12.31. Turtas Pinigai banke	19 764 244	7 000 000	-	-	-	26 764 244
Iš viso nediskontuoto finansinio turto	19 764 244	7 000 000	-	-	-	26 764 244
Įsipareigojimai Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems taikomos palūkanos		1 461 679	3 781 935	23 394 730	19 152 365	47 790 709
Palūkanos pagal paskolos sutartis ir įsipareigojimai, būsimųjų		178 007	1 530 737	8 594 317	3 361 065	13 664 126
Prekybos skolos		6 348 974	-	-	-	6 348 974
Skolos pagal turto nuomos sutartis		45 834	140 425	334 644	-	520 903
Palūkanos pagal turto nuomos sutartis		7 011	17 192	16 657	-	40 860
Iš viso nediskontuoto finansinio turto	-	8 041 505	5 470 289	32 340 348	22 513 430	68 365 571
Skirtumas nediskontuoto finansinio turto / (įsipareigojimų)	19 764 244	(1 041 505)	(5 470 289)	(32 340 348)	(22 513 430)	(41 601 327)

22. Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Sutartiniai pinigų srautai

Pareikalavus

Iki 3 mėnesių

Nuo 3 iki 12 mėnesių

Nuo 1 iki 5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Laikotarpiui 2022.12.31. Turtas Pinigai banke	19 449 756	-	-	-	-	19 449 756
Iš viso nediskontuoto finansinio turto	19 449 756	-	-	-	-	19 449 756
Įsipareigojimai Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems taikomos palūkanos	-	109 098	3 100 780	13 715 784	18 510 257	35 435 919
Palūkanos paskolos sutartis ir įsipareigojimai, būsimųjų laikotarpių	-	35 563	834 820	3 863 335	2 783 598	7 517 316
Prekybos skolos	-	4 305 933	-	-	-	4 305 933
Kiti trumpalaikiai	-	54 703	-	-	-	54 703
Skolos pagal turto nuomos sutartis	-	28 423	29 503	-	-	57 926
Iš viso nediskontuoto finansinio turto	-	4 533 720	3 965 103	17 579 119	21 293 855	47 371 797
Skirtumas nediskontuoto finansinio turto / (įsipareigojimų)	19 449 756	(4 533 720)	(3 965 103)	(17 579 119)	(21 293 855)	(27 922 041)

Kapitalo valdymas

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad Xxxxxxxx palaikytų aukštus kapitalo rodiklius siekiant sustiprinti veiklą.

Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes.

Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Bendrovės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno akcininkams ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą, mažinant kapitalo savikainą. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficientą. Kapitalą sudaro Bendrovės savininko kapitalas, turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas, priskirtinas Bendrovės savininkui. Bendrovei nustatytas skolos ir nuosavo kapitalo santykis 2022-2024 m. laikotarpiu neturi viršyti 1,5. Bendrovė šį reikalavimą išpildo.

23. Susijusių šalių sandoriai

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Per 2023 m. Bendrovės vadovybei (Generalinis direktorius, Komercijos departamento direktorius, Plėtros departamento direktorius, Operacijų departamento direktorius, Finansų departamento direktorius, Saugos ir saugumo departamento direktorius) priskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos išmokos iš viso sudarė 577 534 eurų (per 2022 m.

- 484 051 eurus). 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar perleista turto.

Per 2023 m. atlygis valdybos nariams sudarė 111 505 Eur (2022 m. 89 767 Eur). Audito komiteto nariams atlygis 2023 m. sudarė 28 644 Eur (2022 m. 16 285 Eur).

Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys – tai valstybės Bendrovės, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina LR Susisiekimo ministerija.

Sandoriai su LR susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtomis Bendrovėmis, įstaigomis ir bendrovėmis 2023 metais:

		Gautinos sumos	Mokėtinos sumos	Pardavimai	Pirkimai
Oro navigacija, AB		27 763	-	257 338	43 792
Transporto kompetencijų agentūra VŠĮ		2 149	6 473	32 334	607 503
Xxxxxxxxx, XX		00	1 711	152	1 414
Kelių priežiūra, AB Kitos LR susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos Bendrovės, įstaigos ir		-	-	-	64 717
bendrovės		79	-	790	-
	IŠ VISO:	30 074	8 184	290 614	717 426

Sandoriai su LR susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtomis Bendrovėmis, įstaigomis ir bendrovėmis 2022 metais:

		Gautinos sumos	Mokėtinos sumos	Pardavimai	Pirkimai
Oro navigacija, AB		67 383	-	533 790	76 720
Transporto kompetencijų agentūra VŠĮ Kitos LR susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos Bendrovės, įstaigos ir		4 796	3 703	42 219	574 826
bendrovės		157	4 024	3 251	6 783
	IŠ VISO:	72 336	7 727	579 260	658 329

24. Neapibrėžtumai

Bendrovė nėra suteikusi garantijų tretiesiems asmenims.

Už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. mokesčių inspekcija nėra atlikusi Bendrovės pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus, mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 3 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčių įsipareigojimus ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti papildomi mokesčių įsipareigojimai.

2022 m. vasario mėn. Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, karinio konflikto įtaka buvo juntama ir Lietuvoje. Lietuvos oro uostai nebevykdė skrydžių į šias šalis, tačiau negautos pajamos nebuvo reikšmingos, kadangi šios rinkos Lietuvos oro uostams nebuvo prioritetinės. Papildomai, nauji maršrutai bei atsigaunantis keleivių srautas padėjo kompensuoti šias pajamas bei dar labiau gerinti rezultatą nei prognozuota.

Teisiniai ginčai

Pateikiama informacija apie iki 2023 m. vykusius ir per/po 2023 m. prasidėjusius teisminius ginčus:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. El3-3150-566/2023 pagal Ryanair Designated Activity Company ir Wizz Air Hungary Ltd pateiktą skundą atsakovams Lietuvos transporto saugos administracija ir AB Lietuvos oro uostai dėl įsakymų panaikinimo, dėl naujai nustatytų padidintų rinkliavų už naudojimąsį Vilniaus oro uostu. Taip pat skundu prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti VĮ Lietuvos oro uostai direktoriaus įsakymo galiojimą, kuriuo patvirtintos naujos rinkliavos nuo 2023-01-01. 2024-02-27 pirmos instancijos teismo posėdžio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės ir sprendimo priėmimas/paskelbimas atidėtas iki 2024-03-

27. Ieškovai siekia, kad būtų panaikintos padidintos rinkliavos, tuo pačiu siekiant kompensacijos už laikotarpį, kurio metu rinkliavos buvo padidintos.

Vadovybės nuomone, ieškovų skundas turėtų būti atmestas, nes: (i) pareiškėjai skundu ginčija ekonominį administracinių teisės aktų tikslingumą ir aiškiai bei konkrečiai neargumentuoja jokių teisės aktų pažeidimo ar kompetencijos viršijimo; (ii) nustatytos naujos Vilniaus oro uosto rinkliavos yra pagrįstos, be to, buvo nustatytos tinkamo ir skaidraus proceso, kurio metu buvo konsultuojamasi su visais oro uosto naudotojais, metu.

Atsižvelgiant į tai, jog Xxxxxxxxx vadovybės veritinimu reikšmingo pagrindo gautam ieškiniui nėra ir atsižvelgiant į tai, kad administracinių teismų praktikoje analogiškų ar panašių bylų dėl oro uostų rinkliavų nustatymo nėra buvę, finansinių ataskaitų dienai yra sudėtinga patikimai įvertinti galimą ginčo eigą ir rezultatus, todėl buvo nuspręsta atidėjinių galimam įsipairegojimų padengimui 2023 m. gruodžio 31 d. neformuoti.

25. Ilgalaikės statybų rangos sutartys

Ataskaitiniu laikotarpiu Xxxxxxxx pasirašė oro uostų infrastruktūros statybos (rekonstravimo, remonto) ir su jomis susijusias sutartis, kurias įvykdžius turės įsipareigojimą rangovams:

Rangos sutarčių vertės:

		2023	2022
Sutartys, kurios bus įvykdytos per vienerius metus		2 631 731	21 942 644
Sutartys, kurios bus įvykdytos nuo vienerių iki penkerių metų Sutartys, kurios bus įvykdytos po penkerių metų		22 229 263 -	27 736 510 -
	IŠ VISO:	24 860 994	49 679 154

26. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Be aukščiau paminėtų, kitų poataskaitinių įvykių, kurie turėtų įtakos finansinėms ataskaitoms už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., vadovybės žiniomis, nebuvo.

Pasirašyta Bendrovės vardu 2024 m. kovo 21 d.:

Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Finansų departamento direktorius

Apskaitos skyriaus vadovė

Akcinės Bendrovės Lietuvos oro uostai

2023 METŲ METINIS PRANEŠIMAS

Akcinės bendrovės Lietuvos oro uostai rekvizitai: Kodas 120864074

PVM mokėtojo kodas LT208640716

Tel. x000 0 000 0000

El. p. xxxx@xxxx.xx

Rodūnios kelias 10A, 02189 Vilnius

Vilnius, 2024

Xxxxxxx Xxxxxxx, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius

Nors 2023 metai visai Europai ir Lietuvai buvo pakankamai sunkūs tiek geopolitinių, tiek ekonominių iššūkių prasme, tačiau Lietuvos oro uostai sėkmingai adaptavosi prie pasikeitusio konteksto regione ir efektyviai veikė, augino daugelį savo veiklos rodiklių bei sėkmingai taikė maršrutų skatinimo priemones.

Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių - net 12 proc. daugiau už 2022 metus. Skrydžių skaičius taip pat augo ir buvo 4,5 proc. didesnis negu prieš metus: bendras skrydžių skaičius pasiekė 53 tūkstančius. Daugiausiai aptarnauta Vilniaus oro uoste - 4,4 mln. keleivių, ryškiausią dviženklį augimą demonstravo Kauno oro uostas, kur praėjusiais metais aptarnauta 1,3 mln., Palangos oro uoste aptarnauta 307 tūkst. keliautojų.

Turime suprasti, kad dėl Rusijos pradėto karto Ukrainoje bendras aviacijos vaizdas per pastaruosius kelerius metus mūsų regione stipriai pasikeitė. Būtent todėl teigiame, kad mūsų šalies oro uostai jau pasiekė prieš pandemiją buvusius ir tiesiogiai palyginamus rodiklius, o 2024 metais planuojame jau daugiau nei 6,3 mln. keleivių visuose oro uostuose. Pereisime į augimo periodą.

Viena iš svarbiausių 2023 metų tendencijų - tradicinių oro bendrovių veiklos apimčių augimas Lietuvos oro uostuose. Ši tendencija buvo itin matoma Vilniaus oro uoste – vis gerėjantis susisiekimas su pagrindiniais Europos verslo ir aviacijos centrais. Tačiau čia sustoti neketiname ir tęsime šalies susisiekimo oru galimybių didinimą. Siekiame to, kad aviacijos veiklos sėkmė būtų matuojama ne tik krypčių kiekybe, bet ir kokybe, patogumu skristi.

Svarbi praėjusių metų naujovė maršrutų skatinimo srityje – mūsų pirmą kartą sėkmingai įgyvendintas skrydžių skatinimo modelis, kuris užtikrina skrydžių tęstinumą į Lietuvai strategiškai svarbų Xxxxxxx Sitį (LCY). Kartu su Susisiekimo ministerijos finansine pagalba šį modelį taikysime toliau bei 2024 metais Lietuvą sujungsime su kitais svarbiais aviacijos centrais ir Europos sostinėmis.

Gerai suprantame, kad svarbiausių Lietuvos oro uostų rodiklių augimo pagreitis tiek artimoje, tiek tolimesnėje ateityje labai priklausys nuo esamos infrastruktūros oro uostuose plėtros – strateginių projektų įgyvendinimo efektyvumo. 2023 metais išlaikėme Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų tempą, kitais metais

modernizuosime ir oro uosto eismo schemą, pradėsime diegti technologijas naujame išvykimo terminale, o jau metų pabaigoje pradėsime galutinius testavimo darbus – tai svarbiausias infrastruktūrinis projektas Lietuvos oro uostams tiek praėjusiais, tiek laukiančiais 2024 metais.

2023 metais sėkmingai vykdėme ir pasiruošimą Kauno oro uosto plėtrai: rangovas atrinktas ir plėtros darbai prasidėjo šio oro uosto šiauriniame perone, kuris padidins mūsų galimybes aptarnauti gausesnį skaičių orlaivių. Lygiagrečiai įvykdėme ir rangovo atranką Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai, šie darbai prasidės 2024 metų I ketvirčio pabaigoje. Tai kompleksiniai ir didelio masto pokyčiai, kurie prisidės prie tikslo, kad antrasis pagal dydį oro uostas mūsų tinkle galėtų efektyviai aptarnauti dvigubai daugiau keleivių.

Mums kaip organizacijai svarbu ir tai, kad 2023 metais tęsėme tvarumo kelionę - atlikome dvejopo reikšmingumo vertinimą, į jį įtraukėme visas bendrovės suinteresuotas šalis. Mūsų organizacijos strategija ir minėtas reikšmingumo vertinimas tapo pagrindu, kuriuo remiantis bendrovė yra išsikėlusi ilgojo ir trumpojo laikotarpio tikslus bei apsibrėžusi pagrindines tvarumo veiklų kryptis. Svarbu ir tai, kad 2023 metais pasitvirtinome „Net zero” strategiją: įsipareigojome iki 2030 metų pasiekti veiklos neutralumą klimatui (angl.

„climate neutral"), o iki 2050 metų – nulines ŠESD emisijas (angl. „net zero"). Tvarumo principus taikome dabar ir taikysime ateityje vystydami oro uostų infrastruktūrą.

Kalbant apie ateitį, be jokios abejonės reikia išskirti ir tai, kad visuomenei ir partneriams praėjusiais metais pristatėme didelės apimties projektą – ilgalaikės plėtros planus visiems trims oro uostams. Spręsdami šios dienos iššūkius, turime galvoti, o kas laukia toliau.

Paruošti plėtros planai visų pirma apima artimiausios perspektyvos darbus, kuriuos būtina atlikti iki 2030 metų, siekiant išspręsti iššūkius dėl per ankštos infrastruktūros ir užtikrinti metinį 10 mln. keleivių pralaidumą visame oro uostų tinkle. Tolesnėje perspektyvoje pateikiami sprendiniai, kuriais išplečiami pajėgumai visuose trijuose oro uostuose aptarnauti 17 mln. keleivių.

Esame įgalinti jau dabar susidėlioti aiškius prioritetus, reikiamus resursus, kompetencijas, procesus. Tikiu, kad toks ilgalaikis strateginis matymas leis maksimizuoti mūsų tinklo apkrovimą, gerinti paslaugų kokybę, didinti saugą ir saugumą, atitikti darnios plėtros principus, o tuo pačiu identifikuoti ir kitas veiklos galimybes.

Xxxx Xxxxxxxx, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė

2023 metai buvo visomis prasmėmis ne tik viso mūsų šalies ir globalaus aviacijos sektoriaus, bet ir kartu Lietuvos oro uostų augimo metai. Organizacijoje sėkmingai auginome finansinius pasiekimus, plėtėme vadovų ir darbuotojų komandą, toliau investavome į infrastruktūros modernizavimą bei baigėme svarbių planų ateičiai rengimą. Lygiagrečiai metų viduryje visam pasauliui sėkmingai įrodėme, kad Lietuvos oro uostai yra aukščiausio profesionalumo komanda, nes Vilniaus ir Kauno oro uostuose sėkmingai įvyko visi NATO viršūnių susitikimo delegacijų skrydžiai, tūkstantinių delegacijų pasitikimas ir palyda po renginio.

Be jokios abejonės itin svarbus ir ilgai lauktas organizacijos valdymo pokytis įvyko 2023 metų vasaros pabaigoje, kai nuolatinio vadovo pareigas užėmė aviacijos ir transporto specialistas Xxxxxxx Xxxxxxx. Strategiškai svarbias pozicijas užėmė ir organizacijoje darbus pradėjo dar keletas naujų departamentų vadovų. Metų pabaigoje pavyko sėkmingai pasiekti bendrą darbuotojų skaičių, kuris jau prilygo 2019 metams (prieš pandemiją buvusį laikotarpį), šis augimas – ypatingai aviacijos saugumo funkcijas atliekančių darbuotojų tarpe – leis efektyviau pasiruošti ir geriau suvaldyti 2024 metų vasaros laikotarpį, kai prognozuojami rekordiniai keleivių srautai.

Nuo 2023 metų rugsėjo pasikeitė Lietuvos oro uostų teisinė forma – valstybės įmonė tapo akcine bendrove. Tai organizacijai reiškė ne tik faktinį teisinės formos pasikeitimą, bet ir galimybes sparčiau judėti veiklos efektyvinimo ir konkurencingumo auginimo keliu. Tapus akcine bendrove Lietuvos oro uostų valdymas bus dar labiau atsietas nuo politinių procesų, stiprėja profesionalių valdybos narių vaidmuo valdyme. Šis pokytis be kita ko reiškia ir platesnes galimybes gerinti paslaugų kokybę bei prisitraukti papildomų finansavimo šaltinių.

Vienas iš itin svarbių projektų, kuriuos Lietuvos oro uostų komanda įgyvendino per 2023 metus – ilgalaikės oro uostų plėtros planų (angl.: „master plan“) parengimas kartu su užsienio ekspertais. Bendrovė taip siekia plėtoti konkurencingą Lietuvos oro uostų veiklos modelį, gerinti efektyvumą ir laike aiškiai išdėlioti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros plėtros žingsnius, kad tolimesnėje ateityje per metus būtų galima sklandžiai aptarnauti 17 mln. keleivių. Svarbu išlaikyti ne tik pasiektą infrastruktūros plėtros, modernizavimo pagreitį, bet ir aiškiai numatyti, ką ir kada darysime toliau: tiek po kelerių metų, tiek po dešimtmečio ar dviejų – būtent toks ir yra šių plėtros planų tikslas. Ilgalaikis plėtros planas buvo parengtas su tarptautiniais konsultantais, Nyderlandų kompanija „Royal HaskoningDHV“ - NACO. Ruošiant planus, buvo įvertintas tarptautinis

kontekstas, aviacijos srities tendencijos ir ekonominės perspektyvos. Lietuvos oro uostų konsultantai panašias studijas yra atlikę Ženevos, Helsinkio, Frankfurto, Amsterdamo, Abu Dabio, Bankoko ir kitiems oro uostams.

2023 metų rugsėjį startavo dar vienas svarbus aviacijos augimo skatinimo projektas - po sėkmingų derybų Lietuvos oro uostai pasirašė skrydžių skatinimo investicijų sutartį su „LOT Polish Airlines“ oro bendrove, kuri toliau tęs reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Xxxxxxx Sičio (LCY) oro uostų. Pasirašyta sutartis įgyvendinama pagal visiškai naują skrydžių skatinimo modelį. Ši pirmą kartą pritaikyta investicijų sutartis leis analogišką modelį pritaikyti ir toliau – kituose strategiškai svarbiuose Lietuvai maršrutuose.

Reikia akcentuoti, kad šis skatinimo modelis nėra subsidija ar dotacija oro linijoms. Pagal šį modelį tiek šiuo atveju, tiek ateityje sutartys bus sudarytos tik su tomis oro linijomis, su kuriomis bus suderėtas tiek Lietuvos oro uostams, tiek oro bendrovėms finansiškai atsiperkantis konkrečios krypties verslo planas. Naujasis modelis yra paremtas ilgalaike Lietuvos oro uostų ir skrydžius vykdysiančių oro linijų partneryste. Abi sutarties šalys prisiims tiek su skrydžio vykdymu susijusias finansines rizikas, tiek ir dalinsis skrydžio generuojama finansine nauda.

Labai svarbu paminėti ir sėkmingai 2023 metų vasaros viduryje įgyvendintą NATO viršūnių susitikimą Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Specialiai šiam renginiui organizuoti iš oro uostų pusės buvo suburta vidinių specialistų komanda, kuri rengėsi ir planavo visus procesus, poreikius ir detales daugiau nei pusmetį.

Vilniaus oro uostas renginio metu tapo turbūt saugiausiu civiliniu oro uostu pasaulyje. Jungtinės Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų specialistų pajėgos, o iš viso – daugiau nei tūkstantis profesionalų iš įvairių institucijų ir šalių – pasirūpino, kad būtų užtikrintas saugus ir sklandus daugiau nei 50 specialių orlaivių nusileidimas bei kilimas, kelių tūkstančių svarbių svečių priėmimas bei išlydėtuvės po NATO susitikimo. Šis itin sėkmingas renginys tiek Lietuvos gyventojams, tiek visam pasauliui įrodė, kad Lietuvos oro uostų komandos profesionalumas yra tarptautinio lygio – tai rodo tiek užsienio delegacijų atstovų atsiliepimai, tiek Lietuvos institucijų vertinimai po renginio.

Žvelgiant į 2024 metus, tarp svarbiausių darbų yra Lietuvos oro uostų strategijos atnaujinimas, kurios pagrindas - ilgalaikės oro uostų plėtros planai. Atnaujinta strategija padės organizacijai visomis prasmėmis efektyviai pereiti į spartaus augimo laikotarpį.

