BENDROVĖS 2023 METŲ METINIS PRANEŠIMAS IR FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL

UAB FMĮ "Orion Securities"

BENDROVĖS 2023 METŲ METINIS PRANEŠIMAS IR FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL

TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE,

PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

UAB FMĮ "Orion securities", įmonės kodas - 122033915, adresas: Antano Tumėno g. 4, Vilnius TURINYS

TURINYS

Puslapis

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3

2023 M. METINIS PRANEŠIMAS 6

FINANSINĖS ATASKAITOS:

PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 15

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 16

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 17

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 18

BENDROJI INFORMACIJA 19

APSKAITOS PRINCIPAI 20

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS 27

KITOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS 34

2

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

UAB FMĮ Orion securities akcininkams:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Nuomonė

Mes atlikome UAB FMĮ Orion securities (toliau – „Įmonė“) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, jskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtj ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių apskaitos profesionalų etikos standartų valdybos išleistą „Apskaitos profesionalų etikos kodekso vadovą“ (jskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TAPESV kodekso vadovas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito jstatymu ir TAPESV kodekso vadovu.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito jrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrjsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant j finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas j jj yra aprašytas toliau.

Pagrindinis audito dalykas	Mūsų atsakas j audito dalyką
Paslaugų ir komisinių pajamų pripažinimas (žr. 1 pastabą)
Įmonė teikia 3 pagrindinių tipų paslaugas: tarpininkavimo kapitalo rinkose paslaugas, jmonių finansų paslaugas ir privačios ir investicinės bankininkystės paslaugas. Kitos paslaugos (rinkos formavimas ir finansinių priemonių apskaita ir saugojimas) sudaro mažą Įmonės pajamų dalj. Įmonės pajamos apskaitomos išrašant sąskaitas faktūras arba nuskaitomos tiesiai nuo klientų sąskaitų pagal sutartyse nustatytus komisinių ir kitų mokesčių tarifus. Įmonės paslaugų ir komisinių pajamos 2023 m. sudarė 5,34 mln. EUR. Reikšmingi pasikeitimai, susiję su operacijų kiekių bei taikomų komisinių ir kitų mokesčių pasikeitimu galėtų turėti reikšmingos jtakos ataskaitinių metų Įmonės finansiniams veiklos rezultatams. Dėl šios sumos reikšmingumo mes manome, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.	Be kitų, mes atlikome šias audito procedūras: Pajamoms, kurios apskaitomos klientams išrašant sąskaitas faktūras arba pagal sutartis, atlikome detaliuosius testus bei peržiūrėjome gautus trečiųjų šalių patvirtinimus. Pajamoms, kurios apskaitomos jvykus operacijai ir už kurias apmokėjimas nuskaičiuojamas tiesiai nuo kliento sąskaitos (pagal Įmonės nustatytus jkainius, kurie taip pat numatomi ir sutartyje su klientu), atlikome kontrolės testus bei detaliuosius testus. Patikrinome kontrolės procedūras, susijusias su atliktomis operacijomis: • Atsirinkome tam tikrų pajamų jrašus apskaitos sistemoje ir palyginome juos su detalizacijomis Įmonės sistemoje, kurioje fiksuojami sandoriai. • Atsirinktus sandorius patikrinome su operacijomis bankinėse sistemose, per

Pagrindinis audito dalykas

Mūsų atsakas j audito dalyką

kurias buvo formuojami šie sandoriai (sandorio data, suma, tipas). • Patikrinome, ar už atitinkamas operacijas priskaičiuotas komisinis mokestis atitinka Įmonės taikomus jkainius. • Testavome atliktų sandorių patvirtinimo kontroles – atsirinktas operacijas tikrinome su patvirtinančiais parašais, pavedimais, perklausėme telefoninių pokalbių metu klientų atliktus užsakymus/gautus patvirtinimus dėl transakcijų ir kt.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija pateikta Įmonės metiniame pranešime, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms pagrjstoms atliktu auditu ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šj faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome jvertinti, ar Įmonės metiniame pranešime pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Įmonės metinis pranešimas buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrjsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Įmonės metiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Įmonės metinis pranešimas buvo parengtas laikantis LR jmonių atskaitomybės jstatymo reikalavimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo jvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrjstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės jtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo

principo. Mes taip pat:

• Nustatome ir jvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką j tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito jrodymų mūsų nuomonei pagrjsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Suprantame su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrjstumą.

• Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesj j susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi jvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinj, jskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir jvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtj ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, jskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrjstai vertinami, kaip turintys jtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal jstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrjstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2022 m. balandžio 14 d. buvome paskirti atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą Įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atnaujinamas kas dvejus metus ir bendras nepertraukiamo paskyrimo laikotarpis yra 6 metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Įmonei ir jos valdybai.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir jsitikimu, Įmonei suteiktos paslaugos atitinka taikomų jstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpj nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų.

Audito, kurj atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxx Xxxxxxx.

Auditorius Xxxxxx Xxxxxxx

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000543

UAB „ROSK Consulting“

Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001514

Vilnius, Lietuva

2024 m. kovo 27 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.

VADOVO ŽODIS

2023 metais pasaulio ekonomika susidūrė su sudėtinga aplinka, pažymėta tęstinėmis atsigavimo po COVID-19 pandemijos pastangomis, infliaciniu spaudimu ir geopolitinėmis įtampomis. Centriniai bankai, ypač Europos Centrinis Bankas (ECB) ir JAV Federalinis rezervų bankas (FED), atliko lemiamą vaidmenį bandydami stabilizuoti ekonomikas ir suvaldyti infliaciją pasitelkdami monetarinės politikos priemones (bazinių palūkanų kėlimą).

ECB, reaguodamas į užsitęsusią infliaciją Eurozonoje, bazines palūkanų normas pakėlė per 6 kartus nuo 2,5% iki 4,5%. ECB veiksmai buvo skirti sugriežtinti monetarines sąlygas, sumažinant per didelę paklausą ir grąžinti infliaciją į 2% vidutiniu laikotarpiu. JAV Federalinių Rezervų bankas bazines palūkanas 2023 m. pakėlė per 4 kartus nuo 4,5% iki 5,5%.

Infliacija 2023 m. veikiama griežtos centrinių bankų monetarinės politikos nuosekliai mažėjo, tačiau vis dar išliko virš siekiamos 2% ribos. Europos Sąjungoje infliacija metų gale kaip ir JAV siekė 3,4%, o Euro Zonoje 2,9%. Infliacijos mažėjimo tempas buvo pakankamai reikšmingas ir jau metų gale centriniai bankai padarė pauzę keldami palūkanų normas, ko pasekoje lapkričio mėnesį prasidėjo spekuliacijos, jog jau 2024 m. kovą sulauksime pirmųjų bazinių palūkanų mažinimų Europoje ir JAV.

Situacija Lietuvoje

Lietuva ir toliau daug dėmesio skyrė saugumo klausimams, ypač atsižvelgiant į vykstantį karą Ukrainoje. Tai atsispindėjo didesnėse išlaidose gynybai ir glaudžiame bendradarbiavime su valstybėmis-partnerėmis, šio ryšio svarbą simboliškai pažymint liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime.

Vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių išliko stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus ir plėsti šalies gynybinį potencialą. 2023 m. Lietuvos gynybai buvo skirta virš 2 mlrd. Eur. (2,52% nuo BVP). Prognozuojama, kad 2024 m. Lietuvos išlaidos gynybai sieks 2,35 mlrd. Eur., arba 2,75% nuo BVP. Nors praėjusiais metais lėšų augimas buvo padengiamas tik iš laikinojo bankų solidarumo mokesčio, daugėjo diskusijų apie gynybos obligacijų vystymo idėją.

2023 m. Lietuvos ekonomika išliko vangi. Nepaisant pirminių nedidelio augimo prognozių, per metus Lietuvos BVP susitraukė 0,3% ir sudarė 72,1 mlrd. Eur. Ūkio aktyvumą labiausiai mažino kritusi pramonės produkcija. Situaciją blogina prastėjanti išorės paklausa, ypač iš pagrindinių prekybos partnerių Europoje, pakilusios palūkanų normos, sumažėję laikini užsakymai.

Verta paminėti, jog infliacinis spaudimas silpsta sumažėjus energijos ir žaliavų kainoms, išblėsus tiekimo trikdžiams bei taikant griežtą pinigų politiką: pirmąjį pusmetį pasiekusi rekordiškai aukštą - beveik 19% - lygį, metų pabaigoje infliacija traukėsi ir galiausiai nusistovėjo ties 8,7% riba. Tačiau išaugusi palūkanų našta smukdė privatų vartojimą, o verslus stabdė nuo didesnių investicijų į plėtrą. Kita vertus, infrastruktūros projektai ir vyriausybės iniciatyvos, skirtos ilgalaikiam augimui skatinti, padėjo palaikyti kapitalo investicijų pulsą.

Visus metus darbo rinka buvo stabili – nedarbo lygis išliko žemas, o darbo užmokesčio augimas viršijo infliaciją, taip šiek tiek palaikydamas vidaus vartojimą. Lietuva ir toliau pasižymėjo konkurencinga verslo aplinka, palankia mokesčių tvarka ir kvalifikuota darbo jėga, pritraukiančia užsienio investicijas.

Situacija kapitalo rinkose

2023 m. buvo ženkliai geresni rinkoms nei buvo galima tikėtis 2022 m. gale. Dauguma rinkos dalyvių tikėjosi, jog metai baigsis nežymiu teigiamu pokyčiu, tačiau dirbtinio intelekto temos eskalacija tapo ašimi, aplink kurią sukosi dauguma rinkos naujienų.

2023 m. kovą JAV regioniniai bankai susidūrė su likvidumo problemomis, kai išaugus bazinėms palūkanų normoms ir atitinkamai nukritus ilgo laikotarpio obligacijų kainoms, bankai susidūrė su ženkliais nuostoliais, dėl ko iš regioninių bankų masiškai pradėjo bėgti kapitalas į didžiuosius bankus taip dar pagilindamas ir taip sunkią šių bankų situaciją. Per keletą savaičių nemokiais tapo Silicon Vlley Bank, Signature Bank ir First Republic Bank. Nuo sisteminių problemų išgelbėjo JAV Federalinių Rezervų bankas, kuris pranešė, jog bankai, susiduriantys su likvidumo problemomis, galės įsikeisti turimas obligacijas už nominalią vertę, o po to dar sekė pranešimas, jog FED‘as gelbės visus bankus. Nors pastaroji žinia buvo paneigta/patikslinta, jog gelbėjami bus tik sistemiškai svarbūs bankai, rinkai to užteko ir regioninių bankų situacija stabilizavosi.

Dirbtinio intelekto tema sukosi visus 2023-uosius metus. Didžiausią akcijų grąžą sugeneravo kompanijos vienaip ar kitaip susijusios ar vystančios šią technologiją. Nvidia per metus pabrango 239%, Meta Platforms 194%, Alphabet 59%, Microsoft 57%. SnP 500 indeksas per metus pakilo 24,8%, Nasdaq 100 - beveik 54%. Palyginimui OMX Baltijos biržos indeksas per metus pakilo 4,48%.

Kinijos rinka, į kurią buvo dedama nemažai vilčių 2023 m. pradžioje nepateisino lūkesčių. Nors Kinija neturėjo infliacijos problemų kaip vakarų pasaulis ir vietoje ekonomikos ribojimo galėjo skatinti rinkas, skatinimas neveikė. Vidaus vartojimas gana prastas, NT sektorius sustojęs, o užsienio kapitalas pirmą kartą per 20 metų traukėsi iš Kinijos rinkos, CSI 300 indeksas per metus susitraukė 11,4%.

Prognozės 2024 metams

Prognozuojama, kad 2024 m. Lietuvos ekonomika turėtų augti. Tam pagrindo teikia didėjanti gyventojų perkamoji galia, numatomos didesnės investicijos ir palankesnės sąlygos užsienio prekybos partnerių šalyse. Eurozonoje, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, pastebimi stabilizavimosi požymiai. Šiame regione 2023 m. gruodžio mėn. buvo užfiksuotas didžiausias ekonominio aktyvumo augimas per 7 mėnesius. Be to, apie gerėjančią padėtį pramonės sektoriuje indikuoja mažėjantis prekių atsargų lygis Vokietijoje. Tai yra geras ženklas į eksportą orientuotoms Lietuvos įmonėms.

Be to, vidaus paklausos perspektyva taip pat yra teigiama – pradėjusios didėti realiosios pajamos ir augantys ES paramos srautai 2024 m. lems spartesnę ūkio plėtrą. Numatoma, kad 2024 m. darbo užmokestis didės gerokai sparčiau (+7%), palyginti su infliacija (+1,7%). Šis perkamosios galios padidėjimas skatins vidaus vartojimą, dar labiau prisidėdamas prie bendro Lietuvos ekonomikos augimo. Prognozuojama, kad realusis Lietuvos BVP, palyginti su 2023 m., padidės apie 2 proc., tačiau neatmetama ir spartesnio augimo tikimybė.

Prognozuojama, kad dauguma pagrindinių centrinių bankų pereis nuo ribojančios prie mažiau griežtos monetarinės politikos, kas ženkliai paveiks finansų rinkų grąžą 2024 m. Tikimasi tęstinės pasaulinio akcijų bulių rinkos su ženklesniais svyravimais, obligacijų kainų ralio ir mažos tikimybės sunkiai pasaulinei recesijai. Taktinės alokacijos matomos besivystančiose rinkose, o Europos akcijos, tikėtina, susidurs su rizika dėl galimo ekonomikos lėtėjimo.

Europos regionas susiduria su ekonomikos lėtėjimo rizika ir aukštesne recesijos tikimybe nei kiti regionai, tačiau besikeičianti ECB politika link mažiau griežtos darys įtaką kapitalo rinkoms. Išvengę recesijos, tikėtina, sulauksime stipresnio akcijų kainų kilimo. Prioritetą teikiame ciklinėms akcijoms, taip pat augimo akcijoms vietoje vertės akcijų. Esant recesijai, palūkanų mažinimas turėtų pozityviai veikti obligacijų rinką ir kaip galimas saugumo užutėkis.

Šiuo metu JAV ekonomika atrodo stipriau nei kiti regionai. Tikėtina, kad jau metų viduryje FED pradės mažinti bazines palūkanas ir tai suteiks papildomos jėgos kapitalo rinkoms. 2024 m. JAV prezidento rinkimų metai. Istoriškai, kai keisdavosi prezidentas, rinkos metus baigdavo pozityviai kartu su senuoju prezidentu, bei kitais metais, kuomet jau Baltiesiems rūmams vadovaudavo naujasis. Rinkos dugną pasiekdavo gegužės mėnesį, o stipriausias akcijų kainų kilimas būdavo birželio-rugpjūčio mėnesiais. Tikėtina, kad istorija pasikartos ir šiemet, o FED planas pradėti mažinti palūkanas birželio mėnesį rinkoms nesutrukdys. Iš JAV rinkų kaip ir iš kitų regionų, tikimasi aukštesnio svyravimo periodų.

SVARBIAUSI 2023 METŲ ĮVYKIAI

• 2023 m. dėl aukštų bazinių palūkanų ženklios paklausos sulaukė įmonių obligacijos. Orion Securities įgyvendino 2 viešus obligacijų platinimo projektus – UAB Integre Trans 4 mln. EUR dydžio emisijos ir UAB Sun Investment Group 5 mln. EUR dydžio obligacijų platinimus.

• 2023 m. Orion Securities įgyvendino 2 įmonių pardavimo sandorius, kurių vertė viršijo 7 mln. EUR.

• Didelis dėmesys skiriamas investuotojų švietimui ir informavimui per socialinės medijos ir kitas platformas. Rinkų apžvalgos prieinamos ne tik rašytine forma, bet ir audio, o nuo 2024 m. ir video formatais.

• Didelis dėmesys skirtas IT sričiai. Bendrovė įdiegė sprendimus bei paruošė personalą, kad būtų sumažinta kibernetinių atakų rizika. Įsidiegėmė nuotolinio investuotojų identifikavimo sistemą. 2023 m. pradėjome naudoti naują apskaitos posistemę, kuri apima prekybinę platformą, apskaitos sistemą ir turi saugią sąsają duomenų apsikeitimui su mūsų investuotojų savitarnos portalu. Pradėjome naujo savitarnos portalo atnaujinimo darbus.

• 2023 m. Skyrėme didelį dėmesį investuotojų turto apsaugojimui esant neramiai geopolitinei situacijai. Bendrovė diversifikavo investuotojų lėšas ir didžioji dalis dabar saugoma užsienio bankuose.

• 2023 m. teikėme akcininkų apskaitos paslaugą apie 500 Lietuvos bendrovių. Po Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, prisidėjome įgyvendinant privalomąjį akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų.

• Sėkmingai vykdoma depozitoriumo paslaugų veikla. 2023 m. pabaigai esame 20 Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau - KIS) depozitoriumas. „Orion Securities“ depozitoriumui savo fondų turto priežiūrą jau patikėjo 4 valdymo įmonės, o bendra mūsų prižiūrimų KIS grynųjų aktyvų vertė viršija 358 mln. EUR.

APIE ĮMONĘ

2023 metais įmonės Klientų valdomų, saugomų ir administruojamų lėšų ir vertybinių popierių vertė sudarė 1.789 mln. EUR.

UAB FMĮ Orion Securities - didžiausia finansų maklerio įmonė Lietuvoje, užsiimanti tarpininkavimu prekiaujant vertybiniais popieriais, įmonių finansų, investicinės bankininkystės ir finansų valdymo paslaugų teikimu fiziniams ir juridiniams asmenims, sėkmingai vystoma depozitoriumo paslauga investiciniams fondams, teikiama emitentų apskaitos paslauga UAB ir AB. Lietuvos rinkoje veikiame nuo 1993 metų. Orion Securities yra Vilniaus, Rygos, Talino biržų narė, licencijuota finansų maklerio įmonė, kurios veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Bendrovė įsteigta 1993 m. rugpjūčio mėn. 12 d. Vilniaus m., pavadinimu „Baltijos vertybiniai popieriai“. 1997 m. lapkričio mėn. 3

d. Bendrovė perregistruota LR Ūkio ministerijoje. Įmonės kodas: 122033915.

2007 m. sausio mėn. 12 d. uždaroji akcinė bendrovė finansų maklerio įmonė „Baltijos vertybiniai popieriai” Vilniaus filialo JAR skyriuje įregistravo naują bendrovės pavadinimą – UAB FMĮ „Orion Securities“ (toliau - Bendrovė) bei naują buveinės registracijos adresą – A.Tumėno g. 4, Vilnius.

UAB FMĮ „Orion Securities“ yra uždaroji akcinė bendrovė, turinti Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos išduotą A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją (A 106), kuri leidžia įmonei verstis šia veikla:

• priimti ir perduoti pavedimus;

• vykdyti pavedimus klientų sąskaita;

• sudaryti sandorius savo sąskaita;

• valdyti finansinių priemonių (FP) portfelius;

• teikti investavimo rekomendacijas;

• platinti finansines priemones įsipareigojant jas išplatinti;

• platinti finansines priemones be įsipareigojimo jas išplatinti;

• teikti investicines paslaugas, užsiimti investicine veikla ir teikti papildomas paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos išvestinės finansinės priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

• teikti užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu;

• saugoti finansines priemones, jas apskaityti ir valdyti klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas, išskyrus vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą aukščiausiu lygiu pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo VI skyrių;

• vykdyti investicinius tyrimus, daryti finansinę analizę ar teikti kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių;

• konsultuoti įmones kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat teikti patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu;

• suteikti investuotojui kreditą ar paskolą, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;

• teikti su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugos.

Pagrindiniai faktai:

2023 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 38 darbuotojai (2022 m. - 32 darbuotojai).

Įmonės grynasis pelnas 2023 sudarė 1 257 137 eurus. 2022 metais – 903 567 eurus (padidėjo 39 proc.). Įmonės turtas 2023

metais siekė 3 996 910 eurus, 2022 – 4 089 631 eurus (Sumažėjo 2 proc.).

Įmonės direktorius – Xxxxxxx Xxxxxxx

Įmonės valdyba sudaryta iš 3 asmenų. Valdybos pirmininkas Xxxxx Xxxxxxxxx, valdybos nariai – Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxxxxxxx Xxxxxxx.

Informacija apie bendrovės direktoriaus ir valdybos narių einamas vadovaujamas pareigas kitose įmonėse ir organizacijose:

Xxxxx Xxxxxxxxx
1	UAB FMĮ Orion Securities įmonės kodas 122033915, adresas A. Tumėno 4, Vilnius (xxxxxxxxxx xxxxxxxxxx)	Xxxxxxxx xxxxxxxxxxx
0	Gošė asociacija įmonės kodas 302620864, adresas Xxxxxx x. 0, Xxxxxxxxx x., Xxxxxxxx raj.	Xxxxxxxx xxxxx
0	Lietuvos finansų maklerių asociacija įmonės kodas 122253313, adresas Konstitucijos pr. 23, Vilnius	Prezidentas
4	UAB Suprema LT įmonės kodas 304135030, adresas S. Fino g. 6-3, Vilnius	Direktorius
5	Paramos fondas Vilniaus universiteto fondas, įmonės kodas 304222713, adresas Xxxxxxxxxxxx x. 3, Vilnius	Investicijų valdybos pirmininkas
6	UAB Woodest įmonės kodas 305690978, adresas Xxxxxxx Xxxxx x. 14-5, Vilnius	Direktorius
7	UAB Taurus Wealth įmonės kodas 305673384, adresas Upės g. 21, Vilnius	Valdybos narys
Xxxxxxxxx Xxxxxxx
1	UAB FMĮ Orion Securities įmonės kodas 122033915, adresas A. Tumėno 4, Vilnius (pagrindinė darbovietė)	Xxxxxxxx xxxxx
0	UAB Taurus Wealth įmonės kodas 305673384, adresas Upės g. 21, Vilnius (pagrindinė darbovietė)	Direktorius, valdybos narys
3	UAB Utopia Capital įmonės kodas 304918681, adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius	Direktorius
4	UAB “I asset management” įmonės kodas 304405305, adresas Upės g. 21, Xxxxxxx	Xxxxxxxx xxxxxxxxxxx
0	UAB AAA Holdingas įmonės kodas 111524090, xxxxxxx Xxxxxxxx x. 35, Vilnius	Valdybos narys
6	UAB „Ateities verslo investicijos“ įmonės kodas 304639468, adresas Xxxxxxx x. 32, Vilnius	Valdybos narys
7	SIA“I Future Investments” įmonės kodas 42103086791, adresas Priežkalni A", Marupes pag., Marupes nov., Xxxxxxx	Xxxxxxxx xxxxx
0	Xxxxxxx xx. z o.o. įmonės kodas KRS 0000771166, adresas Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx 00, 00-000 Xxxxxx, Xxxxxxx	Valdybos narys
9	UAB „Indie Finance“ įmonės kodas 304435572, adresas J. Xxxxxxxxxxxxx x. 9C-4, Vilnius	Valdybos narys

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx
1	Advokatų profesinė xxxxxxxx Xxxxxxx ir Xxxxxxxxxxx, įmonės kodas 302594113, adresas Gynėjų g. 4, Vilnius (pagrindinė darbovietė)	Advokatas, partneris
2	UAB FMĮ Orion Securities įmonės kodas 122033915, adresas A. Tumėno 4, Vilnius	Valdybos narys
3	Labdaros ir paramos fondas "Bažnyčios kronika", įmonės kodas 192033380, adresas Kaunas, Rotušės a. 14A, LT-44279	Valdybos narys
4	Patalpų savininkų bendrija "Purvynės poilsio namai", įmonės kodas 302338320, adresas Xxxxxxx, Xxxxxxxxx x. 3, LT-93128	Valdybos narys
5	Sodininkų bendrija "Vanaginė", įmonės kodas 300562444, adresas Xxxxxxx, Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx x. 39, LT-08449	Valdybos narys

Xxxxxxx Xxxxxxx
1	UAB FMĮ Orion Securities įmonės kodas 122033915, adresas A. Tumėno 4, Vilnius (pagrindinė darbovietė)	Direktorius
2	Vilniaus Jėzuitų gimnazijos paramos fondas įmonės kodas 306001101, adresas Xxxxxxxxxxx x. 5, Vilnius	Valdybos narys
3	UAB Noviti įmonės kodas 303680362, adresas I. Xxxxxxxxxx x. 3-87, Vilnius	Valdybos narys
4	UAB KIP Investicijos įmonės kodas 305600009, adresas Xxxx x. 10-1, Klevinė, Vilniaus raj.	Direktorius

Įmonė savo akcijų per einamąjį ar praėjusius atskaitinius laikotarpius nebuvo įsigijusi ar perleidusi. Įmonė tyrimų ir plėtros veiklos nevykdo. Visa papildoma informacija, taip pat ir užbalansiniai įvykiai yra atskleisti finansinių ataskaitų pastabose.

Teikiamos paslaugos

Įmonė koncentruojasi ties trimis pagrindinėmis paslaugomis:

• tarpininkavimo kapitalo rinkose paslaugos (anglų k. – capital markets);

• įmonių finansų paslaugos (anglų k. – corporate finance);

• investicinės bankininkystės paslaugos (anglų k. –investment banking);

• kitos paslaugos:

o depozitoriumo paslaugos (anglų k. – depositary).

o finansinių priemonių apskaita ir saugojimas (anglu k. – custody)

o rinkos formavimas (anglų k. – market making);

TARPININKAVIMAS KAPITALO RINKOSE

Orion Securities suteikia galimybę prekiauti visose pagrindinėse pasaulio vertybinių popierių rinkose atliekant pirkimus realiuoju laiku.

Pagrindinės klientams siūlomos paslaugos:

• tarpininkavimas perkant ir parduodant FP (klientų vardu ir sąskaita);

• tarpininkavimas perkant ir parduodant FP (įmonės vardu ir sąskaita);

• On-line prekybos sistema.

Apyvarta pagal rinkas

0,7% 6,3%

93,0%

US/Europe Lenkija Baltic

Šaltinis: Orion Securities

Apyvarta pagal finansnius instrumentus

0,1%

0,1%

7,5%

9,5%

12,2%

54,9%

15,6%

CFD Futures Shares Bonds FX Options Kita

Šaltinis: Orion Securities

INVESTICINĖ BANKININKYSTĖ

Investicinės bankininkystės skyrius orientuojasi į aktyvią investicijų portfelių priežiūrą, siekia pasiūlyti kūrybingus sprendimus sudėtingoms problemoms, padėti valdyti sukauptą turtą šiandien bei surasti naujų turto gausėjimo šaltinių rytojui. Skyrius dirba ir su privačiais, ir su verslo klientais, kuriems padeda spręsti kapitalo pritraukimo, akcijų pardavimo ar įsigijimo klausimus.

Klientams siūlomos šios paslaugos:

• Aktyvi investicijų portfelių priežiūra;

• Konsultacijos investicijų klausimais;

• Įvairių investicinių fondų ir obligacijų platinimas.

2023 m. buvo platinami alternatyvūs investiciniai produktai: skolos fondai, nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondai bei įmonių obligacijos. Skyrius orientavosi į svarbių verslo klientų bazės didinimą, siūlant jiems verslo pardavimo ar pirkimo tarpininkavimo paslaugas, bei siūlant pritraukti papildomą kapitalą verslo plėtrai. 2023 m. augo skyriaus klientų skaičius ir taip pat generuojamos pajamos.

ĮMONIŲ FINANSAI

Įmonių finansų komanda konsultuoja įmones, vykdančias įsigijimo ir pardavimo, restruktūrizavimo, verslo vertės nustatymo, alternatyvaus skolinimosi sandorius, taip pat teikia konsultacijas įmonių finansų valdymo klausimais.

Įmonių finansų padalinys siūlo šias paslaugas:

• konsultavimas įmonių įsigijimų ir susijungimų klausimais;

• konsultavimas verslo pardavimo klausimais;

• įmonių ar jų dalies vertinimas;

• akcijų ir obligacijų platinimas;

• akcijų paketo koncentravimas;

• pirminiai vieši akcijų platinimai (Initial Public Offering);

• kitos finansinės paslaugos ir konsultacijos.

2023 m. skyrius didelį dėmesį skyrė kapitalo pritraukimo skolos forma projektams – per metus įgyvendintų skolos pritraukimo projektų vertė viršijo 50 mln. EUR.

KITOS PASLAUGOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITA IR SAUGOJIMAS

Įmonė teikė akcijų ir obligacijų apskaitos, atstovavimo depozitoriume, dividendų išmokėjimo, sandorių už biržos ribų registravimo ir kitas paslaugas uždarosioms akcinėms bendrovėms ir akcinėms bendrovėms. 2023 m. akcijų apskaitos paslaugos teiktos apie 500 Lietuvos įmonių.

Apskaitos skyrius siūlo šias paslaugas bendrovėms:

• AB, UAB akcijų, obligacijų apskaita

• vertybinių popierių emisijos registravimas depozitoriume ir kliento atstovavimas esminių įvykių metu ir kitais atvejais

• akcininkų sąrašų teikimas bendrovėms

• tarpininkavimas išmokant dividendus bendrovės akcininkams bei pranešimų apie tai siuntimas

• nelistinguojamų AB, UAB užbiržinių sandorių registravimas

• konsultavimas akcininkų susirinkimų šaukimo ir su tuo susijusiais klausimais

• privalomo akcijų išpirkimo iš mažumos akcininkų organizavimas

• GAV skaičiavimo ir buhalterinės apskaitos paslaugos investiciniams fondams

DEPOZITORIUMO PASLAUGOS

„Orion Securities“ depozitoriumo paslauga fondams yra svarbi investuotojų patikėto turto saugumui. Depozitoriumu gali būti tik Lietuvos banko reguliuojama finansų institucija, kuri saugo ir prižiūri fondo turtą bei kontroliuoja fondo veiklą pagal fondo taisykles ir taikomus teisės aktus. Depozitoriumas veikia fondo investuotojų naudai ir interesams, užtikrindamas, kad fondo valdytojas tinkamai, sąžiningai ir skaidriai valdytų investuotojų patikėtą turtą.

Depozitoriumo funkcijos ir paslaugos apima:

• Finansinių priemonių saugojimą, nuosavybės teisės patikrinimą ir apskaitą

• Grynųjų aktyvų vertės teisingumo užtikrinimą

• Sandorių stebėseną

• Investavimo taisyklių kontrolę

• Investicinių vienetų/akcijų išleidimo ir išpirkimo kontrolę

• Piniginių srautų stebėseną

„Orion Securities“ spėjo rinkoje gauti patikimo, lankstaus ir profesionalaus depozitoriumo paslaugos teikėjo vardą. Dirbame glaudžiai su kiekvienu fondų valdytoju, įsigiliname į jų ir investuotojų poreikius bei lūkesčius. Mūsų komanda išsiskiria savo kompetencija ir sukaupta didžiausia patirtimi Lietuvoje registruotų fondų rinkoje. Aktyviai prisidedame prie Lietuvos finansų rinkos vystymo ir geriausios praktikos kūrimo siekiant tinkamai kontroliuoti ir saugoti investuotojų turtą.

Teikiame depozitoriumo paslaugą įvairiems fondų tipams ir formoms, kurie naudoja skirtingas investavimo strategijas, o investicijas yra paskirstę po įvairias ES šalis ir JAV. „Orion Securities“ depozitoriumu jau naudojasi:

• 4 valdymo įmones

• 20 Lietuvoje registruotų fondų ir sub-fondų

• 358 mln. EUR fondų grynųjų aktyvų vertę.

RINKOS FORMAVIMAS

2023 m. įmonė teikė rinkos formavimo paslaugą šioms kotiruojamoms bendrovėms: AUGA group AB, City Service SE, Grigeo AB, Novaturas AB, OMX Baltic Benchmark fondui, Vilkyškių pieninė AB. Įmonė dalyvavo Baltijos ir Varšuvos vertybinių popierių rinkos formavimo programoje. Orion Securities, kaip rinkos formuotojo, prekybos akcijomis apyvarta 2023 m. sudarė 1,7 mln. EUR, vidutinė mėnesio apyvarta 144 tūkst. EUR. Rinkos formuotojas teikė per 5,9 tūkst. pavedimų (24 pavedimus per dieną) ir sudarė 7,5 tūkst. sandorių (30 sandorių per dieną), vidutinė formuojamų pozicijų apyvartos dalis siekė 18%. Orion Securities, kaip rinkos formuotojo, indėlis prekybos akcijomis likvidumui kaip visada buvo daug didesnis nei kitų Nasdaq Baltic rinkos formuotojų.

RIZIKOS VALDYMAS

Vidaus kontrolė

Vidaus kontrolės efektyvumas yra viena pagrindinių sąlygų, siekiant užtikrinti ne tik efektyvius įmonės vidaus procesus ir jų saugumą, bet taip pat yra esminė prielaida teikti kokybiškas paslaugas klientams. Dėmesys vidaus kontrolei yra akcentuojamas siekiant sėkmingai įdiegti Europos Sąjungos MiFID 2 direktyvas ir vietinius teisės aktus. Kadangi nacionaliniai teisės aktai taip pat yra nuolatos tobulinami, bendrovės darbuotojai nuolatos bendradarbiauja su teisinių paslaugų kontoromis ir priežiūros institucijomis.

Efektyviam vidaus kontrolės vykdymui taikomos trys vidaus kontrolės rūšys: išankstinė, momentinė, paskesnioji. Bendrovės atitikties pareigūnas valdybos pirmininkui ir įmonės vadovui periodiškai teikia tikrinimų ataskaitas, kuriose atspindi pastebėtus trūkumus, rekomenduoja skyrių veiklos kontrolės tobulinimo metodus.

Bendrovėje daug dėmesio skiriama rizikos įvertinimui ir jos efektyviam valdymui, atsižvelgiant į kiekvieno produkto ir paslaugų grupes. Ypatingas dėmesys skiriamas dvigubos kontrolės sistemai, siekiant užtikrinti ankstyvą pašalinimo veiklos ir žmogaus riziką.

Finansų maklerio įmonės veikla pasižymi dideliu informacijos kiekiu. Išankstinė interesų konfliktų prevencija ir informacijos saugumas yra bendrovės prioritetai. Organizacinė struktūra ir vidaus tvarkos užtikrina šių prioritetų laikymąsi.

Siekiant pagerinti įmonės veiklą ir padaryti ją efektyvesnę, bendrovė reguliariai peržiūri bendrovės politikas, procedūras ir sutartis.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

Tiek baltijos šalyse tiek visoje Europoje pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai įgyvendinti. Įmonė reaguoja į besikeičiančią rinkos praktika ir nuolatos tobulina vidaus procesus ir sistemas skirdama tam išskirtinį dėmesį. Vykdydama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją renka ir saugo informaciją susijusią su kliento dalykinių santykių stebėsena, taip įgyvendindama taisės aktų reikalavimus.

Nuo 2022 metų įsigaliojus naujiems sankcijų paketams Įmonė didelį dėmesį teikia sankcijų įgyvendinimui. Įmonė nuolatos peržiūri ir atnaujina ir tobulina vidaus procesus, siekiant įgyvendinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo teisės aktus, bei siekiant išvengti pasinaudojimo Įmone sankcijų apėjimui.

Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra labai svarbi sėkmingai veikiančios įmonės sistemos dalis. Rizikos valdymo procesai įmonėje nuolat tobulinami ir diegiami nauji sprendimai žengiant į priekį kartu su finansų rinka ir išvestiniais finansiniais instrumentais. Įmonėje veikia rizikos valdymo komitetas, kuris atsakingas už įmonės rizikų priežiūrą ir vertinimą.

Finansų sistemos rizikos veiksniai įtakojantys įmonės veiklą:

- Geopolitinė rizika

Įmonė pastaraisiais metais skyrė nemažai resursų siekiant užtikrinti Įmonės veiklos tęstinumą pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis: patobulintos IT sistemos, sudarytos galimybės darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, įgyvendinos ir ištestuotos duomenų atstatymo procedūros, atlikti testavimai vykdyti veiklą esant kritiniams veiksniams, tokiems kaip elektros ir/ar interneto ryšio nutrūkimas ir pan. Geopolinei situacijai negerėjant įmonė ir toliau tobulina, bei ieško efektyviausių sprendymų savo veiklos tęstinui užtikrinti.

- Ekonominė rizika

2023 metų ženklus rinkų augimas buvo gana netikėtas, bei vienas didžiausių per pastaruosius keliasdešimt metų. Geopolitinei situacijai iš esmės negerėjant rinkų kryptis išlieka neaiški, o rinkų svyravimų tikimybė yra dar labiau padidėjus.

Nuolatinis rinkų stebėjimas ir reagavimas į įvykius yra viena iš rizikos valdymo sistemos dalių. Ekonominių įvykių prognozavimas, pasiruošimas galimiems sukrėtimams yra svarbi ir neatsiejama įmonės veiklos dalis.

- Sisteminė rizika

Lietuvos finansų rinka per kelis praėjusius metus patyrė labai daug sukrėtimų, kurie ženkliai buvo įtakoti sisteminės rizikos. Ateityje išlieka rizika, kad esant panašiems sisteminės rizikos veiksniams, vietinės finansų sistemos institucijos gali patirti panašius sukrėtimus.

- Operacinė rizika

Įmonėje nuolat peržiūrimi vidiniai procesai ir diegiami sistemų patobulinimai. Vyksta reguliarūs darbuotojų mokymai, nuolatinis procesų optimizavimas. Tai leidžia minimizuoti rizikas, kurios gali atsirasti dėl žmogiškų ir sisteminių klaidų. Operacinė rizika susijusi ir su geopolitine rizika, kuri gali įtakoti įmonės veiklą. Įmonė yra pasirengusi veiklos tęstinumo planą, kurio tinkamas įgyvendinimas leis veiksti sudėtingomis situacijomis.

- Reputacijos rizika

Reputacijos svarba finansų institucijos veiklai yra labai reikšminga. Įmonė nuolat vykdo mokymus savo darbuotojams. Visi darbuotojai motyvuojami ne tik pagal kiekybinius bet ir kokybinius rezultatus. Tai leidžia valdyti ir užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybės lygį.

- Koncentracijos rizika

Įmonė klientams siekia suteikti kuo platesnį finansinių paslaugų spektrą, taip diversifikuojant pajamų srautus ir sumažinant koncentracijos riziką.

- Kredito ir sandorio šalies rizika

Įmonė suteikia galimybę savo klientams prekiauti išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, dėl to labai svarbu turėti tinkamas ir funkcionuojančias sistemas, leidžiančias kuo labiau sumažinti įmonės kredito riziką. Įmonė daug dėmesio skiria Kredito ir sandorio šalies rizikos mažinimui, tinkamas sandorio šalies parinkimas užtikrina saugumą ir kokybiškas paslaugas. Kredito ir sandorio šalies rizika yra viena iš svarbiausių įmonės rizikų.

- Kibernetinio saugumo rizika

Per pastaruosius keletą metų ženkliai padidėjo kibernetinių atakų rizika visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje. Įmonė skiria vis daugiau dėmesio kibernetinio saugumo stiprinimui, nuolatos tobilinama ir atnaujinama programinė įranga, vedami mokymai darbuotojams, atliekami testavimai. IT sektoriaus tobulėjimas ateityje kels vis daugiau papildomų rizikų, todėl svarbu tinkamai ir laiku reaguoti į besikeičiančias technologijas ir nuolatos tobulinti saugumo sistemas.

Įmonė nenaudoja apsidraudimo priemonių, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita.

2024 m. kovo 27 d.

Direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx

PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Pastabos	2023 m.	2022 m.
Paslaugų ir komisinių pajamos		5.341.911	5.061.139
Paslaugų ir komisinių sąnaudos		(1.100.710)	(1.071.119)
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos	1	4.241.201	3.990.020
Palūkanų pajamos		389.628	94.248
Palūkanų sąnaudos	17	(33.156)	(102.168)
Grynosios palūkanų pajamos	2	356.472	(7.920)
Grynasis pelnas (nuostolis) iš operacijų vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei operacijų užsienio valiuta	3	133.372	39.742
Vertės sumažėjimo pokytis ir kiti atidėjiniai	4	1.762	(3.920)
Personalo sąnaudos	5	(2.077.031)	(1.867.506)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	6	(72.768)	(70.649)
Administracinės sąnaudos	7	(1.100.117)	(1.038.117)
Kitos pajamos (sąnaudos)		-	-
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		1.482.891	1.041.650
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	8	(225.754)	(138.083)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		1.257.137	903.567
Kitos bendrosios pajamos:
Straipsniai, kurie vėliau nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius)		-	-
Straipsniai, kurie vėliau bus arba galės būti perklasifikuojami į pelną (nuostolius)		-	-
Kitos bendrosios pajamos		-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		1.257.137	903.567

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 20 - 45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos buvo pasirašytos: 2024 m. kovo 27 d.

Direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Buhalteris pagal įgaliojimą

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

	Pastabos	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	15	94.524	6.273
Ilgalaikis materialusis turtas	15	153.760	207.696
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	8	700	8.058
Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones	16	147.591	108.858
Kitas ilgalaikis finansinis turtas		6	212 550
Ilgalaikio turto iš viso		396.581	543.435
Trumpalaikis turtas
Paskolos	14	603.018	227.768
Išvestinės finansinės priemonės	13	15.899	3.983
Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)	12	851.684	697.870
Prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	11	1.039.053	1.404.133
Kitas trumpalaikis turtas	10	179.362	166.376
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9	911.313	1.046.066
Trumpalaikio turto iš viso		3.600.329	3.546.196
TURTO IŠ VISO		3.996.910	4.089.631
ĮSIPAREIGOJIMAI IR NUOSAVAS KAPITALAS
Akcinis kapitalas	21	1.592.654	1.592.654
Privalomasis rezervas	21	159.292	159.292
Nepaskirstytasis rezultatas		1.257.261	930.124
Iš viso nuosavo kapitalo		3.009.207	2.682.070
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Lizingo įsipareigojimai	17	54.975	113.667
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		54.975	113.667
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Gautos paskolos ir lizingo įsipareigojimai	17	257.251	766.732
Kiti finansiniai įsipareigojimai	18	114.205	13.400
Prekybos skolos		159.469	139.024
Su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai	19	251.024	305.993
Mokėtinas pelno mokestis		47.460	-
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	20	50.414	68.745
Atidėjiniai	24	52.905	-
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		932.728	1.293.894
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		3.996.910	4.089.631

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 20 – 45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos buvo pasirašytos: 2024 m. kovo 27 d.

Direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Buhalteris pagal įgaliojimą

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

	Pastabos	Akcinis kapitalas	Privalomas rezervas	Nepaskirstytasis rezultatas	Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.	21	1.592.654	159.292	1.326.557	3.078.503
Grynasis pelnas		-	-	903.567	903.567
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-
Bendrųjų pajamų, iš viso		-	-	903.567	903.567
Paskelbti dividendai	25	-	-	(1.300.000)	(1.300.000)
2022 m. gruodžio 31 d.	21	1.592.654	159.292	930.124	2.682.070
Grynasis pelnas		-	-	1.257.137	1.257.137
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-
Bendrųjų pajamų, iš viso		-	-	1.257.137	1.257.137
Paskelbti dividendai	25	-	-	(930.000)	(930.000)
2023 m. gruodžio 31 d.	21	1.592.654	159.292	1.257.261	3.009.207

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 20 – 45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šios finansinės ataskaitos buvo pasirašytos: 2024 m. kovo 27 d.

Direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Buhalteris pagal įgaliojimą

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Pastabos	2023 m.	2022 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		1.257.137	903.567
Sąnaudų (pajamų) koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	15	72.768	70.649
Palūkanų sąnaudos	2	33.156	102.168
Palūkanų (pajamos)	2	(389.628)	(94.248)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	11	1.848	(1.839)
(Pelnas) iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pardavimo		-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimas	9	7.358	(563)
Kitos nepiniginės sąnaudos (pajamos)		(178)	(867)
Pelno mokesčio sąnaudos		218.396	138.646
Išvestinių finansinių priemonių pokytis		(11.916)	(3.983)
		1.188.941	1.113.530
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	11	383.947	(513.282)
Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas		20.445	59.569
Su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(54.969)	125.955
Kito turto padidėjimas (sumažėjimas)		178.843	(212.922)
Kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas)	18;20	34.574	(26.484)
Sumokėtas pelno mokestis		(170.936)	(272.644)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		391.904	(839.808)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo, materialiojo ir investicinio turto (įsigijimas)	15	(107.118)	(24.837)
Paskolų (išdavimas)		(1.519.010)	(1.917.522)
Paskolų susigrąžinimas		1.143.760	2.278.897
Prekybinių vertybinių popierių (įsigijimas)		(45.501.669)	(30.947.279)
Prekybinių vertybinių popierių perleidimas		45.309.122	31.420.857
Gauti dividendai	3	213	974
Gautos palūkanos	2	389.628	94.248
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(285.074)	905.338
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas		3.006.783	7.005.584
Paskolų (grąžinimas)		(3.442.105)	(6.577.979)
(Sumokėtos) palūkanos	2	(33.156)	(102.168)
(Išmokėti) dividendai		(930.000)	(1.300.000)
Lizingo (Finansinės nuomos) mokėjimai		(32.046)	(25.642)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(1.430.524)	(1.000.205)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas		(134.753)	178.855
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		1.046.066	867.211
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		911.313	1.046.066

Apskaitos principai ir pastabos, pateikti 20 – 45 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šios finansinės ataskaitos buvo pasirašytos: 2024 m. kovo 27 d.

Direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Buhalteris pagal įgaliojimą

BENDROJI INFORMACIJA

UAB FMĮ „Orion securities“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Antano Tumėno g. 4, Vilnius, Lietuva.

Bendrovė užsiima finansiniu tarpininkavimu, kuris apima keturias pagrindines teikiamų paslaugų grupes: tarpininkavimo prekyboje vertybiniais popieriais paslaugas, įmonių finansų paslaugas, rinkos formavimo paslaugas bei turto valdymo paslaugas. Xxxxxxxx pradėjo savo veiklą 1993 m. rugpjūčio 12 d.

2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai:

2023 m. gruodžio 31 d.			2022 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis	Turimų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis
Orion Managing Partners B.V (Registracijos buveinė: Minderbroederssingel 11 6041 KG, Rurmondas, Olandija Juridinio asmens kodas: 856097378)	55.008	70,01 proc.	55.008	70,01 proc.
UAB Suprema LT (Registracijos buveinė: S. Fino g. 6-3, Vilnius, Lietuva Juridinio asmens kodas: 304135030) Xxxxxxxxx Xxxxxxx	15.714 7.850	20,00 proc. 9,99 proc.	15.714 7.850	20,00 proc. 9,99 proc.
Iš viso	78 572	100.00 proc.	78 572	100.00 proc.

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 20,27 eurų, yra paprastosios ir 2023 m. bei 2022 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Įstatinis kapitalas 2023 m. ir 2022 m. nesikeitė. Xxxxxxxx neturėjo įsigijusi savų akcijų.

2023 m. vidutiniškai Bendrovėje Lietuvoje dirbo 36 darbuotojai (2022 m. 33 darbuotojai).

Xxxxxxxxx vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2024 m. kovo 27 d., akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti metinių finansinių ataskaitų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas.

UAB FMĮ „Orion securities“ veikia pagal Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos finansinių maklerių įmonės A kategorijos licenziją Nr. A106 išduotą 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 2K-286.

A kategorijos licencija suteikia teisę Bendrovei teikti šias investicines paslaugas:

• priimti ir perduoti pavedimus;

• vykdyti pavedimus klientų sąskaita;

• sudaryti sandorius savo sąskaita;

• valdyti finansinių priemonių portfelius;

• teikti investavimo rekomendacijas;

• platinti finansines priemones įsipareigojant jas išplatinti;

• platinti finansines priemones be įsipareigojimo jas išplatinti.

