TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI

TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI

Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS KOMISIJA (toliau – dvi institucijos),

— atsižvelgdami j Europos Sąjungos sutartj (ES sutartj), Sutartj dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač j jos 295 straipsnj, ir Europos atominės energijos steigimo sutartj (toliau – Sutartys),

— atsižvelgdami j tarpinstitucinius susitarimus ir dokumentus, reglamentuojančius dviejų institucijų santykius,

— atsižvelgdami j Parlamento darbo tvarkos taisykles (1) ir ypač j jų 105, 106 ir 127 straipsnius ir j jų VIII ir XIV priedus,

— atsižvelgdami j patvirtintas politines gaires ir atitinkamus išrinktojo Komisijos pirmininko 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2010 m. vasario 9 d. pareiškimus bei kiekvieno kandidato j Komisijos narius pareiškimus, padarytus Parlamento komitetuose vykstančiuose klausymuose,

A. kadangi Lisabonos sutartis stiprina Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinj teisėtumą,

B. kadangi dvi institucijos didžiausią svarbą skiria veiksmingam Sąjungos teisės perkėlimui ir jgyvendinimui,

C. kadangi šis pagrindų susitarimas nedaro jtakos Parlamento, Komisijos ar bet kurios kitos Sąjungos institucijos arba organo jgaliojimams bei išskirtinėms teisėms, tačiau siekia užtikrinti kuo veiksmingesnj ir skaidresnj tokių jgaliojimų bei išskirtinių teisių jgyvendinimą,

D. kadangi šj pagrindų susitarimą reikėtų aiškinti atsižvelgiant j Sutartyse nustatytą institucinj pagrindą,

E. kadangi Komisija tinkamai atsižvelgs j Sutartyse numatytus atitinkamus Parlamento ir Tarybos vaidmenis, ypač vadovaudamasi 9 punkte nustatytu pagrindiniu vienodo požiūrio principu,

F. kadangi reikia atnaujinti 2005 m. gegužės mėn. sudarytą pagrindų susitarimą (2) ir pakeisti jj šiuo tekstu,

SUSITARIA:

(1) OL L 44, 2005 2 15, p. 1.

(2) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 125.

I. TAIKYMO SRITIS

1. Siekdamos geriau jgyvendinti naują ypatingąją Parlamento ir Tarybos partnerystę, dvi institucijos susitaria dėl toliau išvar­ dytų priemonių, skirtų Komisijos politinei atsakomybei ir teisė­ tumui stiprinti, konstruktyviam dialogui plėsti ir dviejų institu­ cijų keitimosi informacija sistemai gerinti bei bendradarbiavimui procedūrų ir planavimo klausimais gerinti.

Taip pat jos susitaria dėl konkrečių nuostatų:

— dėl Komisijos atstovų susitikimų su nacionaliniais ekspertais, kaip numatyta I priede,

— dėl konfidencialios informacijos perdavimo Parlamentui, kaip numatyta II priede,

— dėl derybų tarptautinių susitarimų ir šių susitarimų suda­ rymo klausimais, kaip xxxxxxxx XXX priede, ir

— ir dėl Komisijos darbo programos grafiko, kaip numatyta IV priede.

II. POLITINĖ ATSAKOMYBĖ

2. Po to, kai jo kandidatūrą pasiūlo Europos Vadovų Taryba, paskirtasis Komisijos pirmininkas pateiks Parlamentui savo kadencijos politines gaires, kad Parlamentas, prieš balsuodamas dėl jo kandidatūros išrinkimo, turėtų pakankamai informacijos ir galėtų keistis nuomonėmis.

3. Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnj Parlamentas su išrinktuoju Komisijos pirmininku susi­ siekia tinkamu laiku prieš pradedant procedūras, susijusias su naujos Komisijos patvirtinimu. Parlamentas atsižvelgia j išrink­ tojo Komisijos pirmininko pastabas.

Pagal SESV 245 straipsnj numatytą nepriklausomumo jsiparei­ gojimą paskirtieji Komisijos nariai užtikrina, kad būtų atskleista visa reikalinga informacija.

Procedūros turi užtikrinti, kad visa paskirtoji Komisija būtų jvertinta atvirai, sąžiningai ir nuosekliai.

4. Nepažeidžiant Komisijos kolegialumo principo, kiekvienas Komisijos narys prisiima politinę atsakomybę už jam priskirtą sritj.

Komisijos pirmininkas yra visiškai atsakingas už bet kurio inte­ resų konflikto, kuris neleidžia Komisijos nariui atlikti savo pareigų, nustatymą.

Komisijos pirmininkas taip pat yra atsakingas už visus tolesnius veiksmus, kurių imamasi tokiomis aplinkybėmis, ir apie juos raštu nedelsdamas informuoja Parlamento pirmininką.

Komisijos narių dalyvavimą rinkimų kampanijose reglamentuoja Komisijos narių elgesio kodeksas.

Komisijos nariai, kurie aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijose iškeldami savo kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose, turėtų išeiti nemokamų atostogų dėl rinkimų, pasibaigus pasku­ tinei mėnesinei sesijai prieš rinkimus.

Komisijos pirmininkas tinkamu laiku informuoja Parlamentą apie savo sprendimą leisti tokių atostogų, nurodydamas, kuris Komisijos narys perims atitinkamas pareigas šių atostogų metu.

5. Jei Parlamentas prašo Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu, Komisijos pirmininkas rimtai apsvarsto, ar reikalauti šio Komisijos nario atsistatydinti pagal ES sutarties 17 straipsnio 6 dalj. Komisijos pirmininkas arba reikalauja šio Komisijos nario atsistatydinimo, arba per kitą Parlamento mėnesinę sesiją paaiškina, kodėl jis atsisakė reika­ lauti atsistatydinimo.

6. Jeigu pagal SESV 246 straipsnio antrą pastraipą būtina pakeisti Komisijos narj jo kadencijos laikotarpiu, Komisijos pirmininkas, prieš pritardamas Tarybos sprendimui, rimtai apsvarsto konsultavimosi su Parlamentu rezultatus.

Siekiant, kad Komisijos pirmininkas rimtai apsvarstytų Parla­ mento nuomonę tinkamu laiku, prieš paskiriant naują Komisijos narj, Parlamentas užtikrina, kad Parlamento procedūros bus vykdomos laikantis reikalingos skubos.

Jei iki Komisijos kadencijos pabaigos liko mažai laiko, pagal SESV 246 straipsnio trečią pastraipą Komisijos pirmininkas taip pat rimtai apsvarstys Parlamento poziciją.

7. Jei Komisijos kadencijos laikotarpiu Komisijos pirmininkas ketina perskirstyti Komisijos narių pareigas pagal SESV 248 straipsnj, jis turi apie tai pranešti Parlamentui tinkamu laiku, kad Parlamente būtų galima atitinkamai konsultuotis dėl šių pakeitimų. Komisijos pirmininko sprendimas perskirstyti pareigas gali jsigalioti nedelsiant.

8. Kai Komisija siūlo Komisijos narių elgesio kodekso peržiūrą, susijusią su interesų konfliktu arba etišku elgesiu, ji prašys Parlamento pareikšti nuomonę.

III. KONSTRUKTYVUS DIALOGAS IR KEITIMASIS INFORMA- CIJA

i) Bendrosios nuostatos

9. Komisija užtikrina, kad ji taikys pagrindinj vienodo požiūrio j Parlamentą ir Tarybą principą, ypač galimybės patekti j posėdžius ir dokumentų bei kitos informacijos perdavimo požiūriu, visų pirma, teisėkūros ir biudžeto srityse.

10. Pagal savo kompetenciją Komisija imasi priemonių, kurios užtikrintų aktyvesnj Parlamento dalyvavimą, kad galėtų kiek jmanoma labiau atsižvelgti j Parlamento nuomonę bendros užsienio ir saugumo politikos srityje.

