TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIAI. 4.1.2.1. VAIKO PRIEŽIŪRA
TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIAI. 4.2.2.1. SAUGUMAS
TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIAI. 5. Vaiko priežiūra 5.1. Vaiko sveikata ir higiena Tėvai supranta sveikos gyvensenos principus, sistemingai stebi vaiko sveikatą, laiku kreipiasi medicinos pagalbos į specialistus. Tėvai užtikrina vaiko ir jo aplinkos higieną, vaiko higienos įgūdžiai pagal jo amžių yra pakankami. Tėvai užtikrina vaiko užimtumą ir reikiamą poilsį. Tėvai nežino dalies sveikos gyvensenos principų ar prieinamų specialistų / paslaugų. Jie suvokia, kad pavėluotai pastebėjo grėsmes vaiko sveikatai. Tėvai užtikrina bazinę vaiko ir jo aplinkos higieną, vaikui pagal jo amžių trūksta higienos įgūdžių. Jie pastebi, kai vaikas būna pervargęs ar nepakankamai fiziškai aktyvus. Tėvai nežino sveikos gyvensenos principų ar prieinamų specialistų / paslaugų, laiku nesikreipia medicinos pagalbos, reikalingos vaikui (nepakviečia gydytojo ar neparūpina vaistų), ir taip pakenkia jo sveikatai. Tėvai laiku nepastebi sveikatos grėsmių, sukeliančių vaikui ilgalaikį skausmą ar kančią. Tėvai neužtikrina bazinės vaiko ir jo aplinkos higienos, vaikas pagal savo amžių neturi higienos įgūdžių (nuolatinė nešvara, nemalonus kvapas). Per mažas vaiko fizinis aktyvumas neigiamai veikia jo sveikatą (antsvoris, silpnas imunitetas ir pan.), jis dažnai pervargsta (būna dirglus, mieguistas). Tėvai nežino sveikos gyvensenos principų ar prieinamų specialistų / paslaugų, nestebi vaiko sveikatos ir ignoruoja grėsmes jam. Tėvai nesikreipia į sveikatos priežiūros specialistus, nesiima vaikui būtino gydymo. Pastebimi kraštutiniai vaiko sveikatos sutrikimai (išsekimas ir pan.). Vaiko ir jo aplinkos higiena prasta, dėl jos kenčia ir vaiko sveikata (sugedę dantys, niežai, kirmėlės ar galvos utėlės), jis pagal savo amžių neturi higienos įgūdžių. Tėvai nėra motyvuoti spręsti dėl to kylančių problemų. Vaikas yra nuolat pavargęs. Dėl sistemingai neužtikrinamo vaiko fizinio aktyvumo ir pakankamo poilsio atsiranda rimtų jo sveikatos sutrikimų. 5.2. Vaiko apranga, avalynė ir mityba Tėvai supranta sveikos mitybos principus, užtikrina visavertę, subalansuotą vaiko mitybą. Tėvai pasirūpina tinkamo dydžio vaiko apranga / avalyne, atitinkančia oro sąlygas. Tėvai supranta bazinius mitybos principus, stengiasi užtikrinti visavertę, subalansuotą vaiko mitybą. Tėvai suvokia, kad nepasirūpino tinkamo dydžio vaiko apranga / avalyne, atitinkančia oro sąlygas. Tėvai nesupranta bazinių mitybos principų, jiems kyla sunkumų užtikrinant visavertę, subalansuotą vaiko mitybą. Vaikas kartais būna alkanas ar maitinasi nevisaverčiu maistu (maiste trūksta ...
TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIAI. 4. Saugumas 4.1. Gyvenamosios aplinkos saugumas Nėščioji gyvena saugioje aplinkoje, kuri nekelia jokio pavojaus kūdikio ir jos fiziniam saugumui. Nėščioji savo vaikystėje turėjo pastovų suaugusįjį, su kuriuo buvo sukūrusi tvarų ir saugų ryšį. Nėščioji suvokia, kad dėl konkrečių situacijų ar artimos aplinkos nesaugu. Kai kuriose nesaugiose situacijose ji prašo pagalbos. Nėščioji tam tikru momentu vaikystėje (pvz., po motinos mirties) prarado turėtą pastovų suaugusįjį, su kuriuo buvo sukūrusi tvarų ir saugų ryšį. Nėščiosios gyvenamoji aplinka nepastovi. Joje dažnai kyla konfliktų ar vykdoma nusikalstama veikla. Pati nėščioji nesuvokia fizinių pavojų savo gyvenamojoje aplinkoje. Vaikystėje nėščioji neturėjo vieno suaugusiojo, su kuriuo būtų sukūrusi saugų ir tvarų ryšį. Kyla problemų dėl jos pačios prieraišumo, ji priima siūlomą pagalbą, nors pati minėtų problemų nesuvokia. Nėščiosios gyvenamoji aplinka nesaugi, vyrauja smurtinis bendravimas, gyvenamojoje aplinkoje akivaizdi nusikalstama veikla, lankosi daug nepažįstamų žmonių. Nėščioji ne tik neatpažįsta grėsmių, bet ir aktyviai jas neigia. Nėščioji vaikystėje neturėjo vieno pastovaus suaugusiojo, su kuriuo būtų sukūrusi tvarų ir saugų ryšį. Ji aktyviai neigia ar slepia elgesį, paveiktą prieraišumo problemų. 5. Pozityvus auklėjimas 5.1 Nėščiosios auklėjimo įgūdžiai ir vaikystės patirtys Nėščioji žino pozityvius vaiko auklėjimo būdus, aktyviai domisi auklėjimu ir (ar) lanko pozityvios tėvystės kursus ar pan. Nėščiosios požiūris į žeminančias bausmes neigiamas, ji supranta tokių bausmių žalą vaikui ir jo raidai. Nėščiosios vaikystės patirtys teigiamos, jos tėvai taikė pozityvius auklėjimo būdus. Auklėjimas buvo nuoseklus, tėvai nenaudojo jokių žeminančių bausmių. Nėščioji suvokia, kad kai kuriose situacijose ar kai kuriais vaiko auklėjimo klausimais jai reikia pagalbos. Nėščiosios požiūris į žeminančias bausmes neigiamas, tačiau kartais ji dvejoja, ar tokios bausmės kartais negali būti pateisinamos. Nėščiosios vaikystės patirtys iš esmės teigiamos, jos tėvai stengėsi taikyti pozityvius auklėjimo būdus, nuosekliai auklėti, tačiau buvo atvejų, kai tėvai naudojo žeminančias bausmes. Nėščiajai trūksta žinių, kaip pozityviai, nesmurtiniais būdais auklėti vaiką. Nėščiosios požiūris į žeminančias bausmes teigiamas – ji mano, kad tam tikrais atvejais tokios bausmės – vienintelis būdas auklėti vaiką. Nėščioji nesupranta ir nepripažįsta neigiamo žeminančių bausmių poveikio vaikui, jo raidai. Nėščiosios tėvai nevengė tai...