Rudaminos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ikimokyklinio ugdymo programa „Ugdome kartu su šeima“ Turinys

Rudaminos vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas” vykdo neformaliojo švietimo ikimokyklinio ugdymo programą skirtą 2 - 6 metų amžiaus vaikams. Programa yra vertinama ir atnaujinama kas tris metus: orientuojantis į darželio vaikų ugdymosi poreikius, gebėjimus, reflektuojant ir vertinant ugdymo/si prosesą, tariantis su šeimomis, taikant inovatyvias ikimokyklinio ugdymo technologijas, orientuojantis į visuomenės ir gyvenimo iššūkius. Ugdymo programa parengta vadovaujantis Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje atliktų ikimokyklinio ugdymo tyrimų rezultatais ikimokyklinio ugdymo kokybės kriterijais, ikimokyklinio ugdymo rekomendacijomis ir kitais aktualiais švietimo dokumentais bei kitais šaltiniais (žiūr. šaltinius). Šia programa siekiama užtikrinti visų ir kiekvieno vaiko ugdymosi galių maksimalią plėtotę visose ugdymosi srityse.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Informacija apie vaikų darželį

1.1. Darželio pavadinimas – Rudaminos vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ (toliau – Darželis). Darželis įregistruotas Juridinių asmenų registre, kodas 195007736.

1.2. Darželis įsteigtas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 4079 „Dėl vaikų darželio steigimo“.

1.3. Teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

1.4. Darželio grupė ir tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

1.5. Darželio savininkas - valstybė.

1.6. Darželio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, adresas A.Volano g. 2, LT-01516 Vilnius.

1.7. Darželio buveinės adresas – Xxxxxxxx x. 22C, Rudaminos k., LT-13249 Vilniaus rajonas.

1.8. El.p. xxxxxxxx@xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx, telefonas: 8 5 2437516, interneto svetainė: xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx

2.Vaikai ir jų poreikiai.

Darželį lanko 90 ikimokyklinio amžiaus (nuo 2 iki 6 metų) vaikų iš Rudaminos bendruomenės šeimų. Darželį lankantys vaikai gyvena ir auga kaimo vietovėje. Skirtingus vaikų ugdymosi poreikius sąlygoja vaikų individualios savybės, jų raidos ypatumai, įvairios vaikų gyvenimo ir ugdymosi sąlygos šeimose: dalis vaikų auga šeimose patiriančiose nepriteklių, apie 50 proc. vaikų auga kitakalbėje aplinkoje (lenkų, rusų, baltarusų), dalis vaikų turi specialiųjų ugdymosi poreikių (kalbos ir komunikacijos, elgesio sutrikimai). Todėl, darželis ypatingą dėmesį skiria kitakalbių vaikų ugdymui valstybine kalba. Nepažeidžiant prigimtinės vaikų teisės į gimtąją kalbą, sudaromos palankios sąlygos lietuvių kalbos įgūdžiams plėtoti, pasinerti į kalbinę aplinką. Kuriama palanki lietuvių kalbos ugdymuisi kasdienė aplinka, sudaromos sąlygos kalbiniam ugdymuisi žaidybinėje, muzikinėje, dailės, teatrinėje ir kt. veiklose. Šeimoms, planuojančioms vėliau leisti savo vaikus į mokyklą, kurioje ugdymo procesas vyksta valstybine kalba, laiduojamos lygios vaikų mokymosi starto galimybės.

Kuriant ugdymo procesą, siekiama tenkinti pagrindinius vaiko poreikius: saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos.

Poreikis jaustis saugiai. Kuriama aplinka, kurioje kiekvienas vaikas galėtų jaustis saugiai: užmegzti artimą ryšį su daželyje juo besirūpinančiais suaugusiais žmonėmis bei vaikais. Siekiama jog vaikas jaustų, kad jo poreikiai bus patenkinti, o į gebėjimus atsižvelgiama; žinotų, kad jo gyvybei ir sveikatai pavojus negresia; išmoktų laikytis susitarimų, žaidimo ar kitos veiklos metu saugoti save ir kitus. Su kitakalbiais vaikais adaptacijos vaikų darželyje metu bendraujama gimtąja kalba, tam, kad vaikai jaustųsi saugesni, priimti į bendruomenę ir sėkmingiau adaptuotųsi.

Poreikis judėti. Sudarytos palankios sąlygos vaikams laisvai ir nevaržomai judėti: laipioti, vaikščioti, šokinėti, ropoti, šliaužioti, bėgioti, ristis, lipti aukštyn, karstytis. Mokytojai užtikrina, kad vaikas galėtų saugiai tenkinti savo judėjimo poreikį, kad galėtų judėti kaip įmanoma įvairiau.

Poreikis žaisti. Kiekvienas vaikas turi galimybę žaisti su jam patinkančiais žaislais bei kitais grupėje ir lauke esančiais daiktais, pasirinkti žaidimo vietą, draugus. Dienotvarkėje numatyta pakankamai laiko vaikų laisviesiems žaidimams bei tikslingiems edukaciniams žaidimams.

Poreikis bendrauti. Vaikas nori būti gerbiamas, kitų pripažintas, kaip turintis savitų gabumų, vertingų savybių, išlikti savitu, skirtingu nuo kitų. Skatinami ir palaikomi vaikų pokalbiai su mokytoja ar savo draugais žaidimų ir kitos įvairios veikos metu grupėje ir lauke. Grupiniai pokalbiai vyksta ryto rato metu.

Poreikis patenkinti savo smalsumą. Tenkindamas savo smalsumą, vaikas kaupia žinias, tikslina turimus daiktų vaizdinius, veikia aplinkoje su įvairiais daiktais, kartu plečia savo žodyną. Vaikas nori viską paliesti, pajausti todėl, kad jis ugdosi per patyrimą. Darželyje remiamasi patirtiniu ugdymu, taigi yra kuriamos sąlygos skatinančios vaikų smalsumą, įgalinančios vaikus tyrinėti aplinką visais savo pojūčiais, kalbėtis apie savo atradimus su suaugusiais žmonėmis ir bendraamžiais, klausinėti ir ieškoti atsakymų.

Poreikis būti savarankiškam. Galėdami savimi pasirūpinti savarankiškai, vaikai ima labiau pasitikėti savimi, geriau save vertinti. Taigi darželyje yra skiriama pakankamai laiko „perėjimams“ tarp veiklų: susitvarkymui po žaidimo, stalų padengimui prieš valgį, savarankiškam apsirengimui ir nusirengimui, vaikai mokomi pasirūpinti savimi, užsirišti batus, susilankstyti drabužius, po valgio nusinešti indus, taip pat ir padėti mažesniems savo draugams, kurie dar kažko negeba. Vaikai įgalinami mokytis atlikti įpareigojimus ir pareigas, ugdytis atsakingumą, pareigingumą, savarankiškai laikytis susitarimų.

Poreikis pažinti savo šalį, tradicijas. Vaikams sudaromos sąlygos pažinti aplinką, kurioje gyvena ir veikia, o taip pat ir tolimesnę aplinką – organizuojami žygiai, edukacinės išvykos į toliau esančius objektus.

Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai. Vaikams sudaromos sąlygos išreikšti save, savo patirtus įspūdžius bei išgyvenimus per teatrinę ir meninę veiklą. Stengiamasi, kad vaikų kuriami darbeliai būtų praktiškai panaudojami, t.y. prasmingi, ir vaikai galėtų džiaugtis ne tik kūrybos procesu, bet ir rezultatu.

Rengiamos individualiosios programos specialiųjų poreikių vaikams. Darželyje mokomasi ir gyvenama kartu su skirtingais vaikais. Stengiamasi, kad individualus dėmesys ir pagalba būtų skirta kiekvienam, mokomasi išmokti pripažinti skirtumus.

Atliepiant vaikų ir tėvų/globėjų interesus vaikų veiklai ir saviraiškai įvairiose ugdymo/si srityse, organizuojamos neformaliojo ugdymo veiklos: sporto, anglų kalbos mokymasis, šiuolaikinio šokio, teatro.

3. Mokytojai ir kiti specialistai

Darželyje ugdymo procesą organizuoja ir vykdo ikimokyklinio ugdymo mokytojai, kiti mokytojai: meninio ugdymo (muzikos, šokio) mokytojas, judesio korekcijos mokytojas, neformaliojo ugdymo mokytojai (dailės, teatro), logopedas, sveikatos priežiūros specialistas.

Kiekvienoje ugdymo grupėje kartu dirbantys ikimokyklinio ugdymo mokytojai ir kiti mokytojai sudaro komandą – derina savaitės veiklas siekdami vientiso vaikų ugdymosi proceso, darnos, kuriant palankias sąlygas sėkmingai vaikų kompetencijų plėtotei įvairiose ugdymo srityse. Tariamasi dėl metų ugdymo planų, projektų, veiklų derinimo, numatomų ugdymo būdų ir metodų, ugdymo priemonių taikymo, užtikrinant vaikų pasiekimų pažangą.

Darželyje teikiama logopedo pagalba vaikams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių bei jų tėvams. Veikia vaiko gerovės komisija, kuri atlieka pradinį vaiko specialiųjų poreikių vertinimą bendradarbiaudama su specialistų komanda ir tėvais, aptaria ir sudaro individualius pagalbos vaikui planus, programas, teikia konsultacijas, rekomendacijas ugdytinių tėvams bei dirbantiems pedagogams, analizuoja vaikų ugdymo (si) pasiekimus ir teikia rekomendacijas ugdymo pasiekimų gerinimui.

Mokytojai yra įgiję vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją. Savo kvalifikaciją tobulina dalyvaudami seminaruose, konferencijose, mokymuose.

4. Įstaigos ir regiono savitumas

Darželis yra Vilniaus rajono Rudaminos gyvenvietėje. Rudamina įsikūrusi netoli Rudaminos upelio (dešinysis Vokės intakas) 11 km. į pietus nuo Vilniaus. Rudamina- seniūnijos centras. Gyvenvietę supanti graži gamta įtakoja ir ugdymo programos turinį. Rudaminos krašto geografiniai ir istoriniai ypatumai, sudaro galimybę pilietinės bei tautinės vaiko kompetencijos ugdymuisi. Rudamina istoriškai žinoma nuo XIV amžiaus. Tai įrodo Papiškių (arba Rudaminos) piliakalnis bei Šveicarų kaimo pilkapiai. Kalvoti miškai - Medininkų aukštumos masyvas, turintis Alpių išvaizdą. 675 ha plotą užima Daubėnų kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugoma nykstančių Europoje drugių rūšis. Per Rudaminą teka du upeliai - Rudamina ir Peteša. Drauge su vaikais, šeimomis lankomasi regioninės reikšmės objektuose, svarbesnėse ir įdomesnėse vietose, sudarant palankias sąlygas vaikams tyrinėti ir pažinti savo pasaulį, suvokti ir pajusti jo svarbą gyvenime. Plėtojant ekologines, gamtosaugines temas, vaikams organizuojamos edukacinės-pažintinės išvykos ir pažintis su Rudaminos krašto gamtovaizdžiu. Vaikai daug laiko praleidžia gamtoje, mokosi ją tausoti ir saugoti. Gamtoje tyrinėja, eksperimentuoja, ieško ir atranda atsakymus į daugelį klausimų. Siekiant ugdyti vaikų pilietinį aktyvumą rengiami bendri projektai-valstybinių ir kalendorinių švenčių organizavimas. Vaikai supažindinami su gyvenvietės ugdymo ir kultūros objektais (du kartus per mokslo metus organizuojama kūrybinių darbų parodos, sporto varžybos, viktorinos): gimnazijomis (lietuvių kalba ir lenkų kalba), vaikų lopšeliu-darželiu (lenkų ugdomąja kalba), meno mokykla, paštu, vaistine, parduotuvėmis, biblioteka, daugiafunkciniu kultūros centru, bažnyčia, sveikatos priežiūros centru, vietinėmis kapinėmis, įmone AB „Vilniaus paukštynas“, kur dirba dauguma Rudaminos bendruomenės gyventojų.

Ugdymo procese ypatingas dėmesys skiriamas emocinio vaikų intelekto, socialinės kompetencijos ugdymuisi. Ikimokyklinio ugdymo turinyje yra integruota socialinio emocinio ugdymo programa „Kimochis“, kuria siekiama stiprinti bei ugdyti vaikų savivertę, pasitikėjimą savimi ir emocinį intelektą. Kuriant palankias sąlygas šiuolaikinio vaiko ugdymosi poreikių ir interesų tenkinimui, informatiniam/inžineriniam ugdymui, ugdymo procese integruojama STEAM metodika: naudojamos informacinės technologijos, edukaciniai robotai Blue-bot, Bee-bot, interaktyvi lenta, interaktyvios lėkštės, interaktyvios grindys, robotai-konstruktoriai ir kt.

Siekiant tenkinti įvairius vaikų raiškos poreikius, grupėse sukurti ugdymo organizavimo modeliai, kurie sudaryti atsižvelgiant į vaikų amžių, raidos dėsningumus, ugdymosi poreikius. Į grupės ugdomąją veiklą du kartus per savaitę integruojama kitų mokytojų, specialistų ugdomoji veikla: dailės ir technologijų, teatro, judesio korekcijos, meninio ugdymo (muzikos), sveikatos ugdymo.

Darželyje didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatinimui ir fiziniam aktyvumui. Siekiant sustiprinti vaikų sveikatos kompetencijos ugdymąsi bendradarbiaujama su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru. Šios įstaigos specialistai kviečiami dalyvauti ugdymo procese, bendrauti su vaikais ir jų šeimomis aktualiomis sveikatos saugojimo ir stiprinimo temomis.

Siekiant ugdyti bendruomeniškumą, ekologines nuostatas, vyksta glaudus darželio bendradarbiavimas su Rudaminos bendruomene: gamtos puoselėjimo veiklos, talkos, šventės. Vaikai mokosi kartu su visais rūpintis aplinka (žmogiškąja ir gamtine), ją saugoti ir puoselėti, spręsti problemas ir džiaugtis.

5. Sąveika su šeima

Bendravimas ir bendradarbiavimas su šeima – viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaikų ugdymosi sėkmę. Bendraujant su šeima vadovaujamasi šiomis nuostatoms: gerbti tėvus, išgirsti jų nuomonę, kalbėtis apie tai, ko jie tikisi, skatinti aktyvų jų dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Atvykus vaikui į įstaigą atliekama anketinė apklausa raštu „Tėvų lūkesčiai“. Ilgametė patirtis rodo, svarbiausi tėvų/globėjų lūkesčiai, kad darželyje vaikas išmoktų kalbėti valstybine kalba, komunikuoti su bendraamžiais, taptų svarankiškesnis. Įstaiga atvira šeimai. Sąveikaudami su tėvais (globėjais) mokytojai naudoja įvairius (formalius ir neformalius) bendravimo ir bendradarbiavimo būdus. Bendri susirinkimai, grupės tėvų susirinkimai, tėvų mokymai, tėvų dalyvavimas darželio renginiuose, ugdymo procese, grupių projektuose, susitikimai prieš atvykstant vaikui į darželį. Informacijos teikimas darželio interneto svetainėje ir grupių informaciniuose stenduose. Darželyje naudojama Kindervibe programėlė leidžia patogiai bei šiuolaikiškai pateikti informaciją darželį lankančių vaikų tėvams/globėjams apie vaiko pasiekimus kasdieniame ugdymo procese ir tris kart per metus įvertinus vaiko pasiekius aptarti tolimesnius jo ugdymo veiklos planus.

6. Ugdymosi aplinka.

Vaikų ugdymosi aplinką sudaro vidaus ir lauko erdvės. Darželyje kuriama saugi, šiuolaikiška, moderni ir funkcionali, humaniškumo ir demokratiškumo vertybėmis paremta ugdymo (si) aplinka. Ugdymo (si) erdvės modeliuojamos, keičiamos, turtinamos orientuojantis į vaikų amžių, jų poreikius, gebėjimus,, ugdymo prioritetus, tikslus bei uždavinius: kūrybinės, tyrinėjimų, dailės, kalbos, informatinio ugdymo, muzikos, judėjimo, poilsio ir kt.

Vidinė aplinka. Aplinka jauki, estetiška ir patogi patiems vaikams pertvarkyti. Darželio koridoriuose sukurtos ir atnaujinamos įvairiai vaikų veiklai skirtos edukacinės erdvės: Lietuvos ir pasaulio žemėlapiai, raidžių ir skaičių plakatai, emocijų pažinimo plakatai, vaikų pasiekimų vertinimo medžiai, mediniai skaičiai ir raidės, kurias vaikas gali nuimti ir neštis į kitą erdvę ir naudoti lavinamiesiems žaidimams. Šiose edukacinėse erdvėse ugdytiniai ugdo(si) mokėjimo mokytis gebėjimus, pažinimo, meninę, socialinę kompetencijas. Aplinkoje esantys ženklai ir simboliai (ant grupės durų kviečiantis užrašas, paveikslėlis, vaikų nuotraukos, piešinėliai, rankyčių antspaudai) rodo vaikui, kad jis čia yra laukiamas. Aplinka patogi vaikams pertvarkyti erdves pagal jų poreikius. Grupėse esančios ugdymo priemonės – konstruktoriai, stalo žaidimai, dėlionės, išmanieji žaislai, robotukai, tyrinėjimo ir eksperimentavimo priemonės, atitinka šiuolaikinio vaiko ugdymosi poreikius ir interesus, skatina loginį vaiko mąstymą, įgalina vaikų informatinį ugdymąsi per patyrimą. Užtikrinamas fizinės ir emocinės aplinkos saugumas. Ugdymo aplinka atitinka higienos normos reikalavimus.

Kasdieninė grupės dienotvarkė, pozityvūs vaikų ir mokytojų santykiai suteikia vaikams saugumo ir pastovumo jausmą. Vaikai žino, ko tikėtis, ir supranta, ko tikimasi iš jų. Siekiant patenkinti vaiko poreikius, dienotvarkė peržiūrima ir stebima, kaip tai tinka vaikui.

Siekiama, kad aplinkoje vaikai turėtų pakankamai impulsų ir galimybių laisvai kūrybinei pažintinei saviraiškai, kuri įtrauktų vaiką į tyrinėjimus, eksperimentavimą, stebėjimus, paskatintų atradimus, kūrybinę veiklą ir pan.

Lauko aplinka. Didelę dienos dalį vaikai xxxxxx lauke. Darželio kieme įrengtos atskiros edukacinės erdvės įvairiems vaikų žaidimams: laisviesiems, tyrinėjimo, judriesiems ir sporto, saugaus eismo, muzikos, poilsio, skaitymo, rašymo, meniniams. Siekiant praplėsti lauko erdvių funkcionalumą ir kurti palankias sąlygas vaikų fizinei, meninei raiškai, rašytinės kalbos ugdymosi, kūrybinei veiklai, lauko aikštelėse įrengti stacionarūs lauko muzikos instrumentai, pakabintos rašomosios lentos, įrengtos daugiafunkcinės karstyklės. Dalis aikštelės skirta vaikų saugaus eismo nuostatų ir įgūdžių plėtojimuisi. Erdvė įrengta imituojant tikrą gatvę, įvairius eismo ženklus. Joje vaikai nuolat turi galimybę žaisti kūrybinius žaidimus, naudodami mašinėles, dviračius, paspirtukus, važiuokles. Taip pat šioje aikštelėje pavasarį ir rudenį vyksta saugaus eismo renginiai.

Siekiama, kad darželio ugdomoji aplinka skatintų vaikų individualią visapusišką raišką, jų kompetencijų plėtotę įvairiose ugdymosi srityse, pažintinę veiklą ir ugdymąsi per patirtį.

7. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą(si).

Ugdymas – tiesoginė ir netiesioginė (per aplinką, priemones) vaiko ir mokytojo sąveika, kuriojevaikas: yra mylimas, gerbiamas, suprastas;

kiekvienas yra unikalus, atviras, trokštantis žinių, kupinas smalsumo ir nuostabos, noro bendrauti ir pažinti;
pats kuria savo vertybes, emocinį pasaulį, kalbą, pažinimą, savitą kūrybinės raiškos stilių, elgseną, pats atranda judėjimo džiaugsmą; pats konstruoja savo žinojimą, remdamasis savo sukaupta patirtimi, pačiam būdingais pažinimo ir mokymosi būdais;
žaisdamas pažįsta save ir aplinką, tyrinėja, atranda ir mokosi;
turi prigimtinę galią pats ugdytis modernioje aplinkoje bendraudamas su suaugusiais ir bendraamžiais;
mokytojas:
gerbia vaiko nuomonę, įsiklauso į ją, sudaro galimybę vaikui dalyvauti priimant su juo ir jo ugdymuisi susijusius sprendimus;
užtikrina ir palaiko prigimtinį vaiko poreikį žaisti;
palaiko vaiko ugdymosi aktyvumą, teikia paramą ir pagalbą vaikui ugdantis, sudaro palankias sąlyga vaiko patirčiai visose ugdymo srityse plėtotis;
kuria palankią, itraukią, įgalinančią vaiką žaisti, tyrinėti, eksperimentuoti, patirti, mokytis ir ugdytis aplinką;
vertina vaiko pasiekimus, siekdamas pažinti kindividualius vaiko ugdymosi poreikius ir juos atliepti;kuria partneriškus santykius su tėvais, užtikrinančius kokybišką vaiko ugdymosi procesą.

Pripažįstama kiekvieno vaiko unikalumas, savitumas, individualumas, teisė turėti savo nuomonę, rinktis ir ugdytis, atsižvelgiant į jo poreikius ir prigimtines galias (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija).

8. Ugdymo strategijos

Siekiant atliepti vaikų ugdymosi poreikius ir užtikrinant individualią vaiko pasiekimų pažangą mokytojas naudoja šias ugdymo strategijas:

Patirtinio ugdymo/si, ugdymosi veikiant strategija: žaidimas, projektinė veikla, tyrinėjimas (naudojant visus jutimus – regėjimą, lytėjimą, uoslę ir t. t.), eksperimentavimas, meninė veikla, jų pristatymas ir aptarimas, diskusijos, ugdymasis netradicinėse aplinkose, edukacinės išvykos, ekskursijos.

Ugdomosios aplinkos kūrimo ugdymo strategija. Ikimokykliniame amžiuje natūraliai dominuoja patirtinis vaiko ugdymasis, todėl atnaujinama ir kuriama edukacinė aplinka, skatinanti savaiminę vaikų veiklą, jų sumanymų radimąsi ir mokytojo pasiūlytos inspiruotos veiklos savitą plėtojimą. Mokytojas skatina pačius vaikus persitvarkyti aplinką, susikuriant individualias aplinkas žaidimams ir kitai veiklai.

