Common use of Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai Clause in Contracts

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Nuoseklus ir tinkamas ugdymo turinio planavimas – vienas svarbesnių sėkmingo muzikinio ugdymo veiksnių. Veiklos planavimas padeda nuosekliai įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Muzikos pamokos vyksta kasmet, todėl mokytojas, planuodamas veiklas, turėtų atsižvelgti į muzikos dalyko programos nuoseklumą ir tęstinumą. Turinio planavimą galima numatyti keliais lygiais (metų planas, mėnesio planas, konkrečios pamokos planas). Planuodamas muzikos pamokų turinį, priemones ir metodus, mokytojas turėtų atsižvelgti į: (a) bendrą klasės muzikalumo lygį; (b) Individualius vaikų muzikinius gabumus ir pasiekimus; (c) vaikų mokymosi tempą; (d) integracinius ryšius su kitais mokomaisiais dalykais; (e) klasės, mokyklos bendruomenės aktualijas. Neįmanoma pateikti universalių, kiekvienam mokytojui, mokyklai ar klasei tinkamų detaliųjų planų, todėl galutinį sprendimą dėl repertuaro, pamokų turinio, užduočių sudėtingumo ir metodų tinkamumo turėtų priimti pats mokytojas. Sudarant ilgalaikius planus, derėtų remtis bendrąja muzikos dalyko programa, apmąstyti veiklų sąsajas su numatomais mokinių pasiekimais, turėti omenyje kompetencijų ugdymą, galimas tarpdalykines sąsajas, laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupės psichologinius ypatumus. Ilgalaikis planas turėtų būti sudaromas, atsižvelgiant į veiklos būdų ir metodų muzikos pamokoje įvairovę (dainavimas, mokymasis groti muzikos instrumentu, ritmavimas, solfedžiavimas iš klausos, natų skaitymo ir rašųymo pratybos, improvizavimas, muzikiniai žaidimai, muzikos klausymas, apibūdinimas ir vertinimas) ir akcentuoti tris esmines pasiekimų sritis ir jų aspektus: A. Muzikavimas (dainavimas, grojimas); B Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas); C Muzikos pažinimas ir vertinimas;. D Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys. 6.1. Muzikos pamokų ciklų 5–10 klasėms pavyzdžiai

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Nuoseklus Planuojant šokio ugdymo procesą ir tinkamas mokinių kompetencijų ugdymą svarbus nuoseklumas. Pradėti reiktų nuo klasės konteksto išsiaiškinimo: ar mokiniai prieš tai yra mokęsi šokio, kur ir kaip mokęsi, ar mokiniai turi mokymosi sunkumų ir kokių, kokios tautybės mokinių yra klasėje. Kitas žingsnis – suderinti su numatomais klasės ir (arba) mokyklos planuojamais tais mokslo metais renginiais, kuriuose yra numatyti šokio pasirodymai. Užrašant ilgalaikį planą, pirmiausia reiktų susikonkretinti šokio mokymosi uždavinius, kurie būtų realiai pasiekiami per numatytą pamokų skaičių. Išsikelti uždaviniai tikslui pasiekti turėtų sietis su numatomais rezultatais, t. y. su mokinių pasiekimais. Planuojant, kurių pasiekimų sieksite per mokslo metus, galima pasirinkti plane užrašyti pasiekimą taip kaip jis yra užrašytas programoje arba galima jį koreguoti, konkretinant pagal tų mokslo metų ir konkrečios klasės situaciją. Svarbu yra numatyti pamokų kiekį, skirtą kiekvieno pasiekimo siekimui, o laikotarpį galima apibrėžti apytikriai, t. y. nenumatyti konkretaus mėnesio ar savaitės, tokiu būdu paliekant laisvės planui keistis pagal mokinių poreikius ir pasiekimų įgijimo tempą. Planuojant mokinių kompetencijų ugdymo turinio planavimas – vienas svarbesnių sėkmingo muzikinio ugdymo veiksniųprocesą reikia turėti omenyje, kad viena ir ta pačia veikla gali būti ugdomos kelios kompetencijos. 