43

Turinys

1. Bendrovės infrastruktūra, veiklos strategija bei tikslai 46

2. Bendrovės valdymo struktūra, valdymo organai 50

2.1. Valdybos funkcijos 53

2.1.1. Pagrindiniai svarstyti klausimai 54

2.1.2. Narių posėdžių lankomumas 58

2.1.3. Xxxxxx atlygis už nario pareigas 59

2.2. Audito ir rizikų komitetas 60

2.2.1. Kadencijų pradžia / pabaiga 61

2.2.2. Pagrindinės audito ir rizikų komiteto funkcijos 61

2.2.3. Pagrindiniai svarstyti klausimai 62

2.2.4. Narių posėdžių lankomumas 62

2.2.5. Xxxxxx atlygis už nario pareigas 63

3. Pagrindiniai bendrovės veiklai reikšmingi jvykiai per ataskaitinj laikotarpj 64

3.1. Investicinių projektų jgyvendinimas 64

3.2. LEAN vadybos metodų taikymas 65

3.3. Keleivių patirties gerinimas 66

3.4. Maršrutų plėtros modelis 68

3.5. Lietuvos oro uostai tapo akcine bendrove 69

3.6. Turto valdymo klausimų sprendimas 69

3.7. Krovinių gabenimo infrastruktūros ir orlaivių remonto industrijos (MRO) plėtra 69

4. Aviacinių paslaugų apžvalga 70

4.1. 2023 m. aviacijos apžvalga pasaulyje 70

4.2. 2024 m. aviacinės prognozės pasaulyje 70

4.3. Lietuvos oro uostų rezultatai 71

4.3.1. Lietuvos oro uostai 72

4.3.2. Vilniaus oro uostas 72

4.3.3. Kauno oro uostas 73

4.3.4. Palangos oro uostas 73

4.4. Aplinkinių rinkų apžvalga 73

4.5. 2024 m. Lietuvos oro uostų prognozė 74

5. Neaviacinių paslaugų apžvalga 75

6. Balanso rodiklių pokyčiai 77

6.1. Savininko kapitalo pokyčiai 77

6.2. Turto pokyčiai 77

7. Bendrovės investicijos, didžiausi vykdomi ir planuojami investicijų projektai 78

7.1. Investicijos per ataskaitinj laikotarpj 78

7.2. Vykdomi ir planuojami projektai 79

8. Darbo užmokestis ir personalas 81

9. Bendrovės veiklą apibūdinantys pagrindiniai rezultatai ir finansiniai rodikliai 86

10. Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų analizė 89

11. Metinė pajamų ir išlaidų apžvalga dėl ribotos judėsenos ir nejgalių keleivių aptarnavimo 90

12.Bendrovės veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 92

12.1. Materialiniai resursai, infrastruktūra 92

12.2 Žmogiškieji ištekliai 93

13. Aplinkos veiksnių analizė – rizikos ir jų valdymas 94

14. Svarbūs jvykiai po finansinių metų 97

15. Tvarumas 98

15.1. Bendroji informacija 98

15.1.1. Metų apžvalga 98

15.1.2. Tvarumo principai ir jsipareigojimai 100

15.1.3. Tvarumo valdymas 100

15.1.4. Dvejopas reikšmingumas 101

15.1.5. Tvarumo tikslai ir kryptys 102

15.1.6. Tvarumo rizikos ir jų valdymas 104

15.1.7. Suinteresuotų šalių jtraukimas 104

15.1.8. Asociacijos ir organizacijos 106

15.2.Taksonomija 107

15.3. Xxxxxxxxxxxxx xxxxxx 000

15.3.1. Poveikis klimato kaitai ir prisitaikymas (ir tvarus transportas) 114

15.3.2. Vandens tvarkymas 121

15.3.3. Atliekų tvarkymas 124

15.3.4. Biologinė jvairovė ir teritorijos planavimas 127

15.3.5. Oro kokybė 127

15.4. Socialinė sritis 128

15.4.1. Skrydžių sauga ir aviacinis saugumas (ir asmens duomenų apsauga) 128

15.4.2. Dirbančiųjų oro uoste sauga 132

15.4.3. Darbuotojų gerovė 133

15.4.4. Klientų patirtis 141

15.4.5. Triukšmo valdymas 144

15.4.6. Įvairovė, lygybė ir jtrauktis 146

15.5. Valdymo sritis 148

15.5.1. Atsakingas valdymas 148

15.5.2. Tiekimo grandinė 151

15.6. GRI rodiklių sąrašas 153

15.7. JT pasaulinio susitarimo principai 156

16. Informacija apie Skaidrumo gairių II–III skyrių nuostatų laikymąsi 156

17. Informacija apie atliktą metinių finansinių ataskaitų auditą 159

1. Bendrovės infrastruktūra, veiklos strategija bei tikslai

Akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai (toliau - bendrovė arba LTOU) – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus jungianti bei valdanti bendrovė, koordinuotai plėtojanti šių oro uostų veiklą, siūlanti didelę aviacinių bei neaviacinių paslaugų įvairovę bei aukštus keleivių ir partnerių aptarnavimo kokybės standartus. Lietuvos oro uostų veiklos ideologija ir strategija yra orientuota į tikslą – „Priartinti pasaulį prie Lietuvos“.

Bendrovės buveinės adresas - Xxxxxxxx xxxxxx 00X, Xxxxxxx, Xxxxxxx. Bendrovės kodas 120864074. Toliau

pateikiama pagrindinė informacija apie kiekvieną iš Lietuvos oro uostų tinklą sudarančių oro uostų. Lietuvos oro uostų tinklo pagrindiniai duomenys

Vilniaus oro uostas (VNO)
Adresas	Rodūnios kelias 10A, Vilnius
L.e.p. Operacijų departamento direktorius	Xxxxxx Xxxxxxx (Iki 2024 m. kovo 4 d. – Xxxxxx Xxxxxxxxx)
Darbuotojų skaičius	449 (2022 m. - 377) (Vilniaus filialas ir centrinis padalinys)
Kilimo ir tūpimo tako ilgis	2 515 m
Maksimalus keleivių terminalo pralaidumas	3,5 mln.
	Rodiklis	2022 m.	2023 m.
	Aptarnautų keleivių skaičius	3,9 mln.	4,4 mln.
2023 m. pagrindiniai veiklos	Skrydžių skaičius	36,7 tūkst.	38,7 tūkst.
rodikliai	Krovinių kiekis	15,9 tūkst. t	14,9 tūkst. t
	Aviacinės veiklos pajamos	21,8 mln. Eur	33,9 mln. Eur
	Neaviacinės veiklos pajamos	13,4 mln. Eur	14,8 mln. Eur
Teikiamos neaviacinės paslaugos	Pastatų ir patalpų nuoma, stovėjimo aikštelių nuoma, automobilių stovėjimas, reklama, verslo klubas, VIP terminalo paslaugos, greitoji patikra, renginių organizavimas, žemės nuoma, kita.
Vežėjai	12 reguliarius skrydžius vykdantys vežėjai
Kryptys	61 kryptys

Kauno oro uostas (KUN)
Adresas	Oro uosto g. 4, Karmėlava
L.e.p. Operacijų departamento direktorius	Xxxxxx Xxxxxxx (Iki 2024 m. kovo 4 d. – Xxxxxx Xxxxxxxxx)
Darbuotojų skaičius	128 (2022 m. - 104)

Kilimo ir tūpimo tako ilgis	3 250 m
Maksimalus keleivių terminalo pralaidumas	1 mln.
2023 m. pagrindiniai veiklos rodikliai	Rodiklis 2022 m. 2023 m. Aptarnautų keleivių skaičius 1,2 mln. 1,3 mln. Skrydžių skaičius 10,5 tūkst. 10,7 tūkst. Krovinių kiekis 5,1 tūkst. t 4,9 tūkst. t Aviacinės veiklos pajamos 2,7 mln. Eur 2,8 mln. Eur Neaviacinės veiklos pajamos 3,9 mln. Eur 4,9 mln. Eur
Teikiamos neaviacinės paslaugos	Pastatų ir patalpų nuoma, automobilių stovėjimas, reklama, žemės nuoma, kita
Vežėjai	2 reguliarius skrydžius vykdantys vežėjai
Kryptys	33 kryptys

Palangos oro uostas (PLQ)
Adresas	Liepojos pl. 1, Palanga
L.e.p. Operacijų departamento direktorius	Xxxxxx Xxxxxxx (Iki 2024 m. kovo 4 d. – Xxxxxx Xxxxxxxxx)
Darbuotojų skaičius	75 (2022 m. - 66)
Kilimo ir tūpimo tako ilgis	2 300 m
Maksimalus keleivių terminalo pralaidumas	0,3 mln.
2023 m. pagrindiniai veiklos rodikliai	Rodiklis 2022 m. 2023 m. Aptarnautų keleivių skaičius 275 tūkst. 307 tūkst. Skrydžių skaičius 3,7 tūkst. 3,7 tūkst. Krovinių kiekis 294 t 328 t Aviacinės veiklos pajamos 2,0 mln. Eur 2,5 mln. Eur Neaviacinės veiklos pajamos 0,8 mln. Eur 0,9 mln. Eur
Teikiamos neaviacinės paslaugos	Pastatų ir patalpų nuoma, automobilių stovėjimas, reklama, žemės nuoma, kita
Vežėjai	5 reguliarius skrydžius vykdantys vežėjai.
Kryptys	6 kryptys

Bendrovės teikiamos paslaugos yra skirstomos į dvi pagrindines grupes: aviacines ir neaviacines (komercines). Aviacinių paslaugų teikėjams priskiriamos aviakompanijos, antžeminio aptarnavimo paslaugų orlaiviams ir keleiviams teikėjai, krovinių ir pašto siuntų operatoriai. Neaviacinių (komercinių) paslaugų teikėjai – oro uoste

komercinę veiklą vykdančios įmonės. Bendrovė neturi jokių specialiųjų įpareigojimų. Žemiau pateikiama LTOU verslo modelio schema:

Pagrindiniai partneriai	Pagrindinės veiklos	Siūloma vertė	Ryšių palaikymas	Klientų segmentas
Oro vežėjai	Infrastruktūros valdymas ir palaikymas		Susitikimai
Prekybos įmonės Antžeminio aptarnavimo įmonės MRO įmonės Transporto kompetencijų agentūra VšĮ „Investuok Lietuvoje“	Efektyvus orlaivių valdymas Aplinkosaugos kontrolė Orlaivių techninio aptarnavimo koordinavimas	Užtikrintas augimas (keleivių, skrydžių sk.) Geografinė padėtis (aprėpties zona apima ir kitų valstybių gyventojus) Greitas keleivių aptarnavimas	Renginiai Parodos Socialiniai tinklai „Online“ užklausos	Žemų kaštų oro linijų bendrovės Tradicinės oro bendrovės Užsakomuosius skrydžius vykdančios oro bendrovės
	Ištekliai		Pardavimų kanalai
	LR Vyriausybė LR susisiekimo ministerija VST, VSAT, muitinė Lietuvos transporto saugos administracija		Infrastruktūra Orlaivių koordinavimo sistema Personalas Išorės tiekėjai		Plati skrydžių geografija Konkurencingi rinkliavų ir infrastruktūros mokesčių dydžiai	Tiesioginiai pardavimai (B2B) Netiesioginiai pardavimai (B2C)	Krovinių gabenimo skrydžius vykdančios bendrovės Keleiviai
Kaštų struktūra		Pajamų struktūra
Infrastruktūros užtikrinimo ir palaikymo sąnaudos Aviacinio saugumo sąnaudos Personalo išlaidos Mokesčių išlaidos Komunalinių paslaugų sąnaudos Kitos sąnaudos		Aviacinių rinkliavų pajamos Infrastruktūros mokesčių pajamos Nuomos pajamos Kitos komercinės pajamos

Būdama didžiausia civilinės aviacijos infrastruktūros paslaugų teikėja Lietuvoje, LTOU yra vienas iš Lietuvos ekonomikos vystymosi katalizatorių, pritraukiančių tiesiogines užsienio ar vietinio verslo investicijas ir kuriančių darbo vietas. Taikydami įvairias skatinimo programas oro linijoms, oro uostai pritraukia papildomus skrydžius bei padidina keleivių srautus. Pastaraisiais metais matoma tendencija – LTOU kasmet nuosaikiai didina krypčių skaičių ir artėja prie regiono lyderio pozicijos.

Organizacijos misijos teiginyje akcentuojamas ambicingas partnerystės tikslas tarp klientų, partnerių, akcininkų, kolegų bei visuomenės siekiant suvienyti resursus bendram tikslui pasiekti – priartinti pasaulį prie Lietuvos. Užtikrinant bendrus komercinius ir / ar socialinius projektus bei programas tarp LTOU ir kitų organizacijų, bus siekiama abipusės vertės kūrimo, partnerystės ryšių stiprinimo. Keleiviams akcentuojamos aukštos kokybės paslaugos ir aptarnavimo standartai, kuriais siekiama formuoti teigiamą keleivio nuomonę

apie oro uostą ir kurti emociškai patrauklų asmens patyrimą, nuo kurio priklauso konkretaus oro uosto įvaizdis, galimybės pritraukti naujus paslaugų tiekėjus, papildomus keleivių srautus.

Lietuvos oro uostai įvardijo pagrindines suinteresuotąsias šalis: klientai, akcininkas, partneriai, kolegos, visuomenė. Siekdama pateisinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius bendrovė suformulavo misiją, viziją ir strategines kryptis.

LTOU vizija – pasiekus 10 mln. keleivių ribą, atversti naują LTOU istorijos puslapį.

• Trumpoji vizijos perspektyva apima raidos etapą iki 10 milijonų keleivių visuose trijuose Lietuvos oro uostuose. Šiam keleivių srautui aptarnauti, būtina išplėtoti esamą oro uostų tinklą, planuojant investicijas taip, kad jos visiškai atsipirktų per 10-15 metų.

• Ilgoji perspektyva apima laikotarpį, kai keleivių srautas visuose trijuose oro uostuose viršys 10 milijonų keleivių. Didesniam keleivių srautui būtina ieškoti naujų strateginių sprendimų, kuriais būtų galima tinkamai aptarnauti tokį keleivių kiekį.

LTOU misija – priartinti pasaulį prie Lietuvos.

Strateginiai tikslai:

Klientams: pasiūlyti konkurencingą krypčių tinklą ir paslaugų jvairovę bei rūpestingą aptarnavimą.

Partneriams: būti atvirais ir nešališkais, kuriant patrauklią verslo aplinką.

Akcininkams: vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą.

Kolegoms: veikti vieningai ir ambicingai, valdant skirtingas partnerystes. Visuomenei: būti Lietuvos klestėjimo ir tvaraus augimo Sparnais.

LTOU vertybės – kūrybiškumas, pasitikėjimas, savininkiškumas.

Kūrybiškumas

Ieškau netradicinių sprendimų; sprendimus randu su esamais resursais; pasiūlau sprendimų alternatyvas tikslui pasiekti; skatinu kolegų saviraišką: pasisakyti, išbandyti, mokytis.

Pasitikėjimas

Laikausi susitarimų ir vykdau pažadus; laiku ir atvirai komunikuoju apie eigą/veiklą/procesą; savo

veiksmais nesukeliu rizikos bendrovės reputacijai; kuriu ilgalaikius abipusiškai naudingus santykius. Savininkiškumas

Su Bendrovės turtu elgiuosi atsakingai; komunikuoju apie problemas ir ieškau sprendimų savo ir kolegų

aplinkoje; dalinuosi gerosiomis praktikomis su kolegomis.

Strateginės LTOU kryptys:

• Tvari grąža išvystant būtiną oro uostų Vilniuje, Kaune ir Palangoje infrastruktūrą su aiškiu finansavimo

modeliu (akcininkams);

• Verslo modeliai, patrauklūs rinkos lyderiams ir įgyvendinantys abipusiai naudingus projektus (partneriams);

• Išaugęs pasiekiamumas atvykstančiam keleivių srautui ir penkių žvaigždučių patirtis (keleiviams);

• Motyvuoti darbuotojai ir tarptautiniu mastu pripažįstamos jų kompetencijos (kolegoms);

• Išaugęs visuomenės palaikymas oro uostų, kaip kertinio ekonomikos variklio, veiklai (visuomenei).

LTOU vadovaujasi darnaus vystymosi (angl. Sustainability) principais ir savo veikloje siekia integruotai valdyti bei suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius veiksnius.

LTOU 2024 - 2027 m. strateginis veiklos planas buvo patvirtintas 2023 m. gruodžio 27 d. valdybos nutarimu Nr.

1VN-44. LTOU strateginių tikslų rodiklių ir uždavinių lentelė pateikiama 2 priede.

1 LENTELĖ. 2023 m. Strateginiai tikslai ir rodikliai

Rodikliai	Rodiklių matavimo vienetai	Planas	Faktas
		2023	2023
Lojalių oro uostams keleivių (NPS Promoters) rodiklis	Proc.	58	68
Keleivių skaičius	Mln.	5,9	6,0
EBITDA marža	Proc.	34	41
Darbuotojų įsitraukimas	Proc.	65	62

2. Bendrovės valdymo struktūra, valdymo organai

Lietuvos oro uostai nuosavybės teise priklauso valstybei. Xxxxxxxxx akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija yra Lietuvos Respublikos (toliau – LR) susisiekimo ministerija. Ji atlieka šias nurodytas funkcijas:

I. Keičia bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

II. Keičia bendrovės buveinę;

III. Renka ir atšaukia valdybos narius;

IV. Renka ir atšaukia auditorių ar audito įmonę finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

V. Nustato bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

VI. Priima sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtina akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;

VII. Priima sprendimą keisti bedrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;

VIII. Tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

IX. Priima sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

X. Priima sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

XI. Tvirtina tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

XII. Priima sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

XIII. Priima sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

XIV. Priima sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

XV. Priima sprendimą reorganizuoti ar atskirti bendrovę ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

XVI. Priima sprendimą pertvarkyti bendrovę;

XVII. Priima sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais;

XVIII. Priima sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

XIX. Renka ir atšaukia bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

Bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali spręsti ir kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

Kolegialus valdymo organas – bendrovės valdyba, vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas.

Bendrovės valdymo struktūra nurodyta 1 priede.

Lietuvos oro uostų valdybą sudaro LR susisiekimo ministro įsakymu paskirti asmenys. 2023 m. valdybą sudarė

Vadovybė	Vardas pavardė	Išsilavinimas
Valdybos pirmininkas	Xxxx Xxxxxxxx, nepriklausoma valdybos narė, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (įmonės kodas 124135580, buveinės adresas Elektrinės g. 2, LT-03150 Vilnius) nepriklausoma valdybos narė, VšĮ „Jaunimo linija“ (įmonės kodas 302594405, buveinės adresas Vingrių g. 6, LT-01141 Vilnius) valdybos narė	Finansų ir tarptautinio verslo mokslų magistro (Master of Science) laipsnis – Aarhus University, School of Business and Social Sciences, Xxxxxx Xxxxxx administravimo bakalauro laipsnis (finansų kryptis) – Bellevue University, JAV Baigusi „Baltic Institute of Corporate Governance“ valdybos narių mokymų programą
Valdybos nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx, nepriklausomas valdybos narys, Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" (įmonės kodas 124241078, buveinės adresas S. Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius) pirkimų ir investicijų politikos komiteto narys, AB „Oro navigacija"(įmonės kodas 210060460, buveinės adresas Balio Karvelio g. 25, LT-02184 Vilnius) valdybos narys ir audito komiteto pirmininkas, Viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos fondas" (xxxxxx xxxxx 000000000, xxxxxxxx xxxxxxx Xxxxxxxx x. 5, LT-01128 Vilnius) tarybos narys, AB „LTG Infra”(įmonės kodas 305202934, buveinės adresas Geležinkelio g. 2, LT-02100 Vilnius) valdybos pirmininkas, AB „Novaturas” (įmonės kodas 135567698, buveinės adresas A. Xxxxxxxxxxxx x. 27, LT-	Vilniaus universitetas, teisės mokslų magistras; Berno universitetas, Šveicarija, teisės mokslų magistras; Kopenhagos verslo mokykla, verslo derybų etika, industrinis doktorantas.

keturi nepriklausomi ir vienas priklausomas narys. 2 LENTELĖ. Lietuvos oro uostų valdymo organai

Vadovybė	Vardas pavardė	Išsilavinimas
	44245 Kaunas) valdybos pirmininkas, Vizituojantis dėstytojas - Thunderbird globalios valdysenos mokykla, Finiksas, AZ, JAV;
	Xxxxxxx Xxxxx, priklausomas valdybos narys, LR susisiekimo ministerijos (įmonės kodas 188620589, buveinės adresas Gedimino pr. 17, LT-01103 Vilnius) Biudžeto ir investicijų departamento direktorius	Teisės magistro laipsnis, Vilniaus universitetas Teisės bakalauro laipsnis, Lietuvos teisės akademija
	Xxxxx Xxxxxxxx, nepriklausomas valdybos narys, UAB „Shift4 Payments Lithuania“ (įmonės kodas 304341621, buveinės adresas A. Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius) generalinis direktorius, asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ (įmonės kodas 223908210, buveinės adresas Konstitucijos pr. 26, LT-08105 Vilnius) valdybos pirmininkas	BSBA in Business Administration – Kaplan University, JAV „Baltic Institute of Corporate Governance“ bendrovių valdymo programa
	Xxxxxx Xxxxxxxxx, nepriklausomas valdybos narys, Stansefabrikken (įmonės kodas 111798718, buveinės adresas Pašilės g. 10, LT-20194 Ukmergė) grupės personalo vadovas, MB „Keturvėjininkai” dalininkas (įmonės kodas 306043253, buveinės adresas Jociškių g. 16, Suvernų k., LT- 99361 Šilutės r.)	Personalo valdymo ir tarptautinės prekybos studijos, Vilniaus universitetas Personalo vystymo studijos Kornelio universitetas (JAV)
Generalinis direktorius	Xxxxxxx Xxxxxxx	Xxxxxx studijos, Strateginis marketingo valdymas, Stanford University Graduate School of Business, 2012; Europos ekonominių studijų magistras, VU, 2008; Ekonomikos bakalauras, VU, 2005
Skrydžių vystymo skyriaus vadovas	Xxxxx Xxxxxxx	VGTU transporto inžinerijos bakalauras, 2012
Plėtros departamento direktorius	Xxxxx Xxxxxxx	Norwegian Business School ir ISM vadovų verslo vadybos magistras, 2020 Statybos inžinerijos bakalauras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2006
L.e.p. Operacijų departamento direktorius	Xxxxxx Xxxxxxx	Aviacijos inžinerijos bakalauras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2006
Komercijos departamento direktorė	Xxxxxxx Xxxxxxxxxx-Tautevičė	Tarptautinės rinkodaros ir vadybos magistras, ISM ekonomikos ir vadybos universitetas, 2014 Ekonomikos bakalauras, Vilniaus universitetas, 2011
Saugos ir saugumo departamento direktorius	Xxxxx Xxxxxx	Verslo administravimas, Baltijos vadybos institutas, 2008 Vadybos ir verslo administravimo magistras, Vytauto Didžiojo universitetas, 2008 Vadybos ir verslo administravimo bakalauras, Vilniaus universitetas, 2003
Finansų departamento direktorius	Xxxxxx Xxxxxxxx	VGTU Verslo vadybos bakalauras, 2000
Personalo ir administravimo skyriaus vadovė	Xxxxxxx Xxxxxxxxxx	Psichologijos bakalauras Klaipėdos Universitetas, 2006 Verslo psichologijos magistras, Xxxxxx Xxxxxxx universitetas, 2009
Teisės skyriaus vadovė	Xxxxx Xxxxxxxxxxxx	Verslo teisės magistras, Xxxxxx Xxxxxxx universitetas, 2015 Teisės bakalauras, Xxxxxx Xxxxxxx universitetas, 2013
Komunikacijos skyriaus vadovas	Xxxxxx Xxxxxxxx	Xxxxxx su visuomene, profesinės studijos. Vilniaus universitetas. Žurnalistikos institutas, 2008 Kraštotvarkos bakalauras, Klaipėdos universitetas, 2002

Kolegialių organų atrankos kriterijai

Kandidatų į kolegialų priežiūros ar valdymo organą atranką vykdo LR susisiekimo ministerija vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 631 aktualia redakcija. Nutarimu patvirtintame Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos apraše nustatyti esminiai principai ir procesai:

• Autonomiškumas. Tai apima nepriklausomų kolegialaus organo narių paskyrimą bei apribojimus valstybės politikams dalyvauti šių organų veikloje. Visoms VVĮ taikomas reikalavimas, kad tiesiogiai akcininko (savininko) renkamame kolegialiame organe nepriklausomumo kriterijus atitinkantys nariai sudarytų ne mažiau kaip pusę kolegialaus organo narių. Tuo tarpu valstybės politikai ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai į VVĮ kolegialius organus skiriami būti negali.

• VVĮ kolegialūs organai sudaromi remiantis kompetencijų principų bei atsižvelgiant į konkrečios VVĮ veiklos specifiką ir strateginius tikslus. Teisės aktuose numatyta, kad VVĮ kolegialus organas privalo turėti tinkamas kompetencijas strateginio planavimo ir valdysenos srityje, finansų valdymo srityje bei ūkio šakos, kurioje veikia VVĮ, srityje. Kitos reikalingos kompetencijos formuojamos pagal individualų poreikį. Remiantis šiuo principu vykdoma kolegialaus organo narių atranka.

• Profesionali ir skaidri atranka. Nepriklausomų narių atrankai taikomos detalios atrankos procedūros, apimančios žingsnius nuo atrankos iniciavimo iki paskyrimo kolegialaus organo nariu. Nustatytos atrankos procedūros yra viešos bei vadovaujasi detalaus kandidatų patikrinimo principu, kai kandidatą įvertina tiek profesionali atrankų agentūra, tiek specialiai atrankai sudaryta atrankos komisija.

• Įgalinta. Valstybės valdomų bendrovių (VVB) kolegialių organų funkcijos nesiskiria nuo pasaulinių valdysenos praktikų, t. y. šie organai vadovaujasi visuotinai pripažįstamais korporatyvinės valdysenos principais: skiria ir atšaukia įmonės vadovą, tvirtina įmonės strategiją bei vykdo įmonės strategijos įgyvendinimo priežiūrą. Šiuo metu apribotos yra valstybės įmonių (VĮ) teisinį statusą turinčių VVĮ valdybų funkcijos, kurios daugiau veikia tik kaip patariamieji organai.

2.1. Valdybos funkcijos Valdyba svarsto ir tvirtina:

• Bendrovės veiklos strategiją, įskaitant Bendrovės veiklos biudžetą;

• Bendrovės metinį pranešimą;

• Bendrovės tarpinį pranešimą;

• Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

• pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

• Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus;

• Bendrovės paramos valdymo taisykles;

• kitus Bendrovės veiklą reglamentuojančius dokumentus (gaires, politikas ir pan.), kurie yra susiję su

valdybos kompetencijos sritimis;

• nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia

informacija;

• renka ir xxxxxxxx Xxxxxxxxx vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius

nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Pritaria filialų ir atstovybių vadovų kandidatūroms;

• priima sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

• priima sprendimus steigti Bendrovės filialus ir atstovybes;

• priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė yra lygi arba viršija 3 000 000 eurų investavimo, perleidimo (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

• priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma yra lygi arba viršija 3 000 000 eurų įvykdymo

laidavimo ar garantavimo;

• priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, kuri yra lygi arba viršija 3 000 000 eurų;

• priima sprendimus dėl lėšų skolinimo ar skolinimosi, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimus dėl bet kokių paskolos ar kreditavimo sutarčių sudarymo, kurių kiekvieno sandorio suma yra lygi arba viršija 3 000 000 eurų, ir (arba) esamų paskolos ar kreditavimo sutarčių keitimo, kai keitimo vertė yra lygi arba viršija 1 000 000 eurų;

• Priima sprendimus pritarti Bendrovės vadovui:

• sudaryti prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sandorius, kurių kiekvieno sandorio vertė yra lygi arba didesnė kaip 1 000 000 eurų be PVM;

• sudaryti Bendrovės turto įkeitimo sandorius;

• sudaryti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo kriterijus atitinkančius sandorius, kai bendrovė kartu su viešai atrinktu partneriu investuoja į skrydžių maršrutų plėtos skatinimą;

• dėl visų sprendimų, susijusių su turtu, kuris sudaro oro uostų infrastruktūrą (perleidimo, įkeitimo ar kitokio daiktinių teisių suvaržymo, garantavimo, laidavimo ar kitu būdu jais užtikrinimo savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, nuomos, panaudos ar perdavimo kitiems asmenims naudotis kitu būdu, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ir kt.)

• atlikti sandorių (kurių vertė yra lygi arba didesnė kaip 1 000 000 Eur) keitimus, jeigu prekių ir paslaugų sutarties vertė didėja daugiau kaip 10 proc. sutarties vertės, o darbų sutarties vertė didėja daugiau kaip 15 proc. sutarties vertės ir toks prekių ir paslaugų vertės ar darbų sutarties vertės didėjimas sudaro ne mažiau kaip 250 000 eurų be PVM.

Valdyba gali spręsti ir kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Vykę posėdžiai: 2023 m. vyko 16 valdybos posėdžių.

2.1.1. Pagrindiniai svarstyti klausimai

Kasmėnesinė Bendrovės veiklos apžvalga; LTOU pertvarkymo į AB plano įgyvendinimo eigos pristatymas; Valdybos kompetencijai priskiriamų pirkimų sąlygų svarstymas ir sandorių tvirtinimas; Valdybos pavedimų aptarimas; LTOU priemonių plano pagal nepriklausomo audito ir audito komiteto išvadas už 2022 m. ataskaita; Vidaus audito veiklos ataskaita; 2022 m. Audito komiteto ataskaita; Metinis LTOU 2023 m. pirkimų planas; Priemonių planas pagal LTOU 2022 m. VVĮ gerosios valdysenos indekso vertinimo ataskaitą; Rizikų valdymo situacijos pristatymas; Personalo strategijos 2023 m. pristatymas; Galimų bendrovės aukščiausio lygio vadovų 2023 m. KPI; Valdybos veiklos saviįsivertinimas; Naujos žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo metodologijos nuomojant žemę ne aukciono būdu pristatymas; Net Zero strategijos pristatymas; 2022 m. veiklos bei finansiniai rezultatai (neaudituoti), įskaitant palyginimą su rinkos benchmark‘ais, kitų oro uostų rodikliais; Investicijų programos įgyvendinimo 2023 m. gairių pristatymas; Skrydžių skatinimo programos įgyvendinimo 2023 m. gairių pristatymas; LTOU organizacinės struktūros peržiūra; KUN terminalo plėtros projekto verslo modelio atnaujinimo pristatymas; Masterplanų rengimas: analizės etapo išvadų aptarimas; Asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo bendrovėje eigos pristatymas; LTOU darnumo/ ESG praktikų stiprinimo veiksmų planas ir įgyvendinimo eiga; Detalūs Audito komiteto ir vidaus audito klausimai; Naujo Audito komiteto išrinkimas; Skrydžių skatinimo programa: Strateginių krypčių pritraukimo („risk-sharing“) teisinio modelio ir veiksmų plano pristatymas; LTOU komercinio (investicinio) nekilnojamojo turto (apimant krovinių ir MRO) plėtros strategijos papildymas ir progreso pristatymas; Keleivių patirties gairių pristatymas; Veiklos tęstinumo planas karo atveju Nr. 6 „Kupolas“; Sankcijų kontrolės situacijos pristatymas; LTOU valdybos narių kompetencijų matricos patvirtinimas; IT ir kibernetinio saugumo tobulinimo priemonių peržiūra; LTOU

sudarytų sutarčių apžvalga ir rizikingumo vertinimas; 2023 m. LTOU biudžeto peržiūra (esant reikšmingiems nuokrypiams nuo patvirtinto biudžeto, naujos aviacinės kainodaros VNO patvirtinimui); Lūkesčių laiško įgyvendinimo progreso aptarimas; Autobusų įsigijimo ir operavimo galimybių ir antžeminio transporto (autobusų) priskyrimo prie centralizuotos infrastruktūros analizė; KUN ir PLQ naktinio darbo ribojimų analizė (vertinant ir įtaką partneriams); 2023 m. I-ojo ketvirčio veiklos bei finansiniai rezultatai; bendrovės vadovo metinis vertinimas; Atnaujintos atlygio politikos pristatymas; Skrydžių skatinimo programa: progreso aptarimas; Rizikų valdymo progreso bendrovėje pristatymas; Korupcijos prevencija – situacijos LTOU pristatymas; 2023 m. I-o pusmečio (H1) Audito komiteto veiklos ataskaita; Kauno ir Palangos oro uostų rinkliavos; Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra oro uostuose; 2023m. II-ojo ketvirčio veiklos bei finansiniai rezultatai; IT vystymo ir palaikymo strategija 2023-2026; bendrovės generalinio direktoriaus patikros inicijavimas; bendrovės generalinio direktoriaus paskyrimas, jo atlygio bei kitų darbo sąlygų nustatymas ir pareiginių nuostatų patvirtinimas; Valdybos darbo reglamento tvirtinimas; Xxxxxxxxx valdymo struktūros ir darbuotojų pareigybių tvirtinimas; Audito komiteto nuostatų tvirtinimas; Audito komiteto paskyrimo tęstinumo tvirtinimas; LTOU filialų nuostatų tvirtinimas; Konfidencialios informacijos sąrašo tvirtinimas; Darbuotojų priimamų konkurso tvarka pareigybių sąrašo tvirtinimas; Veiksmų, tapus akcine bendrove, pristatymas bei Xxxxxxxxx politikų poreikio aptarimas; Atskiros įmonės su privačiu investuotoju steigimas komercinio NT vystymo veiklai; Aviacinių ir neaviacinių pajamų, OPEX perspektyva (pasirengimas 2024 m. biudžeto, 2024-2027 m. SVP klausimams); TAZ (triukšmo apsaugos zonų) žemėlapių bei ESG planų ir projektų pristatymas; Net Zero strategijos įgyvendinimo plano gairių pristatymas; Bendrovės 2024 m. biudžeto ir veiklos KPIs svarstymas; VNO, KUN, PLQ galutinių Masterplanų tvirtinimas; Bendrovės strateginio veiklos plano 2024- 2027 m. svarstymas (pradinis); Paslaugų pirkimo iš išorinių paslaugų teikėjų (outsourcing) analizė ir pristatymas; Galimų LTOU veiklų, kurias būtų galima outsource / inhouse, situacijos analizė ir aptarimas.; Atlygio politikos principai (pradinė diskusija); Bendrovės organizacinės struktūros peržiūra; Išorės auditorių atliktas audito funkcijos vertinimo ir pateiktų pasiūlymų aptarimas; Bendrovės strateginio veiklos plano 2024- 2027 m. tvirtinimas; Sandorių su susijusiomis šalimis politikos tvirtinimas; Bendrovės įstatų keitimas; Teisinių formų komercinio NT vystymo plėtrai pristatymas; Lūkesčių laiško iniciatyvų įgyvendinimo progreso ir atnaujinto lūkesčių laiško aptarimas; 2024 m. valdybos veiklos planas.

Valdyba 2023 m. pritarė žemiau išvardintų Bendrovės sandorių sudarymui (nurodomos pradinės sandorių vertės):

1. 2023 m. sausio 26 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su Terminalo nuorodų ir kitų informacinių priemonių maketavimo ir gamybos paslaugų viešojo pirkimo laimėtoju UAB „DPS Advertising“ (sandorio vertė – 700 tūkst. Eur be PVM).

2. 2023 m. sausio 26 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su Microsoft arba lygiaverčių licencijų viešojo pirkimo laimėtoju UAB „SQUALIO Lietuva“ (sandorio vertė – 600 tūkst. Eur be PVM) su sąlyga, kad bus gautas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, jog sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus.

3. 2023 m. sausio 26 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su automobilių veiklos nuomos viešojo pirkimo I, II, III, VII objekto dalių laimėtoju UAB „Transporent“ dėl automobilių veiklos nuomos paslaugų suteikimo už pasiūlytą sandorio vertę (sandorio vertė – 501,1 tūkst. EUR be PVM).

4. 2023 m. vasario 28 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su pirkimo VNO, KUN, PLQ Aviacijos saugumo įrangos (rentgeno spindulių įrenginių) ir automatinės dėžučių grąžinimo sistemos planavimo, pagaminimo, pristatymo, įdiegimo, testavimo ir kitų susijusių paslaugų suteikimo laimėtoju UAB

,,Jungtiniai projektai“ (sandorio vertė – 5 755,2 tūkst. EUR be PVM).

5. 2023 m. balandžio 24 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su pirkimo

„Microsoft arba lygiaverčių licencijų pirkimas“ laimėtoju UAB „Fortevento“ (sandorio vertė – 600 tūkst. EUR be PVM).

6. 2023 m. birželio 15 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su pirkimo

„Elektros energijos pirkimas VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus, Kauno, Palangos filialams“ laimėtoju UAB „Ignitis“ (sandorio vertė – 5 259,1 tūkst. EUR be PVM).

7. 2023 m. birželio 22 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su pirkimo

,,Vilniaus oro uosto inžinerinių tinklų, vietinių šilumos tinklų, šilumos punktų, pastatų klimato priežiūros, vandentiekio, nuotekų, fekalo tinklų ir įrenginių remonto ir techninės priežiūros paslaugos” laimėtoju UAB

„Santjana“ (sandorio vertė – 478,5 tūkst. Eur be PVM).

8. 2023 m. birželio 22 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su pirkimo

,,Vilniaus oro uosto elektros tinklų ir įrenginių iki 10kV bei sistemos eksploatcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos” laimėtoju UAB ,,Axioma servisas” (sandorio vertė 1 856,9 tūkst. EUR be PVM).

9. 2023 m. birželio 22 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 6PS-22-175 ,,Vilniaus oro uosto T4 terminalo ir transporto prieigų rangos darbai” pakeitimui, didinant sutarties vertę iki 42 138,4 tūkst. Eur be PVM.

10. 2023 m. liepos 27 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo laimėtoju TK AIRPORT SOLUTIONS S.A. dėl T2 ir T3 teleskopinių keleivių laipinimo galerijų rekonstrukcijos ir naujų T4 galerijų įsigijimo, montavimo ir susijusių paslaugų suteikimo (sandorio vertė – 3 398,6 tūkst. EUR be PVM).

11. 2023 m. liepos 27 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Litcargus“ dėl Vilniaus oro uosto Specialiųjų poreikių turinčių keleivių aptarnavimo (sandorio vertė – 1 694,6 tūkst. EUR be PVM).

12. 2023 m. rugsėjo 4 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo laimėtoju UAB „HISK“ dėl KUN šiaurinio perono išplėtimo darbų, su sąlyga, kad bus gautas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, jog sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus (sandorio vertė – 14 895,9 tūkst. EUR be PVM).

13. 2023 m. rugsėjo 13 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui, kuriame bendra LTOU investicijų suma yra 7 821,9 tūkst. Eur, su reguliarių skrydžių tarp VNO ir LCY operatoriaus atrankos laimėtoju - oro bendrove Polskie Linie Lotnicze ,,LOT” S.A. (LOT Polish Airlines).

14. 2023 m. rugsėjo 29 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo ,,Mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklių Rapiscan Itemise 4DX techninė priežiūra, laimėtoju” UAB „ATEA“ (sandorio vertė – 1 015 tūkst. EUR be PVM).

15. 2023 m. rugsėjo 29 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Jungtiniai projektai“ dėl VNO multifunkcinio pastato rangos darbų su sąlyga, kad bus gautas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, jog sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus (sandorio vertė – 5 259 tūkst. EUR be PVM).

16. 2023 m. spalio 26 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Infes” dėl KUN terminalo plėtros rangos darbų su sąlyga, kad bus gautas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, jog sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus (sandorio vertė – 17 740,6 tūkst. EUR be PVM).

17. 2023 m. spalio 26 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo „Cheminių reagentų, skirtų ledo ir sniego tirpinimui nuo judėjimo lauko dangų oro uostuose” I pirkimo objekto dalies „Birus cheminis reagentas” laimėtoju UAB „Esspo” (sandorio vertė – 3 550 tūkst. EUR be PVM)

ir II pirkimo objekto dalies „Skystas cheminis reagentas” laimėtoju UAB „Airstiga” (sandorio vertė – 2 800 tūkst.

EUR be PVM).

18. 2023 m. gruodžio 14 d. valdyba bendru valdybos narių sprendimu pritarė sandorio sudarymui su viešojo pirkimo laimėtoju „Embross Airport Services” dėl savitarnos bagažo atidavimo sistemos (SSBD) ir jos integravimo su bagažo valdymo sistema (BHS) VNO ir KUN terminaluose diegimo, montavimo ir susijusių paslaugų su sąlyga, kad bus gautas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, jog sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus (sandorio vertė – 1 226,1 tūkst. EUR be PVM).

Apibendrintas 2023 m. laikotarpis:

• 2023 m. buvo siekiama išgryninti aiškų LTOU veiklos modelį ir vertinimo sistemą, pagrįstą kompleksiniais tikslais: finansiniais, konkurencingumo, aviacinių ir neaviacinių veiklų plėtros, tvarių investicijų įgyvendinimo, subalansuoto finansavimo, procesų automatizavimo, aplinkosaugos / ESG, inovacijų diegimo tikslais.

• Parengtas bei įgyvendintas skrydžių skatinimo modelis.

• Orientuojantis į valstybės siekiamus tikslus ir keliamus lūkesčius bendrovei, apibrėžtus Lūkesčių laiške, siekiama augančio keleivių ir skrydžių krypčių skaičiaus, pelningos ir tvarios bendrovės veiklos, kokybiško keleivių aptarnavimo ir strateginių investicinių projektų įgyvendinimo.

• Parengti bei visuomenei pristatyti ilgalaikio išvystymo planai (angl. Masterplan), nubrėžiant ilgalaikes oro uostų tinklo vystymo kryptis.

• Inicijuotos bei pradėtos įgyvendinti Vilniaus ir Kauno oro uostų plėtros programos, siekiant užtikrinti augančio keleivių srauto pralaidumą.

• LTOU pertvarkyta į akcinę bendrovę. 100 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei, LTOU savininko teises

ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

• Parengtos bei pradėtos įgyvendinti darnumo, ESG (angl. „Environmental, social and governance“) bei nulinės CO2 (angl. „net-zero”) programos.

• Vykdytas sistemiškas rizikų valdymas, vidinės kontrolės stiprinimas ir gerosios valdysenos praktikų taikymas, siekiant aukščiausių standartų visose vertinimo kategorijose (skaidrumas, kolegialūs organai, strateginis planavimas ir įgyvendinimas).

• Įvyko 16 valdybos posėdžių ir papildomai priimti 4 nutarimai Bendrovei aktualiais klausimais pagal valdybos

kompetenciją nešaukiant posėdžių.

Pagrindiniai ilgalaikiai valdybos prioritetai iš 2023 m. ir tęsiami 2024 m.:

• Tęsiamas skrydžių skatinimo modelio įgyvendinimas, pasitelkiant Rizikų pasidalinimo modelį (MEOP).

• Komercinio nekilnojamojo turto (MRO, cargo, daugiafunkciai pastatai riboto patekimo zonoje, komercinės

patalpos, logistikos centrai) vystymas.

• Ambicingas augimas ir verslo plėtra, investuojant į projektus, kuriančius ilgalaikę grąžą, tęsiamas pagrindinių investicinių projektų įgyvendinimas.

• Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.

• Tvari finansavimo galimybių plėtra.

• „Net Zero“ strategijos įgyvendinimo taktinio plano parengimas ir suplanuotų etapų įgyvendinimas.

• Sistemiškas rizikų valdymas, vidinės kontrolės stiprinimas ir gerosios valdysenos praktikų taikymas, siekiant aukščiausių standartų visose vertinimo kategorijose (skaidrumas, kolegialūs organai, strateginis planavimas ir įgyvendinimas).

2.1.2. Narių posėdžių lankomumas

Bendras vidutinis narių lankomumo procentas 2023 m. buvo 99 procentai. 3 LENTELĖ. Posėdžių lankomumas

Eil. nr.	Posėdžio data	Dalyvavusių narių skaičius	Dalyvavo	Nedalyvavo	Iš viso narių	Lankomumo proc.
1.	Sausio 26 d.	4 nariai	Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx Darius Xxxxxxxxx	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	5	80 %
2.	Vasario 2 d.	5 nariai	Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx Gediminas Almantas Darius Makauskis	-	5	100 %
3.	Kovo 22 d.	4 nariai	Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx Gediminas Xxxxxxxx	Xxxxxx Xxxxxxxxx	5	80 %
4.	Kovo 31 d.	4 nariai	Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx Gediminas Xxxxxxxx	Xxxxxx Xxxxxxxxx	5	80 %
5.	Balandžio 24 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	5	100 %
6.	Gegužės 17 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	5	100 %
7.	Gegužės 25 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx		5	100 %
8.	Birželio 22 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	5	100 %
9.	Liepos 27 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	5	100 %
10.	Rugpjūčio 23 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	5	100 %
11.	Rugsėjo 4 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	5	100 %
12.	Rugsėjo 13 d.	5 nariai	Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx	-	5	100 %

			Xxxxx Xxxxxxxx Saulius Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx
13.	Rugsėjo 29 d.	5 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx	-	5	100 %
14.	Spalio 26 d.	5 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx	-	5	100 %
15.	Lapkričio 21 d.	5 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx	-	5	100 %
16.	Gruodžio 14 d.	5 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx Makauskis Eglė Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxx	-	5	100 %

2.1.3. Xxxxxx atlygis už nario pareigas

Atlygio mokėjimo valdybos nariams tvarką nustato 2015 m. spalio 14 d. LRV nutarimu Nr. 1092 patvirtintas valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašas. Iki 2023-09-01 valdybos nariams buvo mokamas Susisiekimo ministerijos nustatytas valandinis įkainis eurais. Nuo 2023-09-01 valdybos nariams mokamas Susisiekimo ministerijos nustatytas mėnesinis atlygis, kuris sudaro 2 412 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai dvylika eurų) (neatskaičius mokesčių). Tuo atveju, kai valdybos narys yra valstybės tarnautojas – jo mėnesinis atlygis yra 1 206 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šeši eurai) (neatskaičius mokesčių). Valdybos pirmininko mėnesinis atlygis yra 3 216 Eur (trys tūkstančiai du šimtai šešiolika eurų) (neatskaičius mokesčių).

Jeigu vykdant Valdybos nario veiklą reikia patirti pagristų kelionės (transporto) išlaidų, Bendrovė kompensuoja tokias pagrįstas kelionės išlaidas. Valdybos nariams 2023 m. kompensuota kuro išlaidų už 572,62 Eur.

Valdybos nariams priskaičiuotas atlygis už darbą per 2023 m. (su visais mokėtinais mokesčiais ir įmokomis) - 111,5 tūkst. Eur.

4 LENTELĖ. 2023 m. priskaičiuotas atlygis valdybos xxxxxxx

Xxxxxx, pavardė	Pozicija	Buvimo valdybos nariu laikotarpis 2023 m.	Priskaičiuotas atlygis už darbą 2023m. su mokesčiais
Xxxx Xxxxxxxx	Xxxxxxxxxxx (nepriklausomas)	2023-01-01 - 2023-12-31	31 329,80 Eur
Xxxxxxx Xxxxx	Xxxxx (valstybės tarnautojas)	2023-01-01 - 2023-12-31	11 724,00 Eur
Xxxxx Xxxxxxxx	Xxxxx (nepriklausomas)	2023-01-01 - 2023-12-31	22 479,00 Eur
Xxxxxx Xxxxxxxxx	Xxxxx (nepriklausomas)	2023-01-01 - 2023-12-31	22 830,00 Eur
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	Xxxxx (nepriklausomas)	2023-01-01 - 2023-12-31	23 142,00 Eur

Narys	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Xxxx Xxxxxxxx	2020 03 23	2024 03 22
Xxxxxxx Xxxxx	2020 04 07	2024 03 22
Xxxxx Xxxxxxxx	2020 03 23	2024 03 22
Xxxxxx Xxxxxxxxx	2021 03 16	2024 03 22
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	2021 10 26	2024 03 22

2.2. Audito ir rizikų komitetas

2019 m. Lietuvos oro uostų valdyba 2019 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 1VN-8 patvirtino audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai.

