Turinys:
METODINĖS REKOMENDACIJOS DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGOS KOLEKTYVINĖS SUTARTIES
Turinys:
- Kodėl reikalinga įmonei kolektyvinė sutartis?
- Įmonės kolektyvinės sutarties šalys.
- Įmonės kolektyvinės sutarties paskirtis.
- Kolektyvinių derybų dėl įstaigos kolektyvinės sutarties inicijavimas.
- Įstaigos kolektyvinės sutarties projektas.
- Pavyzdinis švietimo įstaigos kolektyvinės sutarties projektas.
Kokie bebūtų įstatymai, jie niekada nebus universalūs ir tobuli bei netenkins abiejų darbo santykių šalių (darbdavio ir darbuotojų) visų norų. Todėl geriausia išeitis, tai instrumentas leidžiantis pačioms darbo santykių šalims lanksčiau nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, kad darbdavys būtų patenkintas kokybišku ir efektyviu darbuotojų darbu, o darbuotojai būtų motyvuoti, patenkinti savo darbo sąlygomis bei darbe jaustūsi saugūs ir įvertinti tiek materialiai tiek ir nematerialiai. Toks instrumentas yra įmonės kolektyvinė sutartis, bet gaila, kad dar ne visi supranta jos naudą, kuomet be papildomų finansinių išteklių galima gerokai pagerinti darbo rezultatus bei darbo santykių kokybę.
LR darbo kodekso 59 str. 1 d. nustato, kad: „Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų“.
1. Įstaigos kolektyvinės sutarties šalys:
1.1 Kas gi tada pirmiausia yra darbdavys? DK 16 str. apibrėžia, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio. Tačiau įstaiga negali būti darybų partneris, todėl santykiuose su kitais asmenimis darbdaviui atstovauja jo atstovas. Pagal LR DK 24 str.
„darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas“, todėl švietimo įstaigose (mokyklose, vaikų darželiuose) tuo darbdavio atstovu bus įstaigos vadovas (direktorius) arba įgalioti administracijos pareigūnai.
1.2 Kita įmonės kolektyvinės sutarties šalis bus įmonės darbuotojų kolektyvas. Kas gi šiuo atveju atstovauja įmonės, įstaigos darbuotojų kolektyvą nustato DK 60 str.
1.2.1 Visų pirma jeigu švietimo įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga, tai darbuotojų kolektyvą atstovaus būtent ji ir nesvarbu kiek veikiančioje profesinėje sąjungoje yra narių. Profesinei sąjungai įsteigti yra numatyti specialūs reikalavimai, kurie nurodo jog profesinės sąjungos steigimui būtina: ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai) ir kad susirinkime būtų patvirtinti įstatai, išrinkti valdymo organai ir priimtas sprendimas dėl buveinės. Taigi nedideliame švietimo įstaigos kolektyve turinčiame iki 30 darbuotojų, profesinei sąjungai steigti reikia mažiausiai 3 (trijų) darbuotojų. Jeigu įstaigoje yra 60 darbuotojų, įsteigti profesinę sąjungą reikės 6 (šešių) darbuotojų. Tačiau tai tik steigimo reikalavimai. Profesinei sąjungai veikiant narių skaičius gali padidėti ir sumažėti, bet net ir sumažėjus narių
skaičiui mažiau negu reikalaujama steigiant, profesinė sąjunga lieka veikianti ir legali, nes sustabdyti ir/ar nutraukti profesinės sąjungos veiklą galima tik jų įstatuose nustatyta tvarka arba teismo sprendimu (LR Profesinių sąjungų įstatymo 9 str.). Jeigu dėl įstaigos vadovo įgaliojimų klausimų neiškyla, tai kai kurie įstaigų vadovai kelia abejones dėl įstaigos profesinės sąjungos teisėtumo. Noriu iš karto pasakyti, kad kai kurie būtini reikalavimai profesinės sąjungos teisėtumui yra numatyti, tik steigiant pagrindinę profesinę sąjungą (pvz. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ar susivienijimai), o ne jos struktūrinius padalinius vietose, t.y. konkrečiose įstaigose. Aksčiau minėti reikalavimai dėl susirinkime patvirtintų įstatų, išrinktų valdymo organų ir priimto sprendimo dėl buveinės yra netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai bei jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs: „kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų yra renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3- 13/2011). Taigi, kad švietimo įstaigoje įsteigta profesinė sąjunga, kuri yra veikiančios ir visus būtinus reikalavimus atitinkančios profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, būtų teisėta, steigiant tereikia tik numatyto minimalaus steigėjų skaičiaus, steigiamojo susirinkimo akto, kuriuo pažymima, kad steigiama profsąjunga vadovaujasi jau įsteigtos ir įregistruotos frofesinės sąjungos įstatais, atstovaujamųjų organų išsirinkimo ir raštiško pranešimo įstaigos vadovui apie įstaigoje susikūrusią profesinę sąjungą.
1.2.2 Jeigu įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro ir darbuotojų kolektyvui atstovauja jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Profesinėms sąjungoms nepavykus susitarti dėl jungtinės atstovybės, visuotinio susirinkimo metu darbuotojų kolektyvas priima sprendimą, kuriai iš įstaigoje veikiančių profsąjungų suteikiami įgaliojimai atstovauti darbuotojų kolektyvą įstaigos kolektyvinės sutarties derybose ir pasirašyme.
1.2.3 Jeigu įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, galimi dar keli būdai dėl darbuotojų atstovavimo. Visų pirma darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją gali perduoti kuriai nors švietimo šakos profesinei sąjungai. Antra, nesant ir
aukščiau minėto darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos perdavimo, kolektyvinės sutarties šalimi iš darbuotojų kolektyvo pusės gali būti – darbo taryba. Tik nereikia darbo tarybos maišyti nei su mokyklos taryba nei su mokytojų taryba, nes yra skirtingos šių tarybų atstovavimo funkcijos. Yra galimas atvejis kuomet švietimo įstaigoje yra darbo taryba, bet taip pat yra įsisteigusi ir profesinė sąjunga. Jeigu įsisteigus profesinei sąjungai darbo taryba nenutraukė savo veiklos, jos įgaliojimai galios iki termino, kuriam ji išrinkta galiojimo pabaigos (suėjus šiam terminui darbo taryba naujam terminui nebesudaroma) ir jos abi bus teisėtos darbuotojų atstovės. Nesant sutarimo dėl bendros atstovybės atstovauti darbuotojų kolektyvą sudarymo, tik darbuotojų susirinkimas turėtų teisę nuspręsti kurie gi darbuotojų atstovai (darbo taryba ar profesinė sąjunga) atstovaus darbuotojų kolektyvą įstaigos kolektyvinės sutarties derybose, pasirašyme ir vykdyme.
2. Įstaigos kolektyvinės sutarties paskirtis.
2.1 Įmonės kolektyvinės sutarties paskirtis yra reglamentuoti darbo, socialines ir ekonomines sąlygas. Įmonės pasirašyta kolektyvinė sutartis tampa vietiniu norminiu teisės aktu, privalomu sutarties šalims. Tai kas sutariama kolektyvinėje sutartyje, tampa darbo teisės šaltiniu. Rengiant įstaigos kolektyvinės sutarties projektą ar derantis dėl įstaigos kolektyvinės sutarties yra būtina prisiminti, kad „negalioja kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai“ (DK 4 str. 4 d.). Bet kaip gi tada mainų principas, kuris yra būtinas derybose dėl įstaigos kolektyvinės sutarties. Mainų principas ta prasme, kuomet viena šalis kažką gaudama, išsiderėdama, daro nuolaidas kitai šaliai galbūt kažko atsisakydama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas davė labai aiškų apibrėžimą kada yra laikoma jog kolektyvinė sutartis blogina darbuotojų padėti palyginus su ta kurią nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai: „Vien šis prieštaravimas savaime nereiškia, kad kolektyvinėje sutartyje, įvertinus visas joje išdėstytas darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas, nustatyta blogesnė darbuotojų padėtis, palyginus su ta padėtimi, kuri įtvirtinta Darbo kodekse ir kituose teisės norminiuose aktuose. Šiuo atveju nepakanka įvertinti vieną iš kolektyvinėje sutartyje nurodytų darbuotojo darbo sąlygų, nes išvadą dėl bloginančios darbuotojų padėtį kolektyvinės sutarties galima padaryti tik įvertinus tokios sutarties sąlygų visumą, t. y. pasvėrus, ar tam tikros darbuotojų padėtį gerinančios sąlygos kompensuoja kitas sąlygas, taip pat tas, kurios, darbuotojų teigimu, blogina jų padėtį“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 02 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-150/2009). Manau minėtą mainų principą kolektyvinėse derybose apibudina DK 4 str. 4 d. norma nustatanti, kad: „Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais“. Atstovaudami darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) pusei, šiose metodinėse rekomendacijose pateiksime pavyzdžius, kurie gerina darbo, ekonomines bei socialines sąlygas darbuotojų kolektyvo naudai. Kokias sąlygas į švietimo įstaigos kolektyvinę sutartį gali pasiūlyti darbdavio atstovai, tegul lieka užduotis darbdavių pusei;
