SERVITUTŲ NUSTATYMAS. Magistralinio dujotiekio Specialusis planas yra rengiamas vadovaujantis Infrastruktūros plėtros (šilumos, dujų, ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklėmis bei kitais teritorijų planavimo rengimą reglamentuojančiais dokumentais. Vienas iš Specialiojo Plano uždavinių – rezervuoti teritorijas magistralinio dujotiekio, jo priklausinių bei susijusios infrastruktūros statybai, eksploatavimui ir tinkamam aptarnavimui. Valstybinės žemės patikėtinių sklypuose, privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose dėl Planuojamo MD bus nustatyti servitutai ir ūkinės veiklos apribojimai. Numatoma, kad pasirinktoje planuojamo MD trasos vietoje servitutas bus nustatomas magistralinio dujotiekio ir susijusios infrastruktūros statybos darbų zonos, projektuojamos įvertinus MD statybos darbų organizavimo ir technologijos reikalavimus, ribose. Servitutų nustatymą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, LR Žemės įstatymas ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14
SERVITUTŲ NUSTATYMAS. Vystymo plane planuojami servitutai, reikalingi MD bei susijusiai infrastruktūrai funkcionuoti (servituto kodas 222 - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti antžemines, požemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Konkrečiame žemės sklype formuojamas tokios apimties, dydžio ir ploto servitutas, kuris užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją ir kuo mažiau riboja tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu. Bendru atveju MD servitutas nustatomas 14 m pločio juostoje miško žemėje ir 24 m pločio juostoje žemės ūkio žemėje bei kitos paskirties žemėje. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad žemės servitutas yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutą – teisę naudotis svetimu nekilnojamu daiktu (žeme) ir tos teisės perdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ketvirtos knygos VII skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymas, administracinis aktas, sandoris, teismo sprendimas. Žemės sklypų, į kuriuos patenka rekonstruojamos Atkarpos, žemės paskirties ar būdo keitimas bei žemės paėmimas visuomenės poreikiams nenumatomas. Po Vystymo plano patvirtinimo MD ir susijusios infrastruktūros darbų zonos ribose privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose servitutai bus nustatomi administraciniu aktu.