Vaiko klausymosi pedagogika. Mokytojas gilinasi į vaiko pasaulio matymą ir jo poreikių raišką įvairiose veiklose, veiksenose, elgesyje. Mokytojai stebi, siekia pažinti vaiką ir tenkinti jo ugdymosi poreikius. Siekia „įsiklausyti“ į skirtingais būdais reiškiamą vaiko pasaulio matymą: žaidimu, menine veikla, žodžiais, kūno kalba ar kitaip. Svarbu suprasti vaiką iš jo pozicijos, remtis vaikų gyvenimiška patirtimi; reflektuoti vaikų ugdymosi situacijų prasmingumą ir paskatinti pačių vaikų refleksijas, interpretacijas.

Situacinio ir spontaniškojo ugdymosi skatinimo pedagoginė strategija.Vaikas skatinamas pats pasirinkti veiklą, turėti sumanymą ir jį išplėtoti. Mokytojas skatina kūrybiškumą, kalbos ugdymąsi ir vaiko sumanymus palaiko emociniu atsaku–padrąsinimu, pagyrimu, pateikia pasiūlymų, priemonių, padeda įsitraukti kitiems vaikams. Tokios veiklos metu ypač aktualūs vaiko ir mokytojo komunikaciniai susitikimai, kuomet mokytojas reaguoja į ugdymosi situacijoje išsakytas vaiko mintis, jo klausimus, interesus, atsiskleidusią patirtį, teikia vaikui grįžtamąjį ryšį.

Dialogo ir ugdymosi grupelėmis moderavimo pedagoginė strategija. Mokytojas įtraukia vaikus į diskusijas, kelia iššūkius vaikų žinojimui, paskatindamas drauge, bendraujant ir bendradarbiaujant ieškoti atsakymų, kurti grupinius darbus ir bendras veiklas. Vaikai skatinami priimti bendrus sprendimus, susitarti, dalintis patirtimi ir informacija, kelti klausimusmokytojui. Konstruktyvus dialogas vertinamas kaip būtina ne tik vaiko gerovės, bet ir ugdymosi sąlyga.

Vaiko ir mokytojo kūrybinės sąveikos pedagoginė strategija. Mokytojas inicijuoja veiklą pasiūlydamas idėją, temą, problemą, sumanymą, ką būtų galima daryti, tirti; skatina vaikus interpretuoti, kurti, atrasti, tačiau nereglamentuoja vaikų veiklos žingsnių; mokytojas pastebi, gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti; priimami bendri sprendimai, susitarimai dėl veiklos, bendraujama, bendradarbiaujama. Mokytojas koreguoja ugdymo veiklos planus, atsižvelgdamas į vaikus tuo metu dominančius, aktualius klausimus, spontaniškai padarytus atradimus, užduoda atvirus klausimus, į kuriuos atsakymų leidžia ieškoti patiems vaikams. Spontaniškai susidarius situacijas ir vaikams kilusias idėjas mokytojas panaudoja ugdymui čia ir dabar.

II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Darželis vadovaujasi pilietiškumo, partnerystės, socialinio emocinio kryptingumo, individualizavimo, prieinamumo, integralumo, lankstumo ir atsinaujinimo ugdymo principais

Individualizavimo principas - kiekvienas vaikas gali sėkmingai ugdytis pagal savo galias, jeigu tenkinami jo ugdymosi poreikiai ir teikiama pagalba. Atsižvelgiama į vaiko raidos ypatumus, individualius vaiko gyvenimo įpročius, sąveikos su kitais ypatumus (mėgsta žaisti vienas, žaidžia tik su suaugusiuoju ar kt.), į kiekvieno vaiko individualumą, unikalumą, jo gyvenimo ritmą. Siekiama sudaryti palankias sąlygas kiekvieno vaiko maksimaliai galių plėtotei. Vaiko individualybės, jo ugdymosi galimybių ir poreikių pažinimas, vaiko pasiekimų vertinimas yra sėkmingo vaiko ugdymosi sąlyga.

Integralumo principas – siekiama sudaryti palankias ugdymuisi sąlygas kiekvieno vaiko visuminiam/integraliam - fiziniam, protiniam, dvasiniam - ugdymuisi; kuriama edukacinė aplinka skatinanti integralią visų vaiko kompetencijų plėtotę įvairiose ugdymosi srityse; planuojant ir vertinant išskiriami aktualiausi vaikų ugdymosi rezultai, aiškiai suvokiant, kad vaiko ugdymasis vyksta integruotai t.y. tuo pat metu daugiau ar mažiau plėtojasi visos vaiko kompetencijos; ugdomas vaikų gebėjimas suprasti ir gerbti natūralią aplinką bei žmonių, augalų, gyvūnų ir krašto tarpusavio priklausomybę, suvokiant betarpišką žmogaus ir gamtos ryšį, jo svarbą sėkmingas visuminio (holistinio) žmogaus ugdymosi procese,

Kontekstualumo principas – ugdymo turinys glaudžiai siejamas su artimiausia vaiko aplinka, socialiniais kultūriniais jos pokyčiais, aktualijomis. Ugdymas organizuojamas orientuojantis į vaiko patirtį, besikeičiančius interesus ir poreikius. Siekiama, kad vaiko ugdymo patirtys būtų jam prasmingos, aktualios ir įdomios.

Pilietiškumo principas – ugdoma demokratinio gyvenimo vertybės, pripažįstama vaiko teisė, skatinama rinktis veiklą, draugus, įgyvendinti savo sumanymus, kurti ir puoselėti sveiką, įdomią, švarią, rūpestingą savo aplinką; žmonių, kultūrų, kalbų vairovė vertinama kaip ugdymo/si galimybė daugiau sužinoti, patirti, išmokti, drauge žaisti, kurti, mokytis vieni iš kitų, spręsti problemas.

Partnerystės principas - partnerystė su šeima, kuriant ugdymo procesą, vaiko sėkmingo ugdymosi sąlyga. Partnerystė su darželio bendruomenės nariais ir socialiniais partneriais orientuota į vaiko gerovės ir visuminio ugdymosi užtikrinimą. Bendradarbiavimas ir pedagoginė sąveika grindžiama pagarba, tolerancija, pasitikėjimu ir atsakomybe. Siekiama užtikrinti aktyvų tėvų (globėjų) dalyvavimą ugdymo procese, priimant su vaiko ugdymu ir ugdymusi susijusius sprendimus.

Socialinio kultūrino kryptingumo principas – ugdymas grindžiamas žmogiškosiomis, tautinėmis ir pilietinėmis vertybėmis, orientuotas į vaiko gyvenimui reikalingų socialinių kompetencijų plėtojimą, tolerancijos ugdymą. Vadovaujamasi supratimu, kad išplėtota vaiko socialinė ir emocinė kompetencija didžia dalimi nulemia vaiko sėkmę bendruomenėje, įvairiose gyvenimo ir veiklos srityse.

Lankstumo principas – ugdymas planuojams ir organizuojamas lanksčiai atsižvelgiant į besikeičiančius vaiko individualius poreikius, interesus; pedagoginės sąveikos metu siekiama atliepti vaiko ugdymosi situaciją.

Atsinaujinimo principas - nuolat ieškoma netradicinių, inovatyvių ugdymo(si) metodų, būdų bei priemonių, mokomasi juos atsirinkti ir taikyti ugdymo procese, orientuojantis į vaiko ugdymosi poreikius besikeičiančiame pasaulyje, švietimo aktualijas.

III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Programos tikslas - atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, drauge su šeima kurti palankias sąlygas padedančias kiekvienam vaikui optimaliai atskleisti savo potencialias ugdymosi galias ir sėkmingai plėtoti visas kompetencijas.

Programos uždaviniai:

Saugoti ir stiprinti psichinę ir fizinę vaiko sveikatą, laiduoti jo saugumą.
Padėti vaikui tenkinti judėjimo, aktyvumo, saviraiškos įvairiose srityse poreikius.
Padėti formuotis vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams, skatinti vaiko kalbos ugdymąsi - pagrindinę vaiko bendravimo ir saviraiškos priemonę.
Padėti vaikui pažinti save, jį supantį pasaulį jam priimtinais pasaulio pažinimo būdais, sudaryti sąlygas pačiam tyrinėti, atrasti, skatinti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi.
Padėti vaikui ugdytis savybes padedančias gyventi nuolat besikeičiančiame pasaulyje: savivertę, kritinį mąstymą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, rūpinimąsi savimi ir kitais, visuomeniškumo jausmą.
Kartu su tėvais ir vaikais kurti saugią, atitinkančią vaikų ugdymosi poreikius, įtraukiančią aplinką. Ugdymo procesą derinti su tėvų lūkesčiais, vaikų poreikiais ir gebėjimais.

IV. IKIMOKYKLINIO UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Darželio programos ugdymo turinys orientuotas į ikimokyklinio amžiaus vaiko potencialių galių plėtojimąsi ir jo kompetencijų augimą įgyjant patirties įvairiose veiklos srityse. Ugdymo turinys modeliuojamas vadovaujantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo aprašu (2015), Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis (X.Xxxxxxxxxxxx, 2015). Ugdymo turinio ašis – vaiko gebėjimų ugdymasis įvairiose gyvenimo ir santykių su pasauliu ir savimi srityse. Turinyje aprašyti tikėtini vaiko ugdymosi gebėjimai ir ugdymo gairės 2-3 ir 4-6 gyvenimo metais. Išskirta 12 ugdymo sričių, kuriose veikiant plėtojasi vaiko gebėjimai visose penkiose kompetencijose. Bendrieji gebėjimai integruoti į visas ugdymo sritis. Estetinio suvokimo ugdymas integruotas į meninės raiškos sritį.

Ikimokyklinio ugdymo turinyje pateikiamos orientuotos į vaiko ugdymosi poreikius ugdymo formos: projektai/integruotos žaidybinės veiklos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas ir skatinti integraliai ugdytis vaiko vertybinėms nuostatoms, gebėjimams, žinioms, supratimui, įgalinti vaiką kaupti patirtį. Projekto ar integruotos veiklos temos pasirinkimą lemia grupės vaikų ugdymosi poreikiai, interesai,

turima patirtis, grupės savitumas, gyvenimo aktualijos. Programos ugdymo turinys išsiskleidžia grupių savaitės planuose. Rekomenduojamų projektų tematiką mokytojai gali keisti, atsižvelgdami į vaikų gebėjimus ir tėvų lūkesčius, aktualijas. Mėnesio pabaigoje atliekama suplanuoto ugdymo turinio analizė ir vertinimas. Teikiamos rekomendacijos ugdymo turinio planavimo tobulinimui. Naudojami ugdymo būdai ir metodai: žaidybinis, projektinis, tiriamasis, pažintinis. Ugdymo priemonės nurodytos kiekvienai ugdymo sričiai.

SVEIKATOS KOMPETENCIJA

KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

Vertybinė nuostata. Noriai tobulina sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Esminis gebėjimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus, pvz.: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu. Prižiūri išorę – prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

2-3 M. VAIKŲ KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ RAIŠKOS IR UGDYMO/SI YPATUMAI

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Vaikas mokosi valgyti pats, tvarkingai. Stalo įrankius naudoja taisyklingai. Žino, ko nori valgyti. Naudoja servetėlę. Po valgio skalauja burną. Žino, kad reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą.

Pats eina į tualetą, susitvarko. Kartais suaugusiajam reikia padėti. Stengiasi savarankiškai nusirengti ir apsirengti. Mokosi susidėti drabužius ant kėdutės, spintelėje. Naudoja tik savo asmeninius daiktus: šukas, vienkartines servetėles ir kt. Kartais prireikia pagalbos. Bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda vieną kitą daiktą į vietą. Žino žaislų vietas, sudeda juos į dėžutes.

Žino, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių, pavojingų daiktų.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Skatinti ragauti ir valgyti įvairų maistą. Valgyti su vaikais, rodant pavyzdį.

Savo pavyzdžiu rodyti ir pratinti gerai sukramtyti maistą, neskubinti valgančio vaiko, mokyti valgyti ramiai, pratinti keltis nuo stalo tik baigus valgyti, valgyti su įrankiais, naudotis servetėle. Pasiūlyti vaikams prisijungti dengiant/sutvarkant stalą. Pagirti už pastangas.

Padėti ir mokyti taisyklingai naudotis tualetu, taisyklingai plautis ir šluostytis rankas, praustis ir šluostytis veidą. Pakabinti prausykloje paveikslėlius iliustruojančius eiliškumą, kaip tą daryti.

Kalbėtis su vaikais apie švarą, maistą, valgymą. Kas sveika valgyti, o kas nesveika. Kodėl?

Organizuoti siužetinius žaidimus „Šeima“, „Parduotuvė“, „Kavinė“ ir kt.; tyrinėti daržoves, vaisius, kruopas, makaronus, ragauti ir atspėti pagal skonį.

Xxxxxx su vaikais, pažaidus sudėti žaislus ir kitas priemones į vietą.

Rekomenduoti tėvams rengti vaikus patogiais, praktiškais sezoniniais drabužiais: lauko kombinezonas ar lauko kelnės (šiltos, atsparios vandeniui, purvui, vėjui, bet leidžiančios vaiko odai kvėpuoti). Avalynė funkcionali, lanksti, iš natūralios odos.

Padėti vaikams rengtis, skatinant savarankiškumą.

Naudoti saugias ir patrauklias vaikiškas higienos priemones.

Priminti ir savo pavyzdžiu rodyti, kaip taisyklingai sėdėti, stovėti, vaikščioti, čiaudint ar kosint prisidengti burną ir nosį, naudotis vienkartine nosinaite.

Palaikyti vaikus, kurie bando savarankiškai įveikti iššūkį, neskubėti teikti pagalbos.

Vaikams, kurie greit nusimena, meta veiklą, padėti surasti išeitis, sprendimus.

Kartu su vaiku pasidžiaugti tais dalykais, kurių jis jau išmoko: užsisegti sagas, apsiauti batus, apsimauti pirštines ir kt..

Pastebėti situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti. Skatinti pasakyti, ko jis nori išmokti, sudaryti sąlygas mokytis tai, ko jis nori. Vartyti knygelę „Mano diena“, aptarti dienotvarkę, dienos įvykius.

Pasiūlyti žaisti žaidimą „Kodėl susirgo lėlytė?“. Būti gydytoju ir naudoti žaislinį gydytojo rinkinį: paklausyti, kaip plaka širdelė, pamatuoti temperatūrą, duoti arbatos, aprišti kaklą, susižeidus užklijuoti pleistrą, paguldyti į lovelę ir pan.

Lauke žaisti žaidimą „Šilta – šalta“, „Kokiu oru, ką rengiamės“. Imituoti tam tikrus veiksmus. „Šalta“ (drebėti iš šalčio), „Apsiaukime batus“ (aunami batai), „Apsivilkime striukę“, „Užsisekime“, „Apsivyniokime šaliką“, „Užsidėkime kepurę“. Žaidimas „Pagauk snaigę“, „Skaičiuok lietaus lašus“.

Prasidėjus lietui ar snygiui parodyti, kur galima slėptis (užklijuoti simbolį): pavėsinėje, namelyje. Vasarą, esant karščiui, vaikams parodyti vietą, kur yra geriamas vanduo, paaiškinti, kaip ir kur slėptis nuo saulės kaitros, būtinai užsidėti galvos apdangalą.

Žaidimas „Lietus“. Ant žemės ištiestas parašiutas. Grojant muzikai (galima sakyti: „Saulė šviečia“), vaikai paima už kraštų parašiutą ir iškėlę jį žygiuoja pagal ritmą. Kai muzika nutyla (galima sakyti: „Lietus!“), vaikai lenda po parašiutu ir būna ten tol, kol vėl pasigirsta muzika, „lietus“ baigiasi. Žaidimas tęsiamas toliau.

Sveikatos stiprinimui organizuoti lauke vaistažolių arbatos gėrimą, žaisti žaidimą: „Atspėk pagal kvapą(skonį)”.

Tyrinėti ir atlikti bandymus su vandeniu „Skęsta – plaukia”, „Žiedas skleidžiasi”, didinamuoju stiklu ieškoti, kur slepiasi vabaliukai, smėlio dėžėje kepti „pyragus”, virti „sriubą”, ruošti „arbatą“.

Pastebėti ir palaikyti vaiko iniciatyvas atlikti nesudėtingus darbus: išplauti teptukus, nuvalyti žaislus ir pan. Džiaugtis vaiko iniciatyva padėti kitam – ką nors paduoti, paaiškinti ar pagelbėti užsisegti.

4-6 M. VAIKŲ KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ RAIŠKOS IR UGDYMO/SI YPATUMAI

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Valgo ir geria savarankiškai, stengiasi maitintis sveikai, mokosi atpažinti skirtingus maisto produktus, įvardyti alkį ar sotumą; pratinasi gražiai elgtis prie stalo, paimti stalo įrankius ir taisyklingai jais naudotis. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą, palaipsniui tai išmoksta daryti savarankiškai.

Domisi, kuris maistas sveikas ir naudingas. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą, kurio vartojimą reikėtų riboti.

Moka savarankiškai naudotis tualetu, plautis rankas, kai jos purvinos; tvarkosi ir prižiūri savo drabužius bei avalynę, aplinką; vaikas stengiasi taisyklingai sėdėti ir stovėti. Prisiminęs čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.

Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Stengiasi savarankiškai rengtis.

Žaisdamas, ką nors veikdamas, stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi susitartų saugaus elgesio taisyklių.

Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus. Priminus suaugusiam ar savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Xxxxxxxx, kad vaikai valgytų neskubėdami. Su vaikais kalbėti apie tai, kad labai svarbu pusryčius, pietus, vakarienę valgyti tuo pačiu metu. Kiekvieną kartą prieš valgant įtraukti vaikus į stalo padengimo veiklą, mokyti serviruoti pagal taisykles, patiekalus atitinkančiais indais. Mokyti serviruoti stalą gimtadieniui, šventei. Savo pavyzdžiu rodyti, kaip valgyti, taisyklingai naudotis stalo įrankiais.

Patraukliomis formomis kalbėtis su vaikais apie pieno, mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių naudą, pasakoti apie per didelio saldumynų kiekio žalą organizmui.

Kartu su vaikais aptarti, kodėl žmogus valgo. Paprašyti vaikus pasakoti, ką jie dažniausiai valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei, diskutuoti, kurie iš jų vartojamų produktų, patiekalų yra naudingiausi jų augimui ir gerai savijautai. Kalbėtis su vaikais, kodėl reikia plauti vaisius, daržoves, uogas, sudaryti sąlygas mokytis praktiškai juos nuplauti.

Sudaryti sąlygas žaisti, skatinti ir palaikyti vaikų žaidimus, kuriuose formuojasi maitinimosi ritmo suvokimas („Šeima“, „Aš virėjas“, „Ateik į svečius“, „Mano kavinė“ ir kt.), vaikai mokosi atskirti pagrindines produktų grupes – pieną, mėsą, vaisius, daržoves, ir kt. Žaidžiant padėti rūšiuoti maisto produktus (jų paveikslėlius) į naudingus ir vengtinus. Sudaryti sąlygas, parūpinti reikiamų priemonių, kad būtų galima kartu su vaikais gaminti salotas, spausti sultis, daržovių, vaisių kokteilius ir gaminti nesudėtingus sveikatai palankius patiekalus.

Organizuoti įvairių kūrybinių darbelių (piešinių, inscenizacijų ir pan.) kūrimą, jais skatinti pasirinkti sveikus produktus ir patiekalus.

Klausytis skaitomų knygelių, pasakų „Vargšas ir besotis”, „Duona ne auksas” ir kt., vaidinti, žaisti loto, žiūrėti filmukus apie žmogui naudingus maisto produktus (duoną, obuolius, pieną, vandenį ir kt.). Pavasarį ir rudenį organizuoti vaikams edukacinę – pažintinę išvyką į ekologišką ūkį ar močiutės sodą, daržą.

Rekomenduoti tėvams rengti vaikus sezoniniais drabužiais atsižvelgiant į oro sąlygas. Drabužiai praktiški, patogūs, nevaržantys vaiko judėjimo. Vaikas pats apsirengia ir nusirengia. Aulinukai, basutės lengvi, neslidūs, lanksčiais padais iš natūralios medžiagos, su lipniomis sagtimis.

Išėjus į lauką apžiūrėti žaidimų aikštelę, kad būtų saugu žaisti (ar nėra sulūžusių įrengimų, aštrių daiktų ir kt.). Palijus ar pasnigus žaidimų aikštelėje sutartais ženklais pažymėti vietas, kur nesaugu žaisti, judėti, laipioti.

Žaisti žaidimus: „Valgoma – nevalgoma”, „Šalta – karšta”, judrų žaidimą „Virusas”(Skaičiuote išrenkamas vaikas, kuris bus „virusas”. Apibrėžiamas žaidimo laukas. „Virusas” turi prie rankos prisirišęs lengvą kamuoliuką ir po komandos „Pradedam” juo bando pataikyti į bėgančius vaikus „baltuosius kraujo kūnelius”. Jei kurį paliečia kamuoliuku, tas turi sustoti ir nejudėti. Bet jis gali būti išgelbėtas, kai du nepagauti baltieji kūneliai jį apjuosia rankomis ir sako: „Karas virusui”. Tada viruso veikimas baigiasi, baltasis kraujo kūnelis vėl tampa veiksmingas, atgauna imunitetą ir gali judėti. Žaidimo pabaigoje, kai jau yra daug išgijusių ir imunitetą atgavusių baltųjų kraujo kūnelių, jie gali pulti virusą, apjuosti jį rankomis ir sakyti: „Tu pasveikai”. Taip virusas tampa gerąja kraujo dalele.).

Atlikti tyrinėjimus su vandeniu, sniegu, ledu. Organizuoti žygius po Rudaminos gyvenvietę saugiam elgesiui gatvėje įtvirtinti, šiaurietišką ėjimą su visa šeima.

Primenant eiliškumą, skatinti vaikus savarankiškai apsirengti ir nusirengti, tvarkingai susidėti drabužius. Pasiūlyti vaikams tvarkantis apsirengti specialiais vaikiškais darbo drabužiais – prijuostėlėmis, kepurėlėmis.

Mokyti vaikus taisyklingai plautis ir šluostytis rankas, praustis ir šluostytis veidą (paveikslėliai prausykloje). Parūpinti skysto muilo su dozatoriumi, parodyti, kaip ir kiek dozuoti, kad rankos būtų švarios. Priminti, kad reikia taupyti vandenį, paaiškinti, kodėl, pasiūlyti vandens čiaupą atsukti tiek, kiek reikia, kad nuplautų muilą.

Savo pavyzdžiu rodyti, kaip taisyklingai sėdėti, stovėti, vaikščioti. Priminti, kad čiaudint ar kosint būtina prisidengti burną ir nosį. Priminti, kad naudotųsi nosinaite.