5.1. Veiklos planavimas padeda nuosekliai įgyvendinti tikslus 11 ir uždaviniusIII gimnazijos klasės 11 klasė Mokymosi uždaviniai. Muzikos pamokos vyksta kasmetSiekiama, todėl mokytojaskad per šokio pamokas mokiniai: - ugdytųsi pasitikėjimą savimi ir pagarbą kitam, planuodamas veiklasšokdami poroje ir grupėje tradicinius lietuvių šokius ir grupėse pasirinktus kitų tautų šokius, turėtų atsižvelgti lietuvių liaudies sceninius šokius (V. Xxxxxxxxxx ,,Senamiesčio polka“ ir R. Xxxxxxxxxxx ,,Stinta pūkis“), pramoginius šokius (lėtas valsas, ča ča), istorinius šokius („Saltarello“ ir „Polonezas“); - pavieniui ir grupėje kurtų šokio fragmentą, naudodami natūralius judesius ar išmoktų šokio žanrų žingsnius, išreikšdami šokio elementus ir projekto ,,Susipažįstame: šokio brandos egzaminas“ kūrybinius sumanymus; - susipažintų su šokio brandos egzaminu, jo reikalavimais, darbo organizavimo etapais, vykdymo ir vertinimo kriterijais, grupėse sukuriant pasirinkto šokio žanro kompoziciją, parengiant kūrybinio darbo aprašą ir vertinant kitų grupių darbus; - stebėtų ir nagrinėtų lietuvių ir pasaulio tautų (italų, vokiečių, latvių, bulgarų) tradicinius šokius, istorinius ir pramoginius šokius; - išsakytų savo nuomonę diskutuodami apie xxxxxxx ir atliktus lietuvių ir pasaulio tautų tradicinius, lietuvių liaudies sceninius, istorinius, pramoginius šokius; - analizuotų ir įsivertintų savo patirtį, įgytą per šokio pamokas, rengtų projekto ,,Susipažįstame: šokio brandos egzaminas“ kūrybinio darbo aprašą. Trumpa klasės mokinių charakteristika: Dalis mokinių yra mokęsi šokio dalyko pradinėse klasėse, keletas mokinių fragmentiškai lankė šokių būrelius mokykloje ir šokio studijose už mokyklos ribų. Mokiniai yra susipažinę su lietuvių liaudies sceniniu šokiu, dalis jų su gatvės šokiu, pramoginiais šokiais. Dauguma klasės mokinių nėra mokęsi šokio. Numatomi rezultatai (mokinių pasiekimai) Turinys (veiklos / temos) Pamokų skaičius Ugdomos kompetencijos A1 Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją. Improvizacinės judesio užduotys, skirtos pažinti, pajausti ir plėtoti mokinių kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius, tyrinėti šokio elementus (erdvę, laiką, energiją), perteikti dinaminius kontrastus (aukštai ir žemai; greitai ir lėtai; smulkiai ir plačiai; liūdnai ir linksmai), šokio nuotaiką, interpretuoti šokio idėją. Kontaktinės improvizacijos pradmenų užduotys porose ir grupėse, skirtos naujų judėjimo galimybių atradimui, gilesniam savo ir partnerio judėjimo pažinimui per svorio centro perkėlimus. Lietuvos etnografinių regionų tradicinių šokių 12-14 Kultūrinė Kūrybiškumo Komunikavimo Pažinimo Pilietiškumo Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Skaitmeninė Numatomi rezultatai (mokinių pasiekimai) Turinys (veiklos / temos) Pamokų skaičius Ugdomos kompetencijos ,,Sukčius (Dzūkija), ,,Blezdingėle“ (Žemaitija), ,,Malūnėlis“ (Aukštaitija), ,,Šeštinis“ (Suvalkija), ,,Trijų velnių šokis“ (Mažoji Lietuva), lietuvių sceninių šokių (V. Xxxxxxxxxx ,,Senamiesčio polka“ ir R. Norvilienės ,,Stinta pūkis“), istorinių šokių (,,Saltarello“ ir ,,Polonezas“), pramoginių šokių (lėtas valsas, ča ča) žingsnių ir jų derinių mokymasis. Grupėse mokinių pasirinktų pasaulio tautų šokių (pvz., vokiečių, italų, latvių, bulgarų ar kt.) šokių savarankiškas mokymasis. Porinio ir grupės šokio ypatumų (lygiavimas, atstumų tarp šokėjų išlaikymas, judėjimas rate, koncentriniuose ratuose, puslankiuose ir kt. figūrose, susikabinimai porose ir didesnėse grupėse) tyrinėjimas šokant kompozicijas grupėje. Mokymo medžiaga: Dzūkijos etnografinio regiono tradicinis liaudies šokis ,,Sukčius“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=XxxxxXxXX0X Žemaitijos etnografinio regiono tradicinis liaudies šokis ,,Blezdingėle“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=XxXXxXXxXX0 Aukštaitijos etnografinio regiono tradicinis liaudies šokis ,,Malūnėlis“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=XxxX0XxxxxX Suvalkijos etnografinio regiono tradicinis liaudies šokis ,,Šeštinis“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=XXXxxxXxXxX Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tradicinis šokis ,,Trijų velnių šokis“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=-xxXxXx0xX0&x=00x Lietuvių liaudies sceninis šokis ,,Senamiesčio polka“, chor. V. Xxxxxxxxxx, muz. S. Xxxxxxxxxxxxx xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=XxxX0x0xXxx&xxxx=XXXxxX0x0xXxx &index=1 Lietuvių liaudies sceninis šokis ,,Stinta pūkis“, chor. R. Norvilienės, muz. lietuvių liaudies xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=xXx0XXXXxxx Istorinis šokis Saltarello xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=XXXxx0XxxxX Istorinis šokis Polonezas Numatomi rezultatai (mokinių pasiekimai) Turinys (veiklos / temos) Pamokų skaičius Ugdomos kompetencijos xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?x=XXXXx0XxxxX Xxxxx projektas ,,Susipažįstame: šokio brandos egzaminas“: sukurtų šokio kompozicijų mokymasis ir atlikimas, interpretuojant šokio idėją. 