11. Parlamentas ir Komisija, siekdami jgyvendinti ypatingąją partnerystę, nustato:

— Parlamento prašymu Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per metus susitiks su Pirmininkų sueigos nariais aptarti bendros svarbos klausimų,

— Komisijos pirmininkas nuolat bendraus su Parlamento pirmininku pagrindiniais horizontaliaisiais klausimais ir pagrindinių teisėkūros pasiūlymų klausimais. Šis bendra­ vimas turėtų taip pat apimti kvietimus Parlamento pirmi­ ninkui dalyvauti Komisijos narių kolegijos posėdžiuose,

— Komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas, atsakingas už tarpinstitucinius santykius, turi būti kviečiamas dalyvauti Pirmininkų sueigos ir Komitetų pirmininkų sueigos posė­ džiuose, kai svarstomi konkretūs su plenarinio posėdžio darbotvarkės nustatymu, tarpinstituciniais Parlamento bei Komisijos santykiais ir teisėkūra bei biudžetu susiję klau­ simai,

— kasmet rengiami Pirmininkų sueigos bei Komitetų pirmi­ ninkų sueigos ir Komisijos narių kolegijos susitikimai, kuriuose siekiama aptarti susijusius klausimus, jskaitant Komisijos darbo programos rengimą ir jgyvendinimą,

— Pirmininkų sueiga ir Komitetų pirmininkų sueiga tinkamu laiku praneša Komisijai savo diskusijų tarpinstitucinės svarbos klausimais rezultatus. Parlamentas taip pat visa- pusiškai ir reguliariai informuoja Komisiją apie savo posė­ džių, kuriuose vyksta pasiruošimas mėnesinėms sesijoms, atsižvelgiant j Komisijos nuomonę, rezultatus. Tai nedaro poveikio 45 punkto nuostatoms,

— siekdami užtikrinti reguliarius dviejų institucijų informacijos mainus, Parlamento ir Komisijos generaliniai sekretoriai rengia reguliarius susitikimus.

12. Kiekvienas Komisijos narys užtikrina, kad Komisijos narys ir atitinkamo Parlamento komiteto pirmininkas reguliariai ir tiesiogiai keistųsi informacija.

13. Komisija neskelbia jokio teisėkūros pasiūlymo ir jokios svarbios iniciatyvos arba sprendimo prieš tai raštu neinforma­ vusi Parlamento.

Remdamosi Komisijos darbo programa, dvi institucijos bendru sutarimu iš anksto nustato pagrindines iniciatyvas, kurios turėtų būti pateiktos plenariniame posėdyje. Iš esmės Komisija pirmiausia pristatys šias iniciatyvas per plenarinj posėdj ir tik po to viešai jas paskelbs.

Jos taip pat nustato tuos pasiūlymus ir iniciatyvas, apie kuriuos informacija turi būti teikiama Pirmininkų sueigai arba tinkamu būdu perduodama atitinkamam Parlamento komitetui arba jo pirmininkui.

Šie sprendimai priimami remiantis šio susitarimo 11 punkte numatytu dviejų institucijų nuolatiniu dialogu ir yra nuolat atnaujinami atsižvelgiant j visus politinius pokyčius.

14. Jei Komisijos vidaus dokumentas, apie kurj Parlamentas nebuvo informuotas pagal šj pagrindų susitarimą, išplatinamas už institucijų ribų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti nedel­ siant perduoti šj dokumentą Parlamentui, kad jj būtų galima pateikti Parlamento nariams, kurie jo paprašytų.

15. Rengdama ir jgyvendindama Sąjungos teisės aktus, jskai­ tant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus ir dele­ guotus teisės aktus, Komisija suteiks visą informaciją ir doku­ mentus savo susitikimų su nacionaliniais ekspertais klausimu. Parlamento prašymu Komisija taip pat gali pakviesti Parlamento ekspertus dalyvauti šiuose susitikimuose.

I priede numatytos išsamesnės atitinkamos nuostatos.

16. Per tris mėnesius nuo Parlamento rezoliucijos priėmimo dienos Komisija raštu teikia Parlamentui informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant j konkrečius Parlamento rezoliucijose pateikiamus prašymus, taip pat informuoja Parla­ mentą apie tuos atvejus, kai ji negalėjo laikytis Parlamento požiūrio. Šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, jei prašymas skubus. Šis laikotarpis gali būti pratęstas vienu mėnesiu, kai prašymui išnagrinėti reikia atlikti išsamesnj darbą ir tai tinkamai pagrindžiama. Parlamentas užtikrins, kad ši informacija būtų išplatinta institucijoje.

Parlamentas stengsis vengti pateikti žodinius ir rašytinius klau­ simus, susijusius su temomis, dėl kurių Komisija jau pranešė savo poziciją, pateikdama raštu komunikatą dėl tolesnių veiksmų.

Komisija jsipareigoja pranešti apie konkrečius tolesnius veiksmus, susijusius su bet kokiu pagal SESV 225 straipsnj pateiktu prašymu pateikti pasiūlymą (teisėkūros pranešimas savo iniciatyva), per tris mėnesius nuo atitinkamos rezoliucijos priėmimo plenariniame posėdyje dienos. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisės akto ne vėliau kaip per vienerius metus arba jtraukia pasiūlymą j savo kitų metų darbo programą. Jei Komisija nepateikia pasiūlymo, Parlamentui ji išsamiai paaiškina savo priežastis.

Komisija taip pat jsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti su Parla­ mentu ankstyvuoju etapu svarstant bet kurj piliečių iniciatyva pateiktą prašymą parengti pasiūlymą dėl teisės akto.

Biudžeto jvykdymo patvirtinimo procedūrai taikomos 31 punkte nustatytos konkrečios nuostatos.

17. Jei vadovaujantis SESV 289 straipsnio 4 dalimi patei­ kiamos iniciatyvos, rekomendacijos ar prašymai priimti jstatymo galią turintj teisės aktą, Komisija, jeigu jos prašoma, informuoja Parlamentą apie savo poziciją dėl šių pasiūlymų atitinkamo Parlamento komiteto posėdyje.

18. Dvi institucijos susitaria bendradarbiauti ryšių su nacio­ naliniais parlamentais klausimais.

Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja jgyvendinant SESV protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Šis bendradarbiavimas apima nuostatas, susijusias su būtinu pagrjstų nacionalinių parlamentų nuomonių vertimu raštu.

Jei surenkama SESV protokolo Nr. 2 7 straipsnyje nurodyta balsų kvota, Komisija pateikia visų nacionalinių parlamentų pateiktų pagrjstų nuomonių vertimus raštu ir savo poziciją dėl šių nuomonių.

19. Komisija pateikia Parlamentui savo ekspertų grupių sąrašą, sudarytą siekiant padėti Komisijai pasinaudoti savo iniciatyvos teise. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas ir viešai skelbiamas.

Šioje srityje, esant konkrečiam ir pagrjstam komiteto pirmi­ ninko prašymui, Komisija tinkamai informuoja atsakingą Parla­ mento komitetą apie tokių grupių veiklą ir sudėtj.

20. Taikydamos atitinkamas priemones, dvi institucijos palaiko konstruktyvų dialogą svarbiais administraciniais klausi­ mais, ypač klausimais, kurie turi tiesioginę reikšmę paties Parla­ mento administracijai.

21. Kai Parlamentas siūlo peržiūrėti savo Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, susijusias su santykių su Komisija reglamen­ tavimu, jis prašys Komisijos pareikšti savo nuomonę.

22. Jeigu reikia išlaikyti bet kokios pagal šj pagrindų susita­ rimą perduodamos informacijos konfidencialumą, taikomos II priedo nuostatos.

ii) Tarptautiniai susitarimai ir plėtra

23. Visais etapais Parlamentui nedelsiant pateikiama visa informacija apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ir šių susi­ tarimų sudarymą, jskaitant derybinių nurodymų rengimą. Komi­ sija veikia visapusiškai jgyvendindama savo jsipareigojimus pagal SESV 218 straipsnj ir atsižvelgdama j kiekvienos institucijos vaidmenj pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalj.