6 LENTELĖ. Lietuvos oro uostų audito komiteto sudėtis (iki 2023 m. kovo 26 d.)

Komiteto sudėtis	Vardas pavardė	Išsilavinimas
Komiteto pirmininkė	Xxxxx Xxxxxxxxxxx – Xxxxxxx, VĮ	Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Finansų
	Ignalinos Atominė Elektrinė,	magistras; Kauno Technologijos Universitetas, Verslo
	Audito ir rizikų komiteto	administravimo bakalauras. Baltic Institute of Corporate
	pirmininkė; UAB OKEO Payments,	Governance valdybos narių programa. QIAL, CRMA, CIA,
	Valdybos narė; SĮ Plungės	ACCA.
	vandenys, Valdybos narė; Mažų ir
	vidutinių Lietuvos ir užsienio
	įmonių portfelis Finansų patarėja
	(UAB Baltijos ekonomistas);
	Energijos efektyvumo Ukrainai
	fondas, Stebėtojų tarybos narė.
Komiteto nariai	Xxxx Xxxxxxxx, nepriklausoma audito komiteto narė; UAB SME Bank, Rizikos Valdymo	Vilniaus universitetas – Verslo administravimo magistras; Stokholmo ekonomikos mokykla – Ekonomikos ir verslo administravimo bakalauras. CRO, CAMS, CIA.
	Departamento direktorė; AB
	Utenos trikotažas, Audito
	komiteto narė.
	Xxxxxxxx Xxxxxxxxx,	Vilniaus universitetas, Verslo vadybos ir administravimo
	nepriklausoma audito komiteto	magistras. CIA, ACCA.
	narė; Vidaus audito vadovė, Rimi
	Baltic.

Pasibaigus kadencijai, 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 1VN-9 Lietuvos oro uostų valdyba patvirtino naujos kadencijos komitetą, kurį sudaro 3 nariai. Pakeitus teisinį statusą į akcinę bendrovę, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. komitetas pervadintas Audito ir rizikų komitetu.

Komiteto sudėtis	Vardas, pavardė, patirtis	Išsilavinimas
Komiteto pirmininkas	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx, deleguotas valdybos narys, Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" pirkimų ir investicijų politikos komiteto narys, AB „Oro navigacija" valdybos narys ir audito komiteto pirmininkas, Viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos fondas" tarybos narys, AB „LTG Infra” valdybos pirmininkas, AB „Novaturas” valdybos pirmininkas. Vizituojantis dėstytojas - Thunderbird globalios valdysenos mokykla, Finiksas, AZ, JAV; Dėstytojas - ENAC, Tulūza, Prancūzija; Kompetencijų sritys: organizacijų valdymas, organizacinis tobulėjimas, etika ir moralė, pasitikėjimo organizacijose kūrimas, krizių valdymas.	Magistro laipsnis, Teisė – Vilniaus universitetas; PhD kandidatas, Derybos, verslo etika – Kopenhagos verslo mokykla; L.L.M. - Berno Universitetas, Šveicarija.
Komiteto nariai	Xxxxxxx Xxxxxx, nepriklausomas narys. UAB Green Genius – Finansų kontrolės vadovas; MB Finansų ir korporatyvinio valdymo laboratorija – Direktorius; AB Lietuvos paštas – nepriklausomas Audito ir Rizikos komiteto narys. Tarptautinės akredituotų ir sertifikuotų apskaitininkų asociacijos (ACCA - Association of Chartered Certified Accountants) narys. Kompetencijų sritys: finansų valdymas, auditas ir apskaita, mokesčiai.	Vilniaus Universitetas, Vadybos ir verslo administravimo bakalauras.
	Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx, nepriklausoma narė. Licencijuota auditorė; AB Civinity, Civinity grupės finansų direktorė Kompetencijų sritys: finansų valdymas, auditas ir apskaita, vidaus kontrolė ir procesai, pokyčių valdymas.	Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto bakalauras; Vilniaus Universiteto Vadybos ir verslo administravimo magistras.

2.2.1. Kadencijų pradžia / pabaiga

2023 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 1VN-9 Lietuvos oro uostų valdyba naujos sudėties komiteto narius paskyrė

iki valdybos kadencijos pabaigos, t. y. iki 2024 m. kovo 23 d.

8 LENTELĖ. LTOU audito ir rizikų komiteto kadencijos pradžia / pabaiga

Narys	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Xxxxx Xxxxxxxxxxx - Xxxxxxx	2019 03 26	2023 03 26
Xxxx Xxxxxxxx	2020 07 28	2023 03 26
Xxxxxxxx Xxxxxxxxx	2019 03 26	2023 03 26
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	2023 03 31	2024 03 23
Xxxxxxx Xxxxxx	2023 03 31	2024 03 23
Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	2023 03 31	2024 03 23

2.2.2. Pagrindinės audito ir rizikų komiteto funkcijos

Lietuvos oro uostų valdybos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1VN-26 patvirtinti nauji audito ir rizikų komiteto

sudarymo ir veiklos nuostatai. Audito ir rizikų komitetas:

• informuoja Bendrovės Valdybą apie finansinių ataskaitų audito rezultatus ir paaiškina, kaip šis auditas prisidėjo prie finansinių ataskaitų patikimumo;

• stebi finansinės atskaitomybės procesą ir teikia rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo;

• stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, ypač atkreipiant dėmesį į jo atlikimą, peržiūri ir stebi auditoriaus (auditorių) ar audito įmonių nepriklausomumą;

• stebi Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos Bendrovės finansinei atskaitomybei, Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, skirtų korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai veiksmingumą ir vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;

• tvirtina vidaus audito nuostatus, vidaus audito metodikas, rizikų vertinimu paremtą vidaus auditų planą, metines veiklos ataskaitas, vidaus audito funkcijos biudžetą bei resursus ir vidaus audito funkcijos vadovo paskyrimą, atleidimą, atlygį ir vertinimą. Susipažįsta su atliktų vidaus auditų išvadomis bei rekomendacijomis ir esant reikšmingiems pastebėjimams informuoja valdybą, apie esmines vidaus auditų išvadas, bei rekomendacijų įgyvendinimo statusą;

• nedelsiant informuoja Valdybos pirmininką ir vadovą apie audito įmonės Audito ir rizikų komitetui pateiktą informaciją apie audito metu iškilusius probleminius klausimus, ypač kai nustatomi reikšmingi vidaus kontrolės, susiję su finansinėmis ataskaitomis, trūkumai;

• teikia nuomonę dėl sandorių su susijusia šalimi, kaip tai numatyta Valdybos patvirtintoje Sandorių su susijusiomis šalimis politikoje;

• įvertina, ar Bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad Bendrovėje daromi pažeidimai, ir kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams; teikia rekomendacijas dėl anoniminių pranešimų apie Bendrovės daromus pažeidimus sistemos tobulinimą;

• stebi Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikų valdymo sistemų funkcionavimą;

• atlieka kitas pareigas, numatytas teisės aktuose.

Vykę posėdžiai: 2023 m. įvyko 12 posėdžių.

2.2.3. Pagrindiniai svarstyti klausimai

Nepriklausomo auditoriaus išvados ir finansinio audito rezultatų aptarimas; finansinio audito eigos stebėsena; Bendrovės finansinių rezultatų stebėsena ir vertinimas; ilgalaikio turto vertinimo eigos ir rezultatų stebėsena; teisinio statuso keitimo situacijos ir apskaitos politikos keitimo įtakos vertinimas ir proceso stebėsena; Vidaus audito skyriaus veiklos vertinimas, metinių, ilgalaikių planų ir veiklos ataskaitų peržiūra, vidaus audito ataskaitų informacijos vertinimas; Vidaus audito skyriaus vadovo veiklos vertinimas ir tikslų formulavimas; vidaus audito veiklos išorinio vertinimo proceso stebėsena, pateiktų siūlymų vertinimas; korupcijos prevencijos (privačių interesų deklaravimo tvarkos, anoniminių pranešimų tyrimų ir tolimesnių veiksmų įgyvendinimo) priežiūros vertinimas; rizikos vertinimo ir valdymo sistemos veiksmingumo vertinimas ir rekomendacijų valdybai teikimas; sankcijų patikros ir nacionalinio saugumo užtikrinimo stebėsena; išorės ir vidaus audito bei išorės institucijų rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas; strateginių projektų įgyvendinimo eigos stebėsena; kibernetinio saugumo užtikrinimo stebėsena; sandorių su susijusiomis šalimis tvarkos, proceso stebėsena; atitikties rizikos valdymo vertinimas.

2.2.4. Narių posėdžių lankomumas

Bendras audito komiteto narių lankomumo procentas 2023 m. buvo 100 procentų.

9 LENTELĖ. Posėdžių lankomumas 2023 m.

Eil. nr.	Posėdžio data	Dalyvavusių narių skaičius	Dalyvavo	Nedalyvavo	Iš viso narių	Lankomumo proc.
1.	Sausio 19 d.	3 nariai	Xxxxx Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx	-	3	100 %
2.	Vasario 6 d.	3 nariai	Xxxxx Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx	-	3	100 %
3.	Vasario 21 d.	3 nariai	Xxxxx Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx	-	3	100 %
4.	Kovo 21 d.	3 nariai	Xxxxx Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxx	-	3	100 %
5.	Balandžio 20 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %
6.	Gegužės 17 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %
7.	Birželio 13 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %
8.	Liepos 20 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %
9.	Rugsėjo 14 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %
10.	Spalio 19 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %
11.	Lapkričio 14 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %
12.	Gruodžio 7 d.	3 nariai	Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx Brazas Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	-	3	100 %

2.2.5. Xxxxxx atlygis už nario pareigas

Audito ir rizikų komiteto narių atlygio mokėjimo tvarką iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatė LRV 2017 m. gegužės

24 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintas Reikalavimų audito komitetams valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse aprašas, LR susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3-541 patvirtintas Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių valdybų narių ir komitetų narių atlygio nustatymo tvarkos aprašas. Audito komiteto nario metinis atlygis buvo 5 040 Eur (penki tūkstančiai keturiasdešimt eurų), Audito komiteto pirmininko metinis atlygis buvo 7 560 Eur (septyni tūkstančiai penkių šimtai šešiasdešimt eurų).

Akcinės bendrovės Lietuvos oro uostai valdybos ir jos sudarytų komitetų narių veiklos šiuose organuose apmokėjimo tvarką reglamentuoja LRV 2015 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1092 „Dėl Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinės atsakomybės draudimo“. Audito ir rizikų komiteto narių atlygis nustatomas sutartyse dėl narių veiklos organuose, vadovaujantis LR susisiekimo ministro 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3-380 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos oro uostai valdybos narių ir komitetų narių atlygio".

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Audito ir rizikų komiteto nario mėnesinis atlygis yra 1 206 Eur (tūkstantis du šimtai šeši eurai) (neatskaičius mokesčių). Audito ir rizikų komiteto pirmininko mėnesinis atlygis yra 1 809 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai devyni eurai) (neatskaičius mokesčių). Audito ir rizikų komiteto nariams priskaičiuotas atlygis už darbą 2023 m. (su visais mokėtinais mokesčiais ir įmokomis) – 28,6 tūkst. Eur.

10 LENTELĖ. 2023 m. priskaičiuotas atlygis Audito ir rizikų komiteto nariams

Vardas, pavardė	Pozicija	Buvimo valdybos nariu laikotarpis 2023 m.	Priskaičiuotas atlygis už darbą 2023 m. su mokesčiais
Xxxxx Xxxxxxxxxxx - Xxxxxxx	Xxxxxxxxxxx (nepriklausomas)	2023 01 01 – 2023 03 26	1 890 Eur
Xxxxxxxx Xxxxxxxxx	Narys (valstybės tarnautojas)	2023 01 01 – 2023 03 26	1 260 Eur
Xxxx Xxxxxxxx	Xxxxx (nepriklausomas)	2023 01 01 – 2023 03 26	1 260 Eur
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	Xxxxxxxxxxx (valdybos deleguotas narys)	2023 03 31 – 2023 12 31	10 386 Eur
Xxxxxxx Xxxxxx	Xxxxx (nepriklausomas)	2023 03 31 – 2023 12 31	6 924 Eur
Xxxxxxx Xxxxxxxxx - Xxxxxxxxxxx	Narys (nepriklausomas)	2023 03 31 – 2023 12 31	6 924 Eur

3. Pagrindiniai bendrovės veiklai reikšmingi įvykiai per ataskaitinį laikotarpį

3.1. Investicinių projektų įgyvendinimas

Šiuo metu VNO turima infrastruktūra nepritaikyta 2019 m. buvusiam keleivių srautui ir tik iš dalies tenkina keleivių patirties rodiklius, kurie bus kritiniai, siekiant atkurti ir išplėsti Lietuvos pasiekiamumo žemėlapį pritraukiant naujas aviakompanijas bei naujas kryptis ir išlaikyti keleivių prieaugio galimybes. Taip pat, sugriežtėjus saugos reikalavimams, yra būtina atnaujinti bagažo transportavimo ir jo patikros sistemas, kurios fiziškai netelpa dabartinio terminalo patalpose.

VNO programos tikslas yra sukurti infrastruktūrą, kuri būtų pajėgi aptarnauti 2400 kel./val. (viena kryptimi) piko laiku ir daugiau kaip 40 proc. padidinti neaviacines pajamas per keleivį. Programa apima tris pagrindines infrastruktūros dalis – transporto prieigas (angl. landside access), terminalą ir aerodromą (angl. airside).

Vienas iš svarbiausių VNO programos vykdomų projektų - VNO T4 išvykimo terminalo modulio su transporto prieigomis rekonstrukcija. Per 2023 metus buvo įrengti pamatai ir pagrindinės T4 išvykimo terminalo modulio konstrukcijos, įrengtas stogas ir pastatas užsandarintas, toliau vykdomi inžinerinių tinklų montavimo, sistemų diegimo ir apdailos darbai. Taip pat 2024 m. pradžioje pradėta transporto prieigų pertvarka. VNO aerodromo

dalyje 2020–2023 m. jau sėkmingai įgyvendinti projektai, susiję su perono išplėtimu, riedėjimo takų atnaujinimu ir rekonstrukcija, bei įrengta paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių sistema.

Siekiant padidinti KUN terminalo aptarnaujamų keleivių pralaidumą, vykdoma KUN plėtros programa, kuri apima terminalo rekonstrukciją, būtinų sistemų atnaujinimą (bagažo sistema, savitarnos sprendinių bei saugos ir saugumo sprendinių diegimą) ir perono išplėtimą. 2023 m. pabaigoje pasiekti du reikšmingi KUN plėtros programos etapai – pasirašytos KUN terminalo plėtros ir perono rangos darbų sutartys. KUN terminalo plėtra bus vykdoma moduliniu principu – plečiant terminalą į dvi puses, terminalo ploto išplėtimas ne tik leis užtikrinti reikiamą plotą technologinių sistemų diegimui, bet ir leis padidinti siūlomų paslaugų pasiūlą bei laukimo salių erdves.

2023 m. užbaigtas ilgalaikių oro uostų išvystymo planų (angl. Masterplan) rengimas. Ilgalaikio išvystymo planuose yra išdėstytos principinės ateities augimo ir vystymosi gairės visiems trims Lietuvos oro uostams. Taip pat užbaigtas Atvykimo Išvykimo Registracijos sistemos (AIS) diegimas, kuri užtikrina ES komisijos sprendimo, jog visi trečiųjų šalių piliečiai atvykstantys pirmą kartą į ES privalo atlikti registracijos procedūrą prieš praeinant Pasienio kontrolę, įgyvendinimą. KUN ir PLQ modernizuota triukšmo monitoringo sistema, PLQ užbaigtos detalaus plano korektūros procedūros bei visuose filialuose įgyvendinti kiti projektai susiję su įrangos atnaujinimu ar statinių remonto darbais.

Reikšmingiausi 2023 m. naujai inicijuoti projektai yra susiję su atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba ir jų naudojimu oro uostuose. Inicijuotas saulės jėgainių VNO, KUN ir PLQ projektavimo paslaugų pirkimas. Pasirašyta sutartis dėl dalinio ES finansavimo ir vykdomi projektai VNO ir KUN elektros krovimo stotelių aerodromo teritorijose įrengimui ir elektrinių mobilių el. maitinimo šaltinių orlaiviams įsigijimui. Taip pat inicijuotas vienas iš labiausiai keleivių patirtį gerinančių projektų - VNO elektrinių autobusų įsigijimas. Įsigijus elektrinius autobusus ne tik bus mažinamos CO2 emisijos, tačiau keleivių kelionė iš terminalo iki orlaivio ir iš orlaivio iki terminalo bus patogesnė.

Kiti inicijuoti projektai susiję su terminalų rekonstrukcijomis ir technologinių sistemų bei įrangos įsigijimu, modernizavimu, darbo sąlygų darbuotojams gerinimu, automobilių statymo infrastruktūros plėtra ir kt.

2023 m. vykdyti ir toliau įgyvendinami pagrindiniai investiciniai projektai:

• VNO programos T4 terminalo modulio statyba su būtiniausiomis veiklai vykdyti technologijomis;

• KUN MRO infrastruktūros plėtra ir perono išplėtimas;

• KUN terminalo rekonstrukcija su būtiniausiomis veiklai vykdyti technologijomis;

• LTOU ilgalaikio išvystymo planai (angl. “master plan”) (užbaigta 2023 m.);

• ES lėšomis finansuotas VNO paviršinių nuotekų infrastruktūros sukūrimas (užbaigta 2023 m.);

• avarinės būklės objektų rekonstrukcija bei kritiškiausi veiklos tęstinumui būtini technologiniai projektai;

• bendrovės specialaus transporto atnaujinimo programa;

• kiti LTOU inicijuoti investiciniai projektai.

3.2. LEAN vadybos metodų taikymas

LTOU 2023 m. skyrė dėmesio ir resursų tobulinti savo veiklą siekiant efektyvumo ir konkurencinio pranašumo taikant LEAN filosofiją. Tai padėjo Xxxxxxxxx pasiekti didesnį našumą, sumažinti švaistymą ir optimizuoti procesus. Skatinant darbuotojus kelti idėjas (Kaizen) efektyvinti kasdieninę veiklą per 2023 m. buvo pateikta 87 idėjos, iš jų įgyvendinta 67, 38 įgyvendinimui nereikėjo jokių investicijų, 24 taikomos visoje Bendrovėje ir leido sutaupyti 7146 darbo valandas. Taigi, Bendrovei svarbu tobulinti veiklą ir naudoti veiklos tobulinimo

įrankius siekiant užtikrinti ilgalaikį sėkmės ir konkurencinio pranašumą, bei tapti lankstesne, efektyvesne ir

orientuotai į klientus ir partnerius.

3.3. Keleivių patirties gerinimas

Dėl sparčiai augančių keleivių srautų LTOU vis dar kyla iššūkių, siekiant suvaldyti keleivių procesus ir užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę bei puikią keleivių patirtį. Pagrindinės klientų patirties veiklos sritys, išskirtos 2023–2030 m. laikotarpiui buvo:

• infrastruktūros priežiūra ir naujojo Vilniaus terminalo plėtra;

• švaros ir saugumo užtikrinimas kelionės procese;

• klientų aptarnavimo kompetencijų vystymas;

• klientų pažinimas per atliekamus tyrimus ir apklausas;

• oro uosto bendruomenės vystymas, įtraukiant darbuotojus ir partnerius.

Daug dėmesio buvo skiriama klientų aptarnavimo standarto įgyvendinimui ir mokymams, atliekama periodinė kokybės kontrolė darbuotojams bei bendrovės partneriams, teikiamas grįžtamasis ryšys, aptarimai, diskusijos dėl keleivių patirties gerinimo.

2023 m. siekiant sustiprinti darbuotojų empatiją įvairių negalių turintiems žmonėms, mokymų programos buvo praplėstos praktine dalimi. Per 2023 m. 381 darbuotojas išklausė elektroninius šios srities mokymus ir dar 236 dalyvavo praktiniuose mokymuose. Siekiant didinti paslaugų žinomumą ir gauti grįžtamąjį ryšį dėl teikiamų paslaugų kokybės, 2023 m. Lietuvos oro uostai sukvietė daugiau kaip 20 skirtingų organizacijų, kurios vienija žmones su įvairiomis negaliomis, kad aptarti teikiamų paslaugų kokybę ir iššūkius, kurie kyla kelionėje ir tokiu būdu oro uostams suteikta vertinga informacija apie infrastruktūros ir procesų pritaikomumo gerinimą.

Per 2023 m. gauti 437 keleivių skundai dėl Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostų veiklos. Dėl Vilniaus oro uosto skundų yra 314, Kauno – 89, Palangos – 34. Bendrovėje stebimas ir analizuojamas rodiklis - skundų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių aptarnautų keleivių. 2023 m. tikslas - mažiau kaip 10 skundų, tenkančių 100 tūkstančių keleivių. 2023 m. šis rodiklis yra 7 skundai/100 tūkst. keleivių. Daugiausiai skundų gauta dėl antžeminio aptarnavimo veiklų (keleivių registracijos, laipinimo, bagažo) bei aviacijos saugumo patikros procesų. Kiekvienas skundas nagrinėjamas, įtraukiant suinteresuotas šalis, atsakoma klientui, taip pat imamasi prevencinių veiksmų, pasikartojančių situacijų valdymui.

Dėl atliekamų prevencinių veiksmų pavyksta išlaikyti stabilų ir neaugantį skundų kiekį kelerių metų bėgyje. Nors, augant keleivių skaičiui ir susiduriant su infrastruktūros iššūkiais, tampa vis sunkiau pelnyti aukštą keleivių pasitenkinimo rezultatą. 2 grafike pateikiama informacija apie skundų kiekį, tenkantį 100 tūkst. keleivių, 2021- 2023 metų laikotarpyje

2 GRAFIKAS. Skundai 100 tūkst. keleivių 2021-2023 m. laikotarpiu.

Nuolat vykdomas visų trijų oro uostų keleivių lojalumo NPS tyrimas (angl. Net Promoter Score). Bendras metinis visų trijų oro uostų lojalių keleivių kiekis yra 68 proc. Visų kokybės ir keleivių patirties gerinimo tyrimų rezultatai aptariami bendrovėje, kasmet sudaromas veiksmų planas, dar vadinamas NPS programa, kurios tikslas – įgyvendinant projektus ir veiksmus, gerinti keleivių patirtį. 2023 m. NPS programos veiksmai įgyvendinti 91 proc. (61 iš 67). Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų lojalių keleivių, t. y. NPS tvirtų rėmėjų (vertinusių 9-10) dinamika penkerių metų laikotarpyje 3, 4 ir 5 grafike.

3 GRAFIKAS. Vilniaus oro uosto lojalių keleivių kiekis ir NPS rodiklis, 2019-2023 m.

5 GRAFIKAS. Palangos oro uosto lojalių keleivių kiekis ir NPS rodiklis, 2019-2023 m.

3. 4. Maršrutų plėtros modelis

Atsižvelgiant į Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030 metų nurodytas strateginių tikslų įgyvendinimo kryptis ir įgyvendinant Vyriausybės programą, buvo parengtas skrydžių strateginėmis kryptimis vykdymo verslo planas, kuriuo išanalizuotos skirtingos skrydžių skatinimo alternatyvos, kurios leistų užtikrinti susisiekimą oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis tikslinėmis rinkomis. Įvertinę alternatyvas, tarptautiniai ekspertai nustatė, kad esamus ir ateities susisiekimo oru poreikius geriausiai patenkins skrydžių skatinimo modelis, pagrįstas rizikos pasidalijimo partneryste.