Bendrovė teikia šias papildomas paslaugas:

• platina investicinių fondų vienetus;

• saugo, apskaito ir tvarko finansines priemones;

• suteikia paskolas, kuriomis siekiama suteikti galimybę klientui vykdyti operaciją su finansinėmis priemonėmis, jei jos davėjas yra susijęs su ta operacija;

• atlieka bendrovių analizę ir vertinimą.

APSKAITOS PRINCIPAI

Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, kuriais buvo remiamasi rengiant šias finansines atskaitas.

Finansinių ataskaitų sudarymo pagrindas

Bendrovės finansinės atskaitos yra paruoštos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtais taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS). Finansinės atskaitos paruoštos remiantis istorinės savikainos pagrindu, išskyrus vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones, vertinamus tikrąja verte per pelną (nuostolius).

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Sumos, pateiktos šiose finansinėse atskaitose, yra atvaizduotos nacionaline valiuta – eurais (EUR), kuri yra ir Bendrovės funkcinė valiuta.

Naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas

Šiuo metu galiojantys (įsigalioję nuo 2023 m. sausio 1 d.) standartai ir jų aiškinimai

Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai:

• 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“; įskaitant 17-ojo TFAS pataisas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir TFAS praktikos ataskaitos Nr. 2: apskaitos politikos atskleidimas pataisos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos: apskaitinių įvertinimų apibrėžimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“: Pirminis 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymas – palyginamoji informacija (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);

• 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Tarptautinė mokesčių reforma – Pillar Two modelio taisyklės (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.).

Aukščiau išvardintų standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

TASV išleisti, ES patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Šių finansinių ataskaitų pasirašymo dieną Xxxxxxxx nepritaikė anksčiau laiko šių naujų ir peržiūrėtų TFAS standartų, jų pakeitimų ir išsiašikinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję:

• 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius; Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius – įsigaliojimo datos atidėjimas; Ilgalaikiai įsipareigojimai su finansiniais rodikliais (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.);

• 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos: Nuomos įsipareigojimas parduodant ir taikant atgalinę nuomą (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.).

Bendrovė mano, kad šių standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir išaiškinimų, pritaikymas neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

TASV išleisti, bet ES dar nepatvirtinti standartai ir aiškinimai

Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų TASV, išskyrus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie dar nebuvo patvirtinti ES (galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi). Šie standartai, jų pakeitimų ir išaiškinimai yra pateikti žemiau:

• 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansiniai instrumentai“ pataisos: atskleidimas: tiekėjo finansiniai susitarimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.);

• 21-ojo TAS „Užsienio valiutų kursų pokyčio įtaka“ pataisos: konvertavimo trūkumas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d.).

Bendrovė mano, kad šių standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos Bendrovė finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

Finansinis turtas

Finansinis turtas – pinigai ir pinigų ekvivalentai, sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis, kitų įmonių nuosavybės priemonės ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačios Įmonės nuosavybės priemonėmis.

Finansinis turtas skirstomas į:

- vertinamą amortizuota savikaina;

- vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis;

- vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną, kuri yra diena kai Xxxxxxxx įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje nustatytus pinigų srautus;

• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atimant visus vertės sumažėjimus. Amortizuota vertė yra apskaičiuojama įskaitant visas įsigijimo nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo efektyvios palūkanos normos ir sandorio kainos. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Paskolos ir gautinos sumos yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje jų išmokėjimo dieną, kai pinigai yra pervedami skolininkams. Nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos iki paskolos išmokėjimo dienos jos yra apskaitomos nebalansiniuose straipsniuose.

Atpirkimo (Repo) ir atvirkštinio atpirkimo (Reverse Repo) sandoriai

Vertybinių popierių, parduotų pagal sutartis juos atpirkti nustatyta data ateityje, pripažinimas apskaitoje nėra nutraukiamas, kadangi Xxxxxxxx išlaiko prisiimtą visą jų nuosavybės riziką ir naudą. Gautos lėšos iš šių sandorių pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje kaip turtas su prievole jį grąžinti, įskaitant sukauptas palūkanas kaip įsipareigojimą bei atskleidžiant šios transakcijos ekonominę prasmę kaip suteiktą paskolą Bendrovei.

Vertybiniai popieriai, įsigyti pagal atvirkštinio atpirkimo sutartis, sudarytas nustatyta data ateityje, nėra pripažįstami finansinės būklės ataskaitoje. Atvirkštinio atpirkimo sandoriai klasifikuojami kaip gautos paskolos ir mokėtinos sumos, gautos iš bankų ir kitų klientų, ir apskaitomi naudojant amortizuotos savikainos metodą. Skirtumas tarp pirkimo ir atpirkimo kainos apskaitomas kaip palūkanos ir kaupiamas visą sutarties laikotarpį naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje nustatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą;

• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Bendrovė tokio finansinio turto 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. neturėjo.

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais

Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, priskiriamas tas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas Finansiniam turtui vertinamam amortizuota savikaina ir Finansiniam turtui vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas gali būti neatšaukiamai priskiriamas finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, jei toks priskyrimas panaikina arba sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus (apskaitos neatitikimus). Šis finansinis turtas vėliau negali būti perkeliamas į kitą finansinio turto grupę.

Tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip grynasis pelnas (nuostoliai) iš operacijų vertybiniais popieriais. Didžioji dalis Bendrovės turimo finansinio turto yra priskiriama šiai kategorijai.

Finansinio turto kategorija nustatoma šio turto įsigijimo metu. Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, apimančios valiutos keitimo išankstinius (forward) sandorius, sandorius (Bendrovės išleistus ir nupirktus) dėl kainų skirtumo (contracts for differences arba CFD) bei kitas išvestines finansines priemones, pradžioje yra apskaitomos finansinių pozicijų ataskaitoje tikrosiomis jų vertėmis. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal modelį, kurio kintamieji

apima rinkos duomenis. Išvestinės finansinės priemonės yra atvaizduojamos kaip turtas, jei tikroji vertė yra teigiama, arba kaip įsipareigojimai, jei tikroji vertė neigiama.

Sandoris dėl kainų skirtumų – tai susitarimas tarp dviejų šalių, t.y. pirkėjo ir pardavėjo, pagal kurį viena iš šalių sumoka kainų skirtumą tarp pagrindinės finansinės priemonės esamos rinkos kainos ir pradinės kainos, sudarytos sandorio sudarymo dieną. Jeigu konkrečios priemonės CFD kaina pakyla – kainos skirtumą sumoka pardavėjas, jeigu nukrenta – kainos skirtumą sumoka pirkėjas. CFD yra išvestinė finansinė priemonė, kurios kaina yra paremta akcijų rinkos kaina.

Xxxxxxxx, sudariusi CFD sandorį su klientu, apsidrausdama sudaro tokį patį sandorį su trečiąja šalimi arba nuperka tokį patį kiekį vertybinių popierių, kurių pagrindu sudarytas CFD sandoris su klientu.

Tam tikri išvestinių finansinių priemonių sandoriai (CFD), nors ir teikia efektyvų ekonominį rizikos valdymo (angl. hedging) efektą pagal Bendrovės rizikos valdymo politiką yra apskaitomi kaip išvestinės finansinės priemonės, laikomos prekybiniais tikslais, jų tikrosios vertės pasikeitimus apskaitant kaip ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną (nuostolius) iš operacijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Toks apskaitos būdas pasirinktas rizikos valdymo tikslais.

CFD sandorių, sudarytų su trečiąja šalimi apskaita. Tuo atveju, kai konkrečios CFD priemonės kaina yra mažesnė lyginant su pradine kaina, užfiksuota sandorio sudarymo dieną, sandorio uždarymo ir atsiskaitymo dieną kainos skirtumas fiksuojamas įsipareigojimų straipsniuose kaip finansinis įsipareigojimas klientui. Atsiskaičius su klientu šis įsipareigojimas sudengiamas. Jeigu konkrečios CFD priemonės kaina nukrenta, sandorio uždarymo ir atsiskaitymo dieną kainos skirtumas fiksuojamas turto straipsniuose kaip iš kliento gautinos sumos už CFD. Klientui atsiskaičius šios gautinos sumos sudengiamos.

CFD sandorių, kurių pagrindu nuperkami vertybiniai popieriai apskaita. CFD sandorio sudarymo dieną su klientu Bendrovė nuperka tokį patį kiekį vertybinių popierių į savo portfelį, kurių pagrindu sudarytas CFD sandoris su klientu. Visi dėl CFD įsigyti vertybiniai popieriai apskaitomi atskirame įmonės portfelyje finansinio turto straipsniuose. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, šis turtas įvertinamas tikrąja verte, padidėjimo rezultatą fiksuojant įsipareigojimų straipsniuose, o vertės sumažėjimo rezultatą fiksuojant turto straipsniuose. Xxxxxxxx uždarymo ir atsiskaitymo dieną šie vertybiniai popieriai parduodami. Šiuo atveju CFD rezultatą sudaro perkainavimų rezultatų ir pardavimo pelno arba nuostolių rezultato suma. Jeigu rezultatas teigiamas (vertybinio popieriaus kaina pakilo) – fiksuojamas finansinis įsipareigojimas klientui. Atsiskaičius su klientu šis įsipareigojimas sudengiamas. Jeigu rezultatas neigiamas (vertybinio popieriaus kaina nukrito) – fiksuojama iš kliento gautina suma. Klientui atsiskaičius šios gautinos sumos anuliuojamos.

Išvestinių finansinių priemonių, laikomų prekybiniais tikslais, tikrosios vertės pasikeitimai yra įtraukiami į grynąjį pelną (nuostolius) iš operacijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Tam tikros išvestinės finansinės priemonės įterptos į kitas finansines priemones, tokios kaip opcionai su indeksais susietose obligacijose, yra traktuojamos kaip atskiros išvestinės priemonės tada, kai jų ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudžiai susijusios su pagrindinės sutarties ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis bei pagrindinė sutartis nėra vertinama tikrąja verte per pelną (nuostolius). Šios įterptos išvestinės finansinės priemonės yra vertinamos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus apskaitant ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Tikrosios išvestinių finansinių priemonių vertės yra atskleistos 13 pastaboje.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Bendrovė pripažįsta vertės sumažėjimą dėl tikėtinų kredito nuostolių (ECL) šiam finansiniam turtui, kuris nėra vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius: paskolos ir avansai klientams; skolos vertybiniai popieriai; išduotų finansinių garantijų sutartys.

Nuosavybės vertybiniams popieriams vertės sumažėjimo nuostoliai nėra pripažįstami. Finansinio turto tikėtini kredito nuostoliai yra vertinami vertės sumažėjimo suma, lygia:

- 12 mėnesių tikėtiniems kredito nuostoliams; tai yra tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl finansinių įsipareigojimų

nevykdymo, kurie yra galimi per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų datos, arba

- Visiems tikėtiniems kredito nuostoliams; tai yra visiems tikėtiniems kredito nuostoliams, kurie atsiranda dėl visų galimų įsipareigojimų nevykdymų per finansinio turto galiojimo laikotarpį.

Visų tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimas finansiniam turtui yra skaičiuojamas, jeigu kredito rizika tokiams finansiniam turtui reikšmingai padidėjo nuo pirminio pripažinimo. Visam kitam finansiniam turtui, tikėtini kredito nuostoliai yra skaičiuojami atsižvelgiant į 12 mėnesių numatomus kredito nuostolius.

Tikėtini kredito nuostoliai yra kredito nuostolių dabartinės vertės tikimybinis svertinis įvertinimas. Jie yra vertinami kaip dabartinės vertės skirtumas tarp pinigų srautų, atsirandančių iš Bendrovės gaunamų sutartinių srautų, ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, atsirandančių dėl daugybę ateityje iškylančių ekonominių įvykių, diskontuotų pagal finansinio turto efektyvią palūkanų normą.

Finansiniai įsipareigojimai

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos bei skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte (išskyrus išvestines finansines priemones, - žr. aukščiau), o skirtumas tarp gautinų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolius. Skolos klasifikuojamos kaip ilgalaikės, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos finansinėse sutartyse pateikiami įrodymai, kad įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitos datą yra ilgalaikiai.

Finansinio turto ir įsiprareigojimų pripažinimo nutraukimas ir užskaitos

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kur reikia, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba

• Bendrovė perdavė savo teises į finansinio turto pinigų srautus arba išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ir

• Bendrovė arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Xxx Xxxxxxxx perleido teises į turto pinigų srautus, bet neperleido su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Xxxxxxxx yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengtas, atšauktas ar baigėsi jo terminas.

Kai esamas finansinis įsipareigojimas tam pačiam kreditoriui yra pakeičiamas kitu įsipareigojimu, su iš esmės kitomis sąlygomis, arba esamo įsipareigojimo sąlygos yra iš esmės pakeičiamos, tokie pakeitimai yra pripažįstami esamų įsipareigojimų pripažinimo nutraukimu ir naujų įsipareigojimų pripažinimu, skirtumą tarp jų pripažįstant kaip pelną (nuostolius) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Tarpusavio užskaitos

Finansinis turtas ir įsipareigojimai gali būti užskaitomi tarpusavyje ir pateikiami grynąja verte finansinės būklės ataskaitoje, jei yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąją verte arba parduoti turtą ir padengti įsiskolinimą tuo pat metu.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Sudarant pinigų srautų ataskaitą, pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus ir kitas vertybes, lėšas bankų sąskaitose, bei kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai.

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Xxxxxxxx pripažįsta pajamas suma, kuri atitinka atlygį, teisę į kurį Xxxxxxxx tikisi turėti mainais už perduotas prekes ar paslaugas. Bendrovė sutartį su klientu apskaito tik kai atitinkami visi šie kriterijai:

- sutarties šalys sutartį patvirtino (raštu, žodžiu ar pagal kitą įprastą verslo praktiką) ir yra įsipareigojusios vykdyti savo

atitinkamas prievoles;

- Bendrovė gali identifikuoti kiekvienos šalies teises dėl perduotinų prekių ar paslaugų;

- Bendrovė gali identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas perduotinoms prekėms ar paslaugoms;

- sutartis turi komercinį pagrindą (t. y. tikėtina, kad dėl sutarties keisis ūkio subjekto būsimų pinigų srautų periodiškumas ar suma arba su jais susijusi rizika) ir tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus atlygį, teisę į kurį turės mainais už prekes ar paslaugas, kurios bus perduotos klientui.

Pajamas iš sutarčių su klientais visų pirma sudaro su paslaugomis susiję mokesčiai. Jos įtraukiamos į „Komisinių pajamas“ bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Palūkanų pajamos ir sąnaudos

Visų finansinių priemonių, kurios uždirba palūkanas, palūkanų pajamos ir sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos palūkanų pajamomis ir palūkanų sąnaudomis naudojant efektyvią palūkanų normą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų bei palūkanų išlaidų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma diskontuoja būsimus piniginių mokėjimų arba įplaukų srautus per numatomą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį arba, jeigu tinkama, per trumpesnį laikotarpį iki finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų grynosios apskaitinės vertės. Skaičiuodama efektyvią palūkanų normą, Bendrovė įvertina pinigų srautus atsižvelgiant į visas pasirašytų sutarčių dėl finansinių priemonių nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo galimybes), bet neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiavimai apima visus tarp sutarties šalių sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra sudedamoji efektyvios palūkanų normos dalis, operacijų kaštus ir visas kitas premijas ar diskontus.

Paslaugų ir komisinių pajamos ir sąnaudos

Paslaugų ir komisinių pajamos/sąnaudos paprastai pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu tuo metu, kai suteikiama atitinkama paslauga.

Įmonių finansų paslaugos apimančios derybų ar atstovavimo trečiajai šaliai derybose komisinių pajamos pripažįstamos tik įvykdžius aptariamą transakciją. Komisiniai ar komisinių dalis, susieta su tam tikrais veiklos rezultatais, pripažįstama įvykdžius nustatytas sąlygas.

Dividendų pajamos

Dividendai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai atsiranda teisė juos gauti.

Kitos sąnaudos

Kitos sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos. Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma.