Komisija taiko III priede išdėstytas nuostatas.

24. 23 punkte nurodyta informacija pateikiama Parlamentui taip, kad prireikus jam užtektų laiko pateikti savo nuomonę ir kad Komisija galėtų kiek jmanoma labiau atsižvelgti j Parla­ mento nuomonę. Paprastai ši informacija pateikiama Parla­ mentui per atsakingą Parlamento komitetą ir, jei reikia, plenari­ niame posėdyje. Tinkamai pagrjstais atvejais ji pateikiama keliems Parlamento komitetams.

Parlamentas ir Komisija jsipareigoja nustatyti tinkamas konfi­ dencialios informacijos perdavimo iš Komisijos Parlamentui procedūras ir apsaugos priemones pagal II priedo nuostatas.

25. Dvi institucijos sutaria, kad, atsižvelgiant j skirtingą jų institucinj vaidmenj, Komisija turi atstovauti Europos Sąjungai vedant tarptautines derybas, išskyrus atvejus, kai tai susiję su bendra užsienio ir saugumo politika, ir kitus Sutartyse numa­ tytus atvejus.

Kai tarptautinėse konferencijose Sąjungai atstovauja Komisija, ji Parlamento prašymu sudaro kuo palankesnes sąlygas, kad Europos Parlamento narių delegacija stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti Sąjungos delegacijų darbe, kad galėtų būti nedelsiant visapusiškai informuota apie konferencijos eigą. Komisija jsipa­ reigoja, kur tinka, reguliariai informuoti Parlamento delegaciją apie derybų rezultatus.

Europos Parlamento nariai negali tiesiogiai dalyvauti šiose dery­ bose. Atsižvelgdama j teisines, technines ir diplomatines gali­ mybes, Komisija gali suteikti jiems stebėtojų statusą. Jei Komisija atsisako tai padaryti, ji nurodys Parlamentui atsisakymo prie­ žastis.

Be to, Komisija sudaro palankesnes sąlygas Europos Parlamento nariams dalyvauti stebėtojo teisėmis visuose atitinkamuose jos atsakomybės sričiai priklausančiuose posėdžiuose prieš derybas ir po jų.

26. Tokiomis pačiomis sąlygomis Komisija nuolat infor- muoja Parlamentą ir sudaro palankesnes sąlygas Europos Parla- mento nariams, kurie dalyvauja Sąjungos delegacijose, stebėtojų teisėmis dalyvauti institucijų, jsteigtų pagal daugiašalius tarptau- tinius susitarimus (kurių viena iš šalių yra Sąjunga), posėdžiuose, jei šių institucijų buvo paprašyta priimti sprendimus, kuriems reikia gauti Parlamento pritarimą ar kuriems jgyvendinti gali reikėti priimti teisės aktus pagal jprastą teisėkūros procedūrą.

27. Komisija taip pat suteikia Parlamento delegacijoms, kurios yra jtrauktos j Sąjungos delegacijas tarptautinėse konfe- rencijose, galimybę naudotis visa Sąjungos delegacijų infrastruk- tūra šiose konferencijose, vadovaudamasi bendruoju gero insti- tucijų bendradarbiavimo principu ir atsižvelgdama j logistikos galimybes.

Parlamento pirmininkas siunčia Komisijos pirmininkui pasiū- lymą dėl Parlamento delegacijos jtraukimo j Sąjungos delegaciją ne vėliau kaip prieš 4 savaites iki konferencijos pradžios, nuro- dydamas Parlamento delegacijos vadovo pavardę bei delegacijai priskirtinų Europos Parlamento narių skaičių. Tinkamai pagrjs- tais atvejais šis terminas išimties tvarka gali būti sutrumpintas.

Į Parlamento delegaciją jtrauktų Europos Parlamento narių ir juos lydinčių darbuotojų skaičius turi būti proporcingas visos Sąjungos delegacijos dydžiui.

28. Komisija visapusiškai informuoja Parlamentą apie narystės derybas, ypač apie pagrindinius jų aspektus bei poky- čius, kad Parlamentas, laikydamasis atitinkamų Parlamento procedūrų, galėtų laiku išreikšti savo nuomonę.

29. Kai Parlamentas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalimi, 28 punkte numatytais klausimais priima rekomendaciją ir kai dėl svarbių priežasčių Komisija nusprendžia negalinti pritarti šiai rekomendacijai, ji paaiškina Parlamentui to priežastis per plenarinj ar per kitą atitinkamo Parlamento komi- teto posėdj.

iii) Biudžeto vykdymas

30. Prieš jsipareigodama rėmėjų konferencijose teikti finan- sinę paramą, kuri apima naujus finansinius jsipareigojimus ir kuriai turėtų pritarti biudžetą patvirtinanti institucija, Komisija praneša apie tai biudžetą patvirtinančiai institucijai ir išnagrinėja jos pastabas.

31. Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto jvykdymo patvirtinimą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių VII priedą, pirmininko prašymu tam, kad būtų galima atlikti SESV 319 straipsnyje numatytą metinio biudžeto jvykdymo patvirtinimą, Komisija perduoda visą informaciją, reikalingą prižiūrėti, kaip vykdomas atitinkamų metų biudžetas.

Jeigu gaunama naujos informacijos, susijusios su praėjusiais metais, kurių biudžeto jvykdymas buvo patvirtintas, Komisija pateikia visą būtiną su tuo susijusią informaciją, kad būtų surastas abiem šalims priimtinas sprendimas.

iv) Ryšiai su reguliavimo agentūromis

32. Kandidatai j reguliavimo agentūrų vykdomuosius direk- torius turėtų atvykti j Parlamento komitetų klausymus.

Be to, vykstant 2009 m. kovo mėn. sudarytos tarpinstitucinės agentūrų reikalų darbo grupės diskusijoms, Komisija ir Parla- mentas sieks bendro požiūrio j decentralizuotų agentūrų vaid- menj ir padėtj Sąjungos institucijų kontekste ir pateiks bendras šių agentūrų steigimo, struktūros bei veikimo gaires ir apibrėš finansavimo, biudžeto, priežiūros ir valdymo klausimus.

IV. BENDRADARBIAVIMAS TEISĖKŪROS PROCEDŪRŲ IR PLANAVIMO KLAUSIMAIS

i) Komisijos darbo programa bei Europos Sąjungos programų sudarymas

33. Siekdama, kad būtų priimti tarpinstituciniai susitarimai, Komisija inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą.

34. Kasmet Komisija pristato savo darbo programą.

35. Dvi institucijos bendradarbiauja pagal IV priede numatytą grafiką.

Komisija atsižvelgia j Parlamento nurodytus prioritetus.

Komisija pakankamai išsamiai paaiškina kiekvieno savo darbo programos punkto nuostatas.

36. Komisija pateikia paaiškinimų, jei savo atitinkamų metų darbo programoje ji negali pateikti atskirų numatytų pasiūlymų arba jei ji nukrypsta nuo šios programos. Už tarpinstitucinius ryšius atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas jsipareigoja reguliariai pranešti Komitetų pirmininkų sueigai kaip politiniu aspektu jgyvendinama einamųjų metų Komisijos darbo programa.

ii) Teisės aktų priėmimo procedūros

37. Komisija jsipareigoja atidžiai išnagrinėti Parlamento priimtus pakeitimus jos teisėkūros pasiūlymams, kad galėtų atsižvelgti j juos pakeistame pasiūlyme.

Komisija, pateikdama savo nuomonę dėl Parlamento pakeitimų, kaip nurodyta SESV 294 straipsnyje, jsipareigoja kiek jmanoma labiau atsižvelgti j pakeitimus, priimtus per antrąjj svarstymą; jeigu dėl svarbių priežasčių ir po šių pakeitimų apsvarstymo kolegijoje ji nuspręstų jų nepriimti ar jiems nepritarti, ji paaiš- kina savo sprendimą Parlamentui ir bet kuriuo atveju pareiškia savo nuomonę dėl Parlamento pakeitimų pagal SESV 294 straipsnio 7 dalies c punktą.