3. Kolektyvinių derybų dėl įstaigos kolektyvinės sutarties inicijavimas.
3.1 Gyvenime dažnai susiduriame su situacija kuomet įstaigų vadovai dažnai nenori keisti nusistovėjusios tvarkos jų įstaigose ir visaip kaip vengia pradėti derybas dėl įstaigos kolektyvinės sutarties sudarymo ar slopinti bet kokias iniciatyvas dėl tokių derybų. Ir tai jiems dažnai pasiseka dėl darbuotojų kolektyvo ar darbuotojų atstovų neryžtingumo. Aš visą derybų dėl įstaigos kolektyvinės sutarties procesą dažnai pavadinu „traukinio principu“, nes remiantis visais galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja įstaigos kolektyvinės sutarties derybų procesą, užtenka tik tinkamai pradėti (inicijuoti) derybas dėl įstaigos kolektyvinės sutarties ir toks procesas praktiškai yra nebesustabdomas kaip traukinys, kuriam visi turi trauktis iš kelio. Taigi tinkama derybų pradžia ar jų inicijavimas yra vienos iš šalių, nors dažniausiai tai būna darbuotojų atstovų (profesinės sąjungos) raštiškas prisistatymas kitai derybų šaliai, sakykim įstaigos vadovui (direktoriui), kad tokios ir tokios švietimo įstaigos profesinė sąjunga kviečia darbdavio atstovą į derybas dėl įstaigos kolektyvinės sutarties. Raštiškame prisistatyme, derybų siekianti šalis turi pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus arba pasiūlymus (pasiūlyti derybų pradžios datą, vietą, kur galima būtų derėtis, komisijos sudėtį, klausimus dėl kurių bus deramasi). Dažnai prie tokio prisistatymo derybos pridedamas derybas inicijuojančios šalies įstaigos kolektyvinės sutarties projektas. Būtų idealu, kad pridedamas kolektyvinės sutarties projektas atitiktų jūsų darbuotojų kolektyvo lūkesčius, priešingu atveju jūs galite derėtis dėl darbuotojams visiškai neaktualių klausimų, tuomet galite nepasiekti galutinio tikslo per visuotinį susirinkimą, kuriame bus balsuojama dėl kolektyvinės sutarties projekto patvirtinimo. Po tokio aiškaus ir tinkamo prisistatymo deryboms joks vadovas neturi teisės vengti pradėti derybas (DK 48 str. 1 d.).
3.2 Šalys susitaria dėl derybų pradžios datos, kuri neturi būti vėlesnė kaip po mėnesio (žinoma atsižvelgiant į atostogas). Jei šalys nesusitaria dėl derybų pradžios datos, derybos turi būti sušaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji šalis gavo prisistatymą deryboms (DK 48 str. 2 d.). Labai svarbu nusistatyti projekto parengimo terminus. Be plano dirbti negalima. Geriau esant būtinumui planą keisti, tobulinti, bet svarbu, kad planas struktūruotų visas derybas. Visos derybų salygos, numatyta tvarka, komisijos sudėtis, projekto parengimo terminai turi būti nurodomi šalių susitarimo protokole. Protokolo pasirašymas laikomas derybų pradžia.
3.3 Vienas iš svarbiausių darbo kodekso įpareigojimų dėl kolektyvinių derybų yra tai, kad kolektyvinės derybos turi būti vedamos sąžiningai ir nevilkinamos (DK 48 str. 3 d.). Darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) funkcija yra atstovauti darbuotojus, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Prasidedant deryboms, kitai pusei būtų gerai priminti, kad nesąžiningai vedamos derybos ar jų vilkinimas bus traktuojamas kaip trukdymas profesinės sąjungos veiklai, o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kuri numatyta LR baudžiamojo kodekso 177 str., kuris skelbia, kad „tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu“. Manau joks išmintingas vadovas nenorės būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Koks terminas pradėti derybas nebus laikomas kolektyvinių derybų vilkinimu. Konkretaus termino nėra nustatyta. Tokiais atvejais reikia taikyti analogiją, kuri numatyta DK 63 str. 2 d., taikant dviejų mėnesių terminą dėl sutarties atnaujinimo.
4. Įstaigos kolektyvinės sutarties projektas.
4.1 Pabandykime panagrinėti prie rekomendacijų pridedamos įstaigos kolektyvinės sutarties projektą ir joje siūlomas normas, kurios pagerintų darbuotojų dabo, socialines ir ekonomines sąlygas. Kai kurios abstrakčios darbo kodekso normos yra geros ir reikalingos, tačiau galbūt nėra išreikštos labai aiškiai ir nėra įgyvendintos praktikoje, todėl kolektyvinėje sutartyje gali atsirasti jau lyg ir esančių darbo kodekse normų, tik kitaip suformuluotų, nes kolektyvinės sutarties funkcijos yra: a) valstybės nustatytų teisės normų konkretinimas; b) įstatymų leidėjo nustatytų lengvatų ir garantijų didinimas; c) teisės spragų likvidavimas; d) darbo sąlygų įmonėje nustatymas.
4.2 Švietimo įstaigos kolektyvinės sutarties projekto punktų analizė.
Taip jau yra, kad ne visi darbuotojai puikiai žino darbo kodeksą ir kitus darbo įstatymus, todėl dažnai lokaliniuose (vietiniuose) teisės aktuose būna pakartojamos tam tikros darbo kodekso ar kitų įstatymų normos, tiesiog dėl informacijos darbuotojui. Nagrinėjant pateiktą pavyzdinę įstaigos kolektyvinę sutartį, kurioje taip pat yra panaudotos darbo kodekso normos, jų neaptarinėsime, todėl šie kolektyvinės sutarties punktai bus praleidžiami. Norisi atkreipti dėmesį, kad čia bus nagrinėjama pavyzdinė įstaigos kolektyvinė sutartis, todėl kiekvienai įstaigai sudarant savo įstaigos kolektyvinės sutarties projektą yra galimi keitimai, naujų sąlygų nustatymas bei kitų sąlygų pašalinimas iš kolektyvinės sutarties. Nors teikiant prieš derybas kitai šaliai savo parengtą įstaigos kolektyvinės sutarties projektą yra rekomenduojama įtraukti kuo daugiau sąlygų. Geriau tebūna jos atmetamos derybų metu, nes tada mainais galima reikalauti ir kitos šalies tam tikrų reikalavimų atmetimo.
Šiuose metodinėse rekomendacijose yra pridedamas švietimo įstaigos kolektyvinės sutarties pavyzdinis projektas, kurį aptarsime analizuodami kiekvieną punktą iš eilės. Pateiktame projekte yra keletas punktų, kurie yra tik informaciniai, t.y. įstatyminė norma perkelta į kolektyvinės sutarties projektą, todėl jų neanalizuosime, jie bus praleidžiami. Analizuojamų punktų numeracija atitinka, pridedamos švietimo įstaigos kolektyvinės sutarties pavyzdinio projekto numeraciją.
