KONSULTANTO VEIKLOS SUDERINIMO SU PAGRINDINĖMIS PAREIGOMIS, VEIKLOS FINANSAVIMO IR DARBO
PROJEKTAS „PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA (II ETAPAS)“
SFMIS NR. VP1-2.2.-ŠMM-02-V-01-009
KONSULTANTO VEIKLOS SUDERINIMO SU PAGRINDINĖMIS PAREIGOMIS, VEIKLOS FINANSAVIMO IR DARBO
APMOKĖJIMO REKOMENDACIJŲ PROJEKTAS
Parengė: VšĮ „MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS“
ekspertų grupė
2014 m.
Vilnius
TURINYS
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 3
II SKYRIUS KONSULTANTŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO IR APMOKĖJIMO TEISINIS PAGRINDAS 3
III SKYRIUS TEISINĖS GALIMYBĖS DERINTI KONSULTAVIMĄ SU PAGRINDINIU KONSULTANTO DARBU 5
IV SKYRIUS ŠVIETIMO KONSULTAVIMAS PAGAL DARBO SUTARTĮ 7
V SKYRIUS ŠVIETIMO KONSULTAVIMAS PAGAL ATLYGINTINŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SUTARTĮ 8
VI SKYRIUS ŠVIETIMO KONSULTAVIMAS TAIKANT ĮDARBINIMO PER LAIKINOJO ĮDARBINIMO ĮMONES MODELĮ 10
VII SKYRIUS ŠVIETIMO KONSULTAVIMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES PAGRINDU 11
VIII SKYRIUS PASIŪLYMAI DĖL TEISĖS AKTŲ TOBULINIMO 11
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Švietimo konsultanto veiklos suderinimo su pagrindinėmis pareigomis, veiklos finansavimo ir darbo apmokėjimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) paskirtis – įvardyti galimas teisėtas švietimo konsultanto (toliau – konsultantas) veiklos derinimo su pagrindinėmis pareigomis formas, jų įgyvendinimo atvejus, veiklos finansavimo ir darbo apmokėjimo ypatumus.
2. Rekomendacijos skirtos konsultantams, jų darbdaviams ir švietimo konsultavimo pagalbą ketinantiems įsigyti asm.enims.
3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme ir švietimo konsultantų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
KONSULTANTŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO IR APMOKĖJIMO TEISINIS PAGRINDAS
4. Konsultavimas gali būti organizuojamas darbo teisinių santykių (Rekomendacijų IV skyrius) arba atlygintinų paslaugų teikimo civilinių teisinių santykių pagrindu (V skyrius). Galimas konsultanto įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones (VI skyrius) arba švietimo įstaigoms tarpusavyje bendradarbiaujant pagal jungtinės veiklos sutartį (VII skyrius). Kiekvieną konsultavimo organizavimo formą pasirenka patys konsultavimo teisinių santykių dalyviai.
5. Paslaugų teikimo civiliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo darbo teisinių santykių ir labiau atitinka konsultanto ir kliento santykių prigimtį (žr. Rekomendacijų 6 punkte nurodytus skirtumus), todėl konsultantų pasitelkimas pagal paslaugų teikimo sutartis turėtų būti prioritetinė konsultantų veiklos organizavimo forma.
6. Konsultanto pagrindinė funkcija yra suteikti pagalbą, klientą nukreipti tinkama linkme, laisvai išreiškiant savo poziciją, savarankiškai pasirenkant veiklos kryptis, savarankiškai organizuojant darbą. Dirbdamas pagal darbo sutartį, konsultantas nėra savarankiškas, darbdavį ir konsultantą sieja pavaldumo santykiai ir darbuotojas privalo paklusti darbdavio
(„kliento“) nustatytai darbo tvarkai. Be to, darbuotojui suteikta teisė vienašališkai nutraukti darbo sutartį, iš anksto įspėjus darbdavį Darbo kodekso nustatytais terminais, todėl atsiranda rizika nepabaigti pradėto įgyvendinti konsultavimo projekto, tuo tarpu, esant sudarytai atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, konsultavimo paslaugas teikiantis asmuo atsakingas už sulygtų konsultavimo projekto rezultatų pasiekimą.