38. Parlamentas, svarstydamas iniciatyvą dėl teisės akto, kurią pagal SESV 76 straipsnj pateikė mažiausiai ketvirtadalis vals- tybių narių, jsipareigoja nepriimti jokio pranešimo atsakingame komitete negavęs Komisijos nuomonės dėl šios iniciatyvos.

Komisija jsipareigoja pateikti savo nuomonę dėl tokios inicia- tyvos ne vėliau kaip per 10 savaičių nuo jos pateikimo dienos.

39. Prieš atšaukdama bet kokius pasiūlymus, dėl kurių Parla- mentas jau pateikė savo poziciją per pirmąjj svarstymą, Komisija tinkamu laiku pateikia išsamių paaiškinimų.

Kiekvienos naujosios Komisijos kadencijos pradžioje Komisija peržiūri visus nebaigtus svarstyti pasiūlymus, kad juos politiškai patvirtintų ar atšauktų, atsižvelgdama j Parlamento išreikštą nuomonę.

40. Specialių teisėkūros procedūrų, kai reikia konsultuotis su Parlamentu, jskaitant kitas procedūras kaip, pvz., numatyta SESV 148 straipsnyje, atvejais Komisija:

i) imasi priemonių, užtikrinančių aktyvesnj Parlamento dalyva- vimą, kad galėtų kiek jmanoma labiau atsižvelgti j Parla- mento nuomonę ir ypač kad užtikrintų, jog Parlamentui būtų suteikta pakankamai laiko apsvarstyti Komisijos pasiū- lymą;

ii) užtikrina, kad Tarybos organams būtų laiku priminta nepriimti politinio susitarimo dėl jos pasiūlymų, kol Parla- mentas nepatvirtino savo nuomonės. Ji paprašo, kad disku- sijos ministrų lygmeniu būtų baigtos po to, kai Tarybos nariams nustatomas tinkamas terminas, iki kurio jie galėtų išnagrinėti Parlamento nuomonę;

iii) užtikrina, kad Taryba laikytųsi Europos Sąjungos Teisin- gumo Teismo suformuluotų taisyklių, reikalaujančių iš naujo konsultuotis su Parlamentu, jei Taryba iš esmės keičia Komisijos pasiūlymą. Komisija informuoja Parlamentą apie kiekvieną priminimą Tarybai iš naujo konsultuotis su Parla- mentu;

iv) jsipareigoja atšaukti, jei reikia, Parlamento atmestus pasiū- lymus dėl teisės aktų. Jei Komisija dėl svarbių priežasčių ir

apsvarsčiusi klausimą kolegijoje nusprendžia išlaikyti savo pasiūlymą, ji paaiškina tokio sprendimo motyvus padary- dama pareiškimą Parlamente.

41. Savo ruožtu, siekdamas pagerinti teisėkūros planavimą, Parlamentas jsipareigoja:

i) planuoti savo darbotvarkių dalis, susijusias su teisėkūra, atsižvelgdamas j galiojančią Komisijos darbo programą ir j priimtas rezoliucijas dėl šios programos, ypač siekdamas pagerinti prioritetinių diskusijų planavimą;

ii) laikytis tinkamų terminų, kiek tai procedūriškai naudinga priimant savo poziciją per pirmąjj svarstymą jprastos teisė- kūros procedūros bei konsultavimosi procedūros metu;

iii) kiek jmanoma greičiau po Komisijos darbo programos patvirtinimo skirti už būsimus pasiūlymus atsakingus prane- šėjus;

xx) teikti visišką pirmenybę prašymams iš naujo konsultuotis su Parlamentu, su sąlyga, kad jam buvo perduota visa reikalinga informacija.

iii) Geresnės teisėkūros klausimai

42. Komisija užtikrina, kad jai pavestas poveikio vertinimas būtų atliekamas laikantis skaidrios procedūros, pagal kurią užtikrinamas nepriklausomas vertinimas. Poveikio vertinimo ataskaitos turi būti skelbiamos tinkamu laiku, atsižvelgiant j jvairias galimybes, jskaitant galimybę nesiimti jokių veiksmų, ir paprastai turi būti pateiktos atitinkamam Parlamento komi- tetui SESV protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytu nacionalinių parlamentų informavimo laikotarpiu.

43. Srityse, kuriose Parlamentas paprastai dalyvauja teisė- kūros procese, prireikus bei tinkamai pagrjstais atvejais Komi- sija, suteikusi Parlamentui galimybę pateikti savo nuomonę, priima privalomos teisinės galios neturinčius aktus. Komisija pateikia Parlamentui išsamius paaiškinimus, kaip ji atsižvelgė j Parlamento nuomonę priimdama savo pasiūlymą.

44. Siekdami užtikrinti geresnę Sąjungos teisės aktų perkė- limo j nacionalinę teisę ir taikymo stebėseną, Komisija ir Parla- mentas stengiasi naudoti privalomas atitikties lenteles ir nusta- tyti privalomus perkėlimo j nacionalinę teisę terminus, kurie direktyvų atveju paprastai neturėtų būti ilgesni negu dveji metai.

Be specialių ataskaitų ir metinių Sąjungos teisės taikymo atas- kaitų Komisija pateikia Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl jsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais jspėjimais, jskaitant, jei to paprašo Parlamentas, atskirai apie kiekvieną atvejj ir laikantis konfidencialumo reika- lavimų, ypač tų, kuriuos pripažino Europos Sąjungos Teisin- gumo Teismas, klausimais, susijusiais su procedūra dėl jsiparei- gojimų nevykdymo.

V. KOMISIJOS DALYVAVIMAS PARLAMENTO PROCEDŪROSE

45. Jei tuo pat metu vyksta keli renginiai ar gauti kvietimai j kelis renginius, Komisija teikia pirmenybę dalyvavimui (jei prašoma) plenariniuose posėdžiuose ar kitų Parlamento organų posėdžiuose.

Ypač Komisija užtikrina, kad, kai to prašo Parlamentas, Komi- sijos nariai paprastai dalyvautų plenariniuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi jų atsakomybės sričiai priklausantys darbot- varkės klausimai. Tai taikytina ir Pirmininkų sueigos per praė- jusią mėnesinę sesiją patvirtintiems preliminariems darbotvarkės projektams.

Paprastai Parlamentas siekia užtikrinti, kad visi mėnesinės sesijos darbotvarkės klausimai, priklausantys tam tikro Komisijos nario atsakomybės sričiai, būtų svarstomi kartu.

46. Parlamento prašymu bus pasirūpinama reguliariai rengti klausimų valandą, kurioje dalyvauja Komisijos pirmininkas. Šią klausimų valandą sudarys dvi dalys: pirma dalis, dalyvaujant frakcijų vadovams ar jų atstovams, pagrjsta visišku spontaniš- kumu; antra dalis skirta iš anksto, ne vėliau kaip ketvirtadienj prieš atitinkamą mėnesinę sesiją, sutartai politikos temai, tačiau klausimai iš anksto neruošiami.

Be to, siekiant pertvarkyti esamą klausimų valandą ir vadovau- jantis dabartiniu klausimų valandos, kurioje dalyvauja Komisijos pirmininkas, modeliu, pradedama rengti klausimų valanda, kurioje dalyvauja Komisijos nariai, jskaitant Komisijos pirmi- ninko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąjj jgaliotinj užsienio reika- lams ir saugumo politikai. Ši klausimų valanda susijusi su atitin- kamų Komisijos narių atsakomybės sritimis.

47. Žodžio prašantys Komisijos nariai turi būti išklausyti.

Nepažeisdamos SESV 230 straipsnio, dvi institucijos susitaria dėl bendrųjų žodžio suteikimo institucijoms reikalavimų.

Dvi institucijos susitaria, kad turėtų būti laikomasi orientacinės žodžio suteikimo tvarkos.

48. Siekdamas užtikrinti Komisijos narių dalyvavimą, Parla- mentas jsipareigoja stengtis, kad galutiniai darbotvarkės projektai nebūtų keičiami.

Parlamentas, keisdamas savo galutinj darbotvarkės projektą arba perkeldamas mėnesinės sesijos darbotvarkės klausimus, nedels- damas praneša Komisijai. Komisija stengiasi užtikrinti, kad atsa- kingas Komisijos narys dalyvautų posėdyje.

49. Komisija gali siūlyti jrašyti tam tikrus klausimus j darbot- varkę ne vėliau kaip iki galutinio Pirmininkų sueigos posėdžio, kuriame patvirtinamas galutinis sesijos darbotvarkės projektas. Parlamentas deramai atsižvelgia j šiuos pasiūlymus.

50. Parlamento komitetai stengiasi nekeisti savo darbotvarkių projektų ir galutinių darbotvarkių.

Jei Parlamento komitetas pakeičia darbotvarkės projektą arba galutinę darbotvarkę, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Ypač Parlamento komitetai siekia laikytis tinkamų terminų, kad Komisijos nariai galėtų dalyvauti jų posėdžiuose.

Kai Komisijos nario dalyvavimas Parlamento komiteto posėdyje nėra aiškiai reikalingas, Komisija pasirūpina, kad jai atstovautų kompetentingas atitinkamo lygio pareigūnas.

Parlamento komitetai sieks derinti savo darbą, taip pat vengti vienu metu vykstančių posėdžių ta pačia tema, be to, sieks nenukrypti nuo darbotvarkės projekto, kad Komisija galėtų užtikrinti atitinkamą jos atstovų dalyvavimą.

Jei prašoma, kad komiteto posėdyje, kuriame svarstomas Komi- sijos pasiūlymas, dalyvautų aukšto lygio pareigūnas (generalinis direktorius ar direktorius), Komisijos atstovui turi būti leista pasisakyti.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51. Komisija patvirtina savo jsipareigojimą kuo greičiau persvarstyti teisės aktus, kurie prieš jsigaliojant Lisabonos sutar- čiai nebuvo suderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu, kad jvertintų, ar šios priemonės turi būti suderintos su SESV 290 straipsnyje nustatyta deleguotų teisės aktų priėmimo tvarka.

Galiausiai turėtų būti nustatyta nuosekli, su Sutartimi suderinta deleguotų teisės aktų ir jgyvendinimo aktų sistema, palaipsniui vertinant priemonių, kurioms šiuo metu taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, pobūdj ir turinj, kad per tinkamą laiką šios priemonės būtų suderintos su SESV 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

52. Šio pagrindų susitarimo nuostatos papildo Tarpinstitucinj susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1) ir nedaro jam jtakos bei neriboja teisės jj peržiūrėti. Nedarydamos poveikio būsimoms Parlamento, Komisijos ir Tarybos deryboms, dvi institucijos jsipareigoja susitarti dėl pagrindinių pokyčių rengiantis būsi- moms deryboms dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros suderinimo su naujomis Lisabonos sutartimi numaty- tomis nuostatomis, atsižvelgdamos j galiojančią tvarką ir šj pagrindų susitarimą.

Jos taip pat susitaria politiniu ir techniniu lygmeniu sustiprinti esamą tarpinstitucinių ryšių sistemą, kad atsižvelgiant j geresnę teisėkūrą būtų užtikrintas veiksmingas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

53. Komisija jsipareigoja skubiai inicijuoti Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų sudaryti tarpins- tituciniai susitarimai, kaip numatyta ES sutarties 17 straipsnyje.

Atsižvelgiant j tai ir kai tik Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekia bendrą susitarimą dėl Sąjungos programos sudarymo, dvi institucijos peržiūri šio pagrindų susitarimo nuostatas, susi- jusias su programų sudarymu.

Parlamentas ir Komisija ragina Tarybą kuo skubiau pradėti daly- vauti diskusijose dėl Sąjungos programų sudarymo, kaip numa- tyta ES sutarties 17 straipsnyje.

54. Dvi institucijos nuolat vertina, kaip praktiškai jgyvendi- namos šio pagrindų susitarimo ir jo priedų nuostatos. Peržiūra atliekama iki 2011 m. pabaigos, atsižvelgiant j praktinę patirtj.

Xxxxxxx Xxxxxxxxx 2010 m. spalio 20 d.

Komisijos darbo programa – tai Komisijos indėlis j Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą. Komisijai patvir- tinus savo darbo programą, turėtų būti surengtas Parlamento, Tarybos ir Komisijos trialogas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl Sąjungos programos sudarymo.

Europos Parlamento vardu Pirmininkas

X. XXXXX

Komisijos vardu Pirmininkas

Xxxx Xxxxxx XXXXXXX

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

Komisijos atstovų susitikimai su nacionaliniais ekspertais

Šiame priede numatomos pagrindų susitarimo 15 punkto jgyvendinimo nuostatos.

1. Taikymo sritis

Pagrindų susitarimo 15 punkto nuostatos taikomos šiems susitikimams:

1) Komisijos susitikimams, kurie yra Komisijos sudarytų ekspertų grupės susitikimai, j kuriuos pakviesti visų valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų atstovai, jei šie susitikimai susiję su Sąjungos teisės aktų, jskaitant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus ir deleguotus teisės aktus, rengimu ir jgyvendinimu;

2) ad hoc Komisijos susitikimai, j kuriuos pakviesti visų valstybių narių nacionaliniai ekspertai, jei šie susitikimai susiję su Sąjungos teisės aktų, jskaitant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus ir deleguotus teisės aktus, rengimu ir jgyvendinimu.

Nedarant poveikio esamoms ir būsimoms specialioms nuostatoms dėl Parlamento informavimo apie Komisijos jgyvendi-

nimo jgaliojimų vykdymą (1), šios nuostatos netaikomos komitologijos komitetų posėdžiams.

2. Parlamentui perduodama informacija

Komisija jsipareigoja persiųsti Parlamentui tuos pačius pirmiau minėtų susitikimų dokumentus, kuriuos ji siunčia nacio- nalinėms valdžios institucijoms. Komisija persiųs šiuos dokumentus, jskaitant darbotvarkes, j tam skirtą Parlamento pašto dėžutę tuo pačiu metu kaip ir nacionaliniams ekspertams.

3. Parlamento ekspertų kvietimas

Parlamento prašymu Komisija gali nuspręsti pasiūlyti Parlamentui deleguoti Parlamento ekspertus j Komisijos atstovų susitikimą su nacionaliniais ekspertais, kaip numatyta 1 punkte.

(1) Parlamentui teikiama informacija apie komitologijos komitetų darbą ir išimtines Parlamento dalyvavimo komitologijos procedūrose teises aiškiai apibrėžtos kitose priemonėse: 1) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais jgyvendinimo jgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23); 2) 2008 m. birželio 3 d. Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl komitologijos procedūrų; ir 3) priemonės, kurių reikia siekiant jgyvendinti SESV 291 straipsnj.

II PRIEDAS

Konfidencialios informacijos perdavimas Parlamentui

1. Taikymo sritis

1.1. Šis priedas reglamentuoja 1.2 punkte apibrėžtos konfidencialios informacijos perdavimą iš Komisijos Parlamentui, Parlamentui naudojantis savo išskirtinėmis teisėmis ir jgaliojimais. Dvi institucijos dirba atsižvelgdamos j abipusj jsipareigojimą lojaliai bendradarbiauti visiško abipusio pasitikėjimo dvasia ir griežtai laikydamosi atitinkamų Sutarčių nuostatų.

1.2. „Informacija“ reiškia rašytinę ar žodinę informaciją, kokia bebūtų jos laikmena ar autorius.

1.2.1. „Konfidenciali informacija“ reiškia „ES jslaptintą informaciją“ (ESĮI) ir nejslaptintą „kitą konfidencialią informaciją“.

1.2.2. „ES jslaptinta informacija“ (ESĮI) – bet kokia informacija ir medžiaga, pažymėta slaptumo žymomis „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, „SECRET UE“, „CONFIDENTIEL UE“, „RESTREINT UE“ ar kitomis atitinkamomis nacionali- nėmis ar tarptautinėmis slaptumo žymomis, kurią atskleidus be leidimo gali būti padaryta jvairaus laipsnio žalos Sąjungos interesams arba vienai ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant j tai, ar ta informacija atsirado Sąjun- goje, ar yra gauta iš valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų.

a) „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“: taip klasifikuojama tik ta informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo gali būti padaryta ypatingai didelė žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams.

b) „SECRET UE“: taip klasifikuojama tik ta informacija ir medžiaga, kurias atskleidus be leidimo gali būti labai pakenkta esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams.

c) „CONFIDENTIEL UE“: taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurias atskleidus be leidimo gali būti pakenkta esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams.

d) „RESTREINT UE“: taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurių atskleidimas be leidimo gali būti nenau- dingas Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams.

1.2.3. „Kita konfidenciali informacija“ reiškia bet kokią kitą Parlamento prašomą perduoti ir (arba) Komisijos perduodamą konfidencialią informaciją, kuriai taikoma tarnybinės paslapties pareiga.

1.3. Komisija pasirūpina, kad Parlamentas galėtų susipažinti, remiantis šio priedo nuostatomis, su konfidencialia infor- macija, gavusi vieno iš 1.4 punkte paminėtų Parlamento organų ar atitinkamas pareigas einančių asmenų prašymą dėl konfidencialios informacijos perdavimo. Be to, Komisija, vadovaudamasi šio priedo nuostatomis, savo iniciatyva gali perduoti Parlamentui bet kokią konfidencialią informaciją.

1.4. Pagal šj priedą prašyti Komisijos pateikti konfidencialią informaciją gali:

— Europos Parlamento pirmininkas,

— atitinkamų Parlamento komitetų pirmininkai,

— Biuras bei Pirmininkų sueiga ir

— Parlamento delegacijos, jtrauktos j Sąjungos delegaciją tarptautinėje konferencijoje, vadovas.

1.5. Į šio priedo taikymo sritj nepatenka informacija, susijusi su jsipareigojimų nevykdymo procedūromis ir procedū- romis konkurencijos srityje, jei dėl šių procedūrų Parlamento organų ir (arba) 1.4 punkte minimų atitinkamas pareigas einančių asmenų prašymo gavimo dieną nėra priimtas galutinis Komisijos sprendimas arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, ir taip pat informacija, susijusi su Sąjungos finansinių interesų apsauga. Ši nuostata nedaro poveikio pagrindų susitarimo 44 punktui ir Parlamento biudžeto kontrolės teisėms.

1.6. Šios nuostatos taikomos nedarant poveikio 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (1), taip pat 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo 352/1999/EB, EAPB, Euratomas, dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) jsteigimo (2) atitinkamoms nuostatoms.

2. Bendrosios taisyklės

2.1. Vieno iš 1.4 punkte minimų Parlamento organų ir (arba) atitinkamas pareigas einančių asmenų prašymu Komisija kaip galima greičiau perduoda tam Parlamento organui ir (arba) atitinkamas pareigas einančiam asmeniui konfi- dencialią informaciją, būtiną Parlamentui vykdyti savo jgaliojimus ir naudotis išimtinėmis teisėmis. Dvi institucijos, kiekviena savo kompetencijos ir atsakomybės srityje, gerbia:

— pagrindines žmogaus teises, jskaitant teisę j teisingą teismą ir teisę j privatumo neliečiamumą,

— teisminių ir drausminių procedūrų nuostatas,

— komercinės paslapties ir komercinių santykių apsaugą,

— Sąjungos interesų, ypač susijusių su visuomenės apsauga, gynyba, tarptautiniais santykiais, monetariniu stabi- lumu ir finansiniais interesais, apsaugą.

Jei nepavyksta susitarti, klausimas perduodamas dviejų institucijų pirmininkams, kad jie surastų tinkamą sprendimą.

Iš valstybės, institucijos ar tarptautinės organizacijos atėjusi konfidenciali informacija perduodama tik jų sutikimu.

2.2. ESĮI perduodama Parlamentui, kuris ją tvarko ir saugo, vadovaudamasis bendraisiais būtiniausiais saugumo stan- dartais, kuriuos taiko kitos Sąjungos institucijos, visų pirma Komisija.

Įslaptindama informaciją, kurios autorius yra ji pati, Komisija užtikrins, kad būtų taikomas tinkamas slaptumo lygis, atsižvelgiant j tarptautinius standartus bei apibrėžtis ir jos vidaus taisykles, tuo pačiu skirdama pakankamai dėmesio Parlamento poreikiui susipažinti su jslaptintais dokumentais, kad šis galėtų veiksmingai vykdyti savo jgaliojimus ir naudotis išimtinėmis teisėmis.

2.3. Jei kyla abejonių dėl konfidencialaus informacijos vieneto pobūdžio ar jo slaptumo lygmens tinkamumo arba jei būtina nustatyti jo perdavimo tvarką pasirenkant vieną iš 3.2 punkte numatytų galimybių, dvi institucijos, prieš perduodamos dokumentą, nedelsdamos konsultuojasi viena su kita. Vykstant šioms konsultacijoms Parlamentui atstovauja prašymą pateikęs susijusio Parlamento organo pirmininkas, jei reikia, kartu su pranešėju, arba prašymą pateikęs atitinkamas pareigas einantis asmuo. Komisijai atstovauja už tą sritj atsakingas Komisijos narys, pasikon- sultavęs su Komisijos nariu, atsakingu už saugumo klausimus. Jei nepavyksta susitarti, klausimas perduodamas abiejų institucijų pirmininkams, kad jie surastų tinkamą sprendimą.

2.4. Jei po 2.3 punkte nurodytos procedūros susitarimas nepasiekiamas, Parlamento pirmininkas Parlamento organo ar prašymą pateikusio atitinkamas pareigas einančio asmens motyvuotu prašymu pasiūlo Komisijai iki aiškiai nuro- dyto termino šią konfidencialią informaciją perduoti pasirenkant perdavimo tvarką iš šio priedo 3.2 punkte numatytų galimybių. Komisija raštu informuoja Parlamentą iki pasibaigiant šiam terminui apie savo galutinę poziciją, dėl kurios Parlamentas pasilieka sau teisę, jei reikalinga, pasinaudoti apskundimo teise.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 1.

(2) OL L 136, 1999 5 31, p. 20.

2.5. Su ESĮI leidžiama susipažinti taikant galiojančias asmenų patikimumo tikrinimo taisykles.

2.5.1. Su informacija, pažymėta slaptumo žyma „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET “, „SECRET UE“ ir „CONFIDENTIEL UE“, gali būti leista susipažinti tik tiems Parlamento pareigūnams ir griežtą būtinybę turintiems Parlamento frakcijų darbuotojams, kuriuos Parlamento organas ir (arba) atitinkamas pareigas einantis asmuo iš anksto jvardijo asme- nimis, atitinkančiais principą „būtina žinoti“, ir kuriems išduotas atitinkamas patikimumo pažymėjimas.

2.5.2. Atsižvelgiant j Parlamento išimtines teises ir jgaliojimus, tiems Parlamento nariams, kuriems neišduotas asmeninis patikimumo pažymėjimas, leidžiama susipažinti su slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE“ pažymėtais dokumentais, vadovaujantis bendruoju susitarimu apibrėžtomis praktinėmis nuostatomis, jskaitant iškilmingo pasižadėjimo, kad jie neatskleis šių dokumentų turinio jokiam trečiam asmeniui, pasirašymą.