4.2.1 Projekto analizė:
1. Nurodomas būtinasis sutarties elementas – šutarties šalys, t.y. kas atstovauja darbdaviui ir kas atstovauja darbuotojų atstovams;
2. Nurodomas imperatyvus (įpareigojantis) kolektyvinės sutarties normų atitikimas galiojantiems įstatymams;
3. Įstaigoje sudaryta kolektyvinė sutartis yra taikoma visiems tos įmonės darbuotojams, o ne tik tiems, kurie pritarė tokiai kolektyvinei sutarčiai;
4. 1 ir 4.2 Socialinės patrnerystės formų pagal DK 43 str. konkretinimas nukreipiantis į konfliktinių situacijų sprendimą dialogo keliu;
4.3 ir 4.4 Informavimas ir konsultavimas pagal DK 47 str. Kadangi darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą, o darbdavys turi pareigą konsultuoti ir informuoti darbuotojų atstovus, todėl labai svarbu yra įgyvendindamos šias teises ir pareigas abi šalys elgtusi sąžiningai ir korektiškai. Dažniausios problemos kyla, kuomet vienai pusei reikia tam
tikros informacijos, bet kita pusė delsia tokią informaciją suteikti. Tinkamiausias sprendimo būdas yra kuomet šalys geranoriškai susitaria per kiek laiko viena kitai pateikia prašomą informaciją;
5. Papildoma garantija profesinių sąjungų nariams dėl indidualių ginčų su įstaigos vadovybe sprendimo. Šiuo punktu siekiama išvengti mobingo ir kad individualūs ginčai tarp įstaigos vadovybės ir darbuotojų būtų sprendžiami kuo nešališkiau. Darbuotojų atstovo, teisininko bei rajono ar Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas ginčo nagrinėjime užtikrintų jo nešališką ir kompetetingą išnagrinėjimą;
6. Patikslinimas dėl streikų apribojimų, kuomet įstaigos profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti šakos ar teritoriniame streike (palaikant reiklavimus, kurie negali būti išspręsti įstaigos kolektyvinėje sutartyje), nepažeisdama draudimo skelbti streiką jei yra laikomasį kolektyvinės sutarties;
8. Papildoma garantija darbuotojų atstovams sprendžiant klausimus dėl naujų darbuotojų priėmimo. Kad darbuotojų kolektyvas būtų suinteresuotas kuo geresniais įstaigos darbo rezultatais, jie turi turėti teisę dalyvauti sprendimų priėmime. Be to naujų darbuotojų priėmimas gali atsiliepti finansinei kitų darbuotojų padėčiai, priėmus naują darbuotoją gali sumažėti darbo krūvis, sumažėti darbo užmokestis ir kt.;
9. Papildoma garantija darbuotojų atstovams dalyvauti naujų darbuotojų atrankoje, taip išvengiama apkalbų, kad vadovas renkasi tik jam patinkančius ar priimami darbuotojai pagal pažintis. Be to tai naudinga ir vadovams, kuomet atrankomis nepatenkinti ieškantys darbo kandidatai kreipiasi su apeliacijomis skūsdami atrankos rezultatus, tada darbuotojų atstovai dalyvavę atrankose gali paliūdyti, kad vadovas vykdė teisingą atranką;
10. Papildomos garantijos įstaigos darbuotojams gauti didesnį darbo užmokestį ar net pakeisti specialybę;
12. Darbuotojų atstovai prisiima darbdavio pareigą supažindinti naują darbuotoją su įstaigos kolektyvine sutartimi, kad naujam darbuotojui būtų geriau paaiškintos visos papildomos darbuotojų teisės ir garantijos, kad naujas darbuotojas suprastų kiek darbuotojų atstovai prisidėjo dėl papildomų teisių ir garantijų iškovojimo;
13. Papildomos garantijos darbuotojams keičiant darbo sutarties sąlygas, kadangi ne visi darbuotojai puikiai išmano darbo įstatymus, taip išvengiama nesusipratimų, kad darbuotojas gali būti suklaidintas;
14. Papildomos garantijos dėl pirmenybės būti paliktam darbe kai mažinamas darbuotojų skaičius (DK 135 str. 1 d. 5 p.) profesinių sąjungų nariams ir labiausiai ekonomiškai pažeidžiamiems darbuotojams;
15. Papildomos garantijos darbuotojų atstovams, kad jų atleidimas nebus šališkas ir neteisėtas. DK 134 str. tokia garantija numatyta tik darbuotojams išrinktiems į darbuotojų atstovaujamuosius organus;
16. Darbo kodekso 109 str. kolektyvinėje sutartyje leidžia nusistatyti papildomus atvejus dėl terminuotų sutarčių. Todėl siūlomas šios normos sukonkretinimas, kad išvengti priėmimo nuolatiniam darbui pagal terminuotą darbo sutartį;
17. Papildomos garantijos darbuotojams, kad jų pareigų aprašymuose nebus numatyta papildomų darbo funkcijų ar pareigų dėl kurių nebuvo sutarta sudarant darbo sutartį, nebus papildomų pareigų, kurios pažeidžia darbuotojų teises. Be to labai svarbu, kad profesinė sąjunga būtinai atkreiptų dėmesį, kad pareigų aprašymuose nebūtų numatytos nekonkrečios ir abstrakčios darbuotojų pareigos ir/ar funkcijos;
18. Nustatant, kad tarifinis atlygis nustatomas už ne mažiau kaip 18 kontaktinių pedagoginių darbo valandų per savaitę, siekiama išvengti vadovų piktnaudžiavimo kuomet mažinant darbo krūvius nebeprašoma darbuotojų sutikimo keisti darbo sutarties sąlygas, kadangi dažnai į darbo sutartis įtraukiama formuluotė „pagal tarifikaciją ....................“, kuri leidžia apeiti reikalavimą keičiant darbo apmokėjimo sąlygas gauti raštišką darbuotojo sutikimą;
19. Papildoma garantija darbuotojams dėl darbo krūvio mažinimo, kadangi tikras pilnas mokytojų darbo krūvis turėtų būti 36 valandos per savaitę, bet dėl mokinių mažėjimo bei aukštos kvalifikacijos mokytojų daugėjimo, esant ne visiškai gerai ekonominei situacijai, vadovai siekdami išsisukti bando mažinti darbo krūvius. Jau tampa norma, kad 18 darbo valandų per savaitę yra pakankamas darbo krūvis, nors realiai tai tik pusė darbo laiko už kurį mokytojas galėtų gauti darbo užmokestį;
20. Pagal galiojančius darbo įstatymus už kiekvieną atliktą darbą privalo būti atlyginta. Tačiau švietimo įstaigose atsiranda nemažai pareigų ar darbo funkcijų, kurios pagal įstatymus nenumatytos, bet jas reikalaujama atlikti. Kurioziška, bet valdžios atstovai nepagalvojo, kad už jas privalo būti apmokėta. Todėl tai dar vienas saugiklis, kuris neleistų vadovams reikalauti atlikti darbuotojams darbų nenumatytų pareigų aprašyme ar darbo sutartyje, negavus darbuotojo sutikimo ir darbo sutartyje nesutarus dėl atlyginimo už šiuos darbus;
21. Tai esamos normos konkretinimas (DK 114 str.). Dažnai vadovai skiria darbuotojus pavaduoti nesančių darbe kitų darbuotojų, nesutarę su jais dėl pavadavimo ir apmokėjimo;
22. Vaduojant laisvu nuo darbo metu, darbuotojas papildomą darbą dirba pilna apimtimi, todėl turi būti ir pilnai atlyginama, t.y. 100 proc.;
23. Vaduojant kitą darbuotoją, kuomet yra sujungiamos dvi klasės yra akivaizdu, kad pusė darbo laiko skiriama saviems, o pusė darbo laiko prijungtai klasei, todėl už tokį vadavimą rekomenduojama skirti 50 proc. priedą. Nors klasių jungimas yra nerekomenduojamas, bet tokių situacijų pasitaiko, todėl reikia tai numatyti;
25. Norima daugiau aiškumo kuomet keičiasi darbo užmokestis ir pageidautina, kad tai būtų raštu, kadangi pasitaiko atvejų, kuomet vadovai sako, kad taip nesakė arba kad juos ne taip suprato;
26, 26.1 – 26.6 Kad darbuotojai nesijaustų apgauti ar nuskriausti nustatant tarifikaciją ar skirstant krūvius, pageidautina, kad šių sprendimų priėmimas būtų kuo nešališkesnis ir būtų derinamas su profesine sąjunga pagal siūlomą derinimo procedūrą;
27. Siūloma, kad premijavimo tvarka būtų ruošiama kartu su profesine sąjunga, kad būtų išvengiama šališkumų ir asmeniškumų;
29. Sukonkretinama Darbo kodekso norma apie darbo laiko režimą (DK 147 str.) ir būtinumą darbo grafikus derinti su darbuotojų atstovais;
30. Kadangi dalyvavimas mokyklos savivaldoje pagal LR Švietimo įstatymą yra teisė, o ne pareiga, yra siūloma informavimo apie juos tvarka su įpareigojant darbdavį skelbti savivaldos susirinkimų darbotvarkę;
32. Sukonkretintas reikalavimas informuoti darbdavį apie darbuotojų antraeilius darbus kitose darbovietėse, nes nustatant darbuotojams krūvius, pavedant papildomus darbus jis turi žinoti, kad darbuotojas turės galimybę šiuos darbus atlikti ir turės pakankamą laiką poilsiui;