Taip pat parengtas projekto įgyvendinimo teisinis modelis, kuriuo remiantis galėtų būti vykdoma rizikos pasidalijimo partnerystė, atitinkanti šalies ir Europos Sąjungos teisės aktus:

• Įgyvendinant rizikos pasidalinimo partnerystę bus sudaromos sutartys tarp LTOU ir oro bendrovių, atrinktų viešo ir skaidraus konkurso būdu, o susitarimas privalo atitikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo (toliau – angl. Market Economy Investor Principle arba MEIP) kriterijus.

• MEIP kriterijais siekiama įvertinti, ar, esant panašioms aplinkybėms, įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis panašaus dydžio privatus investuotojas galėtų įvykdyti tokią investiciją.

• MEIP kriterijai reikalauja, jog prieš sudarant sutartį turi būti parengtas konkretaus maršruto verslo planas visam sutarties įgyvendinimo laikotarpiui, kuris turės pagrįsti, kad maršrutas bus komerciškai tvarus ir sutarties įgyvendinimo pabaigoje užtikrins veiklos pelną abiem sutarties pusėms.

Rizikos pasidalinimo partnerytės modelis bus taikomas 2023 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakyme Nr. 4-393/3-335 „Dėl Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų, kurių kryptingam pasiekiamumui užtikrinti gali būti įgyvendinamos skrydžių skatinimo priemonės, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintiems skrydžių maršrutams bei kitoms kryptims, dėl kurių sudaryti susitarimai atitiktų MEIP principus.

Rizikos pasidalijimo partnerystės modelis yra svarbus siekiant didinti LTOU pelningumą, skatinti atvykstamąjį turizmą, į šalį pritraukti investicijų.

2023 metų rugsėjį buvo pasirašyta pirmoji sutartis pagal šį modelį su „LOT Polish Airlines“ oro bendrove, kuri toliau tęsia reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Xxxxxxx Sičio (LCY) oro uostų.

3.5. Lietuvos oro uostai tapo akcine bendrove

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. valstybės įmonė pertvarkyta į akcinę bendrovę. 100 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei, bendrovės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Teisinės formos keitimas įvyko remiantis Seimo sprendimais bei įgyvendinant Vyriausybės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, kuriomis siūloma mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.

3.6. Turto valdymo klausimų sprendimas

LTOU nuosavybės teise valdo, prižiūri ir eksploatuoja įvairų nekilnojamąjį turtą – oro uostų paskirties ir įvairios kitos paskirties pastatus, administracines patalpas, inžinerinius statinius ir tinklus.

2023 m. VĮ „Registrų centre“ įregistruoti 35 nauji AB LTOU valdomi nekilnojamieji daiktai, išregistruotas – 1. Tapus akcine bendrovė, LTOU nuosavybės teise perregistravo visus patikėjimo teise valdytus 436 unikalius nekilnojamus daiktus.

Pažymėtina, kad žemės sklypai nebuvo perimti nuosavybės teise, o liko valdomi patikėjimo teise. LTOU šiuo metu patikėjimo teise valdo 11 žemės sklypų: 7 Vilniaus oro uoste, 2 Kauno oro uoste ir 2 Palangos oro uoste.

2023 m. buvo pasirašyta panaudos sutartis su Klaipėdos teritorine muitine bei susitarimas su Viešojo saugumo tarnyba, kurių pagrindu partneriams buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis LTOU patalpomis. Beveik 80 proc. valdomo nekilnojamojo turto yra naudojama tiesioginei veiklai vykdyti – keleivių ir orlaivių aptarnavimui arba rezervuota ateities plėtrai. Likusi dalis nuomojama arba suteikta naudotis su oro uostų tiesiogine veikla susijusioms institucijoms. LTOU teisės aktuose nustatytai veiklai vykdyti yra suteikusi patalpas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM, Viešojo saugumo tarnybai prie VRM, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai.

LTOU 2023 m. turėjo 54 galiojančias žemės nuomos sutartis: 39 ne aukciono būdu sudarytas sutartis, skirtas partnerių nuosavybės teise valdomų įrenginių ir (ar) pastatų eksploatavimui, 13 komerciniais tikslais sudarytų sutarčių ir 2 valstybinės žemės panaudos sutartis. LTOU 2023 m. sudarė 1 žemės nuomos ne aukciono būdu sutartį bei sėkmingai įvykdė 1 žemės nuomos aukcioną bei pasirašė žemės nuomos sutartį komerciniais pagrindais.

3.7. Krovinių gabenimo infrastruktūros ir orlaivių remonto industrijos (MRO) plėtra

Siekiant pritraukti investuotojus į Kauno oro uostą, LTOU yra numačiusi toliau tęsti orlaivių remonto industrijos plėtrai pritaikytų, sklypų aktyvių pardavimų veiklas. 2023 m. įvykusio žemės nuomos aukciono metu buvo išnuomotas paskutinis laisvas sklypas šiauriniame perone (2020 m. įgyvendintas MRO infrastruktūros vystymo projektas), kuriame įsikurs orlaivių remonto angaras. Numatoma, kad visi MRO partneriai įgyvendins savo plėtros planus šiauriniame perone iki 2026 m. pabaigos. Bus siekiama toliau plėsti šalies MRO industrijos kompetencijas, susijusias su bazinės orlaivių priežiūros paslaugų veikla, apimančia orlaivių fiuzeliažų, variklių, važiuoklių ir komponentų priežiūrą bei remontą. Tolimesnė MRO ir krovinių gabenimo plėtra yra numatoma

plečiant pietinės Kauno oro uosto dalies infrastruktūrą ir pritaikant ją potencialiems investuotojams į MRO ir krovinių pervežimo veiklą. LTOU ir toliau sieks MRO paslaugų plėtros ir MRO klasterio kūrimo Kauno oro uoste.

Krovinių gabenimo infrastruktūros plėtra taip pat numatoma Vilniaus ir Kauno oro uostuose, investuotojams bus siūlomi žemės sklypai, kurie leistų vykdyti oro krovinių vežimo veiklą, užtikrinant patogų krovinių paskirstymą žemės transportu. Taip pat, vykdomos derybos su krovinių skrydžių oro bendrovėmis siekiant didinti pervežamų krovinių apimtis Lietuvos oro uostuose.

Siekiant plėtoti krovinių gabenimo veiklą bus papildomai vertinama galimybė vystyti plėtrą ir su LTOU oro uostuose veiklą jau vystančiomis logistikos bendrovėmis. Bus analizuojama šios partnerystės kuriama pridėtinė vertė LTOU bei atitikimas norminiams teisės aktams.

4. Aviacinių paslaugų apžvalga

4.1. 2023 m. aviacijos apžvalga pasaulyje

Bendras metinis atsistatymas Europoje lygus 95 proc. - 3 proc. aukštesnis keleivių skaičiaus atsistatymas nei buvo fiksuotas Lietuvoje. IV ketv. ir bendrai per metus matomas spartesnis keleivių skaičiaus atsistatymas visoje Europoje nei Lietuvoje, kadangi dėl geopolitinės situacijos kiek sudėtingiau srautus atstatyti Rytų Europoje. Remiantis Europos kelionių komisijos (angl. European Travel Commision) atlikta apklausa, 3 proc. daugiau europiečių nei 2022 m. vengia rinktis keliauti į šalis, kurios geografiškai artimos karinių konfliktų zonoms.

Toliau išliekančios aukštos aviacinio kuro kainos (nors ir mažesnės nei 2022 m.) didino aviakompanijų patiriamus kaštus (skaičiuojama, jog 2023 m. šios išlaidos sudarė apie 32 proc. bendrų avialinijų veiklos išlaidų). Visgi, remiantis oro linijas vienijančios tarptautinės organizacijos IATA (angl. The International Air Transport Association) prognozėmis, planuojama, jog atotrūkis tarp stiprią koreliaciją turinčių naftos ir aviacinių degalų kainų kreivių 2024 m. turėtų sumažėti 6 proc. ir siekti apie 30 proc.

4.2. 2024 m. aviacinės prognozės pasaulyje

Toliau vyraujant neapibrėžtumui aviaciniame sektoriuje dėl energetinių išteklių kainų svyravimų, operacinių iššūkių, aukštos infliacijos bei geopolitinės situacijos, aviacinės organizacijos vis peržiūri sektoriaus prognozes. Remiantis tarptautinės organizacijos IATA (International Air Transport Association) prognoze tikima, jog bendras keleivių srautas turėtų būti atkurtas 2024 m. (+4-5 proc., lyginant su 2019 m.). Dėl keleivių teikto prioriteto kelionėms prieš kitas išlaidų grupes (2023 m. lapkritį IATA atliktos apklausos metu, apie 82 proc. respondentų nurodė keliaujantys dažniau arba tiek pat, kiek prieš pandemiją), oro linijoms buvo lengviau sugrįžti į priešpandeminio susisiekimo tarp skirtingų oro uostų lygmenį. Nors 2024 m. tikimasi tolesnio keleivių skaičiaus augimo, neišvengiama apibrėžti rizikas, kurios gali formuoti aviacijos sektorių – geopolitinė situacija, globali ekonomikos raida bei toliau išliekantys operaciniai iššūkiai dėl tiekimo grandinės sutrikimų.

Kalbant apie aviacines prognozes Europoje, oro uostus vienijančios asociacijos „ACI Europe“ (Airport Council International) pateikta atsistatymo prognozė panaši į IATA. Pilno atsistatymo tikimasi jau 2024 m. Žemiau pateikta 2024 m. atsistatymo prognozė atitinka dalį rinkos situacijos. Dėl aukščiau minėtų sunkumų, su kuriais buvo susidurta 2023 m., ne visiems Europos oro uostams pavyko stipriai priartėti prie prieš pandemiją vyravusio lygio (pasak „ACI Europe“ atsistatymo lygis svyravo nuo 35 proc. iki 100 proc.). Kadangi rinkoje vyrauja spartesnis paklausos atsistatymas nei pasiūlos (dėl operacinių iššūkių), Europos oro navigacijos organizacija „Eurocontrol“ prognozuoja, jog pilnas atsistatymas galimas 2025 m. – metais vėliau nei paklausos.

11 LENTELĖ. Aviacinių srautų prognozė 2024 m.

ACI Europe	Ketvirtinė keleivių srauto prognozė 2024
	I ketv.	II ketv.	III ketv.	IV ketv.
Bazinis scenarijus	-0,3 %	+1,3 %	+2,6 %	+1,4 %

4.3. Lietuvos oro uostų rezultatai

12 LENTELĖ. TOP 10 reguliarius skrydžius vykdančių vežėjų pasiskirstymas LTOU 2023 m.

Oro bendrovė	Užimama rinkos dalis
Ryanair	45 %
Wizz Air	17 %
airBaltic	12 %
LOT Polish Airlines	6 %
SAS-Scandinavian Airlines	5 %
Lufthansa	4 %
Turkish Airlines	4 %
Norwegian	3 %
Finnair	2 %
Swiss Airlines	1 %

13 LENTELĖ. TOP 10 reguliarios skrydžių kryptys LTOU 2023 m.

Oro uostas	Keleivių dalis proc.
Londonas LTN	9%
Ryga RIX	6%
Londonas STN	5%
Kopenhaga CPH	5%
Varšuva WAW	5%
Oslas OSL	5%
Frankfurtas FRA	4%
Stambulas IST	4%
Dublinas DUB	3%
Stokholmas ARN	3%

14 LENTELĖ. Pasiūlos atstatymas LTOU 2023 m.

Vežėjas	2023 m. pasiūlytų vietų lygis	Pasiektas 2019 m. pasiūlos lygis
Ryanair	41%	113%
Wizz Air	17%	65%
airBaltic	16%	129%
LOT Polish Airlines	6%	75%
SAS-Scandinavian Airlines	5%	79%
Turkish Airlines	4%	152%
Lufthansa	4%	75%
Finnair	3%	103%

Vežėjas	2023 m. pasiūlytų vietų lygis	Pasiektas 2019 m. pasiūlos lygis
Norwegian	3%	80%
Swiss Airlines	1%	n/d%

4.3.1. Lietuvos oro uostai

2023 m. dėl vyraujančios geopolitinės situacijos bei operacinių iššūkių matytas poveikis Europos civilinės aviacijos įmonėms. Fiksuojant makroekonominius kitimus bei nemažėjant avialinijų patiriamiems kaštams, oro bendrovėms toliau tenka koreguoti skrydžių planus bei vykdomų maršrutų pasiūlą.

Antrąjį šių metų ketvirtį lyginant su praėjusiais metais pastebėta, jog skrydžių kiekis LTOU bendrai sumažėjo 1 proc., o keleivių skaičius birželio mėnesį augo lėtesniu tempu (2 proc.) nei įprastai. Tai rodo, jog 2022 m. antrąjį ketvirtį vyravęs „spyruoklės efektas“ baigėsi – paklausa kiek susitraukė, lyginant 2023 m. su 2022 m. ketvirčiu dėl makroekonominių rodiklių, tačiau bendra keleivių skaičiaus tendencija išliko auganti. Remiantis Europos kelionių komisijos (ang. European Travel Commission) atliktos apklausos rezultatais, keleiviai tampa jautresni kainoms, tad tokia lėtesnio augimo reakcija yra natūrali ir vyraujanti visoje Europoje. Tai reiškia, jog išsekus

„spyruoklės efektui“ 2022 m. vyravę iššūkiai toliau išlieka – rinkoje pastebimas orlaivių, pasiūlos, įgulų, darbuotojų trūkumas bei augantys avialinijų kaštai.

Visgi, tinkamas paskutiniųjų įvykių valdymas, aviacinio sektoriaus ir keleivių prisitaikymas, vasaros sezono įsibėgėjimas padėjo toliau auginti keleivių skaičių 2023 m., kuomet pasiektas 92 proc. priešpandeminis lygmuo (+12 proc., lyginant su 2022 m. duomenimis). Liepos mėnesį Vilniuje vykęs svarbiausias metų renginys – NATO viršūnių susitikimas, kurio metu Lietuvos oro uostai aptarnavo gausų delegacijų kiekį - kiek prisidėjo prie bendro skrydžių kiekio augimo (Lietuvos oro uostai fiksavo bendrą 3 proc. augimą, lyginant su 2022 m.). Vien Vilniaus oro uoste skrydžių augimas tuo metu didėjo 6 proc., lyginant su praėjusiais metais. Taip pat liepos mėnuo generavo didžiausią paklausos atsistatymą nuo pandemijos pradžios (99 proc. 2019 m. liepos mėnesio lygmens) ir viršijo „ACI Europe“ fiksuotą Europos regiono atsistatymą 2 procentais. 2023 m. taip pat stebėtas užsakomųjų skrydžių paklausos perėjimas iš atsistatymo į augimo fazę (+20 proc., lyginant su 2022 m., +29 proc., lyginant su 2019 m.)., kur didžiausią keleivių srautą fiksavo atostoginės Turkijos kryptys (48 proc. viso nereguliaraus keleivių srauto).

Tiek naujai atidaryti maršrutai, tiek strategiškai svarbių krypčių skrydžių dažnumo augimas, naujų oro bendrovių pritraukimas ir įprastinio sezoniškumo atkūrimas turi reikšmingą įtaką valstybės ekonomikai – taip sudaroma patrauklesnė aplinka tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti, skatinama dvišalė prekyba, auga atvykstamasis srautas, kas tiesiogiai veikia aviacinius srautus bei oro uosto pajamas. Lyginant su 2022 m., aviacinės pajamos 2023 m. išaugo 48 proc., tad kritiškai svarbu tampa palaikyti tolesnį finansavimo modelių diegimą, siekiant išlaikyti nuoseklų augimą.

4.3.2. Vilniaus oro uostas

2023 m. Vilniaus oro uosto keleivių skaičius siekė 4 406 tūkst. (+13 proc., lyginant su 2022 m.). Taip pat augo

skrydžių skaičius, kuris siekė 38,7 tūkst. (+5 proc., lyginant su 2022 m.).

• 2023 m. atidarytos 8 naujos kryptys (Malaga AGP – 2/3 savaitiniai skrydžiai, Dubajus DXB – 2 savaitiniai

skrydžiai, Grenoblis GNB – 1 savaitinis skrydis, Heraklionas – 2 savaitiniai skrydžiai, Gran Kanarija LPA

– 1 savaitinis skrydis, Maljorkos Palma – 2 savaitiniai skrydžiai, Tenerifė – 2 savaitiniai skrydžiai, Varna

– 2 savaitiniai skrydžiai)

• 14 krypčių dažniai buvo padidinti ((Paryžius, Miunchenas, Ryga, Briuselis, Helsinkis, Varšuva,

Frankfurtas, Barselona, Berlynas, Kopenhaga, Ciurichas, Stambulas, Kutaisis, Milanas).

• Pirmą kartą tarp Baltijos šalių Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė visos keturios Lufthansa

grupės oro bendrovės.

• Vidutinis tradicinių oro bendrovių orlaivių užpildymas siekė 74 proc. (+9 proc., lyginant su 2022 m.), o

žemų kaštų vežėjų – 90 proc. (+9 proc., lyginant su 2022 m.).

4.3.3. Kauno oro uostas

2023 m. Kauno oro uosto keleivių skaičius siekė 1 300 tūkst. (+12 proc., lyginant su 2022 m.). Taip pat augo

skrydžių skaičius, kuris siekė 10,7 tūkst. (+2 proc., lyginant su 2022 m.).

• KUN 2023 m. toliau didino siūlomų krypčių skaičių – pradėti vykdyti skrydžiai 3 naujomis kryptimis (Burgas BOJ – 2 savaitiniai skrydžiai, Baris BRI – 2 savaitiniai skrydžiai, Bratislava BTS – 3 savaitiniai skrydžiai).

• Pasiūlos augimas sąlygojo augančią paklausą – per 2023 m. KUN pirmasis iš visų trijų oro uostų atkūrė

ir net 12 proc. viršijo priešpandeminį (2019 m.) keleivių srautą.

• Vidutinis žemų kaštų oro bendrovių lėktuvų užpildymas siekė 88 proc. (+7 proc., lyginant su 2022 m.).

4.3.4. Palangos oro uostas

2023 m. Palangos oro uosto keleivių skaičius siekė 307 tūkst. (+12 proc., lyginant su 2022 m.). 2023 m. skrydžių skaičius siekė 3,7 tūkst. (+1 proc., lyginant su 2022 m.).

• 2023 m. padidintas dažnis Rygos kryptimi.

• Vidutinis tradicinių oro bendrovių lėktuvų užpildymas toliau augo nuo pandemijos pradžios ir siekė 63 proc. (+14 proc., lyginant su 2022 m.), o žemų kaštų oro bendrovių – 87 proc. (+8 proc., lyginant su 2022 m.).

4.4. Aplinkinių rinkų apžvalga

Žemiau pateikiamas 2023 m. keleivių skaičiaus augimas bei palyginimas su artimiausiais oro uostais:

• Lietuvos oro uostai, 6 014 tūkst. keleivių (+12 proc.);

• Rygos oro uostas, 6 631 tūkst. keleivių (+23 proc.);

• Talino oro uostas, 2 961 tūkst. keleivių (+8 proc.).

6 GRAFIKAS. Keleivių skaičiaus augimas Baltijos šalyse 2023 m.

15 LENTELĖ. Krypčių ir aviakompanijų skaičius regiono oro uostuose 2023 m.

	LTOU	VNO	KUN	PLQ	RIX	TLL
Krypčių skaičius	100	61	33	6	101	47
Reguliarių aviakompanijų skaičius	12	12	2	5	n/d	n/d

n/d – nėra duomenų

16 LENTELĖ. Palyginamieji rodikliai su konkuruojančiais oro uostais 2023 m., tūkst.

Oro uostas	Keleivių skaičius	Skrydžių skaičius	Krovinių kiekis, t.
LTOU	6 014	53	20
VNO	4 406	38	15
KUN	1 300	11	5
PLQ	307	4	0,33
RIX	6 631	61	19
TLL	2 961	n/d	9

n/d – nėra duomenų

Baltijos šalyse tiek ekonominė (BVP) prognozė, tiek keleivių skaičiaus atsigavimas yra labai panašaus lygio (LTOU – 92 proc., RIX – 85 proc., TLL – 91 proc.). Nepaisant to, jog Lietuva neturi nacionalinio vežėjo, Lietuvos oro uostai yra tarp lyderiaujančių Baltijos šalyse pagal pervežtų keleivių skaičių bei pirmauja pagal keleivių skaičiaus, buvusio prieš pandemiją, atkūrimą. Tai rodo, jog Lietuvos oro uostai yra strategiškai svarbūs oro vežėjams, pasirinkta maršrutų plėtros strategija bei santykių su oro bendrovėmis valdymas veikia sėkmingai. Nors pervežtų krovinių kiekis šiais metais traukėsi, tačiau pastebima, jog iš visų Baltijos šalių Lietuvos oro uostuose pergabenamas didžiausias kiekis tonomis. Tikimasi, jog gerinant infrastruktūrą bus stebimi augantys pervežamų krovinių srautai.

4.5. 2024 m. Lietuvos oro uostų prognozė

2024 m. siekiai:

• esamų bazinių oro bendrovių (HUB) veiklos plėtros skatinimas ir naujų pritraukimas suinteresuotųjų šalių prioritetinėse rinkose;

• Lietuvos oro uostų skrydžių skatinimo priemonių paketo taikymas bei naujų diegimas;

• sistemingas bendradarbiavimas tarp institucijų dėl atvykstamojo srauto skatinimo.

Dėl fiksuojamo metinio augimo 2023 m. (+12 proc.) planuojama, jog 2024 m. LTOU srautai toliau augs ir pasieks 6,3 mln. keleivių (+5 proc., lyginant su 2023 m.) dėka planuojamų naujų krypčių bei net trijų naujų vežėjų, kurie pradės skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis iš Vilniaus oro uosto. Pasiūla, planuojama, sieks 55 tūkst. skrydžių (+4 proc., lyginant su 2023 m.), o maršrutų skaičius sieks 100. 2023 m. tiek Europoje, tiek LTOU toliau sparčiausiai atsistatinėjo artimųjų ir draugų lankymo bei atostoginis keleivių srautas. Visgi matytas ir verslo tikslais keliaujančių srauto atsigavimas. 2024 m. tikimasi dar spartesnio pastarojo rodiklio augimo. Visgi šios prognozės gali būti koreguojamos dėl paklausą lemiančių veiksnių (neapibrėžtumas pasiūlos planavime, geopolitinė situacija, makroekonominių rodiklių svyravimai), kuriuos sudėtinga kontroliuoti.

