BENDRIEJI REIKALAVIMAI (TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS)

PROJEKTAS

PAJŪRIO MIESTELIO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA, III EILĖ

3 PRIEDAS. UŽSAKOVO REIKALAVIMAI

BENDRIEJI REIKALAVIMAI (TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS)

1. PROJEKTO TIKSLAI IR NUMATOMI ATLIKTI DARBAI

1.1 Bendra informacija

Šioje konkurso dokumentų dalyje nustatomi bendrieji užsakovo techniniai reikalavimai reikalingi atlikti projektui „Pajūrio miestelio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, III eilė“, pateikiami projektiniai rodikliai ir bendra informacija apie Lietuvoje galiojančius aplinkosauginius reikalavimus.

1.1.1 Bendrieji tikslai

Padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos bei ES direktyvų reikalavimus nuotekų tvarkymui.

1.1.2 Pagrindiniai tikslai

Užtikrinant gyventojams tinkamos kokybės vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

Šiame skyriuje kartu su techniniais reikalavimais ir specifikacijomis įtrauktos šios darbų

sritys:

• Projektavimas;

• Vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrenginių statyba.

Šių Užsakovo reikalavimų tikslas - nustatyti pagrindinius techninius reikalavimus, keliamus projektui, jo apimčiai, naudojamoms medžiagoms, atliekamų darbų kokybei ir paslaugoms. Xxxx konkrečiai nurodyti reikalaujami atlikti darbai.

Konkurse nugalėjęs Xxxxxxxx turės parengti techninį ir darbo projektus. Konkurso dalyviai ruošdami savo konkursinį pasiūlymą gali naudotis visais Pirkimo dokumentuose pateiktais brėžiniais. Sklypų vietos ruošiant pasiūlymą neturi būti keičiamos.

Xxxxxxxx atsako už projektavimą, pagal projektavimo technines sąlygas ir užduotis, statybą leidžiančio dokumento gavimą, statybą, gamybą (taip pat ir tą, kurią vykdo jo tiekėjai), montavimą, priežiūrą, įrangos išbandymą ir atskirų įrenginių paleidimą.

1.1.3 Projekto vieta

Projektas bus vykdomas Šilalės rajono savivaldybėje Pajūrio miestelyje (žr. Šių Techninių specifikacijų 1 priedas).

1.1.4 Reikalingi atlikti darbai (užduotys)

Parengti vandentiekio (apie 1635 m., įskaitant įvadus) ir nuotekų (apie 2265 m, iš jų apie 740 m. slėginių nuotekų tinklų, įskaitant išvadus; dvi nuotekų siurblines) tinklų techninį ir darbo projektą atsižvelgiant į Techninių specifikacijų 1 priede pateiktą schemą. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų schemą Pajūrio miestelyje, atlikti projekto ekspertizę, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus, bei įrenginius, hidrantus. Įrengti

vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atšakas iki sklypų ribų. Atlikti siurblinės paleidimo/derinimo darbus bei vandentiekio ir nuotekų tinklų bandymą, praplovimą, o vandentiekio tinklų dar ir dezinfekavimą. Atlikti ardomų kelių dangų ir gerbūvio atstatymą.

Medžiagos, darbai, projektai ir paslaugos, kurie sudaro užbaigtą projektą, turi apimti ir instaliavimą, kuris visiškai atitinktų nurodytus standartus.

Pateikti išpildomuosius brėžinius pagal kuriuos pastatyti ir atiduodami eksploatuoti tinklai ir įrengimai ir kadastrinių matavimų bylas eksploatuoti priimančiai įmonei.

1.1.5 Įvairių sutarčių sąryšis

Rangovas turi įvertinti ar tuo pat metu, kai jis vykdys darbus, kitos organizacijos ar pan. lygiagrečiai gali vykdyti kitus darbus ar kitokią veiklą, ir ar jis atitinkamai galės koordinuoti savo darbą ir veiklą.

Prireikus, darbo brėžinių forma, Rangovas turi pateikti visą informaciją ir priemones, kurios leistų teisingai nustatyti požeminių objektų vietą, konstrukcijų matmenis ir pan., t.y. visa, kas reikalinga darbų pagal kitas sutartis atlikimui.

Užsakovas Xxxxxxxx nemokės jokios papildomos kompensacijos už galimus su tuo susijusius nepatogumus.

1.2 Gamtinės sąlygos

Planuodamas ir projektuodamas darbus Rangovas turi tinkamai atsižvelgti į vyraujančias Lietuvos meteorologines sąlygas ir jų poveikį darbų vykdymui. Tai kas yra pateikta žemiau, yra bendra informacija Rangovui, kuri neatleidžia jo nuo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų.

Rangovas, laimėjęs konkursą, privalo atlikti visus reikalingus inžinerinius tyrimus, kurie yra būtini rengiant techninį (techninį darbo) projektą t.y. toponuotrauką, geologinius tyrimus (esant reikalui archeologinius tyrinėjimus).

1.3 Bendri reikalavimai statybvietei

1.3.1 Rangovo atsakomybės zonos

Rangovo atsakomybės riba sutampa su statybvietės ribomis ir apima tas gatves, kuriose bus vykdomi vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai.

1.3.2 Patalpos darbuotojams

Rangovas apsirūpina visomis reikiamomis biuro patalpomis, bendro naudojimo patalpomis, įskaitant būtinas gyvenamąsias patalpas ir visas reikiamas priemones savo bei kitiems jo žinioje esantiems darbuotojams, dirbantiems pagal šią Sutartį.

Jos turi būti tinkamai įrengtos, užrakinamos, su tinkamu apšvietimu ir šildymo įranga, užtikrinančia ne mažesnę negu 20 °C temperatūrą.

Patalpos tecninės priežiūros inžinieriui nenumatomos.

1.3.3 Rangovo darbuotojų kvalifikacija

Rangovas dirbti pagal šią Sutartį turi skirti kvalifikuotus darbininkus, meistrus ir inžinierius, sugebančius profesionaliai atlikti darbą pagal galiojančius nacionalinius standartus. Pareikalavus turi būti pateikti darbininkų kvalifikacijos pažymėjimai.

Rangovas turi turėti pakankamai tinkamų mašinų ir įrangos, kad būtų galima atlikti visus numatytus darbus.

Xxxxxxxx atsako už statybos ir montavimo tikslumą, visų linijų ir lygių tikslų nužymėjimą.

Visas montavimas turi būti atliekamas pagal brėžinius ir gamintojo specifikacijas, o bandymas pagal gamintojo rekomendacijas.

Bandymų procedūras ir metodus reikia pateikti Inžinieriui patvirtinti iki bandymų pradžios.

1.3.4 Darbo valandos ir dienos

Įprastinis darbo laikas yra 8 valandos per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Valstybinės šventės laikomos nedarbo dienomis. Rangovas padengia visas išlaidas, susijusias su nukrypimu nuo įprastinio darbo laiko, įskaitant ir ilgesnes priežiūros valandas. Norint dirbti savaitgaliais ir darbo dienomis turi būti pateiktas prašymas Inžinieriui. Prireikus leidimas dirbti savaitgalį gali būti atšauktas.

1.4 Apsaugos reikalavimai

1.4.1 Reikalavimai aplinkos apsaugai

Visų statybos etapų metu Xxxxxxxx privalo laikytis visų Užsakovo šalyje galiojančių įstatymų, taisyklių, ir tiesiogiai susijusių reikalavimų, bei atsižvelgti į visas priemones, projekto valdymą ir administravimą, kurie reikalingi užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus.

Xxxxxxxx bus atsakingas už tinkamą nuotekų tvarkymą visose savo darbų vykdymo vietose ir turi tiksliai laikytis valdžios institucijų reikalavimų.

Statybos darbai sukels nepatogumus ir trukdymus visuomenei. Tai turi įvertinti visos projekte dalyvaujančios šalys. Todėl, Rangovui keliamas esminis reikalavimas, iki minimumo sumažinti neigiamą statybos poveikį aplinkai.

1.4.2 Medžių ir žaliųjų zonų apsauga

Rangovui neleidžiama perkelti ar kirsti tinklų trasos zonoje esančių medžių be atitinkamų žinybų sutikimo. Rangovo pareiga saugoti esamus medžius ir žaliąsias zonas statybvietėje. Jei kuris nors medis ar žalioji zona buvo Rangovo sunaikinta ar pažeista, Rangovas privalo pakeisti pažeistą medį ar zoną lygiaverčiu buvusiam.

1.4.3 Turto apsauga

Xxxxxxxx atsako už privataus ar visuomeninio turto, esančio statybvietėje saugojimą ir apsaugą nuo sugadinimo ar vagystės jam vykdant darbus.

Xxxxxxxx privalo atstatyti visus jo darbo metu sugadintus ar sužalotus paviršius bei turtą ir visiškai atsako už visų baigtų išorinių bei vidinių paviršių, įrangos ir įtaisų apsaugą nuo dėmių, žymių, purvo ir kt., pradedant nuo jų statybos ar montavimo momento ir baigiant perdavimu.

Tuo atveju, jei kyla pretenzijos dėl turto sugadinimo ar tariamo sugadinimo, įvykusio atliekant darbus pagal šią Sutartį, Xxxxxxxx atsako už visas išlaidas, susijusias su pretenzijų sureguliavimu ir gynyba dėl šių pretenzijų. Prieš pradėdamas darbus greta nuosavybės, esančios šalia statybvietės, Rangovas savo sąskaita turi atlikti tokius patikrinimus, kurie gali būti reikalingi nuosavybės būklei nustatyti.

1.4.4 Sprogmenys ir sprogdinimas, priešgaisrinė sauga.

Naudoti sprogmenis neleidžiama. Rangovas turi imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias gaisrams darbo vietoje ar greta jos bei įvairiems sprogimo pavojams.

1.4.5 Nepatogumai vietos gyventojams

Rangovas turi imtis visų reikiamų priemonių, kad jo įrangos, transporto priemonių, darbuotojų ir veiklos sukelti nepatogumai gyventojams būtų kuo mažesni. Rangovas neturi sukelti žalos žemės ūkio derliui ar medžiams, esantiems greta darbų teritorijos. Rangovo veikla neturi sukelti potvynių ar aplinkos taršos.

1.5 Darbų sauga

1.5.1 Darbo sąlygos

- Rangovas pasirūpina pirmosios pagalbos priemonėmis;

- Rangovas pasirūpina apsauginiais drabužiais jo žinioje esančiam personalui;

- Rangovas organizuoja saugų darbą statybvietėje;

- Rangovas pasirūpina tinkamu darbo vietų statybvietėje apšvietimu;

- Rangovas pasirūpina gaisro gesinimo įranga ir jos išdėstymu pagal vietines taisykles.

- Visa reikalinga įranga, saugumo tvorelėmis, užrašais ir t.t. žmonių apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų objekte.

Rangovas turi užtikrinti, kad įranga yra tvarkinga, statybos aikštelė aptverta nuo praeivių ir vaikų.

Tinkamas aptvėrimas, laikinas įtvirtinimas, iškasų šlaitų ir tranšėjų kraštų sutvirtinimas bei kiti laikini darbai užtikrinantys saugų darbą, turi būti įskaičiuoti į Rangovo finansinį pasiūlymą.

Rangovas turi įrengti laikinus užtvėrimus statybos aikštelėje, kad užtikrinti saugų jo naudojamos statybos aikštelės dalies atskyrimą nuo bendros teritorijos.

Užsakovas yra atsakingas už savo personalo saugumą, kuris eksploatuoja esamus įrenginius. Tačiau tai neatleidžia rangovo nuo atsakomybės užtikrinti visų asmenų, turinčių teisę būti statybos aikštelėje, saugumą.

Xxxxxxxx privalo po bet kokio nelaimingo atsitikimo, įvykusio Statybvietėje ar aplink ją ir susijusio su Darbų vykdymu, pranešti apie jį Užsakovui ir Xxxxxxxxxxx. Xxxxxxxx taip pat privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai.

Tinkamas aptvėrimas, laikinas įtvirtinimas, iškasų šlaitų ir tranšėjų kraštų sutvirtinimas bei kiti laikini darbai užtikrinantys saugų darbą, turi būti įskaičiuoti į Rangovo finansinį pasiūlymą.

1.5.2 Saugos reikalavimai ir bendra tvarka statybvietėje

Xxxxxxxx yra atsakingas už visas saugaus darbo priemones statybvietėje, numatytas Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose bei įstatymuose.

Visi Rangovo dirbantieji turi būti tinkamai apmokyti atlikti jiems paskirtus statybos darbus, prisilaikant visų saugaus darbo reikalavimų, nesukeliant pavojaus savo ir kitų dirbančiųjų sveikatai. Kiekvienai darbo zonai Rangovas skiria asmenį, kuris, greta darbų eigos kontrolės, atsako už darbų saugą toje zonoje.

Rangovas turi pildyti saugaus darbo instruktavimo žurnalą ir visi dirbantieji objekte ar statybos aikštelėje turi pasirašyti šiame žurnale, kad yra išklausę saugaus darbo instruktažą.

Užsakovo turtas, įskaitant medžiagas, įrenginius ir įrangą, prireikus turi būti apsaugoti nuo sugadinimo.

Maždaug 1 m atstumu nuo Rangovo laikinos mechaninės ir elektros įrangos statybvietėje, leidžiami triukšmo dydžiai pateikti žemiau:

- Hidraulinė ir pneumatinė įranga max. NR 80 dB

- Krumpliaračiai ir pavaros max. NR 80 dB

- Vandens siurbliai max. NR 80 dB

- Stūmoklinės orapūtės max. NR 85 dB

1.6 Laikini statiniai, vandens, elektros tiekimas ir sanitarinė įranga

1.6.1 Bendroji dalis

Rangovas pateikia visą reikalingą laikiną įrangą, kaip nurodyta žemiau. Rangovas turi įrengti visus laikinuosius statinius pagal vietos valdžios įstaigų arba komunalinių įmonių reikalavimus, taip pat pagal visus vietinius įstatymus ir taisykles.

Visas išlaidas, susijusias su laikinaisiais statiniais, įskaitant (tačiau ne tik) jų montavimą, aptarnavimą, perkėlimą ir pašalinimą, turi sumokėti Xxxxxxxx.

1.6.2 Laikinas vandens tiekimas

Rangovas užtikrina vandens tiekimą statybos reikmėms, sanitariniams prietaisams, vamzdyno praplovimo ir išbandymo reikmėms. Rangovas padengia visas su tuo susijusias išlaidas.

1.6.3 Laikina elektros energija

Rangovas savo sąskaita turi pasirūpinti laikinos energijos tiekimo sistemos reikalingos statybos darbams, administracinėms patalpoms, instaliavimu, veikimu ir eksploatavimu. Rangovas turi suderinti reikiamą energijos tiekimą su vietiniais “Elektros tinklais”. Xxxxxxxx turi sumokėti “Elektros tinklams” visus mokesčius už tarnybinį prijungimą, taip pat parūpinti visą darbo jėgą, medžiagas ir įrengimus laikinos tiekimo sistemos montavimui. Rangovas, baigęs darbą teritorijoje, turi išjungti ir pašalinti laikiną energijos tiekimo sistemą dalyvaujant “Elektros tinklų” atstovams. Jei yra naudojamos variklinių generatorių stotys, tuomet šios stotys turi būti akustiškai ekranuotos specialiose patalpose nuo gretimų gyvenamų rajonų.

1.6.4 Sanitariniai įrenginiai,higienos reikalavimai

Rangovas turi pasirūpinti ir padengti visas išlaidas, susijusias su laikinais tualeto ir prausyklų įrengimais savo darbuotojams. Jų turi būti pakankamas skaičius. Taip pat Rangovas turi užtikrinti, kad visos darbo vietos būtų rūpestingai prižiūrimos ir atitiktų šalies įstatymų bei normų nustatytus higienos reikalavimus. Šiuo tikslu Rangovas turi pateikti ir reguliariai valyti reikiamus įrenginius. Rangovas, suderinęs su Inžinieriumi, turi pasirūpinti reikiamu atliekų šalinimu.

1.7. Teisės aktai, susiję su projektu ir jo įgyvendinimu

1.7.1 Standartai

Įrengimai, medžiagos ir darbo kokybė turi atitikti atitinkamų LST, EN ir ISO standartų reikalavimus ar kitus Rangovo siūlomus tolygius standartus, galiojančius bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje (DIN ir kt.), gavus Inžinieriaus patvirtinimą.

Ten, kur Lietuvos nacionaliniai reglamentai, techniniai standartai, statybos ir aplinkos normos yra griežtesnės nei konkretūs šiose specifikacijose nurodyti standartai, pirmenybė suteikiama Lietuvos standartui ar normai.

Inžinieriui prašant Rangovas pateikia visų darbams taikomų standartų kopijas, kurios turi būti saugomos Inžinieriaus patalpose statybvietėje.

Visos medžiagos ir įrengimai, kurios perkamos pagal kiekių sąrašą, turi būti gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal LST EN ISO 9001 standarto reikalavimus.

Rangovas turi atkreipti dėmesį į šiuos konkrečius standartus:

STR 1.01.06:2002	Ypatingi statiniai
STR 1.04.01:2005	Esamų statinių tyrimai
STR 1.04.02:2004	Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai
STR 1.05.05:2004	Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis
STR 1.05.06:2005	Statinio projektavimas
STR 1.05.07:2002	Statinio projektavimo sąlygų sąvadas
STR 1.05.08:2003	Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai
STR 1.06.03:2002	Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė
STR 1.07.01:2002	Statybos leidimas
STR 1.07.02:2005	Žemės darbai
STR 1.08.02:2002	Statybos darbai
STR 1.09.04:2002	Statinio projekto vykdymo priežiūra
STR 1.09.05:2002	Statinio statybos techninė priežiūra
STR 1.11.01:2002	Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka
STR 2.01.01(1):2005	Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas
STR 2.01.01(2):1999	Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga
STR 2.01.04:2004	Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai
STR 2.05.02:2001	Statinių konstrukcijos. Stogai
STR 2.05.03:2003	Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai
STR 2.05.04:2003	Poveikiai ir apkrovos
STR 2.05.05:2005	Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas
STR 2.05.09:2005	Mūrinių konstrukcijų projektavimas
STR 2.05.13:2004	Statinių konstrukcijos. Grindys
STR 1.01.04:2002	Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas
STR 1.01.05:2002	Normatyviniai statybos techniniai dokumentai
STR 1.01.08:2002	Statinio statybos rūšys
STR 1.03.02:2002	Statybos produktų atitikties

	deklaravimas
STR 1.03.03:2002	Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas
STR 1.12.06:2002	Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė
STR 1.12.07:2004	Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas
RSN 156-94	Statybinė klimatologija
LST 1516:1998	Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai
LST EN 206-1:2002 / A2:2005	Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis
LST EN ISO 12944-2:2000	Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2 dalis. Aplinkos klasifikacija
1999/31/EC	Atliekų sąvartynų direktyva

ir kitus šiose „Techninėse specifikacijose“ nurodytus standartus.

Jei Tiekėjas siūlo medžiagas, prekes, gaminius ir darbus pagal aukščiau nepaminėtas normas, Rangovas turi gauti Inžinieriaus sutikimą. Patvirtinimui Rangovas pateikia Inžinieriui standarto, patvirtinančio atitinkamų medžiagų, darbų ir pan. kokybę, kopiją ar tiekėjo išduotą dokumentą, kuris patvirtina, kad šių darbų medžiagų savybės atitinka LST nuostatas vietinėms medžiagoms.

Inžinierius standartų pakeitimus turi suderinti raštu, o Rangovas standartų kopijas privalo pastoviai laikyti statybos aikštelėje.

Visi aukščiau išvardinti ir kiti, su šio projekto įgyvendinimu susiję teisės aktai, turi būti taikomi kartu su jų paskutiniais pakeitimais ir papildymais.

1.8 Informaciniai stendai

Rangovas turi parūpinti, Inžinieriaus nurodytose vietose sumontuoti, prižiūrėti ir baigus darbus nuimti atmosferos poveikiui atsparius informacinius stendus, ir jų vietoje pastatyti atminimo lentas. Informaciniai stendai ir atminimo lentos turi būti įrengtos atitinkamai pagal ES reikalavimus. Tokie stendai ir atminimo lentos turi talpinti informaciją apie Europos Sąjungos dalyvavimą projekte.

Reikalavimai stendams ir atminimo lentoms yra patalpinti internete, adresu: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx.

Stendai gali būti pašalinami ne anksčiau kaip po darbų užbaigimo pakeičiant juos nuolatiniais aiškinamaisiais stendais / atminimo lentomis.

1.9 Kokybės užtikrinimas

Rangovas turi būti atestuotas arba turėti patvirtintą kokybės užtikrinimo sistemą. Sutarties laikotarpiu Rangovas turi vykdyti jo atliekamų darbų priežiūrą ir užtikrinti, kad kontrolė atitiktų Lietuvos standartus.

Xxxxxxxx turi vykdyti visus savo kaip rangovo įsipareigojimus, griežtai laikydamasis savo kokybės kontrolės sistemoje numatytų procedūrų.

1.9.1 Darbo grafikas

Rangovas turi paruošti darbų vykdymo grafiką. Turi būti sudarytas laiko grafikas, nurodant darbų vykdymą savaitėmis, pažymint kiekvieno darbų etapo pradžios ir pabaigos dieną, nurodant rangovą, kuris tuos darbus vykdys, bei numatomas darbų apimtis.

Grafikas turi būti išsamus ir apimantis visų darbų sritis. Rangovas turi pateikti informaciją, t. y. darbų aprašymus, darbų eigą ir laiko skaičiavimus kiekvienai veiklos rūšiai.

1.9.2 Dokumentavimas

Rangovas prieinamoje vietoje laiko visą paruoštą dokumentaciją ir įrašus, kaip kad reikalinga objektyvios informacijos ar duomenų pateikimui, pagrindžiant darbų kokybės atitikimą įvairiems Užsakovo reikalavimams. Inžinierius turi teisę su šia medžiaga susipažinti. Užbaigus darbus, Rangovas turi pateikti Inžinieriui visus Kokybės užtikrinimo sistemą liečiančius dokumentus ar tokią jų dalį, kuri bus pareikalauta.

1.9.3 Patikrinimų ir bandymų planai

Patikrinimų ir bandymų planai įrangos / medžiagų gamybos vietose turi būti pateikti Inžinieriui tvirtinti ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki jų vykdymo pradžios. Baigtų patikrinimų ir bandymų ataskaitų kopijos turi būti pateiktos Inžinieriui per 14 dienų po šių bandymų užbaigimo.

1.9.4 Mokymai užsakovo darbuotojams

Rangovas turi savo sąskaita pravesti mokymus (kursus) Užsakovo darbuotojams, kaip eksploatuoti ir tinkamai prižiūrėti pastatytą objektą ir jame sumontuotą įrangą.

1.9.5. Eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos

Rangovas turi pateikti Užsakovui eksploatavimo ir priežiūros instrukciją lietuvių kalba tris (3) egzempliorius spausdintoje ir skaitmeninėje formoje (Word, Excel ar PDF formatas). Instrukcijose turi būti aprašyta visa mechaninė ir elektrinė įranga, tiekta arba įrengta pagal šią sutartį. Instrukcijose turi būti aprašyti nuotekų nuotekų siurblinių eksploatavimo metodai, avarinių situacijų likvidavimas, kasdienė priežiūra ir aptarnavimas, periodinė įrengimų priežiūra bei remontas.

Rangovas turi pateikti visą dokumentaciją apie įrenginius, pagal reikalavimus nurodytus IEC 37 rekomendacijose, kuriose yra pateikiami minimalūs priimtini reikalavimai. T.p. turi būti pateikta įrangos dokumentacija, kartu su visų konstrukcijų brėžiniais, elektrinės schemos, dalių specifikacijomis ir pan. Visos pateikiamos informacijos kokybė turi atitikti Inžinieriaus keliamus reikalavimus. Visa dokumentacija turi būti perduota Užsakovui iki įrenginių priėmimo.

Eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos yra originalios gamintojo instrukcijos, jų fotokopijos ar pan., ištepti ar suplėšyti leidiniai nepriimami. Instrukcijose turi būti gamintojo

rekomenduojami priežiūros nurodymai, su patarimais, kaip įrangą išardyti periodiniams patikrinimams ir priežiūrai.

Instrukcijose turi būti susijusi techninė informacija, apimanti tokius duomenis, kaip eksploatacinės charakteristikos, kreivės, veikimo aprašymai, fizinės dimensijos ir pan.

Visos instrukcijos turi būti lietuvių kalba. Instrukcijose turi būti:

1) Kiekvienos pateiktos įrangos pozicijos montavimo ir korekcinės/prevencinės priežiūros nurodymai;

2) Darbo instrukcijos su aiškiai nurodytomis eksploatacinėmis charakteristikomis priėmimo dienai;

3) Ryšio tinklų diagramos, visų rangovo paruošti instaliacijų brėžiniai, nurodantys instaliacijos darbų išpildymą;

4) Visų sudėtinių dalių gamintojų pavadinimai ir adresai, katalogo numeriai;

5) Atsarginių dalių sąrašas.

Vienas komplektas eksploatacijos ir priežiūros instrukcijų lietuvių kalba turi būti pateiktas Inžinieriui patvirtinimui. Gavę Užsakovo atstovo raštišką patvirtinimą, Rangovas pristato tris komplektus įrištų instrukcijų lietuvių kalba Inžinieriui. Darbai laikomi neužbaigti norint atlikti perdavimą iki tol, kol eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos nepateiktos Inžinieriui

1.9.6 Xxxxxxxx ir patvirtinimai

Planuodamas savo darbą, Xxxxxxxx turi numatyti realius terminus techninio ir darbo projektų parengimui, ekspertizei ir atlikus darbus išpildymo dokumentų parengimui.

Rangovas turi laikytis visų sąlygų, nurodytų bet kuriame iš leidimų, kuriuos išduoda trečiosios šalys.

1.9.13 Brėžiniai „taip pastatyta“ ir kadastriniai tyrinėjimai

Xxxxxxxx turi registruoti visus atliekamus darbus. Rangovas turi parengti reikiamo mastelio vamzdynų ir inžinierinių statinių brėžinius (pvz., 1:500 vamzdynams, 1:50 siurblinei, 1:50 šuliniams), kad vėliau eksploatuojanti įmonė galėtų prižiūrėti naujus vamzdynus bei įrenginius. Brėžiniuose turi būti nurodyti skersmenys, medžiagos ir esamų vamzdžių gylis. Brėžiniai turi būti atlikti pagal Geodezijos ir kartografijos techninį reglamentą GKTR 2.01.01:1999. Brėžiniai turi būti patvirtinti Inžinieriaus.

Rangovas turi pateikti brėžinius ir dokumentaciją Užsakovui. Jei reikalinga, Xxxxxxxx turi būti atsakingas už kadastrinių tyrinėjimų dokumentacijos pateikimą iš atitinkamų institucijų. Šie dokumentai turės būti pateikti Užsakovui trimis (3) kopijomis.

2. MEDŽIAGŲ IR MECHANINĖS ĮRANGOS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS.

Visos naudojamos medžiagos turi būti geriausios kokybės, tinkamos numatytai paskirčiai ir atitikti nacionalinius bei tarptautinius standartus. Jeigu nenumatyta kitaip sutartyje ar techniniuose reikalavimuose, visur turi būti naudojami paskutiniai standartų ir normų leidimai arba jų pakeitimai. Medžiagos ir įrengimai turi ilgai tarnauti, reikalauti minimalios priežiūros ir turi būti gautos iš pripažintų tiekėjų / gamintojų.

Naudojamos medžiagos turi būti atsparios korozijai ar reikiamai apdorotos užtikrinant pakankamą apsaugą. Jos turi būti be toksinių priemaišų, neskatinti mikrobiologinio augimo.

Visos įrangos pagaminimo kokybė ir apdaila turi būti aukščiausio lygio. Defektai ar klaidos negali būti taisomi remontu, lopymu ar suvirinimu.

Rangovas turi garantuoti, kad visi įrengimai būtų tinkamos konstrukcijos, be defektų, teisingai surinkti ir sumontuoti, pagaminti iš kokybiškų medžiagų ir neturėtų pratekėjimų, lūžimų ar kitų gedimų. Naudojamos medžiagos turi būti tinkamos darbo sąlygoms.

Visi įrengimai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir surinkti pagal patvirtintus gamintojo nurodymus, Inžinieriaus patvirtinti, skirti ilgalaikiam tarnavimui ir reikalaujantys minimalios techninės priežiūros. Atskiros dalys turi turėti standartinius matmenis, kad remonto metu būtų galima jas greitai pakeisti į naujas atsarginės dalis.

Mechaniniai įrengimai turi būti nauji ir prieš pristatymą niekada nenaudoti, išskyrus laiką, reikalingą bandymams.

Įrengimų pasirinkimo ir montavimo metu ypatingas dėmesys turi būti skirtas šiems dalykams:

Visos dalys ir medžiagos turi būti:

- standartiniai gaminiai;

- lengvai pakeičiamos;

- naujos ir be defektų;

- saugus eksploatavimas ir lengvas techninis aptarnavimas;

- dalys patikrintos ir patikimos;

- garantuotas aptarnavimas.

Medžiagų įpakavimas ir saugojimas

Visos pristatomos medžiagos ir įrengimai turi būti supakuotos ir pažymėtos pagal tarptautinius standartus, taikomos eksportui iš šalies gamintojos. Rangovas sandėliuoja medžiagas ir įrengimus taip, kad išvengtų jų būklės pablogėjimo ar sugadinimo. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į PVC vamzdžius ir PVC armatūrą siekiant apsaugoti juos nuo tiesioginės saulės šviesos ir žemos temperatūros. Turi būti laikomasi gamintojų nurodymų. Sugadintos medžiagos nepriimamos.

Rangovas turi kiek įmanoma sumažinti medžiagų ir įrangos sandėliavimo statybvietėje laiką, planuodamas tiekimą taip, kad jis vyktų pagal statybos poreikius. Rangovas statybvietėje neturi sandėliuoti nereikalingų medžiagų ar įrangos ir turi imtis atsargumo priemonių, kad nė viena konstrukcija nebūtų apkrauta tokiu svoriu, kuris keltų grėsmę konstrukcijos vientisumui ar žmonių saugumui. Rangovas turi pastatyti leidžiamą apkrovą nurodančius ženklus ir laikytis jų. Rangovas turi gauti iš gamintojų informaciją apie įrangos sandėliavimo ir aptarnavimo būdus ir šių reikalavimų laikytis. Visos išlaidos, susijusios su medžiagų ir įrangos sandėliavimu, laikomos įtrauktomis į Sutartį ir papildomai neapmokamos. Jokios medžiagos negali būti atvežtos į statybvietę, kol nebus įvykdytos šios sąlygos:

- Inžinierius turi gauti gamintojo rekomendacijas dėl sandėliavimo statybvietėje.

- Inžinierius turi nurodyti ir patvirtinti medžiagų saugojimo vietą.

2.1 Laikinasis sandėliavimas

Rangovas turi pasirūpinti vamzdžių, medžiagų ir įrangos laikinu sandėliavimu. Rangovas turi valyti ir taisyti visus valstybinius kelius, privažiavimo kelius, saugyklų ar kitas teritorijas, kurias naudoja atliekant darbus, tada, kai tai tampa būtina arba Inžinieriaus nurodymu. Jei Rangovui yra būtina pasinaudoti kuriais nors objektais ar laikinai užimti žemę už statybvietės ribų, jis pats tariasi su žemės savininku / nuomininku. Prieš aptverdamas teritoriją darbams Rangovas kreipiasi į savivaldybę ar kitas įstaigas ir gretimų teritorijų, valdų, gyvenamųjų namų ir pan. savininkus / nuomininkus. Prieš sudarydamas sutartį Rangovas turi gauti Inžinieriaus ir Užsakovo sutikimą, tada jis patvirtina sutartį laišku savininkui / nuomininkui. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kad ji sudaroma su Rangovu, o ne su Užsakovu. Kiekvienos sutarties kopija pateikiama Užsakovui

2.2 Atsakomybė užsakant medžiagas

Visi vamzdžiai, sklendės ir jungiamosios dalys turi atitikti atitinkamus Lietuvos ar ES standartus ir normas. Xxxxxxxx perduos Inžinieriui sertifikatus, kurie parodo, kad medžiagos buvo išbandytos ir atitinka šios specifikacijos ir atitinkamo standarto reikalavimus.

Kiekvienas pateikiamas dokumentas turi būti pilnai sukomplektuotas. Jame turi būti visa čia nurodyta informacija ir duomenys bei papildoma informacija, reikalinga įvertinti siūlomos vamzdyno medžiagos atitikimą Sutarties reikalavimams.

Turi būti pateikiami šie duomenys (tačiau ne tik):

- Katalogo duomenys, sudaryti iš specifikacijų, iliustracijų ir grafikų, nurodančių įvairiems komponentams ir priedams naudojamas medžiagas. Iliustracijos turi būti pakankamai smulkios, kad jas būtų galima panaudoti kaip instrukciją vamzdžiams montuoti ar ardyti.

- Pilni fasoninių dalių ir kt. montavimo brėžiniai su aiškiai nurodytais matmenimis. Ši informacija turi būti pakankamai smulki, kad ja būtų galima vadovautis montuojant ir ardant bei užsakant dalis.

- Atsarginių dalių ir specialių įrankių sąrašas.

- Visų komponentų svoris.

- Lentelė su vamzdžių ir fasoninių dalių duomenimis: paskirtis, vamzdžio dydis, darbinis slėgis, sienelių storis.

- Gamintojo nurodymai dėl vamzdžių, fasoninių dalių ir priedų transportavimo, iškrovimo, sandėliavimo ir montavimo.

- Vamzdžiai turi būti užsakomi didžiausių ilgių, kad būtų sumažintas jungimų skaičius. Rangovas atsako už visų medžiagų tiekimą pakankamais kiekiais ir prieš pateikdamas bet kokį užsakymą, ypač importuojamiems gaminiams, pasitikrina būtinus kiekius.

- Visi vamzdžiai, armatūra, movos ir pan. turi būti pažymėti gamintojo pavadinimu ar prekiniu ženklu ir turi būti nurodytas jų dydis, slėgio klasė, gamybos data, alkūnių kampas ir pan., kaip to reikalauja atitinkamas gamybos standartas.

- Priimtini vamzdžiai ir fasoninės dalys pagal žemiau pateiktus standartus:

- Kalusis ketus: LST EN 545:2002/AC:2005, LST EN 1092-2:2000 ar ekvivalentiniai;

- Plienas: LST EN 10220:2003, LST EN 10240:2000, LST EN 1092-1:2002 ar

ekvivalentiniai;

- PE požeminės ir antžeminės slėginės bendrosios paskirties vandens, drenažo ir nuotakyno plastikinių vamzdynų sistemos: LST EN 13244-2 ar ekvivalentiniai;

- PVC slėginiai vamzdžiai (PVC): LST EN 1452-1:2004, LST EN 1452-2:2001, ISO 4422

ar ekvivalentiniai;

- PVC savitakos vamzdžiai (PVC): LST EN 1401-1:2004, ISO 4435 ar ekvivalentiniai.

Rangovas yra atsakingas už medžiagų, gaminių ir pavyzdžių (kurių patikrinimo gali būti pareikalauta gerokai prieš darbų pradžią) užsakymą ir pristatymą. Visas sąnaudas, susijusias su aplaidumu ir delsimu užsakyti pakankamai iš anksto, padengia Rangovas.

Rangovas turi pateikti Inžinieriui patvirtinti medžiagų, kurios bus įtrauktos į Darbus, pavyzdžius. Šie pavyzdžiai pristatomi į Inžinieriaus patalpas ir laikomi jose. Darbams panaudotos medžiagos turi būti ne prastesnės kokybės, nei patvirtinti pavyzdžiai.

2.3 Vamzdžiai ir jų jungės

2.3.1 Kaliojo ketaus vamzdžiai ir jungės

Visi projekte naudojami kalaus ketaus vamzdžiai ir jungės turi atitikti šiuos standartus:

- vamzdžiai ir jungės, skirti geriamo vandens vamzdynui ir tie, kurie skirti nuotakynui, turi būti K9 klasės;

- vandentiekio vamzdžiai turi atitikti ISO 2531 ir LST EN 545:2002/AC:2005 reikalavimus, o nuotekų vamzdžiai - ISO 7186 ir LST 598:2000 reikalavimus.

Vamzdžių medžiaga turi turėti šias savybes:

- elastingumas RE ≥ 270 MPa;

- mažiausias tempimo stipris Rm ≥ 420 MPa;

- mažiausia tamprumo riba Rp0,2 ≥ 420 MPa;

- mažiausias santykinis pailgėjimas suirimo metu A ≥ 10%;

- didžiausias kietumas HB ≥ 230.

Flanšai turi atitikti LST EN 1092-2:2000 arba ekvivalentišką standartą, esant 10 barų nominaliajam slėgiui.

Siūlės turi atitikti ISO 10804, ISO 4633 ir LST EN 681-1+A1:2001/A2:2003 arba ekvivalentiškų standartų reikalavimus.

Dangos turi atitikti ISO 4179, ISO 8179, LST EN 545:2002/AC:2005, LST EN

598:2000 arba ekvivalentiškų standartų reikalavimus.

Kalaus ketaus vandentiekio vamzdžiai iš vidaus turi būti padengti aukštakrosnių cemento skiediniu (dengiama išcentriniu būdu). Šiurkštumo koeficientas K=0,003. Danga turi atitikti ISO 4179 ir LST EN 545:2002/AC:2005 standartų reikalavimus. Iš išorės vandentiekio vamzdžiai turi būti padengti cinko ir aliuminio danga ir mėlyna epoksidine danga. Danga turi atitikti LST EN 545:2002/AC:2005 standarto reikalavimus.

Kalaus ketaus vandentiekio jungės iš vidaus ir iš išorės turi būti padengti epoksidine danga 70 mikronų (padengta kataforezės būdu). Danga turi atitikti LST EN 545:2002/AC:2005 standarto reikalavimus.

Kalaus ketaus nuotekų vamzdžiai iš vidaus turi būti padengti aliuminato cemento skiediniu (dengiama išcentriniu būdu). Šiurkštumo koeficientas K=0,003. Danga turi atitikti LST EN 598:2000 standarto reikalavimus.

Nuotekų vamzdžiai iš išorės turi būti padengti cinko danga ≥ 200 g/m2 ir raudona ar ruda epoksidine derva. Danga turi atitikti LST EN 598:2000 standarto reikalavimus.

Kalaus ketaus nuotekų jungės iš vidaus ir iš išorės turi būti padengtos epoksidine danga ≥ 250 mikronų. Danga turi atitikti LST EN 598:2000 standarto reikalavimus.

Standartinės įmovinės jungtys turi išlaikyti ne mažesnę kaip 2-5 laipsnių deformaciją vienai jungčiai (priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų ir vamzdžio diametro) ir išlikti nepralaidžios vandeniui iki maksimalaus hidrostatinio testo slėgio, kuris bus pasiektas statinyje, kuriam šie vamzdžiai yra skirti. Vamzdžio ilgis 6 m ir daugiau.

Siūlės, skirtos ašinių jėgų perdavimui, turi išlaikyti, neatsirandant jokiam judesiui, tokio stiprumo ašines jėgas, kokios susidaro esant maksimaliam bandomajam slėgiui.

Kalaus ketaus jungių charakteristikos turi būti tokios pat kaip vamzdžių. Flanšų skylės turi atitikti PN10. Varžtai, veržlės, praplovimo aparatai ir tarpikliai turi būti įskaičiuoti į vamzdžių kainą.

Siūlomi keturi vamzdžių sujungimo tipai: įstumiamasis, mechaninis, inkaruojamasis ir flanšinis. Jungčių tarpinės iš NBR medžiagos. Tarpikliai turi atitikti ISO 10221, LST EN 681 arba kitų analogiškų standartų reikalavimus.

Visi kalaus ketaus vamzdžiai ir jungės, kurie bus naudojami šaltam geriamam vandeniui, turi būti sertifikuoti pagal Lietuvos higienos standartus.

2.3.2 Plieno vamzdžiai ir fasoninės dalys

Vamzdžiai turi būti pagaminti vienu iš šių būdų: suformuotą plieno lakštą ar juostą išilgai suvirinant iš vidaus ir išorės automatiniu panardinamo elektros lanko būdu į cilindrines sekcijas ir jas tarpusavyje suvirinant iš išorės bei vidaus, suformuojant standartinio ilgio

vamzdžius; max. cilindrinių sekcijų skaičius vamzdyje – 5 arba spirale sukant plieno lakštą ar juostą ir sudarant spiralinę siūlę. Spiralinė siūlė turi būti iš vidaus ir išorės suvirinta automatiniu panardinamo lanko būdu.

Suvirinamas metalas turi būti lygiu paviršiumi, siūlė neturi išsikišti daugiau nei 1,5 mm nuo vidinio ir išorinio vamzdžio paviršiaus.

Suvirinimo siūlės ant lygiais galais besibaigiančių vamzdžių išorės turi būti pakankamai nušlifuotos, kad būtų užtikrintas reikiamas movinių jungčių sandarumas. Vamzdžių su movomis lygaus galo išorė turi būti apdorojama panašiai, kad atitiktų movą.

Plieniniai vamzdžiai ir fasoninės dalys turi būti iš anglinio plieno lakšto, ST 360 rūšies, ISO 559 standarto ar ekv., takumo įtempis ne mažiau 225 N/mm2, tinkamas min. PN6,3 darbiniam slėgiui LST EN 10220:2003.

Vamzdžiai ženklinami pagal ISO 559 - 4.3 ar ekviv. standartą.

Min. plieno lakšto storis pagal įvairius vamzdžių skersmens nominalus turi būti kaip nurodyta LST EN 10220:2003 ar ekv.

Visa anglinio plieno armatūra, montuojama sklendžių kamerose, turi būti iš išorės ir vidaus apsaugota nuo korozijos, padengiant epoksidu, min. sausos plėvelės storis 300 mikronų. Turinti ankerinį flanšą armatūra, kuri bus įstatoma į betono sienutę, iš abiejų jos pusių turi turėti išorines nepadengtas betonu 150 mm dalis.

Po žeme klojami plieniniai vamzdžiai, įskaitant naudojamus dėklams, turi būti iš vidaus ir išorės padengti apsaugine danga, sausos plėvelės storis 300 mikronų.

2.3.3 PE bendrosios paskirties vandens, drenažo ir nuotakyno plastikiniai vamzdžiai

PE slėginių bendrosios paskirties vandens,drenažo ar nuotakyno vamzdžių ir fasoninių dalių išoriniai skersmenys turi atitikti standartus. Jei nenurodyta kitaip, vamzdžiai ir armatūra turi būti tinkami minimaliam PN10 darbiniam slėgiui.

Visi kiti reikalavimai atitinka reikalavimus išdėstytus skirsnyje 3.3.1.

2.3.4 Neplastifikuoto polivinilchlorido (PVC) slėginiai vamzdžiai ir fasoninės dalys

PVC slėginių vamzdžių ir fasoninių dalių išoriniai skersmenys turi atitikti standartus. Jei nenurodyta kitaip, vamzdžiai ir fasoninės dalys turi būti min. PN10 darbo slėgiui.

Vamzdžiai ir fasoninė įranga sujungiami movos-įvorės sujungimais su elastomero sandarinimo žiedais. Tirpiklinio cemento tipo sujungimai nenaudojami.

Galima naudoti plienines ir ketaus fasonines dalis, iš vidaus ir išorės padengtas epoksidine derva, arba aliuminio lydinį su nailono ar pan. danga ir aptaisu.

Su plieniniais ir kaliojo ketaus vamzdžiais ir fasoninėmis dalimis sujungiama flanšais ar movomis, pagamintais iš kaliojo ketaus, plieno ar aliuminio lydinio. Nuo korozijos plieninės fasoninės dalys apsaugomos epoksidinėmis sistemomis.

2.3.5 Neplastifikuoto polivinilchlorido (PVC) vamzdžiai ir fasoninė įranga savitakos kolektoriams

PVC vamzdžių ir fasoninės įrangos išoriniai skersmenys turi atitikti standartą LST EN 1401-1:2004 .

Vamzdžiai ir fasoninė įranga sujungiami movos-įvorės sujungimais su elastomero sandarinimo žiedais. Tirpiklinio cemento tipo sujungimai nenaudojami.

Naudotinos vamzdžių klasės nurodytos brėžiniuose.

2.3.6 Vamzdžių jungimas, tarpinės, atramos

Vamzdžių ir fasoninių dalių flanšai turi tenkinti LST EN 1092-1:2002 reikalavimus plieniniams flanšams arba LST EN 1092-2:2000 reikalavimus ketiniams flanšams ar ekvivalentiškus reikalavimus.

Flanšiniams vamzdžių sujungimams tarpinės turi būti su angomis varžtams viduje, tarpinių medžiaga ir išmatavimai turi atitikti ENV 1591-2:2001 ar analogiškus reikalavimus.

Elastomeriniai jungčių sandarikliai turi tenkinti LST EN 545:2002/AC:2005 ar ekvivalentiškus reikalavimus.

Sujungimams skirti tepalai neturi turėti neigiamo poveikio jungiamiesiems žiedams ir vamzdžiams ar reaguoti su vamzdynu gabenamu skysčiu. Vandentiekio vamzdžiams skirti tepalai neturi turėti poveikio vandens spalvai ir skoniui, žmonių sveikatai ir nesudaryti sąlygų bakterijoms augti.

Tepalai turi būti rekomenduoti vamzdžių gamintojo.

2.4 Įvairios fasoninės dalys ir priedai

2.4.1 Šulinių dangčiai ir landos

Šulinių dangčiai ir landos turi atitikti atitinkamas LST EN 124:1998 ar ekv. nuostatas. Minimali laisva anga betoniniams šuliniams - 700 mm. Betoninių šulinių dangčiai turi būti be užrakto, važiuojamoje dalyje “plaukiojančio” tipo, kalaus ketaus. Plastikiniams šuliniams laisva landos anga turi būti tokia pati kaip ir teleskopinio vamzdžio skersmuo . Šulinių dangčiuose turi būti skylės dangčių atidarymui. Važiuojamojoje dalyje dangčiai ir landos turi būti suprojektuoti 40 t, kitur - 25 t apkrovai.

2.4.2 Prailginti sūkliai ir apsauginiai gaubtai, kapos

Ne kamerose esančios sklendės ir ne iš kamerų valdomos sklendės turi būti su prailgintais sūkliais bei jų atramomis / kreipikliais. Grunte įrengiamos sklendės turi turėti prailgintus teleskopinius suklius su apsauginiais teleskopiniais gaubtais. Prailgintieji sūkliai turi būti iš galvanizuoto plieno, apsauginiai dėklai iš PE. Virš sūklių turi būti pastatytos kapos.

2.4.3 Šulinių žymėjimas

Rangovas turi visiems šuliniams patiekti ir įrengti šulinių žymeklius – informacines lenteles, kurios turi atitikti EN 4067 standartą arba analogišką.

Stovai pagaminti iš vandens-dujų apvalaus plieninio vamzdžio, kurio išorinis diametras d=32mm; minimalus sienelių storis 2.9mm;

Tvirtinimo plokštelė pagaminta iš min 1.5mm storio plieno. Tvirtinimo plokštelės apačioje ir viršuje užlenktos briaunos, kurios apsaugo šulinių žymėjimo lentelę nuo išorinio fizinio poveikio. Užlenktos briaunos plotis yra 15mm. Tvirtinimo lentelė yra privirinta prie stovo. Stovo apačioje (100mm nuo vamzdžio apačios) privirinta armatūra min 10mm diametro. Tvirtinimo plokštelėje padarytos 4 skylės 5mm diametro, šulinių žymėjimo lentelėms pritvirtinti. Visas komunikacinių ženklų stovas yra karštai cinkuojamas antikorozinių sąvybių užtikrinimui;

Lentelės yra sekančių spalvų: vanduo – mėlynas pagrindas, nuotekos – žalias pagrindas, skaičiai ir raidės baltos spalvos. Visi elementai lieti po spaudimu iš ASA Thermoplast (Luran S) plastiko arba analogiški. Šis plastikas yra atsparus ekstremalioms oro sąlygoms, temperatūrai, smūgiams ir UV (ultravioletiniams spinduliams).

Lentelių liejimas po spaudimu užtikrina papildomą kietumą ir ilgaamžiškumą, o aptaki forma apsaugo nuo purvo kaupimosi ir erozijos, taip pat apsunkina lentelių vagystes.

Lentelės gaminamos iš neblizgaus matinio paviršiaus, kurio dėka užrašai lengvai įžiūrimi ir įskaitomi iš toli.

Lentelės patikimai pritvirtimamos prie plokštumos keturiais tvirtinimo elementais.

Plastikinis kaištis paslėpia (uždengia) tvirtinimo elementą.

2.4.4 Veržlės, sraigtai, poveržlės ir varžtai

Vamzdžių ir fasoninių dalių varžtiniai sujungimai turi atitikti LST EN 1515-1:2000, LST EN 1515-2:2002, LST EN 1092-1:2002 arba LST EN 1092-2:2000 reikalavimus, išskyrus tai, kad varžtai iš kaliojo ketaus vamzdžiams ir fasoninėms dalims turi būti gaminami iš metalo pagal LST EN 1563:2001/A1:2004 markei 500/7 ar ekv., reikalavimus.

Anglinio plieno varžtai, poveržlės ir veržlės turi būti karštai galvanizuoti.

Nerūdijančio plieno varžtai, sraigtai, poveržlės ir veržlės turi būti pagaminti iš 316S31 markės plieno pagal LST EN 10130:1991+A1:2000 ar ekv.

2.5 Vandentiekio tinklai

2.5.1 Polietileno (PE) vamzdžiai

Išoriniai geriamojo vandentiekio tinklai projektuojami iš slėginių PE100, 80; PN10; d200, d160, d110, d63, d50, d32 mm polietileninių vamzdžių. Techniniai reikalavimai pagal LST ISO 4427; LST EN 12201-2 arba analogiški.

Jei nenurodyta kitaip, vamzdžiai ir armatūra turi būti tinkami minimaliam PN10 darbiniam slėgiui.

Polietileninių vamzdžių techninės charakteristikos: medžiagos tankis – 951 kg/m3, elastingumo modulis 1200 Mpa, šiluminio plėtimosi koeficientas 1,3x10 –4 (kp), šiluminis laidumas – 0,38 W/m k.

Projektinis įtempis skaičiuojant sienelių storį yra 6,3 N/mm2.

Vamzdžiai ir fasoninės dalys jungiami sandūriniu suvirinimu, kompresiniais fitingais, elektrinio lydomojo jungimo būdu ar mechaninėmis jungtimis. Jungiant suvirinimu ir elektriniu sulydymu, būtina tiksliai laikytis gamintojo nurodymų. Virinant didelio skersmens sandūrinius sujungimus, būtina naudotis tik vamzdžio gamintojo pateikta įranga ir specifikacijomis.

Su plieniniais vamzdžiais ir fasoninėmis dalimis sujungiama įsriegtais adapteriais ar

flanšais.

Min. lenkimo spindulys turi atitikti 3.3 lentelės reikšmes.

3.3 lentelė. PE vamzdžio minimalus lenkimo spindulys

Medžiaga	Min. spindulys (x išorinio skersmens)
PE-MD	40
PE-LD	30

2.5.2 Polietileno PE 100 slėgio vamzdžiai alternatyviom klojimo technikoms

Specialus homogeniškas daugiasluoksnis PE vamzdis, skirtas renovuoti arba naujai įrengti vandentiekio, slėgiminės kanalizacijos tinklus horizontalaus įvėrimo būdu senąjį vamzdį suardant arba tiesiog įveriant į gruntą arba vamzdynų klojimui be smėlio pakloto. Visi sluoksniai jungiasi molekulių lygmeniu ir mechaniškai neišskiriami.

PE slėgio vamzdžiai turi atitikti LST EN 12201-2 standartus ir papildomai sertifikuoti pagal DIN PAS 1075.

2.5.3 Flanšiniai adapteriai ir mechaninės movos

Flanšiniai adapteriai ir mechaninės movos turi būti pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti ISO 9001 sistemos kokybės reikalavimus.

- paskirtis - geriamo vandens PE vamzdžių montavimui;

- darbinė temperatūra - iki +30oC;

- darbinis slėgis 10bar;

- korpuso medžiaga - kalusis ketus;

- atsparumą tempimui užtikrinančio žiedo medžiaga – žalvaris

- varžtų medžiaga – nerūdijantis plienas A 2 (AISI 316)

- sandariklio medžiaga - elastomeras skirtas geriamajam vandeniui;

- sandariklis suteptas lubrikantu, iškart paruoštas naudojimui;

- korpuso detalės iš vidaus ir iš išorės padengtos korozijai atsparia milteline epoksidine danga, kurios storis ne mažesnis nei 250 mikronų;

- antikorozinė danga turi atitikti GSK standartą (aukštos kokybės antikorozinis padengimas) ir turėti RAL-GZ 662 sertifikatą;

- PE adapteris turi būti su integruota tarpine flanšo sandarinimui;

- flanšo skylės pragręžtas pagal EN 1092-1, PN 10/16 ar DIN 2501 - PN10/16;

- PE adapteriai turi būti sertifikuoti naudoti geriamam vandeniui - gamintojo garantija ne mažiau kaip 10 metų.

2.5.4 Armatūra

Visa armatūra turi būti skirta reikiamam darbiniam slėgiui, bet nemažiau PN10 Armatūra turi būti patvirtinta ir išbandyta pagal LST EN ir LST ISO standartus. Ji turi

būti pagaminta gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal ISO 9001 sistemos reikalavimus.

Visa armatūra turi būti kalaus ketaus, korpuso detalės iš vidaus ir iš išorės padengtos korozijai atsparia milteline epoksidine danga, kurios storis ne mažesnis nei 250 mikronų. Antikorozinė danga turi atitikti GSK standartą (aukštos kokybės antikorozinis padengimas) ir turėti RAL-GZ 662 sertifikatą .

Visai armatūrai turi būti atlikti slėgio bandymai pagal atitinkamą standartą ar jų slėgio nominalą, kuriam jos yra pagamintos. Nuotėkis neleidžiamas.

Prieš pristatant armatūrą į statybvietę, visi darbiniai paviršiai turi būti švariai nuvalyti, o jei jie metaliniai - turi būti padengti tepalu.

Įpakavimas turi užtikrinti visišką apsaugą gabenant ir sandėliuojant. Armatūros angos iki pat jų montavimo turi būti užsandarintos.

Atstumai tarp flanšų turi būti pagal LST EN 558.

Sklendžių ir kitos armatūros medžiaga bei konstrukciniai ypatumai turi atitikti ISO reikalavimus – pagal DIN standartus.

Armatūra naudojama vandentiekio tinkluose turi būti tinkamos geriamam vandeniui

2.5.5 Balnai , flanšinės ketaus fasoninės dalys

Balnas turi būti skirtas PE vamzdžiams su sriegiu ir kieta apkaba. Korpusas turi būti pagamintas iš kaliojo ketaus, padengtas epoksidine milteline danga, kurios storis ne mažesnis nei 250 mikronų Antikorozinė danga turi atitikti GSK standartą (aukštos kokybės antikorozinis padengimas) ir turėti RAL-GZ 662 sertifikatą Minimali slėgio klasė PN10. Varžtai nerūdijančio plieno.

Tech.reikalavimai flanšinėms ketaus fasoninėms dalims:

- darbinė terpė - geriamasis vanduo ir/arba buitinės nuotekos;

- darbinės terpės temperatūra -30 - +110oC;

- darbinis slėgis 10bar;

- pajungimo būdas – flanšinis, skylės pagal EN 1092-1, PN 10/16 ar DIN 2501 - PN10/16;

- medžiaga - kalusis ketus;

- iš vidaus ir iš išorės padengtos epoksidine milteline antikorozine danga, kurios storis ne mažesnis nei 250 mikronų,

- antikorozinė danga turi atitikti GSK standartą ir turėti RAL-GZ 662 sertifikatą;

- fasoninės dalys turi būti tinkamos geriamam vandeniui gamintojo garantija – 10 metų

2.5.6 Gaisriniai hidrantai

Priešgaisriniai hidrantai turi būti montuojami ant lauko vandentiekio tinklo išilgai gatvių ar kelių, šalia sankryžų atstumu, nurodytu atitinkamuose Lietuvos standartuose. Turi būti naudojami antžeminiai hidrantai.

Priešgaisriniai hidrantai turi būti įrengiami ne toliau 2,5 m nuo važiuojamosios kelio (gatvės) dalies, bet ne arčiau 5 m nuo pastatų. Nesant galimybės įrengti antžeminius hidrantus. Numatyti požeminius, juos suderinus su atsakingomis suinteresuotomis institucijomis. Įrengti hidrantus ant vandentiekio atšakų draudžiama.

Priešgaisriniai hidrantai vandentiekio tinkluose turi būti montuojami kas 150 - 200 m. Kai vandens poreikis gaisrui gesinti iš išorės yra 15 l/s ir daugiau, turi būti numatytas vandens tiekimas iš dviejų hidrantų, o esant mažesniam - iš vieno.

Antžeminiai priešgaisriniai hidrantai.

Turi atitikti Lietuvos standartų LST EN 14384 ir LST EN 1074-6 reikalavimus ir turėti tai patvirtinančius sertifikatus.

Gamintojas arba tiekėjas turi parengti saugos atitikties deklaraciją, kuri suteikia leidimą pažymėti hidrantą „CE“ ženklu.

Gamintojas turi būti sertifikuotas pagal ISO 9000 kokybės valdymo sertifikatą (pateikti galiojančio sertifikato kopiją su vertimu į lietuvių kalbą).

Hidrantų sertifikatas turi būti pateiktas lietuvių kalba. Jei sertifikatas yra išduotas ne lietuvių kalba, jis turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir vertimas oficialiai patvirtintas.

Kiekvienas hidrantas turi turėti individualų serijinį numerį. Hidranto pajungimas-flanšinis, diametras-DN100.

Darbinis slėgis-16 bar.

Hidrantai turi atitikti „Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles' patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.

Hidrantas turi būti pilnai sukomplektuotas ir paruoštas darbui. Antžeminių sujungimo galvučių tipas turi būti suderintas su LR Specialiąja priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Turi būti pateiktas šios įstaigos atitikties vertinimo raštas.

Hidranto konstrukcija turi užtikrinti mechaninį vandens išleidimą iš hidranto korpuso po hidranto uždarymo. Sistema turi užtikrinti nulinį vandens likutį.

Hidranto konstrukcija turi užtikrinti pilną hidranto vidinių dalių aptarnavimą iš viršaus, jo neatkasant ir neatjungiant nuo sistemos. Tam hidrantas turi turėti dvigubo uždarymo sistemą.

Hidrantas turi turėti gaubtą skirtą apsaugai nuo vandens ar hidranto vagysčių. Gamintojas hidrantams suteikia 10 metų garantiją.

Pateikti hidranto ir sudedamųjų dalių technines charakteristikas, brėžinius.

Priešgaisrinių hidrantų žymėjimo lentelės

Priešgaisrinių hidrantų lentelės turi atitikti EN 4066 standarto reikalavimus. Lentelės pagrindas turi būti lietas iš plastiko, kuris atsparus ekstremalioms oro sąlygoms, temperatūrai,

smūgiams ir ultravioletiniams spinduliams.

2.5.7 Atramos

Betoninės atramos būtinos gelžbetoniniuose šuliniuose po armatūra bei vamzdynų vertikaliuose ir horizontaliuose posūkiuose, išskyrus žemiau išvardintus atvejus:

- jei vertikalus posūkis moviniams vamzdžiams neviršija 10 laipsnių kampo;

- jei horizontalus posūkis neviršija 6 laipsnių kampo.

2.5.8 Šuliniai

Visi šuliniai turi būti statomi iš surenkamų gelžbetonio ar betono elementų ir atitikti LST EN 1917, STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Darbinis kameros aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,5m. Įlipimo anga šviesoje nemažesnė kaip 700mm skersmens. Šuliniams montuojamiems po važiuojamąja kelio dalimi, šulinių perdangai naudojamos sustiprinto tipo plokštės. Aplink liuką apibetonuojama nuolaidi priegrinda. Šulinių apžiūros kiaurymės dengiamos pakabinamo tipo rėmu su kalaus ketaus dangčiu.

Šulinių liukai vejose ir gazonuose pakeliami aukščiau žemės paviršiaus:

- užstatytose teritorijose – 0,05m;

- neužstatytose teritorijose – 0,20m.

Minimalus užpylimo aukštis virš šulinio perdengimo plokštės 0,5m.

Betonas turi būti atsparus vandeniui, storis ne mažiau 200 mm. Pagal atsparumą šalčiui

– betonas F100; pagal atsparumą spaudimui – betonas C16/20.

Montuojami šulinių žiedai turi būti su užkaitas („falcais“). Nusileidimui į šulinį turi būti įrengtos metalinės lipynės iš Ø16, A-1 klasės armatūros. Jos turi atitikti LST EN 124 reikalavimus. Jų dydis ir stiprumas turi būti toks, kad galima būtų patekti į šulinį. Didžiausias vertikalus atstumas tarp pakopų - 350 mm vertikalioje padėtyje.

Vamzdžių praėjimui per šulinio sienelę turi būti naudojamos tam skirtos fasoninės dalys, plastikiniai protarpiai ar specialūs jungiamieji mandžetai. Alternatyvias priemones, turinčias apsaugoti nuo vandens patekimo, turi patvirtinti Inžinierius. Lanksti jungtis turi būti įrengiama kuo arčiau išorinės šulinio ar bet kurio kito įrenginio pusės.

Drėgnuose gruntuose (kai gruntinių vandenų lygis aukščiau šulinio dugno) turi būti atlikta šulinio dugno ir sienų hidroizoliacija, kurios viršus turi būti nežemiau kaip 0,5 m virš aukščiausio gruntinio vandens lygio. Visi šuliniai turi atlaikyti grunto ir transporto apkrovas, ir būti sandarūs.

2.5.9 Nuorinimo vožtuvų techniniai reikalavimai

Vandentiekio nuorinimo vožtuvai:

Darbinė terpė - geriamasis vanduo; Nuorinimo vožtuvai turi būti tinkami geriamam vandeniui (Higieninis pažymėjimas, DVGW ar OVGW);

Nuorinimo vožtuvai turi būti kombinuoto tipo: tai kinetinio ir automatinio vožtuvų sąveika; Darbinis slėgis 0,2-16 Barų;

Bandymo slėgis 25 Barai; Maksimali darbo temperatūra 90oC;

Vožtuvai turi slopinti hidraulinį smugį lėto užsidarymo dėka; Automatinio vožtuvo išleidimo anga turi būti ne mažesnė nei 12mm2;

Kinetiniam darbo režime esant sukaupto oro 0,4 Baro slėgiui pralaidumas:

1” – ne mažiau 50 m3/h;

2” – ne mažiau 200 m3/h; DN80 - ne mažiau 800 m3/h; DN100 - ne mažiau 1800 m3/h;

Vožtuvo visos detalės atsparios korozijai. Nuotekų nuorinimo vožtuvai:

Nuorinimo vožtuvai turi būti kombinuoto tipo: tai kinetinio ir automatinio vožtuvų sąveika; Darbinis slėgis 0,2-16 Barų;

Bandymo slėgis 25 Barai; Maksimali darbo temperatūra 90oC;

Automatinio vožtuvo išleidimo anga turi būti ne mažesnė nei 12mm2;

Kinetinio vožtuvo išleidimo anga 2” - ne mažesnė nei 800mm2; DN80 ir DN100 – ne mažesnė nei 5000mm2;

Vožtuvas iš vidaus turi būti apsaugotas nuo korozijos poveikio; Sandarinimo paviršius neturi kontakto su nuotekom

Kinetiniam darbo režime esant sukaupto oro 0,4 Baro slėgiui pralaidumas:

2” – ne mažiau 180 m3/h; DN80 - ne mažiau 1800 m3/h; DN100 - ne mažiau 1800 m3/h;

Turi būti numatyta galimybė pre išmetimo angos prijungti išmetimo vamzdį;

Vožtuvų korpuso medžiaga - kalus ketus, nerūdijantis plienas arba neilonas armuotas stiklo pluoštu su variniu pagrindu.

2.6 Nuotekų tinklai

2.6.1 Polivinilchloridiniai (PVC) vamzdžiai ir fasoninės dalys

Savitakiniai buitinių nuotekų tinklai montuojami iš beslėgių polivinilchloridinių 200 ir 160 mm skersmens lauko kanalizacijos vamzdžių (PVC).

Visi PVC vamzdžiai turi būti pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal LST EN ISO 9001 reikalavimus. Savitakinėms nuotekų sistemoms skirti neplastifikuoto polivinilchlorido PVC vamzdžiai ir fasoninės dalys turi atitikti LST EN 1401-1 standarto reikalavimus.

PVC lauko kanalizacijos vamzdžių techniniai duomenys:

- tankis – 1410 kg /m³,

- elastingumo modulis – 3000 Mpa,

- šiluminė talpa – 1,0 J/x X.

Vamzdžiai atsparūs agresyvioms medžiagoms esančioms nuotekose. Vamzdžiai moviniai, komplektuojami su guminiais žiedais. Vamzdžių movose yra fiksuotos guminės žiedinės tarpinės, kurios pagal SS–367612 standarto reikalavimus užtikrina patikimą vamzdžių jungties sandarumą.

2.6.2 Buitinių nuotekų šuliniai

Projektuojamose gatvėse, buitinės kanalizacijos linijose statomi surenkami plastikiniai d425 apžiūros šuliniai. Slėgio gesinimo ir didelių sankirtų vietose esantys šuliniai, turi būti statomi ne mažesnio kaip Ø1000 mm skersmens ir atitikti LST EN 1917, STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Apžiūros šuliniuose, kurių skersmuo d1000mm ir didesnis, nusileidimui į šulinį turi būti įrengtos metalinės lipynės. Jos turi atitikti LST EN 124:1998 reikalavimus. Jų dydis ir stiprumas turi būti toks, kad galima būtų patekti į šulinį. Didžiausias vertikalus atstumas tarp pakopų - 350 mm vertikalioje padėtyje. Šuliniai ant savitakinių vamzdynų turi būti statomi tose vietose, kur yra nuolydžio, skersmens ar krypties pasikeitimai. Didžiausias šulinių išdėstymo intervalas nurodytas STR 2.07.01:2003.

Šulinių liukai vejose ir gazonuose pakeliami aukščiau žemės paviršiaus:

- užstatytose teritorijose – 0,05m;

- neužstatytose teritorijose – 0,20m.

- Minimalus užpylimo aukštis virš šulinio perdengimo plokštės 0,5m.

2.6.2.1 Plastikiniai buitinių nuotekų šuliniai

Šulinių dugnai-latakai yra gaminami iš polipropileno liejimo spaudimu metodu. Laikantieji gofruoti vamzdžiai yra štampuojami iš polipropileno (PP). Maksimali leistina nuotekų temperatūra pagamintiems iš polipropileno vamzdžiams ir dugnams-latakams sudaro 95

C. Negalima montuoti pagamintų iš polipropileno šulinio elementų esant žemesnei nei –20 C temperatūrai. Visi šulinių elementai pagaminti iš polipropileno arba polichlorvinilo, taip pat ir elastiniai tarpikliai yra atsparūs ūkinių ir buitinių bei lietaus nuotekų poveikiui.

Dangčio tipas parenkamas priklausomai nuo vietos, kur montuojamas gofruotas šulinys. Šulinių, kurie statomi nevažiuojamoje dalyje, dangčiai ketiniai atlaikantys 25 t apkrovą. Šulinių, kurie statomi važiuojamoje dalyje dangčiai ketiniai, atlaikantys 40 t apkrovą.

Visos šulinio elementų jungimo vietos sandarinamos specialiomis tarpinėmis, apsaugančiomis nuo gruntinio vandens prasisunkimo į nuotekų tinklus ir nuo nutekamojo vandens prasisunkimo į gruntą. Visos šulinių jungtys turi atlaikyti 0,5 bar slėgį. Šuliniai turi prisiderinti prie grunto pokyčių esant temperatūros svyravimams.

2.6.2.2 Surenkamo gelžbetonio elementų (g/b) buitinių nuotekų šuliniai

Gelžbetonio elementų buitinių nuotekų šuliniai turi būti surenkami iš žiedų su užkaitais („falcais“) vidinio skersmens ne mažesnio kaip 1000mm, kai klojimo gylis iki 3,0m, ir vidinio skersmens ne mažesnio kaip 1500mm, kai klojimo gylis daugiau kaip 3,0m (iki 6,0m). Šulinių dugnai turi būti išbetonuojami suformuojant lataką.

2.7 Buitinių nuotekų siurblinės

2.7.1 Bendroji dalis

Projektuojamos komplektinės buitinių nuotekų siurblinės su panardinamais siurbliais. Siurblinės turi būti sukomplektuotos su visa reikalinga siurblinių aptarnavimo bei valdymo įranga. Nuotekų siurblinė gaminama iš stikloplasčio arba iš HDPE aukšto tankio polietileno vamzdžio dviguba sienele su pertvaromis, kurio atsparumo klasė yra SN4. Siurblinėje montuojama aptarnavimo aikštelė. Nulipimui iki aptarnavimo aikštelės įrengiamos kopėčios. Siurblinėje ant kreipiančiųjų sumontuojamas nešmenų krepšys su grandine jo ištraukimui. Visos metalinės siurblinės konstrukcijos turi būti pagamintos iš nerūdijančio plieno.

Siurblinės viršutinėje dalyje turi būti sumontuotos apsauginės grotos nuo įkritimo siurblinę.

Prie kiekvieno siurblio slėginio flanšo pritvirtinama kreipiamoji šliūžė. Kreipiamoji šliūžė yra su specialaus išpildymo tarpikliu, kuris neiškrenta tiek nuleidinėjant, tiek pakeliant siurblį. Siurblys dviem vertikaliomis kreipiančiosiomis gali būti lengvai iškeliamas ir nuleidžiamas. Vengiant sprogimui pavojingo mišinio susidarymo siurblinėje sumontuoti du ventiliaciniai PVC vamzdžiai, vienas iš kurių nuvedamas iki apatinės siurblinės dalies. Siurblinėje montuojami du panardinami siurbliai.

Nuotekų siurblinių dangčiai turi būti rakinami.

Rangovas turi paruošti detalius siurblinių brėžinius ir pateikti Inžinieriui bei Užsakovui jų suderinimui gauti.

Siurblinės turi būti įrengtos pagal Lietuvos Respublikos Statybos normas ir standartus.

Nuotekų siurblinių eksploatacija turi būti pilnai automatizuota, aprūpinant vietiniu/distanciniu valdymu.

Įrenginiai bei įranga turi būti patikima, efektyvi, o valdymas nereikalaujantis pastovios priežiūros.

Turi būti galimybė atsekti/tirti šiuos siurblinės darbo duomenis/parametrus skydelio narvelyje, esančiame virš žemės paviršiaus:

- esamas vandens lygis rezervuare (aukštas/normalus/žemas)

- įsilaužimo ir priešgaisrinė signalizacijos

- siurblių būklė įjungtas/išjungtas

- valdymo tipas ( rankinis ar automatinis)

Siurblinėje turi būti du panardinami siurbliai su įmontuota valdymo įranga, slėgio linijos su sklendėmis ir atbuliniais vožtuvais. Slėgiminių vamzdynų ir armatūros diametras ne mažiau 80mm.

Siurblinės skersmuo turi būti parinktas pagal jos našumą, bet nemažiau 1,6m..

Siurblinėje turi būti natūrali ventiliacija.

Montuojami nuotekų siurblinėje siurbliai turi būti parenkami, kad tenkintų šių Specifikacijų ir techninio projekto reikalavimus.

Visi siurbliai turi būti montuojami griežtai pagal gamintojo ar tiekėjo instrukcijas. Xxxxxxxx atsakingas už visus pažeidimus, atsiradusius dėl nepakankamo montavimo instrukcijų išstudijavimo ar dėl darbų atlikimo be deramų žinių taikomai procedūrai.

Siurbliai turi būti neužsikemšantys, išcentriniai, galinio pasiurbimo tipo, tinkami žalių nuotekų siurbimui.

Siurbliai turi nepertraukiamai dirbti panardintose ar pusiau panardintose sąlygose. Siurbliai turi būti vertikaliai iškeliami iš siurblinės naudojant mechaninį kėlimo įrenginį,

gamintojo kreipiančiąsias ir xxxxx, neįžengiant į siurblinę. Montavimo metu siurbliai turi būti nuleisti ant kreipiančiųjų ir lynų.

Siurbliai turi būti tiekiami su sandarinimo tarpinėmis, taip, kad prijungtų siurblį ir užsandarintų siurblio alkūnės apačią. Kreipiančiosios ir lynai turi būti saugiai užfiksuoti ant cinkuoto plieno konsolės, nerūdijančio plieno varžtais ir veržlėmis, bei tarpinėmis iš izoliacinės medžiagos.

Mechaninis kėlimo įrenginys turi būti komplektuojamas kartu su grandinėmis, kurios iškels siurblius iš siurblinės. Kėlimo grandinės turi turėti automatinį blokavimo įrenginį iš abiejų pusių, kuris apsaugos siurblį ir kėlimo įrenginį kėlimo ar nuleidimo procesų metu.

Taip pat turi būti išlaikyti sekantys reikalavimai:

- patogus priėjimas prie agregatų, uždarymo-reguliavimo įtaisų ir kontrolės matavimo prietaisų;

- atsižvelgta į reikalingus atstumus ir aukščius remonto-išmontavimo darbams

- siurblinės turi būti aprūpintos reikalingais kėlimo mechanizmais, atitinkančiais agregatų svorį;

- įgilintos siurblinės su panardinamais siurbliais turi būti įrengtos taip, kad agregatus būtų patogu pakelti, įleisti ir perkelti ant transportavimo priemonių;

- kiekvienas siurblys privalo galėti dirbti vienas, arba kartu su kitu ar visais tam tikros grupės siurbliais;

- siurblinėse turi būti įrengtas mažiausiai vienas (1) atsarginis siurblys, kurio našumas toks pat kaip didžiausio našumo siurblio;

- visi tos pačios paskirties siurbliai turi būti vieno tipo ir vieno gamintojo;

- slėginiame vamzdyje turi būti įrengta atjungimo sklendė ir atbulinis vožtuvas;

- ant slėginio vamzdžio už siurblio turi būti įrengta atšaka su rutuliniu ventiliu ir manometru;

- siurbliai turi būti parinkti taip, kad galėtų dirbti esant atitinkamam siurbimo slėgiui visomis galimomis darbo sąlygomis;

- siurblių darbo ciklas turi būti pritaikytas atsarginio siurblio įvedimui į darbą. Siurbliai turi būti parinkti tokie, kad jie galėtų įsijungt mažiausiai 10 kartų per valandą;

- išeinančio iš išcentrinio siurblio su kanaliniu darbo ratu skysčio maksimalus greitis - 2 m/s;

- triukšmas dėl hidraulinės turbulencijos ir kavitacijos neleidžiamas;

- turi būti parinktas didžiausio efektyvumo siurblio darbo ratas;

- apsaugai nuo perkaitimo, visuose siurbliuose turi būti įrengta temperatūrinė apsauga;

2.7.2 Vamzdynas

Vamzdžiai ir jų detalės turi atitikti SS2343 ar analogiškus reikalavimus.

Nerūdijančio plieno vamzdžiai turi būti pagaminti išilginio suvirinimo būdu pagal LST EN ISO 1127 ar analogiškus reikalavimus.

Flanšiniai jungimai turi būti su nerūdijančio plieno žiedais ir laisvais nerūdijančio plieno flanšais. Laisvieji flanšai turi atitikti DIN 2642 ar analogiškus reikalavimus, gręžimas ne mažesnei už darbinę slėgio klasę PN6. Tarpikliai turi būti iš armuotos nitrilinės 3 mm storio gumos.

Nominalūs dydžiai ir išoriniai skersmenys turi būti tokie, kaip nurodyta 2 lentelėje.

Minimalūs nerūdijančio plieno vamzdžio cilindro ir fitingų sienelių storis nurodytas 1 lentelėje.

1 Lentelė. Nerūdijančio plieno vamzdžių (SS2343 ar analog.) minimalūs sienelių storiai

Nominalus dydis	Vamzdžio cilindro sienelės storis, mm
Iki Dsąl 80 imtinai	1.6
Dsąl 100 iki Dsąl 250 imtinai	2.0

Taikomi DIN standarto LST EN ISO rekomendacijos (DIN 2458 ir DIN 17100 ar analogiški).

2 Lentelė. Sąlyginis (Dsąl.) ir išorinis (D0) skersmuo nerūdijančio plieno vamzdžių

Dsąl D0	10 17.2	15 21.3	20 26.9	25 33.7	32 42.4	40 48.3	50 60.3	(65) (76.1)	80 88.9
Dsąl D0	100 114.3	(125) (139.7)	150 168.3	200 219.1	250 273	300 323.9	350 355.6	400 406.4	(450) (457.2)

Jei įmanoma, reikia vengti skliausteliuose nurodytų vamzdžio skersmenų.

Numatomų nerūdijančio plieno vamzdžių plienas turi atitikti žemiau paminėtų standartų reikalavimus SS2343. Posūkiuose ir perėjimuose būtina naudoti fasonines dalis iš nerūdijančio plieno gaminių asortimento.

Vamzdynai ir fasoninės dalys turi būti suvirinami arba jungiami flanšais. Flanšai turi atitikti ISO standartų reikalavimus. Nerūdijančio plieno vamzdžiams naudojami užmaunami cinkuoti flanšai ir privirinamas nerūdijančio plieno žiedas.

2.7.3 Suvirinimas

Visi suvirintojai turi būti kvalifikuoti ir turėti galiojantį sertifikatą pagal standartą LST EN 287, išduotą pripažintos institucijos. Sertifikatas turi įrodyti, kad suvirintojas patenkinamai išlaikė patikrinimą.

Visos suvirintos siūlės vamzdžių sujungimuose turi būti atliktos pagal Suxxxxxxxx xrocedūros reikalavimus (WPS), išleistus konkrečiam suvirinimo tipui ir medžiagai. Prieš pradedant suvirimo darbus, suvirinimo procedūros reikalavimai turi būti surašyti, arba patvirtinti nepriklausomos profesinės organizacijos. Suvirinimo darbai turi vykti pagal standartą LST EN 288.

Prieš suvirinimą visi plieniniai paviršiai turi būti kruopščiai nuvalyti, suvirinti sujungimai turi būti tokie pat stiprūs, kaip ir sujungtos dalys.

Visi suvirinimo darbai turi vykti gamintojo ceche. Suvirinimas lauke leidžiamas tik gavus Inžinieriaus leidimą.