33. Šiuo punktu siekiama kuo aiškesnės pedagoginio darbo krūvio skirstymo tvarkos su galimybe profesinei sąjungai esant ginčui reikalauti suderinimo bei laikantis principų padedančių šį procesą padaryti kuo aiškesnį;
34. Nuostata sukonkretinanti reikalavimą informuoti darbuotojus apie galimą darbo krūvio, o kartu su tuo susijusio ir darbo užmokesčio pasikeitimą, kad darbuotojas galėtų ramiai atostogauti ir ramiai ruoštis naujam mokslo metų sezonui;
35. Niekas neapdraustas nuo situacijos kuomet numačius darbo krūvius naujiems mokslo metams, šiems prasidėjus paaiškėtų, kad neatėjo į mokyklą dalis mokinių ir/ar keičiasi klasių komplektų skaičius. Todėl svarbu, kad minimalios darbo krūvių korekcijos įvyktų kuo anksčiau ir neapibrėžta situacija dėl neaiškaus darbo krūvio būtų kuo trumpesnė;
36. Labai svarbu, kad papildomo ugdymo valandos būtų paskirstytos kuo skubiau prasidėjus naujiems mokslo metams;
37. Konkretizuojanti norma, kad darbuotojai neprivalo vykdyti jiems nustatytų pareigų savo sąskaita, išlaidas privalo padengti darbdavys;
38. Taip jau yra švietimo sistemoje, kad darbuotojai turi daug papildomų pareigų, kurioms nebuvo skirtas reikiamas finansavimas. Pareigos žinoma vykdomos, bet dažnas atvejis, kad už šiuos darbus neatlyginams, o tai jau neteisėta ir taip nusižengiama net konstituciniam principui, kad už darbą turi būti atlyginta. Vienok mokyklos per mokslo metus turi tris moksleivių atostogas (rudens, žiemos, pavasario), per kurias mokytojai privalo eiti į darbą pagal galiojantį pamokų tvarkaraštį, nors pamokos nevyksta ir mokytojai tuo metu atlieka įvairius darbus tiesiogiai nesusijusius su pamokų vedimu. Kadangi švietimo įstaigoms realiai trūksta finansinių išteklių apmokėti už visus papildomus darbus ir funkcijas, yra siūlomas alternatyvus atlyginimo už papildomus darbus variantas, kuomet mokinių atostogų metu mokytojams už atliktus papildomus darbus yra suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos. Šis būdas efektyvus yra tuo, kad nereikia ieškoti papildomo finansavimo (šios dienos yra apmokamos kaip darbas moksleivių atostogų metu), nereikia mokytojams sėdėti ir dirbti kabinetuose, kuriuose kartais dėl taupumo išjungiamas net šildymas;
39. Sukonkretinama norma dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojų atstovus apie įstaigos finansinę būklę;
40. Darbuotojų atstovai ir kiti darbuotojai turi teisę žinoti ar racionaliai naudojamos įstaigos lėšos. Toks papildomas viešumas skatins racionaliai ir apgalvotai naudoti įstaigos finansus;
41. Situacija kuriozinė, kuomet būna paskelbta epidemija ar dėl per didelio šalčio nusprendžiama leisti vaikams neiti į mokyklą ir pamokos tuo metu nevyksta, bet mokytojai turi ateiti į darbą ir rizikuoti savo sveikata (dėl šalčio ar epidemijos). Daug protingesnis sprendimas ir pasirinkimas būtų leisti su administracijos leidimu dirbti ne mokykloje, juo labiau, kad mokytojai tikrai turi kitų darbų neįskaitant pamokų vedimą;
45. Pripažinkime, kad kol kas nėra galimybių visiems ir visada papildomam darbui užtikrinti tinkamą darbo vietą su tinkamom darbo priemonėm ir kt. Be to visi puikiai supranta, kad mokytojo darbinė veikla neapsiriboja darbu mokykloje, dažnai tenka darbus parsinešti namo ar dirbti kitoje vietoje. Todėl puikus sprendimas tokiai situacijai būtų pasinaudoti DK 147 str. 7 d. suteikta galimybe nustatyti, kad papildomų darbų laikas tvarkomas savo nuožiūra ir darbo vietą darbuotojas pasirenka pats;
46. Kadangi nekontaktinės valandos dirbamos be mokinių, tai protinga būtų leisti darbuotojams dirbti lankstesniu darbo laiko režimu, t.y. jiems priimtinu laiku ir jiems priimtinoje vietoje. Dėl tokių lanksčių sprendimų darbuotojų motyvacija darbui dažnai būna didesnė nei įprasta;
47. Taip pat racionalus sprendimas dėl lankstaus darbo laiko ir jiems priimtinos darbo vietos mokinių atostogų metų;
48. Vertas pasiūlymas, kai su profesine sąjunga yra derinamas mokytojų kvafifikacijos tobulinimas ir apmokėjimo tvarka, nes profesinė sąjunga yra kaip lygiavertis partneris, o su atskirais darbuotojais dažnai yra nesiskaitoma;
49. Kadangi pagal DK 143 str. kvalifikacijos tobulinimosi kursai ar seminarai įeina į darbo laiko struktūrą, todėl teisinga, kad už darbo laiką būtų vienaip ar kitaip kompensuojama, priešingu atveju tai priverčiamasis darbas;
50. Siūloma gan paprasta ir aiški tvarka dėl pranešimo administracijai apie numatomus kvalifikacijos tubulinimosi kursus ir ataskaitos apie juos pateikimo;
52. Papildomos garantijos profesinėms sąjungoms, kad atestacijos komisijos dirbtų objektyviai;
53. Kad ugdomojo proceso stebėsena būtų objektyvi ir mokytojai nepatirtų nereikalingo streso darbe, toks procesas turi būti aiškiai reglamentuotas ir suderintas su profesine sąjunga;
54. Darbuotojų atstovų teisė susipažinti su tėvų, mokinių ar mokytojų skundais, stebėseną darys labiau nešališką, taip būtų išvengta asmeniškumų, nepagrįstų apkalbų;
55. Mokytojas turi teisę dirbti psichologiškai ir dvasiškai saugioje aplinkoje, todėl išankstinis įspėjimas apie būsimą pamokos stebėjimą sumažins streso galimybę, kuris gali neigiamai atsiliepti darbui;
56. Stebėsenos kriterijai turi būti labai aiškūs abiems šalims ir iš anksto aptarti. Negalima reikalauti ar vertinti to apie ką darbuotojas nebuvo informuotas;
57. Mokymo būdus ir priemones mokytojas turi teisę rinktis pats, todėl stebėjimas turi vykti labai neutraliai;
58. Toks reikalavimas pašalina galimybę neetiško stebėtojų kišimosi į stebėjimo procesą bei užtikrina tinkamą aplinkos komfortą;
59. Mokytojas privalo turėti teisę pareikšti savo nuomonę (apsiginti) ir argumentuotai atsakyti į pareikštas pastabas;
60. Sukonkretintas išankstinis atostogų grafikų derinimas ir paskelbimas;
62. Darbo kodekso 184 str. 2 d. numatyta galimybė kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl kitų atvejų kuomet būtų galimos neapmokamos atostogos. Švietimo įstaigose tokia formuluotė būtų tinkama ir reikalinga dėl galimų stažuočių užsienyje ir kt.;
63. Papildoma lengvata skatinant besimokančius darbuotojus;
64. Praplėstos galimybės lanksčiau susitarti dėl papildomų poilsio dienų ir jų perkėlimo pagal DK 214 str.;
65. Įstatymų leidėjai suteikdami teisę į papildomą poilsį pagal DK 214 str., turbūt netyčia, bet diskriminavo vienišas mamas, kurios augina mažus ar nepilnamečius vaikus. Jeigu tinkamai paanalizavus tai vienišai mamai vienai auginti nepinametį vaiką yra tikrai sunkiau nei dviem sutuoktiniam auginti du vaikus iki 12 metų. Jeigu dviems tėvams auginant du vaikus, vienas kitą gali pavaduoti ar vienas net gali susirgti, bet vaikai neliks be priežiūros, tai vieniša mama tokios teisės dėl įstatymų leidėjų neapsižiūrėjimo neturi. Todėl šiuo punktu buvo siekiama atstatyti teisingumą vienišų mamų atžvilgiu. Tai norma užpildanti įstatymo spragas;
66. Terminuota sutartis pagal Darbo kodeksą turi būti nutraukiama suėjus terminui arba atsiradus, pasikeitus ar pasibaigus tam tikroms aplinkybėms (DK 110 str.). Darbuotojui dirbant pagal terminuotą sutartį jam taip pat kaupiasi atostogų dienos, tačiau darbuotojai negali šiomis atostogomis pasinaudoti, nes jie atleidžiami suėjus terminui, priešingu atveju jei darbuotojas dirbtų toliau jo terminuota sutartis tampų neterminuota. Nors Darbo kodekse teigiama, kad darbuotojai dirbantys pagal terminuotas sutartis turi tokias pat teises kaip ir dirbantys pagal neterminuotas sutartis, tačiau jie negali pasinaudoti teisę į uždirbtas kasmetines atostogas. Žinoma kompensaciją už nepanaudotas atostogas jie gauna, bet tai ne tas pats, kadangi po terminuotos sutarties nutraukimo jie tampa socialiai nebeapdrausti ir vos ne sekančią dieną turi registruotis darbo biržoje kaip bedarbiai. Manau, kad pagal terminuotą sutartį atleidžiamam darbuotojui suteikiant galimybę pasinaudoti užtarnautomis kasmetinėmis atostogomis, nauda bus ne tik šiam darbuotojui, kuris kasmetinių atostogų metu dar turės ir socialinį draustumą, bet čia matoma akivaizdi nauda ir valstybei, kadangi šis darbuotojas dar bent kelias savaites neprivalės regitruotis darbo biržoje, kur jam turėtų būti pradėta mokėti bedarbio pašalpa;