5. Neaviacinių paslaugų apžvalga

2023 m. LTOU partneriams ir patiems oro uostams tapo lengviau planuoti veiklą: keleivių įpročiai bei avialinijų grafikai buvo panašūs į priešpandeminį laikotarpį, buvo galima efektyviau planuoti teikiamas paslaugas, prekes ir keleivių srautus. Šis normalizavimasis turėjo ir neigiamą aspektą – sumažėjo 2022 m. fiksuotas rekordinis keleivių vidutinis prekių krepšelis, kas turėjo neigiamos įtakos prekybos partnerių pardavimams. Kita vertus, visus metus stebėtas maitinimo paslaugų vartojimo augimas, rodantis ir kituose pasaulio oro uostuose pastebimą tendenciją, jog keleivių dėmesys ir leidžiami pinigai persiskirsto, šiek tiek mažiau išleidžiant pinigų prekėms ir suvenyrams, tačiau daugiau išleidžiant maistui ir patirtims. Pagrindinės LTOU neaviacinės veiklos yra šios:

▪ Pastatų ir patalpų nuoma;

▪ Automobilių stovėjimas;

▪ Verslo klubas (tik VNO);

▪ VIP aptarnavimas (tik VNO);

▪ Reklamos paslaugos;

▪ Žemės nuoma;

▪ Greitoji keleivių patikra (tik VNO);

▪ Renginių organizavimas (patalpų nuoma, filmavimai, fotosesijos);

▪ Lojalumo programa (tik VNO).

2023 m. Lietuvos oro uostuose veikiantys partneriai turėjo keletą iššūkių: išliko didėjanti infliacija, toliau nebuvo skrydžių Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos kryptimis, o metų gale įvedus naują laikinų leidimų patekti į oro uostų sterilią zoną išdavimo tvarką, partneriams pasidarė sudėtingiau pritraukti ir įvesti į veiklą naujus darbuotojus. Nepaisant to, LTOU veikiantys partneriai toliau demonstravo gerus rezultatus: 2023 m. LTOU neaviacinės komercinės veiklos pajamos sudarė 20,6 mln. Eur – lyginant su 2022 m., neaviacinės pajamos augo 13 proc. Daugiausia pajamų LTOU gauna iš komercinių pastatų ir patalpų nuomos bei automobilių stovėjimo. Pajamų pasiskirstymas pagal veiklas detalizuotas žemiau esančiame grafike.

7 GRAFIKAS. Neaviacinių pajamų sandara, proc.

100%

3%

5%

90%

3%

1%

5%

1%

2%

2%

3%

1%

7%

6%

1%

3%

2%

3%

1%

8%

80%

1%

8%

15%

70%

60%

79%

77%

66%

50%

40%

2021

2022

2023

Nuoma

Automobilių stovėjimas

Greitas aptarnavimas/Fast track

Kitos neaviacinės veiklos pajamos

Renginių organizavimas

Kitos pajamos

Verslo klubas/Bussiness club

Reklama

17 LENTELĖ. Neaviacinių pajamų dalis bendrose oro uostų pajamose 2023 m.

Pasaulinis vidurkis	38,8 %
LTOU	34,4 %
VNO	30,3 %
KUN	63,6 %
PLQ	26,2 %

Pagrindiniai 2023 m. įgyvendinti projektai:

• KUN įrengti ir pradėjo veiklą keturi maitinimo taškai: „Xxxxxxx Xxxxx“, „Katpėdėlė“ ir „Manami“ (2).

• Visuose filialuose viešo konkurso būdu atrinktas partneris „uniPark“ automobilių stovėjimo aikštelių

valdymui, suvienodinant veiklos modelį ir paslaugų kokybę visuose oro uostuose.

• VNO viešo konkurso būdu išnuomotos patalpos aukštosios juvelyrikos prekybos salelei „Marry Me By Ribas“, pasiūlant naują paslaugą aukštas pajamas turinčiam keleivių segmentui.

• Gegužės mėnesį VNO suorganizuotas „ACI Europe“ komercijos renginys, sustiprinęs Lietuvos oro uostų žinomumą Europos aviacinio sektoriaus mastu, padėjęs informuoti rinką apie būsimus rekonstrukcijos projektus bei laukiančius didelius nuomos konkursus.

• Naujai įrengtos dvi „Duty free“ parduotuvės PLQ, pradėjusios veiklą liepos mėnesį, keleiviams suteikiančios didesnį prekių pasirinkimą ir šiuolaikišką apsipirkimo patirtį.

• Toliau tęsiama KUN MRO paslaugų centro plėtra. 2023 m. užbaigtos 2-ų C kategorijos orlaivius talpinančių MRO angarų statybos. Įgyvendinus šį plėtros etapą, Kauno oro uostas ir toliau išlaikys didžiausio MRO paslaugų centro Baltijos šalyse pozicijas, galintis vienu metu remontui bei priežiūrai sutalpinti net 12 C kategorijos orlaivių.

6. Balanso rodiklių pokyčiai

6.1. Savininko kapitalo pokyčiai

Bendrovės savininko kapitalas 2023 m. pabaigai sudarė 154,5 mln. Eur, nuosavas kapitalas 162,0 mln. Eur ir sudarė 47 proc. bendros nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumos. 2023 m. gruodžio 31 d. buvo suformuotas nuosavas kapitalas dėl tapimo akcine bendrove, kuris susidarė iš valstybės nuosavybės turto, išskyrus žemės vertę, turto perkainojimo rezervo, privalomojo rezervo bei nepaskirstyto pelno (nuostolio). Bendrovė savų akcijų nėra įgijusi.

Didžiausią mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalį sudarė dotacijos, susijusios su turtu (106,5 mln. Eur). Lyginant su 2022 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 83 mln. Eur, iš jų: 49,2 mln. Eur dėl žemės vertės priskyrimo dotacijoms, 10,3 mln. Eur dėl ilgalaikės finansinės skolos ir 2 mln. Eur jos einamųjų metų dalies padidėjimo, 12,2 mln. Eur dėl atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo, 2,1 mln. Eur dėl prekybos skolos bei 3,2 mln. Eur kitų trumpalaikių mokėtinų sumų padidėjimo.

8 GRAFIKAS. Nuosavas kapitalas bei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2021-2023)

400 000

130 979

127 768

161 959

103 272

103 837

186 089

350 000

300 000

Tūkst. Eur

250 000

200 000

150 000

100 000

50 000

0

2021 m. 2022 m. 2023 m.

Nuosavas kapitalas Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

6.2. Turto pokyčiai

2023 m. gruodžio 31 d. LTOU valdomas turtas sudarė 348 mln. Eur, iš jo 90 proc. sudarė ilgalaikis turtas. 2023

m. pabaigoje viso turto vertė buvo 114 mln. Eur didesnė nei 2022 m. pabaigoje, iš jų 104,1 mln. Eur dėl

Ilgalaikio turto vertės padidėjimo (dėl atlikto turto vertinimo 82,7 mln. Eur), 7,4 mln. Eur dėl pinigų likučio padidėjimo ir 2,6 mln. Eur dėl trumpalaikio turto padidėjimo.

9 GRAFIKAS. Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas (2021-2023)

350 000

300 000

312 712

210 766

208 657

20 839

25 593

35 336

250 000

Tūkst. Eur

200 000

150 000

100 000

50 000

0

2021 m. 2022 m. 2023 m.

Ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 59 str. 2 d. 11 p., 60 str. ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 str., taip pat siekdama, kad už valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas būtų gaunami dividendai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas bei įtvirtinta, jog akcijų valdytojai privalo užtikrinti, kad valstybės valdomose bendrovėse dividendams už finansinius metus išmokėti būtų skiriama Apraše nurodyta pelno dalis. Tuo atveju, jeigu valstybės valdomos bendrovės ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža didesnė kaip 3 procentai ir neviršija 5 procentų nuosavo kapitalo grąžos, dividendams turi būti skiriama ne mažesnė kaip 75 procentai valstybės valdomos bendrovės paskirstytinojo pelno.

18 LENTELĖ. Pelno paskirstymo procentas.

Nuosavo kapitalo grąža Iki 1 % 1–3 % 3–5 % 5–10 % 10–15 % Didesnė nei 15 %

Dividendams išmokėti skiriama paskirstytino pelno

85 % 80 % 75 % 70 % 65 % 60 %

                 dalis       ne       mažesnė       kaip:                                    

7. Bendrovės investicijos, didžiausi vykdomi ir planuojami investicijų projektai

7.1. Investicijos per ataskaitinį laikotarpį

Įgyvendinami projektai ir įsigyjamas ilgalaikis turtas bendrovėje skirti gerinti ir plėsti oro uostų teikiamas paslaugas, modernizuoti infrastruktūrą, užtikrinti skrydžių saugą bei optimizuoti veiklos procesus.

LTOU per 2023 m. investavo 33,1 mln. Eur (2022 m. – 11,5 mln. Eur su dotacijomis). Investicijų pasiskirstymas pagal tipą pateikiama grafike žemiau.

10 GRAFIKAS. Investicijų pasiskirstymas pagal tipą 2021–2023 m., tūkst. Eur

8 044

Kitas materialus turtas 1563

448

175

Transporto priemonės 24

312

Mašinos ir įrenginiai 286

26

23 457

Pastatai ir statiniai

9348

35282

1 079

Nematerialus turtas 276

1331

2023 2022 2021

LTOU per 2023 m. daugiausia investavo į pastatų ir statinių kategoriją. Didžiausios investicijos: VNO Išvykimo terminalas T4 (18,7 mln. Eur, pastatų ir statinių kategorija), VNO paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos – valyklos įrengimas (2,8 mln. Eur, pastatų ir statinių kategorija), Bagažo sistemos modernizavimas (3,8 mln. Eur, mašinų ir įrengimų kategorija).

2023 m. LTOU investicijos buvo įgyvendinamos naudojant ne tik bendrovės lėšas, bet ir valstybės biudžeto lėšas – 0,5 mln. Eur (dyzeliniai elektros generatoriai, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai ir mobilios talpyklos dyzelinui bei įrenginiai NATO viršūnių susitikimo reikmėms) bei ES lėšas – 0,4 mln. Eur. ES lėšomis finansuotas projektas Naujų dirvožemio ir gruntinių vandenų taršos prevencijai skirtų valymo įrenginių įrengimas.

7.2. Vykdomi ir planuojami projektai

Bendrovėje projektai įgyvendinami, laikantis šių principų:

• Investicijų atsiperkamumas vertinamas pagal kaštų naudos analizę;

• Investicijų atsiperkamumo trukmė 7–10 metų;

• Būtinybė atitikti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus;

• Savalaikė ir tinkama reakcija į rinkos pokyčius bei atsirandančias galimybes;

• Siekis mažinti neigiamą poveikį aplinkai, tausoti išteklius;

• Turimos infrastruktūros išnaudojimas komercinių paslaugų plėtrai;

• Tolesnės bendrovės veiklos plėtra;

• Keleivių patirties gerinimas ir pasitenkinimo didinimas.

Bendrovės pradėti ir įgyvendinami projektai vykdomi siekiant užtikrinti atitikimą LTOU misijoms: klientams – pasiūlyti konkurencingą krypčių tinklą, paslaugų įvairovę bei rūpestingą aptarnavimą; akcininkui – vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą.

Investicinių projektų verčių pagal kiekvieną projektą neatskleidžiame dėl konkurencijos poreikio viešuosiuose

pirkimuose.

LTOU Investicijų vertinimo ir projektų valdymo politika nustato pagrindinius principus, kuriais turi būti vadovaujamasi atrenkant ir vertinant investicijas, kad jos atitiktų LTOU valdybos patvirtintą strateginį veiklos planą. Lentelėje žemiau nurodyti minimalūs investicinio projekto finansiniai kriterijai, kuriais LTOU vadovaujasi vertindami investicinius projektus.

19 LENTELĖ. LTOU investicijų vertinimo kriterijai

	Pagal formulę
IRR	Ne mažiau nei WACC (iki mokesčių)
Nuosavo kapitalo grąža	Ne mažiau nei WACC (iki mokesčių)
NPV	Teigiamas

LTOU vykdo ir projektus, kurie nėra investiciniai. Jie būtini veiklos tęstinumui užtikrinti bei galiojančioms veiklą reglamentuojančioms normoms atitikti (angl. compliance). Įgyvendinant tokio tipo projektus, sprendimo priėmimui taip pat lyginami alternatyvūs variantai (įskaitant ir galimą neigiamų NPV lyginimą skirtingose alternatyvose). Išimtinais atvejais, kai vystomas bendrovei strategiškai reikšmingas projektas, nauja veikla, reikalaujama grąža gali būti mažesnė nei aukščiau nurodytoje lentelėje, tačiau tokiu atveju, priklausomai nuo projekto vertės, turėtų būti priimtas tinkamai argumentuotas vieno iš bendrovės valdymo organo sprendimas. Tokiais bendrovės valdymo organais laikomi (kartu arba atskirai): Investicinis komitetas, LTOU generalinis direktorius ir LTOU valdyba.

Bendrovė taip pat vykdo komercinius-investicinius projektus, skirtus neaviacinių paslaugų plėtrai ir naujų kūrimui. Priklausomai nuo veiklos specifikos ir kuriamos sinergijos su kitomis veiklomis, atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos lūkesčius dėl investicinės aplinkos gerinimo bei įprastą praktiką nekilnojamojo turto rinkoje, projektų vertinimui naudojamas kasmet atnaujinamas bendrovės WACC dydis, nebent būtų priimtas vieno iš bendrovės valdymo organo argumentuotas sprendimas dėl žemesnio rodiklio, jei vertinamas projektas yra būtinas veiklos tęstinumui užtikrinti bei veiklą reglamentuojančioms normoms atitikti.

• LTOU Investicinis komitetas (IK) veikia siekiant apdairiai ir kolegialiai valdyti bendrovės turtą, pritraukiant reikiamas kompetencijas, reikalingas priimti gerai išanalizuotus investicinius sprendimus, atsižvelgiant į bendrovės tikslus ir strategiją. IK tvirtina investicijas į turtą (CAPEX) – kai planuojamos investicijos yra daugiau nei 50 tūkst. Eur be PVM.

• Inicijuojami investiciniai ir veiklos užtikrinimo projektai rengiami naudojantis standartizuotomis formomis bei skaičiuoklėmis, siekiant užtikrinti projektų palyginamumo principą. Inicijavus projektą pagal Investicijų valdymo politiką, toliau kiekvieną mėnesį yra vykdoma projekto eigos bei projekto esminių sąlygų stebėsena, kurią atlieka Projektų komitetas.

Inicijuojami investiciniai ir veiklos užtikrinimo projektai, siekiant užtikrinti projektų palyginamumo principą, rengiami naudojantis standartizuotomis formomis bei skaičiuoklėmis. Inicijavus projektą pagal Investicijų vertinimo ir projektų valdymo politiką, vėliau kiekvieną mėnesį yra vykdoma projekto eigos bei projekto esminių sąlygų stebėsena, kurią atlieka Projektų komitetas. Jei projekto esminės sąlygos pasikeičia, būtina teikti projektą IK patvirtinimui ar projekto pakeitimui. Esminės sąlygos suprantamos kaip sąlygos, kurios reikšmingai daro įtaką projekto ateities grynųjų pinigų srautams (pajamoms ir išlaidoms) bei esminiai pokyčiai apimtyje ir laike.

Planuojamų investicijų pagrindiniai tikslai:

▪ Esamos infrastruktūros efektyvus išnaudojimas, sutelkiant dėmesį į paslaugos kokybės gerinimą: keleivių terminalų perplanavimo darbai, pritaikant juos keleivių besikeičiantiems poreikiams, tvari aerodromų plėtra ;

▪ Aviacijos saugumo kokybės ir aptarnavimo greičio didinimas: įdiegiama nauja bagažo apdorojimo sistema su keturių lygių aviacijos saugumo patikra, įsigyjama naujesnės kartos keleivių ir jų bagažo tikrinimo įranga;

▪ LTOU veiklos sąnaudų mažinimas: diegiamos informacinės technologijos, kurios leis sumažinti darbo jėgos poreikį ateityje, vykdyti perimetro bei viso aerodromo stebėjimą, pagreitinti keleivių registraciją ir kt.;

▪ Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas: VNO statoma valymo įrenginių sistema, kuri leis tvarkyti žiemos metu naudojamas chemines nuledinimo medžiagas, maksimaliai siekiant surinkti visas oro uosto teritorijoje susidarančias nuotekas;

▪ Siekiant plėsti neaviacinių paslaugų pasiūlą, gerinti teikiamų neaviacinių paslaugų efektyvumo ir kokybės rodiklius, rekonstruoti keleivių terminalus visuose filialuose, plėsti komercinius plotus ir kt.;

▪ Investuojama į specialiųjų mašinų ir įrangos atnaujinimą (Transporto programa), naujų sistemų diegimą, vaizdo sistemų atnaujinimą ir kt.

2024–2027 m. LTOU numatomos vykdyti investicijos pateikiamos LTOU strateginis veiklos planas 2024-2027

8. Darbo užmokestis ir personalas

LTOU Žmogiškųjų išteklių valdymo strategijos tikslas – didinti darbuotojų įsitraukimą ir lojalumą kuriant

teigiamą darbo aplinką. Siekiant šio tikslo nustatyti tokie ilgalaikiai žmogiškųjų išteklių valdymo tikslai:

1. Aukštos darbuotojų kompetencijos dabar ir ateityje, Didelis dėmesys kritinių kompetencijų pakeičiamumui

2. Efektyvus darbuotojų poreikio užtikrinimas ir jų gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas atliekant būtinas bendrovės veiklai funkcijas;

3. Konkurencingo atlygio užtikrinimas;

4. Vadovai, gebantys visiškai valdyti esminius personalo valdymo elementus (vykdyti atrankas, nustatyti

atlygį, planuoti ugdymą ir pan.);

5. Bendrovės įvaizdis ir kultūra, įgalinantys pritraukti savo srities profesionalus.

Siekiant užtikrinti ilgalaikių tikslų žmogiškųjų išteklių srityje įgyvendinimą, atliekamos šios veiklos:

1. Vadovų bei svarbiausių organizacijai pareigybių rezervo kūrimo bei išlaikymo veiksmai;

2. Vidiniu bendrovės tinklu (intranetu) bei kitomis vidinės komunikacijos priemonėmis skatinamas didesnis darbuotojų aktyvumas ir įsitraukimas į bendrovės veiklą;

3. Stiprinamas organizacijos kaip geidžiamo darbdavio įvaizdis.

AB Lietuvos oro uostai 2023 m. Atnaujino atlygio politiką ir 2024 m. bus patvirtinti nauji atlygio nuostatai. Darbo apmokėjimo nuostatai nusako bendrovės atlygio politikos principus. Nustatant atlygį vadovaujamasi šiais principais:

▪ teisingumo – teisingai atlyginti darbuotojams už darbą;

▪ visuotinumo – bendrovės darbo apmokėjimo nuostatai taikomi visiems bendrovės darbuotojams;

▪ nediskriminavimo – bendrovės darbo apmokėjimo nuostatai taikomi visiems bendrovės darbuotojams nepaisant jų amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų;

▪ aiškumo – kiekvienas darbuotojas žino savo atlygio rėžius bei bendrovės atlygio politiką;

▪ palyginamumo – pareigybių atlygiai lyginami su Lietuvos darbo rinkos atlygiais;

▪ nuoseklumo – sprendimai dėl atlygių priimami argumentuotai ir nuosekliai, nedaromi savavališki

neargumentuoti sprendimai.

Sprendimus dėl atlygio politikos atnaujinimo ar keitimo priima bendrovės viduje įsteigtas Atlygio komitetas.

Bendrovės darbo apmokėjimo nuostatuose aptartos šios sudedamosios atlygio dalys:

• bazinis darbo užmokestis;

• kintamas darbo užmokestis;

• priemokos ir premijos;

• papildomos naudos.

Siekiame, kad bazinis darbuotojų darbo užmokestis atitiktų Lietuvos darbo rinkos situaciją, galimybė gauti kintamą darbo užmokestį skatintų darbuotojus siekti aukštų rezultatų, papildomos naudos – suteiktų galimybę rinktis pagal kiekvieno individualius poreikius.

AB Lietuvos oro uostų 2023 m. darbo užmokesčio fondas – 19,5 mln. Eur (2022 m. – 14,1 mln. Eur). 2023 m. darbo užmokesčio fondas buvo 38 proc. didesnis nei 2022 m. Darbo užmokesčio fondas 2023 m. sudarė 39,2 proc. visų bendrovės sąnaudų, 55,5 proc. veiklos sąnaudų (2022 m. atitinkamai 34,1 proc. ir 48,3 proc.).

20 LENTELĖ. Darbo užmokesčio dydžiai pagal pareigybes.

Kategorija	2021 m.		2022 m.		2023 m.
	Darbuotojų skaičius	Vidutinis mėnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis, Eur	Darbuotojų skaičius	Vidutinis mėnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis, Eur	Darbuotojų skaičius	Vidutinis mėnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis, Eur
Generalinis direktorius*	1	7 958	1	8 540	1	9 001
Aukščiausio lygmens vadovai	4	5 891	8	5 703	8	6 616
Vidurinio lygmens vadovai	22	2 965	23	3 523	25	3 943
Pirmo lygmens vadovai	25	1 635	26	1 911	26	2 195
Specialistai	110	1 980	138	2 355	159	2 541
Klientus aptarnaujantys ir operatyvinę veiklą atliekantys darbuotojai	348	1 225	395	1 333	448	1 450

* Tame skaičiuje įskaičiuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu VĮ Lietuvos oro uostų generaliniam direktoriui nustatyta mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis: 2023 m. pirmą, antrą ir trečią ketvirčiais nustatyta 50 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies kintamoji

dalis, 2022 m. pirmą ir ketvirtą ketvirčiais nustatyta 50 proc., antrą - 45 proc., trečią ketvirtį – 40 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies kintamoji

dalis. 2021 m. pirmą ketvirtį nustatyta 37,5 proc., antrą ir trečią - 35 proc., ketvirtą - 50 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies kintamoji dalis

21 LENTELĖ. Priedų ir kintamo darbo užmokesčio išmokėjimas (neatskaičius mokesčių).

	2021 m.		2022 m.		2023 m.
	Darbuotojų skaičius	Išmokėta suma, Eur	Darbuotojų skaičius	Išmokėta suma, Eur	Darbuotojų skaičius	Išmokėta suma, Eur
Priedai darbuotojams už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos	278	81 486	134	70 585	302	133 916
Kintamas darbo užmokestis darbuotojams už pasiektus veiklos rezultatus	318	171 590	444	538 954	439	636 667
Metinė kintamo atlygio dalis darbuotojams už bendrovės veiklos rezultatus	Nebuvo mokama		124	379 929	156	423 682

Metinė kintama atlygio dalis už 2020 metus dėl pandemijos įtakos 2021 metais darbuotojams mokama nebuvo. Metinė kintamo atlygio dalis už 2021 m. buvo išmokėta 2022 m. Metinė kintamojo atlygio dalis už 2022 metų rezultatus darbuotojams buvo išmokėta 2023 m.

Priedus už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą bei už papildomų užduočių atlikimą 2023 m. gavo 55,6 proc. daugiau darbuotojų ir išmokėta suma didesnė 47,3 proc. nei 2022 m. Kintamą darbo užmokestį už pasiektus veiklos rezultatus 2023 m. gavo 1,1 proc. mažiau darbuotojų, o išmokėta suma didesnė 15,4 proc. nei 2022 m. Metinė kintamo atlygio dalis už 2022 m. buvo apskaičiuota ir išmokėta 2023 m. gegužės mėnesį su balandžio mėn. atlyginimu. Metinė kintama atlygio dalis už 2023 metų rezultatus darbuotojams bus apskaičiuota ir išmokėta 2024 m. balandžio - gegužės mėnesiais. 2023 m., lyginant su 2022 metais, metinę kintamą atlygio dalį gavo 20,5 proc. daugiau darbuotojų, o išmokėta suma buvo 10,3 proc. didesnė nei 2022 m.

Iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. generalinio direktoriaus darbo užmokestis buvo nustatomas remiantis Vyriausybės nutarimu dėl Valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio. Nutarime numatyta, kad įmonės vadovo (generalinio direktoriaus) mėnesinė alga susideda iš:

• pastoviosios dalies, kuri nustatoma koeficientais, taikant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį ir atsižvelgiant į valstybės įmonės kategoriją. VĮ Lietuvos oro uostai generalinio direktoriaus nustatytas atlyginimo koeficientas buvo nustatytas 32,26. 2023 m. nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis buvo 186 Eur.

• kintamosios dalies, kuri priklauso nuo valstybės įmonės tikslų, nustatytų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Įmonės Lietuvos oro uostai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministerija VĮ Lietuvos oro uostai generaliniam direktoriui 2023 m. nustatė kintamosios dalies dydį ir kriterijus kiekvienam metų ketvirčiui.

Iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. generalinio direktoriaus mėnesinės algos kintamosios dalies kriterijai, patvirtinti LR susisiekimo ministro įsakymu pateikiami lentelėje žemiau.

Nuo 2023 rugsėjo 1 d. pasikeitus Lietuvos oro uostų teisiniam statusui iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, generalinio direktoriaus atlygį nustato LTOU valdyba, vadovaudamasi atlygio rinkos tyrimų informacija ir LR Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ 1.1–1.6 papunkčiuose nustatyta tvarka, reglamentuojančia valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymą. Nustatant pastoviąją atlygio dalį ir skiriant kintamą atlygį yra atsižvelgiama į generalinio direktoriaus veiklos vertinimo rezultatus, strateginių bendrovės tikslų ir akcininko lūkesčių įgyvendinimą.

22 LENTELĖ. Generalinio direktoriaus mėnesinės algos kintamosios dalies išmokėjimo kriterijai

Rodikliai

I ketvirtis

II ketvirtis*

III ketvirtis*

IV ketvirtis*

Kintamosios algos dalies dydis, %

Planas

Vykdymas

Kintamosios algos dalies dydis, %

Planas

Vykdymas

Kintamosios algos dalies dydis, %

Planas

Vykdymas

Kintamosios algos dalies dydis, %

Planas

Vykdymas

EBITDA pelningumas, proc.

10%

≥ 6%

39%

10%

≥ 24%

39%

10%

≥ 32%

50%

10%

≥30%

41%

Neaviacinės pajamos, tūkst. Eur

10 %

≥ 3 878

4 302

10 %

≥ 9 289

9763

10 %

≥ 15 042

15317

10 %

≥ 20 428

20567

Skrydžių skatinimo programos įgyvendinimas pagal programos gaires

20 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

20 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

20 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

20 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

Investicijų programos įgyvendinimas pagal programos gaires

10 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

10 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

10 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

10 %

Įgyvendintos sutartos programos gairės

100 proc. pasiektos gairės

* Rodiklių dydžiai nurodyti kaupiamuoju būdu nuo metų pradžios.

AB Lietuvos oro uostuose 2023 m. gruodžio 31 d. faktinių (neskaitant esančių vaiko priežiūros atostogose) darbuotojų skaičius buvo 652 ir tai yra 12,73 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu (2022 m.

- 569). 2023 m. vidutinis darbuotojų skaičius 12,11 proc. padidėjo ir siekė 631,5 (2022 m. - 555).

11 GRAFIKAS. 2023 m. faktinis darbuotojų skaičius pagal Bendrovės struktūrinius padalinius ir darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį.

2023 m. faktinis darbuotojų vyrų skaičius padidėjo 11,35 proc. (nuo 375 iki 423), moterų – 15,28 proc. (nuo 194 iki 229), proporcijos faktinių darbuotojų pasiskirstyme 2023 m. gruodžio 31 d. lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu pasikeitė 1 proc., vyrai sudaro 65 proc. faktiškai dirbančiųjų, moterys – 35 proc.

23 LENTELĖ. Faktinio darbuotojų skaičiaus palyginimas.

Filialas	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
LTOU	000	000	000
VNO	113	124	124
KUN	102	107	128
PLQ	59	68	75
Viso bendrovėje	492	569	652

Bendrovėje didžioji dalis darbuotojų yra 35 – 54 metų, 2023 m. gruodžio 31 d. šios amžiaus grupės darbuotojų iš viso buvo 52,9 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. – 56,8 proc.). Lyginant 2023 m. gruodžio 31 d. duomenis su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, 2023 m. darbuotojų daugėjo visose amžiaus grupėse.

2023 m. gruodžio 31 d. dirbančiųjų virš 10 metų darbuotojų – 29,45 proc. (2022 m. – 33,39 proc.), tuo tarpu

dirbantys iki 1 metų sudarė 20,1 proc. (2022 m. – 21,97 proc.). 13 GRAFIKAS. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą.

9. Bendrovės veiklą apibūdinantys pagrindiniai rezultatai ir finansiniai rodikliai

2023 metais pajamos, lyginant su 2022 m., augo dėl augančių keleivių ir skrydžių skaičiaus.

1 234

78

3 574

1 069

541

1 514

23 430

541

290

808

17 098

2023

34 355

2022

2021

Degalų tiekimo pajamos Kitos aviacinės pajamos Centrinės infrastruktūros pajamos Rinkliavos

15 GRAFIKAS. Neaviacinių pajamų kitimas 2021–2023 m., tūkst. Eur

Verslo klubas/Bussiness club

1 211

853

269

Renginių organizavimas

94

149

418

Reklama

599

212

390

Nuoma

5 211

15 790

14 295

Kitos pajamos

331

60

294

Kitos neaviacinės veiklos pajamos

475

530

523

Greitas aptarnavimas/Fast track

286

72

175

Automobilių stovėjimas

1 671

1 147

1 526

2023 2022 2021

Pateikiama detali informacija apie atskirų sąnaudų grupių pasiskirstymą bei pokytį per 2021–2023 m.

Kitos veiklos sąnaudos

1 382

831

965

Mažaverčio turto sąnaudos

272

346

312

Biuro išlaikymo sąnaudos

81

42

61

Operacijų sąnaudos

613

690

616

Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos

672

386

424

Konsultacinės sąnaudos

851

365

705

Turto priežiūros sąnaudos

5 426

3 259

4 149

Transporto sąnaudos

1 232

708

1 055

Mokesčių sąnaudos

1 309

1 1 945

186

Draudimo sąnaudos

423

234

285

Komunalinės sąnaudos

1 964

2 574 133

4

Ryšių palaikymo sąnaudos

71

122

102

Personalo sąnaudos

19 373

11 880

15 214

2023 2022 2021

1. Personalo išlaikymas 2023: lyginant su ankstesniais metais, bendrovės personalo išlaikymo sąnaudos išaugo 27 proc. lyginant su 2022 m. Tai darbuotojų skaičiaus augimas dėl atsistatančios bendrovės veiklos ir kintamosios atlygio dalies grąžinimas. Bendrose LTOU veiklos sąnaudose santykinė dalis sudaro 55 proc.

2. Energija ir komunalinės paslaugos: dėl įvairių energetinio taupymo sprendimų bei mažesnių įkainių, šios sąnaudos 2023 m. sumažėjo 38 proc., palyginus su 2022 m.

3. Turto priežiūra: atsižvelgiant į padidėjusias veiklos apimtis, lyginant su ankstesniais periodais, turto

priežiūros sąnaudos didėjo 31 proc., siekiant užtikrinti tinkamą infrastruktūros funkcionavimą.

4. Mokesčiai: bendrovė įtakos mokesčių sąnaudų eilutei beveik neturi. Dėl didesnės turto vertės, bendroje

mokesčių sąnaudų grupėje vietoj Valstybės turto naudojimo mokesčio atsirado dar ir turto mokestis.

5. Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos: 2023 m. šios sąnaudos išaugo 58 proc., nes 2021-2022 m. jos buvo ribojamos.

6. Transporto sąnaudos: 2023 m. transporto sąnaudos padidėjo 17 proc. dėl išaugusių veiklos apimčių.

7. Operacijų sąnaudos: 2023 m. šios sąnaudos padidėjo tik 13 proc. Pažymėtina, kad ribotos judėsenos aptarnavimo sąnaudos, kurios sudaro 80-90 proc. šios grupės sąnaudų yra apribotos sutartiniais fiksuotais įsipareigojimais.

8. Konsultacinės paslaugos: 2023 m. šios sąnaudos padidėjo 21 proc, nes daugiau lėšų skirta įvairioms verslo, teisės konsultacijoms, skirtoms dėl LTOU teisinio statuso keitimo (iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę) projektų įgyvendinimui bei perduodant dalį užduočių išorės tiekėjams (angl. Outsource).

9. Mažaverčio turto sąnaudos: šią sąnaudų dalį sudaro turto (inventoriaus) nuoma, mažavertis turtas bei

darbo drabužiai, uniformos. 2023 m. šios sąnaudos padidėjo 27 proc. dėl išaugusių veiklos apimčių.

bei mažėjančio nuotolinio darbo .

10. Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų analizė

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami AB Lietuvos oro uostų pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų kaita per 3 metus.

24 LENTELĖ. Pagrindiniai finansiniai rodikliai.

Rodiklis	Skaičiavimas	2021	2022 (koreguota FA)	2023	2022/2023 pokytis
Pajamos, tūkst. Eur	Bendros Bendrovės pajamos, įskaitant finansinės ir kitos veiklos pajamas (be turto verčių pokyčių)	29 139	44 709	60 045	34%
Aviacinės veiklos pajamos, tūkst. Eur	Visos su aviacine veikla susijusios pajamos	18 737	26 553	39 241	48%
Neaviacinės ir kitos veiklos pajamos, tūkst. Eur	Visos su neaviacine ir kita veikla susijusios pajamos	10 402	18 104	20 567	14%
Veiklos sąnaudos, tūkst. Eur	Sąnaudos, susijusios su Bendrovės valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu ir kt.	21 885	29 271	35 154	20%
Visos sąnaudos, tūkst. Eur	Visos bendrovės sąnaudos įskaitant nusidėvėjimą, finansinės veiklos sąnaudas	29 724	38 153	54 570	43%
EBITDA, tūkst. Eur	Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją	7 212	15 386	24 653	60%
EBITDA marža, proc.	Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją / [pajamos]	25%	34%	41%	7 p. p.
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	Bendrovės grynasis pelnas po mokesčių	-703	6 556	5 475	-16%
Veiklos pelningumas, proc.	Veiklos pelnas (EBIT) / pajamos	-3,6%	19%	15%	-4 p. p.
Grynasis pelningumas, proc.	Bendrovės grynasis pelnas po mokesčių / pajamos	-3,9%	15%	9%	-6 p. p.
Turto grąža, proc.	Grynasis pelnas (nuostolis) po mokesčių / turtas	-0,5%	2,8%	1,6%	-1,2 p. p.
Likvidumas, kartai	Trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai	1,4	1,9	1,5	-0,4 karto
Nuosavybės grąža, proc.	Grynasis pelnas (nuostolis) po mokesčių / nuosavas kapitalas	-0,9%	5%	3,4%	-1,6 p. p.

Turto apyvartumas, kartai	Pardavimo pajamos / turtas	0,13	0,19	0,17	-0,02 karto
Ilgalaikio turto apyvartumas, kartai	Pardavimo pajamos / ilgalaikis turtas	0,14	0,21	0,19	-0,02 karto
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis	[Ilgalaikės finansinės skolos + trumpalaikės finansinės skolos] / [nuosavas kapitalas]	30%	28%	30%	2 p. p.
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	Nuosavas kapitalas / visas turtas	0,55	0,56	0,47	-0,09 p. p.
Skolos ir EBITDA santykis*	(Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - pinigai ir pinigų ekvivalentai) / EBITDA	0,01	1,72	2,15	0,43 p. p.
Pelno mokestis, tūkst. Eur	Pelno mokestis	-49	1862	2183
Pelno dalis mokama į valstybės biudžetą, Eur	Priskaičiuota ir sumokėta pelno dalis, mokama į valstybės biudžetą, Eur	4 mln.	4,7 mln.	3,0 mln.***

* Iš įsipareigojimų iš viso sumos yra eliminuojama dotacijų susijusių su turtu suma.

** Atstačius turto nuvertėjimo rezultatus.

*** Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. LTOU tapus AB, bus skaičiuojami ir mokami dividendai.

2023 m. Bendrovės finansiniai rodikliai lyginant su 2022 m. gerėjo. Pajamos augo 34 proc. arba 15,3 mln. Eur. Tiek aviacinių, tiek neaviacinių pajamų įtaką augimui darė išaugę skrydžių bei keleivių srautai. Atitinkamai išaugo ir veiklos sąnaudos (20 proc.). Kadangi pajamų augimas buvo didesnis nei veiklos sąnaudų, LTOU EBITDA taip pat augo 60 proc. 2023 m. bendrovė baigė pelningai – uždirbo 5,5 mln. Eur pelno.

11. Metinė pajamų ir išlaidų apžvalga dėl ribotos judėsenos ir neįgalių keleivių aptarnavimo

Vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru 8 straipsnio 6 dalimi, AB Lietuvos oro uostai atliko ribotos judėsenos asmenų surinkto mokesčio ir su šia pagalba susijusių išlaidų apžvalgą.

Specialus mokestis pagalbos finansavimui yra taikomas visiems VNO oro vežėjams ir yra mokamas už kiekvieną išvykstantį ir atvykstantį keleivį, išskyrus keleivius, keliaujančius tranzitu ir vaikus iki dvejų metų amžiaus.

Oro vežėjai, iš / į VNO vykdantys reguliarius skrydžius ir / ar turintys galiojančias aviacinių paslaugų sutartis su oro uostu, rinkliavas kas mėnesį moka tiesiogiai oro uostui pagal sąskaitą, išrašytą remiantis operatyvinio valdymo grupės, apskaitos skyriui pateiktais įvykdytų skrydžių duomenimis.

Lietuvos oro uostai savo apskaitoje yra atskyrę savo veiklas, tarp jų veiką, susijusią su pagalba neįgaliems asmenims ir ribotos judėsenos asmenims (toliau – RJA). Apskaitoje yra atskirtos sąskaitos: pajamos ir išlaidos nuo kitų veiklų pajamų ir išlaidų sąskaitų. 2023 m. LTOU gauta 1 647,4 tūkst. Eur pajamų už veiklą, susijusią su pagalba neįgaliems asmenims ir ribotos judėsenos asmenims.

Vadovaujantis generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 13 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1R-9 AB Lietuvos oro uostai

vykdydami savo veiklą Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose (toliau – Oro uostai) teikia aviacines ir

neaviacines paslaugas (toliau – Paslauga), patiria išlaidas, susijusias su Paslaugų teikimu ir jų gerinimu. Siekiant atskirti Oro uostuose bei jų padaliniuose teiktų paslaugų pajamas ir sąnaudas LTOU Apskaitos sistemoje nurodoma Paslauga, žymima veiklos kodu, bei struktūrinis padalinys, žymimas padalinio kodu. Kiekvienai paslaugai turi būti sistemingas, aiškus ir skaidrus pajamų ir sąnaudų priskyrimas, kuris leidžia nustatyti Oro uosto Paslaugų įkainius, stebėti Paslaugų pelningumus, efektyvinti veiklą. Pajamų ir sąnaudų priskyrimo Paslaugoms metodai:

Tiesioginis priskyrimas – padalinio ir veiklos kodo priskyrimas atliekamas pateikiant dokumentus (sąskaitas faktūras (SF), pažymas apie sąnaudų priskyrimą bei paskirstymą ir pan.) apskaitos skyriui.

Netiesioginis priskyrimas – paskirstomos netiesioginės sąnaudos pagal „atrastą ryšį“, t. y. nešiklius (angl. cost drivers) tarp Paslaugos ir sąnaudų išlaikant objektyvumo, priežastingumo, pastovumo, skaidrumo principus.

Ši tvarka numato tiesioginio pajamų ir sąnaudų priskyrimo principus bei netiesioginio sąnaudų priskyrimo Paslaugoms principus vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO’s Policies on Charges for Airports and Air Navigation Services, Doc. No. 9082) rekomendacijomis dėl Oro uostų mokesčių nustatymo, įskaitant mokesčių susiejimo su išlaidomis principus.

Kiekvienai paslaugai priskiriamos tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos:

𝑃𝑎𝑠𝑙𝑎𝑢𝑔𝑎 = 𝑇𝑆 + ∑(𝑁𝑆𝑛 ∗ 𝑁)

S – oro uosto sąnaudos, patiriamos teikiant atitinkamą Paslaugą, ir investicijų nusidėvėjimas, susijęs su

paslaugos teikimu ir jos gerinimu

TS – tiesiogiai priskirtos sąnaudos apskaitos sistemoje

NS – netiesioginės sąnaudos, priskirtos kaštų centrams

n – kaštų centras, paskirstomas RJA ir kitoms veikloms: ADMIN

N – nešiklis

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiame detalią informaciją dėl patirtų sąnaudų, susijusių su Vilniaus oro uoste ribotos judėsenos asmenų ir asmenų su negalia aptarnavimu.

25 LENTELĖ. Ribotos judėsenos ir neįgalių keleivių aptarnavimo VNO pajamos ir sąnaudos per 2023 m.

Išlaidų rūšis	Tiesioginės sąnaudos	Netiesioginės sąnaudos	Iš viso
IT sąnaudos		2 789,4	2 789,4
Biuro išlaikymo sąnaudos		1 897,54	1 897,54
Darbo priemonės ir mažavertis inventorius		6 968,5	6 968,5
Išlaidos personalui	800,00	376 086,23	376 886,23
Kitos veiklos sąnaudos		9 523,99	9 523,99
Mokesčių sąnaudos		31 313,23	31 313,23
Operatyvinės veiklos sąnaudos	579 824,8	94 990,25	674 815,05
Perkamos paslaugos		44 409,45	44 409,45
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos		36 829,55	36 829,55
Nusidėvėjimas	520,54	48 623,99	49 144,53
Pelno mokesčiai		54 155,3	54 155,3
Turto vertės pokyčių sąnaudos		68 413,96	68 413,96
Sąnaudos iš viso	581 145,34	776 001,39	1 357 146,73
Pajamos	1 647 360,17		1 647 360,17
Pelnas (nuostolis)			290 213,44

Ribotos judėsenos ir neįgalių keleivių aptarnavimo paslaugas VNO perka iš išorės pagal sutartyje numatytas fiksuotas mėnesio įmokas. Tuo tarpu rinkliava apskaičiuojama remiantis planuojamas keleivių srautais ir oro uosto generalinio direktoriaus patvirtinta šios rinkliavos nustatymo metodika. 2023 m. RJA veikloje buvo gautas 290,2 tūkst. Eur pelnas. Kadangi paslaugos teikimo mokestis Metodika užtikrina, kad ilguoju laikotarpiu oro uostas negali uždirbti pelno ar patirti nuostolio iš šios veiklos, visas šios veiklos rezultatas bus perkeltas į ateinančių kelerių metų laikotarpių rinkliavos skaičiavimą.

12.Bendrovės veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

12.1. Materialiniai resursai, infrastruktūra

Bendrovės materialiniai resursai, kurie naudojami tikslų bei uždavinių įgyvendinimui, yra Bendrovės ilgalaikis turtas, kurį sudaro nematerialus turtas ir materialus turtas: žemė, pastatai ir statiniai, transporto priemonės, mašinos ir įrengimai, investicinis turtas, kitas turtas. LTOU ilgalaikis materialus turtas 2023 m. sudarė 92 proc. viso Bendrovės valdomo ilgalaikio turto vertės.

Pagrindinę LTOU valdomo ilgalaikio turto dalį sudaro žemės sklypai, terminalai, aerodromo statiniai, administracinės patalpos bei automobilių stovėjimo aikštelės. Oro uostų infrastruktūros pajėgumai ir esami ištekliai detalizuoti toliau esančioje lentelėje.

26 LENTELĖ. LTOU infrastruktūros pajėgumai ir esami ištekliai

Pajėgumai	Matavimo vnt.	VNO	KUN	PLQ
Kilimo ir tūpimo takų skaičius	vnt.	1	1	1
Kilimo ir tūpimo takų bendras plotas	m2	000 000	000 600	119 600
Perono bendras plotas	m2	365 298	229 950	179 600
Orlaivių aikštelių skaičius	vnt.	54	24	15
Keleivių terminalų bendras plotas	m2	34 742	7 327	4710
Administracinės paskirties pastatų bendras plotas	m2	1 500	6 314	392*
Maksimalių KTT vykdomų operacijų skaičius	operacijos/val.	26	18	12
Terminalų metinis pajėgumas	mln. keleivių/m.	3,5	0,8	0,33
Registracijos stalų skaičius	vnt.	28	8	6
Laipinimo vartų skaičius	vnt.	10	4	4
Patikros linijų skaičius	vnt.	8	4	2
Patikros pralaidumas	keleivių/val.	1050	540	208
Bagažo transportavimo ir patikrinimo sistemos pajėgumas	vnt./val.	900	720	120
Atvykimo bagažo konvejerių atidavimo skaičius	vnt.	4	1	2
Atvykimo bagažo konvejerių sistemos pajėgumas	vnt./val.	1 080	1 200	2x120
Trumpalaikio, ilgalaikio ir komercinio parkavimo vietų skaičius (įvertinus konkuruojančias įmones)	vnt.	1830+ 1848**	1440 + 300**	582
Patikėjimo teise valdomi žemės sklypai	vnt.	6	2	2
Patikėjimo teise valdomi žemės sklypai	ha	343,2	437,4	161,9

* PLQ administracinės patalpos yra keleivių terminalo pastate

** Su aplinkiniais konkurentais

Atsižvelgiant į planuojamą bei vykdomą oro uostų infrastruktūros plėtrą bei kintančius keleivių poreikius ir įpročius, o taip pat konkurentų veiklą ir griežtėjančius oro uostų veiklą reguliuojančių institucijų reikalavimus, buvo vykdomi kai kurių esminių technologijų plėtros projektai(išvykstančio bagažo valdymo sistema VNO, EDS įrenginiai, C3 įrenginiai su dėžučių gražinimo konvejeriais) šios sistemos leis užtikrinti suinteresuotų šalių poreikius, atlieps lūkesčius ir išplės teikiamų paslaugų galimybes. Planavimo ir vykdymo stadijoje esantys inovatyvūs technologiniai sprendimai leis pasiūlyti naujas paslaugas (pvz. savarankiška bagažo atidavimo sistema VNO ir KUN) keleiviams bei prisidės prie tinkamo strateginių LTOU tikslų įgyvendinimo.

Šuo metu yra įgyvendinama VNO oro uosto rekonstrukcijos programa. Esama infrastruktūra nepritaikyta dabartiniam keleivių srautui ir netenkina minimalių keleivių patirties rodiklių, kurie yra kritiniai, siekiant išplėsti Lietuvos pasiekiamumo žemėlapį pritraukiant naujas aviakompanijas bei naujas kryptis ir išlaikyti keleivių prieaugio galimybes. Taip pat, sugriežtėjus saugos reikalavimams, yra būtina atnaujinti bagažo transportavimo ir jo patikros sistemas, kurios netelpa dabartinio terminalo patalpose. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas esamos situacijos Vilniaus oro uoste palyginimas su International Air Transport Association (IATA) kokybės standartu.

