Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.
Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.
8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data.
8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.
PIRKIMO SUTARTIS 7.1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Tiekėjas sudaryti pirkimo sutartį kviečiamas raštu (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) pranešant, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus, ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose to reikalavo, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
7.2. Sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
7.3. Pirkimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus, kai atliekami supaprastinti mažos vertės pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000,00 EUR. (be PVM), tokiu atveju pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu ir įforminama, pasirašant PVM sąskaitą faktūrą ar priėmimo perdavimo aktą ar kitą dokumentą.
7.4. Kai pirkimo sutartis sudaroma raštu, pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:
7.4.1. sutarties šalių teisės ir pareigos;
7.4.2. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;
7.4.3. esminės sutarties sąlygos;
7.4.4. kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;
7.4.5. atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;
7.4.6. prievolių įvykdymo terminai;
7.4.7. prievolių įvykdymo užtikrinimas;
7.4.8. ginčų sprendimo tvarka;
7.4.9. sutarties nutraukimo tvarka;
7.4.10. sutarties galiojimas;
7.4.11. jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos;
7.4.12. xxxxxxxxxxx, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka;
7.4.13. kitos sąlygos, jei tai numato Letuvos Respublikos įstatymai.
7.5. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimamas yra gautas Viešųjų pirkimų tanybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą mažos vertės pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000,00 EUR. (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.
7.6. Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: 7.6.1.vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
Kaina ir atsiskaitymo sąlygos 5.1. Pagrindinės sutarties vertė ir Prekių kaina yra nurodyta Pagrindinės sutarties priede. Į Prekių kainą yra ḭskaičiuotos visos tinkamam Pagrindinės sutarties ḭgyvendinimui reikalingos išlaidos, ḭskaitant Prekių pristatymo išlaidas.
5.2. Tiekėjas Prekėms taiko tokḭ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, koks Pagrindinės sutarties priede Prekėms nurodytu pavadinimu yra taikomas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
5.3. Už tinkamai pristatytas Prekes Užsakovas atsiskaito per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo apmokėjimui dienos. Šiame punkte nurodyti mokėjimų terminai, susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų. Nurodytu atveju ilgesnio apmokėjimo termino taikymo galimybę Užsakovas ḭgyja tik tuo atveju, jei jis Tiekėjui pateikia ḭrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą.
5.4. Atsiskaitant už Prekes negali būti taikomi Pagrindinėje sutartyje nenumatyti mokesčiai ar kainos. Prekės ar paslaugos, kurios nenumatytos Pagrindinėje sutartyje, yra atskiro pirkimo objektas.
5.5. Prekių kaina gali būti keičiama tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui. Naujas PVM tarifas taikomas visoms po oficialaus naujo PVM tarifo ḭsigaliojimo momento pristatomoms Prekėms.
5.6. Prekių kainos perskaičiavimas dėl kitų mokesčių pasikeitimo, bendro kainų lygio kitimo ar kitais atvejais nebus atliekamas.
5.7. Visi Pagrindinės sutarties mokėjimų dokumentai (ḭskaitant prekių priėmimo-perdavimo aktą, jei toks pasirašomas) yra teikiami naudojantis informacinės sistemos „E.sąskaita“ priemonėmis. Pasikeitus teisės aktų nuostatoms dėl mokėjimo dokumentų pateikimo naudojantis informacine sistema „E. sąskaita“, atitinkamai taikomas tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas.
5.8. Tiesioginio atsiskaitymo Tiekėjo pasitelkiamiems subtiekėjams galimybės ḭgyvendinamos šia tvarka:
5.8.1. Subtiekėjas, norėdamas, kad Užsakovas tiesiogiai atsiskaitytų su juo pateikia prašymą Užsakovui ir inicijuoja trišalės sutarties tarp jo, Xxxxxxxx ir Tiekėjo sudarymą. Subtiekimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki Užsakovo atsiskaitymo su subtiekėju. Šioje sutartyje xxxxxxxx Xxxxxxxx teisė prieštarauti nepagrḭstiems mokėjimams, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant ḭ pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
5.8.2. Subtiekėjas, prieš pateikdamas sąskaitą faktūrą Užsakovui, turi ją suderinti su Tiekėju. Suderinimas laikomas tinkamu, kai subtiekėjo išrašytą sąskaitą faktūrą raštu patvirtina atsakingas Tiekėjo atstovas, kuris yra nurodytas trišalėje sutartyje. Užsakovo atlikti mokėjimai subtiekėjui pagal jo pateiktas sąskaitas atitinkamai mažina sumą, kurią Užsakovas turi sumokėti Tiekėjui pagal Pagrindinės sutarties sąlygas ir tvarką. Tiekėjas, išrašydamas ir pateikdamas sąskaitas Užsakovui, atitinkamai ḭ jas neḭtraukia subteikėjo tiesiogiai Užsakovui pateiktų ir Tiekėjo patvirtintų sąskaitų sumų.
5.8.3. Tiesioginis atsiskaitymas su subtiekėju neatleidžia Tiekėjo nuo jo prisiimtų ḭsipareigojimų pagal sudarytą Pagrindinę sutartḭ. Nepaisant nustatyto galimo tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju, Tiekėjui Pagrindine sutartimi numatytos teisės, pareigos ir kiti ḭsipareigojimai nepereina subtiekėjui.
5.8.4. Jei dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju faktiškai nesutampa Tiekėjo ir subteikėjo nurodytos faktiškai mokėtinos sumos, rizika prieš Užsakovą tenka Tiekėjui ir neatitikimai pašalinami Tiekėjo sąskaita.
5.9. Tiekėjo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodytas Prekės nacionalinis pakuotės identifikatorius NPAKID-7 kiekvienai Prekei atskirai.