Nuoma

Pasirašius sutartį, Bendrovė įvertina, ar sutartis yra nuoma, ar ją sudaro nuoma. Bendrovė pripažįsta turto nuomos teisės turtą ir atitinkamą nuomos įsipareigojimą atsižvelgiant į visus nuomos susitarimus, kuriuose Xxxxxxxx yra nuomininkas, išskyrus trumpalaikę nuomą (nuoma, kurios nuomos terminas yra 12 mėnesių ar trumpiau) ir mažos vertės turto nuomą (pvz., planšetinių kompiuterių ir asmeninių kompiuterių, nedidelių biuro baldų ir telefonų). Šiai nuomai Bendrovė pripažįsta nuomos įmokas kaip veiklos sąnaudas tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai tinka kitas sistemingas būdas labiau atspindintis laiko modelį, per kurį sunaudojama nuomojamo turto ekonominė nauda.

Nuomos įsipareigojimai iš pradžių yra įvertinami dabartine nuomos įmokų suma, kuri dar nėra sumokėta, vėliau ją diskontuojant naudojant nuomos sutartyje numatytas palūkanas. Jei nuomos sutartyje nėra nustatytos palūkanos, Xxxxxxxx naudoja savo skolinimosi normą.

Nuomos įsipareigojimai įvertinami padidinant balansinę vertę, kad atspindėtų susijusių palūkanų dydį (naudojant efektyvios palūkanų normos metodą), ir sumažinant balansinę vertę, kad atspindėtų atliktus nuomos mokėjimus.

Turto nuomos teisės turtą sudaro pradinis atitinkamo nuomos įsipareigojimo įvertinimas, nuomos įmokos, sumokėtos dienos pradžioje arba anksčiau, atėmus gautas nuomos nuolaidas ir visas pradines tiesiogines išlaidas. Vėliau jie yra įvertinami savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Teisė naudoti turtą yra nudėvima per pagrindinio turto nuomos arba naudingo tarnavimo laiką, įvertinus kuris iš jų yra trumpesnis. Jei po turto nuomos yra perleidžiama nuosavybės teisė į pagrindinį turtą arba turto nuomos naudojimo teisių kaštai atspindi tai, kad Xxxxxxxx tikisi įsivertinti turto įsigijimo opciją, susijusi turto naudojimo teisė yra nudėvima per pagrindinio turto naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto nuomos pradžios dienos.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma ir sukauptais vertės sumažėjimo nuostoliais. Nematerialusis turtas amortizuojamas tiesiniu metodu per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ribotas arba neribotas. Riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra amortizuojamas per visą turto naudingo tarnavimo laiką nuo 3 iki 4 metų ir įvertinamas dėl vertės sumažėjimo, jeigu yra požymių, kad nematerialaus turto vertė gali būti sumažėjusi. Riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialaus turto amortizacijos laikotarpiai ir metodai yra peržiūrimi bent kartą kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Neriboto naudingo tarnavimo termino turto vienetų Bendrovė neturi.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažintas sukaupto nusidėvėjimo sumomis ir vertės sumažėjimo sumomis. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas naudojant tiesinį metodą, proporcingai nurašant kiekvieno atskiro turto vieneto įsigijimo vertę per tokius numatomą turto naudingo tarnavimo laikotarpius:

Baldai	6 metai,
Biuro įranga	3 metai,
Transporto priemonės	6 - 10 metų,
Kitas ilgalaikis turtas	4 - 6 metai.

Ilgalaikis materialus turtas yra nuolatos peržiūrimas siekiant įvertinti ar jo vertė nėra sumažėjusi, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas rodo, kad apskaitinė vertė gali būti neatgauta. Turto apskaitinė vertė yra nedelsiant sumažinama iki atsiperkamosios vertės, jei apskaitinė vertė viršija nustatytą atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų didesnė. Pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo yra nustatomas remiantis jo apskaitine verte ir įtraukiamas į bendrųjų pajamų ataskaitą. Kiekvieną ataskaitinę datą turto likutinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi ir, reikalui esant, atitinkamai keičiami.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, kuri būtų gaunama parduodant turtą ar sumokėta už įsipareigojimų perleidimą įprastu sandoriu tarp rinkos dalyvių vertinimo datai. Tikrosios vertės nustatymas remiasi prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perleidimo sandoris vyksta:

- pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje;

- neesant pagrindinės rinkos, labiausiai šiam turtui ar įsipareigojimams palankioje rinkoje.

Pagrindinė arba palankiausia rinkos turi būti prieinamos Bendrovei.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, šiose finansinėse ataskaitose yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygmens indėliu, kuris yra svarbus tikrosios vertės nustatymui:

Lygis 1: identiško turto ar įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviose rinkose;

Lygis 2: vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė; kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, yra tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami rinkoje;

Lygis 3: vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, neparemti prieinamais rinkos duomenimis.

Turtui ir įsipareigojimams kurie tikrąja verte yra pripažįstami finansinėse ataskaitose pasikartojančiai, Bendrovė nustato ar įvyko pervedimų tarp hierarchijos lygių iš naujo įvertindama priskyrimą (remiantis žemiausio lygio kintamaisiais kurie yra reikšmingi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio periodo pabaigoje.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant prielaidas, kurias rinkos dalyviai naudotų įvertinant turto ir įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad jie veikia siekdami geriausio ekonominio rezultato.

Nustatant tikrąją vertę ne finansiniam turtui įvertinamas rinkos dalyvių gebėjimas gauti ekonominę naudą geriausiai panaudojant turtą arba parduodant jį kitiems rinkos dalyviams, kurie geriausiai panaudotų turtą.

Bendrovė naudoja vertinimo metodus, geriausiai tinkančius tam tikromis aplinkybėmis ir kuriems turima pakankamai duomenų tikrosios vertės nustatymui, maksimaliai panaudojant prieinamus rinkoje kintamuosius ir minimizuojant kintamųjų, neparemtų rinkos duomenimis naudojimą.

Tikroji palūkanas uždirbančio turto vertė nustatoma remiantis diskontuota pinigų srautų verte, taikant tą pačią palūkanų normą tarpusavyje terminais ir rizika panašiems instrumentams. Esant neaktyviai rinkai, tikrosios vertės nustatymui taikomi vertinimo modeliai.

Mokesčiai

Pelno mokestis

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, ataskaitinio laikotarpio apmokestinamas pelnas yra apmokestinamas 15% pelno mokesčiu. Sąnaudos, susijusios su apmokestinimu ir įtrauktos į šias finansines ataskaitas, pagrįstos vadovybės atliktais apskaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Atidėtas pelno mokestis apskaitomas taikant balanso įsipareigojimų metodą visiems laikiniems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčio bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose. Atidėto mokesčio turtas perkeltiniems mokestiniams nuostoliams pripažįstamas tokia dalimi, kiek yra tikėtina, kad apmokestinamas pelnas bus uždirbtas, kurio pakaks mokestiniam nuostoliui panaudoti. Nustatant atidėto mokesčio turto sumą, kuri gali būti pripažįstama, vertinamas ateityje tikėtinas apmokestinamas pelnas. Atidėtas pelno mokestis yra apskaičiuojamas taikant mokesčio tarifus, galiojančius ar patvirtintus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir kuriuos tikimasi taikyti atidėto pelno mokesčio turto realizavimo ar atidėtų mokesčių įsipareigojimų įvykdymo laikotarpiu. Tačiau atidėtas pelno mokestis nėra apskaitomas, jeigu jis atsiranda turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo ne dėl verslo sujungimo metu ir jeigu operacijos atlikimo metu neįtakoja nei apskaitos nei apmokestinamojo pelno ar nuostolio.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių perleidimo gali būti keliami 5 metus. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeltinais mokestiniais nuostoliais galima padengti ne daugiau kaip 70% einamųjų mokestinių metų apmokestinamųjų pajamų.

Atidėtas mokestis, tenkantis skirtų parduoti vertybinių popierių perkainavimui, kuris apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje (kitose bendrosiose pajamose), taip pat yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje ir vėliau kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu pripažįstamas pelne (nuostoliuose).

Kiti mokesčiai

Kiti mokesčiai bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtraukti į administracines išlaidas.

Užsienio valiutos

Sandoriai užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta yra konvertuojami į eurus pagal operacijos dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą atitinkamos valiutos ir euro kursą. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tokių operacijų atlikimo, bei piniginio turto ir įsipareigojimų kita valiuta nei eurai konvertavimo yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Piniginiai turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra įvertinami funkcine valiuta pagal atitinkamos valiutos nustatytą kursą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos datą. Valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginiai elementai apskaitomi įsigijimo verte naudojant sandorio dieną galiojusį valiutos kursą, o nepiniginis turtas, apskaitomas tikrąja verte arba perkainota verte, konvertuojamas naudojant valiutos kursą, galiojusį tikrosios vertės nustatymo dieną.

Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Xxxxxxxx už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Xxxxxxxx moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas

neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie personalo išlaidų. Socialinio draudimo įmokos kiekvienais metais Fondo yra paskirstomos pensijoms, sveikatos, ligos, motinystės ir nedarbingumo išmokoms.

Atidėjiniai

Atidėjiniai yra pripažįstami, kai Xxxxxxxx turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą kaip praeities įvykių pasekmę; kuris greičiausiai pareikalaus ekonominių resursų įsipareigojimams vykdyti ir ta suma gali būti patikimai apskaičiuota. Sąnaudos, susijusios su atidėjinių apskaitymu, yra pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tais atvejais kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai yra diskontuojami prieš mokestine norma, kuri atspindi įsipareigojimui būdingą riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip skolinimosi sąnaudos.

Neapibrėžtas turtas ir įsipareigojimai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinių ataskaitų pastabose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau atskleidžiamas, jei ekonominių naudų teikiantys ištekliai yra tikėtini.

Nebalansiniai straipsniai - pavestas valdyti turtas/lėšos ir susiję įsipareigojimai (patikėtinių veikla)

Turtas ir pajamos, kartu su susijusiais įsipareigojimais grąžinti šį turtą ar /ir bet kokios susijusios pajamos klientams, nėra įtraukiami į šias finansines ataskaitas tais atvejais, kai Bendrovė veikia kaip įgaliotinis, patikėtinis arba agentas. Klientų pavedimu ir lėšomis savo ir klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai bei finansiniai instrumentai apskaitomi klientų sąskaitos nebalansinėje ataskaitoje.

Klientų pinigai – tai Xxxxxxxxx vardu einamosiose ir pagal terminuotų indėlių sutartis banko sąskaitose patikėjimo teise saugomi pinigai. Klientų pinigai yra atskiriami nuo bendrovės lėšų ir yra saugomi komerciniuose bankuose patikėjimo teise.

Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, nupirkti klientams Bendrovės vardu Lietuvoje bei per užsienio tarpininkus. Šie vertybiniai popieriai Xxxxxxxxx vardu saugomi įvairiuose depozitoriumuose bei pas kitus sąskaitų tvarkytojus.

Vertybinių popierių, kuriuos klientai saugo Bendrovei priklausančiose vertybinių popierių sąskaitose, vertė finansinių ataskaitų sudarymo dieną apskaičiuojama, vertybinių popierių kiekį padauginus iš tų vertybinių popierių rinkos kainos, o jei jos nėra – iš nominaliosios vertės. Obligacijos įsigytos klientų vardu nebalansiniuose straipsniuose apskaitomos nominalia verte.

Sandoriai dėl kainų skirtumo (CFD) – tai atskaitomybės sudarymo dieną galiojantys sandoriai sudaryti klientų vardu ir sąskaita arba savo vardu ir klientų sąskaita. Savo vardu ir klientų sąskaita sudaryti CFD, t.y. „omnibus“ tipo Bendrovei priklausančiose sąskaitose pas trečiąsias šalis turimos finansinės išvestinės priemonės, iš kurių kylanti bet kokia nauda ar nuostoliai priklauso išimtinai klientams ir Bendrovė veikia tik kaip tarpininkas. CFD vertė finansinių ataskaitų dieną apskaičiuojama, finansinių instrumentų kiekį padauginus iš susijusių vertybinių popierių rinkos kainų (sandorio sudarymo bei vertinimo dienos) skirtumo. CFD įsigyti klientų sąskaita yra apskaitomi nebalansiniuose straipsniuose tikrąja verte, o faktiškai pagal šiuos finansinius instrumentus susidariusios (tarp Bendrovės ir klientų) gautinos ir mokėtinos sumos yra įtraukiamos į finansinės būklės ataskaitą.

Klientų sudaryti sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių su trečiąja šalimi – tai atskaitomybės dieną galiojantys Opcion ir

Forex sandoriai. Jie nebalansiniuose straipsniuose atvaizduojami tikrąja verte.

Poataskaitiniai įvykiai

Visi po finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos įvykę įvykiai (koreguojantys įvykiai), yra apskaitomi finansinėse ataskaitose, jei jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu ir turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Visi įvykiai, kurie yra reikšmingi, tačiau nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami šių finansinių ataskaitų pastabose.

Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS yra naudojami įvertinimai ir prielaidos, kurie daro įtaką ataskaitose pateikiamoms turto bei įsipareigojimų sumoms ir galimam turto bei įsipareigojimų finansinių ataskaitų dieną atvaizdavimui ir atvaizduotų pajamų bei sąnaudų per ataskaitinį laikotarpį dydžiui. Nors šie įvertinimai yra pagrįsti geriausiu įvykių ir veiksmų vadovybės vertinimu, faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Tokių pokyčių įtaka bus įtraukiama į finansines ataskaitas jiems atsiradus.

Veiklos tęstinumas

Bendrovės vadovybė yra tvirtai įsitikinusi stabilia ir subalansuota veiklos perspektyva ir tuo pagrindu parengė šias finansines ataskaitas.

Paskolų, prekybos gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų vertės sumažėjimas

Bendrovė peržiūri suteiktas paskolas, prekybos gautinas sumas ir išankstinius apmokėjimus dėl vertės sumažėjimo ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Nustatant, ar bendrųjų pajamų ataskaitoje turi būti pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis, Bendrovė įvertina ar yra objektyvių įrodymų, rodančių reikšmingą būsimųjų pinigų srautų iš suteiktų paskolų, prekybos gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimą.

Objektyvūs įrodymai gali apimti požymius, rodančius, kad pablogėjo skolininko mokumas arba vietinės ar nacionalinės ekonominės sąlygos, kurios tiesiogiai susijusios su įsipareigojimų nevykdymu bei kiti objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai. Vertinant numatomus būsimuosius pinigų srautus, vadovybė naudoja įvertinimus, pagrįstus istoriniais nuostoliais iš turto, susijusio su panašia kredito rizika ir vertės sumažėjimo objektyviais įrodymais. Metodika ir prielaidos, naudojamos įvertinti būsimuosius pinigų

srautus laiko bei sumos atžvilgiu, yra reguliariai peržiūrimos, siekiant sumažinti bet kokius skirtumus tarp apskaičiuotų nuostolių sumų ir faktiškai patiriamų nuostolių.

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tada, kai tikrosios finansinio turto ir įsipareigojimų vertės negali būti nustatytos remiantis aktyvių rinkų duomenimis, jos nustatomos naudojant keletą vertinimo metodikų, kurios apima matematinių modelių naudojimą. Kur įmanoma, šiems modeliams naudojami rinkos duomenys, tačiau, kur tai neįmanoma, naudojamos tam tikros prielaidos, nustatant tikrąsias vertes. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės yra atskleistos finansinių rizikų valdymo pastaboje.

FINANSINIŲ RIZIKŲ VALDYMAS

Bendrovė analizuoja, vertina, prisiima ir valdo rizikas arba rizikų grupes, su kuriomis susiduria savo veikloje. Rizikos valdymo tikslas – tinkamai valdant rizikas, užtikrinti priimtiną pelningumą ir nuosavybės grąžą. Svarbiausios rizikų rūšys, su kuriomis susiduria Bendrovė, yra kredito, koncentracijos, užsienio valiutos, palūkanų normos, likvidumo, rinkos ir operacinė rizika. Koncentracijos rizika vertinama kaip kredito rizikos dalis. Bendrovės valdyba ir vadovybė, struktūrinių padalinių vadovai ir vidaus kontrolierius savo kompetencijos ribose yra atsakingi už atskirų rizikų valdymą.

