ĮMONIŲ TURTO DRAUDIMAS
ĮMONIŲ TURTO DRAUDIMAS
Taisyklės Nr. 004.1
Galioja nuo 2019-07-01
TURINYS P.
BENDROSIOS DRAUDIMO SĄVOKOS IR SĄLYGOS
1. Draudimo sutarties sąvokos 1
2. Draudimo apsaugos galiojimas 2
3. Draudėjo pareiga atskleisti informaciją 2
4. Draudimo įmoka ir mokėjimo tvarka 3
5. Draudimo sutarčių sudarymas galiniais telekomunikacijų įrenginiais 3
6. Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3
7. Xxxxxxxxxx išlygos 3
8. Draudėjo pareigos, atsitikus apdraustai rizikai 4
9. Draudimo išmoka 4
10. Skundų nagrinėjimo ir Ginčų sprendimo tvarka 5
11. Asmens duomenų tvarkymas 5
12. Subrogacija ir regresinio reikalavimo teisė 5
13. Konfidencialumas 5
14. Kitos sąlygos 5
SPECIALIOSIOS SĄLYGOS
1. Draudimo sutarties esminės aplinkybės 5
2. Draudimo objektas 6
3. Draudimo apsauga 7
4. Nedraudžiamieji įvykiai 9
5. Draudimo suma ir draudimo vertė 10
6. Saugumo reikalavimai 11
7. Nuostolio nustatymas 11
8. Draudimo išmokos mokėjimas 12
9. Xxxxxxxx išmokos nemokėjimo arba mažinimo pagrindai 12
PRIEDAI
1 PRIEDAS. Pastatų nusidėvėjimas 14
BENDROSIOS DRAUDIMO SĄVOKOS IR SĄLYGOS
1. Draudimo sutarties sąvokos
1.1. Draudikas – AAS “BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje, toliau vadinama BTA.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į BTA dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam BTA pasiūlė sudaryti draudimo
sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su BTA savo ar kitų asmenų naudai.
1.2.1. Su Draudėju ir/ar Apdraustuoju susiję asmenys, taip pat privalantys vykdyti pareigas, nustatytas Draudėjui:
a) asmenys, kurie kartu gyvena su Draudėju arba Apdraustuoju;
b) asmenys, kurie yra atsakingi už draudimo objektą pagal susitarimą su Draudėju ar Apdraustuoju;
c) asmenys, kurie turi draudimo interesą kartu su Draudėju ar Apdraustuoju, arba kiti asmenys, nurodyti draudimo sutartyje;
d) asmenys, susiję su Draudėju ar Apdraustuoju darbo, paslaugų teikimo ar kitokiais teisiniais santykiais, bei turi pareigą veikti sutinkamai su saugumo reikalavimais.
1.3. Apdraustasis – asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami:
a) turto draudimo atveju – pagal draudimo sutartį, apdrausto turto savininkas arba raštiškai sutartyje nurodytas asmuo;
b) civilinės atsakomybės draudimo atveju – asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami;
c) asmenų draudimo atveju - fizinis asmuo, nurodytas draudimo sutartyje, kurio sveikata, gyvybė ar fizinė būklė yra
apdrausta draudimo sutartimi.
1.4. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba Draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir Apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.5. Trečioji šalis – civilinės atsakomybės draudimo atveju – asmuo, patyręs nuostolių, dėl Draudėjo ar /ir Apdraustojo veiksmų ar neveikimo, ir kuris turi teisę į draudimo išmoką sutinkamai su draudimo sutarties sąlygomis.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxx – Draudėjas ir BTA.
1.7. Draudimo objektas - turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.
1.8. Prašymas sudaryti draudimo sutartį – BTA nustatytos formos dokumentas, kuriame Draudėjas pateikia reikalingą informaciją draudimo sutarčiai sudaryti. Prašymas gali būti nepateikiamas, jeigu draudėjas suteikia BTA informaciją, kurią BTA laiko pakankama draudimo rizikai įvertinti. Prašymo sudaryti draudimo sutartį priėmimas, neįpareigoja BTA sudaryti draudimo sutarties.
1.9. Xxxxxxxx xxxxxxxx – susitarimas tarp BTA ir Draudėjo, pagal kurį Draudėjas įsipareigoja sumokėti draudimo sutartyje nustatytais terminais sutarto dydžio draudimo įmoką, vykdyti kitas draudimo sutartyje įtvirtintas pareigas, o BTA įsipareigoja
mokėti draudimo išmoką xxxxxxxx, nurodytam draudimo sutartyje, įvykus draudžiamajam įvykiui, sutinkamai su draudimo sutarties nuostatomis.
1.10. Draudimo sutarties liudijimas (polisas) – dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą bei apimantis draudimo sutarties sąlygas, dėl kurių BTA ir Draudėjas susitarė.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka.
1.12. Nevisiškas draudimas – atvejai, kai nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę. Tokiu atveju, įvykus draudžiamajam įvykiui, BTA išmoka išmokos dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
1.13. Dvigubas draudimas – atvejai, kai Draudėjas sudaro kelias draudimo sutartis dėl tų pačių draudimo rizikų keliose ar toje pačioje draudimo bendrovėje. Tokiu atveju, Draudėjas privalo raštu pranešti BTA apie sudarytą kitą draudimo sutartį bei nurodyti draudimo sumą ir kitas sutarties sąlygas. Priešingu atveju, Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę susigrąžinti atitinkamą draudimo išmokos dalį.
1.14. Papildomas draudimas – atvejai, kai yra apdrausta tik dalis turto vertės ar draudimo rizikos. Tokiu atveju draudėjas turi teisę sudaryti papildomą draudimo sutartį su ta pačia ar kita draudimo bendrove. Šiuo atveju draudimo suma pagal kelias draudimo sutartis negali viršyti draudimo vertės.
1.15. Išskaita – draudimo išmokos dalis, įtvirtinta draudimo sutartyje, kurios BTA neatlygina. Išskaita apibrėžiama konkrečia pinigų suma ir/arba procentine nuostolio išraiška, jeigu draudimo liudijime nėra nurodyta kitaip. Jeigu draudimo sutartyje yra įtvirtinta kelių rūšių išskaitos tai pačiai rizikai, tai visuomet taikoma viena, didesnė iš jų.
1.16. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis privalo mokėti BTA už draudimo apsaugą.
1.17. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus BTA privalo mokėti draudimo išmoką.
1.18. Nedraudžiamasis įvykis – atvejis, kai BTA draudimo išmokos nemoka.
1.19. Xxxxxxxx xxxxxx – įvykio, kurio atsitikimas ateityje yra įmanomas ir kuris nepriklauso nuo Draudėjo ir/ar Apdraustojo valios, tikimybė.
1.20. Draudimo išmoka – pinigų suma, išmokama įvykus draudžiamajam įvykiui arba suteiktos paslaugos, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje.
1.21. Xxxxxxxx interesas - Apdraustojo interesas nepatirti nuostolių dėl įvykusio draudžiamojo įvykio.
1.22. Kompensacinis principas – draudimo principas, pagal kurį draudimo išmoka yra suskaičiuojama remiantis patirto dėl draudžiamojo įvykio nuostolių dydžio.
1.23. Rašytinis dokumentas:
a) surašytas raštu ir apimantis visus būtinus rekvizitus, įskaitant parašą, atitinkantį galiojančius Lietuvos Respublikoje teisės aktus;
b) perduotas telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą, įskaitant ir elektroninį laišką.
2. Draudimo apsaugos galiojimas
2.1. Draudimo laikotarpis yra laiko tarpas, kai galioja draudimo apsauga.
2.2. Draudimo apsauga įsigalioja draudimo sutartyje nurodytą dieną 00:00, bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka arba pirma jos dalis, jeigu:
2.2.1. draudimo įmokos arba pirmos jos dalies mokėjimo data yra nenurodyta draudimo sutartyje;
2.2.2. draudimo laikotarpio pradžia sutampa su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo diena;
2.2.3. draudimo įmokos arba pirmos jos dalies sumokėjimo terminas yra ankstesnis nei draudimo laikotarpio pradžia.
2.3. Tais atvejais, kai draudimo apsaugos įsigaliojimas yra susiejamas su draudimo įmokos arba jos pirmos dalies sumokėjimu, draudimo apsauga įsigalioja kitą dieną 00:00 valandų po pinigų gavimo dienos, bet ne anksčiau nei nurodyta draudimo sutartyje.
