SUTARTIES ŠALIŲ REKVIZITAI IR ADRESAI Nuomotojas Nuomininkas
ŠALIŲ ADRESAI IR REKVIZITAI Vykdytojas: Užsakovas:
Draudimo sutarties sudarymas 4.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, Draudikas turi teisę, bet neprivalo, apžiūrėti (jvertinti) drau- džiamą riziką ir savo sąskaita paskirti ekspertus draudimo rizikos jvertinimui. Draudikui nepasi- naudojus tokia teise, Draudėjas ir (ar) Xxxxxxx- xxxxx atsako už Draudikui pateiktos informacijos teisingumą. Draudikui apžiūrėjus ir (ar) jvertinus draudimo objektą, šie vertinimai, bet kokia jų ra- šytinė ataskaita, raštu ar žodžiu išreikšta nuomo- nė laikoma tik draudimo rizikos vertinimu ir negali būti naudojama Draudėjo asmeniniams ar verslo tikslams bei santykiuose su trečiaisiais asmeni- mis kaip jrodymas, kad draudimo objektas yra saugus, nekelia pavojaus aplinkai, atitinka jsta- tymų ir kitų teisės norminius aktų, inžinerinius bei pramoninius standartus ir (ar) kitus reikalavimus. Jei draudimo interesas yra susijęs su Apdrausto- jo fizinio asmens gyvybe ar sveikata, Draudikas turi teisę reikalauti informacijos bei dokumentų, patvirtinančių Apdraustojo asmens amžių, svei- katos būklę, profesiją bei kitas aplinkybes, turin- čias reikšmės draudimo rizikos vertinimui.
4.2. Draudėjas yra atsakingas už Draudikui ar jo at- stovui pateikiamos informacijos teisingumą, išsa- mumą ir tikslumą.
4.3. Sudarius draudimo sutartj, Draudėjo rašytinis prašymas ir bet kokia raštu pateikta informacija tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
4.4. Draudimo sutartis yra sudaroma Draudikui ir Draudėjui susitarus dėl draudimo sutarties sąlygų.
4.5. Draudimo sutartis laikoma sudaryta, xxx Xxxx- dikas ir Draudėjas pasirašo draudimo liudijimą (polisą) arba Draudėjas sumoka draudimo xxxxx- xxxx (polise) nurodytą draudimo jmoką.
4.6. Draudimo sutartis gali būti sudaroma pagal draudimo taisykles, kurios yra paskelbtos drau- dimo jmonės interneto tinklapyje, arba pagal iš anksto sutartas individualias draudimo sutarties sąlygas.
4.7. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartj nenurodydamas priežasčių.
Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) 6.1. Šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymą ar dalinį neįvykdymą, jeigu Šalis įrodo, kad tai įvyko dėl nenugalimų aplinkybių, kurių Šalys negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti, išvengti ar pašalinti jokiomis priemonėmis, pvz.: Vyriausybės sprendimai ir kiti aktai, kurie turėjo poveikį Šalių veiklai, politiniai neramumai, streikai, paskelbti ir nepaskelbti karai, kiti ginkluoti susirėmimai, gaisrai, potvyniai, kitos stichinės nelaimės. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 str. ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840. Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“. Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms Sutarties Šalys Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka yra atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutartyje numatytų prievolių neįvykdymą, dalinį neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, o įsipareigojimų vykdymo terminas pratęsiamas.
6.2. Šalis, prašanti ją atleisti nuo atsakomybės, privalo pranešti kitai Šaliai raštu apie nenugalimos jėgos aplinkybes nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo, pateikdama įrodymus, kad ji ėmėsi visų pagrįstų atsargumo priemonių ir dėjo visas pastangas, kad sumažintų išlaidas ar neigiamas pasekmes, taip pat pranešti galimą įsipareigojimų įvykdymo terminą. Pranešimo taip pat reikalaujama, kai išnyksta įsipareigojimų nevykdymo pagrindas.
6.3. Pagrindas atleisti Šalį nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo momento arba, jeigu laiku nebuvo pateiktas pranešimas, nuo pranešimo pateikimo momento. Jeigu Šalis laiku neišsiunčia pranešimo arba neinformuoja, ji privalo kompensuoti kitai Šaliai žalą, kurią ši patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo arba dėl to, kad nebuvo jokio pranešimo.
Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
DRAUDIMO SUMA 6.1. Draudiko atsakomybės ribos apibrėžiamos Draudimo sutartyje. Jos negali būti didesnės negu Xxxxxxxx sutartyje nustatyta Draudimo suma. Tuo atveju, jeigu pagal Draudimo sutartj yra apdrausti keli Draudimo objektai, Draudiko atsakomybės ribos negali būti didesnės negu kiekvieno atskiro komponento Draudimo suma.
6.2. Draudimo sumos dydis priklauso nuo draudimo tipo (rūšies) bei Draudėjo pasirinkto draudimo varianto.
6.3. Draudimo suma yra nustatoma pagal apdrausto turto vertę (netai- koma pirmosios rizikos draudimo atveju), neskaitant apdraustojo turto pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčio suma neišskai- čiuojama, jeigu Draudėjas, Naudos gavėjas ar Apdraustasis neturi teisės atimti šios sumos iš priskaičiuoto mokesčio arba neturi teisės susigrąžinti šio mokesčio skirtumą.
6.4. Šių Taisyklių 6.3 punkte nurodyta išlyga netaikoma civilinės atsako- mybės draudimui.
6.5. Turto sugadinimo, suniokojimo arba praradimo atveju, kai Draudimo suma buvo apskaičiuota pagal atkuriamąją turto vertę, Draudikas išmo- ka Draudėjui draudimo išmoką, kurios dydis nustatytas pagal faktinę ap- drausto turto vertę, jeigu Draudėjas nesiima jokių veiksmų atstatyti arba atkurti turtą iki jo pradinės būklės, naudodamas tam tinkamas ir tas pačias medžiagas bei taikydamas tas pačias arba panašias technologijas, kurios buvo panaudotos sukuriant apdraustojo turtą.
6.6. Jeigu Draudimo sutartyje kilnojamo turto, investicijų, pastatų ir sta- tinių apibrėžta Draudimo suma yra mažesnė už Draudimo objekto vertę žalos atsiradimo dieną, Xxxxxxxx išmokos dydis yra mažinamas propor- cingai skirtumui tarp šio Draudimo objekto Xxxxxxxx xxxxx ir jo vertės žalos atsiradimo dieną (nevisiškas draudimas).
6.7. Šių Taisyklių 6.6 punkto sąlyga netaikoma, jeigu apdrausto turto vertė neviršija 120% deklaruotos Draudimo sumos, tačiau visais atvejais moka- ma draudimo išmoka negali viršyti nustatytos draudimo sumos.
6.8. Šių Taisyklių 6.6 ir 6.7 punktų reikalavimai taikomi išimtinai nekilnoja- mo, kilnojamo turto ir atsargų draudimo atvejais.
6.9. Jeigu kilnojamo turto, investicijų, pastatų ir statinių draudimo suma yra didesnė už draudimo objekto vertę žalos atsiradimo dieną, Draudikas išmokės Draudėjui draudimo išmoką ne didesnę negu Draudimo objekto vertė žalos atsiradimo dieną.
6.10. Jeigu tas pats draudimo objektas tuo pat metu yra apdraustas nuo tos pačios rizikos dviejų ar daugiau Draudikų, sumomis, kurių bendras dy- dis viršija jo Draudimo vertę, taikoma Dvigubo draudimo sąlyga, nurodyta Draudimo taisyklių punkte 1.24.
DERYBOS Jei Pirkėjo netenkina pateikti pasiūlymai, Komisijos sprendimu visi šiose konkurso sąlygose nustatytus minimalius reikalavimus atitinkantys tiekėjai gali būti kviečiami deryboms. Derybos yra vykdomos su visais tiekėjais, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti. Derybų metu tiekėjams pateikiama ta pati informacija. Derybų rezultatai įforminami protokolu, kurie rengiami atskiri kiekvienam tiekėjui. Derybos gali būti vykdomos dėl visų perkamų prekių charakteristikų, įskaitant kainą, kokybę, komercines sąlygas ir socialinius, aplinkosaugos ir inovacinius aspektus. Nesiderama dėl minimalių reikalavimų, taikomų pirkimo objektui, tiekėjų kvalifikacijai, tiekėjų pasiūlymams, šių pasiūlymų vertinimo kriterijų ir esminių pirkimo sutarties sąlygų. Komisija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus, visiems tiekėjams, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, el. paštu nurodys laiką, kada reikia atvykti į derybas. Derybų procedūrų metu Komisija tretiesiems asmenims neatskleidžia jokios iš teikėjo gautos informacijos be jo sutikimo. Derybos vykdomos su kiekvienu tiekėju atskirai, derybos protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir tiekėjo, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas. Jei tiekėjas ar jo įgaliotas atstovas neatvyko į derybas, Komisija surašo protokolą, kuriame nurodo apie tiekėjo neatvykimą, ir jį pasirašo visi komisijos nariai. Derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai bei pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu. Galutiniai pasiūlymai vertinami šiose pirkimo sąlygose nustatyta tvarka. Baigus derybas ir įvertinus galutinius pasiūlymus patvirtinama galutinė pasiūlymų eilė. Jei tiekėjas neatvyko į derybas, sudarant galutinę konkurso pasiūlymų eilę, vertinamas pirminis neatvykusio tiekėjo pasiūlymas.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 12.1. Sutartis įsigalioja tik ją pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams ir galioja iki visiško ir pilno Šalių įsipareigojimų, numatytų joje, įvykdymo, jeigu nėra nutraukiama anksčiau joje nustatytais pagrindais ir tvarka.
12.2. Yra šie Sutarties priedai, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis:
12.2.1. Priedas Nr. 1 – Tiekėjo pasiūlymo/-ų kopija/-os;
12.3. Jeigu paaiškėtų neatitikimų ar prieštaravimų tarp šios Sutarties teksto ir Sutarties priedų, Sutarties tekstas turės viršenybę priedo Nr. 2 atžvilgiu, o Priedas Nr. 1 turės viršenybę Sutarties teksto atžvilgiu.
12.4. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu. Esminės Sutarties sąlygos (perkamų prekių ir susijusių paslaugų specifikacija, Sutarties kaina) negali būti keičiamos.
12.5. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai.
12.6. Paskirti Šalių atstovai taip pat yra atsakingi už Sutarties vykdymo priežiūrą, įskaitant prekių pristatymo, įdiegimo, parengimo naudoti ir perdavimo-priėmimo organizavimą ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, savalaikį sąskaitų-faktūrų pateikimą, patvirtinimą bei mokėjimų atlikimo organizavimą.
12.7. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas pagal šią Sutartį turi būti pateikti raštu lietuvių kalba ir įteikti asmeniškai arba per kurjerį, arba nusiųsti registruotu laišku, elektroniniu laišku ar faksu su patvirtinimu apie įteikimą, žemiau nurodytais Šalių adresais (jeigu raštu nenumatyta kitaip).
12.8. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas laikomas tinkamai įteiktu nurodytais adresais faktinę jo gavimo arba įteikimo dieną remiantis gavimą ar pristatymą patvirtinančio rašto data arba kitu gavimą patvirtinančiu įrodymu. Pirkėjas Pardavėjas
TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 47. Atliekant supaprastinus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninė specifikacija rengiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tačiau rengiant techninę specifikaciją mažos vertės pirkimams turi būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymasis.
48. Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai, aprašymas negali diskriminuoti tiekėjų bei turi užtikrinti jų konkurenciją.
49. Techninė specifikacija nustatoma nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes, ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o DSC įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
50. Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ....“, „ne mažiau kaip ....“) arba reikšmių diapazonais („nuo ... iki ...“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai („turi būti lygu ...“).
51. Jeigu kartu su paslaugomis perkamos prekės ir (ar) darbai, su prekėmis – paslaugos, darbai, o su darbais – prekės, paslaugos, techninėje specifikacijoje atitinkamai nustatomi reikalavimai ir kartu perkamoms prekėms, darbams ar paslaugoms.
52. Jei leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, nurodomi minimalūs reikalavimai, kuriuos šie pasiūlymai turi atitikti. Alternatyvūs pasiūlymai negali būti priimami, vertinant mažiausios kainos kriterijumi.
53. Rengiant techninę specifikaciją, negalima nurodyti konkrečios prekės, gamintojo ar tiekimo šaltinio, gamybos proceso, prekės ženklo, patento, kilmės šalies, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai pirkimo objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis”.
54. Techninė specifikacija gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkimo dokumentuose galima nustatyti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, gamybos būdui ar pagrindinėms naudojamoms medžiagoms (maisto produktai neapdoroti kenksmingomis medžiagomis, tam tikra naudojamų medžiagų dalis pagaminta iš perdirbtų žaliavų, energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių) arba tam tikrų produktų grupių arba paslaugų poveikiui aplinkai. DSC, nustatydama reikalavimus, gali remtis standartais ar ekologiniais ženklais. Šiuo atveju ji nurodo standartuose ar ekologiniuose ženkluose keliamus reikalavimus pirkimo objekto savybėms ir kaip atitikimą šiems reikalavimams priima oficialių institucijų išduotus dokumentus ar gamintojo patvirtinimą.
55. Teisės aktuose nustatytiems prekių, darbų ar paslaugų atitikimui privalomiesiems techniniams reikalavimams gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus (jei tokie išduodami).
56. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.
Kaina ir atsiskaitymo sąlygos 5.1. Pagrindinės sutarties vertė ir Prekių kaina yra nurodyta Pagrindinės sutarties priede. Į Prekių kainą yra ḭskaičiuotos visos tinkamam Pagrindinės sutarties ḭgyvendinimui reikalingos išlaidos, ḭskaitant Prekių pristatymo išlaidas.
5.2. Tiekėjas Prekėms taiko tokḭ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, koks Pagrindinės sutarties priede Prekėms nurodytu pavadinimu yra taikomas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
5.3. Už tinkamai pristatytas Prekes Užsakovas atsiskaito per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo apmokėjimui dienos. Šiame punkte nurodyti mokėjimų terminai, susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų. Nurodytu atveju ilgesnio apmokėjimo termino taikymo galimybę Užsakovas ḭgyja tik tuo atveju, jei jis Tiekėjui pateikia ḭrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą.
5.4. Atsiskaitant už Prekes negali būti taikomi Pagrindinėje sutartyje nenumatyti mokesčiai ar kainos. Prekės ar paslaugos, kurios nenumatytos Pagrindinėje sutartyje, yra atskiro pirkimo objektas.
5.5. Prekių kaina gali būti keičiama tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui. Naujas PVM tarifas taikomas visoms po oficialaus naujo PVM tarifo ḭsigaliojimo momento pristatomoms Prekėms.
5.6. Prekių kainos perskaičiavimas dėl kitų mokesčių pasikeitimo, bendro kainų lygio kitimo ar kitais atvejais nebus atliekamas.
5.7. Visi Pagrindinės sutarties mokėjimų dokumentai (ḭskaitant prekių priėmimo-perdavimo aktą, jei toks pasirašomas) yra teikiami naudojantis informacinės sistemos „E.sąskaita“ priemonėmis. Pasikeitus teisės aktų nuostatoms dėl mokėjimo dokumentų pateikimo naudojantis informacine sistema „E. sąskaita“, atitinkamai taikomas tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas.
5.8. Tiesioginio atsiskaitymo Tiekėjo pasitelkiamiems subtiekėjams galimybės ḭgyvendinamos šia tvarka:
5.8.1. Subtiekėjas, norėdamas, kad Užsakovas tiesiogiai atsiskaitytų su juo pateikia prašymą Užsakovui ir inicijuoja trišalės sutarties tarp jo, Xxxxxxxx ir Tiekėjo sudarymą. Subtiekimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki Užsakovo atsiskaitymo su subtiekėju. Šioje sutartyje xxxxxxxx Xxxxxxxx teisė prieštarauti nepagrḭstiems mokėjimams, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant ḭ pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
5.8.2. Subtiekėjas, prieš pateikdamas sąskaitą faktūrą Užsakovui, turi ją suderinti su Tiekėju. Suderinimas laikomas tinkamu, kai subtiekėjo išrašytą sąskaitą faktūrą raštu patvirtina atsakingas Tiekėjo atstovas, kuris yra nurodytas trišalėje sutartyje. Užsakovo atlikti mokėjimai subtiekėjui pagal jo pateiktas sąskaitas atitinkamai mažina sumą, kurią Užsakovas turi sumokėti Tiekėjui pagal Pagrindinės sutarties sąlygas ir tvarką. Tiekėjas, išrašydamas ir pateikdamas sąskaitas Užsakovui, atitinkamai ḭ jas neḭtraukia subteikėjo tiesiogiai Užsakovui pateiktų ir Tiekėjo patvirtintų sąskaitų sumų.
5.8.3. Tiesioginis atsiskaitymas su subtiekėju neatleidžia Tiekėjo nuo jo prisiimtų ḭsipareigojimų pagal sudarytą Pagrindinę sutartḭ. Nepaisant nustatyto galimo tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju, Tiekėjui Pagrindine sutartimi numatytos teisės, pareigos ir kiti ḭsipareigojimai nepereina subtiekėjui.
5.8.4. Jei dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju faktiškai nesutampa Tiekėjo ir subteikėjo nurodytos faktiškai mokėtinos sumos, rizika prieš Užsakovą tenka Tiekėjui ir neatitikimai pašalinami Tiekėjo sąskaita.
5.9. Tiekėjo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodytas Prekės nacionalinis pakuotės identifikatorius NPAKID-7 kiekvienai Prekei atskirai.