Anglinio plieno suvirinimas

Gali būti naudojami tokie suvirinimo procesai, kaip rankinis elektros lankinis suvirinimas plieniniais dengtais elektrodais, kontaktinis elektros lankinis suvirinimas, elektros lankinis suvirinimas po fliuso sluoksniu, elektros lankinis suvirinimas dujų aplinkoje, lankinis suvirinimas dujų aplinkoje volframo elektrodu ir kiti suvirinimo procesai bei metodai.

Kiek įmanoma gamyba turi vykti cechuose.

2.7.4 Armatūra

Sklendės turi tenkinti tarptautinio standarto ISO 9001 reikalavimus. Minimalus slėgis – PN10. Sklendžių velenas turi būti neiškylantis, pagamintas iš nerūdijančio plieno, kanalas tiesus. Korpusas pagamintas iš kalaus ketaus, išorinis ir vidinis padengimas epoksidine danga – ne mažiau kaip 250 mikronų storio. Antikorozinė danga turi atitikti GSK standartą (aukštos kokybės antikorozinis padengimas) ir turėti RAL-GZ 662 sertifikatą. Sklendės jungiamos flanšais.

Naudojami flanšiniai rutuliniai atbuliniai vožtuvai, skirti slėginei nuotekynei. Korpusas pagamintas iš kalaus ketaus, išorinis ir vidinis padengimas epoksidine danga – ne mažiau kaip 250 mikronų storio.

Vožtuvai turi būti skirti minimaliam PN10 darbiniam slėgiui. Montuojami vertikalioje padėtyje. Vožtuvai turi leisti srautui tekėti tik viena kryptimi. Atbuliniai vožtuvai dirba automatiškai, be jokio papildomo energijos šaltinio. Jungiami flanšais.

2.7.5 Siurbliai

Buitinių nuotekų siurblinėje projektuojami du panardinami siurbliai, vienas siurblys- darbo, kitas – atsarginis. Siurbliai turi būti skirti nuotekoms.

Naudojami nuotekų siurbliai su smulkintuvu. Kiekvienas siurblys turi reikiamo galingumo panardinamą elektros variklį, jungiamą į žemiau nurodytus reikalavimus atitinkantį elektros tinklą: 400V įtampa, 50 Hz. Siurblio komplekte yra ketinė 50 mm atrama alkūnė, skirta stacionariam montavimui ant kreipiančiųjų. Kiekvienas siurblys turi iškėlimo grandinę, kurios galima darbinė apkrova yra lygi dvigubam siurblio svoriui.

Kiekvienas siurblys patikrintas ir atitinka vietinius bei tarptautinius standartus (IEC34- 1, HI, CSA).

Siurbliai prijungiami ir tvirtinami prie atramos alkūnės automatiškai, jis turi ne mažiau kaip dvi kreipiančiąsias, einančias nuo siurblinės viršaus iki atramos alkūnės. Siurblys su atrama alkūne prijungiamas vandeniui nepralaidžia metalas-prie-metalo tipo sandaria jungtimi.

Pagrindinės siurblio dalys pagamintos iš pilkojo 35B klasės ASTM A-48 arba EN 1561- GJL-250 ketaus, jų paviršius lygus, be skylučių ar kitokių nukrypimų nuo normos. Visi išorėje esantys varžtai, veržlės ir poveržlės pagaminti iš A2 pagal EN ISO 3506-1, ar dar geresnės kokybės plieno. Visi, ne plieniniai su persiurbiama terpe kontaktuojantys metaliniai paviršiai

gamykloje turi būti padengti vandens pagrindo grunto sluoksniu ir dvikomponenčiais, itin kietos viršutinės dangos, sluoksniais. Pagrindinio siurblio komponentų sandarinimo konstrukcija yra specialaus apdorojimo „metalas-prie-metalo“ tipo. Kritiniai paviršiai, kur reikalingas nepralaidus vandeniui sandarinimas turi būti apdoroti ir užsandarinti iš nitrilo arba vitono pagamintomis žiedo tipo tarpinėmis.

Varikliai yra sukonstruoti taip, kad būtų pakankamai gerai aušinami aplinkos oru arba siurbiama terpe. Aušinimo gaubtas (marškiniai) ar išorinio aušinimo sistema nereikalinga. Siurblio variklis asinchroninis, trumpai jungto rotoriaus, sumontuotas oru pripildytame ir vandeniui nepralaidžiame korpuse. Statoriaus apvijos ir laidai izoliuoti H klasės izoliacija, atsparia 180o C temperatūrai. Nuo lašėjimo statorius impregnuotas H klasės glazūra ir sumontuotas nuo karščio susitraukiančiame korpuse. Variklis sukonstruotas taip, kad galėtų nuolat siurbti 40o C temperatūros terpę ir gebėtų 30 kartų per valandą vienodais intervalais įsijungti. Terminiai jungikliai, sumontuoti statoriaus apvijose, sureguliuoti taip, kad temperatūrai pasiekus 125o C arba 140o C atsidarytų ir galėtų reguliuoti kiekvienos fazės apvijų temperatūrą. Šie terminiai jungikliai prijungti prie valdymo skydo, veikia nuosekliai ir užtikrina iš išorės valdomą siurblio apsaugą nuo perkaitimo.

Variklis ir siurblys pagaminti ir surinkti to paties gamintojo. Siurbiant vėsesnę nei 40o C temperatūros terpę, variklis privalo toleruoti iki 10 % įtampos svyravimus. Variklis sukonstruotas taip, kad galėtų dirbti aplinkoje, kurios temperatūra yra nuo 400 C iki 85o C. Ir variklis, ir jo maitinimo kabelis privalo veikti nuolat panardinti į vandenį ir neprarasti nepralaidumo vandeniui, kaip to reikalauja IP 68 (20 m) apsaugos klasė.

Siurblio/ variklio velenas vientisas, t.y. siurblio velenas yra variklio veleno tąsa. Dviejų velenų sujungimas mova nepriimtinas. Medžiaga, iš kurios pagamintas velenas, turi atitikti EN10088-4057 arba ASTM/AISI 431 standartus. Nerūdijančio plieno įvorė neturi būti naudojama, kaip nelygiavertė nerūdijančio plieno velenui.

Darbo ratai pagaminti iš pilko EN 1561-GJL-250 arba ASTM-A48-No35B standartus atitinkančio ketaus.

Darbo ratas yra atbulinio valymo pusiau atviro tipo, neužsikemšantis, su keliomis mentėmis. Menčių dalys, nukreiptos į siurblio korpusą / žemiau minimą dėvėjimosi žiedą, iki 4 mm yra sutvirtintos HRC 45. Darbo rato mentės, prasisukdamos pro siurblio korpuse (arba korpuso dėvėjimosi žiede) esantį(-ius) iškrovimo griovelį(s), savaime nusivalo prie jų prilipusius nešvarumus, tokiu būdu užtikrinamas netrikdomas nuotekų pumpavimas. Darbo ratas turi specialiu kampu smarkiai atgal atlenktus varančiųjų menčių kraštus, todėl geba siurbti kietas, pluoštiškas medžiagas, klampų dumblą ir kitas nuotekose pasitaikančias medžiagas. Darbo ratas turi būti pritvirtintas prie veleno. Tarpas tarp siurblio korpuso/ dėvėjimosi žiedo ir darbo rato gali būti reguliuojamas.

Siurblio korpusas pagamintas iš vientiso EN 1561-GJL-250 ar ASTM-A48- No35B standartus atitinkančio pilkojo ketaus.

Siurblio korpusas (kriauklė) turi gamykliškai paruoštą pajungimą su akle, kuri galėtų būti panaudota praplovimo vožtuvo pajungimui.

Visuose varikliuose, prie kiekvienos fazės apvijų yra sumontuoti nuosekliai sujungti terminiai jungikliai. Terminiai jungikliai turi atsidaryti temperatūrai pasiekus 1250 C, sustabdyti variklį ir įjungti aliarmo signalą.

3. VAMZDYNŲ, ARMATŪROS IR FASONINIŲ DALIŲ MONTAVIMAS

Techninis prižiūrėtojas kartu su Raxxxxx xuri patikrinti ir nustatyti visų numatomų instaliuoti vamzdynų išdėstymą.

Prieš montavimą turi būti imtasi visų vamzdžių apsaugos priemonių. Visi vamzdynai turi būti patikrinti, ar jie nepažeisti ir švarūs. Visos medžiagos, kuriose randama defektų, turi būti

pažymėtos ir pašalintos iš statybvietės. Vamzdžiai, fasoninės dalys ir priedai turi būti laikomi pagal gamintojo nurodymus.

Vamzdžių montavimui naudojami įrankiai ir prietaisai turi atitikti gamintojų nurodymus. Jei po montavimo būtų rasti vamzdžiai su defektais, jie turi būti pašalinti Rangovo sąskaita ir jų vietoje paklojami nauji vamzdžiai.

Moviniai vamzdžiai montuojami movų galus nukreipus klojimo kryptimi.

Vamzdis turi būti pjaunamas švariai ir lygiai, nesuskaldant ir nesuaižant vamzdžio sienelės, minimaliai pažeidžiant apsauginę dangą ir aptaisą. Prireikus vamzdis nupjaunamas taip, kad nupjautas galas atitiktų naudojamą jungtį, nupjauti galai užsandarinami.

Visi perėjimai į mažesnį skersmenį turi būti atlikti naudojant atskirą armatūrą arba gamyklinius ruošinius.

Vamzdžių prijungimai prie įrangos ir sklendžių turi būti lengvai išmontuojami ir nuimami.

Reikia vengti srieginių sujungimų. Tokie sujungimai gali būti naudojami, kai sąlyginis vamzdyno skersmuo iki Dsąl < Ø50. Kad būtų lengviau išardyti, turi būti naudojamos movos su kūginiais sriegiais.

Pagal šią sutartį turi būti pateiktos ir sumontuotos visos veržlės, varžtai, poveržlės, flanšai, tarpinės, flanšiniai adapteriai, specialūs jungiamieji elementai, atraminės pakabos, kabės ar apkabos bei laikinosios vamzdyno atramos kartu su visomis sujungimui reikalingomis medžiagomis.

Rangovas turi užtikrinti, kad nė vienoje vamzdynų dalyje nebūtų naudojami skirtingi metalai, galintys sukelti chemines ar elektrochemines reakcijas, galinčias nutraukti normalią eksploataciją. Šis reikalavimas taikytinas ne tik vidiniams, bet ir išoriniams visų vamzdžių, armatūros, sklendžių, talpų bei kitų įrengimų ir įrangos išoriniams paviršiams.

Vamzdynams ir armatūrai turi būti numatytos atramos ir suderintos su Inžinierium prieš pradedant montavimo darbus. Tarp vamzdžio fasoninės dalies (armatūros) ir betono dedama bituminė nominalaus 3 mm storio plėvelė. Atramos turi būti sumontuotos taip, kad keičiant sklendes ar kitą armatūrą, jos nebūtų išardomos.

Sienų kirtimo vietose plastmasiniams vamzdžiams turi būti įmontuoti protarpiniai, kurių skersmuo priklauso nuo kertančio sienelę vamzdžio skersmens.

Vamzdynų projektavimo ir statybos bendroji tvarka turi būti tokia, kaip nurodyta Europos sąjungoje ir Lietuvoje galiojančiose normose ir taisyklėse.

Rangovas pateikia visą reikalingą darbo jėgą vamzdynams sumontuoti, kaip numatyta Sutartyje. Sutartis apima tranšėjų atramas, kėlimo įrangą, specialiuosius įrankius ir kt., būtinus efektyviam Darbų atlikimui ir išbandymui statybvietėje.

Rangovas apsaugo vamzdynus nuo vandens, purvo, dulkių, dažų ir pan. Inžinieriui priimtinu būdu. Vamzdžiai klojami ir sujungiami laikantis vamzdžių gamintojo instrukcijų.

Kasant tranšėjas vamzdžiams, turi būti laikomasi projektiniuose brėžiniuose parodytų vamzdžių dugno altitudžių ir “Specifikacijos” sąlygų, apimančių tranšėjų kasimą ir užpylimą. Visi nukrypimai nuo brėžinių turi būti suderinti su Inžinieriumi ir visą riziką už juos prisiima Rangovas. Nukrypimai leidžiami tik Inžinieriaus raštišku sutikimu. Mokama tik už faktiškai atliktus darbus.

Jei movinius vamzdžius reikia kloti granuliuotame grunte, ties sujungimais grunte suformuojamos duobės siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vamzdis būtų tolygiai paremtas per visą ilgį ir būtų galima atlikti sujungimą.

Klojant vandentiekio ir slėgines nuotekų linijas, vietose, kur reikalingas 90 posūkis (jei yra vietos), stengtis montuoti 2 alkūnės po 45.

Turi būti imtasi reikiamų priemonių įtvirtinti kiekvieną vamzdį taip, kad jis “neplaukiotų” ar kitaip nejudėtų.

Vamzdynai turi būti klojami pagal šiuos žemiau nurodytus standartus:

- Neslėginiai vamzdžiai – LST EN 1610, STR 2.07.01:2003;

- Slėginiai vamzdžiai – LST EN 805, STR 2.07.01:2003.

3.1.1 Vamzdžių saugojimas ir transportavimas

Raxxxxxx, prieš pradėdamas dirbti, pateikia pasiūlymus dėl vamzdžių bei armatūros tvarkymo Inžinieriui patvirtinti. Pasiūlymai turi užtikrinti, kad Rangovo darbuotojai ir pasamdyti vežėjai reikiamai elgtųsi su vamzdžiais. Gabenant vamzdžių negalima atremti ant siaurų skersinių ar ko nors kito, kas dėl vamzdžio svorio ar kratymo sukeltų koncentruotas apkrovas. Vamzdžiai turi būti atremti į minkštą medžiagą. Prieš pradedant pakrauti ar iškrauti turi būti pasirūpinta reikiama darbo jėga bei įranga. Jokiu būdu negalima leisti, kad kokios nors medžiagos iškristų iš automobilio. PVC vamzdžiai ir armatūra turi būti apsaugota nuo stiprios saulės šviesos ir užšalimo. Rangovas sukrauna vamzdžius tik tokio aukščio krūvomis, kurios nesukelia apačioje esančių vamzdžių deformacijos ar kitokio pažeidimo. Būtina laikytis gamintojo rekomendacijų dėl elgesio su vamzdžiais.

Pirmasis sluoksnis dedamas ant sijų, kurios turi būti pakankamai didelės, kad vamzdžiai būtų pakelti virš žemės. Vamzdžius laiko pleištai; sluoksniai atskiriami vienas nuo kito reikiamu sijų skaičiumi. Vamzdžiai keliami tik naudojant virves ir stropus ar kitas gamintojo rekomenduojamas priemones. Jei pažeidžiamas kaliojo ketaus vamzdžių vidinis cemento sluoksnis, Rangovas pažeidimus ištaiso gamintojo rekomenduojamu ir Inžinieriaus patvirtintu skiediniu.

Teikdamas pasiūlymus dėl vamzdžių tvarkymo Rangovas atsižvelgia į gamintojo rekomendacijas dėl tokių operacijų.

Inžinierius ir vandens tiekimo įmonė turi teisę atmesti vamzdžių partijas ar atsargas, kuriose buvo defektuotų vamzdžių, arba nurodyti išbandyti juos slėgiu prieš montuojant, nors akivaizdžių defektų ir nematoma.

3.1.2 Triukšmo ir vibracijos slopinimas

Leistini triukšmo lygiai turi atitikti ISO standartų ir Lietuvos Respublikos darbų saugos reikalavimus. Šie reikalavimai apibrėžia leistiną dB kiekį dirbant įvairiems triukšmo šaltiniams.

Vamzdžiai, sklendės ir kita armatūra turi būti ant atramų ar kitaip įtvirtinta, kad bet kokiame darbo režime vibracijos lygis būtų leistinas.

3.1.3 Slėginių vamzdžių atramos

Didelio spindulio posūkis gali būti gaunamas kreipiant jungčių vietose. Tačiau tam tikslui daromas kreipimas jungčių vietose turi būti ne didesnis nei 50% maksimalaus nuokrypio, kurį atitinkamam jungties tipui nurodo vamzdžių gamintojas. Ten, kur reikalingo krypties pakeitimo kreipiant per jungtį pasiekti neįmanoma, turi būti naudojamos surenkamos alkūnės.

Ties visais posūkiais (nukreipimo kampas 11, 250 arba daugiau), trišakiais, sklendėmis turi būti įrengtos atramos. Rangovas pateikia atramų projektus, atitinkančius grunto sąlygas.

Betonas, naudojamas atramoms turi atitikti visus skyriuje „ Betonavimo darbai“ išdėstytus reikalavimus. Betoninės išlietos atramos įrengiamos nuo nesujudinto grunto iki fasoninės dalies, kuriai paremti skirta atrama ir visais atvejais turi būti storio ne mažiau kaip 150 mm iki vamzdžio. Betono klasė C12/15. Liejant atramas, negalima uždengti jokių movų ar jungčių ir, jei būtina, vamzdis su jungiamosiomis vamzdyno dalimis turi būti tvirtai užfiksuotas prie atramos tam panaudojant tinkamą prie atramos tvirtinamą nerūdijančio plieno juostą. Ten, kur buvo naudojami medienos klojiniai, tokia mediena prieš užkasimą turi būti išimta. Iki to, kol vamzdynas bus pradėtas veikti kokiu nors slėgiu, betonui turi būti leista įgauti reikalingą stiprumą.

Atxxxxx, suderinus su Projekto Inžinieriumi, gali būti pakeistos ankerinėmis jungtimis. Ankerinės fasoninės dalys turi būti gaminamos iš anglinio plieno, karštai galvanizuoto plieno ir

apsaugotos nuo korozijos gamykline epoksidine danga. Varžtai, veržlės ir poveržlės - iš karštai galvanizuoto anglinio plieno.

3.1.4 Vamzdžių sujungimas ir pjovimas

Visos jungtys turi būti atliekamos pagal gamintojo rekomendacijas ir atitinkamų standartų reikalavimus.

Vamzdžiai turi būti pjaunami švariai ir lygiai, nesuskaldant ir nesuaižant vamzdžio sienelės, minimaliai pažeidžiant apsauginę dangą ir aptaisą. Prireikus vamzdis nupjaunamas taip, kad nupjautas galas atitiktų naudojamą jungtį, užtaisoma danga ir aptaisas, nupjauti galai užsandarinami.

3.1.5 Kameros ir šuliniai

Surenkami gelžbetoniniai šuliniai ir kameros turi būti statomi pagal Lietuvoje naudojamus standartinius brėžinius (katalogus). Surenkamų elementų jungimas turi būti su užlaidomis. Surenkamų elementų sandūros turi būti užsandarinamos “elastingu” sandarikliu.

Minimalus užpylimo aukštis virš šulinio perdengimo plokštės 0,5 m. Šulinių liukai gazonuose ir vejose turi būti pakelti aukščiau žemės paviršiaus.

Šuliniai ant savitakinių vamzdynų turi būti statomi tose vietose, kur yra nuolydžio, skersmens ar krypties pasikeitimas. Šulinių išdėstymo didžiausi intervalai nurodyti STR 2.07.01:2003.

Šoniniai įjungimai į gelžbetoninius šulinius, kai aukščių skirtumas tarp šoninio įjungimo ir šulinio latako ≥ 0,5 m, jungiami įrengiant kritimo stovą ir sutapatinant įtekančio vamzdžio apačią su latako viršumi.

Vamzdžių perėjimui per šulinio sienelę turi būti naudojami plastikiniai protarpiai arba specialūs guminiai mandžetai.

Šulinio dugno latakai nuotekų ir drenažo vamzdžiams turi būti formuojami iš C20/25 klasės betono, išlaikant tokį pat nuolydį, kaip ir prijungiama vamzdyno sistema.

Drėgnuose gruntuose (kai gruntinių vandenų lygis aukščiau šulinio dugno ) turi būti atlikta šulinio dugno ir sienų hidroizoliacija.

Nusileidimui į šulinius ir kameras turi būti įrengtos karštai cinkuoto metalo lipynės. Jos turi atitikti LST EN 124 reikalavimus.

3.1.6 Surenkami plastikiniai šuliniai

Surenkami plastikiniai šuliniai turi būti naudojami ten, kur nurodyta brėžiniuose. Šuliniai įrengiami iš vidaus ir išorės gofruoto vamzdžio ir kinetės. Plastikiniai šuliniai turi būti su jiems pritaikytais kaliojo ketaus dangčiais. Rangovas iš anksto turi suderinti su Užsakovu ir Inžinieriumi plastikinių šulinių tipą. Surenkamų plastikinių šulinių montavimas turi būti vykdomas prisilaikant gamintojų rekomendacijų.

3.2 Vandentiekio tinklai

3.2.1 Polietileno (PE) vamzdžių ir fasoninių dalių montavimas

Daugiasluoksniai PE 100 slėgio vandentiekio vamzdžiai, kurie atitinka EN 12201-2 ir papildomai sertifikuoti pagal DIN PAS 1075 tranšėjoje klojami be smėlio pagrindo ir apsauginio vamzdžio užpylimo smėliu arba betranšėjiniu būdu. PE vamzdžių jungimas tranšėjoje atliekamas elektrifikuotu siūlių suvirinimo metodu. Prieš jungiant PE vamzdžius jų galai kruopščiai nuvalomi. PE vamzdis pjaunamas statmenai išilginei vamzdžio ašiai, pjūvio ašies polinkio

kampas neturi viršyti 2% paklaidos. Nupjautas vamzdžio galas nulyginamas dilde ir toliau pagal instrukciją galai suvirinami elektrifikuotu metodu.

Naudojant mechaninius sujungimus neleistina naudoti jungiamąsias detales, pagamintas “namų sąlygomis” arba skirtas kitokiam naudojimui (kitų medžiagų sujungimui arba darbui kitomis sąlygomis).

Projektuojamos flanšinės kaliojo ketaus fasoninės dalys. Su armatūra ir vamzdžiais jos jungiamos flanšinių sujungimų pagalba. Naudojant flanšinius sujungimus svarbu:

- laikytis varžtų užveržimo nuoseklumo ir sukimo momento;

- neleisti jokio magistralės įtempimo varžtų užveržimo metu.

Vamzdynų fasoninės dalys šuliniuose bei vamzdynų posūkiai grunte inkaruojami betoninėmis atramomis (betonas C12/15).

G/b surenkamų vandentiekio šulinių pastatymui grunto iškasoje supilamas (150mm sluoksniu) paruošto smėlio pagrindas. Išlyginus ir sutankinus smėlio pasluoksnį iki 90 % tankumo mechaniniu grunto tankintuvu klojama g/b dugninė plokštė ir toliau montuojami g/b šulinio žiedai su užkaitais ("falcais").

Užbaigus vandentiekio sistemos montažo darbus ir atlikus galutinį vamzdynų išbandymą hidrauliniu kontroliniu slėgiu, vamzdynai užpilami paruoštų žemių sluoksniu iš abiejų pakloto vamzdyno pusių ir 200 mm apsauginiu žemių pasluoksniu. Paruoštose žemėse neturi būti dalelių didesnių 20mm, 8-20 mm dalelių kiekis neturi viršyti 10%, neturi būti sušalusi, negalima naudoti aštrių nuolaužų turinčių medžiagų. žemių užpylimas (200 mm sluoksniu) vykdomas sutankinant mechanizuotu būdu vienu metu iš abiejų vandentiekio pusių – iki 90 % tankio.

Tuo pačiu paruoštu žemių sluoksniu užpilamas kiekvieno projektuojamo vandentiekio šulinio išorinis paviršius visu šulinio perimetru sutankinant gruntą kas 0,5 m aukščio sluoksniais. Galutinis vamzdynų sistemos užpylimas atliekamas mechanizuotai – esamu žemės gruntu.

Požeminių komunikacijų vandentiekio šulinių unifikuoti žymėjimo ženklai tvirtinami ant tvirtinimo stovų arba ant gretimo pastato išorinės sienos – pagal tip. albumą TD-L1-76.

Požeminiai vandentiekio tinklų montažo darbai vykdomi pagal ISO reikalavimus.

3.2.2 Gelžbetoninių (g/b) šulinių ir montavimas

G/b šulinio pagrindas klojamas ant paruošto 150mm smėlio pasluoksnio projektiniame šulinio pastatymo gylyje. Užbaigus linijos montažo darbus g/b šulinių siūlės bei vamzdynų įvedimo kiaurymių vietos užglaistomos betoniniu skiediniu (C16/20). Numatomas visų apžiūros šulinių išorinių sienų gruntavimas karšta bitumine mastika 2k. Baigtas montuoti šulinys užpilamas normalaus drėgnumo gruntu, sutankinant užpilamą gruntą iki tankio Ky = 0,9. Nužymėjimo ženklai - standartinės lentelės išmatavimai 140 x 100mm.

3.2.3 Vandentiekio tinklų praplovimas

Praplovimas atliekamas naudojant gaisrinius hidrantus, kurie turi atitikti Lietuvos standartą LST EN 1568.

3.2.4 Geriamojo vandens tiekimui skirtų vamzdynų dezinfekavimas

Vandens paskirstymo sistemų dezinfekcija turi būti atliekama pagal LST EN 805 reikalavimus.

Rangovas atsako už visų vamzdynų, kurie bus naudojami miesto vandentiekiui, dalių, kontaktuojančių su vandeniu, rūpestingą išvalymą ir dezinfekavimą pagal šalies įstatymus ir vandens tiekimo įmonės nustatytas taisykles.

Rangovas dezinfekuoja vamzdynus pripildydamas juos vandeniu, į kurį įdėta dezinfekuojančios medžiagos (pvz.: chloro). Dezinfekantus reikia vartoti remiantis su tuo susijusiomis ES direktyvomis. Dezinfekantai parenkami atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip laikymo terminas ir vartojimo paprastumas (kenksmingumo darbuotojams ir aplinkai požiūriu). Be to, reikia būtiną sąlyčio trukmę ir vandens savybes. Minėtos priemonės neturi sukelti vamzdžių ir įrangos vidaus korozijos.

Baigus dezinfekavimo procesą sistema praplaunama geriamuoju vandeniu ir vėl pripildoma vandeniu iš vietinių vandentiekio tinklų. Paimami mėginiai bakteriologiniai analizei. Jei analizės rezultatai parodo, kad sterilizavimas nebuvo veiksmingas, procesas kartojamas tol, kol gaunami patenkinami rezultatai. Tik tada vandentiekį galima pradėti eksploatuoti. Visas su tokiu kartojimu susijusias sąnaudas padengia Rangovas.

3.3 Nuotekų tinklai

3.3.1 Polietileno (PE) vamzdžių ir fasoninių dalių montavimas

PE vamzdžių klojimas ir fasoninių dalių montavimas yra analogiškas vandentiekio tinklų montavimui (žiūr. 3.2).

3.3.2 Polivinilchloridinių (PVC) vamzdžių ir fasoninių dalių montavimas

Buitinių nuotekų nuvedimo linijos klojamos grunte tranšėjiniu metodu. PVC vamzdžių klojimas žemės grunte atliekamas prisilaikant statybos techninio reglamento, kur nurodomi grunto užpylimo ir suplūkimo būdai.

Prasilenkimo su esamomis požeminėmis komunikacijomis vietose tranšėjos kasimo darbai atliekami rankiniu būdu 3 m tarpe nuo prasilenkimo taško į abi puses.

PVC vamzdžiai montuojami jungiant juos movomis su guminėmis sandarinimo tarpinėmis. Projektiniame gylyje vamzdyno paklojimui paruošiamas tranšėjos dugno pagrindas supilant 150 mm aukščio smėlio pasluoksnį. Supilto smėlio pagrindas yra išlyginamas rankiniu būdu pagal projektinį klojamo vamzdyno nuolydį. Supilto smėlio grunto dalelių 8-20mm dydžio neturi būti daugiau kaip 10%

Montažo metu tranšėjoje atliekant žemės kasimo darbus PVC vamzdžių laisvieji galai laikinai dengiami PVC aklėmis.

Paklojus ir išbandžius kanalizuojamą liniją kontroliniu slėgiu, supilamas smėlis visu linijos ilgiu iš abiejų vamzdyno pusių. Smėlio užpildas (20cm sluoksniu) sutankinamas mechanizuotu būdu vienu metu iš abiejų vamzdyno pusių iki 90 % tankio praeinant grunto tankinimo mašina (50-100kg) 4k.

Virš vamzdyno supilamas 300mm apsauginis smėlio sluoksnis, kuris išlyginamas ir po to sutankinamas mechanizuotu metodu.

Vamzdžio apsaugai naudojamas smėlingas gruntas turi atitikti šiuos kriterijus:

- dalelių dydis neturi viršyti 16mm;

- 8 -16mm dalelių kiekis neturi viršyti 10%;

- Medžiaga neturi būti sušalusi;

- Negalima naudoti aštrių nuolaužų turinčių medžiagų.

mm.

Rekomenduotinas sutankinto grunto sluoksnis virš linijos turi būti ne mažesnis kaip 250

Aplinkinis gruntas ties paklotu vamzdynu sutankinamas maždaug iki 90% grunto tankio

praeinant grunto tankinimo mašina (50-100kg) 4 kartus. Pirmiausia tankinami šoniniai grunto užpildai iš abiejų kolektoriaus pusių – vienu metu.

3.3.3 Surenkamų plastikinių šulinių montavimas

Tranšėjos plotis turi būti toks, kad vamzdžius galima būtų laisvai sujungti su šuliniu. Po šuliniu turi būti toks pat smėlio pagrindo sluoksnis, kaip ir po vamzdynu. Šio sluoksnio storis ne mažiau kaip 10 mm. Gruntas, kuriuo apiberiamas šulinys, kartu ir šulinio stovas, turi būti toks pat, kaip ir vamzdžio apibėrimui.

Šulinio dugnas pastatomas ant tinkamai paruošto pagrindo, įspraudžiant taip, kad būtų užpildytos tuščios ertmės po jo dugnu. Šxxxxxx xugnas su vamzdynu jungiamas taip pat, kaip jungiami vamzdžiai. Vamzdžius sujungus su šulinio dugnu, jis užberiamas iki aukščio, kuris yra 150mm aukščiau už jo angas. Po to paruošiamas šulinio stovas. Pirmiausiai stovas rankiniu ar mechaniniu pjūklu sutrumpinamas iki reikiamo ilgio. Nupjauto stovo galą reikia nušlifuoti dilde, pašalinti šerpetas. Šulinio dugno tarpinė turi būti išvalyta ir sutepta montavimo pasta. Teleskopo sandarinimo žiedą reikia išvalyti ir iš vidaus patepti montavimo pasta. Sumontavus šulinio stovą nivelyru reikia nustatyti ketaus rėmo lygį. Teleskopą su ketaus rėmu įkišti į pagrindinį vamzdį.

Teleskopo su ketaus rėmu montavimui keliami reikalavimai:

1) ketaus rėmas turi būti nugrimzdęs į asfaltą ne mažiau kaip 100 mm;

2) pradinėje darbų fazėje ketaus rėmas turi būti ištrauktas virš asfalto apie 50 mm, kad užtektų vietos kitiems darbams atlikti. Ketaus rėmo aukštį galima reguliuoti teleskopu, kuris yra pritvirtintas prie ketaus rėmo;

3) svarbiausia yra nuo viršutinės šulinio dalies visiškai pašalinti smėlį ar žvyrą. Asfaltas turi visiškai priglusti prie ketaus rėmo;

4) ketaus rėmas turi būti įspaustas į karštą asfaltą, kuris privalo būti labai gerai sutankintas po rėmu;

5) viršutinė ketaus rėmo plokštuma turi idealiai sutapti su asfalto paviršiumi, ji negali būti nei iškilusi, nei įdubusi;

6) kelio paviršių galima voluoti kartu su ketaus rėmu;

7) reikia laikytis tokių atsargumo priemonių, kad žvyras, smėlis ar asfaltas įrengimo metu nepatektų į šulinio vidų;

3.3.4 Gelžbetoniniai (g/b) šuliniai ir montavimas

G/b šulinio pagrindas klojamas ant paruošto 150mm smėlio pasluoksnio projektiniame šulinio pastatymo gylyje. Užbaigus linijos montažo darbus g/b šulinių siūlės bei vamzdynų įvedimo kiaurymių vietos užglaistomos betoniniu skiediniu (C16/20). Numatomas visų apžiūros šulinių išorinių sienų gruntavimas karšta bitumine mastika 2k. Baigtas montuoti šulinys užpilamas normalaus drėgnumo gruntu, sutankinant užpilamą gruntą iki tankio Ky = 0,9. Baigiamieji bandymai.

3.4 Bandymai

Raxxxxxx xtlieka visų vamzdžių bandymus slėgiu ir sandarumo bandymus. Rangovas pasirūpina visa bandymams reikalinga darbo jėga ir įranga. Už vandenį moka Rangovas, taip pat jis turi numatyti galimas gabenimo ar siurbimo išlaidas.

Rangovas pateikia visus slėginius siurblius, vamzdžių kamščius, aklinuosius flanšus, manometrus ir kt., reikalingus išbandyti slėgiu visą Sutarties apimamą vamzdyną. Bandymai slėgiu ir jų registravimas atliekamas pagal Lietuvoje galiojančias normas ir taisykles.

Dėl mechaninių ir elektros įrengimų galutinio išbandymo ir priėmimo tvarkos nesitariama tol, kol visi vamzdžiai neišbandomi slėgiu Inžinierių tenkinančiu būdu.

Reikiamai priėmus visus vamzdynus ar jų dalis, pasiruošiama vamzdynų perdavimui eksploatuojančiai įmonei.

Žiniaraščiuose numatomos išbandymo kainos turi mažiausiai apimti šiuos darbus:

1) Patekimas į išbandymo vietą;

2) Išbandymui skirtos įrangos sumontavimas;

3) Aprūpinimas vandeniu;

4) Aprūpinimas reikiamomis atramomis, sutvirtinimais ir kt.;

5) Išbandymo atlikimas;

6) Inžinieriaus patvirtintas bandymų pažymėjimas.

Visi slėginiai vamzdynai išbandomi pagal LST EN 805 reikalavimus.

Neslėginių linijų (savitakiniai nuotekų vamzdžiai) išbandymas turi būti atliekamas pagal LST EN 1610 reikalavimus.

3.4.1 Neslėginių vamzdžių išbandymas

Neslėginiai vamzdžiai, pakloti atviroje tranšėjoje, turi būti išbandomi po jų sujungimo prieš užpilant, išskyrus atvejus, kai užpylimas reikalingas stabilumui palaikyti bandymų metu.

Kiti bandymai atliekami po užpylimo gruntu.

3.4.2 Neslėginių vamzdžių išbandymas vandeniu

Iki 800 mm skersmens neslėginiams vamzdžiams bandomasis slėgis turi būti min. 1,2 m vandens stulpas virš vamzdžio viršaus ar gruntinio vandens lygio, žiūrint, kuris iš jų aukštesnis aukščiausiame taške ir ne didesnis nei 6 m žemiausiame atkarpos taške. Dixxxxx xuolydžio vamzdynas turi bandomas etapais tais atvejais, kai max. slėgis, kaip nurodyta aukščiau, būtų viršytas bandant visą atkarpos ilgį.

Vamzdynas turi būti pripiltas vandens ir min. 2 valandoms paliktas, tada vanduo papildomas iš matavimo indo 5 min. intervalais, registruojant vandens kiekį, reikalingą pirminiam vandens lygiui palaikyti. Jei nenurodyta kitaip, vamzdyno tarpas laikomas išbandytu ir priimamas, jei po 30 min. papildymui sunaudoto vandens kiekis yra mažesnis nei 0,5 ltr. vienam tiesiniam nominalaus skersmens metrui.

3.4.3 Neslėginių vamzdynų išbandymas oru

Išbandant oru neslėginius vamzdžius, tinkamomis priemonėmis pumpuojamas oras, kol prie sistemos prijungtame “U” vamzdyje parodomas 100 mm vandens stulpo slėgis. Vamzdynas bus priimtas, jei oro slėgis po 5 minučių, toliau nepumpuojant, po stabilizavimosi, išlieka 75 mm vandens stulpo. Šio testo reikalavimų neįvykdymas netrukdo priimti vamzdyną, jei vėliau, Projekto vadovui nurodžius, sėkmingai atliekamas išbandymas vandeniu pagal šias technines specifikacijas.

3.4.4 Infiltracija

Po užpylimo neslėginiai vamzdžiai ir šuliniai turi būti išbandomi, patikrinant infiltraciją. Visi įleidimai į sistemą turi būti veiksmingai uždaryti ir bet koks likutinis įtekėjimas laikomas infiltracija.

Vamzdynas su šuliniais priimamas, jei infiltracija, įsk. infiltraciją į šulinius, po 30 min. neviršija 0,5 ltr. vienam nominalaus skersmens tiesiniam metrui.

Nežiūrint sėkmingo šio bandymo atlikimo, jei yra pastebimas koks nors vandens įtekėjimas į vamzdyną taške, kurį galima nustatyti vizualiai ar TV patikrinimo būdu, Rangovas imasi reikiamų priemonių tokiai infiltracijai sustabdyti.

3.4.5 Slėginių vamzdynų išbandymas

Vamzdynai išbandomi juos paklojus, prieš užpilant jungtis ir fasonines dalis, nebent jei užpylimo reikėtų darbo stabilumui ir saugumui.

Kiekviena atkarpa pamažu pripildoma vandens, pamažu išstumiant orą iš vamzdžių. Turi būti išbandoma ir visa vamzdžių armatūra. Ši bandymo procedūra vykdoma pumpuojant vandenį į bandomos atkarpos žemiausią tašką. Rangovas pasirūpina šiems bandymams reikalingais slėgio matuokliais. Kiekvienas turi būti patikrintas ir jo tikslumas sertifikuotas, pažymint datą. Sertifikatas pateikiamas Projekto Inžinieriui.

Ištekančio vandens kiekis ltr./m/h neturi viršyti kiekio, apskaičiuoto pagal formulę:

Q=(LxDxP)/71,526

kur:

Q= leidžiamas ištėkis, ltr./h;

L= bandomo vamzdžio ilgis, m;

D= vamzdžio vidinis skersmuo, mm; P= vidutinis slėgis bandymo metu, bar.

Leidžiamas ištėkis iš bandomojo vamzdyno ruožo pateiktas 3-5 lentelėje.

3-5 lentelė. Leidžiamų ištėkių pavyzdys

Nominalus vamzdžio skersmuo DN, mm	100	150	200	250	300	400	500	600
Leidžiamas ištėkis, ltr/h	0.39	0.59	0.80	0.99	1.19	1.58	1.97	2.38

Jei testų metu nustatomi defektai, Xxxxxxxx turi juos nedelsdamas pašalinti savo sąskaita. Rangovas kartoja testą, kol defektų nebelieka ir kol pasiekiami aukščiau nurodyti rezultatai.

Nežiūrint bandymų rezultatų, bandymų metu vamzdynai apžiūrimi kartu su Projekto vadovu ir pašalinami visi rasti defektai.

3.4.6 Plastikinių vamzdžių išbandymas

Tokie vamzdžiai išbandomi vidiniu slėgiu, atitinkančiu nominalų darbinį slėgį. Toks slėgis išlaikomas 2 val., vis papildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.

Po 2 val. slėgis padidinamas iki 1,3 nominalaus darbinio slėgio ir laikomas 2 val., vis papildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.

