Prievolinės teisės ar kitokie daikto suvaržymai Pavyzdžių Nuostatos

Prievolinės teisės ar kitokie daikto suvaržymai. Trečiųjų asmenų prievolinės teisės į daiktą gali atsirasti su pardavėju sudarytų sutarčių pagrindu, kurios gali trukdyti pirkėjui daiktą naudoti. Visų pirma, galima paminėti teises, kylančias iš nuomos (panaudos) sutarčių. Nors išnuomotą daiktą galima parduoti, tačiau pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad parduodamas daiktas yra išnuomotas, nes pagal bendrąją taisyklę išnuomoto daikto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui (t. y. šiuo atveju pirkėjui), išskyrus, jeigu registruotina nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre (CK 6.494 str. 1 d.). Pagal panaudos sutartį perduotą daiktą panaudos davėjas turi teisę parduoti trečiajam asmeniui, ir tokiu atveju naujam daikto savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.643 str.). Tretieji asmenys gali turėti ir kitokių pretenzijų, kylančių iš įvairių daikto suvaržymų. Pavyzdžiui, iš testamentinės išskirtinės (CK 5.23 str.), draudimo disponuoti daiktais (CK 6.349 str.), iš nekilnojamojo daikto suvaržymo renta (CK 6.444 str.), iš prievolių, susijusių su atsiskaitymais už pateiktą bet kokios rūšies energiją, komunalines paslaugas ir kt.