7. Konsultavimo veikla gali būti finansuojama iš įvairių šaltinių:
7.1. valstybės biudžeto ir fondų lėšų, įskaitant Europos Sąjungos finansinę paramą. Siūlytina kurti specialų Mokyklų pažangos fondą, kurio lėšos būtų skiriamos ir konsultavimo veiklai finansuoti pagal švietimo įstaigų teikiamas paraiškas. Tokio fondo įkūrimas skatintų pačias mokyklas imtis tobulinimosi iniciatyvų, identifikuoti savo problemas bei poreikius, generuoti naujas ugdymo atnaujinimo iniciatyvas;
7.2. savivaldybių biudžetų ir fondų lėšų;
7.3. švietimo įstaigų gaunamų paramos lėšų (pvz., verslo subjektų, bendruomenės narių), Lietuvos gyventojų prašymų pagrindu pervedamų iki 2 procentų pajamų mokesčio pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
7.4. kitų šaltinių.
8. Mokinio krepšelio apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1748, 13.4 punktas nustato, kad mokinio krepšelio lėšos gali būti naudojamos mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti. Pagal 2012 m. gegužės 30 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-899 patvirtintos „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos“ 16 punktą konsultavimas(is) laikomas vienu iš pedagogų kvalifikacijos tobulinimo būdų. Tuo atveju, konsultavimasis, kaip profesinės kvalifikacijos tobulinimo būdas, turi būti apmokamas iš mokinio krepšelio lėšų, tačiau šis finansavimo būdas reikalauja aiškesnio reglamentavimo (žr. Rekomendacijų 43 punktą).
9. Pažymėtina, kad mokinio krepšelio lėšos yra tik vienas iš galimų pedagogų konsultavimo finansavimo šaltinių. Šiai veiklai būtina ieškoti papildomo finansavimo. Švietimo įstaigos savininko teises įgyvendinančios institucijos (savivaldybės ir kt.), atsižvelgdamos į šio kvalifikacijos tobulinimo būdo veiksmingumą, konsultavimui galėtų skirti papildomą finansavimą iš sutaupytų mokinio krepšelio lėšų bei kitų šaltinių.
10. Mokytojui papildomų konsultacinio darbo funkcijų atlikimas toje pačioje darbovietėje (žr. Rekomendacijų 25 punktą) gali būti apmokamas pagal „Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1254, 35.4.
punktą, kuris numato, kad už metodinę veiklą ir kitus darbus papildomai tarifikuojamos 0,5– 3,5 valandos (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus per savaitę). Valandų skaičių, konkretų darbą ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas.
III SKYRIUS
TEISINĖS GALIMYBĖS DERINTI KONSULTAVIMĄ SU PAGRINDINIU KONSULTANTO DARBU
11. Xxxxxxxx konsultavimas gali būti vienintele profesionalaus konsultanto veikla, bet dažniausiai konsultantas ją turės derinti su pagrindiniu darbu. Teisinės galimybės derinti pagrindinį darbą su antraeilėmis darbo pareigomis ar paslaugų teikimu yra numatytos teisės aktuose darbuotojams bei valstybės tarnautojams, tačiau faktinės galimybės verstis papildoma veikla priklauso nuo darbdavio arba valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo, išskyrus toliau nurodytas išimtis.
12. Kai konsultantas papildomu darbu verčiasi kitu, nei pagal pagrindinę darbo sutartį atliekamų darbo funkcijų metu, konsultantas neprivalo gauti darbdavio pagal pagrindinę darbo sutartį leidimo verstis papildoma konsultavimo veikla. Be to, konsultantas neprivalo apie papildomą darbą pranešti darbdaviui, nebent pranešimo pareiga numatyta vidaus darbo tvarkos taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje.
13. Kai konsultavimo funkcijų atlikimas sutampa su darbo laikotarpiu pagal pagrindinę darbo sutartį, tai konsultantas, prieš jas atlikdamas, turi suderinti su darbdaviu pagrindinės darbo sutarties laiko režimą. Darbo kodekso normos numato galimybę darbuotojui nustatyti ne visą darbo laiką (Darbo kodekso 146 str.), kai šis verčiasi papildomu darbu. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą (Darbo kodekso 196 str.).
14. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1508 patvirtintas
„Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašas“ nustato, kad darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu darbdavys arba jo įgaliotas
asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Nepranešus apie sprendimo priėmimą, laikoma, kad prašymas atmestas.
16. Darbdavys susitaria dėl ne viso darbo laiko režimo su darbuotoju, įvertindamas turimas galimybes, pvz., ar darbuotojas jam numatytas darbo funkcijas spėtų atlikti per ne visą darbo laiką, ar yra galimybės darbuotoją pavaduoti ir kt. Darbdaviui ir darbuotojui sprendžiant klausimus dėl papildomo darbo suderinimo su pagrindinėmis pareigomis, rekomenduotina abiem pusėms vadovautis protingumo, sąžiningumo principais ir nepiktnaudžiauti teise. Darbdaviui nemotyvuotai ar nepagrįstai atsisakius nustatyti ne visą darbo laiką, darbuotojas šį atsisakymą gali per 3 mėnesius apskųsti darbo ginčų komisijai, o šios komisijos nepalankų jam sprendimą – per mėnesį apylinkės teismui.
17. Valstybės tarnautojams taip pat numatyta galimybė verstis papildomu konsultaciniu darbu. Valstybės tarnautojas gali dirbti samdomu konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį. Tačiau vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme 15 str. 1 d. 11 p., valstybės tarnautojai privalo nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą. Nemotyvuotas ir nepagrįstas atsisakymas išduoti tokį leidimą gali būti skundžiamas teismui.
18. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojas numato verstis konsultavimo veikla pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (o ne darbo sutartį), pvz., versdamasis individualia veikla pagal pažymą, tai neprivalo gauti valstybės tarnautojo į pareigas priėmusio asmens leidimo dėl šios veiklos. Tačiau, jeigu numatomų vykdyti konsultacinių paslaugų laikotarpis sutaptų su pagrindinės darbovietės darbo grafiku, valstybės tarnautojas privalės tai suderinti su vadovybe. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ 2.7 punktu, šalių susitarimu gali būti nustatytas ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo ar valstybės tarnautojo darbo grafikas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 5 d. nuostatas, valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos laiką kitam darbui, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.
19. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį arba teikti paslaugas, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės
tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdymo įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo (Valstybės tarnybos įstatymo 161 str. ir 17 str.).
IV SKYRIUS
ŠVIETIMO KONSULTAVIMAS PAGAL DARBO SUTARTĮ
DARBO SUTARTIS
(neterminuota ar terminuota; nuotolinio darbo) (Rekomendacijų 21 ir 22 p.)
20. Švietimo srityje veikianti organizacija savo veiklai tobulinti gali pasitelkti konsultantą, dirbantį pagal darbo sutartį dėl pagrindinių arba antraeilių pareigų. Konsultavimo darbo teisinių santykių įvairovė pavaizduota toliau pateikiamoje schemoje:
Su konsultantu sudaroma atskira papildoma darbo sutartis dėl antraeilių pareigų (Rekomendacijų 24 p.)
Konsultantui numatomos papildomos funkcijos esamoje darbo sutartyje (Rekomendacijų 23 p.)
Konsultantas vykdo papildomas konsultavimo darbo funkcijas toje pačioje darbovietėje
Konsultantas pagal darbo sutartį samdomas tik konsultavimo funkcijų vykdymui
21. Nuolatinėms švietimo konsultavimo funkcijoms darbovietėje atlikti sudaroma neterminuota darbo sutartis. Atliekant tam tikru laikotarpiu apibrėžtą konsultavimo projektą, su darbuotoju gali būti sudaryta terminuota darbo sutartis.
22. Su konsultantu gali būti sudaroma nuotolinio darbo sutartis, kai joje nustatyta, kad dalį sutartyje sulygtų konsultanto darbo funkcijų švietimo įstaigai darbuotojas atliktų kitose vietose (Darbo kodekso 115 str.).
