SUSISIEKIMO SISTEMOS TOBULINIMO IR DARNAUS JUDUMO PRINCIPŲ DIEGIMO KLAIPĖDOS MIESTE TIKSLAI Pavyzdžių Nuostatos

SUSISIEKIMO SISTEMOS TOBULINIMO IR DARNAUS JUDUMO PRINCIPŲ DIEGIMO KLAIPĖDOS MIESTE TIKSLAI. Iš studijos 1 dalyje pateiktos analizės matyti, kad darnaus judumo principų miestų susisiekimo sistemose taikymas yra nulemtas ES vykdomos transporto politikos, kurios nuostatos yra perkeltos ir į nacionalinius šalies teisės aktus. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje yra teigiama, kad šalies miestuose kelionės automobiliu iš namų į darbą sudaro didžiąją dalį visų kelionių. Tokia kelionių struktūra miestuose lemia transporto spūsčių, oro taršos, kelionės gaišaties problemas. Minėtoje nacionalinėje programoje konstatuojama, kad šalies miestuose nėra užtikrintas efektyvus ir darnus judumas, nes nepakanka priemonių judumo paklausai valdyti ir darniai elgsenai skatinti, o savivaldybių planuose skiriama nepakankamai dėmesio transporto problemoms spręsti, ypač taikant darnaus judumo principus. Atsižvelgiant į tai, nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje rekomenduojama, kad ne mažiau kaip 25 tūkst. gyventojų turintiems šalies miestams būtų parengti darnaus judumo planai, kuriais: - būtų sukurtos darnaus ateities transporto įtraukimo į miesto transporto sistemas koncepcijos; - būtų numatytos priemonės, kurios būtų galima mažinti automobilių naudojimą ir jų daromą poveikį; - būtų keičiami judumo įpročiai ir elgsena; - būtų skatintas aplinkai nekenksmingų transporto priemonių naudojimas. Ta pati rekomendacija parengti darnaus judumo planus daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų turintiems šalies miestams yra numatyta ir 2015 m. kovo 13 d. LR susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-108 (1.5 E), kuriuo yra patvirtintos „Darnaus judumo mieste planų rengimo gaires“. Klaipėdos miestas patenka į miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų kategorija, todėl jame, kaip ir kituose šalies didmiesčiuose, turi būtų kuriama darnaus judumo principais paremta susisiekimo sistema. Be to, Klaipėdos miestas priklauso Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikų miestų tinklui ir tai įpareigoja mažinti oro taršą mieste ir didinanti miesto gyventojų fizinį aktyvumą. Tokie įsipareigojimai taip pat yra betarpiškai susiję su darnaus judumo principų taikymu miesto susisiekimo sistemoje. Vadovaujantis darnaus judumo principais yra būtina mažinti automobilių srautus Klaipėdos mieste, šių srautų keliamas neigiamas pasekmes (grūstis, oro taršą, eismo įvykių skaičių), skatinti gyventojus ir miesto svečius naudoti viešąjį ir ekologišką transportą, ėjimą pėsčiomis. Darnaus judrumo principais paremta susiekimo sistema negali būti paremta vien automobilių eismo ribojimais ...

Related to SUSISIEKIMO SISTEMOS TOBULINIMO IR DARNAUS JUDUMO PRINCIPŲ DIEGIMO KLAIPĖDOS MIESTE TIKSLAI

  • KONKURSO SĄLYGŲ PAAIŠKINIMAS IR PATIKSLINIMAS 5.1 Pirkėjas atsako į kiekvieną Tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Į laiku gautą tiekėjo prašymą paaiškinti konkurso sąlygas pirkėjas atsako ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pirkėjas, atsakydamas tiekėjui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems jis pateikė konkurso sąlygas, bet nenurodo, kuris tiekėjas pateikė prašymą paaiškinti konkurso sąlygas.

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 9.1. Šalys susitaria, kad visi Xxxxxxx sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS 38.1. Apdraustojo ligą pripažinus draudžiamuoju įvykiu išmokama visa pasirinkta papildomų ligų draudimo suma.

  • Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

  • Draudimo išmokos mokėjimas 3.1. Jei pastatai sunaikinti ar sugadinti, draudimo išmoka mokama vadovaujantis Jūsų pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su mumis suderin- tais dokumentais (projektais, statybos leidimais, atstatymo / remonto darbų sąmatomis, ran- gos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) draudžiamojo įvykio metu sunaikintą ar sugadintą turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objektui atstatyti iki draudžiamojo įvykio buvusios būklės, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir (arba) mūsų atliktu vertinimu.

  • PIRKIMO DOKUMENTŲ PAAIŠKINIMAI, PATIKSLINIMAI, PAKEITIMAI 7.1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų paklausimai ir atsakymai vieni kitiems, atliekant viešųjų pirkimų procedūras, turi būti lietuvių kalba. Perkančioji organizacija visus gautus klausimus ir visus atsakymus į juos, visus kitus pirkimo sąlygų paaiškinimus ir patikslinimus skelbs CVP IS, kur yra skelbiami visi šio pirkimo dokumentai.

  • ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Jei pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutartį arba tinkamai patvirtintą jos kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją).

  • Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai