Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas. Gyvenime tenka dažnai priimti sprendimus, analizuoti ir lyginti įvairias situacijas, daryti išvadas, taikytis prie kintančių sąlygų. Kartais mums tai daryti sekasi labai gerai, o kartais tenka pasimokyti iš savo ar kitų klaidų. Kiekvienoje situacijoje galime atrasti pačių netikėčiausių problemos sprendimo būdų mąstysime kūrybiškai ir produktyviai. Mokydami geografijos, tiek 6, tiek ir 10 klasėje turime neribotas galimybes ugdyti mokinių gebėjimą kūrybiškai, kritiškai ir produktyviai mąstyti. Šiuolaikinėje mokykloje mąstymo ugdymas tapo labai svarbus, kadangi mąstyti skatinami mokiniai pasiekia aukštesnius mokymosi rezultatus. Mokinių standartizuotų testų rezultatai rodo prastai atliekamas aukštesniojo mąstymo užduotis. Mokytojams dažnai kyla klausimai kuo mąstymo užduotys skiriasi nuo atgaminimo užduočių, ką reiškia aukštesnieji mąstymo gebėjimai? Kaip vyksta mokymas(is) paremtas mąstymu, o ne žinių atgaminimu (kaip mokosi smegenys)? Gebėjimas sumaniai spręsti problemas reiškia sugebėjimą atpažinti, tinkamai ją įvardinti, priskirti konkrečiai kategorijai ir kontekstualizuoti. Išties svarbu sugebėti į susidariusią problemą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų, pasirinkti tinkamiausią iš jų ir ją pritaikyti praktikoje. Atliekant šiuos veiksmus lygiai taip pat svarbu reaguoti į pokyčius ar pasekmes, kurias sukelia tiek pati problema, tiek jos sprendimas. Galų gale būtina įvertinti tai, kas įvyko ir ką naujo sužinojome ne tik apie susidariusią situaciją, bet ir apie pačius save. Kas yra problema? Aiškinantis žodžio problema reikšmę, iš graikų kalbos – uždavinys, užduotis, klausimas be atsakymo. Kaip matome, kad yra šio žodžio prasmėje užkoduojama, kad tai kas netenkina, tačiau nežinoma kaip tai įveikti (spręstinas uždavinys) iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujama teorinio arba praktinio sprendimo. Kitaip tariant problema yra klausimas, į kurį dar nėra atsakymo, tačiau įvairiais būdais siekiama rasti objektyvų, teoriškai ir praktiškai įrodytą atsakymą. Svarbu ugdyti supratimą, jog mąstymo apie problemą, reiškinį trukmė tiesiogiai siejasi su mąstymo rezultato kokybe. Kitaip tariant, kuo ilgiau (žinoma, ne per ilgai) ir įvairiau svarstai apie reiškinį, sprendi problemą, tuo geresnis (kokybiškesnis ir visapusiškesnis) jos sprendimas. Reikia išmokti brandinti mintis. Tai efektyvu atliekant kokią nors užduotį: taikant vis naujus būdus, kai ką perdarant po kurio laiko, kartojant ir vėl persvarstant tą pačią užduotį. Keletą kartų atlikus užduotį (pavyzdž...