23. Darbo kodekso 114 str. 1 d. leidžia darbdaviui su darbuotoju susitarti, kad jis toje pačioje darbovietėje eitų tam tikras papildomas pareigas arba dirbtų tam tikrą papildomą (esamoje darbo sutartyje nesulygtą) darbą. Dirbant papildomą konsultacinį darbą toje pačioje darbovietėje, naujos darbo sutarties sudaryti nereikia. Dėl papildomų pareigų sulygstama galiojančioje pagrindinio darbo sutartyje. Su darbuotoju sulygstama, kada ir kokias konsultavimo funkcijas jis atlieka, tai gali būti užfiksuojama darbo sutarties papildyme, darbuotojo pareigybės aprašyme.
24. Su esamu darbuotoju gali būti sudaryta atskira papildoma darbo sutartis dėl antraeilių pareigų vykdymo toje pačioje darbovietėje, kai konsultavimo pareigas būtų galima aiškiai atskirti nuo pagrindinio darbo bei jas konsultantas vykdytų kitu, nei pagrindinės darbo sutarties pareigų vykdymo metu.
25. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Antraeilio darbo darbdavys turi atsižvelgti į tai, kad darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų (Darbo kodekso 144 str. 5 d.). Darbuotojo kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės (Darbo kodekso 160 str. 1 d.). Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas (Darbo kodekso 161 str. 5 d.).
V SKYRIUS
XXXXXXXX KONSULTAVIMAS PAGAL ATLYGINTINŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SUTARTĮ
26. Šiame skyriuje nurodytos rekomendacijos, kai konsultantas teikia konsultavimo paslaugas pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Šių teisinių santykių reguliavimui taikytinos Civilinio kodekso XXXV skyriaus normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių ypatumus. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalis).
27. Konsultavimo paslaugų teikėju gali būti savarankiškai veikiantis konsultantas arba konsultavimo įmonė (įstaiga) arba konsultantų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
28. Konsultantas, ketinantis savarankiškai verstis konsultavimu pagal atlygintinų paslaugų sutartis, turi įsiregistruoti vykdančiu individualią veiklą pagal pažymą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 d. ir 34 str. 5 d.), pateikdamas savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą. Vykdydamas individualią veiklą, konsultantas privalės vesti finansinę apskaitą ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
29. Švietimo konsultavimas priskirtinas prie laisvosios profesijos veiklos (GPMĮ 2 str. 35 p.), todėl šios veiklos pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, asmuo taip pat moka 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir 28,5 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Detalesnę informaciją dėl apmokestinamųjų pajamų nustatymo ir kitos mokesčių mokėjimo tvarkos galima gauti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
30. Jeigu konsultavimo paslaugas nuspręstų teikti švietimo įstaiga arba kitas viešasis juridinis asmuo, jo įstatuose (nuostatuose) privalo būti nurodyta atitinkama veiklos rūšis. Pagal šiuo metu galiojantį Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 red.) švietimo konsultavimo veikla priskirtina 85.6 klasei „Švietimui būdingų paslaugų veikla“.
31. Švietimo konsultavimo paslaugų sutarties šalimi (užsakovu) visuose lygmenyse, paprastai, yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 4 str. 1 d. ir 2 d., pvz., tai valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos, taip pat mokyklos (biudžetinės įstaigos), kurios pasirinkdamos švietimo konsultantą(-us) ar švietimo konsultavimo įmonę privalo taikyti VPĮ nuostatas ir laikytis šio įstatymo 3 str. nustatytų pirkimų principų (skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kt.) bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslo.
32. Švietimo įstaiga, planuodama konsultavimo paslaugoms įsigyti skiriamų lėšų dydį, galėtų orientuotis į savo ar kitų įstaigų konsultavimo paslaugų pirkimų praktiką, kitų panašių kvalifikacijos tobulinimo būdų (pvz., seminaro lektoriaus valandinius) paslaugų pirkimo įkainius arba remtis patikima statistine informacija (pvz., Europos socialinio fondo projektuose numatomų prekių ir paslaugų kainų rinkos analize, skelbiama xxxx://xxx.xxx.xx/xx/0/xxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx). Rekomenduotina konsultavimo paslaugų sutartyse taikyti diferencijuotus paslaugų įkainius pagal atliekamo darbo
sudėtingumą: už kontaktines konsultavimo darbo valandas numatant didesnius įkainius, o už darbą su dokumentais, duomenų rinkimą ir pan. – mažesnius.
