KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJOS DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA
PATVIRTINTA
Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2021 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-43
KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJOS DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Darbo apmokėjimo sistemos paskirtis ir taikymas
1. Ši darbo apmokėjimo sistema nustato Kauno Veršvų gimnazijos (toliau gimnazijos) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą. Darbo apmokėjimo sistema parengta pagal 2020 m. sausio 1
d. Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą NR. XIII-2606.
II SKYRIUS DARBUOTOJŲ PAREIGYBĖS
2 straipsnis. Pareigybių lygiai
Gimnazijos darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:
a) A1 lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
b) A2 lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų pareigybės.
2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
4) D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.
3 straipsnis. Gimnazijos grupė ir pareigybių grupės
1. Gimnazija priklauso II pareigybių grupei– kai pareigybių sąraše yra 51–200 pareigybių;
2. Gimnazijos darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes:
1) Gimnazijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) lygiui,
2) specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti;
3) kvalifikuoti darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos C lygiui;
4) darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos D lygiui (toliau – darbininkai).
4 straipsnis. Gimnazijos darbuotojų pareigybių sąrašas ir darbuotojų pareigybių
aprašymai
1. Gimnazijos direktorius tvirtina gimnazijos darbuotojų pareigybių sąrašą, naudodamasis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi.
2. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas), pareigybių skaičius biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše nustatomas, atsižvelgiant į:
1) gimnazijos pagal atitinkamas ugdymo programas dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, kuris nustatomas:
a) jeigu mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal sąlyginių klasių (grupių) skaičių ir dydį, kurie nustatomi pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos papildomai finansuojamą klasių (grupių) skaičių;
b) jeigu mokiniai ugdomi pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas), – pagal klasių (grupių) skaičių ir dydį, kuriuos nustato Kauno miesto savivaldybės taryba;
2) vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas:
a) jeigu mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį;
b) jeigu mokiniai ugdomi pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas), nustatomos ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos.
3. Gimnazijos direktorius tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių aprašymus, o gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą tvirtina Kauno miesto savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodiką. Mokytojų pareigybių aprašymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
4. Gimnazijos darbuotojo pareigybės aprašyme nurodyta:
1) pareigybės grupė;
2) pareigybės pavadinimas;
3) konkretus pareigybės lygis;
4) specialieji reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija);
5) pareigybei priskirtos funkcijos.
III SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS IR MATERIALINĖS PAŠALPOS
5 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
1. Gimnazijos darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis);
2) priemokos;
3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;
4) premijos.
2. Darbo apmokėjimo sistema prieinama visiems darbuotojams susipažinti, ji patalpinta gimnazijos interneto svetainėje. Prieš nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, vykdomos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
3. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami gimnazijos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai ir jų dydžiai, nurodytos pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai, nustatyta priemokų ir premijų skyrimo tvarka, numatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, tvarka ir dydžiai.
6 straipsnis. Pareiginės algos bazinis dydis
Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas savivaldybių biudžetinių
įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama: atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Šių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių
veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.
7 straipsnis. Pareiginės algos pastovioji dalis
1. Gimnazijos darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais. Darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis nurodoma darbo sutartyje.
2. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareiginės algos pastovioji dalis darbo apmokėjimo sistemoje nustatoma pagal šios sistemos 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Pagal šios sistemą gimnazijos direktoriau pavaduotojo ūkiui pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) negali viršyti praėjusio ketvirčio gimnazijos įstaigos darbuotojų 4 vidutinių pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžių.
3. Gimnazijos darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis darbo apmokėjimo sistemoje nustatoma pagal šios sistemos 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui, arba vykdytos funkcijos, analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
4. Darbininkų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų.
6. Gimnazijos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato gimnazijos direktorius, o Gimnazijos direktoriaus – Kauno miesto savivaldybės taryba.
7. Gimnazijos darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis, nustatyta pagal Gimnazijos darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai, įgijus kvalifikacinę kategoriją ir (ar) pasikeitus kvalifikacinei kategorijai (pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką) arba nustačius, kad Gimnazijos direktoriaus ar jo pavaduotojų pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti nustatomas iš naujo pasikeitus mokinių skaičiui, pedagoginio darbo stažui, kvalifikacinei kategorijai, veiklos sudėtingumui arba nustačius, kad gimnazijos direktoriaus ar jo pavaduotojų ugdymui pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio mokyklos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.
8 straipsnis. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, gimnazijos direktoriaus, jų pavaduotojų ugdymui pareiginė alga ir darbo krūvio sandara
1. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šios sistemos 3 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą (4 priedas).
2. Gimnazijos direktoriaus, jų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šios sistemos 3 priedą, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą.
3. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, baigusiems profesinio mokymo programą, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, gali būti suteikiamos atitinkamai mokytojo, vyresniojo mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto ar vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali būti suteikiamos atitinkamai mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto ar pagalbos mokiniui specialisto, vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto, pagalbos mokiniui specialisto metodininko, pagalbos mokiniui specialisto eksperto kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, iš karto suteikiama mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinė kategorija.
4. Pareigybių, kurias atliekant darbas laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
5. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
6. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų) darbo krūvio sandara (darbo pareigų paskirstymas pagal laiką) pateikiama šios sistemos 3 priede.
9 straipsnis. Mokytojo darbo krūvio sandaros nustatymas
1. Mokytojo darbo krūvio sandarą nustato gimnazijos vadovas, laikydamasis gimnazijos darbo apmokėjimo sistemos suderintos su įstaigos darbo taryba ar profesine sąjunga, ir neviršydamas įstaigai skirtų asignavimų ugdymo reikmėms.