Po 4 val. slėgis sumažinamas iki nominalaus darbinio ir uždaroma bandymų siurblio sklendė. Dar po 1 val. išmatuojamas vandens kiekis, reikalingas slėgio sugrąžinimui į darbinį slėgį.

3.4.7 Ketinių ir plieninių vamzdžių išbandymas

Tokie vamzdžiai išbandomi vidiniu slėgiu, atitinkančiu normalų darbinį slėgį. Toks slėgis išlaikomas 2 val., vis papildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.

Po 2 val. slėgis padidinamas iki 1,5 nominalaus darbinio slėgio ir laikoma 2 val., vis papildant vandens kiekį, kai tik nukrenta 0,2 baro.

Palaikomas darbo slėgis, kas 0,5 val. papildant vandeniu. Matuojamas vandens kiekis, reikalingas slėgio sugrąžinimui į darbinį slėgį. Bandymas tęsiamas 2 val.

3.5 Vamzdynų valymas

3.5.1 Vandentiekio vamzdyno valymas ir dezinfekavimas

Po hidraulinių bandymų užbaigimo vamzdynas turi būti išvalomas per jį pratraukiant putplasčio kamštį. Procesas kartojamas, kol vamzdžiais pradeda tekėti skaidrus vanduo.

Po bandymų vamzdynai turi būti dezinfekuojami, panaudojant geriamą vandenį. Dezinfekcija turi būti atliekama pagal LST EN 805:2000 reikalavimus. Dezinfekacijai gali būti naudojamas chloro tirpalas, kuris įvedamas į vamzdyno atkarpą dviejuose taškuose ir dozuojamas tol, kol atkarpoje bus pasiekta 50 mg/l laisvo chloro koncentracija. Dezinfekavimas gali būti atliekamas ir naudojant 0,005% koncentracijos natrio hipochlorito tirpalą, išlaikant jį vamzdyne 24 valandas. Chloro dujos tiesiogiai į vamzdyną iš baliono negali būti įvedamos, nebent tam bus naudojama patvirtinto modelio chloratorius ir bus užtikrinta, kad į kitas vamzdyno atkarpas nepateks šis mišinys.

Po to vamzdynas turi būti užpildytas švariu vandeniu ir taip paliktas 24 valandoms, o visos vamzdyno sklendės bent kartą turi būti atidaromos ir uždaromos. Likutinio chloro bandymams mėginiai turi būti imami iš toliausiai nuo chloro dozavimo vietos esančių taškų. Dezinfekavimo procesas turi būti kartojamas tol, kol chloro likutis bus ne mažesnis kaip 10 mg/l.

Panaudoto chloruoto mišinio nuvedimą/surinkimą Rangovas turi organizuoti taip, kad nebūtų užteršti atviri vandens telkiniai ir dirbtinės vandens saugyklos. Xxxxxxxx turi vadovautis Užsakovo instrukcijomis dėl šio mišinio nuvedimo.

Po dezinfekcijos proceso pabaigos, prieš atiduodant vamzdyną į eksploataciją, vamzdžiai turi būti užpildomi šviežiu geriamu vandeniu, kuriame likutinio chloro koncentracija neviršija 1 mg/l. Rangovas turi apmokėti vandens mikrobiologines analizes, kurios turi būti atliekamos siekiant užtikrinti, kad vamzdyne nėra kenksmingų mikroorganizmų. Jei mikrobiologinės analizės rodo, kad užterštumas yra išlikęs, dezinfekavimas turi būti pakartojamas Rangovo sąskaita.

3.5.2 Nuotekų tinklų valymas

Prieš pradedant eksploatuoti nuotekų vamzdyną vamzdžiai ir šuliniai turi būti išvalyti, išplauti, hidrauliškai išbandyti, atlikta TV apžiūra.

4. TECHNINIAI REIKALAVIMAI MECHANINEI ĮRANGAI, GAMINIAMS IR MEDŽIAGOMS

Šie reikalavimai nustato sąlygas tiekiamai mechaninei įrangai, gaminiams ir medžiagoms, naudojamiems statybos metu. Užsakovo reikalavimai kai kurioms medžiagoms bei gaminiams yra taip pat pateikti ir kituose poskyriuose, ir jei tarp jų ir šio poskyrio atsiranda skirtumų, pirmenybė suteikiama 4 poskyrio reikalavimams.

Visos šiuose užsakovo reikalavimuose neaprašytos detalės, tokios kaip varžtai, veržlės, tarpikliai ir pan., bet reikalingos pilnam įrangos sumontavimui ir paleidimui, turi būti įtrauktos į pasiūlymą ir pristatytos. Varžtai, poveržlės, veržlės turi būti iš nerūdijančio-rūgštims atsparaus plieno.

Rangovas turi užtikrinti, kad visa mechaninė įranga būtų tinkamos konstrukcijos, be defektų, teisingai surinkta ir sumontuota, pagaminta iš kokybiškų medžiagų ir neturėtų pratekėjimų, lūžimų ar gedimų. Naudojamos medžiagos turi būti tinkamos darbo sąlygomis.

Visa įranga turi būti suprojektuota, pagaminta ir sumontuota pagal gamintojo nurodymus bei reikalavimus, skirta ilgalaikiam tarnavimui ir reikalaujanti minimalios techninės priežiūros.

Visa įranga ir medžiagos, naudojamos įrenginių statybai, turi būti nauji, nenaudoti gaminiai, pagaminti patyrusių gamintojų. Vienodo tipo įranga ir medžiagos, naudojamos statybai, turi būti pagamintos to paties gamintojo.

Visos panardinamos įrenginių dalys bei įranga, eksploatuojami drėgnoje terpėje, arba panardinamų dalių ašys ir velenai bei kontaktą su jais turintys paviršiai turi būti pagaminti iš atsparių korozijai

medžiagų. Visos dalys, turinčios tiesioginį kontaktą su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, turi būti visiškai atsparios šių cheminių medžiagų koroziniam ar abrazyviniam poveikiui.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas apsaugai nuo korozijos tose vietose, kur liečiasi arba trinasi du korozijai atsparūs metalai, parenkant tinkamo kietumo ir paviršiaus apdirbimo medžiagas bei naudojant tepimo priemones.

Visos įrengimų dalys turi būti suprojektuotos, pagamintos, patikrintos ir sumontuotos vadovaujantis atitinkamais galiojančiais standartais. Jeigu sutartyje ar techniniuose reikalavimuose nenumatyta kitaip, visur, kur pateikiama nuoroda į darbuose naudojamų medžiagų ir įrengos atitikimą atskiriems standartams ir normoms, turi būti naudojamos paskutinės jų versijos arba jų pakeitimai.

Standartai ir normos, kuriais reikia vadovautis: 1Lietuvos Standartais (LST EN, STR, HN ir pan.);

2Europos Sąjungos Standartais (CEN, CENELEC ir pan.); 3.Nacionaliniai Europos Standartais (DIN, BS ir pan.); 4.Tarptautiniai Standartais (ISO ir pan.).

Ten, kur Lietuvos valstybiniai standartai, techniniai reglamentai, statybos ir aplinkos normos yra griežtesnės nei šiuose reikalavimuose nurodyti standartai, pirmenybė suteikiama Lietuvos standartams ar normoms.

Visa įranga, atliekanti tą patį darbą, turi būti vienodo tipo ir lengvai pakeičiami, kad būtų galima sumažinti sandėliuojamų atsarginių detalių kiekį. Ypač tai aktualu varikliams, pavaroms, armatūrai. Taip pat atskiros detalės turi būti standartinių matmenų, kad remonto metu jas būtų galima paprasta pakeisti naujomis atsarginėmis.

Konkurso dalyvis turi dokumentais patvirtinti pagrindinės įrangos atsarginių dalių poreikį, taip pat nurodyti siūlomos įrangos prekybos Lietuvoje atstovą, jo pilną pavadinimą ir adresą. Visa tiekiama įranga turi būti sertifikuota naudojimui Lietuvoje.

4.1 Bendrieji reikalavimai ir darbo kokybė

Ši specifikacija nustato minimalius reikalavimus įrangai, darbo ir medžiagų kokybei. Visos tiekiamos dalys turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad atlaikytų maksimalias apkrovas gamybos, montavimo ir ilgalaikės eksploatacijos metu. Naudojamos medžiagos turi būti naujos, darbų ir medžiagų kokybė turi užtikrinti įrangos eksploataciją pagal paskirtį ir privalo atitikti visų Specifikacijų skyrių reikalavimus. Elektros ir mechaninės įrangos konstrukcijoje, ypač guolių, kontaktų ir kitų besidėvinčių dalių konstrukcijoje turi būti numatyta ilgalaikė įrangos ir jos dalių eksploatacija be dažnos priežiūros ir apžiūrų. Visa įranga turi būti skirta nuolatiniam veikimui pagal paskirtį statybvietėje vyraujančiomis atmosferinėmis ir eksploatacinėmis sąlygomis, nebent jei būtų nurodyta kitaip. Visos besidėvinčios dalys turi būti lengvai prieinamos. Susidėvėjusių dalių keitimui, jei jos neparenkamos vietoje, turi būti numatytas guolių ir kitų besidėvinčių dalių tiekimas. Kur įmanoma, Rangovas turi užtikrinti maksimalų analogiškos skirtingų gamintojų įrangos suderinamumą. Reikiami įdėklai, tarpikliai, sandarikliai ir pan. turi būti lengvai parenkami ir įstatomi visus įrangos mazgus, pateikiant sudėtinių mazgų surinkimo schemas. Prieš paslepiant vamzdynus būtina patikrinti sujungimų tiesumą ir suleidimą. Vamzdžiai turi būti pakloti tiesia linija ir vienodu nuolydžiu. Siurblių charakteristikos turi atitikti nurodytas Statybvietės eksploatacijos sąlygas. Siurbliai turi būti skirti darbui pastoviu režimu. Kanalai vandeniui siurblyje ir darbo rate turi būti lygūs, be įdubų ir išsikišimų.

4.2 Siurbliai

4.2.1 Bendroji dalis

Ši specifikacija skirta siurblinėje montuojamiems siurbliams ir armatūrai. Siurbliai turi būti montuojami kartu su montavimui bei eksploatacijai reikalinga įranga. Kiekvienas siurblys privalo veikti atskirai arba lygiagrečiai vienam ar visiems siurbliams. Darbo kreivės turi būti pastoviai kylančios nuo slėgio esant maksimaliam debitui iki slėgio esant uždarytam siurbliui, jose neturi būti jokių nestabilaus darbo taškų. Siurbliai turi būti parinkti taip, kad jų našumas dirbant projektiniu darbo režimu būtų mažesnis už našumą esant didžiausiam naudingo veikimo koeficientui arba lygus pastarajam.

Visi siurbliai siurblinėje turi būti to paties gamintojo.

4.2.2 Išcentriniai siurbliai su įsiurbimu iš galo ar šono

Išcentriniai siurbliai turi būti vertikalaus ar horizontalaus tipo, jų darbinės charakteristikos turi būti stabilios. Horizontalūs siurbliai kartu su varikliu turi būti montuojami ant bendros pado plokštės. Vertikalūs siurbliai turi būti montuojami ant pado plokštės. Kiekvienas siurblys ir variklis turi būti su pritaikyta mova, tvirtinama pleištu ir movos apsauga, pritvirtinta lengvai prieinamais varžtais. Korpusai ir darbo ratai turi būti iš kalaus ketaus, įrankinio plieno ar nerūdijančio plieno. Horizontalių siurblių korpusai turi būti su rankinio valdymo įrankinio plieno nuorinimo ventiliais. Įsiurbimo dalies sandarinimas ir užpleištavimas ant nerūdijančio plieno veleno turi būti kaip ir atskirto korpuso tipo siurbliams. Riebokšlis turi būti iš švinuoto įrankinio plieno, viduje nestandžiai prikišta vidinio sandarinimo žiedų. Horizontalių išcentrinių siurblių guoliai turi būti sutepti tepalu, rutulinio ar ritininio tipo. Kiekvieno siurblio slėgiminio vamzdyno atšakoje turi būti sumontuotas vienas 100 mm skersmens slėgio matuoklis su uždaromuoju ventiliu. Nailoninis ar varinis piltuvas turi būti įrengtas kiekvienam siurbliui. Sąlyginis vamzdyno diametras turi būti ne mažesnis, kaip 13 mm. Vamzdynas turi būti prijungtas prie drenažinio kanalo ar vamzdžio. Vamzdynas vandens žiedo sudarymui, jei reikia, turi būti varinis, su įrankinio plieno sklendėmis ir turi būti prijungtas prie galimos slėgiminės talpos su uždara vandens cirkuliacija. Maksimalios darbinės siurblių apsukos yra 1500 aps./min.

4.2.3 Panardinami siurbliai Variklis

Trumpai jungto rotoriaus, sauso tipo, sukamo indukcinio lauko tipo, izoliacijos klasė F, maitinimo įtampa trifazė 380 V, 50 Hz, maksimalios variklio apsukos 1500 aps./min. Variklis turi būti gerai įžemintas. Variklio temperatūros klasifikacija nurodytomis sąlygomis turi užtikrinti mažiausiai 12 paleidimų per valandą. Tarpas tarp rotoriaus ir statoriaus turi būti apskaičiuotas įvertinant trumpo sujungimo galimybę perkrovos metu. Siurblio korpuso konstrukcija turi leisti gana paprastai išimti ir įstatyti variklio statorių. Varikliai turi būti su apsauga nuo perkaitimo, įmontuojant temperatūrinius daviklius statoriaus apvijose. Varikliuose taip pat turi būti apsauga nuo drėgmės ir vandens patekimo į variklio korpusą. Patekus bet kokiai drėgmei į variklį, automatiškai turi būti išjungiama srovė, kol dar nepadaryta jokia žala varikliui. Siurblio korpusas turi būti nelaidus vandeniui pagal IEC klasę IP68.

Korpusas

Korpusai turi būti iš ketaus, prieš surenkant liejiniai išbandomi slėgiu. Visas siurblio aukštis turi būti kiek galima ribojamas, kad siurblinės darbo lygius būtų galima nustatyti kiek įmanoma mažesnius.

Velenas

Velenas turi būti iš nerūdijančio plieno. Kompoziciniai metaliniai velenai nepriimtini. Velenas turi būti visiškai apsaugotas per visą ilgą, t. y. turi būti siurblio korpuso viduje. Darbo rato tvirtinimui turi būti palikta pakankamai veleno ilgio.

Riebokšliai

Siurblys turi būti izoliuotas nuo variklio dviem mechaniniais riebokšliais, sumontuotais abiejose tepimo kameros pusėse. Išoriniai riebokšlių paviršiai turi būti iš volframo karbido. Nesisukantys sandarikliai turi būti iš neopreno ar kitos panašios kokybės leidžiamos medžiagos. Sandariklius turi būti galima panaudoti pakartotinai. Besisukantys sandarikliai turi būti lengvai įstatomi ir nesiliesti su žiedinėmis tarpinėmis. Sandarikliai turi būti uždari.

Guoliai

Guoliai turi priimti visas spindulines ir ašines apkrovas taip, kad jos nebūtų perduodamos niekur kitur. Guolių korpusas neturi būti pagrindinio korpuso dalis. Visą mazgą turi būti galima lengvai išimti priežiūrai. Turi būti naudojami aukštą darbinę temperatūrą atlaikantys tepalai. Tepalo tarnavimo trukmė neturi būti trumpesnė už pačių guolių. Turi būti naudojami nepraslystantys guoliai, guolio išorinė dalis turi būti įtvirtinama, kad guolis neprasisuktų. Viršutinis guolis turi būti kombinuoto įstūmimo tipo ir turi apsaugoti variklį nuo galimo apkrovos perdavimo.

Darbo ratas

Darbo ratas turi būti užpleištuotas ant veleno ir papildomai pritvirtintas apsaugine veržle. Apsauginė veržlė turi būti paslėpta po nuimamu gaubteliu. Darbo ratas turi būti iš ketaus arba kalaus ketaus. Jei siurblio konstrukcijoje apačioje numatytas standartinis smulkintuvas darbo rato apsaugai nuo užkimšimo, tai šis smulkintuvas turi būti reguliuojamas, pakartotinai naudojamas ir pagamintas iš grūdinto plieno.

Kabeliai

Kabelių izoliacija turi būti apskaičiuota minimaliai 600V AC įtampai. Kabelio įvadai turi būti vienoje siurblio korpuso vietoje, t. y. nepaskirstyti po visą korpusą. Kabelio ilgis nuo kabelio užspaudėjo iki laisvo galo pajungiamo paskirstymo dėžutėje turi būti mažiausiai 14 m. Kabeliai turi būti su pakabinimo kilpomis iš nerūdijančio plieno ruošinių. Kabeliai kabinami ant nerūdijančio plieno atramų, sumontuotų tiesiai po priežiūros liuko dangčiu, leidžiančiu saugiai ir patogiai iškelti siurblį. Kabelio įvado sandarinimas turi būti lankstus, negalima naudoti sukietėjančios gumos. Kabelio užspaudimas turi būti kokybiškas ir užtikrinti minimalų apkrovos perdavimą kabeliui toje vietoje, kur jis įvedamas į siurblio korpusą. Kabelio gnybtai turi būti izoliuoti nuo variklio, kad apsaugotų ją nuo vandens. Apsaugai nuo nepakankamo įžeminimo gnybtas turi būti sujungtas su siurblio korpusu.

Siurblių kėlimas ir pastatymas

Siurbliai turi būti su neopreno ar panašios medžiagos sandarinimo žiedais, kad būtų sujungimas su pasiurbimo alkūne ar siurblio atraminės alkūnės sandarinimui. Sandarinimo paviršius turi būti lygus. Kreipiančiosios ir kėlimo grandinės turi būti iš nerūdijančio plieno. Kėlimo grandinės turi turėti automatinį užblokavimo įtaisą abiejose pusėse, kad siurblio kėlimo/nuleidimo metu būtų galima pritvirtinti siurblį ir kėlimo prietaisą. Grandinė montuojama su mažiausiai 2 kėlimo kilpomis, pritaikytomis visam grandinės kėlimo ilgiui. Kreipiančiosios

turi būti tvirtos, patikimo gamyklinio modelio, iki pat dangčio (jei tai plastikinė vientisa siurblinė) arba pirmo aukšto grindų. Ant siurblinės viršaus statoma stacionari cinkuoto plieno (min storis - 120 µm ), konsolinio tipo konstrukcija su rankine nuimama, pasukama ties grotų ar siurblių angomis, gerve siurblių ir grotų iškėlimui. Gervės kėlimo galia turi būti ne mažesnė nei didžiausio siurblio svoris, taip pat ne mažesnė, nei reikia pilnam nešmenų krepšiui iškelti, jei toksai siurblinėje bus.

Dažymas

Siurblio korpusas turi būti nudažytas epoksidiniais dažais nenaudojant tirpiklių, sausos plėvelės storis - ne mažiau 300 µm.

4.2.4 Gamykliniai siurblių bandymai

Turi būti atlikti gamykliniai siurblių bandymai. Siurblio korpuso konstrukcija turi išlaikyti hidraulinio slėgio bandymus, kurių metu pasiekiamas dvigubas maksimalus darbinis slėgis ar slėgis, 1,5 karto didesnis už slėgį į siurblį stabdymo metu. Turi būti pateiktos sertifikuotos siurblių darbo kreivės. Rangovas turi atlikti kiekvieno siurblio bandymus.

4.2.5 Siurblių montavimas

Visi siurbliai turi būti montuojami tiksliai laikantis gamintojo instrukcijų. Xxxxxxxx atsako už visus pažeidimus, atsiradusius dėl to, kad nebuvo atidžiai susipažinta su montavimo instrukcija arba darbai buvo vykdomi galutinai nesusipažinus su darbų vykdymo tvarka. Įrangą turi montuoti ir reikiamus sujungimus turi atlikti kvalifikuoti meistrai. Dirbant turi būti užtikrinamas tikslumas, saugumas ir atitikimas funkcinei paskirčiai. Tose vietose, kur vamzdynai prijungiami prie įrangos, atvamzdžių ar kitų movų, neleidžiamas joks siurblių flanšų ar įrangos įtempis. Jokiomis sąlygomis neleidžiamas vamzdžių susukimas ar išlenkimas siekiant išlyginti vamzdžių padėties nukrypimus. Ankeriniai varžtai, siurblių betoniniai pamatai, ketiniai ar plieno pamatai turi būti paruošiami iš anksto. Siurblių pamatai turi būti įrengti tinkamoje vietoje ir tiksliame aukštyje. Pamatai turi būti liejami vietoje iš nesitraukiančio betono mišinio. Užbaigęs siurblių montavimo darbą, Rangovas turi pripildyti ar papildyti siurbimo įrangą reikalingais tepalais, aušikliais ir kuru, patikrinti šių medžiagų lygius. Naudojamos medžiagos ir kiekiai turi tiksliai atitikti gamintojo nurodymus. Visi panardinami siurbliai turi būti rūpestingai nuleisti ir sumontuoti siurblio prieduobėje. Statant siurblį numatytoje vietoje, reikia atkreipti dėmesį į slėginius flanšus, kad siurblio panardinimas atitiktų gamintojo rekomendacijas. Atsparūs vandeniui jėgos ir valdymo kabeliai turi būti pritvirtinti prie slėginio siurblio padavimo vamzdžio be persisukimų ar kilpų.

4.2.6 Gamykliškai sukomplektuotos siurblinės

4.2.6.1 Buitinių nuotekų siurblinės

Nuotekų siurblinės detalios techninės charakteristikos priklausys nuo pirkimą laimėjusio Tiekėjo parengto statinio projekto sprendinių. Nuotekų siurblinės turi būti pritaikytos nešmenų krepšio montavimui.

Siurblinės korpusas

Siurblinės korpusas turi būti atsparus cheminiam poveikiui, nelaidus vandeniui. Turi turėti ISO 9001:2000 ir ISO 14001:2004 sertifikatus.

Siurblinės korpuso medžiagos savybės:

Stipris lenkiant – 140 MPa (GOST 25.604-82); Stipris tempiant – 100 MPa (GOST 25.601-80);

Stiprio tempiant sumažėjimas po 50 šaldymo ciklų – nėra.

Siurblinėje turi būti aptarnavimo aikštelė. Dugno forma turi būti tokia, kad minimaliai sumažintų dumblo ir kitų sąnašų kaupimąsi siurblinėje. Apsaugai nuo užšalimo užtikrinti siurblinė iš išorės iki 1.2 m gylio izoliuojama šilumine izoliacija. Taip pat turi būti numatytas papildomas siurblinės dangčio apšiltinimas.

Siurbliai

Siurbliai turi turėti ISO 9001:2000 sertifikatą. Siurblinėje montuojami du panardinami siurbliai. Variklis ir siurblys patiekiamas kaip vienas agregatas, montuojamas ant atramos alkūnės.Prie kiekvieno siurblio slėginio flanšo pritvirtinama kreipiamoji šliūžė. Kreipiamoji šliūžė yra su specialaus išpildymo tarpikliu, kuris neiškrenta tiek nuleidinėjant, tiek pakeliant siurblį. Siurbliai vertikaliomis kreipiančiosiomis gali būti lengvai iškeliami ir nuleidžiami.

Variklis nuo siurblio sandarinamas dvigubu riebokšliu, montuojamu kaip vienas vienetas, dirbančiu nepriklausomai nuo siurblio sukimosi krypties.

Siurblys gali pastoviai dirbti dalinai (tik hidraulinė dalis) ir/arba pilnai panardintas. Variklyje turi būti įmontuota terminė apsauga statoriaus apvijose, drėgmės elektrodas riebokšlių tepimo kameroje.Siurblio korpusas - ketus, darbo ratas - ketus, variklio izoliacijos klasė- F, variklio apsaugos klasė- IP 68.

Siurblių iškėlimo kreipiančiosios

Siurblių iškėlimo kreipiančiosios iš nerūdijančio plieno AISI 316. Skersmuo, sienelės storis ir konfigūracija parenkama pagal siurblius.

Ventiliacijos vamzdžiai

Siurblinėje turi būti du ventiliacijos vamzdžiai.

Uždaromoji armatūra ir vamzdynas

Flanšinės sklendės korpusas, gumuotas pleištas, pagaminti iš kalaus ketaus GGG-50 (EN-GJS- 500-7) pagal DINEN 1563 <> BS 2789 500-7. Xxxxxxx iš nerūdijančio plieno AISI 316. Velenas apsaugotas 4 lygiais nuo dulkių ir vandens patekimo. Nuo Ø400mm veleno apsauga 7 lygių. Atbulinio rutulinio vožtuvo korpusas pagamintas iš aukštos kokybės ketaus. Atbulinis vožtuvas neužsikertantis savo vidinės konstrukcijos dėka pagal DIN3202. Uždaromoji armatūra skirta darbiniam slėgiui iki 10 barų, darbinei temperatūrai iki 80º C. Uždaramoji armatūra padengta epoksidiniais dažais pagal DIN 30.677-2.

Tvirtinimo detalės

Tvirtinimo elementai: varžtai (nerūdijančio plieno) – metriniu sriegiu, nerūdijančio plieno vamzdžiai – vamzdiniu xxxxxxx xxxxxxx.

Saugos komponentai

Siurblinės dangtis apšiltintas ir su užraktu. Po dangčiu montuojamos rakinamos apsauginės grotos. Siurblinės korpusas gaminamas taip , kad sumontavus, būtų iškilęs mažiausiai 30 cm nuo žemės paviršiaus. Visi metaliniai elementai (kopėčios, pakėlimo grandinės, kreipiančiosios) sujungti įžeminimo laidu ir įžeminami montavimo metu.

Buitinių nuotekų siurblinėms turi būti numatytas privažiavimas, žvyro dangos aikštelės. Jei su siurblinės aikštele ribojasi obektas su kietos dangos aikštele, siurblinės aikštelės dangą numatyti priderintą prie jos.

4.3 Bandymai ir patikrinimai

4.3.1 Bendra informacija

Rangovas įgyvendina ir atsako už visas priemones, reikalingas įrangos išbandymui ir apžiūrėjimui prieš atliekant perdavimo eksploatacijai bandymus bei praneša Užsakovui ne mažiau kaip prieš 7 dienas numatomos vykdyti apžiūros arba išbandymų objekte datą. Visa informacija apie išbandomąją įrangą ir siūlomąsias bandymo procedūras pateikiama Xxxxxxxxx nė vėliau kaip pranešimo apie bandymų datą įteikimo dieną. Rangovas privalo parūpinti bandymams atlikti reikalingą vandenį, elektros energiją ir medžiagas.

Jeigu kuris nors įrenginių komponentas neatitiktų reikalavimų, Rangovas nedelsiant imasi priemonių pakeisti jį kita įranga, atitinkančia reikalavimus.

Visų darbų ir objekte vykdomų išbandymų rezultatai pažymimi atitinkamame išbandymų akte, kurį pasirašo Rangovo atstovas, atsakingas už bandymų vykdymą. Ataskaita apie bandymų rezultatus drauge su skaičiavimais, grafikais ir pan. Užsakovui pateikiama per 14 dienų nuo bandymų.

Visi bandymai, kuriuos vykdo Rangovas, yra atliekami Rangovo sąskaita ir rizika.

4.3.2 Patikrinimai

Apžiūrėjimas atliekamas pagal Rangovo patvirtintą grafiką, dalyvaujant Užsakovo atstovui, jeigu to yra pageidaujama.

Rangovas Užsakovui parodo, kad vamzdynai ir įranga montuojama pagal patvirtintus įrengimo brėžinius ir gamintojo rekomendacijas.

Rangovas Užsakovui pateikia garantuojamus įvado galios, bendrojo našumo, galingumo ir kitus skaičius, įrenginių patikimumą bei jų funkcionavimą, kurie yra nurodyti reikalavimuose.

Rangovas privalo Užsakovui deklaruoti visų bandymams naudojamų prietaisų tikslumą ir pateikia pastaruoju metu vykdyto jų kalibravimo rezultatus arba pasirūpina, kad Rangovo sąskaita prietaisus sukalibruotų nepriklausoma įstaiga.

Apžiūrėjimo tikslas yra užtikrinti, kad sistema būtų visiškai sukomplektuota ir jos įrengimas užbaigtas prieš atliekant perdavimo eksploatacijai bandymus.

4.3.3 Hidrauliniai bandymai

Visos sklendės, vamzdynai ir visos kitos įrangos dalys, kurias reikia išbandyti slėgiu, yra išbandomos hidrauliškai pagal atitinkamų standartų reikalavimus. Sklendės išbandomos užtikrinant, kad jos būtų nepralaidžios.

Vamzdynai turi būti išbandomi pagal Lietuvos slėgio bandymo standartą prieš įrengiant siurblius ar kitą susijusią, į vamzdyno sudėtį įtrauktą įrangą.

5. LAUKO ELEKTROS TINKLAI

5.1 Normos ir standartai

Naudojamos medžiagos turi atitikti bet kurios inspektuojančios institucijos bandymų programos ir atestavimo reikalavimus, laikantis Tarptautinės komisijos elektros įrangos atestavimui (CEE) paskelbtų taisyklių, su sąlyga, kad jos neprieštarauja įstatymams, kuriais vadovaujasi konkurso rengėjas.

Kai techninėse specifikacijose reikalaujama, kad medžiagos, darbai, statyba ir kt. būtų geresnės kokybės nei reikalauja taisyklės ir normos, tuomet reikia laikytis “Techninių specifikacijų” reikalavimų.

Elektros įrangos specifikacijose gali būti taikomi išvardinti standartai ir normos:

• “Elektros įrenginių įrengimo taisyklės”(EĮĮT), 2007

• “Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės”, 2004

• “Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės”, 2004

• “Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės”, 2004

• “Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės “

• RSN 139-92 “Pastatų ir statinių žaibosauga”

• STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas”

• STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“

• STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“

• Kitos Lietuvoje galiojančios normos ir standartai

Bet koks neatitikimas ir prieštaravimas tarp normų ir standartų yra konsultacijų ir susitarimų tarp Užsakovo ir Rangovo objektas. Galutinis sprendimas turi būti priimamas Užsakovo.

0,4 kV kabelių charakteristika

Eil. Nr.	Techniniai parametrai ir reikalavimai	Dydis, sąlyga
1.	Standartas	IEC 60502-1
2.	Tipiniai bandymai turi būti atlikti akredituotoje laboratorijoje	Pateikti bandymų protokolų kopijas
3.	Vardinė įtampa	1 kV
4.	Maksimalioji įtampa	1,2 kV
5.	Vardinis dažnis	50 Hz
6.	Eksploatavimo sąlygos	patalpose; žemėje; atvirame ore
7.	Aplinkos temperatūra	-35 ... +35 °C
8.	Kabelio konstrukcija:
8.1.	Laidininkų skaičius	Nustatoma užsakant: - 3; - 4; - 5.
8.2.	Laidininkas	Nustatoma užsakant: varis;
8.3.	Laidininkų izoliacija	XLPE
8.4.	Kabelio gyslų spalvinis žymėjimas	Pagal HD308 S2:2001 arba IEC 60757
8.5.	Išorinis apvalkalas	PVC
8.6.	Apsauginis sluoksnis tarp gyslų izoliacijos ir išorinio apvalkalo	Nustatoma užsakant: užpildas; visos gyslos apsuktos tampria izoliacine juosta
9.	Maksimali ilgalaikė kabelio temperatūra	+ 90 °C
10.	Maksimali kabelio temperatūra esant trumpajam jungimui ( 5 s)	+ 250 °C
11.	Žemiausia klojimo temperatūra	-15 °C
12.	Kabelio konstrukcija ir techniniai parametrai	Nustatoma užsakant
13.	Minimalus lenkimo spindulys	12xD D – išorinis kabelio skersmuo
14.	Tarnavimo laikas	> 40 metų
15.	Garantinis laikas	≥ 12 mėnesių
16	Klojimo žemėje gylis	700 mm
17	Klojimo gylis po važiuojamąją dalimi	1000 mm

. Žemėje klojamų kabelių apsaugos vamzdžiai

Eil. Nr.	Techniniai parametrai ir reikalavimai	Dydis, sąlyga
1.	Gaminio sertifikavimas	Sertifikuotas elektros kabelių kanalizacijai
2.	Vamzdis pagamintas iš plastiko	HDPE (PE-HD)
3.	Vamzdžių gabaritiniai matmenys	Nustatomi užsakant Pagal 2 lentelę
4.	Vamzdžio išorinė sienelė	Nustatoma užsakant: gofruota.
5.	Vamzdžio vidinė sienelė	Lygi
6.	Vamzdžio vidinio skersmens ir kabelio su daugiavielėmis gyslomis skersmens santykis	1,5
7.	Vamzdžio vidinio skersmens ir kabelio su vienvielėmis gyslomis skersmens santykis	2,0
8.	Plastikinių vamzdžių charakteristikos:
8.1.	Tankis	940-960 kg/m3
8.2.	Elastingumo modulis	800 MPa
8.3.	Lydymosi indeksas	0,15÷0,5 g/10 min
8.4.	Šiluminio plėtimosi koeficientas	(1,5÷0,5)x10-6 1/oC
8.5.	Darbo temperatūra	-30 ÷ +75 oC
8.6.	Atsparumas agresyviai aplinkai	Atsparūs daugumai rūgščių ir šarmų
9.	Tarnavimo laikas	≥ 40 metai
10.	Garantinis laikas	≥ 5 metai

Kabelių apsaugos vamzdžių gabaritiniai matmenys 2 lentelė

Išorinis vamzdžio skersmuo, mm	Vamzdžio ilgis, m	Vamzdžio sienelės storis, mm	Minimalus vidinis vamzdžio skersmuo, mm
50	6 *	4	40

. Signalinė juosta

Eil. Nr.	Techniniai parametrai ir reikalavimai	Xxxxx, sąlyga	Atitiktis
1.	Pagaminta iš polietileno	PE

2.	Spalva	Geltona
3.	Skirta naudoti	Žemėje
4.	Aplinkos temperatūra	–35 … +35 oC
5.	Pakavimo kiekis	≥ 50 m
6.	Juostos storis	≥ 0,5 mm
7.	Juostos plotis	Nustatomas užsakant 100÷310 mm
8.	Ant juostos turi būti juodos spalvos užrašas:	“Dėmesio! Kabelis”
9.	Tarnavimo laikas	≥ 40 metai
10.	Garantinis laikas	≥ 5 metai

metalo konstrukcijos

Eil. Nr.	Techniniai parametrai ir reikalavimai	Xxxxx, sąlyga	Atitiktis
1	Cinkuota juosta, kampuotis	Karštai cinkuotas ≥ 0,15 mm EN ISO 1461

5.2 Bendrieji žemės darbų vykdymo reikalavimai.

Xxxxxxxx turi gauti leidimus kasti žemę, kurį išduoda miesto savivaldybė.

Statytojas arba žemės darbų vadovas privalo:

1. pradėti žemės darbus tik gavęs leidimus kasti žemę, turėti suderintus projektus, statybos darbų žurnalus ir statinių nužymėjimo aktus su schemomis;

2. nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip prieš dvi paras iki darbų pradžios, pranešti įmonėms ir privatiems asmenims, kuriems priklauso kasimo zonoje esantys tinklai, statiniai (kabeliai, dujotiekio tinklai ir kt.), taip pat kelių policijai, jei statybos aikštelė yra kelių ar kelio statinių apsauginėje zonoje, tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į vietą;

3. žemės kasimo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių tinklų bei įrengimų vietas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, saugotiną dirvožemį bei želdinius nuo galimos žalos;

4. nepradėti žemės kasimo darbų miesto aikštėse, gatvėse, privažiavimuose bei keliuose, kol neįrengtos leidime kasti žemę nurodytos apylankos bei techninės eismo reguliavimo priemonės;

5. prieš žemės kasimą veikiančių inžinerinių tinklų bei įrenginių apsaugos zonose suderinti su juos naudojančiomis įmonėmis saugos priemones, kasti žemę tik dalyvaujant pačiam darbų vadovui ir vykdyti elektros, šilumos tinklų, dujotiekio įmonių atstovų nurodymus;

Atkastieji inžineriniai tinklai bei įrenginiai užpilami žeme, dalyvaujant juos naudojančių įmonių atstovams. Iškasos kelių važiuojamoje dalyje žeme užpilamos prižiūrint kelią naudojančios įmonės atstovui. Užpilamas gruntas sutankinamas. Apie užpylimo darbų pradžią įmonei pranešama ne vėliau kaip prieš parą.

Visais atvejais, užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų pradžios arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius.

Turi būti padaromos požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos.

įmonės atstovui. Užpilamas gruntas sutankinamas. Apie užpylimo darbų pradžią įmonei pranešama ne vėliau kaip prieš parą.

Visais atvejais, užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų pradžios arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius.

Turi būti padaromos požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos.

5.3. Tranšėjų kasimas.

Geodezinis trasų nužymėjimas:

1. nužymima medinėmis gairėmis posūkiuose ir linijinėje trasoje kas 50 m; žymima trasos pradžia, pabaiga, ašis, šulinių vieta;

2. padaromos atžymos požeminių komunikacijų susikirtimo vietose, pastatant specialius ženklus;

3. nežinant tikslių esamų komunikacijų vietų, atliekamas šurfavimas kas 20 m. (0,35 m. pločio skersinės tranšėjos pagal visą plotį ir gylį kasamos tranšėjos); kabelių buvimo vieta nustatoma kabelių ieškotuvais;

4. dalyvaujant rangovui ir užsakovui techninės priežiūros inžinieriui, parengiamas geodezinės trasos nužymėjimo aktas ir pridedama nužymėjimo schema.

Tranšėjų kasimas:

1. miesto gatvėms vykdomas rankiniu būdu, neužstatytose vietose, - vienakaušiais ekskavatoriais, daugiakaušiais ekskavatoriais arba betranšėjiniu būdu klojant kabelius;

2. iškastas gruntas pilamas ant tranšėjos šlaito ne mažesniu kaip 0,5 m. atstumu nuo tranšėjos briaunos. Derlingos žemės sluoksnis supilamas atskirai, kuris užkasant tranšėją supilamas ant viršaus;

iškasta tranšėja apvaloma nuo akmenų, šiukšlių; įrengiamas dugno pagrindas iš purios10 cm

3. storio; molio arba priemolio žemėje – smėlio pagrindas; tranšėjų kasimas vertikaliomis sienelėmis be tvirtinimo leidžiamas:

– piltame grunte iki 1,0 m gylio;

– priesmėliuose iki 1,25 m gylio;

– molyje iki 1,5 m gylio.

4. mechanizuotas tranšėjų kasimas kabelių apsaugos zonoje leidžiamas:

– vienakaušiais ekskavatoriais iki 50% esamo kabelio gylio ir 1,0 m atstumu nuo esamo kabelio ašies;

– daugiakaušiais ekskavatoriais 1,0 – 1,5 m atstumu nuo esamo kabelio;

– klojant kabelius betranšėjiniu būdu – 1,5 m atstumu nuo esamo kabelio.

5. elektros kabeliai atkasami be smūgių, rankiniu būdu;

6. leidžiami nuokrypiai nuo projektinės dugno altitudės:

– kasant vienakaušiais ekskavatoriais + 15 cm;

– kasant tranšėjiniais ekskavatoriais + 10 cm.

5.4 Kabelių paklojimas.

Kabelių klojimo gyliai:

– 6 – 10 kV, kontroliniai, žemos įtampos ir ryšio kabeliai – 0,7 m;

– kabeliai ariamoje žemėje – 1,0 m;

– kabeliai po keliais, gatvėmis – 1,0 m;

– melioruotose žemėse – 0,8 m;

Minimalūs atstumai tarp lygiagrečiai klojamų kabelių:

– tarp jėgos ir kontrolinių kabelių - 0,1 m;

– tarp kontrolinių kabelių – nenormuojama;

– tarp 20 kV ir 10 kV kabelio ar kontrolinių kabelių – 0,25 m;

– tarp klojamo kabelio ir esamo kabelio, priklausančio kitai organizacijai – 0,5m.

Kabelis klojamas sausoje tranšėjoje. Esant aukštiems gruntiniams vandenims, jie pažeminami siurbliais arba adatiniais filtrais, vandenis nuleidžiant į esamus griovius arba lietaus kanalizacijos tinklus.

Tranšėja apvaloma nuo akmenų, šiukšlių, įrengiamas dugno paruošiamasis sluoksnis iš purios ne mažiau 10 cm storio žemės, priemolyje ir molyje – smėlio pagrindas.

Prieš kabelio klojimą iškviečiamas techninės priežiūros inžinierius (užsakovas), kuris kartu su rangovu patikrina:

– tranšėjos gylį, posūkių kampus;

– kabelių atitikties deklaracijas ir sertifikatus;

– kabelių būgno patikrinimo aktus.

Požeminiai kabeliai, movos, apsaugos įrenginiai, vamzdžiai privalo turėti pastovius orientyrus arba žymos stulpelius. Žymos stulpeliai statomi 0,1 m. atstumu į lauko pusę nuo trasos posūkiuose, movų sujungimo vietose, iš abiejų pusių kertant kelius, komunikacijų susikirtimo vietose, prie įvadų į pastatus ir kas 100 m lygioje trasoje. Ariamose žemėse ženklai statomi ne rečiau kaip 500m.

5.5 Tranšėjų užpylimas.

Atliekamas dalinis kabelio užpylimas ne mažesniu kaip 10 cm storio sluoksniu:

– priemolio, molio žemėje – smėliu;

– smėlio, priesmėlio žemėje – gruntu, iškastu iš tranšėjų, be akmenų, statybinių šiukšlių.

– Įrengiama kabelių apsauga nuo mechaninių pažeidimų:

– 6-10 kV įt. kabeliai mieste uždengiami specialiais keraminiais gaubtais, degto molio pilnavidurėmis, plytomis arba 1,5-5 mm storio apsauginėmis juostomis, klojamomis 0,1 – 0,15 m atstumu virš kabelio. Naudojant apsaugines juostas, 0,3 m nuo žemės paviršiaus kiekvienam paklotam kabeliui papildomai klojama ne plonesnė kaip 0,5 mm storio signalinė juosta su užrašu “Dėmesio ! Kabelis !” 6-10kV įt. ariamose žemėse pakloti kabeliai nuo mechaninių pažeidimų neapsaugomi, užtenka įrengti signalinę juostą 0,5 m gylyje;

– 6-10kV įt. nedirbamose žemėse 0,7 –1 m. gylyje pakloti kabeliai neapsaugomi nuo mechaninių pažeidimų ir 0,3 m gylyje nuo žemės paviršiaus įrengiama signalinė juosta;

– žemos įtampos kabeliai 0,35-0,7 m gylyje ir dažnų kasinėjimų vietose apsaugomi gaubtais arba paklojami vamzdžiuose.

Signalinės juostos plotis vienam kabeliui - 10 cm, storis – 0,5 mm. Juostos klojamos 0,3 m gylyje nuo žemės paviršiaus su užrašu “Dėmesio! Kabelis !”. Užpilant tranšėją, signalinė juosta turi būti išlyginta.

Įrengus kabelių apsaugą, elektros įrangos montavimo ir rangovo atstovai, kartu su užsakovo techninę priežiūrą atliekančiu inžinieriumi, patikrina trasą, parengia dengtų darbų aktą. Padaromos komunikacijų geodezinės nuotraukos.

Gruntas sutankinamas 20-30 cm sluoksniais mažosios mechanizacijos priemonėmis, sutankinimo koeficientas - 0,98. Klojant kabelius per laukus, užpilama tranšėja netankinama.

Perėjimuose per kelius, gatves gatvės tranšėja užpilama smėliu, sutvarkoma danga, atstatomas gerbūvis. Baigti darbai priduodami savivaldybės atstovui, išdavusiam leidimą kasimo darbams.

Paklojus kabelį nedirbamoje žemėje pirmiausia užpilamas nedirbamos žemės sluoksnis, o virš jo pilamas paviršinis dirvožemis, kuris išpurenamas, sulyginamas ir užsėjamas veja.

5.6 Saugos reikalavimai montavimo darbams

5.6.1. Bendrieji reikalavimai

Xxxxxx, atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, atliekami vadovaujantis Saugos taisyklėmis eksploatuojant elektros įrenginius DT 11 02, Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje (atliekant darbus, kurie neaprašyti Saugos taisyklėse eksploatuojant elektros įrenginius), įmonės (filialo) darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis bei kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais dokumentais.

Vykdyti darbus gali teoriškai ir praktiškai išmokytas elektrotechninis personalas (nustatyta tvarka atestuotas ir turintis dokumentus, kuriais suteiktos atitinkamos elektrotechninio personalo teisės).

Darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose neelektrotechninis personalas gali vykdyti tik prižiūrimas elektrotechninio personalo asmens (asmenų). Šiuo atveju prižiūrinčiojo nurodymai dirbantiesiems apsaugai nuo elektros užtikrinti yra privalomi.

Elektrotechninio personalo darbuotojai yra atsakingi už saugos darbe taisyklių laikymąsi ir pažeidimus pagal jam suteiktą kvalifikaciją, kompetenciją ir teises, kurios yra apibrėžtos darbo sutartimis arba kita forma įteisintomis abipusėmis prievolėmis.

Užduotis darbams elektros įrenginiuose turi teisę duoti tik EST nustatyta tvarka apibrėžtą kompetenciją turintys elektrotechninio personalo asmenys.

5.6.2 Saugos reikalavimai

Elektros įrangą gali montuoti tik profesionalūs ir kvalifikuoti elektrikai. Sumontuota įranga neturi kelti pavojaus statybvietėje dirbančiam personalui ar galintiems į ją patekti kitiems asmenims.

Turi būti pritvirtinti atitinkami įspėjamieji užrašai tose teritorijose, kur yra kontaktas su pavojų keliančiomis elektros įrangos dalimis tuo laikotarpiu, kol nebus baigtas jų instaliavimas. Šie užrašai turi būti lengvai pastebimi ir įskaitomi.

6. STATYBINĖS KONSTRUKCIJOS

6.1 Reikalavimų taikymo sritis

Šių techninių specifikacijų reikalavimai apima tokias statybos sritis:

- statybos darbų organizavimas;

- statybos paruošiamieji darbai;

- visų rūšių statybos aikštelėje vykdomi statybos ir montavimo darbai, izoliacijos ir apdailos darbai (vykdymas ir darbų kokybės kontrolė);

- statybinių konstrukcijų, gaminių, dirbinių ir medžiagų gamyba (vykdymas ir įvertinimas);

- pagrindinių konstrukcinių medžiagų (betono, skiedinių, armatūrinio plieno) bandymas.

Todėl techninių specifikacijų reikalavimai privalomi Rangovui, Subrangovams, statybinių konstrukcijų gamintojams, statybinių medžiagų gamintojams ir tiekėjams.

6.2 Bendrųjų statybos darbų rūšys

Statant naujus statinius, būtina atlikti šiuos bendruosius statybos darbus:

- paruošiamuosius darbus: aikštelės valymas;

- žemės darbus: statiniai iš grunto, inžinerinių tinklų statyba;

- projekte numatytų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų įrengimą.

6.3 Reikalavimų struktūra, nuorodos, prioritetai

6.3.1 Standartų reikalavimai

Turi būti taikomi šių standartų reikalavimai:

- Lietuvos standartai LST, LST EN, LST ISO. Standartų reikalavimai taikomi šioje sferoje:

- statybinių medžiagų, gaminių ir dirbinių gamyba;

- bandymai (pvz. betono, skiedinių);

- statybos darbai.

Taikomų standartų žiniaraščiai (lentelės) pateikti atskirų bendrųjų statybos darbų techninėse specifikacijose ir Sutarties techniniuose projektuose. Nuorodos į šiuos standartus yra duotos atitinkamuose techninių specifikacijų tekstuose.

6.3.2 Kiti reikalavimai

Turi būti taikomos specialių statybos medžiagų bei gaminių, kurių konkreti markė (sistema) parinkta pagal techninių specifikacijų reikalavimus Konkurso (atrankos) būdu, gamintojo techninės įrengimo instrukcijos (pvz. hidroizoliacinių dangų įrengimo instrukcija, fasadų sistemų įrengimo instrukcija ir pan.).

6.3.3 Reikalavimų prioritetų tvarka

Ši specifikacija yra viršesnė nei pagal ją paruošti projekto dokumentai. Jei tarp paruošto projekto dokumentų ir specifikacijos iškyla kokių nors skirtumų, svarbesne laikoma specifikacija. Tačiau Xxxxxxxx turi atkreipti Užsakovo dėmesį į visus didesnius neatitikimus prieš spręsdamas apie konkrečią interpretaciją.

Jei kokių pakeitimų atsiranda nuostatuose, teisiniuose dokumentuose, standartuose ir t.t, svarbesne laikoma specifikacija. Tačiau Xxxxxxxx turi informuoti Užsakovą apie visus tokius neatitikimus prieš nuspręsdamas apie konkrečią interpretaciją, ypač teisinių dokumentų, nuostatų ar standartų atžvilgiu.

6.4 Statybos darbų organizavimas

Xxxxxxxx, vadovaujantis techniniuose projektuose pateiktas bendrais statybos paruošimo ir organizavimo principais, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, privalo parengti darbų vykdymo projektą ir vykdyti darbus pagal jį.

Darbų vykdymo projekte numatyti statybos metodai, technologijos ir darbų eiliškumas turi užtikrinti:

- nepertraukiamą technologinį procesą statiniuose, vykdant juose numatytus darbus;

- statybinių konstrukcijų stiprumą ir stabilumą;

- darbų saugą.

Darbų vykdymo projekto kalendoriniame grafike atskirų darbų (statinių) vykdymo terminai turi būti suderinti su pagrindinės technologinės įrangos tiekimo terminais.

6.5 Darbo projektas

Darbo projektai turi būti parengti projektavimo įmonės, gavusios AM kvalifikacijos atestatą ypatingos svarbos statinių projektavimui ir turinčios patirtį šioje veikloje.

Darbo projektų sudėtį ir detalumą nustato reglamentai ir standartai.

Darbo projektų bendriesiems statybos darbams apimtis ir detalumas turi būti pakankami, kad pagal jų sprendimus būtų galima pagaminti statybos gaminius ir dirbinius, atlikti statybos darbus ir pastatyti statinius.

Darbo projektuose turi būti įvykdyti techninių projektų sprendimai ir techninių specifikacijų reikalavimai, privalomųjų dokumentų projektams rengti sąlygos, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir statybos specialieji reikalavimai.

Rengiant darbo projektus taip pat būtina vadovautis vietovės inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita.

6.6 Matavimai

Visi matavimai ir dydžiai turi būti nustatyti ir pažymėti taip, kad jais būtų lengva naudotis. Ašinės linijos ir altitudės turi būti pažymėtos stacionariai ant nekilnojamų konstrukcijų. Matavimų tikslumą reikia sutikrinti atliekant kryžminius matavimus arba matavimus atliekant iš naujo iš kitos stebėjimo padėties.

Aikštelėje laikomuose brėžiniuose turi būti nurodytos bazinės ir papildomos koordinatės, o taip pat jų išsidėstymas lyginant su oficialių koordinačių padėtimi.

Rangovas turi laikytis visų pateiktų statybos paklaidų reikalavimų.

Būtina įvertinti paklaidų susikaupimo galimybę ir užtikrinti, kad jos nebūtų besisumuojančios tik į vieną pusę.

Rangovas yra atsakingas už statybinių medžiagų paklaidų suderinamumo laikymąsi. Statybos darbuose reikia laikytis Lietuvoje galiojančių matavimo normatyvų.

6.7 Statybos ir montavimo darbų vykdymas

Visi darbai turi būti atliekami taikant bendrai naudojamus ir pageidautinus darbo metodus, patyrusią ir tinkamą darbo jėgą.

6.7.1 Darbų koordinavimas

Rangovas atsakingas darbų aikštelėje už koordinavimą su tiekėjais ir kitais subrangovais.

Rangovas statybos darbų metu užtikrina, kad instaliavimas vyktų teisingai ir pagal projektų sumanymą. Turi būti stengiamasi, kad ant tos pačios sienos ar ant lubų montuojama elektros arba mechaninė arba abiejų rūšių įranga būtų išdėstyta tvarkingai ir vienodai. Tiksli tokios įrangos padėtis derinama su visais instaliuotojais prieš pradedant instaliavimo darbus.

Visi darbai turi būti atliekami pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas bei taikant tinkamus darbo metodus.

6.7.2 Bandymai

Tokiu atveju, jei bandymo rezultatai yra blogesni, negu nurodyta reikalavimuose, Xxxxxxxx nedelsdamas privalo informuoti visas suinteresuotas šalis. Jei rezultatai nepatenkinami konstrukcijų ar kurio nors kito materialaus turto saugumo faktorių, kurie turi esminę svarbą darbo rezultatams, atžvilgiu, Xxxxxxxx privalo nedelsdamas apie tai informuoti suinteresuotas šalis ir organizuoti susitikimą sprendimų priėmimui dėl būsimų darbų organizavimo. Jei būtina, reikia imtis saugumo priemonių, siekiant išvengti bet kokios žalos ir pavojaus. Bet kokio bandymo rezultatų slėpimas yra sunkinanti aplinkybė.

Baigus instaliuoti mechanines ir elektrines sistemas, Rangovas turi dalyvaujant Užsakovui testuoti instaliacijas, kaip reikalauja Užsakovas bei susijusios žinybos.

6.7.3 Paslėpti darbai

Rangovas privalo informuoti Užsakovo atstovus ir techninės priežiūros inžinierių, kada tikrinti medžiagų ir įvairių darbų stadijų kokybę, prieš įrengiant sekančias konstrukcijas ar paslėptus darbus.

6.7.4 Apsauga

Nebaigtos ir užbaigtos statinių dalys turi būti saugomos nuo apgadinimų tolimesnių darbų metu. Turi būti saugoma nuo mechaninio poveikio, nuo purvo, korozijos, lietaus, drėgmės, sniego, ledo, užšalimo, per didelės kaitros ir per greito džiūvimo.

6.8 Kitos sąlygos

6.8.1 Angos ir nišos

Konstrukciniuose brėžiniuose nenumatytų angų ar nišų laikančiose konstrukcijose įrengimas be Užsakovo sutikimo raštu neleidžiamas.

Jei bus atliekamas skylių išmušimas, pjovimas ar atitinkami veiksmai, darbai turi būti atliekami taip, kad pabaigus juos, konstrukcijos liktų nesugadintos bei galėtų toliau atlikti savo funkcinę paskirtį. Darbo aplinka turi būti sutvarkoma, kad atitiktų jai keliamus reikalavimus.

6.8.2 Tvirtinimai ir atramos

Visų tvirtinimo ir kt. elementų dydis, stiprumas, skaičius ir kitos savybės turi būti sukonstruoti taip, kad atlaikytų numatytas apkrovas, išlaikant saugumo reikalavimus, ir nesilpnintų pagrindo ar konstrukcijos, kuriai leistina tokia apkrova.

Dėl bet kurio tipo varžtų, tvirtinimų, atramų ir t.t, kurie nenurodyti specifikacijose panaudojimo, Rangovas turi gauti leidimą pas Užsakovą.

Visi tvirtinimo elementai, pagaminti iš plieno, turi būti apsaugoti nuo korozijos ar pagaminti iš nerūdijančio plieno, išskyrus dalis, liekančias betone.

6.8.3 Defektų taisymas

Jei nenurodyta kitaip, visos angos, įdubimai ir panašūs paviršiai turi būti užlyginami ir apdailinami. Paviršių savybės ir išvaizda turi būti identiška supantiems paviršiams. Kur jungiasi dvi dalys, jungčių stiprumas ir išvaizda turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus.

Remontas leidžiamas tais atvejais, kur tokia procedūra nesusilpnins konstrukcijos ar nepablogins išvaizdos.

Jei remonto kiekis ar mastas pasirodo ypatingai didelis ar konstrukcija netenkina nurodytų reikalavimų, tokias konstrukcijas būtina perstatyti.

Jei remontuotinas taškas pagamintas iš profilinių dalių, pvz. plytų, lentų ir pan., pažeista dalis turi būti pakeičiama nauja. Jei suremontuotas taškas turi būti dažomas, dažoma turi būti visa supanti aplinka.

6.9 Statinio statybos užbaigimas

6.9.1 Pateikiama dokumentacija

Priduodant darbus, būtina pateikti visų panaudotų medžiagų ir konstrukcijų sertifikatų, techninių pasų ir kitos informacijos rinkinius, dengtų darbų ir laikančių konstrukcijų pridavimo aktus, lauko inžinerinių tinklų išpildomuosius brėžinius ir kitą dokumentaciją, kurios pareikalaus valstybinės institucijos, remdamosios Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais aktais.

Taip pat pateikiama pastatų inventorizavimo dokumentacija, kuri reikalinga priduodant pastatą naudoti.

Statybos metu Rangovas turi pastoviai vesti Lietuvoje nustatytos formos statybos darbų

žurnalą.

6.9.2 Priėmimas

Xxxxxxxx organizuoja priėmimą pagal STR 1.11.01:2010 “Statybos užbaigimas“ , kad galėtų gauti galutinius priėmimo aktus. Tikrinimo akte turi būti nurodyti nebaigti darbai ir defektų taisymas. Tie defektai, kuriuos Užsakovas sutinka pataisyti vėliau per defektų šalinimo laikotarpį, turi būti registruojami atskirai.

Darbai pagal patikrinimo įrašus, išskyrus šalintinus vėliau, turi būti atliekami neatidėliotinai ir tikrinami atskirai bei patvirtinami pagal galutinio priėmimo akto reikalavimus.

6.10 Garantija

Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip:

- pastato statybos darbai - 5 metai;

- paslėptų statinio elementų darbai - 10 metų.

Rangovas privalo garantiniu laikotarpiu savo sąskaita skubiai ištaisyti trūkumus, kilusius dėl nepakankamos darbų kokybės, blogų konstrukcijų ar medžiagų.

7 SKIRSNIS. BETONO IR GELŽBETONIO DARBAI

7.1 Bendroji dalis

Šis skyrius apima pagrindinius reikalavimus statiniuose numatytų betono ir gelžbetonio konstrukcijų betonui, armatūros plienui, betono gamybai, betonavimo ir armavimo darbams, medžiagų ir darbų kokybės kontrolei.

Visos betono ir gelžbetonio konstrukcijos turi atitikti reikalavimus, nustatytus STR 2.05.05:2005.

Visų konstrukcijų įrengimas turi būti atliekamas pagal konstrukcijų brėžiniuose pateiktus sprendimus ir techninių specifikacijų reikalavimus.

Bet kuriam pastato gelžbetoniam elementui betonuoti turi būti naudojami tokie klojiniai, kad kiekviena išbetonuota konstrukcija atitiktų jai keliamus kokybės reikalavimus, tokius kaip matmenų tikslumas ir betono paviršiaus kokybė.

Visos betono armavimui naudojamo armatūrinio plieno savybės turi atitikti LST EN ISO 15630-1:2003; LST EN ISO 15630-2:2003 reikalavimus.

Gelžbetoninių konstrukcijų betonavimo darbai turi būti vykdomi pagal LST EN 206- 1:2002 bei techninių specifikacijų reikalavimus.

7.2 Standartai

Rangovas privalo laikytis šių bei aukščiau nurodytų standartų reikalavimų:

Nr.	Žymuo	Pavadinimas	Pasta-ba
1.	LST 1328:1994	Statybinių industrinių gaminių žymenys. Betono, gelžbetonio gaminiai
2.	LST 1341:1995	Betonas ir gelžbetonis. Komponentai ir gaminiai. Terminai ir apibrėžimai
3.	LST EN 197- 1:2001	Cementas. 1 dalis. Įprastinių cementų sudėtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai.
4.	LST EN 206-1	Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis
5.	LST EN 12620:2003	Betono užpildai
6.	LST EN 197	Cementas
7.	LST EN 12350	Šviežio betono bandymas
8.	LST EN 12390	Betono bandymas
9.	LST EN 12504	Betono bandymas konstrukcijose

7.3 Betonas

7.3.1 Bendroji dalis

Betonavimo darbams naudojamas betonas turi atitikti nurodytų standartų ir techninių specifikacijų reikalavimus. Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamžiškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos ir t.t.).

Turi būti naudojamas tiktai šviežias betonas. Pradėjęs stingti betonas negali būti naudojamas. Betonas konstrukcijose turi būti suklotas ir sutankintas taip, kad atitiktų visus techninėse specifikacijose bei brėžiniuose išdėstytus reikalavimus.

Parinkta naudoti betono klasė turi atitikti aplinkos sąlygas:

Klasių žymėjimas	Aplinkos aprašymas	Pasitaikančių naudojimo aplinkos klasių informaciniai pavyzdžiai	Žemiausia betono klasė
1. Nėra korozijos ar agresijos rizikos

XO	Betonui be armatūros arba metalinių įdėtinių detalių: visos naudojimo aplinkos, išskyrus tas, kuriose yra šaldymo ir šildymo, erozijos ir cheminių poveikių Betonui su armatūra arba metalinėmis įdėtinėmis detalėmis: labai sausa	Konstrukcijos patalpų, kuriose mažas oro drėgnis, viduje	C12/15
2. Karbonizacijos sukeliama korozija
XC1	Sausa arba nuolat šlapia	Konstrukcijos patalpų, kuriose mažas oro drėgnis arba nuolat yra grunte ar vandenyje, viduje	C16/20
XC2	Šlapia, retai sausa	Konstrukcijos paviršiai ilgai mirksta vandenyje; daugelis pamatų	C20/25
XC3	Vidutiniškai drėgna	Konstrukcijos patalpų, kuriose mažas oro drėgnis arba jos yra veikiamos atmosferos kritulių (lietaus), viduje	C25/30
3. Chloridų, bet ne jūros vandens, sukelta korozija
XC4	Cikliškai šlapia ir sausa	Konstrukcijos paviršiai mirksta vandenyje, bet nepriklauso XC2 klasei	C30/37
XD1	Vidutinio drėgnumo	Atviras betono paviršius taškomas chloringo vandens purslais	C30/37
XD2	Drėgna, retai sausa	Plaukimo baseinai; Konstrukcijos, veikiamos pramoninio chloringo vandens	C35/37
XD3	Cikliškai drėgna ir sausa	Tiltų dalys, kurias aptaško chloringas vanduo, grindiniai, šaligatviai, automobilių aikštelių plokštės	C35/45
4. Šaldymo/šildymo poveikis be druskos arba su ja

XF1	Vidutinis vandens įmirkis be ledo tirpinimo medžiagos	Vertikalūs konstrukcijų betono paviršiai, veikiami lietaus ir šalčio	C30/37
XF2	Vidutinis vandens įmirkis su ledo tirpinimo medžiaga	Vertikalūs konstrukcijų betono paviršiai, veikiami šalčio ir ledą tirpinančių druskų	C25/30
XF3	Didelis vandens įmirkis be ledo tirpinimo medžiagos	Horizontalūs betono paviršiai, veikiami lietaus ir šalčio	C30/37
XF4	Didelis vandens įmirkis su ledo tirpinimo medžiaga	Betono paviršiai, tiesiogiai veikiami druskų ir šalčio; Šalčio veikiamos konstrukcijos jūros purslų zonoje; Kelių ir tiltų dangos, veikiamos druskų	C30/37
5. Cheminis poveikis
XA1	Silpno cheminio agresyvumo aplinka		C30/37
XA2	Vidutinio cheminio agresyvumo aplinka		C30/37
XA3	Didelio cheminio agresyvumo aplinka		C35/45

7.3.2 Cementas

Betonui gaminti kaip rišamoji medžiaga vartojamas portlandcementas CEMI pagal LST EN 197-1:2001 ne žemesnės kaip 42,5 klasės - tai reiškia, kad cemento bandinio stiprumas gniuždant po 28 parų kietėjimo turi būti ≥42,5 ir ≤62,5 MPa. Jis turi būti užtikrintos kokybės, pristatomas uždaruose maišuose ar statinėse, apsaugančiose nuo atmosferos poveikio pervežimo metu. Cementas turi būti gamintojo sertifikuotas ir kiekviena siunta turi turėti kokybės dokumentą – sertifikatą, kuriame turi būti nurodyti privalomieji rodikliai.

Sulfatams atsparus cementas turi atitikti LST 1970:2004 ar ekv.reikalavimus.

Jei cementas sandėliuojamas, turi būti įrengta tinkama sandėlaivimo vieta, kad cementas būtų apsaugotas nuo atmosferos poveikio. Pasenęs ar gendantis cementas negali būti naudojamas ir turi būti pašalintas iš statybos vietos.

Cemento tiekimas ir sandėliavimas be taros turi būti suderintas su techninės priežiūros inžinieriumi.

7.3.3 Užpildai

Turi būti naudojami užpildai, atitinkantys LST EN 12620:2003 reikalavimus. Užpildų kenksmingų priemaišų leistiną kiekį, smulkinimo laipsnį, pavyzdžių bandymus, užpildų rūšiavimą žiūrėti LST EN 12620:2003.

Didžiausias užpildo dalelių skersmuo neturi viršyti:

- vieno ketvirtadalio mažiausio konstrukcijos matmens;

- atstumų tarp armatūros strypų minus 5 mm;

- 1,3 karto apsauginio betono sluoksnio storio.

7.3.4 Vanduo

Vanduo betono mišiniui ruošti ir betonui laistyti turi būti švarus, be žalingų, normalų betono kietėjimą stabdančių priemaišų (rūgščių, sulfatų, riebalų, druskų, geležies nuosėdų, kenksmingų priemaišų ir pan.). Jame gali būti ne daugiau kaip 5000 mg/1 įvairių ištirpusių druskų, iš jų sulfatų - ne daugiau kaip 500 mg/1.

Betonui geriausiai tinka geriamas vandentiekio ir švarus upių, bei ežerų vanduo. Prieš pradedant betono gamybą Rangovas turi pateikti techninės priežiūros inžinieriui pilną vandens analizės ataskaitą.

7.3.5 Priedai

Betono mišinių technologinių ir eksploatacinių savybių pagerinimui naudojami cheminiai priedai turi būti aprobuoti techninės priežiūros inžinieriaus.

Gali būti naudojami plastifikuojantys priedai didinantys betono plastiškumą, klojumą, leidžiantys mažinti V/C santykį, prailginantys kietėjimo laiką.

Gelžbetoninėms konstrukcijoms turi būti naudojami priedai neagresyvūs armatūros atžvilgiu.

Kalcio chlorido ir kiti chloro turintys priedai negali būti dedami į gelžbetonį ir betoną su metalinėmis įdėtinėmis detalėmis.

Maksimalus chlorojonų kiekis betone neturi viršyti nurodyto lentelėje.

Pavadinimas	Chloridų kiekis % nuo cemento masės
Betonas	1,0
Gelžbetonis	0,4
Įtemptai armuotas gelžbetonis	0,2

Rekomenduojamas kietėjimą greitinančių priedų kiekis

Cemento rūšis	Sunkus betonas su V/C	Priedai, skaičiuojant % nuo sauso cemento masės
		NaCl	Ca(NO3)2
Portlandcementas CEMI 42,5 klasės	0,35-0,55	1-2	2-3

7.3.6 Betono mišinys

Betono mišiniai turi atitikti LST EN 206-1 reikalavimus.

Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamžiškumą,

armatūros apsaugą nuo korozijos). Sudėtis turi būti tokia, kad mišinys nesisluoksniuotų, neatsiskirtų cementinis pienas.

Betono mišinio sudėtis turi būti tokia, kad, jį sutankinus, betono struktūra būtų tanki,

t.y. sutankinus standartiniu būdu oro neturi būti daugiau kaip 3 %, kai užpildai stambesni negu 16 mm ir ne daugiau kaip 4%, kai užpildai smulkesni negu 16 mm.

Betono mišinio konsistencija turi būti tokia, kad jis gerai užpildytų formą, tarpus tarp armatūros, nesisluoksniuotų ir galėtų būti tinkamai sutankintas esamomis priemonėmis.

Nesukietėjusio betono slankumas turi būti nustatomas pagal LST EN 12350-2:2003.

Monolitinio betono slankumas pagal kūgio nuoslūgį, priklausomai nuo konstrukcijos paviršiaus kategorijos, nuo armavimo tankumo ir konstrukcijos gabaritų turi atitikti LST EN 12350-2:2003 reikalavimus ir turi būti:

- masyvioms konstrukcijoms: 10-40 mm , ±10 mm (lentelė Nr.11 LST EN 206-1)

- užtaisymams ir kitoms konstrukcijoms: 50-90 mm, ±20 mm (lentelė Nr.11 LST EN 206-1)

- kai reikalingas ypač geras slankumas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą betono konsolidaciją formose ir aplink armatūrą, slankumas turi būti didesnis: 100-150 mm ±30 mm (lentelė Nr.11 LST EN 206-1).

Vandens ir cemento santykis, gaminant betono mišinį, turi būti galimai mažesnis, kad būtų gaunama pakankama betono stiprio klasė priklausomai nuo betono gaminių naudojimo aplinkos sąlygų kategorijos.

7.3.7 Betono gamyba

Betono mišinio gamybai naudojamos medžiagos turi būti aukštos kokybės. Kietosios betono medžiagos turi būti rūšiuojamos pagal svorį. Vanduo ir skystieji priedai gali būti matuojami pagal tūrį. Sudėtinės medžiagos turi būti mechaniškai sumaišomos, kol betono mišinys tampa vienalyčiu. Sudėtinių medžiagų kiekio matavimų tikslumas turi būti ne mažesnis nei nurodyta žemiau:

Cementas ±3 % reikalaujamo kiekio; Skalda ±5 % reikalaujamo kiekio; Vanduo ±3 % reikalaujamo kiekio; Priedai ±5 % reikalaujamo kiekio.

Mišinio sudėtis, kai mišinys išpilamas iš maišyklės, negali būti keičiama.

7.4 Plienai

7.4.1 Armatūrinis plienas

Visos betono armavimui naudojamo armatūrinio plieno savybės turi atitikti LST EN ISO 15630-1:2003; LST EN ISO 15630-2:2003 reikalavimus.

Armatūra gelžbetoninių konstrukcijų armavimui

Armatūra, klasė	Charakteristinis stipris fyk (f0,2k)	Skaičiuotinis stipris fyd (f0,2d)
S240 (ø5,5-40 mm)	240	218
S400 (ø6-40 mm)	400	365
S500 (ø3-40 mm)	500	450 (410)

Alternatyvai gali būti naudojamas kokių nors kitų standartų plienas, kurio fizinės ir mechaninės savybės ne blogesnės negu nurodytos aukščiau.

7.4.2 Įdėtinės detalės

Įdėtinių detalių inkariniai strypai turi būti iš S400 klasės armatūrinio plieno. Inkarinių strypų skersmenį ir ilgį žiūrėti brėžiniuose.

Plokštelės ir valcuoti profiliai įdėtinėms detalėms turi būti S235 markės plieno.

Plokštelių storis - ne mažesnis kaip 6 mm ir ne mažesnis 0,75d, kur d - inkaro skersmuo.

Visos įdėtinės detalės turi būti padengtos antikorozinėmis dangomis.

Gelžbetonio karkaso elementų (kolonų, rygelių, diafragmų) visos įdėtinės ir jungiamosios detalės turi būti cinkuojamos.

Cinko sluoksnio storis priklausomai nuo padengimo būdo, turi būti ne mažesnis kaip:

- dengiant dujų-terminiu užpurškimu - 120 mkm;

- dengiant karštu būdu - 60 mkm.

Jei cinko storis >120 mkm, suvirinant elementus ties suvirinimo siūle reikia nuvalyti cinko sluoksnį. Po suvirinimo pažeistą cinko sluoksnį būtina atstatyti.

Kitose konstrukcijose, jei nenurodyta kitaip, įdėtinių detalių matomi paviršiai turi būti nugruntuoti antikoroziniu gruntu ir nudažyti 2 kartus antikoroziniais dažais.

7.5 Armavimo darbai

7.5.1 Armavimo darbų vykdymas

Armavimo darbai susideda iš dviejų pagrindinių procesų: armatūros gaminių ruošimo ir jų sudėjimo į betonuojamos konstrukcijos klojinius.

Strypai turi būti sulenkiami tiksliai pagal brėžinius. Išlenkimas mažesniais spinduliais, negu nurodyta, neleidžiamas. Strypai turi būti lenkiami šaltai. Ruošiant armatūros tinklus arba strypynus turi būti naudojami šablonai ir konduktoriai, fiksuojantys strypų projektinę padėtį ir armatūros ruošinių matmenis.

Kad transportuojama armatūra nesideformuotų, tarp jos ryšulių arba strypynų dedami mediniai tarpikliai ir stropų užkabinimo vietos ženklinamos dažais.

Armatūros gaminiai rišami rišamąja viela arba virinami gamykloje kontaktiniu-taškiniu būdu. Suvirinimas lankiniu būdu statybos aikštelėje gali būti leidžiamas tik suderinus su statybos technine priežiūra.

Į patikrintus ir priimtus klojinius armatūra turi būti sudedama elementais pagal jų montavimo technologinę seką. Strypynas nuo montavimo krano kablio atkabinamas tik tada, kai tiksliai pastatytas į projektinę padėtį ir patikimai įtvirtintas klojiniuose. Ypač atidžiai reikia patikrinti atstumus tarp armatūros eilių ir betono apsauginio sluoksnio storį. Jie turi būti aprobuoti techninės priežiūros inžinieriaus.

Skylių ir nišų suformavimo elementai turi būti išdėstomi ir prie klojinių pritvirtinami taip, kad dėl jų neatsirastų įtrūkimų, išsikišimų ar kitokių išorės išvaizdos trūkumų.

Apsauginiai betono sluoksniai gelžbetonio konstrukcijoms turi būti ne mažesni kaip:

- armatūros skersmuo (jei jis neviršija 40 mm);

- užpildo grūdelio didžiausias matmuo (jei jis mažesnis kaip 32 mm);

- užpildo grūdelio didžiausias matmuo plius 5 mm (jei jis didesnis kaip 32 mm);

- surenkamuosiuose pamatuose – 30 mm;

- monolitiniuose pamatuose su paruošiamuoju betono sluoksniu – 35 mm;

- monolitiniuose pamatuose be paruošiamojo betono sluoksnio – 70 mm.

Apsauginiai betono sluoksniai gelžbetonio konstrukcijoms taip pat turi būti ne mažesni kaip nurodyti STR 2.05.11:2005 ir ne mažesni nei nurodyti lentelėje:

Armatūros tipai	Aplinkos sąlygų klasė
	XO	XC1	XC2 , XC3 , XC4	XD1, XD2, XD3, XF1, XF2, XF3, XF4	XA1	XA2	XA3
Neįtemptoji	20	25	30	40	25	30	40
Iš anksto įtemptoji	20	30	35	50	35	40	50

Kad armatūra būtų visiškai padengta betonu ir efektyviai sukibtų, atstumas tarp armatūros strypų turi būti ne mažesnis kaip strypo skersmuo ir ne mažesnis kaip 30 mm viršutinei armatūrai ir ne mažiau kaip 25 apatinei armatūrai. Jei apatinė armatūra išdėstoma dviem eilėmis, atstumai tarp strypų horizontalia linkme (išskyrus dvi apatines eiles) turi būti ne mažiau 50 mm. Jei strypai betonavimo metu užima vertikalią padėtį, atstumas tarp strypų turi būti ne mažiau 50 mm. Šitas atstumas gali būti sumažintas iki 35 mm jei yra atliekama sisteminga betono užpildų dydžio kontrolė, bet nemažesnis nei 1,5 didžiausio užpildo skersmens. Reikiamas apsauginio sluoksnio storis fiksuojamas betoniniais, cementiniais arba plastmasiniais padėklais, kurie lieka konstrukcijoje, o reikiami atstumai tarp armatūros strypų ir jų eilių - armatūros dirbinių pagalba. Armatūros strypai, strypynai ir tinklai pastatyti į vietą suvirinami elektrolankiniu būdu, išimtinais atvejais - surišami minkšta viela (jeigu nėra

nurodytas sujungimo būdas SK brėžiniuose).

Inkariniai varžtai ir kitos į betoną įstatomos detalės (intarpai, pakabos, vamzdžių atramos, vamzdžių riebokšliai, kabelių kanalai, vamzdžiai ir pan.) turi būti įtvirtinti į vietą prieš liejant betoną. Šių elementų tvirtinimas, privirinant prie armatūros strypų, yra neleidžiamas. Inkariniai varžtai į vietą projektinėje altitudėje įstatomi naudojant šablonus. Nustatomas jų vertikalumas, padėtis, altitudė. Jie turi būti patikimai pritvirtinami savo vietoje, kad išvengtų pasislinkimo liejant betoną. Inkarinių varžtų sriegiai turi būti apsaugoti nuo sugadinimo. Minimali apsauga - tai sriegių sutepimas ir apgaubimas.

Gelžbetoninių laikančiųjų konstrukcijų ir atitvarų atsparumo ugniai laipsnis turi būti ne mažesnis nei nurodyta STR 2.01.04:2004, STR 2.01.01(2):1999, STR 2.05.11:2005 ir ne mažesnės nei:

- monolitinio g/b laiptinių sienos ir ryšinės sienos REI 180;

- hyper marketo denginio g/b konstrukcijos (sijos, plokštės) REI 45;

Esant reikalui, briaunuotų g/b perdangų ir denginių reikiamą ugniaatsparumą galima užtikrinti naudojant šilumos izoliacines medžiagas, sprendimą suderinus su projekto vadovu.

Todėl ten, kur tai reikalinga pagal STR reikalavimus, metalinės konstrukcijos turi būti apsaugotos priemonėmis, padidinančiomis jų ugniaatsparumą iki reikiamo dydžio.

Konstrukcijų ugniaatsparumui padidinti jas galima:

- dažyti ugniai atspariais dažais;

- aptaisyti apsauginiais sluoksniais (iš akmens vatos; aptinkuoti ir pan.);

- apsaugoti kitomis valstybinės priežiūros institucijų ar užsakovo pasirinktos draudimo firmos pripažįstamomis priemonėmis.

Naudojamos apsaugos priemonės turi būti aprobuotos ir sertifikuotos Lietuvoje kompetentingų institucijų.

Apsaugos sprendinius turi numatyti darbo brėžinių rengėjai ir juos suderinti su projekto

vadovu.

7.5.2 Darbų kokybės kontrolė

Į klojinius sudėtai armatūrai surašomas paslėptų darbų aktas.

7.6 Betonavimo darbai

7.6.1 Reikalavimai klojiniams

Klojiniai turi būti įrengiami griežtai pagal betonuojamų konstrukcijų gabaritus ir padėtį, tokios konstrukcijos, kad patikimai atlaikytų sukloto betono krūvį ir papildomus krūvius, kurie gali atsirasti betonavimo metu ir po betonavimo, kol konstrukcija nesukietėja.