Su dokumentais, pažymėtais slaptumo žyma „SECRET UE“, leidžiama susipažinti Parlamento nariams, kuriems išduotas atitinkamas asmeninis patikimumo pažymėjimas.

2.5.3. Komisijai padedant priimamos nuostatos, pagal kurias užtikrinama, kad nacionalinės valdžios institucijos kuo greičiau suteiktų Parlamentui reikiamą paramą atliekant patikimumo patikrinimo procedūrą.

Išsamesnė informacija apie asmenų, kuriems turi būti leidžiama susipažinti su konfidencialia informacija, kategoriją ar kategorijas nurodoma pateikiant prašymą.

Prieš asmeniui suteikiant leidimą susipažinti su tokia informacija, jis iš anksto informuojamas apie informacijos konfidencialumo lygj ir su juo susijusius saugumo jsipareigojimus.

Peržiūrint šj priedą ir būsimąsias saugumo nuostatas, nurodytas 4.1 ir 4.2 punktuose, patikimumo tikrinimo klausimas bus svarstomas dar kartą.

3. Susipažinimo su konfidencialia informacija ir jos naudojimo tvarka

3.1. Pagal 2.3 punkte, ir, jei reikia, 2.4 punktą nurodytas procedūras pateikta konfidenciali informacija Komisijos pirmininko ar jos nario atsakomybe suteikiama jos paprašiusiam Parlamento organui ir (arba) atitinkamas pareigas einančiam asmeniui, vadovaujantis šiomis sąlygomis:

Parlamentas ir Komisija užtikrins, kad konfidenciali informacija būtų registruojama ir atsekama.

Konkrečiai, ESĮI, jslaptinta kaip „CONFIDENTIEL UE“ ir „SECRET UE“, perduodama iš Komisijos generalinio sekretoriato centrinio registro atitinkamai kompetentingai Parlamento tarnybai, kuri bus atsakinga už informacijos pateikimą pagal sutartas nuostatas šios informacijos paprašiusiam Parlamento organui ir (arba) atitinkamas pareigas einančiam asmeniui.

ESĮI, jslaptintos kaip „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET “, perdavimas priklauso nuo papildomų sąlygų, sutartų Komisijos ir šios informacijos paprašiusio Parlamento organo ir (arba) atitinkamo pareigas einančio asmens, pagal kurias siekiama užtikrinti šj jslaptinimo lygj atitinkantj apsaugos lygj.

3.2. Nedarant poveikio 2.2 ir 2.4 punktų nuostatoms bei būsimų 4.1 punkte nurodytų saugumo nuostatoms, susipa- žinimo su konfidencialia informacija ir informacijos konfidencialumo apsaugojimo tvarka nustatoma bendru susitarimu prieš šios informacijos perdavimą. Šiame už atitinkamą politikos sritj atsakingo Komisijos nario ir prašymą pateikusio Parlamento organo (atstovaujamo jo pirmininko) ir (arba) atitinkamas pareigas einančio asmens susitarime numatoma, kad siekiant užtikrinti tinkamą konfidencialumo lygj, pasirenkama viena iš 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose numatytų galimybių.

3.2.1. Konfidencialios informacijos gavėjai turėtų būti vieni iš šiame sąraše nurodytų subjektų:

— informacija skiriama tik Europos Parlamento pirmininkui, absoliučiai išimtiniais atvejais,

— Biuras ir (arba) Pirmininkų sueiga,

— atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas ir pranešėjas,

— visi (tikrieji ir pavaduojantieji) atitinkamo Parlamento komiteto nariai,

— visi Europos Parlamento nariai.

Be Komisijos sutikimo draudžiama skelbti šią konfidencialią informaciją ar perduoti ją bet kuriam kitam asmeniui.

3.2.2. Turėtų būti numatytos šios konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos galimybės:

a) jei informacijos slaptumo lygis yra „CONFIDENTIEL UE“ ir didesnis, su dokumentais susipažjstama saugioje skaitykloje;

b) organizuojamas uždaras posėdis, kuriame dalyvauja tik Biuro nariai, Pirmininkų sueigos nariai ar atsakingo Parlamento komiteto tikrieji bei pavaduojantieji nariai, taip pat Parlamento pareigūnai ir tie Parlamento frakcijų darbuotojai, kuriuos frakcijos pirmininkas iš anksto jvardijo asmenimis, atitinkančiais principą „būtina žinoti“, ir kurių dalyvavimas yra griežtai būtinas, su sąlyga, kad jiems išduotas atitinkamo lygmens patikimumo pažymė- jimas; organizuojant posėdj laikomasi šių sąlygų:

— visi dokumentai gali būti sunumeruoti, išdalijami posėdžio pradžioje ir vėl surenkami posėdžio pabaigoje.

Negalima konspektuoti ir daryti tų dokumentų kopijų,

— posėdžio protokole klausimo, kuris buvo svarstomas taikant konfidencialumo procedūrą, nagrinėjimas neminimas.

Prieš pateikiant dokumentą visi asmens duomenys gali būti išbraukti.

Konfidencialiai informacijai, kuri pateikiama žodžiu Parlamento adresatams, taikomas toks pat apsaugos lygis, koks taikomas raštu pateikiamai konfidencialiai informacijai. Gali būti numatytas iškilmingas šios informacijos gavėjų pasižadėjimas, kad jie neatskleis šios informacijos turinio jokiam trečiam asmeniui.

3.2.3. Kai su raštu pateikta informacija turi būti susipažjstama saugioje skaitykloje, Europos Parlamentas pasirūpina, kad būtų veiksmingai jdiegtos šios priemonės:

— saugi konfidencialios informacijos saugojimo sistema,

— saugi skaitykla, kurioje nėra kopijavimo aparatų, telefonų, faksų, skaitytuvų ar kitų dauginimo ar dokumentų perdavimo priemonių ir t. t.,

— patekimą j skaityklą reglamentuojančios saugumo nuostatos, numatančios reikalavimą pasirašyti lankytojų registre ir pasižadėti neplatinti konfidencialios informacijos, su kuria buvo susipažinta.

3.2.4. Pirmiau numatytos nuostatos neužkerta kelio nustatyti kitokią lygiavertę dviejų institucijų sutartą tvarką.

3.3. Jei nesilaikoma šios tvarkos, taikomos Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VIII priedo nuostatos dėl sankcijų Parlamento nariams, o Parlamento pareigūnų ir kitų darbuotojų atžvilgiu taikomos galiojančios Pareigūnų tarnybos nuostatų (1) 86 straipsnio arba Kitų Europos Bendrijų tarnautojų jdarbinimo sąlygų 49 straipsnio nuostatos.

(1) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų jdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Komisija ir Parlamentas imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų jgyvendintos šio priedo nuostatos.

Šiuo tikslu kompetentingos Komisijos ir Parlamento tarnybos glaudžiai bendradarbiauja, koordinuodamos šio priedo jgyvendinimą. Ši veikla apima konfidencialių dokumentų atsekamumo tikrinimą ir periodiškai atliekamą bendrą taikomų saugumo nuostatų ir standartų stebėseną.

Parlamentas jsipareigoja, prireikus, pritaikyti savo vidaus nuostatas, kad jgyvendintų šiame priede jtvirtintas konfi- dencialios informacijos saugumo nuostatas.

Parlamentas jsipareigoja kuo greičiau priimti būsimas saugumo nuostatas ir bendru sutarimu su Komisija patikrinti šias nuostatas, kad būtų nustatyti lygiaverčiai saugumo standartai. Šio priedo nuostatos galios:

— techniniams saugumo standartams ir konfidencialios informacijos naudojimo bei saugojimo standartams, jskai-

tant saugumo priemones fizinio, personalo, dokumentų ir IT saugumo srityse,

— specialiojo priežiūros komiteto, sudaryto iš Parlamento narių, kurių patikimumas buvo atitinkamai patikrintas ir kurie gavo leidimą naudotis ESĮI, jslaptinta kaip „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, jkūrimui.

4.2. Parlamentas ir Komisija ne vėliau kaip iki pagrindų susitarimo 54 punkte nurodyto peržiūros laikotarpio pabaigos peržiūrės šj priedą ir prireikus pakeis jj, atsižvelgdami j pokyčius, susijusius su:

— būsimomis saugumo nuostatomis, turinčiomis ryšj su Parlamentu ir Komisija,

— kitomis nuostatomis ar teisės aktais, susijusiais su informacijos perdavimo iš vienos institucijos j kitą.

III PRIEDAS

Derybos dėl tarptautinių susitarimų ir šių susitarimų sudarymas

Šiame priede išsamiau reglamentuojama pagrindų susitarimo 23, 24 ir 25 punktuose minima Parlamento informavimo apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ir šių susitarimų sudarymo tvarka:

1. Apie savo ketinimą pasiūlyti pradėti derybas Komisija informuoja Parlamentą ir Tarybą tuo pačiu metu.

2. Kai Komisija siūlo Tarybai patvirtinti derybinių nurodymų projektą, pagal pagrindų susitarimo 24 punkto nuostatas ji tuo pat metu pateikia šj projektą ir Parlamentui.

3. Komisija tinkamai atsižvelgia j Parlamento pastabas, padarytas derybų metu.

4. Pagal pagrindų susitarimo 23 punkto nuostatas iki susitarimo parafavimo Komisija reguliariai ir nedelsdama infor- muoja Parlamentą apie derybų eigą ir paaiškina, ar j derybinius tekstus buvo jtraukti Parlamento komentarai ir kokiu būdu, o jei ne – kodėl.

5. Tarptautinių susitarimų, kuriems sudaryti reikia gauti Parlamento sutikimą, atveju Komisija viso derybų proceso metu pateikia Parlamentui visą susijusią informaciją, kurią ji taip pat pateikia Tarybai (ar specialiajam Tarybos nurodytam komitetui). Ši informacija apima priimtų derybinių nurodymų pakeitimų projektus, derybinių tekstų projektus, sutartus straipsnius, dieną, kurią sutarta parafuoti susitarimą, ir parafuojamo susitarimo tekstą. Kaip ir Tarybai (ar specialiajam Tarybos nurodytam komitetui) Komisija taip pat perduoda Parlamentui visus iš trečiųjų šalių gautus susijusius doku- mentus, gavusi dokumentų rengėjo sutikimą. Komisija informuoja atsakingą Parlamento komitetą apie derybų eigą ir, visų pirma, paaiškina, kaip buvo atsižvelgta j Parlamento nuomonę.

6. Tarptautinių susitarimų, kuriems sudaryti nereikia gauti Parlamento sutikimo, atveju Komisija užtikrina, kad Parla- mentas būtų nedelsiant visapusiškai informuotas ir jam būtų suteikta informacija bent apie derybinių nurodymų projektą, priimtus derybinius nurodymus, tolesnę derybų eigą ir derybų rezultatus.

7. Pagal pagrindų susitarimo 24 punkto nuostatas Komisija tinkamu laiku pateikia Parlamentui išsamią informaciją apie tai, kada tarptautinis susitarimas bus parafuojamas ir kuo anksčiau informuoja Parlamentą apie tai, kada ji ketina pasiūlyti Tarybai pradėti preliminariai jj taikyti, ir pateikia to priežastis, išskyrus skubos atvejus, sutrukdančius jai tą padaryti.

8. Komisija tinkamu laiku vienu metu informuoja Tarybą ir Parlamentą apie savo ketinimą pasiūlyti Tarybai sustabdyti tarptautinio susitarimo taikymą ir pateikia to priežastis.

9. Tarptautinių susitarimų, kuriems taikoma pritarimo procedūra, kaip numatyta SESV, atveju Komisija taip pat visapu- siškai informuoja Parlamentą prieš patvirtindama susitarimo pakeitimus, kuriems pritarė Taryba, nukrypdama nuo atitinkamų nuostatų pagal SESV 218 straipsnio 7 dalj.

IV PRIEDAS

Komisijos darbo programos grafikas

Prie Komisijos darbo programos pridedami pasiūlymai dėl jstatymo galią turinčių ir jstatymo galios neturinčių teisės aktų ateinantiems metams. Komisijos darbo programa sudaroma atitinkamai kitiems metams ir joje išsamiai nurodomi Komi- sijos kitų metų prioritetai. Taigi Komisijos darbo programa gali sudaryti struktūrinio dialogo su Parlamentu pagrindą, siekiant tarpusavio supratimo.

Komisijos darbo programoje taip pat nurodomos planuojamos iniciatyvos dėl privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, dėl pasiūlymų panaikinimo ir supaprastinimo.

1. Pirmąjj metų pusmetj Komisijos nariai su atitinkamais Parlamento komitetais pradeda nenutrūkstamą reguliarų dialogą dėl Komisijos tų metų darbo programos jgyvendinimo ir dėl būsimos Komisijos darbo programos rengimo. Remiantis tuo dialogui kiekvienas Parlamento komitetas praneša apie jo rezultatus Komitetų pirmininkų sueigai.

2. Tuo pat metu Komitetų pirmininkų sueiga reguliariai keičiasi nuomonėmis su Komisijos Pirmininko pavaduotoju, atsakingu už tarpinstitucinius ryšius, kad būtų jvertinta dabartinė Komisijos darbo programos jgyvendinimo padėtis, aptaria, kaip ruošiama būsima Komisijos darbo programa, ir jvertina vykstančios dvišalės diskusijos tarp susijusių Parlamento komitetų ir Komisijos narių rezultatus.

3. Birželio mėnesj Komitetų pirmininkų sueiga pateikia Pirmininkų sueigai apibendrinamąją ataskaitą, kurioje turėtų būti pateikiami Komisijos darbo programos jgyvendinimo tikrinimo rezultatai ir Parlamento prioritetai būsimos Komisijos darbo programos atžvilgiu, ir Parlamentas informuoja apie tai Komisiją.

4. Remdamasis ta apibendrinamąja ataskaita Parlamentas priima rezoliuciją per liepos mėnesinę sesiją, pabrėždamas savo poziciją ir ypač jtraukdamas prašymus, paremtus teisėkūros pranešimais savo iniciatyva.

5. Kiekvienais metais per pirmąją rugsėjo mėnesinę sesiją bus organizuojamos „Sąjungos padėties“ diskusijos, kurių metu Komisijos pirmininkas pateikia pranešimą, kuriame jvertina einamuosius metus ir apžvelgia kitų metų prioritetus. Šiuo tikslu Komisijos pirmininkas tuo pat metu raštu pateiks Parlamentui pagrindines pasirengimo kitų metų Komisijos darbo programai gaires.

6. Nuo rugsėjo mėnesio pradžios atsakingi Parlamento komitetai ir atitinkami Komisijos nariai gali susitikti, kad išsamiau aptartų kiekvienos politikos srities būsimus prioritetus. Šie susitikimai baigiami atitinkamai Komitetų pirmi- ninkų sueigos bei Komisijos narių kolegijos posėdžiu ir Pirmininkų sueigos bei Komisijos pirmininko posėdžiu.

7. Spalio mėnesj Komisija priima kitų metų savo darbo programą. Po to Komisijos pirmininkas atitinkamu lygmeniu pristato šią darbo programą Parlamentui.

8. Parlamentas gali surengti diskusijas ir per gruodžio mėnesinę sesiją priimti rezoliuciją.

9. Toks grafikas taikomas kiekvieno reguliaraus programų sudarymo ciklo atveju, išskyrus rinkimų j Parlamentą metus, sutampančius su Komisijos kadencijos pabaiga.

10. Šiuo grafiku nedaromas poveikis jokių būsimų susitarimų dėl tarpinstitucinių programų sudarymui.