2. Kontaktinių valandų skaičius mokytojo pareigybei per mokslo metus nustatomas pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, mokytojo, dirbančio pagal neformaliojo švietimo programą – pagal programoje numatytas valandas, laikantis šių nuostatų:
a) neviršijant 24 val. dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas;
b) mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, etatas formuojamas, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų.
3. Valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius mokytojui per mokslo metus nustatomas pagal lentelę:
Programa, ugdymo, mokymo sritis, dalykas | Mokytojams, kurių darbo stažas iki 2 metų | Mokytojams, kurių darbo stažas 2 ir daugiau metų | ||||
mokinių skaičius klasėje (grupėje) | mokinių skaičius klasėje (grupėje) | |||||
ne daugiau kaip 11* | 12-20 | 21 ir daugiau | ne daugiau kaip 11* | 12-20 | 21 ir daugiau | |
1. Bendrojo ugdymo programų dalykai: | ||||||
1.1. Pradinis ugdymas (visi dalykai) | 70 | 75 | 80 | 50 | 55 | 60 |
1.2. Pagrindinis ir vidurinis ugdymas: | ||||||
1.2.1. Xxxxxxx ugdymas (tikyba, etika) | 62 | 64 | 66 | 42 | 44 | 46 |
1.2.2. Lietuvių kalba ir literatūra | 74 | 78 | 80 | 54 | 58 | 60 |
1.2.3. Užsienio kalba | 67 | 70 | 73 | 47 | 50 | 53 |
1.2.4. Matematika | 70 | 73 | 75 | 50 | 53 | 55 |
1.2.5. Informacinės technologijos | 65 | 68 | 70 | 45 | 48 | 50 |
1.2.6. Gamtamokslinis ugdymas | 65 | 68 | 70 | 45 | 48 | 50 |
1.2.7. Socialinis ugdymas | 65 | 68 | 70 | 45 | 48 | 50 |
1.2.8. Menai, technologijos, kūno kultūra, kiti dalykai | 60 | 62 | 64 | 40 | 42 | 44 |
2. Neformaliojo švietimo | 55 | 60 | 64 | 40 | 42 | 44 |
*Įskaitant atvejus, kai ugdymas vykdomas pavienio mokymosi forma arba kai mokiniai ugdomi individualiai pagal neformaliojo švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo) programas.
4. Mokytojui, mokančiam dalyko modulio ar organizuojančiam pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, valandų, skirtų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių pasiekimams vertinti, skaičius nustatomas pagal modulio dalyką arba dalyką, kurio ugdymui skiriamos valandos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.
5. Valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius mokytojo pareigybei per mokslo metus nustatomas pagal lentelę atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėje (grupėje):
Mokinių skaičius klasėje, grupėje | Ne daugiai kaip 00 | 00-00 | 00 ir daugiau |
Valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius mokytojui per mokslo metus | 152 | 180 | 210 |
6. Mokytojui, mokančiam mokinį namuose, darbo užmokestis skaičiuojamas už faktiškai dirbtas valandas. Esant darbuotojui nustatytam mėnesio darbo užmokesčiui, jis dalijamas iš metinės vidutinės mėnesio valandų normos, padaugintos iš 0,9 (kai nustatyta 36 valandų darbo savaitė) gaunant valandos apmokėjimo įkainį, kurio pagrindu skaičiuojama priemoka už darbą namuose.
10 straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos įtaka mokytojo darbo krūvio sandarai
1. Atsižvelgiant į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatuose nustatytas veiklas, kurias turi vykdyti atitinkamas kvalifikacines kategorijas įgiję mokytojai, gimnazijoje:
a) mokytojams, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija, ir mokytojams, turintiems mokytojo kvalifikacinę kategoriją, skiriama pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui pagal mokytojo išsikeltus tikslus ir suderintus su kuruojančiu vadovu;
b) vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams skiriama valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, pagal jų kvalifikacinę kategoriją privalomoms veikloms: dalyvauti metodinėje veikloje, skleisti savo gerąją pedagoginio darbo patirtį įstaigoje pagal mokytojo išsikeltus tikslus ir suderintus su kuruojančiu vadovu;
c) mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams skiriama valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, pagal jų kvalifikacinę kategoriją privalomoms veikloms: rengti ir vykdyti mokyklos ir (ar) regiono ugdymo projektus, analizuoti dalyko srities (dalykų grupės, programos) ugdymo rezultatus ir inicijuoti didaktinius pokyčius, mentorystei, organizuoti ir vykdyti prevencines ir kitas programas, kitoms įstaigos poreikius atitinkančioms veikloms pagal mokytojo išsikeltus tikslus ir suderintus su kuruojančiu vadovu;
d) mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams skiriama valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, pagal jų kvalifikacinę kategoriją privalomoms veikloms, sprendžiant sudėtingesnius uždavinius mokyklos, regiono ir (ar) šalies švietimo kokybei gerinti: analizuoti, teikti grįžtamąjį ryšį ir vertinti kolegų veiklą, rengti mokymo priemones, vadovauti regiono ar šalies ugdymo projektams, rengti pedagoginių kompetencijų tobulinimo programas, vadovauti studentų ar pradedančiųjų mokytojų praktikai, atstovauti įstaigai, dalyvauti darbo grupėse / renginiuose, organizuoti ir analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, tirti pedagogines situacijas, naujas mokymosi strategijas ir jas taikyti, rengti ugdymo projektus, mokymo, mokymosi bei didaktines priemones, skleisti gerąją pedagoginio darbo patirtį įstaigoje, regione ir šalyje pagal mokytojo išsikeltus tikslus ir suderintus su kuruojančiu vadovu;
e) mokytojams, kurių pedagoginis darbo stažas – iki dvejų metų, ir pedagogams stažuotojams skiriama daugiau valandų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms,
mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, profesiniam tobulėjimui, nes pagrindinis tokių mokytojų veiklos tikslas – plėtoti ir gilinti studijų metu įgytas kompetencijas darbo vietoje, sklandžiai integruotis į įstaigos bendruomenę, gaunant tikslingą pagalbą (grįžtamąjį ryšį, konsultuojantis su mokykloje skirtu mentoriumi ir aukštosios mokyklos praktikos vadovu).
11 straipsnis. Pareiginės algos kintamoji dalis
1. Gimnazijos darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
2. Gimnazijos darbuotojo pareiginės algos kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, nustatoma iki kito gimnazijos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo ir gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies. Jeigu pareiginės algos pastovioji dalis padidinta pagal veiklos sudėtingumą, tai kintamoji dalis skaičiuojama nuo padidinto pastoviosios dalies koeficiento.
3. Gimnazijos darbuotojo pareiginės algos kintamoji dalis gali būti nustatyta priėmimo į darbą metu, pasibaigus išbandymo terminui, taip pat darbuotojui grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, atsižvelgiant į darbuotojo profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius, tačiau ji negali būti didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir negali būti mokama ilgiau kaip iki to darbuotojo kito kasmetinio veiklos vertinimo.
4. Perkėlus Gimnazijos darbuotoją į kitas pareigas toje pačioje biudžetinėje įstaigoje, pareiginės algos kintamosios dalies procentinis dydis, nustatytas už praėjusių metų veiklos vertinimą, išlieka iki kito Gimnazijos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo.
5. Konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies procentinius dydžius pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą nustato Gimnazijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, o biudžetinės įstaigos vadovui – Kauno miesto savivaldybės taryba, įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių metų veiklą.
6. Darbininkams, mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
12 straipsnis. Priemokos
1. Gimnazijos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos šios priemokos:
1) už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbo mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė;
2) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas;
3) už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą;
4) už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
2. Priemokos už papildomą darbo krūvį 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta priemoka neskiriama, jeigu gimnazijos darbuotojui karantino metu taikomi specialiuose įstatymuose nustatyti darbo apmokėjimo dydžiai.
4. Priemoka darbuotojui skiriama Gimnazijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas siūlomas skirti priemokos dydis (procentinis ar suminis), laikotarpis ir už ką ji skiriama.
13 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo
normalių darbo sąlygų
1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, švenčių dieną mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Mokytojams, dirbantiems įprastu darbo grafiku, kuriems apmokamas dieninis darbo užmokestis, vykdantiems egzaminus poilsio dieną, mokamas ne mažiau kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis už faktiškai poilsio dieną dirbtą laiką (t.y. už nurodytas valandas).
2. Už darbą naktį ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – dviejų su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžių užmokestis.
3. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
14 straipsnis. Premijos
1. Gimnazijos darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant Gimnazijos darbo užmokesčiui skirtų lėšų:
1) atlikus vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis;
2) labai gerai įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklą;
3) įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį;
2. Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 1 dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
3. Premija negali būti skiriama biudžetinės įstaigos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
4. Premija skiriama Gimnazijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas siūlomas skirti priemokos dydis (procentinis ar suminis), laikotarpis ir už ką ji skiriama.
15 straipsnis. Materialinės pašalpos
1. Gimnazijos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti Gimnazijos darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš Gimnazijai skirtų lėšų.
2. Mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu pateiktas jo šeimos narių rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
3. Materialinę pašalpą Gimnazijos darbuotojams, išskyrus direktorių, skiria biudžetinės Gimnazijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo iš Gimnazijai skirtų lėšų, pateikdamas įsakymą. Gimnazijos direktoriui materialinę pašalpą skiria Kauno miesto savivaldybės taryba iš jo Gimnazijai skirtų lėšų.
4. Darbuotojo mirties atveju jo darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos įprasta tvarka, t. y. pervedant į mirusio darbuotojo banko sąskaitą pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnį.
16 straipsnis. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimas ir
skatinimas
1. Gimnazijos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti Gimnazijos darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
2. Kiekvienais metais kovo 1 dienos Kauno miesto savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo, vadovaudamiesi Vyriausybės ar atitinkamo ministro nustatyta tvarka ir atsižvelgdami į metinio veiklos plano priemones, Gimnazijos direktoriui nustato metines užduotis, susijusias su Gimnazijos metinio veiklos plano priemonėmis arba su metinio veiklos plano priemonėmis ir su biudžetinės įstaigos vidaus administravimu bei veiklos efektyvumo didinimu, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Gimnazijos direktoriui nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai skelbiami Gimnazijos, kurioje vadovas eina pareigas, interneto svetainėje.
3. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos Kauno miesto savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo įvertina Gimnazijos direktoriaus praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vadovaudamiesi Švietimo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Gimnazijos direktoriaus praėjusių metų veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu Gimnazijos direktoriaus metinė veikla įvertinama nepatenkinamai 2 metus iš eilės Kauno miesto savivaldybės taryba priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą atleisti iš pareigų, nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutinio kasmetinio veiklos vertinimo ir neišmoka jam išeitinės išmokos.
4. Metinės veiklos užduotys, susijusios su darbuotojo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai Gimnazijos darbuotojui turi būti nustatyti kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, einamaisiais metais priimtam Gimnazijos darbuotojui ar grįžusiam iš atostogų vaikui prižiūrėti – per vieną mėnesį nuo priėmimo ar grįžimo į pareigas dienos. Jeigu, priėmus į pareigas Gimnazijos darbuotojus, iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, jiems metinės veiklos užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamiesiems kalendoriniams metams gali būti nenustatomi.
5. Metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius Gimnazijos darbuotojams, išskyrus direktorių, nustato ir kasmetinį veiklos vertinimą atlieka Gimnazijos direktorius.
6. Gimnazijos darbuotojų praėjusių metų veikla gali būti įvertinama:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai.
7. Gimnazijos darbuotojų veikla įvertinama kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, jeigu darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per praėjusius kalendorinius metus ėjo pareigas toje biudžetinėje įstaigoje ir tais atvejais, kai biudžetinės įstaigos darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai buvo nustatyti likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki kalendorinių metų pabaigos
8. Kauno miesto savivaldybės taryba ar jos įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos taryboms, įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą:
1) labai gerai – direktoriui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 15 procentų pareiginės algos
pastoviosios dalies, ir gali skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;
2) gerai – direktoriui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 5 procentai pareiginės algos pastoviosios dalies pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;
3) patenkinamai – direktoriui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nenustato pareiginės algos kintamosios dalies dydžio;
9. Gimnazijos darbuotojų, Gimnazijos direktorius, kartu su Gimnazijos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų, veiklą:
1) labai gerai – direktorius gali skirti ne mažesnį kaip 15 procentų pareiginės algos pareiginės algos pastoviosios dalies kintamosios dalies dydį, ir gali siūlyti skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;
2) gerai, direktorius gali skirti pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip
5 procentai pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;
3) patenkinamai - nenustatoma pareiginės algos kintamoji dalis;
4) nepatenkinamai -sudaryti su darbuotoju rezultatų gerinimo planą (pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 5 dalį), kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo planą įvertinus nepatenkinamai, su darbuotoju gali būti nutraukiama darbo sutartis pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
10. Gimnazijos darbuotojas priimtus sprendimus dėl jo kasmetinio veiklos vertinimo turi teisę skųsti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.
11. Jeigu dėl gimnazijos darbuotojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių praleidžiami šio straipsnio nurodyti terminai, darbuotojo veikla įvertinama per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos.
17 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai ir tvarka
1. Darbo apmokėjimo organizavimas:
1.1. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu.
1.2. Konkretūs valandiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, nustatomos su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje ir kituose dokumentuose, kurie pateikiami Personalo modulyje ir perduodami centralizuotai apskaitą tvarkančiai įstaigai (toliau AT). Dokumentų valdymo sistema „Kontora“ (toliau – DVS). AT specialistas duomenis iš Personalo modulio perkelia į apskaitos sistemą Biudžetas VS sinchronizavimo būdu.
1.3. Xxxxx užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Darbuotojo prašymu darbo užmokestis gali būti mokamas kartą per mėnesį.
1.4. Už darbą per kalendorinį mėnesį atsiskaitoma ne vėliau negu nurodyta darbo sutartyse datos pabaigos, jeigu darbo teisės normos nenustato kitaip.
1.5. Avansas mokamas proporcingai dirbtam laikui.
1.6. Xxxxx užmokestis išmokamas pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą banke.
1.7. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip pagal DK 146 straipsnio 2 dalį.
1.8. Vadovaujantis Darbo kodekso (toliau DK) 148 straipsnio 1 dalimi ne rečiau kaip kartą per mėnesį elektroniniu būdu darbuotojui pateikiama informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę.
1.9. Esant darbuotojo prašymui, AT išduoda darbuotojui pažymą apie darbą įstaigoje, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį.
18 straipsnis. Darbo laiko apskaita
1. Gimnazijos darbuotojų darbo laiko apskaitą tvarko vadovaujantis DK 120 straipsnio, DK 112 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 534 nuostatomis.
2. Darbo laiko apskaita, darbo užmokesčio apskaičiavimo tikslais, tvarkoma darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie pildomi, formuojami ir tvirtinami Gimnazijos Personalo modulyje.
3. Gimnazijos direktorius įsakymu paskiria gimnazijos darbuotoją, kuris yra atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą ir teisingų duomenų pateikimą AT.
4. Patvirtinti darbuotojų praeito mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pateikiami AT specialistams ne vėliau kaip einamojo mėnesio pirmą darbo dieną (Personalo modulyje).
19 straipsnis. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas
1. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) įskaitoma:
1.1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal Gimnazijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: pareigines algas bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius;
1.2. didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
1.3. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
1.4. premijos, išskyrus pinigines išmokas (premijas), mokamas įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę ir priemokos, taip pat kitos išmokos už atliktą darbą, už projektus, už egzaminus, numatytos darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse.
2. Apskaičiuojant darbuotojo VDU, laikomasi šių nuostatų:
2.1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU. Darbuotojo VDU apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis.
2.2. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.
2.3. Dieninis VDU apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
2.4. Valandinis VDU apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
2.5. Valandinis VDU turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. Susiklosčius situacijai, kai dėl paskelbtos
dalinės prastovos sumažėjus darbo valandų per dieną skaičiui, darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė kinta, lyginant su darbo laiko trukme, kurią darbuotojas dirbtų jeigu nebūtų paskelbta dalinė prastova, tuomet turi būti apskaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis.
2.6. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo dieninis VDU ar valandinis VDU apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai Gimnazijoje dirbtą laiką, vadovaujantis 2.3-2.5 papunkčių nuostatomis.
2.7. Apskaičiuojant VDU, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
2.8. Premijos, nurodytos Taisyklių 8 punkte, išmokėtos už 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į VDU skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU. Gauta suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, – pagal BĮ darbo grafiką). Xxxxxx dydis pridedamas prie darbuotojo dieninio VDU ar valandinio VDU. apskaičiuoto pagal Taisyklių 2.3-2.5 papunkčius.
2.9. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Taisykles turi būti apskaičiuojamas dieninis VDU ar valandinis VDU, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys,
– iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.
3. VDU skaičiavimas kai yra papildomi susitarimai:
3.1. Jei papildomas susitarimas sudaromas Jungimo būdu: DK 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, darbuotojo VDU apskaičiuojamas:
3.1.1. kai papildomas susitarimas nenutrauktas, skaičiuojama atskirai, pagal kiekvieną sutartį ir susitarimą iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ir dirbto laiko;
3.1.2. kai papildomas susitarimas nutrauktas, tai darbuotojo VDU apskaičiuojamas įtraukiant susitarimo skaičiuojamojo laikotarpio užmokestį, apskaičiuotą už atliktą darbą ir dirbtą laiką.
3.2. Jei papildomas susitarimas sudaromas Gretinimo būdu: DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų gretinimo numatytą papildomą darbo funkciją, darbuotojo VDU apskaičiuojamas įtraukiant tik susitarimo Gretinimo būdu darbo užmokestį, apskaičiuotą už atliktą darbą. (dirbtas laikas (valandos, dienos) netraukiamos, nes funkcijos atliekamos tuo pat metu, kaip ir pagrindinė sutartis).
4. VDU skaičiavimas ilgalaikei darbo išmokai:
4.1. Darbuotojo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo mėnesį, nepriklausomai nuo atleidimo dienos, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jeigu per paskutinius 12 mėnesių, buvusių iki darbuotojo atleidimo iš darbo mėnesio, bent vieną mėnesį asmuo neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal darbo užmokestį, gautą per paskutinius 12 mėnesių, kuriais jis turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
4.2. Pagal Taisykles apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar Gimnazijos darbo grafiką, įvertinus visus turimus darbuotojo papildomus susitarimus atskirai.
20 straipsnis. Kasmetinių atostogų, kompensacijų už nepanaudotas atostogas, išeitinių kompensacijų ir ilgalaikio darbo išmokų skaičiavimas
1. Kasmetinės atostogos suteikiamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
2. VDU skaičiuojamas laikantis 19 straipsnio 1, 2, 3, ir 4 punktų nuostatų.
3. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo VDU. VDU mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo grafiką.
4. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais pagal DK 30 straipsnį. Darbuotojo atskiru prašymu ir Gimnazijoje turint pakankamai lėšų, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami už visą laikotarpį.
5. Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
6. Kasmetinių atostogų suteikimui, darbo sutarties ir susitarimo dėl papildomo darbo trukmė neturi reikšmės, kadangi darbo santykis yra vienas ir atostogos suteikiamos vienu metu abiem pareigoms (tam tikros išimtys taikomos tais atvejais, jei skiriasi atostogų trukmė pagal DK).
7. Darbuotojui dirbant vienoje darbovietėje pagal kelis skirtingus susitarimus (pagal vieną darbo sutartį šalia pagrindinių pareigų susitarimu nustatant papildomas pareigas) yra laikoma, kad darbuotoją su darbdaviu sieja vienas darbo teisinis santykis, todėl ir kasmetinės atostogos darbuotojui skaičiuojamos atskirai tiek pagrindiniam, tiek papildomam darbui.
8. Atleidžiant darbuotoją, kuris atleidimo dieną turi nepanaudotų atostogų, už nepanaudotas atostogas mokama kompensacija. Jeigu atleidžiamas darbuotojas iš visų turimų pareigybių, kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso iš visų turimų pareigybių. Jeigu nutrūksta tik papildomas susitarimas, kompensacija nemokama.
9. Jeigu atostogos yra pereikvotos, tiek pagal pagrindinę darbo sutartį, tiek pagal papildomą susitarimą, iš darbuotojo išskaičiuojami pereikvoti atostoginiai pagal DK 150 straipsnį. Išskaičiuojamų atostoginių VDU taikomas tas, kuris buvo paskutinių atostogų metu.
10. Kai atleidžiamo iš Gimnazijos darbuotojo paskutinė darbo diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į VDU skaičiuojamąjį laikotarpį.
11. Skaičiuojant išeitinę kompensaciją, metinis vidutinis mėnesio darbo dienų ir vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus patvirtinimo“ (toliau – SAD ministro įsakymas):
11.1. Jeigu darbuotojo darbo laikas yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas metinis vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius ir nustatomas taip: darbuotojui, SAD ministro įsakymu numatyta metinė vidutinė valandų norma dauginama iš darbuotojo darbo krūvio dydžio ir dar atitinkamai padauginama iš nurodyto mėnesių išeitinių skaičiaus;
11.2. Jeigu darbuotojo darbo laikas yra vienodos trukmės, skaičiuojamas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius ir nustatomas taip: darbuotojui, SAD ministro įsakymu numatyta metinė vidutinė dienų norma dauginama iš darbuotojo darbo krūvio dydžio ir dar atitinkamai padauginama iš nurodyto mėnesių išeitinių skaičiaus.
12. Darbuotojui dirbant vienoje darbovietėje pagal kelis skirtingus susitarimus (pagal vieną darbo sutartį šalia pagrindinių pareigų susitarimu nustatant papildomas pareigas) yra
laikoma, kad darbuotoją su darbdaviu sieja vienas darbo teisinis santykis, todėl ir išeitinė kompensacija darbuotojui skaičiuojama tiek pagrindiniam, tiek papildomam darbui. Gimnazijos direktorius apie išeitinių kompensacijų dydį nurodo įsakyme.
13. Kai dėl teismo ar darbdavio organo priimto sprendimo pasibaigia darbdavys ir dėl to atleidžiamas darbuotojas, išėjęs atostogų vaikui prižiūrėti ir dirbantis toje pačioje įmonėje ne visą darbo laiką (ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę) bei auginantis vaiką iki 3 metų, išeitinė išmoka turi būti apskaičiuojama, kaip numatyta VI skyriaus 2.9 papunktyje (išskyrus atvejus, kai darbuotojo, dirbančio pagal nustatytas darbo normas ne visą darbo laiką, faktinis darbo užmokestis didesnis už jam nustatytą valandinį atlygį).
14. Sumažėjus 19 straipsnio 1.1.-1.4. papunkčiuose nurodytam darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas VDU išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo. Informaciją apie įspėtus dėl atleidimo darbuotojus, kuriems sumažėjo darbo užmokestis, Gimnazija DVS priemonėmis pateikia AT atsakingam darbuotojui (darbo užmokesčio apskaitos specialistui).
15. Ilgalaikio darbo išmokos skaičiavimas:
15.1. Atleidžiant darbuotoją pagal DK 57 straipsnį, t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atleidžiamam darbuotojui išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje pagal DK 57 straipsnio 9 dalį.
15.2. Ilgalaikio darbo išmoka mokama: 1) 77,58 procento jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų; 2) 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų; 3) 77,58 procento trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.
15.3. Dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo, darbuotojas kreipiasi su prašymu į darbovietę iš kurios buvo atleistas , ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo. Ilgalaikio darbo išmoką skiria darbdavys ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos, išmokant visą priskaičiuotą išmokos sumą.
21 straipsnis. Prastovų skaičiavimas
1. Gimnazijos direktorius darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą DK 47 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Gimnazijos direktorius įsakyme dėl prastovos paskelbimo nurodo, kokia tai prastova (pilna ar dalinė), prastovos laikotarpį, prastovos metu mokamą darbo užmokestį.
3. Prastovos laikotarpiu Gimnazijos darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
4. Gimnazijos direktorius gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokamas Gimnazijos direktoriaus įsakyme prastovos laikui nustatytas darbo užmokestis.
22 straipsnis. Išskaitos iš darbo užmokesčio
1. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos pagal DK 150 straipsnio nuostatas ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.
2. Išskaitos gali būti daromos šiais atvejais:
2.1. Grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį Gimnazijos pinigų sumoms.
2.2. Grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų.
2.3. Xxxxxxxxx žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė Gimnazijai.
2.4. Išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis).
2.5. Išskaičiuoti Profesinių sąjungų nario mokestį, pagal pateiktą darbuotojo prašymą. Nario mokestis apskaičiuojamas nuo darbo užmokesčio už atliktą darbą, pagal darbo sutartį.
3. Išskaita padaroma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią Xxxxxxxxx sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.
4. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
4.1. Kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų.
4.2. Sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves.
4.3. Laidojimo pašalpa.
4.4. Išeitinės išmokos.
23 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas
1. Ligos pašalpa mokama už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku. Mokama ligos pašalpa yra 62,06 procentų pašalpos gavėjo VDU apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka (jei Gimnazija nenustačiusi kitaip).
2. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, kuris išduotas pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V- 533/A1-189 (2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356).
IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymas
Darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu.
darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos 1 priedas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ ADMINISTRACIJOS IR STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VADOVŲ PAVADUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI
(Baziniais dydžiais)
Vadovaujamo darbo patirtis (metais) | Pareigybės lygis | |||||
A | B | |||||
profesinio darbo patirtis (metais) | profesinio darbo patirtis (metais) | |||||
iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | daugiau kaip 10 | iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | daugiau kaip 10 | |
iki 5 | 5,4-9,5 | 5,5-10,6 | 5,6-11,8 | 4,7-8,9 | 4,8-9,0 | 4,9-9,2 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 | 5,5-9,6 | 5,6-10,7 | 5,7-11,9 | 4,8-9,0 | 4,9-9,2 | 5,0-9,4 |
daugiau kaip 10 | 5,6-9,7 | 5,7-10,8 | 5,8-12,0 | 4,9-9,2 | 5,0-9,4 | 5,2-9,5 |
darbo apmokėjimo sistemos 2 priedas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI
(Baziniais dydžiais)
Pareigybės lygis | Pastoviosios dalies koeficientai | |||
profesinio darbo patirtis (metais) | ||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | daugiau kaip 10 | |
C lygis | 4,2-5,9 | 4,3-6,0 | 4,4-6,2 | 4,5-7,8 |
Kauno Veršvų gimnazijos
darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos 3 priedas
MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ, MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI IR MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ) DARBO KRŪVIO SANDARA
I SKYRIUS
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS PAREIGINĖS ALGOS
PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
1. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(Baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija | Pastoviosios dalies koeficientai | ||||||
pedagoginio darbo stažas (metais) | |||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 6,91 | 6,94 | 7,0 | 7,13 | 7,35 | 7,38 | 7,42 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 7,43 | 7,44 | 7,45 | 7,49 | 7,51 | 7,54 | 7,59 |
Vyresnysis mokytojas | 7,6 | 7,63 | 7,67 | 7,97 | 8,01 | 8,05 | |
Mokytojas metodininkas | 8,12 | 8,27 | 8,53 | 8,57 | 8,62 | ||
Mokytojas ekspertas | 9,24 | 9,39 | 9,63 | 9,67 | 9,71 | ||
2. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams:
2.1. didinami 1–15 procentų:
2.1.1. dirbantiems gimnazijoje, kurių klasėje (grupėje) ugdoma vienas ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
2.1.2. mokantiems mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
2.1.3. mokantiems vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
3. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.
4. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas darbo laiką sudaro:
4.1. kontaktinės valandos, skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas, ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei);
4.2. xxxxxxxx, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenėje (5 priedas).
5. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas valandų skaičius per mokslo metus:
Pareigybė | Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) | Valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenėje | Iš viso |
Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo 2 metų) | 1 010–1 410 | 102–502 | 1 512 |
6. Mokytojui per metus skiriama ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokyti; šiuo atveju ne mažiau kaip 355 valandos skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti; ne mažiau kaip 152 valandos gali būti skiriamos vadovauti klasei (grupei).
7. Mokytojui (jeigu jo pedagoginis darbo stažas iki 2 metų), dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 756 kontaktinės valandos, o dirbančiam pagal neformaliojo švietimo programas – ne daugiau kaip 924 kontaktinės valandos.
8. Mokytojų darbo laiko grafiko sudarymas apibrėžiamas Gimnazijos Darbo tvarkos taisyklėse.
9. Mokytojo darbo krūvio sandarą pagal dalykus, ugdymo ar mokymo sritis nustato Gimnazijos direktorius pagal nustatytas valandas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
10. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(Baziniais dydžiais)
Kvalifikacinė kategorija | Pastoviosios dalies koeficientai | ||||||
pedagoginio darbo stažas (metais) | |||||||
iki 2 | nuo daugiau kaip 2 iki 5 | nuo daugiau kaip 5 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | nuo daugiau kaip 15 iki 20 | nuo daugiau kaip 20 iki 25 | daugiau kaip 25 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 6,91 | 6,94 | 7,0 | 7,13 | 7,35 | 7,38 | 7,42 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||||||
Mokytojas | 7,43 | 7,44 | 7,45 | 7,49 | 7,51 | 7,54 | 7,59 |
Vyresnysis mokytojas | 7,6 | 7,63 | 7,67 | 7,97 | 8,01 | 8,05 | |
Mokytojas metodininkas | 8,12 | 8,27 | 8,53 | 8,57 | 8,62 | ||
Mokytojas ekspertas | 9,24 | 9,39 | 9,63 | 9,67 | 9,71 | ||
11. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams, dirbantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą:
11.1. didinami 5–10 procentų:
11.1.1. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
11.1.2. ugdantiems vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje;
11.2. didinami 5–20 procentų:
11.2.1. mokantiems mokinius, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
11.2.2. kurių grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
12. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 3 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
III SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, LOGOPEDŲ, PAREIGINIŲ ALGŲ PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
13. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(Baziniais dydžiais)
Pareigybė | Pastoviosios dalies koeficientai | |||
pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||
iki 3 | nuo daugiau kaip 3 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | ||||
Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas | 5,2 | 5,46 | 5,7 | 6,0 |
Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||
iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | ||
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | ||||
Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas | 5,47 | 5,8 | 6,02 | |
Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas | 6,16 | 6,23 | 6,45 | |
Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas | 6,6 | 6,77 | 6,92 | |
Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas | 7,38 | 7,46 | 7,7 | |
14. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo specialiesiems pedagogams, logopedams:
14.1. didinami 5 procentais, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
15. Specialiųjų pedagogų, logopedų, dirbančių mokyklose su mokyklinio amžiaus vaikais, darbo laikas per savaitę yra 23 valandos, iš jų 18 valandų skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais (mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tirti ir įvertinti, specialiosioms pratyboms vesti), 5 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, pasirengti specialiosioms
pratyboms, pagalbai mokytojams rengiant ugdymo programas, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) konsultuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo klausimais, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti ir kt.).
IV SKYRIUS
PSICHOLOGŲ ASISTENTŲ, PSICHOLOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PAREIGINIŲ ALGŲ PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI
16. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(Baziniais dydžiais)
Pareigybė | Pastoviosios dalies koeficientai | |||
pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||
iki 3 | nuo daugiau kaip 3 iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | |
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos | ||||
Psichologo asistentas | 5,18 | 5,21 | 5,25 | 5,3 |
Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas | 5,38 | 5,67 | 5,87 | 5,95 |
Pedagoginio darbo stažas (metais) | ||||
iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | ||
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | ||||
Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas | 5,89 | 6,06 | 6,13 | |
Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas, vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas | 6,55 | 6,63 | 6,83 | |
Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas, socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas | 7,14 | 7,29 | 7,48 |
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos | |||
Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas, socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas | 7,93 | 8,13 | 8,28 |