67. Mokant ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas darbdavys gali mokėti ne mažiau kaip 80 proc. ir ne daugiau kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo punktu siūloma nustatyti šių žirklių vidurkį, t.y. 90 proc. be to ligai užsitęsus ir norint pagelbėti sergančiam darbuotojui bei esant įstaigos finansinėms galimybėms, numatoma galimybė darbuotojui prašant skirti vienkartinę išmoką;
68. Papildomos finansinės garantijos netekus artimųjų ir darbuotojų santuokos atveju. Tokia norma stiprins kolektyvą ir lojalumą darbdaviui;
69. Numatytos papildomos garantijos dėl darbuotojų dalyvavimo kultūriniuose renginiuose, kas labai svarbu išlaikyti motyvaciją darbui, turėti tinkamą poilsį;
70. Numatytos papildomos teisės ir galimybės įstaigos vadovui skirti darbuotojams papildomas išmokas darbuotojų ir jų šeimos narių nelaimės atvejais;
72. Papildoma garantija grįžtantiems į darbą jauniems specialistams po atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. DK 180 str. palieka tokiems darbuotojams tik darbo vietą, tuo tarpu remiantis šia papildoma garantija darbuotojams atsižvelgiant į įstaigos situaciją siekiama užtikrinti darbuotojui grįžimą į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį;
73. Tai papildoma garantija darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi (studijuoja) savo iniciatyva, prilyginant juos pagal sąlygas darbuotojams, kurie turi įmonių siuntimus;
74. Šio punkto nuostata siekiama pašalinti galimą diskriminaciją skirstant papildomas valandas (būreliams), kad skirstymas vyktų remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais;
75. Ilgai švietimo įstaigoje dirbantys darbuotojai tikrai yra užsitarnavę į garbingą išleidimą į pensiją. Tačiau išeinantis savo noru pensininkas mokytojas nėra suinteresuotas išeiti iš darbo pats kadangi išeidamas gauna tik dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją. Tokiu atveju mieliau laukiama progos kol bus mažinamas darbuotojų skaičius mažėjant mokinių skaičiui ar vykdant kitas struktūrines pertvarkas. Ne aišku kas naudingiau sumokėti papildomą dviejų ar trijų mėnesių išeitinę kompensaciją ir oriai išleisti pensininką mokytoją ar leisti dirbti darbuotojui nebeturinčiam darbui motyvacijos, kuris laukia progos būti atleistas pagal DK 129 str. (darbdavio iniciatyva) siekdamas gauti didesnę išeitinę kompensaciją už ilgametį darbą įstaigoje;
77. Pagal DK 23 str. 1 d. 6 p. darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams atlikti savo funkcijas, todėl ryšio priemonių skyrimas ir sudarymas sąlygų naudotis organizacine technika yra tiesiog būtinų darbo priemonių suteikimas;
79. Profesinė sąjunga prisiima pareigą veikti sąžiningai ir atvirai bei geranoriškai bendradarbiauti su įstaigos administracija siekiant socialinės partnerystės;
80. Papildomos garantijos profesinės sąjungos nariams dalyvauti rajono, apskrities ar šalies profesinės sąjungos organizuojamuose renginiuose;
81. Nustatoma papildoma garantija profesinės sąjungos nariams (DK 134 str. 1 d. nustato tokią galimybę tik profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkui), kad nagrinėjant klausimus dėl nuobaudos jiems skyrimo bus pateikta visa reikiama medžiaga ir profesinei
sąjungai, siekiant užtikrinti tinkamą tyrimą dėl nuobaudos skyrimo. Be to nuobaudos skyrimui turės būti gautas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas;
82. Pagal DK 183 str. 3 d. profesinės sąjungos renkamų organų nariai atleidžiami nuo darbo šešioms dienoms per metus, bet apmokėjimo tvarka paliekama nustatyti kolektyvinėse sutartyse. Taikant analogiją su kvalifikacijos tobulinimosi kursais pasirinkta apmokėti paliekant vidutinį darbo užmokestį. Be to šiame punkte numatyta dar viena papildoma garantija profesinės sąjungos pirmininkui, kuris dirbdamas dar didesnį visuomeninį darbą, nuo darbo atleidžiamas devynioms dienoms per metus;
88. Kadangi profesinė sąjunga įsipareigoja visuomeniniais pagrindais kontroliuoti darbų saugos būklę ir darbo sąlygas yra tikslinga į nelaimingo atsitikimo darbe įvykio tyrimo komisiją įtraukti profesinės sąjungos atstovą;
89. Darbo kodeksas ( DK 63 str. 2 d.) leidžia nustatyti įstaigos kolektyvinės sutarties galiojimą iki naujos pasirašymo (iš principo tai neterminuota sutartis) arba nustatyti konkretų terminą. Tačiau net ir terminui baigiantis šalys yra įpareigotos pradėti naujas derybas prieš du mėnesius iki jos pabaigos dėl jos atnaujinimo. Tada daug tikslingiau nusistatyti kolektyvinės sutarties galiojimą iki naujos sutarties pasirašymo, nes niekas nedraudžia bet kuriai šaliai siūlyti keisti ar pildyti įstaigos kolektyvinę sutartį, jei tam yra pagrindas;
90. Įstaigos vykdymo sutarties vykdymo kontrolę darbo kodeksas (DK 66 str. 1 d.) paveda šalis nusistatyti pačioje sutartyje, todėl tikslinga pačioms šalims sutartyje susitarti po kiek kiekvienos šalies atstovų sudarys kolektyvinės sutarties priežiūros komisiją;
91. Kaip vykdoma kolektyvinė sutartis šalių atstovai remiantis DK 66 str. 2 d. turi atsiskaityti darbuotojų susirinkimui. Kadangi visų darbuotojų susirinkimas nėra dažnas reikalas, todėl būtų tikslinga atsiskaitymą derinti su įstaigoje numatytu pavyzdžiui visuotiniu darbuotojų susirinkimu kuris beveik kiekvienoje švietimo įstaigoje vyksta mokslo metų pabaigoje;
92. Įstaigos kolektyvinė sutartis keičiama ir papildoma taip pat pačioje sutartyje numatyta tvarka (DK 64 str.). Jei keitimo ar papildymo tvarka sutartyje nenustatyta, tuomet keitimas ir papildymas turi vykti ta pačia tvarka kaip ir sudaroma pati sutartis. Todėl visai logiška keitimo ar pildymo tvarką nusistatyti truputi paprastesnę nei numatyta darbo kodekse. Kad nereikėtų didelių ir sudėtingų derybų ir komisijų, turbūt pakanka, kad kolektyvinė sutartis gali
būti keičiama tik profesinės sąjungos ir mokyklos direktoriaus susitarimu bei sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip jos priedai. Taip būtų daug paprasčiau. Bet siekiant gauti pritarimą sutarties keitimui ar pildymui būtų etiška atlikti tam tikrą pasitikrinimą, kad visi darbuotojai visuotiniame susirinkime (galima net ir tame pačiame kuomet atsiskaitoma apie kolektyvinės sutarties vykdymą) pasisakytų pritaria ar ne kolektyvinės sutarties naujovėms;
93. Dažnai kai yra keičiama daugiau kaip busė sutarties punktų yra laikoma, kad tai nauja sutarties redakcija. Gal būtų tikslinga jei yra reikalas keisti daugiau kaip puse kolektyvinės sutarties punktų jos rengimą, svarstymą ir tvirtinimą daryti Darbo kodekse numatyta tvarka;
94. Kaip matome ar bus termino pabaiga ar noras nutraukti sutartį, abiem atvejais įstaiga negalės ilgai dirbti ir egzistuoti be kolektyvinės sutarties, nes įmonės kolektyvinės sutarties nutraukimas priimtinas tik išskirtiniais atvejais ir neilgam laikotarpiui, kadangi tokia priemonė prieštarauja kolektyvinių derybų principui. Siekiant išvengti ginčo, kuris šalis vėl įpareigos sėsti prie derybų stalo, geriau iš karto pačioje kolektyvinėje sutartyje numatyti, kad prieš nutraukiant kolektyvinę sutartį, šalis norinti nutraukti ją privalo inicijuoti derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties projekto rengimo.
5. Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas ir svarstymas.
5.1 Kolektyvinės sutarties projektą rengia abiejų šalių sudaryta derybų komisija, į kurią abi šalys skiria po vienodą skaičių savo atstovų. Labai svarbu, kad derybų komandoje būtų gerų derybininkų, kurie savo poziciją mokėtų pateikti išsamiai, argumentuotai, mokėtų ramiai atremti priešingos šalies kritiką. Xxxxx į savo komandas gali pasikviesti ir teisininkus. Kiekvienose derybose įmanomi ginčai, priešingų šalių nuomonių išsiskyrimai. Pagal DK 68 str. kolektyvinis darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo... Nors darbo kodekse nuo 2010 metų yra numatyta nauja norma (DK 71¹ str.), bet dar neteko girdėti ir susidurti, kad kolektyvinės sutarties derybų metu tarp šalių iškilus kolektyviniam ginčui būtų į pagalbą pasitelktas tarpininkas, kurį kolektyvinio darbo ginčo šalys bendru sutarimu gali pasirinkti iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto tarpininkų sąrašo. Šalims nesusitarus dėl tarpininko paskyrimo, jį burtais ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių kreipimosi parenka trišalės tarybos sekretoriatas. Manau toks tarpininkas tikrai turėtų tenkinti ir darbdavį ir darbuotojų atstovus. Nei viena iš šalių jo negalės vadinti šališku.
Prie šių metodinių rekomendacinių pridedamas pavyzdinis švietimo įstaigos kolektyvinės sutarties projektas parengtas pagal galiojančius LR įstatymus. Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į darbuotojų atstovų apklausas ir pageidavimus bei jiems aktualius klausimus.
Pridedama: Pavyzdinis švietimo įstaigos kolektyvinės sutarties projektas.
Pavyzdys
................................................... mokyklos
kolektyvinės sutarties projektas
Bendroji dalis
1. Kolektyvinė sutartis yra susitarimas tarp mokyklos darbuotojų, kuriuos
atstovauja ..................................... mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas ir
................................. mokyklos, kuriai atstovauja direktorius (toliau – šalys) dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, darbo saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.
2. Kolektyvinė sutartis sudaryta vadovaujantis LR Darbo kodeksu (toliau - DK), ir taikoma atsižvelgiant į kitus LR įstatymus ir norminius aktus.
3. Šalys įsipareigoja vykdyti LR Konstituciją, įstatymus, šią kolektyvinę sutartį ir kitus normatyvinius aktus.
4. Sudarydamos šią Sutartį, šalys įsipareigoja:
4.1. tarpusavio santykius grįsti lygiavertės partnerystės, abipusės pagarbos ir viešumo pagrindais, nežeminti darbuotojų orumo ir gerbti jų nuomonę;
4.2. xxxxxx, kad konfliktinės situacijos būtų sprendžiamos dialogu ir esant pasitikėjimo santykiams, ieškant abiem šalims tinkamiausio sprendimo;
4.3. sistemingai keistis turima informacija, aiškinti darbuotojams norminius teisės aktus ir mokyklos darbą reglamentuojančius įstatymus;
4.4. vienai iš šalių paprašius, informaciją pateikti per 3 – 10 darbo dienų, atsižvelgiant į informacijos sudėtingumą.
5. Šalys susitaria, kad ginčai, kilę tarp mokyklos vadovų ir darbuotojų (profesinės sąjungos narių), sprendžiami, dalyvaujant šios profesinės sąjungos atstovui. Prireikus derybose dalyvauja miesto ar rajono švietimo profesinės sąjungos ar Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovai, teisininkai.
6. Mokyklos profesinė sąjunga gali dalyvauti šakos ar teritoriniame streike nenutraukusi šios kolektyvinės sutarties. Apie streiką direktorius įspėjamas Darbo kodekse numatyta tvarka.
Darbo sutarčių sudarymas, pakeitimas ir nutraukimas
7. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami laikantis DK reikalavimų.
8. Mokyklos vadovas, prieš priimdamas į darbą naujus mokytojus ir kitus darbuotojus, atsižvelgdamas į tos pačios specialybės kitų pedagogų darbo krūvius, informuoja profesinę sąjungą apie būsimo darbuotojo darbo krūvį, darbo apmokėjimo sąlygas ir derina priėmimą, atsižvelgdamas į argumentuotas pastabas.
9. Pokalbyje su pretendentais dirbti mokykloje turi teisę dalyvauti profesinės sąjungos atstovas stebėtojo teisėmis. Profesinė sąjunga raštu informuojama apie atrankos laiką ir vietą.
10. Sudaromos sąlygos mokyklos pedagogams ir kitiems darbuotojams (jei jie pageidauja) užimti laisvas darbo vietas.
11. Sudarydamas darbo sutartį, direktorius privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimomis darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą, pasirašytinai.
12. Su kolektyvine sutartimi priimamą darbuotoją supažindina profesinė sąjunga.
13. Visus darbo sutarčių sąlygų keitimo klausimus darbuotojui pageidaujant administracija derina su profesine sąjunga.
14. Mažinant darbuotojų skaičių, direktorius įsipareigoja apie kiekvieną konkretų atvejį informuoti profesinę sąjungą ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Pirmenybės teisė likti darbe
nustatoma vadovaujantis DK 135 str. nuostatomis. Taip pat pirmenybės teisę likti darbe turi:
14.1. profesinės sąjungos nariai;
14.2. asmenys, kurių šeimose nėra savarankišką uždarbį gaunančių narių.
15. Xxxxxxxxx savo iniciatyva negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos sutikimo. Xxxxxxxxx, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visa būtiną informaciją.
16. Terminuota sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui (dirbti vietoje sergančio mokytojo, laikinai nedirbančio darbuotojo arba dirbti papildomo ugdymo būrelio vadovu).
17. Mokytojų ir kitų darbuotojų pareigybių aprašymus ar nuostatus tvirtina mokyklos direktorius, suderinęs su profesine sąjunga.
Darbo apmokėjimo organizavimas
18. Xxxxxxxxx įsipareigoja mokėti mokytojams darbo užmokestį nustatytą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl švietimo įstaigos darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais galiojančiais teisės aktais. Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už ne mažiau kaip 18 kontaktinių pedagoginių darbo valandų per savaitę. Mokytojų tarifinių atlygių koeficientus nustato mokyklos vadovas, suderinęs su profesine sąjunga.
19. Nepilnas darbo krūvis (mažiau nei 18 kontaktinių valandų) skiriamas tik gavus raštišką darbuotojo sutikimą.
20. Administracija negali reikalauti iš darbuotojo atlikti darbų, kurie nenumatyti pareigų aprašyme ir darbo sutartyje.
21. Direktorius skirdamas mokytoją pavaduoti pamokas įsipareigoja apmokėti pavaduojančiam. Pavaduoti skiriama šalims susitarus.
22. Kai mokytojas vaduoja laisvu nuo savo pamokų metu, jam mokama 100 proc. tarifinio atlygio priedas.
23. Už darbą sujungtose klasėse mokamas 50 proc. priedas.
24. Darbdavys įsipareigoja apmokėti kelionės išlaidas vykti pas mokinį, jei jam skirtas namų mokymas.
25. Darbo užmokestis darbuotojams išmokamas 2 kartus per mėnesį: einamojo mėn. ........
dieną ir kito mėnesio dieną. Apie darbo užmokesčio pakitimus išsami informacija
pateikiama kiekvienam darbuotojui raštu.
26. Mokytojų tarifinių atlygių koeficientų nustatymo, vadovavimo klasei valandų, papildomų valandų tarifikavimo ir kitų sprendimų derinimo su profesine sąjunga procedūra:
26.1. parengtą sprendimo ar dokumento, kurį reikia suderinti su darbuotojų atstovais, projektą švietimo įstaigos vadovas pateikia derinti profesinės sąjungos organizacijos pirmininkui;
26.2. profesinė sąjunga turi per sutartą terminą (pvz. 10 darbo dienų) apsvarstyti projektą ir pateikti įstaigos vadovui atsakymą;
26.3. dokumento projektą profesinė sąjunga svarsto komiteto posėdyje arba visuotiniame susirinkime;
26.4. jei būtina, profesinė sąjunga turi teisę (DK 22 str. 1 d. 7 p.) prašyti vadovo papildomos informacijos, taip pat ir apie finansinę įstaigos padėtį;
26.5. jei priimant sprendimus, neišvengiamas darbuotojų atlyginimų mažinimas ir profesinė sąjunga tam pritaria, vadovas tik po profsąjungos pritarimo įteikia darbuotojams įspėjimo lapelius dėl sutikimo dirbti kai mažinamas darbo užmokestis. Procedūra vyksta vadovaujantis DK 120 ir 203 straipsniais;
26.6. jei profesinė sąjunga nepritaria vadovo pasiūlymams, inicijuojamos kolektyvinės derybos, kurios vykdomo vadovaujantis LR Darbo kodekso 48 straipsniu.
27. Už gerą darbo pareigų vykdymą, nepriekaištingą darbą, taip pat už pasiektus darbo rezultatus, direktorius gali skirti premijas, priemokas ar kitus paskatinimus darbuotojams. Administracija kartu su profesine sąjunga paruošia ir viešai paskelbia darbuotojų skatinimo tvarką.
28. Papildomam darbui atlikti turi būti įformintas darbo sutarties papildymas, kuriame aptariama darbo apimtis, darbo atlikimo terminas ir apmokėjimas už darbą.
Darbo ir poilsio organizavimas
29. Pamokų tvarkaraščius, darbo ir budėjimo grafikus, darbo poilsio ir švenčių dienomis bei kompensavimo už jį tvarką,, darbo mokinių atostogų metu, darbo egzaminų organizavimo tvarkaraščius sudaro mokyklos administracija prieš tris savaites iki jiems įsigaliojant, raštu
suderina su profesine sąjunga ir skelbia mokytojų kambario informaciniame stende dvi savaites iki jų įsigaliojimo.
30. Administracija iš anksto (prieš savaitę) skelbia apie mokyklos savivaldos institucijų posėdžius ir supažindina su jų darbotvarke.
31. Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savavališkai keisti darbo grafiko, pamokų ir konsultacijų tvarkaraščio ar savo darbo pavesti kitam asmeniui.
32. Darbuotojai, dirbantys ir kitose darbovietėse, privalo raštiškai apie tai informuoti mokyklos direktorių, nurodydami darbovietę, darbo trukmę ir darbo laiką iki kiekvienų mokslo metų rugsėjo 15 dienos.
33. Pedagoginio darbo krūvį bei papildomo ugdymo valandas naujiems mokslo metams tvirtina administracija, esant ginčui raštu suderinusi su profsąjunga. Pedagoginis darbo krūvis tvirtinamas laikantis šių principų:
33.1. Taikomas klasių perimamumo principas;
33.2. Pedagoginių darbuotojų darbo krūvis turi būti stabilus visus metus.
34. Mokytojai išeidami atostogauti vasarą turi būti raštu informuoti apie kitais mokslo metais jiems numatomą pamokų krūvį.
35. Atsižvelgiant į naujas aplinkybes, mokytojų darbo krūvis gali būti koreguojamas ne vėliau kaip iki .....................
36. Mokslo metų pradžioje, rugsėjo pirmąją savaitę pedagogų tarybos posėdžio metu mokyklos administracija informuoja kolektyvą apie papildomo ugdymo valandų paskirstymą.
37. Administracija privalo vykstantiems į tarnybines komandiruotes (kvalifikacijos kėlimas, moksleivių olimpiados, koncertai, konkursai ir pan.) apmokėti komandiruotes išlaidas pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką.
38. Darbdavys įsipareigoja skirti papildomas poilsio dienas mokinių atostogų metu už darbus, nesusijusius su tiesioginėmis darbuotojo pareigomis (budėjimas pertraukų ir renginių metu, sekretoriavimas mokytojų tarybos posėdžiuose, vadovavimas metodinei grupei, kultūrinių ir sportinių renginių, kūrybinių stovyklų bei ekskursijų organizavimas, dalyvavimas miesto ir respublikos dalykinėse olimpiadose, varžybose bei konkursuose, kituose renginiuose ne darbo metu, darbas brandos bei bandomųjų egzaminų komisijose, PUPP vykdyme, pedagogų atestacinėje komisijoje, mokytojų metodinėje taryboje, mokyklos taryboje, įvairiose darbo grupėse ir kita), taip pat už darbą poilsio ir švenčių
dienomis, jei už jas negalima sumokėti. Konkrečius darbus ir papildomų poilsio dienų skaičių nustato administracija, suderinusi su profesine sąjunga.
39. Xxxxxxxxx du kartus per metus raštu supažindina profesinę sąjungą su mokyklos biudžeto, įskaitant ir specialiąsias lėšas, vykdymu.
40. Administracija įsipareigoja, profesinei sąjungai pageidaujant, supažindinti darbuotojus su mokyklos biudžeto ir kvalifikacijos lėšų paskirstymu ir panaudojimu.
41. Esant epideminei ligai, dėl šalčio moksleiviams neatėjus į mokyklą ar kitais atvejais prastova neskelbiama. Mokytojams leidžiama dirbti ne mokykloje, informavus administraciją. Darbo laikas apmokamas pagal pamokų ar papildomo ugdymo užsiėmimų tvarkaraštį.
42. Mokytojo darbo vieta .................. mokykla. Mokytojo darbo grafikas susideda iš dviejų dalių – kontaktinių ir papildomų valandų.
43. Kontaktines valandas – laiką, per kurį mokytojas dirba tiesiogiai su mokiniais (pamokos, neformalaus ugdymo valandos), mokytojas dirba pamokų tvarkaraštyje numatytuose kabinetuose.
44. Jei mokytojas ketina organizuoti pamoką ar neformalaus ugdymo užsiėmimą ne mokykloje, jis turi gauti išankstinį mokyklos vadovo ar mokytojo veiklą kuruojančio pavaduotojo sutikimą.
45. Papildomas (nekontaktines) valandas, laiką skirtą netiesioginiam darbui su mokiniais (pasirengimas pamokoms, darbų taisymas, dokumentacijos tvarkymas ir kitus darbus), mokytojai tvarko savo nuožiūra ir gali dirbti jiems priimtinoje vietoje – bibliotekoje, interneto kavinėje, namuose ar kitur. Darbo laiko apskaitos tvarką nustato darbdavys, suderinęs su profesine sąjunga.
46. Socialiniai pedagogai, psichologai, spec. pedagogai ir kiti specialistai nekontaktines valandas tvarko savo nuožiūra ir gali dirbti jiems priimtinoje vietoje.
47. Mokinių atostogų metu (rudenį, žiemą, pavasarį) darbo laiką pedagogai gali tvarkyti savo nuožiūra: kelti kvalifikaciją, vykdyti metodinę veiklą, šviestis, studijuoti dalykinę literatūrą, tvarkyti dokumentaciją. Apie darbo vietą mokytojas informuoja mokyklos ar kuruojantį vadovą. (šio sakinio galima ir nerašyti, nebent vadovai to norėtų). Mokinių atostogų metu negali būti įteisinama pedagogo darbo prastova.
Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas
48. Darbdavys sudaro sąlygas pedagogams ne mažiau kaip 5 dienas per metus darbo metu dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo kursuose, seminaruose, studijų sesijose, tobulintis ir siekti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, numato lėšas mokyklos biudžete ir suderinta su mokyklose profesine sąjunga tvarka už tai apmoka.
49. Jei kvalifikacijos tobulinimo kursai ar seminarai vyksta po pamokų ir mokytojas tą dieną pravedė pamokas, tai už tą dieną mokytojui suteikiama laisva apmokama diena mokinių atstostogų metu. Jei kvalifikacijos tobulinimo kursai ar seminarai vyksta šeštadienį, mokinių atostogų metu mokytojui suteikiamos dvi laisvos dienos.
50. Darbuotojas, pageidaujantis dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo kursuose prieš tris darbo dienas pateikia prašymą mokyklos direktoriui. Grįžęs iš kursų, mokyklos buhalteriui pateikia finansinius dokumentus.
51. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas organizuojamas pagal Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatus.
52. Profesinės sąjungos įgaliotam atstovui leidžiama susipažinti su visais reikiamas dokumentais ir dalyvauti mokyklos atestacinės komisijos posėdyje, kuriame svarstomas profesinės sąjungos nario atestavimo klausimas.