4-5 A2 Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio kompoziciją, išplėtodamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į muzikos dalyko programos nuoseklumą šokio žanrą ir tęstinumą. Turinio planavimą galima numatyti keliais lygiais stilių, tyrinėdamas šokio elementus (metų planaserdvę, mėnesio planaslaiką, konkrečios pamokos planasenergiją). Planuodamas muzikos pamokų turinįKūrybinės užduotys, priemones skirtos tyrinėti ir metoduspasirinkti natūralius judesius ir jų derinius, mokytojas turėtų atsižvelgti įreikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos raiškai. Individualios improvizacinės užduotys, skirtos tyrinėti kontrastingus (pvz., aukštas šuolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesius ir jų derinius. Kontaktinės improvizacijos užduotys porose ir grupėse, skirtos tyrinėti kūno svorio perkėlimo, atramos taško pajautimo, pasitikėjimo partneriu ir kitus porinio ir grupės šokio aspektus. Lėto valso ir ča ča šokio fragmentų kūrimas porose, pasinaudojant išmokta arba internete surasta šokio žingsnių, figūrų, susikabinimo būdų medžiaga. 12-14 Kūrybiškumo Komunikavimo Kultūrinė Pažinimo Pilietiškumo Skaitmeninė Šokio projektas ,,Susipažįstame: šokio brandos egzaminas“: šokio kompozicijos idėjų paieška, kūrybinio sumanymo idėjos raiška pavieniui, porose arba grupėse, naudojant natūralius judesius arba kurio nors pasirinkto šokio žanro žingsnius. 4-5 A3 Individualiai ar su grupe inicijuoja šokio veiklos pristatymą bendruomenės renginyje ir skaitmeninėje erdvėje, suburdamas grupę, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus. Sukurtų ar išmoktų šokio kompozicijų kūrimo ir mokymosi proceso vaizdo įrašų parengimas ir pristatymas mokyklos šventėse ar kaip atskiro klasės renginio planavimas ir organizavimas. Sukurtų šokio kompozicijų pasirodymo vietos, kostiumų, scenografijos parinkimas. Pasiskirstymas funkcijomis ir atsakomybėmis (arenginio viešinimo komanda, režisierius, garso operatorius, šviesų dailininkas) bendrą klasės muzikalumo lygį; ir numatytų veiklų įgyvendinimas. 7-8 Kūrybiškumo Kultūrinė Pažinimo Pilietiškumo Skaitmeninė Projekto ,,Susipažįstame: šokio brandos egzaminas“ žodinis ir praktinis kūrybinių darbų pristatymas klasėje arba skaitmeninėje erdvėje. Šokio veiklos vaizdo medžiagos parengimas ir viešinimas (bmedžiagos montavimas, redagavimas, įkėlimas į mokyklos internetinę svetainę ar kitą prieinamą skaitmeninę erdvę). 1-2 Numatomi rezultatai (mokinių pasiekimai) Individualius vaikų muzikinius gabumus Turinys (veiklos / temos) Pamokų skaičius Ugdomos kompetencijos A4 Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus; (c) vaikų , išsikeldamas šokio mokymosi tempą; (d) integracinius ryšius su kitais mokomaisiais dalykais; (e) klasėstikslus, mokyklos bendruomenės aktualijasišskirdamas prioritetus ir pasirinkdamas tvarią mokymosi strategiją. Neįmanoma pateikti universaliųRefleksijų rašymas mokymosi proceso metu „Šokio dienoraštis“, kiekvienam mokytojuidiskusijos, mokyklai ar klasei tinkamų detaliųjų planųrašto darbai skatinantys mokinius įsivertinti dalykines žinias, todėl galutinį sprendimą dėl repertuarogebėjimus ir patyrimą. Individualūs ir grupės pokalbiai, pamokų turiniomotyvuojantys dalyvauti veikloje, užduočių sudėtingumo norą išbandyti naujus dalykus, norą imtis atsakomybės už savo mokymosi rezultatus. 2-4 Pažinimo Socialinė, emocinė ir metodų tinkamumo turėtų priimti pats mokytojassveikos gyvensenos Skaitmeninė Projekto ,,Susipažįstame: šokio brandos egzaminas“ kūrybinio darbo aprašo rengimas, naudojant šokio brandos egzamino vertinimo kriterijus: šokio kūrybos proceso analizė, kūrybinio darbo aprašo įsivertinimas, nukreipiančius mokinius analizuoti savo gebėjimus ir žinias bei numatyti šokio mokymosi perspektyvą. Sudarant ilgalaikius planus, derėtų remtis bendrąja muzikos dalyko programa, apmąstyti veiklų sąsajas su numatomais mokinių pasiekimais, turėti omenyje kompetencijų ugdymą, galimas tarpdalykines sąsajas, laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupės psichologinius ypatumus. Ilgalaikis planas turėtų būti sudaromas, atsižvelgiant į veiklos būdų ir metodų muzikos pamokoje įvairovę (dainavimas, mokymasis groti muzikos instrumentu, ritmavimas, solfedžiavimas iš klausos, natų skaitymo ir rašųymo pratybos, improvizavimas, muzikiniai žaidimai, muzikos klausymas, apibūdinimas ir vertinimas) ir akcentuoti tris esmines pasiekimų sritis ir jų aspektus: A. Muzikavimas (dainavimas, grojimas); B Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas); C Muzikos pažinimas ir vertinimas;. D Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys. 6.1. Muzikos pamokų ciklų 5–10 klasėms pavyzdžiai1-2

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Nuoseklus 6.1. Ilgalaikių pamokų planų pavyzdžiai Ilgalaikis planas 6 klasei‌ Ilgalaikio plano pavyzdys pateikiamas vadovaujantis Geografijos bendrosios programos (toliau – BP) nuostatomis. Bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir tinkamas ugdymo gebėjimams įtvirtinti, bendrųjų programų skirtumams likviduoti, integruojamosioms pamokoms ir pan. Mokykloje susitariama dėl mokymosi turinio planavimas – vienas svarbesnių sėkmingo muzikinio ugdymo veiksnių. Veiklos planavimas padeda nuosekliai įgyvendinti tikslus pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir uždavinius. Muzikos pamokos vyksta kasmet, todėl mokytojas, planuodamas veiklas, turėtų atsižvelgti į muzikos dalyko programos nuoseklumą ir tęstinumą. Turinio planavimą galima numatyti keliais lygiais (metų planas, mėnesio planas, konkrečios pamokos planas). Planuodamas muzikos pamokų turinį, priemones ir metodus, mokytojas turėtų atsižvelgti į: (a) bendrą klasės muzikalumo lygį; (b) Individualius vaikų muzikinius gabumus ir pasiekimus; (c) vaikų mokymosi tempą; (d) integracinius ryšius derinimo su kitais mokomaisiais dalykais; (e) klasės, mokyklos bendruomenės aktualijas. Neįmanoma pateikti universalių, kiekvienam mokytojui, mokyklai toje klasėje ar klasei tinkamų detaliųjų planų, todėl galutinį sprendimą dėl repertuaro, pamokų turinio, užduočių sudėtingumo ir metodų tinkamumo turėtų priimti pats mokytojas. Sudarant ilgalaikius planus, derėtų remtis bendrąja muzikos dalyko programa, apmąstyti veiklų sąsajas su numatomais mokinių pasiekimais, turėti omenyje kompetencijų ugdymą, galimas tarpdalykines sąsajas, laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupės psichologinius ypatumus. Ilgalaikis planas turėtų būti sudaromasgretimose klasėse dirbančiais mokytojais, atsižvelgiant į veiklos būdų mokinių mokymosi poreikius. Ilgalaikio plano pavyzdyje pateikiamas preliminarus 70-ies ir metodų muzikos pamokoje įvairovę 30-ties procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas: • stulpelyje Pamokų skaičius yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Daliai temų valandos nurodytos intervalu, pvz., 1–2. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus; • stulpelyje Tematika /problematika yra pateikiamos Geografijos bendrosios programos (dainavimastoliau – BP) temos. • stulpelyje Mokinių pasiekimai aprašomos rekomendacijos mokytojui, mokymasis groti muzikos instrumentukokius pasiekimus ugdyti pamokos metu. • stulpelyje Ugdymo(-si) metodai pateikiamos rekomendacijos, ritmavimaskokius metodus taikyti pamokos metu nagrinėjant temą. • stulpelyje Vertinimas, solfedžiavimas iš klausosintegracija, natų skaitymo kompetencijos yra nurodoma, kokios kompetencijos bus ugdomos, integracijos galimybės bei vertinimas. Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir rašųymo pratybossudaryti ilgalaikį planą taip, improvizavimaskad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, muzikiniai žaidimaipadėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., muzikos klausymaspamokos, apibūdinimas pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir vertinimasveiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Mokymo(si) uždaviniai (pateiktus Bendrosiose programose uždavinius būtina sukonkretinti, atsižvelgiant į konkretų turinio kontekstą, patikslinti, susieti su Bendrosiose programose aprašytų kompetencijų ugdymu, orientuoti į mokymo(si) pasiekimus): • Susipažins su bendriausiais geografinio pažinimo bruožais, geografine erdve, ją sudarančiomis sudedamosiomis dalimis, bendriausiomis geografijos sąvokomis ir akcentuoti tris esmines pasiekimų sritis terminais. • Ugdysis gebėjimus orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje. • Mokysis įvardyti, apibūdinti ir paaiškinti Lietuvoje pasaulyje vykstančius įvairius gamtinius bei visuomeninius procesus ir reiškinius, nustatyti jų aspektuspasireiškimo teritorijas, apibūdinti jų poveikį aplinkai. • Mokysis naudoti įvairius šaltinius ir būdus (metodus) geografinei informacijai rinkti, sukurti jai tinkamą pateikimo vaizdinę formą. Integruos įvairius informacijos apibendrinimo ir pateikimo būdus bei formas geografinei informacijai pavaizduoti. Pamokų skaičius per mokslo metus: A. Muzikavimas 74 val. (dainavimas, grojimas); B Muzikos kūryba 2 val. per savaitę) privalomas turinys: 52 val. (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas); C Muzikos pažinimas ir vertinimas;70%) rekomenduojamas turinys: 22 val. D Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys. 6.1. Muzikos pamokų ciklų 5–10 klasėms pavyzdžiai(30%) Pamokų skaičius Ugdymo turinys

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Nuoseklus Ugdymo proceso kokybė priklauso nuo kokybiško veiklų planavimo, todėl svarbu planuojant pasitelkti integracinius ryšius, įvairius šaltinius, netradicines aplinkas. Svarbu įgalinti mokinius įvairiapusiam ir tinkamas motyvuojančiam mokymuisi. Įgyvendinimo rekomendacijose pateikiamais planavimo aspektais siekiama skatinti ieškoti naujų idėjų, netradicinių ugdymo turinio planavimas – vienas svarbesnių sėkmingo muzikinio ugdymo veiksniųproceso organizavimo formų, sudarančių galimybes kartu su mokiniais kurti lankstų, besimokančiųjų poreikius ir mokymosi galimybes atitinkantį mokymąsi. Planuojant veiklas, rekomenduojama atsižvelgti į Šalies Švietimo įstatymą, valstybinę švietimo strategiją, bendrąją dalyko programą. Svarbu atkreipti dėmesį į: • veiklų sąsajas su pasiekimais; • kompetencijų ugdymą; • tarpdalykinę integraciją; • kryptingumą, siekiant užsibrėžtų tikslų ir uždavinių; • laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupes; • nuolat atsinaujinančias skaitmenines technologijas; • augaus ugdymosi mikroklimato kūrimą fiziniu, emociniu, socialiniu aspektais. Veiklos planavimas padeda nuosekliai įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Muzikos pamokos vyksta kasmet, todėl mokytojas, planuodamas veiklas, turėtų atsižvelgti į muzikos dalyko programos nuoseklumą ir tęstinumą. Turinio planavimą galima numatyti keliais lygiais (metų planas, mėnesio planas, konkrečios pamokos planas). Planuodamas muzikos pamokų turinį, priemones ir metodus, mokytojas turėtų atsižvelgti į: (a) bendrą klasės muzikalumo lygį; (b) Individualius vaikų muzikinius gabumus ir pasiekimus; (c) vaikų mokymosi tempą; (d) integracinius ryšius su kitais mokomaisiais dalykais; (e) klasės, mokyklos bendruomenės aktualijas. Neįmanoma pateikti universalių, kiekvienam mokytojui, mokyklai ar klasei tinkamų detaliųjų planų, todėl galutinį sprendimą dėl repertuaro, pamokų turinio, užduočių sudėtingumo ir metodų tinkamumo turėtų priimti pats mokytojas. Sudarant ilgalaikius planus, derėtų remtis bendrąja muzikos dalyko programa, apmąstyti veiklų sąsajas su numatomais mokinių pasiekimais, turėti omenyje kompetencijų ugdymą, galimas tarpdalykines sąsajas, laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupės psichologinius ypatumusIlgalaikiai fizinio ugdymo planai gali būti sudaromi vieneriems arba dvejiems mokslo metams. Ilgalaikis planas turėtų būti sudaromas, atsižvelgiant į veiklos būdų tris pagrindines fizinio ugdymo pasiekimų sritis: • judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir metodų muzikos pamokoje įvairovę įsivertinimas; • fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas; • sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška. Siekiant nuoseklaus, kiekvienam mokiniui prasmingo fizinio ugdymo, fizinio ugdymo turinys konstruojamas atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus bei gebėjimus ir ugdymo(si) kontekstą: socialinius, kultūrinius bei kitus aspektus ir išteklius. Mokytojas ugdymui parenka tas sporto šakas, kurios geriausiai atliepia mokinių fizinio ugdymo poreikius ir ugdymo tikslus. Siekiama, kad pradinio ugdymo mokykloje mokiniai per džiaugsmingas patirtis plėtotų savo fizinio aktyvumo motyvaciją; progimnazijoje – įgytų savo kūno ypatumų ir fizinio aktyvumo reikšmės sveikatai supratimą, plėtotų asmeninius judėjimo gebėjimus ir susiformuotų palankaus sveikatai fizinio aktyvumo įpročius; gimnazijoje siekiama įgalinti mokinius prisiimti atsakomybę savarankiškai ir saugiai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas pagal individualius ugdymosi poreikius, proaktyviai taikant per fizinio ugdymo dalyką įgytas kompetencijas savo bei kitų sveikatai puoselėti ir stiprinti. Rengiant ilgalaikius planus, rekomenduojama atsižvelgti į Fizinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamą mokymosi turinį konkrečiam klasės koncentrui. Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas Optimalaus kūno surikiavimo pažinimas Funkciniai lokomociniai ir nelokomociniai judesiai lavinami žaidžiant judriuosius žaidimus, įveikiant kliūčių ruožus, atliekant kūrybines užduotis. Manipuliacinių judesių lavinimui naudojami ne sportiniai įrankiai, daiktai. Mokomasi taisyklingo kūno surikiavimo pasiruošiant judesio atlikimui ir atliekant judesį Sportinių ir funkcinių judesių atpažinimas Susipažįstama su įvairių sporto šakų judesiais. Mokomasi taisyklingo sportinio judesio atlikimo. Mokomasi atpažinti laisvalaikio veiklose atliekamų judesių panašumus su sportiniais judesiais Dėmesio sutelkimas (dainavimaskoncentracija) Susipažįstama su vidinių ir išorinių trukdžių samprata. Mokomasi sutelkti dėmesį į nurodytą objektą ir išlaikyti sutelktą dėmesį prie įvairių išorinių trukdžių. Išbandomi atsparumo dėmesio trukdžiams būdai (ritualai, mokymasis groti muzikos instrumentusavimotyvacijos žodžiai, ritmavimaskiti) Tradiciniai ir netradiciniai žaidimai Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai sportiniai žaidimai. Mokomasi tradicinių ir netradicinių sportinių žaidimų judesių technikos. Susipažįstama su taisyklingu sportiniams žaidimams skirto inventoriaus naudojimu. Etnosportas. Susipažįstama su etnosporto žaidimų įvairove, solfedžiavimas iš klausosinventoriumi Išmaniųjų technologijų taikymas. Susipažįstama su išmaniaisiais prietaisais fizinio aktyvumo motyvacijos skatinimui ir judesio taisyklingumo pažinimui. Mokomasi naudotis mokytojo parinktomis programėlėmis Taisyklingas kvėpavimas Mokomasi taisyklingo kvėpavimo statinių kūno padėčių ir tolygaus ėjimo metu. Mokomasi derinti kvėpavimą su statiniais ir dinaminiais judesiais. Mokomasi taisyklingai kvėpuoti keičiant ėjimo greitį Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas Dinaminė- statinė pramankšta Mokomasi atlikti pratimus visoms kūno dalims su savo svoriu. Mokomasi atlikti pratimus su papildomomis priemonėmis (jėgos gumos, natų skaitymo svareliai, svoriniai kamuoliai, pusiausvyros pagalvės ir rašųymo pratyboskt.) Širdies- kraujagyslių Atliekamos širdies-kraujagyslių sistemą stiprinančios užduotys, improvizavimasžaidžiami žaidimai ir estafetės aerobinėse ribose. sistemos adaptacija intensyvumui Mokomasi stebėti savijautą atliekant pratimus, muzikiniai estafetes ir žaidžiant žaidimus vidutiniu arba aukštu intensyvumu. Mokomasi stebėti širdies susitraukimų dažnio atsistatymo dinamiką po krūvio Fizinių ypatybių lavinimas Žaidžiami žaidimai, muzikos klausymasįveikiami kliūčių ruožai, apibūdinimas estafetės, atliekamos kūrybinės užduotys koordinacijos, pusiausvyros, greitumo ir vertinimasvikrumo lavinimui. Pamokos pabaigoje dinaminiais, statiniais ir tempimo pratimais lavinamas lankstumas Sveikatai palankūs įpročiai Supažindinama su sveikatai palankiais mitybos ir miego įpročiais. Mokomasi stebėti savo mitybos ir miego įpročius Streso prevencija Susipažįstama su streso samprata. Mokomasi pasirengti įtampą keliančiai situacijai atliekant kvėpavimo ir fizinius pratimus. Mokomasi dinaminių ir statinių pratimų streso poveikio mažinimui Išmanieji įrenginiai ir programėlės Susipažįstama su fizinio aktyvumo savistabai skirtais išmaniaisiais prietaisais ir programėlėmis. Mokomasi stebėti savo fizinį aktyvumą, taikant subjektyvius (pastangos, nuovargis) ir akcentuoti tris esmines pasiekimų sritis objektyvius stebėjimo būdus. Mokomasi fiksuoti subjektyvius ir objektyvius savistabos duomenis „Fizinio ugdymosi kompetencijų aplanke“. Diskutuojama apie išmaniųjų technologijų galimybes savistabai ir sveikatos saugojimui Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška Draugystė Mokomasi skirtingoms sporto šakų varžyboms prieš rungtynes ir po jų būdingų ritualų. Skatinama nežodiniais būdais rodyti kito mokinio rezultatų ar pastangų pripažinimą. Nesėkmės priėmimas. Patiriant nesėkmes ar nusivylimą pasiekimais, pri(si)menamos žymių sportininkų sėkmės istorijos, atkreipiant dėmesį į sportininkų pastangas, mokymąsi iš nesėkmių. Bendravimas ir taisyklės. Mokomasi sporto terminologijos: sąvokų, simbolių, signalų. Mokomasi tinkamai taikyti sporto šakos, rungties taisykles žaidžiant, rungtyniaujant bei sprendžiant sportinius ginčus. Palyginami judriųjų ir sportinių žaidimų taisyklių panašumai ir skirtumai, įvardijama taisyklės paskirtis (taisykle sprendžiama problema) „Žalia, balta ir Fizinis ugdymas praktikuojamas lauko sąlygomis visais metų mėlyna“ laikais. Mokomasi tinkamai pasiruošti fiziniam aktyvumui aplinkos lauko sąlygomis žinomose aplinkose: pasirinkti tinkamą veiklai ir oro sąlygoms aprangą bei avalynę, turėti geriamo vandens, naudoti sporto šakai pritaikytas apsaugos priemones, pavyzdžiui, šalmus, pirštines, kelių apsaugas ir pan. Pažintinė Plėtojamos fizinio aktyvumo kasdienėse aplinkose bei veikla situacijose galimybės: išmokstama naujų žaidimų, praktikuojamos fizinio aktyvumo pertraukėlių mokantis akademinių dalykų, tyrinėjamas laisvalaikio fizinis aktyvumas. Skatinama būti fiziškai aktyviu visos dienos metu Judėjimo Judesių Reflektuojami individualūs gebėjimai laisvalaikiu ir buityje įgūdžių efektyvumo išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti plėtojimas, įsivertinimas kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomaciniais ir savikontrolė ir nelokomaciniais judesiais. Atpažįstamos esminės klaidos ir įsivertinimas numatomi individualūs judėjimo įgūdžių koregavimo būdai Sportinių Analizuojami pasirinktų sporto šakų vaizdo įrašai, judesių profesionalių sportininkų judesių atlikimo technika. taikymas Tobulinami individualūs sportiniai judesiai, sportinių ir įvairiuose funkcinių judesių derinimas pagal konteksto iššūkius. kontekstuose Reflektuojama sportinių judesių, įgūdžių nauda kasdieniam gyvenimui Vykdomosios Mokomasi įsivertinti vykdomosios funkcijos gebėjimus, funkcijos reflektuojama pasirinkto vykdomosios funkcijos komponento įsivertinimas (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo strategija Žaidimai: prisitaikymas prie pokyčių. Įvairiuose kontekstuose žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai. Mokomasi savikontrolės: saugiai atlikti judesius žaidžiant nestandartinėse erdvėse, jungiant žaidimo, sporto šakų elementus, keičiant standartines žaidimo sąlygas Išmaniųjų technologijų taikymas Remiamasi kritiniu mąstymu, medijų ir fizinio raštingumo žiniomis prieš taikant rekomenduojamas ir alternatyvias technologijas, išbandant naujas išmaniųjų įrenginių galimybes susipažinimui su naujomis fizinio aktyvumo formomis, naujų judesių mokymuisi Kvėpavimo įpročiai ir jų aspektusreikšmė Mokomasi identifikuoti kvėpavimo ritmo ir gylio pokyčius vidutinio ir intensyvaus judesio metu. Mokomasi atpažinti individualiai optimalų kvėpavimo ritmą ir gylį skirtingo pobūdžio bei intensyvumo krūvio metu. Mokomasi atpažinti, įvardyti įkvėpime ir iškvėpime dalyvaujančius raumenis Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas Pramankšta Savarankiškai atliekama pramankšta, paruošianti kaulų- raumenų sistemą diferencijuotam jėgos treniravimui. Jėgos treniravimas. Taisyklingai atliekami jėgos pratimai atskiroms raumenų grupėms, pasirenkant sau tinkamus, saugius jėgos treniravimo būdus. Mokomasi atpažinti optimalius atlikimo būdus ir intensyvumą. Remiamasi dalyko žiniomis, argumentuojant pasirenkamus jėgos pratimus, priemones, krūvius, treniravimo būdus Optimalus intensyvumas, atsižvelgus į tikslą Atliekami vidutinio ir didelio intensyvumo pratimai, savarankiškai įsivertinant krūvio intensyvumą ir koreguojant krūvį veiklos metu. Mokomasi sudaryti individualų krūvio intensyvumo ciklo planą 6-8 sav. trukmės laikotarpiui pagal savarankiškai išsikeltą, sau aktualų treniravimosi tikslą, atsižvelgiant į individualius fizinio pajėgumo įsivertinimo duomenis ir širdies-kraujagyslių sistemos adaptyvumą planuojamam fiziniam krūviui. Mokomasi derinti deguoninį (aerobinį) ir bedeguonį (anaerobinį) krūvius Koordinacijos Stebima ir reflektuojama koordinacijos ir pusiausvyros ir pusiausvyros dinamika pokyčių dinamika. Mokomasi panaudoti skirtingus kontekstus fizinių ypatybių progresui Optimalus aktyvumo ir poilsio režimas Reguliariai taikomi objektyvūs ir subjektyvūs fizinio aktyvumo ir krūvio optimalumo įsivertinimo būdai. Modeliuojamas optimalus savo pajėgumui fizinio aktyvumo ir poilsio režimas. Įsivertinamas KMI ir koreguojami mitybos bei miego įpročiai Dėmesio- kvėpavimo- fizinių pratimų poveikio įsivertinimas Mokomasi kvėpavimo ir fiziniais pratimais subalansuoti simpatinės ir PNS aktyvumą. Mokomasi ilgalaikio streso prevencijos atliekant intervalinius jėgos pratimus. Reflektuojamos streso prevencijos, įveikos ir atsistatymo po streso patirtys Įsivertinimo įgūdžių taikymas Nuosekliai lavinami fizinio aktyvumo ir pajėgumo įsivertinimo įgūdžiai, reguliariai palyginant subjektyvaus ir objektyvaus įsivertinimo rezultatus, duomenų dinamiką. Modeliuojamas optimalus savo pajėgumui fizinio aktyvumo režimas Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška Tobulėjimas Savarankiškai reflektuojamos fizinio aktyvumo nesėkmės, remiantis savistabos ir įsivertinimo rezultatais, fizinio ugdymo dalyko ir kitų dalykų žiniomis, modeliuojamos tobulėjimo alternatyvos. Mokomasi pasirinkti optimalų tikslo siekimo būdą iš kelių alternatyvų Lyderystė Mokomasi adaptyviai veikti lyderystės ir nestandartinių komandinių veiksmų reikalaujančiose situacijose. Reflektuojamos komunikavimo emociškai sudėtingose situacijose patirtys, modeliuojami alternatyvūs sprendimai ir galimybės Ugdymas karjerai Mokomasi kurti fizinio aktyvumo užduotis mokinių veikloms lauke. Esant galimybei, dalyvaujama rengiant varžybas, akcijas, olimpines dienas, aktyvumo pertraukas ar kitas veiklas, įtraukiančias skirtingų individualių gebėjimų ir pajėgumo dalyvius Fizinio aktyvumo įvairovės pažinimas Reflektuojamos socialinių iniciatyvų ir netradicinio fizinio aktyvumo įvairovės visuomenei teikiamos galimybės būti fiziškai aktyviais pagal individualius pajėgumą ir pomėgius Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas: A. Muzikavimas (dainavimasfizinio ugdymo pamokose vertinamas ne sportinis rezultatas, grojimas); B Muzikos kūryba (improvizavimasbet vyksmas, komponavimaspokyčiai ir asmeninė pažanga, aranžavimas); C Muzikos pažinimas kuri vyksta skirtingai, todėl vertinant atsižvelgiama į galimybes, pastangas, gebėjimus. Fizinio ugdymo pamokose dominuoja formuojamasis vertinimas, nuolat teikiant ugdantį grįžtamąjį ryšį mokiniui apie jo pažangą ir vertinimas;tobulėjimo galimybes. D Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtysBaigusių ugdymo programos dalį mokinių pažanga vertinama formaliu apibendrinamuoju vertinimu, apimančiu mokinio pasiekimus visose programos srityse. 6.1. Muzikos pamokų ciklų 5–10 klasėms pavyzdžiai