Naudoti vaizdines priemones, žiūrėti filmus apie saugų elgesį, pavojingus daiktus (degtukus, vaistus, aštrius daiktus). Diskutuoti su vaikais, kaip elgtis su nepažįstamais žmonėmis siekiant išvengti pavojaus. Vieną kartą per pusmetį organizuoti viktorinas apie saugų vaikų elgesį. Xxxxxxxx, kurti knygeles apie saugų elgesį. Organizuoti saugaus elgesio savaites vieną kartą per ketvirtį, kviesti medicinos darbuotojus, policininkus, gaisrininkus. Žiūrinėjant paveikslėlius, vartant vaikiškus žurnalus, pastebėti ir parodyti dvejopas situacijas (tas, kuriose saugu vaikui, ir tas, kuriose gali įvykti nelaimė). Parūpinti priemonių kalimo, siuvimo, dygsniavimo, karpymo žaidimams, kad vaikai mokytųsi saugiai elgtis. Apsilankyti su vaikais gaisrinėje, policijoje, ligoninėje, autoservise ir pan.. Xxxxxx su vaikai žaidžiant diskutuoti, aptarti, vertinti situacijas.

Ugdymo priemonės

Plakatas „Rankų plovimo taisyklės“; ženklas „Higiena tualete. Mergaitė“; ženklas „Higiena tualete. Berniukas“; žandikaulio modelis; stalo žaidimas „Mano diena“; dėlionė „Sveiko maisto piramidė“; magnetinė sveiko maisto piramidė; atminties žaidimas „Sveikas maistas“.

Žaislai siužetiniams žaidimams: medinės virtuvėlės (grupėse ir lauke), indai, mediniai pjaustomi vaisiai, daržovės, duonos gaminiai, prijuostės, kepurės, lėlės ir jų drabužėliai, lovytės su patalyne, vežimėliai lėlėms, lėlių baldai, minkštos geometrinės figūros: kubai, ritiniai, stačiakampiai ir kt.

Dėlionės „Aprenk ir pavadink“; „Skanaus“; saugaus eismo liemenės; kilimėlis „Pėsčiųjų perėja“; atminties žaidimas „Kelio ženklai“; priemonių rinkinys „Lauko darbai“; projektorius, kompiuteris.

Rekomenduojami šaltiniai

Kaip taisyklingai plautis rankas. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXXxX0XXxxX

Sveikatos ugdymo idėjų bankas. Internetinė prieiga: xxxx://xxx.xxxx.xx/xx/xxxxxxxxx_xxxxxx_xxxxx_xxxxxx/

Sveikatos ugdymas. Metodinė medžiaga. Internetinė prieiga:

xxxx://xxx.xxxx.xx/xx/Xxxxxxxx%00xxxxxxxx/

Saugus elgesys. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Internetinė prieiga: xxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxxx/Xxxxxx%00Xxxxxxx.xxx

Lietuvos policija vaikams. – Kelyje. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxxxx_0xXXX

Lietuvos policija vaikams. – Tamsa. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxxXXX0XXx

Lietuvos policija vaikams. – Perėja. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXXxxXXxxxX

FIZINIS AKTYVUMAS

Vertybinė nuostata. Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminis gebėjimas. Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, atlieka būtinus veiksmus.

2-3 M. VAIKO FIZINIO AKTYVUMO RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Tikslingai, skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga, lipa ir nulipa laiptais pristatomu žingsniu, laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Xxxx ir vairuoja triratuką.

Geriau derina akies – rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, todėl tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, mėto, gaudo, spiria kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą. Teptuką ar pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Naudoti priemonę ,,Pojūčių takelis“ (tai mobili priemonė, skatinanti įvairius pojūčius pėdoms).

Sudaryti sąlygas vaikui vaikščioti įvairiu atstumu, neužkliudant padėtų daiktų (žaidimas „Neužkliudyk“).

Organizuoti siužetinių pratimų, kurie skatintų vaiką peržengti kliūtis, eiti plačia linija.

Žaidžiant skatinti laipioti kopėtėlėmis siekiant tikslo – pauostyti, pasiekti, nukabinti. Žaisti žaidimą „Pašto dėžutė“.

Kartu su vaikais imituoti šuoliuojančius gyvūnus. Žaisti žaidimą „Vienas, du, trys – pasiruošęs – šok!“

Sudaryti galimybes vaikui ridenti, gaudyti, mėtyti, spardyti kamuolius, panaudojant futbolo vartus, pastatomą krepšinio stovą ar taikinį.

Žaisti su vaiku pirštukų žaidimus „Pirštukai miega“, ,,Šitas pirštukas nori miegelio. Šitas – atsigulė jau į lovelę. Šiam pirštukui akys merkias. Šis pirštukas miega, knarkia. Ššš... Tu, mažyli, būk tylus, nes gali pažadint broliukus.“

Inicijuoti sensorinius žaidimus su gamtine medžiaga. Į didelį dubenį galima įberti gilių, kaštonų ir paslėpti ten kokį nors smulkų daiktą (mažą žaisliuką, kamuoliuką), vaikas jų ieško.

Pasiūlyti vedžioti labirintą (pvz.: xxxx://xxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx), vaikas veda pieštuku arba piršteliu. Sugalvoti pasakojimų, pasakų: kur veda šis kelias, pas ką ir t. t.

Kartu su vaikais suverti vėrinį, medinius skaičius, daržoves, sagas, xxxxxxxx xxxxxxxx ir t. t. Pradedama nuo didesnių skylučių, po to veriami vis smulkesni daiktai.

Siūlyti žaidimus ir žaislus, kuriuose atliekami sukamieji plaštakos judesiai (pvz., žaidimas kėgliais). Mokyti žirklėmis įkirpti popierinės saulutės spindulėlį.

Paprašyti vaiko surinkti pagaliukus, kaladėles po vieną ir dėti į dėžutę, kai juos netyčia išberia. Parūpinti pagaliukų kaišiojimui. Sudaryti vaikui sąlygas minkyti tešlą, lipdyti iš modelino, molio, plastilino.

Lauke žaisti žaidimą „Orai”. Parodyti, kaip gamtos reiškinius galima pavaizduoti judesiu: šviečia saulė (pakelti rankas ir sukioti plaštakas), pučia vėjas (bėgioja ir šniokščia kaip vėjas), griaudžia perkūnija, žaibuoja (trypti kojomis, kaskart suplojant), rūkas (vaikščioti ištiesus rankas, lyg nieko nematant). Skelbiamas vis kitas reiškinys.

Žaisti judrius žaidimus: „Paukštelis be namelio”, „Diena–naktis”, „Katė ir pelės”.

Sudaryti sąlygas čiuožinėti nuo čiuožyklos, suptis spyruokliuku, važinėti dviratukais, eiti žemu suoliuku „gyvatėle”, perlipti virvę, pralįsti pro tunelį, lanką, jį ridenti, mėtyti maišelius (smėlio, pupų), spirti kamuolį.

4-6 M. VAIKO FIZINIO AKTYVUMO RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Xxxxxxx, vikrus, bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Xxxxxxxx abiem kojomis vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka siekdamas daikto. Spiria kamuolį į taikinį iš įvairių padėčių. Iš įvairių padėčių meta kamuolį į taikinį, tiksliau gaudo, mušinėja. Su kamuoliu atlieka sportinių žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindamas veiksmus. Laipioja lauko įrenginiais. Xxxx ir vairuoja triratuką. Važiuoja dviračiu, paspirtuku, važiuoklėmis.

Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Tiksliau atlieka sudėtingesnius judesius ranka, plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų, mojuoja, plasnoja, veria ant virvelės smulkius daiktus, užsega ir atsega sagas). Įsisupa ir supasi sūpynėmis.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Siūlyti vaikui įvairių žaidybinių situacijų, skatinančių vaikščioti ant pirštų, kulnų (pvz., įsidūriau į pirštelį – einu ant kulno ir kt.).

Iš virvių ant grindų suformuoti tiesią, maždaug trijų metrų ilgio ir penkių centimetrų pločio liniją. Vaikas eina šia linija, nenukrypdamas nuo jos, paskui grįžta atbulas.

Sudaryti sąlygas vaikui važinėti triratukais, paspirtukais, važiuoklėmis saugaus eismo aikštelėje.

Organizuoti veiklą, kad vaikas eidamas atliktų ritminius judesius pečiais, galva, muštų kamuolį, mestų į viršų, ėjimą keistų bėgimu. Žaisti žaidimą „Raganėle pamotėle“. Organizuoti estafetes, sugalvoti maršrutą, kad vaikas turėtų eiti, bėgti, perlipti suolą, pralįsti po kėde ir t. t.

Organizuoti bėgimo estafetes, įvairių šuolių žaidimus, panaudojant įvairias priemones: kaspinus, kamuolius, lankus, lazdas. Organizuoti vaikams įvairias estafetes, kurių metu vaikai galėtų judėti poroje, ratu, sutartinai su kitais vaikais. Organizuoti sportinius žaidimus, kad vaikai galėtų varžytis tarpusavyje.

Žaisti žaidimus su išsisukinėjimais, kurių tikslas ilgiau likti nepagautam. Siūlyti vaikams šokinėti per šokdynę, lanką, kieme žaisti žaidimą „Klasės“, šokinėti per gumytę. Dalyvauti sportinėse varžybose, orientavimosi pratybose. Naudoti interaktyvias lėkštes judėjimo kryptims įtvirtinti: kairė, dešinė, pirmyn, atgal.

Sudaryti sąlygas kieme laipioti virvinėmis kopetėlėmis, karstynėmis, įlipti, nulipti nuo kalniuko.

Leisti kirpti nesudėtingas formas, po to priklijuoti jas ant popieriaus. Žaisti pirštukų žaidimus .

Pasiūlyti vaikui žaisti vaidmeninį žaidimą „Vaistininkas“, „Pardavėjas“ – įvairius daiktus imti žnyplėmis, pincetu, perdėti iš vieno indo į kitą įvairaus dydžio karoliukus. Piešiant skatinti vaiką žaisti su pipete.

Pasiūlyti piešti įvairias linijas, pieštuku apvesti daiktus: stiklinę, apverstą lėkštutę, puoduką; palaipsniui parenkant vis sudėtingesnes užduotis.

Parinkti įvairių priemonių (sagų, rutuliukų, karolių, gamtinės medžiagos), kad vaikas galėtų verti ant siūlo, virvelės. Duoti vaikui krepšį su skalbinių segtukais, paimti segtuką trimis pirštais, prisegti, paprašyti, kad ir jis taip pat padarytų.

Pasiūlyti vaikams įverti siūlą į adatą, mokyti siuvinėti pagal trafaretą; kartone išdurti skylutes ir duoti vaikui didelę adatą su ryškios spalvos siūlu, mokyti lopyti, skatinti kurti įvairius ornamentus, siuvinėti, sudygsniuoti nesudėtingus rūbelius lėlėms, maišelius ir kt., nerti vąšeliu, rišti kutus.

Ugdymo priemonės

Lazdos, lankai, kamuoliai; taikiniai; rinkinys estafetėms; lazdelės estafetėms, signalinės vėliavėlės; kilimėlis „Pėsčiųjų perėja“; edukacinis kilimėlis „Judėk ir skaičiuok“; „Wader“ traktorius su priekaba; važiuoklės „Ezyroller Edu“; triratukas; paspirtukas; kopetėlės medyje; žaidimų parašiutas; pastatomas krepšinio lankas; automobiliai „Taksi“, „Greitoji pagalba“; žaidimas „Spalvingos virvės“; šliaužimo varteliai, tuneliai, suoleliai; gaudymo kamuoliai; krepšinio kamuoliai; laipiojimo kopėtėlės; pėdsakai, kojūkai; pupų maišeliai mėtymui; sporto marškinėliai; interaktyvios lėkštės „HOPSPOT“; masažiniai delniukai; masažiniai kilimėliai; Lauko aplinkoje: ; saugaus eismo aikštelė; balansinės sūpynės „Mašinėlė“; čiuožykla „Dramblys“; lipimo sienelė „Žirafa“ su krepšinio lenta ; žaidimų kompleksas (lipimas virve, čiuožykla, laipteliai); alpinistų karstynės; sūpynės; smėlio dėžės; spyruokliukai; judėjimo kalnelis (lauke) su virvinėmis kopėčiomis ir čiuožynėmis; suoliukai.

Rekomenduojami šaltiniai

Xxxxxxxxx, X.Xxxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxx ir kt. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius, 2004.

X.Xxxxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxxx. Aukime sveiki. Kaunas, 2000.

X. Xxxxxxxxxxxxxx. Ankstyvieji žaidimai mokykloje, namie, iškyloje. – Didaktika, 2012.

X. Xxxxxx. Žaidimų knyga. Vilnius, 2009.

X. Xxxxxx, X. Xxxxxx. Pažaiskime. Vilnius, 2011.

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKA

Vertybinės nuostatos. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais. Nusiteikęs suprasti, užjausti kitą, padėti, geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir su pažįstamais suaugusiaisiais. Pagarbos bei jautrumo kitam nuostata. Pakantumo, tolerancijos kitokiam nuostata.

Gebėjimai. Atpažįsta bei įvardija savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atsiliepia į kito jausmus (užjaučia, padeda). Palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO EMOCIJŲ SUVOKIMO UGDYMAS/IS IR RAIŠKA

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Vaikas džiaugsmą išreiškia ir ramiai šypsodamasis, ir juokdamasis balsu. Ilgesnį laiką pabūna linksmas arba ramus, lengviau įžvelgiamos pasikeitusių nuotaikų priežastys – kitas vaikas atėmė žaislą, pavargo, nori mamos.

Pradeda atpažinti, ką pats jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda naudoti emocijų raiškos būdus: šypsosi, rodo žaislą, kurį atsinešė iš namų, pasakoja, kas nutiko namuose ar gatvėje, save giria. Ant suaugusiojo supykęs vaikas atpažįsta šį jausmą ir gali pasakyti „Aš piktas!“.

Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas. Žiūri į verkiantį vaiką ir užjausdamas jam duoda savo žaislą, paglosto.

Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja (pasitraukia šalin, jei kitas piktas, glosto, jei kitas nuliūdęs). Jei kitas vaikas šypsodamasis jam tiesia žaislą, nusišypso ir pradeda su juo žaisti. Kai kitas vaikas atima žaislą, verkia ir laukia auklėtojo pagalbos.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Kalbinti vaiką ir pavadinti jo reiškiamas emocijas. Visada pasirūpinti vaiku, kai jis jaučiasi blogai.

Kartu su vaiku vartyti knygeles, sekti trumpas pasakas, kuriose veikėjai yra skirtingos nuotaikos. Dainuoti skirtingų nuotaikų daineles, lopšines, žaidinimus.

Jautriai reaguoti į vaiko rodomus emocijų ženklus – veido mimika susitapatinti su jo nuotaika, komentuoti emocijas ar jausmus, juos pavadinti, naudojant emocijų plakatus. Pastebėti, kai vaiko emocijų ir jausmų raiška išsiplečia ir skirtingai į ją reaguoti, padėti atrasti naujų emocijų raiškos būdų.

Įvardyti vaikų bei savo emocijas. Pasakyti, kad vaikas liūdnas, pačiam jį paglostyti ir paskatinti kitą vaiką jį paglostyti.

Su lėlėmis, kitais žaislais žaisti vaidmeninius žaidimus, kuriuose jie skirtingai jaučiasi ir elgiasi. „Šeima“, „Kelionė“, ‚Gimtadienis“.

Įkurti erdvę nusiraminimui su karpymui, plėšymui skirta medžiaga. Būti vaikui pavyzdžiu, kaip reikia reaguoti į kito vaiko emocijas: jei jis džiaugiasi, pasijuokti kartu su juo, jei liūdi, verkia – paglostyti, duoti žaislą. Mokyti atsiprašymo ir susitaikymo ritualų. Sekti pasakas, žiūrėti filmukus.

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO EMOCIJŲ SUVOKIMO UGDYMAS/IS IR RAIŠKA

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Geba atpažinti bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo.

Gali nutaisyti linksmą, liūdną, piktą veido išraišką. Nuotaikų veideliais pažymi savo nuotaiką.

Pažiūrėjęs į bendraamžį pasako, jis linksmas, rimtas, ar liūdnas. Pasako, kad jam linksma, o draugui nelinksma. Mokytojui praneša, jei kitas vaikas liūdi ar reikia pagalbos.

Draugiškai pakviečia kitą žaisti kartu, jei šis atrodo draugiškai nusiteikęs.

Jei pastebi supykusį bendraamžį, pasitraukia nuo jo, tariasi su mokytoju, kaip padėti.

Žino keletą išeičių, ką galima daryti, kai kas nors erzina, atima žaislus, suduoda. Jei nori to paties žaislo ar priemonės kaip ir draugas, mokytojo padedamas susitaria su draugu žaisti paeiliui.

Tėvams pasakoja apie dienos nuotaikų kaitą.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Integruoti emocinio intelekto ugdymo “Kimochis” metodiką į ugdymo procesą.

Paskatinti kasdien po kelis kartus žymėti savo nuotaiką, parenkant ją atitinkantį nuotaikų veidelį. Skatinti reikšti visus jausmus, kad būtų galima pastebėti, kada vaikui reikia pagalbos ir jam padėti. Pasiūlyti idėjų nuotaikoms ir jausmams tyrinėti. Skaityti knygeles apie jausmus ir jų išraišką.

Pasiūlyti žaidimų, skatinančių tyrinėti ar imituoti kitų žmonių nuotaiką. Skatinti pastebėti bendraamžių savijautą.

Skatinti pasakyti, kaip jaučiasi jis ir kiti.

Žaidimas „Draugystės saulutė“: vaikai kiekvieną dieną piešia takelį nuo savo spindulėlio iki kito vaiko, su kuriuo daugiausiai žaidė ir draugavo, spindulėlio. Vaikai dalina spindulėlius nulūdusiems norėdami pakelti nuotaiką.

Pasiūlyti žaidimų, kuriuose vaikas būtų skatinamas išreikšti savo jausmus: emocijas reikšti dainuojant, piešiant, šokant, sportuojant, komentuoti jausmų paveikslėlius, siųsti gimtadienio dienos atvirukus draugams ir kt.

Kalbėtis apie savijautą „Ryto rate“, kurti „nuotaikų knygelę“, skaityti „jausmų knygeles“, žaisti vaidmenų žaidimus, įsijaučiant į kito savijautą.

Paskatinti vaikus žodžiais išreikšti įvairius jausmus, kilusius skirtingose situacijose. Xxxxxxxxxxxxx, kai vaikai išreiškia sunkius jausmus. Skaitant įvairius tekstus kuo ryškiau intonuoti, išryškinant veikėjų veiksmus, poelgius, jų nuotaikas suvaidinti.

Skaityti kūrinių apie įvairius žmonių ketinimus, poelgius ir jų pasekmes. Kai vaikai susiduria su problema, paprašyti visų pagalvoti, ką galima daryti toje situacijoje. Padėti vaikams geriau suprasti kiekvieno pasiūlyto sprendimo pasekmes. Žaisti žaidimus naudojant klausimus „Kas atsitiko?“, „Kaip tu jautiesi?“, „Kaip jaučiasi kiti?“, padedančius apmąstyti problemą.

Ugdymo priemonės

Emocijų dėlionė; sieninis jausmų pažinimo plakatas „Meškučiai“; emocijų pažinimo domino; žaidimas jausmams pažinti; emocijų kortelės; žaidimas „Pažink jausmus“; emocijų pažinimo pratimų rinkinys; įsivertinimo plakatas „Kaip aš jaučiuosi?“; „Kimochis“ žaislai; „Vandenyno“ projektorius.

Rekomenduojami šaltiniai

X. Xxxxxxx. Terapinės pasakos.Vaga, 2007.

Xxxx Xxxxxxx. Vaikų emocinio intelekto lavinimas. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxx-/0000

Xxxxx Xxxxxxx. Mažų vaikų emocijos – mįslė, kurią svarbu įminti visiems tėvams.

Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxx-xxxxx-xxxxxxxx-xxxxx-xxxxx-xxxxxx-xxxxxx-xxxxxxx-xxxxxx/00000

Xxxxxxx Xxxxxx Xxxx. Kaip padėti ikimokyklinio amžiaus vaikui suprasti ir išsakyti savo emocijas. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxx-xxxxxx-xxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxx-xx-xxxxxxxx-xxxx-xxxxxxxx/00000

SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.

Esminis gebėjimas. Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO SAVIREGULIACIJOS IR SAVIKONTROLĖS RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka bei ritualais. Jeigu kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos. Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių.

Išbando įvairius konfliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.).

Pradeda valdyti ir valdo vis geriau savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius.

Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Paskatinti vaiką laikytis susitarimų, taisyklių, tam tikros tvarkos; motyvuoti vaiką pabaigti atlikti tai, ką jis pradėjo, padėti jam. Vaiko elgesiui reguliuoti taikyti veido mimiką ir balso intonacijas. Vaikams parodyti, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Nustatyti vaikui ir jo veiklai būtinus apribojimus ir nuosekliai jų laikytis. Pagirti vaiką, kai jis nepažeidžia susitarimų. Pakomentuoti, kodėl svarbus vienas ar kitas susitarimas.

Suteikti vaikui galimybę išreikšti savo emocijas (pvz., nespėjus pravirkti neskubėti raminti). Leisti vaikui pabūti vienam ir nusiraminti. Pasiūlyti vaikams žaislų ar priemonių, padedančių išreikšti jausmus. Žaidimui pasiūlyti lėles ir kitus žaislus su emocija veide. Padrąsinti vaikus reikšti visas emocijas. Vaikui žaidžiant su lėlėmis, parodyti daugiau, nei vaikas vartoja, emocijų ir jausmų raiškos būdų.

Pasiūlyti vaikams būdų, kaip spręsti kylančius konfliktus. Skatinti vaikus vartoti žodžius, pasakant, ko jie nori. Paaiškinti ar suvaidinti, kaip vaiko elgesys įskaudino kitus. Dažnai klausti vaikų, ar jiems nereikia pagalbos.

Mokyti palaukti savo eilės pasitelkiant kamuoliuką ar simbolį – kieno rankose (lipdukas ant drabužėlio ar pan.) jis yra, tas ir kalba, atlieka judesį ar pan.

Įrengti grupėje nusiraminimo, gerų emocijų erdvę. Sudaryti sąlygas vaikui pačiam pasirinkti, nuspręsti, ką darys, kaip pasielgs toje veikloje, kurioje jis jau sugeba priimti sprendimą.

Skaityti knygeles apie draugystę, jausmus. Paskatinti klausytis ramios muzikos nusiraminimui

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO SAVIREGULIACIJOS IR SAVIKONTROLĖS RAIŠKA IR UGDYMAS/IS.

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Ugdosi gebėjimą nusiraminti, atsipalaiduoti, klausant ramios muzikos, pabūti vienam, kalbėtis su kitais. Ima pats taikyti įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus (pastovi prie akvariumo su žuvytėmis, paklauso pasakos, naudodamasis ausinėmis ir kt.).

Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paprašytas netrukdyti kitiems, audringas džiaugsmo emocijas gali reikšti santūriau. Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Xxxxxxx situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes

Suaugusiojo primenamas ir sekdamas jo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Priminus ir padedant sutvarko žaislus, su kuriais žaidė. Paragintas iššluosto vandenį, kurį pats išpylė. Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar kito netinkamo elgesio pasekmes. Kreipiasi į suaugusįjį, norėdamas pasitikslinti taisyklių pažeidimo pasekmes: „Ar galime išeiti į lauką dabar? O kas bus, jei išeisime?“. Palaipsniui pats ima priminti kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priminimo ir priežiūros. Ima suprasti susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiškai jų laikosi.

Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių. Bando tartis dėl norimo žaislo: „Dabar aš pažaisiu, po to duosiu tau, gerai?“. Palaipsniui pats bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių, kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį(bendraamžio erzinamas nusisuka ir nueina šalin, susilaikydamas nuo konflikto; žaisdamas agresyvius kovos žaidimus, susivaldo ir neužgauna kitų).

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi. Stebėti, ar neatsiranda nepakankamo savęs vertinimo ženklų (nuleista galva ar pečiai), ir pasidomėti, kas atsitiko, kodėl. Dažnai kartoti, kad vaikas yra ypatingas ir svarbus kitiems grupėje. Kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra gerai, o kas blogai. Skatinti ir girti vaiką, tai siejant su jo asmeniu, išsakyti pastabas konkrečiam jo poelgiui ar veiksmui, nesiejant su jo asmenybe. Didinti vaiko autoritetą tarp grupės draugų. Kantriai išklausyti vaiką, nuoširdžiai džiaugtis jo darbu, dažnai paskatinti. Pamažu ilginti laiko tarpą tarp paskatinimų, kad vaikas mokytųsi toleruoti pagyrimo nebuvimą.

Skatinti ir sudaryti sąlygas vaikui vis daugiau rinktis pačiam, nepažeidžiant savo ir kitų saugumo bei nustatytų elgesio taisyklių. Skatinti pozityviai reaguoti į savo klaidas, pastebėti juokingą jų pusę. Sąmoningai suklysti, pademonstruojant, kaip galima juoktis iš savo apsirikimų.

Pasiūlyti idėjų veiklai, skatinančiai tyrinėti kitų palankumo ir nepalankumo vaikui ženklus, aiškintis palankumo ir nepalankumo priežastis. Sudaryti sąlygas išbandyti įvairią veiklą, kad geriau suprastų savo galimybes.

Paskatinti vaikus dažniau keisti žaidimo partnerius, įtraukti į savo žaidimus mažiau populiarius vaikus, paskatinti sakyti komplimentus vienas kitam, žaisti žaidimą „Kas mane pagirs?“. Įžeidus, nuskriaudus draugą paskatinti atsiprašyti ir jam pasakyti 3–5 malonius dalykus. Dažniau kreiptis į vaiką vardu, pagiriant ir jį, ir jo gebėjimus.

Paskatinti vaikus kalbėti apie tai, ko mokytojas nematė, nuoširdžiai domėtis ir klausinėti apie jo įspūdžius, jausmus. Xxxxxxxxxx vaikams apie save. Kalbėti su vaiku apie jo praeitį, dabartį, ateitį. Žaisti žaidimus, kuriuose vaikas vaizduoja save ar ką nors kitą praeityje arba ateityje. Paskatinti samprotauti apie save, savo pomėgius, veiklą klausinėjant („Kur buvai? Su kuo buvai? Ką mėgsti veikti?“). Turėti vaiko šeimos, grupės nuotraukų albumus. Dažnai kalbėtis su vaikais apie jų šeimas, tėvelių darbus, šventes, organizuoti šeimos dienas darželyje, išvykas į darbovietes. Kalbėti apie tai, kas buvo ir yra, padedant suvokti savo gyvenimo tęstinumą. Pristatyti vaiko ir tėvų pomėgius vakaronėse, parodose ir pan.

Skatinti pokalbius, diskusijas apie pomėgius, šeimą, grupę, Tėvynę. Rengti grupės šventes, prisistatymus tėvams, kitoms darželio grupėms.

Skatinti vaikus pabaigti pradėtus darbus, padėti vienas kitam įveikti problemas. Siūlyti vaikams kruopštumo, susikaupimo reikalaujančių darbų: įverti siūlą, įsiūti sagą, prisukti veržlę ir pan.

Ugdymo priemonės

Plakatai „Ką daryti, kai pyksti?“, „Grupės susitarimai“; pykčio ištrypimo kilimėlis; pykčio valdymo baubas; mažasis burbulų vamzdis; sensoriniai indai– burbulai; sensorinis diskų rinkinys.

Rekomenduojami šaltiniai

X. Xxxxxxx.Terapinės pasakos. Vaga, 2007.

Xxxx Xxxxxxx. Vaikų emocinio intelekto lavinimas. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxx-/0000

„Mandagumo pamokėlės, etiketas vaikams“. Alma Littera, 2006.

Žiemos pavojai. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxx/000

Vasaros pavojai. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxx/000

XXXXX XXXXXXXXX IR SAVIGARBOS UGDYMAS/IS

Vertybinė nuostata. Save vertina teigiamai.

Esminis gebėjimas. Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas ar mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

2-3 M. XXXXXXX VAIKO SAVIVOKOS IR XXXXXXXXXX XXXXXX IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Moka pasakyti, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis prašo to nedaryti.

Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi juo besirūpinančio suaugusiojo pritarimo, palaikymo, pagyrimo. Prieina prie suaugusiojo, kad parodytų, ko išmoko. Krykštauja, kai jam paplojama, jis pagiriamas.

Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Savo „aš“ sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako savo vardą. Tarp kitų daiktų atpažįsta savo atsineštą žaislą ir jį parodo. Atpažįsta savo pėdkelnes, megztinį, suknelę, kepurę. Jei mano, kad kitas ketina atimti jo žaislą, sako „Čia mano“ ir eina prie suaugusiojo pagalbos.

Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, įvardija 5–6 kūno dalis. Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir kiti vaikai jį mėgsta ir priima. Prašo, kad suaugęs stebėtų tai, ką jis daro ir kaip daro, rodo suaugusiajam savo žaislą, reikalauja, kad jo darbelis būtų matomas.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Pasiūlyti žaislų su veidrodėliais, žaidimų su drabužių detalėmis (kepurėmis, kaspinais) stebint save nedūžtančiame veidrodyje.

Vaiko protestą suprasti kaip jo poreikių ir norų išraišką.

Sudaryti vaikui pasirinkimo situacijas užtikrinant saugumą. Įtraukti vaiką į diskusiją, kas jam patinka ir kas nepatinka, kodėl.

Skirti pakankamai individualaus dėmesio vaikui. Domėtis, ką vaikas veikia, pritarti žvilgsniu, šypsena, pagirti, pasidžiaugti pasiekimais.

Xxxxxxxxx su vaiku taip, kad šiam reikėtų sakyti: „Aš dedu, tu dedi, jis deda“ ir pan. Dažnai įvardyti daiktus, kurie priklauso vaikui, paminint jo vardą. Komentuojant vaiko veiklą, būtinai paminėti vaiko vardą.

Xxxxxxxxxxx su vaikais tinkamose situacijose paminėti vaiko vardą ir lytį. Kalbėtis su vaikais, aptarti, ką mėgsta žaisti berniukai ir mergaitės.

Pasidžiaugti, paploti, jei vaikas padeklamuoja, padainuoja. Pakomentuoti ir pagirti vaiko pasiekimus atėjusiems jo pasiimti tėvams, kad vaikas tai girdėtų. Pakabinti vaiko darbelius taip, kad jis galėtų juos matyti.

Sudaryti galimybes vaikams patiems pajusti ir nuspręsti, kada jiems reikalinga pagalba.

4-6 M. XXXXXXX VAIKO SAVIVOKOS IR XXXXXXXXXX XXXXXX IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Iš intonacijų, žodžių, veido išraiškos, pozos supranta, kada kitas palankiai ar nepalankiai nusiteikęs jo atžvilgiu. Giriasi, kad turi daug draugų, kad mokytojas yra jo draugas. Vaikas siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų.

Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, parodo save kūdikį iš namų atsineštose nuotraukose. Pasako, kad jo vardas, akių spalva, mama ir tėtis niekada nepasikeis. Apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė). Pasakoja, ką veikė namuose, o šeimos nariams – ką veikė darželyje. Bando nutylėti savo prasižengimus. Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus.

Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko nori ir kaip jaučiasi, ko nori kitas. Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Ima suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti (ką veikti, kaip elgtis ir kt.).

Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių: pamatęs, kad supainiojo batus ar netyčia auklėtoją pavadino mama.

Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.). Iš intonacijų, žodžių, veido išraiškos, pozos supranta, kada kitas palankiai ar nepalankiai nusiteikęs jo atžvilgiu.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, pastebint ir pagiriant. Stebėti, ar neatsiranda nepakankamo savęs vertinimo ženklų (nuleista galva ar pečiai), ir pasidomėti, kas atsitiko, kodėl. Dažnai kartoti, kad vaikas yra ypatingas ir svarbus kitiems grupėje. Kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra gerai, o kas blogai. Skatinti ir girti vaiką, tai siejant su jo asmeniu, išsakyti pastabas konkrečiam jo poelgiui ar veiksmui, nesiejant su jo asmenybe. Priimti vaiką tokį, koks jis yra, atrasti, už ką jį girti. Didinti vaiko autoritetą tarp grupės draugų.

Vaikui vis daugiau sudaryti galimybių rinktis pačiam, nepažeidžiant savo ir kitų saugumo bei nustatytų elgesio taisyklių. Skatinti pozityviai reaguoti į savo klaidas, pastebėti juokingą jų pusę. Sąmoningai suklysti, pademonstruojant, kaip galima juoktis iš savo apsirikimų. Pasiūlyti idėjų veiklai, skatinančiai tyrinėti kitų palankumo ir nepalankumo vaikui ženklus, aiškintis palankumo ir nepalankumo priežastis. Sudaryti sąlygas išbandyti įvairią veiklą, kad geriau suprastų savo galimybes.

Paskatinti vaiku įtraukti į savo žaidimus kitus vaikus, paskatinti sakyti komplimentus vienas kitam. Įžeidus, nuskriaudus draugą, paskatinti atsiprašyti ir jam pasakyti 3–5 malonius dalykus. Dažniau kreiptis į vaiką vardu, pagiriant ir jį, ir jo gebėjimus.

Ugdymo priemonės

Magnetinis žaidimas „Berniukas, mergaitė“; stalo žaidimas „Mano darbai“; transporto priemonės: „Taxi“, „Greitoji pagalba“, „Policija“; priemonės kūrybiniams žaidimams: „Gydytojo rinkinys“, „Statybininko darbo rinkinys“, „Staliaus darbastalis“, „Kirpykla“, „Poliklinika“, „Parduotuvė-turgelis“; stalo žaidimas „Profesijos“; stalo žaidimas „Atrink pagal profesiją“.

Rekomenduojami šaltiniai

X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxx ir kt. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius, 2004.

X. Xxxxxxxx, X. Xxxxxx. Vertybių knyga. Supažindiname vaikus su 16 svarbiausių vertybių. Kaunas, 2004.

Krakatukų pievelės užduotėlės. Mandagumo ABC. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxx-/0000

Pasaka “Baltos avelės žalioje pievelėje“ CD.

Vakaro žvaigždelė. Internetinė prieiga: xxx.xxxxxxxxxx.xx

VAIKO SANTYKIŲ SU SUAUGUSIAIS UGDYMAS/IS

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.

Esminis gebėjimas. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO SANTYKIŲ SU SUAUGUSIAIS RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgsta žaisti kartu su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Prieš ką nors darydamas pažiūri į suaugusiojo veidą, laukdamas pritarimo ar nepritarimo ženklų, atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Vaikas rodo suaugusiajam stiprius jausmus: apkabina arba nusisuka, myluoja arba atstumia. Mėgsta, kai jo žaidimą stebi, juo žavisi, jam pritaria juo besirūpinantis suaugęs žmogus.

Nori lipti laiptais, palipa ant pirmos pakopos ir pažiūri į suaugusiojo veidą. Pamatęs šypseną, lipa toliau, o griežtą veido išraišką – sustoja ir laukia. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos.

Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų. Vaikas bijo eiti iš grupės į salę, bet vedamas už rankos ten eiti sutinka. Stebėdamas spektaklį darželyje, išsigąsta scenoje pamatęs nepatrauklų personažą.

Trejų metų vaikas palaipsniui pradeda lengviau atsiskirti nuo tėvų. Dažniau išlieka ramus, kai artimieji atsisveikina ir išeina.

Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis. Siužetiniame žaidime mėgdžioja mamos, tėčio, mokytojo padėjėjo ir mokytojo buitinius veiksmus, savaip juos sudėliodamas į siužetą ir palydėdamas girdėtais žodžiais bei intonacijomis: maitina lėlę, valo stalą, šluoja grindis, tvarko žaislus. Pats susiranda žaislus, naudoja žaislus pakaitalus, nemėgsta, kad suaugusysis siūlytų žaidimo veiksmų seką, bet džiaugiasi pagyrimu. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria. Dažnai kartoja „aš pats“, nesileidžia nurengiamas, aprengiamas, bando tai padaryti pats. Gali atkakliai reikalauti, kad suaugusysis paduotų aukštai padėtą greit dūžtantį ar žaidimui nesaugų daiktą.

Xxxxxx xxxxx nepažįstamus žmones, kai juo besirūpinantis pedagogas yra šalia jo arba matomas netoliese.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Sukurti ir laikytis atsisveikinimo su tėvais ritualų: apsikabinti, palinkėti smagių žaidimų, pasakyti, kada ateis pasiimti, susitarti, kad dar galės pamojuoti per langą, palikti savo nuotraukėlę, žaislą iš namų ir kt. Grupėje turėti įdomių žaislų, žaidimų ir kurį laiką pažaisti su vaiku, kol nusiramins ir įsitrauks į grupės veiklą.

Pastebėti, kada vaikui reikia mokytojo dėmesio, ir padrąsinti, paskatinti jį. Xxxxxxxxx su vaiku pozityviai. Vaikui supykus, užsispyrus, reaguoti pozityviai – jautriai aiškintis pykčio priežastis, padėti vaikui taikyti vis daugiau būdų išreikšti savo poreikiams ir nuotaikai. Žaidimo su vaiku metu sudaryti galimybes vaikui išbandyti įvairius vaidmenis: lyderio, trūkstamos informacijos teikėjo, elgesio modelio, pagalbininko.

Raiškiai pritariančia ar nepritariančia veido mimika reaguoti į tinkamus ar netinkamus vaiko veiksmus, poelgius. Pirmiausia parodyti vaikams naują aplinką, joje pažaisti ką nors smagaus, malonaus. Pristatyti vaikams naujus žaislus, supažindinant, kaip jie atrodo, juda, kokius garsus skleidžia, kelis kartus pakartoti veiksmus su žaislais, pakviesti vaikus juos išbandyti, pažaisti kartu su mokytoju. Tik po to skatinti vaikus su nauju žaislu žaisti savarankiškai.

Prieš einant į salę stebėti spektaklio, nuteikti vaiką teigiamai, kalbėti apie personažus.

Pritarti vaiko iniciatyvai, tačiau visuomet atskubėti į pagalbą, kai jam reikia suaugusiojo, būti vaiko saugumo garantu.

Žaisti su vaiku vaidybinius, siužetinius žaidimus. Skatinti jo savarankiškumą, tariamą veikimą, daiktų pakaitalų naudojimą, persikūnijimą, tapimą kuo nors: klausti, ko reikės žaidimui; paduotą kubelį „suvalgyti“ lyg bandelę; vadinti vaiką prisiimto vaidmens vardu – mama, tėveliu, pardavėju, gydytoju; parūpinti vaidmens atributų, žaislų komplektų (pvz., lėlė, indai, vonelė, sunkvežimis, kubeliai); įsitraukus į žaidimą ką nors pirkti, ko nors pageidauti, kad vaikas galėtų praturtinti žaidimą; kalbėtis su vaiku apie tai, kas žaidžiama.

Xxx vaikas sako „ne“, priešgyniauja arba užsispiria, parinkti tinkamus bendravimo su juo būdus – pasiūlyti jam rinktis vieną iš dviejų: „Ką pirmiau valgysi – sriubą ar mėsytę?“; pasiūlyti išspręsti problemą: „Dabar aš dėsiu žaislus į dėžutę. O kas man juos paduos?“; paskirstyti vaidmenis ir veiklą: „Aš nuplausiu stalą, o tu gali jį nušluostyti.“

Į grupę retsykiais pasikviesti svečių, kviesti tėvus ar senelius, dalyvauti vaikų ugdymo(si) procese, kad vaikai pratintųsi bendrauti su nepažįstamais žmonėmis.

Į vaiko individualias pastangas, smalsumą ir tyrinėjimus žiūrėti pozityviai, išklausyti vaikus, skatinti, džiaugtis tuo, ko jie išmoko, jų mažais atradimais.

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO SANTYKIŲ SU SUAUGUSIAIS RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Ketverių metų vaikas grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės mokytoju, supranta jo jausmus, bendradarbiauja su juo, Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiojo nustatytos tvarkos, priima mokytojo pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus.

Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju. Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus.

Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas: atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų.

Penktais-šeštais gyvenimo metais vaikas nori geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Susitaria su juo besirūpinančiais suaugusiaisiais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių. Vaikas pasako, kokio elgesio norėtų grupėje ir kartu su mokytoju suformuluoja taisyklę. Stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę. Pvz. Vaikas paaiškina mokytojui, kad dabar nenori piešti piešinio, pasako, kad nori žaisti su konstruktoriais.

Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai juo besirūpinantis mokytojas yra šalia jo arba matomas netoliese. Į grupę atėjusiems svečiams aprodo savo žaislus, darbelius, atsako į jų klausimus.

Paprašytas paaiškina, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kai šalia nėra juo besirūpinančio suaugusiojo. Žino, į ką galima kreiptis pagalbos pasimetus, ištikus nelaimei. Vaikas pasako, kad nepažįstamas suaugęs žmogus gali būti negeras: gali ką nors pavogti, kur nors nusivežti vaiką, ką nors blogo jam padaryti. Pamokytas vaikas pasako, kad pasiklydęs pagalbos kreiptųsi į policininką, pardavėją ar kitą žmogų.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Organizuoti šeimos dienas grupėje. Eksponuoti vaiko ir jo šeimos fotografijas vaiko akių lygyje. Kviesti tėvus dalyvauti grupės veikloje, pvz. sukurti namuose savo šeimos medį ir papasakoti. Dėl vaikų ugdymo, išvykų, švenčių ir kt. tartis su vaikais bei jų tėvais. Organizuoti stalo žaidimų ir konstravimo vakarus su tėveliais.

Kviesti į grupę vaikams įdomius žmones ir skatinti vaikus ką nors veikti drauge. Paskatinti vaikus bendrauti su grupės svečiais, papasakoti apie juos daugiau, kad vaikai turėtų apie ką kalbėtis, kartu su vaikais sugalvoti jiems klausimų. Padėti su suaugusiais geranoriškai bendrauti. Iš pradžių gali tekti priimti vaiko žaidimo (bendravimo) taisykles, pamažu mokant tinkamesnių bendravimo formų. Sudaryti galimybes vaikams išsakyti savo nuomonę visais aktualiais gyvenimo grupėje klausimais. Padėti vaikams išmokti būdų, kaip pasakyti savo nuomonę ir išklausyti kitų (tėvų, senelių, draugų).

Aiškintis bendravimo su nepažįstamais žmonėmis taisykles ir galimus pavojus. Išklausyti vaikų pasakojamus atsitikimus su suaugusiaisiais ir pasvarstyti, kaip kitą kartą panašiose situacijose jie galėtų elgtis. Integruoti veiklas supažindinant vaikus su bendruoju pagalbos telefonu ir pan? Mokyti, kaip paprašyti pagalbos (ar daikto), kokio garsumo balsu kalbėti.

Klausytis vaikų, skatinti pasakyti savo norus, sumanymus, idėjas, padėti juos įgyvendinti. Kartu su vaikais sudaryti dienotvarkę, tartis dėl jos pakeitimų. Kartu kurti elgesio grupėje taisykles. Padėti vaikams laikytis tvarkos, kontroliuoti savo elgesį. Kalbėtis su vaikais apie tai, kuo naudingos elgesio taisyklės, kodėl būtina jų laikytis, kas nutinka, kai jos pažeidžiamos. Būti tinkamo elgesio modeliu vaikams. Kalbėti su jais apie tinkamą bendravimą su tėvais, broliais ir seserimis.

Suprasti vaiko priešinimosi priežastį ir padėti jam įveikti kylančias problemas. Xxxxxx supykus, paskatinti kalbėti apie tai, kas jį supykdė, padėti rasti tinkamą išeitį, nusiraminti.

Vaikams prašant įsitraukti į jų žaidimus, atlikti antraeilius vaidmenis, palaikyti jų sumanymus, užduoti klausimų, padedančių plėtoti žaidimą. Integruoti teatrinę vaikų veiklą į ugdymo procesą. Vienąkart per metus organizuoti išvykas į „Lėlės“, Operos ir baleto teatrą.

Ugdymo priemonės

Sensorinė lytėjimo dėžė; žaidinimai CD; lopšinės CD; pasaka „Geras darbas visada šalia“ CD „Vakaro žvaigždelė“ (xxx.xxxxxxxxxx.xx); plakatas „Dienotvarkė“.

Rekomenduojami šaltiniai

„Mandagumo pamokėlės, etiketas vaikams“, Alma Littera, 2006.

X. Xxxxx. Nenustygstantis, nenuorama, hiperaktyvus. Gyvenimas su siautėjančiu vaiku. Vilnius, 2010.

X.Xxxxxxxxxx. Elgesio kultūros ugdymas. Šiauliai, 2003.

M. Winterhoff. Tironų mums nereikia. Vilnius, 2012.

VAIKO SANTYKIŲ SU BENDRAAMŽIAIS UGDYMAS/IS

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.

Esminis gebėjimas. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

2-3 M . AMŽIAUS VAIKO SANTYKIŲ SU BENDRAAMŽIAIS UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Palaipsniui pradeda ieškoti bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. Dažniau nei su kitais žaidžia su vienu vaiku. Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą.

Gali turėti vieną ar kelis nepastovius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko. Palaipsniui stengiasi palaikyti ilgalaikę draugystę mažiausiai su vienu vaiku. Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius.

Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori jam patinkančio kito vaiko žaislo. Jei kitas nori atimti žaislą, jo nepaleidžia, bėga šalin, rėkia. Išmoksta pasakyti: „Nesimušk, man skauda.“ Graso piršteliu: „Nu, nu, nu“, jeigu mato kurį nors vaiką atimant kito žaislą. Sako: „Stop“, jei kas nors nepatinka.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Paskatinti vaikus žaisti greta. Komentuoti vieno ir kito norus, emocijas, veiksmus. Parūpinti pageidaujamų žaislų, priemonių. Paskatinti būti geranoriškiems vienas kitam. Rekomenduoti užmegzti santykį su kitais vaikais. Patarti, kad kitas vaikas ką nors paduotų, palaikytų, pasakytų ir pan.

Padėti vaikams pažinti grupės naujoką. Pristatyti jį kitiems. Skatinti pažaisti xxxxx, kol mokytojas yra šalia ir vaikai jaučiasi saugūs.

Stebėti vaikus, stabdyti netinkamus veiksmus ir paaiškinti, kodėl negalima taip elgtis, pvz.: atimti iš draugo žaislą, imti jo asmeninius daiktus ir kt.

Organizuoti žaidimus, kuriuose vaikams ką nors reikėtų daryti paeiliui arba keliems vienu metu. Pamokyti vaikus žaisti slėpynių. Vaikai slepiasi, o mokytojas ieško. Po kelių ieškojimų leisti vaikams žaisti be suaugusiojo. Žaisti muzikinius ratelius: „Katinas ant pečiaus sėdėjo“ (vaikas– katinas gaudo bėgančias peles– vaikus,) , „Katinėlis“, „Aš einu Rudaminos takeliu“, „Ruda meška“, kurių metu duoda vienas kitam ranką, pagavęs apsikabina. Žaidimas „Gimtadienis“ (siūlyti pakviesti savo draugus į svečius, serviruoti stalą, gaminti valgius, atėjus pasisveiknti „žaibu“, „piršteliu“, dovanoti žaisliuką, vaišintis draugų paruoštomis vaišėmis, išeinant padėkoti). Kartu konstruoti namus, garažus. Žaisti žaidimus: „Perduok draugui pelėdžiuką“, „Pasakyk, kuo tu vardu“.

Pakomentuoti draugiškus vaikų veiksmus ir jausmus, pritarti ketinimui žaisti kartu, padėti įsitraukti į bendro žaidimo epizodus. Skatinti vaikus žaisti kartu, greta. Sukurti žaidimo vietas, kuriose vaikai žaistų vienas greta kito. Skatinti padėti vienas kitam įveikti problemas. Užtikrinti vaiko saugumą. Paskatinti vaiką išreikšti nepasitenkinimą, kai kiti vaikai daro ką nors ne taip. Atsiliepti į vaikų pagalbos prašymus. Padėti vaikui įgyvendinti ketinimus, atsižvelgiant į kitų vaikų norus.

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO SANTYKIŲ SU BENDRAAMŽIAIS UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi priimamas į žaidimą, pasiskirsto vaidmenimis). Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba nei jis kalbančio vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą.

Palaipsniui sėkmingai įsilieja į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas.

Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. Taikiai diskutuoja su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Skirti pakankamai laiko ir vietos vaikų bendriems žaidimams. Naudoti susitarimus ir kitus būdus, pvz., smėlio laikrodį, padedančius vaikams palaukti savo eilės. Paskatinti paprašyti žaislo, tartis dėl žaislo, žaisti juo kartu.

Komentuoti vaiko veiksmus, primenant elgesio taisykles. Atkreipti dėmesį ir pagirti vaiko norą pasidalyti, ypač tose situacijose, kai tenka trumpam atidėti savo norų patenkinimą.

Įvairiose situacijose atkreipti vaiko dėmesį į jo veiksmų pasekmes kitam.

Vengti lyginti vaikus, vartojant žodžius „geresnis“, „blogesnis“.

Skatinti ir palaikyti vaikų draugystes. Aptarti „Draugo“ sąvoką, draugiško– nedraugiško elgesio situacijas.

Pasiūlyti vaikams žaidimų, kuriuose jie tikslą pasiektų bendradarbiaudami. Siūlyti įvairių veiklų, turtinančių vaiko patirtį apie bendruomenę, žmones, jų veiklą, panašumus ir skirtumus. Pagiriant pastiprinti tinkamą, draugišką vaikų elgesį. Žaisti žaidimą „Komplimentas draugui“. Pasižiūrėti ir aptarti mokomąjį filmą „Kaip atpažinti patyčias?“.

Ugdyti sąmoningumą dalyvaujant veikloje „Be patyčių“, kurti paveikslą „Esu toks, koks esu“, „Draugystės knyga“, „Geros išeities taisykles“.

Švęsti draugo dieną „Darželis– draugystės miestelis“, rašyti draugams laiškus, piešti piešinius.

Kalbėti su vaikais apie toleranciją, paminėti Autizmo supratimo dieną, Dauno sindromu sergančių vaikų supratimo dieną.

Tarpininkauti vaikams ieškant išeičių konfliktinėje situacijoje.

Pasiūlyti veiklos, kurioje keliems vaikams reikia siekti vieno tikslo, skatinti bendradarbiavimą.

Sudaryti galimybes vaikams gauti naujų įspūdžių, galinčių praturtinti jų žaidimus.

Atkreipti vaikų dėmesį į tinkamus jų poelgius bei santykius su kitais, pabrėžiant, kad tai padeda visiems pasijusti laimingesniems. Mokykite vaiką suvokti kitų neverbalinę kalbą (mimiką, judesius, kt.). Paskatinti vaikus aiškintis, kas yra gerai, o kas blogai. Kartu su vaikais kurti taisykles, susitarimus, skatinti jų laikytis. Pasiūlyti veiklų, kuriose reikėtų ką nors daryti drauge, naudoti projektinį metodą (atlikdama užduotį komanda tariasi ir siekia bendro tikslo). Organizuoti estafečių popietes, futbolo, krepšinio varžybas. Kalbėti apie draugus ir draugystę.

Ugdymo priemonės

Kortelių rinkinys „Augu be patyčių“; sensorinė širmelė; žaidimas „Saugaus eismo aikštelė“; žaidimas „Automobilių trasa–garažas“; „Kodavimo žaidimas“; stalo palapinės; minkšti mobilūs vaikiški baldai: stalas, pufai, sofa; sėdmaišiai; minkštas baldas-konstruktorius „Tetrikubas“; minkštos spalvotos kaladės; minkštos plytos aptrauktos eko oda; spalvotų kamštmedžio kaladėlių rinkiniai.

Rekomenduojami šaltiniai

X.Xxxxxxxxxxxxxx. Tinkamo vaikų elgesio skatinimo būdai. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxxxx-xxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxx/000

X. Xxxxxxxxx. Xxxxxxxxxxxxx vaikai. Kaip augti kartu? Integralaus ugdymo metodika. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx-xxxxxx-xxxx-xxxxx-xxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxx/00000

Xx. Xxxxxxxxx. Vaikų konfliktai: kaip ugdyti savarankiškumą. Baltos lankos, 2010.

Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxx-xxxxxxxxxx-xxxx-xxxxxx-xxxxxxxxxxxxxx-/0000

X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxx ir kt. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius, 2004.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

SAKYTINĖ KALBA

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Esminis gebėjimas. Xxxxxxxx ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO SAKYTINĖS KALBOS UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Noriai dalyvauja pokalbiuose. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. 3–4 žodžių sakiniais kalba ir pasakoja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus, sako „ačiū“, „prašau“, derina žodžių giminę, skaičių, linksnį. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi vaikams skirtomis laidomis, animaciniais filmais, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kartu su suaugusiuoju deklamuoja, užbaigia žinomas pasakas, eilėraštukus. Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Kalbėtis su vaiku taisyklingai tariant garsus ir žodžius. Kalbėjimą su vaiku nuolat įvairinti naujais žodžiais, nusakančiais artimiausią aplinką. Nuolat kalbėti apie artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, santykius, tą patį dalyką nusakyti kuo įvairesniais žodžiais. Taisyklingai vadinti su juo bendraujančius suaugusiuosius, įvardyti kūno dalis, aplinkoje esančius daiktus ir žaislus. Pastebėti, kuo vaikas domisi, į ką žiūri, ką rodo, ko klausia, ką bando pasakyti, išreikšti. Paskatinti vaiką kalbėti jam padedant pasakyti žodžius. Skatinti vaiko klausinėjimą. Įvairiose bendravimo situacijose nuolat klausinėti vaiką apie jį patį, apie tai, ką jis veikia, ko nori, ką mėgsta, skatinti apie tai pasakoti.

Kasdien raiškiai deklamuoti, pasakoti trumpus tekstukus. Skatinti vaiką kartoti dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, pasakėlių tekstų garsus, žodžius, frazes, juos papildant kūno kalba. Skatinti užbaigti žinomų pasakų, eilėraštukų frazes.

Skaityti ir pasakoti vaikams apie kitus vaikus, artimiausios aplinkos gyvūnėlius, vaikams skirtų televizijos laidų veikėjus, siejant tai su jo gyvenimiška patirtimi. Kartu su vaiku žiūrint vaikiškus filmukus, skatinti jį pasakoti apie tai, ką matė ir girdėjo žodžiais ir gestais.

Išraiškingai skaityti su vaikais kūrinėlius – garsiai arba tyliai, greitai arba lėtai, perteikiant teksto emocijas. Naudoti knygeles su daugybe įvairiausiomis temomis nupieštų paveikslėlių, korteles su nupieštais siužetais, padėti vaikui pasakoti, turtinti žodyną, raiškiai kalbėti. Klausti, ką veikia paveiksliuko veikėjai, kuo jie apsirengę, kokie augalai ar gyvūnai pavaizduoti…

Skatinti vaiką mankštinti veiduko ir burnytės raumenis. Parodyti pavyzdį ir paprašyti pakartoti(pvz., pakelti antakius, juos suraukti, paprunkšti kaip arkliukas, iškišti liežuvį, aplaižyti lūpas, sakyti kaip asiliukas „Y-a“), garsų/kalbos mokyti su muzika.

4-6 M . AMŽIAUS VAIKO SAKYTINĖS KALBOS UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai. Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus. Klausosi įvairaus turinio tekstų apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių), klausosi ir gyvai, ir įrašų. Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba. Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą.

Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbos etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė, apie tai, ką žino, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. Natūraliai kitiems kalbėdamas žiūri į akis. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedami su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Klausinėja apie tai, ką girdėjo, matė, xxxxxxxxx, jautė. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku.

Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose.

Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos žodžių.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Skaityti vaikui tekstus ne tik literatūrine kalba, bet ir tarmiškai. Supažindinti vaikus ir su kitų tautų kalbomis. Skaityti įvairių žanrų tekstus. (Pvz., skelbimus, reklamines skrajutes, įvairių enciklopedijų tekstus, autorines pasakas ir pan.).

Skatinti vaiką įvairiose bendravimo situacijose gyvai kalbėtis su draugais.

Bendraujant su suaugusiaisiais, vartoti elementarius mandagumo žodžius.

Skatinti vaiką kalbėti apie nutikimą, patirtį prisimenant kuo daugiau įvykio aplinkybių, detalių, pateikiant vaikui įvairių klausimų, padedančių įvairinti kalbėjimą: kur tai nutiko, ką ten girdėjai, ką tada jautei ir kt.. Skatinti vaiką kalbėti, pasakoti apie savo piešinį, statinį ir kt. Būti dėmesingu pasakojimo klausytoju.

Palaikyti kiekvieno vaiko kalbėjimą, rodant susidomėjimą tuo, ką jis kalba, užduodant vaikui atvirus klausimus. Skatinti vaiką kalbėti apie savo norus, išgyventus įspūdžius, vidinį pasaulį. Plečiant jo žodyną, turtinti jį įvairiais techniniais terminais. Sužinojus naują žodį, išsakyti savo įspūdžius. Sudaryti kuo daugiau ir įvairesnių bendravimo situacijų, kurios inicijuotų turiningus vaikų pokalbius apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus, vartojant jiems mažiau girdimus, sudėtingesnės sandaros žodžius. Skatinti vaikus klausinėti apie tai, kas jiems įdomu, negirdėta, diskutuoti apie tai tarpusavyje ir su auklėtoja. Pratinti vaiką reikiamą informaciją perduoti kitiems.

Pasakoti vaikams apie jiems nepažįstamą patirtį, skatinant juos kurti pasakojimus apie nekasdienius, fantastinius nuotykius, personažus, vartojant išgalvotus žodžius, kalbą.

Su vaiku kalbėti taisyklingų konstrukcijų sakiniais, teisingai tariant gimtosios kalbos garsus, skatinant įvairiuose žodžiuose juos atpažinti. Kalbant su vaiku vartoti įvairias kalbos dalis (dalyvius, veiksmažodžių laikų įvairovę, įvairius būdvardžių laipsnius, ištiktukus, jaustukus ir pan.). Skatinti vaiką išgirsti pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Su atpažintu garsu sugalvoti naujų žodžių. Žaisti žodžiais juos trumpinant, įvairiai jungiant.

Išmėginti kalbinės raiškos priemones kuriant dialogus, inscenizuojant, vaidinant. Džiaugtis kiekvienu vaiko žodinės kūrybos bandymu, neprieštarauti, nesišaipyti iš jo. Vaiko kalbos jausmą žadinti emocinga, ekspresyvia ir vaizdinga kalba.

Žaisti klausimų– atsakymų rimavimo reikalaujančius žaidimus (pvz., „Kas ten triuška? Tindiriuška.“). Skaitant kūrinėlius, nutylėti frazę ar žodį, skatinant vaiką juos pasakyti.

Įvairiai inicijuoti eilėraščių, istorijų, pasakų kūrimą, pvz., sugalvoti kitokią pasakos pradžią ar pabaigą, atvirkštinę pasaką.

Padedant vaikui suvokti pasakojimo turinį, išskirti ir aptarti su vaiku pasakojimo eigą. Žaisti žaidimus, susijusius su pasakojimo tekstu, jį iliustruoti, inscenizuoti.

Žaisti įvairius garsų keitimo žodžiuose žaidimus (pvz., „kur – mur, mė – bė, zė – žė“ ir kt.), dainuoti ritmines daineles, ieškoti aplinkoje daiktų, kurių pavadinimai prasideda arba baigiasi nurodytu garsu.

Atkreipti vaiko dėmesį į kita kalba kalbančius aplinkinius.

Žiūrėdami filmukus, xxxxxxx, komentuoti problemos sprendimą – ar teisingai nusprendė herojai, ar gerai, kad taip padarė, ir pan. Ugdyti originalumą – prašyti išsakyti idėjas taip, kad niekas kitas taip nesugebėtų, drąsinti fantazuoti, kurti, nebijoti savo idėjų, sakyti visa, kas tik ateina į galvą.

Skatinti perkurti pasakas (pvz., klausiant, kas būtų, jei pasakoje vilkas taptų geras, o Raudonkepuraitė – klastinga?). Naudoti vaiko kalbą įrašančias priemones, interaktyviąją lentą. Bendradarbiauti su logopedu.

Ugdymo priemonės

Sienelė, įrašanti kalbą; garsą įrašantis lagaminėlis; mobilių telefonų rinkinys; sieninis plakatas „Raidynas“; plakatas „Skaitymas“; edukacinis žaidimas „Kur tu slepiesi?“; konstruktorius „Raidynas“; Frepy žaismingos kalbos priemonė „Fantazuok, kurk, pasakok“; „Nuotaikingos istorijos“;, Žodžių lenktynės“; stalo žaidimai: „Mano darbai“, „Metų ratas“, „Žodžiai“, „Lietuviška magnetinė abėcėlė“, „Aš esu, aš darau“, „Mįslių kraitelė“ „Sudėk žodį“; lavinamųjų kortelių rinkinys „Mano pasaulis“; dėlionė „Abėcėlė – gyvūnai“; edukacinis kilimėlis „Raidynas“; plakatai: „Medžiai“, „Gėlės“, „Miško žvėrys“, „Naminiai gyvūnai“, „Grybai“; magnetinės lentos su raidėmis; medinės raidės-trafaretai; paukščių, gamtos garsų, pasakos-CD; knygų nameliai (lauke); bibliotekėlės (baldai) grupėse; garsų knygos: „Abėcėlė“, „Gyvūnų ir augalų pasaulis“, „Triukšmingos miesto mašinos“; interaktyvios grindys; projektorius; kompiuteris.

Rekomenduojami šaltiniai

Antroji kalba ankstyvajame amžiuje. 2014.

X. Xxxxxxxxx. Keturios paslaptys, kaip pažinti raides ir natas.Tikra knyga. Vilnius, 2016.

X. Xxxxxxxxxxxxx. Gamtos metų ratas. Nieko rimto, Vilnius, 2017.

Klausimynas smalsiems ir žingeidiems. Aktėja, 2017.

Lietuvos raidynas. UAB Balto print, 2018.

X. Xxxxxxxxx. Abėcėlė. Alma Littera, Vilnius, 2012.

X. Xxxxxx. Vaikų kūno kalba. Vilnius, 2006.

Nuostabus ženklų ir prasmių pasaulis. Patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams. 2016. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxx/xxxxxxxxx_xxxxxxxxxx.xxx

X. Xxxxxxxxxxxxx. Vaikų kalbos skatinimas. Kaunas, 2003.

Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/000?xxxxx0&xxxx0&xxxx0&xxx_xxxx00

X. Xxxxxxxxxxx. Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišplėtotos kalbos ugdymas. Šiauliai, 2002.

D. Suskind. Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis: būk dėmesingas, daugiau kalbėk, aš tau, tu man. Vaga, 2018.

Logopedės puslapis. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/000000000000000/xxxxx/xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx/000000000000000/

RAŠYTINĖ KALBA

Vertybinė nuostata. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Esminis gebėjimas. Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO RAŠYTINĖS KALBOS RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius.

Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašydamas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simbolius. Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias keverzones. Piešia pagaliuku, pirštais ant smėlio, šviesos stalo, spalvina, lipdo gamtoje ieško panašių simbolių, daiktų.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Sukurti vaikui knygų aplinką, kad jis galėtų pačiais įvairiausiais būdais pažinti knygutes. Skaityti vaikui kelis kartus per dieną, parinkus trumpus tekstukus, kuriuose kartojasi tie patys žodžiai. Skaityti taisyklingai, vengti vaikiškų intonacijų, teatrališkumo. Skirtingai perteikti atskirų personažų kalbą.

Skatinti vaiką pavadinti kiekvieną paveikslėlį. Kalbėti su vaiku apie iliustraciją, kad jis susietų vaizdą su konkrečiu daiktu. Nuolat atkreipti vaikų dėmesį į jų artimoje aplinkoje esančius simbolius: paveikslėlius, raides, skaičius ir kt., aptarti juos su vaiku.

Papildyti vaiko rašytinę aplinką. Skatinti vaiko piešimą, rašinėjimą ant popieriaus, smėlio, sniego, piešimo lentos, siūlyti jo amžiui tinkančių įvairių rašiklių. Pozityviai vertinti vaiko darbą. Džiaugtis jo pasiekimais. Nuolat skatinti piešimu reikšti savo mintis. Sudaryti situacijas, kuriose vaikas galėtų matyti, kaip rašote. Užrašyti vaiko pasakojimus, ant piešinėlių jo vardą.

Girti, įdomiausius posakius, klausimus, veiklos būdus, užrašyti, skatinti idėjomis pasidalyti grupėje, kad vaikai pajustų, jog originalūs atsakymai ir mintys yra vertinami. Skatinti pažinti vaiko vardo, mamos, tėčio pirmąją raidę-simbolį.

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO RAŠYTINĖS KALBOS RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. „Skaito“ knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje. Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta aplinkoje matomų kai kurių spausdintų žodžių prasmę. Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skaitomo teksto veikėjų bruožus. Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą, klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Atpažįsta parašytą žodį kaip atskirų raidžių junginį. Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų, kavinių pavadinimus.

Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniu) kompiuteriu, interaktyvioje lentoje ir kt. Kraigalionėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais (grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje. Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama, bukletas ir pan.). Kopijuoja raides, paprastus žodžius. Iliustruoja pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus, iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Xxxxxx ir aiškina planus, schemas, grafikus. Bando rašyti raides, pradėdami savo vardo raidėmis. Kompiuteriu spausdina savo vardą, trumpus žodelius. Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius. Piešiniuose užrašo atskirų objektų pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Skatinti vaiko pastangas kalbėti, pasitelkti kantrybę, leisti išsisakyti. Netaisyti kiekvienos kalbinės klaidos. Girti. Grupės knygų erdvę nuolat papildyti įvairių žanrų knygomis, rašytiniais tekstais. Turtinti vaiko aplinką įvairiais rašikliais ir priemonėmis (magnetinė, fluorascencinė, gelinė piešimo lenta ir kt.), sudaryti galimybę pažinti kompiuterį. Grupėje kurti kuo įvairesnę raidžių aplinką. Praturtinant vaiko aplinką skirtingo turinio spaudiniais, skatinti savarankiškai kurti reklamas, skelbimus, sveikinimus, kvietimus, palinkėjimus, dienotvarkę, orų prognozių suvestines ir kt.

Įvairioje bendravimo aplinkoje vartyti žurnalą, knygą, bukletą ar skrajutę. Skatinti vaiką domėtis suaugusiojo skaitomu tekstu suteikiant jam informacijos apie skaitymą. Žiūrint paveikslėlį skatinti apie jį pasakoti, kas ką daro, ką kalba ir pan. Kartu su vaiku kasdien skaityti knygas. Pakalbėti apie skaitomo teksto veiksmą, kokie įvykiai aprašyti. Susieti perskaitytą tekstą su vaiko patirtimi.

Vaikui užduoti klausimus apie tai, ką „perskaitė.“ Atsakymus užrašyti ir jam paskaityti. Vaiko perskaitytą“ tekstą pasiūlyti iliustruoti.

Skaityti tekstukus, kuriuose žaidžiama su kalbos garsais, kurie atliepia vaiko pažįstamas raides. Raidėms sugalvoti smagius pavadinimus(A – stogelis, H – kopėtėlės), sudarant žodinius vaizdinius. Skatinti vaiką apie raides, jų charakterį kurti istorijas, pasakas. Skatinti vaiką pavadinti savo sukurtas knygeles, nupieštus piešinius, atliktus darbelius.

Skatinti nusakyti veikėjų, daiktų, veiksmų savybes būdvardžiais, veiksmažodžiais, jaustukais, ištiktukais, dalyviais, prieveiksmiais.

Skatinti vaikus kurti rankų darbo knygeles su paslaptingomis durelėmis, langeliais, uždengtais paveikslėliais ir kt. Padėti pajusti vaikams ryšį tarp vaizdo ir žodžio „skaitant“ iliustracijas. Skatinti vaiką sugalvoti rankų darbo knygelėms pavadinimus, tekstukus.

Nuolat kreipti vaiko dėmesį į aplinkoje esančius užrašus, simbolius, reklaminius užrašus ir pan.

Skatinti keverzonėmis užrašyti savo vardą, pavardę, norus, pasirašinėti po dailės darbeliais, grupės ar viešoje bibliotekoje atsiimant knygas ir kt.

Verti vardo, pavardės raidžių karolius. Ieškoti aplinkoje žodžių, kuriuose yra vaiko vardo raidės.

Skatinti vaiką įvairioje veikloje kopijuoti atskiras raides, žodžius. Skatinti rašyti savo vardą įvairiais rašikliais, kompiuteriu.

Skatinti vaiką savo veikloje skaitytas pasakas atvaizduoti įvairiomis schemomis, grafikais, juos komentuoti.

Xxxxxxxx vaiką pasirašyti savo piešinius, xxxxxxxxx pirmąja vardo xxxxx, visu vardu.

Organizuoti vaiko vardo raidžių dieną. Skaitant knygeles, atkreipti vaiko dėmesį į atskiras raides, žodžius, teksto dėstymą įvairaus žanro knygose.

Sudaryti vaiko vardo, jo artimųjų vardų raidžių abėcėles (t. y. asmeninį vaiko raidžių žodynėlį).

Skatinti vaiką atpažinti artimiausioje aplinkoje esančius įvairius simbolinius ženklus, skaitinėti įvairias trumpas iškabas.

Skatinti vaiką kuo dažniau kurti žodinius laiškus, telegramas, pranešimus, žinutes. Sukurtą tekstą pasiūlyti perteikti įvairiais simboliais.

Skatinti vaiką kopijuoti reikiamus žodžius, raides, simbolius nuo pavyzdžių įvairiuose raidynuose, knygose, bukletuose, skrajutėse, žurnaluose, laikraščiuose, iškabose.

Skatinti vaiką įvairiais simboliais perteikti informaciją apie save, kitus, aplinką. Pasiūlyti veiklos, kurioje vaikui kiltų poreikis užrašyti įvairių objektų pavadinimus, simbolius.

Pasiūlyti vaikams atskiras raides, žodžius, simbolius ar šiaip įdomią informaciją perrašyti ar savarankiškai užrašyti kompiuteriu, ant gelinės, stiklo lentos.

Leisti vaikui atlikti rašymo užduotis smėlyje, kreidele ant šaligatvio ir pan. Skatinti popieriaus lape braižyti stambesnes linijas.

Papuošti grupę raidėmis, paprastais esminiais žodžiais, sieti juos su metų laikais, vaikų vardais ir kt.

Ugdymo priemonės

Interaktyvi lenta; planšetiniai kompiuteriai; tyrinėjimų fluorascencinė lenta; stiklo lenta, spalvoti markeriai; gelinės piešimo lentos su magnetiniais rašikliais; kreidinės rašymo lentos; šviesos stalas su raidėmis; antspaudai-raidės; konstruktorius „Pasagėlės“ (raidžių konstravimas iš atskirų detalių); kūrybinių dėžučių rinkiniai.

Rekomenduojami šaltiniai

Antroji kalba ankstyvajame amžiuje. Ugdymo plėtotės centras, 2014. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/Xxxxxxxx/xxxxxxx%00xxxxx_xxxxxxxxxx.xxx

2. X. Xxxxxxxxxxx. Paveikslėlių pasakos. Vilnius, 2010.

3. X. Xxxxxxx. Mąstymas ir kalba. Kaunas, 2007.

4. Nuostabus ženklų ir prasmių pasaulis. Patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams. 2016. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxx/xxxxxxxxx_xxxxxxxxxx.xxx

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

APLINKOS PAŽINIMAS

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO APLINKOS PAŽINIMO RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.

Skiria atskirus gamtos reiškinius. Pasako metų laikus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (lyja, sninga, šviečia saulė, pučia vėjas).

Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. Džiaugiasi pamatę savo pažįstamą aplinką (darželį, namą, kuriame gyvena). Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. Pasako gyvenvietės ar gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir/ar pavardę. Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (mano namas, poliklinika, parduotuvė ir pan.).

Xxxxxxx šeimos narius, pasako savo vardą ir pavardę, parodo ir pasako, kiek jam metų.

Ugdymo gairėsir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Rodyti kiekvienam vaikui, kad juo rūpinamasi, bendrauti su kiekvieno vaiko artimaisiais.

Sudaryti sąlygas žaisti su smėliu, vandeniu, kita gamtine medžiaga, tyrinėti gyvąją ir negyvąją gamtinę aplinką. Sudaryti sąlygas apžiūrinėti pažįstamos aplinkos nuotraukas, padarytas įvairiais metų laikais. Stebėti su vaikais įvairius gamtos reiškinius.

Sudaryti galimybę stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų (ūkio) aplinkoje, žiūrėti paveikslėlius ir klausyti skaitymo apie naminius ir laukinius gyvūnus, patiems dalyvauti juos prižiūrint. Skatinti kalbėti. Padėti vaikams, tačiau netrukdyti išsakyti savo nuomonės. Skatinti vaikus kalbėti apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą, apie tai, ko jiems reikia, kad augtų, kaip juos saugoti, prižiūrėti, apie tai, ką gyvūnėlis ėda, kokius vaikus veda, ko reikia augalui, kad jis augtų ir pan. Paaiškinti, kad ne visus augalus galima ragauti, yra nuodingų arba dilginančių.

Sudaryti galimybę tyrinėti, kaip daiktai juda ir kaip juos pajudinti, pvz., pučiant, traukiant, stumiant, sukant, supant, skandinant.

Švęsti tradicines šventes.

Pripažinti, kad viskas, kas vyksta, gali būti naudinga žaidimui ir mokymuisi.

Skatinti manipuliuoti kiekiais, eiti nuo vientiso prie dalių ir atvirkščiai (padalyti plastilino gabalą ir vėl sulipdyti į vieną, išpilstyti vandenį į mažus buteliukus ir vėl supilti į didelį indą).

Sudaryti galimybes surinkti, rūšiuoti ir sudėlioti daiktus kokia nors tvarka, įvairiais būdais, žaisti su medžiagomis, stiprinti tvarkos jausmą, t. y., grupuoti paprastus daiktus ar padėti juos į jų vietą.

Kurti saugią ir džiaugsmingą, laisvą aplinką, kurioje vaikas gali eksperimentuoti su įvairia saugia medžiaga. Siūlyti žaidimų su vandeniu. Vaikai jį gali pilstyti, sverti, semti, laistyti (prižiūrimi suaugusiųjų).

Lauke nesmarkiai lyjant ir nesant šaltam orui, tinkamai aprengus vaikus leisti braidyti po balas, taškyti vandenį, semti jį kibirėliais.

Skatinti klausti, domėtis, į klausimus atsakyti trumpai, bet aiškiai, siekiant sudominti ir skatinti toliau tyrinėti.

Vaikus skatinti daryti taip, kaip iki šiol nedarė, pasirenkant kuo įvairesnių sprendimų.

Veiklą organizuoti ir patalpose, ir lauke. Skatinti vaikus savarankiškai, be suaugusiųjų pagalbos, statyti smėlio, sniego pilis ir kitus statinius, jų dekoravimui naudoti gamtos dovanas (kankorėžius, smilgas, kaštonus, medžių žievę, žiedus ir pan.), piešti, tapyti, žaisti.

Skatinti išbandyti įvairią veiklą, įvairius daiktų panaudojimo būdus, siekiant, kad vaikai pastebėtų, jog tą patį daiktą, priemonę, dalyką galima panaudoti įvairioms reikmėms ir tikslams (žaisti, vaidinimui kurti, dekoracijoms puošti), kaip galima pakeisti jo funkcijas, išvaizdą, skirtingai jį pritaikius ar panaudojus.

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO APLINKOS PAŽINIMO RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas.

Moka papasakoti apie savo kaimą ar gyvenvietę, artimiausią miestą. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gyvenvietės ar miesto objektus. Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą.

Gali savarankiškai nueiti į darželio muzikos-sporto salę, metodinį kabinetą, logopedo kabinetą ir pan.

Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis.

Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus.

Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako jų vartojimo būdus.

Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra). Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius.

Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą.

Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką (prietaisai, transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos.

Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė.

Papasakoja apie tradicines šventes.

Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. Papasakoja apie naminių gyvūnų naudą žmogui ir augalų vartojimą maistui.

Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą, pažįsta medžius augančius darželio teritorijoje ir gyvenvietėje.

Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos, dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant, suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą, mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus.

Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir formuojasi atsakomybę už jos išsaugojimą. Mokosi rūšiuoti atliekas.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Skatinti stebėti dienos orus, metų laiką ir tuo metu vykstančius gamtos pokyčius. Sudaryti galimybę ne tik apie tai kalbėti, bet ir pavaizduoti piešiniu, vaidinimu, dainele, surasti paveikslus knygose ir kt. Naudoti ugdymo priemones „Metų laikai“, „Oro kalendorius“, padedančias vaikams suprasti skirtumus.

Organizuoti vaikų išvykas į gamtą (gyvūnai, augalai, grybai, jų požymiai, poreikiai), muziejus (daiktai ir jų istorija), ūkius (naminių gyvūnų priežiūra, kultūrinių augalų auginimas), tėvų darbovietes (profesijos), skiriant jiems nedideles užduotis, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Grįžus padėti vaikams sudėlioti parodėlę grupėje iš rastų įdomių daiktų, gamtinės medžiagos (akmenukai, plunksnos, sėklos, lapai ir t. t.), piešinių, paveiksliukų, bukletukų ir pan. Parsineštą gamtinę medžiagą mokytis grupuoti pagal požymius. Vaikams sukurti situacijas aiškintis (ragauti), kaip daržovės, vaisiai, uogos vartojami maistui, kuo jie naudingi, diskutuoti apie tai, kuriuos jie mėgsta ir kurių – nelabai.

Parodyti filmukų apie gamtos reiškinius, pvz.: ugnikalnio išsiveržimą. Stebėti gamtos reiškinius, kurti „Gamtininko kalendorių“. Siūlyti vartyti žurnalus, fotoalbumus, enciklopedijas apie gamtą, kalbėtis apie tai, ką juose pamatė. Skirti užduotėles vaikui stebėti žvaigždes žiemą ryte einant į darželį ir pasakoti.

Sudaryti galimybę tyrinėti, kaip daiktai juda ir kaip juos pajudinti, pvz., pučiant, traukiant, stumiant, sukant, supant, skandinant.

Vaikams suteikti progą išbandyti techniką, kuri padeda tyrinėti judėjimą(ratai, skridiniai, magnetai, sūpynės). Skatinti eksperimentuoti su daiktais, mokyti suprasti jų veikimo būdą, požymius.

Organizuoti žygius, edukacines – pažintines išvykas po Rudaminos gyvenvietę, aplankant vietinės reikšmės objektus, paminklus, susipažįstant su Rudaminos krašto gamtovaizdžiu.

Skatinti domėtis šeimos tradicijomis ir apie jas kalbėti. Parodyti, kad ir darželyje laikomasi tradicijų, švenčiamos šventės. Įtraukti į pasiruošimą joms visus vaikus, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti, klausytis vaikų idėjų ir padėti jas įgyvendinti, stengtis, kad tai būtų tikra šventė, o ne koncertinis pasirodymas. Švęsti tradicines (šeimos šventė, lygiadienis, žibintų vakaronė ir kt.,), valstybines (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji), etnines (Lino kelias, adventinės popietės, pusiaužiemis, Gandro diena) šventes. Naudoti vaizdo įrašus apie Respublikoje švenčiamas tradicines šventes (pvz., Užgavėnės Rumšiškėse, žirgų lenktynės Dusetose ir kt.)

Kartu su vaikais atlikti nesudėtingus bandymus (tirpinti medžiagas, daiginti sėklas, išardyti nebereikalingus prietaisus ir pan).

Supažindinti su giminės medžiu. Ekskursijos į tėvelių darbovietes. Kviesti tėvelius papasakoti apie savo profesiją. Turėti grupėje Lietuvos atributiką. Pagal galimybes supažindinti vaikus su senoviniais rakandais, leisti juos išbandyti, lyginti juos su dabartine technika.

Rūšiuoti atliekas. Supažindinti su atliekų panaudojimo galimybėmis ir siūlyti daryti įvairius darbelius iš jų. Skatinti vaikus kūrybingai išplėtoti jų pačių sumanymą.

Sudaryti sąlygas žaisti sudėtingus žaidimus ir kartu mokytis tyrinėti daiktus, medžiagas, jų savybes.

Sudaryti sąlygas vaikų sumanymus ir mokytojo pasiūlytą veiklą grupėje plėtoti keletą dienų, neardant vaikų susikurtos aplinkos, nebaigtų darbelių. Pasiūlyti vaikams įdomios veiklos idėjų, sumanymų vaikų grupelių veiklai. Pastebėti vaiko sumanymus, juos palaikyti, padėti išplėtoti.

Pastebėti situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti. Skatinti pasakyti, ko jis nori išmokti, sudaryti sąlygas mokytis to, ko jis nori.

Veiklą vaikams pasiūlyti tik kaip motyvuojančią idėją, kurią jie galėtų sukonkretinti ir savaip įgyvendinti. Pagalbą vaikui teikti ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus, pateikiant keletą alternatyvių pasiūlymų, skatinant bandyti dar ir dar kartą. Aplinką kurti taip, kad vaikams būtų prieinamos įvairios medžiagos ir priemonės, kuriomis pasinaudodami galėtų inicijuoti kryptingą iškilusios problemos sprendimo būdą, patys iškelti problemas ir su pasitenkinimu veikiant ieškoti jų sprendimo būdų.

Skatinti nebijoti bandyti ir klysti ieškant savo iškeltų problemų sprendimų, pasinaudoti ankstesniu patyrimu ir juo remiantis išbandyti naujus sprendimo kelius.

Vaikams pateikti tinkamų knygų, paveikslų, plakatų, žemėlapių, kuriais jie galėtų remtis pagrįsdami savo požiūrį. Sudaryti sąlygas ir skatinti tyrinėti gamtos ir socialinės aplinkos objektus, jų kaitą, savybes.

Siūlyti atlikti nesudėtingus bandymus, stebėti prietaisų veikimą.

Vykdyti projektinę veiklą, skirtą ilgalaikiams stebėjimams (pvz., stebėti augalo augimą). Mokyti vaikus fiksuoti pastebėjimus, pildyti lenteles ir pan.

Skatinti vaikus naudoti žaidimams priemones programavimo gebėjimų ugdymuisi: edukacinius robotus Blue-bot, Bee-bot su priedais, plakatais, mokyti vaikus jais savarankiškai naudotis. Sudaryti sąlygas informatinio mąstymo ugdymui(si), naudojant inovatyvius konstruktorius (vaikai konstruoja pagal schemas, piešinius, nuotraukas. Patys sudaro ir žino konstravimo seką). Mokyti kurti grupės, darželio, gyvenvietės žemėlapius.

Skatinti vaikus pačius ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus knygose, internete, jeigu mato, kad nepavyksta, pasiklausti suaugusiųjų, kurie gali padėti.

Siūlyti įvairių veiklų ne tik patalpoje, bet ir lauke, skatinant pamatyti naujus, iki tol nepastebėtus gamtos reiškinius skirtingais metų laikais, stebėti augalų, paukščių gyvenimą.

Nuolat atkreipti dėmesį į visus žmogaus pojūčius. Mokytis pastebėti, įsiklausyti, užuosti, paliesti ir pajusti. Taikyti įvairius metodus ir būdus:

a) smegenų audrinimas (pvz., ką daryti, kad žmonės būtų laimingi, kad nebūtų karo?);

b) fantastiniai klausimai (pvz., kas būtų, jei nustotų šviesti Saulė, jei išnyktų visi suaugusieji?);

c) prašymas išvardyti kuo daugiau daikto naudojimo būdų (pvz., kaip dar galima panaudoti šaukštą, plastikinius butelius?);

d) kūrybiniai vaidinimai (prašoma suvaidinti kokia nors tema trumpą siužetą, paskirsčius vaikus į dvi grupeles (vieni vaidina, kiti spėja, kas vaidinama);

e) pasakos kūrimas sėdint ratu;

f) fantastinio gyvūno piešimas (po vieną ar grupelėse).

Ugdymo priemonės

Mozaikos dėlionė – akmenėliai; stalo žaidimai: „Mano darbai“, „Metų ratas“; figūrėlės rūšiavimui – transporto priemonės; vaikiškų metalo detektorių rinkinys; mokomieji plakatai: „Lietuvos paukščiai“, „Profesijos“, „Lietuvos miško žvėrys“; galvos žibintuvėliai; mėgintuvėliai; vabalų tyrinėjimo indas; vabalų tyrinėjimo prietaisas; vabzdžių viešbutis(lauke); didinamieji stiklai; smėlio ir vandens stalas; jungiamoji šviečianti dėlionė; mažasis tyrinėtojų rinkinys; vandens ir oro eksperimentų rinkinys; gamtos ir aplinkos tyrinėjimų rinkinys; apsauginiai laboratoriniai akiniai; laboratorinis chalatas; garsų loto „Gyvūnai“ su CD; magnetinis konstruktorius „Gyvūnai“; magnetinis žaidimas „Mergaitė/Berniukas“; pasaulio žemėlapis, Europos žemėlapis, Lietuvos žemėlapis, gaublys „Pasaulio gyvūnai“, gaublys „Pasaulio žemėlapis“, elektroninės pratybos „EMA“, dėlionė „Skaičiai – gyvūnai“, medinė pažinimo dėlionė „Mano diena“, žaidimas „Logico primo“, šviesos stalas su priedais: kinetinis smėlis, kvarcinis smėlis, gyvūnų trafaretai, skaidrūs skaičiai; gamtos stebuklas(kriauklės, grėbliukai); milžiniškas šaškių žaidimas; šaškės; magnetinių figūrų rinkinys „Imaginary Fauna“; magnetinis metų laikų kalendorius; rūšiavimo priemonė „Grybštukai krokodiliukai“; projektorius; kompiuteris; sienos dekoracijos: „Skaičių medis“, „Vaikai“, „Loco“, „Laikas“, „Kelionė“, „Navitrac“; edukacinis kilimėlis – žemėlapis „Mano Rudamina“.

Rekomenduojami šaltiniai

Eksperimentai kiekvienai dienai (pavasaris, vasara, ruduo). Šviesa, 2016.

X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxx. Mėgintuvėlis enciklopedija kitaip. Alma Littera, 2017.

X. Xxxxxxxxxxxxx. Gamtos metų ratas. Nieko rimto, Vilnius, 2017.

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Debesų ganyklos. UAB Balt print, 2016.

X. Xxxxxxxxxxxxx. Pažinkime Lietuvos gyvūnus. Alma littera, Vilnius, 2012.

Lietuvos mūšiai ir kariai. Vilnius, Tikra knyga, 2016.

Moksliniai eksperimentai su vandeniu. Vilnius, 2013.

Moksliniai eksperimentai su oru. Vilnius, 2013.

K. Kuntzel. Ar žinai, kas vyksta pasaulyje naktį? Vilnius, 2016.

X. Xxxxxxxxxxxxx. Augame kartu. Ruduo. Tyto Alba, 2008.

X. Xxxxxxxxxxxxx. Augame kartu. Žiema. Tyto Alba, 2008.

S. D. Sampson. Kaip užauginti gamtos vaiką. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxx-xxxxxxxxx-xxxxxx-xxxxx/00000

16 eksperimentų ikimokyklinukams. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxxx/00-xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxx/00000

Gamtos eksperimentai. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xx-xxxxxxxx.xx/xxxxxx/Xxxxxxxxxx/xx.xxx

Gamtiniai eksperimentai. Internetinė prieiga:

xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/xx.-xxxxxx-xxxxxxxxxxx.xxx

Bandymų projektas. 2018.Coliukė. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx/xxxxxx?xx0xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx&xxxxxxxxxxxxxx-x-x&xxxxxxXXXXXXXx0xxXX00xx0XXxxxx0x0Xxxxx0X:0000000000000&xxx00XxXx0XxXXX0X-XxxxXXx&xxxxxx00&xxxX&xxxx0xxXXXxx0xXX_-XxxXxXXXxXXXX-XXxx0XxXx0xX0XXxXXXX&xxxx0000&xxxx000

SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs pasauliui pažinti naudoti skaičiavimą ir matavimą.

Esminis gebėjimas. Geba skaičiuoti daiktus, palygti daiktų grupes pagal kiekį, vartoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO SKAIČIAVIMO IR MATAVIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Skiria žodžius „mažai“ („vienas“, „du“) ir „daug“. Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę. Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad pridedant daiktus po vieną, jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja. Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius „pirmas“, „antras“.

Tapatina daiktus pagal formą, dydį, spalvą. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Parodo, kurie du iš 4–5 paveiksliukų yra tokie patys. Dviejuose paveikslėliuose randa 3–4 slypinčius skirtumus. Visaip bandydamas suranda reikiamą dėlionės detalę. Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje – mažesnės kaladėlės, nebus tvirtas. Supranta ir pradeda vartoti daiktų palyginimui skirtus žodžius: „didelis – mažas“, „ilgas – trumpas“, „sunkus – lengvas“, „storas – plonas“, „toks pat“, „ne toks“, „kitoks“, „vienodi – skirtingi“ ir pan. Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Panašius ir labai skirtingus daiktus lygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: „didesnis – mažesnis“, „ilgesnis – trumpesnis“, „storesnis – plonesnis“, „aukštesnis – žemesnis“ ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno puses, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) vartoja žodžius: „pirmyn–atgal“, „kairėn – dešinėn“, „aukštyn – žemyn“. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Mokyti pasakyti, kiek apytikriai yra daiktų („daug“, „mažai“), vėliau pridėti sąvokas „mažiau“, „daugiau“ ir pan. Mokant klasifikuoti daiktus, lavinant informatinį mąstymą pasitelkti spalvas, formas, gamtinę medžiagą. Skatinti girdėti ir vartoti paprastas (praktiškas) matematines sąvokas („kiek iš viso pasidarė“, „iš viso buvo, liko“, „kiti nuskrido, atidavė, pasidalijo“ ir kt.).

Dažniau siūlyti atlikti praktinius matematinius veiksmus: „pastatyk prie kiekvienos lėkštės po puodelį“; „padalink, kad kiekvienas gautų po obuolį“ ir pan.

Papuošti grupę spalvingais skaitmenimis, susietais su kokiais nors daiktais ar vaikų gimtadieniais.

Mokyti skirti erdvines sąvokas („už“, „ant“, „po“ ir kt.) pasitelkiamos spalvos, simboliai, paveikslėliai (pvz., „Žalius skrituliukus dėsime ant stalo, geltonus – po stalu.“).

Laiko suvokimui palengvinti pasitelkti ritmą, muziką ir muzikinius signalus, simbolius (pvz., pasigirdus tam tikrai melodijai, laikas ruoštis valgyti), smėlio laikrodžius.

Pratinti kalboje vartoti erdvines ir laiko sąvokas („rytoj“, „šiandien“, „toliau“, „arčiau“ ir kt.).

Muzikos instrumentu mokyti pavaizduoti erdvines sąvokas (ilgai skamba – ilgas, trumpai – trumpas ir kt.).

Žymėti skirtingų formų, dydžių simboliais aplinkos daiktus, žaislus (pvz., nurodyti: „Prašau paduoti didelį daiktą su užklijuotu dideliu trikampiu.“).

Mokyti apibūdinti erdvės objektus, nurodant į juos panašius iš kasdienės aplinkos ir vartojant palyginimus(„panašus į Rubiko kubą“, „apvalus kaip kamuolys“, „tokios pat formos kaip skardinė“ ir pan.). Formuoti supratimą, kad figūros forma nepriklauso nuo jos spalvos ir dydžio (pvz., paprašyti atrinkti vienodos spalvos, bet skirtingos formos ar dydžio daiktus). Leisti vaikui manipuliuoti daiktais (juos vartyti, padėti šalia, uždėti ant, įdėti į ir pan.), stebėti kitus, kaip jie komponuoja įvairius daiktus, eksperimentuoti. Pasiūlyti žaisti lego.

Prašyti palyginti kasdienėje aplinkoje pasitaikančių daiktų ilgį, aukštį, ilgį, svorį, storį, plotį ir pan., juos dedant vieną prie kito, kilnojant. Formuoti supratimą, kad daikto (pvz., virvutės) ilgis, svoris nesikeičia, daiktą (virvutę) suraičius ar sulenkus.

Žaisti judrius žaidimus, kai reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu (pvz., žaidimas „Diena – naktis“, „Šilta – šalta“).

Kalbėti apie tai, ką vaikas kasdien veikia ryte, dieną, vakare, naktį. Vaikščiojant gamtoje, atkreipti dėmesį į metų laikams būdingus požymius.

Atkreipti dėmesį į vaiko ketinimus, norą ką nors išbandyti, pažinti, ir kurti sąlygas vaikui ugdytis.

Skirti vaikui užduotis pagal jo gebėjimus. Jei vaikas sako „negaliu“, „nemoku“, jį drąsinti. Kai vaikui kas nors nepasiseka arba jei jis prašo padėti, patarti vaikui, ką dar galima padaryti, kaip kitaip galima padaryti, arba pateikti kelis sprendimo būdus, padedančius įveikti kliūtis, kad vaikas pasirinktų vieną iš jų.

Komentuoti vaikų taikytus problemų sprendimo būdus ir jų pasekmes. Vaikui susidūrus su problema, skatinti prisiminti, kokius panašios problemos sprendimo būdus jis taikė anksčiau. Drąsinti vaiką, kartu ieškoti išeities iš susidariusios probleminės situacijos. Kalbėti, tartis, kartu su vaiku apmąstyti svarbiausius problemų sprendimo etapus.

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO SKAIČIAVIMO IR MATAVIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio, daiktų savybių, jų padėties erdvėje. Skaičiuoja iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti klausimus: „Kiek iš viso?“ „Kiek daugiau?“ „Kiek mažiau?“ Skaičiuodamas ir vedžiodamas pirštu įsitikina, ar žaidimo pradžioje visi žaidėjai paėmė po tiek pat kortelių. Geba žodžiais paaiškinti, ką reikėtų daryti, kad visi turėtų po lygiai. Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais). Pratęsdamas pasikartojančių daiktų (elementų) seką, nebūtinai laikosi tos pačios sudarymo logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus (elementus) pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą). Skiria kelintinius skaitvardžius.

Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: „daugiau (mažiau) vienu, dviem“, „po lygiai“, „pusiau“, „į 2 dalis“, „į 4 dalis“. Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais. Suskaičiuoja, kiek daiktų yra vienoje ir dviejose daiktų grupėse, kiek jų liks, jei kelis paimsime. Atrenka prašomą (užrašytą) objektų skaičių. Suskaičiuoja ir pasako, kuriame iš dviejų rinkinių yra daugiau (mažiau) elementų.

Objektų kiekį nuo 0 iki 10 susieja su atitinkamu skaičiaus simboliu.

Grupuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: „ilgesnis – trumpesnis“, „siauresnis – platesnis“, „aukštesnis – žemesnis“, „lengvesnis – sunkesnis“. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai. Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: „priešais mane“, „už manęs“, „šalia manęs“, „mano kairėje“ ir pan. Skiria sąvokas „šiandien“, „vakar“, „rytoj“. Pasakodamas, ką veikė vakar, kalba būtuoju laiku, o ką veiks rytoj – būsimuoju laiku. Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu). Pasiūlo būdą atstumui išmatuoti. Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Palygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius. Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: „į kairę – į dešinę“, „aukščiau – žemiau“, „virš – po“, „priešais“, „šalia vienas kito“, „už“ ir kt. Keičia judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą arba simbolius (pvz., randa kelią, kai maršrutas žymimas rodyklėmis). Sudaro maršruto planą. Papasakoja, kaip daiktai išsidėstę nuotraukoje. Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.).

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Pasiūlyti vaikui dalyvauti žaidimuose, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojami du trys skirtingi judesių ar garsų elementai, kur vaikas turėtų keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka (pvz., žaidimai „Trečias bėga“, „Daryk taip, kaip tėtis daro“; žaidimas, kai nutilus muzikai ar suplojus kaskart pasakoma, kaip kitaip vaikai turi pasielgti: susigrupuoti – sustoti po du, susėsti į du ratukus, parodyti 4 pirštukus ir pan.). Kalbėti su vaikais apie tai, kiek veikėjų buvo pasakoje, kokia buvo įvykių pasakoje eilė, ką darė pirmasis, antrasis ir kt. veikėjai (pvz., pasaka „Trys paršiukai“, „Mergaitė ir lokys“, „Pagrandukas“). Naudoti interaktyvias grindis ir interaktyvias lėkštes.

Karpyti, piešti, spalvinti trikampius, stačiakampius. Iš įvairių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras kurti aplikacijas, ornamentus, šventinę atributiką, dekoracijas, įvairius daiktus, kuriais galima papuošti aplinką. Skatinti vaiką naudoti sąlyginį matą (trečią daiktą) daiktų dydžiams palyginti ( matuoti pėdomis, žingsniais, sprindžiais, piršto storiu, lazdele, sverti svarstyklėmis ir pan). Pasiūlyti veiklą, formuojančią supratimą apie tvermės dėsnį (pvz., plastilino, modelino, molio gabaliukui suteikti vis kitą formą, sudaryti sąlygas eksperimentuojant atrasti, kad toks pat medžiagos ar produkto kiekis gali būti supakuotas skirtingų formų pakuotėse). Sudaryti sąlygas atrasti, kad skirtingos formos daiktai gali būti tos pačios talpos ar masės.

Skatinti pasirinkti vaikui įdomius ir suprantamus stalo žaidimus (domino, šaškės, deliones), dalomąją medžiagą.

Xxxxxx vaiko gebėjimą aiškinti kitiems savo mintis, idėjas apie atliekamus skaičiavimus.

Leisti vaikui manipuliuoti daiktais (juos vartyti, padėti šalia, uždėti ant, įdėti į ir pan.), stebėti kitus, kaip jie komponuoja įvairius daiktus, eksperimentuoti. Naudoti priemonę (medinį konstruktorių) skaičiaus sudėties iki 10-ies suvokimui. Ugdyti informatinį mąstymą pasitelkiant konstruktorių „Twiddler“, konstruktorių „Transporto priemonės“, skiriant užduotis ieškoti paveikslėliuose panašumų arba skirtumų, žaidžiant stalo žaidimus „Roboto vieta“, „Kodavimo žaidimas“, konstruktorius: „Mechanikas“, „Incastro“, „Beždžionėlių namai“, „Braks“.

Inžinerinių gebėjimų ugdymui - su magnetiniu konstruktorium kurti statinius, naudojant schemas, iš šiaudelių konstruktoriaus kurti oro balioną, pilį, raketą ir kitus objektus.

Mokyti vaiką kuo įvairesnėse aplinkose pastebėti įvairius sekų sudarymo būdus ir pasiūlyti kuo įvairesnes veiklas, kuriose vaikas galėtų išbandyti matytus ir paties sugalvotus sekų sudarymo būdus.

Skatinti vaiką aplinkoje ieškoti daiktų ir jų dalių, savo forma primenančių pažįstamas, matytas geometrines figūras.

Siūlyti žaidimus, veiklą, kurioje dalyvaudamas vaikas įgytų supratimą apie ilgio, tūrio, masės matavimo priemones ir būdus. Formuoti ir plėsti vaiko žodyną, reikalingą dalinantis idėjomis apie daiktų dydžių santykius („šiek tiek didesnis“, „truputį mažesnis“, „didžiausias“, „mažiausias“ ir kt.).

Pasiūlyti priemones ir veiklą, kurioje aktyviai dalyvaudamas vaikas galėtų plėsti žodyną, reikalingą judėjimo krypčiai, daiktų vietai nusakyti (pvz.: robotukai „Bitutės“). Domėtis, ką vaikai veikė vakar, kalbėtis apie tai, kas bus rytoj.

Vaikui susidūrus su problema, klausti: „Ką tu darei?“, „Ar tai padėjo įveikti problemą?“, „Ką dar galima daryti?“, „Ar tai padės įveikti problemą?“.

Siūlyti vaikams probleminių užduočių, kurias įveikti turėtų jie patys.

Ugdymo priemonės

Sienos dekoracija „Žaislinis veiksmų laikrodis su kortelėmis“; edukacinis kilimėlis „Formos, matematiniai veiksmai“; elektroninės pratybos „Ema“; žaidimas „Kūrybinė atmintis“; žaidimas „Bambukinis vikšriukas“; mediniai skaičiai „Sum blox“; edukacinis kilimėlis „Judėk ir skaičiuok“; pupelių maišeliai su skaičiais; interaktyvios grindys; žaislai: skaičiuotuvas, laikrodis; stalo žaidimai: „Meškutis uogauja“; „Skaičių vabaliukai“; rinkinys „Susijungiantys karoliukų skaitliukai“; skaičių lentutės“; skaičiavimo boružėlių rinkinys; robotų Bee-bot ir Blue-bot komplektas; edukacinių bitučių plakatų rinkinys; figūrų, spalvų ir dydžių kilimėliai; skaidrus kilimėlis; kilimėlis – žaidimas „Klasė“; medinės kaladėlės su skaičiais; magnetinės lentos su skaičiais; sieniniai plakatai su skaičiais; formų konstruktorius; balansinės svarstyklės; svarstyklės; liniuotės; medinis metras; matavimo indai; pipetės; šaukštai; semtuvėliai; kibirėliai.

Rekomenduojami šaltiniai

X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxx. Matematiniai žaidimai priešmokykliniame amžiuje. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx/00000

Kiškutis Mikutis mokosi skaičiuoti. Lavinamoji paveikslėlių knygelė vaikams nuo 1,5 m.

Mėtos melagėlės studija. Mokomės skaičiuoti. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXX_xXXXXXx

Skaičiuoti iki dešimt! Mokomės gyvūniukus ir skaičiukus. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxxXxxxxxx

Internetinė prieiga: xxxx://xxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx

Internetinė prieiga: xxxx://xxxxxxxx.xx/xxxxxxx_xxxxxxxxxx

L. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx. Pykšt ir Pokšt eksperimentai 3-5 metų vaikams. STEAM ugdymas. Inžinerija. Šviesa, 2019.

L. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx. Pykšt ir Pokšt eksperimentai 3-5 metų vaikams. STEAM ugdymas. Matematika. Šviesa, 2019.

MENINĖ KOMPETENCIJA

MENINĖ RAIŠKA

Vertybinė nuostata. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

Esminis gebėjimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.

2-3 M. AMŽIAUS VAIKO MENINĖ RAIŠKA IR UGDYMAS/IS

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Muzika. Xxxxxxxxxxxxx ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiu emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina. Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštu ar žemu balsu, greičiau, lėčiau).

Šokis. Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, eina ratelius, atlikdami keletą nesudėtingų judesių: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. Improvizuoja skanduodami, plodami, trepsėdami, stuksendami, spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams. Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, šoka trijų – keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius. Šoka spontaniškai kurdamas trijų – keturių natūralių judesių seką.

Žaidimai ir vaidyba. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja.

Xxxxxxxxx xxxxxx. Piešdamas, spauduodamas, tapydamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu. Patirtį išreiškia naudodamas įvairias linijas, jų derinius, dėmes, geometrines ir laisvas formas, spalvas, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo metu dažnai kinta, transformuojasi. Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas.

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Klausytis su vaikais dainelių, muzikos kūrinių, gamtos garsų ir juos tyrinėti pasikalbant, pasakojant, aptariant. Žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius, tekstą imituojant judesiais. Dainuoti nuotaikingas, nesudėtingų melodijų ir ritmų daineles, iliustruojant judesiais: „Palinguokim, palinguokim,/Pamojuokim, pamojuokim,/Plokime drauge ir kojelėm patrepsėkime“.

Pagal parinktą muziką pažaisti muzikinius žaidimus, imituojant gyvūnus – lėtai eina meška, greitai striksi kiškis, aukštai kelia kojas gandras, vorele (rankos ant pečių) keliauja šimtakojis.

Skatinti žaisti, vaidinti su rankų ir pirštelių lėlėmis. Xxxxx trumpus vaidybinius siužetus, atkartoti pasakų siužetus.

Naudoti kepures, kurios vaizduoja įvairius gyvūnus. Skatinti įsijausti į veikėjus, parodyti skirtingus judesius, veiksmus, balso intonacijas, garsažodžius, leisti improvizuoti.

Sudaryti sąlygas (lėlės, jų rūbai, patalynė, baldeliai, virtuvėlė, indeliai, vaisių, daržovių muliažai) žaisti siužetinius, kūrybinius vaidmeninius žaidimus. Lieti akvarele. Ant šlapio akvarelinio popieriaus pasiūlyti vaikui priliesti dažuose pamirkytu teptuku, pirštuku. Imti vis kitą spalvą ir leisti spalvoms laisvai lietis.

Piešti, antspauduoti rankomis ir pirštais: piršteliu išdėlioti gėlytę, kirminiuką, debesėlį(pvz., plaštakos suglaustais piršteliais atspaudas primena tulpę).

Inicijuoti ir skatinti vaikus žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius atliekant nesudėtingus judesius – eiti, bėgti rateliu, suktis po vieną ir už parankių, mojuoti, ploti ir pan.. Skatinti vaikus šokti tyloje, kad atsiskleistų jų ritmo suvokimas. Sudaryti sąlygas judesių sekas atlikti pagal įvairią muziką - greitą, lėtą, tyrinėti šokio elementus – erdvę (aukštyn, žemyn, pirmyn, atgal), tempą (greitai, lėtai), ritmą, energiją (kampuotai, plaukiančiai, didelis, mažas judesys).

Paskatinti aprengti lėles savo sumanytais veikėjais, kurti situacijas pagal girdėtas pasakas, matytus filmukus. Paprašyti vaiko papasakoti apie savo piešinį ar lipdinį, stengtis suprasti, kaip vaikas reiškia savo potyrius ir emocijas, kokią paramą ir pagalbą reikėtų teikti, kad vaikas pajustų džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Kalbėti apie tai, ką vaikas daro, skatinti išbandyti kitus būdus.

Ant smėlio ar dažais padengto plastiko bandyti taip, kaip pavyksta, pavaizduoti piktą, šokančią, šokinėjančią liniją, lašinant skirtingų spalvų ir skirtingą kiekį dažų į vandenį, sukurti šviesių ir tamsių, šiltų ir šaltų spalvų labirintą.

Sudaryti galimybes iš įvairių medžiagų, buities ir gamybos atliekų kurti darbelius.

Sudaryti sąlygas grupėje vaikų sumanymus plėtoti po keletą dienų, neardant vaikų susikurtos aplinkos, nebaigtų darbelių.

Pasiūlyti vaikams įdomios veiklos idėjų, sumanymų vaikų grupelių veiklai.

Xxxxxx vaiko gebėjimą drąsiai išsakyti savo idėjas: nupiešti, suvaidinti, atlikti kuo įvairesnius judesius, sukurti melodijas ir pan.. Skatinti džiaugtis savo kūriniais, aptarti, kokias sugalvotas idėjas, originalius sprendimus galima pritaikyti ar išbandyti realiame gyvenime.

4-6 M. AMŽIAUS VAIKO MENINĖS RAIŠKOS UGDYMAS/IS.

Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame

Muzika. Klausosi įvairių stilių, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Xxxxx, judesiu, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio, kanklių) tembrus, girdėtus kūrinius. Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas pakankamai tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydami į savo ir draugų dainavimą.

Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus. Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius, stengiasi kartu pradėti ir baigti kūrinėlį. Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms. Improvizuoja, kuria judesius rateliui, žaidimui.

Šokis. Eina ratelius, šoka įvairių tautų šokius ratu, vienoje linijoje, su įvairiais žingsniais ir elementais (šoninis, pakaitinis žingsniai, dvigubas ratelis ir kt.). Tyrinėja judesių grakštumą, plastiškumą. Šokdami džiaugiasi tarpusavio bendravimu.

Žaidimai ir vaidyba. Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius, matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis judesius, veiksmus, vaizduojančius veikėją, spontaniškai reiškia emocijas.

Xxxxxxxxx xxxxxx. Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o pagal tai, ką apie juos žino. Dažnai kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris proceso metu gali kisti. Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asambliažus, fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo programomis telefone, kompiuteriu). Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kuria bendrus dailės darbus. Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir technikas. Eksperimentuoja mišriomis dailės technikomis, skaitmeninėmis technologijomis (skaitmeninio piešimo programos, fotografija).

Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame

Sudaryti sąlygas vaikams klausytis ne tik vokalinės ir instrumentinės muzikos įrašų, bet ir gyvos muzikos, pakviečiant į darželį profesionalius muzikantus. Skatinti vaikus išsakyti savo nuomonę po matyto koncerto, muzikinio spektaklio, pramogos ar vakaronės. Sudaryti vaikams sąlygas klausytis įvairių epochų, kultūrų ir stiliaus muzikos. Klausyti tylos, triukšmo, lyginti jų skirtumus.

Xxxxxx su vaikais xxxxx xxxxxx, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms balsu ar muzikos instrumentu.

Pasiūlyti groti lauko muzikos instrumentais, kurti/žaisti ansamblį, pasirodymus draugams, šeimai. Integruoti muzikinius kūrinius atliekant meninės raiškos veiklas (piešiant, skaitant pasaką ar istoriją, vaidinant).

Pagal savaitės temą parinkti dainelių, eilėraščių ar pasakojamųjų įrašų. Kartu su vaikais apžiūrėti įvairius instrumentus, juos išmėginti, pasigaminti savo instrumentų ir tyrinėti jų skambėjimo galimybes, tembrus.

Muzikinių valandėlių metu inicijuoti kuo daugiau ir įvairesnių muzikinių žaidimų(pvz., „Paukšteliai“).

Ryto rato metu žaisti muzikinius, teatrinius, edukacinius žaidimus (pvz., „Labas rytas“, „Vai išeiki, oželi“, „Buratinas, Čipolinas“ ir pan.).

Inicijuoti pirštukų žaidimą „Mažas voras lipo medin“. Duoti ženklą, paleidžiant muziką. Grojant muzikai inicijuoti spontanišką improvizaciją. Improvizuoti šokio studiją, kurioje vaikai moko vaikus.

Pasekus ar paskaičius pasaką, pažiūrėjus vaidinimą, paskatinti pačius vaidinti.

Vaidinti kartu su vaikais įvairias jiems žinomas pasakas (lėlių teatras, pirštininės lėlės, pirštų teatras, pačių vaikų pieštų personažų teatras). Skatinti vaikus žaisti, vaidinti trumpas improvizacijas pagal literatūrinius, muzikinius, pačių vaikų išgalvotus siužetus(„Katinėlis ir gaidelis“, „Žvirblis“, „Kelionė“). Pasiūlyti naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, parodyti, kaip tie patys daiktai gali būti panaudoti įvairiems tikslams – žaisti, kurti vaidinimą lėlių teatre, arba persirengti dramos, taip pat muzikinio ratelio veikėjais, pasipuošti. Parodyti, kaip galima keisti kostiumus, dekoracijas. Pasidžiaugti vaiko sukurtais veiksmais, jų emocionalumu, išraiškingumu. Įtraukti vaiką į dekoracijų, kostiumų kūrimą ir išdėstymą. Organizuoti teatro festivalį, teatro forumą, įtraukiant vaikus, tėvus, socialinius partnerius.

Paaiškinti ir skatinti taisyklingai laikyti piešimo priemonę. Kuo daugiau duoti laisvos kūrybos veiklų.

Sudaryti sąlygas kurti, reikšti savo potyrius, įspūdžius neįprastomis sąlygomis ir priemonėmis: piešiant gamtoje, ant asfalto, šaligatvio plytelių, smėlio, šlapio sulamdyto popieriaus, laikraščio, piešti plunksna, kitu teptuko galu, pagaliuku, akmenėliu. Pagirti ir kartu pasidžiaugti nupieštu piešiniu.

Sudaryti galimybę įvairiais būdais pažinti dailės medžiagų galimybes: atliekant eksperimentą „sprogstančios spalvos“(naudojant maistinius dažus, pieną ir skystą muilą), piešiant stiklo kamuoliukais, bandant spalvų maišymąsi per nutiestus popierinio rankšluosčio tiltus, tapyba ant vandens.

Ryto rato metu drauge su vaikais aptarti vizualinėse priemonėse (plakatai, knygos, atvirukai) esančius objektus, jų ypatumus, savybes, spalvas, detales, išdėstymą.

Kartu su vaikais puošti grupę, keisti jos aplinką, tvarkyti ir puoselėti. Prižiūrėti lauko aikštelę.

Papasakoti vaikams, jog meno kūriniai yra skirtingi, jiems sukurti naudojamos įvairios medžiagos bei technika. Drauge su tėveliais surengti įvairiomis technikomis atliktų meno kūrinių parodą, pasigrožėti, pačiupinėti, aptarti (pvz.: paveikslai, drožiniai, metalo, keramikos, tekstilės, akmens dirbiniai).

Sudaryti galimybę patirti skirtingus muzikos kūrinius: paklausyti skirtingų tos pačios dainelės atlikimo versijų(pvz., „Du gaideliai“, atliekama V. Kernagio ir Aistės Smilgevičiūtės) ir sudainuoti ją patiems. Palyginti, atrasti, aptarti skirtumus, įvardinti labiausiai patikusią versiją, pabandyti išvardinti išgirstų instrumentų pavadinimus.

Organizuoti vaikų kūrybinę raišką skaitmeninėmis priemonėmis: kompiuteriu, interaktyviomis lėkštėmis, interaktyvia lenta. Kaupti elektroninius albumus(kompiuterinius piešinius, sukurtų kompozicijų nuotraukas) ir popierinius bei kitus vaikų kūrybos darbelius.

Sudaryti galimybes vaikams naudotis imitaciniams žaidimams tinkamomis priemonėmis(pvz., spausdinimo mašinėlė ar kompiuterio klaviatūra, skaičiuotuvai, šluotos, tuščios dėžės, kartonas, liniuotės, stiklinės, vamzdeliai, žarnelės).

Sudaryti sąlygas vaikui atpažinti ir įvardyti problemą, parodyti pavyzdį(pvz., šis skritulys neprisiklijuoja, reikia sugalvoti, kaip jį priklijuoti). Skatinti ieškoti informacijos, įspėti sunkumų priežastį(Kodėl neprisiklijuoja? Gal klijai seni? Xxx xxxxxxxxx blogas? Gal ne taip tepu klijus?). Drąsinti tartis su kitais dėl galimo sprendimo(Ką reikia padaryti?). Numatyti pasirinkto sprendimo rezultatą(Kas atsitiks, jei tepsiu kitais klijais?).

Užduodant netikėtus, fantastinius klausimus, skatinti vaiką išsakyti originalias mintis. Suteikti galimybę ir skatinti atrasti skirtumus tarp fantazijos ir realybės.

Pasiūlyti įdomios veiklos ir patirties, skatinant patirti naujų išgyvenimų. Pasiūlyti vaikams kuriant naudoti kuo įvairesnes priemones bei medžiagas, surinktas lauke ir esančias grupėje(kankorėžiai, gilės, lapai, pušies spygliai, akmenėliai, kriauklės, graikinių riešutų kevalų puselės ir kt.).

Lauko erdvėje, aplink medžius, apjuosti plėvelę ir guašu ant jos tapyti.

Pasiūlyti lauke drauge su vaikais iš nukritusių lapų sukurti apskritimą, grybą, takelį ar mandalą.

Smėlio dėžėje supilti didelį kalną – skruzdėlyną, apdėti šakelėmis ir pridaryti daug skylučių, painių tunelių.

Aptarti, ką naujo, originalaus pavyko sukurti, svarstyti, kaip galima patobulinti panašų kūrinį kitą kartą. Prašyti sugalvoti, kaip būtų galima detaliai ištobulinti savo „objektą“, įsivaizduojant, papasakojant, išreiškiant judesiu, piešiant, kad jis būtų kuo labiau išbaigtas, dar tobulesnis.

Ugdymo priemonės

Muzika: interaktyvios lėkštės „HOPSPOT“; pučiamasis muzikos instrumentas „Kazu“ ; varpeliai; metalofonai; eolo vamzdis; dūdelės; molinės švilpynės; rankiniai žvangučiai; muzikinių tonų šulinys; tarškynės; dvitonis guiro; tambūrinas su žvagučiais; lėkštės pirštams; lietaus garso lazdelė; muzikinių blokelių rinkinys; būgnas; vaikiškos kanklės; barškučiai; švilpynės; trikampis; tautiniai drabužiai (Dzūkijos regiono); interaktyvios grojančios priemonės (lauke) „Kamuolys“, „Drambliukas“, „Grybas“ ; lauko muzikos instrumentai „Kavatina“, „Varpai“, „Būgnai“ , „Gėlės“; sintezatorius.

Šokis:gimnastikos bateliai; kaspinai, skarelės; tautiniai drabužiai (Dzūkijos regiono); pramoginių šokių drabužiai.

Vaidyba: šešėlių teatras; pirštukų teatro lėlės; teatro širma, siužetiniai žaislai, skrybėlės, kepurės, karūnos, persirengimo aksesuarai, drabužiai; priemonės kūrybiniams vaidmeniniams žaidimams: virtuvėlė, parduotuvė – turgelis, „namai“.

Vizualinė raiška:išmanusis plastilinas; modelinas, molis; trafaretai „Emocijos“; molberto stovai; tyrinėjimų fluorascencinė lenta; stiklo lenta su rašikliais; akvareliniai grimo pieštukai; pirštų dažai; akvarelė; guašas; lipnus popierius piešimui ; akvarelinis popierius; gelinės piešimo lentos su magnetiniais rašikliais; žirklės; antspaudai; kreidinės lentos piešimui (lauke).

Rekomenduojami šaltiniai

X. Xxxxxxxxx. Mažųjų vaidinimai. Vilnius, 2011.

Xxxx Xxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxx, Xxxxx Xxxxxx. Kūrybinių darbelių rinkinys. Vilnius, 2009.

X. Xxxxxxxxxxx. Dailės ir dailinio ugdymo pagrindai. Klaipėda, 2007.

X. Xxxxxxxxxxxx. Vaikų dailės terapinis aspektas. Vilnius, 2004. Internetinė prieiga: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxx-xxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx-/0000

X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxx. Muzikiniai didaktiniai žaidimai. Kaunas, 2005.

Xxxxx, D. T., Xxxxxx, L.J., Xxxxxxx, C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius, 2007.

J. Balys. Lietuvių kalendorinės šventės. Vilnius, 2013.

X. Xxxxxxxxxxxxx. Kūrybiškumo ugdymas kaip žaidimas. Vilnius, 2018.

Naratyvinis žaidimas ir mokymasis. Gairės ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, dirbantiems su 3–8 metų vaikais. Internetinė prieiga:

xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xxx/xxxx/x/0X00X0x0XXXxXxXXxXXXxXx0XXX0XXxxxx0X0XXxxXXXXxX0x/xxxx

PROJEKTINIS UGDYMAS IR INTEGRUOTOS VEIKLOS

Viena iš darželio ugdomosios veiklos formų, kuri papildo ugdymo turinį – projektinis ugdymas. Ankstyvojo amžiaus (2-3 m.) grupėje yra taikomos integruotos veiklos ir projektinio ugdymo elementai. Projektas vykdomas paskutinį kiekvieno mokslo metų ketvirčio mėnesį. Mokytojas modeliuodamas projektą atsižvelgia į grupės kontekstą, vaikų interesų sritis, jų gebėjimus ir aktualijas. Rekomenduojama projekto ar integruotos veiklos trukmė – 1 savaitė ankstyvojo amžiaus (2-3 m.) grupėje, 4 savaitės 4-6 metų amžiaus grupėje. Lentelėje pateikiamos galimos projektų temos, įtraukiantys klausimai pokalbiams su vaikais, galimos vaikų veiklos, ugdymosi priemonės, projekto rezultatai ir jų pristatymo galimybės.

Mėnuo

Projektų/integruotų veiklų tematika

Įtraukiantys klausimai pokalbiams su vaikais

Xxxxxxx, priemonės, projekto rezultatas

Lapkritis

Žiemos belaukiant

Aplinkos pažinimo kompetencijos ugdymasis.

Lygiagrečiai plėtojami:

meninė kompetencija, sveikatos kompetencija, bendrieji gebėjimai.

Koks metų laikas? Koks mėnuo? Iš kur žinom, kad ruduo? Kokius darbus dirbam rudenį sode, darže? Kuo mes džiaugiamės rudenį? Ką rudenį parsinešam iš daržo ir sodo? Koks oras rudenį? Kaip sužinoti oro temperatūrą?Kaip keičiasi apranga rudenį? Kokį darbą galime atlikti kiemo aikštelėje?

Kodėl matome ir girdime mažiau paukščių? Kaip sužinoti oro temperatūrą?

Stebėti ir pildyti oro kalendorių (vėjuota, saulėta, dienos oro temperatūra, metų laiką, mėnesio pavadinimą, dieną žymėti atitinkamu skaitmeniu).

Pasiūlyti orų stebėjimo savaitę ir gamtos reiškinius fiksuoti sutartais simboliais orų kalendoriuje.

Žaisti žaidimus(pvz.; „Saulė ir lietutis“, „Vėjas“), kurti naujus žaidimus.

Rinkti medžių lapus, tyrinėti jų dydį, spalvą, formą, kurti jų antspaudus ant popieriaus, modelino, molio, spalvinti guašu, laminuoti, sukurti lapų knygą, užrašyti jų pavadinimus, skaičiuoti, kiek vienodų lapų yra.

Daržoves ir vaisius skanauti, ragauti, rūšiuoti pagal spalvas, dydį, sverti.

Rinkti skaniausią vaisių ar daržovę.

Xxxxx ir vaidinti pasaką „Daržovių karnavalas“, švęsti „Moliūgo gimtadienį“.

Imtis aikštelės tvarkymo darbų: grėbti nukritusius lapus, rinkti nulūžusias šakas, rūšiuoti.

Organizuoti susitikimą su ornitologu, aptarti, kokie paukščiai išskrido, kokie liko žiemoti, kaip jiems padėti, stebėti pro žiūronus, žiūrėti video, filmukus.

Organizuoti edukacinę-pažintinę išvyką į Botanikos sodą.

Priemonės: orų kalendorius, medžių lapai, modelinas, molis, guašas, daržovės, vaisiai, vaikiški grėbliai, karučiai, žiūronai ir kt.

Rezultatas: vaikų ir mokytojų kūrybinių darbų paroda darželio teritorijoje „Kuriu iš gamtos ir gamtoje“.

Vasaris

Aš pilietis Lietuvos

Socialinės kompetencijos ugdymasis. Lygiagrečiai plėtojami: pažinimo kompetencija, meninė kompetencija, sveikatos kompetencija,sakytinė ir rašytinės kalbos gebėjimai, bendrieji gebėjimai.

Ar matėte pilį? Kokias matėte pilis? Kas pilyje gyvena? Kam reikalinga pilis? Kas yra pilietis? Ką veikia piliečiai? Kodėl padeda vieni kitiems? O kokios šalies piliečiai mes esame? Kaip mes vieni kitiems padedam? Kokia mūsų pilis? Kas dar gyvena pilyse? O kas kabo pilies viršūnėje? Kokios spalvos vėliava? Ką reiškia spalvos? Kam reikalinga vėliava? Iš ko pastatyta pilis? Iš ko mes galime pastatyti pilį? Kokia bus mūsų pilis? Iš ko padarysim sienas, bokštą, langus, duris? Kaip papuošime pilį? Kaip švenčia savo šventę piliečiai? Kokias dainas žinome? Kokią dainą išmoksime padainuoti? Kokį šokį pašoksime? Pagrosime?

Veiklų plano sudarymas kartu su vaikais ir tėvais.

Žygis po Rudaminos gyvenvietę.

Organizuoti vaikų, pedagogų ir tėvų kūrybinių darbų parodą „Lietuvos pilys.“

Sukurti savo pilies vėliavą, herbą.

Pastatyti pilį iš dėžių, žaisti pilies gyventojus.

Žaidimas „Piliečio pareigos ir teisės“.

Informacijos paieška enciklopedijose, knygose.

Edukacinė- pažintinė išvyka į Valdovų rūmus („Kaip elgtis atėjus pas valdovą“, „Gedimino sapnas“), į Gedimino pilies bokštą.

Xxxxxxxxx „Ką aš žinau apie Lietuvos pilis?“.

Žaidimai: „Sargybini, pabusk, tavo raktai dingo“, „Valdove, ką sapnavai?“.

Priemonės: Lietuvos valstybės simboliai, pažintinė literatūra, įvairių rūšių popierius, žirklės, klijai, guašas.

Rezultatas: Žemėlapio „Aš gyvenu Rudaminoje“ sukūrimas. Organizuotas vaikų, mokytojų ir tėvų konkursas „Lietuvos pilys“ (4-5 m. ir 5-6 m. amžiaus gr.).

Gegužė

Mes sveikuoliai

Sveikatos kompetencijos ugdymas.

Lygiagrečiai plėtojami:pažinimo, meninė kompetencija, komunikacinė, socialinė, bendrieji gebėjimai.

Kaip mes jaučiamės, kai sergam?

Kaip jaučiamės, kai sveiki?

Ar skaudėjo kam dantuką?

Kaip jauteisi?

Ką daryti, kad dantuko neskaudėtų?

Ką reikia daryti, kad būtume sveiki?

Kas yra sveikas maistas?

Koks skonis, spalva?

Kodėl reikia judėti?

Kaip jaučiamės, kai bėgiojame? Ką darome, kai pavargstame?

Kodėl reikia ilsėtis?

Kaip mes ilsimės?

Kodėl reikia būti švariam?

Išvyka į stomatologijos kabinetą Rudaminoje, pokalbis apie dantukų priežiūrą.

Klausyti pasakos: „Dantukų miestelis“ (Tipu Tapu, 2013 Nr. 4, Ruduo).

Kurti sveiko maisto piramidę, plakatus: ‚,Mums mikrobai – ne draugai“, „Dantukų priešai“.

Veiklos: mankšta kieme, dviratukų varžybos, kamuolio diena.

Organizuoti sportinę pramogą su kareiviais, pasieniečiais.

Kvėpavimo pratimų valandėlės: „Nupūskime sraigę“, „Audra stiklinėje“, „Atvažiuoja traukinys“.

Gaminti sveikuoliškas vaisių ar daržovių salotas.

Kurti sveikiausio šeimos patiekalo receptų knygą, ją pristatyti kitos grupės draugams.

Rūpintis ir prižiūrėti daržoves daržo lysvėse lauke. Žaisti žaidimą „Atspėk pagal skonį(ragaujant) ir formą(liečiant)“. Žaisti siužetinius žaidimus: „Gydytojas“, „Poliklinika“, „Sporto klubas“, „Sveiko maisto kavinė“.

Priemonės: sporto priemonės (dviratukai, triratukai, paspirtukai, kamuoliai, kastuvėliai, grėbliukai, siužetinių žaidimų priemonės ir kt.

Rezultatas: sukurtas plakatas „Mes sveikuoliai“(su nuotraukomis, piešiniais), pristatytas grupės tėvams.

Sukurta receptų knyga “Sveikiausias šeimos patiekalas“, pristatyta kitos grupės draugams.

Rugpjūtis

Namai nameliai

Pažinimo kompetencijos, kūrybiškumo, problemų sprendimo ugdymasis.

Lygiagrečiai plėtojama: meninė kompetencija, komunikacinė, socialinė, bendrieji gebėjimai.

Kur mes gyvename?

Kokiame name gyvename?

Kokios mūsų namo dalys?

Xxxxxxx name norėtume gyventi?

Kur gyvena, pvz., žvirbliukai, varnos, voveraitė...?

Kokie paukščiai sugrįžta? Kodėl? Kaip paukščiai džiaugiasi pavasariu? Vasara? Kokie miško gyvūnėlių nameliai? Vabalų ?

Kokie jų namai?

Xxxxxx namelius dar žinote? Matėte?

Namų kūrimas bendradarbiaujant mažose grupelėse, konstravimas iš grupėje esančių priemonių, pristatymas grupės draugams (pavadinimas, idėjos autorius, statybos eiga, panaudotos priemonės).

Ieškoti enciklopedijose, internete įvairių namų nuotraukų, paveikslų, informacijos apie paukščių, vabalų ir miško gyvūnų namus, kaip atrodo, kokio dydžio, kur gyvena, kuo minta...

Pasivaikščiojimo metu stebėti aplink esančius namus, langus, duris, stogo formą, kaminą. Fotografuojame.

Kokio namo aš norėčiau? Piešimas, braižymas, planavimas. Medžiagų ieškojimas, tėvelių įtraukimas į procesą.

Namo šuniukui, kačiukui, lizdo žvirbliukui, gandrui konstravimas ar piešimas.

Priemonės: šiaudelių konstruktorius, magnetinis konstruktorius ir kt.; pažintinė literatūra apie gyvūnus, paukščius ir kt., medžio atraižos, klijai, gamtinė medžiaga ir kt.

Rezultatas: darželyje suorganizuota paroda „Mano svajonių namas“. Suprojektuotas ir pagamintas „Vabalų viešbutis“ darželio teritorijoje.

V. VAIKO PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Vaiko pasiekimų vertinimas organizuojamas vadovaujantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų

aprašu (2014) ir įstaigoje parengtu “Rudaminos vaikų lopšelio-darželio “Ąžuoliukas” ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu”.

Pasiekimų vertinimo tikslas – nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei numatyti tolesnio ugdymo(si) gaires. Pasiekimų vertinimo metodai: stebėjimas, pokalbis, analizė (kūrybinių darbų, užduočių).

Vaiko pasiekimus vertina mokytojai, kiti specialistai, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir patys vaikai.

Vaiko pasiekimai darželyje vertinami tris kartus per metus. Kiekvienais mokslo metais pirmasis vertinimas atliekamas nuo spalio 1 iki 30 dienos, antrasis vertinimas nuo sausio 1 iki 30 dienos. Šių vertinimų pagrindinis tikslas – nustatyti vaiko ugdymosi pasiekimus ir numatyti tolimesnę ugdymosi perspektyvą. Trečiasis vertinimas atliekamas nuo gegužės 1 iki 30 dienos. Šio vertinimo tikslas –nustatyti, kiek vaikui per mokslo metus pavyko pasiekti įvairiose ugdymosi srityse, ką jis jau žino ir geba, kokią pažangą padarė. Tėvams mokytojas teikia informaciją apie vaiko pasiekimus kitą mėnesį po įvertinimo Kindervibe programa ir individualių pokalbių metu. Esant reikalui pokalbiuose dalyvauja Vaiko gerovės komisijos atstovai, kiti specialistai.

Vykdomas kasdienio vaiko ugdymosi situacijų stebėjimas, apmąstant, kaip vaikas įsitraukia į veiklą, kaip elgiasi, kas kiekvienam iš jų sekasi, kur reikia pagalbos, kaip vertėtų organizuoti veiklą, kad geriau atitiktų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius ir gebėjimus, kokie vaikų siūlymai. Tėvai (globėjai) su vaiko darbais, ugdymo(si) pasiekimais ir daroma pažanga gali susipažinti kiekvieną darbo dieną programėlėje Kindervibe. Apie mokytojo pastebėtus vaiko ką tik įgytus gebėjimus tėvai (globėjai) informuojami kasdien atvedus/pasiimant vaiką į/iš darželio individualių pokalbių metu arba per elektronines informacines priemones (naudojant elektroninį paštą, Kindervibe ir kt.). Kartu su vaiku ir tėvais mokytojas aptaria, ką vaikas nuveikė, išmoko, kas patiko ir ką dar norėtų nuveikti, numatomi tolesni veiklos žingsniai.

Mokytojai vertina vaiko gebėjimus pagal visas pasiekimų sritis, nustato vaiko pasiekimų pokytį ir numato kiekvieno vaiko ugdymo/si perspektyvą. Informacija apie kiekvieno vaiko daromą pažangą renkama viso vaiko gyvenimo ir veiklos darželyje metu, kaupiama vaiko pasiekimų aplanke. Grupėje pasiekimų aplankas laikomas vaikui prieinamoje vietoje. Mokytojas kartu su vaiku ir tėvais(globėjais, rūpintojais) įvertina vaiko pasiekimus, aptaria per tam tikrą laikotarpį sukauptą aplanko turinį. Tai suteikia galimybę vaikui įsivertinti savo galias, atpažinti savo gebėjimus tam tikrose srityse ir ugdytis motyvaciją tolesniam ugdymuisi. Sukaupta informacija apie vaiko pasiekimus saugoma, kol vaikas išeina į priešmokyklinę grupę. Pasiekimų aplankas atiduodamas tėvams (globėjams, rūpintojams).

Teikdami infomciją apie vaiko pasiekimus Vaiko gerovės komisijai, tėvams (globėjams), mokytojai laikosi pedagoginės etikos normų, konfidencialumo principo ir asmens duomenų apsaugos įstatymo.

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa. Vilnius, 2006.

Bulotaitė X., Xxxxxxxxxxxx V., Xxxxxxxxxxxx O., Xxxxxxxxxxxx D. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius. 2004

Dodge D. T., Xxxxxx L., Xxxxxxx C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. 2002.

Dodge D. T., Xxxxxx S., Xxxxx X. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. 2006.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė. Tyrimo ataskaita, 2009 11 05. Prieiga internetu: xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/Xxxxxxx/XXX%00xxxxxx%00xxxxxxxxx/Xxxxxxxxxxxxx,%00xxxxxxxxxxxxxxx%00xxxxxx%00xxxxxxx%00xx%00xx%00%00xxxxxxxxxxxx%00xxxxxxx%00xxxxxxx%00Xxxxxx%00xxxxxxxxx%000000%0000%0000.xxx.

Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras, 2015.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras. Klaipėda, 2014.

Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas. Prieiga internetu: xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.X00XX0000XX0/xxx

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimas. Tyrimo ataskaita, 2009 11 05. Prieiga internetu: xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/Xxxxxxx/X.%00Xxxxxxx%00xxxxxx%00xxxxxxxxx/Xxxxxxxxxxxxx,%00xxxxxxxxxxxxxxx%00xxxxxx%00xxxxxxx%00xxxxxxx%00xxxxxxxxxx%00Xxxxxx%00xxxxxxxxx0000%0000%0000.xxx.

Xxxxxxxxxxxx X., Xxxxxxxxxxxx O. ir kt. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006.

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012. Prieiga internetu: xxx.Xxxxxxx0000.xx.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V-2368 „Dėl švietimo aprūpinimo standartų patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-07 įsakymas Nr. V-1009 ,,Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-12-21 įsakymas Nr. V-1308 ,,Dėl geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Xxxxxxxxxxxx X. Ankstyvojo ugdymo vadovas. Vilnius: Minklės leidyba, 2001.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Vilnius, 2014.

Xxxxxxx X., Xxxxxxxxxxx X. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa. Vilnius, 2003.

Rekomendacijos tėvams ir pedagogams „Antroji kalba ankstyvajame amžiuje“, 2014.

Šečkuvienė X. Vaiko muzikinių gebėjimų ugdymas. Vilnius, 2004.

Vaiko gerovės 2019–2021 metų veiksmų planas. Internetinė prieiga: xxxxx://x-xxxxxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxxxXxxXxxxx/xx?xxxxxx00x00000xx&xxxxxxxxXxxx000xxx0x00000x0xxx0x00000xxxx00&xxxxxxxxxXXX

Vaiko teisių konvencija, 1996

Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija.Vilnius, 2014.