Klojiniai turi būti paskaičiuoti šių apkrovų poveikiams:

Vertikalios apkrovos:

Klojinių ir pastolių nuosavas svoris nustatomas pagal Rangovo brėžinius. Mediniams klojiniams iš spygliuočių medienos tankį reikia priimti 600 kg/m3, iš lapuočių medienos - 800 kg/m3;

Pakloto betono mišinio masė sunkiam betonui priimama 2900 kg/m3;

Armatūros masė - pagal projektą arba 300 kg 1 m3 gelžbetonio konstrukcijų (jei klojiniai naudojami įvairioms konstrukcijoms);

Žmonių svoris - 2,5 kPa;

Įrangos svoris – priimamas atsižvelgiant i konkrečią situaciją;

Apkrova nuo betono vibravimo – priklausomai nuo konkretaus mechanizmo techninių charakteristikų.

Horizontalios apkrovos:

Vėjo apkrova skaičiuojama esant vėjo greičiui 24 m/s;

Pakloto betono mišinio spaudimas į klojinių šoninį paviršių P H; čia: - betono tankis;

H - pakloto betono sluoksnio storis;

Dinaminės apkrovos betono klojimo metu - priklausomai nuo konkretaus mechanizmo techninių charakteristikų.

Apkrova nuo betono vibravimo - priklausomai nuo konkretaus mechanizmo techninių charakteristikų.

Apkrovos turi būti imamos su nustatytais apkrovų patikimumo koeficientais. Klojiniai turi būti skaičiuojami galimiems nepalankiausiems apkrovų deriniams.

Klojinių elementų įlinkis veikiant apkrovoms neturi viršyti - 1/400 angos.

Klojinių paviršiai turi būti tokios kokybės, kad atitiktų išbetonuotoms konstrukcijoms keliamus reikalavimus.

Klojiniai gali būti naudojami mediniai, metaliniai, plastmasiniai arba kombinuotos konstrukcijos. Jei naudojama miško medžiaga, klojinys turi būti iš apipjautų lentų. Lentos turi būti atitinkamo storio, gerai suleistos. Prieš betonavimą lentų klojiniai turi būti gerai drėkinami, kad išvengti lentų išsiskyrimo ir išsikraipymo.

Klojinių konstrukcija turi būti tokia, kad klojinius būtų galima lengvai surinkti (sustatyti į vietą) ir, užbetonavus konstrukciją, patogiai nuimti nepažeidžiant betono. Klojinių paviršiai turi būti apdorojami tokia medžiaga, kuri sumažina sukibimą su betonu, kad paviršius, nuimant klojinius, nebūtų pažeistas.

Viela ir panašūs surišimai neturi būti palikti įterpti į betoną išorinėje pusėje. Varžtai klojinių sujungimui turi būti patepami arba dedami su apvalkalais, kad būtų lengvai ištraukiami, paliekant tvarkingai suformuotas skyles.

Klojinių konstrukcijų elementai	Leistini nuokrypiai, mm
1. Atstumas tarp klojinių lenkiamų elementų atramų ir atstumas tarp vertikalių elementų, laikančių konstrukciją, ir ryšių:
1 m ilgio	25
visai angai	75
2. Nukrypimas nuo vertikalės arba klojinio plokštumos nukrypimas nuo projektinio nuolydžio:
1 m aukščio	5
visam aukščiui
sienų iki 5 m	20
sienų virš 5 m	15
sijų	5
visam pamatų aukščiui	20
3. Klojinių ašių pasislinkimas nuo projektinės padėties:
sienos ir kolonos	8
sijos, ilginiai	10
pamatai	15
atraminės plokštės	10
4. Perstatomų klojinių ašių pasislinkimas pastato ašių atžvilgiu	10
5. Sijų, kolonų, sienų klojinių vidaus išmatavimų nukrypimai nuo projektinių	-3; +6
6. Vietiniai klojinių nelygumai tikrinant 2 m ilgio matuokle	3

Paviršiaus apdorojimas neturi pabloginti galutinės betono kokybės ir galimybės atlikti jo galutinę apdailą glaistant, dažant ir pan.

Klojinių leistini nukrypimai nuo projekto pateikti lentelėje.

7.6.2 Klojinių leistini nuokrypiai

Prieš betonavimo darbus nuo klojinių turi būti gerai nuvalytas senas betonas ir cemento pėdsakai ir kiti nešvarumai, prieš pat betonavimą klojiniai turi būti perlieti vandeniu iš žarnos.

Už klojinių nuėmimą atsakomybė tenka Rangovui. Bet kokie remonto darbai, kuriuos reikia atlikti dėl konstrukcijų pažeidimų nuėmus klojinius per anksti, atliekami Rangovo sąskaita.

Sumontavus klojinius jie turi būti priimti techninės priežiūros vadovo.

7.6.3 Betono mišinio transportavimas ir pristatymas

Transportuojant ir iškraunant betono mišinį, turi būti išvengta sluoksniavimosi, sudedamųjų medžiagų praradimo ar užterštumo.

Į statybos aikštelę betono mišinys turi būti pristatomas su visa gamintojo informacija (važtaraščiu) apie prekinį betono mišinį.

Prekinio betono važtaraštyje turi būti:

- gamintojo pavadinimas ir adresas;

- važtaraščio eilės numeris;

- betono sumaišymo data ir laikas;

- savivartės mašinos numeris;

- vartotojo pavadinimas;

- statybos aikštelės pavadinimas ir adresas;

- kiti apibūdinantys duomenys, pvz.: kodo numeris, užsakymo numeris;

- betono masė kubiniame metre (t.y. tokia masė, kuri sutankinta pagal nustatytus reikalavimus užima 1 m3 tūrį);

- betono stiprumo klasė;

- xxxxxxxx xxxxx;

- cemento pavadinimas ir stiprio klasė;

- priedų ir mikroužpildų (jei jie yra) pavadinimas.

7.6.4 Betonavimo darbų vykdymas

Pristatant betono mišinį į statybos vietą ir betonavimo metu neturi pakisti betono mišinio savybės. Betono mišiniai neturi sustingti, susisluoksniuoti, prarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo.

Betono mišinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamosios konstrukcijos plote. Kad visa betoninė konstrukcija būtų vienalytė, ką tik paruoštą betono mišinį reikia kloti ant ankstesnio sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradėjo stingti.

Betono mišinio sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 1,25 giluminio vibratoriaus darbinės dalies ilgio, Tankinant paviršiniais vibratoriais, nearmuotų konstrukcijų betono sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 250 mm, o su dviguba armatūra - 120 mm.

Po ilgesnės darbo pertraukos toliau betonuoti konstrukcijas galima, kai ankščiau suklotas betonas įgyja ne mažesnį kaip 1,5 MPa gniuždymo stiprumą. Betono mišinį galima tankinti plūkimu, vibravimu ir vakuumavimu.

Sukietėjusio betono paviršius ant (prie) kurio bus liejamas naujas betonas, šiurkštinamas numatytu būdu, kaip smėlio srovė ir (ar) iškalant, kad išryškinti užpildą ir pašalinti visą cemento pieną, laisvas dalis ir nuolaužas ir bet kokias dalis, galinčias pakenkti esančio ir naujo betono sukibimui. Paviršius nuvalomas nuo šiukšlių ir dulkių.

Anksčiau sukietėjusio betono, į kurį nebuvo įdėta rišančiųjų priedų, paviršius, prieš liejant ant jo naują betoną, sudrėkinamas vandeniu arba kibimo emulsija, jei projekte nenurodyta kitaip.

Betono liejimas žiemos laikotarpiu neleidžiamas be išankstinio suderinimo su statybos technine priežiūra.

Betonas negali būti liejamas, kol neužbaigti visi su juo susiję darbai, galintys pakenkti betono stingimui ir jo priežiūrai.

Betonas liejamas tokiu būdu, kad neatsiskirtų jame esančios medžiagos. Liejimui naudojami latakai ar kiti įrengimai, kurie leidžia laisvai kristi betono mišinio pluoštui ne daugiau kaip 1,0m.

Pradėjus betono liejimą, jis turi būti vykdomas tol, kol pilnai išliejamas blokas, plokštė, pamatas ar kita konstrukcija. Liejimas nelaikomas vientisu, jei pertraukos tarp betono užpylimų ant to paties paviršiaus trunka ilgiau kaip 15 minučių, arba pagal laiką, nustatytą laboratorijoje, įvertinus betono sąstatą, oro temperatūrą ir kt. Betonavimo darbo siūlių išdėstymas elemente turi būti suderintas su technine priežiūra.

Tankinant betono mišinį neleidžiama remti tankinimo vibratoriaus ant armatūros strypų, įdėtinių detalių, klojinių ir jų tvirtinimo elementų. Giluminis vibratorius turi būti panardintas į jau suvibruotą apatinį betono sluoksnį nuo 5 iki 10 cm gylio.

7.6.5 Betonavimas kai oro temperatūra virš +25 °C

Vykdant betono darbus, kai oro temperatūra virš 25 °C ir santykinė oro drėgmė mažiau 50 % turi būti naudojami greitai kietėjantis Inžinieriaus aprobuotas portlandcementas, kurio klasė turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnė negu projektinė betono klasė.

Dėl plastinio nusėdimo betono paviršiuje atsiradus plyšiams, leistinas pakartotinas betono vibravimas ne vėliau kaip 0,5-1 h po sudėjimo pabaigos.

Šviežiai sudėto betono priežiūrą pradėti iš karto po betono sudėjimo ir vykdyti iki tol, kol betonas nepasieks 70 % projektinio stiprumo.

Šviežiai sudėtas mišinys pradiniame etape turi būti apsaugotas nuo vandens trūkumo.

Kai betono stiprumas 0,5 Mpa, tolesnė priežiūra vykdoma užtikrinant betono paviršiaus drėgnumą, periodiškai purškiant vandenį. Atvirų kietėjančių betono paviršių laistymas vandeniu neleistinas.

Kietėjantį betoną reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, uždengus jį šilumą izoliuojančiomis medžiagomis.

Kontroliuojant darbus, esant karštam orui, reikia tikrinti:

- betono mišinio slankumą ir standumą (po pagaminimo ir prieš klojant);

- vandens, betono mišinio, oro temperatūrą;

- betono stiprumą/nepralaidumą vandeniui, atsparumą šalčiui.

7.6.6 Betono darbų vykdymas žiemos metu

Žemiau išdėstyti reikalavimai turi būti vykdomi, kai vidutinė paros temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C ir minimali paros temperatūra žemesnė kaip 0 °C. Darbai gali būti vykdomi, suderinus juos su techninės priežiūros vadovu.

Betono mišinio ruošimas vykdomas šildomuose betono mazguose, naudojant pašildytą vandenį, atitirpintus ir pašildytus užpildus, užtikrinant pagaminto betono mišinio temperatūrą ne žemesnę negu skaičiuojamoji. Leidžiama naudoti nešildytus užpildus, kurie neturi prišalusio ledo, sniego, bet tuomet betono maišymo trukmė turi būti 25 % ilgesnė negu vasarą.

Transportuojant turi būti numatytos priemonės, kurios užtikrintų betono mišinio temperatūros pastovumą.

Pagrindas, ant kurio bus dedamas betono mišinys, turi būti apsaugotas nuo užšalimo.

Kai oro temperatūra žemiau -10 °C, betonuojant tankiai armuotas konstrukcijas, kurių armatūros skersmuo yra daugiau kaip 22 mm ir su įdėtinėmis detalėmis, reikia pašildyti metalą iki pliusinės temperatūros. Baigiant betonuoti konstrukcijas reikia jas apšiltinti apdengiant termoizoliacinėmis medžiagomis ar kitais būdais.

Siekiant pagreitinti betono kietėjimą, betono mišinio gamybai gali būti naudojami cheminiai priedai, kurie yra aprobuoti techninės priežiūros vadovo. Jie turi nemažinti betono stiprumo. Taip pat gali būti naudojamas sukloto betono terminis apdirbimas (pašildymas).

Turi būti tikrinami šie betono norminiai parametrai: stiprumas gniuždant, atsparumas šalčiui, vandens nepralaidumas.

Turi būti pastoviai tikrinama naudojamų medžiagų ir gaminių kokybė, pašildyto vandens ir užpildų temperatūra, siūlių įrengimo teisingumas, angų išdėstymas, apsauginiai sluoksniai.

Parametras	Parametro dydis	Kontrolė
1	2	3
1. Monolitinių ir surenkamų konstrukcijų stiprumas iki užšalimo:		Matuojama neardančiais būdais

Betono darbų vykdymo žiemos metu reikalavimai pateikti lentelėje: Xxxxxx darbų vykdymo žiemos metu reikalavimai

a) betonui be priedų:
konstrukcijos, eksploatuojamos pastato viduje; pamatai po įrengimais, be dinaminių apkrovų; požeminės konstrukcijos,	Ne mažiau 5 MPa
konstrukcijos, eksploatuojamos veikiant atmosferos krituliams, esant betono klasei:	Ne mažiau % nuo projektuojamo stiprumo
- C7,5/10	50
- C10/12,5 - C20/25	40
- C25/30 ir aukščiau	30
b) betonui su cheminiais priedais	Betono atšalimas iki temperatūros, kuriai paskaičiuotas cheminių priedų kiekis, pasiekus ne mažiau 20 % projektinio stiprumo
2. Konstrukcijos apkrovimas skaičiuojamąja apkrova leistinas po to, kai betonas pasiekia reikiamą stiprumą	Ne mažiau 100 % projektinio
3. Vandens ir betono temperatūra išimant iš maišyklės, naudojant portlandcementą iki 52,5 klasės imtinai	Vandens ne daugiau 70 °C, mišinio ne daugiau 35 °C	Matuojama 2 kartus į pamainą, įrašoma darbų žurnale
4. Betono mišinio sukloto į klojinius temperatūra prieš išlaikymą arba prieš terminį apdirbimą:
- termoso metodu	Pagal skaičiavimus, bet ne žemiau 5 °C
- su cheminiais priedais	Ne mažiau kaip 5 °C daugiau negu užmaišyto betono užšalimo temperatūra
- su šiluminiu apdirbimu	Ne žemesnė

5. Betono, pagaminto iš portland-cemento, temperatūra jį išlaikant arba termiškai apdorojant	Pagal skaičiavimus, bet ne aukščiau 8 °C	Termiškai apdorojant - kas 2 valandas temperatūros kėlimo bėgyje arba pirmą parą. Per kitas tris paras ir be terminio apdorojimo - ne rečiau 2 kartų per pamainą. Per kitą išlaikymo laiką - vieną kartą į parą
6. Temperatūros pakėlimo greitis termiškai apdorojant betoną: 0 °C/h konstrukcijoms su paviršiaus moduliu:		Matuojant kas 2 val., Rangovui fiksuojant darbų žurnale
	ne daugiau:
- iki 4	5
- nuo 5 iki 10	10
- virš 10	15
- siūlėms	20
7. Betono ataušimo greitis iki terminio apdirbimo pabaigos, konstrukcijoms su paviršiaus moduliu		Matuojant, įrašant darbų žurnale
- iki 4	Pagal skaičiavimus
- nuo 5 iki 10	ne daugiau 5 °C/h
- virš 10	ne daugiau 10 °C/h
8. Išorinių betono sluoksnių ir oro temperatūrų skirtumas, nuimant klojinius su armavimo koeficientu atitinkamai iki 1 %, iki 3 % ir virš 3 % konstrukcijoms su paviršiaus moduliu		Matuojant, įrašant darbų žurnale
- nuo 2 iki 5	Ne daugiau 20, 30, 40 °C
- virš 5	Ne daugiau 30, 40, 50 °C

7.6.7 Siūlės

ai betonavimas sustabdomas vertikalioje ar nuožulnioje plokštumoje, turi būti įrengtos atitinkamos laikančios lentos ir priemonės, leidžiančios, kad armatūra nepertraukiamai tęstųsi per

sudūrimą, neišlinktų ar kitaip nenukryptų. Betono mišinys, ištryškęs per sandūrą, tuoj pat nukapojamas jam sustingus.

Jei betonavimas sustabdomas horizontalioje plokštumoje, paviršius turi būti stipriai pašiurkštintas, stropiai nuvalytas tuoj pat, kai betonas sustingsta.

Armatūros strypynai ir tinklai turi būti vientisi per visas siūles, išskyrus temperatūrines arba deformacines siūles. Visos temperatūrinės siūlės turi būti su lygiais strypais su movomis ant vieno galo, kad būtų laisvumas judėjimui, kur reikia perduoti apkrovą iš vienos siūlės pusės į kitą arba išlaikyti konstrukcijos paviršių viename lygyje. Temperatūrinės siūlės jungiamos su jas užpildančia medžiaga ar kita patvirtinta priemone, leidžiančia išsiplėtimą. Siūlės sandarinamos, kada tai yra prieinama ir būtina užtikrinti, kad į siūles nepatektų pašaliniai elementai.

7.6.8 Išbetonuotų konstrukcijų priežiūra

Pradinėje sukloto betono kietėjimo stadijoje reikia palaikyti tam tikrą temperatūros ir drėgmės režimą. Betonas, kad būtų drėgnas, periodiškai laistomas, vasarą saugomas nuo saulės spindulių, o žiemą - nuo šalčio.

Vasarą betonas, pagamintas su paprastu portlandcemenčiu, laistomas septynias paras. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip 15 °C, pirmąsias tris paras dieną betonas laistomas kas 3 h ir vieną kartą naktį, vėliau - ne rečiau kaip tris kartus per parą. Išbetonuotą konstrukciją galima pradėti laistyti tik po 5-10 h. Kai paros oro vidutinė temperatūra yra 3 °C ir žemesnė, betono galima nelaistyti.

7.6.9 Klojinių nuėmimas

Plokščių, sijų ir kitų konstruktyvinių elementų, kurie laiko betono svorį ir kitas apkrovas, klojinių atramos ir klojiniai gali būti nuardomi prieš betonui pasiekiant nurodytą atsparumą gniuždymui. Visų tipų klojinių elementai nuimami prieš tai juos atplėšus nuo betono.

Betono stiprumas nuimant klojinius

Eilės Nr.	Parametras	Parametro dydis	Kontrolės metodas
1.	Minimalus neapkrautų konstrukcijų betono stiprumas nuimant klojinius:
	- vertikalių, įvertinant formos išlaikymą	0,2-0,3 MPa	Matavimai, fiksuojant darbų žurnale
	- horizontalių ir pasvirusių
	iki 6 m tarpatramio	70 % projektinio
	virš 6 m tarpatramio	80 % projektinio
2.	Minimalus apkrautų konstrukcijų betono stiprumas nuimant klojinius	Nustatomas Rangovo suderinus su techninės priežiūros vadovu	Matavimai, fiksuojant darbų žurnale

Atitinkamas atsparumas turi būti įrodytas, pateikiant patvirtinimui bandymo rezultatus, gautus išbandžius aikštelėje išlietus bandinius. Nurodomas betono atsparumas turi būti pagrįstas 28 dienų bandomojo cilindro ar kubo gniuždymu, išskyrus kai naudojamas greitai kietėjantis cementas.

Kitų konstrukcijų klojinių nuėmimas gali būti atliekamas ir anksčiau, suderinus su statybos priežiūros inžinieriumi.

7.6.10 Betono apdaila

Paviršiaus defektai ištaisomi vos nuėmus klojinius.

Užtaisymui galima naudoti portlandcementinį skiedinį, torkretbetonį, įvairius glaistus. Užtaisymo medžiagos ir būdas turi būti suderinti su statybos technine priežiūra.

Lauke esantys paviršiai, kurie bus naudojami kaip pėsčiųjų takai, sušiurkštinami, kad padaryti neslidų ir lygų struktūrinį paviršių.

7.7 Betonavimo darbų kokybės kontrolė

7.7.1 Xxxxxxxxx xxxxxxxxx

Betono kokybės kontrolė turi būti vykdoma pagal LST EN 206-1:2002. Kokybės kontrolė susideda iš gamybos kontrolės ir atitikties kontrolės.

7.7.2 Statybinių nuokrypių kontrolė

Išbetonuotų g/b ir betoninių monolitinių konstrukcijų nuokrypiai neturi viršyti leistinųjų.

Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai

Nuokrypio pavadinimas	Leistinieji nuokrypiai, mm
Plokštumų ir jų sankirtos linijų nuo vertikalės arba nuo projektinio polinkio per visą aukštį:
- pamatų	±20
- sienų, ant kurių montuojamos surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos	±5
- vietiniai betono paviršiaus nelygumai, tikrinant 2 m kontroline liniuote, išskyrus atraminius paviršius	±5
Elementų ilgio	±20
Elementų skerspjūvio matmenų	+6,-3
Surenkamų metalinių elementų atramų altitudžių	-5
Gretimų elementų aukščių skirtumo sandūroje	3

7.7.3 Betono kontroliuojamos savybės

Sukietėjusio betono kontroliuojamos savybės yra šios: stipris gniuždant, vandens nepralaidumas, betono atsparumas šalčiui.

Stipris gniuždant

Betono stipris gniuždant turi atitikti reikšmes nurodytas lentelėje.

Betono stiprio gniuždant klasės

Betono stiprio gniuždant klasės	Stipris gniuždant pagal LST EN 206-1
	Bandant cilindrus 150/300mm, fck,cyl(N/mm2)	Bandant kubus (150x150x150)mm, fck,cube(N/mm2)
C8/10	8	10
C12/15	12	15
C16/20	16	20
C20/25	20	25
C25/30	25	30
C30/37	30	37
C35/45	35	45
C40/50	40	50
C45/55	45	55
C50/60	50	60

Betono stipris gniuždant turi būti nustatomas pagal LST EN 12390-1.

Nepralaidumas vandeniui

Betonas pagal vandens nepralaidumą skirstomas į klases W2, W4, W6, W8. Vandens nepralaidumas turi būti nustatomas pagal LST EN 12390-8:2003.

Atsparumas šalčiui

Betonas pagal atsparumą šalčiui klasifikuojamas pagal LST EN 206-1:2002. Atsparumas šalčiui turi būti nustatomas pagal LST L 1428.17:2005.

7.7.4 Betono bandymai

Ruošiant, klojant ir išlaikant betono mišinį turi būti vykdoma pagal LST EN 206-1:2002 8 ir 9 punktus – „atitikties kontrolė ir atitikties požymiai“ bei „gamybos kontrolė“

Bandiniai betono gniuždymo bandymui turi būti paimami pagal LST EN 206-1.

Betono pavyzdžiai paimami, prižiūrimi ir bandomi nustatant atsparumą gniuždymui pagal standarto LST EN 206-1 reikalavimus. Iš kiekvienos imties turi būti mažiausiai 4 bandiniai. Trys bandiniai turi būti laikomi standartinės drėgmės ir temperatūros sąlygomis. Ketvirtasis bandinys turi būti laikomas lauko sąlygomis 28 dienas, kaip ir pagrindinė betono masė, išskyrus, jei statybos techninė priežiūra yra nurodžiusi kitaip

Vienas iš drėgnai laikomų bandinių išbandomas po 7 parų, o kiti du - po 28 parų kietėjimo. Lauke laikytas bandinys turi būti pažymėtas, saugomas ir išbandomas statybos techninei priežiūrai leidus.

Šalims susitarus, atitikties bandymų galima nedaryti, bet pasitenkinti gamintojo atitikties deklaracija, jeigu:

- gamyklos kontrolės rezultatai atitinka standarto LST EN 206-1 reikalavimus;

- ankstesni bandymai davė teigiamus rezultatus;

- reikalinga betono stiprumo klasė ne aukštesnė kaip C20/25;

- mišinio kiekiai mažesni negu 150 m3;

- konstrukcijos ar pastato betoninės konstrukcijos nėra labai svarbios visos konstrukcijos patikimumui.

Nustatant betono F ir W būtina paimti iš partijos dar po vieną bandinį.

Betono atsparumo gniuždymui rezultatų ataskaitoje turi atsispindėti sekantys duomenys, bet jais gali būti ir neapsiribojama:

1. Betonavimo darbų vieta;

2. Mišinio numeris ir projektinis atsparumas;

3. Išlieto betono kiekis;

4. Betono mišinio proporcijos (sudėtis);

5. Vandens cemento santykis;

6. Maksimalus užpildo dalelių dydis;

7. Sėdimo išmatavimai;

8. Pavyzdžių paėmimo laikas (valanda) ir tuo metu buvusi oro temperatūra;

9. Liejimo data;

10. Reikalaujamas ir faktinis bandomųjų pavyzdžių amžius bandymo metu;

11. Paėmusių ir dariusių bandymus darbuotojų pavardės.

7.7.5 Priemonės, kurių reikia imtis nustačius, kad konstrukcijos kokybė yra nepatenkinama

Jeigu, remiantis atitikties kontrolės reikalavimais arba darbų atlikimo bei baigtos konstrukcijos apžiūros metu nustatyta, kad konstrukcijos kokybė yra nepatenkinama, tuomet reikalingas specialus nešališkas konstrukcijos tinkamumo tyrimas.

Techninės priežiūros vadovui pareikalavus, Rangovas savo sąskaita privalo tokius tyrimus užsakyti.

Paprastai, nustatant konstrukcijos saugumą, užtenka atlikti konstrukcijos skaičiavimus. Kitais atvejais, pirmiausiai reikia atlikti tyrimą neardomais metodais ir, remiantis esamais kokybės kontrolės rezultatais, nustatyti, kuriose dalyse konstrukcijos kokybė blogesnė negu reikalaujama pagal technines specifikacijas. Jei abejojama betono kokybe, konkrečios betono savybės turi būti nustatytos bandant baigtoje konstrukcijoje išgręžtus mėginius.

Armatūros defektai, pvz. žemesnė nei reikalauja standartai armatūros kokybė, nepakankamas armatūros kiekis, netinkamas jos išdėstymas, sujungimai ar surišimai, - turi būti tiriami paskirčiai atitinkančiu metodu. Išmatavimų nukrypimai baigtose konstrukcijose turi būti tiriami pagal poreikį.

Remiantis gautais rezultatais, turi būti nustatoma, kokių imtis priemonių, kad būtų pasiektas konstrukcijos atitikimas reikalavimams.

Visi kokybės kontrolės bandymai, atliekami nestandartinės kokybės konstrukcijoms bei bandymai laikančioms konstrukcijoms turi būti atlikti patvirtintoje bandymų laboratorijoje ar jos organizuoti.

Konstrukcijų negalima remontuoti, kol techninės priežiūros vadovas nepatvirtino remonto plano.

7.8 Betono paviršiai

7.8.1 Xxxxxxxxx xxxxxxxxx

Šie reikalavimai taikomi visoms monolitinėms ir surenkamoms gelžbetoninėms konstrukcijoms ir gaminiams, gaminamiems iš visų tipų betono.

Formų ir klojinių paviršius turi būti tokios kokybės, kad užtikrintų reikiamą užbetonuotos konstrukcijos betono paviršiaus kategoriją, armatūros apsaugą nuo korozijos, taip pat vienodą betono atspalvį.

7.8.2 Kokybės faktoriai

Betono paviršių kokybės faktoriai yra sekantys: klasifikuojami įdubos, iškilimai, briaunų nuskilimai, atspalvio skirtingumai, nuokrypa nuo linijinių matmenų, nuokrypa nuo tiesialinijiškumo plokštumos. Įstrižainių nuokrypa, paviršių statmenumo nuokrypa, neklasifikuojami - įtrūkimai, trapumas, dėmės ir atplaišos.

7.8.3 Matavimo įranga

Kokybės faktorių matavimo įranga:

- plieninė matavimo juosta,

- liniuotės 300 ir 2000 mm ilgio,

- padidinimo stiklas su matavimo skale,

- atspalvių skalė arba šviesą atspindintis matuoklis.

Esant galimybei, rekomenduojama naudoti lazerinius matavimo prietaisus.

7.8.4 Klasifikacija

Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų betono paviršiai klasifikuojami pagal kategorijas.

Reikalavimai betono paviršių kategorijoms

Konstrukcijos betoninio paviršiaus kategorija	Įdubos skersmuo arba didžiausias išmatavimas, mm	Iškilimo aukštis arba įdubos gylis, mm	Betono briaunos nuskilimo gylis, matuojamas nuo konstrukcijos paviršiaus, mm	Bendras betono nuskilimų ilgis 1 m ilgio briaunoje, mm
A1		Matomas paviršius (pagal etaloną)	2	20
A2	1	1	5	50
A3	4	2	5	50
A4	10	1	5	50
A5	Nereglamentuoj a-mas	3	10	100
A6	15	5	10	100
A7	20	Nereglamentuoja mas	20	Nereglamentuo- jamas

Neleistinos nesutankinto betono zonos visame išbetonuotos konstrukcijos paviršiuje.

Neleistini betono paviršiaus plyšiai, išskyrus skersinius technologinius paviršinius įtrūkimus, nurodytus atskiroms konstrukcijoms.

Neleistinos riebalinės ir rūdžių dėmės.

Įdėtinių detalių matomas paviršius, montavimo kilpos ir skylės turi būti nuvalytos nuo betono ar skiedinio nuotekų.

8. ŽEMĖS DARBAI

8.1 Bendrieji reikalavimai vykdant žemės darbus

Klojant tinklus ant esamų kelių ar šaligatvių, darbinis plotis neturi viršyti pusės bendro kelio pločio, Įskaitant šalikeles ar kelkraščius. Nežiūrint šio reikalavimo, bet kuriuo metu būtina užtikrinti eismą, nebent jei Rangovas pasirūpina reikiamomis apylankomis, t. y. gauna iš atitinkamų žinybų visus reikiamus leidimus reikalingus gatvės uždarymui ir eismo nukreipimui kitu maršrutu ir padengia visas su tuo susijusias išlaidas.

Rangovas arba ūkio būdu statytojas(užsakovas) turi gauti leidimą kasti žemę, kurį išduoda miesto, savivaldybė.

Statytojas arba žemės darbų vadovas privalo:

1. Pradėti žemės darbus tik gavus leidimą kasti žemę, turėti suderintus projektus, statybos darbų žurnalus ir statinių nužymėjimo aktus su schemomis.

2. Nustatytu laiku, bet nevėliau kaip prieš 2 paras iki darbų pradžios, pranešti įmonėms ir privatiems asmenims, kuriems priklauso kasimo zonoje eantys tinklai, statiniai (kabeliai, dujotekio tinklai ir kt.), taip pat kelių policijai, jei statybos aikštelė yra kelių ar kelio statinių apsaugos zonoje, tikslių žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į vietą.

3. Žemės kasimo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių tinklų bei įrenginių vietas, nekilnojamų kultūros vertybių bei jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, saugotiną dirvožemį bei želdinius nuo galimos žalos.

4. Nepradėti žemės kasimo darbų miesto aikštėse, gatvėse, privažiavimuose bei keliuose, kol neįrengtas leidime kasti žemę nurodytos apylankos bei techninės eismo reguliavimo priemonės.

5. Prieš žemės kasimą, veikiančių inžinerinių tinklų bei įrenginių apsaugos zonose suderinti su juos naudojančiomis įmonėmis saugos priemones, kasti žemę tik dalyvaujant pačiam darbų vadovui ir vykdyti elektros‚ šiluminių tinklų, naftotekio, dujotekio įmonės atstovo nurodymus.

Atkastieji inžineriniai tinklai ir įrenginiai užpilami žeme, dalyvaujant juos naudojančių įmonių atstovams. Iškasos kelių važiuojamojoje dalyje žeme užpilamos prižiūrint kelią naudojančios įmonės atstovui. Užpilamas gruntas sutankinamas. Apie užpylimo darbų pradžią šiai įmonei pranešama ne vėliau kaip prieš parą.

Visais atvejais, užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų pradžios arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius, taip pat turi būti atliktos statomų požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos.

8.2 Geodezinis trasos nužymėjimas:

1. Nužymėjimas vykdomas medinėms gairėms posūkiuose ir linijinėje trasoje kas 50m; žymima trasos pradžia, pabaiga, ašis, šulinių vieta;

2. Padaromos atžymos požeminių komunikacijų susikirtimo vietose, pastatant specialius ženklus;

3. Nežinant tikslių esamų komunikacijų vietų, atliekamas šurfavimas kas 20 m (0.35m pločio skersinės tranšėjos pagal visą plotį ir gylį kasamos tranšėjos); kabelių buvimo vieta nustatoma kabelių ieškotuvais;

4. Sustatomas geodezinės trasos nužymėjimo aktas ir pridedama nužymėjimo schema, dalyvaujant rangovui ir užsakovo techninės priežiuros inžinieriui.

8.3 Tranšėjų kasimas:

1. Miesto gatvėmis vykdomas rankiniu būdu, neužstatytomis vietomis vienakaušiais, daugiakaušiais ekskavatoriais arba betranšėjiniu būdu kabelių klotuvais;

2. Iškastas gruntas pilamas ant tranšėjos šlaito ne mažesniu kaip 0.5m atstumu nuo tranšėjos briaunos.

3. Iškasta tranšėja apvaloma nuo akmenų, šiukšlių; įruošiamas dugno pagrindas iš purios žemės 10cm storio, o molyje arba priemoliuose- smėlio pagrindas;

4. Tranšėjų kasimas vertikaliomis sienelėmis be tvirtinimo leidžiama:

- piltuose gruntuose iki 1.0m gylio;

- priesmėliuose iki 1.25m gylio;

- priemoliuose, molyje iki 1.5m gylio.

1. Tranšėjų kasimas kabelių apsaugos zonoje mechanizuotai leidžiamas:

- vienakaušiais ekskavatoriais iki 50% esamo kabelio gylio ir 1.0m atstumu nuo esamo kabelio ašies;

- daugiakaušis ekskavatoriais 1.0÷1.5m atstumu nuo esamo kabelio;

- kabelių klotuvais (netranšėjiniu būdu) – 1.5m atstumu nuo esamo kabelio.

1. Elektros kabeliai atkasami be smūgių, rankiniu būdu;

- kasant vienakaušiais ekskavatoriais + 15cm.

- kasant tranšėjiniais ekskavatoriais + 10cm.

8.4 Grunto kasimas žiemos metu:

1. Purenimas pneumatiniais instrumentais kompresorių pagalba;

2. Grunto atšildymas kasimo zoną uždengus gaubtais ir leidžiant šilumą nuo krosnelių;

3. Grunto atšildymas elektra, aptvėrus šildomąjį plotą atstumu ne mažesniu kaip 3.0m ir pastačius įspėjamuosius ženklus;

4. Draudžiama naudoti atvirą ugnį virš esamų kabelių;

5. Galima kasti be išramstymų iki išalimo gylio, išskyrus smėlį.

8.5 Pylimai ir bendro užpylimo zonos

Ten, kur galutiniams lygiams pasiekti, statybvietę būtina užpilti gruntu, prieš pradedant užpylimą, teritoriją būtina reikiamai išvalyti, išrauti šaknis, kelmus, o atliekamą gruntą pašalinti. Pylimus reikia įrengti pagal linijas, nuolydžius ar lygius, nurodytus darbo brėžiniuose. Užpylimo medžiaga pilama horizontaliais sluoksniais, ne storesniais kaip 200 mm. Šie sluoksniai turi būti suplūkti naudojant tokius metodus, kurie užtikrintų reikiamą sutankinimo laipsnį.

Tose vietose, kur vyks pastovus ilgalaikis darbas, galutinis užpylimas bus atliktas baigus darbus. Ten, kur ilgalaikių darbų nebus, užpilama iki brėžiniuose nurodyto lygio.

Pylimų ir bendrų užpylimų medžiaga turi būti granulių struktūros, susmulkinta taip, kad tiktų nurodytam sutankinimo laipsniui, joje neturi būti organinių medžiagų ar daugiau nei 15 molio ar dumblo pagal svorį.

8.6 Kasimas

Viršutinis dirvožemio sluoksnis nuimamas atskirai ir supilamas statybvietėje vėlesniam panaudojimui.

Kasimas reiškia bet kokio pobūdžio medžiagų kasimą, reikalingą darbams užbaigti.

Taikomus kasimo būdus patvirtina Inžinierius.

Kasimo darbai turi būti atliekami pagal matmenis ir gylius, nurodytus brėžiniuose ar techninėse specifikacijose, arba kaip nurodo Inžinierius.

Visi kasimo darbai turi būti atliekami taip, kad sudarytų kuo mažiau nepatogumų ir trukdymų pėstiesiems ir automobilių eismui, leistų lengvai prieiti prie pastatų. Gruntas turi būti supiltas taip, kad nekeltų pavojaus darbams ir personalui ar tretiems asmenims, kad neužtvertų šaligatvių ar pravažiavimų ir nesiremtų į nuolatines esamas konstrukcijas.

Kad būtų užtikrintas reikiamas žmonių saugumas, Rangovas savo sąskaita turi įrengti aptvarus, apšvietimą, perspėjamuosius ženklus, apsaugines tvoreles, pėsčiųjų perėjas per tranšėjas.

Ten, kur tranšėjų kraštus būtina apsaugoti nuo įgriuvimo ar apsaugoti gretimas komunikacijas, būtina įrengti atitinkamus išramstymus ir įtvirtinimus.

8.7 Papildomas kasimas

Papildomas kasimas yra kasimas už brėžiniuose ar techninėse specifikacijose nurodytų matavimo linijų. Rangovui nemokama už jokius papildomus kasimo ar užpylimo darbus, jei jų nenurodė Xxxxxxxxxxx.

Ten, kur vykdomi papildomi kasimo darbai, Rangovas turi užpilti tas vietas patvirtinta užpylimo medžiaga, kuri sutankinama taip, kaip numatyta atitinkamai medžiagai, ar kaip konkrečiu atveju nurodo Inžinierius.

Tais atvejais, kai Xxxxxxxxxxx nurodo Rangovui pakoreguoti kasimo gylį iki lygio, žemesnio už nurodytąjį brėžiniuose, arba tam, kad susidarytų reikiamas tvirtas pamatas, išmatuojama papildoma iškastos medžiagos ir papildoma susmulkinto granulinės struktūros užpildo ar betono apimtis, ir už ją papildomai sumokama pagal “Kainų lentelėje” numatytus įkainius.

Jei kasama vieta dėl nenumatytų priežasčių įgriūna, griūtis nelaikoma papildomais kasimo darbais, o Rangovas atsako už kasimo vietos atstatymą iki specifikacijose nurodytų dydžių. Rangovas taip pat yra atsakingas už tai, kad būtų atstatytos kelių, gatvių ir/ar šaligatvių dangos, pažeistos dėl tokių nenumatytų atvejų.

8.8 Kasimo vietų apsauga nuo vandens

Rangovas turi pasirūpinti, kad į kasimo vietas nepatektų vanduo, įskaitant gruntinį vandenį, upės vandenį, paviršines nuotėkas ir pan., nepriklausomai nuo šaltinio. Vandenį, kuriam neleista patekti į kasimo vietas, pašalina Rangovas suderinęs su Inžinieriumi ir kitomis atitinkamomis institucijomis.

Vandens pašalinimui iš iškasos gali būti naudojamas vienas iš žemiau pateiktų būdų:

- Vandens pašalinimas siurbiant siurbliais iš surinkimo šulinių,

- Siurbimas siurbliais tiesiogiai iš iškastos duobės,

- Siurbimas adatiniais filtrais.

Šių būdų panaudojimas priklauso nuo grunto pobūdžio, kuris aprašomas inžineriniuose geologiniuose tyrinėjimuose.

Visos išlaidos atsirandančios dėl šių darbų, turi būti įtrauktos į atitinkamus kainų lentelių punktus.

8.9 Užpylimas ir iškasto grunto perteklius

Iškasto grunto perteklius gali būti panaudotas užpylimui tik Projekto Inžinieriui leidus.