2.4. Draudimo išmoka, įvykus draudžiamajam įvykiui iki draudimo apsaugos įsigaliojimo, nemokama.
2.5. Jeigu draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo įmoka turi būti sumokėta po pirmos draudimo laikotarpio pradžios dienos, tai draudimo apsauga įsigalioja pirmą draudimo laikotarpio pradžios dieną 00:00.
2.6. Draudimo sutartis galioja iki draudimo laikotarpio, numatyto draudimo sutartyje, paskutinės dienos 24:00, jeigu draudimo sutartis dėl kitų priežasčių nesibaigia anksčiau.
3. Draudėjo pareiga atskleisti informaciją
3.1. Prieš pasirašydamas draudimo sutartį, Draudėjas įsipareigoja pateikti BTA teisingą bei išsamią informaciją, kurios prašo BTA, ir kuri yra susijusi su draudimo objektu bei yra būtina, siekiant įvertinti draudimo riziką.
Jeigu draudėjas tyčia neatskleidžia informacijos, kuri yra būtina įvertinti draudimo rizikai, arba tyčia pateikia klaidingą ar neišsamią informaciją, BTA turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia. Tokiu atveju BTA draudimo įmokos negrąžina.
3.2. Jeigu draudimo sutartis dėl to paties draudimo objekto pratęsiama iškart po ankstesnės sutarties pasibaigimo, o Draudėjas ar Apdraustasis nenurodo, kad informacija nuo ankstesnės draudimo sutarties sudarymo pasikeitė, BTA laiko, kad anksčiau pateikta informacija nepasikeitė.
3.3. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, Draudėjas privalo raštu nedelsiant pranešti apie visus pasikeitimus draudimo laikotarpio galiojimo metu, dėl kurių gali padidėti draudimo rizika. Pasikeitimai, apie kuriuos būtina pranešti, yra:
a) reikšmingi pasikeitimai, susiję su draudimo objektu;
b) būdų, kuriais naudojamas draudimo objektas, pasikeitimai.
c) kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių draudimo rizika padidėja.
3.4. Jeigu informacija, pateikta BTA apie draudimo objektą ir apdraustas rizikas, pasikeičia, ir dėl to padidėja draudimo rizika, taip pat, kai BTA yra suklaidinama dėl nereikšmingo Draudėjo suklydimo, BTA turi teisę per vieną mėnesį nuo sužinojimo dienos pasiūlyti Draudėjui pakeisti draudimo sutarties sąlygas, įskaitant draudimo įmokos dydį.
Jeigu Draudėjas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų, arba neatsako BTA per 1 (vieną) mėnesį nuo pranešimo apie siūlomas naujas sąlygas išsiuntimo dienos, BTA turi teisę nutraukti draudimo sutartį suėjus šiame sakinyje nurodytam terminui be atskiro pranešimo.
Jeigu BTA įrodo, kad žinodama apie padidėjusią riziką nebūtų sudariusi draudimo sutarties, BTA per 2 (du) mėnesius nuo sužinojimo apie padidėjusią riziką, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį.
3.5. Draudėjo pareigos atskleisti informaciją pažeidimas sukelia ir kitas teisines pasekmes, įtvirtinas Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
4. Draudimo įmoka ir mokėjimo tvarka
4.1. Draudėjas privalo sumokėti draudimo įmoką BTA, nustatyto dydžio bei nustatytais terminais, kaip numatyta draudimo sutartyje.
4.2. Draudimo įmoka yra laikoma sumokėta:
4.2.1. jeigu draudimo įmoka mokama pavedimu – nuo pinigų sumos gavimo į BTA ar įgalioto draudimo tarpininko banko sąskaitą;
4.2.2. jeigu draudimo įmoka mokama kitais mokėjimo būdais – nuo datos, nurodytos konkrečiame pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiame dokumente. Mokėjimo būdų sąrašą rasite apsilankę mūsų interneto svetainėje xxx.xxx.xx, arba paskambinę telefonu (0 0) 0000 000;
4.3. Jeigu Draudėjas nesumoka draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku, Draudėjas moka BTA 0,02 % delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne daugiau kaip 10 % nuo nesumokėtos bendros draudimo įmokos. BTA netaikys aukščiau minėtų delspinigių atvejais, kai:
a) draudimo įmoka mokama vienu mokėjimu;
b) draudimo įmoka mokama dalimis – už pirmą mokėjimą.
4.4. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, - tokiu atveju draudimo sutartis neįsigalioja ir yra anuliuojama be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos mokėjimo termino), BTA sutartyje numatytu rašytiniu dokumentu informuoja, kad per 30 dienų nuo rašytinio dokumento išsiuntimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis pasibaigs.
5. Draudimo sutarčių sudarymas galiniais telekomunikacijų įrenginiais
5.1. Draudimo sutartis gali būti sudaryta galiniais telekomunikacijų įrenginiais, t.y. paštu, internetu, elektroniniu paštu, telefonu bei kitais informacijos apsikeitimo būdais.
5.2. Kai draudimo sutartis yra sudaroma Draudėjo, kuris yra vartotojas, tokiai sutarčiai taikomos ne gyvybės draudimo sutarčių sudarymo gairės, kurios yra viešai prieinamos xxx.xxx.xx. Ne gyvybės draudimo sutarčių sudarymo gairės, be visa ko, numato atsisakymo teisės procedūrą, t.y. teisę atsisakyti nuo sudarytos draudimo sutarties.
Vartotojas yra fizinis asmuo, sudarantis draudimo sutartį su verslu ar profesine veikla nesusijusiais tikslais.
6. Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas
6.1. Draudimo sutartis baigiasi paskutinę draudimo laikotarpio dieną 24:00, jeigu Draudėjas ir BTA nesusitarė kitaip.
6.2. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį bet kuriuo metu, prieš 15 dienų raštu apie tai informuodamas BTA. Tokiu atveju, draudimo sutartis bus laikoma nutraukta dieną, nurodytą pranešime, bet ne anksčiau negu 15 (penkioliktą) dieną, po to kai buvo gautas pranešimas apie nutraukimą.
Tokiu atveju:
6.2.1. jeigu draudimo išmoka nebuvo išmokėta ar pretenzijų nebuvo pareikšta per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų po Draudėjo pranešimo gavimo, BTA grąžina Draudėjui dalį draudimo įmokos, išskaičiuodama sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30 % nuo grąžintinos sumos).
6.2.2. jeigu buvo išmokėta ir/ar rezervuota draudimo išmoka ar buvo pareikšta pretenzijų per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, per 20 kalendorinių dienų po Draudėjo pranešimo gavimo, BTA grąžina dalį draudimo įmokos, kuri yra lygi nepanaudotos draudimo įmokos dalies už draudimo sutarties galiojimo laikotarpį ir išmokėtos draudimo išmokos skirtumui, išskaičiuodama sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30 % nuo grąžintinos sumos).
6.3. Draudimo sutarties sąlygos gali būti papildytos ar pakeistos tik rašytiniu BTA ir Draudėjo susitarimu.
6.4. Draudimo sutartis gali būti nutraukta ir kitais pagrindais, įtvirtintais LR draudimo teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo sutartinius teisinius santykius.
7. Xxxxxxxxxx išlygos
7.1. Jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, BTA nemoka draudimo išmokos dėl:
7.1.1. teroristinių veiksmų (veiksmai, pasireiškiantys jėgos ar smurto naudojimu arba grasinimais panaudoti šiuos veiksmus
bet kokios trečiosios šalies, kuri veikia atskirai ar organizuotai su kokia nors organizacija ar vyriausybe, ar jų naudai, kurie
atliekami dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių priežasčių ir kurios ketinimai yra pastatyti vyriausybę ar visuomenę ar jos dalį į pavojų); nuostoliai, atsiradę dėl prevencinių veiksmų prieš teroristinius veiksmus taip pat nėra atlyginami.
7.1.2. karo, invazijos, priešiškų užsienio valstybės veiksmų, karinių ar joms prilyginamų operacijų, tokių kaip pilietinio karo (paskelbus ar nepaskelbus karo), riaušių, streiko, sukilimo, maišto, revoliucijos, karo padėties, marodieriavimo, vandalizmo, sabotažo; streiko, lokauto, viešosios tvarkos sutrikdymų, kurie prilygtų perversmui ar riaušėm, nuosavybės konfiskavimo, nacionalizacijos, jeigu tai yra sukelta ar sankcionuota valstybės valdžios, nepriklausomai nuo to, teisėtai ar ne; kitos politinės rizikos bei visi kiti nuostoliai ar išlaidos, patirtos tiesiogiai ar netiesiogiai dėl tokių veiksmų prevencijos, taip pat nėra atlyginamos;
7.1.3. tiesioginio ar netiesioginio branduolinio sprogimo, branduolinės energijos ar radioaktyvių preparatų poveikio, tiesioginio ar netiesioginio radioaktyvaus užterštumo;
7.1.4. tyčinių Draudėjo, Apdraustojo ar Naudos gavėjo veiksmų.