Bendrovė yra finansų įstaiga, todėl joje įvairių finansinių rizikų valdymas yra griežtai reglamentuotas bei prižiūrimas. Rizikoms valdyti yra parengtos atitinkamos tvarkos bei procedūros: Prekybinės veiklos politika, Prekybinės veiklos rizikos valdymo politika, Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas ir veiklos rizikos valdymo strategija, Mokumo ir likvidumo užtikrinimo taisyklės, Operacinės rizikos vertinimo ir valdymo strategija ir procedūros bei kiti dokumentai.

Bendrovės veikloje taikomos šios pagrindinės finansinės rizikos valdymo procedūros:

Kapitalo pakankamumas – kiekvieną dieną įmonė privalo tenkinti kapitalo pakankamumo rodiklį, apskaičiuotą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.575/2013;

Prekybinėje veikloje – pozicijų limitų bei papildomų apribojimų laikymasis ir vertinimas; Vidaus kontrolės vykdymas, atliekamas specialiai tam tikslui pasamdyto darbuotojo.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika Bendrovei patirti nuostolius dėl sandorio šalies finansinių įsipareigojimų Bendrovei nevykdymo. Kredito rizika daugiausia kyla iš investavimo ir kreditavimo veiklos ir yra reikšmingiausia xxxxxx Xxxxxxxxx versle. Reguliariai teikiamų ataskaitų pagalba Bendrovės vadovybė yra nuolat informuojama apie prisiimtos kredito rizikos lygį ir pokyčius.

Vertindama paskolų ir finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, Xxxxxxxx vadovaujasi 9 TFAS „Finansiniai instrumentai“ reikalavimais.

Paskolos ir gautinos sumos

Kredito rizika atsirandanti dėl kreditavimo veiklos valdoma atliekant išsamią kliento analizę prieš suteikiant jam paskolą bei stebint jį po paskolos išdavimo. Koncentracijos rizika valdoma Bendrovei ribojant ir kontroliuojant kredito rizikos koncentraciją, yra vertinamos kliento galimybės grąžinti paskolą, bei įkeičiamos užtikrinimo priemonės.

Maksimali kredito rizikos pozicija, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Balansinės turto pozicijos, turinčios kredito riziką:
Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)	851.684	697.870
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	911.313	1.046.066
Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones	197.591	108.858
Ilgalaikis finansinis turtas	6	212.550
Išduotos paskolos	603.018	227.768
Prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	1.073.375	1.420.590
Išvestinės finansinės priemonės	15.899	3.983
Iš viso	3.652.886	3.717.685

Pateikta lentelė atskleidžia kredito rizikos pozicijas 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d., neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo priemones.

Bendrovė valdydama kredito riziką susijusią su piniginėmis lėšomis diversifikuoja lėšų laikymo vietą bei laiko pinigines lėšas Vadovybės nuomone patikimuose Lietuvos ir užsienio bankuose ir finansų maklerių įmonėse. Vadovybė aktyviai stebi bankų reitingavimą ir finansų maklerių finansinę padėtį, todėl Vadovybė netiki, kad sandorio šalys nevykdys įsipareigojimų.

Informacija apie suteiktas paskolas ir prekybos gautinas sumas, išankstinius apmokėjimus bei kitą ilgalaikį finansinį turtą gruodžio 31 d. yra apibendrinta šiose lentelėse:

	2023		2022
	Paskolos	Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitas ilgalaikis finansinis turtas	Paskolos	Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitas ilgalaikis finansinis turtas
Paskolos ir gautinos sumos, kurios nebuvo pradelstos ir nėra nuvertėjusios	603.018	1.017.656	227.768	1.565.108
Paskolos ir gautinos sumos, kurios buvo pradelstos, bet nėra nuvertėjusios	-	55.725	-	68.032
Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos	9.860	38.138	9.860	39.987
Bendra vertė	612.878	1.111.519	237.628	1.673.127
Minus: vertės sumažėjimas	(9.860)	(38.138)	(9.860)	(39.987)
Grynoji vertė	603.198	1.073.381	227.768	1.633.140

Paskolos, prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai, kurios buvo pradelstos, bet nėra nuvertėjusios – tai paskolos, prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai, kurių įmokų mokėjimo terminai buvo pradelsti, tačiau jos nebuvo individualiai nuvertėjusios, atsižvelgiant į turimus užstatus ar kitas riziką mažinančias aplinkybes.

Nuvertėjusios paskolos, prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai – tai paskolos, prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai, kuriems yra individualiai pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai 100 proc., nes nėra tikimasi juos atgauti.

Paskolų, prekybos gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų, kurie yra pradelsti, bet nėra nuvertėję senėjimo analizė gruodžio 31d.:

	2023		2022
	Paskolos	Prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Paskolos	Prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai
Pradelsta 1 -30 dienų	-	8.723	-	4.256
Pradelsta 31-60 dienų	-	3.670	-	1.389
Pradelsta 61-90 dienų	-	16.938	-	37.488
Pradelsta daugiau kaip 90 dienų	-	26.394	-	24.899
Iš viso	-	55.725	-	68.032

2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. įvertinus skolininkų finansinę būklę Bendrovė nesuformavo papildomo vertės sumažėjimo pradelstoms paskoloms ir išankstiniams apmokėjimams klientams. Prekybos gautinoms sumoms įmonė papildomo vertės koregavimo neskaičiavo.

Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Toliau pateikiama vertybinių popierių vertinamų tikrąja verte per pelną (nuostolius) analizė pagal prekybos geografinę zoną:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Baltijos šalys	580.135	326.276
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada	150.632	371.593
Kitos Europos Sąjungos valstybės	120.917	-
Kitos šalys	-	1
Iš viso	851.684	697.870

Išvestinės finansinės priemonės

Kredito rizika, kylanti iš išvestinių finansinių priemonių, valdoma kasdien vertinant potencialius rinkos verčių svyravimus. Su klientais sudaromos papildomo užstato reikalavimo sutartys. Šių finansinių priemonių kredito rizikai valdyti yra naudojamos užtikrinimo priemonės (deponuotos lėšos ar vertybiniai popieriai), todėl Vadovybė mano, kad kredito rizika susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis nėra reikšminga.

Bendras rizikos vertinimas

Toliau pateikiamoje lentelėje maža rizika yra laikomi patikimi sandoriai, t.y. gera finansinė būklė, stabili veikla, sutartys vykdomos be esminių pažeidimų, trumpalaikės gautinos sumos bei gautinos paskolos yra nepradelstos. Piniginės lėšos laikomos mažos rizikos, jeigu jos yra laikomos ES šalių bei JAV bankuose, kurių patronuojantys bankai turi investicinius reitingus bei ta pinigų dalis ES šalių bei JAV Brokerių platformų sąskaitose, kuri padengta įsipareigojimais toje pačioje platformoje. Xxxxxxxx sumos, kurioms padengti iš klientų yra paimti užstatai irgi priskiramos mažos rizikos sandoriams.

Aukštesne rizika yra vertinami sandoriai, kur yra nustatyti nuostolių įvykiai ir yra paskolos negrąžinimo rizika, taip pat pinigai ES šalių bei JAV Brokerių platformų sąskaitose, kurie nėra padengti įsiapreigojimais tose pačiose platformose.

Neklasifikuota rizika yra tokių pozicijų, kurios neturi jokio kredito rizikos vertinimo.

Mažos rizikos nuosavybės vertybiniais popieriais laikomi tie, kuriais prekiaujama reguliuojamose rinkose.

Mažos rizikos skolos vertybiniais popieriais laikomi BBB- ir aukštesnio reitingo vertybiniai popieriai, aukštesnės rizikos – žemesnio nei BBB- skolos vertybiniai popieriai.

2023 m. gruodžio 31 d.:	Xxxx xxxxxx	Xxxxxxxxx rizika	Neklasifikuota	Iš viso
Balansinės turto pozicijos, turinčios kredito riziką:
Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)	322.351	529.333	-	851.684
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	911.313	-	-	911.313
Išduotos paskolos	603.018	-	-	603.018
Ilgalaikis finansinis turtas	6	-	-	6
Prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	522.548	55.725	495.102	1.073.375
Iš viso	2.359.236	585.058	495.102	3.439.396

2022 m. gruodžio 31 d.:	Xxxx xxxxxx	Xxxxxxxxx rizika	Neklasifikuota	Iš viso
Balansinės turto pozicijos, turinčios kredito riziką:
Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)	697.870	-	-	697.870
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	1.046.066	-	-	1.046.066
Išduotos paskolos	227.768	-	-	227.768
Ilgalaikis finansinis turtas	212.550	-	-	212.550
Prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	629.287	68.032	723.271	1.420.590
Iš viso	2.813.541	68.032	723.271	3.604.844

Koncentracijos rizika

Koncentracijos rizika rizika, atsirandanti dėl sandorio šalių pozicijų, susijusių sandorio šalių grupių pozicijų, dėl pozicijų koncentracijos viename ekonomikos sektoriuje ar geografiniame regione. Vertinant koncentracijos riziką, rekomenduotina, kad koncentracija į vieną geografinį regioną (išskyrus Europos Sąjungos šalis) negali viršyti 8% Bendrovės kapitalo.

Įmonė stebi koncentracijos riziką ir nuosavas lėšas investuoja į Europos Sąjungos šalių regioną. Investicijos į Jungtinių Amerikos Valstyjų ir Kanados regioną atliekamos CFD portfelyje. Šiuo atveju nuperkamas toks pats kiekis vertybinių popierių, kurių pagrindu sudarytas CFD sandoris su klientu.

Užsienio valiutos rizika

Bendrovės politika yra suderinti pinigų srautus iš labai tikėtinų būsimų pardavimų su pirkimais kiekviena užsienio valiuta. Bendrovė yra sudariusi FX sandorį tikslu valdyti užsienio valiutos riziką. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie (ekvivalentas eurais):

	2023 m. gruodžio 31 d.		2022 m. gruodžio 31 d.
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
EUR	3.161.467	669.628	3.019.130	654.108
USD	678.588	228.250	1.068.817	715.818
NOK	98.573	34.602	-	35.213
GBP	43.449	54.427	-	1.665
PLN	4.315	-	92	-
Kitos valiutos	10.518	796	1.592	757
Iš viso	3.996.910	987.703	4.089.631	1.407.561

Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Bendrovės pelno prieš mokesčius bei nuosavo kapitalo jautrumas galimiems užsienio valiutos pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant pastoviais (atsižvelgiant į piniginio turto ir įsipareigojimų tikrųjų verčių pokyčius).

	Pokytis	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
USD	-10 proc.	(45.034)	(35.300)
NOK	-10 proc.	(6.397)	(3.521)
GBP	-10 proc	(1.098)	(167)
PLN	-10 proc.	(432)	(9)
Kitos valiutos	-10 proc.	(972)	(84)
Iš viso	-10 proc.	(53.933)	(39.081)

Jautrumas užsienio valiutos rizikai skaičiuojamas įvertinant galimus nuostolius iš atvirų pozicijų, t. y. atvira valiutų pozicija yra padauginama iš tikėtino valiutų kurso pokyčio.

Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika – tai rizika, kad Xxxxxxxx patirs nuostolių dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, per pelną (nuostolius) bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaityto tikrąja verte kainos pokyčio, susijusio su rinkos palūkanų normos pokyčiais.

Bendrovės suteiktos ir gautos paskolos yra su fiksuota palūkanų norma, todėl Bendrovė nepatiria palūkanų normos rizikos, išskyrus sudarytas finansinio lizingo sutartis, kurios turi 3 mėnesių EURIBOR kintamą palūkanų normos dalį. Ši palūnanų normos rizika yra nereikšminga.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą per atitinkamą kiekį kredito linijų ar kitus skolinimosi instrumentus, siekiant įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputacijos.

Likvidumo rizikos valdymas vykdomas įgyvendinant vidaus kontrolės funkciją, nustatant galimą nenumatytą riziką ribojančias tvarkas ir veiklos tęstinumo planus, įvertinant Bendrovės teikiamų paslaugų priimtinumą ar nepriimtinumą, vykdant produktų ir paslaugų įkainojimo valdymo ir vidinių išteklių perskirstymo funkcijas, analizuojant Bendrovėje vykstančius procesus ir procedūras, identifikuojant rizikos taškus ir įvertinant jų kontrolės pakankamumą.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2023 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

	Per tris mėnesius	Po trijų mėnesių bet ne vėliau kaip per vienerius metus	Po vienerių metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus	Po penkerių metų	Be termino	Iš viso
Įsipareigojimai
Lizingo (Finansinės nuomos) įsipareigojimai	37.870	15.454	54.975	-	-	108.299
Mokėtinos lizingo palūkanos	1.478	3.426	5.855	-	-	10.759
Prekybos skolos	159.469	-	-	-	-	159.469
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	47.460	-	-	114.205	161.665
Xxxxxx xxxxxxxx	-	-	-	-	203.927	203.927
Su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai	251.024	-	-	-	-	251.024
Iš viso įsipareigojimų	449.841	66.340	60.830	-	318.132	895.143

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2022 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

	Per tris mėnesius	Po trijų mėnesių bet ne vėliau kaip per vienerius metus	Po vienerių metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus	Po penkerių metų	Be termino	Iš viso
Įsipareigojimai
Lizingo (Finansinės nuomos) įsipareigojimai	6.576	20.103	113.667	-	-	140.346
Mokėtinos lizingo palūkanos	1.783	4.906	10.759	-	-	17.448
Prekybos skolos	139.024	-	-	-	-	139.024
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	-	-	-	13.400	13.400
Gautos paskolos	-	-	-	-	740.053	740.053
Su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai	305.993	-	-	-	-	305.993
Iš viso įsipareigojimų	453.376	25.009	124.426	-	753.453	1.356.264

Rinkos rizika

Rinkos rizika yra rizika patirti nuostolius dėl mažo rinkos likvidumo, kuris neleidžia parduoti turimo turto (investicijos) laiku ir už norimą kainą arba visiškai atima galimybę perduoti turimą turtą (investiciją). Bendrovėje rinkos rizikos pagrindiniai prevenciniai valdymo įrankiai yra turto klasių limitai valdomame portfelyje bei įvairių pozicijų limitai valdomame portfelyje.

Operacinė rizika

Operacinė rizika yra rizika patirti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir (ar) neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų ir technologijų veiklos sutrikimų arba dėl išorės veiksnių įtakos.

Operacinės rizikos valdymas vykdomas įgyvendinant vidaus kontrolės funkciją, nustatant galimą nenumatytos rizikos pasireiškimą ribojančias tvarkas, draudžiant Bendrovės materialųjį turtą, įvertinant Bendrovės teikiamų paslaugų priimtinumą ar nepriimtinumą, vykdant produktų ir paslaugų įkainojimo valdymo ir vidinių išteklių perskirstymo funkcijas, analizuojant Bendrovėje vykstančius procesus ir procedūras, identifikuojant rizikos taškus ir įvertinant jų kontrolės pakankamumą.

Vidaus kapitalas operacinei rizikai apskaičiuojamas taikant bazinio indikatoriaus metodą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 575/2013 (CRDIV/CRR).

Toliau pateiktoje lentelėje yra atskleista operacinės rizikos apskaičiavimas pagal bazinio indikatoriaus metodą tūkstančiais eurų:

2023 m. gruodžio 31 d.	Metai -3	Metai -2	Praėjusieji metai	Vidurkis
1. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL BAZINIO INDIKATORIAUS METODĄ	2.529	3.896	3.578	3.334
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.	-	-	-	15%
Pozicijos rizikos vertė, Tūkst. EUR (Vidurkis * koeficientas)				500
Kapitalo poreikis, Tūkst EUR (394*12,5)	-	-	-	6.250

2022 m. gruodžio 31 d.	Metai -3	Metai -2	Praėjusieji metai	Vidurkis
1. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL BAZINIO INDIKATORIAUS METODĄ	3.045	2.529	3.896	3.157
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC.	-	-	-	15%
Pozicijos rizikos vertė, Tūkst. EUR (Vidurkis * koeficientas)				474
Kapitalo poreikis, Tūkst EUR (298*12,5)	-	-	-	5.925

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės

Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje šie finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų straipsniai nėra atvaizduoti tikrąja verte: pinigai ir pinigų ekvivalentai, prekybos gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai, suteiktos paskolos, gautos paskolos, kiti finansiniai įsipareigojimai, prekybos skolos. Xxxxxxxxx vadovybė įvertino, kad šio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. apytiksliai prilygsta jų apskaitinei vertei. Prekybos gautinų bei mokėtinų sumų bei paskolų ir kito neišvestinio finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė buvo prilyginta apskaitinei vertei dėl sąlyginai trumpo susijusių instrumentų termino (3 lygis).