Pamokų (ugdomojo proceso) stebėjimo ir vertinimo tvarka
53. Pamokas (ugdomąjį procesą) stebi ir vertina mokyklos administracijos atstovai arba pedagogai (metodinės grupės pirmininkas, aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintis to paties dalyko mokytojas) pagal su darbuotojų atstovais suderintą grafiką. Su pedagogais, kurie turės stebėti ir vertinti pamokas, turi būti sutarta. Sutartyje turi būti numatyta atlygio už papildomą darbą tvarka.
54. Stebėjimas ir vertinimas ne pagal grafiką vykdomas esant raštiškiems tėvų, mokinių ar mokytojų skundams, su kuriais gali susipažinti darbuotojų atstovai.
55. Apie būsimą pamokos stebėjimą ir vertinimą mokytojas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš darbo dieną.
56. Prieš stebėdami pamoką stebėtojai su mokytoju turi aptarti stebimos pamokos temą, planą, tikslus, uždavinius, mokinių vertinimo kriterijus ir kitus svarbius ugdymo procesui klausimus.
57. Stebėtojai turi tik stebėti ugdomojo proceso eigą, jie negali būti ugdomojo proceso dalyviais.
58. Stebėtojai negali pažeisti mokytojo orumo, turi stengtis sumažinti stebėjimo proceso mokiniams ir mokytojui sukeliamą įtampą.
59. Po stebėtos pamokos stebėtojai ir mokytojas kartu aptaria stebėtą pamoką. Mokytojas turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę dėl pamokos vertinimo. Jei būtina, mokytojas su stebėtojais ir vertintojais kartu pasirašo pamokos stebėjimo protokolą (atestacijos, išorės vertinimo ar kitą), kuriame įrašoma mokytojo nuomonė dėl vertinimo
Darbuotojų socialinės garantijos
60. Mokyklos darbuotojams kasmetinės atostogos skiriamos pagal DK nustatytą tvarką. Administracija, atsižvelgdama į darbuotojų pageidavimus ir suderinusi su profesine sąjunga, parengia atostogų grafiką ir viešai paskelbia iki gegužės 1 d.
61. Atostogos dalimis (ne mažiau kaip 14 dienų) suteikiamos suinteresuotoms šalims susitarus.
62. Nemokamos atostogos dėl šeimininių aplinkybių, ilgalaikės stažuotės ir kitų svarbių priežasčių suteikiamos suinteresuotoms šalims susitarus ir darbuotojui raštiškai prašant. Nemokamų atostogų trukmė priklauso nuo galimybės darbuotoją pavaduoti.
63. Xxxxxxxxxxxxxx darbuotojams sesijų metu suteikiamos neapmokamos arba apmokamos atostogos būsimų kasmetinių atostogų sąskaita, šalims susitarus.
64. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, pagal DK 214 str. kiekvieną mėnesį priklausančios papildomos poilsio dienos skiriamos šalims susitarus: arba derinamos kiekvieną mėnesį, arba susumuojamos ir skiriamos per mokinių atostogas ar prieš kasmetines vasaros atostogas.
65. Darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, skiriamos trys papildomos poilsio dienos mokinių atostogų metu.
66. Dirbusiam pagal terminuotą darbo sutartį atleidžiant iš darbo suteikiamos kasmetinės apmokamos atostogos už išdirbtus metus;
67. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio moka darbdavys. Vėliau pašalpa mokama įstatymų nustatyta tvarka. Ligai užsitęsus daugiau kaip 30 dienų, esant galimybei bei ligoniui prašant, darbuotojui skiriama vienkartinė išmoka pagal socialinių išmokų tvarką suderintą su profesine sąjunga.
68. Darbuotojams suteikiamos trys laisvos dienos jų vestuvių, artimųjų (tėvai, vaikai, sutuoktiniai, broliai, seserys) mirties atveju, mokant visą darbo užmokestį.
69. Administracija įsipareigoja sudaryti sąlygas, leisti vykti darbuotojams į savivaldybės ir jos padalinių organizuojamus kultūrinius – šventinius renginius švietimo darbuotojams.
70. Mokyklos direktorius gali skirti papildomas išmokas darbuotojams jų šeimos narių nelaimės atveju (laidotuvių, vagystės, apiplėšimo, avarijos, stichinės nelaimės) ar asmeninio pobūdžio reikalams tvarkyti (vestuvių, jubiliejų) darbo užmokesčio fondo ribose, pateikus darbuotojui prašymą ir patvirtinantį dokumentą.
71. Xxxxx darbuotojo šeimos nariui (vyrui, žmonai, tėvams) jam išmokama Lt dydžio
pašalpa.
72. Darbuotojui grįžtančiam į darbą po atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, darbdavys užtikrina darbuotojui grįžimą į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, atsižvelgiant į įstaigos finansinę situaciją.
73. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi (studijuoja) savo iniciatyva, už suteikiamas mokymosi atostogas (pagal DK 181 str.), atsižvelgiant į įstaigos finansinę situaciją, moka ne mažesnį kaip minimalų mėnesinį darbo užmokestį, atitinkamai mokymosi dienų skaičiu.
74. Skirstant papildomas valandas (būrelius) privalu laikytis teisingumo ir proporcingumo principų. Diskriminacija pagal mokymosi dalykus neleidžiama.
75. Įstaigos darbuotojams išdirbusiems toje įstaigoje metų, sulaukus pensinio amžiaus bei
įgijusiems teisę į senatvės pensiją ir nutraukiantiems darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 str. 2 d.), išmokama vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa.
Profesinės sąjungos veikla
76. Profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, LR Darbo kodeksu ir savo įstatais.
77. Administracija sudaro sąlygas veikti profesinei sąjungai mokykloje, suteikdama teisę naudotis reikalingomis ryšio priemonėmis, organizacine technika.
78. Profesinė sąjunga padeda administracijai įgyvendinti priemones darbuotojų socialiniams poreikiams tenkinti, darbo drausmei stiprinti.
79. Profesinė sąjunga įsipareigoja supažindinti administraciją su savo veiklos tikslais, planais.
80. Administracija sudaro sąlygas profesinės sąjungos nariams dalyvauti rajono, apskrities ar šalies profesinės sąjungos organizuojamuose renginiuose, pateikus iškvietimus.
81. Prieš skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti tiriant nuobaudos pagrįstumą. Skiriant drausminę nuobaudą darbdavys turi gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą.
82. Mokykloje veikiančios profesinės sąjungos renkamų organų nariai atleidžiami nuo darbo šešioms dienoms per metus (profesinės sąjungos pirmininkas atleidžiamas devynioms dienoms) kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose, akcijose mokant už šias dienas vidutinį atlyginimą.
Darbo sauga
83. Administracija sudaro darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, numatytas LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
84. Darbuotojai privalo laikytis LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei kitų norminių aktų reikalavimų.
85. Darbuotojai privalo informuoti apie gautas savo ir mokinių traumas darbo metu.
86. Profesinė sąjunga įsipareigoja visuomeniniais pagrindais kontroliuoti darbo saugos būklę ir darbo sąlygas.
87. Darbuotojas turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, mokestį už sveikatos patikrinimą apmoka mokykla.
88. Įvykus nelaimingam atsitikimui direktorius sudaro įvykio tyrimo komisiją, į kurią įtraukiamas profesinės sąjungos atstovas.
Sutarties galiojimas ir vykdymas
89. Ši kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki tol, kol nepasirašoma nauja kolektyvinė sutartis. Šalis apie savo norą keisti kolektyvinę sutartį kitą šalį informuoja raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį.
90. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolei šalys paritetiniais pagrindais (po atstovus)
sudaro Kolektyvinės sutarties priežiūros komisiją.
91. Komisija apie sutarties vykdymą atsiskaito visuotiniame mokyklos darbuotojų susirinkime
............. mėnesį.
92. Kolektyvinė sutartis gali būti keičiama tik profesinės sąjungos ir mokyklos direktoriaus susitarimu. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip jos priedai. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai tvirtinami visuotiniame mokyklos susirinkime, kuriame atsiskaitoma apie kolektyvinės sutarties vykdymą.
93. Jei keičiama daugiau nei pusė kolektyvinės sutarties punktų, sutarties rengimas, svarstymas ir tvirtinimas daromi Darbo kodekse numatyta tvarka.
94. Prieš nutraukiant sutartį, šalis norinti nutraukti sutartį privalo inicijuoti derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties projekto rengimo.
95. Ši sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią.