VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS Pavyzdžių Nuostatos

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS. 29. Pirkimo dokumentus pagal Pirkimo iniciatoriaus parengtą ir Perkančiosios organizacijos vadovo patvirtintą paraišką rengia komisija, Pirkimų organizatorius arba pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjui, jeigu Perkančioji organizacija yra tokį pasitelkusi. 30. Rengdami Pirkimo dokumentus, komisija, Pirkimų organizatorius arba pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjas turi teisę gauti iš Pirkimo iniciatoriaus ir kitų Perkančiosios organizacijos darbuotojų visą informaciją, reikalingą Pirkimo dokumentams parengti ir Xxxxxxx procedūroms atlikti. 31. Perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai Pirkimo procedūrose gali dalyvauti ar su Pirkimu susijusius sprendimus priimti tik prieš tai pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. 32. Pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnį sudarytos komisijos arba Pirkimo organizatoriai. Mažos vertės pirkimus vykdo komisija arba Pirkimo organizatorius. Mažos vertės pirkimams vykdyti Perkančiosios organizacijos direktorius gali suformuoti mažos vertės pirkimų komisiją. 33. Mažos vertės pirkimus atlieka komisija, kai: 33.1. prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė viršija 20 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio); 33.2. darbų pirkimo sutarties vertė viršija 40 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). 34. Pirkimo organizatorius mažos vertės pirkimus gali vykdyti, kai: 34.1. numatomos sudaryti prekių ar paslaugų sutarties vertė mažesnė arba lygi 20 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio); 34.2. numatomos sudaryti darbų sutarties vertė mažesnė arba lygi 40 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). 35. Perkančiosios organizacijos vadovas turi teisę priimti sprendimą pavesti mažos vertės Pirkimą vykdyti Pirkimo organizatoriui arba atitinkamai komisijai. Jei Pirkimo vertė viršija mažos vertės pirkimo vertę pirkimą visais atvejais privalo atlikti komisija. 36. Tuo pačiu metu atliekamiems keliems Pirkimams, atsižvelgiant į Pirkimų apimtį ir pobūdį, gali būti sudaryta keletas komisijų ar viena nuolatinė komisija, ar paskirta keletas Pirkimo organizatorių. 37. Komisija dirba pagal ją sudariusios Perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi Perkanč...
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS. 1. Mažos vertės prekių, paslaugų ir darbų pirkimus vykdo Perkančiojo subjekto direktoriaus įsakymu paskirtas Pirkimų organizatorius arba pirkimo komisija, vadovaudamiesi įstaigoje patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu ir šiomis taisyklėmis. 2. Ne mažos vertės pirkimų vykdymui būtina sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, kuri vadovaujasi Perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatomis. 3. Pirkimų organizatorius gali būti tas pats asmuo kaip Pirkimo iniciatorius. 4. Pirkimų organizatoriai ir komisijos nariai turi būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą, nešališkumo deklaraciją ir deklaravę privačius interesus.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS. Pirkimo procedūrą atlieka pirkimų organizatorius ar Viešojo pirkimo komisija (toliau- Komisija).Tuo pačiu metu atliekamoms kelioms pirkimo procedūroms gali būti paskirti keli pirkimų organizatoriai arba sudaromos kelios Komisijos. Komisija dirba pagal perkančiosios organizacijos vadovo patvirtintą Komisijos darbo reglamentą. Pirkimų organizatorius ir Komisija yra atskaitingi perkančiajai organizacijai ir vykdo tik rašytines jos užduotis bei įpareigojimus.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS. 1. Mažos vertės prekių, paslaugų ir darbų pirkimus vykdo įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas Pirkimų organizatorius arba pirkimo komisija, vadovaudamiesi įstaigoje patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu arba Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintu mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiomis taisyklėmis ir kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. 2. Ne mažos vertės pirkimų vykdymui būtina sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, kuri vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiomis taisyklėmis ir kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. 3. Pirkimų organizatorius gali būti tas pats asmuo kaip Pirkimo iniciatorius. 4. Pirkimų organizatoriai ir komisijos nariai turi būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą, nešališkumo deklaraciją ir deklaravę privačius interesus.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS. 7. Viešuosius pirkimus organizuoja ir vykdo: 7.1. Direktoriaus įsakymu paskirti pirkimo organizatoriai, kurie atlieka mažos vertės pirkimus, kai prekių ar paslaugų numatomo pirkimo vertė yra mažesnė nei 10 000 Eur (dešim tūkstančių eurų) (be PVM), o darbų numatomo pirkimo vertė yra mažesnė nei 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be PVM). 7.2. Atsižvelgdamas į pirkimo objekto specifiką, direktorius sudaro viešojo pirkimo komisiją konkrečiam pirkimui organizuoti ir vykdyti, skiria jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus toms užduotims atlikti, o jos funkcijos nustatytos direktoriaus įsakymu patvirtintame komisijos darbo reglamente; 7.3. Viešojo pirkimo komisija atlieka mažos vertės pirkimus, kai prekių ar paslaugų numatomo pirkimo vertė yra didesnė nei 10 000 Eur (dešim tūkstančių eurų) (be PVM), o darbų numatomo pirkimo vertė yra didesnė nei 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be PVM). 8. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir ūkio vedėjas įvertindami biudžeto ir kitomis lėšomis numatytų vykdyti lopšelio – darželio viešųjų pirkimų poreikį ir finansines sutartinių įsipareigojimų vykdymo galimybes, šių duomenų pagrindu parengia metinio lopšelio – darželio viešųjų pirkimų plano projektą ir teikia jį tvirtinti direktoriui. Šis planas turi būti parengtas ir paskelbtas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) iki kalendorinių metų kovo 15 d., o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. 9. Direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali pavesti pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų komisijai, neatsižvelgdamas į Aprašo 7.1. ar 7.3. papunkčiuose nurodytas pirkimų vertes. 10. Lopšelis – darželis, rengdamasis pirkimui ir (ar) norėdamas iš anksto pranešti tiekėjams apie pirkimo planus ir reikalavimus, gali prašyti rinkos ekspertų, taip pat nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių suteikti konsultacijas ir jas gauti (Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnis), taip pat gali iš anksto CVP IS paskelbti pirkimų techninių specifikacijų projektus pagal Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S- 91 „Dėl Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas. 11. Kiekvienas darbuotojas, direktoriaus pavaduotojui ugdymui ir ūkio vedėjui iki einamųjų metų gruodžio...
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS 

Related to VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). 9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj; 9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte). 9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui; 9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.

  • Draudimo išmokos mokėjimas 135.1. Draudimo išmoka yra nuostolio, apskaičiuoto šiose taisyklėse ar draudimo liudijime nurodyta tvarka, suma, atsižvelgiant j bet kokj dvigubą draudimą, draudimą didesnėmis sumomis ir/ar nevisišką draudimą bei kitus draudimo išmokos mažinimo pa- grindus, nustatytus šiose taisyklėse ir/ar draudimo liudijime, bei atėmus išskaitą. 135.2. Draudimo išmoka turtui ir/ar draudžiamiesiems jvykiams, ku- riems pagal šias taisykles galioja maksimalūs draudimo išmokos limitai, apskaičiuojama iš nuostolių sumos minusuojant išskaitą, o tada pritaikant maksimalius draudimo išmokos limitus. 135.3. Draudimo išmoka turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai mes gauname visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei nuostolio dydj. Mes turime teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą: a) kol Jūs (naudos gavėjas) pagrjs nuostolio dydj; b) kol Jūs (naudos gavėjas) pateiks draudžiamąjj jvykj pagrin- džiančius dokumentus, nurodytus šių taisyklių 130 punkte; c) jei Jums dėl draudžiamojo jvykio keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas – iki proceso pabaigos, jeigu sprendimas procese turi reikšmę nustatant, ar jvykis yra draudžiamasis, ir/arba nustatant nuostolių dydj. 135.4. Jei draudimo išmoka Jums, apdraustajam, naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui nėra išmokama per 30 dienų nuo prane- šimo apie draudžiamąjj jvykj, mes Jus išsamiai informuosime raštu apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą. 135.5. Jei nustatyta, kad jvykis yra draudžiamasis ir nėra sutarta dėl draudimo išmokos dydžio, Jūsų pageidavimu mes išmokėsime sumą, lygią draudimo sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsią ilgiau kaip 3 mėnesius. 135.6. Jei pagal draudimo sutartj ir šias taisykles yra jvykdytos visos sąlygos draudimo išmokai gauti, o mes nustatytu laiku neišmoka- me draudimo išmokos, mums yra skaičiuojami 0,02 % delspinigiai nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos sumos ar jos dalies. 135.7. Pastatams, butams, pagalbiniams pastatams, kiemo stati- niams, bendro naudojimo patalpoms / pastatų dalims pirmiau- siai, nepriklausomai nuo to ar turtas bus atstatomas / remon- tuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka, apskaičiuota vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte, taikant mažes- niąją iš verčių. 135.8. Skirtumas tarp apskaičiuotos išmokos sumos ir sumos, apskai- čiuotos ir išmokėtos vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte (pagal 135.7 punktą) yra mokamas tik tuo atveju, jeigu trijų metų laikotarpyje: a) tos pačios rūšies, paskirties ir savybių pastatas, butas, pa- galbinis pastatas, kiemo statiniai, bendro naudojimo patal- pos / pastatų dalys yra atstatomas arba suremontuojamas toje pačioje vietoje, o jeigu tai yra nejmanoma, atstatomas arba jsigyjamas kitoje vietoje Lietuvos teritorijoje; b) mums raštu pritarus, jsigyjamas kitos rūšies ar kokybės tur- tas vietoj sugadinto ar sunaikinto; c) teisę j skirtumą turite tik Jūs arba naudos gavėjas. Perduoti šią teisę kitiems asmenims negalima. 135.9. Jeigu Jūs neatstatote (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodote, kad atstatysite sunaikintus, sugadintus butus, pastatus, pagalbi- nius pastatus, kiemo statinius, bendro naudojimo patalpas / pastatų dalis kai šis turtas buvo apdraustas nauja verte, drau- dimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama likutine verte. 135.10. Jeigu atstatymas užsitęsia daugiau nei dvejus metus dėl ofi- cialių institucijų veiksmų, šis laikotarpis yra pridedamas prie anksčiau minėto trijų metų laikotarpio. 135.11. Namų turtui, nepriklausomai nuo to ar namų turtas bus atsta- tomas, remontuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka nauja ar likutine verte, priklausomai nuo šiose taisyklėse nuro- dytu draudimo sąlygų, atėmus išskaitą ir pritaikius maksimalius draudimo išmokos limitus. 135.12. Jūs, naudos gavėjas privalote suderinti su mumis kokia jmonė ar organizacija vykdys sunaikinto, sugadinto, prarasto turto, už kurj bus mokama išmoka, projektavimo, statybos, remonto, gaminimo darbus arba suderinti projektavimo bei turto atsta- tymo darbų sąmatas. Mes turime teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo. 135.13. Jūsų pageidavimu draudimo išmoka gali būti mokama tiesio- giai Jūsų ar mūsų raštu sutartai apdrausto ir dėl draudžiamojo jvykio sugadinto ar sunaikinto turto remonto darbus ar staty- bos darbus atliekančiai jmonei pagal tos jmonės pateiktas pa- grjstas sąskaitas. Prieš apmokėdami sąskaitas, mes turime teisę jsitikinti, kad darbai yra atlikti ir sąskaitos yra pagrjstos. 135.14. Jeigu Jūs jsipareigojate atlikti remonto ar atstatymo darbus savo jėgomis, mums susitarus, draudimo išmoka gali būti nustatoma remontui / atstatymui reikiamų medžiagų kiekių ir reikalingų darbo sąnaudų, apskaičiuotų pagal Vyriausybės pa- tvirtintus galiojančius jkainius, pagrindu, nereikalaujant iš Jūsų išlaidas pagrindžiančių dokumentų. 135.15. Jeigu turtas neremontuojamas, mes galime susitarti, kad drau- dimo išmoka gali būti mokama pagal mūsų sudarytą sąmatą. Tokiu atveju pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra kompensuo- jamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo pa- daryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šis mokestis yra sumokamas, o draudimo išmokos gavėjas nėra užsiregistravęs, kaip PVM mokėtojas arba pateikia jrodymus, kad neturi teisės j PVM atskaitą (teisės susigrąžinti PVM iš vals- tybės biudžeto). Išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papil- domam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos, kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo padaryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šios išlaidos faktiškai patiriamos.

  • PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 12.1. Teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. 12.2. Teikėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus teikėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui. 12.3. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas teikėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. 12.4. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po dešimties (1)) dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. 12.5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias (5) darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. 12.6. Teikėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 12.7. Jeigu dėl teikėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau teikėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia teikėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 12.8. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl teikėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

  • TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI 3.1 Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus:

  • Dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti draudimo išmoką 5.1. Civilinės atsakomybės draudimo rizikos atsiradimo atveju Apdraustasis turi pateikti: 5.1.1. išsamų jvykio aprašymą, liudytojų asmens duomenis; 5.1.2. dokumentus, jrodančius reikalavimo pagrjstumą; 5.1.3. kitus su jvykiu ir jo aplinkybėmis susijusius dokumentus.

  • PASIŪLYMŲ GALIOJIMO UŽTIKRINIMAS 6.1. Perkančioji organizacija nereikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

  • SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS, GALIOJIMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS 5. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Ugdytinis baigs ikimokyklinio ugdymo programą. 6. Sutartis gali būti nutraukta: 6.1. šalių susitarimu; 6.2. Tėvams vienašališkai pareiškus apie Sutarties nutraukimą prieš 10 darbo dienų; 6.3. Darželis vienašališkai gali nutraukti Sutartį: 6.3.1 kai Ugdytinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Darželio vaikų arba Darželio darbuotojų saugumui;