ATSISKAITYMO TVARKA Vartotojas už per ataskaitinį mėnesį suvartotą karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karšto vandens apskaitos ar atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą atsiskaito pagal Karšto vandens tiekėjo pateiktą atsiskaitymo dokumentą (mokėjimo pranešimą ar sąskaitą). Atsiskaitymo terminas yra ne vėlesnis kaip iki paskutinės po ataskaitinio mėnesio kalendorinės dienos. Mokėjimo įskaitymo data – piniginių lėšų įskaitymo į Karšto vandens tiekėjo banko sąskaitą data. Jei Vartotojas apmoka dalį Karšto vandens tiekėjo sąskaitoje nurodytos sumos, jo įmoka paskirstoma Civilinio kodekso 6.54 str. I, 2, 3, 4 dalyse nustatyta tvarka. Šalys taip pat susitaria, kad jei yra susidariusios kelios tos pačios rūšies skolos (Civilinio kodekso 6.55 straipsnis), neatsižvelgiant į mokėjimo dokumentuose nurodytą įmokų paskirtį, visos Vartotojo įmokos pirmiausiai yra užskaitomos seniausios skolos padengimui, nepriklausomai, ar skola yra priteista ir vyksta priverstinis skolos išieškojimas. Sutarties nustatytu terminu neapmokėjus atsiskaitymo dokumente nurodytos sumos, Xxxxxxxxxx skaičiuojami 0,02 % (dvi šimtosios procento) dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vartotojui Sutarties nustatytu terminu ir tvarka nepranešus apie Sutarties I skyriuje nurodytų ir kitų duomenų pakeitimus, turinčius įtakos mokėjimų už karštą vandenį paskaičiavimui, mokėjimų perskaičiavimas už praėjusį laikotarpį atliekamas ne daugiau kaip už 3 (tris) mėnesius iki jo rašytinio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos (išskyrus Vartotojo ar kitų kartu su juo gyvenančių asmenų mirties atvejį). Vartotojas už suvartotą karštą vandenį, apie kurio suvartojimą nebuvo deklaruota Sutartyje nustatyta tvarka, moka karšto vandens skaitiklių rodmenų nustatymo (deklaravimo) dieną galiojančiomis karšto vandens kainomis. Jeigu Vartotojas apmoka didesnę sumą negu nurodyta Karšto vandens tiekėjo paskutinėje sąskaitoje, jo įmoka laikoma apmokėjimu už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, o skirtumas skiriamas seniausios skolos padengimui. Jeigu Vartotojas skolų neturi, skirtumas laikytinas avansiniu mokėjimu už sekantį mėnesį, jeigu atskiru raštišku pareiškimu Vartotojas nenurodo kitaip.
BENDROJI DALIS Šiose gyvybės draudimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) vartojamos sąvokos turi tokią reikšmę:
ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį. 4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją. 4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.
TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 60. Atliekant supaprastintus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninė specifikacija rengiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tačiau ir rengiant techninę specifikaciją mažos vertės pirkimams, turi būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymasis. 61. Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai, aprašymas negali diskriminuoti tiekėjų bei turi užtikrinti jų konkurenciją. 62. Techninė specifikacija nustatoma nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes, ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o Perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. 63. Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz. našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ....“, „ne mažiau kaip ....“) arba reikšmių diapazonais („nuo .... iki “). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai („turi būti lygu “). 64. Paslaugų pirkimo atveju techninėje specifikacijoje nurodomas paslaugų pobūdis ir jų teikimo vieta, nustatomi kartu su paslaugomis tiekiamų prekių ar atliekamų darbų techniniai reikalavimai. Prekių pirkimo atveju techninėje specifikacijoje nustatomi ir kartu su prekėmis teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų techniniai reikalavimai. Perkant darbus, nurodoma darbų atlikimo vieta bei reikalavimai kartu perkamoms paslaugoms, prekėms. 65. Apibūdinant pirkimo objektą techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis”. 66. Teisės aktuose nustatytiems prekių, darbų ar paslaugų atitikimui privalomiesiems techniniams reikalavimams gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus. 67. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas, ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.
Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai
DOKUMENTŲ PATEIKIMAS PO ĮVYKIO 15.1. Atsitikus įvykiui, Draudėjas, Apdraustasis arba Naudos gavėjas privalo pateikti Draudikui vi- sus su įvykiu susijusius dokumentus valstybine kalba, pagrindžiančius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį, tarp jų: a) sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo;
Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.
Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.
NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI 33.1. Draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos, kai: 33.1.1. Žala ir (ar) vagystė kilo daiktams, nepritaikytiems transportuoti; 33.1.2. Žala kilo dėl daikto vidinių gedimų, t. y. kai Žala atsiranda ne dėl išorinių jėgų poveikio daiktui; 33.1.3. Žala padaryta sportiniam inventoriui jo naudojimo metu (išskyrus apiplėšimą). 33.2. Draudikas neprivalo atlyginti žalos: 33.2.1. Bagažui, kai ji pasireiškia kaip natūralus Bagažo nusidėvėjimas, senėjimas ar korozija, įskaitant puvimą, pasireiškusį dėl Apdraustojo kaltės; 33.2.2. kai ji pasireiškia daiktų, esančių Bagaže, apgadinimais, dėl jų sąlyčio su Bagaže esančiais dažymo ar ėsdinimo savybių turinčiais daiktais ir (ar) lipnios medžiagos išsiliejimo; 33.2.3. dėl vagystės tuo atveju, kai Bagažas buvo pamirštas, pamestas ar paliktas be priežiūros; 33.2.4. kai sugadinamas lagamino arba kitokios Bagažo pakuotės paviršius (pvz., įdubimai, įbrėžimai ir pan.), tačiau nepadaromas poveikis daikto naudingumui (daiktas tinkamas naudoti pagal paskirtį); 33.2.5. kai Bagažas paliekamas neužrakintoje transporto priemonėje. 33.3. Draudikas neatlygina išlaidų, jei Apdraustasis dėl Bagažo dingimo per 24 valandas nuo Bagažo pristatymo ar numatyto pristatymo raštu nesikreipė į vežėją ir negavo iš jo raštiško patvirtinimo dėl Bagažo dingimo, sugadinimo, sunaikinimo. 33.4. Draudikas neatlygina išlaidų, jei Apdraustasis dėl Bagažo vagystės ar plėšimo nedelsiant (ne vėliau kaip per 24 valandas) nesikreipė į policiją.