DRAUDIMO ĮMOKA 8.1 Xxxxxxxx jmoka nustatoma draudėjo ir draudiko susitarimu. Draudimo jmoka nustatoma atsižvelgiant j pageidaujamą sukaupti sumą, taip pat priklausomai nuo pasirinktos draudimo sumos.
8.2 Draudimo liudijime (polise) nustatytas draudimo jmokų dydis bei jų mokėjimo terminai nėra privalomi. Mokėdamas didesnes ar mažesnes draudimo jmokas bei kitais nei nurodyta terminais, draudėjas gali sukaupti didesnę arba mažesnę sukauptą sumą.
8.3 Sudarydamas sutartj, draudėjas gali pasirinkti pradinę jmoką, kuri mokama tik vieną kartą kartu su pirmąja draudimo jmoka.
8.4 Draudimo jmoka mokama draudikui grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis. Jei yra aišku, už kurią sutartj draudimo jmoka sumokėta (žr.8.5), jmokos sumokėjimo data laikoma: - jmokos sumokėjimo diena, jei mokama grynaisiais pinigais; - jmokos nurašymo nuo draudėjo sąskaitos banke diena, jei jmoka nurašoma draudiko pareikalavimu nuo draudėjo sąskaitos banke; - jmokos jrašymo j draudiko sąskaitą banke diena, kitais atvejais.
8.5 Mokant draudimo jmoką būtina nurodyti sutarties numerj arba pasiūlymo numerj, jei sutartis dar nesudaryta, t.y. mokama pirmoji draudimo jmoka. Jei draudikas negali nustatyti, už kurią sutartj draudimo jmoka sumokėta, t.y. nebuvo nurodytas sutarties ar pasiūlymo numeris, tai draudimo jmoka nėra laikoma sumokėta iki tol, kol draudikas nenustatė, pagal kurią sutartj draudimo jmoka buvo sumokėta. Draudimo jmokos sumokėjimo data laikoma ta diena, kai draudikas nustatė, pagal kurią sutartj buvo sumokėta.
8.6 Xxxxxxxx jmoka, pagal susitarimą su draudiku, gali būti mokama kaip vienkartinė jmoka, kartą metuose, kartą per pusę metų, kartą per ketvirtj, kas mėnesj.
Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį.
4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją.
4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.
DRAUDIMO SUMA 6.1. Draudiko atsakomybės ribos apibrėžiamos Draudimo sutartyje. Jos negali būti didesnės negu Xxxxxxxx sutartyje nustatyta Draudimo suma. Tuo atveju, jeigu pagal Draudimo sutartj yra apdrausti keli Draudimo objektai, Draudiko atsakomybės ribos negali būti didesnės negu kiekvieno atskiro komponento Draudimo suma.
6.2. Draudimo sumos dydis priklauso nuo draudimo tipo (rūšies) bei Draudėjo pasirinkto draudimo varianto.
6.3. Draudimo suma yra nustatoma pagal apdrausto turto vertę (netai- koma pirmosios rizikos draudimo atveju), neskaitant apdraustojo turto pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčio suma neišskai- čiuojama, jeigu Draudėjas, Naudos gavėjas ar Apdraustasis neturi teisės atimti šios sumos iš priskaičiuoto mokesčio arba neturi teisės susigrąžinti šio mokesčio skirtumą.
6.4. Šių Taisyklių 6.3 punkte nurodyta išlyga netaikoma civilinės atsako- mybės draudimui.
6.5. Turto sugadinimo, suniokojimo arba praradimo atveju, kai Draudimo suma buvo apskaičiuota pagal atkuriamąją turto vertę, Draudikas išmo- ka Draudėjui draudimo išmoką, kurios dydis nustatytas pagal faktinę ap- drausto turto vertę, jeigu Draudėjas nesiima jokių veiksmų atstatyti arba atkurti turtą iki jo pradinės būklės, naudodamas tam tinkamas ir tas pačias medžiagas bei taikydamas tas pačias arba panašias technologijas, kurios buvo panaudotos sukuriant apdraustojo turtą.
6.6. Jeigu Draudimo sutartyje kilnojamo turto, investicijų, pastatų ir sta- tinių apibrėžta Draudimo suma yra mažesnė už Draudimo objekto vertę žalos atsiradimo dieną, Xxxxxxxx išmokos dydis yra mažinamas propor- cingai skirtumui tarp šio Draudimo objekto Xxxxxxxx xxxxx ir jo vertės žalos atsiradimo dieną (nevisiškas draudimas).
6.7. Šių Taisyklių 6.6 punkto sąlyga netaikoma, jeigu apdrausto turto vertė neviršija 120% deklaruotos Draudimo sumos, tačiau visais atvejais moka- ma draudimo išmoka negali viršyti nustatytos draudimo sumos.
6.8. Šių Taisyklių 6.6 ir 6.7 punktų reikalavimai taikomi išimtinai nekilnoja- mo, kilnojamo turto ir atsargų draudimo atvejais.
6.9. Jeigu kilnojamo turto, investicijų, pastatų ir statinių draudimo suma yra didesnė už draudimo objekto vertę žalos atsiradimo dieną, Draudikas išmokės Draudėjui draudimo išmoką ne didesnę negu Draudimo objekto vertė žalos atsiradimo dieną.
6.10. Jeigu tas pats draudimo objektas tuo pat metu yra apdraustas nuo tos pačios rizikos dviejų ar daugiau Draudikų, sumomis, kurių bendras dy- dis viršija jo Draudimo vertę, taikoma Dvigubo draudimo sąlyga, nurodyta Draudimo taisyklių punkte 1.24.
DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę).
9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj;
9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte).
9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui;
9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.