7.2. Nepriklausomai nuo bet kokių sąlygų, esančių draudimo sutartyje, BTA neturi prievolės teikti draudimo apsaugą ar atlikti bet kokius mokėjimus, ar teikti paslaugas, ar teikti naudą asmenims ar bet kokiai trečiajai šaliai, jeigu tokia draudimo apsauga, mokėjimas, paslauga, nauda ir/ar verslas ar Draudėjo veikla, Apdraustojo ar Naudos gavėjo, reikalaujančio draudimo išmokos, pažeidžia įgyvendinamas sankcijas, finansinį embargą ar ekonomines sankcijas, įstatymus ar sąlygas, kurias tiesiogiai įgyvendina BTA. Įgyvendinamos sankcijos yra nacionalinės sankcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos sankcijos, Jungtinių Tautų Organizacijos sankcijos, Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos ir/ar kitos sankcijos, kurių BTA turi laikytis ir vykdyti sutinkamai su teisės aktų reikalavimais.
8. Draudėjo pareigos, atsitikus apdraustai rizikai
8.1. Tam, kad Draudėjas ar Apdraustasis įgytų teisę gauti draudimo išmoką atsitikus apdraustai rizikai, jis privalo:
8.1.1. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (jeigu šių taisyklių specialiosiose sąlygose nenurodyta kitaip) informuoti BTA apie įvykusį galimai draudžiamąjį įvykį šių taisyklių specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Jeigu Draudėjas ar Xxxxxxxxxxxx informuoja BTA apie atsitikusią apdraustą riziką pavėluotai, Draudėjas ar Apdraustasis privalo įrodyti, kad nebuvo įmanoma informuoti laiku;
8.1.2. nedelsiant informuoti kompetentingas tarnybas (pvz. gydymo įstaigą, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą, policiją, avarines tarnybas ir pan.);
8.1.3. vykdyti visus BTA duotus nurodymus bei imtis visų priemonių, siekiant sumažinti žalą ir užkirsti kelią jos atsiradimui ar jos padidėjimui;
8.1.4. sudaryti BTA galimybę apžiūrėti įvykio vietą, atlikti tyrimą bei apklausti liudytojus taip, kad BTA galėtų nustatyti nuostolio priežastis ir dydį;
8.1.5. pateikti visą informaciją ir dokumentus, kurių prašo BTA, įskaitant ir komercines paslaptis, jeigu jos Draudėjui ar Apdraustajam yra žinomos, tam, kad BTA galėtų nustatyti atsitikusios apdraustos rizikos priežastis ir žalos dydį;
8.1.6. esant galimybei išlaikyti įvykio vietą nepaliestą, kol atvyks BTA atstovas, jeigu BTA nedavė kitų nurodymų. Šis punktas netaikomas kiek yra būtina įvykdyti šių Bendrųjų draudimo sąvokų ir sąlygų 8.1.3. punkto reikalavimus;
8.1.7. jeigu draudimo objektas negali būti išsaugotas nepakeičiant jo būklės po įvykio dėl Bendrųjų draudimo sąvokų ir sąlygų 8.1.3.p., esančių reikalavimų vykdymo ar dėl kitų teisinių ir pagrįstų priežasčių, pasirūpinti, kad pažeisto turto nuotraukos būtų padarytos kaip įmanoma operatyviau ar pažeistas draudimo objektas būtų nufilmuotas, siekiant užfiksuoti nuostolius, bei atsiųsti nuotraukas ar vaizdo įrašą į BTA el. paštu: xxxxx@xxx.xx ar kitu BTA tinkamu būdu.
8.2. Jeigu Draudėjas, Xxxxxxxxxxxx ar Naudos gavėjas tyčia ar dėl didelio neatsargumo nevykdo Taisyklėse nurodytų pareigų, BTA turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti.
9. Draudimo išmoka
9.1. Draudimo išmoka BTA išmoka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.
9.2. Vagystės ar plėšimu atveju, kuomet draudimo išmoka išmokėta, o draudimo objektas vėliau atsirado, BTA turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo ar reikalavimo teisės į draudimo objektą perleidimo. Jeigu BTA nusprendė nepasilikti rasto draudimo objekto, bet rastas objektas yra apgadintas, tuomet Draudėjas, grąžindamas gautą iš BTA draudimo išmoką, iš jos išskaičiuoja su BTA suderintas išlaidas, būtinas atstatyti daiktą į pradinę padėtį.
9.3. Jei įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir BTA nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudėjo prašymu BTA išmoka sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
9.4. Jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02% delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 % nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.
9.5. Mokant draudimo išmoką, įskaitomos visos draudimo įmokos (už einamuosius draudimo metus), kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo išmokos mokėjimo dienai. Esant Draudėjo sutikimui, gali būti įskaitomos įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Tais atvejais, kai dėl draudžiamojo įvykio draudimo objektas žūsta, sunaikinamas arba prarandamas, mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos visos pagal sutartį nesumokėtos draudimo įmokos.
9.6. Tuo atveju, kai BTA negali susigrąžinti išmokos atgręžtinio reikalavimo tvarka dėl tyčinių Apdraustojo veiksmų ar didelio jo neatsargumo, BTA gali nemokėti draudimo išmokos dalyje, kurioje pretenziją pareikšti nėra galimybės, arba, jeigu draudimo išmoka jau išmokėta, reikalauti išmokos grąžinimo iš Draudėjo.
9.7. Pagal asmens, turinčio teisę reikalauti draudimo išmokos, BTA suteikia tokiam asmeniui galimybę susipažinti su turimais dokumentais, kuriais remdamasi BTA priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ar išduoda dokumentų kopijas už užmokestį, neviršijantį dokumentų kopijų išdavimo išlaidų.
BTA nesuteikia galimybės asmeniui, turinčiam teisę reikalauti draudimo išmokos, susipažinti su turimais dokumentais bei
neteikia dokumentų kopijos, jeigu:
a) BTA pateikė dokumentus teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl apdraustos rizikos atsitikimo aplinkybių;
b) dokumentuose yra komercinė kito asmens paslaptis, kurios asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės
gauti;
c) dokumentuose yra asmens duomenys, kurių asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti.
10. Skundų nagrinėjimo ir Ginčų sprendimo tvarka
10.1. BTA skundų nagrinėjimo procedūra dėl nepatenkintų draudimo sutartimi ar suteiktomis draudimo paslaugomis, pateiktą asmens, prašančio sudaryti draudimo sutartį, Draudėjo, Apdraustojo, Naudos gavėjo ar kito asmens turinčio teisę reikalauti draudimo išmokos, yra viešai prieinama xxx.xxx.xx.
10.2. Visi ginčai, kilę tarp draudimo sutarties šalių, sprendžiami derybų būdu. Jeigu taikus susitarimas nepasiekiamas, visi ginčai, kylantys iš draudimo sutarties ir susiję su draudimo sutarties pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami LR teisme sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teismuose pagal BTA filialo Lietuvoje buveinės adresą.
11. Asmens duomenų tvarkymas
11.1. BTA kaip asmens duomenų tvarkytojas, fizinių asmenų duomenis tvarko sutinkamai su asmens duomenų tvarkymo reikalavimais, apibrėžtais 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), bei kitais teisės aktų reikalavimais.
Asmens duomenų tvarkymo principai bei BTA vykdoma privatumo politika yra paskelbta xxx.xxx.xx
12. Subrogacija ir regresinio reikalavimo teisė
12.1. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija arba regresinio reikalavimo teisė). Draudėjas, Xxxxxxxxxxxx ar Naudos gavėjas privalo perduoti visą BTA prašomą informaciją, kad Draudikas galėtų tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę.
13. Konfidencialumas
13.1. Šalys įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos, gautos draudimo sutartinių ar ikisutartinių teisinių santykių pagrindu, tretiesiems asmenims, taip pat nenaudoti šios informacijos tokiu būdu, kuris pažeistų kitos draudimo sutarties šalies interesus. BTA turi teisę pateikti visą reikalingą informaciją nepriklausomiems ekspertams bei perdraudikams, gautą draudimo sutartinių ar ikisutartinių santykių pagrindu, taip pat saugoti ją BTA duomenų bazėse. Ši pareiga netaikoma, kuomet šalys, sutinkamai su LR teisės aktų reikalavimais, privalo pateikti informaciją kompetentingoms valstybės institucijoms.