17. Socialinių pedagogų, dirbančių mokyklose, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.
V SKYRIUS
MOKYKLŲ VADOVŲ IR JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOSIOS DALIES KOEFICIENTAI
18. Mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(Baziniais dydžiais)
Mokinių skaičius | Pastoviosios dalies koeficientai | ||
pedagoginio darbo stažas (metais) | |||
iki 10 metų | nuo daugiau kaip 10 iki 15 metų | daugiau kaip 15 metų | |
iki 200 | 10,71 | 11,10 | 11,37 |
201–400 | 11,70 | 11,80 | 11,81 |
401–600 | 11,74 | 11,82 | 11,85 |
601–1 000 | 12,60 | 12,62 | 12,65 |
1 001 ir daugiau | 12,62 | 12,64 | 12,68 |
19. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:
(Baziniais dydžiais)
Mokinių skaičius | Pastoviosios dalies koeficientai | ||
pedagoginio darbo stažas (metais) | |||
iki 10 | nuo daugiau kaip 10 iki 15 | daugiau kaip 15 | |
iki 500 | 10,44 | 10,46 | 10,48 |
501 ir daugiau | 10,50 | 10,65 | 10,80 |
19. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
19.1. didinami 5–10 procentų:
19.1.1. bendrojo ugdymo mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, atsakingiems už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimą, jeigu šiose įstaigose ugdoma (mokoma) 10 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
19.1.2. mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, jeigu mokykloje ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje;
20. Bendrojo ugdymo mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną.
Kauno Veršvų gimnazijos
darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos 4 priedas
SUDĖTINGUMO KOEFICIENTO NUSTATYMAS
Nustatant, kiek procentų didinami koeficientai, skaičiavimas vyksta pagal formulę:
m1•p1+m2•p2+...+mn•pn (m-mokinių skaičius su spec. poreikiais klasėje, n- valandų skaičius toje klasėje).
Didinimas procentais | 1% | 1,5% | 2% | 2,5% | 3% | 3,5% | 4% |
Formule gauta suma | 7-30 | 31-40 | 00-00 | 00-00 | 00-00 | 00-00 | 81-90 |
Pastaba. Esant pakankamai ugdymo planui įgyvendinti lėšų, gimnazijos darbo ir metodinė taryba gali nustatyti kitokį procento dydį.
Kauno Veršvų gimnazijos
darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos 5 priedas
VEIKLOS MOKYKLOS BENDRUOMENEI
1.Veiklos, kurias mokytojas privalo atlikti mokyklos bendruomenei (už etatą 102 val.):
1.1. tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas, konsultavimas ir bendradarbiavimas su jais dėl mokinių ugdymo(si) ir mokymosi pažangos ir pasiekimų;
1.2. bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais;
1.3. mokyklos administracijos inicijuotos veiklos, skirtos mokyklos veiklai planuoti.
2. Veiklos, kurios gali būti sulygstamos su mokytoju individualiai, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją, atliekamas funkcijas, numatytas pareigybės apraše, į mokyklos tikslus ir uždavinius:
2.1. dalyvavimas, vadovavimas darbo grupėms ar komisijoms, jų veiklos administravimas ar koordinavimas (įsivertinimo grupė, atestacijos komisija, darbo taryba, Tolerancijos ugdymo centras, laikinos grupės);
2.2. dalyvavimas mokyklos savivaldos veikloje ir / ar savivaldos veiklos administravimas (mokyklos taryba, metodinė taryba, mokytojų taryba);
2.3. mokyklos renginių ar tikslinių edukacinių veiklų organizavimas ir dalyvavimas jose;
2.4. mokyklos informacinių technologijų diegimo ir taikymo ugdymo procese, socialinių tinklų grupių veiklos koordinavimas (Moodle sistemos diegimas ir administravimas, internetinės svetainės administravimas).
2.5. Mokyklos ugdymo turinio formavimo veiklos:
2.5.1. bendrų dalyko ar ugdymo srities veiklų koordinavimas ir dalyvavimas jose(vadovavimas metodinei grupei);
2.5.2. mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti skirtų programų, dalyko kurso ar dalyko modulio programų rengimas;
2.5.3. mokyklos projektų, skirtų mokyklos ugdymo turiniui kurti ir įgyvendinti, rengimas ir jų įgyvendinimas;
2.5.4. dalyvavimas tarptautiniuose, nacionaliniuose ir / ar regioniniuose projektuose ir (ar) jų įgyvendinimas;
2.5.5. informacinių komunikacijos technologijų taikymo ugdymo turinyje, skaitmeninio ugdymo turininio kūrimo veiklų koordinavimas (pagalba mokytojams);
2.5.6. edukacinių erdvių, mokymosi aplinkų, ugdymo priemonių kūrimas ir priežiūra.
2.6. Konsultavimo ir patirties sklaidos veiklos:
2.6.1. pedagoginių darbuotojų didaktinis, dalykinis konsultavimas (mentorystė);
2.6.2. kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas mokykloje.
2.7. Vertinimo, ekspertavimo veiklos:
2.7.1. brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų, nacionalinių mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimų ir kitų mokymosi pasiekimų patikrinimų vykdymas ir mokinių rezultatų vertinimas:
2.7.2. mokyklos inicijuotų mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimų užduočių rengimas;
2.7.3. mokytojų praktinės veiklos ir / ar ugdymo proceso vertinimas.
2.8. Mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skirtos edukacinės, ugdomosios veiklos:
2.8.1. edukacinių renginių, konkursų, olimpiadų, išvykų organizavimas ir dalyvavimas
juose; pan.;
2.8.2. olimpiadų, konkursinių užduočių rengimas ir mokinių darbų vertinimas;
2.8.3. mokinių konsultavimas jiems rengiantis olimpiadoms, konkursams, varžyboms ir
2.8.4. mokinių ugdymo karjerai veiklų vykdymas.
2.9. Bendradarbiavimo su mokyklos partneriais veiklos, apimančios bendrų projektų, renginių organizavimą ir jų įgyvendinimą mokykloje ar už jos ribų.