Prireikus visas iškastas gruntas tvarkingai supilamas išilgai iškasų kraštų, su sąlyga, kad ji netrukdys eismui, priėjimui prie pastatų ir kt. Priešingu atveju Inžinierius gali pareikalauti, kad tokios sanpylos būtų nedelsiant pašalintos Rangovo sąskaita.

Iškasto grunto perteklius šalinamas Rangovo sąskaita į sandėliavimo vietą, kurią nurodo Užsakovas.

8.10 Užpylimo medžiagos ir užpylimo išbandymas

Kiekvienos rūšies grunte, kuris bus naudojama užpylimui, bandiniai paimami Projekto Inžinieriaus nuožiūra. Bandymai atliekami Rangovo sąskaita.

Siekiant nustatyti sutankinto grunto tankį, užpylimo metu, Projekto Inžinieriaus reikalavimu turi būti paimti grunto bandiniai. Jei tankis mažesnis, nei nurodyta specifikacijose, reikia sutankinti papildomai. Negalima toliau užpylinėti tranšėjos, kol nebus pasiektas reikiamas tankis. Jei reikiamas tankis nepatenkinamas, užpilamas gruntas turi būti pašalintas, nuimant 150 mm anksčiau sėkmingai išbandyto sluoksnio, ir atliekamas tolesnis tankinimas, kol bus pasiekti reikiami rezultatai. Tankio bandymai atliekami Projekto Inžinieriaus nurodymu Rangovo sąskaita.

Xxxxxxxxxxx bandymus tranšėjose Xxxxxxxx atlieka vidutiniškai kas 50 m. Grubių medžiagų tankio bandymas gali būti atliekamas plokštės išlaikymo metodu.

8.11 Xxxxxxx, užpylimas ir sutankinimas statiniams

8.11.1 Pastatai ir statiniai

Užpilti plotai turi būti sutankinami taip, kad tankis sudarytų ne mažiau 95 % maksimalaus sauso tankio, gauto modifikuotu Proctor’o sutankinimo testu. Be to, medžiaga turi būti tokia, kad atlaikymo modulis būtų min. E1 = 25 MPa, matuojant plokštės išlaikymo metodu užpylimo paviršiuje.

Jei natūralus podirvožeminis sluoksnis yra smulkiagrūdis (molis, dumblas ar priemolis), tarp užpylimo medžiagos ir natūralaus grunto reikia pakloti geotekstilinę filtruojančią membraną. Pamatai turi būti kasami pagal linijas ir nuolydžius ar pakilimus, parodytus brėžiniuose.

Jų dydis turi būti pakankamas statybai. Suplūkto žvyro ar susmulkintos medžiagos sluoksnis, kaip parodyta brėžiniuose, turi būti supiltas po klojinio ir atraminiu sluoksniais. Žvyras arba susmulkinta medžiaga turi būti susmulkinta tolygiai, granulių dydis 1-100 mm.

Galutinis iškasų lyginimas iki galutinio lygio turi būti atliekamas prieš pat klojant pamatus, kad galutinis iškasos dugnas būtų apsaugotas nuo nepalankaus poveikio. Neleistina, kad iškasos dugnas būtų užtvindytas. Netinkama medžiaga iškasos dugne turi būti pakeista sutankintu smėliu ar žvyru. Šis užpildas turi būti pilamas horizontaliais sluoksniais, ne storesniais kaip 150 mm. Kiekvienas sluoksnis turi būti kruopščiai sutankintas mechaniniais presais.

Joks užpylimas negali būti vykdomas be Inžinieriaus leidimo.

Užpylimas aplink statinius atliekamas horizontaliais sluoksniais, ne storesniais kaip 150 mm, iki brėžiniuose nurodyto lygio. Kiekvienas sluoksnis turi būti kruopščiai sutankintas mechaniniais presais. Užbaigtas pylimas turi būti lygiai pakilęs aplink pastatus.

8.11.2 Žemės sankasų kasimas ir užpylimas

Visas kasimas ir užpylimas vykdomas pagal aukščiau pateiktus “Bendruosius reikalavimus”.

Jei kasimas reikalingas dangos įrengimui, iškasos dugnas turi būti išlygintas taip, kad danga būtų lygi.

Leidžiama sankasos lygio ir iškasos dugno paklaida yra ± 50 mm. Užpilama smėliu, pasižyminčiu tokiomis savybėmis:

- dalelių, byrančių pro 0.002 mm tinklelį, neturi būti daugiau 10 %

- dalelių, byrančių pro 0.425 mm tinklelį, “skysčio riba” neturi viršyti 25 %, o plastiškumo indeksas - neviršyti 6 %

Užpylimo medžiaga sutankinama iki 90 % maksimalaus sauso tankio, gaunamo modifikuotu Proctor’o sutankinimo bandymu.

8.12 Kasimas, užpylimas ir sutankinimas vamzdyno teritorijoje

8.12.1 Tranšėjų kasimas

Tranšėjos ir duobės požeminiams vamzdynams, apžiūros šuliniams ir kameroms turi būti kasamos tokioje linijoje, tokio nuolydžio ir gilumo, kaip nurodyta brėžiniuose arba pagal Projekto Inžinieriaus nurodymus.

Prieš pradėdamas kasti tranšėjas Rangovas turi tiksliai pažymėti vamzdynų trasą ir kartu su Projekto Inžinieriumi patikrinti natūralų žemės lygį visoje vamzdynų trasoje.

Tranšėjos turi būti kasamos iki tokio gylio, kad būtų galima minimaliai užpilti vamzdžius. Užpylimo gylis turi būti matuojamas nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio viršaus.

Tranšėjų plotis vamzdžių lygyje turi būti mažiausiai tokio pločio, kaip išorinis vamzdžių skersmuo plius 0,6 m, jei brėžiniuose nenurodyta kitaip. Iškastose tranšėjose turi tilpti vamzdžiai ir jų pagrindai ir kad tranšėjas būtų galima sutvirtinti, esant reikalui, panaudojant įtvirtinimui klojinius

Jei, norint iškasti tranšėjas, reikia išardyti kelių, gatvių, šaligatvių paviršius, bordiūrus ir kelkraščius, pagal Projekto Inžinieriaus reikalavimus, Rangovas pirmiausia kerta paviršius tiesia linija, surenka ir išveža išardytos dangos medžiagas.

Visi minėti bitumuoti paviršiai turi būti išardyti iki pilno tranšėjos pločio ir per visą dangos gylį tokiu būdu, kad nenukentėtų šalia esantys paviršiai. Paliktas paviršių kraštas turi būti aštrus, lygus, vertikalus ir atitikti liniją.

Akmens luitai, organinės ir kitos trukdančios medžiagos, atsidūrusios tranšėjos dugne, turi būti pašalintos, kad paviršius atitiktų nustatytą lygį ir būtų lygus.

Tranšėjos dugnas turi būti užpildytas mažiausiai 100 mm sutankinto smėlio sluoksniu, kaip parodyta brėžiniuose.

Tranšėjos vamzdžiams nepradedamos kasti tol, kol į statybvietę nesuvežamos visos vamzdynui reikalingos medžiagos. Iškastos tranšėjos dugne esančios netinkamos medžiagos turi būti pakeistos sutankinti skirtu smėliu arba žvyru. Pakeitimas turi būti vykdomas horizontaliais sluoksniais ne storesniais kaip 150 mm. Kiekvienas toks sluoksnis turi būti kruopščiai sutankinamas mechaniniais plūktuvais.

Baigęs kasimo darbus, Rangovas apie tai praneša Projekto Inžinieriui. Vamzdžiai neklojami tol, kol Inžinierius nepatikrina tranšėjų gylio ir pagrindo medžiagos.

8.12.2 Tranšėjų užpylimas

Tranšėjos neužpilamos tol, kol iš jų nepašalinamos visos atliekos ir kitos trukdančios medžiagos. Tranšėjos užpilamos nedelsiant, bet ne anksčiau, nei Inžinierius apžiūri ir patikrina vamzdžius ir xxxxxxxxx.

Užpilant vamzdynus turi būti įvykdyti tokie reikalavimai:

- žemės sluoksnis virš vamzdžio turi būti ne storesnis kaip 6 metrai,

- žemės sluoksnis virš vamzdžio turi būti ne plonesnis kaip 1 metras, jeigu virš vamzdyno važiuoja transportas.

Sumontavus ir patikrinus vamzdžius, statinius ir pagrindą, apie vamzdžius ir virš jų 200 mm sluoksniais pilama pirminio užpylimo medžiaga.

Užpylimo medžiaga turi būti pilama vienu metu maždaug tokiame pačiame gylyje iš abiejų vamzdžių, apžiūros šulinių, atramų, ramsčių ir sienų pusių. Vamzdis arba apžiūros šulinys turi būti statomas nustatytame aukštyje ir vietoje. Užpilama atsargiai ir ne storesniais nei 200 mm sluoksniais. Kiekvienas sluoksnis atskirai sutankinamas iki tankio, kuris turi siekti ne mažiau, nei 95 % maksimalaus tankio, gauto modifikuotu Proctor’o testu ten, kur egzistuoja keliai, ir ne mažiau, nei 90 % ten, kur viršuje eismo nėra ir ten, kur pagal Sutartį bus tiesiami nauji keliai. Pradinis užpylimas virš vamzdžio turi būti toks, kaip nurodyta brėžiniuose.

Likęs užpylimas iki paviršiaus lygio turi būti pilamas ir tankinamas ne storesniais, nei 300 mm sluoksniais. Sunkių pluktuvų negalima naudoti 300 mm atstumu virš tų vamzdžių, kurių skersmuo 200 mm, ir 500 mm atstumu, kai vamzdžiai didesni. Po tomis teritorijomis, kur vyksta eismas, užpilama sluoksniais, ne storesniais už 200 mm.

Būtina užtikrinti, kad vamzdžiai vienodai gultų ant pagrindo. Su vamzdžiais jokiu būdu negali liestis dideli akmenys ar kiti kieti daiktai. Pagrindas turi būti įrengtas taip, kad po kiekvienu moviniu sujungimu būtų įrengtos duobės.

8.12.3 Užpylimo medžiaga

1. Bendras užpylimas

Iškasta ar atvežta medžiaga bendram užpylimui turi būti be šlakų, pelenų, organinių medžiagų, purvo ar kitų teršalų, ji turi būti pakankamai smulki, kad būtų įmanomas reikiamas sutankinimas. Joje negali būti akmenų ar susmulkintų uolienų, didesnių kaip 75 mm. Be to, tranšėjų užpylimo medžiaga turi atitikti šiuos reikalavimus:

Vientisumo koeficientas 6 min. Plastiškumo indeksas 15 max. “Skysčio riba” 35 max.

2. Užpylimas kur važiuoja transporto priemonės ar kur yra kitokia danga

Kelių, gatvių, šaligatvių ir pan. dangų paviršius vėl turi būti atstatytas, išlaikant pirminį ar Inžinieriaus nurodytą gylį.

3. Pirminis užpylimas

Pirminiam tranšėjų užpylimui naudojamas smėlis. Smėlis turi būti švarus, neužterštas, vienodo smulkumo, maks. dalelių dydis 20 mm, o mažesnių nei 0.02 mm dalelių - mažiau nei 10%. Be to, smėlyje neturi būti kenksmingų ir žalingų medžiagų, jame negali būti daugiau nei 15% molio ar dumblo pagal svorį (pavieniui ar kartu).

8.12.4 Vamzdžių pagrindas

Pagrindas vamzdžiams turi būti iš medžiagos pagal atitinkamų reglamentų reikalavimus, esant grūdelių dydžiui nuo 0 iki 16 mm ir tankinimo frakcijai neviršijant 0,15. Pagrindo medžiaga turi būti nemažiau negu 150 mm žemiau vamzdžių apačios. Įrengiant pagrindus, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti inžinerinius geologinius tyrinėjimus.

8.12.5 Tankinimas

Grunto sutankinimo bandymai atliekami pagal LST CEN ISO/TS 17892- 2:2005/AC:2006 reikalavimus.

Tankinimas išreiškiamas procentais ir visada grindžiamas optimaliu sausu tankumu pagal modifikuotą Proctor,o testą. Prieš sutankinimą, medžiagos sluoksniuose turi būti vienodo drėgnumo, todėl Rangovui gali tekti sluoksnių medžiagą drėkinti. Jei Rangovo atliktas sutankinimas neatitinka šių reikalavimų, Rangovas savo sąskaita iškasa pirminę užpylimo medžiagą, išima vamzdžius ir vėl viską sumontuoja iš naujo.

8.13 Vandens pašalinimas

8.13.1 Darbo apimtis

Rangovas pateikia visą darbo jėgą, medžiagas ir įrangą, atlieka visus darbus, būtinus gruntinio vandens lygio ir hidrostatinio slėgio sumažinimui, kad visus kasimo statybos darbus būtų galima atlikti sausomis sąlygomis.

Darbai turi apimti vandens pašalinimo sistemos išbandymus, paleidimą, eksploatavimą, priežiūrą, galutinį įrangos išmontavimą bei išvežimą iš statybvietės.

Rangovas apmoka vandens pašalinimo išlaidas. Jis taip pat apmoka visas išlaidas, susijusias su požeminio drenažo, pastatų, statinių ir komunikacijų, pažeistų vandens pašalinimo procese, atstatymu. Rangovas atsako už žalą, susijusią su vandens šalinimo sistemos gedimais dėl Rangovo nerūpestingumo. Xxxxxxxx atsako už tai, kad jo darbas atitiktų visus taikomus vietinius reikalavimus.

Į vandens pašalinimą įeina paviršinių vandenų, esančių darbo vietoje, surinkimas ir pašalinimas; gruntinio vandens pašalinimas iš naujų tranšėjų, kad būtų sausa dirbti.

8.13.2 Bendroji informacija

Prieš atliekant žemės kasimo darbus turi pradėti veikti vandens šalinimo sistema, kuri sumažina vandens lygį pagal reikalavimus. Po to sistema turi būti be pertraukos eksploatuojama kol bus tinkamai pastatyti visi statiniai ir baigti užpylimo darbai ir po to vandens šalinimas nebebus reikalingas.

Ir pagrindinę, ir rezervinę elektros energiją vandens šalinimo sistemai turi tiekti Rangovas, padengdamas visas montavimo, elektros energijos ir kuro išlaidas. Kurą vartojančios sistemos darbui Rangovas statybvietėje turi turėti pakankamai kuro. Rangovas turi pasirūpinti laikinuoju energijos šaltiniu ir visais reikiamais priedais.

Prieš pradėdamas vandens šalinimo darbus, Xxxxxxxx ir Xxxxxxxxxxx turi kartu patikrinti ir nustatyti visų statinių ir prie statybvietės esančių statinių, iš kurių reikia pašalinti vandenį, būklę. Visi statiniai, dėl kurių gali būti pareikštos pretenzijos, turi būti nufotografuoti. Xxxxxxxx į savo pasiūlymą įtraukia tokių nuotraukų sąnaudas. Rangovas pateikia Inžinieriui vieną komplektą nuotraukų su pridedamu aprašymu.

8.13.3 Pateikiama medžiaga

Rangovas pateikia Inžinieriui patvirtinti smulkų vandens šalinimo operacijų sekos aprašymą.

Aprašyme turi būti (tačiau neapsiribojant tuo):

- planai, kuriuose nurodomi vandens šalinimo ir nuvedimo būdai ir vietos. Prie plano pridedamuose brėžiniuose nurodomos visos detalės, kad darbas būtų aiškiai pailiustruotas;

- naudojamų medžiagų ir įrangos sąrašas;

- vandens šalinimo sistemos projektiniai skaičiavimai.

Inžinierius patikrina, ar bendra darbų apimtis tinkama ir ar Rangovas turi reikiamą kvalifikaciją brėžiniuose nurodytų darbų atlikimui. Tai, kad Xxxxxxxxxxx patikrina Rangovo planus ir metodus, neatleidžia Rangovo nuo atsakomybės už sėkmingą vandens šalinimo darbų atlikimą. Rangovas pateikia kasdieninius protokolus, kuriuose žymimi vandens kokybės testai suspenduotoms medžiagoms, vandens išleidimo vietoje, laikas ir testų trukmė, kasdieninės normas, pateikiant duomenis apie šulinių montavimą ir pašalinimą, bendras pastabas apie

sistemą, pvz., Įrangos veikimo laiką ir gedimus.

8.14 Keliai ir aikštelės

8.14.1 Bendrieji reikalavimai

Įrengdamas naujas ar atstatydamas esamų kelių ir aikštelių dangas į pirminę padėtį, Rangovas turi vadovautis žemiau išvardintų reglamentų reikalavimais:

Statybos techninis reglamentas STR 2.06.03:2001, ”Automobilių keliai”, Statybos rekomendacijos R 33-01, ”Automobilių kelių žemės sankasa”, 2001m Statybos rekomendacijos R 34-01, ”Automobilių kelių žemės pagrindai”, 2001m

Statybos rekomendacijos R 35-01, ”Automobilių asfaltbetonio ir žvyro dangos”, 2001m Statybos taisyklės ST 93 06149.03., 2003 m ”Miestų gatvių asfaltbetonio dangų tiesimo

darbai.” 1999m.

Statybos taisyklės ST 2235248.01:1999,”Bendrieji kelių tiesimo ir taisymo darbai “ Statybos rekomendacijos R 16 - 00, ”Statinio projekto sudėtis”,

8.14.2 Žemės darbai

Žemės darbai turi būti atlikti pagal R 33 – 01 reikalavimus. Dangos dugno natūralūs gruntai turi būti sutankinti prisilaikant R 33 – 01, 2 lentelės reikalavimų. Žemės paviršius turi būti lygus, atitikti projektinius aukščius, skersinius nuolydžius. Paviršius gali nukrypti nuo projektinių aukščių ne daugiau kaip 5cm. Žemės sankasos paviršiaus deformacijos modulis

E 45 MN/m2. Jei pasitaikys mažesnis deformacijos modulis, gruntas turi būti sustiprinamas hidrauliniais rišikliais arba geotekstile.

8.14.3 Pagrindų įrengimas

Parenkant gatvės važiuojamosios dalies dangos konstrukciją, būtina atsižvelgti į gatvės kategoriją, eismo intensyvumą. Dangos konstrukcijos ir sluoksnių storiai parenkami pagal “STR 2.06.03:2001, ” Automobilių keliai”, C priedas, 1 lentelė, nustatant gatvės konstrukcijos klasę.

Apatinis šalčio iškyloms atsparus pagrindo sluoksnis įrengiamas iš smėlio Kfiltr. 3m/parą ir dolomitinės skaldos mišinio 0/56. Pagrindo sluoksniai turi būti įrengti pagal R 34-01 reikalavimus.

Deformacijos modulis virš apatinio šalčiui atsparaus sluoksnio E120MN/m2. Šalčio atsparaus pagrindo kiekvieno sutankinto sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta R 34-01 punkte 5.6.2.10.2.

Minimalios sutankinimo rodiklio reikšmės nurodytos R 34-01 4 lentelėje. Skaldos pagrindo sutankinimo rodiklis DPR 103. Pagrindo sluoksnių aukščiai nuo projektinių neturi nukrypti daugiau kaip 5.0 cm, skersiniai nuolydžiai – daugiau kaip 5 .

Šaligatvių dangos pagrindas turi būti įrengtas iš šalčiui atsparaus smėlio Kfiltr. 3m/parą, h = 15 cm.

8.14.4 Dangų įrengimas

Važiuojamosios dalies dangos viršutinio ir apatinio sluoksnio asfaltbetonio mišiniai turi būti parinkti pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.03:2001. Apatinio ir viršutinio sluoksnių dangos mišinio sudėtis turi atitikti R 35 – 01, 5.3.5 skyriaus reikalavimus. Sutankinimo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 97.

Apatinis ir viršutinis dangos sluoksniai klojami tik ant sauso ir švaraus pagrindo arba dangos apatinio sluoksnio. Asfaltbetonio danga klojama esant vidutinei dienos oro temperatūrai ne mažesnei

+ 5 0. Dangos įrengimas turi atitikti R 35 – 01, 5.3.1- 5.3.5 skyrių reikalavimus.

Šaligatviams atstatyti parenkama šaligatvio plytelių danga pagal esamą. Jei plytelės klojamos ant apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo iš smėlio, jo sluoksnis turi būti h =15 cm, filtracijos koeficientas 3m/p. Jei pagrindui naudojama skalda, tarp plytelių ir pagrindo turi būti 3 cm tarpsluoksnis iš smėlio arba iš smėlio ir cemento mišinio. Betoninių plytelių betono stiprio klasė C12/15, vandens įgeriamumas iki 5, dilumas iki 0,70 g/cm2.

Atstatomos važiuojamosios dalies kelio bortų reikalingumą nusako esama gatvės konstrukcija, o šaligatviai aprėminami vejų borteliais. Borteliai turi būti klojami ant skaldos pagrindo h=10 cm.

8.14.5 Vejos įrengimas

Paruošiamieji darbai vejos įrengimui: augalinė žemė tolygiai paskleidžiama visame būsimos vejos plote, prieš sėjant žolių mišinį būtina lengvai išpurenti paviršių, žemės paviršius turi būti sutankinamas voluojant.

8.15 Grunto gerinimo priemonės

8.15.1 Geotekstilė arba košimo audinys

Geotekstilė klojama tarp užpildo ir natūralaus grunto, kai gruntas smulkus (dumblinas smėlis, dumblas ar molis), kad smulkus podirvis nepatektų į užpylimo medžiagą arba stambias sudėtines medžiagas. Geotekstilė turi būti klojama pagal gamintojo specifikacijas.

Geotekstilė turi būti pagaminta iš patvarių sintetinių polimerų ir turi turėti šias savybes:

- maks. por skersmuo O95 = 0.05 mm

- svorio kategorija >200 g/m2

- pralaidumas, k-dydžio diapazonas: 10-3 - 10-4 m/s

- tempiamasis stiprumas (ardančioji apkrova) > 15 kN/m

8.16 Žalieji plotai

Baigus objekto statybos darbus tie plotai, kuriuose pagal brėžinius nenumatyta danga, turi būti išlyginti. Tam turi būti naudojama tinkama iškasta medžiaga. Baigiamasis išlyginimas formuojamas taip, kaip nurodo Inžinierius. Galutiniam išlyginimui priklauso ir ankščiau pašalinto viršutinio sluoksnio atstatymas.

8.17 Kabelių klojimas ir užpylimas

Kabelių klojimo gyliai:

- 6-10 kV, kontroliniai, žemos įtampos ir ryšio kabeliai-0.7m;

- kabeliai ariamoje žemėje- 1.0m;

- kabeliai po keliais, gatvėmis-1.0m;

- melioruotose žemėse-0.8m.

Minimalus atstumas tarp lygiagrečiai klojamų kabelių:

- tarp jėgos ir kontrolinių kabelių-0.10m;

- tarp kontrolinių kabelių – nenormuojamas;

- tarp 20kV ir 10kV kabelio ar kontrolinių kabelių-0.25m;

- tarp klojamo kabelio ir esamo kabelio priklausančio kitai organizacijai-0.5m.

Kabelio klojimas vykdomas sausoje tranšėjoje. Esant aukštiems gruntiniams vandenims. Jie pažeminami atviru būdu siurbliais arba adatinių filtrų pagalba, vandenis nuleidžiant į esamus griovius arba lietaus kanalizacijos tinklus.

Tranšėja apvaloma nuo akmenų, šiukšlių; įruošiamasdugno pagrindas iš purios žemės 10cm storio, o molyje arba priemoliuose- smėlio pagrindas.

Prieš kabelio klojimą iškviečiamas techninės preižiuros inžinierius (užsakovas) ir kartu su rangovu patikrina:

- tranšėjos gylį, posūkio kampus;

- kabelių sertifikatus;

- kabelių būgno patikrinimo aktus.

Kloti kabelius žiemos metu leidžiama:

- kabelius su plastmasine izoliacija nuo -7 oC iki -20 oC.

Prie žemesnių temperatūrų kabelis prieš klojimą pašildomas patalpose, prijungiant jį prie elektros tinklo, šiltnamiuose šildymo prietaisų pagalba:

- prie temperatūros nuo +5 iki +10 -72 val.;

- prie temperatūros nuo +10 iki +25 - 24 val.;

- prie temperatūros nuo +25 iki +40 - 18 val.

Požeminiai kabeliai, movos, apsaugos įrenginiai, vamzdžiai privalo turėti pastovius orientyrus arba žymos stulepelius. Žymos stulpeliai statomi 0.1m atstumu į lauko pusę nuo trasos posūkiuose, movų sujungimo vietose, iš abiejų pusių kertant kelius, komunikacijų susikirtimo vietose, prie įvadų į pastatą ir kas 100m lygioje trasoje.

Atliekamas dalinis kabelio užpylimas ne mažesniu kaip 10cm storio sluoksniu:

- priemoliuose- smėliu;

- smėliuose, priesmėliose- gruntu iškastu iš tranšėjų be akmenų, statybinių šiukšlių.

Įrengiama kabelių apsauga nuo mechaninių pažeidimų.

- 6- 10 kV įtampos kabeliai pakloti nedirbamose žemėse apsaugomi nuo mechaninių pažeidimų ir paklojama signalinė juosta;

- žemos įtampos kabeliai 0.35÷0.70m gylyje dažnų kasinėjimų vietose apsaugomi gaubtais arba paklojami vamzdžiuose.

Signalinės juostos plotis vienam kabeliui -10cm, storis-0.5 mm. Apsauginės juostos klojamos 0.3m gylyje nuo žemės paviršiaus su užrašu "Dėmesio! Kabelis". Užpilant tranšėją signalinė juosta turi būti išlyginta.

Įrengus kabelių apsaugą, elektros įrenginių montavimo firmos ir statybinės organizacijos atstovai kartu su užsakovo technine priežiūrą vedančiu inžinieriumi patikrina trasą, sustato dengtų darbų aktą. Padaromos komunikacijų geodezinės nuotraukos.

Gruntas sutankinamas 20÷30cm sluoksniais mažosios mechanizacijos priemonėmis, sutankinimo koeficientas 0.98. Klojant kabelius per laukus, užpilta tranšėja netankinama.

Perėjimuose per kelius, gatvės tranšėja užpilama smėliu.

9. ŽEMĖS DARBAI NAUJŲ SIURBLINIŲ STATYBAI

9.1 Kasinėjimai pamatams

Visi kasinėjimai pamatams turi būti atlikti laikantis brėžiniuose nurodytų išmatavimų, arba kaip nustatyta specifikacijose. Nurodytus išmatavimus gali pakoreguoti Inžinierius, jei ištyrus statybų aikštelę ir prasidėjus kasinėjimams pasirodys, kad tai tikslinga dėl grunto savybių ar kokių nors kitų aplinkybių. Jei kasamas gruntas nėra akmenys, kai kasama po konstrukcijomis, paskutiniai 15 cm. turi būti nukasti ne anksčiau kaip 24 valandos prieš pradedant kloti pamatus. Iškasų dugnas turi būti išlygintas ir pilnai įrėmintas pagal visus išmatavimus ir prieš liejant betoną, turi būti gerai sudrėkintas bei suplūktas.

Rangovas turi pasirūpinti, kad kasinėjimų šlaitai neslinktų ir kur reikia sutvirtinti, kad būtų išvengta žemės ar smėlio nuošliaužų. Jei, nepaisant šių atsargumo priemonių arba dėl aplaidumo, iškasos šlaitai nuslinktų, arba juos pradėtų kasinėti be Inžinieriaus nurodymo, Rangovas privalo savo sąskaita sutvarkyti visą suardytą gruntą tiek kasinėjimų aikštelėje, tiek už jos ribų.

Jei Rangovas iškastų per giliai arba išplėstų kasinėjimų teritoriją, arba jei jam būtų įsakyta atlikti papildomus kasinėjimus dėl aukščiau išvardintų priežasčių, už tokius darbus jam nebus mokamas papildomas mokestis, Rangovas turės savo sąskaita sutvarkyti kasinėjimus iki nurodytų išmatavimų, užpilti nereikalingai iškastas vietas gerai suplūktu gruntu arba betonu. Užpylimui naudojamo betono klasė turi būti suderinta su Inžinieriumi.

Jei kasinėjimų metu bus atkastas lauko drenažas, po darbų užpildamas duobę Xxxxxxxx, turi grąžinti juos į vietą, o jei tai neįmanoma, turi nukreipti juos į naują drenažą ar griovius, arba perkloti juos, kaip nurodys Inžinierius.

Prieš pradedant bet kokius statybos darbus, būtina užtikrinti, jog statybos vyksta ant visiškai tvirto ir švaraus pamato arba remiasi į tvirtą gruntą. Jokiu būdu negalima lieti betono ant tam paruošto grunto paviršiaus, kol šio paviršiaus nepatvirtino inžinierius.

9.2 Pasiruošimas pamatams

Rangovas turi tinkamai paruošti kasinėjimo aikšteles, kuriose bus liejamas betonas. Žemės plotas, ant kurio bus liejamas betonas, turi būti paruoštas tiksliai pagal išmatavimus, nurodytus brėžiniuose arba nurodytus Inžinieriaus, reikiamai sudrėkintas ir kruopščiai išlygintas atitinkamais instrumentais. Šalia brėžiniuose nurodytų kasinėjimo linijų negali likti joks akmuo.

Pamatinis gruntas, ant kurio bus liejamas betonas, turi būti įrėmintas pagal nurodytus išmatavimus, kruopščiai nuvalytas nuo purvo ir šiukšlių ir sudrėkintas prieš liejant betoną. Betono liejimo metu pamatinio grunto paviršiuje negali būti balų. Jei be Inžinieriaus nurodymo kasinėjimai buvo padaryti per giliai, duobę savo sąskaita iki reikiamo aukščio turi užpilti Rangovas.

10. TECHNINIAI REIKALAVIMAI ELEKTROS IR AUTOMATIKOS DARBAMS

Bendrieji reikalavimai

Turi būti parengta Procesų valdymo ir automatizacijos techninio-darbo projekto dalis, kurioje būtų pateikti kiekvienos iš numatomų siurblinių automatizuotos valdymo sistemos (toliau AVS) projektinis sprendinys, bendrąja prasme apimantis lauko įrenginius (jutiklius, jungiklius, įtampinius/analoginius keitiklius, dažnio keitiklius, minkšto paleidimo įrenginius, elektromagnetinius debitomačius ir t.t.), programuojamus loginius valdiklius (PLV), programinę įrangą, telemetrinio ryšio priemones, darbo brėžinius, programavimo ir montavimo darbus, sistemos paleidimą – derinimą, aptarnaujančio personalo apmokymą, išpildomąją dokumentaciją.

SCADA programinė įranga turi būti sertifikuota, licencijuota pateikiama CD.

Projekto dalyje turi būti įvertinta ir siurblines eksploatuosiančios įmonės centrinės dispečerinės SCADA (duomenų priėmimo/valdymo ir stebėjimo kontrolės / angl. supervisory control and data acquisition) sistemos atnaujinimo iki paskutinės naujausios versijos (projekto įgyvendinimo metu) išplėtimo, licenzija.

Įvertintos duomenų ryšio kanalo su naujai prijungiamomis siurblinėmis testavimo darbų sąnaudas.

Bendru atveju, rengiant procesų valdymo ir automatizacijos projekto dalį turi būti įvertintas pagrindinių perduodamų į centrinę dispečerinę parametrų rinkinys:

• Įvadinio elektros tinklo gedimas (skaitmeninis signalas)

• Siurblio P1 darbas (skaitmeninis signalas)

• Siurblio P1 avarija (skaitmeninis signalas, iššifravimas pagal kodą)

• Siurblio P2 darbas (skaitmeninis signalas)

• Siurblio P2 avarija (skaitmeninis signalas, iššifravimas pagal kodą)

• Siurblio P1 srovė (skaitmeninis signalas)

• Siurblio P2 srovė (skaitmeninis signalas)

• Siurblio P1 rankinis/automatinis

• Siurblio P2 rankinis/automatinis

• Momentinis ir suminis debitas

• Siurblinės dangčio atidarymas (skaitmeninis signalas)

• Valdymo jėgos skydo durų atidarymas (skaitmeninis signalas)

• Siurblinės avarinis viršutinis lygis (skaitmeninis signalas)

• Siurblinės avarinis žemutinis lygis (skaitmeninis signalas)

• Nuotekų lygis siurblinėje (analoginis signalas)

• Signalas nėra maitinimo įtampos 400V DC

• NEŠ būsena (skaitmeninis signalas)

• Temperatūra skydo viduje (analoginis signalas)

• S1 siurblio darbo valandos (skaitmeninis signalas)

• S2 siurblio darbo valandos (skaitmeninis signalas)

• Elektros energijos sąnaudos (signalas skaitmeniniu protokolu)

• Būtina atlikti suderintas su užsakovu ataskaitas

Esant papildomiems technologinės dalies projektiniams sprendiniams, kuriems reikalinga valdymo automatika (grotų smulkintuvas (grotų smulkintuvo valdymas atliekamas tik iš centrinio nuotekų siurblinės procesoriaus, atskiras valdymo skydas nepriimtinas), el. sklendė ar kita) ar kontrolinė matavimo (debito) įranga, būtina įtraukti šios įrangos pagrindinių būsenų, matavimo duomenų ir pačių g/b šulinių su minėta elektrotechnine įranga dangčių atidarymo, bei kritinės patvankos ar nuotėkio (avarijų atveju) būsenos perdavimą į centrinę dispečerinę.

Nuotekų siurblinių automatikos valdymo jėgos skyduose (VJS), nepriklausomai nuo siurblinės elektros energijos tiekimo patikimumo grupės (žiūrėti projekto elektrotechnikos dalį) turi būti numatytas nepertraukiamo elektros energijos maitinimo šaltinis (NEŠ) arba maitinimo šaltiniai 24V DC 10A su NEŠ funkcija ir akumuliatoriais, kad esant sutrikimams elektros paskirstymo tinkluose, būtų užtikrinta nepertraukiama ne trumpesnė nei 2 val. telemetrinė siurblinės avarinių būsenų kontrolė. Visa pateikiama įranga ir programinė įranga turi turėti Europos Bendrijos sertifikatus, įranga be serifikatų ar vietinės/vienetinės gamybos nepriimtina. Rangovas atliekantis visus numatytus programavimo darbus (tai apima PLV, dispečerinės, duomenų perdavimą ir kitą programuojamą įrangą) turi palikti atvirą sistemą su kodais ir prisijungimo slaptažodžiais aptarnaujančiam personalui.

Automatizacijos struktūrinė ir vienlinijinės su dažnio keitikliais, ir minkšto paleidimo įrenginiais pridedamos (trys schemos)

Prietaisų montavimas

Prietaisai turi būti sumontuoti taip, kad prie jų būtų galima lengvai prieiti. Turi būti pakankamai laisvos vietos jų aptarnavimui bei keitimui.

Kontrolinę lygio įrangą montuoti pagal gamintojo rekomendacijas, taikant Europos Bendrijos geros inžinerinės praktikos saugos reikalavimus.

Automatinė valdymo sistema

Numatoma, kad nuotekų siurblinės siurblių darbas pagrindinai bus valdomas automatiniame režime nuo hidrostatinio lygio jutiklio ir valdomi iš PLV, ir avarinis/automatinis valdymas nuo viršutinio ir apatinio lygio jutiklių relinės logikos pagalba su užlaikymo rele antro siurblio paleidimui. Siurblinė turės dirbti autonomiškai. Apie atsiradusius sutrikimus siurblinės valdymo grandinėse, dingusią maitinimo įtampą ar įsilaužimo pavojų bus pranešama GSM (GPRS) ryšio kanalais eksploatuojančios įmonės centrinei dispečerinei.

Numatyta, kad siurbliai, prijungti prie automatizuotos valdymo sistemos, turės galimybę dirbti ir rankiniame režime. Kiekvienas iš siurblių turi turėti atskirus jungiklius automatikos valdymo jėgos skyde.

Numatyta siurblių darbo laiko elektroninė per PLV apskaita.

GPRS modemas naudojamas duomenų perdavimui ir valdymui iš centrinės dispečerinės

Veikimo saugumas Techninės specifikacijos

Programuojamas loginis valdiklis (toliau PLV) turi dirbti nepriklausomai ir užtikrinti patikimą ir savalaikį duomenų perdavimą į eksploatuojančios įmonės centrinę dispečerinę. Apsaugai nuo tinklo įtampos svyravimų ir nuo el. energijos tiekimo pertrūkių PLV maitinamas per nepertraukiamo el. maitinimo šaltinį (NEŠ / angl. UPS) arba maitinimo šaltiniai 24V DC 10A su NEŠ funkcija ir akumuliatoriais. NEŠ arba maitinimo šaltiniai 24V DC 10A su NEŠ funkcija ir akumuliatoriais skirtas tik PLV ir kontrolinių (matavimo) grandinių maitinimui, kad pastoviai būtų stebimas nuotekų lygis siurblinėje ir fiksuojamas įsilaužimo pavojus. Tai būtina sąlyga efektyviam budinčio personalo darbui užtikrinti.

Programuojamas loginis valdiklis

PLV turi būti sudaryti iš standartinių komponentų ir turi būti pritaikyti naudojimui pramonėje ir turėti tęstinumą jau naudojamiems įmonėje. Visus komponentus turi tiekti tas pats gamintojas, jie turi būti tos pačios gaminių serijos. Įranga pagaminta pagal specialų užsakymą yra nepriimtina. PLV sistema turi būti modulinė industrinė su centriniu procesoriumi (CPU), ryšio elementais, įvesties/išvesties moduliais ir kt., montuojamais ant standartinių bazinių plokščių.

Laisvai programuojamas loginis valdiklis turi būti montuojamas valdymo skyde turinčiame apsaugos klasę ne mažesnę nei IP65.

Išorinės grandinės turi būti galvaniškai izoliuotos nuo vidinių valdiklio grandinių. ĮPLV įėjimai ir išėjimai turi turėti aiškų ir lengvai suprantamą žymėjimą.

Dingus maitinimo įtampai valdiklis neturi maišyti informacijos mainams tarp kitų valdiklių ir tiesioginiam duomenų perdavimui per GPRS.

PLV turi turėti vidinį laikrodį su nepriklausomu maitinimo šaltiniu. Laikrodžio paklaida nedidesnė kaip 1 sekundė per parą.

Loginis laisvai programuojamas valdiklis turi turėti vidinį akumuliatorių vidinės atminties ir laiko programos išsaugojimui. Akumuliatoriaus turi užtekti mažiausiai 8 dienoms.

Akumuliatoriaus veikimo laikas turi būti mažiausiai 2 metai ir jis turi būti lengvai pakeičiamas neišjungiant valdiklio.

Maitinimo šaltinio įėjimo įtampa 230VAC, išėjimo įtampa 24V DC 10A, su UPS funkcija palaikomą iš 24V DC akumuliatorių. Išėjimo įtampa turi būti stabilizuota. Darbinė temperatūra –20C - +40C.

Maitinimo šaltinis turi turėti 50% rezervą.