14. Kitos sąlygos
14.1. Bet koks pranešimas, kurį Draudėjas ar BTA privalo perduoti vienas kitam, turi būti atliktas šiose taisyklėse nurodytais terminais vienu iš žemiau nurodytų būdų:
14.1.1. įteikiant Draudėjui, draudimo polise ar kituose rašytiniuose dokumentuose nurodytais adresais ar šalių pranešimuose apie buveinių adresų pasikeitimas;
14.1.2. išsiunčiant registruotąją pašto korespondencijos siuntą;
14.1.3. elektroniniu paštu, kai šalys yra numačiusios šį pranešimo būdą sutartyje, arba konkliudentiniais veiksmais išreiškia sutikimą keistis informaciją šiuo būdu;
14.2. BTA turi teisę perduoti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems Draudikams teisės aktų nustatyta tvarka. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartį joje nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju Draudėjui grąžinamos jo sumokėtos draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką.
14.3. Sutartiniams draudimo teisiniams santykiams taikomi LR Teisės aktai.
14.4 Draudimo sutartis sudaroma šių bendrųjų sąlygų ir specialiųjų sąlygų pagrindu. Jeigu specialiosios ir/ar individualios draudimo sąlygos, nurodytos sutartyje (draudimo liudijime) ir šiose Bendrosiose draudimo sąvokose ir sąlygose skiriasi, pirmenybė teikiama specialiosioms ir/ar individualioms draudimo sąlygoms.
14.5. Draudėjas, Xxxxxxxxxxxx, Naudos gavėjas bei kiti asmenys, kurie draudimo sutarties pagrindu įgyja teisių, turi laikytis šiose Taisyklėse įtvirtintų pareigų.
14.6. Šios Taisyklės įsigalioja nuo patvirtinimo BTA valdyboje dienos, jeigu BTA valdyba nėra nurodžiusi kitos Taisyklių įsigaliojimo dienos.
14.7. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp kalbų, lietuviškas tekstas turi pirmenybę.
14.8. Šios taisyklės skelbiamos BTA interneto tinklalapyje adresu xxxx://xxx.xxx.xx.
SPECIALIOSIOS SĄLYGOS
1. Draudimo sutarties esminės aplinkybės
1.1. Draudimo sutartis sudaryta pagal Draudėjo pateiktą visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikos vertinimui. Už pateiktų duomenų teisingumą atsako Draudėjas.
Esminės aplinkybės 1.2. Esminėmis aplinkybėmis laikoma tikrovę atitinkanti, teisinga informacija apie:
1.2.1. pageidaujamus drausti pastatus ar pastatus, kuriuose yra pageidaujamas drausti kilnojamas turtas (pastato konstrukcijos, dydis, paskirtis ir pastate vykdoma veikla, apsaugos priemonės, statybos, rekonstrukcijos, remonto metai, kiti rizikos veiksniai);
1.2.2. draudžiamo kilnojamo turto sąrašas, dokumentai (jei BTA jų reikalauja), pagrindžiantys tokio turto vertę;
1.2.3. turto, priešgaisrinės ir kitos apsaugos sistemos;
1.2.4. įmonės veiklos pobūdis;
1.2.5. nuostolių ir žalų istorija;
1.2.6. kitos aplinkybės, aprašytos šiose taisyklėse ar išdėstytos prašyme sudaryti sutartį.
Prašymas sudaryti sutartį 1.3. Draudimo sutartis sudaryta pagal žodinį Draudėjo prašymą sudaryti sutartį išskyrus
tuos atvejus, kai Draudėjas pateikė rašytinį prašymą.
1.4. Draudimo sutartį sudaro: draudimo taisyklės, draudimo liudijimas, prašymas sudaryti sutartį (jei jis buvo pateiktas), nuotraukos, pateikti dokumentai ar kiti priedai.
Individualios sąlygos 1.5. Jeigu individualios draudimo sąlygos, nurodytos draudimo liudijime, prieduose ar kituose individualiuose dokumentuose ir šiose taisyklėse skiriasi, pirmenybė teikiama individualioms draudimo sąlygoms.
Aplinkybių pasikeitimas 1.6. Draudėjas draudimo sutarties galiojimo metu privalo nedelsiant pranešti apie visus pasikeitimus dėl esminių aplinkybių, kurios buvo nurodytos sudarant sutartį, o taip pat apie tuos pasikeitimus, kurie įvyko draudimo sutarties galiojimo metu ir dėl kurių gali padidėti tikimybė atsitikti draudžiamajam įvykiui arba gali padidėti galimo nuostolio dydis. Tokiais pasikeitimais laikoma:
1.6.1. sudarant draudimo sutartį nurodytų turto ir/ar priešgaisrinės apsaugos priemonių, jų
dalies neveikimas ar jų būklės pablogėjimas;
1.6.2. sudarant draudimo sutartį nurodytos veiklos ar dalies procesų, gamybos technologijų, naudojamų medžiagų pasikeitimas;
1.6.3. degių, sprogstamųjų medžiagų laikymas draudimo vietoje, jei tai nebuvo nurodyta sudarant draudimo sutartį;
1.6.4. darbų, kurių metu temperatūra pakyla virš 100°C, vykdymas (suvirinimas, lydimas, smalavimas ir pan.);
1.6.5. turto naudojimo paskirties pasikeitimas;
1.6.6. apdrausto turto palikimas be priežiūros, nebenaudojimas;
1.6.7. pasikeičia kitos aplinkybės, nurodytos sudarant sutartį ar draudimo sutarties sudarymo metu ir galinčios turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui.
1.7. Pasekmės, kurios gali būti, jeigu Draudėjas nepranešė apie pasikeitimus dėl esminių aplinkybių arba kitus pasikeitimus, kurie įvyko draudimo sutarties galiojimo metu ir dėl kurių padidėjo draudimo rizika, nurodytos Bendrųjų sąlygų 3 punkte bei Specialiųjų sąlygų 9.1.2 punkte.
1.8. Jeigu sudarant draudimo sutartį nurodytos didinančios riziką aplinkybės draudimo sutarties galiojimo metu pasikeitė, klientas gali kreiptis į BTA dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo įmokos pakeitimo atsižvelgiant į sumažėjusią riziką.
2. Draudimo objektas
Šių taisyklių pagrindu gali būti draudžiami šie objektai:
Nekilnojamas turtas 2.1. Nekilnojamas turtas (toliau – pastatai) – draudimo sutartyje įvardinti statiniai: pastatai, jų dalys, patalpos, inžinieriniai, kiti statiniai.
Pastatas – stogu apdengtas, tvirtai sujungtas su žeme statinys, kurio buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jo naudojimo paskirties arba nesumažinus vertės.
Draudžiant visą atskirą pastatą, jis apdraudžiamas kartu su vien tik to pastato aptarnavimui skirtais įrenginiais ir elementais, kurie pagal savo esmę ir paskirtį yra nekilnojami: šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari įranga, elektros instaliacija. Pastatui taip pat priskiriami žemės sklype, kuriame pastatytas pastatas, esantys inžineriniai tinklai, skirti pastato aptarnavimui, iki jų susijungimo su bendro naudojimo inžineriniais tinklais. Jei draudžiama tik pastato dalis, apdraudžiami įrenginiai, esantys draudžiamos pastato dalies viduje ir naudojami tik tos pastato dalies aptarnavimui.
Kilnojamas turtas 2.2. Kilnojamas turtas – bet kokie kilnojami daiktai, esantys Draudėjo nuosavybėje ar valdomi Draudėjo, esantys draudimo sutartyje nurodytoje vietoje ir užfiksuoti Draudėjo buhalteriniuose, įsigijimo ar kituose dokumentuose. Kilnojamas turtas gali būti:
2.2.1. įrengimai – gamybiniai įrengimai, įrankiai, baldai, inventorius, kompiuterinė įranga;
Atsargos 2.2.2. atsargos – žaliavos, nebaigta gaminti produkcija, baigta gaminti produkcija, prekės ir
kt. materialios vertybės.
Investicijos 2.3. Investicijos – Draudėjo įdėtos investicijos į remonto, rekonstrukcijos darbus ar naujo turto
įsigijimą.
Gerbūvio konstrukcijos 2.4. Gerbūvio konstrukcijos – stacionarūs statiniai, esantys aptvertoje teritorijoje, kurioje yra draudžiamas nekilnojamas turtas (barjerai, sienelės, estakados, stogeliai, pėsčiųjų takeliai, stacionarios laistymo sistemos, vėliavų stiebai, išorinis apšvietimas, įtvirtinti reklaminiai stendai ir pan.).
Darbuotojų daiktai 2.5. Darbuotojų daiktai – darbuotojams priklausantys asmeniniai daiktai (išskyrus išvardintus
2.8 punkte), kurie yra draudimo vietoje. Atlyginami nuostoliai, kuriuos patyrė darbuotojai dėl draudžiamojo įvykio metu sugadintų ar prarastų asmeninių daiktų, laikytų draudimo vietoje.
2.6. Kiekvienas apdraustas objektas turi būti nurodytas draudimo sutartyje. Jei objektas nenurodytas arba jo draudimo suma lygi 0, jis laikomas neapdraustu išskyrus:
2.6.1. jeigu draudimo liudijime nenurodytas objektas – Gerbūvio konstrukcijos, BTA atlygina nuostolius iki 5 proc. nuo pastato draudimo sumos, bet ne daugiau 3 000 eurų;
2.6.2. jeigu draudimo liudijime nenurodytas objektas – Darbuotojų daiktai, BTA atlygina nuostolius iki 3 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui, bet ne daugiau kaip 500 eurų vienam darbuotojui. Šis punktas galioja tais atvejais, kai yra apdraustas visas Draudėjo kilnojamas turtas draudimo vietoje.
Draudimo vieta 2.7. Kilnojamo turto draudimo vieta yra pastato, esančio nurodytu adresu, viduje, jei
nesutarta kitaip ir nenurodyta draudimo liudijime.
Neapdrausti objektai 2.8. Pagal šias draudimo taisykles neapdrausti ir šių objektų atžvilgiu draudimo sutartis
negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl to BTA ir Draudėjas sudarė atskirą susitarimą:
2.8.1. pastatai ar jų dalys, kurie pastatyti savavališkai, be atitinkamo leidimo ir suderinto statybos projekto, taip pat apleisti, avariniai pastatai, bei tokiuose pastatuose esantis kilnojamas turtas;
2.8.2. laikini statiniai, nepritaikyti ilgalaikei eksploatacijai (palapinės, tentai, pripučiamos konstrukcijos ir pan.);
2.8.3. tiltai, prieplaukos, krantinės, statiniai ar įrengimai esantys vandenyje;
2.8.4. gyvūnai, paukščiai, augalai, žemė, vandens telkiniai;
2.8.5. šuliniai, vandens gręžiniai ir juose esantys siurbliai, drenažo sistemos, be atitinkamo leidimo įrengta vietinė vandentiekio ir kanalizacijos sistema;
2.8.6. statybinės medžiagos, skirtos statybų ar rekonstrukcijos darbams draudimo vietoje atlikti;
2.8.7. visų rūšių motorizuotos sausumos, oro ir vandens transporto priemonės, įskaitant keturračius, motorolerius, jachtas, orlaivius ir t.t. bei jų sudėtinės dalys, kuras, eksploatacinės priemonės, išskyrus atvejus, kai tai yra prekių atsargos prekybos įmonės sandėliuose ar salonuose;
2.8.8. radioaktyviosios, sprogstamosios, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, šaunamieji ginklai;
2.8.9. programinė įranga ir informacija, esanti bet kokios rūšies duomenų laikmenose;
2.8.10.grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, kreditinės kortelės, rankraščiai, kartotekos, brėžiniai, planai, apskaitos knygos ir dokumentai;
2.8.11.pašto ženklai, monetos, papuošalai ir dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangakmeniai, perlai, meno dirbiniai, antikvariniai daiktai (antikvariniais daiktais laikomi daiktai, senesni kaip 70 metų), religinio kulto daiktai, kultūrinės – istorinės vertybės, kolekcijos, kiti unikalūs daiktai;
2.8.12.draudėjo gautas turtas iš kitų asmenų remontuoti, perdirbti, parduoti, saugoti ir pan.
2.9. Susitarus dėl kurio nors 2.8 punkte numatytų objektų draudimo, šis faktas apie objektą ir jo charakteristikas turi būti aiškiai nurodytas draudimo liudijime, kitaip draudimo apsauga tokiam objektui negalios ir draudimo išmoka už tokį objektą nebus mokama.
3. Draudimo apsauga Draudimo variantai 3.1. Pagal šias draudimo taisykles turtas gali būti draudžiamas šiais variantais:
3.1.1. išvardintų rizikų draudimas. Draudžiant šiuo variantu, sąlygos, nurodytos 3.9 punkte, negalioja;
3.1.2. visų rizikų draudimas.
3.2. Variantas, kuriuo draudžiamas turtas, nurodomas draudimo liudijime.
Išvardintų rizikų draudimas Pastatai ir kilnojamas turtas apdraudžiami nuo staigaus ir netikėto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl žemiau išvardintų draudžiamųjų įvykių. BTA kompensuoja nuostolius dėl tų rizikų, kurios nurodytos draudimo liudijime:
Ugnis 3.3. Ugnis:
3.3.1. gaisras – ugnis (įskaitant padegimą), atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą;
3.3.2. dūmai ir suodžiai – staiga ir netikėtai išsiveržę iš gaisro vietos arba šildymo įrenginio;
3.3.3. Tiesioginis žaibo trenkimas į apdraustą daiktą. Taip pat atlyginami ir nuostoliai, kurie atsirado ant apdrausto turto užvirtus žaibo trenkimo paveiktiems medžiams arba kitiems daiktams;
3.3.4. sprogimu (įskaitant sprogdinimą) laikoma medžiagos fizinio būvio pokytis, kurio metu išsiskiria labai daug staiga įkaitusių ir išsiplečiančių dujų ar garų, kurie didelio smūgio banga veikia aplinką;
3.3.5. valdomo skraidymo aparato, jo dalių ar krovinio užkritimas ant apdrausto turto.
Vanduo 3.4. Vanduo:
3.4.1. šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų, lietaus nuotekų sistemos pastato viduje, ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemos avarija – staigus ir netikėtas skysčio ar garų išsiveržimas iš apdraustame objekte esančių stacionariai sumontuotų vamzdynų sistemos ar įrenginių, stacionariai sujungtų su vamzdžių sistema. Taip pat atlyginami nuostoliai dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vamzdžių staigių ir netikėtų trūkimų ar jų užšalimo (įskaitant atlaidinimą ir papildomas išlaidas), jei šie vamzdynai yra sklype, kuriame yra draudžiamas turtas (t. y. įmonės teritorijoje), ir naudojami apdraustam turtui eksploatuoti;
3.4.2. vandens, garų prasiskverbimas iš greta draudimo vietos esančių patalpų;
3.4.3. skysčio ištekėjimas iš sprinklerinės sistemos.
Gamtinės jėgos 3.5. Gamtinės jėgos:
3.5.1. xxxxx – stiprus vėjas, kai vėjo greitis gūsio metu yra 20 m/s ir didesnis. Taip pat atlyginami nuostoliai dėl audros metu ant apdrausto turto užvirtusių medžių ar kitokių daiktų;
3.5.2. liūtis – trumpalaikis smarkus lietus, kai per 6 valandas ar trumpesnį laiką iškrinta 15
mm ir daugiau kritulių;
3.5.3. kruša – ledo gabaliukų trumpalaikiai krituliai, dažniausiai būdingi šiltajam metų laikui;
3.5.4. sniego slėgis – smarkaus snigimo, kai per 24 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 20 mm ir daugiau kritulių bei susidaro ne mažiau kaip 20 cm. storio sniego dangos sluoksnis ir savo svoriu sulaužo ar apgadina apdraustą turtą išskyrus atvejus, kai sniego masė susikaupė per laikotarpį, kurio metu Draudėjas galėjo imtis protingų priemonių sniegui ar jo daliai nuvalyti;
3.5.5. nenumatytas potvynis – pastato ar jame esančio turto apsėmimas dėl staigaus ir nenumatyto paviršinių vandenų (upių, ežerų ir kt.) išsiliejimo iš krantų. Tirpstančio sniego ar dėl ilgalaikio lietingo oro susidariusios balos nelaikomos paviršinio vandens telkiniu. Nenumatytu potvyniu laikoma, jei jis toje teritorijoje buvo rečiau nei 2 kartus per pastaruosius 20 metų;
3.5.6. grunto suslūgimas – natūralus žemės grunto suslūgimas ar įkritimas dėl karstinių reiškinių;
3.5.7. grunto nuošliauža – savaiminė, staigi ir nenumatyta grunto slinktis šlaitu žemyn, veikiant grunto svorio jėgai.
3.6. Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio kiekinių parametrų, remiamasi tame ar artimiausiame regione atliktais meteorologinės tarnybos matavimais ir/arba faktais, kad išvardintos gamtinės jėgos tame regione padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems panašiems, tokio paties atsparumo daiktams.
Trečiųjų asmenų tyčinė veika 3.7. Trečiųjų asmenų tyčinė veika:
3.7.1.vagystė įsilaužiant – apdrausto turto pagrobimas, sugadinimas ar sunaikinimas, kai vagis neteisėtai patenka į patalpas sugadinant užraktus, išjungiant, sulaužant arba kitaip neutralizuojant signalizacijos įrangą ir/arba įsilaužia į užrakintą pastatą sugadinant jo atitvarines konstrukcijas (duris, langus, stogą ir pan.) arba neteisėtai patenka į patalpas naudodamas pagrobtus raktus. Vagystė su įsilaužimu, panaudojant pagrobtus raktus bus laikomas draudžiamu įvykiu tik tais atvejais, kai apie raktų dingimą yra pranešta teisėsaugos institucijoms, dėl šio įvykio yra pradėtas tyrimas ir nebuvo realios galimybės pakeisti spynas ar signalizacijos įrangą;
3.7.2.apiplėšimas – apdrausto turto pagrobimas, sugadinimas ar sunaikinimas, kai draudimo vietoje draudėjo ar su Draudėju susijusio asmens atžvilgiu grasinama panaudoti ar panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą; draudimo vietoje atimamas apdraustas turtas iš draudėjo ar su Draudėju susijusio asmens, esančio bejėgiškos būklės dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis. Apiplėšimo faktas turi būti patvirtintas policijos;
3.7.3.vandalizmas po įsibrovimo. Vagystės įsilaužiant metu arba dėl mėginimo įsilaužti padaryti sugadinimai pastatams ar kilnojamam turtui, išskyrus atvejus, kai žala yra tik lango ar kito išorinio stiklo dužimo nuostoliai.
3.8. Papildomai susitarus ir tai nurodžius draudimo liudijime turtas gali būti apdraudžiamas nuo šių rizikų:
Transporto priemonės
atsitrenkimas 3.8.1. transporto priemonės atsitrenkimas – apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl transporto priemonės, įskaitant savaeigius mobilius mechanizmus, atsitrenkimo;
Elektros svyravimai 3.8.2. elektros įtampos svyravimai. Apdraustų elektros prietaisų ir įrengimų gedimai dėl staigaus ir netikėto tiekiamos elektros įtampos svyravimo, elektros srovės dingimo ir viršįtampių poveikio apdraustiems elektros prietaisams ir įrengimams. Nuostoliai dėl viršįtampių atlyginami tik kai jie yra akivaizdžiai matomi, t. y. perdegė, suskilo saugikliai ir/ar kitos detalės buvo paveiktos ugnies, karščio, dėl ko pasikeitė forma, spalva, matomi apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, išsilydimas arba viršįtampio faktą patvirtina kompetentinga remonto įmonė;
Stiklo dūžis 3.8.3. stiklo dūžis – apdrausto pastato išorinio ar vidinio įstiklinimo ar apdraustų įrengimų stiklinių dalių dužimas ar skilimas;
Medžio užvirtimas 3.8.4. savaiminis medžio, stulpo, jų dalių ar kitų daiktų užvirtimas;
Žemės drebėjimas 3.8.5. žemės drebėjimas – staigus ir netikėtas energijos išsilaisvinimas iš žemės plutos, dėl ko kyla didesnės nei 5 balai pagal Richterio skalę seisminės bangos;
Pastato sugadinimas 3.8.6. piktavališkas pastato sugadinimas ar sunaikinimas, vandalizmas – bet koks tiesioginis piktavališkas apdrausto pastato sugadinimas ar sunaikinimas dėl tyčinės trečiųjų asmenų veiklos. Draudimo apsauga neapima stiklo dūžio ir transporto priemonės atsitrenkimo rizikų.
Visų rizikų draudimas 3.9. Draudžiamasis įvykis – apdrausto turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, kuris atsirado draudimo apsaugos galiojimo metu ir kurio priežastis nėra 4 skirsnyje įvardinta kaip nedraudžiamasis įvykis.
4. Nedraudžiamieji įvykiai Kada nemokamos išmokos 4.1. BTA nemoka draudimo išmokos, jeigu nuostoliai atsirado dėl:
4.1.1. nedraudžiamųjų įvykių, nurodytų Bendrosios dalies 7 skirsnyje;
4.1.2. natūralaus turto nusidėvėjimo ir neišvengiamų natūralių procesų (ilgalaikio drėgmės poveikio ir jos padarinių, korozijos, pelijimo, puvimo, pelėsio, grybelio, kvapo, gedimo, natūralaus pastato ar jo dalies sėdimo ir pan.). Draudimo išmoka nemokama tik už sugadintą ar sunaikintą turtą tiesiogiai dėl šių procesų;
4.1.3. vykdomų ar vykdytų statybos ir/ar montavimo darbų, sistemų bandymų ar dėl sprogdinimo, kasimo, kasinėjimo darbų;
4.1.4. vandens, dujų, elektros energijos, šildymo ar kitų energetinių resursų tiekimo nutraukimo, išskyrus atvejus, kai tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio;
4.1.5. projektavimo, statybos, montavimo klaidų ir broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo;
4.1.6. gyvūnų, vabzdžių, graužikų padarytos tiesioginės žalos turtui;
4.1.7. bet kokių kompiuterinių virusų, neteisingo duomenų apdorojimo ar kompiuterinės programinės įrangos netinkamo naudojimo. Taip pat neatlyginamos išlaidos duomenų atgaminimui, net jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio;
4.1.8. klaidų, trūkumų ar defektų, už kuriuos pagal garantiją atsako gamintojas, tiekėjas, statytojas;
4.1.9. lietaus ar tirpstančio sniego, kai vanduo pateko per angas arba nesandarumus (t. y., kiauras stogas, nehermetiškos išorinės sienos, nesandarios išorinių konstrukcijų jungtys, atidaryti langai ar durys ir kt.), kurių neturėtų būti, įskaitant ir esamas angas arba nesandarumus nebaigtame statyti objekte, ar atsiradusius dėl atliekamų statybos darbų išskyrus atvejus, kai tos angos atsirado dėl audros ar kito draudžiamo įvykio.
4.1.10. užvažiavimo ar atsitrenkimo su draudėjui priklausančia ir/ar draudėjo ar su juo susijusių asmenų valdoma transporto priemone;
4.1.11. kilnojamo turto, esančio lauke, stoginėse, statiniuose, dengtuose audiniais ar plėvele sugadinimo ar praradimo, išskyrus atvejus, kai toks turtas pagal savo pobūdį yra pritaikytas naudoti ar saugoti lauke ir dėl jo draudimo buvo sutarta sudarant sutartį;
4.1.12. netiesioginio žaibo poveikio, trumpo jungimosi ir (ar) elektros įtampos svyravimų, kurie atsirado elektros prietaisuose, išskyrus atvejus, kai dėl to kilo gaisras ar sprogimas. Šis punktas negalioja, jei turtas papildomai buvo apdraustas nuo elektros įtampos svyravimų rizikos ir tai nurodyta draudimo liudijime;
4.1.13. ugnies ar temperatūros poveikio turtui gamybos proceso metu (pvz., lyginant, suvirinant, kepant, rūkant), išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar apgadino ir kitą apdraustą turtą;
4.1.14. esant gruntinio vandens poveikiui arba dėl miesto ar visuomeninių tinklų avarijos ar
užsikišimo;
4.1.15.lėtinio vandens kapsėjimo pro vamzdžių jungtis, kitus nesandarumus ar vandens kaupimosi;
4.1.16.xxxxxx, sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar
už pastato ribų;
4.1.17.sukelti laipsniško grunto suslūgimo, pamatų nusėdimo, šlaito erozijos;
4.1.18.turto vidaus gedimų, jei žala atsirado ne dėl išorinių jėgų poveikio. Šis punktas negalioja, jei turtas papildomai buvo apdraustas nuo vidaus gedimų rizikos ir tai nurodyta draudimo liudijime;
4.1.19.klaidų eksploatuojant ar apdorojant turtą gamybos proceso metu;
4.1.20.žemės drebėjimo. Šis punktas negalioja, jei turtas papildomai buvo apdraustas nuo žemės drebėjimo rizikos ir tai nurodyta draudimo liudijime.
4.1.21.Apdraudus turtą nuo išvardintų rizikų nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi bet kokie įvykiai, kurie neaprašyti kaip draudžiamieji įvykiai.
4.1.22.Neatlyginame už įvykius, kurie neatitinka apibrėžimo „staiga ir netikėtai“.
Kada neatlyginami nuostoliai 4.2. BTA neatlygina nuostolių:
4.2.1. dėl vagystės, kai tikslių įvykio aplinkybių negalima nustatyti, sukčiavimo ar turto išviliojimo apgaule, turto dingimo, pasisavinimo ar vagystės, jeigu nėra jokių įsilaužimo požymių ar pavogto rakto panaudojimo arba nuostoliai, atsirado laikotarpiu nuo rakto vagystės iki pranešimo apie rakto vagystę policijai;
4.2.2. dėl vagystės, kurią padaro asmuo, kuriam buvo perduotas naudoti turtas nuomos ar panaudos pagrindu, saugojimo, remonto metu.
4.2.3. neįjungus ar neveikiant draudimo sutartyje nurodytoms apsaugos priemonėms ar vagystės iš neužrakintų patalpų;
4.2.4. už tuos prarastus daiktus, apie kurių vagystę nedelsiant nėra pranešta policijai;
4.2.5. dėl turto estetinio vaizdo sugadinimo (ištepimai, įlinkimai, įbrėžimai, įskilimai ir pan.);
4.2.6. Stiklo dužimo ar skilimo nuostoliai neatlyginami:
a)Indams, vazoms, staliniams šviestuvams, toršerams, dekoratyvinio stiklo gaminiams, rankiniams veidrodžiams, akiniams, kitiems lengvai pajudinamiems daiktams iš stiklo; b)Televizorių, kompiuterių, įskaitant planšetinius kompiuterius, mobilių telefonų, kitų panašių įrenginių ekranams, fotoaparatų, vaizdo kamerų, žiūronų stiklams;
c) Šiltnamių stiklams, saulės kolektoriams ir moduliams, atsargoms;
d) Kai stiklo paviršius tik apibraižomas.
5. Draudimo suma ir draudimo vertė Draudimo suma 5.1. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurios neviršijant BTA
atlygina patirtus nuostolius.
Draudimo suma nustatoma kiekvienam objektui ar objektų grupei atskirai.
Draudimo vertė 5.2. Draudimo vertė – draudžiamo turto vertė, kuria remiantis apskaičiuojama draudimo išmoka atsitikus draudžiamajam įvykiui. Draudėjas yra atsakingas už draudžiamo objekto vertės teisingumą ir draudimo sumos atitikimą draudimo vertei.
5.3. Pastatų, kilnojamo turto draudimo vertė gali būti:
5.3.1. nauja atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių tokios pat rūšies objektui atkurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti), įskaitant visas projektavimo, montavimo, statymo išlaidas netaikant nusidėvėjimo;
5.3.2. likutinė vertė – tai turto vertė, kuri apskaičiuojama iš pradinės naujos atkuriamosios
turto vertės išskaičiavus šio turto nusidėvėjimą;
Turto nusidėvėjimas a) Pastatų nusidėvėjimas nustatomas remiantis šių taisyklių priedu Nr. 1.
b) Jeigu pastato konstrukcija yra pastatyta iš netipinės medžiagos, jai taikomas metinis nusidėvėjimo dydis procentais pagal artimiausią savo savybėmis medžiagą, nurodytą lentelėje.
c)Kilnojamo turto nusidėvėjimas nustatomas atsižvelgiant į turto amžių, panaudojimo intensyvumą, turto vertintojų išvadas.
5.3.3. draudimo sutartyje nenurodžius kokia verte draudžiamas turtas, laikoma, kad turto draudimo vertė yra likutinė vertė, kai turtas įvykio dieną yra nusidėvėjęs daugiau kaip 50 %.
5.3.4. Jeigu apskaičiuotas turto nusidėvėjimo procentas didesnis nei 70 %, laikoma, kad toks turtas maksimaliai nusidėvėjęs ir jo vertė sudaro 30 % jo naujos vertės.
5.4. Atsargų draudimo vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų, kad būtų galima įsigyti ar pagaminti tokios pat rūšies ir kokybės atsargas. Atsargų draudimo vertė yra ribojama rinkos verte, kurią galima gauti pardavus atsargas.
Pirmos rizikos draudimas 5.5. Jeigu draudimo liudijime aiškiai įvardinta, kad turtas draudžiamas pirmos rizikos draudimu, BTA atlygina nuostolius netaikant nevisiško draudimo sąlygos, tačiau draudimo
išmoka yra ne didesnė kaip draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma.
Draudimo sumos atsistatymas 5.6. Jei apdraustas turtas yra atstatomas, draudimo apsauga lieka galioti tai pačiai
6. Saugumo reikalavimai
6.1. Draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo valdyti ir naudotis apdraustu turtu laikantis
saugumo reikalavimų:
6.1.1. eksploatuoti turtą ir vykdyti veiklą laikantis nustatytų LR norminių aktų, darbo saugos taisyklių, turto eksploatavimo taisyklių, gamintojų ar importuotojų, BTA rekomendacijų ir reikalavimų;
6.1.2. laikytis priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, BTA rekomendacijų, jei tokios buvo. Nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų ar BTA nurodymus dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo;
6.1.3. rūpintis, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos (stogas, išorinės sienos, langai, durys ir kt.) vamzdynai, elektros instaliacija būtų tvarkingi, o atsiradus gedimams ar požymiams, kad galimas gedimas, nedelsiant juos šalinti ar sutvarkyti;
6.1.4. vamzdynai turi būti apsaugoti nuo užšalimo, nenaudojamuose pastatuose vandentiekio, šildymo, kanalizacijos, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos turi būti laikomos tuščios;
6.1.5. langai, durys ir kitos pastato angos uždarytos taip, kad į pastatą nebūtų įmanoma įsibrauti
be įsilaužimo požymių;
6.1.6. visi užraktai, signalizacijos sistemos tvarkingi ir veikiantys, praradus raktus, signalizacijos kodus, užraktai turi būti nedelsiant pakeičiami;
6.1.7. seifai ir raktai nuo jų laikomi ne vienoje patalpoje;
6.1.8. vykdant remonto, rekonstrukcijos ar statybos darbus, laikytis visų norminių teisės aktų reikalavimų;
6.2. vykdant bet kokius statybos, montavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus, Draudėjas turi užtikrinti, kad Xxxxxxxx, kuris yra samdomas atlikti darbus teisės aktuose numatytais atvejais turi galiojantį, apmokėtą Rangovo privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.
7.1. Turtas laikomas apgadintu, jei jį remontuoti yra ekonomiškai tikslinga. Jei turto suremontuoti neįmanoma arba jo remonto išlaidos viršija tokio paties turto vertės skirtumą prieš atsitinkant draudžiamajam įvykiui ir po draudžiamojo įvykio, laikoma, kad turtas sunaikintas o vagystės atveju – prarastas.
Nuostolio dydis 7.2. Nuostolio dydis – patirtos žalos piniginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui.
7.3. Turto remontas, atstatymas ar įsigijimas visais atvejais turi būti atliekamas ekonomiškiausiu būdu, patiriant mažiausias būtinas išlaidas.
7.4. Nuostolį nustato BTA, vadovaudamasis gautu Draudėjo pranešimu apie atsitikusį įvykį ir patirtą nuostolį, apžiūros metu gauta informacija, iš Draudėjo ir atitinkamų institucijų gautais dokumentais, reikalingais žalos atsiradimo priežastims ir nuostolio dydžiui nustatyti.
Einamosios ar pagerinimo išlaidos 7.6. BTA neatlygina išlaidų, kurios gali atsirasti eksploatuojant turtą (pvz. išlaikymo išlaidos, einamasis remontas), taip pat papildomų išlaidų, atsiradusių dėl to, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui buvo atlikti tam tikri apdrausto turto pakeitimai ir/ar patobulinimai.
Nuostolio apskaičiavimas 7.6. Jeigu turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, prarastas, atlyginamos turto remonto išlaidos ar lygiaverčio turto atstatymo, įsigijimo išlaidos.
7.7. Jeigu turtas buvo apdraustas likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, prarastas, atlyginamos turto remonto išlaidos tos pačios kokybės turto atstatymui, koks jis buvo prieš atsitinkant draudžiamajam įvykiui ar analogiško turto įsigijimo išlaidos, išskaičiavus nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas neskaičiuojamas remonto, taisymo darbams.
7.8. Visais atvejais apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo nuostoliai dėl draudžiamojo įvykio atlyginami likutine verte, jei apdraustas turtas įvykio dienai buvo nusidėvėjęs daugiau kaip 70 proc.
7.9. BTA neatsako už nežymius spalvos, kokybės neatitikimus tarp suremontuotos ir likusios
turto dalies.
7.10. Draudžiant pastatus, kurie nenaudojami daugiau kaip 180 dienų arba nebaigtos
statybos, rekonstruojamus pastatus, jų statybos, kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar nenaudojimo laikotarpiu draudimo apsauga galioja tik ugnies ir gamtinių jėgų rizikoms. Draudimo apsauga nuo gamtinių jėgų galioja tik tuo atveju, jeigu pastato pagrindinės konstrukcijos pastatytos, uždengtas ir pilnai įrengtas stogas, visos angos (langai, durys) tinkamai uždengtos.
Išlaidos nuostoliams sumažinti 7.11. Į nuostolio sumą įskaičiuojamos išlaidos nuostoliams sumažinti, išvengti ar vykdyti BTA nurodymus. Bet kokios tokio tipo išlaidos turi būti suderintos su BTA.
Nevisiškas draudimas 7.12. Jeigu draudėjas nusprendžia po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, draudimo išmoka mokama taikant nusidėvėjimą medžiagoms ir neįtraukiant pridėtinių netiesioginių išlaidų (socialinio draudimo, pridėtinių išlaidų, PVM ir pelno mokesčio).
7.13. Draudėjas ar BTA turi teisę kreiptis į turto vertintojus dėl nuostolio dydžio ar įvykio priežasties nustatymo. Išlaidas tokiems ekspertams apmoka juos pasamdžiusi šalis, jei nesutarta kitaip.
Draudimas padidinta verte 7.14. Jeigu turto draudimo vertė yra didesnė nei draudimo suma daugiau nei 10 proc., taikoma nevisiško draudimo sąlyga ir nuostolis atlyginamas tokiu pat santykiu, koks yra tarp draudimo vertės ir draudimo sumos. Šis punktas netaikomas, jei turtas buvo apdraustas pirmos rizikos draudimu.
7.15. Jeigu turto draudimo vertė yra mažesnė nei draudimo suma (draudimas padidinta verte), draudimo išmoka mokama nuostolio dydžio, ne daugiau nei kainuotų suremontuoti ar atstatyti turtą į buvusią būklę.
8. Draudimo išmokos mokėjimas Teisė į išmoką 8.1. Teisę į draudimo išmoką turi asmuo, kuris patyrė turtinius nuostolius (t. y., tas, kas turi
teisėtą draudimo interesą) arba yra nurodytas sutartyje kaip naudos gavėjas.
Draudimo išmokos skaičiavimas 8.2. Draudimo išmoka lygi apskaičiuoto nuostolio sumai, atsižvelgiant į nevisišką draudimą, draudimą padidinta verte, dvigubą draudimą, draudimo vertę ir kitas sąlygas, nustatytas šiose taisyklėse ir draudimo liudijime bei išskaičiavus išskaitą.
8.3. Draudimo išmoka negali būti didesnė nei draudimo suma kiekvienam objektui ir negali viršyti to objekto draudimo vertės.
8.4. Jeigu žala ar jos dalis Xxxxxxxxx buvo atlyginta kito asmens ar valstybės institucijų, BTA
moka draudimo išmoką išskaičiavusi šią dalį.
8.5. BTA turi teisę pasirinkti ar draudimo išmoką išmokėti Draudėjui, ar organizuoti sugadinto ar sunaikinto turto pirkimą, atstatymą, remontą.
8.6. Jeigu Draudėjas atgavo turtą po to, kai buvo išmokėta draudimo išmoka, jis privalo apie tai informuoti ir grąžinti draudimo išmoką arba atgautą turtą BTA per 15 kalendorinių dienų.
8.7. Jeigu keli draudimo objektai, esantys vienoje vietoje ir apdrausti viena draudimo sutartimi sugadinami ar sunaikinami dėl to paties draudžiamojo įvykio, taikoma tik viena, didžiausia išskaita.
Papildomai atlyginamos išlaidos 8.8. Be atskiro susitarimo tarp Draudėjo ir BTA, papildomai yra atlyginama:
8.8.1. išlaidos, skirtos sutvarkyti draudimo vietai, apdraustam turtui ar jo liekanoms po draudžiamojo įvykio. Maksimalus atlyginamo nuostolio limitas – 5 % nuo apdrausto turto draudimo sumos, tačiau visa draudimo išmoka neviršija apdrausto objekto draudimo sumos.
8.8.2. Jeigu yra nustatytas įvykio kaltininkas ir jo kaltė įrodyta bei yra reali galimybė iš kaltininko atgauti draudiko išmokėtą išmoką, tai draudimo išmoka yra mokama neišskaičiuojant franšizės.
9. Draudimo išmokos nemokėjimo arba mažinimo pagrindai Išmokos nemokėjimas arba mažinimas
9.1. Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti jeigu:
9.1.1. draudėjas teikė klaidinančią informaciją apie draudžiamojo įvykio faktus, kurie turėjo įtakos įvykio priežastims, aplinkybėms ir/ar nuostolio dydžiui;
9.1.2. draudėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar BTA reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant:
a) Xxxxx po draudžiamojo įvykio išaiškėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą arba nebuvo pranešta apie pasikeitusias aplinkybes ir/ar padidėjusią riziką (Specialiųjų sąlygų 1.2 ir 1.6 punktai);
b) Draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 6 skirsnyje.
c) Draudėjas laiku nepranešė apie įvykį.
d) Nepranešė apie įvykį atitinkamoms kompetetingoms tarnyboms (Priešgaisrinės saugos tarnybai, policijai ir kitoms).
9.1.3. nuostolis atsirado dėl to, kad Draudėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų;
9.1.4. nuostolis atsirado dėl to, kad sąmoningai nebuvo imtasi jam prieinamų protingų priemonių užkirsti kelią žalos
atsiradimui ar sumažinimui;
9.1.5. Jeigu nuostoliai, atsirado dėl tos pačios pasikartojusios priežasties, jeigu BTA buvo davusi rašytinius nurodymus imtis konkrečių priemonių, sumažinančių įvykio atsitikimo tikimybę;
9.1.6. kitais draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose numatytais atvejais;
9.1.7. jeigu Draudėjas atsisakė savo reikalavimo teisės padariusiems žalą asmenims arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl Draudėjo kaltės, o jei draudimo išmoka jau buvo išmokėta – reikalauti, kad būtų grąžinama jau išmokėta draudimo išmoka.
9.2. BTA turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgiant į Draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimų mastą ir jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ar žalos dydžiu.
13/14
ĮMONIŲ TURTO DRAUDIMAS
Priedai
1 PRIEDAS. PASTATŲ NUSIDĖVĖJIMAS
Pastato konstrukcija | Metinis nusidėvėjimo dydis, % | |
Administracinės, biurų, viešbučių, prekybos, paslaugų paskirties pastatai ir patalpos | Plytų mūras, monolitas, stambiaplokščiai, blokeliai | 0,8 |
Metalas, stiklas, plastikas su karkasu | 2 | |
Rąstai, rąstai apmūryti | 1,5 | |
Medinis karkasinis, mediniai skydai su karkasu | 2,5 | |
Pagalbiniai pastatai, garažai | Plytų mūras, monolitas, stambiaplokščiai, blokeliai | 1,2 |
Metalas, plastikas su karkasu | 2 | |
Rąstai, rąstai apmūryti | 2 | |
Medinis karkasinis, mediniai skydai su karkasu | 2,5 | |
Gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai | Plytų mūras, monolitas, stambiaplokščiai, blokeliai | 1 |
Metalas, plastikas su karkasu | 2 | |
Rąstai, rąstai apmūryti | 1,7 | |
Medinis karkasinis, mediniai skydai su karkasu | 2,5 | |
14/14