Lentelėse žemiau apibendrintas Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte. Finansiniai instrumentai pateikti trimis tikrosios vertės lygiais, kaip aprašyta pastaboje „Apskaitos principai“.

2023 m. ir 2022 m. nebuvo finansinių instrumentų perklasifikavimo iš vieno lygio į kitą.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės nustatymas buvo atliktas finansinės būklės ataskaitos dieną.

2023 m.:	Lygis 1	Lygis 2	Lygis 3	Iš viso
Išvestinės finansinės priemonės, turtas (13 pastaba)	-	15.899	-	15.899
Išvestinės finansinės priemonės, įsipareigojimai (13 pastaba)	-	-	-	-
Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius) (12 pastaba):
Skolos vertybiniai popieriai	335.722	-	116.488	452.210
Nuosavybės vertybiniai popieriais	349.474	-	50.000	399.474
Iš viso	685.196	15.899	166.488	867.583

2022 m.:	Lygis 1	Lygis 2	Lygis 3	Iš viso
Išvestinės finansinės priemonės, turtas (13 pastaba)	-	3.983	-	3.983
Išvestinės finansinės priemonės, įsipareigojimai (13 pastaba)	-	-	-	-
Vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius) (12 pastaba):
Skolos vertybiniai popieriai	20.000	-	-	20.000
Nuosavybės vertybiniai popieriais	677.870	-	-	677.870
Iš viso	697.870	3.983	-	701.853

Bendrovės turimo išvestinių finansinių instrumento tikroji vertė priskirta Lygiui 1. Jį sudaro valiutų kurso apsidraudimo sandoris (FX).

Kapitalo valdymas

Bendrovės kapitalas apskaičiuojamas ir paskirstomas rizikoms vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (2019/2033, 2019/2034, 2021/2284), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 575/2013 (CRDIV/CRR), Basel III bei Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Bendrovės kapitalo valdymo tikslai:

1) Laikytis Europos Sąjungos nustatytų kapitalo reikalavimų bei pagrindinio akcininko nustatytų aukštesnių siektinų kapitalo pakankamumo reikalavimų,

2) Užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams bei naudą kitoms suinteresuotoms šalims,

3) Skatinti Bendrovės verslo vystymą tvirtos kapitalo bazės pagalba.

Kiekvieną ketvirtį priežiūros institucijai teikiama informacija apie kapitalo pakankamumą, vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Banko reikalavimais. Bendrovės kapitalas skirstomas į 2 lygius:

1) 1 lygio/Bendrą pirmo lygio nuosavą (CET 1) kapitalą sudaro įregistruotas kapitalas, praėjusių finansinių metų nepaskirstytas pelnas, kiti rezervai, sukauptos kitos bendrosios pajamos, vertės koregavimai pagal riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimus, sumažinti nematerialiuoju turtu, išankstiniais apmokėjimais bei atidėtų mokesčių turtu.

2) 2 lygio kapitalą sudaro kiti pereinamojo laikotarpio koregavimai susiję su sukauptomis kitomis bendrosiomis pajamomis.

Bendrovė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. 2 lygio kapitalo neturėjo.

Pagal riziką įvertintas turtas apskaičiuojamas naudojant rizikos svorius, kurie priskiriami klasėms pagal turto pobūdį ir sandorio šalies tipą, atsižvelgiant taip pat į užtikrinimo priemones ir garantijas, kurios pripažintos tinkamomis rizikos mažinimui. Atitinkamai, su tam tikrais patikslinimais, pagal riziką vertinamos ir nebalansinės pozicijos.

Lentelėje žemiau pateikiama kapitalo sudėtis bei Bendrovės rodikliai už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus bei palyginamieji duomenys už 2022 metus. Atsižvelgiant į priežiūros institucijų reikalavimus, Bendrovei yra taikomas 100% kapitalo pakankamumo reikalavimas. Be to, 2016 m. buvo pristatyti nauji kapitalo rezervai, kuriuos Xxxxxxxx turi vykdyti, t.y. 2016 m. visoms A klasės finansų maklerių įmonėms Lietuvoje pradėtas taikyti papildomas kapitalo apsaugos rezervas 2,5%. 2023 m. ir ankstesniais metais Xxxxxxxx laikėsi jai keliamų kapitalo reikalavimų.

	Rodikliai (tūkstančiais eurų)	2023 m.	2022 m.
1.	Įmonės pirmo lygio kapitalas	1.567	1.719
1.1.	Įstatinis kapitalas	1.593	1.593
1.2.	Rezervai	159	159
1.3.	Bendra papildomo vertinimo rezultatų koregavimo (AVA) įverčių vertė	(5)	(6)
1.4.	Ankstesnių metų pelnas	-	27
1.5.	Ataskaitinių metų pelnas	-	-
1.6.	Nematerialus turtas	(95)	(6)
1.7.	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	(1)	(8)
1.8.	Išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	(84)	(40)
2.	Kapitalo poreikis KP (didžiausia suma iš 2.1; 2.2; 2.3 eilučių)	881	751
2.1.	Minimalus pradinis kapitalas	750	750
2.2.	Vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos	881	751
2.3.	Bendras K faktoriaus reikalavimas	695	660
3.	Kapitalo pakankamumo koeficientas (1eilutė/ 2 eilutė)	177,87%	228,89%

KITOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR KOMISINIŲ PAJAMOS

	2023 m.	2022 m.
Paslaugų ir komisinių pajamos:
Komisinių pajamos	2.430.707	2.987.890
Vertinimo ir konsultavimo paslaugos	1.597.053	975.834
Vertybinių popierių apskaita ir saugojimas	682.076	572.975
Depozitoriumo paslaugos	339.685	240.986
Apskaitos paslaugos	182.250	159.263
Rinkos formavimo ir kitos paslaugos su fiksuotu mokesčiu	75.012	85.024
Valiutos konvertavimo pajamos	35.128	39.167
Iš viso paslaugų ir komisinių pajamų	5.341.911	5.061.139
Paslaugų ir komisinių sąnaudos:
Mokesčiai tarpininkams	(586.013)	(725.125)
Mokesčiai biržoms, depozitoriumams	(185.708)	(167.671)
Konsultacijos	(119.750	-
Programinės įrangos palaikymas	(111.526)	(95.774)
Mokesčiai už prieigą prie prekybos ir duomenų platformų	(32.914)	(27.958)
Kitos sąnaudos	(64.799)	(54.591)
Iš viso paslaugų ir komisinių sąnaudų	(1.100.710)	(1.071.119)
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos	4.241.201	3.990.020

2 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

	2023 m.	2022 m.
Palūkanų pajamos:
Palūkanos už bankų sąskaitose laikomas lėšas	365.765	52.465
REPO sandorių palūkanos	16.768	28.681
Xxxxxxxxx už paskolas	7.095	13.102
Iš viso palūkanų pajamų	389.628	94.248
Palūkanų sąnaudos:
Palūkanos už paskolas	(33.156)	(102.168)
Iš viso palūkanų sąnaudų	(33.156)	(102.168)
Grynosios palūkanų pajamos	(356.472)	(7.920)

3 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) IŠ OPERACIJŲ VERTYBINIAIS POPIERIAIS IR IŠVESTINĖMIS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS BEI XXXXXXXXŲ UŽSIENIO VALIUTA

	2023 m.	2022 m.
Realizuotas pelnas (nuostolis) iš prekybos akcijomis	108.629	70.883
Finansinio turto ir įsipareigojimo vertinamų tikrąja verte per pelną (nuostolius) nerealizuotas perkainojimo rezultatas, grynąja verte	46.594	(42.453)
Grynosios dividendų pajamos	213	974
Realizuotas pelnas (nuostolis) iš išvestinių finansinių priemonių	(1)	(307)
Teigiama (neigiama) valiutų kursų pasikeitimo įtaka	(22.063)	10.645
Iš viso	133.372	39.742

4 PASTABA VERTĖS SUMAŽĖJIMO POKYTIS IR KITI ATIDĖJINIAI

	2023 m.	2022 m.
Tikėtinų kredito nuostolių sumažėjimo pokytis	1.886	81
Beviltiškų skolų sąnaudos	(124)	(4.001)
Iš viso	1.762	(3.920)

5 PASTABA PERSONALO SĄNAUDOS

	2023 m.	2022 m.
Darbuotojų darbo užmokestis	(2.003.713)	(1.723.552)
Užmokestis valdybos nariui	(66.863)	-
Socialinio draudimo sąnaudos	(35.466)	(30.607)
Nepanaudotų atostogų sukaupimo pasikeitimas	40.587	(103.940)
Kitos sąnaudos darbuotojų naudai	(11.576)	(9.407)
Iš viso	(2.077.031)	(1.867.506)

6 PASTABA NUSIDĖVĖJIMAS IR AMORTIZACIJA

	2023 m.	2022 m.
Transporto priemonių, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas	(66.558)	(68.431)
Nematerialaus turto amortizacija	(6.210)	(2.215)
Iš viso	(72.768)	(70.649)

7 PASTABA ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS

	2023 m.	2022 m.
Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	(167.989)	(139.845)
Kvalifikacijos kėlimo ir komandiruočių sąnaudos	(150.676)	(95.513)
Parama	(120.785)	(212.000)
Reprezentacinės išlaidos	(114.983)	(82.390)
Patalpų nuoma ir komunalinės sąnaudos	(82.550)	(91.352)
Buhalterinės apskaitos paslaugos	(75.600)	(69.000)
Reklamos ir marketingo sąnaudos	(68.823)	(57.717)
Transporto priemonių nuoma ir priežiūros sąnaudos	(58.862)	(52.253)
Teisinės paslaugos	(54.722)	(117.320)
Biuro išlaidos	(45.584)	(38.122)
Ryšio sąnaudos	(13.789)	(17.901)
Kita	(145.754)	(64.704)
Iš viso	(1.100.117)	(1.038.117)

8 PASTABA PELNO MOKESTIS

	2023 m.	2022 m.
Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	218.396	138.646
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	7.358	(563)
Praėjusių metų pelno mokesčio koregavimas*	-	-
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	225.754	138.083

2023 m. ir 2022 m. pelno mokesčio sąnaudų paskaičiavimas:

Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) prieš mokesčius	1.482.891	1.041.650
Pelno prieš apmokestinimą padidinimo bendra suma	293.682	339.039
Pelno prieš apmokestinimą sumažinimo bendra suma	(79.027)	(16.643)
Vertybinių popierių perleidimo (pelnas) nuostoliai	(98.004)	(32.362)
Išvestinių finansinių priemonių perleidimo (pelnas) nuostoliai	1	312
Atskaitoma suteiktos paramos dviguba suma	(241.570)	(424.000)
Veiklos pelno suma po atskaitymų paramai	1.357.973	907.996
Vertybinių popierių perleidimo pelnas (nuostoliai)	98.004	32.362
Išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelnas (nuostoliai)	(1)	(312)
Iš VP ir išvestinių finansinių priemonių pelno atskaityta ankstesnių metų nuostolių suma	-	(15.740)
Ataskaitinių metų apmokestinamas pelnas (nuostoliai)	1.455.976	924.306
Ataskaitinių metų pelno mokestis	218.396	138.646
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	7.358	(563)
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	225.754	138.083

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Turto vertės sumažėjimas	74.679	76.427
Atostoginių sukaupimas	3.468	4.174
Nerealizuotas pelnas/nuostolis iš finansinio turto perkainavimo	(46.898)	(303)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	31.249	80.298
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	(26.580)	(26.580)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	4.669	53.718
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	-	-
Pelno mokesčio norma	15 proc.	15 proc.
Atidėtasis pelno mokestis	700	8.058

Atidėtojo pelno mokesčio turtas 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitomi naudojant 15 proc. tarifą. Bendrovės laikinųjų skirtumų prieš ir po mokestinės įtakos pasikeitimai buvo tokie:

	2021 m.	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2022 m.	Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje	2023 m.
Turto vertės sumažėjimas (padidėjimas)	74.588	1.839	76.427	(1.748)	74.679
Atostoginių sukaupimas	2.366	1.808	4.174	(706)	3.468
Nerealizuotas pelnas/nuostolis iš finansinio turto perkainavimo	(406)	103	(303)	(46.595)	(46.898)
Laikinųjų skirtumų iš viso	76.548	3,750	80.298	(49.049)	31.249
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	(26.580)	-	(26.580)	-	(26.580)
Laikinieji skirtumai prieš pelno mokesčio tarifą	49.968	3.750	53.718	(49.049)	4.669
Taikomas pelno mokesčio tarifas	15%	15%	15%	15%	15%
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	7.495	563	8.058	7.358	700

9 PASTABA PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Pinigai bankų sąskaitose	911.313	1.046.066
Pinigai kelyje	-	-
Iš viso	911.313	1.046.066

2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pinigus sudarė pinigai Lietuvos ir užsienio bankų einamosiose sąskaitose bei užsienio finansų maklerių įmonėse įvairia valiuta. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. trumpalaikių terminuotųjų indėlių Xxxxxxxx neturėjo.

Visi grynųjų pinigų likučiai finansinių ataskaitų sudarymo dieną turi mažą kredito riziką, o vertės sumažėjimo nuostoliai, nustatyti pagal 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius, sudaro nereikšmingą sumą.

Pinigų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus:

Kredito reiktingas	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
AA2	218.963	309.409
AA3	172.796	63.757
A2	328	-
Baa2	92.163	9.364
Be reitingo	427.063.	663.536
Iš viso	911.313	1.046.066

10 PASTABA KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Sukauptos pajamos	87.487	65.877
Išankstiniai apmokėjimai	34.322	16.457
Kitas turtas	57.553	45.462
Avansinio pelno mokesčio įmokos	-	38.580
Iš viso	179.362	166.376

11 PASTABA PREKYBOS GAUTINOS SUMOS

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos	582.090	682.269
Iš pirkėjų gautinos sumos susiję su sandoriais dėl kainų skirtumų	492.711	759.196
Sukauptas CFD komisinis mokestis	2.390	2.655
Iš viso	1.077.191	1.444.120
Atimti: abejotinų prekybos gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų vertės sumažėjimas	(38.138)	(39.987)
Iš viso	1.039.053	1.404.133

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų.

Iš pirkėjų gautinoms sumoms ir išankstinių apmokėjimų, kurių nominali vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 38 tūkst. eurų (40 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d.), buvo apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas. 2 tūkst eurų gautinų sumų vertės koregavimo atstatymas apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų senaties analizė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pateikiama Finansinių rizikų valdymo pastabos kredito rizikos dalyje.

Gautinoms sumoms ir išankstiniams apmokėjimams apskaityto vertės sumažėjimo judėjimas:

	Iš pirkėjų gautinos sumos	Išankstiniai apmokėjimai
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	(11.568)	(26.580)
Vertės sumažėjimo atstatymas	-	-
Vertės sumažėjimo nurašymas	(1.839)	-
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	(13.407)	(26.580)
Vertės sumažėjimo atstatymas	1.884	-
Vertės sumažėjimo nurašymas	(36)	-
2023 m. gruodžio 31 d. likutis	(11.559)	(26.580)

12 PASTABA VERTYBINIAI POPIERIAI VERTINAMI TIKRĄJA VERTE PER PELNĄ (NUOSTOLIUS)

	2023 m. gruodžio 31 d.			2022 m. gruodžio 31 d.
	Lygis 1	Lygis 2	Lygis 3	Lygis 1	Lygis 2	Lygis 3
Nuosavybės vertybiniai popieriai
Baltijos šalys	193.324	-	50.000	280.395	-	-
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada	124.124	-	-	371.593	-	-
Kitos Europos Sąjungos ir EEE valstybės	-	-	-	-	-	-
Kitos šalys	-	-	-	1	-	-
Iš viso nuosavybės vertybiniai popieriai	317.448	-	50.000	651.989	-	-
Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai
Kitos Europos Sąjungos ir EEE valstybės	-	-	-	-	-	-
Baltijos šalys	5.682	26.344	-	25.881	-	-
Iš viso kolektyvinio investavimo subjektų vienetai	5.682	26.344	-	25.881	-	-
Skolos vertybiniai popieriai
Baltijos šalys	188.297	-	116.488	-	-	-
Kitos Europos Sąjungos ir EEE valstybės	120.917	-	-	20.000	-	-
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada	26.508	-	-	-	-	-
Iš viso skolos vertybiniai popieriai	335.722	-	116.488	20.000	-	-
Iš viso prekybiniai vertybiniai popieriai	658.852	26.344	166.488	697.870	-	-

13 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Išvestinės finansinės priemonės yra iš esmės naudojamos apsidrausti nuo rizikos vadovaujantis Bendrovės rizikos valdymo politika. Bendrovė įsigyja valiutų kursų apsidraudimo sandorius norėdama apsidrausti nuo išleistų sandorių dėl kainų tikrosios vertės svyravimo rizikos bei valiutų kursų rizikos.

Išvestinės finansinės priemonės vertė tampa teigiama (turtu) arba neigiama (įsipareigojimais) dėl akcijų kainų ir valiutų kursų svyravimų atsižvelgiant į sudarytų sandorių sąlygas.

Suminės turimų finansinių priemonių sutarčių apimtys gali svyruoti neviršijant Bendrovės nustatytų apribojimų. Finansinių priemonių turto bei įsipareigojimų tikrosios vertės gali žymiai svyruoti priklausomai nuo rinkos aplinkybių.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės parodytos toliau pateikiamoje lentelėje.

	Nominaliosios vertės (nurodytos sutartyje)	Tikrosios vertės
		Turtas	Įsipareigojimai
2023 m. gruodžio 31 d.
Valiutų kursų apsidraudimo sandoris FX EUR/USD	400,00 EUR	15.899	-
Iš viso	400,00 EUR	15.899	-
2022 m. gruodžio 31 d.
Valiutų kursų apsidraudimo sandoris FX EUR/USD	400,00 EUR	3.983	-
Iš viso	400,00 EUR	3.983	-

14 PASTABA PASKOLOS

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Paskolos užtikrintos vertybinių popierių užstatu*	532.149	154.204
Paskolos susijusioms šalims	5.739	5.540
Kitos paskolos	74.990	77.884
Iš viso	612.878	237.628
Iš viso vertės sumažėjimo nuostoliai:	(9.860)	(9.860)
Kitos paskolos	(9.860)	(9.860)
Iš viso suteiktų paskolų klientams grynąja verte	603.018	227.768
Iš viso suteiktų paskolų ilgalaikė dalis	-	-
Gauto užstato tikroji vertė (neaudituota)	1.437.270	667.039

* Gautą užstatą sudaro vertybiniai popieriai; jų panaudojimo aplinkybės numatytos sutartyse su klientais. 2023 12 31 d. šių vertybinių popierių vertė 1.437.270 EUR ( 2022 12 31 d. – 667.039 EUR)

2023 m. gruodžio 31 d. galiojusių suteiktų paskolų sutartiniai terminai buvo nuo 3 mėn. iki 12 mėn. Vidutinė suteiktų paskolų palūkanų norma 2023 m. buvo 9,59 proc.. Visų paskolų normos fiksuotos.

2022 m. gruodžio 31 d. galiojusių suteiktų paskolų sutartiniai terminai buvo nuo 2 mėn. iki 12 mėn. Vidutinė suteiktų paskolų palūkanų norma 2023 m. buvo 8,9 proc.

Paskolų vertės sumažėjimo pasikeitimas yra apskaitomas vertės sumažėjimo ir kitų atidėjinių sąnaudų straipsnyje.

15 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS IR NEMATERIALUS TURTAS

	Transporto priemonės	Kitas materialusis turtas	Nuomos teise valdomas turtas	Materialus turtas iš viso	Nematerialus turtas
Įsigijimo savikaina:
2021 m. gruodžio 31 d.	146.894	151.556	31.045	329.495	42.841
Įsigijimai	-	19.857	-	19.857	4.980
Nurašymai ir pardavimai	-	(17.147)	-	(17.147)	-
2022 m. gruodžio 31 d.	146.894	154.266	31.045	332.205	47.821
Įsigijimai	-	12.657	-	12.657	94.461
Nurašymai ir pardavimai	-	(27.748)	-	(27.748)	-
2023 m. gruodžio 31 d.	146.894	139.175	31.045	317.114	142.282
Nusidėvėjimas
2021 m. gruodžio 31 d.	6.368	58.986	7.761	73.115	39.333
Nurašymai ir pardavimai	-	(17.040)	-	(17.040)	-
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	24.483	36.190	-	60.673	2.215
Veiklos nuomos nusidėvėjimo sąnaudos	-	-	7.761	7.761	-
2022 m. gruodžio 31 d.	30.851	78.136	15.522	124.509	41.548
Nurašymai ir pardavimai	-	(27.713)	-	(27.713)	-
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	24.482	34.314	-	58.796	6.210
Veiklos nuomos nusidėvėjimo sąnaudos	-	-	7.762	7.762	-
2023 m. gruodžio 31 d.	55.333	84.737	23.284	163.354	47.758
Likutinė vertė:
2021 m. gruodžio 31 d.	140.526	92.570	23.284	256.380	3.508
2022 m. gruodžio 31 d.	116.043	76.130	15.523	207.696	6.273
2023 m. gruodžio 31 d.	91.561	54.438	7.761	153.760	94.524

Ilgalaikis nematerialusis turtas apima kompiuterines programas ir licencijas jomis naudotis.

2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis materialus turtas nebuvo įkeistas trečiųjų šalių naudai. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx turėjo nuosavybės teises į visą ilgalaikį materialųjį turtą.

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 16 tūkst. eurų, buvo pilnai nusidėvėjusi (21 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje. Didžiąją dalį pilnai nusidėvėjusio, tačiau vis dar naudojamo, turto sudaro kompiuterinė technika.

Dalis Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2023 m. gruodžio 31 d. lygi 39 tūkst. eurų, buvo pilnai nusidėvėjusi (39 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje. Didžiąją dalį pilnai nusidėvėjusio, tačiau vis dar naudojamo, turto sudaro programinė įranga ir licencijos.

16 PASTABA INVESTICIJOS Į DUKTERINES IR ASOCIJUOTAS ĮMONES

Šios investicijos apskaitomos nominalia verte.

Konsoliduota finansinė atskaitomybė nesudaroma, nes įmonės grupės požiūriu laikomos nereikšmingomis. Jų turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 procentų patronuojančiosios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 procentų patronuojančiosios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį

17 PASTABA GAUTOS PASKOLOS IR FINANSINIS LIZINGAS

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Xxxxxxxx – po vienerių metų mokėtinos sumos, grynąja verte	54.975	113.667
VISO	54.975	113.667
Lizingas - per vienerius metus mokėtinos sumos, grynąja verte	53.324	26.679
Sąskaitos limito paskolos (kreditiniai likučiai einamosiose sąskaitose)	203.927	740.053
VISO	257.251	766.732
Iš viso	312.226	880.399

2023 ir 2022 metais visi ilgalaikiai įsipareigojimai buvo mokėtini iki 5-erių metų.

	0000	0000	0000	2022
	Vidutinė trukmė		Vidutinės palūkanų normos*
Lizingas (Finansinė nuoma)	48 mėn.	48 mėn.	4,80 %	4,80 %
Lizingas (Nuomos teise valdomas turtas)	60 mėn.	60 mėn.	2,24 %	2,24 %
Sąskaitos limito paskolos (kreditiniai likučiai einamosiose sąskaitose)	Neterminuota	Neterminuota	1 – 2 %	1 – 2 %

	2023 m.	2022 m.
Banko sąskaitų palūkanų sąnaudos	26.467	94.261
Lizingo bendrovių palūkanų sąnaudos	6.689	7.907
Iš viso	33.156	102.168

*Palūkanų normos fiksuotos Palūkanų sąnaudos:

18 PASTABA KITI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinos sumos už trumpųjų pozicijų įsigijimą	114.205	13.400
Finansinių įsipareigojimų bendra apskaitinė vertė iš viso:	114.205	13.400
Finansinių įsipareigojimų grynoji apskaitinė vertė iš viso:	114.205	13.400

19 PASTABA SU DARBO UŽMOKESČIU SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Sukauptos nepanaudotos atostogos	199.391	239.979
Mokėtinos socialinio draudimo įmokos	51.633	59.039
Mokėtinas darbo užmokestis	-	5.874
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis	-	1.101
Iš viso	251.024	305.993

20 PASTABA PASTABA KITI TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinas PVM mokestis	25.261	3.340
Sukauptos sąnaudos	13.066	12.095
Išankstiniai apmokėjimai	6.281	47.443
Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui	4.230	4.226
Skolos atskaitingiems asmenims	1.576	1.641
Iš viso	50.414	68.745

21 PASTABA KAPITALAS IR PRIVALOMAS REZERVAS

Įstatinis kapitalas

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 78.572 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos vertė – 20,27 EUR, o įstatinis kapitalas – 1.592.654 EUR.

Bendrovės vadovybė, valdydama kapitalą, nuolat seka, kad nuosavo kapitalo dydis netaptų mažesnis kaip ½ Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko visus minėtus reikalavimus.

Kapitalo pakankamumo rodiklis atskleidžiamas Finansinių rizikų valdymo pastaboje Kapitalo valdymo skyriuje. Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo apskaitinio pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo pilnai suformavusi privalomąjj rezervą. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas kaip dividendai, bet gali būti naudojamas būsimųjų nuostolių padengimui.

Dividendai

Per ataskaitinius 2023 metus Xxxxxxxx akcininkų sprendimu paskyrė ir išmokėjo 930 tūkst. Eur dividendų.

22 PASTABA NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ ATASKAITA

Nebalansiniai įsipareigojimai yra parodomi nebalansinėje ataskaitoje, kuri turi būti pateikta kartu su finansinės būklės ataskaita. Nebalansinėje ataskaitoje pateikiama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 I priede nurodyta informacija, įskaitant šią informaciją:

• suteiktos garantijos ir laidavimai – įmonės suteiktos garantijos bei kiti neapibrėžtieji įmonės įsipareigojimai, turintys garantijos požymių, pavyzdžiui, klientų sudarytos atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sutartys, kai įmonė atstovauja klientus patikėjimo teise.

• Sumos, gautinos iš klientų sąskaita vykdomų sandorių;

• įkeisti klientų vertybiniai popieriai – pagal paskolos sutartis įmonės naudai įkeisti klientų vertybiniai popieriai

• klientų vertybiniai popieriai išvesti pagal atpirkimo sutartis – pagal atpirkimo sutartis perduotų vertybinių popierių rinkos vertė, kai atpirkimo sandoris sudarytas su prievole atpirkti.

• kiti nebalansiniai įsipareigojimai.

• Klientų sudarytų sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių su trečiąja šalimi sumos

• Finansinės priemonės, kurių pagrindu klientai sudarė CFD su trečiąja šalimi

• Finansinės priemonės, kurių pagrindu klientai sudarė CFD su įmone

• Finansinės priemonės, kurių pagrindu įmonė kaip CFD svertą įsigijo vertybinių popierių

• Finansinės priemonės, kurių pagrindu įmonė sudarė CFD su trečiąja šalimi

		2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
I.	Klientų sudarytų sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių su trečiąja šalimi suma	49.799	1.329.401
II.	Finansinės priemonės, kurių pagrindu klientai sudarė CFD su trečiąja šalimi	6.316.757	6.504.280
III.	Finansinės priemonės, kurių pagrindu klientai sudarė CFD su įmone	411.710	644.277
III. 1.	Finansinės priemonės, kurių pagrindu įmonė kaip CFD svertą įsigijo vertybinių popierių	411.710	644.277
	Iš viso	6.778.266	8.477.958

23 PASTABA KLIENTŲ TURTAS

Pavestas valdyti turtas bei įsipareigojimai apskaitomi nebalansinėse sąskaitose.

• Valdomas klientų turtas – klientų turtas, kurį investicinė įmonė valdo pagal portfelių valdymo susitarimus bei pagal susitarimus dėl nuolatinio pobūdžio konsultacijų;

• Valdomi klientų pinigai;

• Valdomi klientų vertybiniai popieriai;

• Saugomas ir administruojamas klientų turtas - įmonės klientų turtas, kurį įmonė saugo ir administruoja;

• Saugomi ir administruojami klientų pinigai;

• Saugomi ir administruojami klientų vertybiniai popieriai.

		2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
I.	Suteiktos garantijos ir laidavimai	-	-
II.	Valdomas Klientų turtas	4.242.998	3.996.936
II. 1.1.	Klientų pinigai	585.425	491.529
II. 1.2.	Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai	3.657.573	3.505.407
III.	Saugomas ir administruojamas klientų turtas	1.783.101.698	1.473.552.163
III.1.1.	Klientų pinigai	23.247.649	26.352.629
III.1.2.	Klientų vardu įgyti vertybiniai popieriai	1.759.854.049	1.174.650.525
III.1.4.	Įkeisti klientų vertybiniai popieriai
III.1.5.	Vertybiniai popieriai įsigyti iš klientų pagal atvirkštinio atpirkimo sutartis	1.437.270	667.039
	Iš viso	1.788.781.966	1.477.549.099

24 PASTABA NEAPIBRĖŽTI ĮSIPAREIGOJIMAI

Vyksta ginčas tarp paslaugų teikėjo ir Xxxxx dėl nesumokėtų mokesčių už praėjusį laikotarpį. Bendrovės vertinimu nesumokėta suma įvertinus patikslintus skaičius siekia 52.905,09 EUR. Šiai sumai įmonė suformavo atidėjimą.

25 PASTABA SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys yra jos akcininkai ir kitos įmonės, kurias kontroliuoja Bendrovės akcininkai.

Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis 2023 m. ir likučiai 2023 m. gruodžio 31 d. buvo šie:

	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos / Paskolos	Mokėtinos sumos	Išmokėti dividendai
Akcininkai	-	-	5.740	-	930.000
Kitos susijusios įmonės	356.347	305.666	156.916	86.501	-
Iš viso	356.347	305.666	162.656	86.501	930.000

2023 m. Bendrovė teikė UAB „NTER asset management“ darbuotojų valdomiems fondams fondų vienetų platinimo paslaugas. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis 2022 m. ir likučiai 2022 m. gruodžio 31 d. buvo šie:

	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos / Paskolos	Mokėtinos sumos	Išmokėti dividendai
Akcininkai	-	-	5.594	-	1.300.000
Kitos susijusios įmonės	340.344	348.823	37.445	134.639	-
Iš viso	340.344	348.823	43.039	134.639	1.300.000

2022 m. Bendrovė teikė UAB „NTER asset management“ darbuotojų valdomiems fondams fondų vienetų platinimo paslaugas.

Bendrovė neturi jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms sumoms. 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neapskaitė jokių vertės sumažėjimų abejotinoms skoloms susijusioms su gautinomis sumomis iš susijusių šalių.

Vadovybės darbo užmokestis bei kiti sandoriai su valdymo organų nariais:

2023 m. Xxxxxxxxx vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis bei atlyginimas valdybos nariams iš viso sudarė 201 tūkst. eurų (2022 m. – 106 tūkst. eurų). Bendrovės vadovybę 2023 m. sudarė 1 darbuotojas, kuris 2023 04 29 d. keitėsi bei valdybos nariai (2022 m. sudarė 1 darbuotojas bei valdybos nariai). 2023 m. ir 2022 m. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Kitų sandorių su valdymo organų nariais nebuvo

26 PASTABA ĮVYKIAI PO FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS DIENOS

Esminių įvykių po finansinės būklės ataskaitos dienos nebuvo.

Šios finansinės ataskaitos buvo pasirašytos: 2024 m. kovo 27 d.

Direktorius Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Buhalteris pagal įgaliojimą