VI SKYRIUS
ŠVIETIMO KONSULTAVIMAS TAIKANT ĮDARBINIMO PER LAIKINOJO ĮDARBINIMO ĮMONES MODELĮ
Laikinojo
įdarbinimo įmonė
33. Šiame skyriuje pateikiamos rekomendacijos dėl specifinio teisinio modelio taikymo konsultantų veiklos organizavimui pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą. Šio instituto taikymas turi ir civilinių sutarčių teisės, ir darbo teisės aspektų. Tai tokia darbo organizavimo forma, kai laikinasis darbuotojas (konsultantas), sudaręs darbo sutartį su laikino įdarbinimo įmone (pvz., švietimo pagalbos įstaiga), pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį laikinai perleidžiamas laikino darbo naudotojui (konsultavimo klientui), kad jo naudai ir jo prižiūrimas bei vadovaujamas atliktų savo darbo funkciją. Toliau pateikiama šių trišalių teisinių santykių schema:
Darbo sutartis (36 p.)
Laikinojo įdarbinimo sutartis (38 p.)
Darbuotojas
Darbo naudotojas
34. Laikinojo įdarbinimo modelį taip pat būtų galima taikyti, sprendžiant konsultanto pagrindinėje darbovietėje pavadavimo klausimą. Laikinojo įdarbinimo įmonė į konsultanto darbovietę galėtų siųsti dirbti samdomus laikinuosius darbuotojus, kol konsultantas vykdys konsultavimo funkcijas kitoje įstaigoje.
35. Viešajam juridiniam asmeniui norint tapti laikinojo įdarbinimo įmone, reiktų papildyti savo įstatus numatant, kad bus vykdoma laikinojo įdarbinimo veikla.
36. Darbuotojas ir laikino įdarbinimo įmonė sudaro terminuotą arba neterminuotą darbo sutartį, kurioje aptaria laikinojo darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui ir atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarką, darbo užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką, darbo laiko režimą bei kitas sąlygas.
37. Laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turi būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje
darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai laikiniesiems darbuotojams, pasirašiusiems neterminuotą laikinojo darbo sutartį, tarp siuntimų yra mokamas toks pats darbo užmokestis kaip ir siuntimų metu.
38. Įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo santykiai grindžiami jų raštu sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartimi. Šioje sutartyje turi būti nurodoma laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) kvalifikacija, darbo funkcijos, darbo režimas, laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) mokymo, siuntimo ir atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarka.
VII SKYRIUS
XXXXXXXX KONSULTAVIMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES PAGRINDU
39. Švietimo įstaigos gali vykdyti konsultavimo projektus tarpusavyje bendradarbiaudamos pagal jungtinės veiklos sutartį (Civilinio kodekso LI skyrius). Pvz., dvi ar kelios mokyklos pagal tarpusavio jungtinės veiklos (kiti galimi šios sutarties pavadinimai – bendradarbiavimo ar partnerystės) sutartį bendram konsultavimo projektui vykdyti gali susitarti dėl vienos mokyklos konsultanto (ar konsultantų) komandiravimo į kitą mokyklą. Konsultacinę pagalbą gaunanti įstaiga komandiruojančiai įstaigai gali atlyginti darbuotojo komandiravimo, pavadavimo ir kitas išlaidas, be to, jei reikalinga, savo ruožtu gali komandiruoti pavaduojančius pedagogus į konsultanto darbo vietą.
40. Kelios švietimo įstaigos, bendradarbiaudamos sutartiniu pagrindu, gali samdyti išorinius konsultantus pagal paslaugų sutartį(-is) bendram konsultaciniam projektui.
VIII SKYRIUS
PASIŪLYMAI DĖL TEISĖS AKTŲ TOBULINIMO
41. Šiame Rekomendacijų skyriuje pateikti pasiūlymai dėl 2014 m. gegužės 1 d. galiojančių teisės aktų pakeitimo ir naujų priėmimo.