Centrinis procesorius (CPU)

Centrinio procesoriaus galingumo turi pakakti proceso valdymo programų paleidimui; įvadų/ išvadų skaičius apsprendžia rezervo dydį. CPU turi sugebėti apdoroti aritmetines instrukcijas žodžiais (16 bit), dvigubais žodžiais (32 bit) slankiojo kablelio skaičių sistemos formate, loginėmis instrukcijomis. Operacijų atlikimo greitis turi būti didelis, atminties pajėgumai programoms, laikmačiams, skaitikliams, registrams ir kt. turi būti tokie, kad, atlikus visas būtinas programas, skirtas įvairių įrenginių paleidimui, liktų 40 proc. papildomų pajėgumų. CP įrenginiai surenkami su būtinomis įmontuotomis jungtimis reikalingomis programavimo įrenginiui, su LED indikacija, rodančia tinkamą veikimą ir veikimo sutrikimus. Duomenų apdorojimo greitis bendrajai PLV programos daliai neturi viršyti 50 milisekundžių. Taip pat turi būti prieinama greitojo apdorojimo įranga ir pertraukimo funkcijos avariniais atvejais. PLV numatyti dvi nuoseklaus ryšio sąsajas

Diskretinių įėjimų moduliai

Įėjimo signalai turi būti galvaniškai izoliuoti nuo valdiklio vidinių grandinių. Bent dalis diskretinių įėjimų turi būti skirti impulsų skaičiavimui, maksimalus dažnis 30kHz.

Diskretiniai įėjimai turi būti su šviesine indikacija (LED). Diskretinių išėjimų moduliai

Išėjimo signalai turi būti galvaniškai izoliuoti nuo valdiklio vidinių grandinių. Diskretinio išėjimo įtampa ir srovė turi atitikti apkrovą.

Diskretiniai išėjimai turi būti su šviesine indikacija (LED).

Operatoriaus pultelis

Loginis laisvai programuojamas valdiklis turi turėti tekstinį operatoriaus pultelį. Pultelis turi atlikti šias funkcijas:

-Rodyti pranešimo tekstą;

-Proceso parametrų stebėjimas ir keitimas;

-Įėjimo / išėjimo signalų peržiūra;

-Papildomas funkcijas.

-Grafikus.

Projektuojamose siurblinėse OP turi turėti spalvotą jutiklių ekraną (touch screen) TFT skystų kristalų ekraną (LCD) tipo, kurio įstrižainė ne mažesnė negu 10,7“, taškinė skiriamoji geba 1024x768 (plotis x aukštis). Jutiklinis sluoksnis varžinio tipo, vidinės atminties talpa ne mažiau 12MB (su lizdu atminties kortelei, praplėsti atminties talpą, įstatant papildomą atminties kaupimo kortelę), maitinimas 24V DC. Vartojam galia iki 50W, darbo aplinkos temperatūros ribos nuo 0C iki +50C, apsaugos laipsnis IP65. OP korpuso konstrukcija turi būti pritaikyta jo vertikaliam kiauryminiam tvirtinimui su hermetine tarpine tarp skydo durelių ir OP.

Komunikacijos modulis

Modulis skirtas duomenų perdavimui / konvertavimui tarp PLV ir GSM GPRS modemo

GSM modemas

Modemas skirtas duomenų perdavimui GSM (900 /1800 MHz) tinkluose tarp siurblinės PLV ir dispečerinėje numatomos SCADA sistemos. Projektuojamas 8 klasės (iki 85.6 kbps) paketinis GPRS (General Packet Radio Service) duomenų perdavimo būdas. Modemas turi palaikyti PBCCM (Packet Binary Convolutional Code Modulation; IEEE 802.11) kodavimo režimą, turėti RS232 sąsają, ne mažiau 2 analoginių įėjimus ir 9 diskretinius įėjimus . Modemo el. maitinimas 9...30V ac/dc. Darbo temperatūrų ribos -20°C … 50°C. Modemas turėtų būti tiekiamas kartu su GSM antena ir jungiamuoju kabeliu (~2m). Antena statoma valdymo skydo viduje.

PLV programinės įrangos reikalavimai

Į PLV sistemą turi įeiti standartizuotas pramoninio proceso programavimo programinės įrangos paketas. Programinė įranga turi veikti standartiniuose, IBM tipo, kompiuteriuose su MS Windows aplinka ir atitikti IEC 61131.3 reikalavimus.

Kaip sandorio dalis, ši programinė įranga, įskaitant visus programavimo vadovėlius, programavimo ir/ar sujungimo kabelius ir pan. turi būti pateikta Užsakovui.

Panaudojant PLV programinės įrangos paketą kartu su pristatytomis PLV sistemomis, turi būti galima įdiegti proceso kontrolės programas, įskaitant:

- Skaitliukus, komparatorius ir laikmačius;

- Registro kontrolę ir valdymą;

- Logines komandas;

- Aritmetines žodžių ir dvigubų žodžių komandas slankiojo kablelio formate.

Rangovas turi atlikti ir įdiegti PLV sistemos, kuri įtraukta į šį konkursinį pasiūlymą, programavimą.

Rangovas turi parengti, kaip bazę programavimui, detalų programos aprašymą apie programų funkcijas ir programavimo struktūrą.

Prieš pradedant programavimo darbus, Užsakovas arba jo atstovas turi patvirtinti šį aprašymą.

Pagal bendras nuostatas, Rangovas turės užtikrinti, kad PLV būtų užprogramuoti dirbti nepriklausomai nuo pagrindinės soties centrinėje dispečerinėje, ir kad PLV programa būtų susisteminta ir padalinta į paprogrames kiekvienai atskirai proceso funkcijai.

Nuotekų lygio matavimas

Avarinių lygių registracijai ir avariniam valdymui siurblinėje numatomi plūdiniai lygio jungikliai skirti nuotekom. Jungikliai turi būti be gyvsidabrio. Apsaugos laipsnis IP68. Plūdinis lygio jungiklis turi turėti 1 persijungiantį kontaktą, kontakto jungiamoji geba 5A 230VAC. Darbinė terpė - nuotekos. Maksimali darbinė temperatūra +60C. Maksimalus darbinis slėgis 4bar prie +20C.

Plūdinis lygio jungiklis turi būti tiekiamas kartu su kabeliu. Kabelio ilgį derinti su siurblinės rezervuaro matmenimis ir numatoma skydo montavimo vieta.

Slėgio jutiklis skirtas absoliučiam (barometriniam) slėgiui ribose nuo 0.8 iki10bar nuotekų terpėje matuoti, membraninis, montavimas flanšinis. Matavimo tiesiškumas, įskaitant histerizę ir atsikartojamumą turi būti ne blogesnis nei ±0.5%. Jutiklio atsparumas perkrovoms – tris kartai nuo matavimo ribų. Darbinės terpės temperatūros -20ºC …+60ºC. Matavimo atsako laikas <2msek.. El. maitinimo įtampa 24V DC. Išėjimo signalas srovinis 4…20mA. Jutiklio korpusas – nerūdijančio plieno / keraminis. Jutiklis komplektuojamas su maitinimo-signalo perdavimo kabeliu (~15m).

Hidrostatiniai panardinami lygio matuokliai skirti nuotekų lygiui matuoti siurblinėje ir pagrindiniam automatiniam siurblių valdymui per PLV. Matuoklio sandarumas IP68, skirtas naudoti nuotekose, iš nerūdijančio plieno. Hidrostatinis lygio jutiklis tiekiamas kartu su kabeliu. Kabelio ilgį derinti su siurblinės rezervuaro matmenimis ir numatoma skydo montavimo vieta. Maitinimo įtampa 24V DC (tiesioginiam prijungimui prie PLV). Matavimo išėjimo signalas 4…20mA. Matavimo prietaiso ribos parenkamos atsižvelgiant į montuojamos siurblinės aukštį ir siurblių valdymo darbo ribas.

Įrengimų kaita ir automatinis perėmimas

Proceso funkcijų, įskaitant paralelinių identiškų įrengimų, paprogramės turi užtikrinti įrengimų kaitą kiekvieno paleidimo metu, bei jų automatinį perėmimą, įvykus gedimams viename iš įrenginių. Pvz., siurblinė su dviem identiškais siurbliais S-01, S-02 turi veikti taip, kad pirmo paleidimo metu S-01 yra pirminis siurblys, S-02 yra antrinis, o sekantį syką S-02 turi būti pirminis, S-02 turi būti antrinis, ir t.t. Jeigu gedimas įvyksta S-01, ar tai S-01 yra perjungiamas į rankinį veikimą, PLK programa turi ignoruoti S-01 ir jį pakeisti į S-02.

Debitomačiai

Debitas nuotekų siurblinėse apskaitomas programiškai SCADA sistemoje.

Kabeliai

Turi būti pateikti visi reikalingi jėgos ir signalų kabeliai, būtini kontrolei ir stebėjimui, skerspjūvis turi būti 0,5-0,75 mm2 . Signaliniai kabeliai matavimo signalams 4-20mA turi būti suporuoti ir ekranuoti, turėti atsargines poras.

Prietaisų kabeliai turi būti klojami atskirai nuo jėgos kabelių. Kabeliai klojami plastikiniuose loveliuose ar vamzdžiuose.

Kabeliai turi būti patikimai markiruoti su informacija apie numerį ir kabelio tipą. Prietaisų maitinimo kabeliai PVC tipo su dviguba izoliacija, skerspjūvis turi būti 0,75-

1,5mm2.

Termo davikliai

Termo daviklių paskirtis temperatūros matavimas siurblinės valdymo skyde ir matavimų perdavimas į centrinę dispečerinę lygiagrečiai atvaizduojant OP valdymo skyde.Termo daviklio temperatūra turi būti nuo –5C iki +50C. Termo daviklis turi turėti tiesinę skalę su keitikliu į analoginį išėjimą 4…20mA. Tvirtinamas atskirai prie sienos su apsaugos klase IP68.

Lydūs saugikliai

Lydūs saugikliai turi būti naudojami tik elektroninėje įrangoje, PLK skaitmeninių, analoginių įėjimų/išėjimų grandinėse. Saugikliai turi būti instaliuojami apsaugotose lizduose, kiekvienas saugiklis turi būti paženklintas, nurodant grandinės kodą ir jo funkciją.

Minkšto paleidimo arba dažnuminių keitiklių įrenginiam naudojami specialūs puslaidininkiniai saugikliai rekomenduojami įrenginio gamintojo.

Elektros energijos sąnaudų apskaita

Siurblinėje numatyta nekomercinė elektros energijos sąnaudų apskaita. Skaitiklio pastatymo vieta – automatikos valdymo jėgos skyde. Matavimo sistema – trifazė (trilaidė). Tikslumo klasė 0.5 aktyviajai energijai ir 1.0 reaktyviajai energijai. Matavimo ribos iki 20A. Dažnis 50Hz. Matavimo duomenų perdavimui turi būti numatytas optinis ryšio sietuvas (20mA srovės kilpa arba RS485). Naudojant skaitiklį su srovės kilpa, būtina papildomai numatyti keitiklį, konvertuojantį srovinį signalą į RS485 standartą, duomenų perdavimui į PLV nuoseklaus ryšio įėjimą, kur duomenys kaupiami ir perduodami GSM tinklais į centrinę dispečerinę.

Dokumentacija

PLV programos turi būti gerai dokumentuotos, turi būti pateikti sinonimai, vartojami visiems vidiniams ir išoriniams signalams ir bitams įvardinti, bei komentarai apie kiekvieną veiksmą ar tinklą PLV programoje. Sinonimai ir komentarai turi būti anglų ir lietuvių kalbomis. Sinonimai turi atitikti kodinę numeraciją, naudojamą ant įrengimų ir centrinės dispečerinės pagrindinėje stotyje SCADA (duomenų priėmimo ir stebėjimo kontrolė / angl. supervisory control and data acquisition) serveryje.

Taikomosios programos išeities kodai, įskaitant sinonimus ir papildomus komentarus, yra procesų valdymo ir automatizacijos projekto pagrindu sudaryto sandorio dalis, ir turi būti pateikta Užsakovui originaliame formate skaitmeninėse laikmenose.

Būtina pateikti programinę įrangą dokumentų peržiūrai ir redagavimui naujausią versiją projekto atlikimo metu, bet ne vėlesnės laidos kaip “Autocad 2010”

Montažinės medžiagos ir gaminiai Apsaugos automatai

Visi variklių apsaugos automatai turi būti skirti darbui pagal AC-3 kategoriją. Trumpojo jungimo srovė bent 50 kA. Kartu su kiekvienu variklių apsaugos automatu turi būti patiektas bent 1NA ir 1NU papildomų kontaktų blokas. Apsaugos automatai turi būti montuojami ant DIN bėgio.

Švelnaus paleidimo įrenginiai

Švelnaus (minkšto) paleidimo įrenginys turi turėti paleidimo srovės ribojimo funkciją, skirti naudoti patalpose/spintose.

Turi turi tūrėti:

-apėjimo ir linijinį kontaktorių, valdomą švelnaus paleidimo įrenginio;

-švelnaus paleidimo funkciją;

-švelnaus stabdymo funkciją;

-paleidimo srovės ribojimo funkciją;

-pramoninio komunikacinio tinklo (PROFIBUS DP arba analogiško) integruotus modulius duomenų perdavimui į/iš automatizuotos valdymo sistemos PLV;

-skystų kristalų displėjų;

-integruotus relinius kontaktus su jungimo geba 5A 230V AC;

-indikatorių 100 išėjimo srovės indikacijai.

Turi užtikrinti savo ir variklio apsaugas paleidimo /stabdymo ir darbo metu.

Švelnaus paleidimo skaičius per 1 valandą neturi riboti maksimalų valandinį leistiną siurblių jungimo skaičių.

Reguliuojamas greitėjimo/lėtėjimo laikas nuo 0.5 iki 30 sekundžių. Apsaugos laipsnis IP20.

Darbinė temperatūra –20...+40ºC.

Švelnaus paleidimo įrenginiai turi būti sumontuota su visais apsaugos elementais rekomenduojamais minkšto paleidimo įrenginių gamintojo reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į elektrotechnikos saugumo reikalavimus.

Švelnaus paleidimo įrenginiai turi turėti tęstinumą pagal šiuo metu naudojamus (eksploatuojamus) švelnaus paleidimo įrenginius.

Švelnaus paleidimo įrenginiai naudojami virš 7A nominalios srovės , iki 7A nominalios srovės dažnio keitikliai su EMC filtrais, linijiniu kontaktoriumi ir pilna variklio/dažnio keitiklio apsauga ir turi turėti tęstinumą pagal šiuo metu naudojamus (eksploatuojamus) įrenginius.

Elektrinių uždorių pavaros

Pavaros naudojamos elektrinių sklendžių, uždorių valdymui. Pagrindiniai reikalavimai:

-Apsaugos klasė IP68 ( minimalus reikalavimas: turi nepatekti drėgmė 7 metrų gylyje 72 valandas)

-Nustatymai ir derinimai atliekami infraraudonujų spindulių pulteliu (korpuso atidarymas nustatymų atlikimui nepriimtinas)

-Išorinių maitinimo/valdymo kabelių pajungimas atliekamas be invazijos į pavaros valdymo sekciją

-Pavara turi turėti vietinio valdymo pultą sumontuotą pavaroje, nepažeidžiančio apsaugos klasę

-Valdymas į/iš per PROFIBUS DP arba analogas (RS-485 Modbus RTU)

-Jėgos valdymo grandinės 400V AC, 230V AC arba 24V DC pagal poreikį

-Galimybė valdyti iš nepertraukiamo maitinimo šaltinio (NEŠ)

-Pavarų jėga ir galingumai parenkami pagal poreikį

Kontaktoriai

Visi variklių kontaktoriai turi būti skirti darbui pagal AC-3 kategoriją. Ritės įtampa turi būti 24V DC, jeigu nenurodyta kitaip. Kontaktoriaus mechaninis atsparumas turi būti mažiausiai

trys milijonai įsijungimo ciklų. Kontaktorius turi veikti bet kokioje padėtyje. Turi būti galimybė įjungti kontaktorių ranka patikrinimo ar tech. aptarnavimo metu. Kartu su kiekvienu kontaktoriumi turi būti patiektas bent 2NA ir 2NU papildomų kontaktų blokas. Kontaktoriai turi būti montuojami ant DIN bėgio.

Termistorių kontrolės relės

Naudojamos siurblių motoruose integruotų termistorių (PTC) varžai kontroliuoti. Apvijoms kaistant – staigiai didėja termistorių varža. Pokytį fiksuoja relė, kuri komutuodama siurblių valdymo grandines, stabdo variklius. Darbo aplinkos temperatūra –20...+600C. Relė turi turėti du persijungiančius kontaktus, kontaktų jungiamoji geba 3A 230VAC. Termistorių kontrolės relės turi būti montuojamos ant DIN bėgio.

Tarpinės relės

230 V grandinių komutavimui turi būti naudojamos tarpinės relės. Tarpinės relės turi turėti 2 arba 4 persijungiančius kontaktus, ritės įtampa 230 VAC arba 24 VDC, kontaktų jungiamoji geba nemažiau 5A 230VAC. Tarpinės relės turi būti PCB tipo, įstatomos į lizdus, lizdai su relės šviesine suveikimo indikacija (LED) kurie montuojami ant DIN bėgio. Relės mechninių darbo ciklų atsarga nemažiau 10*106. Darbo aplinkos temperatūra -40…+70ºC. Apsaugos klasė IP20.

Įtampos kontrolės relės

Įtampos kontrolės relė turi sekti trijų fazių parametrus, fazių seką, fazės dingimą, fazių disbalansą, neleistiną įtampos padidėjimą ir sumažėjimą. Kad išvengti relės suveikimo esant trumpalaikiams įtampos svyravimams ir fazių disbalansui, relės turi būti elektroninio tipo su skaitmeniniu indikatoriumi ir galimybe nustatyti reikiamus parametrus. Darbo aplinkos temperatūra –20...+400C. Relė turi turėti du persijungiančius kontaktus, kontaktų jungiamoji geba 3A 230VAC. Įtampos kontrolės relės turi būti montuojamos ant DIN bėgio.

Variklių apsaugos aparatai

Variklio apsaugos aparatas turi atlikti visapusišką variklio/minkšto paleidimo/dažnio keitiklio apsaugą nuo perkrovimo, ne priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Turi turėti papildomus kontaktus (2na, 2nu), minimalų srovės reguliavimo diapazoną 0,8 ... 1,0 x IN (IN variklio vardinė srovė), temperatūros kompensavimą 00 C...+650 C aplinkos temperatūros ribose.

Srovės transformatoriai ir keitikliai

Srovės transformatoriai kartu su srovės keitikliai turi būti viename korpuse ir turintys 4- 20mA išėjimą, tikslumas 0,5, tvirtinami prie DIN bėgelio.

Termistorių relės

Variklių galingesnių nei 1.5 kW apsaugai turi būti naudojamos termistorių relės. Relės turi turėti daviklio grandinės kontrolę, automatinį ir rankinį būsenos atstatymą. Darbinė temperatūra –200 C - +600 C. Relė turi turėti du persijungiančius kontaktus, kontaktų jungiamoji geba 3A 230 V AC. Temperatūriniai davikliai integruoti į saugomo elektros variklio korpusus. Termistorių relės turi būti montuojamos ant DIN bėgio.

Termo davikliai

Termo daviklio temperatūra turi būti nuo –5C iki +50C. Termo daviklis turi turėti tiesinę skalę su keitikliu į analoginį išėjimą 4…20mA. Tvirtinamas atskirai prie sienos su apsaugos klase IP68.

Elektrolaiduminės lygio relės

Elektralaiduminės lygio relės elektroninio tipo su jautrumo lygio reguliatoriumi ir užlaikymo laiko reguliavimu, montuojamos ant DIN bėgio, turi turėti dvi komutuojamas su

perjungiančiais kontaktais poras. Maitinimo įtampa 24V DC. Lygio relės elektrodai iš nerūdijančio plieno. Komplekte turi būti tiekiama po 3 elektrodus.

Režimo išrinkimo/valdymo perjungikliai

Režimo išrinkimo/valdymo perjungikliai turi būti tvirtos modulinės konstrukcijos su šviesine valdomo įrenginio darbo indikacija, apimančios panašius jungimo elementus, kad būtų patikimas kontaktų suveikimas. Jungiklis turi veikti -450 - 00 +450 kampais.Tinkamai pažymėtas (išgraviruotas) padėties indikatorius turi aiškiai rodyti pasirinktą jungiklio padėtį. Apsaugos laipsnis IP44.

Indikaciniai diodai LED

Indikaciniai diodai turi būti apvalios, min. 20mm skersmens, su linzėmis, kuriose išgraviruotas tekstas ar ženklas. Vardinė įtampa turi atitikti maitinimo šaltinio įtampą.

Linzių spalva:

-žalia įrenginio veikimas ar atidarymas;

-raudona įrenginio stabdymas;

-geltona avarinis stovis, aliarminis pranešimas.

Indikacinės lemputės

Indikacinės lemputės turi būti apvalios, min. 20 mm skersmens, su linzėmis. Šalia lempučių turi būti išgraviruotas tekstas arba ženklai, kaip parodyta brėžiniuose. Nominali įtampa turi atitikti maitinimo šaltinį.

Linzių spalva:

-žalia įrenginio veikimas ar atidarymas;

-raudona įrenginio stabdymas;

-geltona avarinis stovis, aliarminis pranešimas.

Laiko relės

Normaliai relės turi būti įkišamo tipo (su kištukiniu lizdu).

Laiko relės gali būti elektroninio tipo, sukonstruota taip, kad nurodytame diapazone užtikrintų įjungimo ar išjungimo uždelsimą. Maitinimo įtampa 230 V 50 Hz, arba 24V DC, nepakopinis reguliuojamas laiko nustatymas, kontaktas 1nc+1no (pagal poreikį), tvirtinimas ant DIN bėgio.

Laiko relės turi užtikrinti įjungimo ir/arba išjungimo uždelsimą nurodytame diapazone.

Pagrindiniai reikalavimai:

-1 na+1 nu kontaktas;

-valdymo ir maitinimo grandinių įtampa 24V DC;

-nuosekliai reguliuojamas laiko nustatymas;

-padėties indikacija;

-apsaugos laipsnis IP20, montuojant spintoje.

Mygtukai

Mygtukų mechaninis atsparumas ne mažiau kaip 0,3 mln ciklų.

Valdymo mygtukai – naudojami distanciniam įrenginių valdymui, taip pat automatizavimo ir signalizacijos grandinėse.

Valdymo mygtukų spalva:

-juoda (žalia) – paleidimas, atidarymas, bandymas,

-raudona – stabdymas, uždarymas.

Pagrindiniai reikalavimai:

-kontaktų skaičius – pagal poreikį;

-įtampa 230 V, 50 Hz;

-srovė 10A;

-suveikimas paspaudus;

-impulsinė funkcija;

-užrašas, xxxxxxxxxx xxxxxxxx.

Gali būti naudojami šviečiantys mygtukai, turintys savyje įmontuotą indikacinę

lemputę.

Terminalai

Terminalai turi būti pagaminti iš drėgmės nesugeriančių medžiagų ir tvirtos konstrukcijos.

Terminalai turi turėti priemones testavimui.

Terminalai srovės grandinių prijungimui turi turėti priemones užtrumpinimui.

Užraktai

Užraktai turi būti cilindrinio tipo ir su raktu. Kur užraktas numatytas tam tikrai įrengimų grupei (pvz. Spintai), raktas turi būti pritaikomas visai grupei.

Antivandalinėje apsauginėje spintoje turi būti numatytas unikalus užraktas.

Raktai turi būti aiškiai ir nuolatinai sužymėti taip, kad juos lengvai būtų galima atpažinti.

Visi raktai turi būti saugomi vienoje metalinėje raktų dėžutėje, pritvirtintoje prie sienos

Durų kontaktas

Valdymo skydo durų, el. jėgos skydo durų ir nuotekų šulinio dangčio atidarymo indikacijai naudojami pramoniniai elektromagnetiniai durų, dangčių jungikliai su 24V DC maitinimu. Durų jungikliai prie PLV jungiami per tarpines reles. Durų jungiklis turi turėti 1 persijungiantį kontaktą. Apsaugos laipsnis IP65. Darbo aplinkos temperatūra –25...+400C.

Siurblinės apsauga

Vadovaujantis Aplinkos ministro 2006 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-314 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių fizinės ir informacinės saugos reikalavimų patvirtinimu“ projektuojamoms buitinių nuotekų siurblinėms turi būti įrengta siurblinės dangčio signalizacija, bei technologinių signalų ir parametrų jutikliai, kurių pagalba bus fiksuojama elektros tiekimo, siurblių darbo sutrikimų atvejų informacija bei rezervuaro lygio duomenys ir perduodami per GSM tinklą, naudojant GPRS ryšio pagalba į UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ centrinę dispečerinę.

Viršįtampių ribotuvai

Viršįtampių ribotuvai („C“klasės) turi atitikti šiuos techninius reikalavimus :

Eil. Nr.	Techniniai parametrai ir reikalavimai	Dydis, sąlyga
1	2	3
1.	Nominalioji tinklo įtampa	230/400 V CA
2.	Tinklo dažnis	50/60 Hz
3.	Ic nuolatinė veikimo srovė	<1 mA
4.	Reakcijos trukmė	<25 ns
5.	Apsaugos klasė	IP20 (iš gnybtų pusės) IP40 (priekinės pusės)
6.	Prijungimas tuneliniais gnybtais	2,5 iki 35 mm²
7.	Veikimo laiko pabaigos indikatorius	yra
8.	Papildomi NO/NC nuotolinės indikacijos	250 V AC/2A

	kontaktai
9.	Keičiamos kasetės	yra
10.	Veikimo temperatūra	-25°C to +60°C
11.	Atitinka standartus	IEC 61643-1 T2 ir EN 61643-11 Type 2
12.	Maksimali iškrovimo srovė Imax	65,40,20,8 kA
11.	Vardinė iškrovimo srovė In	20,15,5,2.5 kA
12.	Apsaugos įtampa Up L/PE (kV)	1.5 , 1.4 ,1.1, 1
14.	Maksimali tinklo įtampa Uc L/PE (V)	340,
15.	Integruota apsauga	nėra

Montažas

Valdymo jėgos skydas

Valdymo skydas (toliau VJS) gamyklinė, metalinė, karštai cinkuota, apšiltinta, pagaminta ir išbandyta pagal IEC leidinį 439, skirta lauko naudojimui ir įmontuota į apsauginį, antivandalinį skydą su paslėptais vyriais, unikaliu užraktu ir stogeliu nuo kritulių. Automatinio valdymo skydo VJS sandarumas ne mažiau IP65, apsauginės –antivandalinio skydo sandarumas IP54 (atitikmuo: Rittal CS tipo gaminamas lauko sąlygom skydas, arba poliesteriniai antivandaliniai Thalassa skydai, gamintojas Schneider Electric), vidinės Rittal arba Sarel valdymo skydas VJS ir antivandalinis skydai turi būti tinkami naudojimui 400 - 230 V įtampos, 50 Hz dažnio elektros energijos tinkluose su įžeminta neutralia, turi turėti užduoto mikroklimato skydo viduje automatinio palaikymo sistemą. Valdymo skydas VJS bei jos komponentai turi atlaikyti terminį ir dinaminį poveikį, kylantį dėl trumpo jungimo srovės, be žalos personalui arba įrangos sugadinimo. Valdymo skyde VJS turi būti montuojami įvadiniai, paskirstymo, komutacinei, paleidimo, valdymo, signalizacijos, matavimų ir duomenų perdavimo elektros aparatai. Antivandaliniai skydai pateikiami su gfamyklos gamintojos gelžbetoniniu/metaliniu pamatu (įkasimo gylis ne mažiau 1,20metro į žemę ir su 40cm iškilimu virš žemės paviršiaus arba pamato gamyba atliekama montaže vietoje prie siurblinės, įrengiant kabelių įvedimo angas ne mažiau 100mm diametro. Jėgos ir valdymo kabelių įvedimo angos turi būti atskiros.

Valdymo jėgos skydas (toliau VJS) turi būti suprojektuotas prijungimui prie TN - S elektros tinklo. Kabelių įvadas turi būti iš apačios. Skirtingų įtampų kabeliai į valdymo skydą turi patekti iš skirtingų pusių. Prijungimo gnybtai skirtingos įtampos kabeliams valdymo skydo viduje turi būti atskirti.

VJS turi būti numatyta oro temperatūros kontrolės sistema. Projektiniuose sprendiniuose laikoma, kad normali darbo aplinkos temperatūra skydo viduje +10…+40ºC. Oro temperatūrai viršijus viršutinę ribą, turėtų įsijungti oro šalinimo ventiliatorius, o nukritus žemiau apatinės ribos turėtų įsijungti elektrinis oro šildytuvas. Šildytuvo galia parenkama, įvertinus numatomas skydo termoizoliacines priemones. Tolygiam oro temperatūros pasiskirstymui skydo viduje užtikrinti turi būti numatytas cirkuliacinis oro maišymo ventiliatorius. Lauko oro paėmimo grotelės (su filtru) šaltuoju metų laiku turi būti mechaniškai užsandarintos. Parenkant valdymo jėgos skydo komponentus, turi būti pakartotinai įvertintos jų kaip komplektinio elektrotechnikos įrenginio visumos darbo aplinkos temperatūrų ribos. Siekiant sumažinti siurblinės eksploatacines išlaidas, prioritetas turėtų būti suteikiamas žemose temperatūrose veikiančių valdymo automatikos komponentų įrangos komplektui.

VJS turi turėti vidaus apšvietimą ir rozetę su įžeminimo kontaktas.

El. variklių maitinimo grandinės turi turėti apsaugos automatus, kontaktorius, terminės apsaugos reles, minkšto paleidimo įrenginius ar dažnio keitiklius ir kitus būtinus priedus.

Valdymo jėgos skydo viduje turi būti numatyta dėklė dokumentams. Kiekviename valdymo skyde turi būti išpildomosios dokumentacijos komplektas su to skydo vidinių ir išorinių sujungimų schemomis, specifikacijomis, įrenginių išdėstymu ir vartotojo instrukcija.

Valdymo skyduose turi būti mažiausiai 20 laisvos vietos papildomiems prietaisams instaliuoti.

Įrenginių montavimas

Visi įrenginiai turi būti sumontuoti taip, kad prie jų būtų patogu prieiti, aptarnauti ir reikalui esant pakeisti.

Montavimo vieta turi būti parinkta taip, kad įrenginiai nebūtų pažeisti ar sugadinti drėgmės, karščio, šalčio, vibracijos ir t.t. Montažas turi būti atliktas laikantis įrenginių gamintojo montavimo instrukcijų.

Įrenginiai turi būti parinkti taip, kad jie galėtų dirbti be sutrikimų esant blogiausioms aplinkos sąlygoms.

Kabeliai ir sujungimai

Visi kabeliai turi būti instaliuoti pagal tam tikrus reikalavimus ir tvarką, atkreipiant dėmesį į galutinio rezultato vaizdą ar išdėstymą kitų aparatų bei įrenginių atžvilgiu. Kiekvienas kabelis turi būti paklotas vertikaliai, horizontaliai arba lygiagrečiai sienoms arba kitiems struktūriniams elementams.

Kabeliams ir vamzdžiams kertant betonines konstrukcijas, angos tarp jų ir statybinių konstrukcijų užsandarinamos statybiniu skiediniu per visą statybinės konstrukcijos storį.

Kabeliai visur turi būti pritvirtinti pakankamai tvirtai ir taip, kad atlaikytų visus mechanines apkrovas, atsirandančias dėl kabelių svorio, bet ne rečiau nei kas 200mm.

Kabeliai neturi susipinti ir, kai tvirtinami lygiagrečiai, kaip galima ilgiau neturi kirstis.

Kabeliai neturi būti sulenkti mažesniu skersmeniu nei rekomenduota gamintojo.

Kabeliai tarp skirtingų įrenginių turi būti ištisiniai, be jokių sujungimų. Kur sujungimai reikalingi, juos suderinti su Užsakovu.

Kabeliai turi būti papildomai apsaugoti tokioje aplinkoje, kur jie gali būti pažeisti mechaniškai. Tai būtina atlikti vietose, kur kabeliai kerta perdenginį , sienas arba klojami paviršiumi atskirai mažesniame nei 1,2 m aukštyje nuo užbaigtų perdenginių arba žemės paviršiaus. Instaliacijos apsaugai naudoti lanksčius mažiausiai 20 mm plieninius vamzdžius, kurių skersmuo bent 20% didesnis nei į juos instaliuojami kabeliai. Jeigu trys ar daugiau kabelių eina lygiagrečiai užbaigtu paviršiumi, tai gali būti naudojami kombinuoti tvirto plieno kanalai. Apsauginiai vamzdžiai turi būti nudažyti ta pačia spalva, kaip ir konstrukcijos už jų.

Kabelių ekranas turi būti įžemintas viename gale. Įžeminimas turi būti atliktas taip, kad kabelio šarvu netekėtų srovė. Kiekvienas kabelis ar įrenginys turi turėti savo atskirą įžeminimo gnybtą valdymo jėgos skyde.

Prie įrenginio turi būti palikta pakankamai kabelio, kad reikalui esant būtų galima įrenginį patraukti 0,5 m. Atliekamas kabelio ilgis turi būti susuktas žiedu ir surištas dirželiais.

Daugiagyslių laidų galams apspausti, kad užtikrinti patikimą sujungimą, turi būti naudojami tam tikslui skirti antgaliai.

Skirtingos įtampos kabeliai turi būti sugrupuoti atskirai ir į valdymo skydą turi patekti iš skirtingų pusių.

Sujungimų dėžutės

Sujungimų dėžutės (jei bus būtinos) turi būti pagamintos iš PVC arba metalinės, karštai cinkuotos, padengtos milteliniais dažais ir pakankamai didelės, kad sutalpintų visus sujungiamus kabelius. Korpusai turi būti ne mažesnės IP 65 apsaugos klasės.

Žymėjimas

Visi sumontuoti įrenginiai (davikliai, kabeliai ir t.t.) turi būti sužymėti. Žymėjimas turi būti atliktas ant balto plastiko su juodomis išgraviruotomis raidėmis. Visi užrašai turi būti lietuvių kalba. Žymėjimai turi atitikti projektinius žymėjimus ir kitą projektinę dokumentaciją.

Visi žymėjimai turi būti suderinti su Užsakovu.

Įrenginių žymėjimas valdymo skyde

Visi įrenginiai valdymo skydo viduje turi būti sužymėti, kad būtų galima identifikuoti įrenginį pagal techninę dokumentaciją. Jungiamieji laidai valdymo skydo viduje taip pat turi būti sužymėti. Kiekvienas režimų perjungiklis ir indikacinė lemputė turi turėti žymėjimą, kuriame būtų matomi aptarnaujamo įrenginio pavadinimas ir pasirenkama valdymo ar kontrolės funkcija.

Laidų ir kabelių žymėjimas

Laidai ir kabeliai turi turėti savo laido arba kabelio numerį, markę, laidininkų kiekį ir storį, nurodant ilgį. Žymėjimas turi būti laido arba kabelio pradžioje ir pabaigoje.

Medžiagos ir gaminiai Bendri reikalavimai

Visi statybiniai gaminiai, medžiagos ir priedai turi atitikti nurodytus dokumentacijoje ir turi būti nauji.

Visos medžiagos ir gaminiai turi būti pateikti su atitikties sertifikatu, kuriame turi būti nurodyta:

- sertifikavimo įstaigos pavadinimas ir adresas;

- gamintojo (tiekėjo) pavadinimas ir adresas;

- įrangos aprašymas (tipas, identifikacija, naudojimas ir pan.);

- techninė specifikacija arba kriterijai, kuriuos atitinka produktas;

- sertifikato numeris;

- sertifikato galiojimo sąlygos ir terminai;

- asmens, įgalioto pasirašyti sertifikatą, vardas, pavardė ir užimamos pareigos.

Produktų tinkamumas naudoti gali būti patvirtintas parengiant ir išduodant techninį liudijimą arba atitikties deklaraciją tik aukščiau nurodytų normatyvinių statybos techninių dokumentų numatytais atvejais.

Užsakovas turi teisę atmesti medžiagą be jokių papildomų išlaidų Užsakovui, jei ji neatitinka specifikacijos reikalavimų. Tokiu atveju, rangovas turi pateikti kitas medžiagas ir įrengimus, kurie atitinka specifikaciją ir kurių pageidauja Užsakovas.

11. ĮRANGOS IR STATYBOS DARBŲ MONTAVIMAS IR IŠBANDYMAS

Bendroji dalis

Rangovas, projekto įgyvendinimui, aikštelėje turi turėti pakankamą skaičių kvalifikuotų prižiūrėtojų, mechanizmų operatorių ir kito reikalingo personalo, tinkamą įrangą, įrankius ir prietaisus.

Visas montavimas turi būti atliekamas pagal brėžinius, tarp jų pagal gamintojo specifikacijas, brėžinius ir tolerancijas.

Įranga ir visi įrenginiai išliks Rangovo atsakomybėje visą apmokymų ir bandymų laikotarpį. Xxxxxxxx atsako už galimą žalą įrengimams, medžiagoms, įrankiams ir prietaisams.

Gamintojų atstovų paslaugos statybos ir garantiniu laikotarpiu turi būti apmokamos Rangovo sąskaita. Įrangos gamintojų personalo įdarbinimas, kontrakto įgyvendinimui, neatleidžia Rangovo nuo jo atsakomybės ir įsipareigojimų nurodytų kontrakte.

11.1. Bendrieji bandymų nurodymai

Prieš kviesdamas atlikti atliktų darbų apžiūrą, Rangovas turi atlikti visus reikalingus valymus, sutvarkymus, siekiant, kad apžiūros metu būtų galima patikrinti visus paviršius,

detales, įrangą, kuri pilnai turi atitikti visus reikalavimus pateiktus šiose specifikacijose.

Įvairiose “Techninių specifikacijų” sąlygose nurodomi bandymai, kuriuos Rangovas privalo atlikti tikrindamas darbų kokybę, ir bandymų dažnis. Rangovo dėmesys atkreipiamas į tai, kad nurodytas dažnis yra tik apytikris. Laikydamasis “Specialiųjų Sutarties sąlygų” ir “Bendrųjų Sutarties sąlygų”, Inžinierius turi teisę keisti bandymų dažnį, jei mano, kad tai reikalinga.

Pagamintoms medžiagoms ir kitoms prekėms Rangovas turi gauti bandymų sertifikatą, charakterizuojantį tas prekes, ir keturias tokio sertifikato kopijas pateikti Inžinieriui. Tokie sertifikatai turi patvirtinti, kad prekės buvo išbandytos pagal Sutarties reikalavimus: sertifikatuose turi būti pateikti bandymų rezultatai. Rangovas turi pasirūpinti reikiamomis priemonėmis, kad nustatyti į statybvietę atvežtą medžiagą ar kitų prekių atitikimą sertifikatams.

12. PERĖMIMO PROCEDŪRA

Perdavimo procedūros turi būti vykdomos pagal Lietuvos Statybos techninius reglamentus (STR), Lietuvos standartus (LST), Statybos taisykles (ST), techninius reikalavimus (TR) ir FIDIC teisinius reikalavimus. Xxxxxxxx atsako už atatinkamų dokumentų paruošimą ir pateikimą, privalomų patvirtinimų gavimą, susijusių su perdavimo/priėmimo procedūromis.

Užsakovas perima užbaigtus pagal Sutarties sąlygas darbus, išskyrus neesminiais nukrypimus, neturinčius įtakos naudojantis darbais atatinkamai paskirčiai, kurių užbaigimo testų rezultatai teigiami ir įteikiamas perdavimo raštas pripažįstant, kad pastarasis buvo įteiktas pagal toliau nurodytus straipsnius.

Jei darbai Rangovo padalinti į dalis, jis turi teisę kreiptis atskiro perdavimo rašto atskiroms dalims.

Priedai: 1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų schema–1 lapas

92