MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO SANDARA Pavyzdžių Nuostatos

MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO SANDARA. 52. Mokytojų darbo krūvių sandaros projektus sudaro Mokyklos direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui iki birželio 20 dienos. Skiriant mokytojui kontaktines valandas atsižvelgiama į Mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše patvirtintą mokytojų darbo krūvio sandarą, Mokyklos ugdymo planą, dalyko mokytojo įgytą kvalifikacinę kategoriją, mokinių pasiekimus, mokymo tęstinumą, Mokyklos interesus. Skirstant mokytojų darbo krūvį laikomasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. 53. Mokytojų darbo krūvio projektas naujiems mokslo metams aptariamas mokytojų metodinėje grupėje, birželio mėnesį pristatomas Mokytojų tarybos posėdyje, vėliau dar yra koreguojamas visus mokslo metus, atsižvelgiant į ugdymo plano, darbo grupių, darbuotojų kaitą. 54. Mokytojų kontaktinių valandų skaičius per metus kiekvienais mokslo metais gali skirtis priklausomai nuo Mokyklos ugdymo plano, sukomplektuotų klasių skaičiaus, pasikeitusios pedagogo kvalifikacijos, jo kompetencijų, mokinių, jų tėvų prašymu. 55. Nekontaktinės valandos, susijusios su veikla bendruomenei, gali būti skiriamos už: 55.1. darbą Mokyklos taryboje; 55.2. darbą Mokyklos mokytojų taryboje; 55.3. vadovavimą ir (ar) dalyvavimą Mokyklos metodinės grupės, darbo grupių, komisijų, veikloje; 55.4. mokinių ruošimą, dalyvavimą projektuose, konkursuose, olimpiadose, varžybose ir kt. renginiuose; 55.5. budėjimą Mokyklos patalpose ir teritorijoje; 55.6. darbą vykdant apklausas, testavimus; 55.7. kitus, šiose Taisyklėse nenumatytus, bet ugdymo proceso užtikrinimui būtinus darbus. 56. Mokytojų darbo krūvio sandaros pakeitimus tvirtina Mokyklos direktorius, suderinęs su Mokyklos mokytojais ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. 57. Mokytojų metinė darbo laiko norma gali keistis tik dėl objektyvių priežasčių (mokinių skaičiaus mažėjimas, klasių komplektų skaičiaus mažėjimas, pareigų pažeidimas). 58. Esant nesutarimams dėl darbo krūvio paskirstymo, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO SANDARA. Mokytojo darbo krūvio sandarą nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal DAĮ 2 priedą nustatytą kontaktinių valandų, valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, vykdyti ir valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti proporcija per mokslo metus.
MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO SANDARA. 45. Mokytojo darbo krūvio sandarą nustato gimnazijos direktorius, laikydamasis Įstatymo 5 priedo 7 punkto nuostatų, šios Sistemos, suderintos su gimnazijos darbo taryba, ir neviršydamas įstaigai skirtų asignavimų ugdymo reikmėms. 46. Mokytojo pareigybę (etatą) sudaro: kontaktinės valandos, valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei, taip pat valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei. Iš viso 1512 metinių valandų. 47. Kontaktinių valandų skaičius mokytojo pareigybei per mokslo metus nustatomas pagal ugdymo plane nustatytas valandas, laikantis šių reikalavimų: 47.1. neviršijant Įstatymo 5 priedo 8 punkte mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, nustatyto maksimalaus kontaktinių valandų privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus skaičiaus; 47.2. neviršijant Įstatymo 5 priedo 81 punkte mokytojui, kurio pedagoginis darbo stažas iki 2 metų, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, nustatyto maksimalaus kontaktinio valandų skaičiaus; 47.3. mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų. 48. Valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius mokytojui per mokslo metus nustatomas procentais nuo kontaktinių valandų, atsižvelgiant į įgyvendinamą programą, ugdymo ar mokymo sritį, dalyką ir į mokinių skaičių klasėje (grupėje): Programa, ugdymo, mokymo sritis, dalykas Mokytojams, kurių darbo stažas iki 2 metų Mokytojams, kurių darbo stažas 2 ir daugiau metų mokinių skaičius klasėje (grupėje) mokinių skaičius klasėje (grupėje) ne daugiau kaip 11 12–20 21 ir daugiau ne daugiau kaip 11 12–20 21 ir daugiau Pradinis ugdymas 70 75 80 50 55 60 Xxxxxxx ugdymas (tikyba, etika), psichologija 62 64 66 42 44 46 Lietuvių kalba ir literatūra 74 78 80 54 58 60 Užsienio kalba 67 70 73 47 50 53 Matematika 70 73 75 50 53 55 Informacinės technologijos 65 68 70 45 48 50 Gamtamokslinis ugdymas 65 68 70 45 48 50 Socialinis ugdymas 65 68 70 45 48 50 Menai, technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga, šokis 60 62 64 40 42 44 Lavinamųjų klasių mokinių ugdymo programos 60 62 64 40 42 44 Neformaliojo švietimo programos, projektai, konsultacijos 55 60 64 40 42 44 49. Valandų, skiriamų vadovauti klasei, skaičius mokytojo pareigybei, atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėje, per mokslo metus nustatomas: 49.1. iki 11...
MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO SANDARA. Mokytojo darbo krūvio sandarą – darbo pareigų paskirstymą pagal laiką – nustato Mokyklos direktorius vadovaudamasis 2017 m. sausio 17 d. LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu Nr .XIII – 198 ir šio įstatymo 2019 m. gruodžio 05 d. pakeitimo įstatymu Nr. XIII - 2606 5 priedo 9 punkte nustatytais reikalavimais. LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas ( išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr.V-186 įsakymu ir šio įsakymo 2020 m. kovo 18 d. pakeitimu Nr. 389. Taip pat Mokyklos „Darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašu“ patvirtintu mokyklos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. VĮ-21.
MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO SANDARA. 44. Mokytojo darbo krūvis sudaromas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais mokytojo krūvio sandarą: Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintais „Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašu“, „Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašu“, „Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašu“, Pradinio, pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais. 45. Kontaktinių valandų skaičius mokytojams nustatomas vadovaujantis gimnazijos ugdymo planu. 46. Valandų skirtu pasiruošimui pamokomas (priedas 3). 47. Valandų, skiriamų vadovauti klasei, (priedas 4). Skaičius gali būti didinamas, jei mokytojas vadovauja daugiau kaip vienai klasei. 48. Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, veiklų bendruomenei sąrašas ir veikloms skiriamas valandų skaičius aptariamas dalykų mokytojų metodinėse grupėse ir patvirtinamas bendru gimnazijos metodinės tarybos protokolu. Šis sąrašas yra sistemos priedas (priedas Nr. 5) ir gali būti atskirai tikslinamas esant poreikiui .

Related to MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO SANDARA

  • ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį. 4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją. 4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.

  • Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

  • Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise. 8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data. 8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.

  • Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.

  • Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose. 8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų. 8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). 9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj; 9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte). 9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui; 9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.

  • Dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti draudimo išmoką 5.1. Civilinės atsakomybės draudimo rizikos atsiradimo atveju Apdraustasis turi pateikti: 5.1.1. išsamų jvykio aprašymą, liudytojų asmens duomenis; 5.1.2. dokumentus, jrodančius reikalavimo pagrjstumą; 5.1.3. kitus su jvykiu ir jo aplinkybėmis susijusius dokumentus.