27 LENTELĖ. VNO pralaidumo ribos

Indikatoriai	Esama situacija	IATA kokybės standartas	Siekiama reikšmė
Registracijos stalai (vienetais)	28	30	35
Aviacijos saugumo ir aptarnavimo plotas (kv. m/ asmeniui)	0,65	1,00	1,20
Patikros linijos (vienetai)	8	-	7 (14*)
Pasų kontrolė ir išvykimo aptarnavimo zona (kv. m/ asmeniui)	0,89	1,00	1,05
Pasų kontrolė ir atvykimo aptarnavimo zona (kv. m/ asmeniui)	0,54	1,00	1,15
Bagažo transportavimo ir patikrinimo sistemos pajėgumas (vnt./val.)	900	1427	2400
Orlaivių stovėjimo aikštelės didesniems orlaiviams (vienetai)	28	-	36
Įlaipinimo / išlaipinimo rankovė (vienetai)	6	-	7

* Pirmu etapu diegiamos 7 linijos, bet sukuriamas plotas 14 linijų (linijų skaičius didinamas pagal augantį keleivių skaičių).

Po rekonstrukcijos programos įgyvendinimo bus pasiekti IATA kokybės standartai bei užtikrintas būtinas infrastruktūros pralaidumas piko metu.

12.2 Žmogiškieji ištekliai

Svarbiausių kompetencijų užtikrinimas:

• Įgyvendintas kritinių pareigybių įvertinimo projektas, kuris leido identifikuoti aviacijos sektoriuje ir veiklos tęstinumui būtinas kritines pareigybes ir kompetencijas. Tolimesnėje projekto eigoje bus sukurta sistema, kuri taps pagrindu organizacijos kritinių pareigybių ir kompetencijų pamainumą ir užtikrinimą.

• Operatyvinę veiklą vykdančių darbuotojų ugdymas paremtas praktika;

• Darbuotojų įsitraukimo išlaikymas ir didinimas:

• palaikoma nuolatinė komunikacija su darbuotojais apie priimamus sprendimus bei planuojamus pokyčius;

• didelis dėmesys skiriamas darbuotojų įsitraukimo ir motyvacijos palaikymui: organizuojami renginiai, siekiant

stiprinti komandos jausmą; organizuojami vidurinės ir aukščiausios grandies vadovų susitikimai, siekiant išsigryninti

tobulintinas sritis žmogiškųjų išteklių valdymo srityje; organizuojami mokymai, skirti darbuotojų emocinei sveikatai

stiprinti.

• 2023 metais atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, išsigrynintos tobulintinos sritys bei pradėti įgyvendinti darbuotojų įsitraukimo didinimo veiksmai- atlygio vystymo politikos atnaujinimas bei vidinės karjeros skatinimas.

Siekiant įgalinti darbuotojus, stiprinamas jų dalyvavimas Bendrovės valdyme: suteikiamos didesnės atsakomybės LTOU veiklos procesuose, biudžeto valdyme, jie įtraukiami į svarbių sprendimų priėmimą.

2023 metais buvo įgyvendinti LTOU organizacinės struktūros pokyčiai, siekiant efektyvinti Bendrovės valdymą, užtikrinti veiklos tęstinumą, atsižvelgiant į veiklos apimčių sugrįžimą ir siekiant užtikrinti strateginių projektų įgyvendinimą.

Nuo 2023 m. kovo 15 d. buvo įgyvendinti tokie LTOU organizacinės struktūros pakeitimai:

Buvo panaikintas Operacijų ir infrastruktūros departamentas: įsteigti Operacijų departamentas ir Plėtros departamentas. Pokytis buvo įgyvendintas padidėjus projektų skaičiui bei siekiant užtikrinti efektyvią infrastruktūros bei projektų valdymo sričių veiklą.

Operacijų departamentui buvo priskirti Vilniaus, Kauno ir Palangos filialai.

Plėtros departamentui buvo priskirti Technologijų palaikymo skyrius, Technologijų vystymo skyrius, Projektų

valdymo skyrius. Įsteigtas Aplinkosaugos skyrius.

Komercijos departamente buvo panaikintas Nekilnojamojo turto valdymo skyrius ir įsteigtas Nekilnojamojo turto plėtros skyrius į kurį iš Komercijos departamento direktoriaus pavaldumo perkelti komercijos projekto vadovų etatai. Nekilnojamojo turto plėtros skyriaus funkcijos buvo sukoncentruotos tik į nekilnojamojo turto įveiklinimą, plėtrą, administravimą bei santykių su nuomos partneriais valdymą.

2023 m. rugsėjo 1 d. buvo patvirtinta akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų valdymo struktūra.

13. Aplinkos veiksnių analizė – rizikos ir jų valdymas

LTOU vadovybė yra atsakinga už veiksmingą rizikos valdymo sistemą ir padeda jai esminius pagrindus komunikuodama bei nustatydama LTOU strategiją ir tikslus. Rizikos valdymo sistemos tikslas – laiku nustatyti įvykius ir pokyčius, kurie gali turėti neigiamos įtakos strateginių ir veiklos tikslų pasiekimui, ir parengti tinkamas atsakomąsias priemones. Jame atsižvelgiama į visus verslo veiklos aspektus – ekonominius, ekologinius ir socialinius. Rizikos valdymo politika reglamentuoja bendruosius rizikos valdymo principus LTOU bei funkcijų vykdytojų, dalyvaujančių rizikos valdyme, užduotis ir atsakomybę. LTOU pasirinko taikyti „trijų gynybos linijų“ (angl. three lines of defence) modelį, kuris aiškiai apibrėžia atsakomybes už rizikos valdymą ir kontrolę. Rizikų valdymo modelis parengtas taikant tinkamiausius principus ir geriausias rizikų valdymo praktikas vadovaujantis ISO 31000:2018 (angl. Risk management – Principles and guidelines), bei COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission ) sistema kuri apibrėžiamas kaip kultūra, galimybės ir praktika, integruota su strategijos nustatymu ir veiklos rezultatais, kuriais organizacija remiasi valdydama rizikas kurdama, išsaugodama ir realizuodama vertę ir kuriame žymiai daugiau dėmesio yra skiriama būtent LTOU rizikos valdymo procesui nagrinėti. Šis modelis išskiria penkis vidaus kontrolės vertinimo elementus:

• Vadovavimas ir kultūra

• Strategija ir tikslų kėlimas

• Veikla

• Rezultatų stebėsena ir peržiūra

• Komunikacija ir atskaitomybė

Rizikos valdymo procesą sudaro šie žingsniai:

• Rizikos nustatymas

• Rizikos įvertinimas

• Rizikos valdymo plano parengimas

• Rizikos stebėjimas.

Pagrindinės (10 didžiausių) LTOU rizikos pateikiamos rizikų valdymo žemėlapyje:

28 LENTELĖ. Rizikų mažinimo priemonės

Veiklos sritis	Rizika	Paaiškinimas	Esamos kontrolės / rizikos mažinimo priemonės	Numatomos rizikos mažinimo priemonės	Rizikos lygis (galutinis)
Finansų valdymas	Energetikos išteklių rinkos nestabilumas	Dėl geopolitinių nestabilumų didelis energetinių išteklių kainų nestabilumas įtakoja Bendrovės finansinių srautų nesuvaldymą, biudžeto nevykdymą įtakojantį investicijas. Strateginis tikslas: Vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą Rodiklis: Energetinio efektyvumo rodiklis	LTOU - Komunalinių, energetinių išlaidų kontrolė: elektra, dujos.	Saulės elektrinių su kaupikliais plėtra 2024 m. Samdomi konsultantai įvertinti kaip būtu galima sutaupyti šilumos suvartojimą	15
Finansų valdymas	Biudžeto nevykdymas	Dėl netinkamai sudarytų planų ir jų stebėsenos neužtikrinamas finansinių planų vykdymas įtakoja Bendrovės rezultatus, likvidumą, infrastuktūros vystymą. Strateginis tikslas: Vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą Rodikliai: EBITDA marža	1. Mėnesinių ataskaitų: - rengimas / aptarimas / veiksmų planavimas. 2. IT įrankių diegimas finansinių rodiklių kontrolei (PowerBI) 3. Finansinės ataskaitos (ketvirtinės) 4. Ataskaitos suinteresuotoms šalims (akcininkas, VKC ir kt.)	Biudžetavimo sistemos atnaujinimas. Mėnesinių prognozių sudarymas remiantis biudžeto savininko duomenimis. Biudžeto valdymo ir pokyčių proceso atnaujinimas	12
Finansų valdymas	Kredito rizika	Dėl tinkamai neįvertintų kredito rizikų negaunamos pajamos, atsiranda apyvartinių lėšų	1. Pinigų srautų kontrolė 2. Veiksmai, pagal parengtą skolų valdymo procesą	Kreditų rizikos politikos sukūrimas,	12

		trūkumas, beviltiškų skolų augimas	3. Skolų išieškojimo paslaugos užtikrinimas	tvirtinimas ir įgyvendinimas
Klientų aptarnavimas (kokybė)	Dėl teisinio ginčo užsitęsia nuomos konkursai	Dėl netinkamai paruoštų konkursinių sąlygų vykstantys teisiniai ginčai užtęsia nuomos konkursus negaunamos pajamos, įtakoja reputaciją.	1. Konsultacijos su teisės skyriumi rengiant konkurso sąlygas 2. Konsultacijos su rinkos dalyviais prieš skelbiant konkursą		12
Klientų aptarnavimas (kokybė)	Nekokybiškas keleivius aptarnaujančių organizacijų keleivių aptarnavimas	Dėl netinkamų susitarimų su partneriais nekokybiškas keleivių aptarnavimas įtakoja reputaciją, NPS rodiklio kritimą.	1. SLA susitarimai 2. BS susitarimai	SLA patvirtinimas LTOU SLA susitarimai su GH Išgryninti rodiklius SLA rodiklius ir stebėsena	12
Žmogiškieji ištekliai ir darbų sauga	Kritinių pareigybių praradimas	Dėl netinkamo kritinių pareigybių parengimo proceso (netinkamai planuojamas naujų specialistų poreikis, trūksta instruktorių) susidaro kritinių pareigybių trūkumas mažinantis oro uosto keleivių srauto pralaidumą ir uždarbio iš papildomų paslaugų galimybę Strateginis tikslas: Veikti vieningai ir ambicingai valdant skirtingas partnerystesRodiklis: Darbuotojų įsitraukimo indeksas	1. Vieninga atlygio sistema. 2. Kasmetinė atlygio peržiūra. 3. Aiškus adaptacijos procesas. 4. Vidinės karjeros skatinimas (informacijos sklaida apie laisvas pozicijas). 5. Kritinių pareigybių ugdymo plano parengimas ir vykdymas pamainumo užtikrinimui. 6. Atrankos proceso efektyvinimas. 7. Pareigybių pervertinimas	1. Talentų valdymo programa 2. Atrankos proceso efektyvinimas	12
Projektų įgyvendinimas ir vystymas	Strateginių projektų vėlavimas	Dėl netinkamų finansavimo planų, darbuotojų stokos, rangovų vėlavimų, teisinių ginčų strateginių projektų vėlavimas lemia finansinius nuostolius, reputacijos praradimą, biudžeto nesuvaldymą.	1. IK sprendimai 2. Finansavimo šaltinių paieška/užsitikrinimas 3. MP parengimas ir suderinimas su SM 4. Personalo atranka	Komandos papildymas. Dalies kompetencijų samdymas iš išorės	12
Infrastruktūros ir operacijų valdymas	T4 terminalas - vėlavimas	Dėl netinkamo finansavimo, darbuotojų stokos, rangovų įsipareigojimų nesilaikymų vėluojantis T4 terminalas Strateginių projektų neigiami pokyčiai (laikas/biudžetas/apimtis)	1. Projekto monitoringas, kontrolė, investicijų peržiūra ir atnaujinimai 2. Statuso pristatymas IK kas mėnesį 3. Susijusių projektų stebėsena	per DPS ar kitas alternatyvas numatyti galimybę įvykdyti greitus būtinus pirkimui nenumatytiems darbams atlikti	12

Pardavimai ir rinkodara	Sumažėjęs keleivių skaičius	Dėl skrydžių netinkamos pasiūlos tenkinant klientų poreikis ir/ ar konkuruojantiems oro uostams išplėtus skrydžių pasiūlą sumažėja LOU keleivių skaičius. Strateginis tikslas: Būti atvirais ir nešališkais kuriant patrauklią aplinką verslui Rodiklis: Keleivių sk.	1. Finansinės - nuolat (kas kiek laiko) peržiūrimos skatinimo programos, finansavimo skatinimo paieška (Oro bendrovės veiklos skatinimo valdymo procesas) 2. Naujas terminalas, infrastruktūros atnaujinimai 3. Rinkodarinės priemonės krypčių populiarinimui. 4. Bendradarbiavimas su organizacijomis skatinančiomis atvykstantįjį turizmą.		9
Infrastruktūros ir operacijų valdymas	Reikšmingo partnerio pasitraukimas	Dėl tinkamų sąlygų neužtikrinimo reikšmingo partnerio pasitraukimas įtakoja oro uosto veiklos užtikrinimą, operacijų ribojimą / stabdymą, keleivių nepasitenkinimą, finansinius nuostolius, poveikį reputacijai.	Reikšmingi partneriai - nuomininkai, infrastruktūros/paslaugų valdytojai (kuro bazės, degalų tiekimas, kritinių sistemų outsource).	Registro sudarymas, atsarginių planų parengimas, periodinis monitoringas. Sutarčių analizė	9

Rizikų valdymas 2023 m. buvo vykdomas vadovaujantis nustatytu rizikų valdymo planu, stebint nustatytus organizacijos rodiklius. Identifikuotos silpnosios vietos, parengtas planas rizikų valdymo sistemos pokyčiams, siekiant auginti organizacijos brandą rizikų valdymo srityje. Tvarumo rizikos ir jų valdymas yra apibrėžtos tvarumo ataskaitoje 15.1.6 skyriuje, o finansinės rizikos bei jų valdymas yra aprašytas finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22 skyriuje.

14. Svarbūs įvykiai po finansinių metų AVIACINĖ VEIKLA

Dėl geopolitinių ir makroekonominių iššūkių Rytų Europos oro uostų popandeminis atsistatymas kiek lėtesnis nei visoje Europoje vyraujantis. Atsižvelgiant į tai, yra numatyti pagrindiniai uždaviniai, siekiant pilnai atkurti susisiekimą Lietuvos oro uostuose, orientuojantis į tradicinių oro bendrovių pasiūlos apimčių grąžinimą ir žemų kaštų oro linijų aviacinės veiklos išlaikymą:

• Strategiškai svarbių krypčių atkūrimas, naujų krypčių pritraukimas, jų vystymas ir išlaikymas. Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimas, siekiant užtikrinti tiesioginį susisiekimą (skrydžius) tarp Lietuvos ir pagrindinių finansų bei turizmo centrų Europoje. Palankios Lietuvos investicinės, tarptautinės prekybos ir atvykstamojo turizmo aplinkos formavimas. 2024 m. planuojama pasiekti 97 proc. keleivių srauto, kuris buvo 2019 m.;

• Aviacinių pajamų, kurios padengtų Bendrovės pastovius ir veiklai vykdyti būtinus kintamus kaštus, augimo užtikrinimas. Augantis skrydžių ir keleivių skaičius užtikrins didesnę visų civilinės aviacijos srityje veikiančių ūkio subjektų paslaugų paklausą ir, atitinkamai, šių subjektų gautinas pajamas. Planuojama, jog 2024 m. aviacinės pajamos augs apie 3 proc., lyginant su 2023 m.

• Papildomas finansavimas, skrydžių skatinimo portfelio didinimas. Šiam tikslui pasiekti galėtų būti naudojamos jau taikomos skatinimo programos ir mechanizmai bei, atsižvelgiant į LR ir ES reguliavimą, pritaikomi nauji mechanizmai, taip pat partnerių parama. Papildomas finansavimas yra gyvybiškai svarbus,

siekiant paskatinti oro bendroves atidaryti ir vystyti strategiškai svarbias kryptis. AB Lietuvos oro uostai šias priemones vystytų ir pritaikytų bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotomis šalimis: „Investuok Lietuvoje“,

„Keliauk Lietuvoje“, LR Susisiekimo ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, GO Vilnius, Kaunas IN, Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija ir kt. organizacijomis.

Šiuos mechanizmus sėkmingai pritaikius, tikėtina, jog bus išlaikytas nuoseklus keleivių srauto augimas ir pasiūlos užtikrinimas, kuris sąlygotų pilną atsistatymą į 2019 m. lygį. Tai svarbi investicija į šalies ekonomikos pilną atsistatymą ir vystymą, kadangi aviacijos sektorius daro tiesioginę įtaką Lietuvos ekonomikai. Ypač tiesioginėms užsienio investicijoms, turizmo, gamybos (eksporto) sektoriams bei tarptautinėms verslo galimybės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

EBITDA LYGIO IŠLAIKYMAS 2024 m.

• Siekiama tvaraus veiklos tęstinumo išlaikant oro uostų konkurencingumą;

• EBITDA augimas svarbus tam, kad būtų užtikrintas finansinis pajėgumas investicijų ir veiklos finansavimui, ilgalaikė grąža akcininkui;

• Finansinis LTOU pajėgumas yra dar augimo fazėje ir nėra pilnai sugrįžęs į 2019 m. lygį, todėl būtinas valstybės palaikymas ir papildomas finansavimas, projektinis finansavimas, pasinaudojimas institucinių bankų paskolomis.

15. Tvarumas

15.1. Bendroji informacija

Ši Lietuvos oro uostų (toliau – bendrovė; LTOU), veikianti Lietuvoje adresu Rodūnios kel. 10A, LT-02189 Vilnius, tvarumo ataskaita, skelbiama yra teikiama už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d.

LTOU tvarumo ataskaita yra kasmetinė bendrovės veiklos ir pasiekimų apžvalga aplinkosaugos, socialinėje ir valdymo (angl. ESG) srityse. Ataskaita parengta pagal Pasaulinės atskaitingumo inciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) standartus ir taip pat atsižvelgta į naujai patvirtintus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Tvarumo ataskaita yra dalis 2023 m. LTOU mexxxxx xxxxxxxxx.

Bendrovės metinį pranešimą kartu su tvarumo ataskaita pirmiausia tvirtina valdyba, tuomet ji teikiama tvirtinti akcininkui. Metinį pranešimą nepriklausomas auditorius peržiūri. Ši ataskaita yra parengta konsultuojantis su išoriniais ekspertais, joje pateikiami geriausi ataskaitos paskelbimo prieinami duomenys.

Ataskaitoje pateikiama informacija atitinka Lietuvos Respublikos socialinės atsakomybės ataskaitai keliamus reikalavimus ir Europos Komisijos Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires. Tvarumo ataskaitoje pristatome savo indėlį siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals) bei laikantis Pasaulio susitarimo (angl. Global Compact) principų.

Kontaktai pasiteiravimui dėl tvarumo ataskaitos turinio ir LTOU tvarumo veiklų: Komunikacijos ir tvarumo projektų vadovė: Beatričė Skardžė, x.xxxxxxx@xxxx.xx

15.1.1. Metų apžvalga

Įgyvendinti projektai*:

• Atlikta suinteresuotų šalių apklausa bei dvejopo reikšmingumo vertinimas;

• Parengtas detalus NET ZERO strategijos įgyvendinimo planas iki 2030 m.;

• Įgyvendintas darbuotojų edukacinis projektas „Žingsniu į priekį”;

• Pastatyta pirmoji Baltijos šalyse automatizuota orlaivių nuledinimo skysčio nuotekų perdirbimo gamykla;

• Įdiegtas papildomas vidinis korupcijos, priekabiavimo ir pan. veiklos pranešimų kanalas „Išsklaidykime debesis”;

• Pasodinta daugiau nei 600 vnt. medžių darbuotojams gimtadienio proga;

• Įkurta darbuotojus vienijanti tvarumo entuziastų grupę;

• Atnaujintas automobilių parkas: 7 elektriniai, 4 hibridiniai lengvieji ir 8 hibridiniai visureigiai automobiliai;

• Dalyvavome DUOday dienoje, skirtoje darbuotojų su negalia integracijai į darbo rinką;

• Suorganizuotas renginys, skirtas žmonių su negalia poreikių išsiaiškinimui. Sudalyvavo atstovai iš daugiau nei 20 skirtingų organizacijų;

• Atnaujintos triukšmo monitoringo stotys Kauno ir Palangos oro uostuose.

*įgyvendinome ir daugiau projektų, apie juos plačiau rasite ataskaitoje.

Apdovanojimai:

• Konkurse „Už darnią plėtrą“ geriausiu Lietuvos „Ateities projektu" pripažintas statomas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas;

• Didžiųjų įmonių kategorijoje laimėtas „Įvairovę skatinanti darbovietė 2023” titulas, Nacionalinio atsakingo

verslo apdovanojimai.

2023 metais didelį dėmesį skyrėme darbuotojų edukacijai apie tvarumą ir įgyvendinome du su tuo susijusius

projektus:

1. Projektas „Žingsniu į priekį”.

Darbuotojų edukacijai apie tvarumą pasitelkėme pačių sugalvotą „Žingsniu į priekį” projektą, kurio pagrindinė mintis buvo – kiekvieną mėnesį dedikuoti vis kitai tvarumo temai, o tikslas - darbuotojus iš arčiau supažindinti su LTOU tvarumo temomis ir vis labiau į jas įtraukti. Turėjome žiedinės ekonomikos, ŠESD emisijų mažinimo, įvairovės, darbuotojų sveikatos bei kitus teminius mėnesius.

Kiekvieną teminį mėnesį:

- Vykdavo „Pokalbis su arbata” - kviesdavome kolegę ar kolegą plačiau papasakoti apie to mėnesio temą: bendrai supažindinti su pagrindiniais temos terminais, kas vyksta rinkoje, ką darome mes bei kokie bendrovės planai ir tikslai;

- Kviesdavome svečią, kuris galėtų įnešti įvairesnių temos kampų, pvz. ŠESD emisijų mažinimo mėnesį turėjome paskaitą apie eko-vairavimą;

- Skelbdavome edukacinį turinį darbuotojams skirtuose ekranuose, vidiniame intranete ar viešuose oro uostų

ekranuose;

- Kitos priemonės.

Tai buvo interaktyvesnis ir patrauklesnis būdas darbuotojus supažindinti plačiau su bendrovės tvarumo

temomis.

2. Tvarios gimtadienio dovanos.

2023 metais kiekvienam darbuotojui gimtadienio proga padovanojome po pasodintą medį ir tai patvirtinantį sertifikatą (sertifikatas buvo išsiųstas kiekvienam darbuotojui asmeniškai į elektroninio pašto dėžutę).

Drauge su Xxxxxxxxxxxx.xx, Nacionalinis neliečiamojo miško paramos fondas ir kitomis įmonėmis praeitų metų pavasarį pasodinome 14 000 pušų, eglių ir beržo sodinukų, kurie niekada nebus kertami ar kitaip naudojami komercijai. Daugiau nei 600 vnt. medžių buvo skirti būtent oro uostams.