42. Siūloma keisti 2005 m. birželio 7 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1041 patvirtintus „Švietimo konsultantų veiklos nuostatus“, juos išdėstant nauja redakcija. Šiuo metu VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ darbo grupės parengtas nuostatų projektas reglamentuoja švietimo konsultantų teises ir pareigas, veiklos organizacines teisines formas ir jų ypatumus.
43. Siloma patvirtinti VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ darbo grupės parengtų „Konsultavimo pagalbos teikimo įvairiuose lygmenyse (nacionaliniame, regiono, vietos) proceso organizavimo rekomendacijų“ projektą, kuris numato rekomendacijas dėl konsultavimo proceso ir jo etapų, konsultavimo paslaugų sutarčių sudarymo ir vykdymo.
44. Siūloma keisti 2007 m. kovo 29 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-556 patvirtintų Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų 6 punktą, jame nurodytą kvalifikacijos tobulinimo formų pavyzdinį sąrašą papildant švietimo konsultavimu.
45. Siūloma keisti 2013 m. gruodžio 19 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1254 patvirtintą Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), skatinant reikiamus gebėjimus turinčius pedagogus siekti konsultanto karjeros ir siekiant teisingo konsultantų darbo apmokėjimo. Aprašo 35.4. punktas nustato, kad mokytojams papildomai tarifikuojamos valandos „už darbų planavimą, renginių organizavimą, ruošimąsi renginiams, metodinę veiklą, brandos darbų, projektų rengimą ir dalyvavimą projektų veikloje, už mokyklos veiklos įsivertinimą, informacinių komunikacinių technologijų diegimo koordinavimą, vadovavimą bendrabučiui, mokomosioms dirbtuvėms, laboratorijoms, vadovavimą meno kolektyvui, turinčiam meninio pajėgumo kategoriją, ir kitus darbus – 0,5–3,5 valandos (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus per savaitę). Valandų skaičių, konkretų darbą ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas.“ Visų šiame Aprašo punkte nurodytų papildomų mokytojo darbo funkcijų riba (3,5 val. per savaitę) galimai būtų nepakankama konsultacinėms darbo funkcijoms atlikti, todėl siūloma Aprašo 35 punktą papildyti papunkčiu, numatančiu atskirai tarifikuojamas valandas už konsultavimo veiklą, arba Aprašas gali nustatyti padidintus atlygio koeficientus švietimo konsultantams, atsižvelgiant į šioms pareigoms keliamus aukštus kvalifikacinius reikalavimus ir atitinkamo darbo sudėtingumą bei atsakingumą.
46. Siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 6 dalį, numatant švietimo įstaigoms galimybę įsigyti švietimo konsultavimo paslaugas neskelbiant apie supaprastintus viešuosius pirkimus. Šiuo metu aptariamas įstatymo straipsnis nustato galimybę neskelbti supaprastinto pirkimo, kai perkamos sudėtingos intelektualinio pobūdžio paslaugos, kurių įsigyjimo procedūras yra sudėtinga formalizuoti (parengti tikslią paslaugų užduotį ir pasirinkti geriausius paslaugų teikėjus pagal objektyvius kriterijus), pvz.: literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos; ekspertų komisijų, komitetų,
tarybų, kurių sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos ir t.t. Analogiško pobūdžio yra švietimo konsultanto paslaugos, kadangi pasirenkant švietimo konsultantą taip pat turėtų būti atsižvelgiama ne tik į formaliuosius kriterijus, bet ir į „minkštuosius“ aspektus, tokius kaip tarpusavio pasitikėjimas, vertybinės nuostatos, asmenybės „integralumas“ ir kt. Dažnai konkreti konsultavimo užduotis, tiksli paslaugų apimtis ir teikimo trukmė paaiškėja tik konsultavimo metu, nuodugniai išanalizavus kliento problemas, parinkus tinkamiausius konsultavimo metodus ir parengus konsultavimo planą. Be to, konsultavimo procesas būna ilgalaikis, konsultantas turėtų periodiškai tikrinti kliento veiklos pokyčius, aptarti rezultatus su klientu.