Mok÷jimo pavedimai. Pagrindiniai šaltiniai, reglamentuojantys atsiskaitymus mok÷jimo pavedimais Lietuvoje, yra CK ir Mok÷jimų įstatymas. CK numato, kad atsiskaitant mok÷jimo pavedimais bankas įsipareigoja pagal mok÷tojo pavedimą pervesti nurodytą sumą iš mok÷tojo sąskaitos į kitą mok÷tojo nurodytą sąskaitą tame pačiame arba kitame banke per įstatymų ar įstatymų nustatyta tvarka nustatytus terminus, jeigu trumpesni terminai n÷ra nustatyti banko sąskaitos sutartyje ar banko veiklos taisykl÷se (CK 6.931 str. 1 d.). Mok÷jimų įstatymas mok÷jimo pavedimą (mok÷jimo nurodymą) apibr÷žia kaip mok÷tojo arba gav÷jo raštu arba elektronin÷mis mok÷jimo priemon÷mis sudarytą nurodymą kredito įstaigai pervesti l÷šas gav÷jui (Mok÷jimų įstatymo 2 str. 14 d.). Išskiriami keli mok÷jimo pavedimų požymiai. Konkretūs mok÷jimo nurodymų įvykdymo terminai yra nustatyti Mok÷jimų įstatymo 10 straipsnyje. Mok÷tojo kredito įstaiga, pri÷musi mok÷jimo nurodymą, turi jį įvykdyti tą pačią banko darbo dieną, jeigu mok÷tojo ir gav÷jo kredito įstaiga yra ta pati. Jeigu mok÷tojo ir gav÷jo kredito įstaigos skirtingos, mok÷tojo kredito įstaiga, pri÷musi mok÷jimo nurodymą iki 12 valandos, turi jį įvykdyti tą pačią banko darbo dieną. Jeigu kredito įstaiga pri÷m÷ mok÷jimo nurodymą po 12 valandos, jį privalo įvykdyti ne v÷liau kaip kitą banko darbo dieną po mok÷jimo nurodymo pri÷mimo. Jeigu mok÷jimo nurodyme nurodyta v÷lesn÷ jo vykdymo data, mok÷jimo nurodymą kredito įstaiga privalo įvykdyti jame nurodytą banko darbo dieną. Gav÷jo kredito įstaiga, jeigu mok÷tojo ir gav÷jo kredito įstaigos yra skirtingos, gavusi l÷šas pagal mok÷jimo nurodymą iš mok÷tojo kredito įstaigos, privalo tą pačią banko darbo dieną įskaityti l÷šas į gav÷jo sąskaitą. Atsiskaitant mok÷jimo pavedimais paprastai atsiranda mišri teisinių santykių struktūra:
